SPEIALIŲJŲ SOCIALINĖS GLOBOS NAMŲ „TREMTINIŲ NAMAI“ … TIS/LAIKRASTIS... · sveikata – brangiausias mūsų turtas? – ieškojo atsakymo „GNLD kompanijos atstovai.

SPEIALIŲJŲ SOCIALINĖS GLOBOS NAMŲ „TREMTINIŲ NAMAI“ LAIKRAŠTIS 2014

Mūsų gyvenimo spalvos

Ateina pavasaris, priberia pamiškėse melsvų žibučių ir išeina, palikdamas nušvitusius

veidus. Daugeliui žmonių pavasaris yra pats nuostabiausias metų laikas. Kiekvieną dieną

saulės spinduliai tampa vis šiltesni, dangiška mėlynė sodresnė. Saulutė žadina kiekvieną

gyvą sutvėrimą ir vėl nori gyventi, džiaugtis, mylėti...

Ateina pavasaris tarsi švelnus vėjelio dvelktelėjimas, priversdamas paburkti medžių

pumpurus.

Ech… Tas pavasaris… Jis užburiantis. Džiaukimės juo tol, kol galim. Pražyskim kaip tos gėlės.

Skleiskim meilę taip, kaip paukšteliai nuoširdžiai dainuoja savo daineles. Būkim pakantesni,

būkim atviri ir nuoširdūs.

Mūsų gyvenimo spalvos 2014

pavasaris

Mielieji Dainorėliai ir Klausytojai!

Tegul Prisikėlimo ryto aušroje Jus palaimina

gėrio spinduliai, tegul Jūsų širdys prisikelia

drauge su mūsų Viešpačiu, tegul atgimsta

viltys, tegul niekada neišsenka krištolinė

sielos palaimos versmė.

Sveiki sulaukę šv. Velykų!

Užimtumo specialistės Daiva Čičinskienė ir Ieva Lukošaitytė

Mieli gyventojai ir darbuotojai!

Ilgėjomės pavasario, saulės, bundančios gamtos stebuklų. Pirmoji perkūnija jau

atrakino žemę, kuri netrukus džiugins gausybe žiedų. Nuoširdžiai sveikiname Jus su

šventomis Velykomis – Žmogaus, Gamtos ir Gėrio atgimimo švente. Tesušildo Jūsų ir Jūsų

artimųjų širdis šviesus šv. Velykų rytas. Lai Prisikėlimo dvasia atgaivina po sunkių žiemos

rūpesčių, praskaidrina mintis, įkvėpdama geriems darbams, suteikdama naujų dvasinių jėgų

bei sveikatos, tegu įlieja į Jūsų gyvenimą daugiau šviesos, šilumos ir spalvų.

Linksmų šv. Velykų!

Direktorė Jolanta Bielskienė ir direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Ona Ulozienė

Mieli gyventojai ir darbuotojai! Mes linkim iš visos širdies,

kad sieloje gerumo gėlės skleistųs,

kad jėgos vėl atgimtų su gamta,

ir šviesią mintį dar geresnė keistų,

kad duona ir medum kvepėtų Jūs namai,

kad būtų jie užuovėja saugiausia,

kad baltas angelas – dangaus pasiuntinys –

juos saugotų, globotų, neapleistų.

SU ŠV. VELYKOM!

Vyriausioji buhalterė Lina

Buhalterė Vilma

Sekretorė Janina


pavasaris

Socialinį darbą dirbančiųjų ataskaita apie laisvalaikio organizavimą 2013 m.

Pasibaigus metams, norisi mintimis sugrįžti ir apžvelgti juos.

Metų pradžią ženklino neeilinė šventė – Tremtinių namų dainos mylėtojų klubo

10 – ies metų jubiliejus ir kompaktinės plokštelės „Leiskit į Tėvynę“ pristatymas

gyventojams, jų artimiesiems bei svečiams iš Vilniaus miesto socialinės paramos centro.

Malonu buvo pasidžiaugti šiuo dainingų gyventojų bei vadovės Daivos Čičinskienės bendro

darbo rezultatu. Ačiū buvusiai darbuotojai Virginijai Miliauskienei, talkinusiai įrašant

kompaktinę plokštelę. Dovanojame ją svečiams, renginių dalyviams, mūsų namams

nusipelniusiems žmonėms. Tremtinių, partizanų dainos pasklido po Lietuvą, iškeliavo į

Australiją, Kanadą, Didžiąją Britaniją, Ispaniją, o kur pateks kartu su knyga „Gyvensime tėvų

žemėje“, galime tik spėlioti.

Beje, šios knygos antrojo tomo pasirodymo su nekantrumu laukėme visi.

Iniciatoriai iš Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos pakvietė Tremtinių namus bendradarbiauti, pasidalinti prisiminimais. Daugiau

kaip trečdalį knygos – net 100 puslapių – užima mūsų gyventojų bei jų šeimų nueito kančių ir

praradimų kelio autentiški liudijimai. Prikalbinti gyventojus atverti širdį, tas istorijas užrašyti,

per trumpą laiką tinkama forma pateikti leidėjams – tai buvo didelis iššūkis darbuotojams,

papildomas darbas šalia savo įprastinio, dažnai atliekamas laisvalaikio sąskaita. Ačiū

visiems prisidėjusiems išsaugant atmintį ir istorinę tiesą. Knygos pristatymas buvo

organizuotas Tuskulėnų rimties parke esančiame muziejuje, dalyvavo knygos sudarytojai,

medžiagos pateikėjai, Vilniaus tremtinių choras „Laisvė“, gausi svečių iš Jakutijos delegacija,

trylika Tremtinių namų atstovų.

Panašios tematikos renginys – paroda „Išsaugota tiesa“ – buvo surengta Seime

Nukentėjusių asmenų komisijos iniciatyva. Jos aplankyti vykome dideliu pulku. Čia buvo

eksponuojami 1944 – 1958 m. partizanų dokumentai ir fotografijos. Nemažas būrys

darbuotojų, norinčių geriau pažinti aplinkybes ir sąlygas, kuriose teko pabuvoti mūsų

globojamiems žmonėms, dalyvavo Seime organizuotoje mokslinėje konferencijoje „Tremties

istorinė ir socialinė atmintis. Gyvenimas po lemties ženklu“. Praeičiai neabejingas


pavasaris

Ateitininkų jaunimas žinių pasisemti atvyko pas mus. Susitikime su gyventojais jie diskutavo

tokiomis temomis: „Kaip istorijos žinojimas paveikia tautinę savimonę?“, „Kaip mes galime

savo tautai suteikti vertę ir kaip ją puoselėti?“ ir pan. Pasikeitimas nuomonėmis buvo

naudingas abiems pusėms.

Su dideliu susidomėjimu vykome ir į Valdovų rūmus. Be nuolatinės ekspozicijos

tuo metu turėjome galimybę išvysti Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynelę, atgabentą iš

Sankt Peterburgo valstybinio Ermitažo muziejaus.

