SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖlsdi.lt/straipsniai/29(2).pdftyrimo objektas, metodai ir sąlygos. ‘Lodel’ veislės obelų poskiepių bandy-mas įrengtas 1999 m. Lietuvos sodininkystės

Lietuvos AGRARiNiŲ iR MiŠKŲ MoKsLŲ CeNtRo FiLiALosodiNiNKystĖs iR dARŽiNiNKystĖs iNstituto iR

Lietuvos ŽeMĖs ŪKio uNiveRsiteto MoKsLo dARbAisCieNtiFiC woRKs oF the depARtMeNt oF AGRiCuLtuRe ANd

FoRestRy ReseARCh CeNteR LithuANiAN iNstitute oF hoRtiCuLtuRe ANd LithuANiAN uNiveRsity oF AGRiCuLtuRe

SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ

29(2)

Eina nuo 1983 m.published since 1983

Babtai 2010

udK 634/635 (06)

redaktorių kolegijaEditorial Boarddoc. dr. Česlovas bobiNAs – pirmininkas (LAMMC sdi, biomedicinos mokslai, agronomija),prof. habil. dr. pavelas duChovsKis (LAMMC sdi, biomedicinos mokslai, agronomija), dr. edite KAuFMANe (Latvija, Latvijos valstybinis sodininkystės institutas, biomedicinos mokslai, biologija),dr. Aleksandras KMitAs (LŽŪu, biomedicinos mokslai, agronomija), dr. pranas viŠKeLis (LAMMC sdi, biomedicinos mokslai, agronomija),prof. habil. dr. vidmantas stANys (LAMMC sdi, biomedicinos mokslai, agronomija),prof. habil. dr. Andrzej sAdowsKi (varšuvos ŽŪA, biomedicinos mokslai, agronomija),dr. Audrius sAsNAusKAs (LAMMC sdi, biomedicinos mokslai, agronomija),prof. habil. dr. Algirdas sLiesARAviČius (LŽŪu, biomedicinos mokslai, agronomija).

redakcinė mokslinė tarybaEditorial Scientific Councildoc. dr. Česlovas bobiNAs – pirmininkas (Lietuva), prof. habil. dr. pavelas duChovsKis (Lietuva), dr. Kalju KAsK (estija), dr. edite KAuFMANe (Latvija), prof. habil. dr. Zdzisław KAweCKi (Lenkija), prof. habil.dr. Albinas LuGAusKAs (Lietuva), habil. dr. Maria LeJA (Lenkija), prof. habil. dr. Lech MiChALCZuK (Lenkija), prof. habil. dr. Andrzej sAdowsKi (Lenkija), dr. Audrius sAsNAusKAs (Lietuva), prof. dr. Ala siLAJevA (ukraina), prof. habil. dr. Algirdas sLiesARAviČius (Lietuva), prof. habil. dr. vidmantas stANys (Lietuva), prof. dr. viktor tRAJKovsKi (Švedija).

redakcijos adresas:Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas sodininkystės ir daržininkystės institutasLt-54333 babtai, Kauno r. tel. (8 37) 55 52 10Faksas (8 37) 55 51 76 el. paštas [email protected]

address of the Editorial office: institute of horticulture Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry Lt-54333 babtai, Kaunas district, Lithuania phone +370 37 55 52 10 telefax +370 37 55 51 76 e-mail [email protected]

Leidinio adresas internete www.lsdi.ltLeidinys cituojamas CAb Abstracts, ebsCo publishing, viNiti duomenų bazėse

issN 0236-4212 © Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas sodininkystės ir daržininkystės institutas, 2010 © Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2010

3

Lietuvos AGRARiNiŲ iR MiŠKŲ MoKsLŲ CeNtRo FiLiALo sodiNiNKystĖs iR dARŽiNiNKystĖs iNstituto iR Lietuvos ŽeMĖs ŪKio uNiveRsiteto MoKsLo dARbAi. sodiNiNKystĖ iR dARŽiNiNKystĖ. 2010. 29(2).

‘Lodel’ veislės obelų su vegetatyviniais poskiepiais tyrimas

nobertas UselisLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r., el. paštas [email protected]

‘Lodel’ veislės obelų poskiepių bandymas įrengtas 1999 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. tyrimai atlikti jauname sode 2002–2006 m. tirti vaismedžiai su pusiau žemaūgiu M.26 poskiepiu, pasodinti 4 × 2 m (1 250 vaism. ha-1), ir vaismedžiai su že-maūgiais p 60 ir p 2 poskiepiais, pasodinti 4 × 1,5 m (1 667 vaism. ha-1) atstumais. Nustatyta, kad pagal kamieno skerspjūvio plotą iš esmės augiausi yra ‘Lodel’ veislės vaismedžiai su pusiau žemaūgiu M.26 poskiepiu. vaismedžiai su žemaūgiais p 60 ir p 2 poskiepiais buvo panašaus augumo. produktyviausi ‘Lodel’ veislės vaismedžiai yra su p 60 poskiepiu. sode pasodintus vaismedžius su žemaūgiais p 60 ir p 2 poskiepiais auginant 33 procentais tankiau, jų derlingumas iš ploto vieneto iš esmės nesiskiria nuo vaismedžių su pusiau žemaūgiu M.26 poskiepiu derlingumo. iš esmės didžiausius ‘Lodel’ veislės vaisius išaugina vaismedžiai su pusiau žemaūgiu M.26 poskiepiu, o žemaūgiai vaismedžiai su p 60 ir p 2 poskiepiais išaugina iš esmės vienodos masės vaisius.

reikšminiai žodžiai: augumas, derlius, ‘Lodel’, M.26, p 60, p 2, produktyvumas, vi-dutinė vaisiaus masė.

Įvadas. veisiant verslinius sodus, labai svarbu parinkti tinkamus obelų veislių ir poskiepių derinius, kad sodai anksti pradėtų derėti, duotų optimalų geros kokybės vaisių derlių. verslinėje sodininkystėje viena patikimiausių ir plačiausiai taikomų priemonių vaismedžių derėjimui paankstinti ir derlingumui iš ploto vieneto padidin-ti yra žemaūgiai poskiepiai. Jų tyrimai sode atlikti įvairiose agroklimatinėse zonose (barritt ir kt., 2004; bite, Lepsis, 2004; Czynczyk ir kt. 2004). Gausūs poskiepių ty-rimai ir medelyne, ir sode atlikti ir Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute (Kviklys ir kt., 1999; Kviklys, 2006). tačiau būtina surasti optimalius svarbiausių veislių obelų poskiepio ir veislės derinius ir nustatyti atitinkamas sodinimo sche-mas, atsižvelgiant į šalies agroklimatines ir ekonomines sąlygas (Maas, wertheim, 2004). Žieminės ‘Lodel’ veislės obelys su įvairiais poskiepiais Lietuvoje dar nebuvo tirtos.

4

darbo tikslas – ištirti ir įvertinti poskiepių įtaką ‘Lodel’ veislės obelų augumui, derliui, produktyvumui ir vaisių kokybei.

tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. ‘Lodel’ veislės obelų poskiepių bandy-mas įrengtas 1999 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. tyrimai atlikti 2002–2006 m.

b a n d y m o s c h e m a: 1. vaismedžiai su M.26 poskiepiu, sodinimo schema – 4 × 2 m (1 250 vaism. ha-1); 2. vaismedžiai su p 60 poskiepiu, sodinimo schema – 4 × 1,5 m (1 667 vaism. ha-1); 3. vaismedžiai su p 2 poskiepiu, sodinimo schema – 4 × 1,5 m (1 667 vaism. ha-1). tyrimai kartoti 4 kartus, kiekviename laukelyje augo po 5 vaismedžius, iš kurių 3 – apskaitiniai. Įvertinta: vaismedžių augumas – 0,25 m aukštyje išmatuotas kamieno skersmuo (cm2), derlingumas (kg vaism.-1 ir t ha-1), vaismedžių produktyvumas (kg cm-2 Ksp (kamieno skerspjūvio ploto), vidutinė vaisiaus masė (g). tyrimų duomenys įver-tinti dispersinės analizės būdu.

Meteorologinių sąlygų tyrimų metais pokyčiai didesnės įtakos tiriamiems objektams neturėjo, išskyrus 2004 m., kai gegužės mėnesį didelė šalna nušaldė di-džiąją dalį obelų žiedų. dėl šios priežasties 2004 m. bandymų duomenys neaptarti. bandymų sodas prižiūrėtas pagal intensyvių verslinių sodų priežiūros technologijas (intensyvios..., 2005).

rezultatai. bandomieji vaismedžiai, nesvarbu koks poskiepis, buvo formuoti laibosios verpstės formos vainikais, todėl vaismedžių augumui nustatyti pasirinktas kamieno skerspjūvio plotas. tyrimai parodė, kad iš esmės storiausi ‘Lodel’ veislės vaismedžių kamienai pilno derėjimo metu yra su pusiau žemaūgiu M.26 poskiepiu (1 lentelė). vaismedžiai su žemaūgiais p 60 ir p 2 poskiepiais pagal kamieno skers-pjūvio plotą augo panašiai, bet iš esmės silpniau negu su M.26 poskiepiu. Kadangi vaismedžiai su žemaūgiais p 60 ir p 2 poskiepiais auga silpniau negu su pusiau že-maūgiu M.26 poskiepiu, todėl eilėje jie buvo pasodinti 0,5 m tankiau.

1 lentelė. poskiepių įtaka ‘Lodel’ veislės obelų augumui ir produktyvumuitable 1. influence of rootstocks on ‘Lodel’ apple tree growth vigour and productivity

babtai, 2002–2006 m.

poskiepis, sodinimo schema

Rootstock, planting scheme

Kamieno skerspjūvio plotas

trunk cross section area, cm2 (2006 m.)

derlius, kg vaism.-1 yield, kg fruit tree-1

(2002–2006 m.)

produktyvumasproductivity, kg cm-2

(2002–2006 m.)

M.26, 4 × 2 m 53,7 31,6 2,35p 60, 4 × 1,5 m 24,6 23,2 3,79p 2, 4 × 1,5 m 29,1 22,3 3,06

R 05 / LSD05 6,78 7,51 0,689

vidutiniais ketverių metų derliaus duomenimis, patys augiausi vaismedžiai su M.26 poskiepiu buvo iš esmės ir patys derlingiausi, palyginti su tirtais vaismedžiais, augintais su žemaūgiais poskiepiais (1 lentelė). vaismedžiai su žemaūgiais p 60 ir p 2 poskiepiais derėjo iš esmės vienodai.

5

vaismedžiai su M.26 poskiepiu pilno derėjimo pradžioje (ketvirtaisiais-aštun-taisiais augimo sode metais) trejus metus iš ketverių derėjo iš esmės gausiau negu vaismedžiai su žemaūgiais p 60 ir p 2 poskiepiais (2 lentelė).

2 lentelė. poskiepių įtaka ‘Lodel’ veislės obelų derliui, kg vaism.-1table 2. influence of rootstocks on ‘Lodel’ apple tree yield (kg fruit tree-1)

babtai, 2002–2006 m.

poskiepis, sodinimo schemaRootstock, planting scheme 2002 m. 2003 m. 2005 m. 2006 m.

vidutiniškaiAverage

M.26, 4 × 2 m 21,6 14,8 41,5 48,5 31,6p 60, 4 × 1,5 m 11,8 15,3 29,6 36,1 23,2p 2, 4 × 1,5 m 5,6 20,6 29,7 33,2 22,3

R05 / LSD05 6,17 11,34 5,90 8,12 7,51

Kompleksinis vaismedžio produktyvumo rodiklis, apimantis vaismedžių augumą ir derlingumą, parodė, kad patys produktyviausi vaismedžiai yra su žemaūgiu p 60 pos-kiepiu (1 lentelė). patys augiausi (nors ir derlingiausi) vaismedžiai su pusiau žemaūgiu M.26 poskiepiu buvo iš esmės mažiausiai produktyvūs. vaismedžiai su žemaūgiu p 2 poskiepiu buvo panašaus derlingumo ir augumo, kaip ir su žemaūgiu p 60 poskiepiu, bet jų produktyvumas buvo iš esmės mažesnis nei vaismedžių su žemaūgiu p 60 poskiepiu. panašias ‘Auksio’ veislės vaismedžių produktyvumo tendencijas nustatė ir kiti tyrėjai (Kviklys ir kt., 2006)

verslinėje sodininkystėje vienas svarbiausių rodiklių yra vaisių derlius iš ploto vieneto. vaismedžių derlius priklausė nuo poskiepio ir pirmaisiais pilno derėjimo metais derlius iš ploto vieneto buvo didžiausias, kai ‘Lodel’ veislės vaismedžiai auginti su M.26 poskiepiu, o ateinančiais metais derlius buvo didžiausias, kai vaismedžiai auginti su p 2 poskiepiu (3 lentelė). Ketvirtaisiais ir penktaisiais pilno derėjimo metais vaisių derlius iš ploto vieneto, nesvarbu koks poskiepis, buvo iš esmės vienodas (3 lentelė).

