-
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
Kristina Dambrauskienė
SOCIALINIAI SUAUGUSIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ
RŪKYMO ĮPROČIŲ NETOLYGUMAI IR JŲ
POKYČIAI 1994–2008 METAIS
Daktaro disertacija Biomedicinos mokslai,
visuomenės sveikata (10 B)
Kaunas, 2011
-
2
Disertacija rengta 2006–2010 metais Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto Medicinos akademijoje. Mokslinė vadovė prof. dr.
Jūratė Klumbienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,
Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 10
B)
Konsultantas doc. dr. Aurelijus Veryga (Lietuvos sveikatos
mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai,
visuomenės sveikata – 10 B)
-
3
TURINYS SANTRUMPOS
..............................................................................................
4 ĮVADAS
...........................................................................................................
5 1. DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
........................................................ 7 2.
LITERATŪROS APŽVALGA
...................................................................
9
2.1. Rūkymo paplitimas ir jo pokyčiai
.......................................................... 9 2.1.1.
Rūkymo paplitimas pasaulyje
......................................................... 9 2.1.2.
Rūkymo paplitimas Lietuvoje
......................................................... 11
2.2. Rūkymo ryšys su socialiniais ir demografiniais veiksniais
.................... 12 2.3. Rūkymo poveikis sveikatai
....................................................................
14
2.3.1. Rūkymo įtaka sergamumui ir mirtingumui
..................................... 14 2.3.2. Pasyvus rūkymas ir
jo poveikis sveikatai ....................................... 17
2.3.3. Metimo rūkyti poveikis sveikatai ir išgyvenamumui
.................... 18
2.4. Veiksniai, įtakojantys rūkymo įpročius
.................................................. 19 2.5 Tabako
kontrolės priemonės
...................................................................
22
3. TIRTŲJŲ KONTINGENTAS IR TYRIMO METODAI
........................ 25 3.1. Tiriamasis kontingentas
.........................................................................
25 3.2. Tyrimo metodai
......................................................................................
28 3.3. Statistinis duomenų vertinimas
..............................................................
31
4. REZULTATAI
.............................................................................................
33 4.1. Suaugusių Lietuvos gyventojų rūkymo įpročių pokyčiai
1994–2008 m.
................................................................................................
33 4.2. Suaugusių Lietuvos gyventojų rūkymo įpročių priklausomybė
nuo socialinių veiksnių ir rūkymo socialinių netolygumų pokyčiai
1994–2008 m.
................................................................................................
36
4.2.1. Reguliaraus rūkymo ryšys su socialiniais ir
demografiniais veiksniais
..................................................................................................
36 4.2.2. Metimo rūkyti sąsajos su socialiniais bei demografiniais
veiksniais
..................................................................................................
48 4.2.3. Niekada nerūkiusių Lietuvos gyventojų dalis,
atsižvelgiant į socialinius bei demografinius veiksnius
.................................................. 58
4.3. Pasyvaus rūkymo paplitimas tarp suaugusių Lietuvos
gyventojų .......... 66 4.4. Suaugusių Lietuvos gyventojų fizinės
priklausomybės nuo tabako vertinimas
......................................................................................................
80 4.5. Sveikatos priežiūros specialistų aktyvumas, skatinant
gyventojus mesti rūkyti
...................................................................................................
86
5. REZULTATŲ APTARIMAS
....................................................................
93 6. IŠVADOS
....................................................................................................
110 7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
....................................................... 112 8.
BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS
.................................................................
113 9. AUTORIAUS PUBLIKUOTŲ DARBŲ SĄRAŠAS
................................ 131 10. PRIEDAI
...................................................................................................
132
-
4
SANTRUMPOS
ES – Europos Sąjunga LOPL – Lėtinė obstrukcinė plaučių liga N –
tiriamųjų skaičius P – reikšmingumo lygmuo PI – pasikliautinieji
intervalai PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija SN – standartinis
nuokrypis SNI – santykinis netolygumo indeksas ŠS – šansų santykis
X – vidurkis
2χ – Chi kvadrato kriterijus
-
5
ĮVADAS
Tabako rūkymas yra ne tik opi medicininė ir visuomenės sveikatos
problema, bet ir sudėtingas psichosocialinis – kultūrinis
reiškinys, suvo-kiamas kaip kasdieninės socialinės veiklos dalis,
turintis simbolinę reikšmę, suteikiantis galimybę socialiai
sąveikauti bei įgyvendinti ritualus. Nėra kito tokio legaliai
parduodamo produkto, kuris prilygtų tabakui savo pavo-jingumu:
tabakas sąlygoja daugiau mirčių nei AIDS, legalūs ir nelegalūs
narkotikai, autoįvykiai, žmogžudystės ar savižudybės kartu sudėjus
[94]. Richard Doll yra pareiškęs: „tai, kad rūkymas susijęs su tiek
daug su-sirgimų, yra vienas iš labiausiai gluminančių medicinos
atradimų, tačiau ne mažiau glumina, kad tiek daug žmonių ignoruoja
šį faktą“ [54]. Kasmet pasaulyje rūkymas nulemia 6,5 milijonus
mirčių [46]. Pirmą kartą apie rūkymo žalą prabilta 1950 m., kuomet
buvo pateikti faktai, kad rūkymas sukelia plaučių vėžį [52]. Vėliau
sekė daugybė epidemiologinių, eksperi-mentinių studijų, įrodančių,
kad rūkymas sukelia ir kitas vėžio formas, ūmines bei lėtines
ligas. 1981 m. pasirodė studijos, patvirtinančios žalingą pasyvaus
rūkymo poveikį [105]. Tačiau nepaisant visų faktų, tabakas, kaip ir
alkoholis, laikomas socialiai priimtinais narkotikais; tabako
rūkymas – įprastu, normaliu reiškiniu, o tabako pramonė ir verslas
– netgi naudingais šalių ekonomikai. Tabakas yra diskusijų dėl
globalizacijos, tarptautinės prekybos, žmogaus teisių, aplinkos
niokojimo, objektas, o tabaką rūkantis asmuo yra įtrauktas į
sudėtingą socialinių bei ekonominių santykių tinklą.
Ankstesni rūkymo paplitimo tarp suaugusių Lietuvos gyventojų
tyrimai parodė, kad tarp Lietuvos vyrų rūkymas visada buvo
pakankamai paplitęs, t. y. reguliariai rūkė apie pusę suaugusių
vyrų, tuo tarpu moterys išsiskyrė kaip vienos mažiausiai rūkančių
Europoje [99, 197]. 1993 m. Lietuvoje įsikūrus vienai iš didžiausių
tabako gamybos kompanijų bei į rinką atėjus kitų stambiųjų tabako
gamintojų atstovams, taikant agresyvias tabako pramonės rinkodaros
priemones, rūkančiųjų skaičius sparčiai didėjo. Rūkymo paplitimas
tarp jaunų Lietuvos moterų išaugo penkis kartus, o nepilnamečių
merginų rūkymo paplitimas pralenkė suaugusių moterų rūkymo
paplitimą [90, 91]. Pastarąjį dešimtmetį Lietuva, perimdama kitų
šalių patirtį bei įgyvendindama PSO Tabako kontrolės konvenciją,
vykdo visapusišką tabako kontrolės politiką, apimančią populiacines
priemones, leidžiančias tiesioginėmis ir netiesioginėmis
priemonėmis skatinti rūkan-čiuosius mesti rūkyti: tai sistemingas
tabako kainų didinimas, tabako rek-lamos ir rėmimo draudimas,
rūkymo ribojimas viešose vietose, tabako pro-duktų ženklinimas bei
prekybos reikalavimų sugriežtinimas. Šios priemonės išbandytos
įvairiose šalyse ir patvirtintos kaip ekonomiškai efektyvios,
-
6
mažinant rūkymo paplitimą, – rūkymo paplitimas per pastaruosius
kelis dešimtmečius ženkliai sumažėjo Didžiojoje Britanijoje,
Airijoje, Olandijoje, Skandinavijos šalyse [31, 122, 156, 232].
Tačiau reikia pripažinti, kad išlieka ženklūs skirtumai tarp lyčių,
skirtingo amžiaus, išsilavinimo asmenų ir rūky-mas įvardinamas kaip
vienas svarbiausių veiksnių, sąlygojančių socialinius sveikatos
netolygumus [114, 156]. Būtini tyrimai, ar taikomos tabako
kont-rolės priemonės pasiekia visas socialines grupes ir kaip
keičiasi socialiniai rūkymo įpročių skirtumai.
Vienas svarbiausių visuomenės sveikatos tikslų yra apsaugoti
vaikus bei nerūkančius šeimos narius nuo pasyvaus rūkymo jų
namuose, darbuo-tojus – jų darbo vietose [220]. 2007 m. Lietuvoje
įsigaliojo draudimas rūkyti viešojo maitinimo įstaigose. Vienas šio
draudimo oponentų argumentų buvo tas, kad šis draudimas sąlygos
didesnį rūkymą namuose ir su tuo susijusią žalą vaikams,
nerūkantiems šeimos nariams. Todėl svarbu įvertinti, kaip po
įgyvendinto draudimo keitėsi pasyvaus rūkymo paplitimas namuose,
darbo vietose.
Siekiant pasirinkti efektyvesnes poveikio priemones atskirai
popu-liacijai, būtina įvertinti priklausomybės nuo tabako lygį,
rūkančiųjų keti-nimus mesti rūkyti, sveikatos priežiūros darbuotojų
pasirengimą teikti rekomendacijas, norintiems mesti rūkyti. Tabako
kontrolės konvencijoje nurodoma, kad trumpas sveikatos priežiūros
darbuotojų patarimas mesti rūkyti rutininės konsultacijos metu yra
viena efektyviausių tabako kontrolės priemonių [273]. Dėl dažnų
reguliarių kontaktų su pacientais sveikatos priežiūros specialistai
įvardijami kaip svarbiausi asmenys bendruomenėje, galintys padėti
rūkantiems asmenims mesti rūkyti [285]. Deja sveikatos priežiūros
specialistai yra gana abejingi rūkymo problemai, nemaža medikų
bendruomenės dalis rūko patys, sukeldami tabako „nežalingumo“
įspūdį [185]. Tad tikslinga šalies mastu įvertinti sveikatos
priežiūros specialistų aktyvumą, planuojant poveikio priemones,
įgalinančias pagerinti specialistų parengimą bei jų motyvaciją
teikti šią pagalbą. Nuo 1994 m. Lietuva kartu su Suomija, Latvija,
Estija dalyvauja tarp-tautiniame sveikatą veikiančios gyvensenos
tyrime (FINBALT HEALTH MONITOR). Greta kitų gyvensenos veiksnių
renkama informacija apie rūkymo įpročius. Šis disertacinis darbas
yra minėto tarptautinio tyrimo sudedamoji dalis. Tyrimai kartojami
kas dvieji metai, kas leidžia vertinti įvairių socialinių grupių
sveikatą veikiančios gyvensenos pokyčius per tiriamąjį laikotarpį,
įžvelgti sąsajas su socialiniais, ekonominiais pokyčiais,
taikomomis tabako kontrolės priemonėmis.
-
7
1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų rūkymo įpročius, jų
pokyčius bei ryšius su socialiniais veiksniais.
Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti 20–64 m. Lietuvos gyventojų
rūkymo įpročių pokyčius 1994–
2008 m. laikotarpiu. 2. Nustatyti rūkymo įpročių sąsajas su
socialiniais ir demografiniais
veiksniais (lytimi, amžiumi, išsilavinimu, gyvenamąja vieta ir
šeimine padėtimi).
3. Įvertinti socialinių rūkymo netolygumų pokyčius per 14 metų.
4. Įvertinti pasyvaus rūkymo paplitimą tarp suaugusių Lietuvos
gyven-
tojų. 5. Įvertinti rūkančių Lietuvos gyventojų fizinę
priklausomybę nuo tabako. 6. Nustatyti sveikatos priežiūros
specialistų aktyvumą, skatinant gyven-
tojus mesti rūkyti. Darbo mokslinis naujumas
Pirmą kartą Lietuvoje 1994–2008 m., vykdant tarptautinį sveikatą
veikiančios gyvensenos tyrimą (FINBALT HEALTH MONITOR), atlikta
rūkymo epidemiologinės situacijos, jos pokyčių per keturiolika metų
analizė. Duomenys gauti tiriant reprezentacines gyventojų imtis,
atsitiktinai atrinktas iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų; visi
tyrimai atlikti taikant tą pačią standartinę metodiką, klausimyną
užpildė pakankamai didelė atrinktųjų gyventojų dalis, kas ypač
didina gautų rezultatų vertę. Darbas atliktas dalyvaujant
tarptautiniame tyrime, tad gauti duomenys gali būti palyginti su
kitų šalių duomenimis. Pirmą kartą buvo vertinti rūkymo paplitimo
netolygumai tarp skirtingų socialinių grupių, nustatytas pasyvaus
rūkymo paplitimas ir jo pokyčiai, įgyvendinant tabako kontrolės
politiką. Nacionaliniu mastu įvertinta rūkančių Lietuvos gyventojų
fizinė priklau-somybė nuo tabako. Vertintas sveikatos priežiūros
specialistų aktyvumas, skatinant gyventojus mesti rūkyti, leidžia
konstatuoti, kad gydytojai, odontologai, kiti sveikatos priežiūros
specialistai nepakankamai aktyvūs ugdant sveiką gyvenseną.
