„Šviesa“ priedas moksleiviams 2015

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

Vilnius • Švietimas • Karjerawww.leu.lt/stojantiesiems

LAIKRAŠČIO Š IESA PRIEDAS

NESIBAIMINKITE MOTYVACIJOS ĮVERTINIMO!

BŪSIMAM PEDAGOGUI – TIKSLINĖ

STIPENDIJAAbiturientai kviečiami studijuo-

ti Lietuvos edukologijos universite-te (LEU) ir tapti ateities mokytojais. Jiems siūlomos įvairios pedagogų ren-gimo programos, kurias baigus sutei-kiamas dalyko pedagogikos ir pasi-rinktos programos bakalauro laipsnis bei pedagogo kvalifikacija.

Stojantieji, užsiregistravę į peda-gogo kvalifikaciją teikiančias studijų programas, birželio 19–liepos 8 d. turi laikyti motyvacijos įvertinimo testą (informacija apie stojamuosius egzami-nus ir motyvacijos vertinimą teikiama Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaci-jos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapyje www.la-mabpo.lt, taip pat Švietimo ir moks-lo ministerijos interneto tinklalapyje www.smm.lt/abiturientams).

Būsimieji studentai raginami ne-sibaiminti motyvacijos įvertinimo. Svarbiausia laiku užsiregistruoti inter-netu (nelaukti, kol bus įteiktas bran-dos atestatas) ir būtinai atvykti laikyti motyvacijos įvertinimo testą pasirink-tame mieste (Vilniuje, Kaune, Klaipė-doje, Šiauliuose). Registracija praside-da birželio 1 dieną. Ji tęsis tol, kol iki stojančiojo pasirinktos motyvacijos įvertinimo datos lieka ne mažiau kaip 24  valandos (tinklalapyje www.lamab-po.lt).

Motyvacijos įvertinimas privalo-mas asmenims, stojantiems į pirmosios

pakopos švietimo ir ugdymo krypčių grupės valstybės finansuojamas studi-jų programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija.

LEU Priėmimo komisija siūlo at-kreipti dėmesį į tai, kad stojantieji, gavę 0 balų per motyvacijos vertini-mo testą, vis dar turės galimybę gauti valstybės finansuojamą vietą, o neda-lyvavę motyvacijos įvertinime praras tokią galimybę. Norintieji studijuoti savo lėšomis motyvacijos vertinimo testo gali nelaikyti. Jis svarbus tik valstybės finansavimo siekiantiems studentams.

Motyvacijos įvertinimą sudaro dvi dalys: struktūruota nestandartizuota apklausa raštu ir pusiau struktūruo-tas pokalbis. Apklausoje raštu visiems pateikiami trys vienodi klausimai. Stojančiųjų prašoma pagrįsti numato-mos mokytojo profesijos pasirinkimą, aptarti situaciją, kurioje susidūrė su žmonių įvairove (asmenų skirtybėmis), papasakoti apie savo veiklą mokykloje ir (ar) kitose bendruomenėse. Pokal-bio su komisijos nariais metu kalbama apie mokytojo profesijos pasirinkimo priežastis ir aplinkybes, mokymo pa-tirtį (ar teko mokyti kitus), mokymosi sunkumų įveikimą, darbą kartu su ki-tais (bendradarbiavimo patirtis), ko-kiu mokytoju norėtumėte būti. Išlai-kiusiems motyvacijos testą pridedami 1 arba 2 papildomi balai.

Abituriente, ar žinai, kad nu-sprendęs siekti pedagogo karjeros Lietuvos edukologijos universitete (LEU) tu kartu su puse kitų pažan-giausių kurso draugų turėsi galimy-bę gauti tikslinę stipendiją – po be-veik 116 eurų kas mėnesį?

Studentui, gaunančiam tikslinę sti-pendiją, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka gali būti skiriama ir skatinamoji ar socialinė stipendija. Gerų akade-minių rezultatų pasiekusiems ir ypač aktyviems LEU studentams teikiamos vardinės stipendijos. Tikslinė stipendija neatima iš tavęs galimybės pretenduoti į kitas universiteto ar valstybės teikia-mas stipendijas. Taip yra todėl, kad šiuo metu įsigaliojęs studentų paramos įsta-tymas, pagal kurį papildomas stipen-dijas gauna būtent pedagogines studijų

programas pasirinkę studentai. Taip pat LEU studentams yra skiriamos ska-tinamosios ir vienkartinės stipendijos (mokamos iš valstybės biudžeto uni-versitetui skiriamų lėšų).

LEU, vienintelio profiliuoto peda-gogus ruošiančio universiteto Lietu-voje, vienas iš tikslų – ugdyti mokslui, švietimui ir kultūrai imlią, išsilavinusią ir išprususią visuomenę, gebančią efek-tyviai naudotis mokslo pasiekimais ir konkuruoti aukšto lygio technologijų ir švietimo, kultūros ir edukacinių pas-laugų srityje, ugdyti jaunimo dorą, pa-triotizmą ir pilietiškumą, toleranciją ir solidarumą pasauliui.

Daugiau informacijos apie LEU stu-dentams skiriamas stipendijas rasite: https://www.leu.lt/lt/studijos/leu_para-ma_studentams/leu_stipendijos.html.

Nr. 7 (2445) 2015 m. birželio mėn.

2 LAIKRAŠČIO Š IESA PRIEDAS Nr. 7 (2445) 2015 m. birželio mėn.

LEU FILOSOFAI – DAUGIAUSIA UŽDIRBANTYS SAVO SRITYJE

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko aukštųjų mokyklų absolventų in-tegracijos į darbo rinką stebėseną. Paaiškėjo, kad Lietuvos edukologi-jos universiteto (LEU) filosofai yra daugiausia uždirbantys savo srityje.

