2016 m. liepos 5 d., antradienis 4-6 p. 2016 m. liepos 5 d., antradienis Kaina - 0,43 C Nr. 49 (2104) ÐILUTËS RAJONO IR PAGËGIØ SAVIVALDYBËS NEPRIKLAUSOMAS LAIKRAÐTIS ISSN 1648 - 2018 Su priedu Sveika ðeima www.silokarcema.lt 3 p. 9 p. Ûkininkø suvaþiavime – priekaiðtai ir ministro nusiðnekëjimas iepos 1-àjà Akademijos kultûros centre (Këdainiø r.) ávyko dvideðimt aðtuntasis Lietuvos ûkininkø sàjun- gos (LÛS) suvaþiavimas. Jame dalyvavo ne tik þem- dirbiai, bet ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevièius, Europos Parlamento narys Bronis Ropë, þemës ûkio ministrë Virginija Baltraitienë, Seimo nariai, ministrai, atsakingø þem- dirbiðkø organizacijø vadovai. Ir, aiðku, - bûrys Ðilutës rajo- no bei Pagëgiø savivaldybës ûkininkø, o su jais - ir „Ðilokar- èemos“ þurnalistas. LÛS suvaþiavime – Ðilutës rajono ûkininkai (pirmoje ir antroje eilëje). Sumaiðtis tarp ûkininkø – ir dël britø akibrokðto Suvaþiavime aptartos ne tik na- cionalinio, bet ir europinio lygio þemës ûkio problemos. „Britø sprendimas trauktis ið Europos Sàjungos yra nemaþas su- krëtimas visoms draugijos narëms, - apie pastarosiomis dienomis atsi- radusias problemas kalbëjo LÛS pirmininkas Jonas Talmantas. - Tai savotiðka pamoka, kad ES institu- cijø vadovai turi labiau kalbëtis su atskirø ðaliø atstovais ir padëti spræsti nacionalines aktualijas. Þengiame á naujà finansavimo lai- kotarpá. Panaðu, jog jis turës bûti perþiûrëtas, tad dabar gyvename dar didesnëje neþinioje negu iki ðiol. Jau kurá laikà dëliojome savo- tiðkà dëlionæ, o dabar, panaðu, teks viskà perdëlioti”. Nukelta á 5 p. Smurtautojas – tiksinti bomba Vilkyèiuose Rita ir Vidas Juðkevièiai sakë, kad visuomet stengiasi iðvengti pykèiø su kaimynu Aurimu Giedraièiu. epavydëtina situacija viename Vilkyèiø kaimo Klai- pëdos gatvëje esanèiame daugiabutyje. Èia yra sep- tyni butai, o vieno jø ðeimininkai neva neleidþia niekam ramiai gyventi. Þmonës nesijauèia saugûs ir neþino, kà daryti, kad kas nors pasikeistø. Bijo dël savo vaikø sveika- tos ir gyvybës. „Nenoriu kalbëti, nes gyventi dar noriu“, - sakë pirmoji pakalbinta kaimynë. Girdëjo grasinimus uþmuðti Istorijà apie tai, kad viena ðei- ma tiesiog terorizuoja savo kai- mynus, suþinojome visiðkai atsi- tiktinai. Jà papasakojo vilkytið- kë, gyvenanti ðalia namo, kuria- me neva stresas ir baimë visiems tapo beveik kasdienybe. „Jûs tiek daug problemø iðsprendþiate. Pa- dëkite ir to namo gyventojams. Negali vienas þmogus ákalinti daugybës þmoniø strese, baimë- je, neþinomybëje. Pati maèiau daugybæ kartø, kaip Aurimas Giedraitis ne kartà vairavo ne- blaivus, o á savo kiemà ne ávaþiuo- ja, bet áskrenda. Juk gali uþmuðti vaikus. Bet èia tik smulkmena pa- lyginus su tuo, kas vyksta tame name“, - dëstë moteris. Kaip supratote, ðiandien mûsø herojus – A. Giedraitis. Drauge su Saugø seniûnijos specialistu Kæs- tuèiu Sadausku bei socialine dar- buotoja Brone Adomaitiene nuvy- kome á Klaipëdos gatvëje esantá daugiabutá, bandëme iðsiaiðkinti ar tiesa, kà mums pasakojo nebega- linti likti abejinga svetimam skaus- mui vilkytiðkë. Suteikta informa- cija pasitvirtino. Pirmoji kieme su- tikta kaimynë tikino, jog negali kal- bëti ðia tema, kad ir kaip bebûtø, Nukelta á 7 p. Ðilutës abiturientai renkasi studijas uþsienyje ir neþino, ar gráð Senais autobusais moksleiviai „reprezentuoja“ pamario kraðtà dainø ðventëje Ûkininkë Vida Jakaitë - optimistë ið prigimties
16
Embed
Smurtautojas – tiksinti bomba Vilkyèiuose nusiðnekëjimas · savotiðka pamoka, kad ES institu-cijø vadovai turi labiau kalbëtis su atskirø ðaliø atstovais ir padëti spræsti
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
2016 m. liepos 5 d., antradienis
4-6 p.
2016 m. liepos 5 d., antradienis Kaina - 0,43 CNr. 49 (2104)
ÐILUTËS RAJONO IR PAGËGIØ SAVIVALDYBËS NEPRIKLAUSOMAS LAIKRAÐTIS
ISSN 1648 - 2018
Su priedu Sveika ðeima
www.silokarcema.lt
3 p.9 p.
Ûkininkø suvaþiavime –priekaiðtai ir ministro
nusiðnekëjimas
iepos 1-àjà Akademijos kultûros centre (Këdainiø r.)ávyko dvideðimt aðtuntasis Lietuvos ûkininkø sàjun-gos (LÛS) suvaþiavimas. Jame dalyvavo ne tik þem-
dirbiai, bet ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevièius,Europos Parlamento narys Bronis Ropë, þemës ûkio ministrëVirginija Baltraitienë, Seimo nariai, ministrai, atsakingø þem-dirbiðkø organizacijø vadovai. Ir, aiðku, - bûrys Ðilutës rajo-no bei Pagëgiø savivaldybës ûkininkø, o su jais - ir „Ðilokar-èemos“ þurnalistas.
LÛS suvaþiavime – Ðilutës rajono ûkininkai (pirmoje ir antroje eilëje).
