-
4 p.
6 p.
12 p.
20 p.
POKALBIS
AIDYNS
TEMA
TALENTAS
Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius Emilis
Vaitkaitis: Svarbiausia nebekartoti klaid olimpin sezon.
Los Andele specialiosios olimpiados aidynes pagerb rykiausios
vaigds. Lietuviai diaugiasi dmesiu ir namuose.
Legendinis krepininkas Rimas Kurtinaitis: Vyr rinktin pajgi
laimti Europos empionato medalius, gal net auks.
Ieva Adomaviit JAV puikiai sugeba derinti sport ir studijas. Tai
rod jos triumfas pasaulio jaunimo empionate.
ATGAIVA PO SAUSROSEimantas Stanionis dar nebuvo gims, kai
boksininkas Vitalijus Karpaiauskas 1993 m. ikovojo pirmj per
nepriklausomos Lietuvos istorij Europos empionato auks. Prabgus
22 metams, vaikinukas i Kauno tapo antruoju ms Europos bokso
empionu. E. Stanionio
stipryb ringe efektyvios kontratakos ir sunkiai pramuama gynyba:
Vis laik
stengiuosi spausti ir kankinti varov. 3 p.
2015 Nr. 6 (995)
VEIK SUNKUMUS
Lengvaatlet Egl Staiinait sportuoti pradjo Lietuvoje, taiau
vliau su tvais persikl JAV. I pradi buvo labai sunku, prisipasta
sportinink, i met pasaulio empionate ikovojusi kelialap Rio de
aneir. 9 p.
www.sportas.info
Bangomis pasikink aitvarus.
14 p.
2015 Nr. 6
(((99999999999999999999999999999999999999999999999995)55)5)55555555)5)5)55555555555555555555)5555)))))))))))))))))))
SU S
Lengvaatlet Egl Staiinait sportuoti pradjo Litvais persikl JAV.
I pradi buvo labai sunku
g g p p j
i met pasaulio empionate ikovojusi kelialap tvais persikl JAV. I
pradi buvo labai sunkup p
VEIKUNKUMUS
-
2 LIETUVOS SPORTO LAIKRATIS Nr. 6 (995)
LEIDJAV Sporto leidini grupmons kodas 300093445Olimpiei g. 17,
LT-09237 VilniusTel. 8 5 275 2791Faks. 8 5 278 4349El. p.
[email protected]
DirektoriusArtras GimauskasTel. 8 698 82 421
Vyr. redaktoriusMarius GrinbergasTel. 8 655 59 270
REDAKCIJAMaryt [email protected]
Ingvaras [email protected]
REKLAMATel. 8 655 59 270Faks. 8 5 278 4349El. p.
[email protected]
BUHALTERIJAFinansininkOna RatkeviienTel. 8 5 273
[email protected]
Tiraas
ISSN 1392-9259Indeksas 5214
Spausdino UAB Lietuvos ryto spaustuv
U reklamos turin ir joje pasitaikanias vairaus pobdio klaidas
redakcijaneatsako.
4 000
ATGARSIAI 200Lietuvoje pirm kart vyko audymo lauko taikinius
pasaulio empionatas. Jame dalyvavo daugiau nei 200 sportinink i 28
ali. Lietuviai ikovojo vis spalv medali.LAURA
ASADAUSKAIT-ZADNEPROVSKIEN Europos empionate lemiamoje rungtyje
tras ibgo 11-ta, net 59 sekundmis atsilikusi nuo lyders E. Clouvel,
bet sugebjo j aplenkti ir tapti empione.
I Lietuvos rinktins stovyklos Kanad trumpam ivyks 23 met Jonas
Valaninas su NBA klubu Toronto Raptors pasira ketveri met 64
milijon JAV doleri verts sutart. Tai didiausias kontraktas Lietuvos
krepinio istorijoje.
Don
ato
Bili
aus
(Lie
tuvo
s ry
tas
) pie
inys
empionatasi 28
Manau, pusantros minuts bt ta riba, u kurios pagauti varovi
nebepavykt. Tai ino ir konkurents, manau, ta pati Elodie Clouvel
bgdama galvojo apie mane. Maiau, kad ji bgo i vis jg, nes suprato,
jog a artsiu. Ai Dievui, kad likus 200 metr isiveriau priek. Buvo
tikrai nelengva.
PENKIAKOVININKS
ACHMATININKAI
IRKLUOTOJAI
LIETUVOS KREPININKAI
NETEKTIS
Lina Batuleviit ir Emilija Serapinait ikovojo bronzos medalius
Didiojoje Britanijoje vykusio Europos iuolaikins penkiakovs
empionato moter estafei varybose. Jas pranoko tik vokiets ir
russ.
Kaune vyko Europos mgj achmat empionatas. Lietuviams jis buvo
labai skmingas. Jie laimjo net 6 i 12 vis pirmenybse idalyt medali.
Varybose dalyvavo 12 ali achmatininkai.
Baidarininkas Ignas Navakauskas ir kanojininkas Henrikas
ustautas parsive olimpinius kelialapius i Italijoje, Milane,
vykusio baidari ir kanoj Europos irklavimo empionato. Medali
lietuviai neikovojo.
Europos jaunui (iki 16 m.) empionate Kaune sidabro medalius
ikovojo Gedimino Petrausko treniruojami Lietuvos krepininkai.
Finale jie 83:85 nusileido Bosnijos ir Hercegovinos komandai.
Rugpjio 17 d. anapilin ikeliavo ilgametis Lietuvos iuolaikins
penkiakovs federacijos prezidentas Viktoras Majauskas. 1954 m. gims
vilnietis federacijai vadovavo beveik 10 met, iki 2012-j
pabaigos.
-
3LIETUVOS SPORTO LAIKRATISNr. 6 (995)NrNr. . 6 6
(9(9959555))
VILGSNISBoksinink medaliai treneriui VIDUI BRUUI kainavo
plaukus, o masauotojui ALEKSANDRUI TROFIMOVUI sus.
Lina [email protected]
Eimantas Stanionis dar nebuvo gims, kai boksininkas Vitalijus
Karpaiauskas 1993 m. ikovojo pirmj per nepriklausomos Lietuvos
istorij Europos empionato auks. Prabgus 22 metams, vaikinukas i
Kauno tapo antruoju ms Europos bokso empionu. Auksu jis pasipuo
21-ojo gimtadienio ivakarse.
Ant garbs pakylos Bulgarijoje kop ir dar vienas lietuvis
olimpins bronzos savininkas Evaldas Petrauskas Europos empionate
ikovojo taip pat bronz (iki 64 kg). Pastarj kart Lietuvos
boksininkai i Europos empionato su medaliais gro prie 11 met
2004-aisiais. Europos pirmenybi prizininkais tapo Rolandas
Jaseviius ir Jaroslavas Jakto. O 1998-ieji Lietuvos bokso istorij
rayti sidabrinmis raidmis tkart sidabr laimjo Ivanas
Stapoviius.Europos empionate Bulgarijoje dalyvavo Edgaras Skurdelis
(svorio kategorija iki 60 kg), Tomas Pivorunas (iki 75 kg), Tadas
Tamaauskas (iki 91 kg) ir Mantas Valaviius (daugiau nei 91 kg).
Taiau jiems toli nuengti nepavyko.
Mgavosi saldiu revanuBulgarijoje dauguma varov E. Stanioniui
buvo inomi i anksiau. Tik ankstesnse akistatose pergal vsdavo ne
jis, o oponentai, tad i met empionate jis mgavosi saldiu revanu.
Kopdamas lovs olimp,
kaunietis veik ir 2010 m. Europos empion vengr Imr Balasz Bacsk,
ir eiminink atstov Simeon Chamov. Finale E. Stanionis susitiko su
gerai pastamu baltarusiu, 2013 m. Europos empionato prizininku
Pavelu Kastraminu. Mano gynyba buvo gera, o jo ne. Vis pagaudavau
jo kair rank, pats skmingai atakavau kaire ir tai garantavo pergal.
Pamaiau, kad po pirmo raundo varovui trko antakis, stengiausi vis
stipriau atlikti kairj onin smg, kad jam trkt antakis visikai.
Antrame raunde baltarusis stipriai kraujavo. inojau, kad jeigu dar
pataikysiu kelis kartus t pai viet treiame raunde, jam nebeleis
kovoti gydytojai antakis buvo stipriai sueistas.Nors i anksto
lietuviai baiminosi neobjektyvaus teisjavimo empionate, kart j
darbu liko patenkinti. Maniau, kad kovojant su bulgaru teisjai
palaikys varov. Du arbitrai neinau u k jam skyr tak viename raunde,
bet treiajame ijau susikaups ir galvojau arba dabar, arba niekada.
Jeigu bt vykusi lygi kova, pergal tikrai bt skyr bulgarui. Turjau
padaryti taip, kad nekilt klausim, kas stipresnis, ketvirtfi nalio
kov prisimin empionas.
Nusiskuto plaukus ir susBeje, medalis E. Stanionio treneriui
Vidui Bruui kainavo plaukus, o masauotojui Aleksandrui Trofi movui
sus. Juos nusiskusti iedu vyrai pasiadjo vienas kitam, jeigu kuris
nors i Lietuvos rinktins nari empionate ikovos medal.
Apie susitarim neinojau. Kai usitikrinau medal, nujome
pusryiauti, o treneris parjo kambar. Nariau internete, kai man
vienas i koleg para, kad pasiiriau savo trener. Nujau ir pamaiau,
kad jis nusiskuts plikai, linksm istorij pasakoja Europos empionas,
taiau naujoji trenerio ukuosena jo nesuavjo. Papras, kad treneris
daugiau taip nesielgt, plikai galvai pridengti aukltinis jam dargi
paskolino savo kepur.E. Petrauskui keli fi nal utvr Didiosios
Britanijos empionas Patas McCormackas.Teko labai neparankus
varovas. Jis daug auktesnis u mane, visikai neleido kovoti artimoje
kovoje ikart kabindavosi u rank ir neleido man dirbti arba,
vengdamas artimos kovos, daug lakst po ring. Bandiau spausti ir
daryti tai, k moku geriausia, bet kart nepavyko ikovoti pergals.
Lidna, kad nepatekau fi nal, bet tuo karjera nesibaigia. Ant kaklo
kaba bronzos medalis, vir kilo Lietuvos trispalv, todl su treneriu
esame labai patenkinti ikovotu medaliu. Diaugiuosi, kad Europos
empionatuose medalius ikovojau visose amiaus grupse jaunui, jauni,
jaunimo ir suaugusij, diaugsi 23 met ilutikis. Evaldas atidav visas
jgas, joki priekait jam nra ir negali bti. Varovas buvo labai
neparankus. Labai diaugiams, kad Lietuva susigrino buvusias
pozicijas ir Europos empionate ikovojo du medalius, kalbjo Lietuvos
olimpins rinktins treneris Vladimiras Bajevas.
Kovos dl olimpini kelialapiingsniuodami Europos empionato medali
link ir E. Stanionis, ir E. Petrauskas prakait liejo ne tik
treniruotse. Nekainojamos patirties jie gijo Tarptautins bokso
asociacijos (AIBA) profesionalaus bokso lygoje (APB). Dvideimtmetis
E. Stanionis buvo jauniausias absoliuiai tarp vis sportinink,
dalyvavusi lygos varybose, o dauguma jo varov buvo jau 28-eri:
Treniruots sunkesns, kovos ilgesns, reikia daugiau itverms tris
raundus mgj varybose gali pakentti, o lygoje atuoni. Reikjo ir
psichologins itverms. Buvo labai sunku, bet patirties dav daug. E.
Stanionis ant Europos empiono laur usnsti neada jaunas vaikinas
supranta, kad norint eiti pergali keliu, prakaito teks ilieti daug.
Juolab kad bokso pirtines ji mvi ne taip seniai sportin keli pradjo
nuo karat usimim, bet pamats, kad rankomis sekasi kovoti geriau,
trylikametis eng bokso ring: Visi tok lyg pasiek boksininkai bna
sportav po 1315 met, tad tobulti yra kur reikia su nugara dirbti,
daugiau lankstytis, tiksliau smgiuoti, atlikti vairesni smgi,
reikia geresns koordinacijos. E. Stanionio stipryb efektyvios
kontratakos ir sunkiai pramuama gynyba: Vis laik stengiuosi spausti
ir kankinti varov.Europos empionato medaliai atvr E. Stanioniui ir
E. Petrauskui keli Katare spal vyksiant pasaulio empionat, kur bus
dalijami kelialapiai olimpines aidynes.
upkm
pp2222
Po tiek met pertraukos
Lietuvos atstovas tapo
Europos bokso
empionu.
PO ILGOS SAUSROS ATGAIVA
Gr gimtin boksininkai pagerbti Kno kultros ir sporto
departamente. Lietuvos bokso federacijos (LBF) viceprezidentas P.
Zabielskas, LBF generalinis sekretorius A. Arka, V. Bruas, KKSD
generalinis
direktorius E. Urbanaviius, E. Petrauskas, E. Stanionis, V.
Bajevas, LBF prezidentas D. aluga.
Net deimt met lietuviai i Europos bokso empionato grdavo
tuiomis. O met parsive auks ir bronz
-
4 LIETUVOS SPORTO LAIKRATIS Nr. 6 (995)
POKALBIS Pasaulio empionate Kazanje RTA MEILUTYT ikovojo sidabro
medal, o estafets komanda kelialap olimpines aidynes.
Lina Dauglait [email protected]
Svarbiausi i met plaukik start pasaulio empionat Kazanje
(Rusija) Lietuva sek su dideliu susidomjimu. Ir Lietuvos plaukikai
emocij padovanojo su kaupu.
Rta Meilutyt gyn 100 m krtine rungties empions vard. tamp kurst
tai, kad baseino takel po 16 mnesi diskvalifi kacijos u dopingo
vartojim gro jos principin varov rus Julija Jefi mova, dar gerokai
iki empionato pradios kaitinusi aistras garsiais pareikimais. Ir
nors Rtai priklaus geriausias sezono rezultatas pasaulyje, J. Jefi
mova fi nale lietuv paliko u nugaros ir savo irov akivaizdoje
mgavosi saldia pergale. Perpus trumpesns rungties fi nalas
susiklost taip, kaip nesitikjo niekas: pasaulio rekordo autor R.
