Page 1
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS KULTŪROS IR MENO EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS
MENINIO UGDYMO KATEDRA
Lina Suchorukovienė
SUSTIPRINTO MUZIKINIO UGDYMO VAIDMUO FORMUOJANT
PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MUZIKINIUS INTERESUS
Magistro darbas Muzikos edukologija
Darbo vadovas: prof. habil. dr. Vaidas Matonis
Vilnius, 2008
Page 2
2
Darbo autorius: Lina Suchorukovienė
………………………....
(parašas)
Darbo vadovas: Prof. Vaidas Matonis
….……………………… (parašas)
Page 3
3
TURINYS
ĮVADAS.....................................................................................................................................4
1. MUZIKINIŲ INTERESŲ UGDYMO PRADINĖSE KLASĖSE YPATUMAI
IR SVARBA........................................................................................................................7
1.1. Interesų ir jų ugdymo samprata.....................................................................................7
1.2. Muzikinių interesų plėtojimas veiklos įvairove muzikos
pamokoje .....................................................................................................................14
1.3. Muzikinių interesų skatinimas realizuojant mokinių muzikinę veiklą popamokinėje
ir koncertinėje veikloje................................................................................................23
1.4. Muzikos mokytojo vaidmuo formuojant vaiko muzikinius interesus ........................26
2. MUZIKINIŲ INTERESŲ PLĖTOJIMO, NAUDOJANT SUSTIPRINTO
MUZIKINIO UGDYMO PROGRAMĄ, TYRIMAS..........................................................31
2.1. Empirinio tyrimo metodika ir organizavimas..............................................................31
2.2. Mokinių suinteresuotumas užsiimti aktyvia muzikine veikla.....................................33
2.3. Pradinių klasių mokinių muzikinių interesų pasiskirstymas.......................................34
2.4. Sustiprinto muzikinio ugdymo įtaka tolesniam muzikinių interesų vystymuisi.........47
IŠVADOS.................................................................................................................................51
LITERATŪROS SĄRAŠAS....................................................................................................52
SANTRAUKA..........................................................................................................................55
SUMMARY..............................................................................................................................57
PRIEDAI..................................................................................................................................59
Page 4
4
ĮVADAS
Temos ištirtumas ir aktualumas. Pradinių klasių mokinių muzikiniai interesai
dar mažai tyrinėta muzikos edukologijos sritis.
Vaikystė – palankus metas ugdyti žmogui duotą neįkainojamą gebėjimą suvokti ir
kurti grožį. Šis laikotarpis dar vadinamas „auksiniu“ (Z. Rinkevičius, 2002, p. 425), nes
sėkmingiausiai galima ugdyti dainavimo gebėjimus, intonacinę klausą, muzikalumą, muzikos
suvokimą bei muzikinį mąstymą. Muzikinio ugdymo pradinėje pakopoje tikslas – puoselėti
prigimtinį vaiko muzikalumą, ugdyti kūrybišką ir emocingą, norinčią ir gebančią prasmingai
dalyvauti muzikinėje veikloje asmenybę (bendrosios programos).
Sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje sudaro ypatingas sąlygas vaiko
muzikiniam augimui, ugdo muzikinius įgūdžius, be kurių „...reikšti kūrybinius sumanymus
neįmanoma, sumanymai tampa mažareikšmiai (D. Hargreavesas pagal Matonį, 1996, p. 7).
Daugelio teoretikų teigimu (E. Gordon, 1979, A. Katinienė,1998 ir kt.) šio amžiaus vaikai
ypatingai imlūs, jų muzikiniai gebėjimai sparčiausiai vystosi iki dešimt metų. Tai gyvenimo
ir vystymosi laikotarpis, kuriame glūdinčias jauno žmogaus protines ir fizines galias
įmanoma nukreipti nuolatiniam ir kryptingam mokymuisi suvokti, suprasti, vertinti pasaulį,
kurti grožį, juo žavėtis. Netinkamas lavinimas arba praleistas šis svarbiausias vaiko muzikinių
gabumų lavinimo tarpsnis gali jam visam likusiam gyvenimui sytrukdyti tenkinti arba plėtoti
savo muzikinius interesus. „Išsilavinęs žmogus sąmoningai formuoja savo principus. Jis
vertina daugybę dalykų, kurie jį iš esmės mažai traukia, ir atsissako kitų, kurie jį trauktų, jei
būtent išsilavinimas nebūtų sukūręs kliūčių“ (Hermann Hesse). Tai, ką vaikas gauna
vaikystėje, paprastai išlieka visam gyvenimui. Kad mokiniai pasiektų aukštą muzikinės
brandos lygį, turi būti nueitas ilgas kelias – muzikinę patirtį, gebėjimus bei jautrumą
estetinėmis formomis plėtojant nuo gimimo ir ypač įtvirtinant muzikinės veiklos įgūdžius bei
ugdant muzikinius poreikius ir interesus pradžios mokykloje.
Sustiprinto muzikinio ugdymo pamokos – tai pagrindinė vaikų muzikinio ugdymo
forma, kai muzikinės veiklos įvairove: dainavimu, ritmo pratimais, tam tikrais kūriniais ir t.t.
yra sistemingai ugdomi gebėjimai ir įgūdžiai, tenkinami ir ugdomi įvairūs muzikiniai
interesai. Muzikinės veiklos įvairovės idėjos analizuojamos tyrėjų darbuose L. Navickienės
(2000), H. Šeckuvienės (2001), R. Girdzijauskienės (2001) ir kt.
Įvairius vaikų muzikinio ugdymo aspektus analizavo V. Matonis (1991), A. Gaižutis
(1992), A. Piličiauskas (1993), V. Krakauskaitė (1998), A. Katinienė (1994), J. Kievišas
(1997), E. Velička (1997), Z. Rinkevičius (1995), A. Simonavičienė (1985) ir kt. Tačiau apie
Page 5
5
mokinių muzikinių interesų ugdymą ir plėtojimą pradinėje mokykloje pasitelkiant sustiprinto
muzikinio ugdymo pamokas, nėra kalbama ir analizuojama.
Pedagoginė problema. Kasdienėje aplinkoje skambant įvairiausių stilių ir žanrų
muzikai, aktualia problema tampa įvairiapusių muzikinių interesų ugdymas. Norint išugdyti
išprususį klausytoją, vertintoją ar net kūrėją, muzikos pedagogams reikia rodyti tam tikras
pastangas tam, kad neliktų nepastebėta vienos ar kitos rūšies muzika, ypač vadinamoji rimtoji
muzika, nes nuolat girdimi dažniausiai būna pramoginio charakterio muzikos kūriniai, o
didieji klasikos ir šiuolaikinės muzikos opusai reikalauja specialaus susitelkimo ir
pasirengimo. Iš čia kyla opi muzikinių interesų ugdymo problema, reikalaujanti specialių
muzikinio ugdymo organizavimo metodų. ...
Tyrimo objektas – pradinių klasių mokinių muzikinių interesų formavimas.
Tyrimo tikslas. Įvertinti ir nustatyti, kokią įtaką vaikų muzikiniams interesams
turi sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje.
Hipotezė. Tik sustiprintas muzikinis ugdymas gali užtikrinti įvairiapusių muzikinių
interesų ugdymo efektyvumą.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išanalizuoti literatūrą apie interesų, taip pat muzikos interesų ugdymą.
2. Atlikti tyrimą ir nustatyti sustiprinto muzikinio ugdymo pradinėse klasėse efektyvumą
formuojant įvairiapusius vaikų muzikinius interesus.
Tyrimo metodai:
1. Teoriniai: pedagoginės, psichologinės, filosofinės, estetinės literatūros, švietimo
dokumentų analizė ir apibendrinimas.
2. Empiriniai: anketinė apklausa raštu, kiekybinė gautų duomenų analizė, interviu.
3. Matematinės statistikos metodai: procentinė duomenų analizė.
Tyrimo etapai:
I etapas. Studijuojama pedagoginė ir psichologinė literatūra siekiant išsiaiškinti
muzikinio ugdymo pradinėse klasėse ypatumus ir galimybes.
Page 6
6
II etapas. Vykdomas empirinis tyrimas apklausiant.
III etapas. Rašomas darbas, analizuojami ir interpretuojami empiriniai duomenys
formuluojamos išvados.
Darbo struktūra ir apimtis. Darbą sudaro įvadas, dvi dalys, išvados, literatūros
sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Bendra apimtis – 58 puslapiai (be
priedų). Darbe pateiktos 2 lentelės ir 14 paveikslų. Panaudoti 62 literatūros šaltiniai.
Page 7
7
1. MUZIKINIŲ INTERESŲ UGDYMO PRADINĖSE KLASĖSE YPATUMAI
IR SVARBA
1.1. Interesų ir jų ugdymo samprata
Sąvoka interesas - (lot. Interest - reikšminga, svarbu) tai sąmonės (pažinimo,
jausmų ir valios) kryptingumas sužinoti naują, tirti pasirinktus objektus. Interesas kyla iš
naujų įspūdžių ir informacijos. Pagal tikrovės sritis interesai skirstomi į gamtos, technikos,
darbo, mokslo, meno, mokyklos, žmogaus ir kitus interesus. Interesas turi didelę reikšmę
asmenybės aktyvumui plėtoti, nes, interesų veikiamos, mobilizuojamos dvasinės ir fizinės
jėgos, nejaučiama nuovargio, veiklą lydi teigiamos emocijos. Šeimai, mokyklai reikia ne tik
sužadinti interesą, bet ir jį palaikyti, stiprinti tiems mokymo dalykams, kurie svarbūs
mokinio kultūriniam, socialiniam ir profesiniam brendimui (Jovaiša, 1993).
Psichologijos žodyne (1993) pateikiami tokie apibrėžimai:
Interesai – tai yra susidomėjimas kuo nors, noras tai pažinti. Interesas suteikia
žmogaus veiklos tikslams kryptį, padeda orientuotis, pažinti naujus faktus, geriau suvokti
tikrovę. Patenkinus vieną interesą, kyla naujų, atitinkančių aukštesnį pažinimo lygmenį.
Plėtodamasis interesas gali virsti polinkiu atlikti tokią veiklą, kuri sukeltų naują interesą.
Psichologijos žodyne teigiama, kad interesas gali būti tiesioginis ir tarpinis. Tiesioginį
interesą sukelia objekto patrauklumas. Tarpinis – kai objektas yra priemonė veiklos tikslui
įgyvendinti.
Interesai gali būti klasifikuojami pagal turinį, platumą, svarbumą žmogui, pastovumą
(kiek žmogus stengiasi įveikti kliūtis, trukdančias atlikti veiklą, kuri pati nekelia interesų, bet
gali lemti interesus keliančią veiklą), jėgą ir trukmę.
Psichologijos atlase yra rašoma, kad H. B. ir A. C. Englishai (1958) intereso sąvoką
vartoja kalbėdami apie prasmingumą: „malonų jausmą, kurį sukelia veikla, kai netrukdomai
yra siekiama tikslo“.
Svarbu paminėti, kad šiandien išskiriami trys šios sąvokos interpretavimo aspektai:
1.Impulsas – polinkis sutelkti dėmesį, patrauklumo įžvelgimas, smalsumas, žinių
troškimas.
2. Aiškinimas – prisitaikymas prie tam tikros realybės srities, objektų vertingumas,
hobis, pomėgiai.
3. Valia – įsitraukimas, tikslo siekimas, stropumas, atsidavimas, pergalės troškimas.
Svarbiausia šios sąvokos reikšmė yra siejama su asmenybės raida.
Page 8
8
1972 metais Hebermas taip pat vartoja intereso terminą. Jis teigia, kad žmogui
būdingi ir kognityviniai interesai. Tai tokie interesai, kurie lemia jo požiūrį į tikrovę, kurie
betarpiškai veikia žmogaus patirtį. Habermas išskiria tris interesų formas:
1. Techninis kognityvinis interesas – grindžiamas empirinių – analitinių mokslų;
2. Praktinis interesas – grindžiamas istorinių mokslų;
3. Emancipacinis interesas – grindžiamas psichoanalize ir kritinėmis teorijomis.
Remiantis S. Kregžde, galima išskirti keletą pozicijų, kurios veda autorius prie
skirtingų intereso supratimų.
Pirmiausia tai intereso prigimtis. Tokie autoriai, kaip W. Mc. Daugall, Z. Freid,
E. Claparedas interesų ištakų ieško įgimtose savybėse, instinktuose ir panašiai. E. Thorndike,
R. Woodworth ir kiti (biheviorizmo atstovai) interesų išsivystymo mechanizmą tapatina su
įpročio atsiradimu. Jie interesus supranta kaip tendenciją pakartoti veiksmus, kurie jau buvo
daug kartų kartojami. Daugelis autorių yra kritikuojami už neteisingą interesų esmės
supratimą. Tiesos yra teorijose, kurios suveda interesus tik į įgimtas savybes, ta prasme, kad
prielaidų vystytis atskiriems intereso komponentams reikia ieškoti genetiškai
užprogramuotose individo savybėse. Tiesos randame ir bihevioristų teiginiuose. Neabejotina,
kad intereso išsivystymo aukštesnis laipsnis galimas tik atitinkamos veiklos, situacijų
pakartojimo pagrindu.
„Būti suinteresuotam reiškia sutikti, kad visa, kas atsitinka tam tikrame socialiniame
žaidime, yra svarbu, kad jo laimėjimai yra svarbūs ir verti pastangų“ (Bourdieu, Wacquant
1992, p. 153).
Intereso, kaip psichinio reiškinio struktūra. Vienas išsamiausių XX amžiaus pradžios
interesų tyrimo autorių S. Ananjinas atkreipė dėmesį į tai, kad intereso negalima traktuoti,
kaip atskiro, savarankiško psichinio reiškinio. Interesas jungia pažintinius, emocinius ir kitus
komponentus. Su interesu yra siejama keletas procesų: dėmesys, jausmai, siekimai.
S. Kregždė (1988) teigia, kad ypatingą reikšmę kartu interesų su prigimties ir
struktūros klausimais turi ryšys su kitomis asmenybės savybėmis. Interesas aktyvina kitus
psichinius procesus, palengvina atitinkamą veiklą. Interesai gali palengvinti mokymąsi, tapti
mokymosi motyvu. Pabrėžiama teigiama intereso įtaka atitinkamų specialiųjų sugebėjimų
formavimuisi. Kartais, tačiau retesniais atvejais, nurodomas atvirkštinis ryšys – atitinkamų
sugebėjimų prielaidos ir sėkmingas sugebėjimo formavimasis pažadina interesą ir padeda jam
plėtotis. Taip pat pastebimas ryšys tarp interesų ir žmogaus poreikių, polinkių, įsitikinimų,
pasaulėžiūros ir veiklos motyvų.
Antroje ciklo „Vaikų pasaulis“ knygoje „Pradinukas“, kurioje nagrinėjamos įvairios
mokymo ir auklėjimo problemos, viename skyriuje kaip tik analizuojami pradinuko poreikiai
Page 9
9
ir interesai. Jaunesniame mokykliniame amžiuje ypač didėja poreikis daugiau pažinti ir
išmokti. Šito siekti skatina bendras darbo mokykloje pobūdis, visa vaiko aplinkos sistema.
Laiku formuojamas poreikis turės didelę įtaką visam vėlesniam vaiko mokykliniam
gyvenimui. Reikia ugdyti tuos poreikius, kurie labiausiai padeda tobulinti vaiko asmenybę.
Didelę įtaką asmenybės brandai teikia meninis – muzikinis ugdymas. Muzika moko ir
klausyti, ir girdėti, skatina aktyvaus pažinimo pastangas. Per muzikinį lavinimą formuojama
žmogaus asmenybė, jo pasaulis tampa intelektualesnis, turtingesnis.
Norint, kad mokiniai iš objektyvios tikrovės sričių atsirinktų asmenybės tapsmo
atžvilgiu jiems reikšmingiausius objektus, reikia, jog nuo pat pradinio ugdymo visa muzikinė
veikla remtųsi mokinių poreikiais ir interesais. Labai svarbu taip suorganizuoti muzikinės
veiklos procesą, kuris sugebėtų patraukti mokinį, kad jam atsirastų interesas, poreikis
domėtis, dalyvauti, kurti.
Didėjant ir kintant poreikiams, keičiasi pradinuko interesai. Jie darosi pastovesni.
Žinoma, esti akimirkų susižavėjimo patrauklia muzikine veikla. Tačiau kasmet mokinio
interesai darosi vis gilesni. Pradinių klasių mokiniai ypač domisi muzikine veikla. Kad šie
mokinių interesai netaptų tik atsitiktiniais, būtina sudaryti sąlygas, kad tokie siekimai
nukryptų į pastovesnių interesų vagą. Čia didelį poveikį turi ypatingas dėmesys pradinėje
mokykloje skiriamas mokinių muzikiniam ugdymui.
Taigi pastoviu pradinių klasių mokinio interesu tampa ir mokymasis, mokėjimų bei
įgūdžių įgijimas, kuris nuolat skatinamas. Gali būti ir laikinų intereso nuosmukių dėl
nuovargio ar laikino „persisotinimo“ kuria nors veikla. Todėl svarbu laiku sužadinti vaiko
domėjimąsi kita veikla, kitais užsiėmimais.
Asmenybės formavimuisi gyvybiškai svarbus yra vaiko polinkis bendrauti.
Muzikuodami drauge t.y. kolektyve jie patenkina šį interesą. Stiprėja vienmečių, kuriuos sieja
muzikinė veikla, ryšiai, bendravimas.
Mokantis pradinėse klasėse, labai pasikeičia vaikų muzikiniai interesai ir poreikiai. Iš
jų pobūdžio (platūs – siauri), ypatybių (pastovūs – nepastovūs) ir kryptingumo (egoistiški –
kolektyviški) galima spręsti apie vaiko asmenybę, kuri jau ganėtinai susiformavusi ir kurią
reikia arba pastiprinti, arba, deja, pertvarkyti (Pradinukas, 1984, p. 173 - 174).
Lietuvos mokykla įsipareigoja padėti kiekvienam įgyti šiandieniniam gyvenimui ir
ateičiai reikalingą asmeninę, socialinę kultūrinę kompetenciją (Bendrosios programos, 2002).
Tinkamai susiformavę, pastovūs ir gilūs mokinių interesai išugdyti pradinėje
mokykloje, vėliau perauga į pastovius muzikinius interesus, siejamus su ateities vizija.
Muzikinį interesą traktuodami, kaip profesinį interesą, galime remtis S. Kregždės (1988)
Page 10
10
profesinių interesų skirstymu į tris lygius – vartotojo, veikėjo ir specialiai profesinį. Šie lygiai
apima interesų formavimąsi nuo atsiradimo iki brandumo.
Vartotojo intereso lygiui, kuriuo prasideda profesinio intereso formavimasis, būdingas
nedidelis veiklos aktyvumas, kuris atsiranda kaip išorinių poveikių pasekmė. Jam būdingos
psichologinės charakteristikos: nevalingas dėmesys veiklai, kuri dažniausiai organizuojama
kitų; trūksta valingų savarankiškų pastangų tęsti šią veiklą; neapibendrintas, nesiejamas su
vertybinėmis orientacijomis situacinis interesas. Vartotojo interesą kartais sukelia ryškūs,
stiprūs išsiskiriantys iš aplinkos dirgikliai. Iš savo patirties galiu pateikti vartotojo intereso
pavyzdžių. Kai mokiniai susižavi muzikos instrumentu, gražia, melodinga daina. Tai
patraukia daugelio mokinių nevalingą dėmesį ir sukelia teigiamas emocijas. Sudominti
mokiniai, paskatinti mokytojo arba savo iniciatyva bando tai atlikti patys (groti instrumentu,
dainuoti, klausytis muzikos). Bet nevisi mokinai pereina į tokią aktyvią būseną. Perėjimas į
aktyvią būseną laikomas sąlygine riba tarp vartotojo ir veikėjo interesų lygių.
