STATYBOS TECHNINIAI REGLAMENTAI
AKTUALI REDAKCIJA
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 2.05.04:2003
POVEIKIAI IR APKROVOS
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. is statybos techninis reglamentas (toliau Reglamentas)
nustato poveikius ir apkrovas, veikianius statini laikanisias
konstrukcijas. Reglamente pateikiama:1.1. poveiki
klasifikacija;1.2. skaiiuotins situacijos;1.3. poveiki
derinimas;1.4. statybini mediag ir sandliuojam mediag svorio
tankiai; 1.5. statybini element savasis svoris;1.6. naudojimo
apkrovos;1.7. sniego apkrovos;1.8. vjo apkrovos;1.9. kran
apkrovos;1.10. klimato temperatros poveikiai;1.11. apledjimo
apkrovos;1.12. linkiai ir poslinkiai.Poveiki ir apkrov derini
nustatymo, skaiiavimo pavyzdiai bei j paaikinimai pateikiami
Reglamento 13 priede.2. Poveiki ir apkrov ypatumai, projektuojant
gelbetonines, plienines, mro, armuoto mro, medines, aliuminines bei
kitas konstrukcijas, idstyti atskiruose statybos techniniuose
reglamentuose bei kituose Lietuvoje nustatyta tvarka teisintuose
normatyviniuose dokumentuose.3. Reglamento nuostatos privalomos
visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, usiimantiems statinio
projektavimo ir 2 punkte nurodyt konstrukcij ir geotechnikos
projektavimo bei normatyvini dokument projektavimui ir kontrolei
rengimo veikla.4. Kol neteisinti visi europin (EN) ir pasaulin
(ISO) atitinkamas sistemas sudarantys ir (arba) neparengti visi 2
punkte ivardyti dokumentai, projektuojant konstrukcijas, gali bti
naudojami atitinkamai suderinti atskiri normatyviniai dokumentai,
pasiekiant ne maesn patikimum, koks reglamentuojamas [7.15] IV
skyriaus II skirsnyje ir atskiruose 3 punkte ivardytuose
reglamentuose. 5. Derinant skirting normatyvini sistem dokumentus,
atliekama ([7.15] 3.1 p.) aptartoji patikimumo analiz, atsivelgiant
iuos pagrindinius veiksnius:5.1. charakteristines reikmes ir j
fraktilio lyg;5.2. dalinius patikimumo koeficientus, skaitant ir
konversijos, darbo slyg ir kitus (jeigu jie yra) koeficientus;5.3.
r ir atsparumo deterministini ir patikimumo laidavimo modeli
paklaidas (atsitiktines ir sistemingas);5.4. konstrukcij ir mediag
kontrolei, bandymams ir tyrinjimams naudojam metodik ir rangos
paklaidas.6. is Reglamentas yra suderintas ir pagrstas atitinkamais
EN [7.37.13] privalomaisiais reikalavimais, Tarybos direktyvos
89/106/EEC esminiu reikalavimu Nr.1 Mechaninis atsparumas ir
stabilumas bei esminiu reikalavimu Nr. 2 Gaisro sauga.
II SKYRIUS. NUORODOS
7. Reglamente pateikiamos nuorodos iuos dokumentus:7.1. LST ISO
8930:2003 Bendrieji konstrukcij patikimumo principai. Terminai;7.2.
LST ISO 3898:2002 Konstrukcij projektavimo pagrindai. ymjimo
sistema. Bendrieji ymenys;7.3. LST L ENV 19911:2000 Eurokodas 1.
Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 1 dalis.
Projektavimo pagrindai;7.4. LST L ENV 199121:2000 Eurokodas 1.
Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 21 dalis.
Poveikiai konstrukcijoms. Tankiai, savojo svorio ir naudingosios
apkrovos;7.5. LST L ENV 199122:2000 Eurokodas 1. Projektavimo
pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 22 dalis. Gaisro poveikiai
konstrukcijoms;7.6. LST L ENV 199123:2000 Eurokodas 1. Projektavimo
pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 23 dalis. Poveikiai
konstrukcijoms. Sniego apkrovos; 7.7. LST L ENV 199124:2000
Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 24
dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Vjo poveikiai;7.8. LST L ENV
199125:2002 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai
konstrukcijoms. 25 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Temperatros
poveikiai; 7.9. LST L ENV 199126:2002 Eurokodas 1. Projektavimo
pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 26 dalis. Poveikiai
konstrukcijoms. Poveikiai statybos metu;7.10. LST L ENV 199127:2002
Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 27
dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Atsitiktiniai smgi ir sprogim
poveikiai; 7.11. LST L ENV 19913:2000 Eurokodas 1. Projektavimo
pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 3 dalis. Tilt eismo
apkrovos;7.12. LST L ENV 19914:2000 Eurokodas 1. Projektavimo
pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 4 dalis. Silos ir rezervuar
poveikiai;7.13. LST L ENV 19915:2002 Eurokodas 1. Projektavimo
pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 5 dalis. Kran ir kit
mechanizm sukelti poveikiai;7.14. RSN 19694 Statybin
klimatologija;7.15. statybos technin reglament STR 2.05.03:2003
Statybini konstrukcij projektavimo pagrindai.7.16. LST EN ISO
9000:2001 Kokybs vadybos sistemos. Pagrindai, terminai ir
apibrimaiIII SKYRIUS. SVOKOS IR APIBRIMAI8. Reglamente vartojam
pagrindini svok ir j apibrim sraas pateiktas LST L EN 1991-2-1:2000
[7.4].IV SKYRIUS. YMENYS IR SUTRUMPINIMAI9. Pagrindini ir papildom
ymen sraas pateiktas standartuose [7.2; 7.3].V SKYRIUS. POVEIKI
PAGRINDINIAI KINTAMIEJI IR J REPREZENTACIJAI SKIRSNIS. POVEIKIAI IR
APLINKOS TAKA
10. Pagrindins klasifikacijos. Poveikiai pagal j kitim laike
klasifikuojami taip:10.1. nuolatiniai poveikiai (G), pvz., savasis
konstrukcij svoris, fiksuotoji ranga ir kelio danga, taip pat
netiesioginiai poveikiai dl susitraukimo ir nevienod sdim;10.2.
kintamieji poveikiai (Q), pvz., naudojimo apkrovos ant pastato
perdang, sij ir stog, vjo poveikiai arba sniego apkrovos;10.3.
ypatingieji poveikiai (A), pvz., sprogimai arba transporto priemoni
smgiai.Pastaba:deformaciniai poveikiai gali bti nuolatiniai arba
kintamieji.11. Tam tikrus poveikius, tokius kaip seisminiai
poveikiai ir sniego apkrovos, galima vertinti kaip ypatinguosius ir
(arba) kintamuosius poveikius, atsivelgiant statybviets padt.12.
Poveikius dl vandens galima apibrti kaip nuolatinius ir (arba)
kintamuosius poveikius atsivelgiant j dydio kitim laike.13.
Poveikiai taip pat klasifikuojami:13.1. pagal j kilm tiesioginius
ir netiesioginius;13.2. pagal j erdvin sklaid fiksuotuosius ir
laisvuosius;13.3. pagal j pobd ir (arba) konstrukcijos reakcij
statinius ir dinaminius.14. Poveik reikia apibdinti modeliu,
daniausiai jo reikm pateikiant vienu skaliariniu dydiu, kurio gali
bti kelios reprezentacins reikms.Pastaba: kai kuriems poveikiams ir
patikrinimams gali prireikti sudtingesnio kai kuri poveiki dydi
pateikimo.15. Poveiki charakteristins reikms. Poveikio
charakteristin reikm Fk yra jo pagrindin reprezentacin reikm ir
apibriama:15.1. kaip vidutin, didiausioji arba maiausioji reikm ir
nominalioji reikm (kuri nesiejama su inomu statistiniu
skirstiniu);15.2. projekto dokumentuose, jeigu atitinka metodus,
pateiktus standartuose [7.57.8].16. Nuolatinio poveikio
charakteristin reikm apibriama taip:16.1. jeigu G kintamum galima
vertinti kaip ma, galima taikyti tik vien Gk reikm;16.2. jeigu G
kintamumo negalima vertinti kaip mao, reikia taikyti dvi reikmes:
didiausi Gk,sup ir maiausi Gk,inf.17. G kintamumo galima nepaisyti,
jeigu G reikmingai nekinta skaiiuotiniu konstrukcijos
eksploatacijos periodu ir maas jo variacijos koeficientas. Tokiu
atveju Gk imama lygi vidutinei reikmei.Pastaba:is variacijos
koeficientas, atsivelgiant konstrukcijos tip, gali bti nuo 0,05 iki
0,10.18. Tais atvejais, kai konstrukcija labai jautri G kitimams
(pvz., kai kurie i anksto temptj gelbetonini konstrukcij tipai),
reikia taikyti dvi reikmes netgi esant maam variacijos
koeficientui. Tada Gk,inf yra 5 fraktilis, o Gk,sup yra 95
fraktilis statistinio G skirstinio, kur galima imti pagal Gauso
dsn.19. Konstrukcijos savj svor galima nurodyti viena
charakteristine reikme, apskaiiuojama pagal nominaliuosius matmenis
ir vidutines vienetines mases, r. Reglamento IX skyri.20. Iankstin
tempim (P) reikia apibrti kaip nuolatin poveik, atsiradus dl
konstrukcijos kontroliuojam jg ir (arba) kontroliuojam deformacij.
iuos iankstinio tempimo tipus reikia skirti vien nuo kito (pvz.,
iankstinis tempimas tempiamja armatra, tempimas deformaciniu
poveikiu ties atramomis).Pastaba: iankstinio tempimo
charakteristinmis reikmmis duotuoju laiku t gali bti didiausioji
reikm Pk,sup(t) ir maiausioji reikm Pk,inf(t). Saugos ribiniams
bviams galima taikyti vidutin reikm Pm(t). 21. Kintamj poveiki
charakteristin reikm (Qk) atitinka vien i i:21.1. didiausij reikm,
kuri nevirijama esant pasirinktai tikimybei, arba maiausioji reikm,
kuri pasiekiama esant pasirinktai tikimybei per nurodytj atskaitin
laikotarp;21.2. nominalij reikm, kuri gali bti nurodyta tais
atvejais, kai statistinis skirstinys neinomas.Pastabos:reikms
pateiktos atitinkamuose ios dalies skyriuose;klimato poveiki
charakteristin reikm yra metini maksimum 0,02 fraktilis. Tai yra
ekvivalentika nuo laiko priklausanios dalies vidutiniam 50 met
pasikartojimo periodui. Taiau kai kuriais atvejais, atsivelgiant
poveikio pobd ir (arba) pasirinkt skaiiuotin situacij, gali bti
kitas labiau tinkami fraktilis ir (arba) pasikartojimo periodas.22.
