Studentų latvių korporacija Didžiojo (Lietuvos) universitete ir ...6 Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė 1922–2002. Kaunas, 2002. 7 Chr. Giordano, Etniškumas,

187

STRAIPSNIAI

KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

Kaunui XX a. pirmoje pusėje tapus sostine, nors ir laikinąja, tautinė jo gyventojų įvairovė ne

mažėjo, bet priešingai – didėjo, kartu didėjant lietuvių procentui kitataučių miesto gyventojų atžvilgiu. Tai vis nemenkas savita magija dvelkiančio žodžio „sostinė“ nuopelnas. Kaip vieną iš tokių ne visai tradicinių tautinių Kauno miestiečių grupių galėtume išskirti latvius.

Kaune latviai pastebimi nuo XIX amžiaus, dalis jų tarnavo Kauno tvir-tovėje, dalis dirbo vietinėse pramonės įmonėse. Sunku palyginti – padaugėjo Kaune latvių tautybės gyventojų ar sumažėjo po Pirmojo pasaulinio karo, tačiau Kauno mieste pagal 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenis gyveno: 54 520 lietuviai, 25 044 žydai, 4 193 lenkai, 2 914 rusai, 3 269 vokiečiai, 171 baltgudžiai, 123 latviai – Lietuvos piliečiai, 115 kiti1. Latviai, gyvendami greta lietuvių, pasižymėjo nekonfliktišku būdu, tad neįėjo į lietuvių sąmonę kaip ryš-kūs lietuvių tautosakos personažai. Tarpukaris – tai laikotarpis, bene ryškiau-siai pažymėtas baltų tautų suartinimo idėjos. Į šį su(si)artinimo propagavimą buvo įtrauktos tiek abiejų valstybių intelektualų pajėgos nuo studentijos iki profesūros, tiek mažumos teisėmis besivadovaujančios tautinės bendruomenės abiejose valstybėse, pagaliau ir abiejų valstybių vyriausybių atstovai. Prie ben-dros lietuvių ir latvių tautų ateities vizijos sukūrimo prisidėjo lietuviai, gyvenę Latvijoje, ypač Rygoje, ir latviai, gyvenę Lietuvoje, ypač Kaune. Apie Rygos lietuvius žinoma daugiau nei apie Kauno latvius. Tai natūralu, nes Ryga per šimtmečius pajėgė pritraukti įvairesnes ir gausesnes visuomenės grupes. Tuo

Vilma AKMENYTĖ Studentų latvių korporacija „Sidrabenia“ Vytauto Didžiojo (Lietuvos) universitete ir Lietuvos latvių bendruomenėje 1927–1938 m.: tapatumo skirtumai

1 1923 m. visuotinis gyventojų surašymas, b. m., p. XXXVIII-XXXIX.

STRAIPSNIAI

188 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

tarpu Kaunas, trumpam tapęs sostine, taip pat pareiškė pretenzijas į kultūrinio, politinio, ekonominio centro teises ir šias pretenzijas realizavo. Tokiame kon-tekste pradėjo formuotis Kauno latvių bendruomenės struktūra, kuriai pradžią davė universitete veikusi studentų latvių korporacija „Sidrabenia“.

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti studentų latvių korporacijos „Sidrabenia“ veiklą 1927–1938 m. Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universitete. Chronologines ribas padiktavo oficialus korporacijos veiklos laikotarpis nuo jos įregistravimo iki likvidavimo2. Vengiant painiavos, Lietuvos universitetas bus vadinamas Vytauto Didžiojo vardu. Latvių studentų skaičius universitete nebuvo žymus, tiesiog proporcingas latvių, gyvenančių Kaune, skaičiui. Uni-versiteto studentai latviai negalėjo konkuruoti su daug skaitlingesniais, aiškiau galinčiais išsiskirti kitų tautybių studentais ir jų studentiškomis organizacijo-mis: žydų, lenkų, rusų, taip pat ir lietuvių. Tad kiek koreguojami ir uždaviniai – bus siekiama: a) apžvelgti „Sidrabenios“ steigimosi aplinkybes, b) aptarti jos veiklos pobūdį ir formas, c) atskleisti šios korporacijos santykius su universiteti-ne bei Lietuvos latvių tautine bendruomene, apžvelgiant anuometinės Lietuvos centro ir periferijos reikšmę šios tautinės bendruomenės formavimuisi.

Apie Vytauto Didžiojo universiteto latvių studentų korporaciją „Sidrabe-nia“ yra išlikę nedaug žinių. Lietuvos Centriniame valstybės archyve, Vytauto Didžiojo universiteto fonde, saugoma šios korporacijos byla3, kurioje sukaupti duomenys apie jos steigimą bei ataskaitos universiteto senatui apie korporacijos veiklą, narius bei valdybos sudėtį. Deja, tenka pripažinti, jog ši korporacija ne-buvo iš tų, kurios pavyzdingai tvarkė dokumentaciją. Korporacijos tikslus gali apibrėžti išlikęs statutas. Tačiau skaitant šią bylą atrodo, jog korporacijos veikla apsiribojo arbatos vakarėlių, paskaitų, literatūros vakarų organizavimu, nedeta-lizuojant, nei kur organizuota, nei kas juose dalyvavo. Tačiau, nepaisant visų šių trūkumų, iš atskirų nuotrupų galima susidaryti bendrą „Sidrabenios“ veiklos žemėlapį. Apie tai informacijos teikia toje pat plotmėje veikusios Lietuvos latvių draugijos, susirašinėjimas su šiomis draugijomis arba gana skurdi informacija, aptikta ano meto periodinėje spaudoje, susijusi su šios korporacijos bendradar-biavimu su kitomis Vytauto Didžiojo universiteto korporacijomis. Šiuo atveju taip pat nėra ypač iškalbingi ir tarpukariu leisti Vytauto Didžiojo universiteto leidiniai ar universiteto veiklai nušviesti skirti istorikų darbai. P. Čepėno veika-le „Lietuvos universitetas 1579–1803–1922“ latvių korporacija pristatoma taip: „Studentų Latvių Korporacija „Sidrabenia“ (įregistruota 1927 I 20). Ji rūpinosi savo narių tautiniais ir akademiniais reikalais ir palaikė glaudžius santykius su lie-tuvių studentų organizacijomis bei propagavo latvių-lietuvių tautų vienybę.“4 Iš esmės tai Vytauto Didžiojo universiteto antrųjų penkerių veiklos metų apy-

2 Latvijos karo muziejuje saugoma informacija apie latvių korporaciją „Sidrabenia“, veikusią emigracijoje, ten pat saugoma ir šios korporacijos korporanto kepuraitė.

3 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA), f. 631, ap. 2, b. 41. 4 Lietuvos universitetas 1579–1803–1922, red. P. Čepėnas, Chicago, 1972, p. 645.

Vilma AKMENYTĖ

189KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

skaitoje pateikto teksto pažodinis atkartojimas5. Leidinyje aptariamos Vytauto Didžiojo universitete tuo metu veikusios organizacijos, greta ideologinio, tau-tinio pobūdžio sambūrių minimi ir bendrojo pobūdžio būreliai. Neiškalbingas apie studentų organizacijas ir leidinys, skirtas Vytauto Didžiojo universiteto jubiliejui „Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė 1922–2002“6. Tiesa, didesniosios studentų korporacijos yra susilaukusios istorikų dėmesio, tačiau greta jų įdomu patyrinėti ir ne tokias skaitlingas studentų organizacijas, – viena iš jų minėtoji studentų latvių korporacija „Sidrabenia“, kurios veikla leidžia kalbėti apie skirtingą tapatumo reprezentavimą akademinėje bendruo-menėje ir Lietuvos latvių bendruomenėje.

Po Pirmojo pasaulinio karo susiformavus nepriklausomoms Lietuvos ir Latvijos valstybėms, jų visuomenės nariams iškilo bendras reikalas apibrėžti save tautybės požiūriu. Žinoma, tai buvo besitęsiančio proceso išdava, kuri rei-kalavo prisiimti politinio lojalumo įsipareigojimus, t. y. pripažinti save vienos ar kitos valstybės politinės bendruomenės nariu – priimant pilietybę. Piliety-bės priėmimas savo ruožtu sąlygojo teisių ir pareigų priėmimą vienai ar kitai valstybei. Pilietybės ir tautybės nesutapimas arba sutapimas sąlygojo skirtingą tautinio tapatumo modelio formavimą. Todėl tautinis tapatumas yra daugias-luoksnis darinys, kuris apima tiek kultūrines, tiek politines reikšmes. Tautinės mažumos formavimasis taip pat priklauso nuo tautinės daugumos požiūrio ir santykio su valstybine tautine bendruomene (Lietuvos latvių atveju su lietu-viais). Taigi galėtume išskirti esminius tautinio identiteto sudėtinius elementus: kalbą, religiją, pilietinę priklausomybę. Priklausomai nuo įvairiai traktuojamų šių elementų ir įvairiai naudojamų šių elementų kombinacijų, susiformuoja tautinė bendruomenė. Lietuvos latvių atžvilgiu labai svarbus tapatumo kons-travimo elementas yra santykis su Latvija, jos kultūra, politine bendrija bei su Lietuva ir jos kultūra bei pilietine bendruomene. Be to, iškyla dar vienas reikš-mingas faktorius – kartų klausimas ir jų tapatumo modeliai.

Pastaruoju metu pabrėžiama, kad baigtinis etniškumas yra etnologų „konstrukcija“, nes savaime toks reiškinys neegzistuoja. Tarpukariu akcentuo-tas tautinių bendruomenių etniškumas taip pat buvo pristatomas kaip baigtinis tapatumo elementų suliejimas. Viena iš esminių tarpukario tautinių bendruo-menių diskurso temų buvo pakankamai mistiška sąvoka – „tautos dvasia“. Et-niškumas, kuriuo remiasi tautiškumas, atsiranda dirbtiniu būdu, šiame procese didžiausias vaidmuo tenka „nešėjams“7. Dirbtinai suformuluotas ir natūraliai priimtas tautinio identiteto modelis būna apibūdinamas arba apibendrinamas

5 Vytauto Didžiojo Universitetas. Antrųjų penkerių veikimo metų (1927.II.16 – 1932.IX.1) apy-skaitaKaunas, 1933, p. 482; taip pat J. Slapšinskas, V. D. Universiteto studentų gyvenimas. Orga-nizacinės veiklos bruožai 1922–1932, Kaunas, 1933, p. 38.

6 Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė 1922–2002. Kaunas, 2002. 7 Chr. Giordano, Etniškumas, tauta, nacionalizmas: terminai ir apraiškos, Etniškumo studijos:

teoriniai samprotavimai ir empiriniai tyrimai, Vilnius, 2000, p. 9.

STRAIPSNIAI


tokiomis skambiomis frazėmis kaip „tautos dvasia“, „latviška dvasia“, turinčio-mis stiprų romantinį užtaisą. Beje, šios sąvokos vartotos tarpukario Lietuvos latvių bendruomenėje buvo suprantamos kaip duotybė, jos vargiai buvo ginčy-tinos, mat tokią „ginčo prabangą“ galėjo sau leisti didžiosios tautinės bendruo-menės. Tačiau priklausymą vienai ar kitai tautinei bendruomenei bei santykį su tokia tautine bendruomene buvo galima išreikšti dalyvavimu arba nedalyva-vimu tautinės bendruomenės veikloje.

Pažvelkime, kaip Vytauto Didžiojo (Lietuvos) universiteto latvių studen-tų korporacijos „Sidrabenia“ nariai reprezentavo tautiškumą universitete ir už universiteto ribų.

Latviai Vytauto Didžiojo universitete

1930–1931 m. buvo priskaičiuojama iki 80 studentiškų organizacijų, tuo metu veikusių Vytauto Didžiojo universitete. Pagal anuomet pasirinktą grupavimą jos buvo suskirstytos į 24 korporacijas, 11 fakultetinių organizacijų, „5 – idėjinės ir kitos su idėjiniais siekimais“, likusios pavadintos tautinių mažumų organizacijomis. Savo ruožtu tautinių mažumų organizacijos pagal priklausomybę vienai ar kitai tautybei buvo skirstomos: žydų – 13, lenkų – 3, rusų – 2, latvių – 2, vokiečių – 18. Tą patį, t. y. VDU vei-kusias 2 latvių studentų organizacijas savo straipsnyje nurodo ir S. Kaubrys bei D. Pugačiauskienė9. Analizuojant studentų organizacijas 1922–1940 metais, taip ir nepavyko aptikti antrosios (greta „Sidrabenios“) latvių studentų orga-nizacijos. Tenka manyti, jog tai buvo vienintelė studentų latvių organizacija, tarpukariu veikusi Vytauto Didžiojo universitete. Galėtų būti keletas paaiški-nimų, kodėl dar tarpukariu universiteto pateiktose ataskaitose buvo nurodytos dvi latvių studentų organizacijos ir kaip ši klaida įsivėlė istoriografijon. Gal tai tiesiog korektūros klaida, vėliau atkartota istoriografijoje, o gal neįsigilinus buvo sutapatintos Lietuvos latvių ir Latvijos lietuvių studentų organizacijos, tuo pačiu metu veikusios universitete. Vertėtų plačiau aptarti universiteto stu-dentiškų organizacijų latviškąjį aspektą.

Vytauto Didžiojo universitete (prieš tai Lietuvos universitete) veikė net keletas organizacijų, kurių tiksluose vienaip ar kitaip atsispindėjo lietuvių ir latvių vienybės idėjos propagavimas. Šias organizacijas pagal dominuojančią jų narių etninę priklausomybę būtų galima suskirstyti į kelias kategorijas: a)

8 Vytauto Didžiojo universitetas 1930–1931 mokslo metais, Kaunas, 1931, p. 111. 9 S. Kaubrys, D. Pugačiauskienė, Studentų ateitininkų korporacijos Lietuvos (Vytauto Didžiojo)

universitete, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos 70-metis, Ka nas, 1993, p. 224.