Aukštesniam veikėjo intereso lygiui būdinga: aktyvios pastangos užsiimti atitinkama
veikla; teigiamos emocijos ir sąmoningas siekimas jas pakartoti; interesas jau gana pastovus,
kažkiek apibendrintas, bet dar nesiejamas su vertybinėmis orientacijomis. Pagrindinis veikėjo
intereso formavimosi stimulas – veiklos sėkmės įsisąmoninimas. Didelę reikšmę turi
teigiamas pastiprinimas iš šalies. Turint ryškų veikėjo interesą, dažnai atsiranda ketinimas
pasirinkti atitinkamą profesiją, kurios pagrindu taptų su interesu susijusi veikla. Mokiniai,
turintys muzikinį veikėjo interesą, aktyviai dalyvauja papildomoje muzikinėje, koncertinėje
veikloje. Kurdami savo ateities viziją, savo profesinę veiklą sieja su muzika.
Aukščiausias intereso lygis – specialiai profesinis interesas. Jam būdinga tos pačios
charakteristikos, kaip ir veikėjo interesui: dėmesio, valios pastangų bei emocijų. Tai jau
atsiskleidusios sugebėjimų prielaidos; interesas jau yra pastovus, apibendrintas,
įsisąmonintas. Jis derinamas su kitomis apibendrinų interesų grupėmis bei vertybinėmis
orientacijomis. Tai yra tikrasis profesinis interesas.
Šių profesinio intereso lygių analizė padeda geriau suprasti, kas yra profesinis
interesas ir kaip jis formuojasi muzikos srityje.
S. Kregždė mano, kad profesinių interesų ištakos pastebimos jau ikimokykliniame
amžiuje. Tuo metu pagrindinė vaiko veikla yra žaidimas, taigi ir savo interesus jis išreiškia
žaidimu. Tai laikoma vaiko pažintinių interesų išraiška. Labai svarbu, kad ypatingai
muzikinės užuomazgos būtų plėtojamos ankstyvajame mokykliniame amžiuje. Muzika - tai
ta sritis, kur sugebėjimus būtina pradėti formuoti labai anksti, kaip ir neišvengiamai būtina
anksti formuoti šių interesų kryptingumą. Taipogi kai kurių mokslininkų, muzikantų
Page 11
11
biografijos dažnai rodo, kad interesas atitinkamai profesinei veiklai dažnai pasireiškia gana
anksti, net ikimokykliniame amžiuje.
Paauglių profesiniai interesai pasižymi nepastovumu. Specialiai ugdant arba
susiklosčius sąlygoms (pvz. pradinėje mokykloje mokosi muzikos pagal sustiprinto
muzikinuo ugdymo programą), paaugliai įgauna gana gilius ir pastovius profesinius
(muzikinius) interesus.
Knygoje „Mokinių pažinimo metodai ir metodikos“ (1995) yra teigiama, kad
dauguma mokinių savo veiklą pasirenka pagal savo interesus, bet domėjimasis ta veikla su
amžiumi gali sumažėti. Interesai gali būti pastovūs ir nepastovūs. Polinkis užsiiminėti pagal
interesą skatinamas noru intensyviai ieškoti, sužinoti, pažinti. Pastovių interesų ugdymas – tai
jų išplėtimas ir gilinimas. Tam yra būtina sudaryti galimybę mokiniui pajusti savo veiklos
rezultatą. Pastovus interesas – tai pereinamoji stadija į stabilų polinkį, kuris skatina mokinį
kryptingai veiklai.Tai yra gebėjimas savarankiškai ir sąmoningai taikyti savo žinias ir
įgūdžius praktinėje veikloje.
V. Mikoliūnienė (1992) išskiria keletą lygių:
Optimalus lygis. Juo vertinami ugdytiniai, kurių žinios, įgūdžiai, mokėjimai, įgyti
būrelyje (sustiprinto muzikinio ugdymo pamokose), turi visuomeninį kryptingumą klasės,
mokyklos, kolektyvo gyvenime. Visuomeninį darbą jie atlieka savarankiškai, apgalvotai ir
sąmoningai, patys organizuoja jiems patinkančią veiklą. Muzikinėje veikloje tai yra tie
mokiniai, kurie savo žinias ir įgūdžius, įgytus sustiprinto muzikinio ugdymo pamokose, gali
laisvai panaudoti savo klasės, mokyklos renginiuose. Ta veikla jiems yra maloni, patraukli.
Pakankamas lygis. Taip vertinami ugdytiniai, kurie žinias, mokėjimus, įgytus būrelyje
(sustiprinto muzikinio ugdymo užsiėmimuose), panaudoja klasės, kolektyvo, mokyklos labui.
Visuomeninius darbus jie atlieka savarankiškai, aktyviai. Jiems patinka ši veikla.
Svyruojantis lygis. Šiam lygiui priskiriami ugdytiniai, kurių motyvai pritaikant žinias,
mokėjimus, įgūdžius, įgytus būrelyje (sustiprinto muzikinio ugdymo veikloje), nepastovūs
(asmeniniai ar visuomeniniai). Visuomeninius darbus jie atlieka pirmo įspūdžio pažadinti, į
veiklą įsijungia po daugkartinio priminimo, yra pasyvūs, viską vykdo be noro.
Žemas lygis. Jis dominuoja tarp ugdytinių, kurių žinių, mokėjimų ir įgūdžių, įgytų
būrelyje (sustiprinto muzikinio ugdymo pamokose), pritaikymo motyvai – tik sau. Jie
abejingi bet kokiai veiklai. Jie pasyvūs, net vengia tos veiklos.
Meninių interesų skirtybes nagrinėjo V. Matonis. Prieita išvados, kad reikia ne tik
sudaryti sąlygas vaikų meniniam augimui, bet ir formuoti įgūdžius. Sustiprintas muzikinis
ugdymas pradinėje mokykloje pasitarnauja tokių įgūdžių formavimui ir vystymui.
Page 12
12
Elena Burlina savo disertacijoje (1978) nagrinėja jaunimo muzikinių interesų
problemas. Ji teigia, kad didelis patyrimas muzikinio auklėjimo srityje yra daugelyje
mokyklų, studijų ir institutų. „Rezultatai įtikina, kad geri muzikiniai pasiekimai muzikinio
auklėjimo darbe išugdo susidomėjimą muzika pačio aukščiausio lygio ir gilaus išlaikymo.
Ypatingai sėkmingai formuojasi muzikiniai interesai tada, kada tikslingai nukreipti
muzikiniai užsiėmimai jaunesnėse klasėse. Didelius laimėjimus įgyja vaikai ir paaugliai ir
pasiekia muzikoje ten, kur ugdomi jų muzikiniai gabumai sisiję su aktyviu muzikavimu choro
studijose, orkestruose“(Бурлина 1978 p. 14).
Ypatingai didelį vaidmenį ugdant ir plėtojant muzikinius interesus atlieka sustiprintas
muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje. Tai visų pirma estetinis auklėjimas – viena
svarbiausių jaunosios kartos auklėjimo sričių. Estetinis išsilavinimas, muzikinė kultūra didžia
dalimi nulemia žmogaus bendrąją dvasinę, dorovinę, moralinę elgesio kultūrą. Muzika ugdo
grožio jausmą, moko pažinti, suvokti ir įvertinti per šimtmečius sukurtas dvasines vertybes,
pajusti žmogaus gyvenimo prasmę. Muzikoje, kaip ir kituose menuose, atsispindi
nacionaliniai tautos kultūros savitumai, todėl ji turi didelės įtakos ugdant tautinę savimonę,
nacionalinį mąstymo būdą, ugdant meilę savo tautai ir jos kultūrai, pagarbą kitų tautų
kultūrai. Auklėti jaunimą estetiškai, doroviškai, ugdyti didžius idėjinius, dvasinius ir
moralinius poreikius, vidinę kultūrą – svarbiausias muzikos mokymo bei ugdymo mokykloje
tikslas (mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms su sustiprintu muzikos mokymu 1-
4 klasė, 1989, p. 3).
Muzikinio intereso nesužadinimas pradinėje mokykloje, tai neišnaudojamas pats
našiausias sensityvumo požiūriu vaiko raidos tarpsnis,“kuriame gali būti lengvai ir sparčiai
ugdoma vaikų muzikinė kultūra, jų meninės raiškos gebėjimai, vertybinės etinės ir dorovinės
nuostatos. Šių vertybių praradimai – tai pamatų nesukūrimas visam tolimesniam mokymuisi
ir ne tik mokykloje. Tų pamatų dažniausiai neįgyjama per visą gyvenimą. Žmogus lieka
„beklausiu“ ir neturinčiu balso, manančiu, kad rimtoji muzika jam neprieinama ir net
neįtariančiu ją esant didžiule vertybe“(Rinkevičius, Rinkevičienė, 2006, p. 223).
Kalbant apie muzikinių interesų ugdymą, kyla klausimas: dėl ko taip svarbu ugdyti
mokinių muzikinius interesus? Manau, kad muzikinių interesų ugdymas yra neatsiejamas nuo
asmenybės ugdymo. Intereso sužadinimas, kryptingas jo ugdymas, tai tarsi mokinio vedimas
gėrio ir grožio link. Daugelio muzikos pedagogų, psichologų (E. Gordon, E. Surjo) teigimu,
muzikos vertybių įsisąvinimas muzikinėje veikloje – puiki dirva asmenybės dvasinėms
savybėms ugdyti.
„Žmogaus ir muzikos santykis yra toks, kokia yra asmenybė ir jos vertybinės
orientacijos. Žmogui, siekiančiam aukštų asmenybės dimensijų, visada svarbu prisiliesti prie
Page 13
13
jų geroje muzikoje ir tokiu būdu plėtoti svarbiausius asmenybės bruožus – jausmų kultūrą,
dvasingumą, laisvę, dvasinę meilę. Šie bruožai – didžioji ugdymo, įskaitant ir muzikinį
ugdymą, aktualija“ (Rinkevičius, Rinkevičienė, 2006, p. 335). Tik tas žmogus, kuris buvo
vedamas šia kryptimi nuo pat ankstyvos vaikystės, kuris gavo kokybišką muzikinį ugdymą,
tik tas žmogus mokės ugdyti dvasines vertybes, prisiliesdamas prie geros muzikos.
Suprantant interesą, kaip sąvoką – „tai kas svarbu“, galima teigti, kad tai, kas svarbu,
turi turėti prasmę. Mums rūpi “tai kas svarbu“. J. Mureika savo knygos „Pajaustos mintys“
viename skyriuje kalba apie prasmę ir pajautą. „Prasmė yra savotiška viso asmenybės
dvasinio turinio ir jos poreikių, paskatų ir troškimų,... verbalinė išraiška“(2006, p. 70).
Toje pačioje knygoje yra kalbama, kad ypač svarbus vaidmuo tenka prasmės
suteikimo būdui. Prasmė gali susidaryti esant tinkamom sąlygom. Viena iš sąlygų, „kylanti iš
paveldėjimo išreikšti save tam tikroje srityje – mokslinėje, meninėje, religinėje, dorovinėje,
filosofinėje, teisinėje, technologinėje, rimtoje arba žaidimuose, tenkinant tiek kasdieninius
buitinius, tiek asmeninius dvasinius, net metafizinius veiklos poreikius. Filosofijos požiūriu,
pasak T. Sodeikos, klausimas apie prasmės galimybės sąlygas anksčiau ar vėliau atveda mus į
elementarią patirtį, į suvokimą, kad prasminga gali būti tik tai, kas mums, man vienaip ar
kitaip rūpi, kam esu daugiau ar mažiau angažuotas (Sodeika 2001), (Mureika 2006, p. 74).
Apibendrindama šį skyrių, galiu teigti, kad muzikinų interesų sužadinimas pradinėje
mokykloje yra būtinas ir reikšmingas visam tolesniam jų vystymuisi ir plėtojimui,
asmenybės dvasinių savybių ugdymui. Kadangi pilnaverčiam muzikos pažinimui reikalinga
skirti daug dėmesio ir laiko, tai padaryti galima tik sustiprinto muzikinio ugdymo pagalba.
Intereso atsiradimui ir vystymuisi didelę įtaką turi socialinė aplinka, kurioje jie
atsiranda. Peter Jarvis savo knygoje „Mokymosi paradoksai“ viename skyriuje nagrinėja
mokymąsi ir interesus. Jis aprašo, kaip mąstymą ir savimonę veikia socialinė aplinka, kokią
įtaką tai turi suvokimui apie interesus ir poreikius (2001). Todėl galiu teigti, kad vaikas savo
vaikystę praleidęs aplinkoje, kurioje daug dėmesio skiriama muzikiniam ugdymui, suvoks
savo interesą muzikai. Sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje sužadins vaiko
muzikinius interesus ir padės juos plėtoti bei gilinti. Nuolat ugdomi, gilinami šie interesai
taps pastovūs ir ilgalaikiai, kurie išaugs į profesinius interesus, siejamus su ateities vizija.
Page 14
14
1.2. Muzikinių interesų plėtojimas veiklos įvairove muzikos pamokoje
Pamoką kaip mokymo formą pagimdė klasikinė mokymo sistema (J.A. Komenskis).
Grupinio, kaip ir individualaus muzikos mokymo šaknys glūdi senovės kultūrose (grupinis
muzikavimas, chorinis giedojimas), viduramžių vienuolynų mokyklose. XIX – XX amžiai
išpuoselėjo mokyklose chorinį giedojimą ir dainavimą, kartu ir muzikos teorijos mokymą
muzikos pamokose. Kadangi muzikos pamokos aprėpia visus, muzikos mokymas
neišvengiamai tapo grupiniu (klasiniu) mokymu. Jis turi savo privalumų: vaikas
bendraudamas grupėje palaipsniui socializuojasi; kolektyvinis dainavimas, muzikavimas,
muzikos klausymasis, žaidimai įgalina vaiką pajausti, o vėliau ir suprasti socialinių, dvasinių
ir etinių ryšių tikrovę, santykių laisvės ir ribojimų realybę ( Rinkevičius, Rinkevičienė,
1989).
Lietuvos pradinės mokyklos muzikinę pedagogiką savo svariais darbais praturtino E.
Velička (1995), V. Krakauskaitė (2002; 2003; 2007; 2005), Z. Marcinkevičius (1989), Z.
Rinkevičius (1998; 2002; 2005), P. Daugaravičius (1990).
Muzikinės veiklos įvairovę pamokose nagrinėjo savo darbuose L. Navickienė (2000),
H. Šečkuvienė (2001), R. Girdzijauskienė (2001).
L. Deliege muzikinę veiklą siejo su muzikiniu vystymusi ir analizavo psichologiniu
pagrindu. Muzikiniame vystymesi svarbu: dainavimas, grafinis muzikos pristatymas,
melodijos perteikimas ir kompozicija (Deliege, 1996).
Kadangi muzika yra labai sudėtingas ir įvairialypis, pasireiškiantis įvairiausiomis
formomis ir žanrais menas, pilnaverčiam jo pažinimui reikalinga skirti ypatingai daug
dėmesio ir laiko (mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms su sustiprintu muzikos
mokymu 1 – 4 klasė, 1989, p. 3). Todėl mokykloje yra sudaryta galimybė mokiniams lankyti
kryptingo (sustiprinto) muzikinio ugdymo pamokas. Mokinių ir tėvų pageidavimu šias
pamokas lanko tie, kurie nusprendžia gilinti savo muzikines žinias ir įgūdžius. Tokie
mokiniai turi daugiau savaitinių muzikos pamokų. Tuomet daugiau laiko ir dėmesio galima
skirti atskiroms muzikinės veiklos sritims. Vaikų muzikiniai įgūdžiai ugdomi dainuojant,
grojant, atliekant kūrybines užduotis, ritminius pratimus, klausant muzikos, ją vertinant.
Metų bėgyje išryškėja vaikų gebėjimai, polinkai ir interesai. Mokiniai gali save išreikšti
vienoje ar kitoje muzikinės veiklos srityje. Muzikinė meninė raiška – tai dvasinės ir fizinės
raidos pagrindas, darantis įtaką visapusiškam asmenybės ugdymui ir vystymuisi, muzikinių
interesų formavimui.
Dažniausiai estetinį ir meninį - muzikinį ugdymą lydi sėkmė, kai laikomasi „Fausto
dėsnio“. Kas yra tasai „Fausto dėsnis“? Tai pirmiausia veiklos dėsnis: kai ugdoma ne
Page 15
15
žodžiais, o darbais, kai rūpinamasi pačia estetinio meninio – muzikinio ugdymo praktika. Juk
vaiko kūrybiškumo sklaidai svarbiau ne tai, ką jis girdi ir mato, o ką pats daro, kaip pats
veikia ir kokių rezultatų pasiekia veikdamas (Gaižutis, 1997, p. 5). Todėl pradinėje
mokykloje ypač reikšmingas aktyvus muzikavimas pamokose.
Pedagogai E. Gordonas, E. Balčytis teigia, kad muzikiniai gabumai vaikams
susiformuoja iki dešimties metų ir plėtojasi tik aktyvios veiklos procese, todėl pradinė
mokykla laikytina svarbiausiu muzikinio lavinimo ir ugdymo etapu. Čia užsimezga ir
pirmieji interesai muzikinei veiklai, kuri pradinukams ypač įdomi ir patraukli.
Ugdymo tikslai muzikos švietime pradinėje mokykloje grindžiami muzikinės
kultūros vertybėmis.Muzikinio ugdymo pagrindai apima tris ugdymo sritis: atlikimas arba
vaidinimas, kūrybingumas, klausymas. Muzikinius įgūdžius pradinėje mokykloje lavina
dainavimas ir grojimas paprasčiausiais muzikos instrumentais.Būtini tęstiniai ir
besikartojantys pratimai ir repeticijos. Nuo sensomotorinio išsivystymo ankstyvoje vaikystėje
priklauso sugebėjimas vėliau muzikuoti (Slosar, 1998, p.17-20 September).
Muzikinio lavinimo tikslai: mokiniai turi įgyti bendrą kasdieniniam žmogaus
gyvenimui reikalingą muzikinį išsilavinimą, išmokti dainuoti, klausytis ir suvokti muziką,
norėti muzikuoti. Jie turi išmokti tam tikrą kiekį įvairios tematikos liaudies ir kompozitorių
sukurtų dainų, susipažinti su geriausiais ir reikšmingiausiais įvairių epochų ir stilių muzikos
kūriniais, žinoti būtiniausius muzikos raidos ir istorijos faktus (mokymo programa bendrojo
lavinimo mokykloms su sustiprintu muzikos mokymu 1 – 4 klasė, 1989, p. 3).
Dainavimas. Didelis dėmesys muzikos pamokoje skiriamas dainavimui. Išmokti ir
išmokus „švariai“ padainuoti dainą – tai jau savaime prasmingas tikslas. Tam, kad mokinys
išsiugdytų interesą dainuoti, kad šį interesą glėtų tenkinti ir vėlesniame savo vystymosi
laikotarpyje, ypatingai svarbu, kad pradinėje mokykloje jam būtų sudarytos sąlygos lavintis
šia linkme ir įgyti žinių. Kolektyvinio ar individualaus dainavimo forma suteikia didžiules
galimybes muzikinių gabumų vystyme, vokalinių įgūdžių formavime, paruošia tikrąjį
muzikos klausytoją, ugdo pačias geriausias žmogaus savybes. Gera muzika neleidžia galvoti
apie nieką kitą, kaip tik apie ją pačią. Ji apvalo dvasią, palikdama vieną – palaimos jausmą. O
geras dainavimas lavina ir ugdo klausą, kvėpavimo sistemą. Dainavimas yra pati
prieinamiausia muzikavimo forma. . Balsas yra pirmasis muzikos instrumentas, kurį žmogus
išmoksta valdyti.
Page 16
16
Dainavimas formuoja ugdytinių požiūrį į muziką, jų estetinį santykį su aplinka,
gyvenimu.Šio emocinio poveikio jėga slypi žodinio teksto ir muzikinio garso sintezėje. Dėl
šios priežasties, taip pat dėl prieinamumo ir masiškumo dainavimas daugelyje pasaulio šalių
tapo pagrindine ir svarbiausia muzikinio auklėjimo priemone. Vaikas geriau įsijaučia į
muzikos kūrinį dainuodamas. Dainą jis gali padainuoti ir savo noru, įvairiu laiku, įvairiose
situacijose.