Sugrįžkime dar į metų pradžią. „Kalėdinių giesmių valanda“ kvietė pasidžiaugti

šventėmis. Šį laikotarpį užbaigė ir Trijų karalių šventę tradiciškai „papuošė“ tryliktąjį kartą

koncertą mūsų namuose surengęs Vilniaus muzikos mėgėjų orkestras. Dėkojame

muzikantams, jų vadovui Tadui Šileikai už puikią programą bei ilgametę draugystę.

Svečių, dovanojusių koncertus, turėjome nemažai, tai: „Vilniaus Bočių bendrijos“

choras „Ainiai“, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų ramovės folkloro ansamblis

„Vilnelė“, M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio liaudiškos muzikos ansamblis „Giedra“.

Džiaugėmės ir iš toli atvykusiais svečiais – japonų kilmės pianiste Mohiko Beasley Murray iš

Didžiosios Britanijos, Australijos lietuvaitėmis Birute Kymantiene ir Rita Mačiulaitiene -

vokalinio ansamblio „Tembras“ dainininkėmis, Giedra ir Rimantu Paulioniais iš Kanados.

Ypač laukiami vaikų ir jaunimo kolektyvų pasirodymai. Per praėjusius metus

svečiavosi Filaretų pradinės mokyklos, Vilniaus B. Dvariono 10 – metės muzikos mokyklos

moksleiviai, vaikų lopšelio – darželio „Lakštingala“, YAMAHA muzikos mokyklos Pilaitės

klasės, Socialinės globos namų „Gilė“ vaikai. Puikų pasirodymą surengė muzikali

Vaicenavičių šeima. Šventų Kalėdų laukimą paįvairino Vilniaus Licėjaus, Antakalnio

gimnazijos, Vytės Nemunėlio pradinės, M. Daukšos vidurinės mokyklos moksleivių, Vilniaus

pilies „Rotaract“ klubo narių sveikinimai ir dovanėlės gyventojams.

Siekiant palaikyti patriotinę šių namų dvasią, gražiai rengiami ir gyventojų gerai

vertinami iškilių valstybės datų minėjimai: Laisvės gynėjų diena (Sausio 13 – oji), Valstybės

(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena, Vasario 16 – oji, Kovo 11 – oji, Gedulo ir

Vilties diena, Juodojo kaspino, Lietuvos kariuomenės diena.


pavasaris

Mėgstamos religinės ir kalendorinės šventės: Užgavėnės, Šv. Velykos, Motinos

diena, Oninės (vis dar populiariausias moteriškas vardas šiuose namuose yra Ona), Visų

šventųjų diena, Vėlinės, Advento pradžia. Kaip ir kasmet, darbuotojai prieš Vėlines aplankė ir

sutvarkė Anapilin išėjusių gyventojų kapus Karveliškių, Sudervės, Rokantiškių kapinėse,

Pabradėje, nufotografavo ir per minėjimą parodė gyventojams. Jie labai džiaugėsi

neakivaizdine galimybe „aplankyti“ buvusių kaimynų ar bičiulių kapus. Eilėmis ir malda

prisidėjo viešnia Loreta iš „Marijos radijo“. Labai gražiai renginius papildė vaizdinė

medžiaga, kurianti atitinkamą nuotaiką, perteikianti informaciją. Tą naujovę įnešė

užimtumo specialistė Ieva, kūrybingai ir įtaigiai ruošianti renginius nuo spalio mėnesio

pradžios.

Tremtinių namuose tęsiame tradiciją supažindinti gyventojus su kitų tautų

kultūra, ugdyti toleranciją. Mykolo Riomerio universiteto studentai vaizdais, muzika, šokiu,

tautiniais drabužiais, nacionaliniais patiekalais pristatė savo šalis: Nigeriją, Turkiją,

Pakistaną. Tris mėnesius savanorėmis dirbusios ispanės susipažino ir susidraugavo su

gyventojais, aktyviai talkino organizuojant gyventojų kasdienio užimtumo veiklą, o

viešnagės pabaigoje kūrybingai ir įdomiai supažindino su savo šalies – Ispanijos – kultūra.

Maltos ordino savanoriai yra nuolatiniai mūsų gyventojų bičiuliai. Jie ne tik

lankė gyventojus Tremtinių namuose, bendravo su jais, bet ir nusivežė į Maltos ordino

senjorų klubo susitikimus, kuriuose balandžio ir gegužės mėnesiais pabuvojo 9 gyventojai.

Dar apie vieną tęstinį projektą. Prieš keletą metų užsimezgė draugystė su LIJOT

organizacija, kurios dėka pradėtos rengti ekspedicijos „Misija Sibiras“. Rengiantis vykti į

tremties vietas, misijos dalyviai atvyksta pabendrauti su tose vietovėse tremtyje buvusiais

mūsų gyventojais. Metų pradžioje apsilankė Chakasijoje 2012 m. pabuvojusi jaunimo grupė.

Jų įspūdžių ypač laukė Rozalija Chaleckaitė, tame krašte praleidusi dešimt metų. 2013 m.

misijos dalyviai įdėmiai klausėsi Stasės Bagušauskaitės pasakojimo apie gyvenimą Tiumenės

srityje. Jiems išvykus į ekspediciją, gyventojus informavome apie kelionės eigą, lankomas

vietas, tvarkomas kapines. Labai laukėme sugrįžtančių su kelionės įspūdžiais ir

fotografijomis, tad kitas susitikimas buvo dar šiltesnis ir malonesnis, kaip su gerais


pavasaris

pažįstamais. Panašiais išgyvenimais ir kelionės įspūdžiais dalinosi, fotografijas rodė

Arkikatedros kunigas Saulius Bužauskas, apsilankęs Vorkutos ir Intos apylinkėse.

Po Sibirą keliavo ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Šiaulių skyriaus

pirmininkė Elzbieta Bagdonienė. Ji surengė fotografijų parodą „Kelionė vaikystės takais.

Sibiras: Krasnojarskas, Alzamajus, Irkutskas“ ir pasidalino kelionės įspūdžiais su Tremtinių

namų panašaus likimo žmonėmis. Dar įspūdingesnė fotografijų paroda „Gyvenimo patirtis“

papuošė pirmojo aukšto koridorių. Jos autoriai, jauni fotografai Renata Česnavičienė ir

Gediminas Sadauskas, sugebėjo pažvelgti į mūsų gyventojų sielos vidų, su meile perteikti

gyvenimo džiaugsmą, liūdesį, susimąstymą, įkvėpimą...

Gėrėjomės ir kitų meno sričių atstovų darbais. Dizainerė Rūta Burbulė surengė

tapybos ant šilko parodą „Gyvenimo smulkmenos“, o moksleivis Mykolas Bielskis – vitražo

darbų parodą „Emocijų kepurės“. Akį traukė ir žaismingi mūsų gyventojos Stasės

Bagušauskaitės rankdarbiai, sudėti į ciklą „Drugelių šokis vasarą palydint“.