3 lentelė. poskiepių įtaka ‘Lodel’ veislės obelų derliui, t ha-1table 3. influence of rootstocks on ‘Lodel’ apple tree yield (t ha-1)

babtai, 2002–2006 m.

poskiepis, sodinimo schemaRootstock, planting scheme 2002 m. 2003 m. 2005 m. 2006 m.

M.26, 4 × 2 m 27,0 18,5 51,9 60,6p 60, 4 × 1,5 m 19,7 25,5 49,3 60,2p 2, 4 × 1,5 m 9,3 34,3 49,5 55,3

R05 / LSD05 8,99 16,58 8,01 9,15

6

sutankinus žemaūgius vaismedžius eilėje, iš esmės nesiskyrė ir vidutiniai ketve-rių metų ‘Lodel’ veislės obelų derliai (4 lentelė). taip atsitiko dėl to, kad silpnesnio augumo, bet labai produktyvūs žemaūgiai vaismedžiai eilėje buvo pasodinti 0,5 m tankiau. taip sodinant vaismedžių tankumas ploto vienete padidėjo 33 procentais. pastebėta, kad formuojant vaismedžius su žemaūgiais poskiepiais reikia mažiau darbo negu formuojant su augesniais pusiau žemaūgiais poskiepiais. tai ypač svarbu ‘Lodel’ veislės obelims, nes jos stipraus augumo, gausiai šakojasi, turi tankius vainikus.

4 lentelė. poskiepių įtaka ‘Lodel’ veislės obelų derliui iš ploto vieneto ir viduti-nei vaisiaus masei table 4. influence of rootstocks on ‘Lodel’ apple tree yield per area unit and average fruit mass

babtai, 2002–2006 m.

poskiepis, sodinimo schemaRootstock, planting scheme

derliusyield, t ha-1

vaisiaus masėFruit mass, g

M.26, 4 × 2 m 39,5 123p 60, 4 × 1,5 m 38,7 103p 2, 4 × 1,5 m 37,2 101

R05 / LSD05 6,91 18,5

vidutinė vaisiaus masė per ketverius metus parodė, kad iš esmės didžiausius vaisius išaugina augiausi vaismedžiai su M.26 poskiepiu (2 lentelė). vaismedžiai su žemaūgiais p 60 ir p 2 poskiepiais išaugino mažesnius, bet iš esmės vienodos masės vaisius.

aptarimas. Lietuvoje įvairaus augumo obelų poskiepių tyrimai atliekami nuo seno. daugiausia įvairių poskiepių tyrimų tiek medelyne, tiek sode buvo atliekama vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje, vėliau reorganizuotoje į Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutą (Kviklys, Lanauskas, 2008). be kitų poskiepių tyrimo sode rezultatų, poskiepių tyrėjai nustatė, kad ‘Jonagold‘ ir ‘Melrose’ veislių obelys su M.26, p 60 ir p 2 poskiepiais augumu, derlingumu ir vidutine vaisiaus mase iš esmės nesiskyrė, tačiau auginant ‘Auksio’ veislės obelis su p 2 poskiepiu ir vidutinė vaisiaus masė, ir derlius buvo iš esmės mažesni nei vais-medžių su M.26 poskiepiu (Kviklys, petronis, 2000; Kviklys ir kt., 2000; Kviklie-nė, Kviklys, 2006). 2002–2006 m. atlikti tyrimai parodė, kad ‘Lodel’ veislės obelų reakcija į tuos pačius poskiepius buvo panaši kaip ir ‘Auksio’ veislės. Kitų tyrėjų nustatyta, kad ‘elise’ veislės vaismedžiai su M.26 poskiepiu išaugo iš esmės didesni, bet jų derlius ir vidutinė vaisiaus masė iš esmės nesiskyrė nuo su M.26 ir p 60 ar p 2 poskiepiais augintų vaismedžių derliaus ir vaisiaus masės (slowinski, 2004).

paaiškėjo, kad auginant ‘Lodel’ veislės vaismedžius versliniuose soduose reikia nuspręsti: ar juos auginti tankiai su labai produktyviu žemaūgiu p 60 poskiepiu ir, norint pagerinti vaisių kokybę, retinti užuomazgas, ar augesnius vaismedžius su pusiau žema-ūgiu M.26 poskiepiu sodinti rečiau ir retinti stipriai augančias šakas tankiame vainike.

7

išvados. 1. pagal kamieno skerspjūvio plotą iš esmės augiausi yra ‘Lodel’ veis-lės vaismedžiai su pusiau žemaūgiu M.26 poskiepiu, o vaismedžiai su žemaūgiais p 60 ir p 2 poskiepiais yra panašaus augumo.

2. vaismedžiai su M.26 poskiepiu yra patys derlingiausi, o vaismedžiai su žema-ūgiais p 60 ir p 2 poskiepiais dera iš esmės mažiau, bet vienodai.

3. produktyviausi ‘Lodel’ veislės vaismedžiai yra su p 60 poskiepiu. vaismedžiai su pusiau žemaūgiu M.26 poskiepiu yra iš esmės mažiausiai produktyvūs.

4. Auginant 33 procentais tankiau sode pasodintus vaismedžius su žemaūgiais p 60 ir p 2 poskiepiais, jų derlingumas iš ploto vieneto iš esmės nesiskiria nuo vaismedžių su pusiau žemaūgiu M.26 poskiepiu derlingumo.

5. didžiausius vaisius pagal vidutinę vaisiaus masę išaugina augiausi ‘Lodel’ veislės vaismedžiai su pusiau žemaūgiu M.26 poskiepiu, o vaismedžiai su žemaūgiais p 60 ir p 2 poskiepiais išaugina iš esmės mažesnius, bet vienodos masės vaisius.

Gauta 2010 06 29 Parengta spausdinti 2010 06 30

Literatūra

1. barritt b. h., Konishi b. s., dilley M. A. 2004. the influence of 12 M.9 clo-nes and 12 other dwarfing rootstocks on ‘Fuji’ apple tree growth, productivity and susceptibility to southwest trunk injury in washington. Acta horticulturae, 658(1): 103–109.

2. bite A., Lepsis J. 2004. the results of extended duration testing of apple ro-otstocks in Latvia. Acta horticulturae, 658(1): 115–118.

3. Czynczyk A., bielicki p., bartosiewicz b. 2004. influence of subclones of M.9 and p 22 and new polish-bred rootstocks on growth and yields of ‘Jonagold’ and ‘Ligol’ apple trees. Acta horticulturae, 658(1): 129–133.

4. intensyvios obelų ir kriaušių auginimo technologijos. 2005. N. uselis (sudaryt.). Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, babtai, Kauno r.

5. Kviklienė N., Kviklys d. 2006. Rootstock effect on maturity and quality of ‘Auksis’ apples. sodininkystė ir daržininkystė, 25(3): 258–263.

6. Kviklys d. 2006. Apple and pear rootstock research in Lithuania. sodininkystė ir daržininkystė, 25(3): 3–12.

7. Kviklys d., Kviklienė N., bite A., Lepsis J., Lukut t., haak e. 2006. baltic fruit rootstock studies: evaluation of 12 rootstocks for apple cultivar ‘Auksis’. sodininkystė ir daržininkystė, 25(3): 334–341.

8. Kviklys d., Lanauskas J. 2008. sodo augalų poskiepiai Lietuvoje. sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 109–118.

9. Kviklys d., petronis p., Kviklienė N. 2000. Žemaūgių poskiepių įtaka obelų derliui. sodininkystė ir daržininkystė, 19(1): 23–32.

10. Kviklys d., petronis p. 2000. Žemaūgių obelų poskiepių įtaka vaismedžių augu-mui jauname amžiuje. sodininkystė ir daržininkystė, 19(1): 15–22.

8

11. Kviklys d., uselis N., Kviklienė N. 1999. Rootstock effect on ‘Jonagold’ ap-ple tree growth, yield and fruit quality. Apple rootstocks for intensive orchards, 67–69.

12. Maas F. M., wertheim s. J. 2004. A multi-site rootstock trial with the apple cultivars ‘Cox’s orange pippin’ and ‘Jonagold’. Acta horticulturae, 658(1): 177–184.

13. slowinski A. 2004. Comparison of 22 rootstocks of different vigour and origin used for ‘elise’ apple trees. Acta horticulturae, 658(1): 279–286.

sodiNiNKystĖ iR dARŽiNiNKystĖ. sCieNtiFiC ARtiCLes. 2010. 29(2).

investigation of ‘Lodel’ apples with vegetative rootstocks

n. Uselis

Summary

the experiment of ‘Lodel’ apple rootstocks was established at the Lithuanian institute of horticulture in 1999. investigations were carried out in young orchard in 2002–2006. there were investigated fruit trees with semi dwarf rootstock M.26, planted at 4 × 2 m (1 250 fruit tree ha-1), and fruit trees with dwarf rootstocks p 60 and p 2, planted at 4 × 1.5 m (1 667 fruit tree ha-1). it was established that according to the trunk cross section area signifi-cantly the most vigorous were ‘Lodel’ fruit trees with semi dwarf rootstock M.26. Fruit trees with dwarf rootstocks p 60 and p 2 were of similar growth vigour. the most productive ‘Lodel’ fruit trees are with rootstock p 60. when fruit trees with dwarf rootstocks p 60 and p 2 are grown in the orchard 33 % more densely, their productivity per area unit significantly didn’t differ from this one of the fruit trees with semi dwarf rootstock M.26. significantly the biggest fruits produce fruit trees with semi dwarf rootstock M.26, and dwarf fruit trees with rootstocks p 60 and p 2 produce fruits of essentially the same mass.

key words: growth vigour, yield, ‘Lodel’, M.26, p 60, p 2, productivity, average fruit mass.

9


kontroliuojamos atmosferos sudėties įtaka kai kurių Lietuvoje auginamų veislių obuolių kokybei

Pranas Viškelis, Marina rubinskienėLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r., el. paštas [email protected]

tirti keturių obelų veislių: ‘Ligol’, ‘Rubin’, ‘Šampion’ ir ‘Aldas’, vaisiai. vaisių laikymo bandymas atliktas Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto biochemijos ir tech-nologijos laboratorijos saugyklose, esant +1 ± 1 °C temperatūrai ir 90–95 % santykiniam drėgniui modeliuojant įvairią atmosferos sudėtį. vaisių išskiriamas etileno kiekis matuotas etileno analizatoriumi pagal kvėpavimo intensyvumo nustatymo metodiką. vaisių tekstūra tirta tekstūros analizatoriumi (tA.Xtplus, stable Micro systems, Godalming, england). pagal laboratorijoje taikomą metodiką nustatytas obuolių kvėpavimo intensyvumas ir apskaičiuota jų natūrali masės netektis.

Šviežiuose ir saugyklose laikytuose vaisiuose nustatyti tirpių sausųjų medžiagų, cukrų, vitamino C kiekiai.

stipriausią odelę – 329,9 N/cm2 – užaugino ‘Ligol’ veislės obuoliai, silpniausią –220,1 N/cm2 – ‘Aldo’ vaisiai. didesni ‘Ligol’ standartinės produkcijos kiekiai išlieka laikant vaisius kontroliuojamoje atmosferoje, kurioje yra 4 % anglies dvideginio. ‘Rubin’, ‘Šampion’ ir ‘Aldo’ veislių vaisių standartinės produkcijos kiekis, palaikius juos kontroliuojamoje atmosferoje, kurioje anglies dvideginio koncentracija buvo 2 ir 4 %, nedaug skiriasi. Laikant obuolius modifikuotoje ir kontroliuojamoje atmosferoje, 4 % anglies dvideginio koncentracija jau yra ribinė. ‘Ligol’ ir ‘Šampion’ obuoliai sintetina etileną ir, esant didesnei anglies dvi-deginio koncentracijai modifikuotoje atmosferoje, jų vaisių masės nuostoliai laikymo metu yra didesni. didėjant anglies dvideginio koncentracijai kontroliuojamoje atmosferoje, tirpių sausųjų medžiagų obuoliuose sumažėja nedaug. Laikant obuolius kontroliuojamoje atmosfe-roje, askorbo rūgšties nuostolius laikymo metu galima sumažinti 2–3 kartus. ‘Aldo’ veislės obuolius nelabai tikslinga laikyti kontroliuojamoje ar modifikuotoje atmosferoje, nes juose cukrų kiekis sumažėja ir esant 4 % anglies dvideginio koncentracijai.

reikšminiai žodžiai: cheminė sudėtis, kontroliuojama atmosfera, obuoliai, veislė.

