-
Lietuvos edukologijos universiteto laikratis
www.leu.lt
leidiamas nuo 1952 met
Nr. 1 (2439)
IESA
ALMA MATER KRONIKA
2014 sausis
STIPENDIJOS. Universitete lanksi Kovo vienuoliktosios akto
signataras profe-sorius Aloyzas Sakalas. Su rektoriumi aka-demiku
Algirdu Gaiuiu aptarti A.Sakalo vardins stipendijos steigimo
reikalai.
AIDIMAS. Psichologijos didaktikos katedros aidimo tyrim
laboratorijoje su-rengta atvir dur diena.
POKALBIS. Lituanistikos fakulteto ket-virtakursiai sureng
susitikim su raytoja prof. Vanda Juknaite Ko nebuvo pasakyta
paskaitose, interviu ir knygose.
KONKURSAS. Valstiei laikraio ir Tautos fondo (JAV) raini
konkurse Lie-tuviai yd gelbtojai premij laimjo FF studentas Tomas
Aleknaviius.
OPERA. Kompozitorius Vytautas Bar-kauskas (jaun.) su Vilniaus
Antakalnio pro-gimnazijos III kl. mokiniais ir UMF Muzikos katedros
studentais LEU irovams pristat savo operas vaikams Gripino dovana
ir Gripino klasta arba kas taps karaliumi.
vies galite skaityti ir ms universiteto internetinje svetainje
www.leu.lt.
Surengtos tradicins geriausi student ir universitetui
nusipelniusi darbuotoj
pagerbimo ventsSveikino ir atminimo dovan teik rekto-
rius akademikas Algirdas Gaiutis, Senato pir-mininkas
profesorius Audronius Vilkas, fakul-tet dekanai. Ypa iltai buvo
sutikta student vents vienia ms absolvent, olimpin empion, aukso
medalinink, penkiakovinin-k Laura Asadauskait. Geriausij pagarbos
ventje koncertavo svei meno kolektyv ir universiteto Muzikos
katedros student.
Universitetas dvasins krybos altinisAlgirdas Gaiutis. Praj metai
buvo pilni
ibandym ir nuveikt darb. Sutvarkyta studi-j sistema, kad
skmingiau bt realizuojamos studij programos, kilt edukacinis ir
mokslinis katedr lygis. Pradta kurti magistr program usienio
kalbomis. LEU studij sritis kasmet tampa vis rykiau regima
visuomenje ir auktojo mokslo sistemoje. Tai lemia universiteto
skm.
Surengta mokslini konferencij, pavyz-diui, daugelio Europos
valstybi mokslinink forumas Meils Lukiens idjoms analizuoti arba
neseniai Lietuv sukviets vietimo dar-buotoj, vadybos specialist
europinis suva-iavimas mokykl lyderysts problematikai ir ateiiai
aptarti ir kt. Daugiau nei dvideimties Europos pedagogini
universitet rektori aso-ciacijos posdis parod Lietuvos edukologijos
universiteto vert, mokslo ir studij presti.
Ryki poslinki vyko ir mokslo srityje. Edukologijos pajgos
telkiamos viening siste-m, koncentruojamos, sutelkiamos tik
svarbioms problemoms tirti, kurios yra ne vien teorins, bet ir
susijusios su iuolaikins mokyklos praktika, patirtimis, naujais
ugdymo udaviniais.
simintini ms sportinink pasiekimai, pergals, igarsinusios Lietuv
ir universitet visame pasaulyje.
Met teigiamais poslinkiais reikia laikyti ir universiteto
struktrines pertvarkas, siekiant maksimaliai isaugoti gyt patirt,
mokslo, didaktikos potencial, utikrinant efektyvesn valdym. Svarbu
isaugoti krybikus, perspek-tyvius, iniciatyvius, geranorikus
mokslinin-kus, pedagogus. Nuo kiekvieno i j priklauso ir
universiteto skm. Universitetas dvasins k-rybos altinis, kuris daro
kiekvien laimingesn,
gerbiant savo namus, tautos praeit, savo al ir jos mones, matant
jos kilni ateit.
Padkos studentamsFilologijos fakulteto II kurso magistran-
tei Julijai Ritik u puikius mokslo pasieki-mus, aktyvi muzikin
ir visuomenin veikl. Gamtos, matematikos ir technologij fakulteto
IIkurso studentei Ievai uminaitei u puikius mokslo pasiekimus ir
pareigingum. Istorijos fakulteto III kurso studentei Sandrai
Gaui-tei u mokslo pasiekimus. Lituanistikos fa-kulteto IV kurso
studentei Gabrielei Rubeiu-tei u krybikum, atsakomybs jausm ir
itikimyb universitetui. Lituanistikos fakulteto II kurso
magistrantei Rimai Kasperionytei u auktus mokslo pasiekimus.
Socialins edukacijos fakulteto IV kurso studentei Laurai
ereivaitei u pasiekimus kryboje ir visuomeninje veikloje. SEF III
kur-so studentei Justinai Truncaitei u puikius mokslo pasiekimus ir
pareigingum. Sporto ir sveikatos fakulteto III kurso studentei
Dovilei
Sandra Gauit Istorijos fakulteto III kur-so student, LEU IF SA
vadov, Istorijos fakulteto tarybos, istorijos studij programos
komiteto, LEU SA parlamento nar, LEU SA viceprezident ir pro-jekt
komiteto koordinator.
Laisvo laiko turiu ne itin daug, bet, manau, kad, kai usiimi
mgstama veikla ar sritimi, kurioje mokaisi, darbas tampa
laisvalaikio dalimi. Be galo diaugiuosi, kad turiu galimyb plsti
savo akirat vairiose srityse, o ir mintys, kad neturiu k veikti,
mans taip pat neaplanko. Kai noriu pailsti ir ra-miai praleisti
laik, skaitau knygas. O mano akty-vus laisvalaikis tikriausiai
nesiskiria nuo kit jaun moni. Man patinka pabti su draugais,
artimais sau monmis, lankytis koncertuose, parodose.
Dar mokydamasi mokykloje igirdau, mano nuomone, nuostabius A.
Belo odius: Niekas taip mogaus nestabdo, kaip jis pats save. Nuo
tada iuos odius stengiuosi vartoti kaip savo gyvenimo kredo. Taip
sau primenu, kad vairiose gyvenimo situacijose nereikia prie save
statyti STOP enklo dar nepradjus nieko daryti, pasiteisinant, kad
nesugebsiu ar nemoku. Manau, kad kiekvienas i ms tam tikrose
srityse turime savo perpetuum mobile, kuriam reikia labai daug
noro, nusiteiki-mo, o tadair iek tiek darbo, pasakoja Sandra.
SVEIKI GYVI, VILTINGI 2014-IEJI
> Olimpin empion Laura Asadauskait (centre), rektorius
akademikas Algirdas Gaiutis, Senato pirmininkas, Sporto ir
sveikatos fakulteto dekanas profesorius Audronius Vilkas ir
geriausi 2013 m. sportinink deimtukas: Marijus Grygelis X vieta,
Karolina Guauskait IX vieta, Lukas Kontrimaviius VIII vieta,
Gediminas ukas VII vieta, Deividas Takinas VI vieta, Larisa
Voroneckaja V vieta, Mindaugas Maldonis IV vieta, Evaldas
Petrauskas III vieta, Tadas Tamaauskas II vieta, ilvinas Zabarskas
I vieta
> Doc. dr. Birutei ygaitienei u universiteto technologinius
Verdens altinius
> Kompozitoriui Vytautui Barkauskui u muzikos garsus,
vienijanius vaikus ir bsimuosius pedagogus
Sudeikytei u mokslo ir sporto pasiekimus. Ugdymo moksl fakulteto
III kurso studentei Dorotjai Urtei Paliukaitei u visuomeni-n veikl
ir meil muzikai. III kurso studentui Eduardui Michalkevi u nuoird
ir kry-bik dalyvavim muzikiniame universiteto gyvenime. II kurso
studentui Tomui Januk-nui u nuoird ir krybik dalyvavim muzikiniame
universiteto gyvenime. II kurso studentui Andejui ilo, III kurso
studentei Dovilei Miknaitytei u nuoird ir krybik dalyvavim
muzikiniame universiteto gyveni-me. III kurso studentui Deminui
Zdanovi u aktyvi visuomenin, krybin, menin veikl. Dain ir oki
ansamblio viesa dalyvei Ra-monai Butkutei u meil ir pagarb lietuvi
liaudies sceniniam okiui. Ansamblio viesa dalyvei Rtai Gaigalaitei
u meil smuikui ir muzikai. Gamtos, matematikos ir technologij
fakulteto III kurso studentei, choro Ave vitos prezidentei Simonai
Rubinaitei u nuoirdi pagalb organizuojant choro Ave vita veikl ir
krybik kolektyvo atstovavim renginiuose.
> Pltros ir ryi direkcijos direktoriui Kstuiui alavjui u
kultros kupinus ir kultr skleidianius projektus
> Profesini kompetencij tobulinimo instituto direktoriui doc.
dr. Algimantui ventickui u mokykl lyderysts idj sklaid
> Profesorei dr. Aldonai Vilkelienei u edukacin veikl
Alytuje
> Psichologijos didaktikos katedros vedjai doc. dr. Daliai
Nasvytienei u atid ir meil aidianiam Lietuvos ir ms universiteto
vaikui
Padkos darbuotojams
-
2 Mokslas IESA 2014 sausis
2015 m. Lietuvos edukologijos universitetas vs
atuoniasdeimt-met, nes 1935 m. buvo steigtas Klaipdos pedagoginis
institutas, kuris vliau buvo perkeltas Vilni. 2013 m. jaunosios
kartos ugdytoj rengimui sukako jau 230 met, nes 1783 m. Vilniuje
buvo steigta Moky-toj seminarija.
ias idjas pagrindia istorik doc. dr. Ramun migelskyt-Stukie-n ir
mokslo istorikas, etnologas prof. Libertas Klimka.
L. Klimka:1410-siais, algirio mio metais,
Krokuvos universiteto prof. Janas Is-neris savo testamente ireik
toki vali: viename jo nupirktame name tegyvena pasiturintys lietuvi
ir rus-n studentai, o antras namas tebna skirtas neturtingiems
studentams, bakalaurantams ir magistrantams. Turtingesnieji privalo
duoti l tiems vargingai besiveriantiems, kaip pasakyta testamente:
dviem vertiems lietuviams atuonias mar-kes teologijos ir laisvj men
studi-joms. Besimokaniu jaunimu rpin-tasi ir Vilniuje. Valdovo
ygimanto Senojo 1518 m. privilegijoje raoma: Pasirm paproiais tam
tikr ms miest, kuriuose parduoti malkas pa-sirpinama taip pat ir
mokykl reik-mms, turdami galvoje mintosios Vilniaus mokyklos ger
nusistatym pltoti pavyzdinius mokslus ir bti Respublikos garbe,
nutarme (ir iuo ratu sakome), kad paeiliui ir toliau visi iki
vieno, veantys ms Vil-niaus turg arba ioje, arba anoje Vil-nios ups
pusje per miest malkas, i kiekvieno veimo, prikrauto bet koki degi
malk, vien rst duot mokyklai.
R. migelskyt-Stukien:XVII a. pab. XVIII a. kintanios
Europos gyvenimo slygos brandino mint Abiej Taut Respublikoje
re-formuoti vis vietimo sistem, kelti tautinio, valstybinio,
pasaulietinio vietimo klausim. Nepakanka vien sutvarkyti valdym,
priimti staty-mus, greta to dar btina parengti mones, kad mokt
mylti ir gin-ti Tvyn, gerbt statymus ir bt paklusns (...). Reikt,
jog visoms mokykloms bt priimtas edukaci-jos ministro statymas,
tenkinantis vis Respublik. Reikia suformuo-ti irdis, suformuoti
protus, taip 1764 m. Seime kalbjo vienas i vals-tybs reformavimo
alinink An-drius Zamojskis (Andrzej Zamoyski, 17161792). Pabriama,
jog pijoras Stanislovas Konarskis (17001773) Respublikos stiprinim
siejo su naujai mstanios jaunosios kartos atjimu politin gyvenim. i
programa, api-brta S. Konarskio prakalboje Apie ger vyr ir garbing
piliet (De bono vire et cive honesto), buvo pra-dta gyvendinti
1740-aisiais steig-toje kilmingj kolegijoje (collegium nobilium). i
mokykl baig broliai
Surengta tarptautinio projekto Europos politikos tinklo krimo
mokykl lyderysts klausimais kon-ferencija Mokyklos lyderyst
im-pulsas vietimo reformai. Jai su-teiktas pirmininkavimo ES
Tarybai statusas. Rezultatus komentuoja Profesini kompetencij
tobulini-mo instituto direktorius doc. dr. Al-gimantas
ventickas.