Pasibaigus vasarai ir atostogų laikui, naujomis jėgomis kibome į darbus. Jau nuo

rugsėjo vidurio gyventojai kviečiami į kasdienio užimtumo veiklą svetainėje. Čia jie, sumaniai

ir išradingai vadovaujami socialinių darbuotojų Violetos, Viktorijos, Esmeraldos, kartu su

užimtumo specialiste Ieva piešia, karpo, lipdo, spalvina, kuria darbelius iš gamtinės

medžiagos, modelino, sūrios tešlos ir net makaronų. Kartu su savanorėmis dekoravo angelus

Vilniaus Rotušėje kasmet organizuojamai labdaros mugei, su būsimomis socialinių

darbuotojų padėjėjomis iš Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro

mokėsi velti vilną, gamino papuošalus. Smagiai padirbėję, „Ryto rato“ mankštoje juda šokio

ritmu, penktadieniais gali atsipūsti muzikos ir poezijos valandėlėse. Viktorijai skambinant

gitara, gyventojai dainuoja savo jaunystės dainas, deklamuoja vaikystėje išmoktus

eilėraščius, dalijasi prisiminimais, bendrauja prie arbatos ar kavos puodelio.

Smalsūs gyventojai pamėgo Viktorijos sumaniai rengiamus Smalsiųjų senjorų

klubo susitikimus. Čia jie susipažino su V. Mykolaičio – Putino, poetės Nijolės Miliauskaitės

gyvenimu ir kūryba, kartu su VU lietuvių filologijos absolvente Agne Bražinskaite apžvelgė

Liūnės Sutemos poeziją. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Dalia

Pauliukevičiūtė gvildeno temą „Seserystė ir kūryba XIX a“ , Vita Džekčioriūtė pristatė darbą


pavasaris

„Elgetavimo tradicija Lietuvos kaimo kultūroje XX a.“. Gyventojai pageidavo dar kartą

prisiminti Vytautą A. Cinauską, pagerbti renginiu „Ir atmintis, ir dabartis“ bei aplankyti jo

kapą Kairėnų kapinėse. Atvirai ir nuoširdžiai apie save ir kūrybą pasakojo kino ir teatro

aktorius Romas Ramanauskas, poetė Ramunė Brundzaitė, rašytoja Aldutė Vakarė,

pristatydama savo poezijos knygą „Kartais Angelas pasirodo“.

Poetė ir gydytoja dietologė, medicinos dr. Laisvūnė Petkevičienė nestokojo

humoro nei skaitydama savo eiles iš naujosios knygos, nei atsakydama į klausimus.

Gyventojai aktyviai domėjosi sveika gyvensena diskusijoje su Lina Pakalniškiene, Vilniaus

kolegijos dėstytoja, paskaitos apie ILGAAMŽIŠKUMĄ lektore, noriai dalyvavo šios kolegijos

studentės Giedrės Baulietaitės prezentacinėje valandėlėje „Sveika mityba ir vartotini

produktai pagyvenusiems žmonėms“. Atsižvelgiant į jų susidomėjimą, nuo rudens

gyventojams pasiūlytos pokalbių ir diskusijų valandėlės „Pirmadienio pokalbiai su...“. Jų

metu: „Gyvenkime sveikiau“ – kvietė vyr. slaugytoja Alina. „Oda – organizmo veidrodis“, „Ar

sveikata – brangiausias mūsų turtas?“ – ieškojo atsakymo „GNLD“ kompanijos atstovai.

Išradingai apie vitaminus pasakojusi dietistė Božena degustacijai pagamino sulčių kokteilių,

kitoje valandėlėje „Viskas apie E“ pateikė daug naudingos informacijos. Gerų žinių

kasdieniniame gyvenime ir Lietuvos bei Vilniaus politinių kalinių bei tremtinių veikloje

ieškojo, surado ir gyventojams pateikė Onutė, kviesdama dažniau pastebėti grožį, gėrį,

teigiamus dalykus mus supančioje aplinkoje.

O tas grožis – čia pat. Koridorius tebepuošia Karoliniškų gimnazijos moksleivių

rankdarbiai, o bibliotekoje akį vilioja vis nauji stendai. Teminiai, skirti Sausio 13 – jai, Vasario

16 – jai, žaismingi ir mieli vaikų darželio „Pasaka“ darbeliai „Žiema“, „Užgavėnės“,

„Pavasario džiaugsmai“, Lietuvos poetų eilės apie pavasarį, Onės Baliukonės eilės apie

rudenį. „Mano valstybės vėliava“ – tai bendros mūsų gyventojų ir studentų iš Nigerijos

veiklos rezultatas. Dar – šventinis Kalėdų ir Naujųjų metų stendas. Kasdien tik dairykis!

…Ir klausyk! Antradieniais ir ketvirtadieniais iš koplyčios sklinda dainos ir

giesmės. Čia repetuoja „Dainos mylėtojų klubo” dainorėliai. Šeštadieniais į koplyčią

susikaupimui ir maldai kviečia šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigas Anžejus. O štai

trečiadienis – tai kino diena. Per praėjusius metus gyventojams parodyti 39 filmai. Čia ir


pavasaris

lietuvių kino klasika, ir naujų autorių darbai, dokumentiniai filmai apie tolimus kraštus,

gamtą, gyvūnus, „Misija Sibiras” ekspedicijų kronikos. Į tą skaičių neįeina ankstesnių

renginių įrašai, kuriuos dar ir dar kartą pažiūrėti vis prašo gyventojai.

2013 – ieji metai buvo paskelbti Tarmių metais. Didžiuojamės surengę net

keturias nuostabias šventes, skirtas žemaičiams, dzūkams, aukštaičiams ir suvalkiečiams.

Jose viešėjo garsūs svečiai, išsaugoję ir garsinantys savo tarmes. Tai ansamblio „Tyklė“

vadovė Vitalija Brazaitienė, garsus kardiochirurgas profesorius Giedrius Uždavinys,

etnomuzikologė Toma Grašytė, etnoinstrumentologė Vida Palubinskienė su studente Dovile

Miknaityte, Milda Andriulienė ir kiti mūsų krašto kultūrą puoselėjantys žmonės. Čia ne tik

klausėmės tarmiškai skambėjusių dainų, eilių, mįslių, bet aptarėme papročius ir tradicijas,

tautinius drabužius ir jų skirtumus, ragavome patiekalus, ilgai dalinomės prisiminimais ir

įspūdžiais. Nuoširdžiai dėkojame vadovei Daivai Čičinskienei už ilgametėje kultūrinėje

veikloje sutiktus ir prikalbintus atvykti pas mus tokius įdomius svečius.