Kiekvieno projekto ypatingj poveiki skaiiuotin reikm Ad reikia
nustatyti atskirai.23. Seismini poveiki skaiiuotin reikm reikia
vertinti per charakteristin reikm AEk arba nustatyti kiekvienam
projektui atskirai.24. Daugiakomponeni poveiki charakteristin
poveik reikia pateikti reikmi grupmis, i kuri kiekvien
projektiniuose skaiiavimuose reikia vertinti atskirai.25. Kitos
kintamj poveiki reprezentacins reikms yra ios:25.1. derintin reikm,
ireikta sandauga 0Qk, taikoma saugos ribiniams bviams ir
negrtamiesiems tinkamumo ribiniams bviams tikrinti (r. Reglamento
VI skyri ir [7.15] 4 pried);25.2. danoji reikm, ireikta sandauga
1Qk, taikoma saugos ribiniams bviams ypatingaisiais poveikiais
tikrinti ir grtamiesiems tinkamumo ribiniams bviams
tikrinti;Pastabos:pavyzdiui, pastatams danoji reikm yra taip
parinkta, kad jos atskaitinio laikotarpio virijimo periodas yra
lygus 0,01, o eismo apkrov keli tiltams danoji apkrova nustatyta
pagal vienos savaits atskaitin laikotarp;retoji reikm, ireikta
sandauga 1,infqQk, yra taikoma tam tikriems tinkamumo ribiniams
bviams tikrinti, pvz., gelbetonini tilt perdangoms arba tilt
perdang gelbetoninms dalims. Retoji reikm nustatyta tik keli eismo
apkrovoms [7.11], temperatriniams poveikiams [7.8] ir vjo
poveikiams [7.7] yra pagrsta vieneri met pasikartojimo
periodu.25.3. tariamai nuolatin reikm, ireikta sandauga 2Qk,
taikoma saugos ribiniams bviams su ypatingaisiais poveikiais ir
grtamiesiems tinkamumo ribiniams bviams tikrinti. Tariamai
nuolatins reikms taip pat taikomos ilgalaikiams efektams
apskaiiuoti.Pastaba:apkrov ant pastat perdang tariamai nuolatin
reikm yra taip pasirinkta, kad laiko dalis, per kuri ji virijama,
yra lygi 0,50 atskaitinio periodo. Kaip alternatyv tariamai
nuolatin reikm galima pasirinkti lygi vidutinei reikmei per
pasirinkt laiko period. Vjo poveiki ir keli eismo poveiki atvejais
tariamai nuolatin reikm paprastai imama lygi nuliui.26. Nuovargio
poveiki reprezentacija. Nuovargio poveiki modeliai turi bti tie,
kurie yra nustatyti prastinms konstrukcijoms (pvz., vieno ir keli
tarpatrami tiltams, auktoms lanksioms konstrukcijoms vjo atvilgiu)
atitinkamuose ios dalies skyriuose konstrukcij reakcijoms apkrov
svyravimus vertinti.27. Konstrukcij, kurios yra u atitinkamuose ios
dalies skyriuose apibrt modeli taikymo srities, nuovargio poveikius
reikia nustatyti i matavim vertinimo arba i laukiamojo poveikio
spektro ekvivalentini studij.28. Dinamini poveiki reprezentacija.
Nuovargio apkrovos modeliuose pagreiio sukelti efektai vertinami
netiesiogiai charakteristinmis statinmis apkrovomis. i modeli
taikymo ribos apraytos standartuose [7.47.13].29. Kai dinaminiai
poveikiai sukelia reikming konstrukcijos pagreit, reikia atlikti
dalin sistemos skaiiavim.30. Aplinkos tak, kuri gali paveikti
konstrukcijos ilgaamikum, reikia vertinti pasirenkant konstrukcijos
mediagas, joms keliamus reikalavimus, konstrukcijos koncepcij ir
isam projektavim. aplinkos tak reikia atsivelgti ir, kai galima,
apibdinti kiekybikai.
II SKIRSNIS. SKAIIUOTINS SITUACIJOS
31. Reikalinga pasirinkti tinkam skaiiuotin situacij,
atsivelgiant aplinkybes, kuriomis konstrukcija turi ipildyti jai
keliamus reikalavimus. Skaiiuotins situacijos klasifikuojamos:31.1.
nuolatins skaiiuotins situacijos, kurios nurodo normalias
eksploatacijos slygas;31.2. trumpalaiks skaiiuotins situacijos,
kurios nurodo trumpalaikes konstrukcijos bvio slygas, pvz.,
statant, rekonstruojant arba remontuojant;31.3. ypatingosios
skaiiuotins situacijos, kurios nurodo iskirtines konstrukcijos bvio
slygas arba jos aplinkos poveik, pvz., gaisr, sprogim, smg arba
lokalizuoto irimo pasekmes;31.4 seismins skaiiuotins situacijos,
nurodanios konstrukcijos bvio slygas seismini poveiki atvejais.32.
Reikalinga pasirinkti pakankamai grietas ir kintanias skaiiuotines
situacijas taip, kad bt atsivelgta visas aplinkybes, kurios,
manoma, bus vykdant ir eksploatuojant konstrukcij. Skaiiuotinis
eksploatacijos laikotarpis apibrtas [7.15] V skyriaus IV
skirsnyje.33. Skaiiuotinse situacijose reikia atsivelgti naujas
papildomas dangas, rengtas po atlikimo, ir (arba) paskirstymo
vamzdynus. Tinkamose skaiiuotinse situacijose reikia atsivelgti
vandens lyg.34. Analizuojant sveikos su kitomis apkrovomis (pvz.,
vju) atvejus, sumin pastato naudojimo apkrova laikoma vienu
poveikiu.35. Kai naudojimo apkrovos charakteristin reikm, derinant
su kitais poveikiais, sumainama koeficientais, apkrovos visuose
auktuose nustatomos be n koeficiento.36. Gamybiniuose plotuose,
kuriuose dalies apkrov kintamumas arba vibraciniai poveikiai gali
sukelti nuovarg, kiekvienam atskiram atvejui turi bti nustatytas
nuovargio apkrovos modelis.III SKIRSNIS. POVEIKI EFEKT MODELIAI
37. Konstrukcij modeliavimas. Skaiiavimus reikia atlikti taikant
atitinkamus modelius, kurie aprpt tinkamus kintamuosius.38.
Reikalinga pasirinkti tokius konstrukcij modelius, kurie tikt
nustatyti konstrukcijos reakcij, esant priimtinam tikslumo lygiui.
Konstrukcij modeliai taip pat turi atitikti nagrinjam ribin bv.39.
Konstrukcij modelius reikia pasirinkti remiantis pripainta teorija
ir praktika. Prireikus jie tikrinami eksperimentais.40.
Modeliavimas veikiant statiniams poveikiams. Statini poveiki
modeliavim reikia pagrsti pasirenkant tinkamas element ir j sandr
bei tarp element ir grunto jgosdeformacijos priklausomybes.
Modelyje taikomos pakraio slygos turi atitikti numatytsias
konstrukcijoje.41. Tikrinant ribinius bvius, reikia atsivelgti
poslinki ir deformacij veiksnius, jeigu dl j gaunamas reikmingas r
didjimas.42. Netiesioginiai poveikiai skaiiavimams pritaikomi
taip:42.1. skaiiuojant tiesikai tampri sistem tiesiogiai kaip
ekvivalentines jgas (kai reikia, naudojant atitinkamus tamprumo
moduli santykius),42.2. skaiiuojant netiesin sistem tiesiogiai kaip
deformacinius poveikius.43. Modeliavimas veikiant dinaminiams
poveikiams. Konstrukcij modelius roms nustatyti reikia parinkti
atsivelgiant reikiamus konstrukcinius elementus, j mas, stiprum,
standum bei slopinimo charakteristikas ir visus reikiamus
nekonstrukcinius elementus, j savybes. Modelyje taikomos pakraio
slygos turi atitikti numatytsias konstrukcijoje.44. Jeigu tinka
dinamines apkrovas traktuoti kaip tariamai statines, dinamines
dalis galima vertinti skaitant jas statines reikmes arba taikant
ekvivalentinius statini poveiki dinaminius didinimo koeficientus.
Kai kuriems ekvivalentiniams dinaminio didinimo koeficientams
nustatomi laisvj svyravim daniai.45. Grunto ir konstrukcijos
sveikos atveju grunto tak galima modeliuoti atitinkamomis
ekvivalentinmis spyruoklmis ir amortizatoriais.46. Prireikus (pvz.,
esant vjo sukeltoms vibracijoms arba seisminiams poveikiams),
poveikius galima nustatyti modaline analize, remiantis mediagos ir
geometrins formos elgsena, pagal tiesin priklausomyb. Taisyklingos
formos, reguliaraus standumo ir masi isidstymo konstrukcij
tiesiogin modalin analiz, jeigu tinka atsivelgti tik pagrindin mod,
galima pakeisti skaiiavimu, taikant ekvivalentinius statinius
poveikius.47. Dinaminius poveikius taip pat galima ireikti, kai
tinka, proces svokomis arba danum sritimi ir tinkamais metodais
nustatyta konstrukcijos reakcija.48. Kai dinaminiai poveikiai gali
sukelti tokio dydio arba danio vibracijas, kad galt viryti
tinkamumo reikalavimus, reikia patikrinti tinkamumo ribin bv (r.
Reglamento 10 pried).49. Ugnies poveiki modeliavimas. Ugniai
atsparios konstrukcijos projektavimo skaiiavimas turi bti pagrstas
skaiiuotiniais gaisro procesais [7.5], reikia taikyti konstrukcijos
temperatros raidos modelius, taip pat ir konstrukcijos mechanins
elgsenos, esant auktai temperatrai, modelius.50. Veikiamos gaisro
konstrukcijos reikalaujam elgsen reikia patikrinti visos
konstrukcijos skaiiavimu arba dalies element rinkini skaiiavimu,
arba element skaiiavimu, taip pat ir taikant duomenis i lenteli ar
bandym rezultatus.51. Veikiamos gaisro konstrukcijos elgsen reikia
vertinti atsivelgiant nominalin gaisro poveik arba modeliuot gaisro
poveik, taip pat lydiniuosius poveikius [7.5].52. Konstrukcijos
reakcija, esant auktoms temperatroms, vertinta atskir konstrukcij
projektavimo statybos techniniuose reglamentuose. Terminiai
modeliai gali bti grindiami prielaida, kad temperatra skerspjviuose
ir iilgai element yra tolygi arba netolygi. Konstrukcij modeliai
gali bti apriboti atskir element skaiiavimu arba galima atsivelgti
gaisro veikiam element tarpusavio sveik.53. Laikanij element
reakcijos, esant auktoms temperatroms, modeliai turi bti
netiesiniai.IV SKIRSNIS. POVEIKI IR J EFEKT SKAIIUOTINS REIKMS
54. Taikant dalini koeficient metod, reikia patikrinti, kad
tinkamose skaiiuotinse situacijose nebt virytas joks tinkamas
ribinis bvis, kai skaiiavimo modeliuose yra taikomos poveiki arba r
ir atsparum skaiiuotins reikms.55. Parinkt skaiiuotini situacij ir
tinkam ribini bvi atskirus kritini apkrov variant poveikius reikia
derinti, kaip isamiai nurodyta iame skyriuje. Taiau poveiki, kurie
negali veikti tuo paiu metu, pavyzdiui, dl fizini prieasi, derinyje
kartu, vertinti nereikia.56. Skaiiuotins reikms gaunamos taikant
charakteristines arba kitas reprezentacines reikmes, derinant su
daliniais ir kitais koeficientais, pateiktais iame skyriuje ir
statybos techniniuose reglamentuose (r. Reglamento 2 p.).57.