-
8
Darbo praktinė reikšmė
Keturiolika metų vykdyto tarptautinio sveikatą veikiančios
gyvensenos tyrimo (FINBALT HEALTH MONITOR) metu surinkta
informacija apie rūkymo įpročius, leidžia atlikti rūkymo
epidemiologinės situacijos Lietu-voje, jos pokyčių analizę,
pagrindžia tabako kontrolės priemonių įgyven-dinimo būtinybę.
Atlikta detali priklausomybės nuo tabako paplitimo, ryšių su
socialiniais ir demografiniais veiksniais analizė, leidžia
identifikuoti tas visuomenės grupes, kurioms turi būti skiriamas
ypatingas dėmesys, for-muojant bei įgyvendinant tabako kontrolės
politiką bei priemones.
Vienas iš efektyviausių būdu sumažinti rūkymo pasekmes yra
rūkan-čiųjų skatinimas mesti rūkyti bei pagalbos teikimas
norintiems mesti. Pa-grindiniai šios priemonės vykdytojai yra
sveikatos priežiūros specialistai. Tabako kontrolė ir pagalba
metantiems rūkyti yra įtrauktos į medicinos studijų programą,
organizuojamos mokslinės-praktinės konferencijos medicinos srities
darbuotojams, suteikiant bazines žinias apie tokios pagalbos
teikimą pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Tačiau stebimas
mažas sveikatos priežiūros specialistų aktyvumas, skatinant mesti
rūkyti, suteikiant bent minimalią pagalbą norintiems mesti rūkyti,
verčia manyti, kad vis dar nepakankamas specialistų parengimas bei
jų motyvacija teikti šią pagalbą. Šio darbo rezultatai gali būti
panaudoti kuriant bei organi-zuojant rūkymo profilaktikos ir
kontrolės priemones pirminėje sveikatos priežiūros grandyje.
Darbo rezultatai buvo paskelbti moksliniuose straipsniuose,
stendiniuo-se pranešimuose, pristatyti Lietuvos ir tarptautinėse
mokslinėse-praktinėse konferencijose. Rezultatai gali būti
panaudoti studentų, visuomenės svei-katos specialistų, gydytojų,
odontologų mokymui bei tobulinimui; patei-kiami politikams,
plačiajai visuomenei, gali būti panaudoti vertinant bei formuojant
tabako kontrolės politiką bei priemones. Autorės indėlis
Autorė dalyvavo organizuojant 2008 m. gyvensenos tyrimą,
ruošiant anketas ir suvedant duomenis į elektronines laikmenas.
Autorė įsisavino matematinės statistikos metodus ir atliko dalį
statistinės analizės. Tyrimo rezultatus autorė publikavo, pristatė
mokslinėse-praktinėse konferencijose.
-
9
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Rūkymo paplitimas ir jo pokyčiai
2.1.1. Rūkymo paplitimas pasaulyje Daugelyje šalių informacija
apie tabako vartojimo ypatumus, paplitimą
bei su rūkymu susijusių pagrindinių ligų, mirtingumo tendencijas
yra renkama jau apie 100 metų. Taigi yra surinkta pakankamai
duomenų, kad būtų galima įžvelgti tabako epidemijos vystymosi
dėsningumus, išskirti atskiras tabako epidemijos stadijas,
įvertinti taikomų tabako kontrolės prie-monių veiksmingumą. Vieną
iš tabako epidemijos modelių 1994 m. kartu su bendraautoriais
aprašė A.D. Lopez, išskirdami keturias tabako epidemijos stadijas
[153]. Perėjimas iš vienos stadijos į kitą charakterizuojamas trijų
kintamųjų – rūkymo paplitimo, suvartojamų cigarečių per tam tikrą
periodą kiekio bei su rūkymu susijusio mirtingumo, pokyčiais.
Pirmoji stadija at-spindi rūkymo plitimo populiacijoje pradžią:
tarp vyrų rūkymo paplitimas mažesnis nei 15 proc., tarp moterų –
mažesnis nei 5 proc. populiacijos. Suvartojamų cigarečių, tenkančių
vienam asmeniui, kiekis – mažiau nei 500 cigarečių per metus. Su
rūkymu susijusių mirčių nefiksuojama. Per du dešimtmečius sparčiai
didėja vyrų rūkymo paplitimas. Tuo metu pastebimas nežymus moterų
rūkymo paplitimo augimas bei su rūkymu susijusių vyrų mirčių
pavieniai atvejai. Ši stadija stebima kai kuriose Pietų Afrikos
šalyse. Antroje stadijoje, kuri gali trukti du – tris dešimtmečius,
pastebimas toli-mesnis greitas vyrų rūkymo paplitimo didėjimas (kai
kuriose šalyse nuo 50 iki 80 proc.). Metusių rūkyti skaičius
santykinai mažas. Suvartojamų ciga-rečių kiekis, tenkančių vienam
asmeniui, nuo 1000–3000 cigarečių per me-tus. Daugiausia jų
suvartoja vyrai (net iki 4000 cigarečių per metus). Palaipsniui
daugėja rūkančių moterų; sparčiai daugėja su rūkymu susijusių vyrų
mirčių skaičius (apie 10 proc.). Šią stadiją dabar yra pasiekusios
Pietryčių Azija, Kinija, Šiaurės Afrika, Lotynų Amerika. Trečioje
stadijoje, daugėjant metančiųjų rūkyti, rūkančių vyrų pradeda
palaipsniui mažėti, stadijos pabaigoje pasiekia apie 40 proc.
Ryškėja skirtingų socialinių- ekonominių sluoksnių rūkymo paplitimo
gradientas: aukštesnio išsilavini-mo, geresnes pajamas gaunantys
vyrai labiau linkę mesti rūkyti. Ypač ženk-lus moterų rūkymo
paplitimas, tačiau stadijos pabaigoje taip pat palaipsniui pradeda
mažėti. Tarp moterų stebimas ryškus amžiaus gradientas: kai kuriose
šalyse reguliariai rūko nuo 40 iki 50 proc. jaunų moterų, sąlyginai
mažai (mažiau nei 10 proc.) vyresnio amžiaus rūkalių. Vyrų
mirtingumas
-
10
nuo tabako sukeltų ligų pasiekia „plato“ fazę (sudaro iki 30
proc. visų mirčių). Palaipsniui pradeda didėti su rūkymu susijęs
moterų mirtingumas. Šiuo metu minėtus kriterijus atitinka Rytų bei
Pietų Europa, tame tarpe ir Lietuva, dalis Lotynų Amerikos.
Ketvirtoje stadijoje pastebimas tolimesnis vyrų rūkymo paplitimo
mažėjimas ir su tuo susijęs rūkymo sąlygotų mirčių mažėjimas.
Pradeda mažėti moterų rūkymo paplitimas, tačiau išlieka rūky-mo
sąlygoto moterų mirtingumo augimas. Ketvirta tabako epidemijos
sta-dija šiuo metu stebima Vakarų Europoje, Australijoje, Šiaurės
Amerikoje.
Pasaulio banko ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO)
duomenimis, tabako rūkymas jau seniai pasiekęs pandemijos lygmenį
[244]. Paskaičiuota, kad reguliariai rūko trečdalis penkiolikos
metų ir vyresnių pasaulio gyven-tojų, t.y. daugiau nei vienas
milijardas vyrų bei 230 milijonų moterų [123, 241, 94]. Reguliariai
rūko iki 35 proc. vyrų ir 22 proc. moterų, gyvenančių
išsivysčiusiose šalyse, iki 50 proc. vyrų ir 9 proc. moterų,
gyvenančių besi-vystančiose šalyse [94]. Stebima, kad tiek
išsivysčiusiose, tiek besivystan-čiose šalyse tabako vartojimas
tarp vyrų stabilizavosi, ir nors labai lėtai, tačiau mažėja [155,
242, 46]. Rūkymo paplitimo pokyčiai tarp moterų, gyvenančių
išsivysčiusiose šalyse, netolygūs: ypač pastebimai mažėja rūkančių
moterų Australijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, tuo
tarpu Pietų, Centrinėje bei Rytų Europoje rūkančių moterų daugėja
ar bent jau nemažėja [213, 46].
Reikia pripažinti, kad stebimi ženklūs rūkymo paplitimo
skirtumai tarp skirtingo išsilavinimo asmenų. Išsivysčiusiose
šalyse rūkymas yra vis dau-giau sietinas su žemesne socioekonomine
padėtimi, t. y. aukštesnis išsilavi-nimas, geresnė užimama
profesinė padėtis bei gaunamos pajamos, kaip ir kiti geresnių
materialinių gyvenimo sąlygų rodikliai, yra atvirkščiai
propor-cingi rūkymo paplitimui [31, 114, 122, 232]. Pastarųjų metų
tyrimai rodo, kad didėja nereguliariai rūkančiųjų, kurie yra
dažniausiai jaunesnio amžiaus, labiau išsilavinę bei aktyvūs
visuomeniniame gyvenime žmonės [102, 115, 31].
Vienas svarbiausių argumentų, kodėl ypač svarbi rūkymo
prevencija paauglystėje, yra pastebėjimas, kad jei nepradedama
rūkyti šiuo amžiaus tarpsniu, maža tikimybė, kad individas pradės
rūkyti vėliau [255]. Paaug-lystėje priklausomybės nikotinui
išsivystymo tempai daug spartesni nei vėlesniame amžiuje, o su
tabako vartojimu susijusių širdies, plaučių ligų bei vėžio rizika
tuo didesnė, kuo jaunesniame amžiuje pradedama rūkyti [132].
Pasaulinio jaunimo tabako vartojimo tyrimo duomenimis, didelė dalis
13–15 metų moksleivių rūko ar yra bandę rūkyti [243]. Didžiausias
rūkymo paplitimas tarp paauglių nustatytas Centrinėje bei Rytų
Europoje, Indijoje, kai kuriose vakarinėse Ramiojo vandenyno
salose. Tabako vartojimo pa-plitimas tarp paauglių svyruoja nuo 3,3
iki 62,8 proc., cigaretes rūko nuo 1
http://escholarship.org/uc/search?creator=Guindon,%20G.%20Emmanuelhttp://escholarship.org/uc/search?creator=Guindon,%20G.%20Emmanuel
-
11
iki 39,6 proc. paauglių. Apie 25 proc. jaunųjų rūkalių pradeda
rūkyti būdami jaunesni nei 10 metų amžiaus. Daugiau nei trečdalyje
tyrime dalyvavusių šalių stebėta, kad rūkymo paplitimas tarp
mergaičių buvo tolygus rūkymo paplitimui tarp berniukų.
2.1.2. Rūkymo paplitimas Lietuvoje
Lietuva, kaip ir kitos Rytų bei Centrinės Europos šalys,
atitinka tre-čiosios tabako epidemijos stadijos kriterijus, kuomet
stebimos rūkymo pa-plitimo tarp vyrų mažėjimo tendencijos, rūkymo
paplitimas tarp moterų pasiekia piką ir palaipsniui nusistovi
(plato fazė) žemesniame nei vyrų lygmenyje bei pradeda mažėti
stadijos pabaigoje [153, 180].
Remiantis vidutinio amžiaus Kauno miesto gyventojų rūkymo
įpročių paplitimo tyrimo duomenimis nustatyta, kad per 1983-2002 m.
laikotarpį reguliaraus rūkymo paplitimas tarp vyrų statistiškai
reikšmingai nepakito, 2002 m. reguliariai rūkė 41,5 proc. vyrų,
padidėjo reguliariai rūkančių mo-terų nuo 4,1 iki 11,3 proc. [27]
.
Tarptautinio moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo
duomenimis, 1994 m. Lietuva buvo trečia tarp 24-ių tyrime
dalyvavusių šalių, kuriose berniukų rūkymo dažnis buvo mažiausias
(mažiau rūkė tik Izraelio ir Švedijos moksleiviai), o Lietuvos
mergaitės rūkė rečiausiai [91, 133]. Vė-lesnių tyrimų duomenys
išryškino neigiamas tendencijas: 1994–2002 m. Lietuvoje nors kartą
per pastarąjį mėnesį rūkančių paauglių skaičius sta-tistiškai
reikšmingai išaugo nuo 11,3 iki 23,6 proc. tarp berniukų, nuo 3,6
iki 14,6 proc. – tarp mergaičių [91]. Ypač spartus rūkymo dažnio
augimas stebėtas penkiolikmečių paauglių grupėje: tarp berniukų –
nuo 23,0 iki 46,8 proc., tarp mergaičių – nuo 7,7 iki 30,3 proc.
1998 m. Lietuva pagal berniu-kų rūkymo dažnį užėmė vidurinę
poziciją tarp 29 tyrime dalyvavusių šalių, o 2002 m. jau buvo tarp
dešimties šalių, kuriose berniukų rūkymas buvo paplitęs labiausiai.
Iki 2002 m. berniukų rūkymas sparčiai augęs, vėliau stabilizavosi
ir pradėjo mažėti: 2006 m. pasiekė 17,4 proc. lygį [283].
Mer-gaičių rūkymo paplitimo rodikliai kito panašiai kaip ir
berniukų: 2006 m. sumažėjo iki 12,4 proc. 1994–1998 m. kaimo
vietovėje gyvenantys berniu-kai rūkė dažniau nei bendraamžiai iš
miesto, tačiau 2002–2006 m. pastebėta priešinga tendencija. Miesto
moksleivės rūkė dažniau nei kaimo mergaitės. Tikėtina, kad rūkymo
paplitimo tarp Lietuvos moksleivių mažėjimas yra susijęs su mokslu
pagrįstų tabako kontrolės priemonių įgyvendinimu šalyje.