LEU Filosofijos katedros vedėjas doc. dr. Liutauras Degėsys sako, kad Mokslo ir studijų stebėsenos ir anali-zės centro pateikti rezultatai yra pui-kus pavyzdys, kuris įrodo, jog LEU filosofijos bakalauro studijų progra-ma tarptautinių ekspertų vizito metu maksimaliu balu buvo įvertinta ne veltui. „Nuolat tobulėjantis Filosofijos katedros personalas, glaudus bendra-darbiavimas su studentais, kūrybiško ir atviro mąstymo lavinimas yra ne-atsiejama šių rezultatų dalis. Tikimės ir linkime savo absolventams ir toliau siekti tokių puikių rezultatų“, – sako L. Degėsys.

MOSTA atliko aukštųjų mokyk-lų absolventų integracijos į darbo rinką stebėseną ir 2015 m. gegužės 13 d. viešai paskelbė  „Specialistų kvalifikacijų žemėlapį, pirminę ana-lizę“. Jos duomenimis, 2013 m. LEU filosofijos specialybės absolventų vi-dutinis atlyginimas ir įsidarbinimo procentas, lyginant jį su kitų aukš-tųjų mokyklų filosofijos studentų, daug didesnis. Be to, MOSTA duo-

menimis, 2013 m. LEU filosofijos ab-solventų vidutinis atlyginimas buvo didžiausias visoje Istorijos, Filoso-fijos, Teologijos ir Kultūros studijų krypčių grupėje, t. y. daugiau kaip 600 Eur.  

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikto tyrimo pirmi-nei analizei, kurioje buvo išbandyta analizės metodika, panaudoti 2012–2013 m. Švietimo valdymo informa-cinės sistemos, Sodros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys apie 75 tūkst. asmenų, dirbančių Lietu-voje. Šie duomenys Lietuvoje kartu analizuojami pirmą kartą. MOSTA planuoja, kad specialistų kvalifikaci-jų žemėlapis ateityje prijungs Darbo biržos, Gyventojų registro, Diplomų ir atestatų registro ir kitų šaltinių duomenis apie Lietuvos dirbančiųjų išsilavinimą (kvalifikacijas), įsidarbi-nimą, karjerą, profesiją. 

„Specialistų kvalifikacijų žemė-lapyje, pirminėje analizėje“  nagrinė-jamas pagrindinis klausimas, kaip skirtingų krypčių grupių absolven-tams sekasi įsidarbinti. Į šį klausimą atsakoma pasitelkus dvi pagrindines perspektyvas: kaip greitai absolven-tams sekasi įsidarbinti, lyginant su šalies užimtumo lygiu, ir kaip skiriasi absolventų atlyginimas, lyginant su šalies vidutiniu atlyginimu.

ANGLŲ FILOLOGIJOS STUDENTĖ: „MANO IR VISŲ JAUNŲ MOKYTOJŲ MISIJA YRA KEISTI

DABARTINĘ ŠVIETIMO TVARKĄ“Lietuvos edukologijos univer-

siteto (LEU) anglų filologijos tre-čiakursė Karolina Jonušaitė yra stropi studentė. Pasak merginos, jai už tai atlyginta. Karolina gau-na didesnę nei gautų bet kuriame kitame universitete stipendiją, jau turi ir savo įvairaus amžiaus mo-kinių. Ji sako dar mokykloje su-pratusi, kad širdis linksta į kalbas. „Nebuvau pati gabiausia tiksliųjų mokslų mokinė, nors, tiesą sakant, jie ir nebuvo man prie širdies. To-dėl jau vienuoliktoje klasėje ži-nojau, kad savo gyvenimą noriu sieti su anglų kalba. Kai labai ge-rai išlaikiau brandos egzaminus, nusprendžiau stoti į Lietuvos edu-kologijos universitetą“, – pasakoja studentė. Būdama mokinė norėjo ir kirpėja tapti, tačiau šiandien iš tokios svajonės tik juokiasi, o an-glų filologijos studijų pasirinkimą LEU nulėmė ne tik geri anglų kal-bos dalyko rezultatai, bet ir noras tapti mokytoja.

Gal galėtum pasidalyti patir-timi ir plačiau papasakoti, kaip tau sekėsi rinktis studijas, kai bai-gei mokyklą?

Tiesą sakant, periodas po bran-dos egzaminų buvo gana vargi-nantis ir reikalaujantis kantrybės. Žinojau tik tai, kad noriu mokytis anglų kalbos, bet nebuvau tikra, kur noriu studijuoti. Ieškojau kuo daugiau informacijos apie geriau-sius Lietuvos universitetus. Apie stojimą į kolegiją negalvojau.

Teko nelengva užduotis apsi-spręsti, kur studijuoti. Į ką abi-turientams patartum įsiklausyti renkantis specialybę?

Žinau, kad taip sakyti yra ba-nalu, tačiau reikia klausyti savo

širdies ir, svarbiausia, paisyti savo norų, o ne kažkieno užgaidų. Di-džiausią įtaką apsisprendimui, kur stoti, daro artimieji. Akivaizdu, kad jų norai yra patys geriausi, ta-čiau dažniausiai tėvų argumentai būna pagrįsti ekonomine situacija ar besikeičiančiomis visuomenės nuomonėmis. Todėl mokinys priva-lo tvirtai apsispręsti, ko nori iš gy-venimo, kas jam svarbiausia, kokia veikla jį darytų laimingą.

Kuo anglų filologijos studijos yra ypatingos? Ką jos tau suteikė kaip asmenybei?

Pasirinkta anglų filologijos specialybė turi daug privalumų. Pirmiausia šios studijos lavina kalbėjimo įgūdžius, padeda gilinti literatūrines žinias ir leidžia nevar-žomai bendrauti su užsienio uni-versitetais. Neabejotinai galiu ma-tyti savo, kaip būsimos pedagogės ir asmenybės, progresą, nes studijos yra orientuotos ne tik į mokymą, bet ir į emocinio ryšio kūrimą.

Kokių įgūdžių jau spėjai įgyti studijuodama Lietuvos edukologi-jos universitete?

Studijuodama LEU atlikau ke-lias praktikas. Pedagoginę praktiką atlikau Vokietijoje, pagal Erasmus+ programą studijavau Čekijoje. Tai neabejotinai padėjo man sustiprėti kaip būsimai pedagogei, įgyti prak-tikos ruošiant medžiagą ir kuriant ryšį su mokiniais. Dėstomi skir-tingi dalykai leido nuolatos lavinti kalbėjimo įgūdžius, turtinti žody-ną, gilinti literatūrines žinias ir to-bulinti rašymo įgūdžius.