Sumaiðtis tarp ûkininkø –ir dël britø akibrokðtoSuvaþiavime aptartos ne tik na-
cionalinio, bet ir europinio lygioþemës ûkio problemos.
„Britø sprendimas trauktis iðEuropos Sàjungos yra nemaþas su-krëtimas visoms draugijos narëms,- apie pastarosiomis dienomis atsi-
radusias problemas kalbëjo LÛSpirmininkas Jonas Talmantas. - Taisavotiðka pamoka, kad ES institu-cijø vadovai turi labiau kalbëtis suatskirø ðaliø atstovais ir padëtispræsti nacionalines aktualijas.Þengiame á naujà finansavimo lai-kotarpá. Panaðu, jog jis turës bûtiperþiûrëtas, tad dabar gyvenamedar didesnëje neþinioje negu ikiðiol. Jau kurá laikà dëliojome savo-tiðkà dëlionæ, o dabar, panaðu, teksviskà perdëlioti”.
Nukelta á 5 p.
Smurtautojas –tiksinti bomba Vilkyèiuose
Rita ir Vidas Juðkevièiai sakë, kad visuomet stengiasi iðvengti pykèiø su kaimynu Aurimu Giedraièiu.
epavydëtina situacija viename Vilkyèiø kaimo Klai-pëdos gatvëje esanèiame daugiabutyje. Èia yra sep-tyni butai, o vieno jø ðeimininkai neva neleidþia
niekam ramiai gyventi. Þmonës nesijauèia saugûs ir neþino,kà daryti, kad kas nors pasikeistø. Bijo dël savo vaikø sveika-tos ir gyvybës. „Nenoriu kalbëti, nes gyventi dar noriu“, -sakë pirmoji pakalbinta kaimynë.
Girdëjo grasinimusuþmuðti
Istorijà apie tai, kad viena ðei-ma tiesiog terorizuoja savo kai-mynus, suþinojome visiðkai atsi-tiktinai. Jà papasakojo vilkytið-kë, gyvenanti ðalia namo, kuria-me neva stresas ir baimë visiemstapo beveik kasdienybe. „Jûs tiekdaug problemø iðsprendþiate. Pa-dëkite ir to namo gyventojams.Negali vienas þmogus ákalintidaugybës þmoniø strese, baimë-je, neþinomybëje. Pati maèiaudaugybæ kartø, kaip AurimasGiedraitis ne kartà vairavo ne-blaivus, o á savo kiemà ne ávaþiuo-ja, bet áskrenda. Juk gali uþmuðti
vaikus. Bet èia tik smulkmena pa-lyginus su tuo, kas vyksta tamename“, - dëstë moteris.
Kaip supratote, ðiandien mûsøherojus – A. Giedraitis. Drauge suSaugø seniûnijos specialistu Kæs-tuèiu Sadausku bei socialine dar-buotoja Brone Adomaitiene nuvy-kome á Klaipëdos gatvëje esantádaugiabutá, bandëme iðsiaiðkinti artiesa, kà mums pasakojo nebega-
linti likti abejinga svetimam skaus-mui vilkytiðkë. Suteikta informa-cija pasitvirtino. Pirmoji kieme su-tikta kaimynë tikino, jog negali kal-bëti ðia tema, kad ir kaip bebûtø,
vo priimtas sprendimas, pokurio Ðilutëje nebeliko Her-mano Zudermano muziejaus.
Liûdniausia, kad ðiame spren-dime nëra jokios kalbos apie kokánors kieno nors uþdarymà. Tiesiognaujai tvirtinant Ðilutës Hugo Ðo-jaus muziejaus ástatus, nebeliko vie-no punkto, kuriame nurodoma, kurbe pagrindinës vietos (tai H. Ðo-jaus dvaras) dar vykdoma muzieji-në veikla. Taip tvirtinant ið naujøjøástatø iðbrauktos iki ðiol buvusiospatalpos, esanèios „adresu H. Zu-dermano g. 2, 99156, Macikø k.,Ðilutës sen., Ðilutës r. sav.“. Ðtai irviskas. Dabar tik laiko klausimas,kada ði memorialinë vieta bus fi-ziðkai uþdaryta.
Taigi – tai ne uþdarymas, o tie-
siog panaikinimas. Neatmestina,kad dauguma Tarybos nariø tie-siog nesuprato, kad jie uþdarë ðávokieèiø raðytojo muziejø - visi po-sëdyje vienbalsiai pritarë ðiamsprendimui.
O kad ið tikrøjø galëjo neásigi-linæ á ðá „nedidelá niuansà“ Tary-bos nariai priimti toká sprendimà,darytina prielaida dël to, jog ðiameposëdyje buvo ið naujo tvirtinamikone visø Ðilutës rajono kultûrosástaigø nuostatai. Tai buvo grynaitechninë procedûra – visus ðiuosástatus balsuojant formaliai tiesiogreikëjo suderinti su pasikeitusiuVietos savivaldos ástatymu. Tad ne-afiðuoti (ar net uþmaskuoti) ðáþingsná buvo labai tinkama proce-dûra.
Su pasikeitusiais ástatais Tary-bos nariai galëjo susipaþinti patys– visi bûsimi sprendimai yra vieðaiskelbiami Savivaldybës tinklalapy-
je. Savaitæ prieð Tarybos posëdá bû-simi sprendimai aptariami komi-tetuose, kur politikus su projektaissupaþindina jø rengëjai. Ðiuo atve-ju sprendimo „Dël Ðilutës rajonosavivaldybës Ðilutës Hugo Ðojausmuziejaus nuostatø patvirtinimo“,kaip ir kitø kultûros ástaigø, naujosredakcijos rengëja nurodoma Kul-tûros skyriaus vyr. specialistë Jur-gita Skobienë.
Apie Savivaldybës administra-cijos planus uþdaryti H. Zuderma-no muziejø Macikuose taip pat la-bai gerai þinojo Socialiniø reikaløkomiteto narys Jonas Jatautas. Nesjis taip pat yra Ðilutës H. Ðojausmuziejaus stebëtojø tarybos pirmi-ninku. Bûtent tik ðitame Sociali-niø reikalø komitete sprendimai,susijæ su kultûros ástatø pakeiti-mais, ir tebuvo svarstomi – kiek-vienas komitetas nagrinëja tik susavo kompetencija susijusius spren-
dimus.Kodël nekilo politikø diskusi-
jos ðio komiteto posëdyje, sunkupasakyti. Galima daryti kelias prie-laidas. Viena – politikams yra aið-ku, kad uþteks vokieèiø raðytojuiH. Zudermanui skirti kampeláH. Ðojaus dvare, kaip visà laikà ikiðiol tvirtino Savivaldybës administ-racija. Kita – ar viskas buvo pasa-kyta ir iðsiaiðkinta ðiame komitete,ir todël niekam nekilo jokiø klau-simø ar abejoniø?