Skaiiuotines reikmes galima nustatyti tiesiogiai, bet iuo atveju
reikia parinkti konservatyvias reikmes.58. Skaiiuotins reikms,
nustatytos statistiniu pagrindu, turi atitikti bent t pat vairi
ribini bvi patikimumo laipsn, numatyt dalini koeficient metodu,
pateikt iame Reglamente.59. Statini apkrovim veikiam konstrukcij,
taip pat atveju, kai dinaminiai poveikiai yra vertinami, taikant
ekvivalentines tariamai statines apkrovas ir dinaminius didinimo
koeficientus, skaitant vjo ir eismo apkrovas, saugos ir tinkamumo
ribini bvi tikrinim apribojimai ir supaprastinimai pateikiami
[7.15] VII skyriaus II skirsnyje. Netiesiniam ir nuovargio
skaiiavimui reikia taikyti konkreias taisykles, pateiktas
atitinkamuose statybos techniniuose reglamentuose (r. Reglamento 2
p.).60. Poveiki skaiiuotins reikms. Poveikio F skaiiuotin reikm Fd
bendrja forma galima ireikti taip:
Fd=fFrep,(5.1a)
kai
Frep= Fk ;(5.1b)
ia: Fk poveikio charakteristin reikm;Frep tinkama poveikio
reprezentacin reikm;f poveikio dalinis koeficientas, kuriuo
atsivelgiama galimus nepalankius poveikio reikmi nuokrypius nuo
reprezentacini reikmi; yra lygus 1,00 arba 0, 1, 2.61. Seismini
poveiki skaiiuotin reikm AEd reikia nustatyti atsivelgiant
konstrukcijos elgsen ir kitus tinkamus kriterijus.62. Poveiki efekt
skaiiuotins reikms. Konkretaus apkrov varianto poveiki efekto
skaiiuotin reikm (Ed) bendrja forma galima ireikti taip:
;(5.2)
ia: ad geometrini charakteristik skaiiuotins reikms ([7.15] 59
p.);Sd dalinis koeficientas neapibrtumams vertinti: modeliuojant
poveiki efekt, kai kuriais atvejais modeliuojant
poveikius.Pastaba:paprastai poveiki efektai priklauso nuo mediag
savybi.
63. Supaprastintu atveju skaiiuojama taip:
,(5.2a)
kai
.(5.2b)
Pastaba:jeigu tinka, pvz., kai eina geotechniniai poveikiai,
dalinius koeficientus F,i galima taikyti atskir poveiki efektams
arba taikyti tik vien bendr konkret koeficient F poveiki su
atitinkamais daliniais koeficientais derinio efektui.
64. Kai daromas skirtumas tarp palanki ir nepalanki nuolatini
poveiki efekt, reikia taikyti dvi skirtingas dalini koeficient
reikmes (G,inf ir G,sup).65. Skaiiuojant netiesin sistem (t.y., kai
priklausomybs tarp poveiki ir j efekt yra netiesins), galima
atsivelgti toliau nurodytas prastinimo taisykles vieno vyraujaniojo
poveikio atveju:65.1. kai poveikio efektas didja labiau negu
poveikis, dalin koeficient F reikia taikyti reprezentacinei
poveikio reikmei;65.2. kai poveikio efektas didja maiau negu
poveikis, dalin koeficient F reikia taikyti poveikio reprezentacins
reikms poveikio efektui.Pastaba:iskyrus i lyn ir membranines
konstrukcijas, dauguma j priklauso Reglamento 65.1 punkte apibrtai
kategorijai.66. Tais atvejais, kai vairi konstrukcij skaiiavimo
statybos techniniuose reglamentuose yra isamiai pateikti tobulesni
metodai (pvz., i anksto temptosioms konstrukcijoms), jiems taikyti
reikia teikti pirmum prie nurodytus Reglamento 65 punkte.VI
SKYRIUS. POVEIKI DERINIMASI SKIRSNIS. SAUGOS RIBINIAI BVIAI
67. Privaloma patikrinti tokius saugos ribinius bvius, kai
tinka:67.1. EQU: konstrukcijos arba jos dalies, traktuojam standiu
knu, statins pusiausvyros netekimas, kai vieno altinio poveiki
sklaidos erdvje mai pakitimai yra reikmingi, o konstrukcijos mediag
ar grunto stiprumai nesvarbs;67.2. STR: konstrukcijos arba laikanij
element, skaitant pamatus, polius, rsio sienas ir kt., vidinis
irimas arba pernelyg didels deformacijos, kai lemia statybini
mediag arba konstrukcijos stiprumas;67.3. GEO: grunto irimas arba
pernelyg didels deformacijos, kai grunto arba uolienos stiprumai
yra reikmingi atsparumui;67.4. FAT: konstrukcijos arba laikanij
element irimas dl nuovargio.68. Poveiki skaiiuotins reikms turi
atitikti pateikiamas Reglamento 10 priede.69. Statins pusiausvyros
ir atsparumo tikrinimai. Nagrinjant konstrukcijos statins
pusiausvyros ribin bv (EQU), tikrinama slyga:
.(6.1)
ia: Ed,dst destabilizuojani poveiki efekto skaiiuotin
reikm;Ed,st stabilizuojani poveiki efekto skaiiuotin reikm.
70. Kai reikia, statins pusiausvyros ribinio bvio iraik galima
papildyti, skaitant, pavyzdiui, trinties tarp dviej standi kn
koeficient.71. Tikrinant pjvio, elemento ar sandros trkimo arba
pernelyg dideli deformacij ribin bv (STR ir (arba) GEO), reikia
patikrinti, ar:
.((6.2)
ia: Ed toki poveiki, kaip vidins jgos, momento arba keli vidini
jg ar moment atstojamojo vektoriaus, efekto skaiiuotin reikm; Rd
atitinkamo atsparumo skaiiuotin reikm.Pastabos:apie STR ir GEO
metodus r. Reglamento 10 priede.iraika (6.2) neaprpia vis tikrinimo
format, susiet su klupdymu, t.y. irimu, kuris vyksta, kai antrini
efekt neriboja konstrukcijos reakcija, arba priimtina konstrukcijos
reakcija. 72. Poveiki deriniai. Kiekvieno kritiko apkrov atvejo
skaiiuotines poveiki efekt reikmes (Ed) reikia nustatyti derinant
reikmes poveiki, kurie yra vertinami, jog gali veikti tuo paiu
metu.73. Kiekviename poveiki derinyje turi bti vyraujantysis
kintamasis poveikis arba ypatingasis poveikis.74. Poveiki deriniai
turi atitikti Reglamento 7885 punkt reikalavimus.75. Kai
patikrinimo rezultatai yra labai jautrs konstrukcijos viet
nuolatinio poveikio dydio kitimams, io poveikio nepalankisias ir
palankisias dalis reikia taikyti kaip atskirus poveikius. Tai
konkreiai taikoma tikrinant statins pusiausvyros arba analogikus
ribinius bvius (r. Reglamento 70 p.).76. Kai keli vieno poveikio
efektai (pvz., savojo svorio sukeltas lenkimo momentas ir
normalioji jga) nra visikai tarpusavyje susij, bet kurio palankaus
komponento dalin koeficient galima sumainti.77. Kai tinka, reikia
atsivelgti deformacinius poveikius (r. Reglamento 42 p.).78.
Nuolatini ir trumpalaiki skaiiuotini situacij deriniai
(pagrindiniai deriniai). Bendrasis poveiki efekt formatas turi bti
toks:
.(6.3a)
79. Nagrinjam poveiki efekt derin reikia pagrsti vyraujaniojo
kintamojo poveikio skaiiuojamja reikme ir lydinij kintamj poveiki
skaiiuotinmis derintinmis reikmmis.Pastaba:diferencijuojant
statinio element patikimum priklausomai nuo patikimumo klasi
([7.15] 3 priedo 2 lentel), dalinius patikimumo koeficientus Q,1,
Q,i, kurie taikomi nuolatini skaiiuotini situacij pagrindiniams
deriniams, esant skaiiuotiniams prieiros ir atlikimo lygiams,
galima dauginti i koeficiento KFI ([7.15] 3 priedo 3 lentel), taip
pat Regalamento 80 p.).
.(6.3b)
79.1. Poveiki derinio (6.3b) iraik skliaustuose { } galima
ireikti taip:
,(6.4)
79.2. arba alternatyviai, STR ir GEO ribiniams bviams viena i
dviej toliau pateikt iraik, kuria gaunamas nepalankesnis
rezultatas:
(6.4a)
ia: reikia ,,derinamas su; reikia ,,derintinis efektas i;
nepalankaus nuolatinio poveikio G redukavimo
koeficientas.Pastaba:daugiau informacijos apie pasirinkim pateikta
Reglamento 10 priede.
80. Jeigu priklausomyb tarp poveiki ir j efekt yra netiesin, tai
iraikas (6.3a) arba (6.3b) reikia taikyti tiesiogiai, atsivelgiant
santykin poveiki efekt padidjim, palyginti su poveiki dydi
padidjimu taip pat r. Reglamento 65 punkt.81. Ypatingj skaiiuotini
situacij poveiki deriniai. Bendrasis poveiki efekt formatas turi
bti toks:
.(6.5a)
Esant skliaustuose { } poveiki derin galima ireikti taip:
.(6.5b)
82. Pasirenkant 1,1Qk,1 arba 2,1Qk,1, reikia atsivelgti tinkam
skaiiuotin ypatingj situacij (smgis, gaisras arba ilikimas po
ypatingojo vykio ar situacijos).83. Ypatingj situacij poveiki
deriniai turi arba aprpti tiesiogin ypatingj poveik (gaisras arba
smgis), arba nurodyti situacij po ypatingojo vykio (A=0).84. Gaisro
situacijos Ad, be temperatros poveikio mediag savybms, turi
apibdinti ir netiesioginio iluminio poveikio dl gaisro skaiiuotin
reikm.85. Seismini skaiiuotini situacij poveiki deriniai. Bendrasis
poveiki efekt formatas turi bti toks:
.(6.6a)
Esant skliaustuose { } poveiki derin galima ireikti taip:
.(6.6b)
86. Poveiki daliniai patikimumo ir poveiki derini koeficientai.
Poveiki dalini patikimumo koeficient ir poveiki derini koeficient
reikms parenkamos pagal Reglamento 10 priedo reikalavimus.II
SKIRSNIS. TINKAMUMO RIBINIAI BVIAI
87. Tinkamumo ribini bvi tikrinimas. Turi bti tikrinama
slyga:
;(6.7)
ia: Cd reikiamo tinkamumo kriterijaus ribojanti skaiiuotin
reikm; Ed tinkamumo kriterijaus apibrta poveiki efekto skaiiuotin
reikm, nustatyta pagal tinkam derin. 88. Tinkamumo kriterijai.