Ką įvardytum kaip didžiausią savo gyvenimo pasiekimą?

Praktika ir studijos užsienyje man padėjo susirasti daug draugų

visame pasaulyje, todėl už tai tu-riu būti dėkinga universitetui. Taip pat dideliu pasiekimu galiu laikyti savo, kaip mokytojos, karjeros pra-džią, nes jau turiu nemažai įvairaus amžiaus mokinių.

Kokie tavo ateities planai bai-gus studijas?

Sunku iš karto pasakyti, ką tiksliai veiksiu po metų ar dviejų. Niekada neplanuoju taip toli, ta-čiau mėgstu, kai viskas yra orga-nizuota ir nuoseklu. Aišku tik tai, kad dirbsiu su anglų kalba susijusį darbą. Nesvarbu, ar tai bus peda-goginio pobūdžio, ar ne. Pamatysi-me.

Ar sutinki, kad aukštoji mo-kykla turi išmokyti studentą mo-kytis visą gyvenimą? Ir ar tau studijos LEU buvo gera mokslo pradžia?

Turiu pripažinti, kad pirmieji metai, gal greičiau pirmas pusme-tis, buvo įtemptas ir pilnas iššū-kių. Tačiau tai yra suprantama, nes nauja aplinka, pasikeitęs gyve-nimo ritmas, griežtesnė tvarka nei mokykloje, atsakomybės jausmas, konkurencija priverčia tave prisi-taikyti prie naujo gyvenimo būdo. Kiekvienas išgyvena šį periodą, bet daug kas priklauso nuo žmogaus motyvacijos. Visada buvau stropi mokinė. Tokia išlikau ir universi-tete. Visada į paskaitas ateidavau pasiruošusi, neleidau sau sukčiauti. Kiekvienas semestras bus vis sun-kesnis, todėl nereikia pasiduoti ar „užmesti“ mokslų, nes be išsilavi-nimo žmogaus gyvenimas yra pa-smerktas. Džiaugiuosi, kad mano universitete yra akcentuojama, jog reikia mokytis sistemingai, disci-plinuotai visą gyvenimą.

Ko palinkėtum abiturientui, šiuo metu svarstančiam, kur ir ką studijuoti?

Susidėlioti savo gyvenimo pri-oritetus, suvokti, ko gyvenime nori pasiekti, ir vadovautis tik savo, o ne kitų nuomone.

Kokie rūpesčiai ir džiaugsmai laukia abituriento, pasirinkusio studijas LEU?

Kalbėti apie kiekvieną fakulte-tą negaliu, tačiau laikas Filologijos fakultete, manau, bus praleistas tikrai gerai ir pozityviai. Viskas priklauso nuo žmogaus noro ir po-žiūrio į mokslą. Visos galimybės yra vienodos, tik reikia mokėti jo-

mis pasinaudoti. Apie rūpesčius daug pasakyti negaliu. Daugiausia pastangų reikalaujantis dalykas – namų darbų atlikimas. Prisipa-žinsiu, kad tam skirti reikia tikrai daug laiko, tačiau paskatinimas yra labai motyvuojantis, t. y. stipendija už gerą mokymąsi. Ji yra didesnė už vidutinę kitų aukštųjų mokyklų stipendiją.

Jau pati turi mokinių. Kaip manai, kas svarbiausia norint būti geru mokytoju? Koks yra pedago-go darbo sėkmės receptas?

Svarbiausia gero mokytojo sa-vybė yra atsidavimas, o toliau eina visos kitos savybės. Mano nuomo-ne, geras mokytojas privalo būti savo srities specialistas, šiuolaikiš-kas, nuolat tobulėti ir gebėti palai-kyti puikius ir nuoširdžius santy-kius su mokiniais.

Kuo, tavo nuomone, visuome-nei svarbus pedagogo darbas?

Pastebėjau, kad pedagogo dar-bas šiomis dienomis yra labai nu-vertinamas. Tėvai, mokiniai ir visa visuomenė bėdas ir rūpesčius dėl neišauklėtų vaikų ar šiuolaikinio jaunimo verčia pedagogams. Bet ar kas nors pasidomėjo, kiek pastangų reikia įdėti ruošiant užduotis skir-tingų poreikių mokiniams, kiek streso mokytojas patiria mokyklo-je. Todėl, atsižvelgdama į dabarti-nę situaciją, suprantu, kad mano ir visų jaunų mokytojų misija yra keisti dabartinę švietimo tvarką ar bent jau prisidėti prie to. Moky-tojas  – antrasis tėvas arba mama, kuris ar kuri suteikia vaikui tiek mokslo, tiek gyvenimo pagrindus. Tam, kad mokytojas padėtų subręs-ti asmenybei, turi jausti tėvų, mo-kinių ir visos visuomenės paramą.

> LEU anglų filologijos III kurso studentė Karolina Jonušaitė teigia, kad pedagogo darbas šiomis dienomis – labai nuvertinamas: bėdos ir rūpesčiai dėl neišauklėtų vaikų ar šiuolaikinio jaunimo krenta ant pedagogų pečių

3Nr. 7 (2445) 2015 m. birželio mėn. LAIKRAŠČIO Š IESA PRIEDAS

EMILIJA BEREZNAUSKAITĖ:

„DAINUOTI IŠMOKAU ANKSČIAU NEI KALBĖTI“

STUDENTĖ: „SVARBIAUSIA NEAPLEISTI SAVO TALENTŲ, KURIE GALI BŪTI KELIAS Į

NORIMĄ SPECIALYBĘ“Kas lankėsi kompozitoriaus Vytauto

Barkausko jaunesniojo naujausios operos „Gripino svajonė“ premjeroje, neliko abe-jingas nuostabiam Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentės Emilijos Be-reznauskaitės balsui. Studentė tvirtina, kad muzika ją lydi nuo pat gimimo. LEU mer-gina atsidūrė neatsitiktinai. Emilija teigia, kad visada jautė polinkį ne tik dainuoti, bet ir mokyti, dalytis savo patirtimi ir žiniomis su kitais. „LEU man suteikia visas galimybes įgyti pedagoginių ir praktinių žinių“, – tvir-tina pašnekovė.