Kad ðis nedidelis vos vienokambario muziejus Macikuose,name, kur gimë Maþosios Lietu-vos kraðtà vokiðkoje kultûroje gar-sinæs raðytojas H. Zudermanas, nu-sipelno didesnio dëmesio – tikras
faktas. Dël to, kad niekas rimtaiiki ðiol nebuvo daroma, nemaþàdalá kaltës turëtø prisiimti Ðilutësmuziejaus administracija: raðyto-jas deramai èia nëra nei atstovau-jamas, nei pagerbiamas. Taèiau dëlto uþdaryti ðià unikalià vietà nëranei iðmintinga, nei toliaregiðka.Jai tereikia tik tinkamo (tikriau-siai, ne itin brangaus) dëmesio irji gali tapti kultûrine kraðto trau-kos vieta. Panaðiai, kaip ðiandienyra Tomo Mano namas-muziejusNidoje. Taèiau tam reikia pastan-gø. Ir noro…
Paðyðiuose reikëtø greitá ribojanèio kalnelioKas atsakys, jei ten þûtø vaikas?
JÛS Á MUS KREIPËTËS
ilokarèemoje“ apsi-lankæs Paðyðiø kaimogyventojas RolandasDzenkus piktinosi,kad Ðilutës rajono sa-
vivaldybës administracijos Vieðø-jø paslaugø skyriaus vyriausiasisspecialistas civilinei saugai Arvy-das Gorodeckas, kuris yra ir Eis-mo saugumo komisijos pirminin-ku, neva nesiima priemoniø, kadPaðyðiuose bûtø árengtas automo-biliø greitá ribojantis kalnelis.
R. Dzenkus teigë surinkæs apie40 gyventojø paraðø, kad Paðyðiøkaimo pradþioje, atvaþiuojant nuoTarvydø pusës, bûtø árengtas greitáribojantis kalnelis. Praðymà su taisparaðais nuveþæs V. Gorodeckui,bet dalis kaþkur pradingæ, dabarbelikæ tik 20 paraðø.
„Nors prieð gyvenvietæ yra bal-
Eismo saugumo komisijos pirmininko Arvydo Gorodecko manymu, greitáribojantis kalnelis ðioje vietoje tikriausiai bus árengtas vykdant
þvyrkelio asfaltavimo darbus.
ta lentelë „Paðyðiai“, ribojantitransporto priemoniø greitá iki 50kilometrø per valandà, niekas tonepaiso, - pasakojo R. Dzenkus. –Maðinos kartais pralekia tokiugreièiu, kad nesuspëju pamatytinet jø spalvos, o apie valstybiniusnumerius jau nekalbu. Net sunk-
veþimiai, gabenæ vëjo jëgainiø, ku-rias statë Usënuose, konstrukci-jas, vaþiuodavo tokiu greièiu, kadjeigu bûtø pradëjæ stabdyti Paðy-ðiø pradþioje, tai sustotø turbût tikties parduotuve. Prie parduotuvës- irgi iðtisinis kelias, paèios parda-vëjos uþ galvø susiëmusios. Yra
parduotuvë, yra mokykla, bet nie-kas nieko nedaro, niekam neádo-mu – neárengia taip vadinamo gu-linèio policininko“.
Dar R. Dzenkus piktinosi, kadV. Gorodeckas buvo praðæs jo da-lyvauti Eismo saugumo komisijosposëdyje ir ten paaiðkinti situacijà.Bet sutartu laiku atvykus, posëdis
jau buvo pasibaigæs.Paðnekovas sakë, kad viename
ir kitame aðtuonbutyje yra daugmaþameèiø vaikø, praëjusiais me-tais automobilis vos nepartrenkëvieno vaiko. „Kas atsakys, jei þusvaikas?“, - klausë paðyðiðkis.
Nukelta á 8 p.
2016 m. liepos 5 d., antradienis 3
Iðspausdinti straipsniai gali nesutapti su redakcijos nuomone.Honorarai mokami tik uþ redakcijos uþsakytus straipsnius.Uþ skelbimo ir reklamos turiná redakcija neatsako.Visa medþiaga, pateikta laikraðtyje “Ðilokarèema” -VðÁ “Eurokompetencija” nuosavybë.
Platinimo vadybininkai Birutë Mickienë, Roberta Sûdþiûtë, Lina Geèaitë
Ðilutës r. ir Pagëgiø sav. nepriklausomas laikraðtis,leidþiamas nuo 1995 m. rugsëjo 1 d.
Leidëjas - VðÁ “Eurokompetencija”. ISSN 1648-2018
IÐEINA ANTRADIENIAIS IR PENKTADIENIAISRedakcijos adresas: Turgaus g. 3, LT-99133 Ðilutë
Kalbos kultûros redaktorius Stasys BielskisInterneto svetainës administratorius Mindaugas Petkus
Ðilutës abiturientai renkasi studijas uþsienyjeir neþino, ar gráð
ÐVIETIMAS
ûkstanèiai Lietuvosabiturientø kasmetstoja ne tik á gimto-
sios ðalies universitetus, betir á kitas pasaulio aukðtàsiasmokyklas. Ne iðimtis - ir Ðilu-tës rajono dvyliktokai, kà tikiðlaikæ brandos egzaminus irnetrukus daugelis jø versian-tys kità savo gyvenimo lapà,kuriame yra skyrius „Studi-jos“. Jaunø þmoniø gyveni-muose atsiras daugybë iððû-kiø, iðbandymø, naujoviø.Kalbinome keletà dvyliktokøir klausëme, kodël jie nu-sprendë palikti savo gimtàjàðalá ir iðvykti studijuoti á uþ-siená, kur jø laukia neþino-mybë.