Deformacijas, kurias reikia atsivelgti vykdant tinkamumo
reikalavimus, reikia pasirinkti tokias, kokios isamiai pateiktos
Reglamento 10 priede.89. Poveiki deriniai. Poveiki deriniai,
kuriuos reikia atsivelgti atitinkamose skaiiuotinse situacijose,
turi atitikti tikrinamus tinkamumo reikalavimus ir eksploatacins
kokybs kriterijus.90. Tinkamumo ribini bvi poveiki deriniai yra
simbolikai apibrti toliau pateiktomis iraikomis (mediag dalinius
patikimumo koeficientus r.[7.15] 61.4 p.).Pastaba:iose iraikose
priimta, kad visi daliniai koeficientai yra lygs 1 (r. Reglamento
10 pried), iskyrus tuos atvejus, kai statybos techniniuose
reglamentuose (r. Reglamento 2 p.) numatyta kitaip.90.1.
charakteristinis derinys:
.(6.8a)
io poveikio derin skliaustuose { } (vadinam charakteristiniu
deriniu) galima ireikti taip:
(6.8b)
Pastaba:charakteristinis derinys paprastai taikomas negrtamiems
ribiniams bviams.90.2. daninis derinys:
(6.9a)
io poveikio derin skliaustuose { } (vadinam daniniu deriniu)
galima ireikti taip:
(6.9b)
Pastaba:daninis derinys paprastai yra taikomas grtamiesiems
ribiniams bviams.90.3. tariamai nuolatinis derinys:
(6.10a)
io poveikio derin skliaustuose { } (vadinam tariamai nuolatiniu
deriniu) galima ireikti taip:
.(6.10b)
Pastabos: ymjimai pateikti LST L ENV 19911:2000 [7.3] ir STR
2.05.03:2003 [7.15];tariamai nuolatinis derinys paprastai taikomas
ilgalaikiams efektams ir konstrukcijos ivaizdai.91. Iankstinio
tempimo poveikio reprezentacin reikm (t.y. Pk arba Pm) reikia
nustatyti atsivelgiant nagrinjamojo iankstinio tempimo atitinkamo
reglamento reikalavimus.92. Btina atsivelgti poveiki reikmingus
efektus dl pridt netiesiogini poveiki, pvz., papildomj ar varomj
deformacijas.Pastaba:kai kuriais atvejais (6.8a) iki (6.10b)
iraikas reikia modifikuoti. Isamios taisykls pateiktos atitinkamose
statybos technini reglament (r. Reglamento 2 p.) dalyse.93. Poveiki
daliniai patikimumo ir poveiki derini koeficientai. Taikomi [1,0]
tinkamumo ribos bvi daliniai koeficientai, iskyrus atvejus, kai
numatyta kitaip.94. Poveiki derini koeficient reikms yra pateiktos
Reglamento 10 priedo 1 lentelje.VII SKYRIUS. POVEIKI RODIKLIAI,
TAIKOMI TIESIOGINIAME INFORMACINIAME-STATISTINIAME PROJEKTAVIMO
METODE
95. Taikant tiesiogin informacin-statistin metod (TIS),
tikrinamos tos paios skaiiuotins situacijos, kaip ir taikant dalini
koeficient su bandymais metod.I SKIRSNIS. NUOLATINI APKROV
TIKIMYBINIAI RODIKLIAI
96. Jeigu atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose nenurodyta
kitaip, konstrukcij savojo svorio apkrovos Gj vidurkis Gj ir
vidutin kvadratin nuokrypa G,j nustatoma taikant iraikas:
(7.1)
(7.2)
ia: koeficientas; daniausiai pasirenkama =1,0;VGj ir Gj
konstrukcijos ar elemento tris ir mediagos vienetinis svoris;Gj
savojo svorio variacijos koeficientas; daniausiai pasirenkama
Gj=0,1.
97. Jeigu statinio konstrukcij ar element veikia keleto vienod i
=1, 2, , n konstrukcij svoris, tada savojo svorio vidurkis ir
vidutin kvadratin nuokrypa nustatomi taikant iraikas:
(7.3)
(7.4)
Pastaba:kai keletas konstrukcij yra nevienodos, tada G formulje
n reikia tiktai didiausi, tarp savs besiskiriani maiau nei 50%
svorio, element kiek.II SKIRSNIS. KINTAMJ APKROV TIKIMYBINIAI
RODIKLIAI
98. Jeigu atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose nenurodyta
kitaip, vyraujanios kintamosios apkrovos Q1 pagal Reglamento 10
priedo 24 lenteles maksimum per 50 met laikotarp Q50,1 vidurkis
Q,50,1 ir vidutin kvadratin nuokrypa Q,50,1 nustatoma pagal
Reglamento 1524 punktuose pateiktsias charakteristines Qk,1
reikmes, taikant iraikas:
(7.5)
(7.6)
(7.5) ir (7.6) iraikos gautos primus, kad Qk,1 yra apkrovos 50
met maksimum vidurkis, o apkrovos 50 met maksimum variacijos
koeficientas yra Q,50,1=0,3.99. Nevyraujanioms Qk,j apkrovoms
imama:
(7.7)
(7.8)
Pastaba:vietoj Q,50,j ir Q,50,j pagal (7.7) ir (7.8) iraikas
galima taikyti vidurk ir vidutin kvadratin nuokryp, atitinkanius
apkrovos skirstin atsitiktiniu laiko momentu, jeigu nustatyta, kad
pastarj skirstini rodikliai skiriasi nuo rodikli (7.7) ir (7.8) ne
daugiau kaip 10%.100. Tinkamumo ribiniam bviui skaiiuoti taikoma
vyraujanios Q1 ir nevyraujani Qj kintamj apkrov tariamai nuolatin
dalys 2Qk,1 ir 2Qk,j. J vidurkis ir vidutin kvadratin nuokrypa
apskaiiuojami:
(7.9)
(7.10)
(7.11)
(7.12)
ia Q,50,1, Q,50,1 ir Q,50,j, Q,50,j nustatomi pagal (7.5)(7.8)
iraikas.
101. Tikrinant saugos patikimum, negrtamiems ir grtamiems
tinkamumo ribiniams bviams TTS reikms pasirenkamos pagal STR
2.05.03:2003 [7.15] 1 pried.Pastaba:TTS reikmi, atitinkani DK
reikmes, nustatymo metodika aptariama [7.15] 1 priedo 3 punkte.III
SKIRSNIS. POVEIKI EFEKTO MODELIO PAKLAID TIKIMYBINIAI RODIKLIAI
102. Poveiki efekto, pvz., vidins ains jgos, momento, skersins
jgos, modelio
(7.13)
ia simboliais F1, F2, , Fm ymimi poveikiai, sisteminga E ir
atsitiktin E paklaidos E nustatomos pagal statistinio tyrimo
duomenis lyginant pagal atitinkam schem apkraut element, apskaiiuot
taikant (7.13) model Ecal,j ir eksperimentikai nustatyt Eobs,j
reikmi por j = 1, 2, , u pakankam kiek u 30.Pastaba:sisteminga
paklaida gali bti nustatoma taikant iraik:
(7.14)
atsitiktin vidutin kvadratin paklaida:
(7.15)
103. Jeigu E paklaidos turi reikmingos takos tiesioginiam
informaciniam-statistiniam projektavimui, jos turi bti nustatytos
ir pateikiamos atitinkamuose statybos techniniuose
reglamentuose.VIII SKYRIUS. KONSTRUKCIJ IR SANDLIUOJAMJ MEDIAG
SVORIAI
104. Reikia nustatyti konstrukcij ir sandliuojamj mediag
vienetini svori charakteristines reikmes. Vidutines reikmes reikia
taikyti kaip charakteristines reikmes (r. Reglamento 105 ir 106
punktus).Pastaba:Reglamento 11 priede yra pateiktos sandliuojamj
mediag vienetini svori ir natraliojo laito kamp vidutins reikms.
Pateikiant diapazon, daroma prielaida, kad vidutin reikm labai
priklausys nuo mediagos kilms ir j galima pasirinkti kiekvienam tam
tikram projektui.105. Mediag (pvz., nauj ir atnaujint mediag),
kurios nenurodytos Reglamento 11 priedo lentelse, vienetini svori
charakteristines reikmes tam tikram projektui reikia nustatyti
pagal Reglamento 1534 punktus.106. Kai taikomos vienetini svori
didels sklaidos mediagos, pvz., dl j prigimties, drgnumo ir kt.,
toki mediag svori charakteristines reikmes reikia vertinti pagal
Reglamento 1534 punktus.107. Galima taikyti tiesiogiai nustatytas
vienetini svori reikmes.IX SKYRIUS. STATYBINI ELEMENT SAVASIS
SVORISI SKIRSNIS. SAVASIS SVORIS
108. Statini savj svor reikia priskirti prie pastovij fiksuotj
poveiki, r. Reglamento 1014 punktus.109. Kai laikui bgant savasis
svoris gali keistis, tai j reikia vertinti didiausija ir maiausija
reikmmis (r. Reglamento 1524 punktus). Taiau kai kuriais atvejais,
kai jis yra laisvas (pvz., kilnojamosios pertvaros, r. Reglamento
141.10 p.), j reikia apibrti kaip papildom naudojimo apkrov.110.
Apkrovas dl balasto reikia vertinti kaip nuolatinius poveikius ir
projektuojant reikia atsivelgti galimus balasto perskirstymus (r.
Reglamento 119 ir 120 punktus).111. ems apkrovas ant stog ir teras
reikia vertinti kaip nuolatinius poveikius.112. Projektuojant
reikia atsivelgti drgms kiekio kitimus ir aukio kitim, kurie gali
atsirasti dl nekontroliuojamo kaupimosi konstrukcijos skaiiuotino
eksploatacijos laikotarpio metu.II SKIRSNIS. POVEIKI
REPREZENTACIJA
113. Statini savasis svoris daniausiai reprezentuojamas viena
charakteristine reikme, apskaiiuojama pagal nominalinius matmenis
ir charakteristines vienetini svori reikmes.114. Statini savasis
svoris susideda i konstrukcijos ir nelaikanij element, skaitant
tvirtinamj mechanizm, taip pat ems ir balasto svorius.115. Yra ie
nekonstrukciniai elementai:115.1. stogo danga;115.2. grindinys ir
dangos;115.3. pertvaros ir apdarai;115.4. turklai, atitvarai,
parapetai, bordirai;115.5. sien apdangalai;115.6. kabamosios
lubos;115.7. ilumin izoliacija;115.8. tilt ranga;115.9.
tvirtinamieji mechanizmai (r. Reglamento 116 p.).116. Tvirtinamieji
mechanizmai yra ie:116.1. lift ir judanij laipt ranga;116.2.
ildymo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo ranga;116.3.
elektrotechnikos ranga;116.4. vamzdiai be j turinio;116.5. kabeli
vamzdiai ir kolektoriai.117. Kilnojamj pertvar apkrovos apibriamos
kaip naudojamos apkrovos, r. Reglamento 120 ir 141.10 p.III
SKIRSNIS. SAVOJO SVORIO CHARAKTERISTINS REIKMS
118. Savojo svorio, matmen ir vienetini svori charakteristines
reikms nustatomos pagal Reglamento 1524 p. Taikomi nominalieji
matmenys, nurodyti briniuose.119. Duomenis apie pagamintus
elementus, tokius kaip grind sistema, fasadus ir lubas, liftus ir
pastat rang, galima gauti i gamintojo.120. Kilnojamj pertvar savojo
svorio efekt reikia vertinti ekvivalentika tolygiai paskirstyta
apkrova, pridta prie naudojimo apkrovos, r. Reglamento 141.10
p.121. Reikia atsivelgti statini nekonstrukcini dali, toki kaip
balasto ant geleinkelio tilt arba upylimo ant poemini konstrukcij,
toki kaip pralaidos, didiausias ir maiausias vienetini svori
reikmes, jeigu tiktina, kad mediaga gali sutankti, permirkti arba
dl kitoki prieasi eksploatacijos metu pasikeisti jos savybs.122.