Vilma AKMENYTĖ

191KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

Latvijos lietuvių (Lietuvos lietuvių studentų draugija veikė 1926–1930 m.), b) Lietuvos latvių („Sidrabenia“ veikė 1927–1938 m.), c) Lietuvos lietuvių (Lietu-vių Latvių Vienybės akademinė sekcija, įkurta 1930 m., XX a. ketvirtajame de-šimtmetyje buvo perorganizuota į baltų akademinę vienybę „Baltija“, taip pat šiai kategorijai priskirtinos ketvirtajame dešimtmetyje susikūrusios korporacijos „Fraternitas Baltiensis“ ir „Virginie Baltiensis“). Nestebina, jog šių organizacijų daugumą sudarė lietuviai, tačiau stebina jų sutapatinimas su latviais. Galima daryti prielaidą, jog organizacijos buvo lengviau atpažįstamos pagal veiklą, o ne pagal jos narių etninę sudėtį. Tačiau šioje vietoje kiltų klausimas – kodėl buvo nurodytos dvi, o ne, pavyzdžiui, trys latvių studentų organizacijos?

Ganėtinai specifiška, trumpai veikusi, buvo studentų organizacija, vienijusi Latvijos lietuvius, studijavusius tuometiniame Lietuvos universitete – tai Latvi-jos lietuvių studentų draugija, įregistruota 1926 m. gruodžio 9 d. Likviduota 1930 m. birželio 2 d. Uždarymo pretekstas – draugija neatitinka universiteto statuto keliamų reikalavimų10, be to, nėra veikli11. 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto studentų informaciniame leidinyje „Alma Mater. Mūsų universitetas ir jo studentija“, greta išsamesnio kai kurių studentų organizacijų pristatymo, yra pateiktas sąrašas tų organizacijų, kurios apie savo veiklą informacijos nesuteikė, tarp jų minimos: Latvijos lietuvių studentų draugija bei latvių studentų korpo-racija „Sidrabenia“12. Įdomu, jog tuometinis Lietuvos universitetas ėmėsi globoti Latvijos lietuvius, o jau XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Švietimo ministerijos lygmeniu buvo priimtas sprendimas tokiomis pat teisėmis į Vytauto Didžiojo universitetą priimti stojančiuosius, baigusius mokslus Latvijoje, kaip ir stojan-čiuosius, pagrindinį išsilavinimą įgijusius Lietuvos mokymo įstaigose. Latvijos lietuvių studentų draugijos įstatai skelbė: „[...] Tikslai ir veikimas: a) apjungti Latvijos lietuvius, studijuojančius LU, b) palaikyti ryšius su Latvijoj gyvenančiais lietuviais, c) teikti savo nariams visokeriopą pagalbą, kelti jų dvasinį išsilavinimą ir rūpintis jų medžiaginiais reikalais. Tam tikslui draugija: a) teikia informaciją apie Lietuvos universitetą ir kitas aukštojo mokslo įstaigas (įstojimo tvarką ir t.t.) Latvijoj gyvenančiam lietuvių jaunimui, b) prisideda prie Latvijos lietuvių kultū-rinio darbo, c) rengia paskaitas, ekskursijas, vakarus ir t.t., d) leidžia leidinius, e) steigia kursus, skaityklas, knygynus. [...]“13. Tačiau šiame tekste neužsimenama apie studentų latvių įtraukimą į organizacijos veiklą. Tikėtina, jog šios studen-tų draugijos nariai po organizacijos likvidavimo prisijungė prie Lietuvių Latvių Vienybės akademinės sekcijos. Vienas tokių dalyvavusių abiejų draugijų veikloje buvo Justas Paleckis, beje, vienas aktyviausių Lietuvių Latvių Vienybės akademi-nės sekcijos narių. Vertėtų trumpai aptarti šią akademinę sekciją.

10 Per mažas narių skaičius, 1929 m. ši draugija turėjo apie 14 narių. Žr. Latvijos lietuvių studentų draugijos raštas LU rektoriui, 1929 m., LCVA, f. 631, ap. 2, b. 27, l. 5.

11 VDU Senato raštas Latvijos lietuvių studentų draugijai, 1930 m. birželio 2 d., ten pat, l. 1. 12 Alma Mater. Mūsų universitetas ir jo studentija., red. A. Šatas, Kaunas, 1930, p. 119. 13 LU Latvijos Lietuvių Studentų Draugijos Įstatai, 1926 m., LCVA, f. 631, ap. 2, b. 27, l. 8.

STRAIPSNIAI


Lietuvių Latvių Vienybės akademinė sekcija įsteigta apie 1928 m., jos tikslas buvo palaikyti santykius su latvių akademinių jaunimu: „Mūsų jaunųjų vienybiečių idealas parengti dirvą būsimai Lietuvos ir Latvijos Sąjungai.“14 Šioji sekcija tapo Lietuvių Latvių Vienybės draugijos15 Kaune tęsiniu akademiniuose jaunimo sluoksniuose. Akademinę sekciją rėmė prof. E. Volteris, Lietuvių Lat-vių Vienybės draugijos pirmininkas. Ši studentų organizacija svariai prisidėjo prie lietuvių ir latvių akademinio jaunimo suartinimo abiejose valstybėse, reng-dama paskaitas, diskusijas, ekskursijas, latvių studentų chorų koncertus Kau-ne16 bei lietuvių studentų chorų Latvijoje. Tikriausiai didžiausias šios sekcijos nuopelnas – universitete suorganizuoti latvių kalbos kursai. Jos iniciatyva Lie-tuvos universitete 1929–1930 m. buvo mokoma latvių kalbos, beje, tai buvo vienas iš Lietuvių Latvių Vienybės draugijos programinių tikslų. Apie trijų mė-nesių latvių kalbos kursus, rengtus organizacijos, jau pakeitusios pavadinimą į studentų Baltų akademinę Vienybę „Baltija“ 1935 m. buvo informuojama stu-dentų spaudoje17. Nepaisant tokios veiklos, „Lietuvių Latvių Vienybės Sekcija (įst. 1930.V.28) taip pat didesnio gyvumo neparodė.“18, taip šį studentų sam-būrį apibūdina 1933 metų universiteto leidinys, skirtas universiteto antrųjų penkerių metų veiklos apžvalgai. Paradoksalu, bet būtent prie šios struktūriškai pasikeitusios organizacijos 1938 m. bus prijungta ar prisijungs studentų latvių korporacija „Sidrabenia“. Dar 1936 m. studentų vienybė „Baltija“ persiorgani-zavo į atskirų sekcijų sąjungą, kurioje buvo numatyta apjungti: lietuvių-latvių vienybės akademinę sekciją, taip pat lietuvių-švedų, lietuvių-estų akademines sekcijas ir kitas panašias struktūrines dalis19.

14 Alma Mater, Mūsų..., p. 99. 15 Lietuvių Latvių Vienybės draugijos formalia pradžia galima būtų laikyti Rygoje 1921 m. įsteigtą

Latvių Lietuvių Vienybės draugiją. Bendradarbiaujant Rygos Latvių Lietuvių Vienybės draugi-jai, 1923 m. Kaune buvo įsteigta Lietuvių Latvių Vienybės draugija. Lietuvių Latvių Vienybės draugijos veiklą galima skirti į tris veiklos barus: kultūrinį bendradarbiavimą, tautinių mažumų interesų atstovavimą ir reakciją į tarpvalstybinius santykius. Kultūrinis veikimas reiškėsi vieny-bės idėjos propagavimu spaudoje, radijuje, skleidžiant informaciją apie abiejų tautų kultūros, istorijos, visuomenės ypatybes. Vienas iš šios veiklos aspektų buvo knygų vertimas ir leidimas, latvių spaudos platinimas, mainų skatinimas tarp mokslininkų, menininkų, profesinių organi-zacijų atstovų. Abi draugijos buvo tapusios savitomis tautinių mažumų lietuvių Latvijoje, latvių Lietuvoje ambasadomis, rūpintasi švietimo, susisiekimo lengvatomis. Kauno Vienybės draugija pasiekė, jog į draugijų svarstymus būtų įtrauktas Vilniaus ir Vilniaus krašto lietuvių klausi-mas. Abi draugijos reaguodavo į nenaudingų tarpvalstybinių sutarčių pasirašymą bei oficialiųjų valdžios atstovų pasisakymus, kurie galėjo aptemdyti abiejų tautų vienijimo darbą. Iš esmės draugijos veikė kaip įtemptus tarpvalstybinius santykius švelnintis faktorius. Bet kuriuo atveju buvo pabrėžiama, jog kiekvienos iš valstybių vyriausybių politika neturi daryti įtaką draugijų veiklai. Plačiau žr. Vilma Akmenytė, Latvių tautinė mažuma Lietuvoje 1918–1940 m.: Lietuvos ir Latvijos tarptautinių santykių įtakos, VDU magistro tezės, Kaunas, 2004, p. 64–86.

16 Alma Mater, Mūsų..., p. 99–100.17 Latvių kalbos kursai, Akademikas, 1935, Nr. 2(38), p. 56. 18 Vytauto Didžiojo Universitetas. Antrųjų penkerių..., p. 486. 19 Lietuvių ir švedų akademikų bendradarbiavimas, Akademikas, 1936, Nr. 13-14(69-70), p.

290.

Vilma AKMENYTĖ

193KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

Apskritai galima konstatuoti buvus aktyvų VDU studentų korporacijų bendradarbiavimą su Latvijos universiteto korporacijomis. Taip pat derėtų pri-siminti SELL sąjungą ir jos kontekste Pabaltijo studentų atstovybių bei organi-zacijų bendradarbiavimą20. Dar dvi studentiškos organizacijos, t. y. „Fraternitas Baltiensis“ ir „Virginie Baltiensis“ veikė toje pačioje plotmėje kaip ir studentų vienybė „Baltija“, tačiau jų veikla buvo ryškesnė. Abi „Baltiensis“ korporacijos organizuodavo Latvijos nepriklausomybės šventės minėjimus Vytauto Didžio-jo universitete kartu su lietuvių korporacija „Romuva“, kuriuose dalyvaudavo Latvijos pasiuntinybės atstovai, universiteto profesūra bei kviestieji svečiai iš Latvijos universiteto. Vienas iš reikšmingesnių tokio bendradarbiavimo pa-vyzdžių – 1938 m. lapkričio 26 d. įvykęs korporacijų „Fraternitas Baltiensis“ (VDU) ir „Fraternitas Livonica“ (Latvijos universitetas) draugiškumo sutarties pasirašymas21, kuris sutapo su ketverių metų „Fraternitas Baltiensis“ gyvavimo sukaktim.

Vertėtų paminėti, jog Vytauto Didžiojo universitetas palaikė graudžius santykius su Latvijos universitetu, dažnai apsikeisdavo studentų ir kviestinių lektorių vizitais, kai kurie Latvijos universiteto profesoriai tapo Vytauto Di-džiojo universiteto garbės daktarais ir atvirkščiai – VDU profesoriai paskelbti Latvijos universiteto garbės daktarais.

Galima pažvelgti, kaip šiame universiteto veiklos kontekste atrodė latvių studentų korporacija „Sidrabenia“.

„Sidrabenios“ korporacijos kontūrai jos statute

Latvijoje leistame žurnale „Magazina“ buvo rašoma: „[...] miestuose gyvenantys latviai, kurių egzistencija daugiausia priklauso nuo valstybės galios ir valdančiosios tautos geranoriškumo, lieka visiš-kai abejingi nacionaliniu požiūriu – visuomeniniame gyvenime. Kai kurie net mano, jog naudingiau slėpti savo tautybę, todėl linkę save net dokumentuose nurodyti lietuviais.“22 Tai tik parodo, jog net ir negausios tautinės mažumos

20 SELL Pabaltijo studentų sąjunga, kurios pavadinimas sudarytas iš pirmųjų į ją įeinančių valsty-bių pavadinimų raidžių (Suomi Esti Latvija Lietuva). Žr. SELL. Lietuvių enciklopedija, T. 27, Bostonas, 1962, p. 227.

21 Draugiškumo sutarties pasirašymo iškilmėse dalyvavo korporacijos „Fraternitas Baltiensis“ šefas Kauno m. burmistras A. Merkys (taip pat ir Lietuvių Latvių Vienybės draugijos pirmininkas), Latvijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras Lietuvai L. Sėja, Estijos pasiuntinys A. Warma, gen. V. Nagius-Nagevičius, VDU prorektorius prof. J. Blažys ir kt. Taip pat, be „Fra-ternitas Livonica“ atstovų, dalyvavo ir Estijos korporacijos „Rotalia“ atstovai. Žr. Fraternitas Baltiensis korp. pasirašė draugiškumo sutartį su korp. Fraternitas Livonica, Akademikas, 1938, Nr. 19-20(115-116), p. 427.

22 Latvieši ārzemēs. Lietuvas latvieši. Magazina, 1935, Nr. 173, lpp. 7.

STRAIPSNIAI


susidurdavo su motyvacijos stoka telkiant bendraminčius į tautiniu pagrindu formuotas organizacijas. Kaune gyvenusių latvių tapatumas buvo daugias-luoksnis, ir tai natūralu, nes etninis tapatumas yra tik viena iš asmens tapatumo sudėtinių dalių. Pirmoji Kaune įsisteigusi latvių draugija buvo „Sidrabenia“, pavadinta pagal herojiškos XIII a. žiemgalių pilies Sidrabenes vietovardį. Kor-poracijos „Sidrabenia“ įstatai buvo įregistruoti 1927 m. sausio 20 d. Apie jos veiklos pradžią gana plačiai buvo informuota akademinė bendruomenė.

Akademinė korporacija – tai studentų organizacija, sudaryta ideologi-niu, profesiniu, etiniu ar kitu pagrindu ir veikianti universiteto statuto ribose. Korporacija, be kitų uždavinių, rūpinasi savo narių visuomeniniu, moraliniu auklėjimu bei jų ekonomine būkle. Lietuvos ir kai kurių kitų kraštų studentų korporacijų nariai turi uniformas (spalvotas kepures ir juostas)23 – tai dažniau-siai aptinkamas studentiškųjų korporacijų apibrėžimas.