Įvadas. vienas iš lietuviškos sodininkystės produkcijos konkurencingumo di-dinimo veiksnių yra aukštos kokybės produktų tiekimas į rinką. tai įmanoma pa-siekti tik moksliškai pagrindus, ištyrus ir sumodeliavus Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis išauginamos produkcijos išorinės kokybės, juslinių savybių, fizikinių

10

savybių (audinių ir odelės tvirtumas, lemiantys šviežių vaisių transportabilumą), skirtingų veislių fiziologinių savybių (kvėpavimo intensyvumas, etileno išskyri-mas, lemiantys vaisių išsilaikymą) rodiklius. vaisių laikymas kontroliuojamoje ir pakavimas modifikuotoje atmosferoje ne tik maksimaliai išsaugo vaisių kokybę, aromatą, sumažina jų laikymo nuostolius, bet ir pailgina vartojimo terminą. Kei-čiant anglies dvideginio koncentraciją atmosferoje galima reguliuoti vaisių kvėpa-vimo intensyvumą, mikrobiologinius pokyčius, fermentų aktyvumą ir oksidaciją (Aaby ir kt., 2002; elhadi, yahia, 2009). tačiau net tobuliausios laikymo ir prekinio paruošimo technologijos produkcijos kokybės neišsaugos jeigu vaisiai buvo augina-mi nesilaikant technologijos reikalavimų ir ypač jeigu buvo skinami ne optimaliu skynimo laiku. optimalus skynimo laikas turi atitikti tokią fiziologinę vaisių bū-klę, kai geri prekiniai ir jusliniai rodikliai sutampa su ilgiausia išsilaikymo trukme (deLong ir kt., 1999; dris, Niskanen, 1999). Remiantis vaisių kokybės dinamikos daugiamečiais stebėjimais galima lengviau ir tiksliau nustatyti vaisių sunokimo lygį ir optimalų skynimo laiką (Kviklienė, 2001; Kviklienė, 2002). Nustatyta, kad vaisių biocheminė, mineralinė sudėtis, atskirų maisto elementų kiekis bei jų tarpusavio santykis lapuose ir vaisiuose turi įtakos geram vaisių išsilaikymui (Gudkovski ir kt., 1990; Švagždys, viškelis, 1999).

Lietuvoje išaugintų vaisių optimalios laikymo sąlygos, kuriomis, priklausomai nuo veislės, galima išlaikyti produkciją ilgiausiai iki gegužės mėnesio, nėra aiškiai apibrėžtos.

ištyrus šviežių vaisių fiziologinių ir biocheminių procesų bei cheminės sudėties kitimus laikant vaisius įvairiomis sąlygomis, galima šias sąlygas optimizuoti įvairių veislių vaisiams. tai leistų maksimaliai išsaugoti jų natūralią biocheminę sudėtį, ko-kybę, užtikrinti išsilaikymą ir minimizuoti natūralius masės nuostolius laikymo metu.

darbo tikslas – įvertinti versliniuose soduose auginamų obelų veislių vaisių laikymo modifikuotoje ir kontroliuojamoje atmosferoje įtaką produkcijos kokybės rodikliams ir išsilaikymui.

tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. obuoliai bandymams buvo imami iš Lsdi verslinių bei selekcinių sodų, auginamų pagal intensyvias technologijas (in-tensyvios…, 2005). 2008 ir 2009 m. tirti obelų veislių: ‘Ligol’, ‘Rubin’, ‘Šampion’ ir ‘Aldas’, vaisiai.

tirpios sausosios medžiagos nustatytos refraktometru (Методы, 1987) (skai-tmeninis refraktometras AtAGo), cukrus – AoAC metodu (AoAC, 1990b), vitami-nas C – titruojant 2,6-dichlorfenolindofenolio natrio druskos tirpalu (AoAC, 1990 a).

Kvėpavimo intensyvumas tirtas prietaisu „Anagas Cd95“, kuris naudojamas tiesioginiam dviejų rūšių dujų (Co2 ir o2) kiekiui nustatyti dujų mišiniuose, pagal la-boratorijoje taikoma metodiką (viškelis, 2002) ir apskaičiuotas „vinskapro“ programa. pagal šią metodiką apskaičiuota ir natūrali masės netektis dėl kvėpavimo intensyvumo.

vaisių laikymo bandymas atliktas trimis pakartojimais Lsdi biochemijos ir technologijos laboratorijos saugyklose, esant +1 ± 1 °C temperatūrai ir 90–95 % santykiniam drėgniui keičiant kontroliuojamos atmosferos sudėtį. Laikymo sąlygoms įvertinti naudojami oro temperatūros ir santykinės drėgmės matavimo prietaisai „Ama-digit“. vidinių sluoksnių temperatūrai nustatyti naudotas varžinis (nikelio, chromo ir nikelio) matavimo prietaisas „ad 41 th Ama-digit“.

11

vaisių išskiriamas etileno kiekis matuotas etileno analizatoriumi iCe pagal kvėpavimo intensyvumo nustatymo metodiką ir išreikštas ppm etileno, kurį išskiria vienas kilogramas vaisių.

vaisių tekstūra ištirta tekstūros analizatoriumi (tA.Xtplus, stable Micro systems, Godalming, england). obuolių odelei bei minkštimui (nenulupus odelės) pradurti buvo naudojamas p/2 zondas (2 mm skersmens cilindras plokščiu galu). Analizei imama po penkis kiekvieno varianto vaisius. Kiekvieno vaisiaus odelės ir minkštimo tvirtu-mas matuotas dviejose priešingose pusėse – nenusispalvinusioje ir nusispalvinusioje. Analizės duomenys apdoroti „texture exponent“ programa.

duomenų statistinė analizė atlikta naudojant ANovA statistinę programą, tar-pusavio ryšiams nustatyti naudota programa stAt_eNG (tarakanovas, Raudonius, 2003). Apskaičiuoti vidurkiai ir paklaidos.

rezultatai. vaisių standartinės produkcijos kiekis laikymo metu mažėja, ta-čiau laikant obuolius kontroliuojamoje atmosferoje po aštuonių mėnesių standartinės produkcijos išlieka 3,5–5,8 % daugiau negu laikant įprastoje atmosferoje (1 pav.). ‘Rubin’, ‘Šampion’ ir ‘Aldo’ veislių vaisių standartinės produkcijos kiekis, palaikius juos kontroliuojamoje atmosferoje, kurioje anglies dvideginio koncentracija buvo 2 ir 4 %, nedaug skiriasi. didesni ‘Ligol’ standartinės produkcijos kiekiai išlieka lai-kant vaisius kontroliuojamoje atmosferoje, kurioje yra 4 % anglies dvideginio.

1 pav. standartinė produkcija laikant vaisius kontroliuojamoje atmosferoje 8 mėnesius

Fig. 1. standard production storing fruits for 8 months in controlled atmosphere

stipriausią odelę – 329,9 N/cm2 – užaugino ‘Ligol’ veislės vaisiai, silpniau-sią – 220,1 N/cm2 – ‘Aldo’ obuoliai (2 A pav.). Laikant vaisių odelės tvirtumas mažėja,

12

tačiau pokyčiai nėra labai dideli. Labiausiai obuolių odelės tvirtumas sumažėja laikant juos paprastame ore. didėjant anglies dvideginio koncentracijai, kontroliuojamoje atmosferoje laikomų vaisių odelės tvirtumas silpnėja nežymiai (2 A pav.). ‘Aldo’ obuoliai yra gan minkšti, jų minkštimo tvirtumas yra 38,7 N/cm2 (2 b pav.). Laikant aštuonis mėnesius paprastoje atmosferoje, labiausiai sumažėjo obuolių ‘Rubin’ minkš-timo tvirtumas – net 35 % nuo šviežių obuolių minkštimo tvirtumo. didėjant anglies dvideginio koncentracijai kontroliuojamoje atmosferoje, vaisių minkštimo tvirtumas kinta mažiau, negu laikant juos įprastoje šaldomoje saugykloje (2 b pav.). obuolių minkštimo tvirtumo pokyčiai, laikant juos kontroliuojamoje atmosferoje su 2 ir 4 % anglies dvideginio, tarpusavyje nedaug skiriasi, dažnai skirtumai neesminiai. tai rodo, kad 4 % anglies dvideginio koncentracija kontroliuojamoje atmosferoje jau yra ribinė.

2 pav. Įvairių veislių obuolių odelės (A) ir minkštimo (b) tvirtumo pokyčiai Fig. 2. Firmness changes of apple fruit skin (A) and flesh (b)

Mažėjant deguonies kiekiui ir didėjant anglies dvideginio koncentracijai, vaisių kvėpavimo intensyvumas sumažėja (3 pav.). skirtingų veislių vaisių kvėpavimo inten-syvumas paprastoje, normalioje atmosferoje yra skirtingas. didžiausias yra ‘Šampion’ vaisių kvėpavimo intensyvumas – 6,03 mg Co2/kg val. Nors bandymo metu šios veislės minėtas rodiklis sumažėja iki 2,16 mg Co2/kg, vis tiek jis išlieka didesnis nei kitų tirtų veislių. ‘Ligol’ obuolių kvėpavimo intensyvumas yra mažiausias – 4,46 mg Co2/kg val.

etilenas, nokimą skatinantis hormonas, laikymo metu yra nepageidautinas, nes obuoliai greitai sunoksta ir pasensta, vaisių tvirtumas sumažėja, jie tampa labai jautrūs įspaudimams ir dėl to sumažėja jų prekinė kokybė. tirtų veislių obuoliai skirtingai išskiria etileną (4 pav.). padidėjus anglies dvideginio koncentracijai modifikuotoje atmosferoje, ‘Aldo’ ir ‘Rubin’ veislių vaisiai nustoja sintetinti etileną, o ‘Ligol’ ir ‘Šampion’ obuoliai ir toliau sintetina šį hormoną. Kaip rodo duomenys, dėl šios prie-žasties pastarųjų veislių vaisių masės nuostoliai laikymo metu yra didesni (5 pav.). Mūsų tirtų veislių obuolių masės nuostoliai eksponentiškai mažėja didėjant anglies dvideginio koncentracijai modifikuotoje atmosferoje (6 pav.). Minėtų veislių vaisius reikia laikyti modifikuotoje atmosferoje. tačiau kai anglies dvideginio koncentracija yra didesnė kaip 2 %, visų veislių obuolių masės nuostoliai mažėja labai nedaug, o pavojus, kad vaisiai „uždus“, didėja. todėl didinti anglies dvideginio koncentraciją obuoliams netikslinga (6 pav.).

13

3 pav. Įvairių veislių obuolių kvėpavimo intensyvumas Fig. 3. Respiration intensity of various apple cultivars

4 pav. etileno kaupimasis įvairių veislių obuolių pakuotėseFig. 4. Accumulation of ethylene in the packages of various apple cultivars

14

5 pav. Įvairių veislių obuolių masės nuostoliai dėl kvėpavimo intensyvumoFig. 5. Mass loss of different apple cultivars due to respiration intensity

6 pav. obuolių masės nuostolių priklausomybė nuo anglies dvideginio koncentracijos modifikuotoje atmosferoje

Fig. 6. Apple mass loss dependence on carbon dioxide content in modified atmosphere

15

Laikant obuolius aštuonis mėnesius optimaliomis sąlygomis, t. y. +1 ± 1 °C tempe-ratūroje ir esant 90–95 % santykiniam oro drėgniui, cukrų kiekis po laikymo sumažėja priklausomai nuo kontroliuojamos oro sudėties (lentelė). Nustatyta tendencija, kad, kontroliuojamoje atmosferoje didėjant anglies dvideginio koncentracijai, ne visuomet cukrų nuostoliai būna iš esmės mažesni. Laikant tirtas obuolių veisles normalioje atmosferoje (21 % deguonies ir 0,03 % anglies dvideginio), cukrų sumažėja iš esmės, palyginti su šviežiais obuoliais. Mažiausiai cukrų netenkama dėl vaisių kvėpavimo laikant 4 % anglies dvideginio atmosferoje. ‘Ligol’, ‘Rubin’ ir ‘Šampion’ obuoliuose po aštuonių laikymo mėnesių cukrų sumažėja nedaug.

didėjant anglies dvideginio koncentracijai kontroliuojamoje atmosferoje, tirpių sausųjų medžiagų kiekis obuoliuose sumažėja nedaug (lentelė).