Reikia nurodyti balasto ant geleinkelio tilt stor. Nustatant
maiausias ir didiausias balasto storio ant geleinkelio tilt
charakteristines reikmes, reikia vertinti 30 nuokryp nuo
nominaliojo storio.123. Nustatant didiausi ir maiausi tilt vandens
izoliacijos, grindinio ir kitoki sluoksni, kai j storio kintamumas
gali bti didelis, savojo svorio charakteringsias reikmes, reikia
atsivelgti suminio storio nuokryp nuo nominalij arba kitoki nurodyt
reikmi. Jeigu kitaip nenurodyta, tai nuokryp reikia imti lyg 20,
jeigu nominaliojoje reikmje vertintas sluoksnis rengiamas po
vykdymo, ir lyg +40 ir 20, jeigu is sluoksnis nevertintas.124.
Reikia atsivelgti kabeli, vamzdi ir komunikacini kanal savojo
svorio didiausias ir maiausias charakteristines reikmes. Jeigu
kitaip nenurodyta, reikia vertinti 20 nuokryp nuo vidutins reikms
(r. Reglamento 10 pried, taip pat 18 p.).125. Charakteristines
nekonstrukcini element, toki kaip turkl, atitvar, parapet, bordir
ir kitos tilt rangos, sandr (svar), tutum formuotuv savojo svorio
reikmes reikia imti lygiomis nominaliosiomis reikmmis, jeigu kitaip
nenurodyta. Jei tai numatyta projekte, galima atsivelgti tutum
upildym vandeniu.
X SKYRIUS. NAUDOJIMO APKROVOS
I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
126. Naudojimo apkrovas reikia priskirti prie kintamj laisv
poveiki, jeigu iame reglamente nenurodyta kitaip, r. Reglamento
1013 p.127. Kai nagrinjama ypatingoji skaiiuotin situacija, kurioje
yra svarbu transporto priemons smgis arba mechanizm ypatingosios
apkrovos, ias apkrovas reikia imti i EN [7.10].128. Naudojimo
apkrovas reikia vertinti kaip tariamai statinius poveikius. Apkrov
modeliai gali apimti dinaminius efektus, jeigu nra jokios rezonanso
arba kitokios reikmingos konstrukcijos dinamins reakcijos rizikos.
Jeigu tiktinas rezonansinis efektas dl sinchronizuoto ritmiko moni
judjimo, oki arba uoliavimo, reikia nustatyti special apkrov
dinaminio skaiiavimo model.129. Vertinant autokeltuvus ir
sraigtasparnius, reikia atsivelgti apkrovas dl masi ir svyravimo
efekt sukelt inercijos jg. ie efektai vertinami dinaminiu dauginimo
koeficientu , kuris taikomas statinms apkrov reikmms, kaip nurodyta
(10.3) iraikoje.130. Poveikius, kurie sukelia reikming
konstrukcijos arba konstrukcini element pagreit, reikia priskirti
prie dinamini poveiki ir juos reikia vertinti taikant dinamin
skaiiavim.
II SKIRSNIS. PAPILDOMI PASTAT REIKALAVIMAI
131. Ant stog nereikia tuo paiu metu pridti naudojimo apkrov ir
sniego apkrov arba vjo poveiki.132. Kai naudojimo apkrova yra
traktuojama lydiniu poveikiu, reikia taikyti tik vien i dviej
koeficient (r. Reglamento 10 priedo 1 lentel) ir n (r. Reglamento
141.13 p.).133. Apie main sukeltas dinamines apkrovas r. EN
[7.13].134. Naudojimo apkrovas, kurias reikia vertinti tikrinant
tinkamumo ribinius bvius, reikia nustatyti, atsivelgiant
konstrukcijos eksploatavimo slygas ir eksploatacini savybi
reikalavimus.
III SKIRSNIS. POVEIKI REPREZENTACIJA
135. Pastat naudojimo apkrovos yra tokios, kurios atsiranda dl j
upildymo. iame skyriuje pateiktos reikms apkrovoms dl:135.1.
normalios moni veiklos;135.2. bald ir perkeliam objekt (pvz.,
kilnojamj pertvar, sukraut daikt, talp turini);135.3.
automobili;135.4. galim ret vyki, toki kaip moni susitelkimo, bald
sankaup, arba objekt perklimo ar sukrovimo pertvarkant arba
atnaujinant apdail.136. Naudojimo apkrovos yra modeliuojamos
tolygiai paskirstytomis apkrovomis, linijinmis apkrovomis ir
koncentruotomis apkrovomis arba i apkrov deriniais.137. Naudojimo
apkrovoms nustatyti pastat perdang ir stog plotus reikia
suskirstyti kategorijas pagal j panaudojim.138. iame skyriuje
pateiktas apkrovas nra trauktos apkrovos dl sunkios rangos (pvz.,
komunalinse virtuvse, radiologijos patalpose, boilerinse ir
kt.).
IV SKIRSNIS. APKROV IDSTYMAS
139. Perdangos, sijos ir stogai:139.1. skaiiuojant vieno aukto
perdangos arba stogo konstrukcij, naudojimo apkrov reikia laikyti
laisvuoju poveikiu, veikianiu nepalankiausioje nagrinjam r atvilgiu
takos zonos dalyje;139.2. atsivelgiant kit aukt apkrovas, jas
galima laikyti tolygiai idstytomis (fiksuotaisiais
poveikiais);139.3. minimaliam vietiniam perdangos konstrukcijos
atsparumui laiduoti reikia atlikti kit patikrinim koncentruota
apkrova, kuri, jeigu kitaip nereikalaujama, nederinama su tolygiai
iskirstyta apkrova arba kitokiomis kintamosiomis apkrovomis;139.4.
vienos kategorijos naudojimo apkrovas galima sumainti redukcijos
koeficientu A pagal 181 punkt, atsivelgiant atitinkamo elemento
laikomus apkrov plotus.140. Kolonos ir sienos:140.1. skaiiuojant
kolonas arba sienas, laikanias keli aukt apkrovas, sumines
kiekvieno aukto naudojimo apkrovas reikia laikyti tolygiai
paskirstytomis;140.2. kai kolonas ir sienas veikia keli aukt
naudojimo apkrovos, sumines naudojimo apkrovas galima sumainti
koeficientu n pagal Reglamento 132 ir 141.13 p.V SKIRSNIS.
NAUDOJIMO APKROVOS CHARAKTERISTINS REIKMS
141. Gyvenamieji, socialiniai, komerciniai ir administraciniai
plotai:141.1. gyvenamj, socialini, komercini ir administracini
pastat plot suskirstymas kategorijas pagal j bdingj panaudojim yra
pateiktas 10.1 lentelje;141.2. atskirai nuo io plot klasifikavimo,
reikia vertinti dinaminius efektus ten, kur naudojant pastat yra
galimi reikmingi dinaminiai efektai (r. Reglamento 128 ir 130
p.);141.3. apkrautus plotus, kuri kategorijos apibdintos 10.1
lentelje, reikia projektuoti taikant charakteristines qk (tolygiai
iskirstyta apkrova) ir Qk (koncentruota apkrova) reikmes. Reikms qk
ir Qk yra pateiktos 10.2 lentelje. Bendriesiems efektams vertinti
yra numatyta qk, vietiniams efektams Qk. 141.4. kai reikia, qk ir
Qk skaiiuojant yra padidinamos (pvz., laipt ir balkon atsivelgiant
veikl ir matmenis).10.1 lentel
Panaudojim kategorijos
KategorijaBdingasis panaudojimasPavyzdys
ANam ir gyvenamosios veiklos plotaiGyvenamj pastat ir nam
kambariai; globos nam ir ligonini kambariai; viebui ir bendrabui
miegamieji kambariai; virtuvs ir tualetai.
Bstaig plotai
CPlotai, kuriuose gali rinktis mons (iskyrus plotus, priskirtus
A, B ir D* kategorijoms)C1: Plotai su stalais ir kt., pvz., plotai
mokyklose, kavinse, restoranuose, valgyklose, skaityklose,
priimamuosiuose ir kt.C2: Plotai su fiksuotomis vietomis atsissti,
pvz., banyi, teatr ir kin, konferencij sali, auditorij, susirinkim
sali, laukimo sali, geleinkelio laukimo sali plotai.C3: Plotai be
klii monms judti, pvz., muziej, parod sali plotai ir kt.,
visuomenini ir administracini pastat, viebui, ligonini, geleinkelio
stoi priekini aikteli praj plotai.C4: Plotai, kuriuose galima fizin
veikla, pvz., oki sals, sporto sals, scenos.C5: Galimo moni didelio
susitelkimo plotai, pvz., visuomenini rengini pastatuose: koncert
salse, sporto salse, skaitant tribnas, terasose ir prajose,
geleinkelio peronuose.
DPrekybos plotaiD1: Mamenins prekybos bendrj parduotuvi
plotai.D2: Universalini parduotuvi plotai.
* Atkreipiamas dmesys 141.2 punkt, konkreiai C4 ir C5. r.
Reglamento 4348 punktus apie tai, kada reikia vertinti dinaminius
efektus. Kategorija E r. Reglamento 10.3 lentel.Pastabos:
atsivelgiant numatomus naudojimo plotus, kurie atitinka C2, C3, C4
kategorij charakteristikas ir usakovo priimt sprendim, juos galima
priskirti prie C5 kategorijos;apie sandliavim ir pramonin veikl r.
Reglamento 142.1142.8 p.10.2 lentel
Naudojimo apkrovos ant pastat perdang, balkon ir laipt
Apkrautas plotasqk [kN/m2]Qk [kN]
A kategorija: perdangos laiptai balkonai1,52,02,52,02,02,0
B kategorija2,03,0
C kategorija: C1 C2 C3 C4 C53,04,05,05,05,04,07,07,07,03,5
D kategorija: D1 D24,05,03,57,0
141.5. vietiniams patikrinimams reikia taikyti vien tik
koncentruot apkrov Qk;141.6. koncentruotos sandliavimo lentyn ir
klimo rangos apkrovas reikia nustatyti konkreiu atveju, r.