Meilutyt liko tik ketvirta. Daug kas susidjo. Jaudulys, labai
didelis noras laimti, adrenalinas. Su visu tuo man nepavyko
susidoroti taip, kaip norjau, nurimus aistroms po empionato kalbjo
18-met plaukik. Beje, J. Jefi mova, gynusi pasaulio empions vard,
kart liko treia.Giedriui Titeniui empionatas buvo rekordinis jis
pagerino du Lietuvos rekordus 50 m ir 100 m krtine. Plaukdamas 200
m nuotol, anyktnas tris ketvirtadalius nuotolio lenk
pasaulio rekordo grafi k. Bet paskutiniuose metruose jam pritrko
jg ir 26-eri met sportininkas liko ne tik be rekordo, pasaulio ar
Lietuvos, bet ir be fi nalo.Vis dlto pagrindin udavin Lietuvos
plaukikai Kazanje vykd kombinuota vyr estafet ikovojo biliet
olimpin Rio de aneir. Tam reikjo patekti tarp dvylikos geriausij.
Lietuvos ketvertas ir buvo dvyliktas.Kitiems Lietuvos plaukikams
sublizgti nepavyko trukd traumos, nukrit akinukai ir prieastys,
kurios laukia rimtesns specialist analizs. Lietuvos plaukik startus
pasaulio empionate prisiminme kartu su Lietuvos plaukimo
federacijos generaliniu sekretoriumi Emiliu Vaitkaiiu.
Pasaulio empionatas paskutinis rimtas startas prie kitmet
vyksianias olimpines aidynes. K atskleid pirmenybs Kazanje?Ruden
Vykdomasis komitetas aptars trkumus, k galima pagerinti, kad kitais
metais bt geriau pasirengta. Pagrindinis tikslas prie empionat buvo
tas, kad vyr kombinuota estafet patekt dvyliktuk ir olimpines
aidynes. is tikslas gyvendintas. O individualius rezultatus ne visi
sportininkai pasiek tokius, kokius planavo.
Pagrindinis tikslas prie empionat buvo tas, kad vyr kombinuota
estafet patekt dvyliktuk ir olimpines aidynes. is tikslas
gyvendintas. O individualius rezultatus ne visi sportininkai pasiek
tokius, kokius planavo.
krtine, kita vertus, jei 100 m rekordas bt pasiektas fi nale, i
empionato jis bt grs su medaliu?Vertinti reikia teigiamai. Giedrius
ir sau, ir mums parod, kad gali kovoti dl medali, taip pat ir
olimpinse aidynse. Bet kad ikovotum medal, reikia trij ingsni:
parengiamasis plaukimas, pusfi nalis ir fi nalas. Giedriaus tie
trys ingsniai nebuvo ideals plaukiant 100 m krtine pritrko
paskutiniojo. Bet jo rezultatas labai auktas jeigu neklystu, tik
keturi mons pasaulyje per vis istorij yra iplauk i 59 sekundi.
Jeigu tai pavyks Giedriui pakartoti kitais metais Rio de aneire,
manau, jis bus realus pretendentas bronzos medal.
Spariausiai pastaruoju metu progresuojaniu vadinamas Danas Rapys
pasaulio empionate nenustebino rezultatais. Ar takos turjo prie
empionat patirta trauma? Vienareikmikai. Dar ir iandien jis nra iki
galo nuo jos isivadavs. Niekas iki galo neinojo, kas jam yra. Dabar
atliekami vairs tyrimai, nes visi suprantame, kad neisigydius
traumos padarini, toliau eiti bus labai sunku. Trauma pasirod prie
pat varybas ir Danas kelias dienas buvo ivis be treniruoi. Tai jam
kainavo viso sezono dirb. Diaugiams, kad uteko Dano pastang
estafetje.
Alfredo Pliadio nuotr.LIETUVOS PLAUKIMO FEDERACIJOS GENERALINIS
SEKRETORIUS EMILIS VAITKAITIS
SVARBIAUSIA NEBEKARTOTI KLAIDVienintelis sidabro medalis tai
tikrai ne tokie rezultatai, kuri tikjosi bent jau plaukimo ir R.
Meilutyts gerbjai?Medalius sunku prognozuoti, bet tiek Rta, tiek
treneris Jonas Ruddas tikrai tikjosi geresnio rezultato. Rtos
rezultatas dviem sekundmis prastesnis nei jos asmeninis rekordas.
Bet vertinant reikia turti vis vaizd pasirengim, kas trukd gal
traumos, gal psichologija. Reikia visk ianalizuoti ir kit, pat
svarbiausi sezon, t klaid nebekartoti.
R. Meilutyts rezultatai geriausi buvo atrankoje, prasiausi fi
nale, varovi rezultatai fi nalo link gerjo. Kaip paaikintumte toki
tendencij? Treneris turt ianalizuoti ir pateikti savo pamstym. Rta,
plaukdama ir parengiamuosius plaukimus, ir pusfi nalius,
paskutinius metrus plauk ne visa jga, kontroliuodama greit. Kai
kurie ekspertai sako, kad btent tai buvo klaida organizmas tai ra
kaip program ir atkartojo fi nale, kur ji 90 metr plauk greitai, o
paskutinius deimt metr liau, taip, kaip buvo plaukusi atrankoje ir
pusfi nalyje. Bet tai tik viena versija geriausiai gali pasakyti
visk ianalizavs treneris.
Kaip reikt vertinti G. Titenio pasirodym? Jis pagerino du
Lietuvos rekordus 50 m ir 100 m
Po pasaulio empionato Kazanje. I kairs:
treneris . Ovsiukas, gydytojas D. Barkauskas,
M. Sadauskas, S. Bilis, R. Meilutyt, D. Rapys, T. Dukinas, G.
Titenis ir
P. Strazdas. Alfredo Pliadio nuotr.
-
5LIETUVOS SPORTO LAIKRATISNr. 6 (995)
Los Andele specialiosios olimpiados aidynes pagerb rykiausios
sporto ir meno vaigds. Lietuviai diaugiasi dmesiu ir namuose.
6p.p.
Lyderiai plauk fi naluose, gerino Lietuvos rekordus. Kaip
vertinate JAV besitreniruojani Tado Dukino ir Simono Bilio, kurie
nepereng atrankos, pasirodym ir j progres apskritai?T. Dukino start
sunku vertinti, nes plaukiant 100 m petelike jam nukrito akinukai,
tad jis negaljo pademonstruoti savo pasirengimo. Estafetje plauk
tikrai gerai. S. Bilio progresas akivaizdus taip, Kazanje jis
nepagerino savo rezultato 50 m laisvu stiliumi rungtyje, bet jam
iki olimpinio A normatyvo trksta tik 0,03 sekunds. Tikims, kad
normatyv jis vykdys ir jam nereiks bti atsarginiu estafets
mogumi.
Trener pakeit ir Mindaugas Sadauskas, kuris pastaruoju metu kaip
ir R. Meilutyt treniruojasi Plimute. Kodl jam vis dar nepavyksta
atsiskleisti?Mindaugo rezultatas 100 m laisvu stiliumi buvo antras
geriausias
po 2009 m., kai visi plauk su stebuklingais kostiumais.
Mindaugas yra estafets karys ir negalime sakyti, kad atsiskleisti
nepavyko. Norime, kad plaukt greiiau nei per 49 sek., bet ko
pritrko treneri kompetencija.
Ar plaukikai dirba su psichologais? Jeigu tokios praktikos nra,
gal tai bt reikalinga? ie plaukikai sistemikai su psichologais
nedirba. Jeigu turdavo kuris problem, asmenikai su psichologu
pasikonsultuodavo. Kita vertus, n vienas i pasaulio empionate
dalyvavusi nebuvo naujokas ir Rta, ir Giedrius, ir kiti turi varyb
patirties, ino, kaip kovoti su savimi, kaip atsiriboti nuo paalini
trukdi. irsime, ar reiks psichologo pagalbos ateity. Buvs plaukikas
ir vienas geriausi Lietuvos sporto psicholog Tomas Lagnaviius vasar
pradjo dirbti su
ms jaunaisiais plaukikais, stovyklavusiais Alytuje. Manau, tsime
su juo darb.
Rio tursime vyr kombinuot estafet. Ko galime tiktis i jos?Ms
estafets rezultatas buvo dvyliktas pasaulyje, bet D. Rapys plauk ne
visa jga ir T. Dukinas, manau, turi rezervo. Olimpinse aidynse
dalyvaus 16 komand. Palankiai susiklosius aplinkybms, galima kalbti
apie fi nal, o realiai pasiekiamas deimtukas.
Estafet leidia veti olimpiad ir du atsarginius plaukikus. Ar i
to yra nauda, jei jie i viso nestartuos? Vieno mogaus trauma,
nepalanki situacija kainuoja labai daug visiems keturiems monms, o
atsarginiai t rizik maina. Be to, neinome, kuris t dien bus
stipresnis S. Bilis ar M. Sadauskas, Povilas Strazdas ar T.
Dukinas. Tai lygiaveriai mons. Tad treneriui atsarginiai leidia
jaustis truput
E. Vaitkaitis.
saugiau, be to, vidin konkurencija sportinink neumigdo ant laur
reikia rodinti, kad esi vertas, ir tobulti toliau. Be to, dar yra
Deividas Margeviius, kurio rezultatas artimas T. Dukino ir P.
Strazdo tad ir jam yra galimyb patekti estafet.
Netrukus po pasaulio empionato treneriai ilvinas Ovsiukas ir J.
Ruddas, plaukikai G. Titenis, R. Meilutyt, D. Rapys ivyko Arub.
Kokie ios kelions tikslai?Stovykl organizavo Lietuvos olimpinis
sporto centras. Tikslas apirti sporto bazes ir vertinti, ar galima
ten bus ruotis olimpinms aidynms.
Olimpinius A normatyvus vykd R. Meilutyt, G. Titenis ir D.
Rapys. Kas dar gali okti olimpin traukin? Ar aidynes vaiuos ir tie,
kam pakluso B normatyvas? Trys mons vykd A lygio normatyvus,
garantuojanius
dalyvavim aidynse, taip pat turime estafet. S. Biliui iki A
normatyvo trksta 0,03 sekunds. Tikime, j pajgus vykdyti ir Andrius
idlauskas, iki jo jam trksta 0,49 sekunds.aidynse dalyvauja 900
plaukik. Pirmiausia patenka tie, kas vykdo A normatyv, po to
dalijamos aliosios kortos treiosioms alims asmeniniai kvietimai,
kad sporto aka vystytsi, tada estafets ir likusias vietas dar gali
patekti B normatyvus vykd sportininkai.
Kokie startai ms plaukik dar laukia iemet?Europos empionatas
trumpame baseine, Lietuvos empionatas ir Lietuvos federacijos taur.
Kas vyks empionat Izraelyje, tvirtinsime ruden. inau, kad Rtos
planuose Europos empionatas yra. Ar dalyvaus ms amerikieiai, sunku
pasakyti treneris sprs. Manau, kad dauguma stipriausij
dalyvaus.
LIETUVI REZULTATAI KAZANJELRta Meilutyt: 50 m krtine 4 vieta
(30,14 sek.), 100 m krtine 2 vieta (1 min. 6,36 sek.).Giedrius
Titenis: 50 m krtine 5 vieta (27,23 sek., pusfi nalyje pagerino
Lietuvos rekord 27,20 sek.), 100 m krtine 6 vieta (59,56 sek.,
pusfi nalyje pagerino Lietuvos rekord 58,96 sek.), 200 m krtine 11
vieta (2 min. 10,45 sek.).Simonas Bilis: 50 m laisvuoju stiliumi 20
vieta (22,51 sek.).Tadas Dukinas: 50 m petelike 20 vieta (23,85
sek.), 100 m petelike 49 vieta (54,76 sek.).Mindaugas Sadauskas:
100 m laisvuoju stiliumi 27 vieta (49,49 sek.).Povilas Strazdas:
200 m kompleksiniu bdu 28 vieta (2 min. 3,67 sek.), 200 m laisvuoju
stiliumi 39 vieta (1 min. 49,91 sek.).Danas Rapys: 100 m nugara 28
vieta (54,86 sek.), 200 m nugara 19 vieta (1 min. 59,00
sek.).Raminta Dvarikyt: 200 m krtine 32 vieta (2 min. 31,74
sek.).Kombinuota estafet 4x100 m (D. Rapys, G. Titenis, T. Dukinas,
M. Sadauskas): 12 vieta (3 min. 35,3 sek., Lietuvos rekordas, teis
startuoti Rio de aneiro olimpinse aidynse).Estafet 4x100 m
laisvuoju stiliumi (S. Bilis, M. Sadauskas, P. Strazdas, T.
Dukinas): 19 vieta (3 min. 20,15 sek.).
-
6 LIETUVOS SPORTO LAIKRATIS Nr. 6 (995)
Dabar mes tikrai galime pasakyti, kad valstyb rimtai velgia
negalij sport. Kitaip nei ms kaimynai estai ir latviai, mes jau
esame sukr moni su specialiaisiais poreikiais sporto sistem.
ZENONAS MISINAS
AIDYNS Lietuvos atletai Los Andele ikovojo net 17 medali, 9 i j
aukso.
Ingvaras [email protected]
Apie juos iniasklaida kalba ne taip danai, kaip apie kitus
sportininkus. Daugiausia tokiomis progomis kaip i: kai i specialij
olimpini aidyni Los Andele (JAV) Lietuvos rinktin parsive ne tik
krv spdi, bet ir medali.
Susidomjimas mumis buvo jau 2013 m., kai grome i Piet Korjos
iemos olimpini aidyni. Bet dabar jis didesnis, kalbjo ms alies
delegacijos vadovas, Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto
prezidentas Zenonas Misinas.Specialiosiose olimpinse aidynse varosi
atletai, turintys intelekto sutrikim. Lietuvi Los Andele startavo
trylika. ie trylika sportinink ikovojo net 17 medali, 9 i j
aukso.Tai buvo skmingiausios Lietuvai specialiosios olimpins
aidyns.
Atidaryme M. ObamaLos Andele varsi 6 500 atlet i 165 valstybi.
Jie, kaip visada, buvo suskirstyti stipresni ir silpnesni lygmenis.