Latvių studentų korporacija „Sidrabenia“ oficialiai veiklą pradėjo 1927 m. sausio mėn., kai Lietuvos universiteto Senato posėdyje buvo patvirtintas šios korporacijos statutas24. Šiame statute užfiksuoti „Sidrabenios“ tikslai:

a) Organizuoti visus Lietuvos Universiteto klausytojus latvius.

b) Platinti baltų-aisčių tautų vienybės idėją ir nagrinėti jų praeitį ir kultūrą.

c) Susipažinti ypatingai su latvių tautos istorija, kalba ir literatūra.

d) Kelti korporacijos narių tarpe kultūrinį ir fizinį išsilavinimo laipsnį.

e) Auklėti juose aukštesnį garbės ir doros supratimą.

f) Rūpintis savo narių ekonominiais, kultūriniais ir teisiniais reikalais.25

Korporacijos statutas reglamentavo studentų latvių veiklą tik Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universitete. Tačiau, kaip paaiškės toliau, ši korpora-cija ištirpo universitete tarp kitų panašaus pobūdžio studentiškų organizacijų, tačiau padarė reikšmingą įtaką XX a. ketvirtojo dešimtmečio Lietuvos latvių draugijų raidai. Buvo numatytos priemonės išsikeltiems korporacijos tikslams siekti:

a) Rengia viešas paskaitas, kursus pasikalbėjimus.

b) Leidžia savo periodinį organą ir mokslo, kultūrinio pobūdžio knygas.

c) Užsiima įvairių rūšių sportu ir gimnastika.

d) Steigia knygyną ir skaityklas.

e) Rengia vakarus, koncertus ir ekskursijas.

f) Turi nuolatinį garbės teismą.26

23 Korporacija, Lietuvių enciklopedija, T. 12, Bostonas, 1957, p. 461. 24 Korporacijos „Sidrabenia“ statutas. LCVA, f. 631, ap. 2, b. 41, l. 57. 25 Ten pat, l. 55ap.26 Ten pat.

Vilma AKMENYTĖ

195KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

Nurodoma, jog korporacija veikė Kauno miesto ribose. Taip pat nuro-doma, jog organizacija turėjo antspaudą lietuvių ir latvių kalbomis, emblemą ir visus kitus korporacijos ženklus. „Santykių pagrindan su kitomis studentų organizacijomis dedami solidarumo ir draugiškumo principai.“27 Korporaci-jos nariais galėjo būti Lietuvos universiteto latviai – abiejų lyčių studentai ir laisvieji klausytojai. Statute taip pat buvo numatyta, jog korporacija turi akty-viuosius ir neaktyviuosius narius bei galimybę išsirinkti garbės narius28. Korpo-racijos šūkis: „Mylėti latvių kiemą ir Talijos aukštąją šventyklą“29 (Talėja arba Talija – komedijos mūza30). Nežinia, kodėl būtent Talėja minima korporacijos šūkyje, tačiau verta paminėti, jog Lietuvos latvių draugijos dažnai rengdavo vaidinimus, kur vyraudavo komedija. „Sidrabenios“ nariai pirmiausia ir buvo susipažinę su latvių draugijų tradicijomis. Korporacijos priesaika: „Tautos ir Si-drabenios garbei“31. Priesaikos formuluotė vėlgi kreipia į herojišką latvių tautos praeitį, siekį puoselėti latvių kultūrą.

Apie „Sidrabenios“ įsikūrimą informuojančioje žinutėje, pasirodžiusioje tų pačių metų „Židinyje“, skelbiama: „Korporacijos svarbiausieji tikslai – or-ganizuotai dirbti lietuvių latvių tautų suartinimo darbą, taip pat neužmirštat kartu ir savo tautos kai kurių kultūrinių savitumų. Korporacija žada būti apo-litinė. Santykiuose su lietuvių studentų korporacijomis ji pageidauja, kad būtų laikoma bemaž lietuviška.“32 Iš to galėtume spręsti, jog latvių studentų organi-zacija nekėlė išskirtinių reikalavimų, pripažino Lietuvos Respubliką ir traktavo ją kaip savo valstybę, t. y. į pirmą planą nekeliama įtampa tarp pilietinės ir tautinės bendruomenės. Latvių korporacijos steigiamajame posėdyje dalyvavo Lietuvių Latvių Vienybės draugijos atstovai, lietuvių korporacijų „Neo-Lithu-nia“, Lietuvos universiteto studentų Ateitininkų sąjungos, studentų medikų draugijos „Fraternitas Lituanica“ nariai33. Netgi steigiamajame posėdyje daly-vavusių organizacijų kontingentas užsimena, jog „Sidrabenia“ stengėsi įsilieti tiek į universitetinę bendruomenę, tiek ir išeiti į platesnį veiklos lauką perženg-dama universiteto sienas. Studentų latvių korporacija nepaisė griežtos atskirties tautybės požiūriu, palaikydavo santykius ir su kitų tautinių mažumų korpora-cijomis. Latvių atstovai su kolegomis iš vokiečių korporacijos „Arminia“ bei žydų „Vetaria“ ir „Jordania“ dalyvavo 1928 m. iškilmingame lenkų korporaci-jos „Lauda“ susirinkime, kuriame taip pat dalyvavo vienintelė lietuvių korpora-

27 Ten pat. 28 Ten pat, l. 56. 29 „Sidrabenia“, Studento kalendorius 1930, Kaunas, 1930, p. 43. 30 Talėja, Lietuvių enciklopedija, T. 30, Bostonas, 1964, p. 297. 31 Ē. Jēkabsons. Latviešu nacionālā minoritāte Lietuvas Republikā 1918.-1940. g., Latvijas Vēstures

Institūta Žurnāls, 2003. g., Nr. 4, lpp. 100.32 Nauja korporacija, Židinys, 1927, Nr. 2, p. 155. 33 Latvių studentų korporacijos įsikūrimas Lietuvos Universitete, Rytas, 1927, vas. 9, p. 2.

STRAIPSNIAI


cija „Fraternitas Juventum“34. Kaip bus matyti iš šios organizacijos 1927–1938 metų veiklos analizės, vis dėlto didesnė įtaka pastebima organizuojant Lietuvos latvių draugijų centrines valdybas nei veiklą universiteto rėmuose.

Atributika: spalvos, uniforma, ženklai

Bene lengviausiai „savo“ ir „svetimo“ at-pažinimas vyksta per išorinius atributus. Tam tikrų specifinių ženklų naudoji-mas, skirtingos aprangos pabrėžimas, tam tikrų simbolių vartojimas būdingas įvairioms bendruomenėms, kurios tokiu būdu prisistato kitoms. Tačiau sim-bolių ir atributų naudojimas būdingas ne vien tautinėms, bet ir kitokio pobū-džio organizacijoms, šiuo atveju universitetinėms korporacijoms. Tarpukariu Vytauto Didžiojo universiteto akademinė bendruomenė buvo iškėlusi diskusiją dėl korporacijų reikalingumo ir jų veiklos prasmingumo. Į pirmąjį diskusijos planą kilo korporacijų svetimumas Lietuvos akademinei tradicijai, jų silpnu-mas ir pernelyg pabrėžiamas išorinis spindesys, pasireiškiantis brangiomis kor-porantų kepurėmis ir spalvingais kaspinais. Kritikuoti šabloniški korporacijų tikslai35. „Jeigu kai kuriuose un-tuose iš seno korporacijos prigijo kaip kažkas būtino, sukūrė savo specifines formas, tai mūsų korporantiškas gyvenimas, pra-dėtas trečiojo šio amžiaus dešimtmečio pabaigoj, prie lietuviško studento visu kūnu nepajėgia prilipt.“36 Kaip alternatyva korporantiškai veiklai buvo siūloma studentams telktis pagal specialybes. Esą tokios organizacijos būtų veiklesnės, studentai jose turėtų realios naudos, ne vien tik spindėtų išoriniu grožiu. Kiek į visą šią diskusiją reagavo latvių korporacija, sunku pasakyti, tačiau žinia, jog jai buvo lengviau telkti bendraminčius, nes būsimieji nariai buvo gana lengvai at-pažįstami – tai yra latvių tautybės studentai. Beveik visi jie buvo kilę iš pasienio ir tikėtina, kad vienaip ar kitaip jau buvo pažįstami anksčiau. Tačiau toks gana siauras korporantų apibrėžimas lėmė nedidelį narių skaičių per visą šios kor-poracijos gyvavimo laikotarpį. Diskusijos dėl korporacijų reikalingumo ir ne-reikalingumo kontekste tautiškumo pagrindu besitelkusios organizacijos turėjo pranašumą prieš lietuviškas, didele diferenciacija pasižymėjusias korporacijas. Kuo „Sidrabenios“ nariai išoriškai skyrėsi nuo kitų korporantų?

Tikrieji nariai nešiojo šviesiai raudonas kepures su sidabrine-žalia apy-lanka37, kepurės dugne buvo siuvinėtas korporacijos inicialas bei latvių „ugnies

34 P. Tomaszewski, Zarys działalności pollskich korporacji akademickich – „Lauda“ w Kownie oraz „Samogitia“ w Wiedniu. Pradze i Brnie, Pro Fide Rege et Lege, 2005, Nr. 4(53), s. 35.

35 Ig. Jonynas, Korporacijų klausimu, Lietuvos studentas, 1933, Nr. 9(52), p. 2. 36 Babrauskas, Studentas [Studentų organizacijos], Lietuvos studentas, 1934, Nr. 8(64), p. 2. 37 LCVA, f. 631, ap. 2, b. 41, l. 56.

Vilma AKMENYTĖ

197KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

ir jaunimo kryžius“38, taip pat numatyta perjuosti krūtinę šviesiai raudonu-si-dabriniu-žaliu kaspinu, nešioti tų pačių spalvų ženkliuką švarko atlape. Buvo numatyta, jog filisteriai ir garbės nariai uniformas dėvi tik „iškilminguose atsi-tikimuose“. Ekstra-loci (tikriesiems nariams, perėjusiems į kitą universitetą) apskritai buvo draudžiama dėvėti uniformas. Taip pat buvo numatyta, jog kandidatai į korporacijos tikruosius narius turi nešioti juodas kepuraites su tam tikru ženklu39, tačiau nėra detalizuota, kas tai per ženklas. Šalia kepuraičių, ženkliukų ir perpečių, 1937 m. fiksuojama, jog korporacija turėjo ir savo vė-liavą40. Anot V. Krasnojo, korporacijos vėliava buvo įšventinta 1934 m. „Si-drabeniai“ švenčiant 7-uosius savo gyvavimo metus41.

Tikriausiai šiandien ne vieną skaitytoją šokiruotų latvių korporacijos „Sidrabenia“ naudotas ženklas „ugnies kryžius“, dar kitaip „Perkūno kryžius“ (Ugunskrusts, Pērkona krusts) (žr. pav. 1), kurį neatidus skaitytojas lengvai galėtų sutapatinti su nacių naudota svastika.

„Ugnies kryžiaus“ motyvas plačiai naudotas latvių tautodailėje: medžio drožiniuose, audiniuose. Nenuostabu, kad latvių korporacija pasirinko būtent šį simbolį, kuris buvo suprantamas kaip tikrai latviškas ženklas. Pavyzdžiui, „ugnies kryžiaus“ motyvas pasirodo ir tarpukario Latvijos valstybinėje simbo-likoje. Geriausiai tai iliustruoja Lačplėsio Karo ordinas pirmas ir aukščiausias valstybinis Latvijos Respublikos apdovanojimas, teiktas 1920–1928 m. už nuopelnus nepriklausomybės kovose, kuriame taip pat matomas stilizuotas ženklas. Ilgainiui pernelyg prieštaringą reikšmę įgyjantis simbolis buvo išimtas

38 „Sidrabenia“, Studento kalendorius..., p. 43. 39 Korporacijos „Sidrabenia“ statutas, LCVA, f. 631, ap. 2, b. 41, l. 56. 40 „Sidrabenios“ pranešimas VDU rektoriui, 1937 m. gruodžio 1 d., ten pat, l. 3.41 V. Krasnais, Latviešu kolonijas, Rīga, 1938, p. 83.

1 pav. Latvių studentų korporacijos „Sidrabenia“ 1928–1934 m. ant oficialių organizacijos raštų naudotų antspaudų pavyzdžiai.

STRAIPSNIAI


iš „Sidrabenios“ naudojamų ženklų tarpo. Pirmas korporacijos raštas, pažymė-tas „ugnies kryžiaus“ ženklu lapo kampe, datuotas 1928 m. kovo 8 d.42. Tai pirmas tokiu antspaudu pažymėtas lapas, įsegtas „Sidrabenios“ byloje, saugo-moje LCVA, tačiau nežinia – ar pirmas toks apskritai. Jau 1934 m. spalio 23 d. datuotas raštas yra puoštas stilizuotu saulutės su „S“ raide atvaizdu43. Taip „ugnies kryžiaus“ vietą užėmė stilizuotas „Sidrabenios“ parašas – vadinamasis cirkulis, kurį sudaro raidžių pynė-monograma (žr. pav. 2). Buvo priimta, jog kiekviena korporacija turi savo cirkulį, kuriuo pasirašyti privalėjo išmokti kiek-vienas korporacijos narys. Cirkuliu buvo pasirašomi ir oficialūs korporacijos dokumentai.