Dar paminėsiu akcijas, kuriose dalyvavo mūsų globos namai. Laisvės gynėjų

dienai buvo skirta pilietinė visuotinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Sausio 13 – osios

rytą, pagerbdami žuvusiųjų atminimą, gyventojų kambarių languose, koridoriuose ir

laiptinėse uždegėme atminimo žvakutes. Pavasarį sutikome kartu su Vilniaus statybininkų

mokyklos moksleiviais, dalyvaudami akcijoje „Iškelkime inkilus“. Tremtinių namų aplinkoje

buvo iškelta dešimt dailių namelių grįžtantiems paukščiams. Aplinkos tvarkymo talkoje

„Darom – 2013“ darbuotojai ir gyventojai plušėjo gėlynuose, šlavė takus, grėbė lapus kartu

su praktiką atliekančiais Vilniaus Kolegijos bei Mykolo Riomerio universiteto studentais.

Ne tik bendras darbas, bet ir šventės suburia žmones. Šventų Velykų stalas,

puoštas margučiais, Kūčių stalas, baltai užtiestas per visą koplyčią, viliojo nuostabiais

kvapais, valgių įvairove, stebino valgyklos darbuotojų išradingumu. Ačiū visoms padėjėjoms,

nuo kurių rūpestingumo ir pareigingumo priklauso gyventojų nuotaika visus metus, o

tokiomis dienomis jos turi suktis kaip vijurkai, kad spėtų ir stalą padengti, ir gyventojams

padėtų į koplyčią pėstiems ir važiuotiems (vežimėliuose) susirinkti!

Šventės – tai ne tik Kalėdos ir Velykos. Paminėti garbingi jubiliejai: 90 – metį

šventė keturi gyventojai ir papildė gausų senjorų būrį. Juose jau buvo vienolika gyventojų,


pavasaris

trijų iš jų sukaktys išties įspūdingos: 98, 99, 99. Taigi, 2014 – aisiais laukia net du 100 - o

metų jubiliejai. Tai bus sujudimas Tremtinių namuose!

Metų pabaiga buvo kupina bėgimo, skubėjimo, dovanėlių gyventojams ruošimo,

pradėtų darbų užbaigimo. Gausius svečius priiminėjo, namus šventėms puošė Ieva kartu su

Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro moksleiviais. Visą

bendruomenę kūrybai skatino, daug jėgų ir laiko skyrė Esmeralda su kolegėmis, o tos veiklos

rezultatas – atnaujintas Tremtinių namų laikraščio „Mūsų gyvenimo spalvos“ leidimas.

Šiais 2014 – aisiais palinkėsime daugiau jėgų, iniciatyvos, noro „nešti po šapelį“ į bendrą

mūsų darbų aruodą! Jame ne visų darbai matomi, bet visų reikalingi, kad Tremtinių namai

sėkmingai gyvuotų. Vienų darbai sugula skaičiais ar raidėmis į popieriaus lapus, kompiuterių

laikmenas, kitų matuojami nuvažiuotais kilometrais, gyventojų šypsenomis, švara

kambariuose ar ramybe širdy!

Direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams

Ona Ulozienė

Naujiena

2014 m. vasario 16 d.

įvyko Specialiųjų socialinės globos

namų „Tremtinių namai” tarybos

posėdis. Buvo aptarti einamieji globos

namų klausimai bei perrinkta globos

namų taryba. Tarybos pirmininke

išrinkta L. Kaveckienė, pirmininko

pavaduotoja – J. Markevičienė,

sekretorė – V. Vaineikytė. Tarybos

nariai pasidalino veiklos sritimis,

aptarė numatomus darbus: I aukšto

ligonių lankymas: atsakingos L. Kaveckienė ir A. Čepukienė. II aukšto ligonių lankymas.:

atsakingos T. Pleikienė ir J. Markevičienė. III aukšto ligonių lankymas: atsakinga K. G.

Remeikaitė. Gėlių globos namuose ir gėlynų priežiūra: atsakinga G. Mielkienė. Patarnavimai

kunigui bažnytiniais reikalais: atsakinga G. Mielkienė.

Socialinė darbutoja V. Vaineikytė


pavasaris

PAVASARIO SPALVOS

Pavasario pranašai gandrai skelbia gamtos budimą. Kristijono Donelaičio žodžiais –

prasideda pavasario linksmybės. Artėja gražiausia pavasario šventė – šv. Velykos.

Nuoširdžiai sveikinu Tremtinių namų gyventojus, šių namų vadovus ir visą kolektyvą,

linkiu gražiai sutikti šventę, linkiu sveikatos ir ištvermės įveikti pasitaikančius sunkumus.

Deja, iš Ukrainos Lietuvą pasiekia žinios, primenančios sovietų okupaciją 1939 –

1940 metais. Tų metų įvykiai skaudžiai palietė daugumą Tremtinių namų gyventojų, jų

šeimų narius, artimuosius. Patirtos gyvenimo žaizdos juntamos iki šių dienų. Gegužės

mėnesį Lietuvoje bus renkamas Respublikos Prezidentas, rinksime ES parlamentarus, kurių

pagrindinė pareiga yra stiprinti sunkiai iškovotą Lietuvos nepriklausomybę, ginti nuo

galimos okupacijos, kelti Lietuvos gyventojų gerbūvį. Sąrašuose turėsime platų pasirinkimą

kandidatų į prezidentus, parlamentarus, tačiau ar visi jie verti pasitikėjimo? Priešrinkiminėse

kalbose išgirsime visko, sunkiai įvykdomų ar neįvykdomų populistinių pažadų: kelti pensijas

ir atlyginimus, nutiesti kelius ar atpiginti šildymą, netgi streikuoti prie Vyriausybės rūmų.

Kviečiu labai rimtai analizuoti kandidatų galimybes, iki rinkimų atliktus jų darbus bei

populistinius pažadus.

Lietuvos Respublikos Prezidentė metiniame pranešime rašė: ,,Asmenybių indėlis

ypač svarbus kuriant brandžią visuomenę, valstybės kultūrą, istorinės atminties politiką ir

pagarbą vienas kitam“. Lietuvos buvusių tremtinių, GULAG‘o kalinių ir Laisvės kovų dalyvių

prisiminimai, knygos, okupantų nusikaltimų liudijimai, susitikimai su jaunimu – tai

reikšmingas indėlis į istorinės atminties lobyną, siekiant ateityje išvengti okupacijos metais

patirto tautos genocido. Lietuvos žmonės gresiančių pavojų akivaizdoje labai palankiai

vertina prezidentės pastangas saugumui užtikrinti, tarptautiniam bendradarbiavimui plėsti,

teisinei valstybei stiprinti. Pranešime įvardinti Lietuvos valstybės strateginiai tikslai ir siekiai,

kuriais privalo rūpintis naujai kadencijai išrinktas Lietuvos Prezidentas. Lietuvos Prezidentas

sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio

politiką.