Lietuva savo atstov turjo abiejose kategorijose. Atidarymo ikilmse
aidyni pradi paskelb JAV pirmoji ponia Michelle Obama, koncertavo
muzikos supervaigds Stevie Wonderis, Avril Lavigne, dalyvavo garss
aktoriai, sportininkai, tarp
kuri buvo plaukikas Michaelis Phelpsas, krepininkas Yao
Mingas.Specialiosios aidyns buvo steigtos JAV prezidento Johno
Kennedy sesers Eunice Kennedy Shriver iniciatyva, kad intelekto
sutrikim turini moni gyvenimas gyt daugiau spalv.Pirmosios
specialiosios olimpins aidyns buvo surengtos 1968 m. ikagoje.
J. Valanin apibr klausimais Lietuvos atletus kvp ir susitikimas
su alies rinktins ir NBA klubo Toronto Raptors krepininku Jonu
Valaninu.Jonas Los Andele treniravosi ir pas mus atvaiavo po
treniruots, kalbjo Z. Misinas.Geriausius krepininkus Lietuvoje ino
visi. Ne iimtis ir specialieji olimpieiai. Juo labiau kad nemaa
dalis Lietuvos rinktins yra utenikiai.Utenikis Z. Misinas sako, kad
pasirodius J. Valaninui gimtajame mieste, jam apie tai tuoj pranea
aukltiniai: Mes treniruojams naujame Sauls gimnazijos stadione.
Prie pat stadiono gyvena J. Valanino mama. Ir danai igirstu:
Direktoriau, matme J. Valanin.Taiau labiau nei utenikiai J.
Valaninu susidomjs buvo jgos trikovs aukso medalio laimtojas
Justinas Bladika. Krepinink jis tiesiog apipyl klausimais. inojo ir
kad
ILDO PERGALS IR DMESYSLos Andele specialij olimpiad pagerb
rykiausios vaigds. Lietuviai diaugiasi dmesiu ir namuose
J. Valanin treneriai NBA aikt ileidia per trumpai, ir kad jis
priaugo svorio.Gal Jonas i pradi buvo kiek sitemps, bet ms atletai
t jo bsen greitai isklaid ir vyko betarpikas bendravimas. Ms
atletai parod savo inventori, ipasakojo, kiek jis kainuoja,
pasakojo Z. Misinas.
Treneris tampa viskuoSportininkai inventoriaus ir aprangos patys
neperka viskuo aprpina tos organizacijos, kuriose jie sportuoja.
Mums padeda Kno kultros ir sporto departamentas. Per jo programas
gauname l, tarp j ir skirt dalyvavimui specialiojoje olimpiadoje.
Nuperka aprang, padengia kelions ilaidas, i dalies papildo ms rang,
jeigu jos reikia. O vietoje viskuo pasirpina Tarptautinis
specialusis olimpinis komitetas. Mums nereikia mokti nei u
viebuius, nei u maitinim, paaikino Z. Misinas Treniruojasi
specialij poreiki turintys atletai taip pat danai, kaip ir
sveikieji sportininkai. Gal net daniau jiems kartoti pratimus
reikia daugiau kart, kad imokt visk kone automatikai.Ms sportas
sujungia alies specialisias mokyklas, socialins globos namus,
specialiosios olimpiados klubus. ia dirba treneriai profesionalai.
Pats esu buvs slidininkas, profesionalus slidinjimo treneris, su
specialij
poreiki monmis dirbu jau 20 met. Treneris turi bti kvalifi
kuotas, bet kas treniruoti atlet negali. Procesas yra visikai toks
pat, kaip dirbant su sveikaisiais sportininkais. Tik yra niuans.
Mums reikia daugiau kantrybs, daugiau kartojim, aikinim. Ir kit
dien gali tekti vl visk i naujo daryti. O po mnesio absoliuiai visk
reikia daryti i naujo. Norint pasiekti rezultat su iais atletais,
reikia pasiekti, kad bt dirbama automatikai, kalbjo Z.
Misinas.Specialij poreiki turintys atletai danai bna ir gana
permainingos nuotaikos. Treneriams kartais tenka kalbti sportinink
treniruotis.Metod yra vairi. Kai dirbi tiek met, puikiai inai, kada
ko reikia. Vien kart graiuoju, kit kart mgini tikinimu, dar kit
kart dar k nors sugalvoji. Prie varybas rengiame stovyklas. iem
ivaiuojame Maduon Latvijoje, Otep Estijoje, vedij. Tokius dalykus
jie mgsta. J niekas neblako ir jiems labai gerai. inoma, iais
sportininkais reikia rpintis, visada bti alia. Treneris bna ne tik
treneris, bet ir tvas, motina, gydytojas, psichologas ir viskas,
kas manoma. Kartais sportininkai pavargsta, nebenori sportuoti.
Jiems per sunku ilg laik ilaikyti dmes, tamp, apie trenerio darbo
specifi k kalbjo Z. Misinas. Ir stovyklose, ir gyvenant
Los Andele Lietuvos delegacij aplank
krepininkas J. Valaninas.
-
7LIETUVOS SPORTO LAIKRATISNr. 6 (995)NrNr. . 6 6
(9(99595))55))
Pasaulio empionate Pekine EGL STAIINAIT pasiek asmenin rekord ir
vykd olimpin normatyv. 9p.p.
LIETUVI REZULTATAI LOS ANDELELLengvoji atletikaRimvydas
Kriauzlys (Kazl Rdos specialioji mokykla) 400 m auksas, 800 m
auksas, estafet 4 po 400 m auksas.Raimondas Vaicekauskas (eduvos
specialiosios olimpiados klubas) 200 m 4 vieta, 400 m 8 vieta,
estafet 4 po 400 m auksas.Rta Tuskenyt (Utenos specialioji mokykla
daugiafunkcis centras) 1 500 m auksas, 3 000 m sidabras, estafet 4
po 400 m auksas.Aurimas Jasiulionis (Utenos specialioji mokykla
daugiafunkcis centras) 1 500 m 6 vieta, 5 000 m sidabras, estafet 4
po 400 m auksas.PlaukimasJulius Rksnys (Vilniaus specialiosios
olimpiados plaukimo klubas) 25 m krtine auksas, 50 m krtine
auksas.August erpytyt (Vilniaus specialiosios olimpiados plaukimo
klubas) 25 m laisvuoju stiliumi auksas, 50 m laisvuoju stiliumi 8
vieta.Kristupas Von Gravrock-Goes (Kauno Jono Lauiko specialioji
mokykla) 25 m nugara 4 vieta, 50 m nugara bronza, 50 m krtine
sidabras.BoiaAlfredas imas (Kauno specialiosios olimpiados klubas)
asmeninse varybose bronza, dvejet varybose 5 vieta.Julija Vanagait
(Kauno specialiosios olimpiados klubas) asmeninse varybose
sidabras, dvejet varybose 5 vieta.Stalo tenisasSolventa
Kapaiauskait (Jasiuliki socialins globos namai) asmeninse varybose
sidabras, dvejet varybose 4 vieta.Algirdas Uscila (Jasiuliki
socialins globos namai) asmeninse varybose sidabras, dvejet
varybose 4 vieta.Jgos trikovJustinas Bladika (Radvilikio profesinio
rengimo centras) bendroje skaitoje auksas (atskirose rungtyse 2
aukso ir 1 sidabro medaliai).Kristina Kirilesku (Radvilikio
profesinio rengimo centras) bendroje skaitoje auksas (atskirose
rungtyse 3 aukso medaliai).
Los Andele, treneriai savo sportinink stengsi vien toliau
nepaleisti. Atletai vaikioja arba su treneriu, arba su grupe.Bna ir
toki dalyk, kad sportininkas susijaudina, tada jis gali stovti
visikai alia sporto objekto ir neinoti, kaip j ueiti, arba i
susijaudinimo nepamatyti bgimo tako ir j perokti. Jei teisjai mato,
kad tai padaryta nepiktybikai, jie tokius nusiengimus toleruoja.
Jeigu sportininkas neteisingai lenkia varov, tai laikoma ne jo, bet
trenerio klaida, kalbjo ilgus metus specialij poreiki mones
treniruojantis utenikis.
Svarbios ir premijosGalimyb i sporto usidirbti pinig motyvuoja
ne tik sveikuosius, bet ir specialij poreiki turinius sportininkus.
KKSD skiria atletams premijas u ikovotus olimpinius
medalius.Supraskite, ir jiems materials dalykai yra svarbs, savo
sskaitose jie nori turti pinig. Ms mons jiems padeda apsipirkti,
jie turi savo kompiuterius, televizorius, grotuvus, fotoaparatus,
kalbjo Z. Misinas.Specialiojoje olimpiadoje vyksta 23 sporto ak
varybos. Lietuvoje j yra maiau, taiau,
anot Z. Misino, pasirinkimas pakankamas.Individualios sporto
akos, futbolas, krepinis, tinklinis, boia. iem turime slidinjim,
sniegbridi sport. Ms krepininkai ir futbolininkai yra gana pajgs.
Tik neveme komand ias olimpines aidynes, kadangi kelion buvo labai
tolima. Neturime tiek pinig, kad nuvetume tiek daug moni, todl
labiau orientavoms individualias sporto akas. Tad iemet tik penki
sporto ak varybose ir dalyvavome, aikino Specialiosios olimpiados
komiteto prezidentas.
Poiris keiiasi geraLos Andele specialiosiose olimpinse aidynse
apsilank per 200 tkst. irov. plaukimo basein pabendrauti su
olimpieiais usuko ir daugiausia olimpini aidyni medali savo
kolekcijoje turintis plaukikas M. Phelpsas. JAV visuomen labai
palaiko intelekto problem turinius, taiau sporto auktum siekti
pasiryusius mones.Lietuvoje tokiems atletams kas nors dar vis isako
koki nepagarbi replik. Bet labai retai. Poiris specialiuosius ms
alyje greitai keiiasi gerj pus.
Mes t poir patys padedame keisti. Pasiekme tok lyg, kad mus
varybas ilydi ir po j kvieiasi KKSD vadovai, mus kartu su sveikais
sportininkais priima Prezidentroje, miestuose sutinka merai. Be to,
kai kuriose sporto akose mes net sudarome konkurencij sveikiesiems.
Mes Utenoje laimime prizines vietas bendrojo lavinimo mokykl
varybose. Ir kai sveikieji gauna kaulus, j poiris mus keiiasi.
Fizikai ms mons yra stiprs. Tik turintys intelekto problem. Jie bga
200 metr per 2223 sekundes, 400 m iki minuts. Viena ms sportinink 3
km nubga per 1011 minui, kalbjo Z. Misinas.Danai lietuvi sporto
vadovai mgsta kaltinti valstybines institucijas, kad sportui
skiriamas per maas dmesys. Z. Misinas kalba atvirkiai. Jis
didiuojasi, kad Lietuva rpinasi specialij poreiki turini moni
sportavimu.Dabar mes tikrai galime pasakyti, kad valstyb rimtai
velgia negalij sport. Kitaip nei ms kaimynai estai ir latviai, mes
jau esame sukr moni su specialiaisiais poreikiais sporto sistem,
sak Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto vadovas.
Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto atstov vienag Kno
kultros ir sporto departamente.
aidyni pradi paskelb JAV pirmoji ponia
M. Obama.
-
9LIETUVOS SPORTO LAIKRATISNr. 6 (995)
Gaila, kad Lietuvoje nra stipri barjerinio bgimo atstovi, taiau
domu rungtyniauti svetur. Ten visada bna stipri varovi ir
labiausiai irykja, kur man reikia pasitempti.
Maryt Marcinkeviit [email protected]
Pastarj ketveri met Lietuvos 400 m barjerinio bgimo empion Egl
Staiinait jau 13 met gyvena Amerikoje. Ten ivyko, tvams laimjus
alij kort. eima sikr Ilinojaus valstijoje, netoli ikagos. I ia ji
vyko ir 2012 m. Londono olimpines aidynes, bet ten um 34-j
viet.
Nors u Atlanto gyvena jau daugiau nei deimtmet, E. Staiinait be
jokio akcento kalba lietuvikai, nes gimtja kalba kasdien bendrauja
su tvais, biiuliais. I Lietuvos kils ir jos irdies draugas. alies
empions mama dirba masauotoja ir prireikus labai daug padeda Eglei,
o tvas santechnikas. Amerikoje tai gana paklausios specialybs,
paaikina bgik. Jos tvai jaunystje irgi mgjikai sportavo, todl
puikiai supranta dukros siekius.
Neinomyb dl PekinoIlgai nebuvo aiku, ar E. Staiinait dalyvaus i
met pasaulio empionate Pekine. Ta neinomyb j iek tiek slg. Tad, kai
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos vadovyb pagaliau
patvirtino, kad ji pateko rinktin, sportinink netvr diaugsmu.
Pasaulio empionatuose ji dar nebuvo dalyvavusi. Jgas band dvejose
Europos pirmenybse Suomijoje (2012 m.) ir veicarijoje (2014 m.),
Londono olimpinse aidynse bei unversiadoje (2013 m.). Iki i met
pasaulio empionato normatyvo jai pritrko vos 0,16 sekunds. iemet
bgik pasiek savo asmenin rekord (56,36 sek.), o normatyvas 56,2
sekunds. Sportinink savo tiksl band pasiekti per Lietuvos empionat
Palangoje, kur normatyvo siek ir ukrainiet Ana Rykova, 2013-aisiais
per pasaulio empionat umusi etj viet. Vili turjau nemaai, stipri
buvo varov, bet... apgailestauja E. Staiinait. Abiem sportininkms
normatyvo mediokl buvo neskminga: be konkurencijos dalyvavusi
ukrainiet nuotol veik per 56,24 sek., o lietuv per 58,01 sekunds.
Ms alies sportinink pripaino, kad kartas oras jai netrukd bgti
greitai, prie tokio ji pripratusi Amerikoje. Taiau, kodl normatyvas
jai nepakluso, negaljo paaikinti. Kadangi per pasaulio empionat 400
m barjerinio bgimo rungtyje varysis 40 sportininki, ji vylsi Pekin
patekti pagal geriausi rezultat reiting. Nuojauta nenuvyl. O Pekine
lietuv vienu viu nuov tris zuikius pasiek asmenin rekord
(56,17 sek.), vykd olimpin normatyv ir pateko pusfi nal.