Mokymasis dainuoti pradinėje mokykloje yra ypač svarbus vaiko muzikiniam
vystymusi ir dainavimo intereso sužadinimui. Vaikus reikia pradėti mokyti dainuoti kuo
anksčiau, nes jie geba įvaldyti atitinkamą dainavimo techniką, mėgdžioti mokytojo balsą,
mokosi bendrauti su pasauliu. E. Gordonas teigia: „Daugelis vaikų pademonstruoja neryškius
muzikinių gabumų požymius ne todėl, kad jų neturi, bet todėl, kad tie gabumai dar neturėjo
progos atsiskleisti.“
Dainavimas padeda ugdyti estetinius vaikų jausmus, muzikinį skonį. Dainoje jungiasi
du svarbūs menai: muzika ir poezija. Ši muzikos ir žodžio harmonija labai svarbi pedagoginiu
požiūriu: dainavimas skmingai sprendžia ne tik muzikinio lavinimo, bet ir muzikinio
auklėjimo uždavinius. Todėl dainavimą visada didžiai vertino garsieji pedagogai humanistai
J. H. Pestalocis, J. A. Komenskis, Ž. Ž. Ruso, Vydūnas. Priklausomai nuo suvokto dainos
turinio dainuojant visada kyla atitinkami emociniai išgyvenimai, turtinami vaiko jausmai.
Įžymus pedagogas K. Ušinskis savo „Pedagoginėje antropologijoje“ rašė, kad „estetinis ir
dorovinis jausmas neatskiriami. Tai kodėl mokykloje reikalinga daina: ji atskirus jausmus
jungia į vieną stiprų jausmą ir keletą širdžių į vieną stipriai jaučiančią širdį, o tai labai svarbu
mokykloje, nes čia bendromis pastangomis reikia nugalėti mokslo sunkumus.“
Tinkamai parinktas dainų repertuaras padeda ugdyti visapusišką asmenybę. Meniškai ir
idėjiškai vertingos dainos plečia vaikų pažinimą, ugdo teisingą požiūrį į visuomenės
reiškinius, ugdo meninį suvokimą, patenkina skirtingus mokinių interesus. Jausmais
veikdamos vaiko sąmonę, dainos yra puiki dorovinio auklėjimo priemonė.
Dainavimas ir jo metu įgytos muzikinės žinios aktyvina vaiko protinius gabumus. Kuo
dažniau vaikas dainuoja, tuo tvirtesnius pagrindus jis įgyja ir kitiems dalykams suvokti.
Aktyviau bendraudamas su muzika, jis lavina ištvermę, atmintį, mąstymą, kūrybiškumą, kurie
reikalingi mokantis bendrojo lavinimo dalykų. Tai įrodė vengrų mokyklos patyrimas.
Pastebėta, kad vaikai, kurie mokosi dainuoti, geriau suvokia matematikos ir istorijos žinias,
daug sėkmingiau mokosi užsienio kalbų.
Įžymus kompozitorius ir pedagogas Z. Kodajus, kurio idėjomis plačiai remiamasi
daugelio šalių muzikinio auklėjimo programose, vakų dainavimą laiko raktu į didžiojo meno
paslaptis. Dainavimas priklauso prie tos veiklos srities, kurios procese formuojasi vaiko
Page 17
17
estetinis santykis su gyvenimu ir muzika, turtėja jo emocijos, ugdomi sensoriniai gabumai,
tobulėja vokalinės galimybės. Dainuojant stiprėja vaiko interesai ne tik dainai, bet ir muzikai
apskritai.
Dainavimo sėkmė priklauso ir nuo to, kaip jie skatinami šiai veiklai. Psichologai
svarbiausia skatinamąja žmogaus veiklos jėga laiko interesą. S. Rubinšteinas, L. Božovič ir
kiti muzikinį interesą apibūdina kaip svarbiausią emocinį pažintinį žmogaus poreikių
pasireiškimą. Ypač svarbu, jog daina dominuotų ir savarankiškoje muzikinėje veikloje, kad
dainuoti vaikai norėtų ne tik mokykloje, bet ir namie. Labai svarbu, kad vaikas kuo anksčiau
įgytų reikiamų dainavimo įgūdžių ir išmoktas mokykloje dainas panaudotų savo žaidimuose
bei kitoje veikloje.
Pradinių klasių muzikos vadovėlių autorius E. Velička daug dėmesio skyrė
etnomuzikai. Sustiprinto muzikinio ugdymo pamokose lietuvių liaudies dainos yra efektyviai
naudojamos. Jos melodingos, pasižymi harmonija, yra tinkamos muzikinių įgūdžių
formavimui (intonacijai, ritmikai, harmonijai, klausymui, kūrybiškumui, improvizavimui).
Etninėmis dainomis vaikas geriausiai save išreiškia, nes tai siejasi su jo prigimtimi. Kaip
teigia savo disertacijoje E. Šiuipytė, „tyrimas patvirtino teorinius teiginius, kad lietuvių
liaudies dainos yra tinkamos etninių vertbių ugdymui: jos yra melodingos, nesudėtingo ritmo,
harmonijos, jų turinys atskleidžia pagrindines etnines vertybes. Ekspertų bei pedagogų
apklausos rezultatai pagrindė, kad etninė muzika turėtų užimti didžiausią muzikinio ugdymo
dalį“ (2007, p. 31). Sustiprinto muzikinio ugdymo pamokos suteikia galimybę ugdyti interesą
lietuvių liaudies dainoms ir kartu ugdyti mokinių etnines vertybes.
Pradinėse klasėse būtina suformuoti teigiamas nuostatas liaudies dainų atžvilgiu, o per
jas padėti pagrindus etninių vertybių sistemos formavimuisi. Tai yra ypatingai reikšminga,
nes vyksta vertybių niveliacija, vertybių pliuralizmas, o neturėdami aiškios vertybių sistemos,
kuri ugdytų pilietiškumą, kultūrinę savimonę, etninį tapatumą, galime kaip tauta asimiliuotis
globalioje kultūroje (Šiuipytė,2007, p. 36).
Ne vienas muzikos pedagogas (E. Balčytis (1982), A. Katinienė (1998), A. Solovjova
(1969), E. Gordonas (1994) ir kt.) yra konstatavęs, kad didžiulę reikšmę būsimųjų dainininkų
išugdymui turi teisingas ir sistemingas vokalinis lavinimas pradinėje mokykloje. Nuolatinis
dainavimas per muzikos pamokas, sudarius mokytojui specialistui kryptingą ir nuoseklią
muzikinio lavinimo programą, padeda išugdyti gerus vokalinius įgūdžius, sužadina šios
muzikinės veiklos interesą.
Page 18
18
Ritmo pojūčio lavinimas. Vienas iš svarbiausių vaikų muzikinių gabumų – ritmo
pajautimas arba ritminė klausa – lavinama vaikams dainuojant, klausant muzikos,
muzikuojant. Tačiau norimo rezultato pasieksime tik kryptingomis ir nuosekliomis
pastangomis. Ritminės klausos lavinimas glaudžiai siejamas su muzikinio rašto pažinimu.
Tačiau, siekiant išlaikyti darbo nuoseklumą, pradiniame mokymo etape muzikinio ritmo
pajautimą ugdome iš klausos ir tik po to mokome muzikinio rašto.
Mokiniai pratinami suprasti ritmą per plojimą, spragsėjimą pirštais, šokius,
marširavimą, taip pat judesį dainuojant chore.Dažnai girdime apie papildomus muzikinio
lavinimo tikslus per judesį: motorinės koordinacijos vystymąsį , akies – rankos koordinaciją,
bendrumo ir bendradarbiavimo jausmą (Shehan , p. 355.).
Pradinių klasių mokinių suvokimas (ypač pirmokų, antrokų) glaudžiai susijęs su
veiksmais.Veiksminis aktyvumas – viena svarbiausių sėkmingo mokymo šiame amžiuje
sąlygų. Panaudoti judesį: plojimą, spragsėjimą, lingavimą, žingsniavimą vietoje nereikalauja
daug erdvės. Atlikti paprasčiausius judesius gali kiekvienas vaikas. Pastebime, kad vaikai
dažniausiai naudoja rankų ir kojų judesius. Nors užduotys dažnai ir žaidybinio pobūdžio, jos
tiesiogiai siejamos su ritmo pojūčio lavinimu. Vaikai mokomi ne tik pajusti, bet ir išreikšti
muzikinį pulsą.
Judėdami, šokdami, žingsniuodami vaikai spontaniškai reaguoja į muziką. Intuityvus,
nesąmoningas judesio impulsas ypač būdingas jaunesniojo amžiaus vaikams.Jis turi būti
puoselėjamas kaip unikali galimybė be žodžių, natūraliai, savitai išreikšti bei atspindėti
muziką. Improvizacija judesiu padės mokiniams ateityje suvokti melodinių, ritminių
improvizacijų principą. Improvizuojant pagal skirtingo charakterio, ritminio piešinio muziką,
patenkinami mokinių įvairūs bei skirtingi muzikiniai interesai.
C. Orfas rašė, kad pats dėkingiausias instrumentas yra mūsų kūnas. Pasitelkus vaikų
fantaziją, skambančiai muzikai galime pritaikyti judesių ritminį motyvą, kuris gali kisti,
kintant muzikai. Skambančių judesių pagalba galime kurti ir pakomentuoti vaizdingus
pasakojimus.
Carl Seashore teigia, kad suvokiant ritmą pasireiškia du pagrindiniai faktoriai:
instinktas grupuoti išgirstus garsus ir sugebėjimas juos atlikti tiksliu tempu ir akcentais.
Ritmo suvokimas apima visą organizmą, todėl tam reikalingi penki svarbiausi ir esminiai
sugebėjimai. Iš jų pirmieji yra laiko ir intensyvumo pojūčiai, atitinkantys dvi garso savybes,
kurios sudaro ritminę medžiagą. Trečias ir ketvirtas sugebėjimas yra girdėjimo
įsivaizdavimas ir tą garsinį reiškinį realizuojanti motorika. Penktas yra impulsas, skatinantis
suvokti tam tikrą reiškinį arba jį konkrečiai išreikšti. Šie pagrindiniai faktoriai sudaro ritmo
Page 19
19
esmę. Kiti svarbūs faktoriai, tokie kaip žmogaus emocionalumo tipas ir temperamentas,
logika arba kūrybinė vaizduotė, yra glaudžiai susiję su ritminio audinio realizavimu.
Jaques – Dalcroze euritmikos technika – viena sėkmingiausių technikų, mokant
muzikos . Mokiniai prašomi judėti pagal improvizuotos muzikos ritmą ir tempą. Jie turi labai
greitai reaguoti į bet kokius muzikos pasikeitimus (Shehan , P. K. Movement in the Music
Education of children.-Indianapolis, Butler University , p. 357).
Tas, kuris nėra apdovanotas talentu jausti ritmą, aktyviai dalyvaudamas muzikinėje
veikloje, gali išsiugdyti ritmo pojūtį, kad gamtos ir meno ritmai jam netaptų svetimi.
Ritmo pojūtis yra, kaip smalsumo instinktas: jis kelia vieną nuostabą po kitos. Vienas
laiptelis, žengtas ritminio suvokimo link, tampa išeities tašku, iš kurio mes galime pasiekti
aukštesnius lygmenis, perspektyvą po perspektyvos.
Instrumentinis muzikavimas. Grojimas tiesiogiai atspindi vaikų poreikį muzikuoti,
vaikus pratina prie instrumentinės muzikos, savo spalvingumu ir įvairove suteikia jiems daug
gražių akimirkų. Kitas svarbus grojimo privalumas yra tai, kad jis įprasmina, meniškai
„įgarsina“ daugelį muzikos rašto žinių, savaip ugdo muzikinę vaizduotę, grojant galima
pasiekti didesnės muzikos atlikimo įvairovės ir išraiškingumo. Groti gali ir tie vaikai, kurie
dėl įvairių priežasčių silpnai dainuoja. Instrumentinis muzikavimas įgalina atlikti
sudėtingesnę muziką, negu patys vaikai gali padainuoti. Taigi instrumentinis muzikavimas,
aprėpdamas visas atlikėjiškos veiklos grandis, pakyla į aukštesnę bendravimo su muzika
pakopą (Švabovič, 2005, p. 68).
Pasak V. Krakauskaitės, muzikavimo tikslas – „uždegti kits kitą ir užsidegti,
įsigyventi, susižaisti, įsitraukti į bendrą kūrybą“ (1999).
Kaip jau minėjau, kalbant apie ritmo pojūtį, pradinių klasių mokinių suvokimas yra
glaudžiai susijęs su veiksmais. Veiksminis aktyvumas – viena svarbiausių sėkmingo mokymo
šiame amžiuje sąlygų. Todėl instrumentinis muzikavimas daugeliui vaikų labai patrauklus,
nes yra susijęs su judesiu (mušimu, pūtimu, dūdelių skylučių dangstymu ir kt.) bei garsą
skleidžiančiais objektais. Grojant įvairiais ritmo ir melodiniais instrumentais kompleksiškai
ugdomos visos muzikinės klausos briaunos, elementarieji muzikiniai gabumai.
Pedagoginiu požiūriu instrumentinis muzikavimas vertingas tuo, jog vaikai įgyja
galimybę kūrybiškai reikštis. Tai didina jų aktyvumą. Jie nori groti, jie grodami patiria didelį
džiaugsmą. Stiprėja jų interesas muzikuoti. Grodami vaikai mokosi operuoti muzikos kalbos
struktūromis (metroritmo, garsų aukštumo, dermės ir kt.). Instrumentai, kaip ir garsų
užrašymo simboliai, materializuoja muzikos garsus, tad muzikuojant pasiekiama mokymo
vaizdingumo.
Page 20
20
Didelį dėmesį instrumentiniam muzikavimui skiria muzikinio ugdymo sistemų kūrėjai
Karlas Orfas ir Šinikis Siudzukis. Visame pasaulyje išpopuliarėjusios japonų smuiko
pedagogo Š. Siudzukio sistemos metodo esmė – „psichokalbinis vaiko lavinimas“. Vaikas
mokomas smuikuoti tais pačiais būdais, kaip ir kalbėti gimtąja kalba.
Pasaulinio garso vokiečių kompozitorius K. Orfas sukūrė muzikinio ugdymo sistemą,
kuri moko vaiką aktyviai muzikuoti: groti įvairiais muzikos instrumentais, dainuoti, šokti.
Pagrindinis pedagoginis principas – kūryba. Vaiko kūrybingumas ugdomas muzikuojant
elementariais instrumentais. K.Orfo ir jo bendradarbio K. Zakso sudaryti (atrinkti,
patobulinti) muzikos instrumentai pasižymi paprastumu, grojimo patogumu, jie nereikalauja
sudėtingos grojimo technikos. Jie gerai dera su rankų, kūno judesiais ir su dainavimu. Šią K.
Orfo genialiai sumanytą sistemą naudoja ir mūsų šalies muzikos pedagogai, ją išradingai
priderindami prie mūsų krašto tradicijų, panaudodami liaudies melodijas ir papildomus
instrumentus.
Muzikos vadovėlių autorius E. Velička pirmąja instrumentų grupe, naudojama
pradinės mokyklos muzikos pamokose, išskiria skambančių kūno judesių grupę, kurią jau
šiek tiek analizavome, kalbėdami apie ritmo pojūčio ugdymą.
Antrąją grupę sudaro natūralūs instrumentai: pagaliukai, akmenukai, vanduo,
popierius, buteliai, įvairios dėžutės ir kt. Šiais instrumentais galime atlikti įvairių garsinių
eksperimentų, improvizuoti.
Trečioji instrumentų grupė – ritminiai mušamieji: lazdelės, tambūrinas, būgnelis,
trikampis, maraka, kastanjetės, žvangutis, medinukas, varpeliai, lėkštutės. Šiais instrumentais
galime kolektyviai improvizuoti, ostinato ritmu pritarti dainelėms, skaityti ritminius pratimus.
Ketvirtajai muzikos instrumentų grupei priskiriame melodinius instrumentus. Tai
ksilofonas, mokyklinė šešių skylučių dūdelė, blokfleita, kanklės, smuikas.
Blokinė fleita – tai instrumentas, kuriuo muzikuoti gali visi – nuo vaikų iki
suaugusiųjų. Mokiniai, lankantys sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas, turi galimybę groti
fleitomis pagal Hamburgo Yamaha Muzikos akademijos specialistų parengtą programą
„Fleitų garsai“. Dėl blokinės fleitos universalumo ir šiuolaikiškos mokymo medžiagos,
vaikams yra linksma ir smagu muzikuoti. Parenkant mokomąją medžiagą, atsižvelgiama į
mokinių norus, poreikius ir interesus. Grojimas blokinėmis fleitomis visada turi keletą tikslų:
išmokti suvokti muziką, išmokti groti instrumentu, įgyti žinių, išmokti dirbti, bendrauti
grupėje. Grojimas pagyvina pamoką, vaikai patiria didžiulį malonumą ir džiaugsmą.
Vida Krakauskaitė savo knygelėje „Muzika mažiesiems“ rašo, kad puikių ritminių
instrumentų gali pasigaminti patys vaikai, naudodami įvairiausias dėžutes , pripildydami jas
Page 21
21
visokių akmenėlių, kriauklelių, smėlio ir kt. Instrumentų gamyba – kūrybinis procesas, į kurį
įtraukiami visi šeimos nariai.
Ritminiai instrumentai yra labiausiai prieinami jaunesnio mokyklinio amžiaus
vaikams, nes vaikai gali jais eksperimentuoti ar improvizuoti, mokytis pasirinkti muzikos
išraiškos priemones savo sumanymams įgyvendinti. Ritminiai instrumentai gali būti puiki
muzikos priemonė, padedanti ugdyti ritmo pajautimą, garso tembro tyrinėjimą, ieškoti
įvairesnių jo išgavimo būdų, kurti įvairias nuotaikas ir pan.
Atsižvelgiant į mokinių amžių, gebėjimus, norus, instrumentinis muzikavimas turi
būti efektyviai naudojams pradinės mokyklos muzikos pamokose. Sužadinę muzikavimo
interesą, išugdę instrumentinio muzikavimo įgūdžius, galėsime sėkmingai tęsti šią veiklą
tolesniame muzikos pažinimo etape.
Muzikos instrumentų kūrybiškas naudojimas ugdymo procese padeda išlaikyti
tautinio muzikavimo tradicijas, skatina aktyvumą, išradingumą. Liaudies ir kitų muzikos
instrumentų kūrybiškas taikymas pamokose leidžia tikėtis, kad šiuolaikiniame pasaulyje
užteks vietos liaudies dainai ir muzikai.
Muzikos klausymas. Muzikos reikšmingumą vaiko gyvenime atskleidžia paskutiniai
E. Gordono tyrimai. Kaip vaikai gali suprasti garsus, kuriuos mes vadiname muzika? Ką jie
girdi, kai atidžiai klausosi muzikos ir supranta ją?
Muzikinis lavinimas nėra tik tiems vaikams, kurie ruošiasi tapti profesionaliais
muzikantais. Svarbu, kad vaikas girdėtų muziką ir pasiilgtų kažko labai nuostabaus. Kuo jis
giliau supras muziką, tuo labiau ją vertins, nes vertinimas tai nėra žinojimas apie muziką, o
pačios muzikos suvokimas.
Muzika, kaip kalba. Kai klausomės kieno nors šnekos, visų pirma išgirstame balso
skambėjimą, o kai įsiklausome (klausymas ir mąstymas tuo pačiu metu), tai girdimiems
garsams suteikiame prasmę. Tai padarome balso garsus jungdami į žodžius, frazes ir sakinius.