Kas paskatino projekt, ku-riame dalyvauja daugiau nei dvi-deimt
Europos Sjungos valstybi vietimo institucij?
Daugeliui ES politik ir vietimo mokslinink kelia pagrst
susirpi-nim, kokia mokykl lyderysts, kaip vieno i svarbiausi ugdymo
stimu-l, lemiani mokym, mokymsi ir mokymosi aplink, bkl. Sutariama,
kad mokyklos skm daug priklauso nuo lyderio skms.
Kas yra lyderis? Ar tai vadovas, ar bet kuris dirbantis
bendruome-nje, turintis iniciatyvos?
Sutariama, kad lyderyst yra pa-sidalytoji veikla. Lyderis
mokyklos vadovas dalijasi lyderyste darbais, iniciatyvomis, pagarba
su pavaduo-tojais, mokiniais, mokytojais, tvais, bendruomens
atstovais... Visais, ku-rie susij su mokykla.
NEGSTANTI IMTMEI VIESA
Ignotas ir Stanislovas Potockiai, An-tanas Poplavskis (Antoni
Poplawski, 17391799) tapo aktyviais vietimo reformos
propaguotojais.
vietimo sistemos pertvarka
L. Klimka:Naujas etapas alies vietimo ir
mokslo istorijoje prasidjo 1773 m. reforma, sukrusia dar
nematyto Europoje pavyzdio mokykl pira-mid, kurios viruje buvo
universi-tetas. vietim valdanija struktra tapo valstybs interesus
ireikianti Edukacin komisija. Jos pagrindi-niai veikjai (vyskupas
Ignas Masals-kis, pakancleris Jokymas Liutauras Chreptaviius ir
rektorius Martynas Poobutas) atstovavo Lietuvai. Ug-dymo nuostatose
buvo sureikminta pilietikumo kategorija, o moksle jo nauda krato
ekonomikai. Apskritai apygardini mokykl (bsim gim-nazij) programos
buvo paremtos angl filosof D. Hiumo ir D. Loko suformuluotais
gamtos painimo principais, . . Ruso prigimtins pe-dagogikos
metmenimis. Pradiniame savo veiklos etape komisija daug kur rmsi
fiziokrat mokyklos, susifor-mavusios Paryiuje, socialinmis
id-jomis. Ekonomines jos nuostatas Lie-tuvoje pltojo Jeronimas
Strojnovskis (17521815), Vilniaus universiteto profesorius ir
rektorius. Edukacinei komisijai pavyko pasiekti svari re-zultat:
supasaulietinti moksl, su-kurti hierarchin mokykl adminis-travimo
sistem, steigti akademin pasauliei luom, suteikti mokymo turiniui
praktin aspekt, diegti mo-dernesn dstymo metodologij.
R. migelskyt-Stukien:1773 m. spalio 14 d. Respublikos
Seimo sprendimu kurta Lenkijos karalystei ir Lietuvos Didiajai
Kuni-gaiktystei bendra vietimo sistemos organizavimo ir prieiros
instituci-ja, t. y. Edukacin komisija, kuri buvo pirmoji vietimo
staiga ir pirma Lie-tuvai ir Lenkijai bendra valstybins
administracijos institucija. Jai buvo perduotos visos Respublikos
akade-mijos ir mokyklos, pavesta rpintis ne tik mokymu, bet ir
mokslu. Komi-sija gavo solidi materialin ir finan-sin baz pajamas i
jzuit turt (j turtai Respublikoje siek iki 40 milijon auksin).
Edukacins komi-sijos steigimas buvo pirmas vykis, kai valstyb
tiesiogiai msi tvarkyti vietimo reikalus.
Laiko dulkes nurus
L. Klimka:1783 m. ioms studijoms ubaigti
buvo paskirta 2600 auksini suma. universitet taip pat priimti
atuoni nauji kandidatai. Kartu ileistos ir taisykls, apibrianios
stipendinin-k primimo ir studij tvark Lietu-vos vyriausioje
mokykloje.
io instituto aukltiniai tapo pirmaisiais Lietuvoje aukiausios
kvalifikacijos mokytojais pasaulie-iais. Po deimtmeio jie sudar
apie pus apygard mokykl mokytoj. Kasmet studijas bdavo priimama po
dvideimt vien mog. Kandida-tai institut galjo bti siuniami i
apygardini arba vienuolij mokykl. 17831793 m. Lietuvos vyriausioje
mokykloje studijavo 69 kandidatai, 62 i j skmingai pabaig
mokslus.
Taigi 1783-sius reikt laikyti ne tik Mokytoj seminarijos krimo
metais, bet ir mokytoj profesini studij pradia Lietuvoje.
Juozas Skomskis
UGDYMO LYDERYST. PATIRTIS IR PERSPEKTYVOS
K reikia efektyvi ugdymo lyde-ryst? Kas skatina lyderysts raid?
Ar Lietuva turi ios srities patirties?
projekt PKTI atjo ne tuiomis. Pateikme savo komenta-r, mini,
pasilym apie lyderysts svarb ms vietimo sistemoje. At-likti
tyrimai: apklausta daugelio stai-g vadov, kaip jie supranta
lyderys-t, kas, j nuomone, sudaro lyderysts pasidalijimo aspektus,
kokiomis for-momis dalijamasi lyderyste. Ms pateikti rezultatai
atitiko ir kit ali tendencijas. Pirmiausia lyderis ilais-vinamas,
sudaroma palanki aplinka jam pasireikti, suteikiami visi
ga-liojimai iniciatyvai ivystyti. Ms skaiiai daugeliui pasirod
nauji. Jie parod, jog turime daugiausia prisi-jungim prie projekto
duomen ir klausim. Lietuva pirmavo pagal su-sidomjimo lyderysts
problematika rezultatus ir patirties sklaid.
Ar konferencijoje buvo nagrinja-mi vien mokykl lyderysts
dalykai?
Tinklas apima keturiasdeimt dvi ali dalyvi vietimo institucijas.
Pakviestos ir daugelis kit institucij. I viso atvyko 150 specialist
moks-linink, praktik, ministerij, savi-valdybi, tv, mokini,
mokytoj, vietimo asociacij atstov.
> Sveiai. vietimo ir mokslo viceministras dr. Rimantas
Vaitkus, Mokykl tobulinimo ir informacijos centro direktor Egl
Pransknien, LEU rektorius akademikas Algirdas Gaiutis, PKTI
direktorius dr. Algimantas ventickas
Kokios pagrindins ivados?Sprsta, kaip suderinti lyderys-
ts dalykus nacionaliniu ir vietiniu lygmenimis, kas turt
inicijuo-ti pasidalytosios lyderysts veikl. Vieningai pripainta:
pasidalytosios lyderysts nereikia dalyti jokius lygmenis. Tai
lyderiai pasiima patys. Svarbu palanki aplinka. Kalbta ir apie tai,
kaip keiiasi ugdymo rezul-tatai, naujovi diegimas, program kryba,
mokymosi modeliai, rezulta-t tikrinimo vertinimo sistema ir kt.,
kaip skatinama iniciatyva vietoje. D. Britanijos mokslininkai
akcentuoja, jog lyderyst turi bti glaudiai susi-jusi su mokymusi.
Ugdymo procesas neturt bti vien savarankikas. Graikijos, Italijos
mokslininkai ra-gino grti i prakticizmo, vartoto-jikumo
priklausomybi, per didels tarpmokyklins konkurencins ko-vos, kuri
lugdo ugdymo kokyb, kai prarandamos tikrosios mogikosios vertybs.
Tai aktualu ir mokykloms, ir universitetams. I ties atjo lai-kas
bendradarbiavimo pedagogik grinti diskusij patirt.
Bendradar-biavimo tarp institucij sklaidos te-matik kelia
Portugalijos, Vengrijos, Graikijos, Lenkijos, Estijos atstovai.
Kalbjosi Juozas Skomskis
MOKSLO ATEITISJaunieji gina disertacijas: Renata Katinait-Lodh
(SKI).
vietimo prieinamumas nu-teistiesiems laisvs atmimo bausme:
auktojo mokslo aspektas. Mokslin vadov prof. Giedr Kvieskien.
> Renata Katinait-Lodh
Kristina Gailien (UMF). Mokini socialin ir mo-ky-mo(si)
adaptacija pirmoje gimnazijos klasje. Mokslin vadov prof. Marijona
Bar-kauskait.
> Kristina Gailien
Vaiva Juceviit-Bartke-viien (UMF). Bsimj muzikos mokytoj
individu-aliojo vokalinio ugdymo stra-tegija. Mokslin vadov prof.
Aldona Vilkelien.
> Vaiva Juceviit-Bartkeviien
viesos informacija
-
3Studijos IESA 2014 sausis
Istorijos fakulteto koleg varduVida Knirait ir Libertas
Klimka
Gruodio 3 dien visagalis lai-kas uvr emikosios bties duris ms
kolegai Povilui Spurgeviiui (19362013). Netekome ymaus Lietuvos
sakralinio paveldo inovo, uolaus archyv tyrintojo, origi-nali
menotyros darb autoriaus, ilgameio bendraygio kratotyros baruose. O
gyvenimo kasdienybje labai kuklaus, malonaus ir drau-giko kolegoms
mogaus... Studen-tai neteko nuoirdaus vadovo ir pa-galbininko
rengiant baigiamuosius bakalauro ir magistro studij dar-bus. Meno
istorijos dalykus asisten-tas P. Spurgeviius LEU universitete
Trij dien paroda MOKYKLA 2013 pradini klasi mokytojus kvie-t
susiburti, dalytis idjomis, svarstyti probleminius klausimus.
Vienas ry-kiausi rengini ioje parodoje buvo Balt lank leidyklos
organizuota konferencija, skirta pradinio ugdymo situacijai
Lietuvoje apvelgti, nau-jiems ugdymo metodams aptarti, tarp j
integruotam ugdymui pristatyti.
Diskusijoje dalyvavo G. eibokien (vietimo ir mokslo
ministerija), prof. dr. O. Monkeviien (Lietuvos edukologijos
universitetas), dr. A. Landsbergien (Ka-raliens Mortos mokykla), M.
Kazinikas (Tarptautin Michailo Kaziniko moky-kla, Stokholmo auktoji
verslo mokykla). Konferencijai moderavo doc. dr. S. ukas (leidykla
Baltos lankos), integruoto vadovlio Vaivorykt sumanytojas ir
bendraautoris. Didiausi spd konfe-rencijos dalyviams padar M.
Kaziniko praneimas. Beje, tie, kurie nori daugiau suinoti apie io
domaus mogaus dar-bus, galt apsilankyti jo svetainje
www.kazinik.ru. Klausantis kit pranej vis-gi buvo jauiamas ne itin
geras iandieni-ns pradins mokyklos painimas: buvo remiamasi senoka
praktika, perdtomis emocijomis, todl bnant salje tarp mokytoj (o
ia, matyt, susirinko vieni geriausi, reflektuojantys savo veikl,
norintys daugiau suinoti) teko jaustis nemaloniai, atsidusti drauge
su jais. Tad turime daugiau kalbti, rayti, vieinti, rodyti
geriausias Lietuvos pradinio ug-dymo patirtis, kurias matome
student pedagogini praktik metu mentorysts kontekste ar stebime
bendradarbiaudami su konkreiomis mokyklomis.
SSF Sveikatos ir fizinio ugdymo katedros vedjas, Lietuvos
sveikos gyvensenos ir natralios medicinos rm viceprezidentas prof.