Pradia KlaipdojeSportin keli lengvaatlet pradjo Klaipdoje, kur j
treniravo Donatas Senkus. Kaip ir visi pradedantieji, E. Staiinait
band visas rungtis, kol pagaliau atrado savj barjerin bgim. I pradi
bgiojo 60 m ir 100 m per barjerus. Klaipdiet prisimena, kaip ji
pirm syk dalyvavo 100 m barjerinio bgimo rungtyje ir pagerino
Lietuvos trylikmei rekord. Buvo kakas nepakartojama. Pamaniau, kad
toje rungtyje tobulinsiuosi toliau ir gerinsiu rekordus, juokiasi
E. Staiinait. Taiau svajonms nebuvo lemta isipildyti. Talentinga
sportinink su tvais ir broliu ivyko gyventi Amerik. Sportas atsidr
antrajame plane. I pradi buvo labai sunku, visk turjau pati
susirasti. Tik atvaiavusi nesportavau, praleidau beveik metus.
Perpratau nauj sistem, atsirado nauj paini. Treniruotis pradjau
lankydama mokykl, prisimena E. Staiinait. Vliau ji penkerius metus
Viskonsino valstijos universitete Madisone studijavo psichologij ir
kineziologij, aktyviai sportavo, pradjo varytis 400 m barjerinio
bgimo rungtyje.Man buvo 18 met, kai pradjau specializuotis ioje
rungtyje. Savo komandoje buvau stipriausia. Atstovavau
universitetui Amerikos student
bgioja ir su vaikinais. Per savait ji tris kartus treniruojasi
po 34 valandas. Kitos dienos arba laisvos, arba lengvos pratybos.
Per savo sportin karjer mergina turjo penkis trenerius.Barjer
veikimo technik sisavinau dar Klaipdoje, jos jau daug nekoreguosiu.
Lavinu greiio itverm, stiprinu ingsn. Treniruoi metodika Amerikoje
ir Lietuvoje skiriasi, taiau viskas priklauso nuo trenerio. Gaila,
kad Lietuvoje nra stipri barjerinio bgimo atstovi, taiau domu
rungtyniauti svetur. Ten visada bna stipri varovi ir labiausiai
irykja, kur man reikia pasitempti, teigia Lietuvos sportinink.
Kelsis Finiksiemet i Amerikos E. Staiinait sugro liepos 20 d. ir
po pasaulio empionato dar savait ilssis namie, o paskui gr atgal.
Dabar jos planai jau kiti. Ji keiia savo gyvenamj viet: i ikagos
kraustosi prieingoje emyno pusje esani Arizonos valstij, Finikso
miest, kur yra labai gera sporto baz. Ten ji aktyviai treniruosis
visus metus ir rengsis Rio de aneiro olimpinms aidynms. Sportui
tikrai esu atsidavusi, esu motyvuota. Londone man nepasisek, umiau
34-j viet, nuotol veikiau per 57,97 sekunds. Ar liksiu toliau
Finikse ir norsiu toliau sportuoti, priklausys nuo pasirodymo
olimpinse aidynse. Juk man rugsjo 30-j sukaks 27-eri, reikia ir
apie eim galvoti, svarsto E. Staiinait.
NAMAI JAV, RINKTIN LIETUVOSAmerikoje gyvenanti bgik Egl
Staiinait u Atlanto ne tik treniruojasi, bet ir treniruoja
kitus
empionatuose, taiau fi nal niekada nepavyko prasimuti. Aukiausia
mano vieta turbt 18-oji, neslepia E. Staiinait.
Treniruojasi su vaikinaisDabar ikagoje ji ne tik sportuoja, bet
ir usidirba sau duon. Dirba mokykloje, kuri baig, ir klube asmenine
trenere. Bet lieka laiko ir paiai pasportuoti. Vis dlto E.
Staiinait pasigenda varyb, nes jos daugiausia rengiamos studentams.
Tose varybose galiu dalyvauti be konkurencijos, kartais susigundau,
atvirauja sportinink. Lietuv ji sugrta tik vasar. iemet pasitikrino
savo jgas, atstovaudama gimtinei komandiniame Europos empionate
Graikijoje, lenktyniavo Latvijos prezidento taurs varybose
Valmieroje, per Lietuvos empionat. E. Staiinait jau seniai 400 m
barjerin nuotol nori veikti per 55 sekundes. Apie Anai Ambrazienei
priklausant Lietuvos rekord (54,02 sek.), pasiekt prie 32 metus, ji
dar negalvoja. Neinau, ar man apskritai pavyks taip gretai bgti.
Juk kadaise tai buvo pasaulio rekordas, sako E. Staiinait. Lietuvos
empion pripasta, kad 400 barjerinis bgimas labai sunki rungtis ir
priduria: Ne tu rungt pasirenki, o rungtis tave. Trumpesnio (100 m)
nuotolio barjerinio bgimo rungtyje trko greiio, o keturiskart
ilgesnis nuotolis jai pats tas. E. Staiinait JAV treniruojasi gana
stiprioje grupje, kartais
Alfr
edo
Plia
dio
nuo
tr.
VEIDASNrNr. . 6 6 (9(9999595))
Pasaulio empionate Pekine EGL STAIINAIT pasiek asmenin rekord,
vykd olimpin normatyv ir pateko pusfinal.
-
11LIETUVOS SPORTO LAIKRATISNr. 6 (995)
Lina [email protected]
Upernai treias, pernai antras, iemet pirmas. Deimtmet laiptelis
po laiptelio krepinio arbitras Jurgis Laurinaviius geriausi teisj
reitinge kop virns link. O j pasieks dairosi naujos bti geriausiu
ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, pasaulyje. Prastas jreivis,
nenorintis tapti kapitonu. A puikiai inau savo tikslus ir j siekiu.
Kai pradjau teisjauti, pasakiau sau: Noriu bti geriausias
Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Troktu teisjauti geriausiose
rungtynse Eurolygoje, Eurolygos fi nalinio ketverto rungtynse,
pasaulio empionatuose ir, inoma, olimpinse aidynse, tikino 39 met
arbitras. Geriausias Lietuvos teisjas vilpia Eurolygoje, FIBA
varybose, o ruden isirengs jau treij savo Europos vyr krepinio
empionat.
Geriausi sezono teisjai paaikjo Lietuvos krepinio federacijos
teisj asociacijai atlikus kasmetin apklaus. Joje dalyvavo vis
vienuolikos LKL komand treneriai, penkiolika LKL komisar ir penki
inspektoriai. Antrj viet um Tomas Jaseviius, treij Gintaras
Vitkauskas.
Kruopiai rengiasi mauiGeriausias Lietuvos krepinio arbitras savo
mokytojais vadina teisjo karjer baigusius LKL generalin direktori
Romuald Brazausk ir Krepinio teisj asociacijos prezident Kstut
Pilipausk. Kadangi, kaip ir K. Pilipauskas, esu kaunietis, daugiau
bendravau ir mokiausi i jo, pridr J. Laurinaviius. Lietuvoje sezon
sau lygi neturjs teisjas sitikins, kad geram arbitrui, be savaime
suprantamo puikaus taisykli mokjimo, gero fi zinio pasirengimo,
vienas svarbiausi dalyk psichologija: Tai pasiekiama su patirtimi.
Labai svarbu mokti bendrauti, vertinti ne tik aidimo, bet ir emocin
situacij aiktelje. altais nervais, pasitelkus psichologij, priimami
geresni sprendimai. Tad rengdamasis artjanioms naujoms varyboms J.
Laurinaviius asmenikai dirba ir su psichologu. Pradjau su juo
bendrauti ir darb tsiu, tik kol kas dl laiko stokos negaliu to
daryti tiek, kiek reikia, dar kart psichologinio pasirengimo svarb
pabria arbitras. Prie konkreias rungtynes teisjai, kaip ir
treneriai, studijuoja komand aidimo vaizdo raus: Darbo daug. Jeigu
rengiesi teisjauti komandoms, kuri nepasti, btinai stengiesi
gauti
rungtyni vaizdo ra, studijuoji, kaip jos aidia, gynyb, puolim,
kokie aidjai ir pan.
Sirgaliai ir utrauktukasRungtynes labiausiai atsimenu pagal
gerai atlikt darb arba atvirkiai nepasisekus, tvirtina teisjas.
Apgalvodamas rungtynes, kuriose jam iemet teko teisjauti, J.
Laurinaviius kaip simintiniausias iskiria sezono pradioje Utenoje
vykus Lietuvos ryto ir Juventus susitikim. Tada j netiktai upuol
aikt bgs aistruolis. Tos rungtyns suteik nemaai psichologins
patirties. Patyrus toki incident reikia kuo greiiau sugrti ves, nes
negali ieiti aiktel nenusiramins, pamok prisimena panekovas. sezon
nevaldom aistruoli pykt lietuviui teko pajusti ir teisjaujant
Europos taurs rungtynse Juodkalnijoje, Podgoricoje, tarp vietos
Budunost ir turk Bandirmos Banvit komand. Tada aikt sivers
Juodkalnijos klubo gerbjas stumteljo Turkijos ekipos aidj. Kai
pasitaiko toki ipuoli, nemalonu, nelengva. Abu incidentai ir
Utenoje, ir Juodkalnijoje kilo i niekur. I kur mons turi tiek
pykio? Mes Lietuvoje gyvename kaip Dievo ausyje. tai Graikija,
Serbija iose temperamentingose alyse kitaip. Bet noriau ten, ne
lengvesnes, o tokias rungtynes, kurios suteikt nekainojamos
patirties, rinktsi geriausias Lietuvos arbitras.
ir ofi cialiai dentelmenikiausio krepininko titul pelnius
Lietuvos ryto gynj Mindaug Lukausk. vien gret su juo arbitras stato
ir Laimon Kisieli, Rashaun Broadus. Teisjams tenka atlaikyti ir
treneri darom spaudim. Pasak arbitro, treneri spaudimas aidimo
dalis, pasirinkta taktika: Mokti daryti spaudim nra blogai taip
siekiama naudos komandai. Ms reikalas mokti susitvarkyti su tuo
spaudimu. Kaip labiausiai mokant pirti savo taktik teisjams i
Lietuvoje dirbusi strateg J. Laurinaviius iskiria buvus Neptno vyr.
trener Kaz Maksvyt. arnas Jasikeviius buvo tarptautins klass
aidjas, aiktelje mstantis krepininkas, lygiai toks pat jis ir
treneris trenerio darbas ne tik pasakyti, kur, kaip ir k daryti,
bet ir bendrauti su teisjais, mokti paspausti, inoti, dl ko galima
daryti spaudim, krepinio ukulisius praskleidia arbitras.
Atlygis ir ipstas burbulasTemids tarn darbas krepinio aiktelje
vertinamas nevienodai. tai atlygis u teisjavim vieneriose
reguliariojo sezono rungtynse Eurolygoje, Sporto duomenimis,
solidus 1 100 eur. Palyginimui: Europos taurs rungtynse teisjas
udirba 600 eur, FIBA vasaros turnyruose, empionatuose mokoma ne u
rungtynes, o u teisjavim visame empionate. Pavyzdiui, Kaune
vykstanio U-16 empionato teisjai gaus po 650 eur.
Palyginus su tarptautinmis rungtynmis, LKL teisj pinigin plona u
reguliariojo sezono rungtynes teisjas gauna 87 eurus. Tad
nenuostabu, kad dauguma LKL teisj krepinio aikt engia sugr i
pagrindini darb.Sulauks pripainimo Lietuvoje ir Europoje,
geriausias ms alies arbitras gali sau leisti atsidti krepinio
teisjo karjerai. Taiau jis nepuola smerkti koleg, kuriems darbas
krepinio aiktelje antraeilis usimimas. J. Laurinaviius apskaiiavo,
kad vidutinikai LKL dirbantis arbitras per metus udirba apie 4348
eurus, t. y. 464 eurus per mnes. U tok atlyginim gyventi ir
ilaikyti eim nerealu: Daug kalbama apie tai, ar trukdo kitas darbas
teisjauti, ar ne. Bet u kiekvien darb turi bti mokama. Jeigu
norisi, kad teisjai dirbt labai gerai, reikia pagalvoti ir apie
pador, or atlyginim u darb. Be to, teisjai dirba pagal
individualios veiklos paym, mokesius moka patys, o jeigu,
pavyzdiui, patiri rimt traum, ikrinti pusei met ir lieki be jokio
pajam altinio, teisj gyvenimo aktualijomis dalijasi J.
Laurinaviius. inoma, menkas atlyginimas neatleidia aikt engiani
teisj nuo pareigos siningai atlikti savo darb: Teisjui reikia tuo
gyventi, tai turt bti jo siekis. Galbt yra moni, kurie mano:
ateisiu, pateisjausiu, usidirbsiu. Bet reikia turti iek tiek
daugiau. Usispyrimo ir, svarbiausia, noro.
I ARTI NrNr. . 6 6 (9(9999595))
Rengdamasis artjanioms naujoms varyboms JURGIS LAURINAVIIUS
asmenikai dirba ir su psichologu.
Vyras nebijo prisipainti, kad klaid teisjaudamas daro ir jis:
Toki, kurios nulemt rungtyni baigt ir vis laik graut, nepadariau.
Bet yra dalyk, kuriuos noriau pakeisti.Nutinka teisjams ir linksm
istorij. J. Laurinaviius ypsosi prisimins, kaip prie vienas
rungtynes iiro kelni utrauktukas: Teisjai turi nerayt taisykl
visada su savimi pasiima ma siuvimo reikmen rinkinl. Greitai nubgau
rbin ir ten utrauktuk prisiuvau. Tik per pristatym komisaras
pasigedo treio teisjo. Paskui viskas klostsi gerai.
Dentelmenai ir spaudimasVienas sunkiausi dalyk dirbant arbitro
darb nustatyti, ar krepininkas pasitelkia vaidyb. Prajus sezon u
vaidyb J. Laurinaviius i viso atseikjo 45 technines praangas.
Arbitras sitikins, kad teisingai vertinti krepinink gebjimus
vaidinti sunki uduotis teisjams, todl tai j meistrikumo ibandymas:
Labai svarbu patirtis ir kaip teisjas jauia kontakt. iuo klausimu
diskutavome ir su treneriais. Pavyzdiui, NBA tuo teisjai neusiima u
vaidyb skiriamos pinigins baudos. Mums sunkiau, bet tai reikia
suvaldyti. Kuo daugiau nevaraus aidimo, tuo sunkiau teisjams ir
kitiems krepininkams, sirgaliams. aidimas turi bti siningas.Kaip
aikts dentelmen Lietuvoje J. Laurinaviius vardija
RUNGTYNS LYG EGZAMINASGeriausias Lietuvos krepinio arbitras
Jurgis Laurinaviius: Teisj meistrikum patikrina krepinink
vaidyba
Labai svarbu mokti bendrauti, vertinti ne tik aidimo, bet ir
emocin situacij aiktelje. altais nervais, pasitelkus psichologij,
priimami geresni sprendimai.