Lentelė. Kontroliuojamos atmosferos sudėties įtaka obuolių vaisių cheminei su-dėčiaitable. influence of the controlled atmosphere composition on apple fruit chemical com-position

Cheminės sudėties rodikliai

parameters of chemical composition

Laikymo sąlygos

storage con-dition

veislėCultivar

‘Ligol’ ‘Rubin’ ‘Šampion’ ‘Aldas’

tirpios sausosios medžiagosdry soluble solids, %

Švieži vaisiaiFresh fruit

12,0 ± 0,6 11,2 ± 0,56 11,4 ± 0,47 12,0 ± 0,54

0,03 % Co2 9,2 ± 0,40 9,5 ± 0,37 9,4 ± 0,31 8,5 ± 0,382 % Co2 9,9 ± 0,39 10,3 ± 0,41 10,2 ± 0,40 9,8 ± 0,304 % Co2 11,1 ± 0,20 11,0 ± 0,25 11,0 ± 0,33 10,0 ± 0,29

Cukrūssugar, %


11,69 ± 0,27 10,98 ± 0,29 10,14 ± 0,30 11,42 ± 0,31

0,03 % Co2 7,8 ± 0,19 8,56 ± 0,21 8,7 ± 0,30 7,8 ± 0,192 % Co2 9,6 ± 0,38 8,9 ± 0,18 8,85 ± 0,26 8,5 ± 0,254 % Co2 10,5 ± 0,32 10,5 ± 0,31 10,0 ± 0,30 9,1 ± 0,25

Askorbo rūgštisAscorbic acid, mg 100 g-1


6,0 ± 0,19 4,0 ± 0,22 4,6 ± 0,18 6,8 ± 0,24

0,03% Co2 3,8 ± 0,15 2,7 ± 0,09 2,8 ± 0,07 3,7 ± 0,112% Co2 4,4 ± 0,20 3,1 ± 0,18 3,8 ± 0,08 5,8 ± 0,164% Co2 5,1 ± 0,14 3,4 ± 0,07 4,1 ± 0,12 6,1 ± 0,18

Laikant tirtų veislių vaisius normalioje atmosferoje (21 % deguonies ir 0,03 % anglies dvideginio), tirpių sausųjų medžiagų kiekis juose sumažėja iš esmės, palyginti su šviežiais obuoliais. didesni tirpių sausųjų medžiagų pokyčiai nustatyti ‘Aldo’ vai-siuose, laikomuose tiek normalioje atmosferoje, tiek kontroliuojamoje atmosferoje, esant skirtingoms anglies dvideginio koncentracijoms. Kitų veislių vaisių, laikomų kontroliuojamoje atmosferoje esant 4 % anglies dvideginio koncentracijai, tirpių sausųjų medžiagų kiekiai nesiskiria. Askorbo rūgšties nuostoliai, laikant obuolius kontroliuojamoje atmosferoje, yra mažesni, negu laikant juos įprastoje atmosferoje

16

(lentelė). iš tirtų veislių mažiausiai askorbo rūgšties rasta įprastoje šaldomoje saugy-kloje ir kontroliuojamoje atmosferoje laikytuose ‘Rubin’ ir ‘Šampion’ veislių vaisiuose. Kontroliuojamoje atmosferoje esant 4 % anglies dvideginio koncentracijai, askorbo rūgšties kiekis obuoliuose sumažėja mažiausiai, palyginti su šviežiais vaisiais: 10–11 % (‘Aldas’ ir ‘Šampion’) ir 15 % (‘Ligol’ ir ‘Rubin’).

aptarimas. vaisiams kvėpuojant naudojami angliavandeniai, monosacharidai, todėl vaisių masė mažėja – atsiranda masės nuostolių. Kuo kvėpavimo intensyvu-mas didesnis, tuo didesni masės nuostoliai. padidėjus anglies dvideginio koncentra-cijai modifikuotoje atmosferoje, sumažėja ne tik kvėpavimo intensyvumas ir su tuo susiję natūralūs masės nuostoliai, bet ir sustabdomas nokimo bei vaisių senėjimo procesas (Kozlovski, pallardy, 2002). tačiau didinti anglies dvideginio koncentraciją galima tik iki tam tikros ribos, nes esant pernelyg didelei šio junginio koncentracijai obuoliai uždūsta, paruduoja. Kaip parodyta 6 pav., pakankama anglies dvideginio koncentracija yra 2–3 %, kuriai esant sustoja nokimo ir senėjimo procesai.

pastebėta, kad obuolių vaisių odelės ir minkštimo tvirtumas stipriai koreliuoja su masės nuostoliais ir labai priklauso nuo veislių savybių (Link ir kt., 2007). tyrimų duomenimis, vaisių masės nuostolių rodikliai stipriai koreliuoja su obuolių minkštimo tvirtumu (r = 0,94) ir vidutiniškai – su vaisių odelės tvirtumu (r = 0,58).

tyrimo rezultatai rodo, kad 4 % anglies dvideginio koncentracija kontroliuoja-moje atmosferoje iš esmės lėtina vaisių kvėpavimo intensyvumą, senėjimo bei nokimo procesus. tačiau ‘Aldo’ veislės vaisiuose cukrų kiekis sumažėja ir esant 4 % anglies dvideginio kontroliuojamoje atmosferoje. Manome, kad šią veislę nelabai tikslinga laikyti kontroliuojamoje ar modifikuotoje atmosferoje. tirtų obuolių veislių vaisiuose, laikytuose įprastoje šaldomoje saugykloje 8 mėnesius, askorbo rūgšties išlieka vidu-tiniškai 60,7 % nuo šviežiuose vaisiuose esančio askorbo rūgšties kiekio, o laikant kontroliuojamoje atmosferoje su 2 ir 4 % anglies dvideginio, askorbo rūgšties nuostoliai sudaro atitinkamai 20 ir 12,6 %. taigi, laikant obuolius kontroliuojamoje atmosferoje, askorbo rūgšties nuostolius laikymo metu galima sumažinti 2–3 kartus. Mūsų tyrimų rezultatai patvirtina ir kitų tyrėjų gautus duomenis (elhadi, yahia, 2009).

išvados. 1. didesni ‘Ligol’ standartinės produkcijos kiekiai išlieka laikant vaisius kontroliuojamoje atmosferoje, kurioje yra 4 % anglies dvideginio. ‘Rubin’, ‘Šampion’ ir ‘Aldo’ veislių vaisių standartinės produkcijos kiekis, palaikius juos kontroliuojamoje atmosferoje, kurioje anglies dvideginio koncentracija 2 ir 4 %, ne-daug skiriasi.

2. tirtų veislių vaisių, laikytų atmosferoje su 2 % anglies dvideginio, kvėpavimo intensyvumas sumažėja apie 3–4 kartus. Laikant obuolius modifikuotoje ir kontro-liuojamoje atmosferoje, 4 % anglies dvideginio koncentracija jau yra ribinė. ‘Ligol’ ir ‘Šampion’ obuoliai sintetina etileną ir, esant didesnei anglies dvideginio koncentracijai modifikuotoje atmosferoje, jų vaisių masės nuostoliai laikymo metu yra didesni.

3. stipriausią odelę – 329,9 N/cm2 – užaugino ‘Ligol’ obuoliai, silpniausią – 220,1 N/cm2 – ‘Aldo’ vaisiai.

4. didėjant anglies dvideginio koncentracijai kontroliuojamoje atmosferoje, tirpių sausųjų medžiagų kiekis obuoliuose sumažėja nedaug. Laikant obuolius kon-troliuojamoje atmosferoje askorbo rūgšties nuostolius laikymo metu galima sumažinti

17

2–3 kartus. ‘Aldo’ veislės obuolius nelabai tikslinga laikyti kontroliuojamoje ar modi-fikuotoje atmosferoje, nes juose cukrų kiekis sumažėja ir esant 4 % anglies dvideginio koncentracijai.


Literatūra

1. Aaby K., haffner K., skrede G. 2002. Aroma Quality of Gravenstein Apples influenced by Regular and Controlled Atmosphere storame. Lebensm.-wiss. u.-technol., 35: 254–259.

2. AoAC 1990 a. vitamin C (ascorbic acid) in vitamin preparations and juices. in: K. helrich (ed.), official Methods of Analysis, 15th ed, AoAC inc., Arlington, vA, 1 058.

3. AoAC. 1990 b. sucrose in fruits and fruit products. official Methods of Analysis. 15th ed, AoAC inc., Arlington, vA, 922.

4. deLong J. M., prange R. K., harison p. A. 1999. using the streif index as a final harvest window for controlled-atmosphere storage apples. hort. science, 34(7): 1 251–1 255.

5. dris R., Niskanen R. 1999. Quality changes of ‘Lobo’ apples during cold stora-ge. Acta horticulturae, 485: 125–131.

6. elhadi M. yahia. 2009. Modified and Controlled Atmospheres for the storame, transportation, and packaging of horticultural Commodities. CrC press, taylor & Francis Group.

7. Gudkovski v. A., Kuznetsova L. v., ponomariova N. p. 1990. prognosis of sto-rage quality of apples based on their chemical composition. Acta horticulturae, 274: 175–177.

8. intensyvios obelų ir kriaušių auginimo technologijos. 2005. N. uselis (sudaryt.). Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, babtai, Kauno r.

9. Konopacka d., plocharski w. J. 2004. effect of storage conditions on the rela-tionship between apple firmness and texture acceptability. postharvest biology and technology, 32(2): 205–211.

10. Kozlovski t. t., pallardy s. G. 2002. Acclimation and Adaptive Responses of woody plants to environmental stresses. the botanical Review, 68(2): 270–334.

11. Kviklienė N. 2001. effect of harvest date on apple fruit quality and storage abi-lity. Folia horticulturae, 13(2): 97–102.

12. Kviklienė N. 2002. obelų ‘Noris’ vaisių kokybės dinamika nokimo metu. sodininkystė ir daržininkystė, 21(1): 3–10.

13. Link s. o., drake s. R., thiede M. e. 2007. prediction of apple firmness from mass loss and shrinkage. J. of Food Quality, 27(1): 13–26.

14. Švagždys s., viškelis p. 1999. obelų mitybos ir vaisių kokybės tyrimas. sodininkystė ir daržininkystė, 18(2): 25–33.

18

15. tarakanovas p., Raudonius s. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizė, taikant kompiuterines programas ANovA, stAt, spLit-pLot iš pa-keto seLeKCiJA ir iRRistAt. Akademija, Kėdainių r.

16. viškelis p. 2002. terminio apdorojimo įtaka obuolių kokybei bei laikymuisi. Maisto chemija ir technologija, 36: 241–248.

17. Методы биохимического исследования растений. 1987. Под ред. А. И. Ерма- кова. Ленинград.

sodiNiNKystĖ iR dARŽiNiNKystĖ. sCieNtiFiC ARtiCLes. 2010. 29(2).

influence of the controlled atmosphere on the quality of some Lithuanian apple cultivars

P. Viškelis, M. rubinskienė

Summary

there were investigated fruits of four apple cultivars – ‘Ligol’, ‘Rubin’, ‘Šampion’ and ‘Aldas’. Fruit storage experiment was carried out at the storage houses of Lih biochemistry and technology laboratory, at the temperature of +1 ± 1 °C, relational humidity 90–95 %, modelling various composition of atmosphere. the amount of ethylene, exuded by fruits, was measured with ethylene analyzer according to the methodic of the breathing intensity establishment. Fruit texture was investigated with texture analyzer (tA.Xtplus, stable Micro systems, Godalming, england). According to the methodic applied at the laboratory, there was established apple breathing intensity and calculated their natural weight loss. dry soluble solids, sugar, vitamin C were established in fresh fruits and fruits after storage.