Jau trečius metus studijuoji LEU Ugdymo mokslų fakultete muzikos pedagogikos spe-cialybę, esi įvairių konkursų laureatė, tavo nuostabaus balso galima klausytis bene kiek-viename universiteto renginyje. Atrodo, jog studijuoji tai, apie ką tikrai svajojai. Pasidalyk patirtimi, kaip tau sekėsi po mokyklos baigi-mo rinktis studijas?

Po mokyklos baigimo ilgai svarsčiau, kur stoti: į dainavimo specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ar Vilniaus kolegijoje, ar pasirinkti pedagogo profesiją. Susidėliojusi vi-sus prioritetus, nusprendžiau stoti į LEU. Aš visada jaučiau polinkį mokyti, dalytis savo ži-niomis ir patirtimi su kitais. LEU man suteikia visas galimybes įgyti pedagoginių, praktinių žinių, taip pat turiu galimybę mokytis ir daryti tai, kas man patinka, t. y. dainuoti, todėl aš čia.

Esi įvairių prizinių vietų laimėtoja, tarp jų – ir tarptautinių konkursų prizinės vietos. Jau antrus metus dalyvauji kompozitoriaus Vy-tauto Barkausko jaunesniojo sukurtose ope-rose „Gripino klasta arba kas taps karaliumi“ ir naujausioje operų trilogijos dalyje „Gripino svajonė“. Kokią patirtį studentui duoda daly-vavimas tokiuose projektuose?

Studentas įgyja pasitikėjimo savimi ir iš-moksta užmegzti ryšį su publika. Taip pat įgy-jama daug patirties dirbant kolektyvinį darbą, kur gali būti daug įvairių nuomonių tam tikrais klausimais, todėl tenka ieškoti kompromiso. Dirbti su pačiu kompozitoriumi, realizuojant jo turimas idėjas, yra taip pat labai didelė patirtis. Tokie dalykai yra svarbūs ne tik scenoje, bet ir dirbant mokytoju.

Studijuoji muzikos pedagogiką. Ar jau svarstai apie darbą po studijų? Kokie tavo toli-mesni karjeros tikslai ir siekiai?

Norėčiau dirbti pedagoginį darbą ir save realizuoti mokykloje ar kitoje mokymo įstaigo-je. Kai baigsiu bakalauro studijas, turbūt tęsiu mokslus studijuodama magistrantūroje LEU, toliau gyvenimą siesiu su dainavimu, stengsiuo-si pasiekti savo tikslą – dirbti pedagoge.

O nuo kada tave lydi muzika?Muzika mane lydi nuo pat gimimo. Mano

mama yra sakiusi, kad tik gimusi rengdavau savo solinius koncertus (juokiasi – aut. past.). Mane labai mylėjo darželio auklėtojos. Jos mane

pastatydavo prieš visus ir prašydavo, kad jiems dainuočiau. Dainavau mokyklos chore, ir ten mokytojos mane pastebėjo, pradėjo su manimi dirbti atskirai. Vėliau įstojau į Vilniaus Juozo Tallat–Kelpšos muzikos konservatorijos Popu-liariosios muzikos skyrių, vokalo specialybę. Taigi galiu drąsiai teigti, kad dainuoti išmokau anksčiau nei kalbėti.

Kaip tau sekėsi atlikti pedagoginę prakti-ką? Kas buvo sunkiausia?

Pedagoginę praktiką atlikau nuo pat pir-mo kurso. Sekėsi visai neblogai. Be abejo, pa-sitaikydavo visokių situacijų, tačiau praktika juk tam ir skirta. Sunkiausia buvo išmokti užmegzti ryšį su moksleiviais, kurie buvo pa-augliai. Paauglystės laikotarpiu vaikai pradeda atrasti save iš naujo, kiekvienas save iškelia kaip asmenybę, kuriai viskas neįdomu ir nerei-kalinga.

Kokią didžiausią pamoką tau davė univer-sitetas?

Didžiausia pamoka, kurią gavau universite-te, yra naudotis proga imti viską, naudotis vis-kuo, ką suteikia universitetas, ir taip siekti savo užsibrėžto tikslo.

Kaip manai, norint tapti geru mokytoju, reikalingas pašaukimas ar pedagoginės ži-nios?

Reikalingas ir pašaukimas, ir pedagoginės žinios. Tik su pedagoginėmis žiniomis galėsi dirbti pedagoginį darbą, tačiau niekada nepa-vyks užmegzti ryšio su moksleiviais, dirbdamas šį darbą nejausi malonumo, pakliūsi į rutiną. Na, o tik su pašaukimu, be pedagoginių žinių, taip pat neišeis būti geru mokytoju, autoritetu, nes dėl žinių stokos tiesiog nežinosi, kaip tokiu būti.

Studijuoji didžiausioje pedagogus ruo-šiančioje aukštojoje mokykloje. Koks, tavo nuomone, yra mokytojo vaidmuo šiuolaikinė-je visuomenėje?

Mokytojas yra žinių skleidėjas, šviesos nešėjas, autoritetas. Tačiau šiais laikais mūsų visuomenėje švietimas ir mokytojas yra labai nuvertinami.

Tikėkimės, kad padėtis gerės ir visuomenė supras, koks svarbus pedagogo vaidmuo. Kaip manai, koks turėtų būti ateities pedagogas?

Ateities pedagogas bus toks, kuris mokės prisitaikyti prie šio technologijų amžiaus ir mokės užmegzti ryšį su moksleiviais, juos su-dominti ir ugdyti net tada, kai vaikų požiūris į mokslą yra pakankamai atsainus.

O kokius reikalavimus kelsi sau kaip pe-dagogei?