Algir-das Raslanas pasakoja apie LEU ir ios mogaus sveikatos
tausojimo institucijos bendradarbiavim ir perspektyvas.
Prie trejus metus daugelis sveikos gyvensenos entuziast nutar
susi-vienyti ir kr Sveikos gyvensenos ir natralios medicinos rmus
ir asocia-cij. Jos tikruoju nariu tapo ir LEU Sporto ir sveikatos
fakultetas.
Mums btina atkreipti dmes sveik gyvensen, o ne vien lig gy-dym.
Tik 10 proc. mogaus sveikatai tak daro medicina. Tuo tarpu 50 proc.
mogus gali pakeisti gyveni-m pats: atsisakyti aling proi,
taisyklingai maitintis, bti fizikai aktyvus, sprsti savo
psichologines problemas. Tai sudaro sveikatos kom-pleks. Todl
nutarta turti fizinio ugdymo, sveikos aplinkos, ekologijos, sveikos
mitybos, psichoemocins ir dvasins sveikatos, jogos ir kit Ryt
sveikatos palaikymo metod, ajur-vedos, tradicins kin medicinos,
homeopatins, augal, gyvn gydo-mojo poveikio metodik, integruo-t
pratim kompleks, manualinio kontakto poveikio, gamtos, fizikini
faktori, energetinio gydomojo po-veikio ir pan. dalis. Kaip visa
tai gy-
AKADEMINS KOKYBS SKYRIUS KVIEIA SUSITELKTI BENDRAM TIKSLUIAKS
vedjas doc.dr.AlgimantasRotmanas,
AKS studij kokybs stebsenos ir vertinimo vyr. specialist
dr.VidaNavickien
dst por deimtmei (nuo 1991 met).
Povilas Kazimieras Spurgeviius gim 1936 m. kovo 3 d. Ukmergs
rajono Jaioni kaime. Moksi Krik-tnuose, Ukmergje. Po tarnybos
armijoje tapo savosios Kriktn mo-kyklos mokytoju, kartu
neakivaizdi-niu bdu studijuodamas rus kalb ir literatr tuometiniame
Vilniaus valstybiniame pedagoginiame insti-tute. Jau turdamas
pedagogo diplo-m galjo pasukti t srit, kur trauk irdis. 19661972 m.
P. Spurgeviius studijavo Vilniaus dails institute meno istorij ir
teorij, gijo menoty-rininko specialyb.
1991 m. sausio 30 d. P. Spur-geviius buvo priimtas Vilniaus
IN MEMORIAMcialybi studentams. O kolegoms istorikams, jau ir
pasitrauks pen-sij, surengdavo puiki ekskursij, supaindinani su
sakraliniu dva-r paveldu Lietuvoje. Krat paino-jo puikiai, nes nuo
1987 m. kasmet dalyvaudavo kratotyros ekspedici-jose, rengdavo
straipsni lokalines monografijas. Jo darbai pasiym-jo semantiniu
poiriu, bandymu perskaityti sakralins architektros formose ar dails
kriniuose uif-ruotus naratyvus. Gebjo derinti tyrinjimus insitu su
archyviniais duomenimis. Ypa menotyrinink domino lietuvikosios
pasauljau-tos atspindiai banyi architek-troje ir dailje. Yra aptiks
lietuvi etnologijai ir visai neinot dalyk.
Pavyzdiui, paprot paymti ems ribas kapiais su vilk kaukolmis.
Apie visa tai kartai diskutuodavo su kolegomis ekspedicij vakarais,
kalbdavo studentams paskaitose, seminaruose.
Kiekvienas P. Spurgeviiaus straipsnis (o j tikrai buvo nema-ai)
persmelktas esteto jausmais ir ipuoseltas giliomis valgomis.
Palikti kolegos darbai pramintas naujas metodologinis kelias,
kuriuo tikrai ateityje naudosis kiti tyrin-tojai. J autorius turjo,
k pasakyti ateities kartoms, todl dirbo net ir sunkios ligos
ukluptas. P. Spurge-viiaus gyvenimas pavyzdys uo-lios tarnysts
mokslui ir Lietuvos kultrai.
> P. Spurgeviius kratotyros ekspedicijoje Gruzdiuose (L.
Klimkos nuotrauka)
pedagoginio instituto Estetinio la-vinimo katedr. Tiesa, dar
1975 m. vien semestr ia buvo dsts meno istorij. ios disciplinos
paskaitas menotyrininkas skait vairi spe-
PRADINUKAMS IR J MOKYTOJAMS
Doc. dr. Rita Makarskait-Petkeviien
Pradini klasi mokytojai galjo dalyvauti ir kituose usimimuose
(pvz., Mokytoj metodinis pasitarimas apie naudojimsi standartizuot
test rezul-tatais), 45 min. pamokose (Senieji ama-tai ir verslai,
Pasaul pastu tirdamas ir kt.). Susidomjimo sulauk Interak-tyvi
lenta pradiniame ugdyme. Viena i io usimimo lektori LEU absolven-t,
iniuko mokyklos mokytoja Val-don Navickait, pernai buvusi Ugdymo
pagrind katedros stauotoja. Pristaty-tas integruoto vadovlio
Vaivorykt (bendraautors Ugdymo pagrind kate-dros docents Vaiva
Schorokien ir Rita Makarskait-Petkeviien) elektroninis priedas, o
S. Daukanto progimnazijos pradini klasi mokytojos dalijosi
pa-tirtimi, kaip sekasi dirbti mokytojams ir mokiniams, naudojant
vadovl.
> Naujomis dails technologijomis usiimanti pradini klasi
mokin
> Norinios tobulti pradini klasi mokytojos klaussi ir
dalyvavo diskusijose
SVEIKAS UNIVERSITETAS
vendinti? Kas valdo vis proces? Naujojo sveikatos apsaugos
ministro V. Andriukaiio iniciatyva sudaryta darbo grup (jos narys
yra ir prof. A. Raslanas) rengia statym, kuriuo remiantis bus
reguliuojamas is sek-torius. Pagrindinis dalykas sveikas mogus.
SSF Sveikatos ir fizinio ugdymo katedros doc. dr. Stas Ustilait
daly-vavo vietimo ir mokslo ministerijai rengiant sveikatos ugdymo
Bendr-sias programas. Prie dvejus metus jos buvo patvirtintos.
Katedra taip pat pareng sveikatos ugdymo program. Pradti rengti ios
specialybs moky-tojai.
Dabar mokyklos turi galimyb gyvendinti integruot bendrojo
ug-dymo program. Tai tsinys to pro-ceso, kuris padeda viesti
mokinius sveikatos klausimais ir atkreipti d-mes tai, kad sveikatos
suvokimas yra svarbus dalykas nuo pat maens.
> Prof. Algirdas Raslanas
Sveikatos ir fizinio ugdymo kated-ra Seimo Jaunimo ir sporto
komisijai silo sveikatos ugdymo Lietuvoje mo-del, kuriame
pagrindinis vaidmuo atitenka eimai ir bendruomenei. Be to, Seimui
ir vyriausybei pateikti si-lymai teisinti sveikatos ugdymo
mo-kytoj.
Programa pristatyta Seimui. Joje numatyta sujungti vairi
specialybi mones, kad ie padt isprsti svei-kos gyvensenos pltots
klausimus. Tai universiteto indlis labai svar-bius visuomens ugdymo
procesus. Prajusiais metais LEU surengta svei-katos ugdymo
konferencija. Dabar mokslininkai dalyvauja ajurvedos konferencijos
darbe. J tikslas kuo daugiau student traukti aliojo universiteto
idj sklaid ir propa-guoti jas visoje Lietuvoje. Tai gyven-dinama
bendradarbiaujant su Lietu-vos sveikos gyvensenos ir natralios
medicinos rmais, LR sveikatos ap-saugos, vietimo ir mokslo
ministe-rijomis ir kitomis nevyriausybin-mis organizacijomis, nes
ir Lietuvos sporto federacij sjunga, ir Lietuvos tautinis olimpinis
komitetas mato ga-limyb pltoti moni sveikatinim Lietuvoje. ie
klausimai domina ir ki-tus alies universitetus, bet LEU yra lyderis
sveikatos vietimo ir sveikatos edukologijos srityse.
Juozas Skomskis
Nuo i mokslo met pradios, kaip vienas i Akademini reika-l
direkcijos padalini, savo veikl pradjo Akademins kokybs sky-rius.
Jis suformuotas prijungus prie reformuojamos Akademini reikal
direkcijos LEU Akademins kokybs centr, vykdant neakademini
pada-lini pertvark. Tikslas siekti spar-iau studij organizavim
integruoti kokybs utikrinimo veiklas. Reikt paminti, jog ir iki
prijungimo Aka-demins kokybs centras, kuriame buvo vos du
darbuotojai, per neilg savo gyvavimo laikotarp pasiek ne-blog
rezultat: centrui organizavus ir tiesiogiai dalyvaujant buvo
pareng-ta ir patvirtinta keletas labai svarbi universitetui (o ypa
jo pagrindini veikl kokybs kultrai augti) doku-ment: Lietuvos
edukologijos uni-versiteto akademins kokybs uti-krinimo strategija
20132020 m. m., LEU dstytoj darbo krvio sandara ir apskaitos
tvarkos apraas, Lietu-vos edukologijos universiteto nuoto-lini
studij organizavimo tvarkos apraas. Buvo parengti reikalavimai
svarbiausiems universiteto kokybs utikrinimo sistemos dokumentams:
LEU kokybs kriterij ir rodikli rinkinys ir LEU kokybs vadovas. Taip
pat buvo rengiami ir derinami ie dokumentai: Lietuvos edukologi-jos
universiteto studij program at-naujinimo ir kokybs vertinimo
tvar-kos apraas, Lietuvos edukologijos universiteto studij program
komi-tet nuostatai. Jie jau yra patvirtinti.
Akademini reikal direkcija ti-kisi, jog universiteto bendruomen
supranta, kad ms vis veiklos ir jos rezultat auktesns kokybs siekti
turime ne tik rengdami nau-jus dokumentus, bet ir laikydamiesi j
principini nuostat. Juk tikslas yra bendras utikrinti universite-to
teikiam paslaug kokybs ati-tikt paslaug gavj poreikiams ir
lkesiams, Lietuvos Respublikos ir Europos auktojo mokslo erdvs
do-kumentuose ufiksuotoms kokybs ir jos utikrinimo nuostatoms ir
pa-didinti visuomens pasitikjim LEU.
Dokument, reglamentuojani akademins bendruomens kasdie-nes
veiklas, krimas yra tik maa dalis Akademins kokybs skyriaus darb.
Kita veikla siekiama sukur-ti efektyviai veikiani LEU vidins kokybs
utikrinimo sistem, kon-sultuoti nauj studij program ir savianalizi
rengjus, studij progra-m komitetus j darbo metodikos, specifikos ir
kitais su universiteto akademine kokybe susijusiais klau-simais;
dalyvauti studij program iorinio ir vidinio vertinimo procese;
utikrinti kokybik studij proces per sisteming kokybs stebsenos
rezultat analiz; teikti silymus ir priemones akademinei kokybei
ge-rinti instituciniu ir studij program lygmenimis, organizuoti
mokymus ir apsikeitim gerja patirtimi institu-ciniu ir
tarpinstituciniu lygmenimis.
Akademins kokybs skyriui vadovaujantis doc. dr. Algimantas
Rotmanas aktyviai domisi naujau-siomis auktojo mokslo kokybs
vadybos tendencijomis, reguliariai dalyvauja Studij kokybs
vertinimo centro organizuojamuose renginiuo-se ir projektuose,
dalijasi gerja kit auktj mokykl patirtimi. Taip pat jis yra aktyvus
daugelio vairi darbo grupi universitete ir iors instituci-jose
narys, kuriam rpi ne tik univer-siteto vidaus reikalai, bet ir
Lietuvos vietimo sistemos likimas apskritai. Skyriaus vedjas
teigia, kad ir kitais metais kokybs utikrinimo tempas nelts
universitetas turi parengti pagrindinius kokybs vadybos siste-m
jungianius dokumentus ir kelet nauj tvark ir sistem, nes vis dar
neturime bendr kokybs sistem reglamentuojanio kokybs vadovo, taip
pat antiplagiato sistemos, dsty-toj ir mokslo darbuotoj
reitinga-vimo tvarkos, veikianios kokybini rodikli monitoringo
sistemos ir pan.