Reglamento 142.1142.8 p.p.;141.7. reikia atsivelgti tai, kad i
koncentruota jga gali veikti bet kuriame take ant perdangos,
balkono arba laipt plot, kurio forma turi atitikti perdangos
naudojim ir pavidal. Paprastai galima imti kvadrato formos plot,
kurio kratins ilgis 50 mm. Taip pat r. Reglamento 144.7 p.p.;141.8.
vertikalias automobilini krautuv eismo perdang apkrovas reikia
vertinti pagal Reglamento 142.9142.15 p.p.;141.9. kai perdangos
gali bti daugelio naudojim, tai jas reikia suprojektuoti
atsivelgiant nepalankiausi apkrovos kategorij, kuriai veikiant
gaunamas didiausias nagrinjamo elemento poveiki efektas (t.y. jgos
arba linkis);141.10. jeigu ant perdangos apkrov manoma paskirstyti
skersine kryptimi, tai kilnojamj pertvar savj svor galima vertinti
tolygiai iskirstyta apkrova qk, kuri reikia pridti prie perdang
naudojimo apkrov, paimt i 10.2 lentels. i tolygiai iskirstyta
apkrova priklauso nuo pertvar savojo svorio taip:141.10.1.
kilnojamosios pertvaros, kuri savasis svoris 1,0 kN/m sienos ilgio,
qk=0,5 kN/m2;141.10.2. kilnojamosios pertvaros, kuri savasis svoris
2,0 kN/m sienos ilgio, qk=0,8 kN/m2;141.10.3. kilnojamosios
pertvaros, kuri savasis svoris 3,0 kN/m sienos ilgio, qk=1,2
kN/m2;141.11. sunkesnes pertvaras reikia vertinti atsivelgiant
pertvar vietas ir kryptis bei perdang konstrukcijos form;141.12.
pagal Reglamento 139.4 p.p. redukcijos koeficient A galima taikyti
perdang naudojimo apkrov, pateikt Reglamento 10.2 ir 10.10
lentelse, ir I kategorijos vaikiojamj stog (r. Reglamento 10.9
lentel) qk reikmms;Pastaba:AE kategorijoms rekomenduojama
redukcijos koeficiento A reikm apskaiiuojama taip:
;(10.1)
C ir D kategorijoms taikomas apribojimas A0,6;ia:0 koeficientas
pagal Reglamento 10 priedo 1 lentel;A0=10,0 m2;A apkrautasis
plotas;141.13. pagal Reglamento 140.2 punkt, jeigu plotas yra
klasifikuotas A D kategorijas pagal Reglamento 10.1 lentel, sumines
kolon ir sien naudojimo apkrovas nuo keli aukt galima dauginti i
redukcijos koeficiento n. Jeigu STR nenurodyta kitaip, n reikms
apskaiiuojamos taikant iraik:
;(10.2)
ia: n aukt, apkraut tos paios kategorijos apkrova vir nagrinjam
element skaiius (n>2);0 pagal Reglamento 10 priedo 1 lentel.142.
Sandliavimo ir pramonins veiklos plotai:142.1. sandliavimo ir
pramonins veiklos plot reikia klasifikuoti dvi kategorijas pagal
Reglamento 10.3 lentel:10.3 lentel
Sandliavimo ir pramonins veiklos kategorijos
KategorijaPanaudojimo apibdinimasPavyzdys
E1Galimo preki susikaupimo plotai, skaitant prijimo
plotusPlotai, naudojami prekms sandliuoti, skaitant knyg ir
dokument sandliavim
E2Pramonin veikla
142.2. poveiki reikms. Kategorij, nurodyt Reglamento 10.3
lentelje, apkrautuosius plotus reikia projektuoti taikant
charakteringsias qk (tolygiai iskirstytos apkrovos) ir Qk
(koncentruotos apkrovos) reikmes. Rekomenduojamos qk ir Qk reikms
yra pateiktos Reglamento 10.4 lentelje. Reikmes galima pakeisti,
jei prireikus atsivelgiama panaudojim (r. Reglamento 10.3 lentel ir
Reglamento 11 pried) konkreiam projektui. Bendriesiems efektams
nustatyti yra skirtas qk, o vietiniams efektams Qk;
10.4 lentel Sandliavimo apkrovos ant perdang
Apkrautj plot kategorijosqk [kN/m2]Qk [kN]
E1 kategorija7,57,0
142.3. naudojimo apkrovos charakteristin reikm turi bti lygi
didiausiajai reikmei, vertinant, jeigu tinka, dinaminius efektus.
Reikia nustatyti apkrovos idstym, kuris sukelia naudojimo metu
nepalankiausias slygas. Nurodymai trumpalaikms situacijoms, kai
rengiamos ir permontuojamos mainos, gaminiai, yra pateikti EN
[7.9];142.4. sandliavimo plot apkrov charakteristines reikmes
reikia nustatyti atsivelgiant vienetin svor ir didiausias
skaiiuotines krovimo auki reikmes. Kai sukrauta mediaga sukelia
horizontalisias jgas sienas ir kt., horizontalij jg reikia
nustatyti pagal EN [7.12]. Apie vienetinius svorius r. Reglamento
11 pried;142.5. reikia vertinti bet kokius pripildymo ir itutinimo
efektus;142.6. knyg ir kitoki dokument sandliavimo plot apkrovas
reikia nustatyti atsivelgiant apkrautj plot, knyg di aukt ir
taikant tinkamas vienetini svori reikmes;142.7. gamybini plot
apkrovas reikia nustatyti atsivelgiant numatom veikl ir rang, kuri
bus sumontuota. Kai numatoma sumontuoti toki rang kaip kranai,
judamieji mechanizmai ir kt., tai tokius konstrukcij efektus reikia
nustatyti pagal EN [7.13];142.8. autokeltuv ir transporto priemoni
poveikius reikia vertinti koncentruotomis apkrovomis, veikianiomis
kartu su atitinkamomis iskirstytomis naudojimo apkrovomis,
pateiktomis Reglamento 10.2, 10.4 ir 10.8 lentelse;142.9.
autokeltuvai, atsivelgiant j neto svor, matmenis, keliamus krvius,
yra suskirstyti 6 klases, r. Reglamento 10.5 lentel:10.5 lentel
Autokeltuv klass FL pagal j matmenis
Autokeltuvo klasSvoris neto [kN]Keliamasis krvis [kN]Aies plotis
a [m]Visas plotis b [m]Visas ilgis l [m]
FL121100,851,02,60
FL231150,951,103,00
FL341251,001,203,30
FL460401,201,404,00
FL590601,501,904,60
FL6110801,802,305,10
142.10. statin vertikalioji autokeltuvo aies apkrova Qk
priklauso nuo autokeltuvo klass FL1...FL6 ir ji yra pateikta 10.6
lentelje:
10.6 lentel.
Autokeltuv ai apkrovos
akinio keltuvo klasAies apkrova Qk [kN]
FL126
FL240
FL363
FL490
FL5140
FL6170
142.11. statin vertikalij aies apkrov Qk reikia padidinti
dinaminiu koeficientu taikant (10.3) iraik:
(10.3)
ia:Qk,dyn dinaminio poveikio charakteristin reikm; dinaminis
didinimo koeficientas;Qk statinio poveikio charakteristin
reikm;142.12. autokeltuv dinamin koeficient , kuriuo vertinami
dinaminiai efektai, atsirandantys dl krvio klimo greitjimo ir
ltjimo, reikia imti tok:=1,4, kai padangos pneumatins;=2,0, kai
padangos itisins;142.13. autokeltuv, kuri svoris neto yra didesnis
negu 110 kN, apkrovas reikia apskaiiuoti tiksliau;142.14.
autokeltuvo vertikali aies apkrov Qk ir Qk,dyn reikia idstyti pagal
10.1 paveiksl:
10.1 pav. Autokeltuv matmenys
142.15. horizontalisias apkrovas dl autokeltuv greitjimo ir
ltjimo galima imti lygiomis 30 nuo vertikaliosios aies apkrovos Qk.
Dinamini koeficient taikyti nereikia;142.16. transporto priemoni,
kurios ant perdangos juda laisvai arba bgiais, poveikius reikia
nustatyti atsivelgiant rat apkrov charakteristikas;142.17. statines
vertikalisias rat apkrov reikmes reikia ireikti nuolatiniais
svoriais ir naudingaisiais krviais. J spektrus reikia taikyti
derini koeficientams ir nuovargio apkrovoms nustatyti;142.18.
ypatingu atveju reikia nustatyti rat vertikalisias ir
horizontalisias apkrovas;142.19. konkreiu atveju reikia nustatyti
skaiiavimui tinkam apkrovos idstym, skaitant matmenis. Atitinkamus
apkrov modelius i EN [7.11] galima taikyti ten, kur tinka;142.20.
speciali prieiros rengini apkrovas reikia modeliuoti kaip
transporto priemoni apkrovas, r. Reglamento 142.16142.19
p.p.;142.21. konkreiu atveju reikia nustatyti skaiiavimui tinkamus
apkrovos idstymus, skaitant matmenis.143. Gara ir transporto
priemoni plotai (iskyrus tiltus):143.1. pastat eismo ir stovjimo
plotai, atsivelgiant transporto priemoni prieinamum, yra skirstomi
dvi kategorijas pagal Reglamento 10.7 lentel:10.7 lentel Eismo ir
stovjimo plotai pastatuose
KategorijaBdingasis panaudojimasPavyzdys
FLengvj transporto priemoni eismo ir stovjimo plotai (30 kN
bendrojo svorio ir 8 sdjimo viet, neskaitant vairuotojo).Garaai;
stovjimo plotai, stovjimo sals.
GVidutini transporto priemoni eismo ir stovjimo plotai (>30
kN bendrojo svorio, bet 160 kN bendrojo svorio, dviem
aimis).Privaiavimo marrutai; tiekimo zonos; priegaisrini transporto
priemoni privaiavimo zonos (160 kN bendrojo svorio).
Pastabos:vaiavim plotus, suprojektuotus pagal F kategorij,
reikia riboti konstrukcij tvirtintomis fizinmis priemonmis;plotus,
suprojektuotus pagal F ir G kategorijas, reikia paymti spjimo
enklais;143.2. poveiki reikms. Reikia taikyti apkrovos model, kuris
susideda i 10.2 paveiksle parodyt matmen vienos aies apkrovos Qk ir
tolygiai iskirstytos apkrovos qk. Charakteristins qk ir Qk reikms
yra pateiktos Reglamento 10.8 lentelje. Bendriesiems efektams
nustatyti yra skirtas qk, o vietiniams efektams Qk ;
10.2 pav. Aies apkrovos matmenys
Pastaba:F kategorijos (r. Reglamento 10.8 lentel) paviriaus
kvadrato kratins ilgis yra lygus 100 mm, o G kategorijos (r.