Alfr
edo
Plia
dio
nuo
tr.
-
12 LIETUVOS SPORTO LAIKRATIS Nr. 6 (995)
TEMA emyno pirmenybse bus kovojama ne tik dl medali, bet ir dl
kelialapi Rio de aneiro olimpines aidynes.
Saulius [email protected]
Neabejoju, kad ms vyrai solidiai pasirodys Europos empionate.
Nors ir negals aisti visi pajgiausi krepininkai, Lietuvos komandos
sudtis yra stipri. Be to, turime labai patyrus trener Jon Kazlausk,
laikraiui Sportas teig ilgametis alies rinktins aidjas ir buvs
vienas jos strateg Rimas Kurtinaitis, dabar dirbantis su Chimki
ekipa.
Beje, R. Kurtinaitis minimas kaip pagrindinis kandidatas
treniruoti rinktin, kai i jos pasitrauks J. Kazlauskas. Su R.
Kurtinaiiu kalbjoms apie nacionalins komandos stiprybes ir
trkumus.
Ar Jonas Valaninas taps lyderiu?Rugsjo 520 d. vyksianios emyno
pirmenybs bus ypatingos tuo, kad jose bus kovojama ne tik dl
medali, bet ir dl kelialapi Rio de aneiro olimpines aidynes.
empionato fi nalininkai ikart pateks olimpiad, o 37 vietas umusios
komandos varysis atrankos turnyre.Dauguma specialist kaip pagrindin
Lietuvos ekipos kozir vardija J. Valanin. Jis turt bti aikus
rinktins
lyderis. Prajus sezon Toronto Raptors vidurio puoljas patobulino
aidim nugara krep, gynyb, tapo mobilesnis, iek tiek pagerino metim
i vidutinio nuotolio. Utenikis jau ne pirmus metus atstovauja
nacionalinei komandai, todl jam neturt kilti keblum prisitaikyti
prie europietiko krepinio. velgiu tik vien probleml. Jonas i pirm
septyneri draugik rungtyni dalyvavo tik vienose, taiau i to
nereikia daryti tragedijos. Labai palankus rinktins tvarkaratis
Europos empionate. Grupje aisime su gana silpnais varovais, todl J.
Valaninui bus laiko priprasti prie komandos draug. Visiems ms
krepininkams tai bus gera galimyb vis gerinti sportin form ir jos
virn pasiekti svarbiausiu momentu, samprotavo R.
Kurtinaitis.Lietuvos rinktin pirmajame etape Rygoje imgins jgas su
latviais, estais, ukrainieiais, belgais ir ekais.
J. Kazlauskas duoda daugiau laisvsKitas didelis rinktins pliusas
J. Kazlauskas. Nors jo vadovaujama komanda patyr skaudias neskmes
1997, 1999 ir 2001 m. Europos empionatuose, is vairininkas
Jonas labai geras treneris, jis ino, k daro. Sirgaliai, kai
kurie specialistai kartais kritikuoja J. Kazlausk, bet jie ivadas
daro tik stebdami rungtynes, bet nemato rinktins treniruoi. O tai
yra labai svarbu. Per jas irykja aidj ir pranaumai, ir trkumai. Tik
jis geriausiai ino, kurie krepininkai tinka jo schemoms, o kurie
ne.
dabar jau kur kas auktesnio lygio treneris. Tai rodo ir ikovotas
sidabras prajusiose emyno pirmenybse bei pernai pasiektas pasaulio
empionato pusfinalis. Daugelis krepinio ekspert pripasta, kad J.
Kazlausko didiausias pranaumas sugebjimas itin darniai sustyguoti
komandin gynyb. Per kontrolines dvikovas prie i met empionat krito
akis, kad strategas puolant suteikia savo aukltiniams kur kas
daugiau laisvs nei anksiau, nebereikalauja i aidj tbt aisti
pagal
RIMAS KURTINAITIS: RINKTIN PAJGI Legendinis krepininkas ir
Chimki klubo treneris neabejoja, kad atjaunjusi patyrusio ir
sumanaus stratego Jono
derinius, leidia improvizuoti, padaugjo greit kontratak,
palyginti su prajusiomis Europos ir pasaulio pirmenybmis.Jonas
labai geras treneris, jis ino, k daro. Sirgaliai, kai kurie
specialistai kartais kritikuoja J. Kazlausk, bet jie ivadas daro
tik stebdami rungtynes, bet nemato rinktins treniruoi. O tai yra
labai svarbu. Per jas irykja aidj ir pranaumai, ir trkumai. Tik jis
geriausiai ino, kurie krepininkai tinka jo schemoms, o kurie ne,
kalbjo R. Kurtinaitis.
R. Kurtinaitis nestokoja
optimizmo.
Lietuvos rinktins krepininkams
netrksta motyvacijos.
Alfredo Pliadio nuotr.
-
13LIETUVOS SPORTO LAIKRATISNr. 6 (995)
aidj nereikia uvedintiPanekovas mano, kad Lietuvos rinktins
stipryb ta, jog krepinink nereikia uvedinti: Jie su didiuliu noru
atstovauja savo aliai, kai kurie aidjai meistrikumo spragas
kompensuoja tryktania energija. Tuo pasidiaug ir pats J.
Kazlauskas, saks, kad jo aukltiniai motyvacijos turi su kaupu. Kai
kurios komandos, ypa tos, kuriose rungtyniauja natralizuoti
usienieiai, tuo pasigirti negali.Ms alies ekipa turi gana ilg
atsargini aidj suolel, atskirose pozicijose aidia skirtingo
stiliaus krepininkai. Jei nesiseks Mantui Kalnieiui, j efektyviai
gali pakeisti kaip ant mieli tobuljantis jaunas, bet psichologikai
tvirtas ir itin vikrus Lukas Lekaviius. Jeigu, tarkim, varovai
taikys
aikts gynyb, Renald Seibut pavaduosiantis Artras Milaknis gali
priaudyti tritaki.Juoda diena bus Jonui Maiuliui? Nieko baisaus.
Yra Mindaugas Kuzminskas. Pavargs Paulius Janknas? Turime jaunj
deimaniuk Domant Sabon. Prisirinks praang J. Valaninas? Galvos
skausmo prieininkams gali sukelti Antanas Kavaliauskas ar Robertas
Javtokas.
Stringa M. Kalnietis ir M. KuzminskasNors R. Kurtinaitis prie
empionat nusiteiks itin optimistikai, kain ar verta jau dabar kelti
rinktin padanges. Juolab nuskambjo pavojaus signalas, kai ms
komanda kontroliniame mae beviltikai nusileido kroatams.
Jgos aitvarais gali plaukioti ir vaikai nuo septyneri met, ir
70-meiai senjorai. O adrenalino doz ia pasirenki pats. 14p.p.
EUROPOS EMPIONATO GRUPSEA grup (Monpelj, Pranczija). Rusija,
Bosnija ir Hercegovina, Pranczija, Suomija, Lenkija, Izraelis.
B grup (Berlynas, Vokietija). Islandija, Turkija, Ispanija,
Serbija, Italija, Vokietija.
C grup (Zagrebas, Kroatija). Olandija, Graikija, Kroatija,
Slovnija, Makedonija, Gruzija.
D grup (Ryga, Latvija). Estija, Latvija, Lietuva, Ukraina,
Belgija, ekija.
LIETUVOS RINKTINS SUDTISLaidjas Amius gis Klubas kit
sezonDeividas Gailius 27 200 Lietuvos rytasArtras Gudaitis 21 208
Lietuvos rytasygimantas Janaviius 26 192 Lietuvos rytasPaulius
Janknas 31 205 algirisRobertas Javtokas 35 211 algirisAdas
Jukeviius 26 194 Lietuvos rytasAntanas Kavaliauskas 30 208 Lietuvos
rytasMantas Kalnietis 28 196 algirisMindaugas Kuzminskas 25 205
UnicajaLukas Lekaviius 21 180 algirisJonas Maiulis 30 198
RealArtras Milaknis 28 195 UniksDomantas Sabonis 19 208 Gonzagos
universitetasRenaldas Seibutis 29 196 DarussafakaJonas Valaninas 23
213 Toronto Raptors
Vis dlto ta neskm, mano manymu, vyrams buvo naudinga. Tai lyg
altas duas, irykins problemas. Kiek neramu, kad ilgai neaids Mantas
Kalnietis vis dar neatrodo kaip savo geriausiais laikais. Daugiau
tikjausi i Mindaugo Kuzminsko, sak Chimki strategas. R. Kurtinaitis
mano, kad kai kuriems krepininkams stinga universalumo. Adas
Jukeviius geras metikas, bet silpnai ginasi vienas prie vien.
ygimantas Janaviius stiprus gindamasis, bet prastai atakuoja i
toli. Deividas Gailius kaip uvis vandenyje jauiasi tada, kai gauna
daug laisvs, bet komandinis aidimas jam stringa. M. Kuzminskas
oklus, koordinuotas, pagerino metim, bet kartais neatsikrato
tampos, jam sunku gintis prie
fizikai stipresnius oponentus. R. Javtokas nuostabus komandins
gynybos narys, bet tutokas puldamas. A. Kavaliauskas atvirkiai.
Aistros dl sunkiojo puoljoi vasar dalis itikimiausi rinktins
aistruoli ne juokais sunerimo, kai paaikjo, kad emyno pirmenybse
nedalyvaus Donatas Motiejnas, Linas Kleiza, Darjuas Lavrinoviius,
Martynas Pocius. Pastarojo atakuojaniojo gynjo netektis nra labai
didel. Jo pozicijoje yra A. Milaknis, vadinamuoju antruoju numeriu
gali skmingai aisti ir A. Jukeviius. Jei bt sveiki, be abejons,
rinktinei praverst L. Kleiza, D. Lavrinoviius, o ypa NBA prajus
sezon ibjs D. Motiejnas. Visi jie sugeba efektyviai
rungtyniauti
sunkiaisiais puoljais. Apie Achilo kuln ioje pozicijoje kalbos
netilo ilg laik. Tiesa, pastaruoju metu nerimas atslgo, nes
kontrolinse dvikovose maloniai stebino D. Sabonis.Nemanau, kad dl
sunkij krato puolj empionate ikilt rimt problem. ioje pozicijoje
skmingai gali aisti J. Maiulis, nors jis yra lengvasis puoljas.
Jonas, kitaip nei M. Kuzminskas, sugeba solidiai stumdytis su
varovais, turi stipr kn, gerai ginasi, gali pataikyti i toli.
iuolaikiniame krepinyje su lengvu greitu penketu galima nuveikti
labai daug. Aukti lti auktagiai neretai tampa nata komandai. Tikiu,
kad ms vyrai Europos empionate laims medalius, gal net ir aukso,
ypteljo R. Kurtinaitis. Jo odiai tegul skrieja dievui aus.
LAIMTI MEDALIUS, GAL NET AUKSKazlausko kariauna Europos
empionate meistrikumu ir kovingumu kompensuos kai kuri garsi aidj
netektis
J. Kazlauskui prie Europos empionat
teko sprsti ne vien galvosk.
-
14 LIETUVOS SPORTO LAIKRATIS Nr. 6 (995)
BANGOMIS PASIKINK AITVARUS
SPORTUOJAM Sezonas ms alyje paprastai trunka nuo balandio iki
spalio pabaigos, bet yra ir toki, kurie plaukioja iem.
Lina [email protected]
Jgos aitvarai, pasak Jono Krisino, per deimtmet nuo atsiradimo
Lietuvoje smarkiai ipopuliarjo: Dabar didelio augimo nra, kaip buvo
prie kelerius metus, bet vieni nustoja aitvaruoti, juos keiia kiti.
Ir ateinanij yra daugiau nei t, kurie ieina. Jgos aitvarai auganti
kultra. Palyginti su Latvija ir Estija, jgos aitvar mgj bendruomen
turime didesn, mes nuo sen laik iame sporte esame stipresni.
J. Krisinas ne vienus metus i eils skyn laurus Baltijos ali jgos
aitvar varybose, buvo nepralenkiamas ir Lietuvoje. Paint su vandens
sportu vienas pajgiausi ms alies aitvaruotoj pradjo dar vaikystje,
o prie deimtmet, kai Lietuvoje pradjo rastis pirmieji jgos
aitvarai, visa galva pasinr sport, al padjs burlent, ant kurios tuo
metu stodavosi. Man tai pasirod domiau, naujovikiau ir netgi
ekstremaliau. I tako A tak B plaukti burlente galima imokti
greiiau, bet vliau yra gerokai didesn paanga plaukiant jgos
aitvarais. Lietuvos oro slyg jgos aitvar sportui pakanka
labai gerai lavina vis kn. Jeigu a nepaplaukioju kelias dienas,
pradedu jaustis nesmagiai taip, kaip mogus, prats lankytis sporto
klube ir praleids kelias treniruotes. Jgos aitvarai geras sportas,
kuriuo gali usiimti be jokio fi zinio pasirengimo. Patyrs jgos
aitvar sporto atstovas pradiamokslius spja nepasikliauti draug
mokymu ir ragina kreiptis specializuot jgos aitvar mokykl.
Specialistai pamokys, iaikins pavojus ir nurodys, kaip elgtis j
atveju. Pavoj yra, bet kai esi baigs mokykl, jautiesi utikrintai.
Pavyzdiui, mans tai negsdina. Bet jeigu esi visikai alias, gero
nesitikk tai tikrai pavojinga, perspja ekstremalaus sporto mgjas.
Jgos aitvarus jis lygina su vaiavimu automobiliu: Jeigu ivaiuosi
miest neturdamas supratimo apie vairavim, toli nenuvaiuosi su
aitvaru lygiai tas pats.Pasak jo pasaulyje, ypa Vokietijoje,
mokymas plaukioti jgos aitvarais utrunka ilgokai apie savait,
pradiamoksliai iklauso ir teorijos kurs. Bet mes nebtume lietuviai,
ypsosi patyrs sportininkas. Lietuvoje kursas sutrumpintas, nes
lietuviai labai imls. Yra moni, kurie su aitvaru ant vandens
neatsistoja ir per savait, bet yra toki, kurie per kelet dien
labai
gerai susiorientuoja ir tampa nepriklausomi. Ar greitai pavyksta
prisijaukinti jgos aitvar, lemia vairs niuansai, tokie kaip fi
zinis pasirengimas, ankstesn praktika usiimant ekstremaliomis
sporto akomis ir pan. Bet koks ankstesnis sportas yra pranaumas.