Akademins kokybs skyriaus dar-buotojai siekia, kad odis ,,kokyb
gau-t savo konkreias praktines formas, su-darytas i kiekvieno ms
akademins bendruomens nario kasdieni veikl. Jie stengiasi, kad is
odis tapt ms darbo filosofijos dalimi. Galvodami apie kokybikum,
neturtumme pamirti studento, savo veiklos profesionalo, ir mokinio,
kur jis mokys. Todl kvieia-me visus LEU akademins bendruome-ns
narius susitelkti bendram tikslui, tapti vieninga, draugika ir
stipria jga, kuri geba utikrinti savo vidin darbo kokyb ir tai
parodyti visuomenei.
-
4 Kampas saviems 2014 sausis IESA
Biologijos specialybs III kur-so student Tatjana Makvi
Gera matyti naujas alis, graias vietas, teikianias sielai ir
knui ramyb. O jeigu galima suderinti poils ir studijas, tai dar
geriau vienuviunuaunami du zuikiai. Tad nusprendiau dalyvauti
Eras-mus atrankoje ir ibandyti savo laim. Nutariau pasirinkti
studijas Turkijoje. Man i alis buvo domi savo kultra, gyvenimo bdu.
No-rjau suinoti, kuoskiriasiTurkijos studentai nuo ms, lietuvi.
Pirma savait universitete mums, Erasmus studentams, buvo
paintin. Susitikome su dstyto-jais, aptarme studij program ir
pasakojome apie savo al, kuri, palyginus su Turkija, yra mayt. Buvo
smagu imokti turkik o-di i mentori ir pai dstyto-
Lietuvos edukologijos universite-to II rmuose urmuliavo Gerumo
mug, kurioje buvo pardavinjami student gaminti skanumynai.
Uni-versiteto bendruomen aktyviai pirko saldumyn, dosniai aukojo
pinigli. Mug reng Lituanistikos ir Istorijos fakultet SA, LEU ESN
nariai, Lietu-vi kalbos ir kultros centro vadov Vilma Leonaviien.
Suaukoti pinigai buvo skirti Elektrn SOS kaimo ir Vilniaus vaik
globos namams.
Aktyvs LF student nariai su Erasmus ir Baltistikos centro
studen-tais autobusu patrauk Elektrnus. Pasirinkome Elektrn SOS
kaim todl, kad buvome pakviesti. Elektr-nai ne Vilnius. Tie vaikai
sulaukia maiau dmesio. Buvo iekota jaun moni, kurie galt
pabendrauti su vaikais, pasakoja Lietuvi kalbos ir kultros centro
vadov V. Leona-viien.
Programoje vyravo usienio ir lietuvi kalbos
Kelions metu skambjo dainos vairiomis kalbomis. Studentams
nuvykus Elektrnus, pasitiko stai-gos Visos Lietuvos vaikai direktor
Beata Peleckien. Ironika, bet staiga Elektrnuose dingo elektra. Tad
tam-soje teko laukti sugrtani vaik i mokyklos. Didiuls eimynos mama
papasakojo savo nam istorij: pati augo be tv, bet gyveno ne vaik
namuose, o eimoje, sunkiai skynsi keli gyvenim. Uaugusi nuspren-d
kurti namus, kuriuose augt ir jaust ilum be tv lik vaikai.
Kai vaikai sugro namus, stu-dentai parod savo program. ekas
Michail rengin ved lietuvikai. Ma-ieji vaikai buvo nustebinti, kai
turkas Tahsin grojo auktais. T popiet netrko smagi oki: Tahsin
oko
Mieli skaitytojai, metai susideda i 365 nauj, kupin vili,
neri-
mo ir jaudulio, dien. Ir laiko, rodosi, tiek daug, kad nesinori
net galvoti apie ateit. O vis dlto, kai nustoja-me mstyti apie tai,
ko geidiame, kai nebeturime, ko laukti, ir gyvename tik ia
akimirka, tos dienos virsta 365 minutmis.
XX a. radikalieji egzistencialistai isak apie gy-venim be galo
trikdani idj, kad ms gyvenimas ir visa, kas jame, yra netikra.
Pasak j, ms realyb tra kakokios nepastamos btybs sapnas, kuriame
mes tik sivaizduojame kuri savo likim. Turbt tok jausm, jog esame
igalvoti ir gyvename kakieno kito gyvenim, kartais patiriame visi.
Taiau btent po toki akimirk mus visada aplanko didiulis noras
nepasiduoti pesimistinms mintims, sukurti save kuo nuostabesn ir
gyventi savo pai gyvenim kuo do-miau, prasmingiau, kad niekada
daugiau netekt sua-bejoti savo tikrumu.
Taigi Js, kurie skaitote ias mintis, ir mes, kurie Jums raome, i
akimirk igyvename visi kartu. O tai ir padaro gyvenim tikr,
neigalvot ir nesusap-nuot. Juk savo ateit mes kuriame dabar.
Js Gintar ir Indr
> Laikraio viesa korespondents Gintar Miknait ir Indr
ymanit
j. Suinojome, kaip pasisveikinti, atsiprayti, padkoti, paklausti
es-mini klausim ir pan. Jauiausi taip, lyg biau maas vaikas, kuris
pirm kart pamat abcl. Nieko nesupratau, k man sako, bet ban-diau
tuose garsuose surasti kak pastamo. Gerai, kad gyvenu kar-tu su
lietuvaite i kito universiteto, kuri studijuojaturkologij. Ji
paai-kino daug odi ir papasakojo apie kai kurias tradicijas.
Gaila, kad beveik nra bendr paskait su Turkijos studentais. Ms
usimimai vyksta indivi-dualiai su dstytojais. Smagu yra tai, kad,
studijuodami biologij, turime atlikti daug laboratorini darb, todl
kartais juos darome visi kartu. Turkams mes atrodome egzotikai. Jie
bando su mumis kal-btis anglikai, diaugiasi,kai pasa-kome
kelisturkikus odius, klau-
> Graikinis vlys
sia apie ms al ir paproius. Ypa mums padeda vietin student, kuri
neseniai pagalErasmusmain program buvo atvykusi Lietuvos
edukologijos universitet studijuoti biologijos. Ji su malonumu
pasako-jo apie studijas, dstytojus ir pai Lietuv, kuri jai paliko
didel spd.
Turkijos universiteto atsiskaity-m sistema labai domi.
Studen-tai laiko to paties dalyko egzamin du kartus. Viena egzamino
dalis bna viduryje semestro, o kita sesijos metu. Abu paymiai
vieno-dai svarbs. Tuo metu studentai atrodo lygiai taip pat, kaip
ir mes prie svarb egzamin: daug stu-dijuoja, skaitykloje net teko
matyti kelis prie knyg umigusius stu-dentus, kai kurie jaudinasi dl
ne-inomybs ar mokosi tik paskutin naktprieegzamin. Tuo mes visi
panas.
Man labai patiko tai, kad mano studijuojamame universitete yra
la-bai daug klub, kurie suburia mo-nes, besidominius ta paia
veikla. domiausi, mano nuomone, yra al-pinist, parasparnio
pilotavimo ir amerikietiko futbolo klubai. ia kiekvienas gali
turiningai praleisti kupin iki, ibandym ir nau-jpatyrim
laisvalaik.
Turkija kupina domi ir gra-i viet nuo spding gamtos stebukl iki
istorinio paveldo, ku-riuo i alis yra tikrai turtinga. I tikrj apie
vis Turkijos gro a suinojau tik tada, kai ia atkelia-vau. Buvo domu
iklausyti drau-g turk nuomons apie vietas,
kurias verta pamatyti. Jie daug padjo savo patarimais. Man
no-rjosi pamatyti ne turistin Turki-j, o tuos gamtos ir
architektros krinius, kurie tikrai yra nuosta-bs irne pompastiki.
Daugiausia teko pamatyti vakarin Turkijos dal. Ilik senoviniai
miestai u-buria savo groiu ir skleidia jg, ateinani i gilios
praeities. Graiausias mano matytas senovi-nis miestas Turkijoje
buvoEfesas. Jame daug ilikusi pastat, kolo-n, statul ir spdinga
biblioteka, kurios viduje pasijunti labai mau mogumi.
Dar apie Turkij reikt pami-ntitai, kad ji turi
nuostabinacio-nalin virtuv. ia niekur nerasi lie-tuvik laini ar
kiaulienos. Bet jie valgo daug vitienos, jautienos ir ypa daug
darovi. Turkai mgsta valgyti labai atriai irsaldiai, todl
> Efeso biblioteka
ErasmusTURKIJOJE: LIETUVAITS SPDIAI ALYJE BE KIAULIENOSneretai
reikia bti pasiruousiam netiktumams. Man labiausiai pa-tinkasriubos
(iorba), turkika pica (pide), saldumynai(bahlavairluku-mas). Pavalg
turkai mgsta gerti daug arbatos. Tai savotikas pa-protys. Kav
daniausiai gamina moterys vyrams. Kart paklausiau turko, kaip
padaryti turkik kav. Jis teig neins. Mat reikia klausti jo
mamos...
Taigi esu patenkinta studijomis Turkijoje, galimybe susipainti
su naujais monmis, suinoti daug nauj tradicij ir pamatyti i
nuos-tabi al ,,ividaus. Toki, kokia ji yra ne turistams, o ios
alies gy-ventojams. Diaugiuosi, kad idr-sau dalyvauti Erasmus
atrankoje. Negalima praleisti tokios galimy-bs, kuri gali pakeisti
ar praturtinti ms gyvenim. Reikiadrsiaieiti priek ir nieko
nebijoti!
LEU Erasmus STUDENTAI SKLEID GERUM VAIKNAMUOSE
Nerijus eronas
turkik ok, Danka parod slovn nacionalin ok, o renginio vedjas
Michail vaikus mok okti polk. inoma, netrko ir dain. Baltarus Katia
atliko rusik dain. Gerumo popiet vainikavo vis student atlikta
grups Biplan daina Labas rytas.
Lietuvos edukologijos univer-siteto studentai eimynai teik
do-vanli ir 150 lit, nes B. Peleckien prasitar, jog turi pianin,
kur reikia sutvarkyti. Vaikai labai apsidiaug dovanlmis, dkojo
sveiams u la-bai gra pasirodym.
Vaik globos namuose skamb-jo dainos
Baltistikos centro studentai su Lietuvi kalbos kultros ir centro
direktore V. Leonaviiene ir lektore Tekle Songulija lanksi
Antakalnio globos vaik namuose. Studentai pa-rod savo program,
bendravo su vai-kais, aid vairi aidim. inoma, vaikuiai sulauk
dovanli.
Aplankyti Vilniaus vaik glo-bos namus pakviet Gailestingumo
broli kongregacija. Su ja Lietuvi kalbos ir kultros centras
bendrauja jau seniai, nes vienuoliai lank lie-tuvi kalbos vasaros
kursus, moksi Lietuvos edukologijos universitete lietuvi kalbos.
Manau, kad tokie renginiai labai naudingi. Student atstovyb kreipsi
pagalbos ren-giant ir vykdant projekt ,,Erasmus mokykloms.
Pamaniau, kad tokios akcijos vaik globos namuose yra labai
naudingos. Vaikams tai dar vienas bdas suinoti apie studij
galimybes. O Erasmus baltistikos studij studentams yra puiki
gali-myb pamatyti ms al vairiais socialiniais aspektais, kalba
Litu-anistikos fakulteto lektor V. Leona-viien.
Visa student bendruomen ti-kisi, kad dar ne kart darys gerumo
akcijas, kurios bus skirtos likimo nu-skriaustiems vaikams.
> Erasmus studentas Michail ir Baltistikos centro student
Katia
-
5Mokykla 2014 sausis IESA
Gintar MiknaitLyginamosios lietuvi filologijos IIkurso
magistrant, laikraio viesa korespondent
Didelio skirtumo tarp darbo mokykloje ir Lietuvos edukolo-gijos
universitete nejauiantis Andrius Porutis i student ir mokini
semiasi jaunatvikumo. Pradjs dirbti ir dar neatrads bendravimo su
mokiniais bd, stengsi bti panaus savo moky-tojus, o jie, anot A.