-
12
2.2. Rūkymo ryšys su socialiniais ir demografiniais
veiksniais
Epidemiologinių tyrimų duomenys patvirtina, kad rūkymo
paplitimas išsivysčiusių šalių populiacijose reikšmingai susijęs su
socialiniu, ekono-miniu statusu [114, 31, 86, 113, 138, 262].
Rūkymas, būdamas vienas svar-biausių lėtinių ligų rizikos veiksnių
bei priešlaikinio mirtingumo priežasčių, įvardinamas kaip vienas iš
esminių veiksnių, sąlygojančių sergamumo bei mirtingumo
socioekonominius netolygumus [113]. Išsilavinimas – pagrin-dinis
socialinis-ekonominis kriterijus, vertinant rūkymo netolygumus
dau-gelyje tyrimų, atliktų ES [114, 86]. Daugelis autorių
pabrėžtinai akcentuoja, kad individo pajamos taip pat reikšmingai
susiję su sveika gyvensena, jos tiksliau atspindi suaugusio asmens
užimamą socialinę poziciją [144, 19]. Tačiau tokiose šalyse kaip
Danija, Švedija, kur įdiegta lygiavinė socialinė sistema,
socioekonominiai sveikatos netolygumai nėra mažesni nei šalyse su
labiau išreikšta socialine stratifikacija, kas leidžia manyti, kad
išsilavinimas yra svarbesnis veiksnys, įtakojantis sveiką
gyvenseną, nei pajamos [114]. Beje, išsilavinimo bei pajamų įtaka
rūkymui skiriasi tarp atskirų šalių populiacijų ir neabejotinai
priklauso ir nuo tabako epidemijos stadijos, kurioje yra viena ar
kita šalis [31, 92]. A.D. Lopez kartu su bendraautoriais pateikia
keturių stadijų tabako epidemijos modelį, kurio kiekvienai iš
stadijų būdingi ir tam tikri rūkymo paplitimo tarp atskirų
socialinių, ekonominių grupių dėsningumai [153, 92]. Pradinėse
stadijose rūkymas traktuojamas kaip išskirtinis elgesys,
simbolizuojantis inovacijas, emancipaciją, išplinta aukštesniuose
socioekonominiuose sluoksniuose tarp vyrų. Antroje stadijoje
rūkymas patampa įprastiniu reiškiniu, vienodai paplinta visose
socioeko-nomininėse grupėse tarp vyrų (paplitimas 50–80%), tampa
vis labiau priim-tinas tarp aukštesnių socioekonominių grupių
moterų. Moterų populiacijoje šio įpročio paplitimas atsilieka 10–20
metų nuo vyrų. Trečiojoje stadijoje rūkymo paplitimas pradeda
mažėti (apie 40%), daugeliui vyrų metant rūkyti, ypač tarp
turtingesniųjų; rūkymo paplitimas tarp moterų pasiekia piką
(35–45%), bei stadijos pabaigoje taip pat pradeda mažėti.
Ketvirtojoje stadijoje rūkymo paplitimas palaipsniui mažėja tiek
tarp vyrų, tiek tarp moterų, bei palaipsniui tampa žemesnių
socioekonominių sluoksnių įpročiu. Šalyse, kurios atitinka
ketvirtosios tabako epidemijos stadijos kriterijus, tokiose kaip
JAV ir šiaurinės Europos, jau keli dešimtmečiai stebimas bendras
rūkymo paplitimo mažėjimas ir rūkymas vis labiau sietinas su
žemesniu so-cioekonominiu statusu [92, 153]. Aukštesnis
išsilavinimas, geresnė užima-ma profesinė padėtis bei gaunamos
pajamos, kaip ir kiti geresnių mate-rialinių gyvenimo sąlygų
rodikliai, yra atvirkščiai proporcingi rūkymo paplitimui [278, 75,
11]. Remiantis ES nacionaliniais rūkymo paplitimo tyrimais, su
išsilavinimų bei pajamomis susiję ženklūs rūkymo paplitimo
http://jech.bmj.com/search?author1=K+Giskes&sortspec=date&submit=Submit
-
13
netolygumai stebėti tarp Vokietijos, Didžiosios Britanijos,
Airijos, Belgijos, Austrijos, Pietų ir Šiaurės Europos šalių vyrų
bei Šiaurės Europos šalių moterų [114, 31]. K. Girskes ir
bendraautorių atliktoje devynių ES šalių analizėje apie rūkymo
paplitimą, atsižvelgiant į išsilavinimą, 1985–2000 m. laikotarpiu,
nurodoma, kad tarp Pietų Europos šalių moterų daugiau rūkė aukštąjį
išsilavinimą bei geresnes pajamas turinčios moterys [86]. Vėlesni
tyrimai nurodo, kad išsilavinimo netolygumai tapo mažiau neženklūs
tarp Ispanijos ir Italijos moterų, tuo tarpu tarp Portugalijos ir
Graikijos moterų situacija nesikeitė [157].
Rūkymo paplitimo pokyčių priklausomybė nuo išsilavinimo
aiškinama tuo, kad aukštesnio išsilavinimo žmonių gyvensena yra
sveikesnė, jiems labiau prieinamos tokios ankstyvos rūkymo
kontrolės priemonės kaip sveikos gyvensenos propagavimas,
įvairiapusė rašytinė informacija [24, 25]. Išsilavinimas suteikia
kūrybinį, intelektualinį bei psichosocialinį potencialą, kuris
padeda įveikti neigiamus individo aplinkos faktorius sveikesniais
būdais nei rūkymas [232]. Tuo tarpu žemesnio išsilavinimo grupės
atstovai labiau reaguoja į tabako kainų politiką [158, 159, 12]. K.
Giskes palygi-namojo devynių ES šalių tyrimo „Trends in smoking
behaviour by educa-tion in Europe“ („Rūkymo pokyčiai Europoje,
atsižvelgiant į išsilavinimą“) duomenys rodo, kad 1985–2000 m.
laikotarpiu rūkymo paplitimas sumažėjo tarp žemesnio išsilavinimo
Didžiosios Britanijos vyrų ir moterų, bei tarp Italijos vyrų. [86].
Šis faktas paaiškinamas tuo, kad pastarosiose šalyse per tiriamąjį
laikotarpį ženkliai išaugo cigarečių kaina, lyginant su kitomis
šalimis, bei intensyviai buvo taikomos kitos tabako kontrolės
priemonės: reklamos draudimai, draudimas rūkyti darbo vietoje,
telefoninės pagalbos linijos metantiems rūkyti, subsidijuota
terapinė pagalba metantiems rūkyti, nemokama nikotino pakaitinė
terapija [136; 217].
Tyrimų duomenimis, mažiau išsilavinę rūkaliai per dieną surūko
dau-giau cigarečių nei jų labiau išsilavinę tautiečiai [205, 64,
92].
Literatūroje aprašomi su amžiumi susiję dėsningumai. Užsienio
tyrimai nustatė, kad vyresnio amžiaus rūkaliai, nepriklausomai nuo
išsilavinimo, linkę mesti rūkyti, ypač šios tendencijos ryškios
tarp vyrų [124, 130]. Tačiau išlieka žymi populiacijos dalis, kuri
palaiko šį žalingą įprotį net ir vyresniame amžiuje [66, 235].
Bandymai mesti rūkyti tarp abiejų lyčių nesiskiria savo dažniu,
tačiau tarp vyresnių nei 50 metų amžiaus moterų atkryčio tikimybė
beveik du kartus dažnesnė nei tarp vyrų, moterys susi-duria su
didesniais sunkumais metant rūkyti [65]. Stebima tendencija, kad
augant amžiui, esamų rūkalių proporcija yra didesnė tarp moterų nei
tarp kada nors rūkiusių vyrų [130, 66]. Vienas iš šio reiškinio
paaiškinimų, –moterys patiria mažesnę su rūkymų susijusią žalą, nes
jos yra „lengvesnės“ rūkalės: jos vėliau pradeda rūkyti nei to
paties amžiaus vyrai, per savo
http://jech.bmj.com/search?author1=K+Giskes&sortspec=date&submit=Submithttp://jech.bmj.com/search?author1=K+Giskes&sortspec=date&submit=Submit
-
14
gyvenimą surūko mažiau cigarečių nei vyrai, todėl mažiau
motyvuotos mesti rūkyti [124]. Akivaizdu, kad ir mirtingumas nuo su
tabaku ir su alkoholio vartojimu susijusių ligų iki 65 metų amžiaus
ženklesnis tarp vyrų [125]. Skirtumus tarp atskirų amžiaus grupių
gali lemti ir kohortos efektas, leidžiantis daryti prielaidą, kad
rūkymo paplitimas vyresnio amžiaus grupėje ne mažėja kohortai
senstant, bet visad buvo santykinai mažesnis, lyginant su jaunesne
generacija [124].
Šeimyninė padėtis ne mažiau susijusi su įvairiomis specifinėmis
so-cialinėmis charakteristikomis, požiūriu bei atsakomybe už savo
bei kitų sveikatą, psichologine būsena ir gyvensena. Daugelis
studijų patvirtina hipotezę apie šeimos „apsauginę“ galią,
mažinančią poreikį rūkyti, vartoti alkoholį, stiprinančią vidinės
darnos jausmą [104, 35, 43].
Vienas svarbiausių visuomenės sveikatos tikslų – sumažinti
sveikatos netolygumus tarp atskirų visuomenės segmentų, įskaitant
skirtumus, kurie atsiranda dėl lyties, rasės ir etniškumo,
išsilavinimo ir pajamų, neįgalumo, geografinės padėties ar
seksualinės orientacijos [2]. Rūkymo paplitimo netolygumų tarp
atskirų amžiaus ir socialinių, ekominių grupių vertinimas leidžia
identifikuoti tas visuomenės grupes, kurioms turi būti skiriamas
ypatingas dėmesys, formuojant tabako kontrolės politiką bei
priemones, siekiant suvaldyti tabako pandemijos pasekmes žmonių
sveikatai.
2.3. Rūkymo poveikis sveikatai
2.3.1. Rūkymo įtaka sergamumui ir mirtingumui
Rūkymas žalingai veikia visas žmogaus organų sistemas,
sąlygodamas
daugelį ligų, iš kurių net 24-ios yra mirtinos [257]. Įvairių
šalių rūkymo pasekmių sveikatai tyrimų rezultatai skiriasi
priklausomai nuo šalies, skir-tingų tiriamųjų socialinių klasių bei
laikmečio, tačiau autoriai vieningai su-taria, kad rūkymas sąlygoja
apie pusę visų reguliariai rūkančiųjų mirčių [51, 194]. Vienas iš
klasikinių pavyzdžių, iliustruojančių rūkymo žalą, – nuo 1951 m. 50
metų vykdytas kohortinis Didžiosios Britanijos gydytojų tyri-mas,
kurio metu lygintas rūkančių ir nerūkančių asmenų išgyvenamumas
[51]. Išgyvenamumo duomenys gauti, tiriant 31 tūkst. Danijos
gyventojų, parodė, kad rūkantieji ne tik netenka produktyvaus
gyvenimo metų, bet ir daugiau metų kenčia nuo prastos sveikatos
[26]. Amerikos vėžio draugijos antrasis vėžio prevencijos tyrimas,
kuriuo tirta daugiau nei vienas milijonas vyresnių nei 30 metų
suaugusiųjų, pateikė neginčijamus įrodymus, kad du trečdaliai visų
reguliai rūkančių vidutinio amžiaus vyrų mirčių yra susiję su
-
15
reguliariu rūkymu [77]. R. Peto apskaičiavo, kad apie pusę visų
reguliariai rūkančiųjų miršta nuo šio žalingo įpročio būdami
vidutinio amžiaus (35–69 metų), vidutiniškai prarasdami 22
produktyvaus savo gyvenimo metus [184].
Rūkymo pasekmės sveikatai tampriai susiję su per dieną surūkomų
cigarečių skaičiumi, rūkymo stažu bei individualiomis organizmo
savybė-mis [240]. Tad kuo intensyvesnis rūkymas bei ilgesnė rūkymo
trukmė, tuo didesnė rūkymo sąlygotų ligų rizika.
Tabako dūmuose randama per 4000 cheminių junginių, iš kurių apie
200 laikomi realiai kenksmingais sveikatai, o 40 yra patvirtinti
kaip A grupės kancerogenai [52]. 2004 m. paskelbtoje PSO
Tarptautinės Vėžio Tyrimų Agentūros monografijoje nurodoma, kad
surinkta pakankamai įrodymų apie priežastinį ryšį tarp rūkymo bei
16-os skirtingų vėžio formų: burnos, nosies ertmių, ryklės, gerklų,
stemplės, plaučių, skrandžio, kasos, kepenų, inkstų, šlapimo
pūslės, gimdos kaklelio, kaulų čiulpų vėžio, taip pat rūkant didėja
rizika susirgti ir kitomis vėžio formomis [271].
Didžiosios Britanijos gydytojų kohortinis tyrimas nurodo, kad
rūkan-tieji turi dvigubai didesnę riziką numirti nuo visų rūšių
vėžio nei niekad nerūkę, o turintiems stiprią priklausomybę nuo
tabako rūkaliams ši rizika išauga iki trijų kartų, lyginant su
nerūkančiais [51]. Ryškiausias priežastinis ryšys nustatytas tarp
rūkymo ir plaučių vėžio: populiacijose, kuriose rū-kymas plačiai
paplitęs, 90 proc.visų plaučių vėžio atvejų susiję su rūkymu [271].