Visų pirma išmokti ugdyti pagarbą tarp mokytojų ir moksleivių. Antra, suteikti pagalbą kiekvienam ugdytiniui, kai jam jos reikia, rasti sprendimą problemoms išspręsti. Neišskirti nė vieno ugdytinio. Motyvuoti ir skatinti mokslei-vius bendradarbiauti. Na, ir, žinoma, tobulinti profesines ir asmenines žinias.

> „Susidėliojusi visus prioritetus, nusprendžiau stoti į LEU. Aš visada jaučiau polinkį mokyti, dalytis savo žiniomis ir patirtimi su kitais. LEU man suteikia visas galimybes įgyti pedagoginių, praktinių žinių, taip pat turiu galimybę mokytis ir daryti tai, kas man patinka, t. y. dainuoti, todėl aš čia“, – kalba LEU Ugdymo mokslų fakulteto muzikos pedagogikos specialybės III kurso studentė Emilija Bereznauskaitė

Teatro ir kino pedagogikos IV kurso stu-dentė Ieva Giniotytė pasakoja, kad šią spe-cialybę nusprendė studijuoti vienuoliktoje klasėje, kai teko vaidinti viename studentų baigiamajame darbe. „Tada susipažinau su Lietuvos edukologijos universitetu ir tada dar teatro edukologijos specialybe. Jau mokykloje turėjau praktikos dirbant su vaikais, taip pat patiko teatras. Todėl nusprendžiau, kad teatro pedagogika skirta kaip tik man. Kai rinkausi, ką studijuoti, šią specialybę įrašiau pirmą. Ki-tos specialybės taip pat buvo susijusios su kul-tūros sritimi: kūrybinės industrijos, leidyba, kultūrinės veiklos vadyba, sociologija“, – pri-simena mergina.

I. Giniotytė, baigusi studijas, planuoja dirb-ti su vaikais ir jaunais žmonėmis mokykloje ar neformalaus ugdymo įstaigoje. Taip pat mergi-na svajoja įkurti savo teatro studiją ir žada toliau tobulėti, plėsti akiratį. Ji sako, kad aukštoji mo-kykla turi sužadinti studento smalsumą, kuris skatintų studentą mokytis visą gyvenimą. „Stu-dijos LEU man yra pradžia, skatinanti toliau to-bulėti“, – sako studentė.

Ieva jau žinojo, kur nori studijuoti, todėl di-delių sunkumų, renkantis, kur studijuoti, sako nepatyrusi. Tačiau kartais ir ją aplankydavo dvejonės, ar tikrai jai tiks ši specialybė. „Manau, kad baigus mokyklą tikrai sunku nuspręsti, ko konkrečiai nori, o dar visų kitų nuomonės, kur tau geriausia stoti... Svarbu domėtis, skaityti, nebijoti klausti to, kas tau įdomu. Tik žinoda-mas visus tos specialybės, kurią nori studijuo-ti, niuansus galėsi tinkamai pasirinkti. Aišku, svarbu žinoti, kad viskas nebus rožėmis klota. Bus ir sunkių, ir labai įdomių, ir įsimintinų aki-mirkų. Svarbiausia yra domėtis, žiūrėti, ko nori tavo širdis, neapleisti savo talentų, kurie gali būti kelias į norimą specialybę“, – tvirtina LEU studentė.

Ieva sako, kad, renkantis specialybę, svar-biausia įsiklausyti į savo norus ir pomėgius, ne-panikuoti ir klausytis savo širdies. „Širdis žino, kas tau geriausia, ko reikia. Taip pat reikia nebi-joti klysti, nes tik iš klaidų žmonės ir mokosi. Jei studijuoji tai, kas tau patinka, tai bus ir smagu mokytis, ir pabaigus studijas veiklos susirasi“, – sako ji. Studijuodama universitete mergina taip pat lanko ilgalaikius neformaliojo ugdymo specialistų kompetencijų įgijimo ir tobulinimo kursus, kurių metu gerina komunikacijos, soci-alinius, psichologijos įgūdžius.

Paklausta, ką patartų studijas LEU pasi-rinkti svarstančiam jaunuoliui, kokie rūpesčiai ir džiaugsmai jo čia laukia, Ieva atsakė, kad, ma-tyt, didžiausia dilema, su kuria ji susiduria stu-dijuodama Lietuvos edukologijos universitete, yra svarstymai, ar ji tikrai gali būti gera peda-gogė, ir kas yra tas geras pedagogas, kokią stra-tegiją pasirinkti, kad mokiniai išmoktų norimų

dalykų. „Reikia susitaikyti su tuo, jog mokytojo darbas nėra pamatuojamas. Šiame darbe labai daug vertybinių, idėjinių dalykų, todėl kartais apima jausmas, kad esi neįvertintas“, – pamąs-tymais dalijasi studentė.

Paprašyta pasakyti, kuo teatro ir kino pe-dagogikos studijos yra ypatingos, Ieva įvardijo bendravimą su žmonėmis, kūrybą ir galimybę save išreikšti. Čia niekada nebūna rutinos ir nuobodulio. „Kiekviena nauja užduotis, nau-jas atradimo džiaugsmas ir supratimas, kad gali daugiau nei manei. Kaip asmenybei man ši specialybė suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, drąsos išsakyti savo mintis, mokėti išklausyti ir priimti kitą žmogų“, – pasakoja studentė.

Kiek mergina save pamena, visada šalia jos buvo teatras. „Kelerius metus lankiau šo-kius, chorą, orientacinį, stalo tenisą. Pradi-nėse klasėse buvau susižavėjusi Pamelos Tra-vers knyga „Merė Popins“, todėl vienu metu norėjau ja būti. Taip pat norėjau tapti ir dai-nininke, bet nusprendžiau rinktis mokytojos specialybę“, – šypsosi mergina, kuri tvirtina, kad pedagogo vaidmuo visuomenėje yra labai svarbus, nes jo rankose mūsų ateitis. „Jie ugdo žmones, kurie kada nors ateis į jų vietą, valdys valstybę ir bus atsakingi už jos likimą, tobulė-jimą ir kitus svarbius dalykus“, – sako būsima mokytoja.