Poruio, verti pagarbos ir gero odio.
Su Jumis bendravome beveik prie metus, po Jums teikto Met
mokytojo apdovanojimo. Kaip pa-sikeit Js gyvenimas per iuos
mnesius?
Nei asmeninis, nei profesinis gy-venimas n kiek nepasikeit.
Viskas prastas ves gro labai greitai. iuo metu gyvenu taip, kaip
noriu ir kaip esu prats. Po kovo mnes vykusi ventini rengini ir
keli progini interviu ar pokalbi inias-klaidoje nominacij kartais
primena tik vietimo ir mokslo ministerijos padovanotas vardinis
laikrodis, sto-vintis ant darbo stalo namuose. Tie-sa, per por
mnesi po Js pami-nto vykio dar buvo keli kvietimai dalyvauti
vairiose televizijos ir ra-dijo laidose ar pakalbti kai kuriais
vietimo klausimais spaudoje, taiau niekuomet nesiekiau ir
nepretenda-vau tapti vieu asmeniu.
Js esate labai veikli, ingeidi asmenyb: dirbate Vilniaus
Mi-kalojaus Daukos vidurinje mo-kykloje ir Lietuvos edukologijos
universitete, rpinats mokymo priemoni rengimu, dalyvaujate
projektinse veiklose, prisidedate prie mokini istorijos olimpiad
organizavimo, savo jgas iban-dote prot kovose ir t. t. Kaip
ma-note, ar pedagogas turi imanyti visas mokymosi disciplinas, bti
labai vairiapusikas?
Visko imanyti nemanoma. Net vienos srities ekspertu tapti yra
gana sudtinga. Taiau mane vis laik avjo vairiapusikos as-menybs ir
j plaiai u profesins veiklos rib ieinanios interes ar veiklos
sritys. Diaugiuosi, kad di-del dalis kartu su manimi Vilniaus
Mikalojaus Daukos vidurinje mokykloje dirbani koleg siekia tokiais
bti. Tarp mano bendra-darbi yra mokytoj, diuginani mokyklos
bendruomen ir kitus klausytojus dainavimu chore, pa-kankamai aukto
lygio krepinio aidimu Vilniaus miesto empio-nate, dalyvavimu
intelektualinse viktorinose ir pan. Dalis mokyk-loje dirbani koleg
yra gij kelis (ir ne tik su pedagogika susijusius) auktojo mokslo
diplomus, taip pat pareng ir ileid nemaai vairi dalyk mokymo
priemoni, keli bendradarbiai rao daktaro diser-tacijas. O ir u
mokyklos rib pui-ki pavyzdi gausyb. Ruden su malonumu perskaiiau
straipsn apie mokiniams patinkant lietuvi kalbos mokytoj, grojant
gitara inomoje roko grupje. iuo metu skaitau buvusio kolegos parayt
jau trei roman. Neseniai viena-me renginyje buvau sutiks buvus
studij laik bendramoksl, kuris yra ne tik skmingai dirbantis
mo-kytojas, bet ir vienas inomiausi savo rajono savivaldos politik.
inau, kad daug mokytoj yra vai-ri bendruomeni lyderiai ir pan.
Tokie pavyzdiai tik rodo, kad domi ir vairiapusik asmenybi
mokyklose yra tikrai nemaai.
Kaip vertinate mones, kurie, pavyzdiui, baigia medicinos
stu-dijas, o gyvenim paskiria rayti knygoms?
Tokius ir panaius atvejus nule-mia ir vertina pats gyvenimas.
Kiek teko girdti, tai tik apie tredalis dirbani pasaulio moni
tiesio-giai usiima su j gyta specialybe susijusia veikla. Tad ir
ininerini moksl specialistas, kuris tapo isto-riku, ar knygas
raantis medikas jau nieko nestebina. Filomenos Tauny-ts pavyzdys
yra geriausias atsaky-mas Js klausim. Nemaa dalis skmingai kuriani
raytoj yra vairi profesini srii atstovai. Pavyzdiui, Lietuvoje
populiarus japon raytojas Haruki Murakami anksiau vertsi su raymu
visikai nesusijusia veikla, o rayti pradjo tik sulauks beveik
trisdeimties.
Kaip manote, auktasis moks-las yra daugiau profesija ar
asme-nybs kultra? Pagrskite savo nuomon.
Ir profesija, ir asmenybs kult-ra. Praleids kelet met
akademi-nje aplinkoje, jaunas mogus gyja ne tik bsimai profesijai,
bet ir ki-toms gyvenimo sritims reikaling ini ir gebjim.
Bendraudamas su dstytojais ir bendramoksliais, rinkdamas informacij
biblioteko-se, tobulindamas savarankikiems rato darbams bding
mokslin kalb, auktosios mokyklos studen-tas turi geras galimybes
tobulinti ir profesines, ir bendrakultrines kompetencijas. Dauguma
Lietuvos auktj mokykl yra sikrusios didiuosiuose alies miestuose, o
btent ten daniausiai ir kunku-liuoja kultrinis gyvenimas, todl
studentai turi daug galimybi lan-kytis spektakliuose, muziejuose,
vairiose parodose... Be to, studento paymjimas danai suteikia ir
kai kuri lengvat ar nuolaid...
K manote apie Lietuvos edu-kologijos universiteto reikm
vi-suomenei?
Vis pirma ms universitetas alies visuomenje visais laikais buvo
ir yra suprantamas kaip peda-gogus rengianti auktoji mokykla.
Pavyzdiui, prie kelet met vie-nas istorijos mokytoju dirbantis
bu-vs LEU Istorijos fakulteto studen-tas atliko mokslin tyrim,
kuriuo nustat, kad dauguma iuo metu mokyklose naudojam istorijos
vadovli autori, istorijos moky-m reglamentuojani dokument rengj,
aukiausias kvalifikacines kategorijas turini istorijos mo-kytoj yra
btent ms universi-teto Istorijos fakulteto absolventai. Suprantama,
kad laiko slygojami pokyiai reikalauja keistis ir silyti visuomenei
daugiau vairi ir ne tik su edukacija susijusi akademini paslaug.
Taiau, mano manymu, koncentracija btent mokytoj rengim, galimybs
gyti dvigub specialyb suteikimas, sudarytos
palankios slygos mokytojams to-bulinti ar net keisti
kvalifikacij yra btent ta kryptis, kuri ne tik utikrint prast LEU
savitum ir iskirtinum, bet ir konkurencin-gum auktojo mokslo
srityje.
Ar mokytojo profesija vis dar yra prestiin? Kodl?
Profesijos prestias yra kom-pleksin svoka ir daugelyje pasau-lio
ali aptariama problema. ia tema yra populiaru, o kartais net
spekuliatyvu padiskutuoti ir ms visuomenje, vieojoje erdvje. Tur-bt
tarp jaunimo pedagogo profesija yra maiau populiari nei buvo
anks-iau. Jei gerai pamenu, tai 1987 m. apie ketvirtadalis
istorijos spe-cialyb priimt LEU (tuometinio VVPI) pirmo kurso
student (tarp j ir a) buvo mokykl medalinin-kai. Nors specialiai
tuo klausimu nesidomjau, bet manau, kad dabar ie skaiiai bt kur kas
maesni. Taiau, kaip minjau, mokytojo pro-fesijos prestio klausimas
susilaukia dmesio ir solidiuose tarptauti-niuose renginiuose.
Pavyzdiui, i problema buvo svarstoma ir spalio pabaigoje vykusiame
penktajame Pasaulio vietimo inovacij forume Dohoje, kuriame
dalyvavo daugiau nei imtas pasaulio ali atstov. Taip pat ios temos
rimtum rodo ir tai, kad ji virto net ir mokslini tyri-njim objektu.
Yra daug ekonomi-ni, socialini ir kultrini veiks-ni, lemiani
profesijos presti. Pavyzdiui, Lietuvos statistikos de-partamento
pateiktais duomenimis, i met antrj ketvirt mokytoj darbo umokesio
vidurkis 342 li-tais virijo alies vidurk. Bet visuo-met galima
prisiminti tai, kad toks rezultatas gaunamas daliai mokyto-j
dirbant didiuliais krviais. Tad is klausimas tikrai galt bti
at-skiros diskusijos objektas.
Esate saks, kad, mokydama-sis mokykloje, jau inojote, jog
stosite tuometin Vilniaus peda-gogin institut (dabar Lietuvos
edukologijos universitetas). Jei bt galima atsukti laik atgal, ar
vl rinktumts pedagogo studijas LEU? Kodl?
Sunku klausim atsaky-ti vienareikmikai. Viena vertus, savo
dabartine profesine veikla esu visikai patenkintas, taiau negaliu
inoti, kaip bt susiklosts mano gyvenimas, jei biau pasirinks kit
profesin srit. Bet kuriuo atve-ju (laiko atsukimo prasme) antros
galimybs mums neduota, tad tenka keliauti pasirinktu keliu. inau
tik tiek, kad ir prie ketvirt amiaus, ir dabar ms Lietuvos
edukologijos universitetas buvo ir iliko pedago-gikos profesionalus
ugdanti auktoji mokykla. Bet, jei bt duota antra galimyb, tikrai vl
rinkiausi tik LEU Istorijos fakultet.
Ko palinktumte jauniems monms, kurie nori tapti moky-tojais?
Pagal statistik jauni (iki 30 met) mokytojai Lietuvos pedago-g
bendruomenje sudaro nedidel dal (apie 6 proc.). Tad ir ie skaiiai,
ir paprasti pastebjimai rodo, kad Lietuvos mokytoj bendruomen
sensta, todl, net ir majant moki-ni skaiiui alyje, netolimoje
atei-tyje didesn pedagog kart kaita turs taip pat vykti.
Studentams, norintiems tapti mokytojais, palin-kiau nebijoti
pamginti dirbti darb. Vis pirma pasinaudoti pe-dagogini praktik
suteikiamomis galimybmis. Istorijos fakulteto studentams pedagogini
praktik metu stengiamasi sudaryti visas galimybes, kad kiekvienas
bsimas absolventas vertint savo pedago-gins veiklos perspektyvas ir
pri-imt racionalius sprendimus, lem-sianius tolesn profesin
karjer.
Esate ne tik pedagogas, bet ir ttis. Jei Js vaikas nusprst bti
mokytoju, ar bandytumte atkal-bti? Koki patarim duotumte?
Nors yra sakoma, kad mokyto-jai kasmet mokykloje ugdo imtus
vaik, o j pai vaikai auga patys, padedami gimini ir kaimyn, ta-iau
su savo dukra stengiuosi aptar-ti vairias gyvenimikas situacijas,
profesins karjeros galimybes. Gali-ma pajuokauti, kad eimoje utenka
ir tv mokytoj, mat mano mona taip pat yra istorijos mokytoja.
Abu
su ja tsiame savo mam buvusi mokytoj profesin linij. Dabar i
tradicija tikriausiai nutrks, nes ms dukra savo bsimos profesi-ns
veiklos nesieja nei su istorija, nei su pedagogine veikla, todl ir
kalbinti ar atkalbinti netenka. Taiau niekada nesakyk
niekada...
Kaip manote, ar bt galima sustabdyti, ar bent jau sumainti jaun,
potenciali, isilavinusi moni emigracij? Jei taip, tai kaip?
Emigracija tai reikinys, kuris aptariamas tikriausiai daugelio
Lie-tuvos politini partij ir vyriausy-bi programose. Taip pat
proces tyrinja vairi srii mokslininkai, taiau niekas aiki ir reali
recep-t, kaip sprsti klausim, nepatei-kia. Gyvename globaliame
pasau-lyje. Kol mons matys ar manys, kad svetur yra geriau, tol
dalis j vaiuos savo laims iekoti kitur. Jei nemanoma to ivengti,
tai reikt siekti, kad mons, baig studijas usienyje ar ten padirbj,
tvyn nort grti ne vien tik pareigos ar sentiment vedami, bet ir
matyda-mi reali galimybi prasmingai ir naudingai ia pritaikyti
usienyje gyt patirt.