Rūkymo trukmė bei surūkomų cigarečių kiekis – stipriausios
deter-minantės, tiesiogiai susiję su plaučių vėžio atsiradimo
rizika. Turintiems stiprią priklausomybę nuo tabako rūkaliams
rizika susirgti plaučių vėžiu išauga iki 25 kartų lyginant su
nerūkančiaisiais [51].
Didėjant moterų rūkymo paplitimui, daugėja ir moterų plaučių
vėžio atvejų. JAV, kur nuo 1950 metų moterų rūkymas pradėjo gana
sparčiai didėti, mirtingumas nuo plaučių vėžio išaugo 600 procentų
ir pralenkė mir-tingumą nuo krūties vėžio [203]. Iki tol plaučių
vėžio atvejai buvę pavieniai.
Su rūkymu susiję apie 90 proc. visų plaučių emfizemos atvejų
[51]. Mirtingumas nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL)
rūkančiųjų tarpe yra 14 kartų didesnis nei nerūkančiųjų tarpe
[184]. Turinčių stiprią priklausomybę nuo tabako rūkalių tarpe ši
mirtingumo rizika išauga iki 24-ių kartų. Nustatytas priežastinis
ryšys tarp rūkymo ir ūminių kvėpavimo takų ligų, įskaitant
pneumoniją. Rūkymas didina rizika susirgti tokiomis infekcinėmis
ligomis kaip tuberkuliozė, gripas, paūmina astmos pasireiš-kimą
[240]. Rizika numirti nuo kvėpavimo takų ligų rūkaliams išauga iki
trijų kartų lyginant su nerūkančiais [51].
Rūkymas padidina asmens riziką susirgti kardiovaskulinėmis
ligomis, tokiomis kaip išeminė širdies liga, smegenų išeminis ir
hemoraginis insultai,
-
16
periferinių kraujagyslių ligos, aortos aneurizma. rūkaliai turi
1,6 karto didesnę riziką mirti nuo kardiovaskulinės sistemos ligų
nei nerūkantys [46]. Stipriai rūkantiems ši rizika išauga iki 1,9
karto. Kaip matome, santykinė rizika rūkaliams susirgti
kardiovaskulinėmis ligomis nėra didelė, lyginant su plaučių vėžio
ir LOPL išsivystymu. Rūkymas veikia sinergistiškai su kitais
kardiovaskulinės sistemos rizikos faktoriais, tokiais kaip dieta,
fizinio aktyvumo stoka. Rūkymas didina staigios mirties riziką
esant hipertenzijai, hipercholesterolemijai [139]. Rūkančioms ir
kontraceptikus vartojančioms moterims 20 kartų išauga miokardo
infarkto ir iki 7 kartų – insulto rizika [269, 24].
Rūkymas nėštumo metu neigiamai veikia tiek vaisiaus, tiek
motinos sveikatą: didina savaiminių persileidimų, priešlaikinio
gimdymo, placentos atplyšimo, placentos pirmeigos riziką, sąlygoja
staigios kūdikių mirties sindromą, mažą kūdikių gimimo svorį (laiku
gimę rūkančių motinų vaikai sveria 200 g. mažiau nei nerūkančių)
[24, 109]. Nustatytas priežastinis ryšys tarp rūkymo nėštumo metu
bei kūdikių plaučių funkcijos redukcijos [257]. Moterims cigarečių
rūkymas keičia estrogenų metabolizmą, todėl anksčiau pasireiškia
menopauzė, su rūkymu siejami moterų ir vyrų nevaisingumo, vyrų
erekcijos sutrikimai [24].
Nustatyta, kad rūkymas pasunkina tokių sutrikimų kaip chroninis
rinitas, išsėtinė sklerozė, skydliaukės funkcijų sutrikimų,
cukrinio diabeto ir daugelio kt. sutrikimų eigą [257].
Rūkymo paplitimas tarp psichikos ligonių yra du trys kartus
didesnis nei bendroje populiacijoje [109, 111, 145, 148]. Psichikos
ligoniai kasdien surūko daugiau cigarečių, rūkydami įkvėpia daug
giliau, jų kraujyje nusta-toma daugiau nikotino metabolitų bei
nustatoma stipresnė fizinė priklau-somybė nuo nikotino [120]. Visa
tai sąlygoja daugelį su tabako vartojimu susijusių susirgimų
atsiradimą bei ypač didelį mirtingumą psichikos ligonių tarpe [176,
44]. Psichikos liga sergantys rūkaliai, kitaip nei nerūkantys, turi
daugiau psichiatrinių simptomų bei padidintą riziką pradėti
piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis [176].
Nustatyta sąveika tarp tabako ir psichotropinių medikamentų
metabolitų, sąlygojanti greitesnį medikamen-tų metabolizmą bei
poreikį padidinti, dažnai padvigubinti, vaistų dozes; labai didelė
psichikos ligonių ir taip mažų pajamų dalis yra išleidžiama
tabakui, kas sąlygoja skurdą [120]. Nikotinas, būdamas
psichotropine me-džiaga ir turėdamas poveikį neuromediatorių
veiklai, pablogina depresijos eigą, ir atvirkščiai – depresija
sergantys ligoniai yra mažiau motyvuoti ir sunkiau meta rūkyti
[196, 282, 17]. Rūkaliams, kurie serga depresija, 40 proc. padidėja
tikimybė susirgti išemine širdies liga ir iki 60 proc. išauga
mirties rizika [196, 22].
-
17
Įrodyta rūkymo žala burnos audinių sveikatai: rūkymas blogina
burnos higienos būklę, ypač skatina virš dantenų ir po jomis
esančių akmenų kaupimąsi. Tą patvirtina daugelio autorių atlikti
tyrimai apie mikrobinių apnašų ir akmenų žalą rūkalių priedančio
audiniams [55, 129].
Dažnai manipuliuojama faktais, kad rūkymas sumažina tam tikrų
su-sirgimų, tokių kaip Parkinsono liga, opinis kolitas, alerginis
alveolitas, gimdos kūno vėžio ar pykinimo, vėmimo nėštumo metu,
preeklampsijos riziką [52]. Daugelis šių ligų retos bei retai
mirtinos. Rūkančiųjų mirtin-gumo nuo šių ligų sumažėjimas yra
nežymus – iki 1 proc. nuo bendro rū-kymo sąlygoto mirtingumo.
Įrodyta, kad rūkymas susijęs su dažnesniu nedarbingumu,
medicinos paslaugų vartojimu [240]. Pasaulinė praktika rodo, kad
vienintelė galimybė sumažinti su rūkymu susijusių pasekmių mastą
yra mažinti šiuo metu rūkančių asmenų skaičių, teikiant pagalbą
metant rūkyti.
2.3.2. Pasyvus rūkymas ir jo poveikis sveikatai Tabako rūkymas
sukelia rimtą žalą aplinkiniams ir yra reikšminga
asmenų, kvėpuojančių tabako dūmais, sveikatos sutrikdymo
priežastis. Smilkstančios cigaretės dūmai susideda iš į plaučius
įtraukiamo srauto, kuris įkvėpiamas ir iškvėpiamas (~15 proc.), bei
į aplinką patenkančio srauto (~85 proc.) [214]. Į aplinką patekę
cigaretės dūmai turi didesnę kancerogenų, nikotino, azoto monoksido
bei amoniako koncentraciją nei per filtrą įtrau-kiami dūmai [200].
Pirmą kartą apie pasyvaus rūkymo žalą prabilta 1981 m., kuomet
Takeshi Hirayama savo studijoje pateikė duomenis, apie nerū-kančių
Japonijos moterų, ištekėjusių už rūkančių vyrų, plaučių vėžio
at-vejus, kurie neabejotinai buvo susiję su žalingu rūkymo poveikiu
[105]. PSO Tarptautinė Vėžio Tyrimų Agentūra tabako dūmų taršą
įvardina kaip kancerogenišką: „yra pakankamai įrodymų kad pasyvus
rūkymas sukelią plaučių vėžį“ [271].
Pasyvaus rūkymo poveikis skirstomas į ūmų, poūmį, bei lėtinį
[195]. Daugelis nerūkančių asmenų iškart į tabako dūmus reaguoja
kosuliu, galvos skausmais, akių sudirginimu, gerklės skausmu,
suerzinimu, čiauduliu, sloga, pykinimu, kvėpavimo problemomis,
nereguliariu širdies ritmu (ypač žmo-nės sergantys širdies ligomis)
[25]. Padidėjusi santykinė rizika susirgti tam tikromis lėtinėmis
ligomis pasyviai rūkant pateikiama 2.3.2.1 lentelėje [195, 118,
95].
1998–2000 m. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip
du penktadaliai (44 proc.) ikimokyklinio amžiaus (6–7 metų) vaikų
buvo vei-kiami pasyvaus rūkymo [233]. Intensyvaus augimo ir
vystymosi laikotarpiu vaiko organizmas ypač pažeidžiamas, todėl
vaikai priskiriami didelės rizikos
-
18
grupei. Tyrimai rodo, kad pasyvus rūkymas, ypač jei rūko motina,
didina riziką apatinių kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip
pneumonija, bronchitas, sąlygoja kosulį, dusulį, yra susijęs su
sutrikusiu plaučių augimu ir vidurinės ausies ligomis
(pasikartojančios ausų infekcijos) [208, 280]. Rizika vaikams,
kurių aplinkoje rūkoma, susirgti kvėpavimo takų infekcijomis išauga
iki 20–50 proc. [95]. Moksliniai tyrimai rodo, kad pasyvus rūkymas
blogina plaučių funkcijos rodmenis, yra svarus rizikos faktorius
bronchinės astmos išsivys-tymui bei pasunkina vaikų, jau sergančių
bronchine astma, jos simptomus [121, 233,197].
Nerūkančios nėščiosios, veikiamos pasyvaus rūkymo, turi didesnę
priešlaikinio gimdymo riziką, tikimybę pagimdyti mažo svorio
naujagimį [109]. 2.3.2.1 lentelė. Pasyvaus rūkymo sukeliamų ligų
santykinė rizika
Liga Padidėjusi santykinė rizika (proc.)
Plaučių vėžys: pasyvus rūkymas namuose Plaučių vėžys: pasyvus
rūkymas darbo vietoje Kardiovaskulinės ligos: pasyvus rūkymas
namuose Insultas: pasyvus rūkymas namuose Kvėpavimo takų ligos:
vaikams Astmos pasireiškimas: suaugusiems
25–35 20 25 50
20–50 40–60
Vienas svarbiausių visuomenės sveikatos tikslų yra apsaugoti
vaikus bei
nerūkančius šeimos narius nuo pasyvaus rūkymo jų pačių namuose,
darbuo-tojus – jų darbo vietose [220]. Draudimo rūkyti namuose
paplitimas bendroje populiacijoje puikiausiai atspindi bendrą
visuomenės nuostatą rūkymo atžvilgiu bei bendruomenės, valstybės
tabako kontrolės veiksmų aktyvumą.
2.3.3. Metimo rūkyti poveikis sveikatai ir išgyvenamumui Metimas
rūkyti yra vienintelis ir veiksmingiausias būdas sumažinti
sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirtingumą nuo jų [195].
50 metų trukusio kohortinio Didžiosios Britanijos gydytojų tyrimo
metu buvo paly-gintas metusių rūkyti ir teberūkiusių asmenų
išgyvenamumas [51]. Tų, kurie metė rūkyti būdami jaunesni kaip 35
metai, išgyvenamumas beveik nesiskyrė nuo niekada nerūkiusių.
Rūkančių septyniasdešimtmečių išgyvenamumas buvo mažesnis nei 60
proc., lyginant su 80 proc. tų, kurie metė rūkyti bū-dami jaunesni
nei 45 metų amžiaus. Šio tyrimo duomenimis, 16 proc. rūkalių miršta
nuo plaučių vėžio iki 75 metų amžiaus, lyginant su nerūkančių vyrų
grupe, kuriems tikimybė numirti nuo plaučių vėžio mažesnė nei 1
proc. Iš metusių rūkyti iki 30 metų amžiaus vyrų nuo šios ligos
miršta 2 proc.,
-
19
metusių iki 40 metų – 6 proc. R. Doll su bendraautoriais teigia,
kad metimas rūkyti netgi vidutiniame amžiuje, prieš išsivystant
vėžiui ar kitoms sunkioms rūkymo sąlygotoms ligoms, padeda ženkliai
sumažinti mirtingumą nuo rūkymo sukeltų ligų [52].
1990 m. JAV Surgeon General’s pateikė ataskaitą, kad metus
rūkyti tuoj pat pradeda mažėti su rūkymų susijusių ligų rizika
(2.3.3.1. lentelė) [256]. 2.3.3.1 lentelė. Organizmo funkcijų
pokyčiai metus rūkyti.
Laikas, praėjęs po metimo rūkyti Organizmo funkcijų pokyčiai
8 val. 20 val. 48 val. 72 val. 3 mėn. 3–9 mėn. 1 metai Keleri
metai
Sunormalėja kraujo įsotinimas deguonimi. Iš organizmo visiškai
pašalinamas anglies monoksidas. Nikotinas pasišalina iš organizmo,
pagerėja skonis ir uoslė. Pradėjus atsipalaiduoti bronchams,
palengvėja kvėpavimas. Susireguliuoja kraujotaka (pulso dažnis,
arterinis kraujospūdis). Plaučių funkcija pagerėja apie 10 proc.