Ji tvirtina, kad, norint tapti geru mokyto-ju, reikalingas pašaukimas, pedagoginės žinios ir puikus konkretaus dalyko išmanymas. Visi šie trys dalykai yra labai svarbūs. „Viskas pra-sideda nuo pašaukimo ir baigiasi geru dalyko žinių išmanymu. Jei šie trys dalykai sąveikauja tarpusavyje, tuomet mes turime puikų peda-gogą“, – gero mokytojo receptą atskleidžia LEU studentė.

Teatro ir kino pedagogika, kurią studi-juoja Ieva, yra nauja, nė vienoje kitoje šalies aukštojoje mokykloje nevykdoma studijų pro-grama. Teatro ir kino pedagogika jungia dvi sudėtingas ir įdomias sritis – teatro ir kino meną ir asmenybės ugdymą. Studentai moko-si vaidinti, šokti, režisuoti, kurti kino filmus ir lėlių spektaklius, tyrinėti, kaip kūryba gali padėti atskleisti naujas asmenybės (tiek pačių studijuojančių, tiek vaikų ir jaunimo) spalvas, praturtinti žiniomis, gebėjimais, kompeten-cijomis. Programos absolventai galės sekti ir inicijuoti teatro ugdymo proceso naujoves, plė-toti ugdytinių kūrybinės raiškos ir meno suvo-kimo, bendrakultūrines kompetencijas, dirbti teatro ir kino pedagogais įgyvendinant vaikų ir jaunimo teatro ugdymo programas, kitas te-atrą ir kiną integruojančias meninio ugdymo programas įvairaus tipo švietimo ir (ar) kultū-ros įstaigose: bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo mokyklose, kultūros ir laisva-laikio centruose.

> Paklausta, ką patartų studijas LEU pasirinkti svarstančiam jaunuoliui, Teatro ir kino pedagogikos IV kurso studentė Ieva Giniotytė teigia, kad, matyt, didžiausia dilema, su kuria ji susiduria studijuodama LEU – svarstymai, ar ji tikrai gali būti gera pedagogė, kas yra geras pedagogas. „Reikia susitaikyti su tuo, jog mokytojo darbas nėra pamatuojamas“, – pamąstymais dalijasi studentė

4 LAIKRAŠČIO Š IESA PRIEDAS Nr. 7 (2445) 2015 m. birželio mėn.

SAVANORYSTĖ ATVEDĖ Į KARJEROS KELIĄMažiausiai 98 procentais įver-

tinti brandos egzaminai merginai leido rinktis tą specialybę, kurios ji labiausiai norėjo. Lietuvos edukolo-gijos universiteto (LEU) pradinio ir priešmokyklinio ugdymo ketvirta-kursė Monika Tekutienė sako, kad apsispręsti, kur studijuoti po bran-dos egzaminų, nebuvo sunku, nes nuo 9 klasės savanoriavo Palaimin-tojo Jurgio Matulaičio socialiniame centre. Jame dirbo su rizikos grupės vaikais, vėliau – su neįgaliaisiais. „Ši patirtis labai praturtino ir leido suprasti, kad kažką panašaus norė-čiau daryti gyvenime“, – pasakoja studentė.

Šiuo metu mergina ne tik studi-juoja, bet ir dirba privačioje Vilniaus krikščionių mokykloje. Moniką su-žavėjo tai, kad visus ketverius metus galėjo derinti darbą ir studijas. Ba-kalauro studijų metu ji dirbo su neį-galiaisiais, vesdama jiems meno už-siėmimus, vėliau ir darželyje. „Tokia įvairiapusė darbinė patirtis leido man pritaikyti gautas žinias praktikoje, pasitikrinti, ką vis dėlto norėčiau dirbti, todėl, kai po poros mėnesių pa-baigsiu universitetą, man nebereikės galvoti, ką noriu gyvenime veikti. Esu

išbandžiusi įvairaus pobūdžio su spe-cialybe susijusių darbų ir žinau, kad noriu būti pradinių klasių mokytoja. Ir dar, mieli moksleiviai, netikėkite, kai jums sakys, kad pabaigę LEU jūs nerasite darbo. Jei norėsite, stengsitės, mokysitės, būsite iniciatyvūs, tikrai gausite puikių darbo pasiūlymų. Tą

sakau iš savo patirties“, – perspėja studentė.

Monika sako, kad jai labai pasise-kė, nes mokėsi Vilniaus Mykolo Bir-žiškos gimnazijoje, turėjo nuostabių mokytojų, kurie padėjo puikiai išlai-kyti egzaminus. Mažiausiai iš laikyto egzamino ji gavo 98 procentus. „Tai

leido man rinktis bet kokią specia-lybę. Iš tiesų, kai pasakiau apie savo sprendimą studijuoti Lietuvos edu-kologijos universitete, susidūriau su aplinkinių žmonių priešiška reakcija, įkalbinėjimais rinktis prestižiškesnę specialybę. Vis dėlto mane labai pa-laikė mama, kuri visą gyvenimą dirba istorijos mokytoja. Jos pavyzdys nuo mažumės man liudijo, kad moky-tojo darbas yra sunkus, tačiau labai prasmingas. Taigi visų pirma reikia atkreipti dėmesį į savo norus. Net jei atrodo, kad jūsų būsima specialybė yra menkai apmokama, labai plati ar neprestižinė, reikia daryti taip, kaip norisi, o ne taip, kaip kažkas pataria. Kita vertus, vertėtų bent jau dvyliktoje klasėje susiimti ir mokytis dėl žinių, o ne dėl pažymių“, – pataria studentė.

Ji sako, kad renkantis tarp gau-sybės universitetų labai svarbu yra suprasti, kad nėra tobulo universi-teto, kur absoliučiai viskas patiktų: bendrakursiai, dėstytojai, mokomieji dalykai. Galima tikėtis, kad vieni da-lykai patiks daugiau, kiti – mažiau. Svarbiausia, studentės nuomone, nu-siteikti, kad iš visko, kas vyksta, gali-ma ko nors pasimokyti, todėl svarbu turėti tikslą.