Amerikiei raytojas, istori-kas Henry Brooks Adams yra pa-saks,
kad mokytojas yra susijs su aminybe, ir niekada neinai, kur jo taka
baigiasi. Ar sutinka-te su ia mintimi, kuri mokytojui ities
suteikia magiko, dieviko dvelksmo?
Apie mokytojus yra daugyb ,,sparnuot posaki. Yra net ats-kir
leidini, kuriuose surinktos vairi, daniausiai pakankamai inom moni
mintys apie mo-kytojus. Tikriausiai kiekvienas i i posaki bt savaip
racionalus. Kol egzistuos monija, tol bus ir btinyb vienokia ar
kitokia for-ma perteikti sukaupt patirt, tad mokytojai visuomet bus
reikalingi. Tai ir yra pagrindinis argumentas, liudijantis ios
profesijos svarb ir btinyb, o jos atstov poveikio ribos ities
sunkiai nustatomos ar imatuojamos.
ANDRIUS PORUTIS: ,,JEI BT DUOTA ANTRA GALIMYB, TIKRAI VL
RINKIAUSI TIK LEU
ISTORIJOS FAKULTET
> Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto
dstytojas, Vilniaus Mikalojaus Daukos vidurins mokyklos istorijos
mokytojas ekspertas lekt. A. Porutis
-
6Puslap rengia LEU Sporto centras
Sportas 2014 sausis IESAARTJANT DIDIAUSIAM
I MET RENGINIUIRamn Motiejnait
LIETUVOS BOKSININKAI IKAGOS RINGE NUGALJO
AMERIKIEIUSDainius Rueviius
KALD TAURAgn Milikeviit
KOMAND REZULTAT APVALGATautvydas Babraviius, Diana Salnikova,
arnas Beivydas
Jau labai greitai viso pasaulio d-mes sukaustys didiausias i met
renginys iemos olimpins aidy-ns. 2014 met XXII iemos olimpi-ns
aidyns vyks vasario mn. 723 dienomis Soyje (Rusijos Federacija).
Dalis rungi vyks alia esaniame Krasnaja Poliana miestelyje.
aidy-nse bus atuoniasdeimt devynios varybos. Olimpines ir
parolimpines aidynes organizuoja Soio aidyni vykdomasis
komitetas.
Sois buvo irinktas olimpini aidyni miestu 2007 met liepos 4
dien, 119-os Tarptautinio olimpinio komiteto sesijos metu
(Gvatema-loje). Tarp pretendent organizuoti XXII-sias aidynes buvo
Zalcburgas (Austrija) ir Pjengangas (Piet Kor-
ja). Soio olimpins aidyns yra pir-mosios Rusijos Federacijos
istorijoje (Maskvos olimpins aidyns vyko Taryb Sjungoje).
Lietuvos olimpins rinktins kandidat srae yra 11 sportinin-k,
kurie atstovaus penkioms sporto akoms. iemos olimpins rinktins
kandidat srae taip pat yra ir ms universiteto aukltiniai, t. y.
biatlo-nininkai Diana Rasimoviit (LEU absolvent) ir Tomas Kauknas
(SSF, magistrantros I k.). iame srae dar galime pamatyti greitojo
iuo-imo trumpuoju taku atstov Agn Sereikait, slidininkus Ingrid
Ar-diauskait ir Vytaut Strol, kaln slidininkus Iev Janukeviit, Rok
Zaveck ir iuoj Ing Januleviit.
Pasaulio lietuvi sporto centre (Lemontas) pirmkart vykusiame
Lietuvos bokso rinktins ir Ilinojaus (JAV) valstijos pajgiausi
boksinin-k mae lietuviai i 13-os per dvi var-yb dienas vykusi
dvikov laimjo net 11 ir amerikieius nugaljo itin solidia persvara
11:2.
Pirmj pergal padovanojo iki 60 kg svorio kategorijoje kovojs
Edgaras Skurdelis. Jis veik Kevin Martinez. Tomas Pivorinas (75 kg)
ringe nepasigailjo Diono Henderso-no, o Vitalijus Volkovas (81 kg)
nu-galjo Tiany Joe Zhn. Ringo teisjas po kov rankas vir kl ir
abiems Lietuvos rinktins sunkiasvoriams (vir 91 kg) Eugenijui
Tutkui ir Ta-dui Tamaauskui. Pirmasis nugaljo Nick Mazurek, o
antrasis Viktor Roman. Pagrindinje Lietuvos JAV bokso mao kovoje
Londono olimpi-ni aidyni prizininkas Evaldas Pet-rauskas (64 kg)
pademonstravo savo jg ir arioje kovoje nugaljo Migu-el Canin. veiks
Deuone Johnson, antrja pergale diaugsi Edgaras Skurdelis.
Dvigubomis pergalmis bokso sirgalius apdovanojo ir Tomas Pivorinas
(nugaljo Keneth Brag-g), Eugenijus Tutkus (veik Valenti-no Morgan)
ir graiu stiliumi ameri-kiet Chriss Kimble nugaljs Evaldas
Petrauskas. Laimjs namus sugro ir Gytis Vaitkus, kuris nugaljo
Kevi-n Martinez.
Pagerbti boksui nusipeln asmenys
is bokso turnyras skirtas pami-nti 80-sias ymi Lietuvos lakn
Stepono Dariaus ir Stasio Girno skrydio per Atlant metines ir ms
alies bokso 90-met. Tad ia proga
bokso turnyro metu surengta auni ms lakn ygdarb aminusi pa-roda,
kuri visiems bokso gerbjams dovanojo LR konsulatas ikagoje. Neliko
nepastebti ir boksui nusipel-n asmenys, kuriems organizatoriai teik
atminimo medali. Kartu su gausiu briu boks garsinusi mo-ni ringe
buvo pagerbti ikagoje gyvenantis profesionalus boksinin-kas Donatas
Bondorovas ir garbin-go 88 m. amiaus sulauks Vytautas Markeviius,
kuris dar 1948 m. daly-vavo Vokietijoje vykusioje tremtini bokso
olimpiadoje. Lietuvos bokso rinktins vadovas, Lietuvos
edukolo-gijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto dekanas
prof. Audronius Vilkas teig: Esame labai dkingi, kad sulaukme
pakvietimo dalyvauti iame Lietuvos ir Amerikos komand bokso
turnyre. Jame dalyvavo pakan-kamai aukto lygio Ilinojaus valstijos
boksinink, kurie sudar konkuren-cij ms rinktins nariams.
Orga-nizatoriai pasirpino, kad savait ikagoje viejusi Lietuvos
bokso fe-deracijos delegacija patirt kuo dau-giau maloni spdi.
Besilankyda-mi ymiose ieivijos lietuvi sostins vietose, susitikdami
su ieivijos lietu-vi bendruomene, suinojome ir apie LR konsulato
veikl. Esame dkingi konsului Marijui Gudynui ir konsu-lato
darbuotojams u ilt primim. Sportas yra tinkamiausia priemon tiesti
tiltus tarp ieivijos ir Lietuvoje gyvenani tautiei. Lietuvos bokso
federacija kvieia atvykti Ilinojaus boksininkus Lietuvos
edukologijos universitet 2014 m. kovo mnes ir dalyvauti Dano
Pozniako pirmojo Lietuvos olimpinio empiono bok-so turnyre.
> Lietuvos ir Amerikos komand bokso turnyro dalyviai
> Nr. 1. ,,Kald taurs nugaltojai diaugiasi pergale
LEU sporto komplekse vyko LEU krepinio turnyras Kald taurei
laimti. Gaila, taiau i viso buvo tik eios komandos: Boss (SSF, I
k.), Gazas (SSF, I k.), Bi-iuliai (SSF, I k.), Meka iaurje (SSF, I
k.), Koma (SSF, IIIIV k.), LMTA (svei komanda). iais me-tais
turnyre netrko ir pergali di-deliais skirtumais, ir ities atkakli
dvikov iki paskutins rungtyni sekunds.
Rungtynse dl III vietos susitiko Meka iaurje ir Boss komandos.
Pastaroji rod savo pranaum prie pirmojo kurso studentus Meka
iaurje, nugaldami juos rezultatu 83:77. ioms rungtynms teisjavo
studentai I kurso magistrantai Algir-das Palaima ir Ernestas
Leipus.
Finale dl I vietos susitiko LMTA ir IIIIV kurso komanda Koma.
Gaila, taiau finale atka-klios kovos nesulaukme. Koma utikrintai
veik varovus rezultatu 121:74. Rungtynms teisjavo LEU studentai
Liudas Gataveckas ir Tau-tvydas Babraviius.
Nugaltoj komandoje Koma aid: Robertas Paliutis (komandos
kapitonas), Arnoldas Mateika, Dau-gvydas Tamulionis, Andrius
Urbo-nas, Tomas Taraseviius, Modestas Krasauskas, Audrius Petrokas,
Dei-
vydas Kibildis, Vladislav Piskarev, Kytof Sidorovi.
Geriausiais Kald taurs aidjais tapo: Mavydas Ramo-ka (Meka
iaurje), Aleksandras Karmit (LMTA), Justinas Geas (Boss), Modestas
Krasauskas (Koma).
Per maojo ir didiojo final pertraukas vyko baud ir tritaki
konkursai, taip pat totalizatorius. Di-diojo finalo pertraukos metu
magis-trantai Algirdas Palaima ir Ernestas
Leipus mus diugino djim krep vaizdais. Dovanas konkurs
nugal-tojams, rungtyni dalyviams, em-pionams teik Kald Senelis.
Komand geriausiems krepi-ninkams buvo skirti specials prizai,
kuriuos dovanojo universiteto aukl-tinis, Baltijos krepinio lygos
direkto-rius, tarptautins kategorijos teisjas Romualdas
Brazauskas.
Apdovanojim metu oko Lietu-vos edukologijos universiteto
sporti-ns aerobikos rinktin.
KREPINISI vaikin grup2013 m. reguliariajame sezone
LEU krepinio komanda aid 10 var-yb, per kurias patyr 8
pralaimji-mus ir ikovojo dvi pergales. Rezulta-tyviausias buvo
Darius Tarvydas, kuris per varybas vidutinikai pelno po 28 takus.
Jis taip pat yra vienas i rezulta-tyviausi aidj visoje lygoje ir
uima antrj viet pagal rezultatyvum, tu-rdamas 168 takus per 6
rungtynes. Jis tik 1 taku atsilieka nuo lygos lyderio Gedimino
Oreliko, kuris yra surinks 169 takus per 6 varybas. Daugiausia
kamuoli ms komandoje atkovoja Algirdas Palaima, rezultatyvi
perda-vim lyderis Deividas Kumelis.
II vaikin grupI viso kovojo 10 ekip. Spalio 30 d.
ms antra (LEU-2) komanda savo i-rov akivaizdoje rezultatu 79:66
veik ISM Vadybos ir ekonomikos universite-to (ISMV)
krepininkus.
RANKINISVilniaus LEU Egl-viesaSpalio 5 d. Vilniuje LEU Egl-
viesa susitiko su alies bronzos me-dalininkmis HC Garliava
SM-CAS-CADA komanda. Dvikova buvo labai rezultatyvi. J penki vari
skirtu-mu(38:33, 14:14) laimjo vilniets. M-siki sskaitoje 11 tak po
atuone-ri rungtyni.
Vilniaus VHC viesaPirmasis lygos ratas ms koman-
dai buvo permainingas. Sezonas buvo pradtas pralaimjimu prie
Granito-Gajos-Kario komand (25:29). Toliau msikiai vent dvi
pergales rungty-nse su Kauno LSU-Limi (33:24) ir Alytaus
Almeda-Stronglasu (25:24).
O paskutiniosiose I rato rungty-nse VHC viesa namuose susitiko
su iauli SM Dubysos-Gubernijos ko-manda ir vent pergal rezultatu
29:25.
I viso pirmajame rate aistos 36 rungtyns, mesta 2020 vari.