Kuo daugiau klausomės kalbos, kuo daugiau išmokstame žodžių, tuo geriau girdimiems
garsams galime „suteikti prasmę“. Tas pat ir su muzika. Skirtumas tik tas, kad muzikoje
naudojami toniniai ir ritminiai dariniai, tuo tarpu kalboje – tonai. Kuo daugiau vaikas klausosi
muzikos ir iš patirties žino daug toninių ir ritminių darinių, tuo gilesnę prasmę galės suteikti
muzikai.Jeigu vaikas ir supranta muziką, nėra garantijos, kad pamėgs ją. Tačiau kuo giliau
vaikas suvokia muziką, tuo daugiau vilties, kad ją pamėgs. Bet jeigu vaikai ir nesupranta
muzikos, jiems gali patikti tiesiog jos klausytis. O kai pomėgis ir supratimas sueina draugėn,
tai rezultatas būna muzikos vertinimas. Vertinimas yra supratimo ir pomėgio derinys. Kai
muzikos reikšmė suprantama, tada ir muzikos vertė tampa akivaizdi. Vaikai pritaiko muziką
Page 22
22
praktiškai ir susilieja su ja visam gyvenimui. Klausantis muzikos ugdomas muzikinis skonis –
muzikos kaip grožio fenomeno įvertinimo jausmas. Jis, kaip jausmas liudija apie muzikinio
mąstymo brandumą; galima sakyti, kad tai – muzikinio mąstymo estetinis kriterijus. Muzikos
šedevrų, įskaitant, žinoma, ir liaudies dainą, audicinis pažinimas bei atlikimas tinkamu laiku
– viena pačių svarbiausių sąlygų formuoti gerą muzikinį skonį. Tai reikia daryti ankstyvosios
vaikystės ir pradinės mokyklos laikotarpyje. Taip šugdysime išprususį klausytoją, ir
vertintoją, nes rimtoji muzika, didieji klasikos ir šiuolaikinės muzikos opusai reikalauja
specialaus pasirengimo. Pasak E. Gordono, reikia, kad mus suptų aplinka, kuri ugdo muzikos
supratimą. Jeigu žmonės koncerte tik emocionaliai reaguoja į tembrą, dinamiką, skirtingas
orkestro spalvas – tai puiku, tačiau norint suvokti muzikos prasmę, reikia būti tam pasirengus.
A. Navickas, nagrinėdamas muzikos kūrinio ugdomąsias ir integracines galimybes,
pateikia metodus, kurie atskleidžia muzikos suvokimo galimybes, pasitelkiamas kryptingai ir
netiesmukai aktualiam pilietiškumui bei tautiškumui ugdyti. Muzikos klausymo užduotis,
kaip abstraktus, tačiau lygiai taip pat asmeninių išgyvenimų kupinas procesas, dažniausiai
žymi nagrinėjamos situacijos eigos lūžį ir taip pat padeda spręsti ugdomosios veiklos
nuostatoje užmegztą intrigą bei nulemia tolesnę jos eigą, tačiau drauge nepastebimai,
netiesmukai diskusijų metu dalyvauja formuojant estetines, etines, dorines vertybes (2007).
Pagrindiniai muzikos klausymo įpročiai gali būti išvystyti iki atitinkamo lygmens bet
kuriame mokinyje (Slosar , 1998, p. 17-20 September).
Galima daryti išvadą, kad muzikinio ugdymo visumai lemiamą reikšmę turi muzikos
klausymasis. Ji, palydima, pastiprinama muzikos atlikimu, kūryba, sparčiai ir efektyviai ugdo
gerą muzikinį skonį, tobulina muzikinio mąstymo sugebėjimus. Todėl ypatingai svarbu
pradinėje mokykloje sužadinti ir išugdyti muzikos klausymo interesą.
Kūryba. Ugdant muzikinio mąstymo gebėjimus, daug reikšmės teiktina kūrybai.
Kūryba – tai žmogaus esmės reiškimasis, jo gyvybingumas (Rogers, 1992). Išmokti meninės
kūrybos, kaip išmokoma uždavinių sprendimo, neįmanoma, tačiau ugdytojas gali padėti ir
puoselėti jų pasireiškimą ir plėtotę. Svarbiausias kūrybiškumo pasireiškimo požymis –
gebėjimas nestereotipiškai mąstyti ir veikti. Klausantis muzikos tai pasireiškia vertinimais,
vaizdžiomis metaforomis (metaforos – svarbus muzikinio ir bendrojo mąstymo bruožas);
atliekant muziką, savitumas pasireiškia jautriu interpretavimu.
Kūrybinė veikla skatinama jau vien todėl, kad vaikai, ką nors sukūrę patys, būna labai
laimingi. Nuostabu ir tai, kad jie tampa neįtikėtinai jautrūs ir kritiški klausytojai. Kurdami
mokiniai perpranta formos, faktūros, dinamikos reiškinius, kaip priemones, būtinas kūrimui.
Page 23
23
Atlikdami savo sukurtus kūrinėlius (ritminius, melodinius) mokiniai dar labiau pajus
muzikinės kalbos specifiką ir suvoks interpretacijos reikšmę.
Pasak C. Rogers, žmogaus kūrybiškumą lemia įgimtas troškimas realizuoti savo
poreikį kurti.„Funkcinis pasitenkinimas, kurį patiria vaikai per kūrybinę veiklą, jau
savaime yra reikšmingas, nes, kaip ir bet kurio kito darbo, viena iš sėkmės sąlygų yra
suinteresuotas kryptingas, aktyvus veiksmas“. Profesorius P. Hauwe yra pasakęs, jog
„mažam vaikui jo paties sukurta ir atlikta keturių taktų, dviejų garsų melodija psichologiškai
gali būti tolygi brandaus muzikanto atliekamai Beethoveno Devintajai simfonijai“.
Kūrybiškumas muzikoje, formos ir metodai , mokant tradicinės muzikos turi būti
taikomi taip, kad mokinio kūrybinis potencialas būtų maksimaliai panaudotas.Muzikinių
gebėjimų vystymuisi reikia sutelkti visą mokinio kūrybinį potencialą (Slosar, 1998, 17-20
September).
1.3. Muzikinių interesų skatinimas realizuojant mokinių muzikinę veiklą
popamokinėje ir koncertinėje veikloje
L. Navickienė, kuri remiasi humanistinio ugdymo koncepcija, išskiria ugdymo
principus, kurie sudaro sąlygas mokinio savirealizacijai:
- žmogus turi natūralias galimybes mokytis ir tinkamos sąlygos palaiko tą įgimtą
siekimą atrasti ir sužinoti. Mokiniui būdingas saviraiškos poreikis;
- mokinys prasmingai mokosi tada, kai suvokia, kad dalykinė medžiaga susijusi su jo
asmeniniais tikslais. Gebėdamas aiškiai ir tiksliai imituoti norimą būseną, ugdytinis nori
pažinti save ir savo saviraiškos ypatumus, o pažinęs - jaučia naudą.
- geriausiai įsisąmoninamos paties mokinio siekiamos žinios ir tos, kurios įtraukia ne
tik jo intelektą, bet ir visą ugdytinio asmenybę (Navickienė L., 2005).
Popamokinė veikla. S. Liausa teigia, kad „švietimo ir mokslo ministerijos užsakyto
tyrimo rezultatai patvirtina popamokinės veiklos svarbą socializacijos kontekste. Vyraujantys
motyvai, skatinantys mokinius dalyvauti popamokinėje veikloje, susiję su mokinių saviraiška
per gabumų ir interesų realizavimą“ (2005, p. 6 – 9).Mokiniams reikia išreikšti save (Simon -
Bierenbam ).Dainavimo, improvizacijos tikslas – padrąsinti asmeninę išraišką (Daily News
Tribune, 2008, 17 January ).
Page 24
24
J. Vilienė, kalbėdama apie popamokinį ugdymą teigia, kad „tinkamas popamokinio
ugdymo organizavimas – vieta, kur gali skleistis mokinių gabumai, polinkiai ir interesai“
(2005, p. 38). Mokinių interesų sklaidos skatinimas muzikiniame ugdyme yra vienas
svarbiausias mokinių ugdymo, remiantis popamokine muzikine veikla, veiksnys.
Sustiprintą muzikinį ugdymą papildo kokybiška, įvairi popamokinė veikla. Čia
mokiniai gali plėsti savo muzikinių interesų ratą. Tie mokiniai, kurie nori dainuoti, renkasi
veiklą, susijusią su vokalo lavinimu: solinį dainavimą,vokalinį ansamblį, berniukai – chorą.
„Chorinė veikla padeda vaikams išaugti padoriais, pilnaverčiais žmonėmis, turinčiais plačius
kultūrinius interesus. Repertuaras ir atlikimas auklėja vaikus. Mes formuojame poreikį
dainuoti ir jausti malonumą, nebūtinai ugdydami muzikos profesionalus“- taip klabėjo
muzikos mokytojas Hermanas Perelšteinas. Jis dėstė savo mintis apie vaiko tikrą
susidomėjimą, norą būti chore, žinoti kolektyvo planus, dėl kurių verta stengtis gerai
dainuoti. Chorvedžio tikslas:
- išugdyti mąstantį choristą atlikėją, turintį poreikį dainuoti ir baigus mokyklą;
- išugdyti mąstantį koncertų ir teatrų klausytoją ir lankytoją (pagal Ireną Stanevičienę
2005, p. 63).
Išskirti berniukų choro užsiėmimus dar verta dėl prevencinės veiklos. Dainavimas
chore - geriausia prevencija narkomanijai ir nusikalstamumui stabdyti. Tai liudija berniukų
choro dalyvavimas kasmetiniame festivalyje – akcijoje „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir
narkomaniją“. Siekiama sužadinti, išugdyti dainavimo interesą, atitraukiant berniukus nuo
gatvės, kiemo, draugų įtakos. . Liausa teigia, kad dėl demokratinių pokyčių atsirado naujų
galimybių politinei, ekonominei, kultūrinei jaunimo saviraiškai, bet tuo pat metu įvyko
vertybių dezorientacija, išplito socialinės negerovės – smurtas, nusikalstamumas,
priklausomybių ligos. (2005, p. 7 -8). Todėl pradėta kalbėti apie vaikų užimtumą menine
veikla, kaip prevencinę formą. Kryptingas vaikų užimtumas pradinėje mokykloje yra vienas
iš efektyviausių būdų spręsti smurto, nusikalstamumo, priklausomybių problemas.
Kaip teigia R. Pečeliūnas, visa mokinių popamokinė muzikinė veikla turi būti
auklėjamoji. Ji bus efektyvi tuo atveju, jei mokiniai aktyviai joje dalyvaus, jei bus sudarytos
palankios sąlygos užmojams plėtoti. Didelę reikšmę turi psichologinis klimatas, kuris
emocionaliai atspindi asmeninius ir dalykinius kolektyvo narių tarpusavio santykius, jų
vertybinę orientaciją, moralines normas ir interesus (2003, p. 25). Bendraujant su
bendraamžiais, galima sakyti ir su bendraminčiais, kadangi visus kolektyvo narius sieja
bendras tikslas – muzikinė veikla, ugdomas bendravimo interesas.
Page 25
25
Norintiems save tobulinti instrumentinėje veikloje, yra galimybė gilinti žinias ir
įgūdžius pagal minėtą programą „Fleitų garsai“.Lankantys šiuos užsiėmimus mokiniai turi
galimybę savo interesus instrumentiniam muzikavimui plėtoti ir gilinti. Repertuaro įvairovė,
šiuolaikiškumas, kūrinių tobulinimas, koncertinė veikla – visa tai aktyvina mokinius domėtis
šia veikla. Kiekvienas mokinys įgauna plačius ir solidžius grojimo technikos pagrindus,
kurie labai svarbūs bet kokiam tolesniam tobulėjimui muzikos srityje. Tai gan nauja muzikos
mokymo priemonė, kurios svarbiausias tikslas – patirti malonumą grojant. Muzikos
pedagogas A. Piličiauskas strateginiam meno pedagogikos tikslui ir jo taktiniams
uždaviniams įgyvendinti siūlo sėkmingo ugdymo formulę: SU—R+N+M. R – tai gebėjimas
realizuoti, N – nauda, M – malonumas (Piličiauskas, 1999). Tokia muzikinė veikla, kuri
patenkina visus formulėje minėtus reikalavimus, formuoja proceso dalyvio teigiamą nuostatą
į muziką, ugdo ir plėtoja muzikinius interesus.
Kunigas A. Saulaitis, kalbėdamas apie popamokinį ugdymą, teigia, kad čia yra svarbu
ne tik metodika, bet ir erdvė. Labai svarbu užimtumo kokybė. Jis pabrėžia, kad
„šiuolaikinėje visuomenėje itin svarbu kompetencijos, padedančios puoselėti laisvą ir
kūrybišką mąstymą, veiklumą bei savarankiškumą, padedančios jaunam žmogui kūrybiškai
panaudoti turimas žinias ir gebėjimus bei rasti savo vietą gyvenime“ (pagal Rimgailienę,
2006).
Apibendrinant galima teigti, kad tinkamai ir kvalifikuotai organizuota popamokinė
veikla plėtoja mokinių muzikinius interesus ir tenkina jų saviraiškos poreikius. Popamokinės
muzikinės veiklos organizavimo paskirtis yra augančio žmogaus kūrybiškas ir kryptingas
ugdymas, kuris leidžia fizinę ir dvasinę energiją realizuoti konstruktyviai. S. Kregždė teigia,
kad „interesas yra stimulas, sukeliąs atrenkamąjį aktyvumą atitinkamų objektyvios tikrovės
sričių (veiklos) atžvilgiu“. Tam, kad iš objektyvios tikrovės sričių mokiniai atsirinktų
asmenybės tapsmo atžvilgiu jiems reikšmingiausius objektus, reikia, jog ir pamokinė, ir
popamokinė veikla remtųsi mokinių poreikiais ir interesais (pagal Dzenuškaitę, 1991, p. 70).
Koncertinė veikla. Z. Rinkevičius teigia, kad muzikos mokymas būna rezultatyvus,
jeigu orientuojamas į aukštus meninius idealus ir kartu glaudžiai susietas su socialine tikrove
(2002, p. 117). Saviraiškos siekiantis mokinys aktyviai dalyvauja koncertinėje veikloje,
įprasmindamas tai, ką supranta ir žino.
Mokiniai, lankantys sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas, turi daugiau galimybių
saviraiškai ir savisklaidai. J. Kievišas teigia, jog „tik saviraiškos patirties pagrindu mokinys,
tapęs suaugusiuoju, ir toliau save tobulina“(1997). Todėl meninė saviraiška – svarbi
asmenybės saviugdos sudedamoji dalis.
Page 26
26
Koncertuodami savo mokyklos, miesto, respublikiniuose renginiuose mokiniai
išbando savo jėgas ir turi progą girdėti savo draugų, bendraamžių atliekamus kūrinius.
Atsakomybė už bendrą rezultatą, noras pasirodyti kuo geriau, gražiai atliti kūrinius – tai
kriterijai, būdingi kiekvienai meninei koncertinei veiklai.
Koncertinė veikla – tai bendra mokinių ir mokytojų kūrybinė veikla, kai stiprėja vaikų
draugystė, formuojasi atsakomybės jausmas. Vaikų interesas šiai veiklai atsiskleidžia dideliu
noru koncertuoti, savo muzikinius pasiekimus pademonstruoti savo tėvams, draugams.
Koncertai, buvimas scenoje moko mokinius savitvardos, ugdo savigarbą, atsakomybę,
komunikabilumą. Muzikuojant kolektyvuose, mokiniai nepatiria nesėkmes lydinčio streso,
nes muzikuojant kolektyve pavienės nesėkmės nėra taip pastebimos. Ilgainiui koncertuojant,
stiprėja mokinių pasitikėjimo savimi jausmas, savitvarda. Ugdoma sceninė kultūra.
Muzikinis interesas, kai mokiniai savo įgytas žinias ir įgūdžius siekia kryptingai
panaudoti kokiame nors mokyklos ar klasės renginyje, priskiriamas optimaliam interesų
lygiui (Mikoliūnienė).
1.4. Muzikos mokytojo vaidmuo formuojant vaiko muzikinius interesus
J. Laužikas, kalbėdamas apie mokytojo asmenybę, teigia, kad mokytojo kultūros
rodiklis – pasaulėžiūros aiškumas, amžinųjų vertybių derinimas su asmens ir tautos interesais.
Be sugebėjimo mokyti vaikus, juos mylėti, mokėjimo bendrauti, mokytojas privalo turėti
kūrybišką charakterį, nes jo pareiga itin atsakinga – „padėti dvasiniam žmogaus gimimui“
(pagal R. Vaivadą 2003, p. 80).
Viskas prasideda nuo mokytojo... Kaip jis sugeba mokinius sudominti, uždegti, taip
vertinama ir pati muzika. Mokinių nuostatų, interesų formavimuisi vienai ar kitai muzikinei
veiklai didelę įtaką daro vėlgi mokytojas. Be mokytojo pagalbos neįmanoma išskleisti visų
prigimties suteiktų galių. Tačiau kiekvienas mokinys yra dvasinga, protinga, ir sociali būtybė,
kuri turi savas sąmoningo mokymosi prielaidas, poreikius, motyvus ir interesus. Todėl
mokytojui kaskart svarbu ieškoti būdų, kaip įtraukti mokinius į mokymąsi, nepamirštant, kad
pamoka – tai bendra mokytojo ir mokinių veikla siekiant užsibrėžto tikslo (Gudelis,
Rinkevičius, 1993, p. 5-7).
Mokytojui turėtų būti aktualu suprasti auklėtinių požiūrį į muzikos dalyką, jam derėtų
žinoti, kaip pagelbėti mokiniams kebliose pedagoginėse situacijose, padėti jiems tobulėti
pamokose ir nepamokinėje veikloje. Savo ruožtu ugdytiniai turėtų aiškiai suprasti pedagogo
geranoriškumą, jo nesavanaudišką siekį visur ir visada padėti mokiniui. Mokytojui niekada
Page 27
27
negalima parodyti nepasitenkinimo mažiau gabiais mokiniais. Tai nėra lengva, nes, kaip gerai
žinome, ne visi mokiniai yra gabūs muzikai. Pedagoginis optimizmas, tikėjimas vaiku –
vienas iš svarbiausių, gražiausių mokytojo etinių bruožų. Juo remdamiesi mokytojai geba
padėti savo auklėtiniams pamilti ir pažinti muziką (Butkienė, Kepalaitė, 1996, p. 55).
Yra žinoma, kad muzikos pamokos pradinėje mokykloje dažnai yra vaikų
nemėgiamos. Priežastis ta, kad jų nemėgsta patys mokytojai. Tenka daryti išvadą, kad
mokytojai nemėgsta ir pačios muzikos, kurios turėtų išmokyti,. Tyrimai liudija, kad muziką
pradinėse klasėse dėsto apie 50 proc. mokytojų, neturinčių net elementaraus muzikinio
išsilavinimo. Tyrimų rezultatai (Velička (1995), Jautakytė (1998)) rodo, kad mokytojai
labiausiai susirūpinę tuo, jog stokoja muzikos teorijos ir mokymo metodikos žinių bei
įgūdžių. Dažniausiai jie nesusimąsto, kad stokoja muzikos išmanymo ir noro bei gebėjimų
mokyti pamėgti, pažinti šį meną. Pastovų ir gilų muzikinį interesą turi turėti pats mokytojas,
kad galėtų jį perduoti ir sužadinti savo ugdytiniams (pagal Rinkevičių, Rinkevičienę, 2006).
V. Krakauskaitė savo bendrosiose pastabose teigia, kad pradinių klasių muzikos
mokytojams tenka labai atsakinga užduotis – „išjudinti muzikinius gabumus, kurių turi visi
vaikai, įžiebti jiems muzikos meilės kibirkštėlę, kuri kaskart stiprėtų, teiktų kūrybinio
džiaugsmo. Kuo anksčiau vaikas tai patirs, kuo greičiau pajaus muzikos grožį, tuo veržliau
atsiskleis jo gerosios dvasinės vertybės, tuo sėkmingiau bręs kaip tauri asmenybė“(1995, p.