Vis dlto anksiau ar vliau plaukioti imoksta visi: ir vaikai, ir
pensininkai, utikrina vyras.
Patikimiausia nauja ranga Norint pasibelsti jgos aitvar mokyklos
duris, kienje btina turti apie 500 eur. Kurs kaina priklausys nuo
to, kiek valand individualiai dirbsite su instruktoriumi, kokios
bus oro slygos, kur js mokysits: galbt labai sudtingoje vietoje ar
usienyje. Lietuvoje pati populiariausia mokymo plaukioti vieta
Svencel. Ten slygos mokytis tobulos, tad, manau, dauguma 500 eur
telpa, teigia jgos aitvar sporto inovas.rang J. Krisinas
rekomenduoja sigyti nauj, nesvarbu, ar esi pradedantysis, ar jau
paengs ioje srityje. Prieastis labai paprasta nauja ranga
nenuvilia, nes nra susidvjusi. Be to, naujesni modeliai bna
itobulinti. is sportas nra senas, daiktai keiiasi gana greitai,
atsiranda nauj mad. Tad naujokams
burlentei reikia labai stipraus vjo, o aitvarui utenka vos 5
m/sek. vjo stiprumo ir jau gali pasiokindamas plaukioti, kodl
burlent ikeit aitvarus, dsto jaunas vyras, ibands ir ledo ritul.
Tiesa, pastaruoju metu J. Kriinas ieko nauj adrenalino form ir
griasi dar vien naujov ms alyje vandenlent: Aitvar imu, kai tam bna
tinkamos slygos, o tai tokiu oru kaip dabar, kai karta ir ramu,
leidiu laik ant vandenlents su trosais specialiuose parkuose. ios
sporto akos panaios, viena kit papildo, bet kartu ir labai
skiriasi.
jr su instruktoriumiJgos aitvarais, pasak panekovo, galima
pradti plaukioti madaug nuo septyneri met. Virutins amiaus ribos
nra. J. Krisinas turi pavyzdi, kai plaukioja septyniasdeimtmeiai ir
vyresni mons.Jgos aitvarams specialaus fi zinio pasirengimo
nereikia. vairias ekstremali sporto ak paslaugas nuo rangos
pardavimo iki mokymo teikianios mons BoardSports atstovo teigimu,
danai mons, pradedantys usiimti ia sporto aka, bna visikai
nesportiki: Bet, pradjs plaukioti jgos aitvaru, pasidarai fi zikai
stiprus. Jgos aitvarai
Lietuvoje kursas sutrumpintas, nes lietuviai labai imls. Yra
moni, kurie su aitvaru ant vandens neatsistoja ir per savait, bet
yra toki, kurie per kelet dien labai gerai susiorientuoja ir tampa
nepriklausomi.
Jgos aitvarais gali plaukioti ir vaikai nuo septyneri met, ir
70-meiai senjorai. O adrenalino doz ia pasirenki pats
Jgos aitvar mgj rojumi J. Krisinas vadina
Piet Afrikos Respublik.
-
15LIETUVOS SPORTO LAIKRATISNr. 6 (995)NrNr. . 6 6
(9(9999595))
visada rekomenduoju rinktis nauj rang, inoma, jeigu kien tai
leidia, aikina jgos aitvar mgjas. U nauj rang gali tekti pakloti ir
24 tkst. eur.
Rojus PAR Jgos aitvarai ekstremalus sportas, bet, koki doz
adrenalino gausi, pasak J. Krisino, priklauso tik nuo tavs: Tai 100
proc. kontroliuoji pats. Vl palyginsiu su automobiliu: gali vaiuoti
neskubdamas, atsargiai spausdamas greiio pedal, bet gali lkti
greitai, daryti staigius poskius ir pan. Aitvaruojant taip pat
viskas tavo rankose: jeigu nenori ekstremalumo, tu jo negausi,
jeigu nori gausi su kaupu. Sezonas ms alyje paprastai trunka nuo
balandio iki spalio pabaigos, bet yra ir toki, kurie rytasi bangas
skrosti iem: Jra neula, tad galima plaukti ir gruod. Bet tai jau
didelio ekstremalumo slygos. Jeigu turi ger aprang, ger patirt ir
labai nori, gali tai daryti. Pats bangas su aitvaru skrods ir Piet
Amerikoje, ir Europoje, ir Afrikoje, jgos aitvar mgj rojumi J.
Krisinas vadina Piet Afrikos Respublik: Saus ir vasar ten labai
stiprus vjas, didiuls bangos. Jeigu nori ger bang, reikia
vaiuoti
PAR arba Mauricij, Havajus ir kitas tolimas salas. Vasar iuo
sportu galima mgautis ariau: Koso, Rodo, Sicilijos salose.
Pamgo SvencelLietuvoje vienu metu didiausi jgos aitvar mgj
susibrim galima ivysti Klaipdos rajone esanioje Svencelje ant Kuri
mari kranto. Ten, pasak J. Krisino, kiek akys umato, danguje
aitvarai. Bet, vjuot dien ingsniuodami pajriu, io sporto entuziast
sutiksite nuo Nidos iki ventosios. Aitvaravimas Lietuvoje labai
populiarus, jgos aitvar sporto atstovai savarankiki, ino pavojus.
Nuo Nidos iki ventosios pajris pilnas aitvar, tikina panekovas.
Eeruose ia sporto aka J. Krisinas usiimti nerekomenduoja.
Pirmiausia todl, kad Lietuvoje nra dideli eer, jie negils, be to,
apaug mediais: Yra keletas tinkam eer, pavyzdiui, Rkyvos, Dusios
eerai, prie Marijampols esantis Paeeri eeras, Elektrn marios.
Plaukti eere silau tuo atveju, jeigu esate tikrai patyr ir galite
vertinti situacij, pavojus. Bet i principo eeruose aitvaravimas
kitoks, eere nra malonumo plaukti ir, mano akimis irint, tai nra
tikrasis jgos aitvar sportas.
Per ilals 482-j gimtadien atidarytas pirmas apskrityje Sporto ir
laisvalaikio centras su plaukimo baseinu. 16p.p.
-
16 LIETUVOS SPORTO LAIKRATIS Nr. 6 (995)
BAZS Projekto vert apie 3 mln. 591 tkst. eur, i j 2,6 mln. eur
Valstybs investicij programos los, kita dalis ilals savivaldybs
naas.
Maryt [email protected]
Nedidelis ilals rajonas, turintis 26 tkstanius gyventoj, sporto
padangje yra ities gerai matomas. Rykiausiai iba pasaulio ir
Europos irklavimo empion Donata Vitartait bei dviratininkas
kvdarnikis Ramnas Navardauskas, savo galingais fi niais per
prestiines Tour de France ir Giro dItalia daugiadienes lenktynes
atkreips viso pasaulio sporto mgj dmes.
Miest puoia ir moderns sporto objektai. Prajusiais metais buvo
ikilmingai atidarytas naujas stadionas, iemet rengti nauji 2,5 km
ilgio dvirai takai prie puyno. Juose nuolat pilna dvirai ir riedui
entuziast. Rugpjio 14-j ilalje duris atvr Sporto ir laisvalaikio
centras su plaukimo baseinu.is projektas yra tstinis, centro laukia
antrasis etapas: universali sporto sal, kuri bus galima
transformuoti krepinio, tinklinio, kitas sporto aikteles, taip pat
bus treniruokli ir aerobikos sals, kgli (boulingo) klubas.
Tikimasi, kad centras taps puikia laisvalaikio leidimo erdve visai
eimai.Projekto vert apie 3 mln. 591 tkst. eur, i j 2,6 mln. eur
Valstybs investicij programos los, kita dalis ilals savivaldybs
naas. Centro administravimo funkcijos
patiktos ilals sporto mokyklai. Toks centras su baseinu pirmas
Taurags apskrityje.
Upild sprag emaitijoje Lietuvos plaukimo federacijos
viceprezident Ilona Zuozien teigia, kad ilals baseinas upildys
sprag emaitijoje, nes iame ir aplinkiniuose rajonuose iki iol
nebuvo n vieno plaukimo baseino. Pasak jos, pagaliau pajuds
plaukimo pltra, ilalje ir aplinkiniuose rajonuose bus galima
imokyti plaukti daugiau vaik. Naujasis baseinas pastatytas per
pustrei met. Plaukikams skirti 25 m ilgio keturi takai. rengtas
piri kompleksas, skurin vonia, atskiras masao baseinas, vandens
pramog zona su kriokliu. Lankytoj paslaugoms ir baseinlis vaikams,
mobilus negalij keltuvas, persirengimo kabinos, kavin. Bendras bazs
plotas daugiau kaip 3 tkst. kvadratini metr, renginys veiks visas
septynias dienas per savait.Tai ambicingas, geras, reikalingas
projektas. Manau, kad ilals bendruomens laisvalaikis taps
vairesnis, nereiks keliauti iki iluts mari ar Baltijos jros. Viskas
vyks ia, iame baseine, sak atidarymo ikilmse dalyvavs iluts rajono
meras Vytautas Laurinaitis.Slavsko (Kaliningrado sr.) miesto meras
Sergejus Lavrikaitis akcentavo, kad iuos du
susigiminiavusius miestus skiria Nemunas, o du plaukimo baseinai
juos sujungs ir dabar juose varysis bei vieni pas kitus vains
Slavsko ir ilals vaikai.
Sveikino ir premjerasSimbolika, kad Sporto ir laisvalaikio
centras duris atvr per miesto gimtadien, kai visa ilal gyveno
ventine nuotaika. Netrko ir garbing svei: atvyko ministras
pirmininkas Algirdas Butkeviius su savo vardinmis padkomis
jauniesiems ilalikiams, puikiai pasirodiusiems per Lietuvos olimpin
mokini festival.Naujuoju baseinu turjo prog pasidiaugti
europarlamentaras Zigmantas Balytis, Seimo narys Artras Skardius,
septyni rajon merai, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezident
Daina Gudzineviit, Kno kultros ir sporto departamento (KKSD)
generalinis direktorius Edis Urbanaviius, Lietuvos asociacijos
Sportas visiems ir draugijos algiris prezidentas Algis
Vasiliauskas, Lietuvos plaukimo federacijos viceprezident I.
Zuozien,
Lietuvos futbolo federacijos generalinis direktorius Edvinas
Eimontas.Baseinas visikai atitinka ito regiono poreikius, teig
premjeras ir pridr, kad galbt jau kitmet bus baigtas ir Varnos
plaukimo baseinas, be to, baseinas statomas ir Radvilikyje, kur jau
leista kapsul, savo rangov turi Kretinga. iemet tikimasi baigti
Druskinink olimpinio sporto centro statyb, kuriame bus ir plaukimo
baseinas. Vilniuje naujam baseinui jau rengiamos konkurso slygos ir
ruden turt bti paskelbtas konkursas projektavimo darbams. Kitais
metais bus galima tiktis ir darb pradios. ilals plaukimo baseino
svei knygoje premjeras paliko ir savo ra: Su nuoirdiausiais
sveikinimais ir linkjimais visiems ilals krato monms bei
savivaldybs merui bei jo darbuotojams, dirbant io karto monms ir
sprendiant j problemas. Su pagarba Ministras pirmininkas Algirdas
Butkeviius, 2015 m. rugpjio 14 d.
Be galo nortume, kad pas mus atvaiuot ir Rta Meilutyt. Ar ji
plauks, ar neplauks, bet susitikimas su vaikais ir pirmj grybni
parodymas jiems tikrai fantastika. Tai bt ms plaukimo baseino
pagerbimas ir vertinimas. JONAS GUDAUSKAS
VERT MATUOJAMA NE TIK PINIGAISPer ilals 482-j gimtadien
atidarytas pirmas apskrityje Sporto ir laisvalaikio centras su
plaukimo baseinu
Atidarymo ikilmse juostel perkirpo (i kairs): J. Gudauskas, A.
Butkeviius, D. Gudzineviit, E. Urbanaviius ir I. Zuozien.
-
17LIETUVOS SPORTO LAIKRATISNr. 6 (995)
E. Urbanaviius atkreip dmes tai, kad nemaai kompleksini sporto
objekt, kurie bus statomi alyje, turs ir baseinus. Jeigu i Valstybs
investicij programos dal pastatyti 28 sporto objektus gyvendintume,
praktikai basein klausimas bt isprstas, sak KKSD vadovas.
Didelis mero diaugsmas Bene laimingiausias i vis t rugpjio 14-j
buvo ilals rajono meras Jonas Gudauskas. Taip, a esu laimingas,
laimingiausias i vis. Baseinas kainavo 3,5 mln. eur. Tai Valstybs
investicij programos ir savivaldybs biudeto los. Taiau, kaip mgstu
sakyti, ne visada viskas pinigais matuojama. Jeigu nemokdamas
plaukti vaikas nuskst ar eima prarast tt ar mam, kiek mes tada
galsime kainoti? Tai nekainojama. Ypating dmes adame skirti mokinuk
mokymo plaukti programoms. Rugsj planuojame pasirayti sutart su
Lietuvos plaukimo federacija, numatyti pinigai biudete, skirti
antrok mokymo plaukti programai, teig meras.
Baseinas keturi takeli. Ar nebuvo galimybs j rengti
daugiau?Ikilt fi nansavimo problema, kaip ir statant 50 m ilgio
basein, toks skiriamas daugiau profesionalams. Ms baseinas mgjikas,
skirtas vaikams, senjorams, negaliesiems, eimoms. Visai
bendruomenei. Ms plaukimo baseine vietos turt utekti ir ilals, ir
aplinkini rajon monms.
Kam teks pagrindinis krvis ilaikant modern sporto
rengin?Baseinas bus mokamas, vaikams kaina bus maesn. gyvendinsime
mokymo plaukti ir kitas programas, vyks kno kultros pamokos, kur
nieko nereiks mokti. Jeigu vien kart per metus kiekvienas ilals
krato gyventojas
apsilankys iame baseine, o dar atvaiuos tiek pat kaimyn, tai
baseinas dirbs rentabiliai ir dar tursime pelno. Mes labiau
orientuosims laisvalaikio leidim. Gerai inau: plaukimo baseinas bus
nemaas ikis, reiks visk ilaikyti ir suirti.