Kodėl keitėsi latvių korporacijos simbolika, paaiškintų to meto Europos politinės situacijos kaita, organizacijų naudotos simbolikos diskreditacija. Be to, tikėtina, jog nemažą įtaką turėjo pačioje Latvijoje vykę procesai. 1932–1934 m. Latvijoje naujai suklestėjo nacionalistinės organizacijos. 1933 m. uždraus-tos „Ugunskrusto“ draugijos bazėje veiklą pradėjo politinė organizacija Latvių Tautos susivienijimas „Perkonkrusts“, kuris propagavo radikalias nacionalisti-nes nuostatas, o savo simbolikoje plačiai naudojo „ugnies kryžių“ bei atkartojo nacistinių organizacijų atributiką. 1934 m. sausio 30 d. „Perkonkrusto“ or-ganizacija, kaip priešiška demokratinei Latvijos Respublikai, buvo uždrausta, vėliau veiklą tęsė pogrindyje44. Nors su radikalių organizacijų uždraudimu Lat-vijoje nebuvo uždrausta naudoti „ugnies kryžiaus“ motyvo, tačiau tiesmukos

42 „Sidrabenios“ pranešimas VDU rektoriui, 1928 m. kovo 8 d., LCVA, f. 631, ap. 2, b. 41, l. 48.

43 „Sidrabenios“ pranešimas VDU rektoriui, 1934 m. spalio 23 d., ten pat, l. 30. 44 U. Krēsliņš, Aktīvais nacionālisms Latvijā 1922-1934, Rīga, 2005, lpp. 150-151.

2 pav. Latvių studentų korporacijos „Sidrabenia“ 1934–1938 m. oficialiems organizacijos raštams naudotų antspaudų pavyzdžiai.

Vilma AKMENYTĖ

199KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

asociacijos galėjo kenkti Lietuvoje veikusiai latvių korporacijai. Atsižvelgdami į įvykius Latvijoje bei propaguodami latvių kultūrą, korporacijos „Sidrabenia“ nariai aktyviausiai veikė Lietuvos kultūros erdvėje, taip sukurdami tarpinį kul-tūros modelį, kuriame persipynė latviškoji ir lietuviškoji tradicijos.

Vytauto Didžiojo universiteto latvių studentų korporacija „Sidrabenia“ nesiskyrė nuo kitų korporantiškų universiteto organizacijų, turėjo visą korpo-racijoms būdingą atributiką. Deja, per mažos šaltinių bazės apsunkina visos simbolikos ir jos reikšmės atkūrimą, tačiau galima spręsti, jog naudotoji sim-bolika buvo glaudžiai susijusi su etnine latvių kultūra.

„Sidrabenia“ – universiteto reglamento rėmuose

Anot J. Slapšinsko, per pirmąjį universi-teto veikimo dešimtmetį įsisteigė 114 studentiškų organizacijų, iš kurių 1933 metais veikė tik 8045. Jau 1938 m., sumažėjus narių skaičiui, buvo uždaryta 20 akademinių organizacijų, veikiančių liko 7246. Tais pačiais metais VDU kan-celiarijos leidinyje pakartotinai buvo reglamentuotos studentų organizacijų tai-syklės. Nurodyta, jog studentai universitete gali steigti mokslo, meno, sporto ir kitas kultūrines organizacijas. Studentų įsteigtų organizacijų tikraisiais nariais galėjo būti tik universiteto studentai, Lietuvos piliečiai. Taip pat buvo nurody-ta, jog organizacijos gali veikti tik universiteto ribose. „Rektoriaus leidimu jos gali daryti Universitete susirinkimus ir paskaitas. Susirinkimuose ir paskaitose gali dalyvauti tik organizacijos nariai ir Universiteto mokslo personalas.“47 Nu-matyta, jog studentai gali pasirinkti sau uniformas, įsigyti ir naudoti vėliavas bei kitokius skiriamuosius ženklus, tačiau jų išvaizda turėjo būti patvirtinta Senato. Kiekviena organizacija privalėjo turėti savo globėją. Globėjas buvo ski-riamas Senato vieneriems metams iš vyresniojo mokslo personalo, juo galėjo būti tik Lietuvos pilietis. Organizacijas, neturinčias 25 narių, rektorius turėjo teisę uždaryti48.

Bene reikšmingiausia „Sidrabenios“ korespondencijos su Vytauto Didžio-jo universiteto administracija dalis yra tiesiogiai susijusi su šios korporacijos išlikimu, būtent su universiteto reguliamine numatytu minimaliu organizacijos narių skaičiumi. Riboženkliu tapęs skaičius – 25, kurio „Sidrabenia“ niekuomet neperžengė ir net nepasiekė, jei skaičiuosime tik tikruosius korporacijos narius (žr. lentelę Nr. 1), buvo nuolatinės korespondencijos su universiteto adminis-

45 J. Slapšinskas, V. D. Universiteto..., p. 28. 46 Palaidota 20 akademinių organizacijų, Akademikas, 1938, Nr. 4(100), p. 98. 47 Vytauto Didžiojo Universiteto normos III. Studentų organizacijos, Kaunas, 1938, p. 4. 48 Ten pat, p. 3–6.

STRAIPSNIAI


tracija objektu. Jau 1933 m. rudens semestre korporacijai buvo nurodyta „Sulig Un-to Reguliam. 201 parg., neturėdami 25 narių, turi prašyti Senato sutikimo tolimesniam egzistavimui.“49 Ganėtinai ironiška, jog švenčiant septintuosius korporacijos veiklos metus teko prašyti universiteto Senatą leisti organizacijai ir toliau veikti. Tokį prašymą „Sidrabenios“ prezidiumas argumentavo tuo, jog universitete apskritai nėra tiek (t. y. 25-ių) latvių tautybės studentų. Gebėjimą veikti korporacija esą įrodė ilgaamžiškumu, taip pat apie veiklumą byloja nuo-latinės būstinės įsigijimas. „Tikime, kad gerbiamasis Vytauto Didžiojo univer-siteto senatas imdamas dėmesin korporacijos „Sidrabenia“ ypatingas sąlygas, mūsų prašymą patenkins ir leis mūsų korporacijai ir toliau egzistuoti.“50 1934 m. rudens semestre universitetui pateikta „Sidrabenios“ ataskaita yra pažymėta universiteto administracijos atstovo prierašu: „Ar prašyta Senato sutikimo dėl mažo narių skaičiaus.“51 Jau 1936 m. rektoriui adresuota „Sidrabenios“ atas-kaita, kurioje nurodyta, jog korporacija turi 12 narių, 3 filisterius ir 17 garbės filisterių, be kita ko, joje pateikiama informacija apie 1936 m. pavasario semes-tro veiklą nurodant, jog buvo surengti 8 susirinkimai, 1 iškilmingas posėdis ir 3 literatūriniai vakarai52. Į nuolatinį universiteto administracijos pabaksnojimą dėl per mažo narių skaičiaus sureagavo Alb. Repše, buvęs korporacijos senjoras: jis matė ne vien formalius administracijos reikalavimus, bet įžvelgė ir korpo-racijos narių nutautėjimo grėsmę. Dar anuomet buvo pastebėti skirtumai tarp Lietuvos latvių kartų – tautiškesnės vyresniosios ir labiau asimiliacijai pasiduo-dančios jaunesniosios. Nutautėjimo problema buvo aktuali to meto Lietuvos latvių bendruomenei, o kylanti grėsmė buvo iliustruojama pateikiant Vytauto Didžiojo universiteto studentų latvių skaičių „...Lietuvos aukštojoje mokykloje yra tik 16 latvių studentų, bet latvių kalbą suprantančių yra 127. Nėra abejo-nės, kad didžioji dalis pastarųjų yra latviai, tai rodo jų latviškos pavardės. Čia pasirodo latvių mokyklų, latvių nacionalinio auklėjimo trūkumas, ko pasekmė latvių jaunimo sulietuvėjimas.“53 Tikriausiai dėl to vienas iš šios korporacijos ryškiausių veiklos barų buvo bendradarbiavimas su Lietuvos latvių draugijo-mis, taip stengtasi pasiekti jaunuosius latvius per draugijas, parapijas ir mokyk-las. Dalis aktyviausių korporacijos narių grįžo į pasienį ir įsitraukė į pedagoginį darbą, telkė latvių tautybės gyventojus į draugijas.

1936 m. gruodžio 10 d. „Sidrabenios“ senioras J. Zeltinis kreipėsi į VDU senatą, prašydamas leisti korporacijai ir toliau gyvuoti, nors jos narių skaičius ir neatitinka studentų organizacijoms numatyto minimumo. „Norėdami išlaikyti savo tautinius ypatumus bei tradicijas V. D. U. stud. latviai yra susibūrę į Korp! „Sidrabenia“. Jei viso Lietuvoje latvių palyginti mažas procentas, tuo mažesnis

49 VDU kanceliarijos raštas „Sidrabeniai“, 1933 m. spalio 21 d., LCVA, f. 631, ap. 2, b. 41, l. 38. 50 „Sidrabenios“ pranešimas VDU rektoriui, 1933 m. spalio 25 d., ten pat, l. 37. 51 „Sidrabenios“ pranešimas VDU rektoriui, 1934 m. spalio 23 d., ten pat, l. 30. 52 „Sidrabenios“ pranešimas VDU rektoriui, 1936 m. gegužės 6 d., ten pat, l. 1553 Latvieši ārzemēs. Lietuvas..., lpp. 7.

Vilma AKMENYTĖ

201KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

jis yra V. D. Universiteto ir todėl stud. Latvių Korp! „Sidrabenia“ neįmanoma savo Korp! narių skaičių žymiai padidinti. Korp! „Sidrabenia“ įsteigta 1927 m. ir egzistuojant be mažo ko jau dešimt metų, tikisi, kad V. D. U. Sena-tas nedarys jai kliūčių ir toliau egzistuoti.“54 Kaip buvo tikėtasi, taip ir įvyko. Universitetas tikrai nekliudė veikti latvių organizacijai. Apie 1936 m. rudens semestro veiklą rašoma, jog korporacija surengė 4 susirinkimus ir 3 literatū-rinius vakarus55. Kaip byloja korporacijos raštai universiteto administracijai, galiausiai studentų latvių organizacija nutolo nuo veiklos pradžioje išsikeltų tikslų, kurie buvo užfiksuoti korporacijos statute, pradėta labiau atsižvelgti į tautinio tapatumo išsaugojimą. Statute pasirodantis tikslų aptakumas vėlgi ne-buvo atsitiktinis, nes tautinės mažumos organizacija turėjo tikslą gyvuoti kitos tautinės bendruomenės (šiuo atveju užimančios vadovaujančias pozicijas ir at-stovaujamos lietuvių) nustatytomis sąlygomis.

Dar 1937 m. kovo 3 dienos rašte, adresuotame rektoriui, „Sidrabenios“ valdyba atkreipė dėmesį į tai, jog korporacija įsteigta 1927 m. ir per visą gyva-vimo laikotarpį „[...] pildė visas V. D. Universiteto vadovybės uždėtas pareigas ir reikalavimus. Korp! pasižada ir ateityje visas uždedamas pareigas sąžiningai pildyti.“56 Šį prašymą – nesuspenduoti organizacijos veiklos – VDU vadovybė buvo patenkino57. Vytauto Didžiojo universitete buvo kilusios įtampos tarp studentų lietuvių ir žydų, rusų bei lenkų. Dažnai konfliktų priežastimi tapda-vo pernelyg drąsūs tautinių bendruomenių reikalavimai greta lietuvių kalbos oficialiai vartoti kitą kalbą. Ne veltui „Sidrabenios“ vadovybė pasistengė ak-centuoti prioritetą universiteto uždėtų pareigų ir reikalavimų atžvilgiu, tačiau nepamiršdavo akcentuoti latvių organizacijos „ypatingumo“ Vytauto Didžiojo universitete. Universiteto vadovybė griežtai elgdavosi su tomis organizacijomis, kurios trikdydavo tvarką universitete. „[...] Senatas mokėjo ir parūstauti, kai matė tikro reikalo: papeikdavo, jei kas nusidėdavo vidujinei Un-to tvarkai, la-biau užsispyrusius atiduodavo Un-to drausmės teismui ir net visai pašalindavo iš Universiteto. Pavyzdžiui, 1929 m. buvo iškelta Un-to drausmės teisme byla 54-ioms studentų organizacijoms; buvo pareikalauta uždaryti jas dėl to, kad nesilaiko savo įstatų. Ypač nepakęsdavo Senatas nacionalistinio pobūdžio išsi-šokimų. Tokie atsitikimai vis dėlto buvo reti.“58

Latvių skaičius universitete buvo pernelyg mažas, kad ši tautinė mažuma įsiveltų į didesnius konfliktus. Taip pat paminėtina, jog buvo nuolat akcentuo-jamas lietuvių ir latvių draugiškumas, vyko intensyvus abiejų valstybių korpo-racijų bei profesūros bendradarbiavimas, tai galėjo tapti puikia priedanga tokiai

54 „Sidrabenios“ pranešimas VDU rektoriui, 1936 m. gruodžio 10 d., LCVA, f. 631, ap. 2, b. 41, l. 10.

55 „Sidrabenios“ pranešimas VDU rektoriui, 1937 m. vasario 12 d., ten pat, l. 12.56 „Sidrabenios“ pranešimas VDU rektoriui, 1937 m. spalių 20 d., ten pat, l. 5.57 VDU senato pranešimas „Sidrabeniai“, 1937 m. kovo 3 d., ten pat, l. 9.58 Vytauto Didžiojo Universitetas. Antrųjų penkerių..., p. 154.

STRAIPSNIAI


negausiai latvių studentų organizacijai. Nors nesusipratimų visgi nepavykdavo išvengti. 1935 m. Kaune studijavę latviai įteikė prašymą Latvijos vyriausybei dėl materialinės paramos. Šį prašymą parėmė ir Latvijos pasiuntinys Lietuvai L. Sėja, siūlydamas skirti trims latvių studentams 100 latų vertės mėnesinę stipen-diją. Jis pažymėjo, jog nutraukus stipendijų mokėjimą, dalis latvių studentų yra priversti slėpti savo tautybę ir dažnai įstoja į lietuvių korporacijas. Galiausiai pasiuntinys pats rėmė kai kuriuos nelabai pasiturinčius studentus59.