Guoda BAGUCKAITË:- Að niekada nebuvau ta, kuri
sëdëtø vien prie knygø ir tik moky-tøsi. Visada turëjau daug ávairiøveiklø, uþsiëmimø. Taèiau, kad irkiek turëjau visuomeninës veiklos,mokslai man buvo prioritetas. Ne-buvau deðimtukininkë, bet ir blo-gai nesimokiau. Metinis vidurkis -8,3. Visada turëjau aiðkø planà. Sa-vo karjerà ir mokslus laikiau priori-tetine sritimi. Visada galvojau, kà irkur studijuosiu. Mintis iðvykti stu-dijuoti á uþsiená atsirado po Naujøjømetø, nes supratau, kad nenoriu sa-væs riboti ir man nebeuþtenka Lie-tuvos, noriu pamatyti pasaulá. Pri-imti ðá sprendimà man nebuvo la-bai sunku. Dabar jau þinau, kadOlandijoje studijuosiu Europos stu-dijas - tarptautinius santykius ir ver-slà Hagos universitete. Vilniausuniversitete á valstybës finansuoja-mà vietà nelengva patekti. Studijøkainos Olandijoje ir minëtame uni-versitete yra labai panaðios, metams- beveik du tûkstanèiai eurø. Olan-dijoje maisto kainos yra tokios patkaip Lietuvoje, bet daug brangiaukainuoja vieðasis transportas ir ap-gyvendinimo paslaugos. Man pasi-sekë, nes að gavau kambará bendra-butyje, kur virtuve dalinsiuosi su dardviem studentais.
Visada daug keliavau. Todël su-sipaþinau su daugybe þmoniø ið ávai-riø Lietuvos vietø. Niekada nebuvosunku bendrauti su nepaþástamais irgreitai prisitaikyti naujoje aplinkoje.Turiu nemaþai paþástamø, kurie jau
studijuoja uþsienyje, ir dar daugiaupaþástamø, kurie kartu su maniminuo ðio rudens iðkeliauja svetur. Tie,kurie jau studijuoja, yra labai paten-kinti. Në vienas nesako, kad kituryra lengva ir paprasta. Kitoje ðalyjereikia labai daug dirbti, ádëti dvigu-bai daugiau pastangø, nes turi ási-minti ne tik studijuojamo dalyko me-dþiagà, bet ir iðmokti puikiai kalbëtiangliðkai. Në vienas ið mano draugønesigaili, kad pasirinko studijas uþ-sienyje. Apie gráþimà namo jie darnekalba - dar daug laiko prieð akis irtikrai dar daug kas gali pasikeisti.Perspektyvø gali bûti visur, jeigu esiatkaklus, iniciatyvus ir puikiai iðma-nai savo sritá. Manau, uþsienyje jau-nus þmones labiau pastebi, jie tenjauèiasi reikalingesni. Net neásivaiz-duoju, kur bûsiu, kur atsirasiu baigu-si studijas. Bet jeigu tik atsirastø ge-ros galimybës Lietuvoje, gráþèiau. Ið-ties labai myliu savo ðalá. Mano ðei-ma mane labai palaiko. Jie visuomettai daro. Todël ir ðis mano gyvenimoetapas - ne iðimtis. Padeda man pasi-ruoðti tiek moraliðkai, tiek finan-siðkai, nes reikës nemaþai investuotiá mano iðsilavinimà.
Julija SKOPAITË:- Mokiausi Ðilutës Vydûno gim-
nazijoje ketverius metus. Mokiau-si tikrai gerai - metinis vidurkis yra8,9. Labai daug dirbau ir stengiau-si kuo geriau baigti mokyklà. Ilgai,dar vidurinëje mokykloje, svajojaustudijuoti uþsienyje, o pagaliaulemtingà sprendimà priëmiau darvienuoliktoje klasëje. Manau, ieð-kojau europietiðkumo, naujos kul-tûros paþinimo. Galvojau apie Vo-kietijà, Danijà, Olandijà, kadangiðios ðalys pasiþymi puikiu mokslolygiu, o Danija bei Vokietija siûlodar ir nemokamà mokslà. Taèiauiðsirinkau Olandijà, kadangi ji vie-nintelë siûlë mano norimà studijøprogramà - pramonës gaminiø in-
þinerijà. Teks mokytis anglø kal-ba. Taip pat prie tokio sprendimoprisidëjo ten gyvenantis mano drau-gas. Dokumentus pradëjau tvarky-ti anksti. Ástojau þymiai anksèiaunei mano bendraklasiai – suþino-jau tai balandá. Mokslai Olandijojekainuoja visiems vienodai - maþiaunei 2 000 eurø. Taèiau tai pigiaunei Lietuvoje, kadangi man baka-lauro studijos truks tik trejus me-tus. Pragyventi nebus lengva, kaipir kiekvienam Lietuvoje gyvenan-èiam studentui. Taèiau galima gautidaug pagalbos. Pavyzdþiui, nemo-kamà vieðàjá transportà. Jei moky-sies ir dirbsi, gali gauti apie 400eurø priedà prie atlyginimo. Taippat galima praðyti pagalbos iðlai-kyti savo nuomojamà gyvenamàvietà. Nuoma brangi, paslaugos taippat, taèiau maisto produktai ar dra-buþiai kainuoja panaðiai kaip Lie-tuvoje. Bendravau su daugybe lie-tuviø studentø, besimokanèiøOlandijoje. Visi jie iðsibarstæ skir-tinguose miestuose. Ir visi labai pa-tenkinti. Jie dþiaugiasi studijomis,paskaitø ir uþduoèiø ávairove beiglaudþiais ryðiais su dëstytojais.Dauguma studentø nemato savo at-eities Lietuvoje, kadangi Olandijo-je atsiveria þymiai daugiau darbogalimybiø su tikrai geresniu atlygi-nimu. Dël savo gráþimo á Lietuvàdar nesu tikra, kadangi, dar nespë-jau ten pagyventi. Viskà noriu patiiðgyventi, pamatyti savo akimis. Bettikrai þinau, kad gráðiu kartas nuokarto pas ðeimà, kuri labai palaikëmano apsisprendimà, taèiau liûdi,kad teks mane iðleisti taip toli.
Neringa MIKUTYTË:- Mokslai sekësi gana neblogai.