Ar baseine rengsite didesnio masto varybas ir pasikviesite
geriausius plaukikus, tarp j ir Rt Meilutyt?Tokie sportininkai kaip
Rta ms simbolis ir pasididiavimas. Kai ji plaukia, mes sergame ir
igyvename. Be galo nortume, kad pas mus atvaiuot ir Rta. Ar ji
plauks, ar neplauks, bet susitikimas su vaikais ir pirmj grybni
parodymas jiems tikrai fantastika. Tai bt ms plaukimo baseino
pagerbimas ir vertinimas.
Kokie sporto objektai dar laukia ilaliki?Su savivaldybs tarybos
nariais kalbdami, kuo ilalikius nudiuginsime kitmet per miesto
gimtadien, sutarme: tegu tai bna maa paslaptis. Ne paslaptis tik
tai, kad iemet atidarysime dar tris naujus stadionus prie gimnazij
Laukuvoje, Kvdarnoje ir Kaltinnuose.
Kada prasids Sporto ir laisvalaikio centro antrojo etapo
darbai?Gal ne iais ir ne kitais metais. Viskas priklausys nuo fi
nansavimo. Kalbdami su premjeru, pateikme praym, kad objektas bt fi
nansuojamas. Visk suinosime netrukus.
ilals sporto baz tampa viena geriausi Lietuvoje, ar ne per didel
prabanga tokiam maam miesteliui?Kuo ilal blogesn u kitus pasaulio
miestelius? Kol kas viskas koncentruojasi didiuosius miestus, bet
ir ilalje gyvena tokie pat mons, kaip ir Vilniuje ar Kaune. Maieji
miesteliai nori taip pat graiai ir sveikai gyventi.
Net 515 rungtyni algirio gretose suaids legendinis gynjas
Kstutis Latoa labiausiai avisi atakuojamuoju futbolu. 18p.p.
A. Vasiliauskas ir kiti sveiai baseino atidarym atvyko ne
tuiomis atve dovan naujajam centrui.
D. Gudzineviit teik J. Gudauskui
simbolin rakt.
Baseine keturi 25 m ilgio takeliai.
Greta pagrindinio baseino piri zona, skurin vonia,
vandens pramogos.
ilals sporto ir laisvalaikio centras.
-
18 LIETUVOS SPORTO LAIKRATIS Nr. 6 (995)
SUKAKTYS KSTUTIS LATOA Vilniaus algirio pagrindinje komandoje
debiutavo bdamas 18 met.
Ingvaras [email protected]
Futbolas Kstuio Latoos gyvenime atsirado savaime. Jo tvas
Vytautas atstovavo tada dar Spartaku vadintai reprezentacinei
Lietuvos komandai, eima Vilniuje buvo sikrusi netoli stadiono.
Ms name gyveno Petraii, Paberi eimos, j tvai taip pat buvo
futbolininkai. Futbol, matyt, miau aisti tada, kai pradjau
vaikioti. Su visais kaimyn berniukais. jome algirio stadion stebti,
kaip aidia ms tvai. Tai buvo didiulis magnetas visiems. Kaip ir
visi vaikai, avjoms t laik futbolo vaigdmis ir stengms atkartoti j
apgaulingus judesius, smgius vartus. Kart sutikome trener Jon
Muliuol. Ties sakant, jis inojo, kieno ia vaikai. Ir pakviet mus su
Gediminu Paberiu. Tiesa, ne i karto aisti futbolo, nes buvo iema.
Tada futbolininkai iemomis aisdavo ledo ritul. Mums jis taip pat
labai patiko. Taip, pradj nuo ledo ritulio, patekome tikr futbolo
komand. Nors esu taps ir Lietuvos jauni ledo ritulio empionu,
vaikyst prisimin K. Latoa. Jam rugpjio 2 d. sukako 65-eri.
spdingas rekordasBendraygiai ir sirgaliai K. Lato ino ir kaip
Kaizer. i pravard jam prilipo, nes vilnietis idealizavo Kaizeriu
gimtinje vadint legendin Vokietijos rinktins vidurio gynj Franz
Beckenbauer. i aidimo pozicij K. Latoa um daugiausia laiko.Bdamas
18 met K. Latoa suaid pirmsias savo rungtynes pagrindins algirio
komandos gretose. Vilniaus klubas tuo metu buvo neofi ciali
Lietuvos rinktin, j buvo surenkami geriausi alies aidjai.Mao
ivakarse treneris Zenonas Ganusauskas liep ruotis aisti startinje
komandoje. Kit dien aikt jau su vaigdmis, buvau jauniausias,
pasakojo K. Latoa. Garsiojo klubo futbolininku jis buvo 15 met.
Btent gynjui priklauso rekordas 515 oficiali rungtyni, suaist
algirio gretose.Kai aidiau algirio dubleri komandoje, pasikeit daug
partneri pradedant Stasiu Rameliu, Algirdu ilinsku, baigiant Arminu
Narbekovu, Valdu Ivanausku. Per t laik komandoje aid madaug du
imtai aidj, prisimin K. Latoa.
Posk lm skausmaiRekordas galjo bti ir dar spdingesnis. Taiau
sutrukd sveikatos problemos. 1983 m. algiris po ilgos pertraukos vl
pateko aukiausij SSRS lyg. Bet tais metais K. Latoa suaid tik
vienerias, paskutines, savo rungtynes pagrindinje komandoje
Kutaisyje su vietos Torpedo.1982-aisiais, kai brovms aukiausij SSRS
lyg, buvau komandos kapitonas. O jau 1983-iaisiais dl didesnio
krvio imdavo skaudti pilv. Tada su Vytautu Gedgaudu jau buvome
dubleri treneriai. Vis dar aidiau u dublerius, tikjausi, kad tie
skausmai praeis, ir a atsigausiu, bet palaipsniui teko galutinai
pereiti prie trenerio darbo, teig K. Latoa.Jau pirmus trenerio
darbo metus K. Latoa ikovojo rimt laimjim su algirio dubleri
komanda laimjo SSRS taut spartakiad. Vliau K. Latoai teko
treniruoti Vilniaus Paangos komand. Tuomet pradjo dirbti Vilniaus
futbolo mokykloje, kartu su Algimantu Liubinsku sportinink rengimo
centre.Buvome pasikviet gabiausius to meto jaunus
futbolininkus:
FUTBOL PER LEDO RITULMs name gyveno Petraii, Paberi eimos, j
tvai taip pat buvo futbolininkai. Futbol, matyt, miau aisti tada,
kai pradjau vaikioti. Su visais kaimyn berniukais. jome algirio
stadion stebti, kaip aidia ms tvai. Tai buvo didiulis magnetas
visiems. Kaip ir visi vaikai, avjoms t laik futbolo vaigdmis ir
stengms atkartoti j apgaulingus judesius, smgius vartus.
Net 515 rungtyni algirio gretose suaids gynjas Kstutis Latoa
labiausiai avisi atakuojamuoju futbolu
abu ie rezultatai buvo pasiekti Vilniuje. Taiau puiki pergal 4:2
prie Bosnij ir Hercegovin ikovojo ta pati K. Latoos vadovaujama
rinktin.Baigs darb rinktinje K. Latoa ivyko usien Farer salas
treniruoti vietos Vagar komandos. Grs vyras kelerius metus dirbo
Vilniaus algirio, vliau Vilniaus klubuose. Pastarajame iki pat jo
lugimo 2008-aisiais. Nuo tada Kaizeris vl treniruoja Vilniaus
futbolo mokyklos vaikus: Galima sakyti, po vis audr grau t pai
futbolo mokykl, i kurios pats ijau futbol. Ratas apsisuko.
Kampinis tarsi 11 m baudinysDaug kart galva vartininkus
nuginklavusiam legendiniam futbolininkui priskiriamas lakus
posakis, kad jo laik algiriui kampinis buvo tokia pat proga muti
vart, kaip 11 m baudinys.Tiesa, pats K. Latoa savo autoryst neigia:
Ne a tai sugalvojau. Taip yra sak Vilniuje viejusi varov komand
aidjai. Sunku jiems bdavo gintis. Ir pats esu mus pasitaikius
kampiniui, ir nemaai kit neblogai galva aidusi aidj. Todl jei
ne
vienas, tai kitas mudavo. Ir paduoti mokdavome stipriai,
tiksliai. Neinojo varovai, k daryti. Prikabina por aidj prie
pavojingesnio, palieka kit, o tas, pasirodo, ne maiau pavojingas.K.
Latoa buvo ir vienas etatini algirio baudini muj. Todl aisdamas
gynju per ofi cialius maus Kaizeris yra mus net 50 vari.Tiesa, apie
K. Latoos, kaip trenerio, pastangas stiprinti savo treniruojam
komand gynyb taip pat sklinda legendos. Taiau pats Kaizeris
nesutinka su tuo: Tiesiog man tokia etiket prilipo baigus
treniruoti rinktin. Varovai tada mus danai priversdavo uimti
gynybines pozicijas. Bet juk ir iandien jie lietuvius priveria
gintis didelmis pajgomis. O a, irdamas komandos Barcelona arba
Madrido Real rungtynes, j puolim, visada varvinu seil. Mes niekada
neturjome toki aidj, kurie galt skirti daug laiko varov vart
puolimui, futbolo terminais sakant, aisti pirmuoju numeriu. Mano
svajon sulaukti toki laik, kai Lietuvos rinktin ar klubai per
tarptautines rungtynes ais btent taip.
K. Latoai Lietuvos futbolo federacijos sveikinimas 65-meio
proga.LFF.lt nuotr.
Rimant vingil, Dari Maciulevii, Daini uliausk, Arn Pukelevii,
Donat Vencevii, Vid Danenk ir kitus. Ta komanda aid pirmojoje
lygoje, sak legendinis gynjas.Tuo metu K. Latoa gavo kvietim
Vilniaus Lokomotyv. Jis buvo suformuotas i Vilniaus futbolo mokykl
baigusi aidj, kuriems nepavyko patekti algir, prie jo buvo
prisijung i Vokietijos sugr legendinio algirio futbolininkai
Robertas Tautkus ir Vladimiras Buzmakovas. Taiau Lokomotyvas i
Lietuvos futbolo emlapio inyko, kai j atsisak finansuoti Lietuvos
geleinkeliai.
I rinktins FarerusDar treniruodamas Lokomotyv K. Latoa gavo
pasilym tapti Lietuvos rinktins treneriu. Tam reikjo ypatingos
atsakomybs, bet tokio darbo joks treneris neatsisakyt.Negalima
sakyti, kad rinktinje viskas klojosi skmingai. Futbolo mgjams
labiausiai strigo rinktins pralaimjimas (1:2) estams ir lygiosios
(0:0) su Farer salomis. Juolab kad
-
19LIETUVOS SPORTO LAIKRATISNr. 6 (995)
BRENDO KAR TU SU AUKLTINIAISKanoj irklavimo treneriui Egidijui
Gustui teko patirti ir saldi akimirk, ir skaudi igyvenim
Maryt Marcinkeviit [email protected]
2015 m. rugpjio 23 d. 60-met atvents Lietuvos baidari ir kanoj
irklavimo federacijos Treneri tarybos pirmininkas kaunietis
Egidijus Gustas nesivaizduoja savs be mgstamos sporto akos. Su
irklavimu jis buvo tik trumpam isiskyrs ir t laikotarp ypa
igyveno.
Atuonerius metus dirbau SSRS rinktins treneriu: pradjau nuo
jauni rinktins, vliau buvau jaunimo ir pagaliau suaugusij rinktins
treneris. Artjant ms nepriklausomybei, 1990-aisiais grau Kaun, bet
neradau darbo vietos. Teko paragauti valdininko duonos, bet ji man
nebuvo skalsi. Dabartinio Lietuvos baidari ir kanoj irklavimo
federacijos prezidento Aleksandro Alekrinskio ir Kno kultros ir
sporto skyriaus vedjo pavaduotojo Alberto Palaimos pakalbintas,
2001 m. vl pradjau dirbti treneriu Kauno irklavimo mokykloje,
prisimena jubiliatas. E. Gustas ir pats neblogai irklavo: tapo
Lietuvos kanoj irklavimo empionu, peln sporto meistro vard. Taiau
savo rezultat jis nesureikmina ir sako, kad, palyginti su
dabartiniais ms kanojinink laimjimais, jis buvo eilinis
irkluotojas.
kanoj apgauleDabartinis Lietuvos kanoj irklavimo rinktins vyr.
treneris E. Gustas gim ilutje, taiau ia gyveno vos septynis
mnesius. Vliau augo pas moiut Kdaini rajone, o vidurin mokykl baig
Panevyje, kur paskyrim dirbti gavo jo mama. Btent Panevyje, lankant
septint klas, ir vyko jo pirmoji paintis su baidari ir kanoj
irklavimu. Pateko pas puik, dabar jau viesaus atminimo trener Juoz
umbak. pratybas atsived klass draugai, irklav baidares. A irgi
norjau ssti baidar, taiau treneris mane apgavo, sakydamas, kad
baidari jau nebra tik kanojos. Su draugu j ir pradjome irkluoti
Nevyje, kur sporto baz buvo sikrusi sename vagonlyje. Visi inojome,
kur padtas raktas, kas kada norjo, tas atjo ir galjo irkluoti,
ypsosi Egidijus. Kanoja jaunuoliui i karto patiko. Nors, kaip ir
kiti, i ios valties daug kart ikrisdavo, pagaliau j sutramd.
Netrukus pasiek ir savo pirmsias pergales: per Lietuvos jauni
sporto aidynes dukart ikovojo antrj viet, irkluodamas dviviet
kanoj.