‘Ligol’ apples were distinguished for the strongest skin – 329,9 N/cm2, the weakest one was of ‘Aldas’ fruits – 220,1 N/cm2. the bigger amounts of standard ‘Ligol’ production are preserved storing apples under controlled atmosphere with 4 % carbon dioxide. the amount of standard production of ‘Rubin’, ‘Šampion’ and ‘Aldas’ after storage under controlled at-mosphere with carbon dioxide concentration of 2 % and 4 % differed insignificantly. storing apples under modified and controlled atmosphere, 4 % carbon dioxide concentration already is limit. ‘Ligol’ and ‘Šampion’ apples synthesize ethylene under modified atmosphere in big-ger carbon dioxide concentration too, and their fruit weight losses during storage are bigger. when under controlled atmosphere carbon dioxide concentration increases, the amount of dry soluble solids in apples decreases only slightly. storing apples under controlled atmosphere, it is possible to decrease the losses of ascorbic acid during storage for 2–3 times. it is not very purposeful to store apples of cultivar ‘Aldas’ under modified or controlled atmosphere, because the amount of sugars in them decreases also when under controlled atmosphere there is 4 % carbon dioxide concentration.

key words: chemical composition, controlled atmosphere, apple, cultivar.

19

sCieNtiFiC woRKs oF the iNstitute oF hoRtiCuLtuRe, LithuANiAN ReseARCh CeNtRe FoR AGRiCuLtuRe ANd FoRestRy ANd LithuANiAN uNiveRsity oF AGRiCuLtuRe. sodiNiNKystĖ iR dARŽiNiNKystĖ. 2010. 29(2).

Extraction of Phenolic Compounds from raspberry Press Cake

ramunė Bobinaitė1, 2, Pranas Viškelis2, Loreta Buskienė21Kaunas University of Technology, Radvilėnu pl. 19, LT-50254 Kaunas, e-mail [email protected] 2Institute of Horticulture, Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry, Kauno 30, LT-54333 Babtai, Kaunas distr., Lithuania, e-mail [email protected]

producing berry-based juices and nectars the seeds are removed from the berry pulp as unwanted ingredient. this by-product contains valuable, bioactive constituents which might be extracted and used in the production of food functional ingredients or nutraceuticals.

the aim of this preliminary study was to choose the most suitable conditions for the extraction of phenolic compounds, and ellagic acid in particular, from raspberry press cake. For this purpose three-step batch extractions of dried raspberry press cake were performed with 80 % ethanol (at ambient temperature and 50 °C), and water (at 50 °C). prior to freeze-drying of the extracts, maltodextrin (Md) was added in order to enable the drying process.

the highest dry extract yields with added Md were obtained with water at 50 °C and 80 % ethanol at 50 °C, in total 23.77 and 23.69 % of the dry raspberry press cake. though dry aqueous extract yield was high, it had the lowest dpph radical scavenging activity and total phenolics, anthocyanins and ellagic acid contents comparing with 80 % ethanol extracts at 25 and 50 °C. the highest amounts of total phenolics, total anthocyanins and total ellagic acid from raspberry press cake were extracted at 50 °C with 80 % ethanol. very strong correlations were found between total phenolics content and radical scavenging activity (r = 0.98), and between total phenolics content and total ellagic acid content of the dry extracts (r = 0.97).

key words: phenolics, anthocyanins, ellagic acid, radical scavenging, raspberry press cake.

introduction. oxidative stress of cellular lipids, proteins and nucleic acids has been associated with the development of several diseases and conditions such as cardiovascular diseases, cancer, parkinson’s and Alzheimer’s diseases, etc. (Ames et al., 1993; halliwell, Gutteridge, 2007).

Cellular oxidation is usually caused by free radical species produced by normal cellular metabolism or encountered in our environment. dietary antioxidants such as polyphenols that are present in foods of plant origin may help to protect cells against the oxidative damage caused by free radicals (prior, 2003; wang, Jiao, 2000). it confirms

20

the importance of investigating various sources of plant origin in attempt to find new natural bioactive components for food and other applications. the demand for novel natural antioxidants has greatly increased, also due to the potential health risks as-sociated with long-term dietary intake of synthetic antioxidants and the potential of health-promoting effects of natural antioxidants.

berries are particularly rich in a number of antioxidants (szajdek, borowska, 2008; viškelis, bobinaitė, 2007). Many types of healthy food products and dietary supplements containing various biologically active components from berries are avail-able in the world market.

the dominant antioxidants in red raspberries were reported to be vitamin C, anthocyanins and ellagitannins (beekwilder et al., 2005). hakkinen et al. (1999) indi-cated that ellagic acid released after acid hydrolysis of ellagitannins was predominant phenolic compound in raspberries. ellagic acid has received much attention for its nutritional and pharmacological potential as it has been reported to have antioxidant and antiviral activity (priyadarsini et al., 2002; Corhout et al., 1991). Moreover it has been found that ellagic acid may acts as chemopreventive agent against different types of cancer (vattem, shetty, 2005; Larrosa et al., 2006).

in addition to their juice and pulp, the seeds and skin of berries also contain a number of antioxidants and other health-beneficial compounds. For instance ellagic acid, is primarily found in the seeds of the berry in the form of ellagitannins, while the pulp contains only low amounts of ellagic acid/ellagitannins (daniel et al., 1989; siriwoharn, wrolstad, 2004). however during the production of raspberry juice and jams seeds are removed as unwanted ingredient. After juice pressing the berry marc is approximately 36 % of the berry raw material (duel, 1996). Raspberry press cake could be further used as a source of natural antioxidants for application in the nutra-ceutical or functional food areas. in our previous study raspberry press cake extracts were shown to have antibacterial activity against different Gram + and Gram- bacteria, therefore raspberry press cake extracts may serve as potential natural antimicrobial agents too (Šipailienė et al., 2009).

Additionally, efficient and environmentally friendly use of agri-food industry waste may enhance profitability of fruit production and processing industries.

the aim of this preliminary study was to (1) choose the most suitable conditions for the raspberry press cake extraction; (2) prepare experimental batches of dried extracts for possible application in the food industry; (3) evaluate quality attributes (total phenolics, total anthocyanins and ellagic acid contents, and antiradical activity) of prepared raspberry press cake extracts.

Materials and Methods. dried raspberry press cake has been made in the ex-perimental module of biochemistry and technology department of the institute of horticulture, Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry. when rasp-berry juice was pressed the press cake was dried in a convection oven at 50 °C. the press cake was then ground with a laboratory mill Retsch ZM 200 (Retsch Gmbh, haan, Germany). A three-step batch extractions were carried out with aqueous etha-nol (80 % etoh) or water. extractions were carried out at ambient temperature and at 50 °C. in this study one experimental extraction was carried out where pre-extrac-tion with hot water for 20 min. before the three-step extraction with 80 % ethanol

21

was applied. the intention of pre-extraction was to eliminate as much interfering substances (sugars, organic acids, etc.) as possible from the final extracts. unfor-tunately, aqueous extract obtained during pre-extraction process was not dried and was not further analysed in the recent study.

solvent to ground press cake ratios during three extraction steps were as follows; 5 : 1 (i-st step), 3 : 1 (ii-nd step), 3 : 1 (iii-rd step). After the extraction ethanol was recovered in a rotary vacuum evaporator (büchi, Flavil, switzerland). in order to improve the drying process and textural and/or physical properties of the powdered extract, liquid aqueous extracts were mixed with maltodextrin (final Md concentra-tion was 10 % of the dry extract weight). After the addition of Md, extracts were freeze-dried at – 70 °C and kept in the hermetically sealed containers until analysed.

A n a l y s i s o f A n t h o c y a n i n s . For anthocyanins analysis dried extract with Md were re-dissolved in methanol acidified with 0.1 N hCl. the absorption of the extracts was measured using a Cintra 202 uv/vis spectrophotometer (GbC scientific equipment, Australia) at 535 nm. the concentration of anthocyanins was determined from a calibration curve and expressed in mg of cyanidin-3-glucoside in one gram of dry extract.

A n a l y s i s o f p h e n o l i c C o m p o u n d s . For total phenolics assay, dried extracts with Md were re-dissolved in pure methanol. the phenolic content of the samples was determined using the Folin-Ciocalteu reagent according to the method of slinkard and singleton (1977) using gallic acid as a standard. the reagent was prepared by diluting a stock solution (sigma-Aldrich Chemie Gmgh, stein-heim, Germany) with distilled water (1/10, v/v). samples (1.0 mL, three replicates) were introduced into test cuvettes followed by 5.0 mL of Folin-Ciocalteu’s phenol reagent and 4.0 mL of Na2Co3 (7.5 %). the absorbance of all samples was measured at 765 nm using a Genesys-10 uv/vis (thermo spectronic, Rochester, usA) spec-trophotometer after incubation at ambient temperature for 1 h. total concentration of phenolic compounds was determined from calibration curve and expressed in mg of gallic acid equivalents in one gram of dry extract.

A n t i o x i d a n t a c t i v i t y a s s a y . For antioxidant activity assay one gram of dried extracts with Md were re-dissolved in 125 ml of pure methanol. the radi-cal-scavenging activity (RsA) of the extracts against stable 2.2-diphenyl-1-picryl-hydrazyl hydrate dpph• (sigma-Aldrich, Germany) was determined by a slightly modified spectrophotometric method of brand-williams et al. (1995). dpph• metha-nolic solution (2 mL, 6 × 10-5 M) was mixed with 20 µL of prepared extract. the re-action was carried out at ambient temperature. the decreasing absorbance at 515 nm due to the scavenging of dpph• was measured with a spectrometer Genesys-10 uv/vis every 60 s for a period of 30 min to attain reaction equilibrium (burda, oleszek, 2001). simultaneously, the absorption of a blank sample containing the same amount of methanol and dpph• solution was measured daily. the measurements were per-formed in triplicates.

the radical scavenging activity of the berry extracts was expressed as the percent inhibition of the dpph radical:

RsA = (AB - AS)/AB × 100 %where Ab is the absorption of blank sample (t = 0 min) and As is the absorption

of tested sample (t = 30 min).

22

A n a l y s i s o f e l l a g i t a n n i n s a n d e l l a g i c a c i d . ellagitannin hydrolysis was carried out following the procedure optimized by vrhovsek and co-workers (2006) with slight modifications.

For acid hydrolysis 500 mg of dried extracts with Md were re-dissolved in 50 ml of acidified methanol (final concentration 2 M of hCl) and heated for 8 h at 85 ± 1 °C. After the hydrolysis the solutions were cooled at ambient temperature and maid up to the final volume of 100 ml with methanol.

Free ellagic acid was analyzed in the extracts without acid hydrolysis. For free ellagic acid determination 500 mg of dried extracts were weighted and re-dissolved in 100 ml of methanol.

the hpLC system consisted of a shimadzu hpLC (Model LC-10Avp, two pumps and dGu–14A degasser) equipped with a uv-vis detector (Model spd-10Avvp; shimadzu, Kyoto, Japan) interfaced with a personal computer. the se-paration was performed on a LiChroCARt LiChrospher 100 Rp–18 column (5 µm; 125 × 4 mm i. d.; Merck, darmstadt, Germany) protected with a guard column (4 × 4 mm i. d.). the temperature of the column oven was set at 30 °C. the mobile phase consisted of aqueous 1 % formic acid (eluent A) and acetonitrile/methanol (85 : 15, v/v) (eluent b). ellagic acid was analyzed with gradient elution as follows: 0–20 min, from 5 % to 30 % of b in A; 20–30 min, from 30 % to 90 % of b in A; 30–35 min, 90 % of b in A; 35–40 min, from 90 % to 5 % of b in A. the flow rate was 1.0 mL/min. For each sample, three replicate assays were performed. the elution system was a modified method of Koponen et al. (2007). ellagic acid was detected and quantified by uv detection at 254. ellagic acid was quantified following calibration with ellagic acid standard (concentration range of 1.2–80 mg/L, r2 = 0.995).

h y g r o s c o p i c i t y m e a s u r e m e n t . one gram of dry extracts with Md was placed on electronic weights and weighted every 5 min until the extracts rea-ched equilibrium weight, which took about 30 h. Measurements were carried out at ambient temperature.

results and discussion. the extraction of phenolic constituents from materials of plant origin for food purposes is normally accomplished using ethanol or aqueous-based ethanol solutions. occasionally ethyl acetate, acetone, or methylene chloride are used. ethanol is classified as a GRAs (Generally-recognised-As-safe) solvent. therefore in this study ethanol-water and water were used as solvents.

the highest dry extract yields with added Md were obtained with water at 50 °C and 80 % ethanol at 50 °C, in total 23.77 and 23.69 % of the dry raspberry press cake (Fig. 1). the lowest extract yield (14.13 % in total) was obtained when press-cake was pre-extracted with hot water before the extraction with 80 % ethanol at 50 °C (Fig. 1). extracts yields obtained during third extraction step comprised from 9.59 (water at 50 °C) to 11.99 % (80 % ethanol at 50 °C) of total extracts yields obtained during all three extraction steps. our results suggest that third extraction step, applying batch extraction, might not be very efficient from the economical point of view.

drying of the extracts was chosen in order to improve their storability and becau-se dry powders are easier to dose. in this study, matodextrin was used to enable the drying process. we consider that most likely due to the high content of the sugars in the extracts of raspberry press cake it was neither possible to spray-dry nor to freeze-dry the extracts in their pure form (without the addition of Md).