Galëjau ir daugiau dëmesio jiemsskirti, taèiau rezultatais esu labaipatenkinta. Jei nemeluoju, manovidurkis - 9,6. Ketinu studijuoti in-formacinës medijas kartu su kino
ir televizijos studijomis. Lietuvojeto daryti nelabai galëèiau. Buvo ga-na sunku apsispræsti, kur noriu stu-dijuoti. Bet nusprendþiau save ið-bandyti, pasirinkti studijas kitojeðalyje. Noriu studijuoti Ðkotijoje ar-ba Danijoje. Kur mokysiuos, pa-aiðkës po atestatø áteikimo ðven-tës. Minëtose ðalyse mokslas yranemokamas. Ten ir perspektyvødaugiau. Domëjausi, mënesiui pra-gyvenimui reikës apie 800 eurø.Suma priklausys ir nuo to, kaip irkur gyvensiu. Jau ieðkau gyvena-mosios vietos.
Ávairiose uþsienio ðalyse turiudaug draugø. Net mano sesuo, pus-seserë su pusbroliu studijavo uþ-sienyje. Ðeima mane palaiko ir su-tinka, kad mokyèiausi ne Lietuvo-je. Tik moèiutë to nelabai nori.
Daug kas manæs klausia, ar grá-ðiu á Lietuvà. Negaliu atsakyti, nesneþinau, kaip að pati pasikeisiu pertuos ketverius metus. Gal gráðiu áLietuvà, gal liksiu ten, o gal ir áAustralijà nuspræsiu iðvaþiuoti.Nieko nenoriu sakyti, nes pati darnesu apsisprendusi dël tolimesnësateities. Kaip sakoma - plauksiupasroviui.
GabrielëVALODSKAITË:
- Mokytis sekësi tikrai gerai iresu uþ tai dëkinga savo mokyto-jams, kurie sudomino dëstomaisdalykais, suteikë noro „pasikaps-tyti” giliau, plaèiau. Mano vidur-kis - ðiek tiek daugiau nei devynibalai. Visada troðkau paþinti pa-saulá, praturtinti save bendravimusu kitø kultûrø atstovais, o studijosuþsienyje ðias galimybes suteikia.Pasirinkta mokslø programa - Eu-ropos studijos Mastrichto univer-sitete. Jose gausiu progà á Europàþvelgti per ávairias prizmes: istori-jà, politikà, tarptautinius santykius,teisæ, ekonomikà, filosofijà bei so-
ciologijà. Studijø metu teks gilintisá realias problemas, veiksnius, buslavinamas kritinis màstymas, ug-domi gebëjimai dirbti komandojeir t. t. Be to, Nyderlanduose, kurkeliausiu studijuoti, itin aukðtamokslo kokybë, studentams siûlo-mos puikios sàlygos mokytis irdirbti, vyrauja kultûrinë ávairovë.Apsispræsti, kur noriu studijuoti,nebuvo sunku, daug abejoniø neki-lo. Studijø kainos priklauso nuopasirinktos valstybës. Nyderlan-duose uþ vienerius mokslo metusmokama beveik du tûkstanèiai eu-rø. Ði suma neretai maþesnë uþ Lie-tuvoje reikalaujamà kainà metams.Kalbant apie perspektyvas, po stu-dijø uþsienyje galima greièiau ási-tvirtinti tarptautinëse darbo rinko-se, dþiaugtis visai kitokiu poþiûriuá daugelá dalykø. Þinoma, tai pri-klauso ir nuo ádëtø pastangø beiuþsidegimo. Visai neseniai radaujaukø butà, kuriame apsigyvensiumaþdaug rugpjûèio viduryje.
Paþástu daug þmoniø, kurie mo-kosi ávairiose Europos ðalyse. Jiedþiaugiasi patirtimi, kurià ágyja gy-vendami uþsienyje, yra visiðkai pa-tenkinti studijomis. O dël gráþimoá Lietuvà nëra tvirtai apsisprendæ,taèiau ðios galimybës neatmeta. Arketinu gráþti á Lietuvà að? Á ðá klau-simà tiksliai atsakyti negaliu, lau-kia ádomûs ateities sprendimai. Betkuriuo atveju, ryðiø su Lietuva ne-nutrauksiu, èia ir artimi þmonës, irnamø aplinka.
Á mano norà studijuoti sveturartimieji reagavo labai natûraliai,tai jiems nebuvo netikëta. Jauèiujø palaikymà, nuoðirdø susidomë-jimà ateitimi ir labai tuo dþiaugiuo-si. Bus liûdna su jais atsisveikintiilgesniam laikui, bet artimiesiemsatsiranda nauja galimybë - apsilan-kyti Nyderlanduose ir gauti mano,kaip gidës, paslaugas.
Guoda Baguckaitë. Julija Skopaitë. Neringa Mikutytë. Gabrielë Valodskaitë.
2016 m. liepos 5 d., antradienis 4
Vartotojams maþëjaelektros kainos
uo liepos 1-osios Lie-tuvos vartotojamsmaþëja elektros kai-
nos - jos bus maþiausios perkelerius pastaruosius metus.
„Energijos skirstymo operato-riaus“ (ESO) klientams elektroskaina maþëja apie 5 proc.
Nauji tarifai, kuriegalioja nuo liepos 1-osios
Elektros kaina pagal standarti-ná vienos laiko zonos tarifo planà,kuriuo atsiskaito 70 proc. priva-
èiø ESO klientø, bus 12 centø uþkWh – 5,5 proc. maþiau (12,7cento). Pagal standartiná dviejølaiko zonø tarifo planà kaina sieks13 centø (dienà) ir 9,6 cento (nak-tá ir savaitgaliais) - atitinkamai 6,5proc. ir 3 proc. maþiau.
Turintieji elektrines viryklespagal vienos laiko zonos planàmokës 11,9 cento (5,6 proc.maþiau), o pagal dviejø - atitinka-mai 12,9 ir 9,5 cento - 6,5 proc. ir3 proc. maþiau.
Ðiemet dalis moksleiviø á sostinæ vyko nelabai patogiais autobusais.
iepos 4-10 dienomisÐilutës rajono mo-kyklø chorai kartu su
jaunimo liaudiðkø ir sporti-niø ðokiø kolektyvais dalyvausLietuvos moksleiviø dainøðventëje „Tu mums viena“.Ðilutiðkiai dþiaugiasi, jog galidalyvauti ðioje ðventëje, ta-èiau neslepia, jog nuvykus ásostinæ tenka iðgyventi gëdosjausmà.