Turjo puiki treneriBaigs vidurin mokykl, E. Gustas stojo
studijuoti autotransporto tuomet Vilniaus
Slivinsk, kuris Seule tapo olimpiniu viceempionu, Lietuvos
rinktinje Londono olimpin viceempion Jevgenij uklin. Prie to
olimpinio aukso du kartus buvau kone prisiliets, bet taip ir
nepavyko jo paimti, gailisi panekovas. Jis dirbo SSRS, Rusijos
rinktinse. Su aukltiniais dalyvavo pasaulio empionatuose Lenkijoje,
Vokietijoje, Kuboje, vedijoje, Italijoje.Jei kuo nors domisi,
treneris auga, o jeigu usidaro, tampa amatininku. Dirbant SSRS
rinktinje, suvaiuodavo daug vairi srii specialist: mokslinink,
biochemik. Lygis buvo labai auktas. Treneriui niekuo kitu, iskyrus
treniravim, nereikdavo rpintis, kiekvienas buvo atsakingas u savo
darbo srit. Dabar Lietuvos rinktins treneriui daug k paiam tenka
sprsti, nors labai daug padeda Lietuvos olimpinis sporto centras,
teigia E. Gustas.
Problema jauni treneriai 2005 m. E. Gustas tapo Lietuvos kanoj
rinktins vyr. treneriu. Jam vadovaujant, augo Tomo Gadeikio ir
Raimondo Labucko meistrikumas: jie eis kartus tapo Europos ir tris
kartus pasaulio empionais, irkluodami dviviet kanoj neolimpiniame
nuotolyje, dalyvavo Pekino olimpinse aidynse, kur liko deimti.
Vliau prie grups prisijung ir J. uklinas, su kuriuo buvo
ininerin statybos institut. Taiau jam nesisek moksl derinti su
sportu, todl studijas met. Buvo paauktas atlikti karins tarnybos
Vilniuje, Dinamo sporto draugijos dalinyje. Daug treniravosi,
vadovaujant treneriui Zbignevui Survutui. Tikrai turjau puikius
trenerius, vienu metu mane ugd ir su didiuoju sportu atsisveikins
Vladas esinas. Manau, kad tai geriausias vis laik Lietuvos
kanojininkas, Miuncheno olimpinis empionas. Kol kas niekas Vlado
rezultato nepakartojo, aplenkti jo jau nemanoma, tik pakartoti. I
olimpinio empiono gavau ger pamok. Treneris Z. Survutas per
treniruoi stovyklas man leisdavo padirbti su jaunaisiais
irkluotojais. Usidirbdavau pinig, darbas labai patiko, pasakoja E.
Gustas. Kai jis baig sportuoti, Dinamo draugijos pirmininko
pavaduotojas Stasys aparnis jaunam treneriui pasil dirbti Kaune,
nes ten paioje irklavimo bazje aniuose buvo aprpintas nemokamu
bendrabuiu. Dirbti seksi gerai. Vienas pirmj jo mokini buvo
talentingas SSRS jauni empionas Giedrius Daiola, irklavs dviviet
kanoj su Dariumi Survutu.
Netoli olimpinio aukso Su iais irkluotojais ir a uaugau kaip
treneris, sako E. Gustas. SSRS rinktinje jis treniravo ir 17-met
Michail
Vienu metu mane ugd ir su didiuoju sportu atsisveikins Vladas
esinas. Manau, kad tai geriausias vis laik Lietuvos kanojininkas,
Miuncheno olimpinis empionas. Kol kas niekas Vlado rezultato
nepakartojo, aplenkti jo jau nemanoma, tik pakartoti.
dirbama per rinktins treniruoi stovyklas. Kai prajusi met ruden
olimpinis viceempionas pradjo iekoti nauj metodik, jaun treneri, E.
Gustas neprietaravo tokiam jo sprendimui. Dabar jie abu palaiko
gerus santykius. Be didelio meistrikumo irkluotoj, E. Gustas dirba
ir su rezervu, treniruoja studentus. iemet pasaulio empionate
Milane dalyvaus jo aukltin kanojinink Rta Dagyt, grupje
treniruojasi ir talentingi antrakursiai Osvaldas Murza ir
Jevgenijus Kuraionokas, irkluojantys dviviet kanoj ir iemet per
pasaulio jaunimo empionat um atunt viet.Jubiliatas, be rinktins
trenerio pareig, dar yra ir Lietuvos baidari ir kanoj irklavimo
federacijos Treneri tarybos pirmininkas. Jis diaugiasi, kad
irkluotojus ugdo ir puiki iuolaikini treneri karta: vilnietis
Kazimieras Rksnys, visaginietis Dmitrijus Michailovas.Lietuvoje
trksta jaun specialist. Tarkime, Kaune irkluotojus ugdo ei
treneriai, jauniausiam j 55-eri. Man irgi jau 60 met. Jaunimo
netraukia trenerio darbas, nes mai atlyginimai. I ko jaunam mogui
gyventi, kaip stotis ant koj? svarsto E. Gustas. O kiek met jis
pats dar ada dirbti treneriu? Panekovas atsako ypsodamasis: mogus
planuoja, o Dievas juokiasi...
NrNr. . 6 6 (9(9999595))
IEVA ADOMAVIIT JAV puikiai sugeba derinti sport ir studijas. Tai
ji rod triumfavusi pasaulio jaunimo empionate. 20p.p.
E. Gustas nebetreniruoja J. uklino, bet su juo puikiai
sutaria.
Mar
yts
Mar
cink
evi
it
s nu
otr.
-
20 LIETUVOS SPORTO LAIKRATIS Nr. 6 (995)
Anksti keliuosi: ant koj jau bnu 4.50 val. ryto, o namus grtu
tik 99.30 val. vakaro. Gal tik por kart esu numigusi dien. Turiu
branginti kiekvien minut. Prie tokio reimo jau pripratau. Kai
rengiausi iam sezonui, nuo Naujj met treniravausi dukart per dien
ir tik savaitgaliais po vien.
TALENTAS Vaingtono valstybiniame universitete IEVA ADOMAVIIT
studijuoda verslo vadyb ir irkluoja atuonviet.
Maryt Marcinkeviit [email protected]
Kai prie kelerius metus Ieva Adomaviit staiga nutar persikelti
anapus Atlanto, daugeliui is sprendimas buvo netiktas. Auktag
irkluotoja kartu su Milda Valiukaite tuo metu jau buvo tapusi
dukart pasaulio (2011 ir 2012 m.) ir Europos (2011 ir 2012 m.)
jauni empione.
Norjosi ko nors daugiau, ne vien sporto. Todl nuo 2012-j gruodio
ivykau Amerik ir Vaingtono valstybiniame universitete studijuoju
verslo vadyb. Viskas sekasi gerai, studijos patinka. Liko mokytis
dar pusantr met ir bsiu diplomuota specialist. Studijuodama gaunu
sportininko stipendij (1 300 JAV doleri). I jos galiu pragyventi ir
susimokti u but ir visas paslaugas. Pagalbos rank man visada
pasireng itiesti tveliai, taiau stengiuosi bti savarankika,
pasakojo I. Adomaviit. Sportininkei, pasirinkusiai tok gyvenimo
posk, teko isiskirti su porininke M. Valiukaite. i sdo vien valt su
Donata Vitartaite ir ikovojo daugyb titul suaugusij varybose. O I.
Adomaviitei Amerikoje buvo patikta vieta universiteto atuonvietje.
Grusi gimtin, ji sda vienviet. ia valtimi 20-met iemet ikovojo dar
vien spding pergal.Birelio 3 d. grusi atostog gimtin irkluotoja
laik leido Trakuose, ten rengsi pasaulio jaunimo (iki 23 met)
empionatui Bulgarijoje. Svarbiausias met startas Ievai buvo
skmingas. Vienviei varyb fi nale ji toli u nugaros paliko savo
varoves ir peln aukso medal.
Visus stebini universalumu: gerai irklavai porin dviviet su M.
Valiukaite, tapai pasaulio iki 23 met empione vienviei varybose, o
Amerikoje irkluoji atuonviet. Kaip vertini tok savo
talent?Nepasakyiau, kad pergali pasiekiau dl talento, labai daug
treniruojuosi. Amerikoje pasikeit mano treniruoi programa. Por met
per JAV universitet irklavimo empionatus umme 14-j viet, vis
nepavykdavo patekti deimtuk. Tai padaryti itin sunku, didiul
konkurencija. iemet pagaliau buvome atuntos. Kiekvien kart per
treniruotes nuirkluodavome vis daugiau kilometr, krviai vis didjo.
Amerikoje turiu puik trener Joshua Adam. Su juo puikiai sutariu,
jis mato mano talent ir yra sitikins, kad galiu pasiekti dar
daugiau.
Kaip jautiesi atuonvietje?Galiu nuoirdiai pasakyti, kad man
vienviet patinka labiau. Prie atvykdama Amerik, buvau pripratusi
irkluoti arba su M. Valiukaite, arba viena. Gana sunku prisitaikyti
prie atuonviets komandos, kuri sudaro atuonios skirting charakteri
irkluotojos. Irkluojant vienviet visa atsakomyb tenka paiai: k
padarysi, t ir tursi. Amerikos student empionat programoje tik
atuonviei ir pavieni keturviei su vairininku varybos. Per visus
metus, kol studijuoju Amerikoje, vienviet irklavau vos tris
kartus.
Bulgarijoje tau puikiai seksi. 2012 m. ia pirm kart tapai
pasaulio jauni empione, o dabar neturjai rimt konkureni per
sportininki iki 23 met empionat. Tau dar tik 20 met, vadinasi, ioje
grupje varysiesi dar por met? Taip, Bulgarija man skms alis. Kai
patekau fi nal, inojau, kad uimsiu pirmj viet. Jgas
Ten viskas labai suderinta. Anksti keliuosi: ant koj jau bnu
4.50 val. ryto, o namus grtu tik 99.30 val. vakaro. Gal tik por
kart esu numigusi dien. Turiu branginti kiekvien minut. Prie tokio
reimo jau pripratau. Kai rengiausi iam sezonui, nuo Naujj met
treniravausi dukart per dien ir tik savaitgaliais po vien.
Amerikoje pirmosios irklavimo varybos rengiamos kovo pabaigoje ir
vyksta kiekvien savaitgal iki birelio pradios.
Gerai irkluoja ir tavo brolis Aurimas Adomaviius, 2013 m. per
pasaulio jaunimo iki 23 met empionat taip pat laimjs aukso medal.
Kuris kur atvedte irklavimo baz? Rengiausi lankyti tinklinio
treniruotes. Taiau treneris Antanas Lavickas pakviet mane irkluoti.
Prisimenu, tada atsakiau jam: Kad vienai nebt lidna, ateisiu su
savo broliu Aurimu. Taip abu ir irkluojame iki i dien. Vaikystje
jis buvo labai emas, u mane gerokai emesnis, o dabar daugiau nei
dviej metr (204 cm). Irklavimas man i karto patiko. Grai gamta,
vanduo. Irklavimo srityje didel sporto ak vairov. Reikia ir bgioti,
tang kilnoti, slidinti. Por met treniravausi pas A. Lavick, paskui
perjau pas Vytaut Valiausk. Jis man daugiausia padjo, bet dabar
mans nebetreniruoja.
Kas iuo metu yra tavo treneris?Jo kaip ir neturiu. iek tiek
rinktinje paddavo treneris Mykolas Masilionis. Taiau iemetin
pasaulio empionat vaiavau be trenerio. Visk dariau savo jgomis ir
galva. Tad u pergal turiau bti dkinga sau ir Lietuvos irklavimo
federacijai, nuveusiai mane empionat.
Esi viena aukiausi Lietuvos irkluotoj (195 cm). Ar gis moterims
irkluotojoms didelis pranaumas?Labai didelis. Didesnis yris, gali
daugiau pasistumti priek. Taiau yra ir iimi. Tarkime, D. Vitartait
nra aukta, o kaip gerai irkluoja.
Lietuvoje galt bti suburta puiki moter porin keturviet: M.
Valiukait, D. Vitartait, L. altyt, I. Adomaviit. Per Rio de aneiro
olimpines aidynes, ko gero, btumte rimtos pretendents laimti
medalius?inoma, bt smagu ssti keturviet, mes visos to labai norime,
apie tai kalbjoms. Bet i treneri igirdome atsakym, kad nra valties:
visos didels, vyrikos. Kadangi keturviets nepavyksta rasti, mes
irkluojame kitas valtis.
IRKLUOTOJAI BRANGI KIEKVIENA MINUTIeva Adomaviit JAV puikiai
sugeba derinti sport ir studijas. Tai ji rod triumfavusi pasaulio
jaunimo empionate
band 15 vienvietininki. ioje amiaus grupje dar galsiu
rungtyniauti ir kitmet.
Ar nesigaili, kad ivykai studijuoti Amerik? Juk iiro tavo porin
dviviet su M. Valiukaite, galjai tapti pasaulio ir Europos
suaugusij empione, olimpiete.Tikrai nesigailiu, labai diaugiuosi,
kad pamaiau nauj al, daug ko imokau. Jeigu biau neivykusi, gal taip
gerai neirkluoiau. Tapau universalesn, galiu prie visko
prisitaikyti. Su Milda isiskyrme graiuoju, mes ir dabar puikiai
sutariame.
Ar Amerika tavo svajoni alis, su ja susiesi tolesn gyvenim?Ne,
Lietuva mane labai traukia, pasiilgstu jos, kol kas tikrai neketinu
gyventi Amerikoje. irsiu, kaip seksis irkluoti kit sezon. Jeigu
gerai, reiks ibandyti k nors rimiau. Jeigu ne, teks iekotis
darbo.
Kam pagrindin dmes skiri Amerikoje: irklavimui ar mokslui?
I. Adomaviits triumfas pasaulio jaunimo empionate.
-
21LIETUVOS SPORTO LAIKRATISNr. 6 (995)
Anksiau nordavau, kad ms futbolininkai visada laimt. Taiau tos
pergals ateina ir praeina. Man svarbiausia, kad mons pamgt futbol,
tapt ne tik gerais aidjais, bet ir monmis, rast savo viet gyvenime,
treniruotes atvest savo vaikus. KSTUTIS PAKNYS
Maryt Marcinkeviit [email protected]
Vilniaus futbolo mokykla, prajusiais metais minjusi 55-sias savo
gyvavimo metines (1959 m. ji buvo kurta prie Vilniaus Spartako
meistr komandos), ugdo jaunuosius futbolininkus nuo 6 iki 19
met.
iuo metu pratybas lanko daugiau kaip 500 aidj, juos tobulina 20
treneri. Mokykloje sportin keli pradjo inomi Lietuvos
futbolininkai: 1987 m. universiados empionas ir SSRS empionato
bronzos medalininkas, 1988 m. Europos viceempionas Viaeslavas
Sukristovas, 2003 m.