Gegužės 25 d. rinksime Europarlamentarus, kurie atstovaus Lietuvai, formuojant

ES politiką naujoje kadencijoje. Šiuo metu EP yra 12 parlamentarų, įvairiai reprezentuojančių

Lietuvą. Nesunkiai atpažįstami parlamentarai, siekiantys neliečiamybės nuo teismų už

įtariamus nusikaltimus, šmeižiantys Lietuvą dėl asmeninių ar grupinių interesų, ar, pagaliau,

užsitikrinantys solidų atlyginimą penkerių metų kadencijai. Norėčiau pristatyti jauną, tačiau

jau įgavusią patirties ir nuolat sutinkamą Lietuvos buvusių politinių kalinių ir tremtinių

organizacijų bei jaunimo renginiuose Radvilę Morkūnaitę – Mikulėnienę. Jos pažiūros nuo


pavasaris

jaunystės formavosi šeimoje, kurios vertybės yra meilė Lietuvai, žmonėms ir artimui, tautos

kultūros ir paveldo puoselėjimas. Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė –

Mikulėnienė savo veikloje EP ir Lietuvoje nuosekliai siekia saugoti ir skleisti istorinę atmintį

bei prisideda prie informacijos sklaidos. Per savo kadenciją ne kartą kreipėsi į ES ir Lietuvos

institucijas dėl būtinybės skirti daugiau dėmesio istorinės atminties iniciatyvų paramai.

Parlamentarė inicijavo eilę renginių Europos parlamente, iš savo vardo fondo skyrė finansinę

paramą savaitraščiui ,,Tremtinys“, mėnraščiui ,,Varpas“, knygų ,,Lietuviai Arktyje“, ,,25

LPKTS veiklos metai“ , N. Kitkausko ,,Vilniaus arkikatedros požemiai“ ir kitų leidybai, filmų

,,Trispalvis“, ,,Ledo vaikai“, ,,Partizano žmona“ paramai, jaunimo ekspedicijoms ,,Misija

Sibiras“, Ariogaloje vykstantiems sąskrydžiams ir daugeliui kitų renginių. LPKTB, LPKTS ir

kitos giminingos organizacijos pasirengusios remti Radvilės Morkūnaitės – Mikulėnienės

kandidatūrą rinkimuose į Europarlamentą ir kviečia kitus tą daryti.

Visi kartu kurkime gražesnę Lietuvą!

Jonas Puodžius (Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas)

NUMATOMI PAVASARIO RENGINIAI

Balandžio 28 dieną – VšĮ Visuomenės užimtumo centro Atvelykio sveikinimas.

Gegužės 5 dieną – Motinos dienos minėjimas.

Gegužės 10 dieną – Anicetos Skabickienės 100 – asis gimtadienis.

Gegužės 13 dieną – Meilės diena. Deivės Mildos diena.

Gegužės 17 dieną – šunų terapija.

Užimtumo specialistė Ieva Lukošaitytė


pavasaris

Pavasaris

Saulutės spindulėlis

Vėl švelniai veidus glosto,

Pavasaris sugrįžta

Prie žalio žemės uosto.

Atjos pavasarėlis –

Žirgai jau pabalnoti –

Jis žada džiaugsmą žmogui

Ir meilę dovanoti.

Kvepės baltutės ievos,

Vėl sužydės alyvos,

Pavasarėliu džiaugsis

Visi, visi kas gyvas.

Parskris margi paukšteliai,

Ir užkukuos gegulė,

Tik nesidžiaugs širdelė

Kur jau kalnely guli.

Ją guos tik debesėliai

Šlamės balti berželiai,

Jie siųs maldas Aukščiausiam

Ir garbins Visagalį.

Pavasarėli žalias,

Širdžių mums negraudinki

Nuo negandų ir skausmo

Mus saugoki ir ginki.

Janina Markevičienė

Mano beržas

Už lango tarsi sargas,

Žaliaakis stovi beržas.

Tas beržas svyruonėlis

Lyg tai mano brolužėlis.

Berže, mano baltuolėli,

Jau čyrena vyturėliai

Tavo aukso žirginėliais

Žaidžia saulės spindulėliai.

Atėjus prie jo ne kartą,

Apglėbus jo liemenį baltą –

Klausysiu kaip šlama šakelėm,

Tas mano gražuolis berželis.

Keičiasi metų laikai,

O po žiemos speigais –

Klony ar po langais

Sužaliuoja broliai beržai.

Levita Kaveckienė


pavasaris

Užgavėnės Tremtinių namuose

Šį pavasarį Tremtinių namai pasitiko

labai triukšmingai. Kovo 4 – tosios rytmetį

gyventojai ir darbuotojai rinkosi į kiemą švęsti

Užgavėnių. Pasipuošę kaukėmis ir karūnomis,

persirengę čigonais ir laumėmis, visi būriavosi prie

gardžių blynų kepimo vietos. Kepėjos vos spėjo

suktis prie keptuvių, nes norinčių paragauti gardžių

blynų sukosi gausus būrelis. Juk fone čiulbant paukščiams, medžiuose šokuojant voverėms ir

stuksenant geniams, bulviniai blynai kur kas skanesni!

Viliojančiam kepamų blynų kvapui neatsispyrė ir kaimynystėje gyvenantys. Iš

pradžių nedrąsiai stoviniavę prie tvoros, vėliau kieme besilinksminančių persirengėlių

pakviesti, pieštais ūsais ir skrybėlėmis pasipuošę, mažieji kaimynai kartu su tėveliais žengė į

mūsų kiemą, jungėsi prie šokių aplink laužą, plojo, juokėsi ir šventė kartu.

Papildę pilvus gardėsiais, darbuotojai ir „Dainos mylėtojų klubas“ ragino

susirinkusius pajudėti aplink laužą, kuriame bendromis darbuotojų pastangomis suregzta ir

aprėdyta gyventojos Leonės Jasinskienės rūbeliais jau pleškėjo didžiulė Morė.

Skanduojant „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“ šiais metais žiemos varyti neteko, bet buvo be

galo smagu dainomis ir šokiais sveikinti į kiemą ir širdis atėjusį pavasarį.


pavasaris

Šventės kulminacija – drąsiausiųjų šuoliai per

laužą, kuriuos lydėjo plojimai ir šūksniai „Valio“! Ilgai dar

nesinorėjo skirstytis, o pakili nuotaika, šypsenos ir juokas

lydėjo visą dieną.

Laužo likučiai dar ilgai ruseno, o su jais kartu

geso ir praėjusios žiemos vargai, liūdesys ir neišvengiamai

kiekvieną mūsų aplankančios problemos, o užfiksuotose

nuotraukose spindi šypsenos ir blyksi akys, kurios laukia ne

tik atgimstančios gamtos, naujai užgimstančio žiedelio ar

pargrįžusio paukštelio, bet ir tikisi kartu su saule sulaukti dar daug linksmų, sveikų ir

prasmingų dienų.

Labai Ačiū visiems, kurie kūrė šventę, joje dalyvavo ir dalinosi gera nuotaika!


Gyvenimo prisiminimų atspindys

Kaip žinome – tame margame gyvenime būna

visko: džiaugsmo, kančių, netekčių, ašarų...

Atsigręžus atgal į gyvenimo praeitį užplūsta įvairūs

prisiminimai. Rodos, laikau rankoje duonos riekę

kvepiančią ajerais. Ir jaučiu burnoj saldžiausią skonį kaip

anais vaikystės laikais.