Monika pasakoja LEU išmokusi (be pagrindinių mokomųjų dalykų) tolerancijos, bendradarbiavimo, nes daug darbų reikėjo atlikti grupėse su įvairiais žmonėmis. „Gal tai skamba keistai, tačiau šios kompetencijos, mano manymu, yra labai svarbios dirbant pedagoginį darbą. Be abe-jo, įgavau savo profesijai reikalingų žinių, įgūdžių, supratau, kas svar-biausia norint dirbti pradinių klasių mokytoja. Žinau, kad ir pabaigusi universitetą galėsiu kreiptis į dėstyto-jus pagalbos, todėl jaučiuosi pasiruo-šusi dirbti su pradinių klasių moki-niais“, – džiaugiasi ji.

Monikos patarimai abiturien-tui, šiuo metu svarstančiam, kur ir ką studijuoti:

1) Pagalvok apie tai, kokį save no-rėtum matyti po 10 metų. Kaip norė-tum, kad atrodytų tavo diena?

2) Kurį laiką pabūk kažkur, kur galėtų nutilti emocijos, įkyrios min-tys. Tam, kad suprastum, ko iš tiesų nori, ką geriausiai sugebi, kur atsi-skleistų tavo talentai ir gebėjimai.

3) Kad ir ką bepasirinktum, nebi-jok. Nėra blogų pasirinkimų, nes vis-kas, kas atsitinka, atneša ir džiaugs-mų, ir sunkumų.

> „Mieli moksleiviai, netikėkite, kai jums sakys, kad pabaigę LEU jūs nerasite darbo. Jei norėsite, stengsitės, mokysitės, būsite iniciatyvūs, tikrai gausite puikių darbo pasiūlymų. Tą sakau iš savo patirties“, – perspėja LEU pradinio ir priešmokyklinio ugdymo ketvirtakursė Monika Tekutienė

DIRBTI MOKYTOJU – PATS GERIAUSIAS BŪDAS IŠLIKTI JAUNATVIŠKAM

Lietuvos edukologijos uni-versitete (LEU) pedagogines spe-cialybes studijuojantys studentai dažniausiai jau nuo pirmo kurso turi pedagoginių praktikų ir gyvai susipažįsta su savo būsimu darbu, išbando save mokytojo kėdėje. Do-nata Majauskaitė, LEU IV kurso lituanistikos studentė, pedagogi-nę praktiką atliko ne Lietuvoje, o Vokietijoje įsikūrusioje Vasario 16-osios gimnazijoje. Mergina tiki-na daug išmokusi iš savo praktikos vadovės ir mokinių, pamačiusi sti-prią bendruomenę, kur visada ben-draujama, šypsomasi, kartu dir-bama ir švenčiama. „Ir aš spėjau pasijausti šios bendruomenės dali-mi“, – sako ji. Mergina tvirtina, kad dirbti mokytoju yra pats geriausias būdas išlikti jaunatviškam. „Juk šalia mokytojo yra daug jaunų žmonių, kurių įtaką jis nuolat jau-čia. Tik, gaila, kai kurie mokytojai įtakos nepriima, galiausiai pamirš-ta džiaugtis savo darbu, aplinka ir apskritai gyvenimu“, – apgailestau-ja Donata.

Kodėl pasirinkote atlikti prakti-ką Vasario 16-osios gimnazijoje?

Pirmiausia Vasario 16-osios gim-nazija yra viena iš keleto lituanisti-nio švietimo įstaigų užsienyje, kuri nėra savaitgalinė. Čia vyksta pamo-kos lietuvių kalba kiekvieną dieną, dirbama kuriant lietuvišką aplinką šalia vokiškos. Tai daro gimnazijoje dirbantys pedagogai lietuviai, kurie stengiasi, ieško naujų ugdymo būdų, kad lietuvybė gimnazijos aplinkoje nebūtų nustumta, siūlo neformalio-jo ugdymo būrelius, t. y. ateitininkų, tautinių šokių, choro ir kitus. Saugoti lietuviškumą nėra lengva, nes gimna-zijoje mokosi ir lietuviai, ir vietiniai vokiečių vaikai, todėl buvo įdomu pamatyti, kaip šios dvi kultūros ir kalbos „gyvena“ po vienu stogu. O praktikos metu pamačiau, kad jos čia ne tik „telpa“, bet dar ir priima kitų tautybių mokinių, pavyzdžiui, balta-rusių, tailandiečių ir kt. Be to, buvau girdėjusi daug gerų atsiliepimų apie šią gimnaziją iš anksčiau čia praktiką atlikusių studentų. Dabar ir aš galiu

prie jų prisidėti, nes Vasario 16-osios gimnazija tikrai yra ypatinga.

Kaip manote, ar skiriasi Jūsų mokiniai Vokietijoje nuo besimo-kančių Lietuvoje?

Jie ir skiriasi, ir nesiskiria. Ži-note, ir čia, ir Lietuvoje vaikai yra vaikai – jie irgi kartais būna išdy-kę (juokiasi – aut. past.). Tačiau didžiausias skirtumas yra tas, kad gimnazijoje lietuviams ir vokie-čiams beveik visi dalykai dėstomi vokiečių kalba. Taigi šiuo atveju lie-tuviams reikalavimai itin aukšti, pa-grindiniai dalykai dėstomi vokiškai (kartu su gimtakalbiais). Gimnazi-joje yra lituanistinė programa, kuri privaloma visiems lietuvių kilmės vaikams, lietuviškai jie mokosi lie-tuvių kalbos ir literatūros, Lietuvos istorijos, religijos, muzikos, progim-nazijos klasėse ir geografijos, politi-kos ir ekonomikos. Reikia paminėti ir tai, kad gimnazistai turi unikalią galimybę – jie gali laikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą raštu arba žodžiu.

Savarankiškumo įgūdžius gimna-zistai gali ugdytis gyvendami gimna-zijos bendrabutyje. Aišku, kad su jais daug dirba bendrabučio darbuotojai – stengiasi sukurti kuo jaukesnę atmos-ferą, jog vaikai jaustųsi kaip didelėje šeimoje. Tačiau tikrųjų namų ir arti-mųjų ilgesys, ypač mažiesiems moki-nukams, labai ryškus, ir jie, kaip tikri studentai, savaitgaliais traukia namo.