Miokardo infarkto rizika sumažėja 50 proc., lyginant su tais, kurie
nemetė rūkyti. Sumažėja širdies ligų, insulto, lėtinės obstrukcinės
plaučių ligos, plaučių ir kitų vėžio formų rizika.
Akivaizdu, kad metimas rūkyti, nepriklausomai nuo to kokiame
am-žiuje, duoda apčiuopiamos naudos sveikatai. Pagalba metant
rūkyti turi būti vienodai teikiam visų amžiaus grupių rūkaliams,
neatsižvelgiant į rūkymo stažą.
2.4. Veiksniai, įtakojantys rūkymo įpročius
Rūkymas yra sudėtingas psichosocialinis – kultūrinis fenomenas,
kurio
pagrindą sudaro tiek nikotino kaip psichotropinės medžiagos
veikimo savybės, tiek kiti biologiniai, socialiniai, aplinkos,
istoriniai bei kultūriniai veiksniai, sąveikaujantys tarpusavyje,
sukurdami kiekvienam individui savi-tas sąlygas, aplinką,
skatinančias arba stabdančias tabako vartojimą [3].
Nikotinas yra stipri psichotropinė stimuliuojanti ir
euforizuojanti me-džiaga, sukelianti tiek psichologinę, tiek fizinę
priklausomybę. Nikotino ab-sorbcija prasideda jau burnoje, jis
labai greitai rezorbuojasi plaučių kapilia-ruose, patenka į
kraujotaką, ir jau per kelias sekundes susidaro didelė jo
koncentracija smegenyse (rūkant pirmoji dozė pasiekia smegenis per
10–20 sek.) [14]. Farmakokinetinės nikotino savybės lemia
fiziologinę smegenų priklausomybę ir rūkančiojo elgseną. Nikotinas
tiesiogiai didina acetilcho-lino, norepinefrino, vazopresino,
serotonino, beta-endorfino, dopamino išsi-skyrimą, sukelia
energijos antplūdį, padeda susikaupti, pagerina akių ir rankų
koordinaciją, sumažina įtampą, baimę, gerina atmintį, slopina
apetitą.
-
20
Nikotino koncentracijos pusperiodis yra 2–4 valandos; po 6–8
val. nikotino koncentracija sumažėja 75 proc., žmogus pajunta
abstinencijos simptomus [93]. Nikotino, kaip priklausomybę
sukeliančios medžiagos savybės, ypač svarbios metant rūkyti.
N. Dedobbeleer su kolegomis pateikia su rūkymu susijusios
elgsenos modelį, kuris atspindi daugiakomponentinę rūkymą
įtakojančių veiksnių prigimtį [47]. Šis modelis paremtas Thompson
ir Kinne‘s socialinio keiti-mosi teorijomis, Van Reek ir
Adriaanse‘s rūkymo socialinės dinamikos modeliu [246, 258].
Pirmajame lygmenyje kaip centrinis komponentas išskiriamas
individas, su tam tikromis socialinėmis, demografinėmis (lytis,
amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimas), psichologinėmis
charakteristikomis, jam būdingu gyvenimo stiliumi. Antrasis lygmuo
atspindi individo ir jį su-pančios artimiausios jo aplinkos
sąveiką. Šeimos nariai, draugai, kaimynai, bendradarbiai įvardinami
kaip vieni svarbiausių veiksnių, įtakojančių su sveikata susijusią
elgseną (15). Daugelis tyrimų nurodo, kad šeimos narių, draugų
daromas spaudimas mesti rūkyti yra reikšmingas veiksnys
apsispren-džiant, ypač tarp moterų; tuo tarpu izoliacija bei
socialinės paramos stygius susiję su didesne rūkymo rizika [47].
Trečiasis lygmuo atspindi individo, tabako rinkos suformuotos
„tabako kultūros“ bei visuomenės santykį. Tabako pramonė,
išleisdama bilijonus dolerių, įvairiomis rinkodaros prie-monėmis
siekia įtraukti į tabako vartojimą kuo daugiau asmenų, ypač
paauglių, kurie yra būsimieji tabako gaminių vartotojai [188].
Moterys taip pat daugelyje šalių dar išlieka perspektyvia tabako
gaminių vartotojų rinkos dalimi, formuojant „socialinę normą“, kad
moterų rūkymas- tai auto-nomijos, socialinės jėgos simbolis
[9].
Vienas iš svarbiausių argumentų, kodėl rūkymo prevencija ypač
svarbi tarp paauglių, yra stebėjimai, kad jei nepradedama rūkyti
paauglystėje, tikimybė, kad asmuo pradės rūkyti vėlesniame amžiuje
ženkliai sumažėja bei stebima tendencija, kad metimo rūkyti
tikimybė yra atvirkščiai propor-cinga amžiui, kuomet asmuo pradėjo
rūkyti [23, 36]. Naujausi moksliniai tyrimai pateikia įrodymų, jog
kuo anksčiau pradedami vartoti tabako pro-duktai, tuo didesnė
stiprios priklausomybės rizika [146, 204]. Vaikai bei jauni asmenys
pradeda rūkyti iš smalsumo, maištaudami, siekdami kont-roliuoti
svorį, norėdami atrodyti „vyresni“, rūkymą suvokdami kaip
„nor-malų“, „madingą“ reiškinį, jausdami rūkančių tėvų, giminaičių,
bendraam-žių įtaką bei liberalų visuomenės požiūris į rūkymą. Net
pavieniai „ekspe-rimentiniai“ pabandymai rūkyti paauglystėje
ženkliai padidina rūkymo įpročio atsiradimo vėlesniame amžiuje
riziką [33].
Vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių, lemiančių paauglių
rūkymo pra-džią, yra tėvų bei bendraamžių rūkymas [103, 274].
Tyrimuose nagrinė-jamos tokios kategorijos kaip: rūkymo įpročio
paplitimas tarp tėvų, brolių,
-
21
seserų, bendraamžių; šeimos požiūris į rūkymą, įskaitant tėvų
reakcijas į jų rūkančius vaikus; mikroklimatas šeimoje; tėvų
priežiūra; prisiryšimas prie šeimos narių, draugų; tėvų
autoritetas, palaikymas; vaikų auklėjimo stilius [58, 174]. Ypač
reikšmingos tėvų nuostatos rūkymo atžvilgiu. Newman ir Ward tyrimas
rodo, kad tėvų abejingumas vaikų rūkymui ypač didina rūky-mo
tikimybę 13–14 m. amžiuje [174].
Tyrimų duomenys rodo, kad bendraamžių rūkymas yra ypač svarbus
rizikos veiksnys rūkymo pradžiai, eigai bei ketinimams mesti rūkyti
[18, 106, 131]. „Bendraamžiai“– tai klasiokai, priešingos ar tos
pačios lyties draugai. Geriausių draugų įtaka paaugliui didesnė nei
šiaip draugų, o šių įtaka didesnė nei kitų bendraamžių. Kaip
priežastys, kodėl bendraamžiai taip įtakoja paauglių elgesį,
nurodomos socialinės paramos, pripažinimo, socialinių ryšių
poreikis.
Paauglystėje rūkymo pradžiai ne mažiau svarbūs tokie elgsenos
veiks-niai kaip užsiėmimai mokykloje, geri pasiekimai, išsilavinimo
aspiracijos; tarp moksleivių, kurie geriau mokėsi, turėjo aukštas
aspiracijas buvo mažiau rūkančių, o rizikuojantys, probleminio
elgesio paaugliai buvo labiau linkę rūkyti [68]. Cigarečių
prieinamumas arba gebėjimas lengvai jų įsigyti taip pat priskiriami
prie aplinkos veiksnių, įtakojančių paauglių rūkymą [131].
Daugelis tyrimų nagrinėja asmenybės įtaką rūkymo įpročiams,
pateik-damos faktus, kad ekstraversija yra teigiamai susijusi su
rūkymo įpročiu [171, 239 182, 160, 8]. M. Russell savo studijoje
teigia, kad rūkaliai yra didesni rizikos mėgėjai, labiau
impulsyvūs, labiau linkę išsiskirti ar keisti darbą, labiau
besidominantys seksu, labiau linkę gerti arbatą, kavą ar alkoholį
[209]. H. Eysenck pateikia psichosociolinę hipotezę, kuri teigia,
kad ekstravertai yra labiau pasiduodantys aplinkos spaudimui rūkyti
nei intravertai [59]. Daugelis autorių atžymi ryšį tarp rūkymo ir
neurotiškumo, ypač tarp moterų [34, 266]. M. Russell teigia, kad
nežymus neurotiškumas gali būti išsivystęs kaip rūkymo pasekmė, o
ne kaip rūkymo priežastis [210]. Literatūroje pateikiami duomenys,
kad rūkaliams labiau būdingos antiso-cialinės tendencijos, tokios
kaip agresyvumas, psichopatinės deviacijos, elgesio problemos,
maištingumas, socialinių normų ignoravimas [147, 173].
Vis daugiau gaunama duomenų apie genų įtaką rūkymo įpročiams
atsirasti ir vystytis. Tyrimai su dvyniais parodė, kad genotipas
gali turėti įtakos ne tik priklausomybei nuo tabako atsirasti, bet
ir jos intensyvumui [30, 96]. Svarbus veiksnys, turintis poveikį
tolimesniam rūkymo plitimui, yra moterų rūkymas nėštumo metu.
Tyrimais nustatyta, jog vaikai, kurių mamos rūkė nėštumo metu,
anksčiau pradeda rūkyti ir dažniau tampa pri-klausomi nuo nikotino,
nežiūrint socialinių, demografinių rizikos veiksnių įtakos
[28].
-
22
2.5. Tabako kontrolės priemonės
Tabako poveikis rūkančiojo bei jo aplinkoje esančių asmenų
sveikatai neabejotinai sietinas su dideliais ekonominiais
nuostoliais, kuriuos patyria kiekviena valstybė dėl priešlaikinių
darbingo amžiaus žmonių mirčių, pablogėjusios jų gyvenimo kokybės,
gydymo išlaidų, darbingumo suma-žėjimo ar laikino nedarbingumo.
Tabakas – sunki ekonominė našta šeimoms bei visuomenei, kelianti
pavojų socialinei bei ekonominei plėtrai, gerovei [56]. Vienas
svarbiausių PSO ir Pasaulio banko tikslų yra sumažinti su tabako
epidemija susijusią žalą. Yra pakankamai įrodymu, kad visapusiškos
tabako kontrolės priemonės sumažina tabako vartojimo paplitimą.
2003 m. Pasaulio bankas paskelbė šešias ekonomiškai
veiksmingiausias tabako kontrolės priemones: tai sistemingas tabako
kainų didinimas, rūkymo ribo-jimas viešose vietose, tabako reklamos
ir rėmimo draudimas, pagalba metantiems rūkyti, efektyvi socialinė
reklama, griežta kontrabandos kontro-lė [279]. Per paskutinius 40
metų atskirų šalių praktika parodė, kad taikant tabako kontrolės
priemones įmanoma pasiekti norimų rezultatų, – rūkymo paplitimas
Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Skandinavijos šalyse ženkliai
sumažėjo [114, 156]. Stebima, kaip taikant skirtingas tabako
kontrolės priemones, skirtingu laipsniu įtakojami tabako vartojimo
pokyčiai [249]. Akivaizdu, kad geriausi rezultatai pasiekiami,
kuomet visos šios priemonės įgyvendinamos kartu [149, 217].
Pasaulio banko duomenimis, tabako kainos kėlimas, padidinant
mokes-čius, yra efektyviausia nacionalinių tabako kontrolės
priemonių dalis, ypač stipriai veikianti jaunų žmonių bei menkesnes
pajamas turinčių žmonių grupes [152, 216, 279]. Aukšto pragyvenimo
šalyse kainos padidinimas iki 10 proc., tabako vartojimą sumažina
iki 4 proc. [123]. 2003 m. Prancūzijoje padidinus Marlboro
cigarečių kainą iki 31 proc., pardavimai krito 13,5 proc. [123].
Per 1999–2003 m. laikotarpį rūkymo paplitimas sumažėjo nuo 35 proc.
iki 30 proc., bei 66 proc. respondentų išreiškė norą mesti rūkyti,
kaip pagrindinę priežastį nurodydami cigarečių „kainą“ [127].
Ekonomistai bei epidemiologai, siekdami palyginti įvairių taikomų
sveikatos programų efektyvumą (tame tarpe ir tabako kontrolės
priemonių) vartoja DALY (disability-adjusted life year, t. y. dėl
mirties ir negalios prarasti gyvenimo metai) rodiklį, tokiu būdu
apskaičiuodami, kiek vienos ar kitos taikomos priemonės prideda
geros sveikatos metų, t. y. apskaičiuojamas sergamumo ir mirtingumo
sumažėjimo efektas. Pasaulio banko duomenimis, 10 proc. tabako
gaminių kainos išaugimas Europoje bei Centrinėje Azijoje sąlygotų
su rūkymu susijusio priešlaikinio mirtingumo sumažėjimą nuo 5 iki
16 mln. atvejų [199].