Gimiau Suvalkijos lygumose netoli Marijampolės

vidutinio ūkininko sodyboje. Šio regiono žemė išaugino

žymius tautos sūnus, kurie nuveikė didelius darbus

Lietuvos garbei. Tai V.Kudirka – mūsų tautos himno

autorius, didelį indelį mūsų tautai palikęs patriarchas

J. Basanavičius, palaimintas J. Matulaitis, kurio vardu pavadinta bažnyčia Vilniuje.

Lakštingalos vardo nusipelnė poetė Salomėja Nėris, kurios eilės dar vaikystėje mane užbūrė,

subtiliai išmokė pajusti poezijos kalbos grožį. Ir aš panorau būti į ją panaši.


pavasaris

Vaikystėje laukų atoluose ganydama žąseles sukūriau pirmą eilėraštuką. Prisimenu

dalį jo žodžių:

Atėjo pilkas rudenėlis

Geltonų lapų takučiu.

Palaistęs lauko ramunėlę

Šaltu šaltu lietučiu...

Gal viskas man buvę gerai, nes mokytis galimybė buvo. Smagu buvo gyventi gimtuose

namuose – ypač kai žydi sode vaismedžiai, jų žieduose dūzgia bitutės, prie kelio svyra beržų

šakos, o prie kiemo vartų šlama žalia liepa. Darželyje žydi taurios tulpės, virpa konvalijų

lapeliai, laukuose banguoja vešlūs rugių ir vasarojų plotai. Visa tai buvo neilgai.

Sovietinė okupacija viską apvertė aukštyn kojom. Svetimšaliams mūsų šeima tapo

priešu. Tėvelis visą tarpukario laiką buvo renkamas kaimo seniūnu, nes buvo kaimo

šviesuolis, raštingas, sąmoningas patriotas. Jo du sūnūs išėjo kovoti už Lietuvos laisvę, todėl

tuose namuose gyventi buvo nesaugu.

Mūsų šeimos nariams teko išsibėgioti kas sau...

Aš giminių padedama sunkiomis sąlygomis baigiau gimnaziją. Išlaikiau egzaminus į

aukštąją mokyklą studijuoti literatūrą, bet mandatinė komisija nepriėmė kaip „banditų“

šeimos narės. Tai nesutrukdė dirbti kaimo mokykloje su pradinukais, nes labai trūko

mokytojų. Pradėjusi dirbti tą darbą, įstojau į Kauno mokytojų seminarijos neakivaizdinį

skyrių ir įgijau pedagoginio darbo kvalifikaciją. Ištekėjusi už vyro persikėliau gyventi į miestą.

Ten ilgus metus dirbau vaikų darželyje. Darbas buvo sunkus ir atsakingas, tačiau mano

pomėgis šiam darbui visus sunkumus nugalėjo. Man patikdavo ruošti šventinius renginius.

Malonu buvo matyti vaikų džiugesį ir pastangas pasirodyti savo tėveliams. Didelį įspūdį

visiems paliko viename šventės renginyje pavaizduota pasaka „Mieganti gražuolė“. Aš šį

siužetą gerai prisiminiau, nes aš būdama mokine

vaidinau „karalaitę“.

Dabar, kai likimo ranka mane atvedė į šiuos

Tremtinių namus, dalyvaudama šventiniuose

renginiuose, prisiminiau šį savo darbo „trupinėlį“.

Taigi, pasitarę su draugėmis, užimtumo specialiste

Ieva ir socialine darbuotoja Viktorija, kiek

paįvairinę, inscenizavome šią pasaką savo namų

gyventojams.

Levita Kaveckienė


pavasaris

Tarptautinė teatro diena Tremtinių namuose

Be galo džiugu prisiminti dieną, kai ne tik visas pasaulis minėjo tarptautinę

teatro dieną, bet ir Tremtinių namai su trenksmu šią dieną atšventė.

O prasidėjo viskas dar prieš šv. Kalėdas,

kai mūsų namų gyventoja Levita Kaveckienė

pasibeldė į bibliotekos duris ir atsinešė popieriaus

lapą su tekstu ir prisiminimus, kuriuos

papasakojusi pasiūlė sukurti pasirodymą. Labai

smagu, kad šia idėja patikėjo ne tik gyventojai,

bet ir darbuotojai. Idėja iš karto privertė smarkiau

plakti širdį, ir kūrybinis procesas prasidėjo.

Kartą, jau pradėjus repetuoti muzikinę dalį, gyventoja

Janina Markevičienė į repeticiją atėjo su pasiūlymu

praplėsti kūrinį ir pateikė savo kūrybos papildymus,

kurie akimirksniu prigijo ir suteikė pagrindinei

dainuojamajai istorijai daugiau aiškumo. Pagiriamieji

žodžiai taip pat skirti ir socialinei darbuotojai Viktorijai,

kuri šalia savo darbo ir gyvenimo už jo ribų, vis suko

galvą, kaip geriau įkūnyti pagrindinį karalaitės

vaidmenį, ir manau, kad jos atliktos dainos labiausiai atspindėjo mūsų norimą sukurti

nuotaiką. Nuoširdus ačiū kineziterapeutui Viktorui už tai, kad ne tik stengėsi suderinti

sudėtingą savo darbą su vis kintančiu repeticijų grafiku, bet ir už atsakingą požiūrį bei

palaikymą viso proceso metu. Kai premjera jau lipo ant kulnų, o mums trūko vieno

jungiančio personažo, prie mūsų kolektyvo prisijungė socialinė darbuotoja Violeta. Dėkoju

jai už tai, kad labai greitai sugebėjo prisijungti prie jau įsibėgėjusio proceso ir įdėjo labai

daug pastangų, kad jos kuriamas nykštuko personažas būtų gyvas, jautrus ir linksmas. Turiu

pasidžiaugti ir mūsų namuose praktiką atliekančiomis Julija ir Anželika, kurios sutiko mums


pavasaris

pagelbėti, atliko joms keliamas užduotis ir nuoširdžiu darbu parodė, kad jauni žmonės gali

atlikti keletą darbų vienu metu.

Žemiausiai lenkiuosi žmonėms, kurie, nepaisant už lango siaučiančių pūgų, savo

planų, pašlijusios sveikatos, besikeičiančiant repeticijų laikui ar kolektyvo sudėčiai, visada

buvo pareigingi, nuoseklūs, lankstūs jaunimo siūlomoms idėjoms, kantrūs ir pozityvūs. Ačiū

Laimutei Rečiūgienei, Julitai Matulaitytei, Jadvygai Jakeliūnienei, Algimantui Bielskiui,

Janinai Markevičienei ir Levitai Kaveckienei.

Dėkui norisi tarti Tremtinių namų vadovybei ir ypatingai direktorei Jolantai

Bielskienei, kuri užsimerkdavo, kai darbuotojai ne visada atliko tiesiogines savo pareigas,

taip pat už tai, kad nuo pirmos sekundės skatino, palaikė ir džiaugėsi kartu.