23

Fig. 1. yields in the dry extracts1 pav. sausų ekstraktų išeigos

Maltodextrin addition didn’t solve the hygroscopicity problem of the dry extract powders (see Figs. 2, 3, 4 and 5). the highest hygroscopicity (the highest equilibrium moisture content after exposure to air humidity) had the dry aqueous extracts obtained at 50 °C, followed by dry ethanolic extracts obtained at ambient temperature (Figs. 2 and 3).

Fig. 2. sorbtion of the dry extracts obtained with 80 % etoh at ambient temperature

2 pav. sausų ekstraktų, išekstrahuotų 80 proc. etoh kambario temperatūroje, sorbcija

24

Fig. 3. sorbtion of the dry extracts obtained with water at 50 °C3 pav. sausų ekstraktų, išekstrashuotų vandeniu 50 °C temperatūroje, sorbcija

the lowest hyghroscopicity had dry ethanolic extracts obtained at 50 °C (Fig. 4). All the dry extracts obtained at third extraction step were the least hygroscopic as compared to the respective extracts obtained at thirst and second extraction steps.

Fig. 4. sorbtion of the dry extracts obtained with 80 % etoh at 50 °C4 pav. sausų estraktų, išekstrahuotų 80 % etoh 50 °C temperatūroje, sorbcija

25

Fig. 5. sorbtion of the dry extracts obtained with 80 % etoh at 50 °C with hot water pre-extraction

5 pav. sausų ekstraktų, išekstrahuotų 80 % etoh 50 °C temperatūroje, taikant priešekstrakciją karštu vandeniu, sorbcija

it is well established that total phenolics content contribute greatly to overall antioxidant activity of the plant-derived extracts. the highest total phenolics content, as expressed per one gram basis of a dry extract with Md, was found in the extracts obtained with 80 % ethanol at 50 °C, where 20 min pre-extraction with hot water was applied (Fig. 6). the average total phenolics value of the dry extracts obtained during all three extraction steps was 90.84 mg g-1.

Fig. 6. total phenolics content in the extracts6 pav. bendras fenolinių junginių kiekis ekstraktuose

26

Although, the highest extract yields were received at 50 °C using water as a solvent, the dry aqueous extracts had the lowest contents of phenolic compounds; the average value of the extracts obtained during three extraction steps was only 30.19 mg g-1. the data indicates that pure water is not an efficient solvent for phenolic compounds extraction from raspberry press cake, because it yields the extracts of a low purity. it should be noted that, although the extract yields reduced with each repeated step of extraction (for all the solvent and extraction regimes used) the dry extract quality regarding the total phenolics content per one gram basis, remained approximately the same for all three extraction steps.

investigated dry ethanolic extracts of raspberry press cake had higher amounts of total phenolics in comparison with data reported by peschel et al. (2006) for the dry methanolic extracts of apple, strawberry and pear wastes (52.2, 59.8 and 18.4 mg in g, respectively).

only small quantities of raspberry pulp (where all anthocyanin pigments are concentrated) stays in raspberry press-cake after juice pressing, therefore anthocyanin fraction comprised a very small part of the total phenolics content found in dry raspberry press cake extracts. Naturally, the highest amounts of anthocyanins were extracted during the thirst extraction step (Fig. 7). the highest percentage of anthocyanins of the total amount of phenolic compounds was found in the dry aqueous extracts obtained at 50 °C (i-st stage 9.44 %, ii-nd stage 6.96 % and iii-rd stage 5.88 %). however as expressed per one gram basis of the dry extract, higher amounts of anthocyanins were found in the ethanolic extracts extracted at 50 °C and at ambient temperature (see Fig. 7).

Fig. 7. total anthocyanins content in the extracts7 pav. bendras antocianinų kiekis ekstraktuose

27

Comparing to the total ellagic acid content (the sum of free ellagic acid and ellagic acid released after hydrolysis), relatively low levels of free ellagic acid were present in the dry extracts of raspberry press cake (see Figs. 8 and 9). this indicates that ella-gitannins were the major source of ellagic acid following the hydrolysis.

in the investigated dry extracts free ellagic acid comprised from 6.01 to 18.15 % of the ellagic acid content released after acid hydrolysis. the lowest concentrations of free ellagic acid were found in the dried aqueous extracts extracted at 50 °C (Fig. 8). this could be explained by low solubility of ellagic acid in water.

Fig. 8. Free ellagic acid content in the extracts8 pav. Laisvos elago rūgšties kiekis ekstraktuose

solubility of ellagic acid increases in organic solvents such as ethanol or methanol. ellagitannins are more water-soluble as compared to ellagic acid however dry aqueous extracts also had the lowest total ellagic acid contents (Fig. 9). Regarding total ellagic acid content dried ethanolic extracts obtained during i-st, ii-nd and iii-rd extraction steps remained of approximately the same quality. the total ellagic acid content in dry aqueous extract obtained during iii-rd extraction step was more than two times higher as compared to the extract obtained during i-st extraction step (Fig. 9).

the dry extracts obtained with 80 % ethanol at 50 °C, where 20 min pre-extraction with hot water was applied, had the highest radical scavenging activity – on average 55.5 % (Fig. 10). however using this type of extraction, the lowest extraction yields were received, because in this study the pre-extraction water with part of the extractive compounds was not concentrated and further evaluated. Anyway evaluating per one gram basis of the dry extract pre-extraction with hot water yielded extracts of higher purity in terms of phenolics content and as a consequence with higher antiradical activity (Figs. 6 and 10). the dry aqueous extracts (50 °C) were found to have the lowest radical scavenging activity – on average 16.8 % (Fig. 10).

28

Fig. 9. total ellagic acid content in the extracts9 pav. bendras elago rūgšties kiekis ekstraktuose

Fig. 10. Radical scavenging activity in the extracts10 pav. ekstraktų radikalų sujungimo aktyvumas

it is well established that antioxidant activity strongly correlates to phenolic compound concentration in berry extracts (Jakobek et al., 2007) and in berry press cake extracts (vatai, Škerget, Knez., 2007; spigno, tramelli, de Faveri., 2007). the results of our investigation are in agreement with those reported by other scientists; very strong correlation (r = 0.98) was found between the total phenolics content and

29

radical-scavenging activity of raspberry press cake extracts. Furthermore, very strong correlation (r = 0.97) was found between total phenolics content and total ellagic acid content of the investigated extracts.

Conclusions. extracts yields and the yields of phenolic compounds were af-fected by the type of extraction solvent and extraction temperature. in this study, aqueous ethanol at 50 °C was recognised as the best solvent-temperature system for a high extract yield and high phenolic compounds yield. As expressed per one gram basis of dry extract pre extraction with hot water yielded the higher purity extract regarding the total penolics content, total ellagic acid content and radical scavenging activity. the high content of antioxidant phenolics found in the extracts suggests that raspberry press cake may be an economically interesting phytochemical source for the nutraceutical and functional food market.

however more research is required to establish bioavailability and real beneficial effects of natural antioxidants from raspberry press cake in vivo.


references

1. Ames b. N., shigena M. K, hagen t. M. 1993. oxidants, antioxidants and the degenerative diseases of aging. proceedings of the National Academy of science, 90: 7 915–7 922.

2. beekwilder J., Jonker h., Meesters p., hall R. d., van der Meer i. M., de vos C. h. R. 2005. Antioxidants in raspberry: on-line analysis links antioxidant ac-tivity to a diversity of individual metabolites. Journal of Agriculture and Food Chemistry, 53: 3 313–3 320.

3. brand-williams w., Cuvelier M. e., berset C. 1995. use of a free radical method to evaluate antioxidant activity. Lebensmittel-wissenschaft und technologie, 28: 25–30.

4. burda s., oleszek w. 2001 Antioxidant and antiradical activities of flavonoids. Journal of Agriculture and Food Chemistry, 49: 2 774–2 779.

5. Corhout J., peiters L. A., Claeys M., vanden berghe d. A., vleitinck A. J. 1991. Antiviral ellagitannins from Spondia mombin. phytochemistry, 30: 1 129–1 130.

6. daniel e. M., Krupnick A. s., heur y. h., blinzler J. A., Nims, R. w., stoner G. d. 1989. extraction stability and quantitation of ellagic acid in various fruits and nuts. Journal of Food Composition and Analysis, 3: 338–349.

7. duel C. L. 1996. strawberries and Raspberries. in: L. p. somogyj, d. M. barrett, y. hui (eds.), processing fruits science and technology: Major processed products. technolmic publishing Company, inc., Lancaster.

8. hakkinen s. h., Karenlampi s. o., heinonen i. M., Mykkanen h. M., torronen A. R. 1999. screening of selected flavonoids and phenolic acids in 19 berries. Food Research international, 32: 345–353.

9. halliwell b., Gutteridge J. N. C. Free radical biology and medicine (4th ed.). oxford university press, usA.

30

10. Jakobek L., seruga M., Novok i., Medvidovic-Kosanovic M. 2007. Flavonols, phenolic acids and antioxidant activity of some red fruits. deutsche Lebensmittel-Rundschau, 103: 369–378.

11. Koponen J. M., happonen A. M., Mattila p. h., törrönen A. R. 2007. Contents of anthocyanins and ellagitannins in selected foods consumed in Finland. Journal of Agriculture and Food Chemistry, 55: 1 612–1 619.

12. Larrosa M., tomas-barberan F., espin J. 2006. the dietary hydrolysable tan-nin punicalagin releases ellagic acid that induces apoptosis in human colon adenocarcinoma Caco-2 Cells by using the mitochondrial pathway. Journal of Nutritional biochemistry, 17: 611–625.

13. peschel w., sanchez-Rabaneda F., diekmann w., plescher A., Garzis i., Jimenez d., Lamuela-Raventos R., buxaderas s., Codina C. 2006. An industrial approach in the search of natural antioxidants from vegetable and fruit wastes. Food Chemistry, 97: 137–150.

14. priyadarsini K. J., Khopde s. M., Kumar s. s., Mohan h. 2002. Free radical studies of ellagic acid, a natural phenolic antioxidant. Journal of Agriculture and Food Chemistry, 50: 2 200–2 206.

15. prior R. L. 2003. Fruits and vegetables in the prevention of cellular oxidative damage. American Journal of Clinical Nutrition, 78 (suppl.): 570–578.

16. siriwoharn t., wrolstad R. e. 2004. polyphenolic composition of Marion and evergreen blackberries. Journal of Food science, 69: 233–240.

17. slinkard K., singleton v. L. 1977. total phenol analysis: Automation and com-parison with manual methods. American Journal of enology and viticulture, 28: 49–55.

18. spigno G., tramelli L., de Faveri M. 2007. effects of extraction time, temperatu-re and solvent on concentration and antioxidant activity of grape marc phenolics. Journal of Food engineering, 81: 200–208.

19. szajdek A., borowska e. J. 2008. bioactive compounds and health-promoting properties of berry fruits: a review. plant Foods for human Nutrition, 63: 147–156.

20. Šipailienė A., venskutonis p. R., pritykina N., Jasinauskienė d., bobinaitė, R. 2009. Antioxidant and antimicrobial properties of raspberry press-cake extracts. Cheminė technologija, 52: 62–68.

21. vatai t., Škerget M., Knez Ž. 2007. extraction of phenolic compounds from elder berry and different grape marc varieties using organic solvents and/or su-percritical carbon dioxide. Journal of Food engineering, 90: 246–254.

22. vattem d. A. shetty K. 2005. biological functionality of ellagic acid: a review. Journal of Food biochemistry, 29: 234–266.

23. viškelis p., bobinaitė R. 2007. Fenolinių junginių ir antocianinų kiekis nokstant avietėms. Maisto chemija ir technologija, 41: 115–120.