-
23
Įvairių šalių patirtis rodo, kad visapusiškas tabako gaminių
tiesioginės ir netiesioginės reklamos draudimas taip pat efektyviai
sumažina tabako vartojimą, akcentuojant, kad dalinis reklamos
draudimas- mažai efektyvus arba visai neefektyvus [212]. Reklamos
draudimas sumažina rūkymo „patrauklumą“ visuomenėje, ypač tarp
jaunų žmonių, bei kartu su aplinkos be tabako propagavimu,
„nerūkymas“ pamažu tampa priimtina socialine norma. Aukšto
pragyvenimo šalių patirtis rodo, kad visapusiškas tabako gaminių
reklamos draudimas sumažina tabako suvartojimą iki 6,3% [211].
Yra duomenų, kad įspėjamieji užrašai veikia rūkančiųjų elgesį ir
ypač veiksmingi 15–24 metų amžiaus jaunimui. Kanados, Olandijos,
Brazilijos, Australijos patirtis rodo vaizdinių įspėjimų naudą,
informuojant visuomenę apie rūkymo žalą [275]. Brazilijoje 67 proc.
rūkančiųjų teigė, kad įspėjimai paskatino juos mesti rūkyti, o 54
proc.patvirtino, kad įspėjimai paskatino juos pakeisti nuomonę apie
rūkymo pasekmes sveikatai. 58 proc. Kanados rūkančiųjų nurodė, kad
įspėjimai privertė juos daugiau mąstyti apie rūkymo poveikį
sveikatai.
Įstatymais reglamentuojamas rūkymo ribojimas viešose bei darbo
vietose yra dar vienas efektyvus būdas sumažinti rūkymą. Rūkymo
riboji-mas darbo vietose ne tik apsaugo nerūkančiuosius nuo
pasyvaus rūkymo, bet sukuria aplinką, kuri paskatina rūkantįjį
sumažinti ar net mesti rūkyti. Atlikti tyrimai nurodo, kad šis
apribojimas sumažina per dieną surūkytų cigarečių kiekį bei rūkymo
paplitimą nuo 4 iki 20 proc. [70, 149]. Įgyvendinus Suomijos
nacionalinį tabako kontrolės įstatymą, rūkymo paplitimas bei
surūkomų cigarečių kiekis sumažėjo iki 16–17 proc. nei prieš
draudimą [101]. Stebima, kad rūkymo ribojimas viešose bei darbo
vietose, įtakoja nerūkymo namuose pozicija, kas savo ruožtu susiję
su metimo rūkyti bandymais [20]. Šie duomenys patvirtina faktą, kad
tokia mažai kainuojanti intervencija kaip „aplinka be tabako“ gali
būti labai efektyvi priemonė, mažinant rūkymo paplitimą bei su
rūkymu susijusią žalą.
Kaip viena ekonomiškai efektyviausių tabako kontrolės priemonių
iš-skiriamas trumpas sveikatos priežiūros darbuotojų (pirminės
sveikatos prie-žiūros grandies gydytojų, odontologų, akušerių,
farmacininkų, fizioterapeutų, slaugytojų) motyvuotas patarimas
mesti rūkyti rutininės konsultacijos metu, nepriklausomai nuo to ar
pacientas nori mesti rūkyti ar ne, pasiteiraujant apie esamus
rūkymo įpročius, patariant mesti, supažindinant su galima pagalba,
t. y. poveikis pagal penkių „P“ schemą (Paklausk, Patark, įvertink
Padėtį, Padėk, Pasek) [72, 167, 172] Užsienio literatūros
duomenimis trumpas bendrosios praktikos gydytojo patarimas (iki 5
minučių) mesti rūkyti lemia, kad 2,5 proc. (95 proc. PI nuo 1 iki 3
proc.) rūkalių meta rūkyti, nerūkydami mažiausiai 6 mėnesius, net
40 proc. rūkalių susimąsto ir anksčiau ar vėliau
-
24
pabando mesti rūkyti [224, 135]. Šis patarimas pirmiausia
paveikia rūkalius su lengva priklausomybe nikotinui [224].
Individuali pagalba metant rūkyti pacientui, kuris jau yra
motyvuotas mesti rūkyti, dar labiau padidina sėkmingo metimo rūkyti
tikimybę [142, 230]. Ji apima medicininės pagalbos bei
psichologinės paramos suteikimą, įvardijamą kaip priklausomybės nuo
tabako gydymas [268]. Tai įvairūs profesionalios pagalbos būdai –
gydytojo konsultacija, specialisto pagalba, farmakologinis gydymas
(pagal indikaci-jas), psichoterapija, anoniminės grupės, pagalbos
telefonai ir kiti metodai (hipnozė, akupunktūra, aversinė terapija
ir kt.). Konsultacijos metu įver-tinamas priklausomybės nuo tabako
pobūdis ir laipsnis (naudojant Fagers-tröm’o klausimyną), esant
reikalui sustiprinama motyvacija, parenkama metimo data bei būdas,
patariama, kaip lengviau mesti ir išlikti nerūkančiu. Vidutiniškai
vienas iš dvidešimties gavusių individualias specialistų
konsul-tacijas keturių savaičių ir ilgiau laikotarpiu sėkmingai
meta rūkyti [142]. Lygiagrečiai taikant intensyvią nikotino
pakaitinę terapiją, kitą medika-mentinį gydymą, sėkmingai meta
rūkyti vienas iš keturių rūkalių [268]. Akcentuojama specialiai
paruoštų specialistų, turinčių tiek teorinių, tiek praktikinių
žinių, ypač tarp slaugytojų, svarba. Struktūruota, profesionali
pa-galba metanties rūkyti yra efektyvi, tuo tarpu rutininis
„pakonsultavimas“, neturint specialaus pasiruošimo, nėra efektyvus
[201].
Pastarąjį dešimtmetį Lietuva, perimdama kitų šalių patirtį
mažinant rūkymą, pradėjo vykdyti visapusišką tabako kontrolės
politiką, apimančią populiacines priemones, leidžiančias
tiesioginėmis ir netiesioginėmis prie-monėmis skatinti
rūkančiuosius mesti rūkyti: tai sistemingas tabako kainų didinimas,
tabako reklamos ir rėmimo draudimas, rūkymo ribojimas viešose
vietose. Šios priemonės yra išbandytos atskirose šalyse ir
patvirtintos kaip ekonomiškai efektyvios mažinant rūkymo paplitimą
[42, 127, 73, 217, 245]. Deja, 2007 m. atlikta Tabako Kontrolės
priemonių taikymo ES šalių analizė parodė, kad Lietuva įgyvendina
ne visas efektyvias tabako kontrolės prie-mones ir užima dvidešimt
pirmą vietą iš trisdešimties šalių. Vis dar ne-skiriama dėmesio
socialinei reklamai, tabako gaminiai išlieka santykinai pi-gūs,
nėra griežtos kontrabandos kontrolės, nepakankama pagalba
metantiems rūkyti [126].
Taigi rūkymas yra labai svarbi visuomenės sveikatos problema,
susijusi su sergamumu lėtinėmis ligomis ir mirtingumu. Nevienodas
rūkymo papli-timas tarp skirtingų socialinių grupių didina
sveikatos netolygumus. Pasyvus rūkymas sukelia grėsmę ir
nerūkančiųjų asmenų sveikatai. Pasaulinė patirtis įrodė tabako
kontrolės politikos efektyvumą. Norint tinkamai suplanuoti ta-bako
kontrolės priemones, būtina vertinti epidemiologinę rūkymo
situaciją.
-
25
3. TIRTŲJŲ KONTINGENTAS IR TYRIMO METODAI
Nuo 1994 m. Lietuva dalyvauja tarptautiniame sveikatą
veikiančios
gyvensenos tyrime (FINBALT HEALTH MONITOR), kurio tikslas
įvertinti gyventojų, priklausančių įvairioms socialinėms ir
demografinėms grupėms, gyvensenos ypatumus ir nustatyti jos
pokyčius. Tyrimas, kurį inicijavo Suomijos visuomenės sveikatos
institutas, vykdomas Suomijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje
pagal bendrą protokolą, naudojant suderintą anketą. Duo-menys
kaupiami bendroje duomenų bazėje, sukaupti duomenys kartu
analizuojami, lyginami, rengiamos bendros publikacijos. Lietuvoje
tyrimai atliekami kas antri metai. Kiekvienam tyrimui buvo gautas
Lietuvos bio-etikos komiteto leidimas (1 priedas). Šiame
disertaciniame darbe analizuo-jami suaugusių Lietuvos gyventojų
gyvensenos tyrimų, atliktų 1994, 1996, 1998, 2000, 2002, 2006 ir
2008 metais, duomenys.
3.1. Tiriamasis kontingentas Kiekvienam tyrimui iš Lietuvos
gyventojų registro sąrašų atsitiktinai
atrinkta po 3 tūkst. 20–64 m. amžiaus žmonių. Atrinktiems
žmonėms balan-džio mėnesį paštu buvo siunčiamas klausimynas ir
prašoma atsiųsti atsa-kymus per dvi savaites. Žmonėms, iš kurių
negautas atsakymas, gegužės mėnesį buvo siunčiamas antras laiškas
su anketa. Atsakiusieji pagal lyties, amžiaus, tautinę struktūrą,
miesto ir kaimo gyventojų santykį nesiskyrė nuo visos Lietuvos
suaugusių žmonių populiacijos. Per keturiolikos metų lai-kotarpį
tyrime dalyvavo 15158 asmenys: 6605 vyrai bei 8553 moterys.
Klausimyną užpildė nuo 58,0 iki 74,4 proc. atrinktų žmonių.
Atsakiusiųjų skaičiai bei atsako dažnis kiekvieno tyrimo metu
pateikiami 3.1.1 lentelėje.
-
26
3.1.1. lentelė. Respondentų skaičius bei atsako dažnis 1994–2008
m.
Metai
Tirtųjų skaičius Atsako dažnis Vyrai Moterys Iš viso
N Proc. N Proc. N Proc. Proc.
1994 787 42,2 1077 57,8 1864 100 64,3
1996 920 45,5 1101 54,5 2021 100 68,9
1998 823 43,9 1051 56,1 1874 100 63,8
2000 996 45,4 1199 54,6 2195 100 74,4
2002 836 44,4 1047 55,6 1883 100 63,6
2004 784 43,0 1037 57,0 1822 100 61,7
2006 723 41,6 1016 58,4 1739 100 58,0
2008 736 41,8 1025 58,2 1761 100 58,7
Iš viso 6605 43,6 8553 56,4 15158 100
Atsako dažnis skaičiuotas, atmetant sąrašų klaidas, tokias kaip
nuro-
dytu adresu negyvenantys, ilgam išvykę ar mirę asmenys. Pakeisti
negalė-jusį dalyvauti ar atsisakiusį užpildyti klausimyną žmogų
buvo neleidžiama. Į klausimyną įtraukti klausimai apie tirtųjų
socialinius ir demografinius duomenis: gimimo data, išsilavinimas,
šeiminė padėtis, darbo pobūdis, tau-tybė ir gyvenamoji vieta.
Respondentai pagal amžių buvo suskirstyti į tris grupes: 20–34 m.,
35–49 m. ir 50–64 m. Išskirtos trys išsilavinimo grupės: nebaigtas
vidurinis (pradinis ir nebaigtas vidurinis), vidurinis (vidurinis,
spec. vidurinis ir aukštesnysis) bei aukštasis (baigę
universitetą). Gyvena-moji vieta priskirta didiesiems miestams,
miestui (rajono centrui) ar kaimo vietovei pagal Lietuvos
Statistikos departamento teritorijos administracinio skirstymo
taisykles. Pagal šeiminę padėtį tirtieji suskirstyti į vedusius
(ište-kėjusias) ir vienišus, t. y. nevedusius (netekėjusias),
išsiskyrusius (-usias) ar našlius (-es). Pagal darbo pobūdį
respondentai turėjo pasirinkti vieną iš galimų atsakymų variantų:
„žemės ūkio, miško darbai“, „pramonė, staty-bos“, „darbas įstaigose
ar aptarnavimo sferoje“. Gyventojų skirstymas, at-sižvelgiant į
socialinius ir demografinius veiksnius, pateiktas 3.1.2 ir 3.1.3
lentelėse.