Tyèiojosi ið mokiniøÐiemet 470 mokiniø ið pama-
rio kraðto dalyvaus Lietuvos vals-tybës dienai skirtuose renginiuose- dainø dienoje „Tu mums viena“,ðokiø dienoje „Mano þemë“, an-sambliø vakare „Koks graþus tavoveidas, gimtine“. Prieð dvejus me-tus á ðventæ kai kurie mokiniai bu-
vo veþami itin prastos bûklës auto-busais. Netvarkingose transportopriemonëse jautësi degalø kvapasir pan.
„Tada mes net á repeticijas vë-lavome. Vairuotojai neþinojo ke-lio. Buvo ne tik labai nemalonu,bet ir gëda dël to, kad vëlavome.Mes atstovavome savo rajonà, omus atveþë baisiais autobusais. Ki-tø miestø moksleiviai atvyko nor-maliais, patogiais autobusais, o mes- labai prastais“, – kalbëjo moks-leivë Dovilë. Kitas gimnazistas sa-kë, kad tuomet ne vienas ið jø juo-kësi ir klausë, ið kur tokias „gel-das“ ðilutiðkiai iðtraukë. Jis tvirti-no, kad tada neturëjo kur akiø dëti,kai jø autobusas sustojo ir pradëjotiesiog persti.
Mama Aurelija, iðlydëjusi duk-rà, tuomet net apsiverkë. Pamaèiu-si, kokiu autobusu turës vaþiuotijos atþala, negalëjo nusiraminti.Niekam ji tuomet neskambino irproblemos á vieðumà nekëlë. „Ðie-met pati vadovë Rita patarë tëvamsið anksto pasiþiûrëti, kokiu trans-portu bus veþami vaikai. Prieð më-
nesá tuo pradëjau domëtis“, - sakëmoteris. Savivaldybës atstovas Rû-tenis Jankauskas jai tada pasakë,jog yra paskelbtas konkursas ir lie-pë paskambinti po savaitës.
„Paskambinome. Tada jis pa-aiðkino, kad konkursas neávyko,nes buvo pasiûlyta labai didelë kai-na ir reikës ieðkoti vietiniø auto-busø. Paklausiau, ar jis pats su ma-nimi nuvaþiuos á autobusø parkà irpasiþiûrës, kokiais autobusais busveþami vaikai. Rûtenis atsisakë taipadaryti. Pasakë: „Nevaþiuosiu irnemanau, kad tie autobusai bus ge-resni nei buvo tada“. Pasakiau, kadnedrástø tokiais autobusais veþtivaikø, kokiais veþë prieð dvejus me-tus. Perspëjau, kad eisiu pas merà,o specialistas pasakë: „Daryk, kànori“, - piktinosi Aurelija.
Prieð dvejus metus, kaip ir ðie-met, savo mokinius lydëjo Ðilutëspirmosios gimnazijos mokytojaRita Kurpeikytë. Pirmadienio rytàsu vaikais ir jø tëvais laukë atvyks-tant autobuso prie gimnazijos ir ti-këjosi, kad ðiemet atvaþiuos tvar-kinga ir patogi transporto priemo-në. „Ðáryt jau vienas ðvarus ir tvar-kingas autobusas iðvaþiavo. To ti-kimës ir dabar. Praëjusá kartà buvoblogai. Vykome neðvariais autobu-sais. Buvo nemalonu visiems. Emo-cijos prastos“, - atviravo R. Kur-peikytë.
Autobusas atvaþiavo: nuplau-tas, iðplautas. Prie sëdyniø paka-binti ðiukðliø maiðai, bet pati trans-porto priemonë tarnauja, ko gerotikrai, ne vienà deðimtá metø.
Autobusø parkas nëraturtingas
Ðvietimo skyriaus vyriausiasisspecialistas R. Jankauskas pasako-jo, kad Ðilutës rajono savivaldybëskelbia vieðà konkursà mokslei-viams pavëþëti á dainø ðventæ. Ðie-met laimëtojas nenustatytas, nes vi-si dalyviai pasiûlë per didelæ kai-nà. Todël dar kartà paskelbtas su-paprastintas konkursas. Po jo buvoaiðku, jog moksleivius á sostinæ veðUAB „Ðilutës autobusø parkas“ irverslininkui Kæstuèiui Mockui pri-klausantys autobusai. Ið viso iðnuo-mota deðimt privaèiø autobusø ir
Nukelta á 6 p.
2016 m. liepos 5 d., antradienis 5
Ûkininkø suvaþiavime – priekaiðtai ir ministronusiðnekëjimas
Ið tikrøjø, ðalies þemës ûkis stip-riai atsitiesë Lietuvai bûnant Euro-pos Sàjungos sudëtyje. Nors lietu-viai yra tarp vienø ið maþiausiai gau-nanèiø tiesioginiø iðmokø ûkinin-kø, taèiau savo pagaminamos pro-dukcijos verte gali dràsiai konku-ruoti su kitø ðaliø produkcija, o Lie-tuvos ûkininkø ant pliko lauko su-kurti ûkiai per 26-erius metus yratikrai verti pagarbos. Visos gautoslëðos - tiek prieð ástojant, tiek jauesant ES sudëtyje - buvo ir yra labaistipri parama tiems, kurie nebijojorizikuoti. Buvo ir tebëra paramatiems, kurie traukësi ið þemës ûkio.Tiesos yra, kad atotrûkis tarp pasi-naudojusiøjø parama ir tø, kurie vislûkuriavo, kasmet vis augo.
Remiantis Þemës ûkio infor-macijos ir kaimo verslo centroÛkininkø ûkiø registro duome-nimis, Lietuvoje 2016 metø bir-þelio 1 dienà buvo registruoti 122tûkst. 475 ûkininkø ûkiai. Apie60 proc. registruotø ûkiø valdovyrai ir apie 40 proc. moterys.„Ûkininkiø moterø mûsø ðalyjeyra tikrai daug, galime joms pa-ploti“, - siûlë LÛS pirmininkas,ir salëje nuaidëjo plojimai.
Ûkininkø valdomas bendrasþemës plotas sudaro apie 1 mln.147 tûkst. ha, o vidutinis ûkio dy-dis tesiekia ðiek tiek daugiau nei 9ha. Per 2015 metø antràjá pusmetáûkininkø ûkiø skaièius labiausiaisumaþëjo Tauragës apskrityje - 150ûkiø, o didþiausias ûkiø skaièiausaugimas buvo Vilniaus apskrityje- 141 ûkis. Remiantis statistika,Lietuvoje ir toliau vyrauja ûkiai,kuriø plotas yra iki 10 ha, t. y. taisudaro net 74 proc. visø registruo-tø ûkininkø ûkiø skaièiaus. Ið jø33 proc. sudaro ûkiai iki 3 ha.Ûkiai, kuriø bendras þemës plo-tas yra 10-20 ha sudaro 16 proc., oûkiai, kuriø bendras þemës plotasdaugiau nei 20 ha, tesudaro 10 pro-centø.