Kelyje į premjerą mūsų komanda patyrė gausybę išgyvenimų: nuo pasitikėjimo

savimi iki nusivylimo, nuo didelio džiaugsmo, kuomet jauti, kaip po dalelę klijuojasi scenos,

iki akimirkų, kuomet galvoji, jog nepavyks. Repeticijas lydėdavo ne tik juokas, kai reikėjo

sugalvoti, kaip išspręsti vieną ar kitą sceną, bet ir susitelkimas, kai jautėm, kad trūksta labai

nedaug iki gero skambėjimo.

Žmogus vienas kitam yra

didžiausia dovana, todėl labai noriu

pasidžiaugti už kartu praleistas valandas,

kuomet, nepaisant geros ar blogos

nuotaikos, simpatijų ar antipatijų, pakilusio

ar nukritusio spaudimo, mes sugebėjome

nesusipykti, neįsižeisti ir neįžeisti. Kai

premjeros rytą po generalinės repeticijos

mes stovėjome rate susikibę už rankų, aš skaičiau artistams laišką, labai nuoširdžiai tikėjau,

kad visai nesvarbu, kaip prasidės ar pasibaigs pasirodymas, svarbiausia yra tai, kad mes

kartu iki jo atėjom.


pavasaris

Rūpestis vieni kitais grimerinėje ir nuo jaudulio drėkstantys rankų delnai rodė,

kad mūsų komanda yra pasiruošusi pasirodymui. Ir premjera įvyko! Žinoma, visada galima

taisyti, tobulinti ir siekti daugiau, bet reikia nepamiršti, kad mūsų trupė tokiam darbui

susibūrė pirmą kartą, kad mes ne profesionalūs aktoriai, režisieriai, apšvietėjai ar kostiumų

dailininkai. Drąsiai sakau, kad mums pavyko ir dar kartą visiems buvusiems šalia,

palaikusiems ir tikėjusiems tariu be galo nuoširdų ačiū už naują, bet labai įdomią ir ypatingą

patirtį, įvairiausių išgyventų jausmų puokštę ir tą pasididžiavimą, kurį jaučiau.


Išvyka į Zarasus

Nuaidėjus dainoms, skirtoms

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo

dienai, Tremtinių namų gyventojų ir

darbuotojų kolektyvas išsiruošė kelionėn

į Zarasų socialinės globos namus,

kuriuose vyko kasmetinis koncertas –

konkursas „Grokim ir dainuokim“.

Nors šis koncertas vyksta jau

devyneri metai iš eilės, mūsų namų

kolektyvas pasirodė pirmą kartą ir drąsiai galima sakyti, kad pirmas blynas ne tik, kad

neprisvilo, bet buvo puikiai iškeptas. Šioje Zarasuose vykusioje dainų šventėje dalyvavo

devyni kolektyvai iš Aknystos, Jasiuliškių, Kupiškio, Skemų, Strūnos, Utenos, Visagino ir

Zarasų. Iš viso į koncertą sugužėjo šimtas dvidešimt liaudies muzikos mėgėjų.

Ankstų rytą saulei vis aukščiau kylant dangum, mūsų namų ansamblis

autobusiuke vis kartojo koncertui paruoštas dainas. Lekiant keliu, o už lango keičiantis

lietuviškam laukų peizažui, mes vis bandėme nustumti jaudulį dainuodami ir juokaudami.

Veidų neapleido šypsenos ir nuvykus į Zarasus, nes pavasaris tą dieną nepagailėjo gero oro.


pavasaris

Pasiruošimas pasirodymui vyko labai sklandžiai: atlikėjai susikaupę, instrumentai suderinti,

kostiumai paruošti, nuotaika puiki. Šventė prasidėjo vieningu ir skambiu Lietuvos himnu,

tada sveikinimo žodį tarė Zarasų socialinės globos namų direktorius Juozas Stankevičius,

Seimo nario Algimanto Dumbravos padėjėja Regina Račkauskienė, o linksmybes pradėjo

Zarasų socialinės globos namų darbuotojų sušokta kepurinė. Burtų keliu paaiškėjo, kad

konkurse Tremtinių namų kolektyvas pasirodys antrasis, todėl ilgai jaudintis neteko. Pagal

renginio sąlygas kiekvienas kolektyvas turėjo atlikti tris kūrinius: polką, valsą ir sudainuoti

lietuvių kompozitoriaus dainą. Pasirodymus vertino Gintaro Andrijausko pirmininkaujama

vertinimo komisija. Ir pagaliau Tremtinių namai stojo drąsiai ir garsiai! Mes atlikom valso

ritmu skambančią Kazio Bradūno „Keliaujam su daina“, iš lietuvių liaudies skrynios polką

„Per klausučių ulytėlę“ ir Laukų Gėlės „Paimkim Lietuvą visi ant rankų“.

Pasirodymas praėjo puikiai! Atlikėjai stovėjo scenoje kaip vienas kumštis, kaip

labai gerai suderinto instrumento stygos, kaip profesionalai, kurie ne tik žino žodžius, bet ir

jaučia kiekvieno jų reikšmę. Skambant paskutinei mūsų kolektyvo dainai „Paimkim Lietuvą

visi ant rankų“, nuo scenos spinduliuojama muzika skleidė ramybę, tikrumą, pakilumą ir

netgi šiurpais per kūną bėgantį jaudulį. Mūsų ansamblį susirinkusieji pasitiko labai

audringais aplodismentais, o atlikus koncertinę programą, nespėjome priiminėti sveikinimų

ir pagiriamųjų žodžių.

Po visų globos namų pasirodymų, kuomet komisija tarėsi, kurie kolektyvai

labiausiai atitinka rengėjų sugalvotas nominacijas, scenoje – geros nuotaikos užtaisas –

Gintaro Andrijausko vadovaujamos kapelos „Čir vir vyrai“ pasirodymas.

Tremtinių namų kolektyvas gavo tautiškiausio ansamblio titulą, didžiulį šakotį ir

daugybę padėkų. Bet, man rodos, jog svarbiausia tą dieną buvo mūsų kartu išgyventos

akimirkos. Mes buvome tokie vieningi, stiprūs ir labai gražūs!



pavasaris

PAVASARIO SUKAKTUVININKAI

Sveikiname pavasarį gimusius ir linkime jiems geros sveikatos, laimės, džiaugsmo,

stiprybės, geros nuotaikos bei šviesių vilčių. Tremtinių namų gyventojai ir darbuotojai

2014 metų gegužės 10 dieną 100 – tąjį jubiliejų švenčia ilgametė

Tremtinių namų gyventoja Aniceta Skabickienė. Garbingojo

100 – tojo jubiliejaus proga Anicetą sveikina globos namų

„Tremtinių namai „ darbuotojai ir gyventojai.

Šimtametis ąžuolas prilygsta jėgai,

Kurią nešate savy per amžių.

Jums dainuoja šimtasparniai laiko vėjai.