1937 m. „Sidrabenios“ pranešime universiteto rektoriui teigiama, jog kor-poracija rudens semestre turėjo 5 registruotuosius narius: J. Zeltinį (Techn. fak.), V. Krūminį (Technik. fak.), T. Baltkevičių (Technik. fak.), P. Strodą (Teol. – filos. fak.), J. Tūlį (Techn. fak.). Tokį žymų korporacijos narių skai-čiaus sumažėjimą bandyta aiškinti tuo, jog dalis studentų išėjo atlikti karinę prievolę arba buvo priversti nutraukti studijas dėl nenumatytų priežasčių. Taip pat pažymėta, jog korporacija turi 9 narius tikruosius filisterius ir 14 garbės filisterių, tarp kurių yra ir Latvijos Įgaliotasis ministras Lietuvai (pasiuntinys) L. Sėja, kurie rėmė korporaciją materialiai60. „Korp! Sidrabenia turi garbės pra-šyti Gerbiamą poną Rektorių kaip nors daryti išimtį ir leisti jai toliau egzistuoti kaip ypatingo pobūdžio Korporacijai.“61, tačiau šis prašymas liko nepatenkin-tas, tad po pusmečio korporacija buvo iš dalies likviduota.

1938 m. kovo 3 d. „Sidrabeniai“ adresuotame rašte pranešama, jog nuo 1938 m. vasario 16 d. rektoriaus nutarimu organizacija „uždaroma“ kaip netu-rinti pakankamo narių skaičiaus, numatyto universiteto statute62. Korporacijos valdyba tų pačių metų kovo mėn. informavo rektorių, jog „savo 1938 m. kovo mėn. 8 d. nutarimu įeina į V.D.U. stud. „Baltijos“ Sąjungos lietuvių-latvių sekciją, kuriai perleidžia savo turtą: biblioteką iš 40 knygų ir 20 ekz. žurnalų (visokių).“63 1938 metai tampa faktine Vytauto Didžiojo universiteto studentų latvių korporacijos „Sidrabenia“ veiklos baigimo data. Taip organizacija, jau pavaldi studentų sąjungai „Baltija“, neteko juridinio savarankiškumo.

Nuo pat veiklos pradžios studentų latvių korporacija „Sidrabenia“, ne-subūrus būtino narių skaičiaus, neatitiko universiteto reglamento reikalavimų. Nepaisant minėto VDU rektoriaus nutarimo, draugiška universiteto adminis-tracijos nuostata šiai korporacijai išliko.

59 Ē. Jēkabsons, Latviešu nacionālā..., lpp. 110.60 Be anksčiau išvardintų asmenų, nurodomi dar 8 studentai, kurie korporacijai priklausė 1937

m. pavasario semestre. Žr. „Sidrabenios“ pranešimas VDU rektoriui, 1937 m. gruodžio 1 d., LCVA, f. 631, ap. 2, b. 41, l. 3.

61 Ten pat. 62 VDU senato pranešimas „Sidrabeniai“, 1938 m. kovo 3 d., ten pat, l. 2. 63 „Sidrabenios“ pranešimas VDU rektoriui, 1938 m. kovo 30 d., ten pat, l. 1.

Vilma AKMENYTĖ

203KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

Korporacijos „Sidrabenia“ nariai

1927 m. „Sidrabenios“ steigėjais pasira-šė studentai: Albertas Repše (Medicinos fakultetas), Valdemaras Starkus (Me-dicinos fakultetas), Erikas Leijeris (Evangelikų teologijos fakultetas), Andrius Špuoris (Technikos fakultetas), Rudolfas Kigelis (Agronomijos skyrius)64. Kaip buvo numatyta korporacijos statute, nariai buvo skirstomi į tikruosius narius, filisterius ir garbės filisterius. Kadangi universiteto vadovybė griežtai prižiūrėjo, kad studentiški sambūriai atitiktų reglamentą, organizacijos buvo nuolat ragi-namos pateikti narių sąrašus. Iš šių sąrašų matyti, kad korporacija „Sidrabenia“ nebuvo skaitlinga, taip pat galima daryti prielaidą apie jos plačius kontaktus su kitais Kauno latviais, pasienio latviais bei Latvijos latviais. Korporacijos vadovybė, stengdamasi parodyti, jog „Sidrabenia“ turi universiteto nustatytą narių minimumą, kruopščiai suskaičiuodavo ne tik narius, bet ir filisterius su visais garbės filisteriais. Tačiau toks pagudravimas retai padėdavo. Pavyzdžiui, 1935–1936 m. ši organizacija turėjo daugiau garbės filisterių nei tikrųjų narių (atitinkamai 1935 m. – 17 filisterių / 15 tikrųjų narių ir 1936 m. – 17 filisterių

64 Korporacijos „Sidrabenia“ statutas, ten pat, l. 57. 65 Lentelė parengta pagal: „Sidrabenios“ pranešimus VDU rektoriui 1930–1937 m., LCVA, f. 631,

ap. 2, b. 41, l. 45, 44-44 ap., 42 ap., 38, 37-37 ap., 33, 30, 27, 23, 18, 12, 15, 8.

1 lentelė. „Sidrabenios“ narių, filisterių ir garbės filisterių skaičius 1929–1937 m.65

Metai Narių skaičius

Filisterių skaičius

Garbės filisterių skaičius

Bendras visų narių skaičius

1929 m. 9 - - 91930 m. 10 - 5 151930/1931 m. p. s. 10 - 7 171931/1932 m. m. 11 2 7 201932/1933 m. r. s. 10 3 10 231933/1934 m. r. s. 12 7 12 311933/1934 m. p. s. 13 6 8 271934/1935 m. r. s. 15 7 10 321935 m. p. s. 15 8 17 401936 m. p. s. 11 3 17 321936 m. r. s. 9 3 14 261937 m. p. s. 12 9 13 341937 m. r. s. 5 9 14 28

STRAIPSNIAI


/ 11 tikrųjų narių) (žr. 1 lentelę). Narių skaičius svyruodavo nuo 9 iki 15, su visais filisteriais ir garbės filisteriais – nuo 9 iki 40.

Kas buvo korporacijos „Sidrabenia“ nariai? Tai iš Lietuvos Latvijos pa-sienio kilę latvių tautybės Lietuvos piliečiai (su retomis išimtimis Latvijos pi-liečiai), pradžios ir aukštesnįjį mokslą įgiję Lietuvos ir (arba) Latvijos mokymo įstaigose. 1934 metais lapkričio 20 d. Švietimo ministro raštu buvo numatyta laikinai leisti į Vytauto Didžiojo universitetą priimti be papildomų egzami-nų lietuvių ir latvių tautybės Latvijos piliečius, kurie aukštesniuosius mokslus buvo baigę Latvijoje66. Didžioji dalis, net 25%, „Sidrabenios“ narių studija-vo Evangelikų teologijos fakultete, kitas pagal populiarumą buvo Technikos fakultetas – 18%, Ekonomikos ir Humanitarinių mokslų fakultetai telkė po 15%, nežymiai nusileido Medicinos fakultetas, telkęs 12% visų „Sidrabenios“ narių. Taip pat nežymi dalis tenka studijavusiems Gamtos Matematikos bei Teologijos-filosofijos fakultetuose (žr. 3 paveikslą). Kaip paaiškinti tokį didelį studentų latvių korporacijos „Sidrabenia“ narių procentą Evangelikų teologijos fakultete?

Atsakymą į šį klausimą iš dalies duoda to meto Lietuvos latvių bendruo-menės sociokultūrinis kontekstas. 1924 m. Latvių Lietuvių Vienybės draugija Rygoje, Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, kreipėsi į Latvijos universi-

66 Kitos studentų reikalais normos, V.D.U. 1935 m. pavasario semestro kalendorius, Kaunas, 1935, p. 205.

3 pav. „Sidrabenios“ narių pasiskirstymas VDU fakultetuose 1927–1937 m.

Ekonomikos fak. / Teisių fak.

Evangelikų teologijos fak.

Matematikos-gamtos fak.

Humanitarinių mokslų fak.

Medicinos mokslų fak.

Technikos fak.

Teologijos-filosofijos fak.

Agronomijos skyrius

Vilma AKMENYTĖ

205KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

teto Teologijos fakulteto vadovybę, prašydama priimti studijuoti studentus iš Lietuvos. Šis prašymas argumentuotas tuo, jog dauguma Lietuvos evangelikų liuteronų kunigų yra vokiečiai ir pasiduoda Berlyno įtakai, o Kaune esantis Teologijos fakultetas ruošia tik katalikų teologijos studentus, tad Lietuvos evangelikai liuteronai lietuviai ir latviai lieka be savo tautybės kunigų. „[...] beveik visi Lietuvoje gyvenantys mūsų tautiečiai yra ev.-liut. tikybos ir yra ap-tarnaujami 6 čia pastoviai gyvenančių vokiečių tautybės kunigų, kurie jokiu būdu nėra latvių draugai ir kurie jokia dalim neprisideda prie jų kultūrinio gyvenimo.“67 – taip Lietuvos latvių evangelikų liuteronų parapijų situaciją api-būdino pseudonimu Lietuvietis pasirašęs autorius. Latvijos universiteto Teolo-gijos fakulteto vadovybė sutiko ruošti evangelikų liuteronų kunigus Lietuvos bažnyčioms, o Lietuvos studentų teises buvo numatyta sulyginti su Latvijos piliečių teisėmis68. Nežinia kiek asmenų pasinaudojo galimybe įgyti teologinį išsilavinimą Rygoje. Tais pačiais metais Latvijos spaudoje pasirodė pasiūlymas kai kuriems (nepasiturintiems) Lietuvos latviams skirti stipendiją tikybos mok-slams Latvijoje su sąlyga, jog jie po studijų baigimo grįžtų į gimtinę ir užimtų vakuojančias kunigų vietas69. Draugija, parapija ir mokykla tapo aktualiausio-mis to meto Lietuvos latvių kultūrinės saviraiškos formomis, padėjusiomis iš-saugoti tautinį savitumą.

1937 m. Lietuvos liuteronų konsistorija kreipėsi į Latvijos konsistorijos vyresnybę pranešdama, jog tie kunigai, kurie lankosi Lietuvoje, turėtų pasi-rūpinti Lietuvos konsistorijos leidimais laikyti pamaldas Lietuvos teritorijoje. Tokio paties turinio pranešimai buvo paskelbti ir Lietuvos parapijų taryboms, kad jos parūpintų leidimus svečiams iš Latvijos70. Pažymėtina, kad Lietuvos konsistorija pritarė kunigų iš Latvijos dalyvavimui Lietuvos latvių bažnytinia-me gyvenime71. Tuometiniame Lietuvos universitete tik 1925 m. spalio mėn. pradėjo veikti Evangelikų teologijos fakultetas. Fakultetas išleido 23 kunigus, o 1936 m. buvo suspenduotas dėl per mažo studentų skaičiaus ir didelių fi-nansinių išlaidų, nors formaliai universiteto statute figūravo dar ir 1937 m.72 Liuteronų kunigų trūkumas latviškose Lietuvos parapijose iš dalies buvo iš-spręstas tik ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, kai į konfesinę veiklą įsitrau-

67 Lietuviets, Latvju dzīve Lietuvā. Latvji pārējā Lietuvā, Latvji Ārzemēs, 1925, nr. 1-2, lpp. 13.68 Latviešu Lietaviešu Vienibas vēstule Latvijas Universitātes Teoloģijas Fakultātei, 27. XI. 1924 g.,

Latvijas valsts vēstures archīvs (toliau – LVVA), f. 2268, ap. 1, l. 52, lp. 87; Teoloģijas Fakultātes dekana K. Kundziņa atbilde Latviešu Lietaviešu Vienībai. 2. dec. 1924. g., ten pat, lp. 90.

69 30.000 latvju liktenis Lietuvā, Jaunākas Ziņas, 1924, nr. 103, lpp. 2.70 Baznīcas Virsvaldes rīkojumi un ziņojumi. Rīkojums Nr. 2481, Svētdienas Rīts, 1937, Nr. 36,

lpp. 287-288. 71 Lietuvos Evangelikų Liuteronų konsistorijos prašymas Švietimo Ministerijai, 1930 m. spalio

mėn. 10 d., LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1836, l. 16. 72 I. Šenavičienė, A. Šenavičius, Vytauto Didžiojo universiteto struktūra 1922–1950 metais: gene-

zė, raidos metmenys, Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė 1922–2002, Kaunas, 2002, p. 91.

STRAIPSNIAI


kė latvių kilmės (gimę Lietuvoje) liuteronų kunigai: Erikas Leijeris, Arnoldas Laukazilis ir Juozapas Urdze. Visi trys buvo baigę Vytauto Didžiojo universi-tete Evangelikų teologijos fakultetą73. Tai, jog ketvirto dešimtmečio viduryje į liuteronų bažnyčios veiklą įsiliejo Lietuvoje teologinį išsilavinimą įgiję kunigai, kurie Lietuvą laikė savo tėvyne, teigiamai paveikė visą evangelikų liuteronų bažnyčią. Jie laikėsi nuosaikesnės politikos bendraudami su vokiečių ir lietu-vių atstovais, o tautiniu pagrindu kilę konfliktai nebeužgožė bendrų liuteronų bažnyčios interesų.