Pagal pateiktus skaièius, pro-porcijos pagal ûkininkø amþiø2016 m. sausio 1 dienà buvo: 47proc. ûkiai, kuriuose ûkininkaujaasmenys nuo 40 iki 65 metø, 17proc. - vadinamieji jaunieji ûkinin-
ÞEMËS ÛKIS
Atkelta ið 1 p.
Pagëgiø kraðto skyriaus pirmininkas Remigijus Kelneris ir kiti pagëgiðkiai ûkininkai apie problemas diskutavosu LÛS pirmininku Jonu Talmantu (deðinëje).Ðilutiðkiai ûkininkai pakeliui á namus stabtelëjo turgelyje nusipirkti Këdai-
niuose uþaugintø agurkø. Ðyðgiriø kaimo ûkininkë Virginija Macijauskie-në (kairëje) po 60 ct/kg kainavusiø agurkëliø ásigijo net 11 kg.
Suvaþiavime dalyvavo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevièius ir þemës ûkio ministrë Virginija Baltraitienë(deðinëje).
kai, t. y. asmenys iki 40 metø am-þiaus, 36 proc. - vyresni kaip 65metø ûkininkai.
Registrø centro duomenimis,2000-øjø pradþioje hektaras þemësûkio paskirties þemës vidutiniðkaikainavo 297 eurus. Tûkstanèio eu-rø ribà kaina perþengë 2008-aisiais,o 2014 metø vidurkis jau perðoko2 tûkst. eurø. Ðiandien uþ hektaràgalima kloti 4 tûkst. eurø ar dardaugiau. Tikrai ne kiekvieno kiðe-nei tokie pinigai.
Jau dvejus metus didelæ krizæiðgyvena Lietuvos pieno ûkis. Kar-viø bandø nuo 2013 metø pradþiosiki 2016-øjø pradþios sumaþëjo 17tûkst. 150 vienetø, tai yra beveik25 proc. 2016 m. karviø skaièiussparèiai maþëjo iki kovo mënesio,o nuo balandþio po truputá vël pra-dëjo didëti. O pieno gamybos ap-imtys pastaraisiais metais sumaþë-jo apie 4 proc., tai rodo, jog norsbandos stipriai maþëja, bet primil-þiai didëja. Kaip bebûtø gaila, pie-no sektoriuje 2015 metais Lietu-voje vyravo smulkûs 1-2 karviøûkiai. Tokiø ûkiø ðalyje buvo net46 proc. visø karviø ûkiø.
Statistika liudija, kad yra tik 9proc. ûkiø, kuriuose laikoma dau-giau nei 21 karvë.
„Ðitie skaièiai parodo, jog Lie-tuvoje trûksta geros kokybës þalia-vinio pieno ir pieno perdirbëjai,besiremdami oficialia statistika, vi-saip mumis manipuliuoja. Sutin-ku, jog smulkûs pieno ûkiai geba irgali dirbti, bet jie, gaudami itin ma-þà kainà ið perdirbëjø dël prastes-nës þaliavinio pieno kokybës, ne-turi galimybiø gauti kreditus ir pa-sinaudoti bent smulkiems ûkiamsskiriama parama. Èia reikalingakooperacija, bet kaip suvesti þmo-nes, kai kooperacija Lietuvoje galiprisidengti tik apie jà rengiantysmokymus, o norinèiø kooperuotisdaugiau neatsiranda?“, - taip J. Tal-mantas ragino kolegas keisti situa-cijà.
Ûkininkai nemaþai diskutavoapie jaunimo gràþinimà á kaimà.Ne vienas pastebëjo, jog nëra tei-singa, kad neskatinamas ûkiø pa-dalijimas ir galimybë þemæ per-leisti ûkininkø vaikams. Þemdir-biai ragina ministerijà skatinti
Suvaþiavime buvo priimta re-zoliucija. Ja kreipiamasi á atsakin-gø ðalies institucijø vadovus ir rei-kalaujama atkreipti dëmesá á pa-grindines problemas - aktualijaspieno sektoriuje, paramos skyrimà,iðmokas, melioracijos sistemø ge-rinimà, þemës ásigijimo bei ûkiostrategijos perþiûrëjimà.
Premjeras: „Klausimøyra daugiau nei
atsakymø“Premjeras A. Butkevièius pri-
sipaþino, kad po aðtraus ûkininkoZigmo Aleksandravièiaus pasisa-kymo buvo priverstas savo kalbàapie valdþios ir tautos santykiusðiek tiek pakeisti. Premjeras apgai-lestavo, kad pastaruoju metu daugklausimø ûkininkams iðkilo dëlJungtinës Karalystës pasitraukimoið ES. A. Butkevièius þadëjo gintiðalies ûkininkø interesus, taèiaupripaþino, kad ðiuo metu klausi-mø - daugiau nei atsakymø.
„Apyvarta sudarë 1 mlrd. eurø,tai – viena pusë. Kita pusë – jeigu
Ûkininkai jam dar kartà tiesiaiðviesiai pabrëþë, kad pati sudëtin-giausia padëtis – pieno sektoriuje.Ir taip þemos pieno supirkimo kai-nos krenta dar labiau. Kai kuriemsbirþelá buvo pasiûlyta pienà par-duoti 14 proc. þemesnëmis kaino-mis nei geguþæ.
Nerimauja ir dirbantieji pelnin-gesniuose sektoriuose. „Turimedaug darþininkø, o jiems ðie metaitaip pat ne patys geriausi, nes dide-læ átakà daro sausra. Taip pat cuk-riniø runkeliø augintojai su neri-mu laukia 2017 metø, kai dingscukraus kvota, tai tokios nuotai-kos... O kalbant apie pienininkus,tai visoje Lietuvoje ta pati proble-ma“, – kalbëjo Virmantas Ivanaus-kas, Këdainiø kraðto ûkininkas.