-
27
3.1.2 lentelė. Atsakiusiųjų vyrų dalis (proc.) pagrindinėse
socialinėse ir demografinėse grupėse
Požymiai Tyrimo metai 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008
Amžiaus grupės:
20–34 35–49 50–64
36,4 32,4 31,2
33,0 36,0 31,0
37,8 35,6 26,6
35,0 38,0 27,0
32,4 40,8 26,8
29,9 39,4 30,7
29,6 39,6 30,8
29,9 40,5 29,6
Išsilavinimas: Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštasis
25,9 59,8 14,3
24,7 59,3 16,0
21,3 62,8 15,9
20,6 64,9 14,4
11,0 62,1 26,9
15,9 66,2 17,9
15,4 64,6 20,0
11,7 66,6 21,7
Gyvenamoji vieta: Miestas Rajono centras Kaimas
42,8 21,9 35,3
40,3 24,7 35,0
41,5 23,9 34,6
40,2 26,6 33,2
53,1 30,5 16,4
36,4 32,9 30,7
43,9 32,8 23,3
45,4 28,7 26,0
Šeiminė padėtis: Vedęs Nevedęs Išsiskyręs Našlys
78,1 15,5 5,1 1,3
78,8 13,1 6,6 1,5
75,0 17,1 6,2 1,6
72,1 17,7 8,3 1,9
75,9 14,3 7,3 2,5
69,7 21,2 6,9 2,2
72,6 19,2 6,3 1,9
73,9 18,7 6,8 0,5
3.1.2 lentelė. Atsakiusiųjų moterų dalis (proc.) pagrindinėse
socialinėse ir demografinėse grupėse
Požymiai Tyrimo metai
1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 Amžiaus grupės: 20–34
35–49 50–64
30,8 32,0 37,2
31,2 35,5 33,3
35,6 37,0 27,4
32,3 38,3 29,4
33,1 43,6 23,2
32,1 37,0 30,9
31,8 34,3 34,0
28,9 37,1 34,0
Išsilavinimas: Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštasis
22,9 58,4 18,7
22,8 58,7 18,5
15,8 62,9 21,3
12,6 67,9 19,5
8,5
62,6 19,5
11,1 60,8 28,1
11,0 60,7 28,3
4,5
60,5 35,0
Gyvenamoji vieta:
Miestas Rajono centras Kaimas
46,4 21,0 32,6
45,4 25,5 29,1
47,2 27,7 25,1
44,5 28,9 26,6
56,1 31,9 12,0
41,5 33,9 24,6
43,6 36,5 19,9
50,5 30,1 19,4
Šeiminė padėtis: Ištekėjusi Neištekėjusi Išsiskyrusi Našlė
72,9 8,8 9,6 8,7
71,1 10,8 9,4 8,7
67,7 12,3 12,2 7,8
69,4 11,9 10,7 8,0
62,3 12,7 15,9 9,2
64,8 16,3 12,0 6,9
66,4 13,0 12,1 8,4
63,2 15,0 14,3 7,5
-
28
3.2 Tyrimo metodai
FINBALT HEALTH MONITOR tyrimas visose šalyse dalyvėse vyk-domas
pagal bendrą protokolą, naudojant suderintą klausimyną. Du vienas
nuo kito nepriklausomi vertėjai išvertė klausimyną į lietuvių
kalbą. Su-derinus abu vertimus, trečias nepriklausomas vertėjas
išvertė klausimyną į anglų kalbą. Rasti neatitikimai aptarti su
Suomijos kolegomis, suderinti. 1992 m. buvo atlikta Lietuvos
gyventojų bandomoji apklausa, kuri parodė, kad klausimynas tinkamas
naudoti Lietuvoje.
Klausimyną sudarė klausimai apie tirtųjų socialinius ir
demografinius duomenis, rūkymo, alkoholio vartojimo, mitybos ir
kitus gyvensenos įpro-čius, sveikatos būklę, sveikatos priežiūros
specialistų patarimus dėl sveikos gyvensenos (2 priedas). Dauguma
klausimų išliko nepakeisti nuo 1994 m., siekiant, kad būtų galima
palyginti apklausų rezultatus bei įvertinti po-kyčius.
Rūkymas įvertintas apskaičiavus rūkymo indeksą (3.2.1
paveikslas), išskiriant šias kategorijas: kasdien rūkantys,
retkarčiais rūkantys, metę rūkyti prieš 1–12 mėn., metę rūkyti
daugiau kaip prieš metus, niekada nerūkę [193]. Kasdien rūkančiais
buvo laikomi asmenys, kurie kasdien surūkė bent vieną cigaretę.
Šiame darbe metusiais rūkyti buvo laikomi visi metę rūkyti prieš
1–12 mėn. ir daugiau kaip prieš metus laiko.
-
29
3.2.1 pav. Rūkymo indekso apibūdinimas
Kategorijos apibūdinimas: 1 – kasdien rūkantys, 2 – retkarčiais
rūkantys, 3 – metę rūkyti prieš 1–12 mėn., 4 – metę rūkyti daugiau
kaip prieš metus, 5 – niekada nerūkę,
6 – nepakanka duomenų. * neatsakė
Rūkančiųjų buvo klausiama apie rūkymo pradžią, vidutiniškai
surū-
komų per dieną cigarečių kiekį, buvusius bandymus mesti rūkyti
ir kt. Nuo 1996 m., siekiant įvertinti kasdien rūkančių žmonių
fizinės pri-
klausomybės nuo nikotino stiprumą, buvo taikytas Fagerströmo
priklauso-mybės nuo nikotino klausimynas (3.2.2 paveikslas) [63,
97].
-
30
3.2.2 pav. Fagerströmo priklausomybės nuo nikotino klausimynas.
Klausimas Atsakymas Balai
1. Kada surūkote savo pirmą cigaretę, nubudęs ryte? Per pirmas 5
min. Po 6–30 min.
Po 31–60 min. Po 60 min.
3 2 1 0
2. Ar jums sunku susilaikyti nerūkius vietose, kur rūkyti
draudžiama?
Taip Ne
1 0
3. Kurios cigaretės jūs labiausiai nenorėtumėte atsisakyti?
Pirmosios rytinės Bet kurios kitos
1 0
4. Kiek cigarečių surūkote per dieną? 31 ir daugiau 21-30
11-20
10 ar mažiau
3 2 1 0
5. Ar pirmosiomis valandomis po prabudimo jūs rūkote daugiau
negu kitu dienos metu?
Taip Ne
1 0
6. Ar jūs rūkote kai sergate ir didesnę dalį dienos praleidžiate
lovoje?
Taip Ne
1 0
Tai plačiausiai pasaulyje naudojamas testas fizinei
priklausomybei nuo
nikotino vertinti, taikomas įvairiose mokslinėse studijose. Ne
kartą studijose tikrintas šio testo stabilumas, kuris siekė 0,64
(Cronbach alfa), taip pat stebėta stabili koreliacija su objektyviu
tyrimu – kotinino (nikotino skilimo produkto) koncentracija serume
[192]. Maksimali klausimyno balų suma – 10. Pagal surinktų balų
skaičių tiriamieji suskirstyti į tris grupes: surinkę iki 3 balų –
turintys silpną priklausomybę nuo nikotino, 4–7 balai – turintys
vidutinio stiprumo priklausomybę, 8 ir daugiau balų – turintys
stiprią pri-klausomybę [137].
Siekiant įvertinti pasyvaus rūkymo paplitimą darbe, tiriamųjų
buvo klausiama: „Kiek valandų per darbo dieną praleidžiate
patalpose, kuriose rūkoma?“. Galimi atsakymų variantai buvo:
„daugiau nei 5 val.”, „nuo 1 iki 5 val.“, „mažiau nei 1 val.“,
„beveik visai nebūnų prirūkytose patalpose“, „dirbu namuose“.
Vertinant pasyvų rūkymą darbe, buvo apskaičiuota as-menų,
praleidžiančių prirūkytose patalpose bent 1 val., dalis. Taip pat
tiria-mųjų buvo klausiama: „Ar rūkote bute Jūs pats arba Jūsų
šeimos nariai?“ Pasyviai rūkančiais namuose buvo laikyti tie, kurie
teigiamai atsakė į šį klausimą [193]. Buvo klausiama, kiek kartų
per praėjusius 12 mėn. tiriamasis lankėsi pas gydytoją. Tiriamieji
buvo prašomi nurodyti, kurios iš išvardintų ligų buvo nustatytos ar
gydytos per praėjusius 12 mėn. Ligų sąrašą sudarė
-
31
hipertenzija, hipercholesterolemija, cukrinis diabetas, miokardo
infarktas, lėtinis bronchitas, emfizema, bronchinė astma ir kitos
ligos (2 priedas).
Vertintas gydytojų, o nuo 2000 m. ir kitų sveikatos priežiūros
specia-listų, dalyvavimas profilaktinėje veikloje, rekomenduojant
mesti rūkyti. Tiriamųjų buvo klausiama: „Ar per praėjusius 12 mėn.
kas nors iš išvardintų asmenų (gydytojas, odontologas, kiti
sveikatos priežiūros specialistai) patarė Jums mesti rūkyti?“
3.3. Statistinis duomenų vertinimas
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 15.0 for
Windows programą. Vyrų ir moterų duomenys buvo analizuojami
atskirai.
Vertinant rūkymo paplitimo pokyčius ir socialinius rūkymo
skirtumus, atlikta rodiklių standartizacija pagal amžių, nes amžinė
tiriamųjų struktūra skirtingų tyrimų metu ir socialinių grupių
amžinė struktūra buvo nevienoda. Standartu pasirinkta Lietuvos
20–64 metų amžiaus gyventojų struktūra 2008 m.
Vertinant kokybinių požymių statistinius ryšius, taikyti chi
kvadrato (χ2) ir z kriterijai. Dviejų vidurkių lygybės hipotezei
tikrinti taikytas t kri-terijus, o kelių nepriklausomų imčių
vidurkiai buvo lyginti taikant ANOVA testą. Kiekybiniams požymiams
vertinti skaičiuotas aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis
(SN), kuris pateikiamas skliausteliuose.
Siekiant įvertinti rūkymo įpročių priklausomybę nuo amžiaus,
išsi-lavinimo, gyvenamosios vietos ir šeiminės padėties, taikytas
logistinės re-gresijos metodas. Į logistinės regresijos modelį
paeiliui įtrauktas amžius (20–34 m., 35–49 m., 50–64 m.),
išsilavinimas (nebaigtas vidurinis, vidu-rinis, aukštasis),
gyvenamoji vieta (miestas, rajono centras, kaimo vietovė), šeiminė
padėtis (vedęs (ištekėjusi) ir vieniši (nevedęs (neištekėjusi),
išsi-skyręs(usi), našlys(ė)). Referentines grupes sudarė: 20–34 m.
amžiaus, tu-rintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą, gyvenantys
mieste, vieniši gyventojai. Skaičiuoti šansų santykiai ir jų 95
proc. pasikliautinieji intervalai (PI). Šan-sų santykis laikytas
statistiškai reikšmingu, jeigu vienetas neįėjo į 95 proc.
pasikliautinąjį intervalą.
Siekiant įvertinti kartos efektą rūkymo įpročiams, buvo
analizuoti keturiolikos kartų duomenys. Į analizę įtraukti asmenys,
gimę 1931–1986 m. Kartą sudarė tiriamieji, gimę ketveriais
gretimais metais. Atsižvelgiant į amžių konkretaus tyrimo metu,
vyrai ir moterys buvo padalinti į vienuolika amžiaus gupių (20–23
m., 24–27 m. ir t. t.). Rūkymo įpročiai įvertinti 1994, 1998, 2002
ir 2006 metais.
Vertinant rūkymo paplitimo netolygumus, atsižvelgiant į
išsilavinimą, pagal specialią metodiką buvo skaičiuojamas
santykinis netolygumo
-
32
indeksas (SNI). Šią metodiką sukūrė ir pritaikė Olandijos
mokslininkai, kartu su kitų dvidešimt Europos šalių mokslininkais
vykdydami ES projektą „Eurothine“ [157]. Skaičiuojant šį indeksą,
naudotas ranginis išsilavinimo lygio rodiklis, kuris gali svyruoti
nuo 0 (žemiausias išsilavinimas) iki 1 (aukščiausias
išsilavinimas). SNI skaičiuotas taikant logistinės regresijos
modelį. Šis rodiklis rodo kiek kartų rūkymo paplitimas tarp
žemiausio išsilavinimo žmonių yra didesnis, lyginant su aukščiausio
išsilavinimo žmonėmis.
Vertinant bendras su rūkymo įpročiais susijusias
charakteristikas (pvz.: reguliaraus rūkymo pradžia, surūkomų
cigarečių vidurkis, reguliaraus rūky-mo stažas ir pan.),
priklausomybės nuo nikotino stiprumą, sveikatos prie-žiūros
specialistų aktyvumą, analizuoti sujungti 1994–2008 m. duomenys.
Sujungus duomenis, padidėjo žmonių skaičius analizuojamose grupėse
bei gautų rezultatų reikšmingumas.
Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo
lygmuo.
-
33
4. REZULTATAI
4.1. Suaugusių Lietuvos gyventojų rūkymo įpročių pokyčiai
1994–2008 m.
2008 m. reguliariai rūkė 35,3 proc. suaugusių Lietuvos vyrų ir
14,5
proc. moterų (p
-
34
4.1.1 lentelė. Kasdien rūkančių suaugusių Lietuvos gyventojų
dalis 1994–2008 m.
Metai
Vyrai Moterys
Proc. 95 proc. PI Proc. 95 proc. PI
1994 44,4 38,3–50,6 7,0 4,3–9,7
1996 48,2 42,5–53,8 9,9 6,8–13,0
1998 48,3 42,4–54,2 12,5 9,1–16,0
2000 52,4 47,1–57,8 16,4** 12,8–20,0
2002 44,7 38,8–50,5 13,3** 9,8–16,9
2004 40,1* 34,1–46,1 14,4** 10,7–18,1
2006 44,1 37,8–50,4 14,9** 11,1–18,7
2008 35,3* 29,3–41,3 14,5** 10,7–18,3 Rodikliai standartizuoti
pagal amžių, PI – pasikliautinieji intervalai * p
-
35
Per analizuojamą laikotarpį metusių rūkyti moterų dalis padidėjo
3,5 karto, atitinkamai nuo 2,4 proc. (95 proc. PI 0,8–4,1) 1994 m.
iki 8,5 proc. (95 proc. PI 5,5–11,5) 2008 m. (p< 0,05) (4.1.3
lentelė). Metusių rūkyti vyrų dalis statistiškai reikšmingai
nekito. 2008 m. metusių rūkyti vyrų buvo du kartus daugiau nei
moterų. 4.1.3 lentelė. Metusių rūkyti suaugusių Lietuvos gyventojų
dalis 1994–2008 m.