Reglamento 10.8 lentel) paviriaus kvadrato kratins ilgis yra lygus
200 mm;
10.8 lentel
Gara ir transporto priemoni eismo plot naudojimo apkrovos
Eismo plot kategorijosqk [kN/m2]Qk [kN]
F kategorijaTransporto priemons bendrasis svoris 30 kN2,520
G kategorija30 kN < bendrasis transporto priemons svoris 160
kN5,090
143.3. ain apkrov pridti dviejuose kvadrato formos plotuose
tokiose galimose padtyse, kad bt gauti nepalankiausi poveiki
efektai. F kategorijos apkrauto ploto kratin yra 100 mm, o G
kategorijos 200 mm.144. Stogai:144.1. stogus, atsivelgiant j
prieinamum, reikia suskirstyti tris kategorijas, kaip nurodyta
Reglamento 10.9 lentelje:
10.9 lentel
Stog suskirstymas kategorijas
Apkrauto ploto kategorijosBdingasis panaudojimas
HNeprieinamieji stogai, iskyrus normali prieir ir remont
IPrieinamieji stogai, naudojami pagal A D kategorijas
KPrieinamieji specialaus panaudojimo stogai, kaip antai
sraigtasparni kilimo ir tpimo plotai
144.2. H kategorijos stog naudojimo apkrovos yra pateiktos
Reglamento 10.10 lentelje. I kategorijos stog naudojimo apkrovos
yra pateiktos Reglamento 10.2, 10.4 ir 10.8 lentelse pagal bdingj
panaudojim;144.3. K kategorijos stog, kurie naudojami kaip
sraigtasparni kilimo ir tpimo plotai, apkrovos turi bti tokios,
kaip HC klasi sraigtasparni, r. Reglamento 10.11 lentel;144.4.
poveiki reikms. H kategorijos stog maiausios charakteristins Qk ir
qk reikms, kurias reikia taikyti, yra pateiktos Reglamento 10.10
lentelje. Jos atitinka nagrinjamo stogo ploto projekcij:10.10
lentel
H kategorijos stog naudojimo apkrovos
Stogasqk [kN/m2]Qk [kN]
H kategorijos0,41,1
Pastabos:qk gali kisti atsivelgiant stogo nuolyd;galima imti,
kad qk veikia plote A. A reikm yra 10 m2;taip pat r. Reglamento 131
punkt;144.5. maiausiomis reikmmis, pateiktomis Reglamento 10.10
lentelje, neatsivelgiama nekontroliuojam statybini mediag
sankaupas, kurios yra galimos remontuojant;144.6. stogus reikia
atskirai patikrinti nepriklausomai veikiani koncentruotos Qk ir
tolygiai iskirstytos qk apkrov atvilgiu;144.7. stogus, iskyrus
laktinius stogus, reikia taip suprojektuoti, kad jie ilaikyt 1,5 kN
krv, atremt 50 mm ilgio kratins kvadrat. Profiliuotojo arba
neitisai sukloto paviriaus stogo elementus reikia apskaiiuoti,
atsivelgiant tai, kad koncentruota apkrova Qk veikia per veiksmingj
plot, kuris priklauso nuo skirstomj element;144.8. K kategorijos
stog apkrovos nuo sraigtasparni ant kilimo ir tpimo plot reikia
nustatyti pagal Reglamento 10.11 lentel ir taikant dinaminius
koeficientus, pateiktus Reglamento 144.9 p. ir (10.3) iraikoje:
10.11 lentel
K kategorijos stog sraigtasparni naudojimo apkrovos
Sraigtasparnio klasSraigtasparnio kilimo apkrova QKilimo apkrova
QkApkrauto ploto matmenys [mm]
HC1Q20 kNQk=20 kN0,20,2
HC220 kN< Q 60 kNQk=60 kN0,30,3
144.9. dinamin koeficient , taikom smgio takoms kilimo apkrovai
Qk vertinti, galima imti =1,40;144.10. prijimo kopi ir psij tilteli
apkrovos nustatomos pagal Reglamento 10.10 lentel kaip stogo, kurio
nuolydis 1 W/m2K). Visais kitais atvejais Ct = 1,0.Pastabos:Ct
leistinas sumajimas turi bti pagrstas pastogs ir stog form iluminio
laidumo savybmis.155. Sniego apkrova veikia vertikaliai ir
priskiriama stogo ploto horizontaliajai projekcijai.156.
Projektuojant u sien gembs pavidalu isikiusias stogo dalis, reikia
atsivelgti nuo stogo krato nusvirus snieg (r. 11.1 pav.). Nuosvyros
apkrova, daranti poveik stogo kratui, apskaiiuojama taikant
iraik:
;(11.2)
ia: se sniego nuosvyros tiesinio metro apkrova, [kN/m];i
atitinkamo stogo sniego apkrovos formos koeficientas;sk sniego
antemins apkrovos charakteristin reikm, [kN/m2];k koeficientas
sniego formos kintamumui vertinti; k=3/d, bet ne didesnis negu k d,
ia d sniego dangos storis [m]; sniego vienetinis svoris (iems
skaiiavimams = 3 kN/m3).
11.1 pav. Nuo stogo krato nusvirs sniegas
157. Sniego apkrovos apsauginiams renginiams ir klitims:157.1.
pasirenkamas nulinis sniego ir stogo trinties koeficientas.
Slenkanios sniego mass sukeltoji jga:
Fs = s b sin;(11.3)
ia: s = i sk stogo sniego apkrova, [kN/m2]; b horizontalus
atstumas nuo apsaugos arba klities iki kitos apsaugos arba stogo
kraigo, [m]; stogo nuolydio kampas, [];i atitinkamo stogo sniego
apkrovos formos koeficientas;157.2. stogo sniego apkrova nustatoma
pagal Reglamento 154 punkt ir turi atitikti nepalankiausiai
paskirstyt sniego apkrov.V SKIRSNIS. SNIEGO APKROVOS FORMOS
KOEFICIENTAI
158. Sniego apkrovos pasiskirstymo schemos ir koeficiento reikms
nustatomos pagal Reglamento 2 pried, tarpins koeficiento reikms
nustatomos tiesine interpoliacija.159. Tais atvejais, kai
konstrukcij element nepalankias darbo slygas sudaro dalinis
(nepilnas) apkrovimas, btina nagrinti apkrovimo schemas, kai sniego
apkrova apkrauta pus arba ketvirtis konstrukcijos angos (stogams su
stoglangiais ruouose, kuri plotis b).Pastaba: prireikus sniego
apkrov reikia imti, vertinant numatom vlesn pastat ipltim.160.
Padidintos vietins sniego apkrovos variantai, pateikti Reglamento 2
priede, turi bti vertinti apskaiiuojant ploktes, paklotus, denginio
ilginius, taip pat apskaiiuojant tuos laikanij konstrukcij
elementus (santvar, sij, kolon ir t.t.), kuri skerspjvi matmenis
nulemia nurodyti variantai.161. Apskaiiuojant konstrukcijas, galima
imti supaprastintas sniego apkrovimo schemas, ekvivalentikas pagal
poveik Reglamento 2 priede pateiktoms apkrovimo schemoms.
Apskaiiuojant pramons pastat rmus ir kolonas leidiama vertinti
tiktai tolygiai paskirstyt sniego apkrov, iskyrus zonas su denginio
aukio skirtumais, kuriose btina vertinti padidint sniego
apkrov.162. Koeficientai , nustatyti pagal Reglamento 2 priedo 1
lentels 1, 2, 5 ir 6 schemas ploktiesiems lktiems (su nuolydiu iki
12 arba kai f/l10 m, koeficientas k papildomai mainamas dauginant i
koeficiento , bet ne maesnio kaip 0,7. iuo punktu numatytos sniego
apkrovos nemainamos:163.1. stogams pastat, apsaugot nuo tiesioginio
vjo poveikio gretimais auktesniais pastatais, nutolusiais atstumu
ne didesniu kaip 10h1, ia h1 projektuojamojo ir gretim pastat auki
skirtumas;163.2. stogo, kurio ilgis b, b1 ir b2, zonose su pastat
ir parapet aukio skirtumais (r. Reglamento 2 priedo 1 lentels 811
schemas).
VI SKIRSNIS. POVEIKI DALINIAI PATIKIMUMO KOEFICIENTAI
164. Sniego poveikio dalinis patikimumo koeficientas Q
nustatomas pagal 10 pried.XII SKYRIUS. VJO APKROVOS
I SKIRSNIS. poveiki taikymo sritis
165. iame skyriuje pateiktos taisykls ir metodai yra skirti vjo
apkrovai skaiiuoti iki 200 m aukio statini konstrukcijoms, j dalims
ir priedams.166. Nustatoma vjo apkrova, tenkanti atitinkamiems
plotams:166.1. visai konstrukcijai;166.2. konstrukcijos dalims,
pvz., jos sudedamosioms dalims, apsauginiams elementams ir j
jungtims.167. iame skyriuje taip pat pateikiama dmtrauki bei kit
gembini konstrukcij apkrovos skaiiavimo taisykls. Specials
reikalavimai strypiniams boktams ia nepateikiami.168. iame skyriuje
reglamentuojama, kaip apskaiiuoti vjo apkrov, veikiani iki 200 m
tarpsnio autokeli ir geleinkelio tiltus, taip pat iki 30 m tarpsnio
psij ir dviratinink tiltus.Pastabos:vantiniai ir kabamieji tiltai
nenagrinjami;boktams su atotampomis taisykls nepateikiamos.II
SKIRSNIS. Poveiki klasifikacija
169. Vjo poveikiai priskiriami kintantiems laisviesiems
poveikiams (r. Reglamento 1014 punktus).III SKIRSNIS. SKAIIUOTINS
SITUACIJOS
170. Vjo poveikiai nustatomi kiekvienai skaiiuotinei Reglamento
31 punkte apibrtai situacijai.171. Skaiiuojant reikia atsivelgti ir
kit veiksni (transporto, sniego, ledo) tak konstrukcijai, nes gali
pasikeisti jos paviri atskaitiniai plotai ir koeficientai. Be to,
numatyti konstrukcij darbo slyg pokyt, dl kurio gali pasikeisti vjo
iorinis ir vidinis slgis (durys papratai bna udarytos, bet jos gali
bti atidarytos per audr).172. dinaminius poveikius reaguojanios
konstrukcijos turi bti tikrinamos nuovargiui.
IV SKIRSNIS. POVEIKI REPREZENTACIJA
173. Laikui bgant, vjo poveikiai fliuktuoja. Vjas tiesiogiai
veikia udarus iorinius pavirius, o dl j laidumo ir vidinius. Atvirj
konstrukcij vidinius pavirius gali veikti ir tiesiogiai. Slgis
sukelia jgas, statmenas konstrukcij bei element dang paviriams. Kai
vjas veikia didelius konstrukcij pavirius, lygiagreiai su paviriumi
gali atsirasti papildomos trinties jgos.174. Bendra konstrukcijos
ir jos element reakcija gali bti nagrinjama sudedant aplinkos dmen,
veikiant tariamai statikai, ir rezonansin dmen, atsirandant nuo
adinimo virpesi, kuri danis artimas savj virpesi daniui. Daugelio
konstrukcij rezonansiniai dmenys yra mai, ir vjo apkrova gali bti
nagrinjama supaprastintai, tarytum atsirast tik nuo nerezonansins
aplinkos. 175. iame skyriuje vjo apkrova pateikiama kaip tariamai
statik slgi ir jg, kuri poveikiai yra ekvivalentiki ekstremaliems
vjo veikimo poveikiams, reikmi rinkinys. Liaunos konstrukcijos
dmtraukiai, apvalgos boktai, rm ir santvar atvirieji elementai,
tiltai, o tam tikrais atvejais ir aukti pastatai turi bti
suprojektuoti atspars skuriniam adinimui.176. Be iame skyriuje
reglamentuot, leidiama taikyti ir alternatyvius metodus bei
isamesnius ininerinius tyrim duomenis. Tyrimai turi bti atliekami
taikant gerai parengt analitin, skaitmenin arba bandym metodik,
skaitant matavimus vietoje ir bandymus aerodinaminiame vamzdyje.