Vilniaus viesa VHCPirmosiose rungtynse Vilniaus
viesa VHC namuose susitiko su Va-rnos la-SM komanda (40:24,
23:9). tikinam pirmj pergal ikovojo sos-tins rankininkai rezultatu
6:15.
Ivykoje Elektrnuose ms ko-manda veik vietos RK Energi-ja-ESSM
komand rezultatu 26:38
(15:20). Vliau ms salje viesa VHC sutriukino Lietuvos jauni
rinktin rezultatu 37:25 (21:14).
Lapkriio 24 d. Vilniaus rankinio centro antroji komanda ivykoje
ai-d Lietuvos vyr rankinio empionato rungtynes su Alytaus SRC
Almeida-Stronglasu, kurios baigsi rezultatu viesa VHC naudai
(33:26).
Paskutiniosiose i met rungty-nse Vilniaus rankinio centro
antroji komanda namuose susitiko su ranki-ninkais i Elektrn RK
Energija-ESSM. Pergal vent msikiai (38:32, 18:12).
Vilniaus VHC viesa ir viesa VHC iais metais yra vienos
stipriau-si komand Lietuvoje.
FUTBOLASVisose iki iol vykusiose varybose
ms futbolininkai atkakliai prieinosi varovams, danai
nusileisdami jiems tik rungtyni pabaigoje.
Po pirmojo rato LEU ikovojo tik vien pergal ir patyr eis
pralaimji-mus. Komanda per septynerias rungty-nes peln 27 varius.
Rezultatyviausiai aid Marius Linkeviius (SSF, IV k.), Daniel Gunevi
(SSF, III k.) ir Tautvydas Svidras (SSF, II k.), peln po 5
varius.
> LEU vyr krepinio komanda
> LEU Egls-viesos komanda
-
7Visuomen 2014 sausis IESA
Situacija nr. 1. Ivargintas pas-kait ir sesij maratono niekaip
ne-sugalvoji, k dovanoti draugui, kurio gimtadienis jau rytoj. Gal
pirkti bet k? O gal dovanoti vokel supakuot Basanavii? Ekspertai
vieningi pinigai yra gera dovana tik tuomet, kai teikiami pradedant
nauj etap, pavyzdiui, vestuvi ar kurtuvi proga. Jei pinig teikiama
kitais atvejais, tai jie ikreipia pai dova-nos idj, kurios esm
maloniai nustebinti. Todl veriau jau draugui padovanoti keptuv
(susitikus ne-teks krimsti prisvilusi bulvi). Kita vertus, nra
taisykls be iimties. Jei biiulis nuolat svaigsta apie moto-cikl,
kelion ar nauj fotoaparat, tai dovanoti pinig nieko blogo. Taip
prisidsi prie jo svajons isipildymo. Tik nepamirk pinig dti vokel,
nes palaidi pinigai laims neatne.
Situacija nr. 2. Dd ivert tave i koto gimtadienio proga
teikdamas seniai trokt neiojamj kompiuter. Dovana brangi, tad
jautiesi sipareigo-js. Kit mnes bus dds gimtadie-nis gal metas
kraptyti taupykl ir taip pat atsilyginti brangia dovana? I-ties,
gavs didels verts dovan, mo-gus neretai pasijauia nejaukiai. Tai ne
itin dera su ventikomis emocijomis, todl brangi dovan dovanoti
etike-to ekspertai nepataria. Tad nesistenk usukti verting pirkini
karusels. Neverta rinkti paskutini lit ar sko-lintis vien norint
atsilyginti tuo paiu. Veriau pasuk galv ir nustebink dd originalia
ar nuotaik keliania dova-na.
Situacija nr. 3. Nupirkai biiuliui dovan, taiau neinai, kaip
pasielgti su ekiu ir etikete? Dovanojant ilgai rinkt daikt norisi
atsikratyti vis-ko, kas primena parduotuv. Taiau etiketo ekspertai
pataria neskubti.
20072013 m. mogikj i-tekli pltros veiksm programos 2 prioriteto
projektas Mokymasis vis gyvenim VP1-2,2-MM-03-V priemons Mokymo
personalo, dir-banio su lietuvi vaikais, gyvenan-iais usienyje,
usienio ali pilie-i vaikais, gyvenaniais Lietuvoje, ir kit mokymosi
poreiki turiniais mokiniais, kompetencij tobulini-mas, Gamtos moksl
(biologijos, fi-zikos, chemijos) mokytoj ir mokini dalykini
kompetencij ugdymas tiriant alisias mokymosi aplinkas
(VP1-2.2-MM-03-V-01-003), kur gyvendino Lietuvos edukologijos
universitetas drauge su partne-riais (dviej nacionalini park ir
atuoni regionini park direk-cijomis), jau finiuoja. Skmingai
vykdyti pagrindiniai udaviniai: 1. parengta tyrim aliosiose
moky-mosi aplinkose metodin mediaga skirtingoms klasms; 2.
tobulinta mokytoj kvalifikacija, pltojant
Istorijos fakulteto studentai Jurbarko rajono Vievils vaik
glo-bos namus pirm kart keliavo be-veik prie deimtmet. Nutar
pami-nti i maj sukakt, vl isiruo kelion. Kas naujo pas senus
biiu-lius? Ar jau pagjs tas nenuorama maasis Denisas?
Gerumo istorija
Doc. dr. Vida Knirait: 2004-aisiais, prajus 30 met po
to, kai treioji Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto
istorijos-peda-gogikos studij programos laida gavo diplomus, grai
pavasario dien susitikim suvaiavo studij draugai. Atvyko ir tada
Vievils vaik globos namuose aukltoja dirbusi Regina
Urbutait-Andijaitien. Ji papriekai-tavo, kad a, pedagoginio
universiteto darbuotoja, neatvaiuoju Vievils vaik globos namus,
kuriuos nerei-kia veti joki materialini vertybi, o tik mogikj
ilum.
Ilgai svajojau, kad nudirbsiu visus darbus ir nuvaiuosiu. Man
besiren-giant, em apibgo aplink Saul, ir vl 2005 m. ruden Istorijos
fakulte-to SA vadov Aist Cesiulyt parei-k, kad studentai nort v.
Kald ivakarse nuvykti kokius nors vai-k namus. Tad atsirado proga
gyven-dinti kolegs kvietim. Mes pirm kart pamatme sniege
paskendu-
Etiket ir ek prie dovanos prid-ti reikia. Juk jie parodo, kad
daiktas naujas, ant j pateikiama daug svar-bios informacijos,
pavyzdiui, kaip skalbti, kur laikyti, kaip naudotis ir t.t. Svarbu
ir tai, jog, jei visgi ,,prao-vei pro al arba daiktas sugadintas,
biiulis, turdamas ek, gals dova-n pasikeisti. Ir taip pasielgdamas
jis tikrai nenusiengs etiketo normoms.
Situacija nr. 4. Tavo nuomojamas butas didiausias, todl visi
grups draugai vienbalsiai nusprendia ka-ldin vakarl daryti tavo
namuose. Rpesi ir taip daug, tad ar galima j prayti atsineti savo
maisto ir g-rim? Maloningai suteikdamas plot kompanijai sutaupei
pinig, kuriuos bt reikj atiduoti sodyb ar sali nuomotojams. Tuo
paiu gijai teis silyti savo variantus dl vaii. Jei kas nors
pagalvos, jog esi yktuolis, nes papraei maistu ir grimais
pa-sirpinti patiems, primink tam ne-supratingajam, kad tau dar teks
imti luot rankas ir suluoti visus tra-kui ir sumutini likuius.
Situacija nr. 5. I bendrabuio kaimyno pasiskolinai spausdintuv,
taiau atidarant kambario duris jis i-slysta tau i rank. Bandai
jungti, bet neveikia. Ar nupirkti nauj, ar tiesiog u j sumokti? O
gal isisuksi atsi-praydamas? Etiketo ekspertai grie-ti kompromis
negali bti, kom-pensuoti kaimyno ilaidas privalai. Tiesa, vis pirma
vertt isiaikinti, ar tas spausdintuvas tikrai usilen-k. Galbt j dar
galima pataisyti? Visgi kraustytis kit bendrabut ti-krai nereikia.
Prisipaink, atsiprayk ir pasilyk padaryti visk, jog refera-tai vl
bt spausdinami. Kit kart kaimynas tau tikrai paskolins ne tik
spausdintuv, bet ir paskutinius markinlius.
KLAIDS PINIG ETIKETO LABIRINTAIJustina Butkut
mokini gamtamokslines kompe-tencijas; 3. sukurtas ir ipltotas
a-lij mokymosi aplink tinklas edu-kacinms inovacijoms
gyvendinti.
Pagal 1-j program buvo nu-matyta imokyti 250 gamtos dalyk
mokytoj. Imokyti 297 mokytojai. 2-j program buvo numatyta pakviesti
335 gamtos dalyk moky-tojus. Dalyvavo 338 mokytojai.
Siekiant alij mokymosi aplink pltros ir veiklos jose
ko-ordinavimo, kurtas alij edu-kacini erdvi centras (EEC), kurio
bstin yra Verki ir Pavilni regionini park direkcijoje. Pa-grindinis
EEC tikslas utikrinti alij edukacini erdvi pltr ir veikl jose
tobulinim bei pasie-kim sklaid. Mokykl, kuriani alisias mokymosi
aplinkas, peda-gogai kvieiami tapti partneriais ir prisijungti prie
io centro veiklos.
LITEXPO vykusioje parodoje Mokykla 2013 vien usimim
aLIOsIOs MOKYMOSI APLINKOS IDJOS PARODOJE MOKYKLA 2013
Doc. dr. Rita Makarskait-PetkeviienProjekto autor
Gamtos tyrimai pamokoje: pro-jekto aliosios mokymosi aplin-kos
idj raika pakvietme vesti Aurim Braz (Senj Trak Ks-tuio pagrindins
mokyklos biolo-gijos mokytoj) vien i 297 mo-kytoj, dalyvavusi
projekte. Visi susirink 45 min. trukms pamo-k galjo rasti atsakymus
iuos klausimus: per kiek laiko subrsta puies kankoris? Kuo puis
ski-riasi nuo egls? Kaip i kankorio pasigaminti prietais oro drgmei
matuoti ar lesykll paukiams lesinti? Kaip apskaiiuoti kanko-rio
kritimo greit? Kokiomis da-inmis savybmis pasiymi kan-koriai? Kodl
kankoris tinka masaui? Ar kankoryje rastum-me Fibonaio sek? Visi
sitikino, kad puies kankoris nepaprastas. Jis isiskiriantis gamtos
ir moky-mosi objektas, padedantis painti save ir mokytis
biologijos, chemi-jos, fizikos.
sius, seniai statytus ir labai graius Vievils vaik globos nam
rmus. Vytautas Vasiliauskas amino vaik ir student diaugsm, kuriuo
prisi-pild vis ms sielos. Tai atsispindi puikiame vaizdo filme
Mokms dalintis gyvenimu. Pavadinim fil-mui sugalvojo inoma raytoja
Vanda Juknait. Vliau Regina pasakojo, kad vaikai vis pusmet nuolat
prisimin-davo susitikim su studentais.
2006 m. ruden vl keliavome, vl buvo be galo malonu: gra rugsjo
vakar vaikai ir studentai kep a-lyk, aidjo dainos, studentai vaikus
mok skambinti gitara, aisti vai-riausi aidim. Beveik atjo
vidur-naktis, kol pasisek mums isiplti i velni, bet stipri rankeli,
kurios apkabino studentus ir niekaip neno-rjo paleisti. V.
Vasiliauskas sukr antrj vaizdo film Mokms dalin-tis gyvenimu.
Trumpas studento gyvenimas per ketverius ar eerius metus iauga
sparnai, ir tenka skristi, o lizduose atsiranda nauji paukteliai,
bet ir juos keliai nuveda Vievil, kur su meile saugomos nuotraukos:
Istorijos fa-kulteto SA vadovai Povilas Giraitis, Gediminas
Sargelis, Aist Bakait... O naujausiose nuotraukose puikuo-jasi
Sandra Gauit, kuri 2013 m. gruodio 7 d. su student grupe lan-ksi
Vievils vaik globos namuose.