Korporacija, nors ir neskaitlinga, skirtingu laiku telkė tikrai ryškias asme-nybes: Albertą Repšę (vienas iš korporacijos „Sidrabenia“ steigėjų, jos senjoras ir ilgametis filisteris, vienas Kauno latvių draugijos steigėjų, aktyvus Lietuvos Latvių Susivienijimo veikėjas, Žeimelio latvių švietimo draugijos pirmininkas), Eriką Leijerį (evangelikų liuteronų konsistorijos latvių sinodo senjoras, dar stu-dijų Vytauto Didžiojo universitete metu laikė pamaldas latvių kalba Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje74, dirbo latvių vidurinės mokyklos tikybos mokytoju Žeimelyje75), Joną Kalvaną (nebaigė Vytauto Didžiojo universiteto Evangelikų teologijos fakulteto, nes 1936 m. šis fakultetas buvo suspenduotas, mokslus tęsė Latvijos universitete, nuo 1976 – tapo Lietuvos evangelikų liute-ronų vyskupu ir konsistorijos pirmininku76), Arnoldą Laukazilį (po E. Leijerio buvo išrinktas Lietuvos konsistorijos latvių sinodo senjoru77, taip pat dirbo Skuodo latvių pradžios mokyklos tikybos mokytoju78), Juozapą Urdzę (nuo 1933 m. kunigaudamas Skuodo evangelikų liuteronų parapijoje įsteigė inter-natą latvių vaikams, lankiusiems vietos mokyklą, išrūpino Latvijos kultūros fondo stipendijas mokiniams, važiavusiems mokytis į Jelgavą79, dirbo tikybos mokytoju Biržų latvių pradžios mokykloje80), Fricą Jansoną (Mažeikių latvių evangelikų liuteronų draugijos steigėjas ir pirmininkas81).

73 E. Ķiploks, Latviešu draudzes Lietuvā, Iespiests Baznīcas Gada Grāmatā, 1983. g., lpp. 112.74 Kartais pamaldas latvių kalba šioje bažnyčioje laikydavo kviestiniai kunigai iš Latvijos, pavyz-

džiui, 1936 m. balandžio 26 d. pamaldas laikė evangelikų liuteronų kunigas iš Kandavos. Žr. V. Krasnais, Latviešu..., lpp. 83.

75 Ē. Jēkabsons, Latviešu nacionālā..., lpp. 107; Sovietams okupavus Lietuvą, protestuodamas prieš bažnyčių uždarymą ir tikinčiųjų žeminimą, 1949 m. nusiuntė telegramą Stalinui, kurioje pra-nešė apie Joniškio evangelikų liuteronų bažnyčios uždarymą, laikinai bažnyčia buvo gražinta tikintiesiems, tačiau E. Leijeriui buvo iškelta byla, ko pasėkoje jis buvo ištremtas į Krasnojarsko sritį. Žr. Evangelikų kunigai – tremtiniai, XXI amžius, 1996, Nr. 40, p. 5.

76 Jonas Viktoras Kalvanas, Ūkininkas, 1999, Nr. 5, p. 5. 77 E. Ķiploks, Latviešu draudzes..., lpp. 114. 78 Ē. Jēkabsons, Latviešu nacionālā..., lpp. 108.79 E. Ķiploks, Latviešu draudzes..., lpp. 115. 80 Ē. Jēkabsons, Latviešu nacionālā..., lpp. 108.81 Ten pat, lpp. 100.

Vilma AKMENYTĖ

207KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

Garbės filisteriais tapo: evangelikų liuteronų kunigas Gustavas Rauskinis82; Robertas Liepinis – 1929–1933 m. Latvijos įgaliotasis pasiuntinys Lietuvai83; prof. J. Plakis – Latvių Lietuvių Vienybės draugijos narys, Latvijos universiteto profesorius; inž. architektas K. Reisonas84; P. Berzinis – Rygos Nacionalinio teatro direktorius85; inž. J. Ryteris – Latvių Lietuvių Vienybės draugijos pirmi-ninkas Rygoje86; L. Sėja – Latvijos įgaliotasis pasiuntinys Lietuvai87; V. Kalėjs – 1929–1930 m. Latvijos atstovybės atašė, nuo 1930 m. Latvijos atstovybės atašė JAV; O. Birzulis – „Canadian Pacific“ laivų linijos vedėjas Kaune, Kauno latvių draugijos pirmininkas.

Garbės filisteriai, tarp kurių buvo ir diplomatinio korpuso atstovai, ad-vokatai, pramonininkai, inžinieriai, mokytojai, žymūs ano meto visuomenės veikėjai, tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje korporacijai suteikė solidumo. Tai as-menys, vienaip ar kitaip palaikę Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą. Įdomu pažymėti, jog tarp garbės filisterių nėra Lietuvos Latvijos Vienybės draugijos (veikusios Kaune) narių, nors korporacijos statute fiksuojamas darbas lietuvių latvių tautų suartinimo labui. Tuo tarpu tarp korporacijos filisterių yra Latvių Lietuvių Vienybės draugijos (veikusios Rygoje) narių. Tačiau pažymėtina, jog Lietuvių Latvių Vienybės draugija bendradarbiavo su latvių korporacija. Greta 25-ių garbės filisterių, tikrųjų filisterių teisėmis ir toliau „Sidrabenios“ veikloje dalyvavo tik šešeri buvę korporacijos nariai: Br. Gaisas, Fr. Jansonas, A. Lauka-zilis, Alb. Repše, V. Starkus, A. Ūkiniekas. Kai kurie buvę korporacijos nariai liko dirbti Kaune, dalis grįžo į pasienį, kiti išvyko į Latviją.

Bent jau pirmaisiais savo veikos metais korporacija „Sidrabenia“ aktyviai dalyvavo Lietuvos latvių draugijų veikloje, dažnai perimdama organizacinę ini-ciatyvą. „Sidrabenios“ iniciatyvumą lėmė dalyvavimas akademinėje aplinkoje bei glaudesnis kontaktų užmezgimas su Kaune įsikūrusia Latvijos pasiuntiny-be. Iš sostinės į periferiją nešama žinia buvo greičiau įgyvendinama. Beje, reiktų

82 Nuo 1932 m. evangelikų liuteronų kunigas, Lietuvos konsistorijos (tuometinio jos senjoro E. Leijerio kvietimu), atvykęs į Alkiškius, dirbo Mažeikių, Alkiškių, Joniškio latvių liuteronų para-pijose. Dekanas aktyviai prisidėjo prie Lietuvos latvių draugijų veiklos. Dirbo tikybos mokytojų Alkiškių, Bambalų, Ramučių ir Žagarės latvių pradžios mokyklose. Žr. Viešpatyje mirusieji, Evangelikų bažnyčios kalendorius 1980 (aštuonioliktieji metai), Vilnius, 1980, p. 46; Ē. Jēkab-sons, Latviešu nacionālā..., lpp. 108–109.

83 1933–1935 m. Latvijos įgaliotasis pasiuntinys Estijai, 1935-1936 m. Latvijos įgaliotasis pa-siuntinys Maskvoje, 1939–1940 m. dirbo Rygos miesto burmistru. Žr. A. Petraitytė, Latvijos diplomatinis korpusas tarpukario Kaune, Acta Baltica 2005, p. 151.

84 Nuo 1922 m. iki 1930 m. Šiaulių miesto inžinierius ir statybos skyriaus vedėjas. Nuo 1930 m. Žemės ūkio rūmų Kaune statybos skyriaus organizatorius ir vedėjas bei Žemės ūkio ministerijos statybos reikalų konsultantas. Prisikėlimo bažnyčios, VDU klinikų ir kt. architektas. Reisonas Karolis, Lietuvių enciklopedija. T. 25, Bostonas, 1961, p. 89.

85 Lietuvių latvių vienybės kongresas, Trimitas, 1934, Nr. 24, p. 469. 86 Ten pat. 87 Dirbo pasiuntiniu Lietuvoje 1923 m., 1934 m. atvyko į Kauną buvo paskutinis Latvijos pasiun-

tinys Lietuvoje. L. Sėja Priklausė Lietuvių Latvių Vienybės draugijai nuo pat jos įkūrimo 1924 m. Žr. A. Petraitytė, Latvijos diplomatinis..., p. 154.

STRAIPSNIAI


nepamiršti, kad „Sidrabenios“ nariai – tai iš to paties pasienio kilę asmenys, po studijų universitetuose vėl grįžę į pasienį. Ne vienas iš jų buvo kilęs iš mažų-jų pasienio miestelių ir kaimų kaip, pvz., pirmasis korporacijos senjoras Alb. Repše, E. Leijeris, A. Bullis, J. Kalvanas, A. Laukazilis, J. Urdze. Jie buvo gerai susipažinę su pasienyje gyvenusių latvių kultūrinės veiklos, švietimo specifika ir turėjo galimybę lengviau keisti esamą situaciją. Tiesa, dalis jų po trumpes-nės ar ilgesnės veiklos vietinėse latvių bendruomenėse išvyko į Latviją, dalis liko gyventi ir dirbti Kaune. Apie daugumos jos narių tolesnį likimą apskritai sunku kalbėti – tam reiktų atskirų tyrimų. Visi paminėti asmenys, baigę uni-versitetą, grįžo į latvių draugijas ir stengėsi tęsti jau pradėtą darbą. Šių asmenų veikla studentų latvių korporacijoje nebuvo atsitiktinė. Jie turėjo stiprią mo-tyvaciją priklausyti korporacijai, kartu ir galimybę veiksmingiau daryti įtaką visoms Lietuvos latvių organizacijoms. Aukštasis išsilavinimas grįžusiems pasie-nio latvių bendruomenių nariams padėjo lengviau konsoliduoti vietinių latvių inteligentus bei užmegzti kokybiškesnius santykius su Latvijos kultūrinėmis įstaigomis (pvz., paminėtinos XX a. ketvirtojo dešimtmečio vidurio Jelgavos teatro gastrolės Lietuvos pasienyje).

Korporacijos „Sidrabenia“ veikla: tarp universiteto ir latvių bendruomenės

Korporacijos „Sidrabenia“ veikla neap-siribojo vien universitetu, tiesa, apie veiklą universitete mažiausiai ir žinoma, tačiau tai nerodo, jog korporacija buvo pasyvi. 1929 m. ataskaitoje už 1928 m. rudens semestro veiklą nurodoma, jog buvo surengti penki valdybos posėdžiai, vienas visuotinis narių susirinkimas, taip pat suruošta keletas paskaitų: viena universitete, dvi provincijoje. Nurodoma, jog korporacijos lėšas sudaro nario mokestis ir aukos88 (pvz., 1928 m. rudens semestro metu korporacijos kasoje buvo: 325 Lt89; 1930 m. – 252 Lt90, 1934 m. – 1516 Lt91, 1935 m. – 2185,60 Lt92). Įvertindamas 1929–1930 m. veiklą korporacijos pirmininkas Alb. Repše rašė, jog korporacija daugiausia veikia viduje. Būtent daugiausia orientuojasi į referatų skaitymą, diskusinių vakarų ruošimą ir dainavimo mokymą, kuris privalomas visiems korporacijos nariams. Tais pačiais metais spėta perskaityti

88 „Sidrabenios“ pranešimas VDU rektoriui, 1929 m. birželio 10 d., LCVA, f. 631, ap. 2, b. 41, l. 47.

89 Ten pat.90 „Sidrabenios“ pranešimas VDU rektoriui, 1930 m. gegužės 10 d., ten pat, l. 46 ap.91 „Sidrabenios“ pranešimas VDU rektoriui, 1935 m. vasario 23 d., ten pat, l. 25. 92 „Sidrabenios“ pranešimas VDU rektoriui, 1935 m. spalio 5 d., ten pat, l. 21.

Vilma AKMENYTĖ

209KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

3 paskaitas provincijoje. Šie metai ypatingi ir tuo, jog „Sidrabenios“ biblioteka papildyta knygomis (200 įvairaus turinio egzempliorių)93. 1930 m. Žeimelyje korporacija organizavo paskaitą „Latvių pokarinė lyrika“, ją skaitė studentas Albertas Repše Žeimelio evangelikų liuteronų parapijos salėje94. 1931 m. pa-vasario semestre korporacija surengė 13 susirinkimų, dainavimo valandų ir li-teratūros vakarų95. 1931 m. rudens semestre įvyko 10 susirinkimų, dainavimo valandų ir penki literatūros vakarai. Šio semestro metu korporacijos aktorių grupė (susidedanti iš 8 narių) vyko į Žeimelį bei kitas latvių gyvenamas vietoves rodydama Vinničenko komediją „Viņš studē“ („Jis studijuoja“)96. Korporacija 1933 m. pavasario semestre surengė 11 susirinkimų ir tris literatūros vakarus. Per susirinkimus diskutuota ir dainuota, literatūros vakaruose nagrinėti latvių rašytojų darbai97. 1933–1934 mokslo metų rudens semestro metu suburti šeši susirinkimai ir du literatūriniai vakarai98. 1935 m. pavasario semestre surengta dešimt susirinkimų, keturi literatūriniai vakarai, trys „alučio-arbatėlės“ susi-tikimai99.

Kiek galima spręsti iš korporacijos ataskaitų, jos statute suformuluotas tikslas „Susipažinti ypatingai su latvių tautos istorija, kalba ir literatūra“100 tik-rai buvo realizuojamas. Vienas iš žymesnių pirmųjų dokumentuotų „Sidrabe-nios“ renginių kartu su Lietuvių Latvių Vienybės draugija – 1928 m. kovo 16 d. didžiojoje universiteto salėje surengtas minėjimas, skirtas latvių rašyto-jos Aspazijos 60-mečiui ir kūrybinio darbo 40-mečiui101. Daugiau ar mažiau, lengviau ar sunkiau įgyvendindama užsibrėžtuosius tikslus, korporacija pra-dėjo savo veiklos paminėjimo renginius. 1934 m. vasario 25 d. buvo pažymėta korporacijos „Sidrabenia“ septynerių metų sukaktis. Tačiau iš sukakties ap-rašymo, pasirodžiusio tų metų „Akademike“102, ryškėja, jog korporacija ne-buvo pajėgi iki galo įgyvendinti išsikeltų tikslų, tuo labiau, kad vienas jų buvo skirtas Lietuvos Latvijos visuomenių suartinimui. Turint galvoje veiklos mastą bei menką korporacijos skaitlingumą, tos idėjos ir negalėjo būti įgyvendintos be kitų studentiškų organizacijų ir žymių veikėjų pagalbos. Sukakties minėjime dalyvavo prof. E. Volteris, Latvijos pasiuntinybės atašė F. Kuocinis, prekybos atašė F. Zomers, taip pat kitų korporacijų atstovai103. Latvijos pasiuntinybės at-

93 „Sidrabenios“ pranešimas VDU rektoriui, 1930 m. gegužės 10 d., ten pat, l. 46ap. 94 LCVA, f. 949, ap. 1, b. 4, l. 37.95 16 d. birželis 1931 m. LCVA, f. 402, ap. 4, b. 772, l. 45ap.96 LCVA, f. 949, ap. 1. b. 4, l. 4.97 „Sidrabenios“ pranešimas VDU rektoriui, 1933 m. spalio 18 d., LCVA, f. 631, ap. 2, b. 41, l.