Tokiems bandymams keliami reikalavimai pateikti Reglamento 178.1 ir
178.2 p.177. Poveiki modeliavimas:177.1. vjo poveikis ireikiamas
kaip slgis arba jga. Vjo slgis veikia statmenai konstrukcijos
paviriui, iskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip. Pvz., lygiagreti su
paviriumi trinties jga;177.2. skaiiavimams paprastai naudojami ie
rodikliai: 177.2.1. qref vjo atskaitinis slgis, nustatomas pagal
Reglamento 189 punkte apibrt atskaitin greit;177.2.2. c(z)
koeficientas, priklausantis nuo vietovs reljefo tipo ir aukio nuo
ems paviriaus (r. Reglamento 197 punkt).178. Bandymams keliami
reikalavimai:178.1. eksperimentini bandym modelis turi teisingai
reprezentuoti tikrj situacij;178.2. turi bti vykdomos ios
slygos:178.2.1. sudaromas toks profilis, kad vidutinis vjo greitis
atitikt t viet, kurioje bus statomas objektas;178.2.2. sudaromas
toks oro srautas, kad nagrinjamoje vietoje bt teisingai vertinta
galima turbulencija.V SKIRSNIS. Vjo apkrov duomenys
179. iame skyriuje pateiktas vjo slgis atitinka pakankamai
standias utvaras, kuri rezonansines vibracijas (kaip prasta) galima
neatsivelgti. Jei utvar savj svyravim danis yra maas (pvz., maesnis
nei 5 Hz), tai vibracijos gali bti svarbios ir jas btina
atsivelgti.180. Vjo apkrov statinius reikia nagrinti kaip
visum:180.1. statmeno slgio we, veikianio statinio arba elemento
iorin paviri;180.2. trinties jg Ftr, nukreipt iorinio paviriaus
liestine ir priklausani jos horizontaliajai (ediniams arba
banguotiems stogams, stogams su stoglangiais) arba vertikaliajai
projekcijai (sienoms su lodijomis ir panaioms
konstrukcijoms);180.3. statmenojo slgio wi, veikianio pastato su
prapuiamomis pertvaromis vidinius pavirius su atidaromomis arba
nuolat atviromis angomis; arba kaip statmenojo slgio wx, wy pagrsto
bendru pastato atsparumu x ir y ai atvilgiu ir slygikai veikianio
statinio projekcijos ploktum, statmen atitinkamai aiai.181. Vjo
apkrov reikia nustatyti kaip vjo slgio vidutins wme ir pulsavimo wp
dedamj sum.182. Nustatant vidin slg wi, taip pat apskaiiuojant
daugiaaukius statinius iki 40 m aukio ir vienaaukius pramons
statinius iki 36 m aukio, kai aukio ir tarpsnio santykis maesnis u
1,5, pastatytus A ir B tipo vietovse (r. Reglamento 197 p.), vjo
apkrovos pulsacins dedamosios leidiama nevertinti.183. Vidutin
slgio iorinius konstrukcijos pavirius dedamoji wme apskaiiuojama,
taikant iraik:
(12.1)
ia: ce iorinio slgio aerodinaminis koeficientas, nustatomas
pagal Reglamento 186 punkt.184. Slgis vidinius konstrukcijos
pavirius wi apskaiiuojamas pagal iraik:
;(12.2)
ia: ci vidinio slgio koeficientas, nustatytas pagal Reglamento
186 punkt.185. Dideli paviri (pvz., dideli stog) konstrukcijas gali
veikti trinties jga Ffr. Ji apskaiiuojama taikant formul:
;(12.3)
ia: ctr trinties koeficientas, nustatomas pagal Reglamento 186
punkt.VI SKIRSNIS. Aerodinaminiai koeficientai
186. Nustatant vjo apkrovos dedamsias wme, Ftr, wi, wx, wy,
btina taikyti atitinkam aerodinamini koeficient reikmes iorinio
slgio ce, trinties ctr, vidinio slgio ci, priekinio pasiprieinimo
cx arba cy imamo i Reglamento 4 priedo 1 lentels, strlmis parodytos
vjo kryptys. enklas plius prie koeficient ce ir ci atitinka vjo
slgio krypt atitinkam paviri; enklas minus krypt nuo paviriaus.
Tarpins apkrovos reikms nustatomos interpoliuojant.187.
Apskaiiuojant aptvarini element tvirtinim prie laikanij konstrukcij
pagal iorin stogo kontr, reikia vertinti vietin neigiam vjo slg su
aerodinaminiu koeficientu ce=2, paskirstyt iilgai paviriaus 1,5 m
plotyje (r. 12.1 pav.), o statini kampuose 1,5 m atstumo su
aerodinaminiu koeficientu ce=3.188. Atvejais, nenumatytais
Reglamento 4 priedo 1 lentelje (kitos statini formos, vertinimas,
atitinkamai pagrindus, kit vjo srauto krypi arba kno dedamj
bendrojo pasiprieinimo kitomis kryptimis vertinimas ir t.t.),
aerodinaminius koeficientus galima imti pagal inyn ir
eksperimentinius duomenis arba pagal modeli bandymus
aerodinaminiuose vamzdiuose. Nustatant vjo apkrov vidini sien ir
pertvar paviri, kai nra iorini atitvar (statinio montavimo
stadijoje), btina taikyti iorinio slgio aerodinamin koeficient ce
arba priekinio slgio koeficient cx.
12.1 pav. Pagal iorin stogo kontr iilgai paviriaus 1,5 m plotyje
esanios vietos, kuriose, apskaiiuojant aptvarini element tvirtinim
prie laikanij konstrukcij, reikia vertinti vietin neigiam vjo slg
su aerodinaminiu koeficientu ce=2, o 1,5 m atstumu nuo pastato
kampo su aerodinaminiu koeficientu ce=3.VII SKIRSNIS. Vjo
duomenys
189. Atskaitinis vjo slgis qref nustatomas taikant formul:
;(12.4)
ia: vref atskaitinis vjo greitis, nustatomas 191 punkte; oro
tankis.190. Oro tankis priklauso nuo altituds, temperatros bei
slgio; konkreiai vietovei jis imamas toks, koks bt audros metu. Jei
kitaip nenurodyta, imama, kad =1,25 kg/m3.191. Atskaitinis vjo
greitis vref yra vidutinis vjo greitis, matuotas 10 min. 10 m
auktyje nuo ems paviriaus A tipo vietovse (r. Reglamento 197 p.),
kurio metin virijimo tikimyb yra 0,02 (paprastai imama, kad jis
pasikartoja vidutinikai kart per 50 met). Jis nustatomas pagal
formul:
;(12.5)
ia: vref,0 vjo greiio pagrindin atskaitin reikm (r. Reglamento 3
priedo 1 lentel);cDIR krypties koeficientas, lygus 1,0, jeigu (r.
Reglamento 3 priedo 2 lentel) nenurodyta kitaip;cTEM laikotarpio
(sezono) koeficientas, lygus 1,0, jeigu (r. Reglamento 3 priedo 4
punkt) nenurodyta kitaip;cALT aukio vir jros lygio koeficientas,
lygus 1,0, jeigu (r. Reglamento 3 priedo 5 punkt) nenurodyta
kitaip.192. Statybos metu naudojamoms konstrukcijoms (kurioms
reikia laikinj ryi), konstrukcijoms, kuri naudojimo laikas yra
inomas ir trumpesnis nei vieneri metai, atskaitinis vjo greitis
vref gali bti mainamas. Tai priklauso nuo:192.1. konstrukcij
naudojimo trukms;192.2. konstrukcijos apsaugojimo arba
sustiprinimo, puiant stipriam vjui, galimybs;192.3. laiko, kurio
reikia konstrukcijai apsaugoti arba sustiprinti;192.4. stipraus vjo
tikimybs;192.5. stipraus vjo prognozs galimybs;192.6. slyg, ivardyt
Reglamento 3 priede.193. Laikotarpio koeficientas cTEM nusako
sumainim pagal (12.5) formul ir Reglamento 196 punkt arba (ir)
atsivelgiant vietos klimato slygas.194. Laikinosiomis
konstrukcijomis negali bti veti tinkamos konstrukcijos, kurios bet
kuriuo met laiku imontuojamos ir vl sumontuojamos.195. Vjo apkrovos
rajon emlapiai ir vjo greiio pagrindins atskaitins reikms bei kita
meteorologin informacija pateikti Reglamento 3 priede.196. Vjo
atskaitinis greitis vref(p), kai metin virijimo tikimyb p yra
kitokia nei 0,02 (r. Reglamento 191 punkt), gali bti apskaiiuojamas
taikant iraik (r. 12.2 pav.):
;(12.6)
ia: vref atskaitinis greitis, kai metin virijimo tikimyb yra
0,02;K1 formos koeficientas; galima imti K1 = 0,2, jeigu Reglamento
3 priede nenurodyta kitaip;n laipsnio rodiklis; galima imti n =
0,5, jeigu Reglamento 3 priede nenurodyta kitaip.
12.2 pav. vref(p)/ vref santykis, kai K1=0,2 ir n=0,5
197. Koeficientai c(z), vertinantys vjo slgio pokyt pagal aukt
z, nustatomi i Reglamento 12.1 lentels, atsivelgiant vietovs tip.
Skiriami tokie vietovs tipai:197.1. A atviros jr pakrants, eer ir
vandens saugykl pakrants;197.2. B miest teritorijos, mik masyvai ir
kitos vietovs, kurios yra tolygiai ustatytos auktesnmis kaip 10 m
klitimis;197.3. C miest rajonai, ustatyti auktesniais kaip 25 m
statiniais.198. Statiniai laikomi esantys nurodyto tipo vietovje,
jeigu i vietov i vjo puss tsiasi 30h atstumu, kai statinio auktis h
iki 60 m, ir 2 km, kai auktis didesnis.
12.1 lentel
Koeficientai c(z), vertinantys vjo slgio pokyt pagal aukt
Auktis z, mKoeficientai c(z) vietovs tipams
ABC
50,750,50,4
101,00,650,4
201,250,850,55
401,51,10,8
601,71,31,0
801,851,451,15
1002,01,61,25
1502,251,91,55
2002,452,11,8
2502,652,32,0
3002,752,52,2
3502,752,752,35
4802,752,752,75
Pastaba:nustatant vjo apkrovim, vietovs tipai vairioms
skaiiuotinms vjo kryptims gali bti skirtingi.VIII SKIRSNIS. Vjo
apkrovos pulsavimo dedamoji
199. Vjo apkrovos pulsavimo dedamosios wp auktyje z reikm reikia
nustatyti:199.1. statiniams (ir j konstrukciniams elementams), kuri
savj svyravim pirmasis danis f1, Hz, didesnis u ribin savj svyravim
dan flim (r. Reglamento 201 punkt), pagal formul:
(12.7)
ia: wme nustatoma pagal 183 punkt; vjo slgio pulsavimo
koeficientas auktyje z, imamas i Reglamento 12.2 lentels; vjo slgio
pulsavimo erdvins koreliacijos koeficientas (r. Reglamento 203
punkt).12.2 lentel
Vjo slgio pulsacijos koeficientas
Auktis z, mVjo slgio pulsavimo koeficientas vietovs tipams
ABC
50,851,221,78
100,761,061,78
200,690,921,50
400,620,801,26
600,580,741,14
800,560,701,06
1000,540,671,00
1500,510,620,90
2000,490,580,84
2500,470,560,80
3000,460,540,76
3500,460,520,73
4800,460,500,68
199.2. statiniams (ir j konstrukciniams elementams), kuriuos
galima nagrinti kaip sistem su vienu laisvs laipsniu (vienaauki
pramons pastat skersiniai rmai, vandentiekio boktai ir t. t.), kai
f1