24. vrhovsek u., palchetti A., Reniero F., Guillou C., Masuero d., Mattivi F. 2006. Concentration and mean degree of polymerization of Rubus ellagitannins valua-ted by optimized acid methanolysis. Journal of Agriculture and Food Chemistry, 54: 4 694–4 475.

31

25. wang s. y. Jiao h. 2000. scavenging capacity of berry crops on superoxide radicals, hydrogen peroxide, hydroxyl radicals, and singlet oxygen. Journal of Agriculture and Food Chemistry, 48: 5 677–5 684.

sodiNiNKystĖ iR dARŽiNiNKystĖ. MoKsLo dARbAi. 2010. 29(2).

Fenolinių junginių ekstrakcija iš aviečių išspaudų

r. Bobinaitė, P. Viškelis, L. Buskienė

Santrauka

Gaminant uogų sultis ir nektarus, kaip šalutinis perdirbimo produktas gaunamos išspaudos. uogų išspaudose lieka biologiškai vertingų medžiagų, kurias išgavus būtų galima panaudoti gaminant ingredientus funkcionaliems maisto produktams arba farmacijos pramonėje.

Šio preliminaraus tyrimo tikslas – nustatyti tinkamiausias fenolinių junginių, tarp jų – elago rūgšties, ekstrakcijos iš aviečių išspaudų sąlygas. tuo tikslu buvo atliekamos trijų pakopų išspaudų ekstrakcijos. ekstrakcijai buvo naudojami 80 proc. etanolis (kambario ir 50 °C temperatūroje) ir vanduo (50 °C temperatūroje). siekiant pagerinti džiovinimo procesą, prieš liofilizavimą į ekstraktus buvo įdėta maltodekstrino (Md).

didžiausia sauso ekstrakto išeiga su Md gauta ekstrahuojant vandeniu arba 80 proc. etanoliu 50 °C temperatūroje. bendras gauto ekstrakto kiekis nuo išdžiovintų aviečių išspaudų kiekio buvo atitinkamai 23,77 ir 23,69 procento. Nors sauso vandeninio ekstrakto išeiga buvo didžiausia, jo dpph radikalų sujungimo aktyvumas buvo mažiausias, taip pat vandeniu buvo išekstrahuoti mažiausi fenolinių junginiu, antocianinų ir elago rūgšties kiekiai. didžiausias bendras fenolinių junginių, antocianinų ir elago rūgšties kiekis buvo rastas etanoliniuose ekstraktuose, ekstrahuotuose 50 °C temperatūroje. Labai stiprios koreliacijos buvo nustatytos tarp sausuose ekstraktuose esančio fenolinių junginių kiekio ir ekstraktų dpph radikalų su-jungimo aktyvumo (r = 0,98) bei tarp ekstraktuose esančio fenolinių junginių kiekio ir bendro elago rūgšties kiekio (r = 0,97).

reikšminiai žodžiai: fenoliniai junginiai, antocianinai, elago rūgštis, radikalų sujun-gimas, aviečių išspaudos.

33


Valgomojo svogūno (Allium cepa L.) ekologiškai auginamų veislių derlius ir kokybė

rasa karklelienė, Elena Survilienė, nijolė Maročkienė, Edita dambrauskienė, audrius radzevičius, Laisvūnė duchovskienė. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r., el. paštas [email protected]

tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto ekologinio ūkio dalies bandymų lauke 2008–2009 metais. valgomojo svogūno derlingumui ir biocheminei sudėčiai įtakos turi genotipas ir auginimo sąlygos. tyrimai parodė, kad ‘babtų didieji’ svogūnai buvo derlingesni (derlius – 15,1 t ha-1) nei kitos tirtos veislės ir suformavo vidutinio dydžio (121,0 g) ropeles. 2008–2009 m. svogūnų vegetacijos ir laikymo metu aptikta ligų, kurias sukėlė pa-togeniniai mikromicetai iš Botrytis ir Peronospora genčių. svogūnų lapus pažeidė Botrytis squamosa rūšies mikromicetai, sukeldami kekerinį lapų dėmėtumą.

reikšminiai žodžiai: Allium cepa L., biocheminė sudėtis, derlius, hibridai, pažeidimai, veislės.

Įvadas. vienas svarbiausių šiuolaikinės daržininkystės uždavinių – užauginti ne tik kokybišką, bet ir ekologišką produkciją, nedarant neigiamos įtakos aplinkai. Lietuvoje intensyviai vystosi ekologinė žemdirbystė. ekologiškai auginamų auga-lų plotai jau apima daugiau nei 1 % mūsų šalies žemės ūkio naudmenų. Lietuvoje sukurtos daržovių veislės yra aukštos kokybės, produktyvios, gerai prisitaiko prie klimato sąlygų (Gaučienė, 1997; Karklelienė ir kt., 2007). svogūnų derliui didelės reikšmės turi dirvos fizinė sudėtis, todėl skirtingose dirvose ir nevienodo klimato sąlygomis auginamų svogūnų derlius labai kinta (pekarskas, 2008). daugiausia (apie 90 %) svogūnai yra sėjami ir auginami versliniuose ūkiuose (Kamštaitytė, bobinas, 2004). vienas pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos svogūnų derlingumui, yra tinka-mos veislės pasirinkimas (brewster, 1994). svogūnų derlius ir kokybė priklauso nuo meteorologinių sąlygų, ypač nuo aktyviųjų temperatūrų sumos (daymond ir kt., 1997).

darbo tikslas – ištirti valgomojo svogūno veisles, tinkamas auginti ekologiškai, derlingas ir atsparias ligoms.

34

tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto bandymų lauke (ekologinės daržininkystės plote) 2008–2009 metais. Augintos valgomojo svogūno (Allium cepa L.) veislės: ‘babtų didieji’, ‘Kristine’, ‘balusta’, ‘olina’, ‘supra’, ‘wolska’, ‘pino’, ‘virtus’, ‘Fiesta’, Nr. 80, ‘stut-garter Riesen’, ‘Kutnowska’. dirvožemis – priesmėlio ant lengvo priemolio karbo-natingasis sekliai glėjiškas išplautžemis (IDg 8–k, /Calc(ar)i – Epihypogleyc Luvi-sols – LVg–p–w–cc) (buivydaitė ir kt., 2001). 2008 m. svogūnai sėti balandžio 29 d. rankine sėjamąja lygiame paviršiuje 70 cm tarpueiliais, dviem eilutėmis. 2009 m. daržovės sėtos balandžio 28 d. ekologiškai auginant daržoves, naudotos natūralios kilmės trąšos („biokal 01“, kalio magnezija, fosforitmilčiai ir kt.) vegetacijos metu ekologiškų daržovių pasėliai buvo purškiami nuo kenkėjų du kartus biologiniu pre-paratu 0,5 % NeemAzal-t/s (veiklioji medžiaga – azadirachtinas 10 g/l). Nuo ligų pasėliai purkšti vieną kartą Čempionu (0,3 kg + 20 l vandens vienam arui).

Kaip ligų sukėlėjai pažeidė svogūnų ropeles, buvo vertinama vegetacijos metu (gegužės-spalio mėn.) ir laikymo metu (spalio–kovo mėn.) pagal ligų ir kenkėjų apskaitų standartines metodikas, analizuojant po 20 augalų iš kiekvieno pakartojimo (Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita, 2002). Ligų sukėlėjams nustatyti ėminiai imti iš pažeistų augalų, jų diagnostika atlikta vizualiniu simptomatiniu, grynų jųkultūrų, drėgnų kamerų ir mikroskopavimo metodais. duomenys apdoroti dispersinės analizės metodu pagal dunkano kriterijų (p = 0,05). Abejais tyrimo metais svogūnų ropelės buvo pakeltos (pagulus 75 % lapijos) rugpjūčio 26 d., derlius nuimtas rug-sėjo 9 d. Nukastos ropelės surūšiuotos į prekines ir neprekines, pasvertos. pasverta 10 prekinių ropelių, išmatuotas jų skersmuo, o plačiausioje ropelės dalyje – ir aukštis nuo dugnelio iki vidinių lukštų viršūnės. svogūnų morfologinių rodiklių ir derliaus duomenys įvertinti statistiškai (tarakanovas, Raudonius, 2003). Apskaitinio laukelio plotas – 5,6 m2. bandymas kartotas tris kartus. Nuėmus derlių laikyti paimti svogūnų ėminiai – po 10 vnt. iš kiekvieno pakartojimo. biochemijos ir technologijos laborato-rijoje nustatytas bendras cukrų kiekis (bertrano metodu), tirpios sausosios medžiagos (skaitmeniniu refraktometru), nitratai (potenciometru (AoAC, 1990), askorbo rūgštis (2,6 dichlorfenolindofenolio natrio druskos tirpalu) (Методы..., 1987).

2008 m. pavasarį vyravo sausesni ir šaltesni orai (1 lentelė). didesnės įtakos svogūnų dygimui turėjo šaltesni orai balandžio ir gegužės mėn. Kai kurių veislių svo-gūnai sudygo labai prastai, todėl buvo gautas mažas derlius. Gausiau kritulių iškrito rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, augalams pakako drėgmės.

2009 m. gegužės mėn. pradžioje buvo vėsesni orai, todėl daržovės ilgiau dygo. vėliau svogūnams augti trūko drėgmės, ypač gegužės mėnesį, todėl daržovių kolekcija buvo laistyta papildomai. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais periodiškai įvertintas svogūnų atsparumas lapų ligoms.

35

1 lentelė. Meteorologinės sąlygos augalų vegetacijos metu (pagal signalizato-riaus iMetos-M duomenis) 2008–2009 m.table 1. Meteorological conditions during onion vegetation, 2008–2009

Mėnuo Month

oro temperatūraAir temperature, °C

Krituliaiprecipitation, mm

2008 m. 2009 m.

daugiametis vidurkis

multiannual average

2008 m. 2009 m.

daugiametis vidurkis

multiannual average

balandisApril

6,6 6,1 5,8 42,6 12,5 42,0

GegužėMay

10,3 9,8 12,0 41,8 43,0 43,7

birželisJune

14,0 13,2 16,5 59,6 96,0 50,4

LiepaJuly

15,5 17,2 17,7 56,8 96,2 71,8

RugpjūtisAugust

15,7 15,6 16,4 90,0 91,8 75,8

Rugsėjisseptember

9,3 11,6 12,0 50,4 60,2 30,0

LhMt duomenys / LhMs data

rezultatai. tyrimo metais didžiausios įtakos svogūnų derliui turėjo meteoro-loginės sąlygos ir sėklos kokybė. 2008 m. ne visų veislių svogūnai gerai sudygo ir užaugino kokybišką derlių, o 2009 m. buvo palankūs svogūnams augti. svogūnų derlius svyravo nuo 4,6 iki 15,1 t ha-1 (2 lentelė).

2 lentelė. Įvairių valgomojo svogūno veislių derlingumas table 2. estimation of productivity of various onion cultivars

babtai, 2008–2009 m.veislės Cultivar

suminis derliustotal yield, t ha-1

prekinis derlius Marketable yield, %

‘babtų didieji’ 15,1 83,3Nr. 80 / No. 80 14,8 78,7‘Kristine’ 13,0 83,3‘balusta’ 15,1 86,7‘pino’ 10,6 80,0‘supra’ 9,4 89,3‘olina’ 5,4 79,7‘virtus’ 10,1 66,0‘wolska’ 4,6 67,7‘bila’ 6,3 86,0‘stuttgarter Riesen’ 9,8 83,7‘Kutnowska’ 7,7 71,3

R05 / LSD 05 3,05 -

36

vidutiniais duomenimis, auginant svogūnus ekologiškai, derlingiausi buvo ‘babtų didieji’ ir ‘balusta’ veislių svogūnai – jų derlingumas siekė 15,1 t ha-1. svogūnų pre-kingumas buvo 66,0–89,3 %. daugiausia prekinių ropelių užaugino ‘supra’ veislės svogūnai – 89,3 %, tačiau vidutinis ropelių derlius buvo 9,4 t ha-1.

sunkesnes ropeles formavo ‘supra’ ir ‘olina’ veislių svogūnai (3 lentelė). vidutinis vienos prekinės ropelės svoris siekė atitinkamai 133,0 ir 132,7 g. Mažiausiai sveriančias ropeles (86,3 g) užaugino ‘stuttgarter Riesen’ veislės svogūnai.