Nerimas ir atsakomyb
Sandra: Jie gyvena eimynose. Artimieji tai j vienintel atrama.
Odeta: Darome labai gra darb. Tiek sau, tiek jiems, atve ilumos,
draugysts spindull. Tomas: Jau-iu dars kak gero, turiningo,
pras-mingo. Evaldas: I mokyklos laik painojau vaik, tokio likimo
kai-myn, palikt likimo valiai, kuriuos priglaud globos namuose. Ir
jie ten buvo mylimi, saugomi bent kakie-no...
Brangios valandos
Vievils vaik globos nam socialin pedagog, Draugysts eimynos
globja Asta Petrikauskai-t: Maj sumajo. Kai kuriuos pasiima eimos.
Baigusieji mokykl ivaiuoja studijuoti. Bet grta sa-vaitgaliais ir
veni proga. eimyna tai keli pamestinukai i vienos ei-mos:
broliukai, sesuts, giminaiiai, itikti tos paios gyvenimo lemties.
Stengiams visus apgaubti rpesiu. Nors ir svetimu... Nuraminti, kai
atsi-veria skausmo aizdos... O ms ei-mynos vardas Draugyst kilo nuo
js student draugysts. Visi kartu sodinome uoll, kuris dabar gra-iai
lapoja. Klme inkil, kuriame kasmet peri nekui eimynl. Vie-na
globotin, baigusi studijas, itek-jo u buvusio LEU studento.
AI, KAD ATVAIAVOTE. MES JS LABAI LAUKME...Juozas Skomskis
> Socialin pedagog Asta Petrikauskait (kairje), doc. dr. Vida
Knirait ir globotinis Denisas prie eimynos bstins, nuo kurios ir
prasidjo vaik ir student draugyst
> Pokalbis. Globos nam direktorius Algimantas Liaudaitis
pasakoja, kaip ia gera gyventi
> Biiuliai. Tomas, Sandra, Odeta ir kiti IF studentai
maiesiems biiuliams atve gerumo dovan
> aidim programa 3.Visi statome gerumo namus
-
leidiamas nuo 1952 met
Lietuvos edukologijos universiteto laikratis
Registracijos numeris: SL 749
viesos redakcija. Student g. 39,
LEU centriniai rmai, 129 kab.,tel. 852 736 967,
el.patas: [email protected]
Redaktorius Juozas Skomskis
mob.: 86 98 33 971,el.patas: [email protected]
Korespondent Gintar Miknaitmob.: 86 54 03 553,
el. patas: [email protected]
Dizainas Gintar Streikut
Maketas Laura Petrauskien
Spausdino AB spaustuv Titnagas,Vasario 16-osios g. 52,
LT-76291
iauliai, Lietuvawww.titnagas.ltTiraas 1500 egz.
8 Kultra 2014 sausis IESA
IESAParengtas prof. dr. Vidos Palu-
binskiens, doc. dr. Jolantos Lasaus-kiens ir lekt. dr. Vaivos
Jucevii-ts-Bartkeviiens.
Kankls: Julija Semnien (I k. student). Sonatina i Johano
Sebas-tiano Bacho kantatos Nr. 106. Prof. dr. Vida
Palubinskien.
Fortepijonas: Justina yvait ir Justina Gulbinovi. ABBA Mamma
Mia!, Money, Money, Money.
Solo: Emilija Bereznauskait (II k. student). Lara Fabian ir Rick
Ali-son Myliu tave toki. Akomponuoja Giedr Baranauskien. Per Gessle
ir Mats Persson Listen to your heart. Akomponuoja Kristina
Darguyt.
Asta Pilipait atliko V. Kernagio dain iem vasar ir K. Luo Tavo
langas.
Urt Dorotja Paliukait atliko Andrew Lloyd Webber krin I dont
know how to love him. Akomponuo-ja Giedr Baranauskien.
Gitara: FF II k. magistrant Julija Ritik.
Lietuvos edukologijos universi-teto Ugdymo moksl fakulteto
Edu-kologijos katedros doktorants Rasa Nedzinskait ir Agn
Jukeviien, at-liekanios tautinio identiteto forma-vimo lietuvikose
mokyklose tyrimus, suorganizavo draugysts ir pagarbos vizit alinink
rajono Butrimoni pagrindin mokykl. Kartu su jomis Butrimoni
bendruomens ir moki-ni ventje dalyvavo prof. Marijona Barkauskait,
doc. Jonas Dautaras. Sveiai mokyklai nuve lauktuvi: pluot knyg,
aidim, technins rangos, sureng koleg pokalb apie iandienines
vietimo, taut bendra-darbiavimo, tolerancijos problemas ir
perspektyvas.
Krato garb Trij pradini klasi moky-
toja Rasa Danilait sak, jog prie penkiolika met atvaiavusi
dirbti tik k atidaryt Butrimoni lietu-vik mokykl joje neradusi n
vie-no lietuvikai kalbanio mokinio... iandien mokyklos direktors,
LEU pradinio ugdymo absolvents Vilijos utautiens edukologijos
magistri-nis tyrimas nustat, jog 17 proc. ios mokyklos mokytoj ir
daugiau nei 80 proc. mokini lietuvi kalb laiko svarbia ir
naudinga.
Du vienu keliuMs panekov V. utautien,
dirbusi ir io krato vaik dare-liuose, ir lietuvikose mokykllse,
dsiusi vairi dalyk, sak, jog ia nuolat stigo ir tebestinga mokyto-j
dalyk specialist. Jiems trksta pamok krvio, nes klass maos. Viena
populiariausi katalik tiky-bos mokytoj dirba keturiose moky-klose.
Fizikos mokytoja dirba trijose. Darbas sudtingas, nes tenka vesti
pamokas jungtinse klasse. Yra ir keletas specialij poreiki mokini,
kuriems taip pat reikia skirti papil-
Lietuvos dainininks Beatri-s Grinceviits memoriali-niame
bute-muziejuje Beatris namai muzikin-edukacin popiet sureng Beatris
na-mai ir Lietuvos muzikos ir tea-tro akademijos choro dirigavimo
ir LEU Muzikos katedros docent Zita Grigien. Popietje daly-vavo LEU
muzikos pedagogik, LMTA choro dirigavim, muzi-kos didaktik ir
vargon specia-lybes studijuojantys Z. Grigiens klass pirmo ir antro
kurs stu-dentai.
Popiet pradjo muziejaus vadov Renata Tarosait-Minke-viien. Ji
papasakojo apie ymi ir domi asmenyb daininink Beatri Grinceviit
(beje, labai mgstam vaik), jos gyvenim, buit, reiklum sau ir
usispyri-m. Ji Lietuvai demonstravo so-linio dainavimo auktumas,
nors ir turjo regjimo negali (buvo visikai akla). Suinojome apie
jos meil dainavimui, studijas, bend-ravim su kitais ymiais mon-mis,
apie rengiamus vakarlius ir ypa gardi Beatris kav. Mu-ziejaus vadov
pasakojo su tokia meile, kad pasijutome kaip savo namuose. Nors u
lango kliok lie-tus ir stgavo sismarkavs vjas, vis tiek buvo jauku
ir gera. Ant stalo garavo arbatinukas, skleisda-mas mt arbatos
kvapus, aplink ibjo vakels. Visi susd ne-dideliame Beatris
kambarlyje gurknojome arbat, klausms ms bendrakursi tarmikai
dai-nuojam liaudies dain, dstyto-jos menam msli...
Ms dstytoja Zita Grigie-n emait, todl renginio metu ji nekjo
tarmikai: Deimt drb, voku udrb, trisdeimt du suied; pnkias ktes,
veinas duris i dainia-va emaitek Lekgerveli. Docen-t vardijo
emaitik odi (pa-vyzdiui, kriop, kujatis, kniuisis, lbliorkis,
ropot, trnka ir t. t.). O visi spliojo, k galt reikti tie odiai.
Visiems buvo domu ir naudinga, nes dauguma suinojo nemaai nauj,
niekada dar negir-dt odi. Gal jais kartais galsi-me praturtinti
kasdien kalb?
Smagu ir domu buvo klausy-tis dzkik dain Kaip a buvau pas moiut,
,,Kur ciej seni ceba-taiciai, Vai, tai dkui motulai, Pas moiut
augau, kurias taip nuoirdiai ir taigiai dainavo Mil-da Atminait,
Laurita Pileckait ir regjimo negali turinti Loreta Taluntyt. Rimant
Pupalaigyt
jautriai ir iraikingai padainavo Marijampols krato dain
,,Pava-sario dienel, o Simonas iudaras, Reda Kanaeviit ir Justyna
Ku-leo Panevio ir Ukmergs tar-mi dainas Auga obella , Nor tamsi
naktel, Saulala raudona, Ankalna akmuo. Visos domios ir net
verianios nusiypsoti vien dl skirtingos sakini sandaros, odi tarimo
intonacijos ir j vairovs. Pavyzdiui, pirksim kamaus, po oneliu
prynls ir t. t. emaitikai Akmens krato dain Par il juojau dar
udai-navo Kazimieras Misiulis, o An-delika Martinkeviit Teli krato
Pski, vjeli, per Nemun-l... nunek mani par moiut.
Taigi, kaip sak ms dsty-toja, tarms dar pilnos gyvasties. Dabar
mums reikia tik suvokti, kad jos yra ms savitumo ir ms tapatybs
stipryb. Didiuokims savo tv palikimu ir sugebkime isaugoti
proseneli vertybes.
domo dmesio. pirm klas ateina net visikai nemokani lietuvi
kal-bos, todl mokykla yra steigusi vai-k lopel ir darel, kuriuose
rengia vaik savo mokyklai. Deja, danai atsitinka taip, kad vaik,
imokyt lietuvikai, eima ileidia ia pat veikiani daug didesn, turini
apie 180 mokini ir daug geriau ap-rpint, gimnazij, kurioje mokslai
dstomi lenk kalba. Neirint to, abi mokyklos draugauja, kartais
rengia bendras ventes, seminarus. Taiau konkurencijos negand vis
dlto i-kyla, kai ateina laikas formuoti kla-ses. Vaindama po kaimus
agituoti, mokytoja atsimua ir udarytus vartus. Tenka gintis ir nuo
paleist un... Bna ir taip, kad tvai ateina mokykl, igirsta mokytojo
pavar-d, iumpa vaik u rankos ir iveda gretim mokykl. Neivengiama
net paradoks. Pavyzdiui, prie t pai nam sustoja du geltoni
auto-busiukai. vien i j lipa tas vaikas, kuris vaiuoja lietuvik
mokykl, o i alia esanio namo kitas vaikas lipa kit gelton
autobusiuk, kuris vea lenkik gimnazij. Taigi tuo
paiu keliu ir ta paia kryptimi rie-da du autobusiukai. Vieno
atuntoko tvai pareikalavo atal veioti nuo pat nam slenksio. Jei
taip nebus, jis ieis kit mokykl. Todl mokyklos vadovui itin sunku
laviruoti tarp to-ki situacij, kurios ia toli nuo vie-timo ir
ugdymo idj. Pasak vizito vienios profesors M. Barkauskaits,
buvusios vienos pirmj nepriklau-somyb atgavusios Lietuvos kultros,
vietimo ir mokslo viceministrs ir Lietuvos vietimo tarybos
pirminin-ks, taip atsitinka todl, kad Vilnijos krate iki iol
vietimo sistemoje nra aiki ir tvirt valstybs politini sprendim.
RPI VIESOS LIKIMASJuozas Skomskis
NUAIDJUS TARMI METAMS P ASIDAINAVIMAI TARMIKAI
Viktorija Kookar
Muzikos pedagogikos II kurso student
ATSISVEIKINIMO SU 2013-AISIAIS KONCERTAS
> Julija Semnien (I kurso student)
> Justina yvait ir Justina Gulbinovi
> FF II kurso magistrant Julija Ritik
> Emilija Bereznauskait (II kurso student)
> Asta Pilipait atliko V. Kernagio dain iem vasar ir K. Luo
Tavo langas
Nuotrauk autorius Vytenis Pileckas
> emaitikai su dstytoja doc. dr. Zita Grigiene
> Puikiai priimti LEU pasiuntiniai
> Moksleivi choras