37 ap. 98 „Sidrabenios“ pranešimas VDU rektoriui, 1934 m. sausio 19 d., ten pat, l. 33-33ap. 99 „Sidrabenios“ pranešimas VDU rektoriui, 1935 m. spalio 5 d., ten pat, l. 23. 100 Korporacijos „Sidrabenia“ statutas. LCVA, f. 631, ap. 2, b. 41, l. 55ap. 101 Aspazijos sukaktuvės, Židinys, 1929, Nr. 3, p. 216–217. 102 Albožas, Aisčių vienybėjė galybė, Akademikas, 1934, Nr. 4(21), p. 95. 103 Ten pat.

STRAIPSNIAI


stovai pabrėžė, jog „Sidrabenios“ užsimojimus padėtų įgyvendinti abiejų šalių studentijos susivienijimas, abiejų valstybių jaunimo glaudesni kontaktai. Buvo apeliuojama į tai, jog studentai – būsimieji visuomenės veikėjai, bendruome-nės lyderiai. Taip pat ir Latvijoje pasigirdo raginimai megzti ir palaikyti kuo glaudesnius ryšius tarp Latvijos studentiškų organizacijų ir svetur veikiančių latvių studentų, sustiprinant svetur gyvenančių latvių tautinį sąmoningumą104. Savo ruožtu sustiprėjusios studentų organizacijos savaime būtų padėjusios gar-sinti Latvijos vardą. 8-ųjų „Sidrabenios“ veikimo metų paminėjime dalyvavo ir Latvijos pasiuntinys Lietuvai L. Sėja105. Pasiuntinybės atstovų išsakytosios idėjos nebuvo didelė naujovė, nes Vytauto Didžiojo universitete veikė Lietu-vių Latvių Vienybės sekcija, performuota į studentų baltų akademinę vienybę „Baltija“, o 1935 m. vasario mėn., Pabaltijo šalių vienybės nuotaikų fone, Vy-tauto Didžiojo universitete veiklą pradėjo korporacija „Fraternitas Baltiensis“, kurios „[...] vyriausiasis tikslas – jungti tautiškai-valstybiškai nusiteikusius V. D. universiteto studentus Baltijos ideologijai palaikyti. [...] K! nariais gali būti kiekvienas V. D. universiteto tautiškai valstybiškai nusiteikęs lietuvis, latvis ar estas studentas“106. Tai buvo dar vienas formalus žingsnis realizuojant tautų suartinimo idėją.

Per Vienybės draugijų veiklą latvių korporacija buvo įtraukta į dvišalį lie-tuvių ir latvių visuomenės veikėjų bendradarbiavimą. Pažymėtina, jog Lietuvių Latvių Vienybės draugija stengėsi palaikyti kuo glaudesnius santykius su vietos latvių atstovais, ypač pabrėžtinai buvo raginama neužmiršti, nepalikti nuoša-ly Lietuvos universiteto latvių studentų korporacijos „Sidrabenia“, kuri buvo viena iš tarpininkių palaikant ryšius su periferijoje atsidūrusiais latviais. Turint galvoje šitokią veikimo schemą, ima aiškėti šios korporacijos reikšmė Lietuvos latvių gyvenime ir apskritai latvių draugijų veiklos koordinavime, konsolida-vime. Matoma įtaka Lietuvos latviams ne vien iš Latvijos oficialiųjų įstaigų, bet ir iš Lietuvoje veikusių organizacijų. Be to, rūpindamasi Lietuvos latvių reikalais, korporacija taip pat prisidėjo organizuojant Lietuvių Latvių Vienybės kongresus, kurie pamečiui vykdavo Kaune arba Rygoje. Į šių kongresų orga-nizavimą buvo stengiamasi įtraukti ir Kauno miesto savivaldybės, ministerijų atstovus, taip pat visuomenines organizacijas bei žymius visuomenės veikėjus. „Sidrabenia“ buvo kviečiama į šios draugijos organizacinius posėdžius, kuriuose svarstytos kasmetinių kongresų programos, aptarti ir paskirstyti parengiamieji kongresų darbai. Vienas pagrindinių uždavinių telkiant Lietuvos latvių ben-druomenę – švietimas steigiant mokyklas, sudaromos sąlygos mokytis toliau pabrėžiant, jog latvių jaunimui reikėtų palaikyti glaudžius santykius su Latvija ir mokytis Latvijoje. „Sidrabenios“ nariai dalyvavo renginiuose, kuriuose tekda-

104 V. Krasnais, Latviešu kolonijas..., lpp. 21. 105 Studentų latvių korp. „Sidrabenia“ šventė, Akademikas, 1935, Nr. 3(39).106 Jo Leo, Nauja K! „Fraternitas Batiensis“, Akademikas, 1935, Nr. 4(40), p. 104.

Vilma AKMENYTĖ

211KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

vo reprezentuoti Lietuvos latvius. Atmintinų Latvijai kultūrinių, politinių įvy-kių minėjimas (pavyzdžiui, Latvijos nepriklausomybės dienos minėjimas 1935 m. Kaune, organizuota ištisa kultūrinė programa, pavadinta „Latvių Diena“) rengiant paskaitas ir pan. 1930 m. Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių minėjimo iškilmėse kaip latvių organizacijų atstovas oficialiuose renginiuose dalyvavo korporacijos „Sidrabenia“ senjoras Alb. Repše107.

Tarpukariu Lietuvoje veikė keletas Latvijos atstovybių: pasiuntinybė Kau-ne, nuo 1923 m. vicekonsulatas Klaipėdoje. Šiauliuose taip pat nuo 1920 m. veikė konsulinis agentas, o nuo 1921 m. karjeros konsulas, kuriuo visą tarpu-karį išbuvo R. Puikis108. Latvijos diplomatinių atstovybių veikla buvo svarbi ne tik palaikant tarpvalstybinius santykius vyriausybiniu lygmeniu, bet taip pat reikšminga organizuojant ir mobilizuojant Lietuvos latvius. Vertėtų paminėti, jog tarpukariu Lietuvoje veikė 26-ios latvių draugijos, kai kuriais duomeni-mis 28-ios (su skyriais)109. Oficialiai Vidaus Reikalų ministerijoje registruotų draugijų 1939 m. buvo tik 18110. Nors latviai 1923 m. surašymo duomenimis sudarė tik 0,73% Lietuvos gyventojų, tačiau kultūrinės latvių draugijos sudarė net 9% visų to meto Lietuvos kultūrinių draugijų111. Visų šių draugijų veiklai nemažą įtaką darė Latvijos diplomatų veikla. Pasiuntinių ar konsulinės tar-nybos darbuotojų dalyvavimas „Sidrabenios“ renginiuose nebuvo atsitiktinis. Dauguma aukščiau minėtų draugijų veikė pasienio ruože, tačiau trys iš jų savo veiklą vystė toliau nuo Lietuvos – Latvijos sienos, t. y. dvi latvių organizacijos dirbo Kaune ir viena Klaipėdoje.

Korporacijos „Sidrabenia“ veiklą, atsižvelgiant į teritorijos ir institucijų kriterijų, galima skirti į kelis lygmenis: a) lokalų (veikla VDU ir Kauno latvių bendruomenėje), b) veiklą Lietuvos mastu (Lietuvos latvių bendruomenėse) ir c) veiklą Lietuvos-Latvijos mastu (bendradarbiavimas su Latvių Lietuvių Vienybės draugija Rygoje ir pan.). Beje, pastarasis veiklos laukas buvo bene mažiausiai išvystytas ir daugiausia reiškėsi per kiekvieno iš korporacijos narių asmeninius ryšius. Išvardinti veiklos lygmenys iš esmės yra glaudžiai susiję bei yra būdingi apskritai visai Lietuvos latvių tautinės bendruomenės organizaci-jų veiklai: organizacijų ryšiai su panašaus pobūdžio lietuvių organizacijomis, ryšiai su Latvijos diplomatinėmis atstovybėmis Lietuvoje ir kitomis Lietuvos latvių organizacijomis bei ryšiai su Latvijos organizacijomis. Latvių studentų veikla neapsiribojo vien universitetu, bet per draugijas, mokyklas ir parapijas siekta paveikti ir labiausiai geografiškai nuo Kauno nutolusias latvių gyvenamas

107 Ē. Jēkabsons, Latviešu nacionālā..., lpp. 104.108 Nuo 1920 m. Klaipėdoje rezidavo konsulinis agentas. Žr. Ē. Jēkabsons, V. Ščerbinskis (sast.).

Latvijas ārlietu dienesta darbinieki 1918-1991. Rīga, 2003, lpp. 383. 109 V. Krasnais, Latviešu kolonijas..., lpp. 538–540.110 LR V.R.M. Spaudos ir draugijų skyrius, draugijų sąrašas 1939 m., LCVA, f. 377, ap. 10, b.

416, l. 3.111 LR V.R.M. Spaudos ir draugijų skyrius, draugijų sąrašas 1939 m., ten pat, l. 3.

STRAIPSNIAI


vietoves Lietuvoje. Studentų latvių korporacija ketvirtojo dešimtmečio antroje pusėje buvo lyg mesta sniego gniūžtė, pakeitusi Lietuvos latvių kultūrinio gy-venimo struktūrą.

Šaltinių teikiama informacija leidžia teigti buvus aktyvų „Sidrabenios“ da-lyvavimą kuriant naujas Lietuvos latvių draugijų organizacines struktūras. 1929 m. (kovo 11 d.) korporacijos valdyba kreipėsi į Žeimelio latvių švietimo drau-giją, ragindama kviesti Lietuvos latvių mokytojų bei organizacijų ir parapijų at-stovų kongresą. Šio kongreso organizacinius darbus korporacija siekė perduoti vietinėms latvių draugijoms, tačiau siūlėsi aktyviai dalyvauti parengiamajame kongreso darbe. Buvo prašoma, kad Žeimelio latvių švietimo draugija taptų šio kongreso iniciatore112. Taip pat fiksuojama, jog 1929 m. rugsėjo 1 d. Joniškyje įvyko latvių draugijų delegatų susirinkimas. Jame dalyvavo latvių studentų kor-poracija „Sidrabenia“, Lietuvos Latvių Sąjunga, Joniškio Švietimo draugija, Žei-melio Švietimo draugija ir kitų draugijų atstovai. Susirinkimas nusprendė siekti visų Lietuvos latvių draugijų vienijimo ir įsteigti „Visos Lietuvos latvių draugijų Centro valdybą“113. Šios iniciatyvos autore pristatoma „Sidrabenia“. Tų pačių metų rugsėjo 8 d. Joniškyje buvo kviečiamas Lietuvos latvių draugijų kongresas, tačiau kad pats susirinkimas neužsitęstų ir būtų konstruktyvus, kongreso progra-mos projektą buvo pavesta parengti tai pačiai studentų latvių korporacijai114.

1931 m. derybų su Joniškio latvių mokyklų mokytojais metu Latvijos konsulas Šiauliuose pasiūlė steigti Lietuvos Latvių Mokytojų Sąjungą. Tokia centrinė mokytojų organizacija galėtų veiksmingiau atstovauti mokyklų intere-sams bei organizuoti mokinių saviveiklos būrelius, tokius kaip skautų draugijas ir pan. Taip pat buvo svarstyta mintis, jog steigiant Lietuvos latvių centrinę organizaciją reikėtų į organizacinį darbą įjungti Vytauto Didžiojo universiteto latvių studentų korporaciją „Sidrabienia“115. Latvių draugijų visuotinį kongre-są numatyta sušaukti 1932 m., tačiau konsulo R. Puikio netolimai ateičiai pro-jektuoti darbai buvo įgyvendinti tik po kelerių metų.

1927 m. Kaune įsteigta Vytauto Didžiojo universiteto latvių studentų korporacija „Sidrabenia“ davė pradžią 1932 m. įsteigtai Kauno latvių draugijai, kurios iniciatyva 1935 m. II-ojo Lietuvos latvių kongreso metu buvo suburtas Lietuvos Latvių Susivienijimas116, po kurio laiko perkeltas į Šiaulius117. Dalis Lietuvos Latvių Susivienijimo narių gyveno Kaune, atskiri periferijos skyriai įsteigti Lietuvos Latvijos pasienyje. Bendradarbiavimas su Latvijos diplomati-nio korpuso darbuotojais iškėlė klausimą: kam – Lietuvos latviams ar Latvijos

112 LCVA, f. 949, ap. 1, b. 4, l. 89.113 Ten pat, l. 76. 114 Ten pat, l. 80. 115 Lietuvas konsula Šauļos ziņojums Latvijas Sūtniecībai Lietuvā, 25. aprilī 1931. g., LVVA, f.

2574, ap. 3, l. 365, lp. 239-240.116 Žinios apie Lietuvos Latvių Susivienijimą, LCVA, f. 402, ap. 4, b. 772, l. 14.117 Lietuvos Latvių Susivienijimo raštas Kauno apskrities viršininkui 1937 m. rugsėjo 27 d., ten

pat, l. 6.

Vilma AKMENYTĖ

213KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

diplomatams (t. y. Latvijos vyriausybei) – priklauso iniciatyva įkurti centrinę Lietuvos latvių organizaciją. Galima teigti viena – jei nebūtų buvę abiejų pusių suinteresuotumo, kažin ar būtų įsteigta centrinė organizacija.