4). Muzika, kaip ir kiekvienas kitas dalykas turi pradžią – atramos tašką. Kada, kaip ir kokių
suteiksime vaikams pirmųjų žinių, ar išmokysime jomis naudotis, ar sužadinsime norą
domėtis vienu ar kitu dalyku, visa tai nulemia jaunų asmenybių brendimą, pasirengimą
kūribingam aktyviam darbui (Krakauskaitė, 1995, p. 3).
Etninių vertybių ugdymą, intereso sužadinimą lietuvių liaudies dainoms taip pat lemia
mokytojo motyvacija, profesinis pasirengimas, pačio mokytojo interesas, liaudies dainų
atlikimo patrauklumas. Mokytojams reikia savo pavyzdžiu, pasitelkiant muzikinio ugdymo
programas (V. Krakauskaitės, E. Veličkos) išugdyti pradinių klasių mokinių teigiamą
nuostatą į etninę muziką (Šiuipytė,2007, p. 28).
Atlikta daug įvairių tyrimų, kuriuose mokinių paprašyta pateikti (eilės tvarka pagal
svarbą) savybes, apibūdinančias gerą muzikos mokytoją. Taigi jis turėtų būti:
- puikus dalyko žinovas;
- turtingo vidinio pasaulio, iniciatyvus, teisingas;
- gerai suprantantis mokinių poreikius, jautriai reaguojantis į mokinių problemas,
sugebantis lengvai ir neformaliai bendrauti;
- turintis gerus muzikinius duomenis (gerai grojantis vienu ar keliais instrumentais,
turintis gražų balsą, gerą muzikinę klausą);
Page 28
28
- sugebantis pasiekti akivaizdžių darbo rezultatų.
Geri meninių disciplinų mokytojai paprastai būna išradingi. Jie nepasikliauja vien
metodika ir nuorodomis, bet remdamiesi jomis nuolat gilina savo patirtį. Geras menų
dėstytojas ne tas, kuris tiesiog stebina savo enciklopedinėmis žiniomis, bet kuris sugeba
įžiebti meilę grožiui ir menui, muzikos pomėgį. Jis nedaro vaiko būsimu „specialistu“,
„būsimu menininku“, o tiesiog atveria jam grožio, darnos, harmonijos pasaulį ir parodo jo
prasmingumą. Toks mokytojas nepažeidžia vaiko sielos, o ugdo tą sielą kaip stropus
sodininkas – naują vaismedį (Gaižutis, 1997, p. 5).
Mokytojų domėjimasis meniniu gyvenimu, kultūros naujovėmis, pagarba žmogaus
estetiniam skoniui ir grožiui, savaime skatina ir moksleivių žingeidumą .
Dar viena labai svarbi muzikos mokytojo savybė – kūrybiškumas. Tikriausiai
sutiksime su nuostata, jog bene didžiausią įtaką mokinių kūrybiškumui daro mokytojo
asmenybė bei jo darbo stilius. Tad kokį mokytoją galėtume vadinti kūrybišku? Kūrybišką
mokytoją galėtume apibūdinti ne kaip konformistiškai patenkintą esama padėtimi, bet nuolat
apmąstantį savo buvusias vertybes bei įsitikinimus, mokymo bei mokymosi normas, jas
papildantį informacija ir idėjomis iš aplinkos. Tokį mokytoją galėtume apibūdinti ir kaip
aktyvią bei iniciatyvią asmenybę, savo užsidegimu, artistiškumu, žaismės jausmu rodančią
darbo ir santykių su aplinka pavyzdį (Girdzijauskianė, 1997, p. 6-9).
M. Slosar teigia, kad mokytojas privalo pats būti kūrybingas, išsilavinęs. Jis turi
naudoti atitinkamus metodus, kad vaikai galėtų vystyti savo muzikinius gebėjimus, įgūdžius,
mokytis kurti (Slosar, 1998 p. 17 – 20).
Muzikos mokytojui keliama daug reikalavimų., kurie grindžiami pedagoginiu
pašaukimu. Pedagoginį pašaukimą L. Jovaiša apibūdina kaip motyvacinių, potencialių ir
charakterologinių asmenybės bruožų derinį, galintį rinktis ugdymo darbą, jausti
pasitenkinimą savo darbo rezultatais ir gyvenimo prasme. Todėl pedagoginį darbą dirbti be
pašaukimo yra neetiška savo ir kitų atžvilgiu. Ugdytojas turi būti turiningu žmogumi. Jis
tokiu tampa, kai poreikis dvasinėms vertybėms dominuoja jo veiklos motyvacijose. Muzikos
mokytojo dvasinis turiningumas pasiekiamas nuo pat rūpinimosi šia profesija pradžios,
nuolat domintis socialinėmis vertybėmis (1994).
Mokytojas turi išsiugdyti pedagogines kompetencijas. B. Bitinas akcentuoja, kad
„kompetencija – tai, kas sąlygoja gebėjimų įgytą išsilavinimą ir patirtį pritaikyti konkrečiai
gyvenimo problemai spręsti“ (2000). Svarbu, kad mokytojas sugebėtų ne tik kokybiškai dirbti
pamokoje, bet ir kokybiškai reikštis socialinėje aplinkoje.
Aukštus reikalavimus meninio ugdymo pedagogui kelia J. Kievišas. Jo teigimu,
„vaikas yra pedagoginio proceso subjektas, mokytojo partneris pamokoje. Todėl visas
Page 29
29
bendrasis ugdymas yra orientuotas į vaiką, jaunuolį, jaunuolę, jų poreikius ir gebėjimus“
(2000).
J. Kievišo, R. Gaučaitės knygoje „Vaiko veikla meninio ugdymo procese“
konstatuojama, kad šiuolaikinės pedagogikos ieškojimai rodo, jog pedagoginiame procese
galima tenkinti vaiko interesus, poreikius kartu perteikiant žinias, vertybių sistemą bei
išsaugojant sąlygas savirealizacijai. Tik reikia suvokti vaiko individualios kultūros ypatybes
ir sudaryti sąlygas jai reikštis aktualia veikla. Mokyklos, visuomenės demokratizavimo bei
humanizavimo tikslai skatina atsigręžti į asmenybę, mokinio interesų, poreikių tenkinimą.
Tačiau praktikoje neretai pritrūkstama pedagoginės išminties ir keliami suaugusiųjų samprata
grindžiami poveikio siekiai, atitinkamos veiklos tobulinimo uždaviniai. Kartu suyra ir
minimą humanistinį požiūrį deklaruojanti pedagoginio poveikio sistema, o procesas įgauna
autoritarinį pobūdį (2000, p. 20-21).
Atitrūkimas nuo vaiko interesų, jam aktualios veiklos, turimos savirealizacijos
patirties meniniam ugdymui reiškia katastrofą, nes tokiu atveju šios disciplinos praranda savo
esmę bei paskirtį – materializuojant vaiko vidinį pasaulį, vertybių sistema veikti šio pasaulio
kaitą. Reikšminga tai, kad dvasinių vertybių aktualizavimas veikla bei žinių kokybe
nemenkina tos veiklos aktualumo vaikui. Priešingai, tai konkretina jo motyvaciją, veiklos
prasmę, didina jai interesą. Tik, suprantama, vertybių aktualizavimas turi atitikti vaiko
pasaulėjautą, sampratą, emocinę brandą. Be to, kaip minėta, būtent veikimas o ne rezultatas
yra vaikui svarbiausia. Tai sutampa su meninės savirealizacijos esme. Vadinasi, įtvirtinti šią
patirtį, grindžiamą dėmesiu prasmei, vertybėms, aktualu ne tik vaiko savirealizacijos, bet ir
meninio ugdymo požiūriu. Kartu galima teigti, kad vaiko interesą veiklai veikia jos turinys,
vadinasi, pačios veiklos prasmė, jos realizavimas, o ne žinių įvairovė, jų kiekis.
Ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo laikotarpis asmenybės brandos procese
pakankamai ilgas. Tačiau tiek pedagoginio poveikio rezultatai, tiek trūkumai pasirodo
negreitai, dažnai tada, kai jiems taisyti, koreguoti nebėra nei laiko, nei sąlygų. Todėl taip
svarbu nuo pat pradžių garantuoti vaiko kultūros, jo veiklos kokybę, kuri būtų aktuali ir
meninio ugdymo požiūriu.( Kievišas, Gaučaitė, 2000, p.34).
Z. Rinkevičaus, R. Rinkevičienės knygoje rašoma, jog reikalinga kurti tokią muzikinio
ugdymo sistemą, kuri būtų paremta muzikos grožiu ir prasmingumu, o mokymo procesas
būtų ugdytiniams patrauklus ir geidžiamas meninis – dvasinis procesas. Jis jokiu būdu
nešalintų žinojimo, įgūdžių, kūrybos, protingumo, bet prie jų eitų iš poreikio gerai muzikai,
iš asmenybės nuoširdaus ir protingo žodžio, pagarbaus ir žmoniško bendravimo. Vaikui
reikalingas asmeninis santykis su ugdytoju. Jo stokodamas vaikas daug praranda dvasiniu
požiūriu. Mokykloje mokinys turi turėti galimybių patirti (išgyventi, įsisąmoninti) muzikos
Page 30
30
poveikį, kai mokytojas asmeniškai su juo bendrauja, išklauso mokinį, kartu su juo gilinasi į
muziką ir su ja susijusią dvasinę ir socialinę tikrovę (2006, p. 207, p. 210).
Apibendrinant autorių mintis apie mokytojo vaidmenį, galiu teigti, jog didelę reikšmę
ugdant vaiko muzikinius interesus turi dėstančiojo muzikos mokytojo interesas muzikai, jo
kompetencija, profesinis pasirengimas ir netgi patrauklumas asmeninėmis savybėmis. Ugdant
vaikus pagal sustiprinto muzikinio ugdymo programą, ypatingai daug laiko mokiniai
praleidžia bendraudami su mokytoju. Tik mokėjimas sudominti, patraukti dėstomuoju dalyku,
metodų įvairove ir savo asmenybe gali sužadinti mokiniuose interesą muzikai. Mokytojo
asmenybės svarbą, mokant muzikos, pabrėžia ir mokslininkai A. Piličiauskas, S. Jareckaitė,
Z. Rinkevičius, D. Strakšienė.
Anot L. Jovaišos, „ugdytojo vaidmuo yra toks didelis, kad be jo negalima įsivaizduoti
brandžios asmenybės tapsmo“ (2001, p. 60).
Page 31
31
2. MUZIKINIŲ INTERESŲ PLĖTOJIMO, NAUDOJANT SUSTIPRINTO MUZIKINIO UGDYMO PROGRAMĄ, TYRIMAS
2.1. Empirinio tyrimo metodika ir organizavimas
Siekiant atskleisti mokinių muzikinių interesų ugdymo ypatumus, naudojant
sustiprinto muzikinio ugdymo programą, buvo atlikta anketinė apklausa. Apklausoje
dalyvavo Prienų Nemuno pradinės mokyklos, kurioje vykdomas kryptingas (sustiprintas)
muzikinis ugdymas, 2 – 4 klasių mokiniai. Iš viso buvo apklaustas 181 mokinys. Iš jų 127
mokiniai lankantys sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas ir 54 mokiniai, kurie nebuvo
pasirinkę sustiprinto muzikinio ugdymo.
1 lentelė
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klasę
Ar lankai sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas?
KLASĖ
TAIP NE
Iš viso
N 48 12 60
2 % 80 % 20 % 100 %
N 34 24 58
3 % 58,6 % 41,4 % 100 %
N 45 18 63
4 % 71,4 % 28,6 % 100 %
Siekiant atskleisti, kokią įtaką tolimesniam interesų vystymuisi turėjo sustiprintas
muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje, buvo atliktas interviu Prienų „Žiburio“
gimnazijoje.Į pateiktus klausimus atsakė 6 moksleiviai, besimokantys 2 – 4 gimnazijos
klasėse. Jie visi mokėsi Prienų Nemuno pradinėje mokykloje ir lankė sustiprinto muzikinio
ugdymo pamokas.
Tyrimo metodai:
- Mokinių anketinė apklausa;
- Struktūruotas interviu;
- Lyginamoji analizė.
Page 32
32
Tyrimo organizavimas. Siekiant išsiaiškinti, kaip sustiprintas muzikinis ugdymas
pradinėje mokykloje veikia mokinių muzikinius interesus, remiantis teorinės literatūros
analize, buvo parengta anketa pradinių klasių mokiniams (žr. 1 priedą). Anketoje pateikta 17
uždaro ir atviro tipo klausimų. Anketos klausimai skirti sužinoti, kaip muzikinius interesus
aktyvina sustiprintas muzikinis ugdymas, kaip pasiskirstę muzikiniai interesai mokinių, kurie
lanko sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas ir nelankančiųjų. Siekiant palyginti šių dviejų
grupių interesus, jų pasiskirstymą muzikinės veiklos srityse, pateikti klausimai
atskleidžiantys jų norus, poreikius ižsiimti muzikine veikla pamokose, popamokinėje
veikloje, namuose ir kt. Atlikta lyginamoji analizė.
.
Tyrimas parodė, kad iš 181 apklausto mokinio, besimokančio 2 – 4 klasėje, sustiprintą
muzikinį ugdymą yra pasirinkę 127 mokiniai t.y. 70,2 %. Nelanko šiose klasėse papildomų
muzikos pamokų 54 mokiniai - 29,8 %. Mokinius skirstant pagal lytį, didesnę dalį sudaro
mergaitės:
2 lentelė
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį
Ar lankai sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas?
Lytis
TAIP
NE
Iš viso
N
53 43 96 Berniukas %
55,2 % 44,8 % 100 %
N
74 11 85 Mergaitė %
87,1 % 12,9 % 100 %
Triant aukštesniųjų klasių mokinių interesus, siekiama nustatyti interesų trukmę (ar jie
ilgalaikiai), pastovumą ir platumą. Interviu apklausoje vyresniųjų klasių mokiniams pateikta
20 atviro tipo klausimų (žr. 2 priedą). Remiantis S. Kregždės teorija, išskirtinas muzikinis –
profesinis interesas. Tai mokinių aktyvios pastangos užsiimti atitinkama muzikine veikla,
teigiamos emocijos, sąmoningas siekimas tai kartoti. Pateikta keletas klausimų, siekiant
Page 33
33
nustatyti profesinį interesą. Tiriamas muzikinio intereso pastovumas, ateities vizija (savo
profesinę veiklą sieti su muzika), intereso siejimas su vertybinėmis orientacijomis.
2.2 Mokinių suinteresuotumas užsiimti aktyvia muzikine veikla
Mokiniai, padedami tėvų, savo,sprendimą: „lankyti ar nelankyti sustiprinto
muzikinio ugdymo pamokas?“ priima baigę 1–ąją klasę. Besimokydami pirmuosius metus
mokykloje, jie susipažįsta su įvairia muzikine veikla, muzikos mokytoja. Pirmieji metai
sužadina pirmuosius muzikinius interesus. Tyrimas atskleidė, kokio intereso vedami mokinai
pasirenka sustiprintą muzikinį ugdymą:
0
75,6
11
0
55,1
0
66,1
0
48,8
0
10,2
09,4
0
10
20
30
40
50
60
70
80
nori
išmokti
dainuoti
nori
išmokti
groti fleita
patinka
muzikinė
veikla
patinka
muzikos
mokytoja
lanko
draugai
taip nori
tėvai
1 paveikslas. Mokinių interesų pasiskirstymas, pasirenkant sustiprintą
muzikinį ugdymą (proc.)
PASTABA.Mokiniai galėjo pasirinkti keletą atsakymų variantų.
75,6 % mokinių nori išmokti dainuoti. Dainavimas yra prieinamiausia muzikavimo
forma. Tinkamai parinktas dainų repertuaras padeda ugdyti visapusišką asmenybę. Meniškai
ir idėjiškai vertingos dainos plečia vaikų pažinimą, ugdo teisingą požiūrį į visuomenės
reiškinius, ugdo meninį suvokimą, patenkina interesus. Jausmais veikdamos vaiko sąmonę,
dainos yra puiki dorovinio auklėjimo priemonė. Dainoje jungiasi du menai: muzika ir poezija.
Ši muzikos ir žodžio harmonija labai svarbi pedagoginiu požiūriu. Todėl dainavimą visada
didžiai vertino garsieji pedagogai humanistai (J. M. Pestalocis, J. A. Komenskis, Ž. Ž. Ruso,
Vydūnas).
Page 34
34
55,1 % mokinių nori išmokti groti fleita. Blokinė fleita – tai instrumentas, kuriuo
muzikuoti gali visi – nuo vaikų iki suaugusiųjų. Mokiniai, lankantys sustiprinto muzikinio
ugdymo pamokas, turi galimybę groti fleitomis pagal Hamburgo Yamaha Muzikos
akademijos specialistų parengtą programą „Fleitų garsai“. Dėl blokinės fleitos universalumo
ir šiuolaikiškos mokymo medžiagos, vaikams yra linksma ir smagu muzikuoti. Parenkant
mokomąją medžiagą, atsižvelgiama į mokinių norus, poreikius ir interesus. Grojimas
blokinėmis fleitomis visada turi keletą tikslų: išmokti suvokti muziką, išmokti groti
instrumentu, įgyti žinių, išmokti dirbti, bendrauti grupėje. Grojimas pagyvina pamoką, vaikai
patiria didžiulį malonumą ir džiaugsmą.
66,1 % mokinių patinka muzikinė veikla. „Vaiko kūrybiškumo sklaidai svarbiau ne
tai, ką jis girdi ir mato, o ką pats daro, kaip pats veikia ir kokių rezultatų pasiekia veikdamas
(Gaižutis,1997, p. 5). Todėl pradinėje mokykloje ypač reikšmingas aktyvus muzikavimas
pamokose.
Kaip parodė tyrimas, didelį vaidmenį, pasirenkant muzikinį ugdymą, vaidina
mokytojas, mokytojo asmenybė. 48,5 % mokinių pasirinkimą nulemia tai, kad patinka
muziką dėstantis mokytojas. Didelę reikšmę ugdant vaiko muzikinius interesus turi
dėstančiojo muzikos mokytojo interesas muzikai, jo kompetencija, profesinis pasirengimas ir
netgi patrauklumas asmeninėmis savybėmis. Ugdant vaikus pagal sustiprinto muzikinio
ugdymo programą, ypatingai daug laiko mokiniai praleidžia bendraudami su mokytoju. Tik
mokėjimas sudominti, patraukti dėstomuoju dalyku, metodų įvairove ir savo asmenybe gali
sužadinti mokiniuose interesą muzikai.
Nedidelė dalis mokinių (10,2 %), pasirinktą sustiprintą muzikinį ugdymą, nurodė,
kaip interesą bendrauti su draugais (lanko draugai) ir 9,4 % mokinių patenkino tėvų interesus
ir norus.
2.3. Pradinių klasių mokinių muzikinių interesų pasiskirstymas
Tyrimas atskleidė mokinių susidomėjimą muzikos pamokomis. Čia ryškiai skiriasi dvi
mokinių grupės. Pasirinkusiems sustiprintą muzikinį ugdymą šios pamokos patinka 87%
mokinių, o nelankančiųjų tik 30%. Kad “nepatinka” muzikos pamokos pasakė tik labai
nedidelė mokinių dalis (žr. 2 pav.).
Page 35
35
87,4
38,9
11,8
53,7
8 7,4
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
patinka nelabai nepatinka
Lankantys sustiprintą
muzikinį ugdymą
Nelankantys sustiprinto
muzikinio ugdymo
2 pav. Mokinių susidomėjimas muzikos pamokomis (proc.)