3 lentelė. svogūnų veislių ropelių morfologiniai rodikliai table 3. evaluation of onion bulb morphological indices

babtai, 2008–2009 m.

veislės Cultivar

vidutinė prekinio svogūno masė

Average weight of marketable bulb, g

svogūno ropelės aukštis

height of bulb, cm

svogūno ropelės skersmuo

diameter of bulb, cm

‘babtų didieji’ 121,0 5,5 6,5Nr. 80 / No. 80 98,7 5,2 5,4‘Kristine’ 100,3 5,8 5,2‘balusta’ 100,7 5,3 5,5‘pino’ 94,0 5,1 5,5‘supra’ 133,0 6,5 5,2‘olina’ 132,7 6,1 6,2‘virtus’ 91,3 4,5 5,6‘wolska’ 92,0 4,8 5,6‘bila’ 126,0 5,4 5,7‘stuttgarter Riesen’ 86,3 4,9 5,8‘Kutnowska’ 91,7 5,0 5,5

R05 / LSD05 31,38 0,40 0,49

Atlikus biocheminę svogūnų analizę nustatyta, kad daugiausia askorbo rūgšties sukaupė ‘babtų didieji’ (7,7 mg 100 g-1) ir ‘supra’ (7,7 mg 100 g-1). Lietuviškas se-lekcinis numeris Nr. 80 kaupia mažai askorbo rūgšties (5,4 mg 100 g-1). vidutiniškai askorbo rūgšties kaupia ‘balusta’ ir ‘pino’ svogūnų veislės. tirpių sausųjų medžia-gų kiekiu išsiskyrė ‘stuttgarter Riesen’ (12,3 %) ir ‘Kutnowska’ (10,8 %) veislės. Lietuviškos selekcijos veislės ‘babtų didieji’ ir Nr. 80 svogūnai kaupia vidutiniškai 10–10,5 % tirpių sausųjų medžiagų. daugiausia bendrojo cukraus sukaupė ‘babtų didieji’ ir ‘Kristine’ (18,3 %). iš tirtų svogūnų mažiausiai bendrojo cukraus buvo sukaupta ‘pino’ veislės svogūnuose (4 lentelė). daugiausia nitratų nustatyta veislių ‘wolska’ ir ‘supra’ (apie 247,0 mg kg-1), mažiausiai – ‘Kristine’ ir ‘babtų didieji’ (143,0–156,0 mg kg-1) svogūnuose.

37

4 lentelė. svogūnų biocheminiai rodikliai table 4. onion biochemical indices

babtai, 2008–2009 m.

veislėsCultivars

Askorbo rūgštisAscorbic acid,

mg 100 g-1

tirpios sausosios medžiagos

dry soluble solids, %

bendras cukrustotal sugars,

%

Nitratai Nitrates, mg kg-1

‘babtų didieji’ 7,7 10,0 7,4 156,0Nr. 80 / No. 80 5,4 10,5 6,6 202,3‘Kristine’ 7,3 9,1 7,4 143,0‘balusta’ 6,2 9,3 6,6 180,0‘pino’ 6,3 9,3 6,5 177,0‘supra’ 7,5 8,9 6,9 247,7‘olina’ 7,0 8,2 6,7 167,3‘virtus’ 6,7 8,9 7,1 160,3‘wolska’ 6,4 9,3 7,0 246,7‘bila’ 6,5 8,6 6,9 165,7‘stuttgarter Riesen’

7,2 12,3 7,2 165,3

‘Kutnowska’ 7,3 10,8 7,1 198,0R05 / LSD05 0,16 0,29 0,53 20,55

2008–2009 m. svogūnų vegetacijos ir laikymo metu aptikta ligų, kurias sukėlė patogeniniai mikromicetai iš Botrytis ir Peronospora genčių (5 lentelė). Nustatyta, kad svogūnų lapus pažeidė Botrytis squamosa rūšies mikromicetai, sukeldami kekerinį lapų dėmėtumą. tipiški ligos požymiai – mažos, 1–5 mm skersmens, apvalios, gelsvai baltos dėmės ant lapų. stipriau apsikrėtę lapai gelsta ir supūva. Lapų dėmėtligė plinta drėgnu oru ar iškritus gausiai rasai, kai oro temperatūra +12–25 °C. Kai kada dėmėtligę gali sukelti mechaniniai pažeidimai, atsiradę dėl krušos, kenkėjų. B. squamosa paradyti pažeidimai siekė vidutiniškai iki 2,93–3,13 %. Labiau buvo pažeisti ‘olina’, Nr. 80, ‘supra’ ir ‘Kutnowska’ veislių svogūnai.

Netikrajai miltligei (Peronospora destructor) plisti palankesnės meteorologi-nės sąlygos susidarė 2009 m. – ligos paplitimas vidutiniškai siekė 60 %. Labiausiai pažeisti buvo veislių ‘stuttgartien Riesen’, ‘Kutnowska’, Nr. 80, ‘babtų didieji’ svogūnai – pažeidimas siekė 76,67–93,33 %. Ant sergančių lapų atsiranda neryškių gelsvų dėmių, drėgnu metu jos pasidengia pilkšvai violetinėmis sporangiosporomis. esant sausam orui, sporangiosporos nesiformuoja ir galima pastebėti tik neryškias gelsvas dėmes. Lapai dažniausiai žūva. Labai sumažėja derlius ir pablogėja ropelių kokybė. tinkamiausios sąlygos ligai plisti – vidutiniškai šiltas, drėgnas oras (13–20 °C temperatūra, 80–95 proc. oro drėgmė). esant drėgnam orui, 1 % užsikrėtusių augalų pakanka visam pasėliui apkrėsti.

38

5 lentelė. Ligų išplitimas ekologiškai auginamų ropinių svogūnų pasėliuose table 5. disease prevalence in organically grown onion crop

babtai, 2008–2009 m.

veislės ir hibridaiCultivars and hybrids

Ligų pažeistų augalųinjured plants, %

kekerinio lapų dėmėtumoleaf blight

netikrosios miltligėsdowny mildew

2008 m. 2009 m. 2008 m. 2009 m.‘babtų didieji’ 0 a 0 ab 8,33 b 76,67 abc‘balusta’ 3,33 abc 1,67 ab 5,0 ab 63,33 abc‘Kristine’ 3,33 abc 1,67 ab 0 ab 53,33 a‘olina’ 11,67 c 3,0 ab 5,0 ab 56,67 c‘supra’ 0 a 6,67 b 6,67 ab 20,0 a‘virtus’ 0 a 3,33 ab 0 ab 33,33 a‘wolska’ 0 a 0 ab 0 ab 43,33 aNr. 80 / No. 80 6,67 abc 3,33 ab 5,0 ab 76,67 abc‘Kutnowska’ - 6,67 ab - 83,33 abc‘stuttgartien Riesen‘ - 3,0 ab - 93,33 abcvidutiniškai per metus Average in a year

3,13 2,93 3,75 60,0

Pastaba: tomis pačiomis raidėmis pažymėtos reikšmės stulpeliuose pagal dunkano kriteri-jų (p = 0,5) iš esmės nesiskiria.Note: means followed by the same letter do not differ at p = 0.5 (dunkan’s multiple range test).

Laikymo metu (2008 10 17–2009 03 13) svogūnų ropeles pažeidė Botrytis, Fusarium genčių patogenai. Kaklelio puvinys, kurį sukelia Botrytis spp. grybai, – viena pagrindinių laikymo metu plintančių svogūnų ropelių ligų. tipiški kaklelio puvinio simptomai, t. y. pilkas pelėsis su juodais skleročiais ant ropelių arba tarp lukštų, atsi-randa palaikius svogūnus saugyklose 8–10 savaičių. Kaklelio puviniu sirgo apie 3,33 % ‘balusta’ ir ‘Kristine’ veislių svogūnų vidinių lukštų viršūnės (6 lentelė).

Laikymo metu fuzarinio puvinio pasitaiko daugiau, kai vegetacijos metu vyrauja drėgni orai. ypač lengvai užsikrečia kenkėjų pažeisti arba mechaniškai sužaloti svogū-nai. Laikymo metu puvimas prasideda nuo ropelės pagrindo ir išorinių lukštų. Ropelės pasidaro minkštos, vandeningos, pasidengia baltos ar rausvos spalvos grybo apnašu. vėliau svogūnai sukietėja ir virsta mumijomis arba dėl bakterijų supūva. Fuzarinio puvinio pažeistų svogūnų ropelių rasta vidutiniškai 10,56 % (6 lentelė). Geriausiai saugyklose laikėsi ‘babtų didieji’.

39

6 lentelė. Ligų išplitimas laikant ekologiškai auginamus ropinius svogūnus table 6. disease prevalence during storage of ecologically grown onion

babtai, 2008–2009 m.

veislės ir hibridaiCultivars and hybrids

Ligų pažeistų ropeliųinjured turnips, %

kaklelio puvinioneck rot

fuzarinio puviniofusarium rot

‘babtų didieji’ 0 a 0 a‘balusta’ 3,33 ab 10,0 ab‘Kristine’ 3,33 ab 10,0 ab‘olina’ 0 a 16,67 b‘supra’ 0 a 16,67 bNr. 80 / No. 80 0 a 10 abvidutiniškai Average

1,11 10,56

Pastaba: tomis pačiomis raidėmis pažymėtos reikšmės stulpeliuose pagal dunkano kriteri-jų (p = 0,5) iš esmės nesiskiria.Note: means followed by the same letter do not differ at p = 0.5 (dunkan’s multiple range test).

aptarimas. tyrimais nustatyta, kad daržovių vidinė ir išorinė kokybė priklau-so ne tik nuo daržovių rūšies genotipo, bet ir nuo dirvožemio bei augimo sąlygų (brewster, 1994; Čižauskas, 2003). Nustatyta, kad auginant svogūnus ekologiškai gaunamas nedidelis derlius. iš tirtų veislių derlingiausi buvo veislių ‘babtų didie-ji’ ir ‘balusta’ svogūnai – jų derlingumas siekė 15,1 t ha-1. svogūnų prekingumas buvo 66,0–89,3 %. daugiausia prekinių ropelių užaugino ‘supra’ veislės svogūnai – 89,3 %, tačiau vidutinis ropelių derlius buvo 9,4 t ha-1. Anksčiau institute atlikti tyri-mai parodė, kad užauginti kokybišką ropelių derlių yra sudėtinga. 2004–2005 metais jų derlius įvairavo nuo 18,5 iki 28,4 t ha-1 (Karklelienė ir kt., 2007).

Nustatyta, kad plokščiausias ropeles formavo veislių ‘virtus’, ‘wolska’ ir ‘babtų didieji’ svogūnai. ovaliausias ropeles formavo veislių ‘Kristine’ ir ‘supra’ svogūnai tai patvirtina ir anksčiau institute daryti tyrimai (Karklelienė ir kt., 2007). Apvaliausias ropeles išaugino ‘olina’ veislės svogūnai. veislių ‘Fiesta’ ir ‘wolska’ prekingumas buvo 81 %, mažiausiai prekinių ropelių išaugino ‘Kutnowska’ veislės svogūnai. Atlikti kitų tyrėjų moksliniai darbai parodė, kad svogūnų ropelių dydis ir derlius priklauso nuo meteorologinių sąlygų, ypač nuo aktyviųjų temperatūrų sumos (daymond ir kt., 1997).

tyrimais nustatyta, kad tinkamiausios sąlygos ligai plisti – vidutiniškai šiltas, drėgnas oras (13–20 °C temperatūra, 80–95 proc. oro drėgmė). esant drėgnam orui, 1 % užsikrėtusių augalų pakanka visam pasėliui apkrėsti (bulovienė, survilienė, 2005). Laikymo metu fuzarinio puvinio pasitaiko daugiau, kai vegetacijos metu vyrauja drėgni orai (Билай ir kt.,1988). ypač lengvai užsikrečia kenkėjų pažeisti arba mechaniškai sužaloti svogūnai. Mūsų tyrimų duomenimis, palankesni svogūninėms ligoms plisti buvo 2009 metai.

40

išvados. 1. valgomojo svogūno derlingumui ir biocheminei sudėčiai įtakos turi genotipas ir augimo sąlygos. tyrimai rodo, kad ‘babtų didieji’ svogūnai yra derling

SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖlsdi.lt/straipsniai/29(2).pdftyrimo objektas, metodai ir sąlygos. ‘Lodel’ veislės obelų poskiepių bandy-mas įrengtas 1999 m. Lietuvos sodininkystės

Documents