Sidabrinės rasos veda braidžiot…

Po laukinį vėją, po žvaigždynus,

Po baltųjų gulbių saulėtas dausas,

Po kristalo druską, rausvą vyną

Ir lietuviškos garbės giesmes.

Šimtamyliais batais ėjo Jūs likimas

Ir gyvybės žvaigždę nešė dangūs—

Jūs po Dievo delnu esat gimus

Ir visiems mums Jūsų metai brangūs.

Kovas Teresė Pleikienė

Janina Markevičienė Marija Telksnienė Danutė Zukienė

Jubiliatai Stasė Bagušauskaitė

Bronė Guobienė Balandis

Levita Kaveckienė Genovaitė Valašinienė

Elena Pėkytė Danutė Birutė Kasperavičienė

Algirdas Vorlingas

Gegužė Janina Antonavičiūtė Zinaida Vakulenko Živilė Antanaitienė Pranas Bratkauskas

Anelė Valterienė Elena Jurgutienė

Danutė Ona Šandrikytė Veronika Bugailiškienė

Mykolas Stasys Kaminskas Jubiliatai

Elza Savičiūnaitė


pavasaris

Apie Anicetą

Gimiau 1914 m. gegužės 10 d. Panevėžio apskrityje, Ramygalos valsčiuje,

Aukštadvario kaime ūkininkų šeimoje. Baigusi Ramygalos pradinę mokyklą ir Ramygalos

progimnazijos 4 klases, 1929 m. įstojau į Švenčiausios Širdies Kongresijos Mergaičių

Mokytojų Seminariją Kaune, kurią baigiau 1933 m. 1934 m. rugsėjo 1 d. buvau paskirta

dirbti mokytoja į Biržų apskrities, Klausučių pradinę mokyklą. Nuo 1936 m. rugsėjo 1 d.

dirbau Marijampolės apskrities, Sasnavos pradinėje mokykloje. Nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. iki

1942 m. vasario 15 d. dirbau Marijampolės Petro Armino pradinėje mokykloje 5 – 6 skyrių

mokytoja.

Atostogaudama su mažu sūneliu Pakruojo apylinkėje, Noreikonių kaime

pragyvenau baisų 1941 m. birželio 14 d. trėmimą ir birželio 22 d. karo pradžią. Vokiečių

okupacijos metais nedirbau. Gyvenome Panevėžyje.

1945 m. sausio 12 d. suėmė mano vyrą atsargos karininką Petrą Skabicką,

dirbantį Pakruojo malūne buhalteriu, ir išvežė į Šiaulių kalėjimą. 1945 m. kovo 13 d. Karinis

Tribunolas nuteisė 10 m. sunkaus režimo lageryje ir 5 m. tremties. Kadangi mano du broliai

partizanavo, tėviškė buvo išdraskyta, mama su vyriausiu broliu ištremti, man su 7 mėnesių

dukrele ir 5 metukų sūnumi teko slapstytis ir gyventi pas gimines įvairiose vietose. Per tą

laikotarpį 1946 m. pateko į saugumo rankas brolis partizanas Kazys. Jį nuteisė 10 m.

sunkaus režimo lageryje ir 10 m. tremties. Kalėjo Archangelsko ir Karagandos lageriuose.

1950 m. liepos 26 d. žuvo jaunėlis brolis partizanas Stasys. Jo atminimas įamžintas

Ramygaloje paminklinėje granito plokštėje. 1951 m. spalio 2 d. į Tomsko sritį ištrėmė seserį

Stapunę Katinienę su vyru ir seserį Antaniną Praniauskienę su vyru ir 7 vaikais. Abi šeimos

buvo partizanų rėmėjos.

Gyvenau tik sielvartu ir baime. Mokytoja dirbti negalėjau, nes su vyru, politiniu

kaliniu, nebuvau išsiskyrusi. 1950 m. sausio 2 d. pavyko įsidarbinti Pakruojo ambulatorijoje,

o vėliau ir Pakruojo ligoninėje medicinos statistike. Priėmė į darbą gydytojas Svilas, pats ką

tik grįžęs iš Solikamsko lagerių. Pakruojo ligoninėje dirbau 42 metus. Visi vyr. gydytojai buvo

labai dori žmonės. 1990 m. paaiškėjo, kad medicinos personalo tarpe buvo daug pabėgusių

nuo trėmimų ir saugumo persekiojamų žmonių.

Mano vyras kalėjo Komijoje Uchtos ir Karlage Balchašo lageriuose. Tremtyje

buvo Kokčetavo srityje. Grįžo į Lietuvą 1956 m. kovo mėn. Visus metus niekas nepriėmė į

darbą, saugumas persekiojo, norėjo užverbuoti. 1990 m. gegužės 12 d. pagal Lietuvos

Respublikos įstatymą reabilituotas. 1941 m. birželio 23 – 28 dienomis mano vyras su

Pakruojo šauliais ginkluoti „lydėjo“ bėgančius rusus.

2003 m. vasario 2 d. pagal Lietuvos gyventojų Genocido ir Rezistencijos Tyrimo

Centro Pasipriešinimo Dalyvių/ Rezistentų Teisių Komisijos nutarimą jam po mirties suteiktas

Kario Savanorio statusas. Pažymėjimas Nr. 5284.

Vyrą palaidojau 1976 m., sūnų Algimantą 1966 m., dukrą Gražiną 1995 m.


pavasaris

DĖKOJAME NUOLATINIAMS MŪSŲ RĖMĖJAMS!

TALKA Kanados Lietuvių kredito Kooperatyvui, už finansinę paramą.

PALETTI Lietuvos ir Suomijos UAB, už atvirukus;

NEW NORDIC UAB, už vitaminus;

Vilniaus paslaugų ir verslo darbuotojų profesinio rengimo centrui, už paslaugas

teikiamas mūsų gyventojams;

Vilniaus Balio Dvariono 10 – metei muzikos mokyklai, už koncertus;

Tarptautinei Meridiano mokyklai, už koncertus;

Yamaha muziko mokyklai, už koncertus;

Vytės Nemunėlio pradinei mokyklai, už koncertus;

Vaikų socialinės globos namams „GILĖ“, už vaikučių pasirodymus.

Vilniaus muzikos mėgėjų simfoniniam orkestrui, už koncertus.

Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijai, už moksleivių pasirodymus.

Darbuotojams, jų bei gyventojų artimiesiems, remiantiems 2% GPM.

Mielieji Gyventojai!

Labai prašome NEIŠSINEŠTI naujausių laikraščių iš bibliotekos!

Jei jau negalite skaityti bibliotekoje ir peržvelgėte spaudą namuose, būtų labai malonu, jog grąžintumėte laikraščius, kai tik perskaitėte. Naujienas nori sužinoti visi.

Dėkojame už bendradarbiavimą.

SPEIALIŲJŲ SOCIALINĖS GLOBOS NAMŲ „TREMTINIŲ NAMAI“ … TIS/LAIKRASTIS... · sveikata – brangiausias mūsų turtas? – ieškojo atsakymo „GNLD kompanijos atstovai.

Documents