Tyrimų rezultatai parodė, jog ne visi mokiniai domisi muzika, ne visiems muzikos
pamokos patinka. Dirbant pradinėje mokykloje tenka pastebėti, kad muzikos pamokų
labiausiai laukia mažesnieji mokiniai t. y. pirmokai ir antrokai. Buvo keletas atvejų, kad
mokinys, aktyviai muzikavęs keletą metų, staiga pradeda nemėgti muzikos pamokų. Tai
dažniausiai atsitinka berniukams, kuriuos traukia sporto būrelių veikla. Lankantys sustiprinto
muzikinio ugdymo pamokas ir lankantys muzikos mokyklos užsiėmimus kartais „persisotina“
muzikine veikla. Galima daryti prielaidą, kad šiame amžiaus tarpsnyje keičiasi mokinių
interesai, o kai kurie mokiniai patiria muzikalumo krizę.
Z. Rinkevičiaus, R. Rinkevičienės knygoje “Žmogaus ugdymas muzika” rašoma apie
muzikinio ugdymo problemas pradinėje mokykloje. Kalbant apie susidomėjimą muzika,
paminėtos E. Soriau nurodytas muzikinės raidos krizės. “Tai gali atsitikti per kritinius
amžiaus tarpsnius”, kurių vienas yra pradinės mokyklos mokinių amžiuje: apie 8 – 9 metus
(Surjo, 1989, p. 198, 199). Tačiau pastebima ir tai, kad krizės galima išvengti , kai muzikinė
dvasinė raida vyksta kylančia linija, jei muzikos mokymas ir mokymasis grindžiamas
muzikinė veikla kaip muzikinės sąmonės (muzikinio intelekto) veikla (2006, p. 220 – 221).
Anketinėje apklausoje buvo pateiktas klausimas: „Ar tau svarbu išmokti dainelę arba
muzikos kūrinėlį kuo geriau, ar tik šiaip sau?“ Remiantis S. Kregžde (1988), pagal gautus
mokinių atsakymus galima būtų nustatyti du interesų lygius: vartotojo ir veikėjo.
Vartotojo intereso lygiui priskirtini mokiniai, kurie kūrinį mokosi tik šiaip sau. Jiems
būdingos tokios psichologinės charakteristikos: nevalingas dėmesys veiklai, trūksta valingų
savarankiškų pastangų tęsti šią veiklą, interesas neapibendrintas, nesiejamas su vertybinėmis
orientacijomis.
Page 36
36
Kai kurie mokiniai pereina į aktyvią būseną. Tai riba tarp vartotojo ir veikėjo
intereso. Veikėjo intereso lygiui priskirtini mokiniai, kuriems būdinga aktyvios pastangos
užsiimti šia veikla, teigiamos emocijos, sąmoningas siekimas veiklą pakartoti. Pagrindinis
stimulas – sėkmė.
82,7
57,4
15,7
38,9
1,6 3,7
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
svarbu nelabai svarbu nesvarbu
Lankantys sustiprintą
muz. Ugdymą
Nelankantys sustiprinto
muz. Ugdymo
3 pav. Mokinių interesas mokomai dainai ar muz. kūriniui (proc.).
Išryškėja skirtumas tarp mokinių grupių: 82% mokinių, kurie lanko sustiprintos
muzikos pamokas ir 57% nelankančiųjų suinteresuoti išmokti kūrinį kuo geriau, o ne tik šiaip
sau. Šis interesas būtų priskirtinas veikėjo interesui. Kad visiškai „nesvarbu“ kaip išmoksi
kūrinį, pasakė labai nedidelė dalis mokinių. Kaip jau buvo paminėta , kryptingai ugdant
pradinuko interesus, atsiranda vis nauji, gilesni poreikiai bei interesai. Savo pasiekimus (gerai
išmoktą kūrinį) mokiniai nori pademonstruoti savo draugams, tėvams. Atsiranda poreikis
saviraiškai – koncertinei veiklai.
Empiriniu tyrimu nustatyta, kad 76,4 % mokinių, lankančiųjų sustiprintą muzikinį
ugdymą turi interesą dalyvauti koncertinėje veikloje. Nelankančiųjų tik 38,9 % mokinių turi
tokį norą. Didesnė dalis šių mokinių nenori dalyvauti koncertuose 42,6 % (4 pav.). Jiems
nesusiformavęs interesas save išreikšti koncertinėje veikloje. V. Mikoliūnienė optimaliu
interesų lygiu vertina ugdytinius, kurių žinios, įgūdžiai ir mokėjimai, įgyti būrelyje (šiuo
atveju sustiprinto muzikinio ugdymo pamokose) turi visuomeninį kryptingumą ir yra
panaudojami klasės mokyklos, kolektyvo renginiuose. Ta veikla mokiniams patraukli ir
maloni.
Page 37
37
76,4
38,9
20,518,5
3,1
42,6
0
20
40
60
80
noriu kartais ne
Lankantys sustiprintą
muzikinį ugdymą
Nelankantys sustiprinto
muzikinio ugdymo
4 pav. Mokinių suinteresuotumas dalyvauti koncertuose (proc.)
Tyrimas atskleidė, kaip skiriasi muzikiniai interesai šių dviejų grupių mokinių
užsiimti savarankiška muzikine veikla.
63,8
22,2 23,620,4
12,6
57,4
0
10
20
30
40
50
60
70
bandau kartais ne
Lankantys sustiprintąmuz. Ugdymą
Nelankantys sustiprintomuz. Ugdymo
5 pav. Mokinių suinteresuotumas užsiimti savarankiška muzikine veikla (proc.)
Mokiniai, lankantys sustiprinto muzikinio ugdymo užsiėmimus, tęsia šią veiklą
namuose, savarankiškai pasirinkdami muzikavimo būdus bei priemones. Anketinė apklausa
parodė, kad net 63,8 % vaikų bando patikusį kūrinėlį pagroti namuose muzikos instrumentu.
54,3 % mokinių bando patys kurti savo melodijas t.y. užsiima kūrybine veikla.“Funkcinis
pasitenkinimas, kurį patiria vaikai per kūrybinę veiklą, jau savaime yra reikšmingas, nes, kaip
ir kiekvieno kito darbo, viena iš sėkmės sąlygų yra suinteresuotas kryptingas, aktyvus
Page 38
38
veiksmas“ (Girdzijauskienė, 1997, p. 8). Tuo tarpu nelankančiųjų mokinių interesai šiai
veiklai žymiai mažesni. Kūrinėlį bando groti namuose 22,2 % mokinių, kūryba užsiima tik
13% (žr. 5 ir 6 pav.).
Vadinasi, galima daryti išvadą, kad šie mokiniai sustiprinto muzikinio ugdymo
pamokose gauna pradinį impulsą kūrybai (mokytojo sudominimas kūrybine veikla). Jiems
formuojasi kūrybinis interesas.
54,3
27,6
18,113
33,3
53,7
0
10
20
30
40
50
60
Lankantys
sustiprintą muz.
Ugdymą
Nelankantys
sustiprinto muz.
Ugdymo
bandau
kartais
ne
6 pav. Mokinių suinteresuotumas užsiimti kūrybine veikla (proc.)
Vaiko kūrybiškumas pasireiškia gana ankstyvame amžiuje. Tai pastebėti turėtų ir
tėvai, ir mokytojai. Vaiko aplinka ir veikla turi būti organizuojama taip, kad lavintų jo
pojūčius, jautrumą, troškimą pažinti. Pasak L. Vygotskio, „bet kuris vaizduotės padaras
visada kuriamas iš elementų, paimtų iš tikrovės ir ankstesnio žmogaus patyrimo“(1967).
Mokinio kūrybinių pradų, vaizduotės sužadinimas sustiprintos muzikos pamokose yra kaip
skatinamasis veiksnys užsiimti savarankiška kūryba.
Remiantis E. Veličkos metodika, pradinėse klasėse mokiniams pateikiama daug
įvairių kūrybinių užduočių:
- baigti pradėtą kurti melodiją. Tokiu būdu mokiniai gali ne tik demonstruoti savo
kūrybinius gebėjimus, bet ir kurti tam tikru metru, naudodami tam tikrus
nurodytus garsus;
- sugalvoti žodžius, pritaikyti greitakalbę ar patarlę sukurtai melodijai. Sukurtos
melodijos gali būti naudojamos kaip dainavimo pratimai;
- kurti variacijas. Mokytojas pateikia temą, o mokiniai kuria savo variacijas.
Page 39
39
Ne mažiau svarbūs kūrybiškumo elementai tam tikrose muzikos pamokos dalyse
dainavimą papildant melodiniu, ritminiu pratimu, judesiu, garsiniais efektais, muzikos
klausymą – grafine, veiksmine išraiška. Ritminį lavinimą geriau gretinti su impovizacija,
kūno judėjimu, ieškant tembrinės įvairovės, muzikinės idėjos ir judesio atitikmens.
Bendrojoje programoje teigiama, kad kūrybinės iniciatyvos ugdymas remiasi
kūrybiška vaikų prigimtimi. Vaikams būdingos žaidimų užduotys, artisto savijauta,
pasirodymas, kūrybos džiaugsmas. Būtent todėl siūloma muzikos pamokose naudoti
kūrybiškumą skatinančias užduotis:
- ne tik muzikuoti, bet ir improvizuoti;
- ne tik nagrinėti muziką, bet ir kurti savo ( pvz.,dainą);
- ne tik diriguoti, bet ir manipuliuoti judesiu;
- pažinti ne tik muzikos raštą, bet ir vaizdų žodį, spalvą, liniją;
- pažinti ne tik muzikinę tikrovę, istoriją, bet ir ją vertinti bei diskutuoti (1997,
p.364).
Sustiprinto muzikinio ugdymo pamokose sudarytos ypatingai palankios sąlygos
mokinių kūrybinėms galioms vystytis. Vaikai turi dižiulę fantaziją, kurią išreiškę ir parodę
kitiems patiria didelį džiaugsmą. Jiems patinka kurti, bet tam reikia duoti pradinį impulsą.
Asmenybės ugdymo požiūriu ši veikla reikšminga tuo, jog skatina muzikinių gabumų raišką
ir plėtrą, lavina vaizduotę, fantaziją, moko kūrybiškai taikyti įgytą muzikinę patirtį.
Kūrybiškumas neatsiejamas nuo vaizduotės.Vaizduotė – tai psichinis procesas, kai
turimos informacijos pagrindu kuriami nauji, mums ir kitiems nežinomi vaizdai. Kaip teigia
J. Gumbytė – Mačiulskienė, mokinio vaizduotę veikia klausoma muzika. Muzika yra penas
stipriems emociniams ir vaizdiniams poreikiams. Bendraujant su mėgstamomis melodijomis,
tarp vaiko ir jų užsimezga ryšys, jis gali draugauti, galvoti apie jas arba kiekvieną garsą
praturtinti vaizduotės reiškiniais. Galima teigti, kad muzika, tenkinanti vaizduotės poreikius,
yra ne tik džiaugsmo, bet ir liūdesio, melancholijos šaltinis.
Estetinis jausmas, kuris atsiranda suvokiant muziką, yra požymis, kad formuojasi
intuityvus vaiko muzikinis skonis, tiksliau sakant, jo užuomazgos. Teigiamos emocijos
palaiko dėmesį, mąstymą, atmintį, priklausomai nuo vaiko pasaulio suvokimo lygio (2005, p.
31).
Muzikinis skonis – muzikos kaip grožio fenomeno įvertinimo jausmas. Jis, kaip
jausmas, liudija apie muzikinio mąstymo brandumą. Muzikos šedevrų, įskaitant, žinoma, ir
liaudies dainą, audicinis pažinimas bei atlikimas tinkamu laiku – viena pačių svarbiausių
sąlygų formuoti gerą muzikinį skonį. Tai reikia daryti nuo pat vaikystės (Gumbytė –
Mačiulskienė,2005, p. 32).
Page 40
40
Tačiau, kaip bebūtų apmaudu, tiesa yra ta, kad mokykloje klausoma muzika
nesudomina mokinių tiek, kiek jų muzikinį skonį įtakoja nuolat girdima popmuzika. Pasak
Th. Adorno, labiausiai paplitęs muzikos klausytojų tipas, kurie muziką vertina kaip pramogą,
būdą atsipalaiduoti ar užpildyti tylą. Toks klausytojas pasyvus, nesistengiantis konceptualiai
suvokti muzikos. Kai kūrinys pagamintas pagal standartą, neturi savitos formos, yra panašus į
daugybę kitų, jo atidus klausymas klausytojui tiesiog nepakeliamas (2001).
Tyrimais nustatyta, kad pradinių klasių mokiniai dažnai klausosi muzikos namuose.
Tarp lankančiųjų sustiprintą muzikinį ugdymą mokinių ir nelankančiųjų didelių interesų
skirtumų nepastebėta. Iš pokalbio nustatyta, kad mokinių klausoma muzika yra pramoginė.
72,466,7
2631,5
1,6 1,90
10
20
30
40
50
60
70
80
kiekvieną
dieną
retai niekada
Lankantys sustiprintąmuzikinį ugdymą
Nelankantys sustiprintomuzikinio ugdymo
6 pav. Mokinių interesas klausytis muzikos (proc.)
Mokykloje vyksta įvairūs renginiai, koncertai, kalendorinių švenčių popietės,
tradicinės mokyklos šventės. Mokiniai jose dalyvauja organizuotai, vadovaujant klasės
mokytojui. Pedagogai moko kultūringo elgesio koncerto metu, drausmina. Po renginio
mokiniai išsako savo nuomonę, aptaria, vysta diskusijos, pokalbiai klasėse. Mokykla
stengiasi ugdyti mokinių muzikinę kultūrą, kuri didžia dalimi nulemia žmogaus bendrąją
dvasinę, dorovinę, moralinę kasdienio elgesio kultūrą. Tačiau savo kultūrą mokiniai atsineša
iš šeimų. Gyvename sumaterialėjimo laikmečiu. Dirbant mokykloje akivaizdžiai pastebima,
kad didžiausias tėvų dėmesys skiriamas vaikų materialiniams poreikiams tenkinti. Koncertų
lankymas daugelyje šeimų laikomas nesvarbiu, nereikšmingu dalyku. Tai rodo ir anketinės
apklausos rezultatai (žr. 8 pav.). Net ir muzikuojantys vaikai, patys koncertuojantys,
užsiimantys įvairia muzikine veikla, nelanko koncertų. Renginiai vykstantys miesto kultūros
Page 41
41
centre arba kituose Lietuvos miestuose sudomina tik nedidelę dalį mokinių ir jų šeimų.
Galima paminėti ir tai, kad koncertų lankomumui turi įtakos ir prasta kai kurių šeimų
socialinė padėtis: lėšų trūkumas, skurdas arba žemas žmonių intelektas.
36,2
13
38,6
25,9
18,9
24,1
6,3
37
0
5
10
15
20
25
30
35
40
dažnai kartais retai niekada
Lankantys sustiprintąmuzikinį ugdymą
Nelankantys sustiprintomuzikinio ugdymo
8 pav. Koncertų lankymas (proc.)
Tyrimu nustatyti dideli interesų skirtumai tarp lankančiųjų sustiprintą muzikinį
ugdymą mokinių grupės ir nelankančiųjų, išreiškiant norą dar daugiau savo laiko skirti
muzikos pažinimui, t.y. lankyti muzikos mokyklą. Galima teigti, kad mokinių susidomėjimas
muzikine veikla atsiranda jiems aktyviai dalyvujant muzikinėje veikloje. Susidomėjimas
stiprėja ir atsiranda poreikis dar gilesniam muzikos pažinimui (9 pav.). 70,1% mokinių, jau
lankančiųjų muzikinius užsiėmimus pradinėje mokykloje turi norą lankyti ir muzikos
mokyklą. Iš savo patirties galiu teigti, kad baigę pradinę mokyklą, jie pasirenka vieną arba
keletą muzikinės veiklos sričių muzikos mokykloje. Mokiniai, kurie nelanko papildomų
muzikos pamokų pradinėje mokykloje, nesidomi šia veikla, nenori ja užsiimti ir kitoje
įstaigoje (72,2%).
Page 42
42
70,1
29,9 27,8
72,2
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Lankantys sustiprintą
muzikinį ugdymą
Nelankantys sustiprinto
muzikinio ugdymo
taip
ne
9 pav. Poreikis lankyti muzikos mokyklą (proc.)
Empiriniu tyrimu nustatyti dideli interesų skirtumai tarp lankančiųjų muzikinį
ugdymą mokinių grupės ir nelankančiųjų, išreiškiant poreikį išmokti groti muzikos
instrumentu (10 pav.). 96,9% mokinių, lankančiųjų sustiprintą muzikinį ugdymą,
suinteresuoti išmokti groti muzikos instrumentu. Nuolatinis buvimas muzikinėje aplinkoje,
aktyvus muzikavimas, domėjimasis jau pažįstamais muzikos instrumentais, ugdo poreikį dar
giliau juos pažinti.
96,9
3,1
40,7
59,3
0
20
40
60
80
100
Lankantys sustiprintą
muzikinį ugdymą
Nelankantys sustiprinto
muzikinio ugdymo
taip
ne
10 pav. Mokinių suinteresuotumas išmokti groti muzikos
instrumentu (proc.)
Svarbiausią instrumentą – balsą turi kiekvienas mokinys. Kad daina skambėtų
įdomiau, jai pritariama įvairiais muzikos instrumentais. Instrumentinis muzikavimas
pamokoje suteikia galimybę pasireikšti įvairiapusiams mokinių gebėjimams ir interesams.
Page 43
43
Vaikus mokome groti mokykline dūdele, fleita, įvairiais ritminiais instrumentais: būgneliais,
tamburinais, akmenukais, trikampiais, barškalais. Mokiniams, kurie balsu intonuoti gerai
nesugeba, dūdelė, fleita - puiki priemonė klausai lavinti, išreikšti save. Instrumentinis
muzikavimas aktyvina vaikus, įtraukia į muzikinę veiklą daug vaizdinių priemonių – muzikos
instrumentus. Be abejo, per muzikos pamokas išmokyti mokinius groti kuriuo nors
sudėtingesniu muzikos instrumentu neįmanoma ir toks uždavinys nekeliamas. Tačiau
sėkmingai galima naudotis paprastais muzikos instrumentais.
Mokiniams keliami reikalavimai, susidedantys iš uždavinių:
- formuojantys uždaviniai – ugdyti vaiko sugebėjimus klausyti ir įsiklausyti, t.y.
veikti valingai, išlaikyti dėmesingumą;
- lavinamieji uždaviniai – išmokyti vaiką veikti ir girdėti, t.y. paruošti elementariai
veiklai su muzikos instrumentais, groti kolektyve (klasės, mokyklos
instrumentiniame ansamblyje), muzikuoti individualiai;
- mokomieji uždaviniai – išmokyti mokinį atlikti ritminį darinį ir nesudėtingą
melodinę slinktį, ją įvertinti muzikinio vaizdo požiūriu (skamba švelniai, tyliai,
linksmai, liūdnai, grojama greitai, lėtai, ramiai ir t.t.).
- auklėjamieji uždaviniai – mokyti emocingai reaguoti į skambėjimo stiprumą,
tembrą, garsų aukštį. Ugdyti norą groti, su meile tai daryti mokykloje, namuose,
su draugais. Išugdyti poreikį ir atsakomybę gerai pasiruošti koncertui, kad suteiktų
kitiems džiaugsmo (Švabovič, 2005 p. 69).
Didelė dauguma mokinių pritarė teiginiui: „kad gautum daugiau muzikos žinių ir
įgūdžių, reikalingas sustiprintas muzikinis ugdymas“. Taip atsakė 89,0% lankančiųjų šiuos
muzikinius užsiėmimus ir 59,3 % nelankančiųjų. Besimokydami kartu šie mokiniai pastebi
sustiprintos muzikos pamokas lankančiųjų mokinių pranašumą muzikinėje veikloje: geriau
groja muzikiniais instrumentais, geriau dainuoja. Jie turi daugiau galimybių saviraiškai:
dalyvauja mokyklos, miesto, respublikos renginiuose.
Page 44
44
89
8,72,4
59,3
33,3
7,4
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Lankantys sustiprintą
muzikinį ugdymą
Nelankantys sustiprinto
muzikinio ugdymo
taip
iš dalies
ne
11 pav. Mokinių pritarimas teiginiui: „tam, kad gautum daugiau muzikos žinių ir
įgūdžių, reikalingas sustiprintas muzikinis ugdymas“ (proc.)