Metai
Vyrai Moterys Proc. 95 proc. PI Proc. 95 proc. PI
1994 10,8 7,0–14,6 2,4 0,8–4,1 1996 13,5 9,6–17,4 4,1 2,1–6,2
1998 10,7 7,1–14,4 4,7 2,5–6,9 2000 12,1 8,6–15,6 4,2 2,3–6,2 2002
16,6 12,2–20,9 6,1 3,6–8,6 2004 14,0 9,8–18,3 5,4 3,0–7,8 2006 15,8
11,2–20,4 7,8* 4,9–10,7 2008 18,0 13,1–22,8 8,5* 5,5–11,5
Rodikliai standartizuoti pagal amžių, PI – pasikliautinieji
intervalai. * p
-
36
Apibendrinant gautus rezultatus galima teigti, kad nors
1994–2000 m. laikotarpiu nustatytos rūkymo paplitimo didėjimo
tendencijos tarp vyrų, per paskutinius aštuonerius metus rūkančių
vyrų dalis statistiškai reikšmingai sumažėjo. Rūkymo paplitimas
tarp moterų 1994–2000 m. padidėjo 2,3 kar-to, vėliau išliko
stabilus. Nustatytos metusių rūkyti vyrų dalies didėjimo
tendencijos; metusių rūkyti moterų dalis statistiškai reikšmingai
padidėjo.
4.2. Suaugusių Lietuvos gyventojų rūkymo įpročių priklausomybė
nuo socialinių veiksnių ir rūkymo socialinių netolygumų
pokyčiai
1994–2008 m.
4.2.1. Reguliaraus rūkymo ryšys su socialiniais ir
demografiniais veiksniais
Vertinant rūkymo įpročių socialinius skirtumus, analizuoti
sujungti 1994–2008 m. duomenys. Didėjant amžiui kasdien rūkančiųjų
dalis mažėjo tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų (4.2.1.1 pav.). 50 m.
amžiaus ir vyresni vyrai kasdien rūkė 1,4 karto rečiau nei 20–49 m.
amžiaus vyrai (p
-
37
2000 m., tarp jaunesnių nei 35 m. amžiaus vyrų nustatytas
statistiškai reikš-mingas rūkymo paplitimo sumažėjimas, kuris
išliko ir vėlesniuose tyri-muose. 2008 m. rūkymo paplitimas tarp
šios amžiaus grupės vyrų buvo 1,5 karto mažesnis nei 2000 m. (p
-
38
4.2.1.2 lentelė. Kasdien rūkančių Lietuvos moterų dalis,
atsižvelgiant į amžių, 1994–2008 m.
Metai < 35 m. 35–49 m. ≥ 50 m.
Proc. 95 proc. PI Proc. 95 proc. PI Proc. 95 proc. PI
1994 10,4 7,1–13,7 8,4 5,5–11,4 1,4 0,2–2,5
1996 16,3 12,4–20,3 9,9 6,9–12,9 2,2 0,7–3,8
1998 17,7* 13,8–21,5 12,9 9,5–16,2 3,5 1,3–5,6
2000 20,2* 16,1–24,2 18,5* 15,0–22,1 7,4* 4,6–10,1
2002 14,4 10,6–18,2 16,0* 12,5–19,4 5,6* 2,8–8,4
2004 19,0* 14,8–23,3 13,4 10,0–16,8 9,8* 6,5–13,0
2006 19,2* 14,9–23,5 14,9 11,2–18,7 9,6* 6,5–12,7
2008 19,7* 15,1–24,3 13,1 9,7–16,6 10,8* 7,5–14,1 PI –
pasikliautinieji intervalai, * p
-
39
4.2.1.3 lentelė. Rūkymo paplitimas (proc.) vyrų, gimusių
1931–1986 m., kartose: 1994, 1998, 2002 ir 2006 m. tyrimų
duomenys
Gimi- mo
metai
Amžiaus grupės tyrimų metu 20–23
m. 24–27
m. 28–31
m. 32–35
m. 36–39
m. 40–43
m. 44–47
m. 48–51
m. 52–55
m. 56–59
m. 60–63
m. 1931– 1934 31,2
1935– 1938 25,9 32,3
1939– 1942 40,6
38,7* 27,7
1943– 1946 42,9 31,8 29,9 32,8
1947– 1950 31,9 46,9 37,7
42,6*
1951– 1954 53,1
50,0* 50,8 39,7
1955– 1958 52,0 45,2 38,2 46,2
1959– 1962 56,1 61,1 52,9 42,9
1963– 1966 54,2 51,6 48,3 51,2
1967– 1970 50,0 59,3 57,7 52,9
1971– 1974 38,6 54,1 46,7 47,9
1975– 1978 42,1 40,5
38,9*
1979– 1982 35,9 41,5
1983– 1986 42,1
Tyrimų metai:
* p
-
40
4.2.1.4 lentelė. Rūkymo paplitimas (proc.) moterų, gimusių
1931–1986 m., kartose: 1994, 1998, 2002 ir 2006 m. tyrimų duomenys
Gimi-
mo metai
Amžiaus grupės tyrimų metu 20–23
m. 24–27
m. 28–31
m. 32–35
m. 36–39
m. 40–43
m. 44–47
m. 48–51
m. 52–55
m. 56–59
m. 60–63
m. 1931– 1934
1,1
1935– 1938
1,0 1,1
1939– 1942
0,9 2,4 1,4
1943– 1946
3,3 5,1* 7,0* 8,5 *
1947– 1950
6,9 9,2* 5,9* 11,7*
1951– 1954
8,5 10,4 16,3*
10,1*
1955– 1958
13,7 16,7*
9,3 6,9
1959– 1962
7,6 11,5 15,5*
16,5*
1963– 1966
10,5 11,2 17,5 13,5
1967– 1970
14,8 16,3 17,7*
18,3
1971– 1974
6,2 24,0*
15,8 24,3*
1975– 1978
19,1*
8,2 14,6
1979– 1982
19,5*
16,9
1983– 1986
18,4*
Tyrimų metai:
* p
-
41
vidurinio išsilavinimo vyrų (atitinkamai 50 proc. (95 proc. PI
47–52,9) ir 48,7 proc. (95 proc. PI 47,1–50,2)) buvo reikšmingai
didesnis nei tarp aukš-tojo išsilavinimo vyrų (27,9 proc. (95 proc.
PI 25,4–30,5)) (4.2.1.2 pav.). Didžiausias rūkymo paplitimas tarp
moterų nustatytas vidurinio išsilavi-nimo grupėje. Kasdien rūkančių
moterų dalis tarp nebaigtą vidurinį išsila-vinimą turinčių sudarė 9
proc. (95 proc. PI 7,3–10,7), tarp vidurinį išsilavi-nimą turinčių
– 14,4 proc. (95 proc. PI 13,4–15,3), tarp aukštąjį išsilavinimą
turinčių – 10,6 proc. (95 proc. PI 9,2–11,9).
50 48,7
27,9*
914,4**
10,60
10
20
30
40
50
60
nebaigtas vidurinis vidurinis aukštasis
%vyraimoterys
4.2.1.2 pav. Kasdien rūkančių Lietuvos gyventojų dalis (proc.),
atsižvelgiant į lytį bei išsilavinimą (sujungti 1994–2008 m. tyrimų
duomenys,
standartizuota pagal amžių) *p< 0,05, lyginant su žemesnio
išsilavinimo vyrais.
**p< 0,05, lyginant su nebaigto vidurinio bei aukštojo
išsilavinimo moterimis.
Analizuojant rūkymo paplitimo tarp vyrų pokyčius išsilavinimo
grupė-se, nustatyta, kad per keturiolika metų jis turėjo tendenciją
didėti nebaigto vidurinio išsilavinimo grupėje, ir mažėti vidurinio
ir aukštojo išsilavinimo grupėse (4.2.1.5 lentelė). Didžiausias
rūkymo paplitimas tarp vyrų, turinčių nebaigtą vidurinį
išsilavinimą, buvo nustatytas 2002 m., kai jis buvo 1,4 karto
didesnis nei 1994 m. (p
-
42
skirtumas tarp aukštąjį išsilavinimą bei žemesnį išsilavinimą
turinčių as-menų: aukštojo išsilavinimo vyrai rūkė 1,8 karto
rečiau. Panašus skirtumas išliko visuose vėlesniuose tyrimuose.
4.2.1.5 lentelė. Kasdien rūkančių Lietuvos vyrų dalis,
atsižvelgiant į išsilavinimą, 1994–2008 m.
Meta
i
Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštasis
Proc. 95 proc. PI Proc. 95 proc. PI Proc. 95 proc. PI
1994 41,9 35,0–48,7 47,0 42,5–51,6 31,5 22,8–40,3
1996 48,9 42,4–55,5 50,1 45,9–54,3 34,3 26,5–42,0
1998 46,8 39,3–54,3 50,3 46,0–54,6 35,4 27,1–43,7
2000 54,6 47,8–61,5 55,0 51,1–58,8 31,5# 23,8–39,2
2002 59,3* 49,1–69,6 48,6 44,3–53,0 25,6# 19,8–31,3
2004 41,1 32,4–49,9 44,0** 39,7–48,3 21,4# 14,6–28,3
2006 49,6 40,1–59,0 48,5 43,9–53,1 22,2# 15,4–29,1
2008 51,2 40,4–61,9 40,5** 36,1–44,9 24,5# 17,8–31,3 Rodikliai
standartizuoti pagal amžių, PI – pasikliautinieji intervalai. *
p
-
43
4.2.1.6 lentelė. Kasdien rūkančių Lietuvos moterų dalis,
atsižvelgiant į išsilavinimą, 1994–2008 m.
Metai
Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštasis
Proc. 95 proc. PI Proc. 95 proc. PI Proc. 95 proc. PI
1994 1,2 0–2,6 8,0# 5,9–10,1 8,0# 4,2–11,9
1996 5,2 2,4–8,0 11,0# 8,6–13,5 8,9 4,9–12,8
1998 7,9* 3,7–12,0 14,8*# 12,1–17,6 6,3## 3,1–9,6
2000 12,0* 6,7–17,3 17,0* 14,4–19,6 13,7 9,3–18,2
2002 4,5 0,1–8,9 13,6*# 11,0–16,2 13,6# 9,7–17,5
2004 14,8* 8,2–21,4 14,5* 11,8–17,3 12,8 8,9–16,7
2006 17,0* 9,9–24,0 16,1* 13,2–19,0 10,1 6,6–13,6
2008 13,0* 2,9–23,2 16,9* 13,9–19,9 9,0 6,0–14,0 Rodikliai
standartizuoti pagal amžių, PI – pasikliautinieji intervalai. *
p
-
44
Vertintos suaugusių Lietuvos gyventojų rūkymo įpročių sąsajos su
gy-venamąja vieta. Mieste gyvenantys vyrai kasdien rūkė rečiau nei
gyvenantys rajono centruose ir kaime (p
-
45
Per tiriamąjį laikotarpį rūkymo paplitimas tarp mieste
gyvenančių moterų padidėjo 1,7 kartus (p
-
46
4.2.1.4 pav. Kasdien rūkančių Lietuvos gyventojų dalis
(proc.),
atsižvelgiant į šeiminę padėtį (sujungti 1994–2008 m. tyrimų
duomenys, standartizuota pagal amžių)
* p
-
47
Aukštojo išsilavinimo vyrų jie buvo trys kartus mažesni nei
nebaigto vidurinio išsilavinimo. Moterų rūkymo sąsajų su
išsilavinimo lygiu nenu-statyta. Kaime gyvenančių moterų rūkymo
šansai buvo 25 proc. mažesni nei mieste gyvenančių moterų.
Nustatytos rūkymo sąsajos su šeimine padėtimi: šansai, kad rūkys
ištekėjusios moterys buvo pusantro karto mažesni nei vienišų
moterų. 4.2.1.11 lentelė. Vyrų ir moterų rūkymo šansų santykiai
(ŠS) ir jų pasikliautinieji intervalai (PI), atsižvelgiant į amžių,
išsilavinimą, gyvenamąją vietą, šeiminę padėtį
Socialiniai ir demografiniai veiksniai
Vyrai Moterys
ŠS 95 proc. PI ŠS 95 proc. PI
Amžius 20–34 metai 35–49 metai 50–64 metai
1
1,01 0,51
0,89–1,14 0,43–0,57
1
0,78 0,32
0,68–0,91 0,27–0,39
Išsilavinimas nebaigtas vidurinis vidurinis aukštasis
1
0,74 0,33
0,64–0,85 0,27–0,39
1
1,25 0,83
0,98–1,59 0,63–1,09
Gyvenamoji vieta miestas rajono centras kaimas
1
1,11 1,08
0,98–1,25 0,95–1,22
1
0,91 0,75
0,78–1,06 0,63–0,90
Pagal šeiminę padėtį: vienišas (nevedęs (netekėjusi),
išsiskyręs(usi), našlys(ė)) vedęs (ištekėjusi)
1
1,1
0,97–1,24
1
0,65
0,57–0,75
Apibendrinant gautus rezultatus galima teigti, kad mažiausias
rūkymo
paplitimas buvo tarp vyriausio amžiaus vyrų ir moterų, aukštojo
išsilavi-nimo vyrų, kaime gyvenančių ir ištekėjusių moterų. Per
keturiolika metų tar