Kokią didžiausią pamoką Jums davė ši praktika?

Davė labai daug ir labai įvairių da-lykų. Labai šilti ir draugiški žmonės, mokyklos administracija, mokytojai, mokiniai yra labai malonūs, supra-tingi. Pamačiau stiprią bendruomenę, kur visada bendraujama, šypsoma-si, kartu dirbama ir švenčiama. Ir aš spėjau pasijausti šios bendruomenės dalimi. Aišku, įgijau kompetencijų, būtinų pedagogui. Daug išmokau iš savo praktikos vadovės, t. y. gimnazi-jos lietuvių kalbos mokytojos Birutės Augustanavičiūtės, kuri atsidavusi darbui ir vaikams. Ji man yra sektinas pavyzdys. Mokiausi ir iš vaikų. Ne tik vedžiau jiems pamokas, bet kartu ir

gyvenau bendrabutyje, turėjau gali-mybę matyti juos ne tik pamokose, bet ir laisvalaikiu. To nebūčiau pama-čiusi mokykloje Lietuvoje.

Ką Jums labiausiai patiko mo-kytis mokykloje? Gal galėtumėte pasidalyti patirtimi ir plačiau papa-sakoti, kaip jums sekėsi rinktis stu-dijas po mokyklos?

Mokykloje sekėsi daug dalykų, lankiau įvairių būrelių, domėjausi muzika, kinu, istorija, literatūra... Taigi apsispręsti, ką studijuoti, buvo labai sunku. Atliekant praktiką kai kurie vyresni gimnazistai, paklausti apie būsimas studijas, pateikdavo aiš-kų atsakymą, ką ir kokiame universi-tete nori studijuoti. Man taip nebuvo – aš rinkausi tarp daugelio specialy-bių, o pati geriausia nuolat keisdavosi. Į studijų pasirinkimą žiūrėjau labai rimtai – tariausi su mokytojais, tė-vais, skaičiau abiturientų forumus, domėjausi aukštosiomis mokyklomis

ir analizavau siūlomas studijų pro-gramas. Rinkausi iš populiarių, gerai įvertintų specialybių, nors kartais pasvarstydavau ir apie visuomenės ne taip gerai vertinamą mokytojo spe-cialybę. Tačiau galutinį sprendimą priėmiau pati ir nusprendžiau, kad visgi mokytojo darbas man atrodo tinkamiausias. Lietuvių kalba man patiko mokykloje, todėl tikslią kryp-tį pasirinkti nebuvo sunku. Nors šis sprendimas buvo didelė staigmena mano lietuvių kalbos mokytojai, kuri apie tai nieko nežinojo (šypsosi – aut. past.).

Ar su pedagoginiu darbu siejate savo ateitį?

Tikrai neatmetu galimybės dirbti mokytoja. Mano galva, tai pats ge-riausias būdas išlikti jaunatviškam. Juk šalia mokytojo daug jaunų žmo-nių, kurių įtaką jis nuolat jaučia. Tik, gaila, kai kurie mokytojai įtakos ne-priima, galiausiai pamiršta džiaugtis

savo darbu, aplinka ir apskritai gyve-nimu.

Kaip manote, norint tapti geru mokytoju reikalingas pašaukimas ar pedagoginės žinios? Kokius rei-kalavimus keliate sau kaip pedago-gei?

Reikia visko. Kartais net idealiai pasiruošus pamokai, parašius gerą planą ar susiradus naują metodą gali nepavykti. Tai priklauso nuo moky-tojo, nes vaikai visada į jį reaguoja. O mokytojas turi būti draugiškas, atsi-davęs klasei, pamiršęs kitas savo pro-blemas, universalus, besikeičiantis, o ne tik gerai mokantis, įvaldęs pamo-kos vedimo techniką. Jei mokytojas bijos būti nenuspėjamas ar tiesiog pa-sikalbėti, pajuokauti, jis nusibos mo-kiniams, pamokos taps nuobodžios, neliks motyvacijos mokytis. Todėl ir pati keliu sau tokius reikalavimus – į pamoką eiti ne tik tinkamai pasiruo-šus dalykiniu aspektu, bet ir geros nuotaikos, nusiteikus bendrauti.

Studijuojate Lietuvos edukolo-gijos universitete, neseniai atlikote pedagoginę praktiką, netrukus gau-site ir bakalauro diplomą kartu su pedagogo kvalifikacija. Koks, Jūsų nuomone, yra mokytojo vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje?

Gal žmonėms iš šalies taip ir ne-atrodo, bet tai beprotiškai daug pa-stangų ir atsakomybės reikalaujantis darbas. Mokytojai ne tik moko ir ruo-šia brandos egzaminams, bet ir daro labai didelę įtaką vaikams. Bet kurio dalyko mokytojas tiesiogiai ugdo jau-ną žmogų, formuoja jo charakterį, požiūrį. Neatsargus žodis gali pakeis-ti mokinio ir mokytojo santykius ir apskritai jo bendravimą su suaugu-siais žmonėmis.

Kaip manote, koks turėtų būti ateities pedagogas?

Nemanau, kad geras ateities pe-dagogas būtų robotas ar kompiuteris (juokiasi – aut. past.) Visgi žmonių ryšys visada bus svarbus. Jis ypač rei-kalingas pamokoje, kur kiekvienas jos dalyvis yra unikali asmenybė. Dėl to ir anksčiau, ir dabar, ir ateityje pe-dagogai turi kreipti dėmesį į mokinio individualumą.

> LEU IV kurso lituanistikos studentė Donata Majauskaitė teigia, kad būti mokytoju – tai beprotiškai daug pastangų ir atsakomybės reikalaujantis darbas, nes mokytojai ne tik moko ir ruošia brandos egzaminams, bet ir daro labai didelę įtaką vaikams, neatsargus žodis gali pakeisti mokinio ir mokytojo santykius ir apskritai jo bendravimą su suaugusiais žmonėmis

5Nr. 7 (2445) 2015 m. birželio mėn. LAIKRAŠČIO Š IESA PRIEDAS