Mokiniai, baigę pradinę mokyklą, savo mokslus tęsia pagrindinėje mokykloje. Kartu
su pradinės mokyklos baigimu, baigiasi ir sustiprinta muzikinė veikla. Kadangi sustiprinto
muzikinio ugdymo programa nėra tęsiama vyresnėse klasėse, norintys muzikuoti vaikai,
renkasi muzikos mokyklą arba papildomą muzikinę veiklą, muzikinius būrelius kitoje
mokykloje ir miesto kultūros centre. Tyrimas atskleidė mokinių suinteresuotumą tęsti šią
veiklą vyresnėse klasėse. Net 73,2% mokinių norėtų tęsti muzikavimą ir toliau, kitoje
mokykloje. Nelankiusiųjų pradinėje sustiprinto muzikinio ugdymo irgi nemaža dalis (59,3%)
mano, jog norėtų muzikuoti.
73,2
25,920,5
25,9
6,3
48,1
0
10
20
30
40
50
60
70
80
norėčiau nežinau nenorėčiau
Lankantys sustiprintą
muzikinį ugdymą
Nelankantys sustiprinto
muzikinio ugdymo
12 pav. Mokinių suinteresuotumas tęsti sustiprinto muzikinio ugdymo veiklą (proc.)
Page 45
45
Gaila, tačiau pagrindinė mokykla nesiima iniciatyvos patenkinti šį mokinių poreikį.
Nėra sukurtos ir patvirtintos veiklos programos, nėra muzikos mokytojo entuziasto, kuris
užsiimtų organizuoti šią muzikinę veiklą.
9 – toje klasėje dauguma aktyvių mokinių pereina mokytis į „Žiburio“ gimnaziją.
Šioje gimnazijoje labai intensyviai vyksta muzikinė veikla. Mokiniai, baigę sustiprinto
muzikinio ugdymo kursą pradinėje mokykloje, išsiugdę taip svarbius muzikinius gebėjimus
(muzikinę klausą, atmintį, ritmo pojūtį) gali puikiai atsiskleisti bet kurioje muzikinės veiklos
srityje. Dažnai jie tampa įvairių respublikinių konkursų ir muzikinių projektų dalyviais ir
nugalėtojais.
64,6
22,226
33,3
9,4
44,4
0
10
20
30
40
50
60
70
norėčiau nežinau nenorėčiau
Lankantys sustiprintąmuzikinį ugdymą
Nelankantys sustiprintomuzikinio ugdymo
13 pav. Mokinių interesas dalyvauti muzikinėje veikloje kituose kolektyvuose (proc.)
64,6 % šių mokinių norėtų ir toliau muzikuoti kituose miesto, rajono, muzikos
mokyklos kolektyvuose. Mokiniai, nuolat muzikavę pradinėje mokykloje, aktyviai
koncertavę, dalyvavę įvairiuose renginiuose neįsivaizduoja savo kasdienybės be muzikos.
Muzikavimas tampa tarsi gyvenimo būdas. Repeticijos, bendravimas, siekimas bendro tikslo,
po to sėkmės, džiaugsmo patyrimas – tai stimulas, kuris skatina ir toliau užsiimti šia veikla.
Muzikavimo tikslas nesiejamas su muzikos profesionalų rengimu. Pagrindinis tikslas
– formuoti mokinio asmenybę, kultūrinę terpę. Vaiko vystymosi periode kultūros funkcijos
yra dvejopos. Pasak, L. Vygotskio, pirmoji – socialinė (tarp žmonių) – interpsichinė, antroji
(asmenybės vidiniame pasaulyje) – intrapsichinė. Dalyvavimas muzikiniame kolektyve
skatina abi funkcijas. Jau nuo trejų metų vaikas siekia kolektyvinio bendravimo. Tai
ypatingai svarbu kriziniu paauglystės laikotarpiu (baigus pradinę mokyklą). Paaugliai
draugus renkasi pagal bendrą veiklos sritį ir interesus. Grupinė priklausomybė, solidarumas,
Page 46
46
tarpusavio pagalba suteikia paaugliui emocinį konfortą ir pusiausvyrą. Neretai tenka stebėti,
kaip kartu muzikuojantys vaikai tampa gerais draugais. Juos suartina ne tik bendros
repeticijos, bet ir bendri emociniai, kūrybiniai išgyvenimai, bendro tikslo siekimas.
Muzikuojant kolektyve formuojasi atsakomybės jausmas, tolerancija, ugdoma bendravimo
kultūra. Pastarasis faktorius (bendravimo kultūra) dažnai nurodomas kaip vienas pagrindinių
muzikos poveikio veiksnių. Jeigu prisimintume šalis, pasižyminčias aukštu visuomenės
muzikinio išprusimo lygiu, tą patį galėtume pasakyti ir apie tos šalies bendravimo kultūrą.
Muzikiniai kolektyvai formuoja sociakultūrinę terpę, daro įtaką mokyklos kultūrinei
aplinkai. Koncertai, buvimas scenoje moko savitvardos, ugdo savigarbą, komunikabilumą,
atsakomybę. Muzikuojant kolektyve, pavienės nesėkmės ne taip pastebimos, ilgainiui stiprėja
vaiko pasitikėjimas ir savitvarda.
Aktyviai muzikuojantiems mokiniams per keturis metus pradinėje mokykloje jau
susiformuoja gan kryptingi ir gilūs muzikiniai interesai. Jie jau turi nemažą muzikinę patirtį.
Todėl, kalbėdami apie ateitį, ją įsivaizduoja taip pat susietą su muzika.
85,8
14,2
24,1
75,9
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Lankantys sustiprintą
muzikinį ugdymą
Nelankantys sustiprinto
muzikinio ugdymo
taip
ne
14 pav. Mokinių ateities vizija: tapti priofesionaliu muzikant (proc.)
S. Kregždė mano, kad profesinių interesų ištakos pastebimos jau ikimokykliniame
amžiuje. Tuo metu pagrindinė vaiko veikla yra žaidimas, taigi ir savo interesus jis išreiškia
žaidimu. Tai laikoma vaiko pažintinių interesų išraiška. Labai svarbu, kad ypatingai
muzikinės užuomazgos būtų plėtojamos ankstyvajame mokykliniame amžiuje. Muzika - tai
ta sritis, kur sugebėjimus būtina pradėti formuoti labai anksti, kaip ir neišvengiamai būtina
anksti formuoti šių interesų kryptingumą. Taipogi kai kurių mokslininkų, muzikantų
biografijos dažnai rodo, kad interesas atitinkamai profesinei veiklai dažnai pasireiškia gana
Page 47
47
anksti. Todėl tyrime atskleistas mokinių interesas, kuris gali būti traktuojamas, kaip
profesinis. Buvo pateiktas klausimas: „Ar norėtum tapti profesionaliu muzikantu (dainininku,
instrumentalistu, kompozitoriumi, muzikos mokytoju)?“ Taip pasiskirstė mokinių interesai:
85,8 % mokinių, lankančiųjų sustiprintą muzikinį ugdymą nori tapti profesionaliais
muzikantais ir tik 14,2 % neturi tokio noro. Nelankančiųjų mokinių nori tapti profesionalais
muzikoje tik 24,1 % ir neturi susidomėjimo šia profesija 75,9 % dalyvavusiųjų apklausoje.
Apibendrinant šį skyriu, galiu teigti, kad sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje
mokykloje ryškiai įtakoja mokinių muzikinių interesų vystymąsi. Empirinio tyrimo rezultatai
akivaizdžiai įrodo, kad mokinių muzikinių interesų efektytviam formavimui didelę reikšmę
turi sustiprintas muzikinis ugdymas. Lyginant šias dvi mokinių grupes (lankančiųjų
sustiprintą muzikinį ugdymą ir nelankančiųjų), matomas didelis muzikinių interesų skirtumas
įvairiose muzikinės veiklos srityse. Mokiniai, kurie keturis metus pradinėje mokykloje
užsiima aktyvia muzikine veikla, pajunta savo muzikinės veiklos rezultatą, įgyja pastovų
muzikinį interesą – stabilų polinkį kryptingai muzikinei veiklai.
Prienų Nemuno pradinėje mokykloje yra sudarytos sąlygos įvairiapusiškai vystytis
mokinių muzikiniams interesams. Tai yra vienas iš muzikinio ugdymo tikslų, kurį įgyvendinti
padeda šie veiksniai:
- muzikos pamokas dėsto tik kvalifikuoti, turintys nemažą darbo patirtį pedagogai;
- periodiškai keliama mokytojų kvalifikacija, dalijamasi metodine patirtimi;
- papildomam ugdymui skiriama pakankamai valandų;
- visas menines – kūrybines idėjas remia mokyklos vadovybė;
- mokinių muzikiniai interesai ugdomi ir plėtojami ieškant įvairių veiklos formų
pamokose ir popamokinėje veikloje.
2.4. Sustiprinto muzikinio ugdymo įtaka tolesniam muzikinių interesų vystymuisi
Siekiant realiai nustatyti, kokią įtaką tolesniam muzikinių interesų vystymuisi turėjo
įgytas sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje, buvo apklausti 6 gimnazijos
mokiniai, kurie šiuo metu mokosi 1 – 4 gimnazijos klasėse (žr. 2 priedas). Jie atvirai atsakė į
klausimus, pasidalino mintimis apie savo dalyvavimą muzikinėje veikloje. Visi apklaustieji
mokiniai teigė, jog sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje padėjo atsiskleisti jų
muzikiniams gabumams, kad vaikystėje patirtas prisilietimas prie muzikos sužadino norą
domėtis muzikine veikla ir toliau. Visi respondentai pripažino ir šiuo metu dalyvaujantys
gimnazijos muzikinėje veikloje.
Page 48
48
Interviu tyrimu buvo siekiama atskleisti muzikinių interesų pastovumą. Ar jie
trumpalaikiai ir besikeičiantys, ar gilūs ir ilgalaikiai. Nustatyta, kad visi apklaustieji nebuvo
nutraukę muzikinės veiklos visą šį laikotarpį: nuo pradinės mokyklos iki vyresniųjų klasių
t.y. gimnazijos. Jie teigia, kad muzikinę veiklą tęsia įvairiuose kolektyvuose, ansambliuose,
choruose. Kalbėdami apie koncertinę veiklą, dalis mokinių teigia, kad koncertuoti tenka
nedažnai, tačiau koncertinė veikla labai patinka. Patinka dalyvauti repeticijose, ruoštis
koncertams. Keletas apklaustųjų mokinių atsakė, kad koncertuoti tenka dažnai 2 -3 kartus per
mėnesį.
Tyrimas atskleidė, kad beveik visi apklaustieji turi vienokių ar kitokių pasiekimų
muzikinėje veikloje. Kaip pasiekimą, mokiniai įvardina muzikos mokyklos baigimą,
dalyvavimą konkursuose ir festivaliuose su mokyklos vokaliniu ansambliu. Viena gimnazijos
mokinė jau 4 kartus dalyvavo respublikiniame Lietuvios Televizijos konkurse „Dainų
dainelė“, „Mažųjų žvaigždžių ringe“ – televizijoje, yra koncertavusi Lenkijoje, Latvijoje.
Dar viena apklaustoji 4 gimnazijos klasės mokinė yra tapusi „Mažojo dangaus“ finalininke,
respublikinio konkurso „Kaunas talent“ laureate, Skriaudžių festivalio „ Iš širdies į širdį“
didžiojo prizo laimėtoja, tarptautinio konkurso „Kaunas talent“ diplomante.
Visi respondentai teigia, jog muzikiniai pasiekimai yra įtakoti sustiprinto muzikinio
ugdymo pradinėje mokykloje. Vaikystėje įgytas muzikinis lavinimas turėjo didelę reikšmę
tolesniam muzikinių gebėjimų išsiskleidimui.
Koncertų lankymas, muzikos klausymas leidžia teigti, jog mokiniams susiformavusi
muzikinė kultūra. Jie lanko koncertus: dainuojamosios poezijos, klasikinės muzikos, hiphopo,
metalo, džiazo... Patinka operečių muzika. Lankosi koncertuose, skirtuose paminėti mūsų
valstybei svarbias datas. Vyresniųjų klasių mokiniai neužsiminė apie mus valdančią
popmuziką, kuri yra pagrindas pradinių klasių mokiniams. Klausoma muzika koncertuose
beveik sutampa su klausoma muzika namuose. Dar kartą paminėtas džiazas, hiphopas,
metalas, klasikinė muzika, taip pat rokas, svingas, šokių muzika, meditacinė muzika. Platus
klausomos muzikos spektras atskleidžia muzikinių interesų platumą, įvairumą. Mokiniams
susiformavęs muzikinis skonis.
Apklausoje dalyvavę mokiniai nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be muzikos. Jie taip
išreiškia savo mintis: „Mano gyvenimas neįmanomas be muzikos. Aš esu muzika, o muzika
esu aš“ (Giedrė). „Be muzikos gyvenimas būtų nykesnis ir nuobodesnis, todėl bandysiu
muziką tame gyvenime išsaugoti“ (Marta).
Apie tai, kokią vietą užima muzika jų gyvenime, mokiniai atsakė: „Galbūt ne tokią
svarbią, kaip profesionalių atlikėjų, bet laisvesnę minutę dažniausiai niūniuoju kokią
įstrigusią dainą ar melodiją, kurią repetuojame su mokyklos ansambliu“ (Virginija).
Page 49
49
„Išskirtinę vietą. Šeima, draugai ir muzika yra pagrindiniai dalykai, kuriems skiriu
pirmenybę. Nutinka ir taip, kad muzika atsiduria pirmoje vietoje“ (Giedrė). Kiti respondentai
teigia, kad muzika užima svarbią ir net svarbiausią vietą jų gyvenime.
Tyrimas atskleidė, kad visi respondentai jau yra įvaldę vieną ar kelias grojimo
muzikos instrumentu technikas.Tai fortepijono gitaros, sintezatoriaus, smuiko, lumzdelio.
Keletas respondentų prisipažino, kad bando muziką kurti ir patys. Tik atlikti ją viešai nėra
drąsu, o kartais nėra galimybių (fonogramų). Kiti, sakosi, kuriantys muziką tik sau.
Siekiant atskleisti ar mokiams formuojasi profesinis muzikinis interesas, buvo
pateiktas klausimas apie įsivaizduojamą ateitį, ar ji bus susijusi su muzikine veikla. Visi
atsakiusieji tvirtino, kad muzikinė veikla juos lydės ateityje. Keletas jų teigė, kad „muzika
visada bus jų gyvenime, tik gal ne tokia aktyvi...“ Apie profesionalų darbą muzikos srityje
galvoja viena gimnazijos moksleivė. Dar keletas atsakiusiųjų tvirtino, kad „ateitis būtinai bus
susijusi su aktyvia muzikine veikla ir be muzikinės veiklos savęs tiesiog neįsivaizduoja...“
Viena repondentė norėtų tapti muzikos mokytoja.
Į klausimą: „Ar interesas muzikai susiformavo vyresnėse klasėse, ar jo pradžią
įžvelgi pradinėje mokykloje?“ Visi respondentai vieningai atsakė , kad susidomėjimo muzika
pradžią įžvelgia laikotarpyje, kai mokėsi pradinėje mokykloje. Viena atsakiusioji teigia: „Esu
laiminga, kad turėjau galimybę lankyti sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas“ (Giedrė).
Buvo įdomu ir svarbu sužinoti, kaip vyresniųjų klasių mokiniai vertina sustiprinto
muzikinio ugdymo užsiėmimus, kuriuos jie lankė vaikystėje. Dabar jie jau turi nemažą
muzikinės veiklos patirtį, todėl labai įdomi jų nuomonė apie muzikinių interesų
susiformavimą. Visi apklaustieji atsakė, jog mano, kad, jeigu jie nebūtų lankę sustiprinto
muzikinio ugdymo pamokų pradinėje mokykloje, jiems galbūt ir nebūtų susiformavęs
interesas muzikinei veiklai. Viena apklaustoji atsakė taip: „ Interesas tikrai būtų silpnesnis.
Vaikystėje nuolat skambėdavo muzika: mokykloje, namuose. Esu įsitikinusi, jog didelę įtaką
turėjo sustiprintas muzikinis ugdymas. Prisilietimas prie dūdelės, dainavimas, be abejo,
išugdė polinkį...“
Ir galiausiai vyresniųjų klasių mokiniai turėjo galimybę patarti pradinių klasių
mokiniams: „ar verta lankyti sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas?“ Pakomentuosiu kai
kuriuos patarimus: „Taip, manau, kad tikrai verta, tai padeda! Pradinuko akiratis prasiplečia,
įgytas muzikinis išsilavinimas padeda tolesnei muzikinei veiklai“ (Paulina). „Žinoma verta.
Vienas rašytojas teigė, jog norint grožėtis meno kūriniu, reikia išmanyti apie meną, o
muzikos kūriniu – apie muziką. Muzikinio skonio lavinimas ugdo asmenybę, o tolesniame
gyvenime ir skonis, ir asmenybė bus svarbūs, net jei ir nebus noro save išreikšti muzikinėje
veikloje“ (Virginija). Dar vienas patarimas: „kuo daugiau dainuoti, muzikuoti, lavinti
Page 50
50
muzikinį skonį, klausą ir t.t.“ (Marta). „Nebijoti klysti, stengtis save realizuoti įvairiose
sferose, ieškoti savęs, bandyti save pažinti. Tai padeda pilnavertiškai save išreikšti
muzikinėje veikloje tiek vyresnėse klasėse, tiek tolimesnėje ateityje. Muzika atveria daugybę
durų, padeda formuoti tikrąsias žmogaus gyvenimo vertybes“(Giedrė).
Šis interviu atskleidė ryškią ir užtikrintą vyresniųjų klasių mokinių nuomonę apie
sustiprintą muzikinį ugdymą. Remiantis tyrimu, galima daryti išvadą, kad sustiprintas
muzikinis ugdymas turėjo didelę įtaką mokinių muzikinių interesų susiformavimui. Tik
vaikystėje patirtas prisilietimas prie muzikos, dalyvavimas aktyvioje muzikinėje veikloje,
padėjo susiformuoti muzikiniams interesams, kurių vedami mokiniai tęsia šią veiklą ir dabar.
Kaip teigia mokiniai, pasiekimai įvairiose muzikinės veiklos srityse taip pat neatsiejami nuo
muzikinio lavinimo pradinėje mokykloje. Gimnazijos moksleivių patarimai pradinukams
leidžia suprasti, kad jie labai vertina tai, ką juose išugdė pradinės mokyklos aktyvi muzikinė
veikla.
Apibendrinant visų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad iškelta hipotezė, jog tik
sustiprintas muzikinis ugdymas gali užtikrinti įvairiapusių muzikinių interesų ugdymo
efektyvumą, pasitvirtino.
Page 51
51
IŠVADOS
1. Pedagoginės, psichologinės literatūros bei švietimo dokumentų analizė atskleidė, kad
pradinių klasių mokinių interesų vystymąsi didžia dalimi įtakoja mokykla. Mokyklai reikia
ne tik sužadinti interesą, bet ir jį palaikyti bei stiprinti ypač tiems dalykams, kurie yra
svarbūs jo kultūriniam, socialiniam ir profesiniam brendimui. Pradinių klasių mokiniai ypač
domisi muzikine veikla. Kad šie interesai netaptų atsitiktiniais, būtina sudaryti sąlygas, kad
tokie siekimai nukryptų į pastovesnių interesų vagą. Ypač sėkmingai formuojasi muzikiniai
interesai tada, kai tikslingai nukreipiami užsiėmimai pradinėse klasėse. Tam reikalingas
sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje.