Apskritai daugumos draugijų įstatuose buvo pažymėta, jog jos nesiima politinės veiklos. Kaune steigtų latvių draugijų pagrindiniu tikslu buvo nu-rodoma burti latvių tautybės Lietuvos piliečius bendro kultūros darbo ugdy-mui118. Šių draugijų tikslai labiau abstraktūs, tačiau priemonės tokios kaip ir kitų Lietuvos latvių organizacijų: steigti mokyklas, chorus, rengti paskaitas, kursus, koncertus, vakarus. 1935 m. Lietuvos Latvių Susivienijimo steigime dalyvavo Lietuvos latvių draugijų atstovai ir Latvijos pasiuntinys Lietuvoje L. Sėja, konsulas Šiauliuose R. Puikis119. Šiame steigiamajame susirinkime buvo aptarti mokyklų klausimai, numatyta surengti Latvių mokytojų konferenciją. L. Sėja pabrėžė, jog tarp Lietuvos ir Latvijos vyksta glaudus politinis bendra-darbiavimas, o latviai Lietuvoje ir lietuviai Latvijoje laikomi lojaliausiomis tau-tinėmis mažumomis.

Kas toji Kauno Latvių draugija? Šios draugijos statutą parengė latvių kor-poracijos steigėjas ir senjoras Alb. Repše, tapęs vienu šios draugijos steigėjų120. Pirmuoju pirmininku buvo išrinktas „Canadian Pacific“ vadovas Osvaldas Birzulis, nuo 1933 m. draugijai pirmininkavo R. Tilakas, 1934–1935 metais – Latvijos pasiuntinybės prekybos atašė F. Zomers, nuo 1935 m. – Lietuvos kariuomenės kooperatyvo atsakingasis darbuotojas Karolis Bušmanis121. K. Bušmaniui 1939 m. išvykus į Latviją, pirmininku tapo buvęs korporacijos „Si-drabenia“ narys Voldemaras Starkus122. Pradžioje draugijos veikla buvo gana vangi, tačiau po keleto metų suaktyvėjo, narių skaičius 1937 metais šoktelėjo iki 60-ties. Iš draugijos rengiamų loterijų gautų lėšų bei kitų pajamų buvo mo-komos stipendijos Vytauto Didžiojo universiteto latvių studentams.

Kauno latvių draugijoje, be Lietuvos piliečių, minimi ir draugijų nariai Latvijos piliečiai. Pilietybei nebuvo teikiama esminė reikšmė, tačiau nuolat buvo pabrėžiama tautybė. Atkreiptinas dėmesys, jog korporacijai „Sidrabenia“ priklausė vien latvių tautybės asmenys. Apskritai draugijų nariai, Latvijos pi-liečiai, būdavo aktyviausi jų veikėjai, palaikantys glaudžius santykius su Latvi-ja, tad daugeliu atvejų galėję vadovauti vietinių latvių kultūriniam gyvenimui.

118 Kauno Latvių draugijos įstatai, LCVA, f. 402, ap. 5, b. 85. l. 2a; Lietuvos Latvių Susivienijimo įstatai, LCVA, f. 946, ap. 1, b. 6, l. 22a.

119 Ziņojums par Lietuvas Latviešu Apvienības dibināšanas sapulci 1935. gada 25. augustā, Šauļos, LVVA, f. 2574, ap. 3, l. 974, lp. 40-41.

120 Kauno latvių draugijos steigėjai: Andrejs Cena, Roberts Tilaks, Fricis Saulytis, Viktors Johan-sons, Alberts Repše. Plačiau apie tai: V. Krasnais, Latviešu kolonijas..., lpp. 84.

121 Ten pat, lpp. 84. 122 Kauno latvių draugijos raštas Kauno miesto ir apskrities administracijai, 1939 m. lapkričio 30

d., LCVA, f. 402, ap. 5, b. 85, l. 18.

STRAIPSNIAI


Kartais būdavo pažymima, jog vietiniai latviai daug abejingesni draugijų veiklai nei Latvijos piliečiai. Visa tai gerai iliustruoja Kauno latvių draugija, kurios dauguma valdybos narių buvo Latvijos piliečiai. Šios draugijos iniciatyva įkur-tas Lietuvos Latvių Susivienijimas greitai perėmė vadovavimą visoms Lietuvos latvių draugijoms. Kaune įsteigtas Lietuvos Latvių Susivienijimas nebūtų ga-lėjęs pakankamai gerai prižiūrėti ir koordinuoti šiaurės Lietuvoje gyvenančių latvių kultūrinę veiklą – per didelis atstumas ir nelengvas susisiekimas tarp sos-tinės Kauno ir pasienyje esančių draugijų.

1935 m. rudenį Kaune duris atvėrė privati latvių pradžios mokykla. Tai buvo vienintelė privati latvių mokykla to meto Lietuvoje, kurios išlaikymui lė-šas skyrė Kauno latvių draugija ir Lietuvos Latvių Susivienijimas. Pati mokykla veikė tame pačiame pastate, kuriame buvo registruota Kauno latvių draugijos būstinė – Gedimino g. 4. Beje, joje mokytojaudavo ir „Sidrabenios“ nariai.

Vytauto Didžiojo universiteto studentų latvių korporacijos „Sidrabenia“ indėlis Lietuvos latvių bendruomenės kultūriniame gyvenime yra svarus – nors neskaitlinga, korporacija gana ryškiai sužibėjo universitetinės bendruomenės padangėje, paliko žymę suartinant lietuvių ir latvių bendruomenes.

***

Apibendrinant vertėtų pažymėti, jog nuo 1927 m. Kaune veikusi vienintelė Vytauto Didžiojo universiteto latvių studentų korporacija „Sidrabenia“, formaliai baigusi egzistuoti 1938 m., tu-rėjo nemažą reikšmę Kauno, Lietuvos ir Latvijos kultūriniame gyvenime. Jos veikla šoktelėjo nuo mikro (universitete) iki makro (Lietuvos latvių bendruo-menėje) lygmens pademonstruodama, jog ir neskaitlinga tautinė bendruomenė gali būti reikšminga. Vytauto Didžiojo universitete veikė keletas studentiškų organizacijų, kurių tikslai ir veikla apėmė bendradarbiavimą su Latvijos stu-dentiškomis organizacijomis. Vytauto Didžiojo universitetas taip pat palaikė glaudžius santykius su Latvijos universitetu. Korporacija „Sidrabenia“ išsau-gojo visus formaliuosius universitetinių korporacijų bruožus, turėjo savo at-ributiką ir simboliką, kuri buvo susieta su latvių etnine kultūra. Tačiau latvių studentų organizacija nekėlė išskirtinių reikalavimų, pripažino pilietinę ištiki-mybę ir traktavo Lietuvos Respubliką kaip savo valstybę. „Sidrabenia“ stengėsi įsilieti į universitetinę bendruomenę ir išeiti į platesnį veiklos lauką peržengiant universiteto sienas. Nuo pat veiklos pradžios nedidelė studentų latvių korpora-cija „Sidrabenia“ neatitiko universiteto reglamento (per mažas narių skaičius), todėl 1938 metai tampa faktine studentų latvių korporacijos veiklos užbaigimo data. Organizacija, tapusi pavaldžia Baltų studentų sąjungai „Baltija“, neteko juridinio savarankiškumo.

Vilma AKMENYTĖ

215KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

Draugija, parapija ir mokykla – aktualiausios to meto Lietuvos latvių kul-tūrinės saviraiškos formos, padėjusios išsaugoti tautinį savitumą. Bent jau pir-maisiais savo veiklos metais korporacija „Sidrabenia“ aktyviai dalyvavo Lietuvos latvių draugijų veikloje, dažnai perimdama organizacinę iniciatyvą. „Sidrabe-nios“ iniciatyvumą lėmė darbas akademinėje aplinkoje bei glaudesnis kontaktų užmezgimas su Kaune įsikūrusia Latvijos pasiuntinybe. Iš sostinės į periferiją nešama žinia buvo lengviau įgyvendinama. Beje, „Sidrabenios“ nariai buvo iš pasienio kilę asmenys, po studijų vėl grįžę į pasienį. Jie buvo gerai susipažinę su pasienyje gyvenusių latvių kultūrinės veiklos, švietimo specifika ir turėjo galimybę lengviau keisti esamą situaciją. XX a. ketvirto dešimtmečio viduryje į Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios veiklą įsilieję Lietuvoje teologinį iš-silavinimą įgiję kunigai, kurie Lietuvą laikė savo tėvyne, teigiamai paveikė visą evangelikų liuteronų bažnyčią.

2 lentelė. VDU korporacijos „Sidrabenia“ tikrieji nariai fakultetais 1927–1938 m.

Eil. nr. Fakulteto pavadinimas Pavardė, vardas Pareigos korpora-

cijoje1. 1. Teisių fakultetas Briedis Voldemaras Vicesenjoras / senjoras 2. 2. Ekonomikos fakultetas Lukaševičius

Antanas3. 3. Ekonomikos fakultetas / Teisių

fakultetasStarkus Voldemaras Sekretorius

4. 4. Ekonomikos fakultetas / Teisių fakultetas

Varna Jonas Vicesenjoras

5. 5. Ekonomikos fakultetas / Teisių fakultetas

Vegis Jonas

6. 1. Evangelikų teologijos fakultetas Bregžis V. 7. 2. Evangelikų teologijos fakultetas Bullis Augustas Senjoras8. 3. Evangelikų teologijos fakultetas Kalvanas Jonas Sekretorius / senjoras9. 4. Evangelikų teologijos fakultetas Skudris J. K.10. 5. Evangelikų teologijos fakultetas Knape J.11. 6. Evangelikų teologijos fakultetas Laukazilis Arnoldas Vicesenjoras12. 7. Evangelikų teologijos fakultetas Šire V. 13. 8. Evangelikų teologijos fakultetas Urdze J. 14. 9. Evangelikų teologijos fakultetas Leijeris Erikas Vicesenjoras / senjoras

15. 1. Matematikos – gamtos fakultetas Zilbermanis O.16. 2. Matematikos – gamtos fakultetas Salnajs O.

STRAIPSNIAI


17. 1. Humanitarinių mokslų fakultetas Valcis A.18. 2. Humanitarinių mokslų fakultetas Jurašaitė Zelma19. 3. Humanitarinių mokslų fakultetas Rozenbergs P. 20. 4. Humanitarinių mokslų fakultetas Antons A.21. 5. Humanitarinių mokslų fakultetas Grikis J.

22. 1. Medicinos fakultetas Ūkeniekaite Irma Sekretorė23. 2. Medicinos fakultetas Gaisas Bruno Vicesenjoras24. 3. Medicinos fakultetas Jansonas Fridrichas 25. 4. Medicinos fakultetas Repše Albertas Senjoras

26. 1. Technikos fakultetas Dreijeris Jonas Sekretorius27. 2. Technikos fakultetas / Teisių

fakultetas Špuoris Andrius

28. 3. Technikos fakultetas Tūlis Jėkabs Vicesenjoras / sekre-torius

29. 4. Technikos fakultetas Ūkeniekas Volde-maras

30. 5. Technikos fakultetas Zeltinis Jonas Sekretorius / senjoras 31. 6. Technikos fakultetas Krūminis Visvaldis Sekretorius

32. 1. Teologijos – filosofijos fakultetas Strodas Petras Sekretorius / vice-senjoras

33. 1. Agronomijos skyrius Kigelis Rudolfas

Vilma Akmenytė FELLOWSHIP OF LATVIAN STUDENTS “SIDRABENIA” AT VYTAUTAS MAGNUS (LITHUANIAN) UNIVERSITY AND AT COMMUNITY OF LITHUANIAN LATVIANS (1927-1938): IDENTITY DIFFERENCES

Abstract

The aim of this article is to review the activi-ty of the fellowship of Latvian students “Sidrabenia” at Lithuanian (from 1930 Vytautas Magnus) university in 1927-1938. In the first half of the 20th century, when Kaunas became the capital city of Lithuania, the composition of its citizens became rather va-riegated. Latvian students’ fellowship “Sidrabenia”, which activity crossed the borders

Vilma AKMENYTĖ

217KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

of university, left its own mark in the history of Kaunas. The fellowship “Sidrabenia” had all formal lineaments necessary for university corporations, its own attributes and symbols representing the ethnical Latvian culture. This Latvian organization accepted the Republic of Lithuania as its own state: although all members of the fellowship were Latvians ethnically, they had the status of the citizens of the Republic of Lithuania. During the first years of its activity, the fellowship participated energetically in the work of all other Latvian organizations of Lithuania and played a leader’s role during their structural reorganization. Such initiative was determined by the fellowship’s participa-tion in academic life and its cooperation with the legation of Latvia in Kaunas. From the very beginning of their establishment, the fellowship “Sidrabenia” encountered dif-ficulties because of the small number of members and had to ask for permission from the leadership of university to pursue the work. This fact was the main reason of the fellowships’ closure in 1938. The organization became a part of Balts’ students union “Baltija” and thus lost its legal independence.

Gauta: 2006 10 29Parengta: 2007 04 05

Priedas

1 pav. Kauno latvių draugija, apie 1930–1932 m. (nuotrauka iš asmeninio dr. L. L. Lazauskienės archyvo)

STRAIPSNIAI


2 pav. VDU studentų latvių korporacija „Sidrabenia“, apie 1930–1932 m. (nuotrauka iš asmeninio dr. L. L. Lazauskienės archyvo)

3 pav. VDU studentų latvių korporacija „Sidrabenia“, apie 1930–1932 m. (nuotrauka iš asmeninio dr. L. L. Lazauskienės archyvo)

Studentų latvių korporacija Didžiojo (Lietuvos) universitete ir ...6 Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė 1922–2002. Kaunas, 2002. 7 Chr. Giordano, Etniškumas,

Documents