2. Empirinis tyrimas parodė ryškius pradinės mokyklos mokinių, lankančiųjų sustiprintą
muzikinį ugdymą ir nelankančiųjų, interesų skirtumus. Mokiniams, kurie sistemingai lankė
mizikinius užsiėmimus, susiformavo kryptingi - pastovūs muzikiniai interesai, pereinantys
į stabilų polinkį muzikinei veiklai. Šie mokiniai išsiugdė platų muzikinių interesų ratą
įvairioms muzikinės veiklos sritims.
3. Labai svarbus muzikos mokytojo, kaip interesų žadintojo, palaikytojo ir stiprintojo
vaidmuo.Sudominti mokinius, išjudinti jų muzikinius gabumus, duoti pradinį impulsą
muzikinei veiklai, - reikalinga mokytojo kompetencija, profesinis pasirengimas, netgi
patrauklumas asmeninėmis savybėmis. Labai svarbus pačio mokytojo interesas ir pavyzdys,
ugdant teigiamą nuostatą muzikinei veiklai. Įvairūs bei patrauklūs muzikavimo būdai ir
metodai skatina mokinius užsiimti savarankiška muzikine veikla namuose.
4. Patenkinus vieną interesą, kyla naujų, atitinkančių aukštesnį pažinimo lygį. Atsiranda
poreikis saviraiškai, noras realizuoti savo muzikinius pasiekimus koncertinėje veikloje
savo mokykloje, vėliau ir kituose kolektyvuose. Mokiniams susiformuoja optimalus
interesų lygis, kai jie savo žinias, įgūdžius, mokėjimus, įgytus sustiprinto muzikinio
ugdymo pamokose, kryptingai panaudoja klasės, mokyklos, kolektyvo renginiuose.
5. Tyrimų duomenys atskleidė, kad sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje
ryškiai įtakojo muzikinių interesų susiformavimą. Tai rodo vyresniųjų klasių mokinių
ilgalaikis dalyvavimas muzikinėje veikloje, kuriam davė impulsą pradinis sustiprintas
muzikinis ugdymas. Įžvelgiamas profesinis interesas, kai mokiniai ateities vizijoje savo
veiklą sieja su aktyvia muzikine veikla.
Page 52
52
LITERATŪRA
1. Adomienė M., Barysienė J. Mokinių pažinimo metodai bei metodikos. Vilnius: Lietuvos
pedagogų kvalifikacijos institutas, 1995.
2. Adorno T. The culture industry // Routledge, 2001.
3. Aidarova L., Antropova M. K. Bardinas ir kt. Pradinukas. Kaunas: Šviesa, 1984.
4. Balčytis E. Muzika. Mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms su sustiprintu
muzikos mokymu 1 – 4 klasė. Šiauliai, 1989.
5. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Vilnius, 2003.
6. Bitinas B., Rajeckas V., Vaitkevičius J., Bajoriūnas Z. Pedagogika. Vilnius, 1981.
7. Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas. Pedagoginės
psichologijos įvadas studentams, mokytojams, tėvams. Vilnius, 1996.
8. Bourdieu P., Wascquant J. D. Įvadas į refleksyviąją sociologiją. Vilnius, 2003.
9. Dzenuškaitė S. Mokinių nepamokinės veiklos tobulinimas. Vilnius, 1991.
10. Deliege,I. Musical beginnings. Origins and development of musical
competence, 1996.
11. Edvin, Gordon E., Charls Cameron. Vaiko muzikalumo puoselėjimas. // Gama. 1994.
12. Frohlich B., Matin Klein T., Miertsch H., Wanjura – Hubner CH. Fleitų garsai. Vilnius.
13. Girdzijauskienė R. Bendra mokytojo ir mokinių veikla. // Gama. 1997, Nr. 16.
14. Girdzijauskienė R. Ar lengva būti kūrybiškam? // Gama. 1997, Nr. 18.
15. Girdzijauskienė R. Ritminės klausos lavinimas iki natų. // Gama. 1997, Nr. 20.
16. Gaižutis A. Atverkime tai, kas svarbiausia. // Gama. 1997, Nr. 18.
17. Gage N. L., Berliner D. C. Pedagoginė psichologija. Vilnius, 1994.
18. Gumbytė – Mačiulskienė J. Meninio ugdymo įtaka asmenybės brandai. Mokslinė
monografija. Marijampolė, 2005.
19. Hesse Hermann. Skaitymai minutėms: mintys iš knygų ir laiškų. Kaunas: Trigrama,
2001.
20. International Music education policy symposium (April 17-18, 2004 ).
21. Jarvis P. Mokymosi paradoksai. Kaunas: VDU švietimo studijų centras, 2001.
22. Jovaiša L. Pedagogikos terminai. Kaunas: Šviesa, 1993.
23. Jovaiša L. Edukologijos pradmenys. Šiauliai, 2001.
24. Kievišas J. Meninis ugdymas švietimo institucijoje. Mokymo priemonė I. – Vilnius:
UAB„Ciklonas“, 2007.
25. Kievišas J.. Gaučaitė R. Vaiko veikla meninio ugdymo procese. Šiauliai: Šul – kla, 2000.
26. Kievišas J. Vaiko muzikinė raiška. Šiauliai, 1997.
Page 53
53
27. Krakauskaitė V. Muzikos mokymas 3 – 4 klasėje. Kaunas, 1999.
28. Krakauskaitė V. Muzika mažiesiems. Kaunas, 1994.
29. Krakauskaitė V. Muzikos mokymas I klasėje. Kaunas, 1995.
30. Kregždė S. Profesinių interesų psichologija. Kaunas: Raidė, 1975.
31. Kregždė S. Profesinio kryptingumo formavimosi psichologiniai pagrindai. Kaunas:
Šviesa, 1988.
32. Matonis V. Meninių interesų skirtybės. // Gama 1996, Nr. 14.
33. Matonis V. Muzika. Asmenybė. Kultūra. Vilnius, 1991
34. Mikoliūnienė V. Veiklos perimamumas – svarbus veiksnys ugdytinio asmenybės
tapsmui. Pedagogika, Nr. 28. Vilnius, 1992.
35. Mureika J. Pajaustos mintys. Estetikos virsmas edukologija. Monografija. Vilnius,
2006.
36. Navickienė L., Karalienė S., Navickas A., Piličiauskas A. Grožio ir gėrio link.
Vilnius: Ciklonas, 2007.
37. Pavalkienė B. Kryptingas dainininko vokalinių įgūdžių formavimas. Vilnius: LMA,
2004.
38. Psichologijos atlasas. I tomas. Vilnius: Alma littera, 2001.
39. Psichologijos žodynas. Vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.
40. Rimgailienė Z. Nebereikia atrasti Lietuvos ar išrasti dviračio (Žiūrėta Internete
http://svietimas.takas.lt/il/il.php/st=3&msgid=433).
41. Rinkevičius Z., Gudelis R. Viskas prasideda nuo mokytojo. // Gama. 1993, Nr. 4.
42. Rinkevičius Z., Rinkevičienė R. Žmogaus ugdymas muzika. Klaipėda, 2006.
43. Rinkevičius Z. Muzikos pedagogika. Klaipėda, 1998.
44. Rinkevičius Z. Muzikinis mąstymas ir jo ugdymas mokykloje. Monografija. Klaipėda
KU l – kla, 2002.
45. Seashore C. Ritmo prigimtis. // Gama. 1997, Nr. 17.
46. Stanevičienė I. Instrumentų panaudojimo reikšmė Vilniaus „Minties“ gimnazijos choro
kūrybinėje veikloje. Respublikinė teorinė – praktinė konferencija „Instrumentinis
muzikavimas bendrojo lavinimo mokykloje: vertybinės nuostatos. Vilnius, 2005.
47. Slosar M. Faculty of Education, Ljubljana University, Slovenia. European Conference
for Educational Research 1998, 17-20 September.
48. Shehan P. K. Movement in the Music Education of children.-Indianapolis, Butler
University.
49. Šetikienė A. Dainavimo įtaka vaikui. Šiauliai: ŠU – kla, 2002.
50. Šiuipytė E., Laurutienė V. Dvasinių, meninių vertybių perimamumas ugdant vaiko
Page 54
54
asmenybę. Šiauliai: ŠU l – kla, 2002.
51. Šiuipytė E. Pradinių klasių mokinių etninių vertybių ugdymas lietuvių liaudies
dainomis. Šiauliai, 2007.
52. Šurmaitienė L. Instrumentinis muzikavimas pradinės mokykos muzikos pamokoje
Vilnius, 2005.
53. Švabovič A. Instrumentinio muzikavimo reikšmė vaiko gyvenime. Respublikinė teorinė
– praktinė konferencija. Vilnius, 2005.
54. Varanavičienė L. M. K. Čiurlionio „Jūra“ ir mano jūra. Šiauliai: ŠU l – kla, 2002.
55. Vaitoškienė R. Muzikos pamoka ir meninis ugdymas. Šiauliai: ŠU l – kla, 2002.
56. Velička E. Garsų ir Pavalkienė B. Kryptingas dainininko vokalinių įgūdžių formavimas.
Vilnius: LMA, 2004.
57. Velička E. Garsų ir tylos paslaptys. Muzika I – IV klasėje. Kaunas, 1995.
58. Vitkauskas R., Rinkevičius Z. Būsimųjų muzikos pedagogų nuostatos meninio ir
dvasinio ugdymo atžvilgiu. Pedagogika. T. 85, 2007.
59. Žalalis S. Muzikos instrumentų panaudojimas ugdymo procese. Šiauliai: ŠU l – kla,
2002.
60. Wiggins J. Composition in the Classroom. A tool for teaching // Gama.
1998, Nr. 20.
61. Wilson, F. R. The biology of Music Making. Music and child development. Denver
Conference, 1987.
62. Daily News Tribune (2008, 17 January ).
.
Page 55
55
SANTRAUKA
Lina Suchorukovienė
SUSTIPRINTO MUZIKINIO UGDYMO VAIDMUO FORMUOJANT PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MUZIKINIUS INTERESUS
Sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje sudaro ypatingas sąlygas vaiko
muzikiniam augimui. Tam, kad muzikiniai interesai netaptų trumpalaikiais ir atsitiktiniais,
reikia juos nukreipti į pastovių interesų vagą. Ypatingai sėkmingai formuojasi muzikiniai
interesai tada, kada jų ugdymas tikslingai nukreipiamas žemesnėse klasėse. Tuomet galima
išugdyti mokinių domėjimąsi įvairiažanre muzika.
Šio tyrimo tikslas – įvertinti ir nustatyti, kokią įtaką vaikų muzikiniams interesams
turi sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje. Tyrimo objektas - pradinių klasių
mokinių muzikinių interesų formavimo efektyvinimas. Keliama tyrimo hipotezė, kad tik
sustiprintas muzikinis ugdymas gali užtikrinti įvairiapusių muzikinių interesų ugdymo
efektyvumą.
Tikrinant hipotezę buvo įgyvendinti tokie tyrimo uždaviniai: 1) išanalizuota literatūra
apie interesų, taip pat muzikos interesų ugdymą; 2) atliktas tyrimas ir nustatytas sustiprinto
muzikinio ugdymo pradinėse klasėse efektyvumas, formuojant įvairiapusius vaikų muzikinius
interesus.
Atliekant empirinį tyrimą taikyti šie metodai: anketinė apklausa, aprašomoji statistika,
interviu. Tyrimo metu apklausti Prienų Nemuno pradinės mokyklos, kurioje dirbama pagal
sustiprinto muzikinio ugdymo programą, 2–4 klasių mokiniai: 181 mokinys, lankantis
sustiprintą muzikinį ugdymą ir 54 mokiniai, nepasirinkę šio ugdymo. Interviu tyrimu buvo
apklausti 6 gimnazijos moksleiviai, kurie pradinėje mokykloje mokėsi pagal sustiprinto
muzikinio ugdymo programą. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip mokinių muzikinius
interesus įtakojo sustiprintas muzikinis ugdymas. Lyginamoji analizė padėjo atskleisti ryškius
pradinės mokyklos mokinių, lankančiųjų ir nelankančiųjų sustiprintą muzikinį ugdymą,
interesų skirtumus. Mokiniams, kurie sistemingai lankė muzikinius užsiėmimus, susiformavo
kryptingi, pastovūs muzikiniai interesai, pereinantys į stabilų polinkį muzikinei veiklai. Šie
mokiniai išsiugdė platų interesų ratą įvairioms muzikinės veiklos sritims. Remiantis gautais
tyrimo rezultatais nustatyta, kad sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje ryškiai
įtakojo muzikinių interesų susiformavimą. Tai rodo aukštesniųjų klasių mokinių ilgalaikis
dalyvavimas muzikinėje veikloje.
Tyrimo analizės ir empirinio tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, kad tik sustiprintas
muzikinis ugdymas gali užtikrinti įvairiapusių muzikinių interesų ugdymo efektyvumą.
Page 56
56
Raktiniai žodžiai: interesai, sustiprintas muzikinis ugdymas, pradinė mokykla,
muzikinė veikla.
.
Page 57
57
SUMMARY
Lina Suchorukoviene
HEIGHTED MUSICAL FOSTERING ROLE IN FORMATION
PRIMARY SCHOOL STUDENTS MUSICAL INTERESTS
Heighted musical education in primary school makes very special conditions for
child‘s musical growth. It is necessary to form learner‘s interests, otherwise they can not last
long and be permanent. The earlier the interests are formed, the more successful are the
achievements. In that time the highest level of musical interests are fostered.
The aim of this investigation is to evaluate and to establish the influence in
children‘s musical interests, when they are taught in heighted musical level in primary school.
In the hypothesis it is said that only heighted musical fostering can confirm the efficiency of
versatile musical interests fostering.
During the checking of the hypothesis those tasks were done:1) the literature of
interests , musical interests fostering was analysed; 2) the investigation was made and it was
established the efficiency of heighted musical fostering in formation versatile musical children
interests in primary school.
During the investigation such methods were pointed: questionnaire, statistics
description, interview. The learners of 2- 4 classes took part in investigation. They attend
Prienai Nemunas primary school (there is heighted musical fostering programme). 181 pupils
who are taught by heighted musical fostering programme and 54 students who have not
chosen it were interviewed.
Also 6 students from gymnasium, who previously attended Nemunas school and were
fostered by heighted musical fostering programme were interviewed. The purpose of that
investigation was to find out how heighted musical fostering has influenced students musical
interests. In comparing analysis there were solved the big differences in primary school pupils
interests between those who attend heighted musical fostering lessons and who aren‘t.
Students who permanently attended musical activities have formed very strong directional
musical interests which have grown into stable tendency to musical activity.
Those pupils have got a wide range of musical interests in the various musical
activities. According to the results of the investigation it was established that heighted
musical fostering in primary school had a huge influence in forming musical interests.
The oldest students permanently attended to musical activities. Also some students think
about music as a future career.
Page 58
58
The analysis and the results of the investigation have confirmed the hypothesis
that only heighted musical fostering can prove the efficiency of heighted musical fostering in
formation versatile musical interests.
Key words: interests, heighted musical fostering, primary school, musical activities.
Page 59
59
PRIEDAI 1 priedas
Mieli mokiniai, šia anketa siekiama išsiaiškinti, kaip jūsų muzikinių interesų ugdymą aktyvina sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje. Gauti duomenys bus panaudoti magistro darbo rašymui. Anonimiškumas garantuojamas. ANKETA
1. Kurioje klasėje mokaisi? a) antroje; b) trečioje; c) ketvirtoje.
2. Kokia tavo lytis? a) berniukas; b) mergaitė.
3. Ar tau patinka muzikos pamokos? a) patinka; b) nelabai; c) nepatinka.
4. Ar lankai sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas? a) taip; b) ne.
5. Kodėl lankai sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas? a) nes nori išmokti dainuoti; b) nes nori išmokti groti fleita; c) nes tau patinka muzikinė veikla; d) nes tau patinka muzikos mokytoja; e) nes lanko tavo draugai; f) nes taip nori tavo tėvai.
6. Ar tau svarbu išmokti dainelę arba muzikos kūrinėlį kuo geriau, ar tik šiaip sau? a) svarbu; b) nelabai svarbu; c) nesvarbu.
7. Ar nori išmoktą dainelę ar muzikos kūrinėlį atlikti koncerte? a) noriu; b) kartais; c) ne.
8. Ar bandai namuose tau patikusį kūrinėlį pagroti muzikos instrumentu? a) bandau; b) kartais; c) ne.
9. Ar bandai pats namuose sukurti savo melodiją, panašią į patikusią dainelę? a) bandau; b) kartais; c) ne.
10. Ar dažnai klausaisi muzikos namuose? a) kiekvieną dieną; b) retai; c) niekada.
Page 60
60
11. Ar lankai koncertus? a) dažnai; b) kartais; c) retai; d) niekada.
12. Ar norėtum lankyti muzikos mokyklą? a) taip; b) ne.
13. Ar norėtum išmokti groti kokiu nors muzikos instrumentu? a) taip; b) ne.
14. Ar pritari teiginiui: tam, kad gautum daugiau muzikos žinių ir įgūdžių reikalingas sustiprintas muzikinis ugdymas ?
a) taip; b) iš dalies;
c) ne. 15. Ar norėtum sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas lankyti vyresnėse klasėse ar
kai baigsi pradinę mokyklą? a) norėčiau; b) nežinau; c) nenorėčiau.
16. Ar norėtum, baigęs pradinę mokyklą, dalyvauti muzikinėje veikloje kituose kolektyvuose (kitoje mokykloje, mieste, rajone)?
a) norėčiau; b) nežinau; c) nenorėčiau.
17. Ar norėtum tapti profesionaliu muzikantu? a) taip; b) ne.
DĖKOJU UŽ ATSAKYMUS
Page 61
61
2 priedas
Gerb. moksleiviai, Jūsų pateikti atsakymai bus panaudoti tyrimams, todėl Jūsų nuomonė labai svarbi. Atsakymų anonimiškumas garantuojamas. Ačiū už nuoširdžius atsakymus. 1. Kurioje gimnazijos klasėje mokaisi?
2. Ar lankei pradinėje mokykloje sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas?
3. Kaip manai, ar sustiprintas muzikinis ugdymas padėjo vystytis tavo
muzikiniams gabumams?
4. Ar sustiprintas muzikinis ugdymas pradinėje mokykloje sužadino tau norą domėtis muzikine veikla?
5. Ar šiuo metu dalyvauji savo mokyklos ar kito kolektyvo muzikinėje
veikloje?
6. Ar pradėtą muzikinę veiklą pradinėje mokykloje buvai nutraukęs, ar ji tęsiasi visą šį laikotarpį?
7. Ar dažnai koncertuoji, ar tau tai patinka?
8. Ar turi pasiekimų muzikinėje veikloje? Kokie jie?
9. Kaip manai, jeigu būtum nelankęs sustiprinto muzikinio ugdymo pamokų pradinėje mokykloje, ar tau būtų pavykę pasiekti aukštų muzikinės veiklos įvertinimų?
10. Ar lankai koncertus? Kokius?
11. Ar dažnai klausaisi muzikos? Kokios?
12. Ar įsivaizduoji savo gyvenimą be muzikos?
13. Kokią vietą tavo gyvenime užima muzika (daina)?
14. Ar groji kokiu nors muzikos instrumentu? Jei taip, kas paskatino mokytis groti? 15. Gal bandai kurti muziką pats ir ją atlikti?
16. Kaip įsivaizduoji savo atetį: ar ji bus susijusi su aktyvia muzikine veikla?
17. Ar norėtum tapti profesionaliu muzikantu, muzikos mokytoju?
18. Kaip manai, ar tavo interesas muzikai susiformavo vyresnėse klasėse, ar jo
pradžią įžvelgi pradinėje mokykloje?
Page 62
62
19. Kaip manai, jeigu būtum nelankęs sustiprinto muzikinio ugdymo
pradinėje mokykloje, ar būtų tau susiformavęs interesas muzikinei veiklai?
20. Ką patartum pradinukui? Ar verta lankyti sustiprinto muzikinio ugdymo pamokas pradinėje mokykloje, kad galėtum pilnavertiškai save išreikšti muzikinėje veikloje vyresnėse klasėse?
DĖKOJU UŽ ATSAKYMUS