Ûkininkai praðë Vyriausybësnedelsiant perþiûrëti realiai nevei-kianèius ástatymus. Pavyzdþiui, im-tis priemoniø, kad bûtø pagerintaðalies melioracijos bûklë, sistemin-gai kovojama su invaziniais ir pa-vojingais augalais – Sosnovskiobarðèiais. Kad bûtø reglamentuo-tas ûkio paskirties þemës ásigijimoir þemës nuomos kainos ástatymas.
ÞÛR pirmininkas:„Pieno krizës naðta -
tik þemdirbiams“Þemës ûkio rûmø pirmininkas
(ÞÛR) Andrejus Stanèikas teigë,kad papildoma parama pienoûkiams tëra vienkartinë pagalba,bet problema nesprendþiama ið es-mës ir bûtina perþiûrëti visà pienogamybos grandinæ.
„Vartotojas, atëjæs á parduotu-væ ir pirkdamas pienà bei jo pro-duktus, nemoka maþiau nei iki pie-no krizës. Todël kyla natûralusklausimas - kodël þemdirbiams su-pirkimo kainos sumaþëja, o pirkë-jas to nepajauèia. Akivaizdu, kadðioje grandinëje ne viskas skaidruir sàþininga, o visa krizës naðta uþ-kraunama tik þemdirbiams“, – pik-tinosi A. Stanèikas.
Jo manymu, ðalies vadovai apietai turi kalbëti ir Europos Komisi-joje. „Nesvarbu, kad esame maþaðalis, bet galime ir turime kelti klau-simus, teikti siûlymus“, – teigëA. Stanèikas.
Jo manymu, ES ir LR Vyriau-sybës parama yra gerai, bet ji tikpadeda iðgyventi, sumokëti sàskai-tas, palûkanas, bet ið esmës proble-mos nesprendþia.
Nukelta á 6 p.
2016 m. liepos 5 d., antradienis 6
Ûkininkø suvaþiavime – priekaiðtai ir ministronusiðnekëjimas
ÞEMËS ÛKIS
Klausimai irnusiðnekëjimas...
Ilgiausiai tribûnoje uþtruko þe-mës ûkio ministrë Virginija Baltrai-tienë. Ji apie gerà valandà atsakinëjo
á ûkininkø klausimus. Bet kaþin, aratsakymus iðgirdusieji liko patenkin-ti tokia þemës ûkio politika...
Ir daugeliui tapo visai neaiðku,kà savo humoristine kalba norëjopasakyti susisiekimo ministras Ri-mantas Sinkevièius. Pradëjæs nuo
paaiðkinimo, kaip vairuotojai, pirk-dami degalus ir mokëdami akcizà,prisideda prie automobiliø keliøprieþiûros, pradëjo aiðkinti, kad uþtuos pinigus ðalyje ðiemet bus vyk-doma þvyrkeliø asfaltavimo progra-ma „Zebras“. Ir paklausë, ar ûki-
ninkai þino, jog þvyrkeliai yra áraðy-ti á Kultûros paveldo registrà. Matliaudies kûryboje, kuri taip pat yrapaveldas, dainuojama: „Iðeisiu vieð-keliu plaèiu, iðeisiu...“. Kaþkas sa-lëje pastebëjo, kad ministras nutylë-jo pabaigà: „...iðeisiu ir negráðiu“.
Bet panaðu, kad R. Sinkevièiusbus kaþkà supainiojæs – vieðkeliaijuk nëra þvyrkeliai. Terminø þody-ne aiðkinama, jog vieðkelis – taivieðas, negrástas kelias. O þvyrke-lis ið tikrøjø yra grástas kelias, pa-dengtas þvyro danga...
Atkelta ið 5 p.
Uþ Filiomenos Klumbienës nugaros – 90 metøJUBILIEJAI
amiame gamtos kampelyje, kur negirdëti miestotriukðmo, automobiliø ûþesio, kur þaliuojantis mið-kas – ranka pasiekiamas, kur þydi gëlës ir nenutyla
Ið kairës - Ðvëkðnos seniûnijos socialinë darbuotoja Aina Bagdanovienë, seniûnas Alfonsas Ðeputis, anûkasAntanas Klumbys, jubiliatë Filiomena Klumbienë, Ðilutës rajono savivaldybës Socialinës paramos skyriaus
vedëjas Alvidas Ðimelionis bei sûnus Benediktas Klumbys.
Pardavë vokieèiuiÐvëkðnos seniûnijos Labatme-
dþio kaimo gyventoja gimë, augoInkakliuose, visai ðalia dabartiniosavo namelio. Turëjo du brolius irketurias seses. „Tëvas uþëmë vir-ðaièio pareigas. Buvo baigæs lietu-viø, rusø ir vokieèiø mokyklas. Ge-rai prisimenu, kaip mama auginotriuðius, juos pjaudavo ir veþdavoparduoti á Ðilokarèemos turgø. La-bai norëjau ir að ten nuvykti. Ta-èiau niekas nesiveþdavo. Að dël toverkdavau. Kartà, kai man buvo ðe-ðeri, leido vaþiuoti kartu ir pasakë,kad mane parduos kokiam vokie-èiui tarnauti. Taip ir buvo“, - savoprisiminimus pradëjo pasakoti se-nolë.
Tuomet jà vokietis, kuris gy-veno Petreliuose, parsiveþë á na-mus. Taèiau labai trumpai ji èiagyveno. „Padarë ðeimininkë val-gyti. Iðkepë spirgø. Ið iðgàsèiosvetimoje vietoje nieko nevalgiau.Paskui spirgus padëjo á spintà.Naktá uþsimaniau valgyti. Nuë-jau, tamsoje atidariau spintà. Tau-kai buvo padëti ant lentynos krað-to. Todël apsiliejau jais. Daug ba-
rë dël to, ðeimininkë mane vagi-mi iðvadino. Net iðvarë miegoti ádarþinæ. O ten staiga velnias pasmane atëjo. Uþmuðiau já kuolu.Paskui þiûriu, kad ten buvo nevelnias, o buliukas. Màstau, jeijau mane vagimi iðvadino dël tau-kø, tai kas bus dël buliuko? To-dël nusprendþiau pabëgti. Ëjauper Kukorus. Pervargau, bet grá-þau á savo namus“, - sakëF. Klumbienë. Ji buvo ið tø, kurivisada labai norëjo mokytis. Nuomaþens vis praðë mamos, kad leis-tø tai daryti. Pavyko mokslo ðak-nø paragauti ir baigti tik Ðvëkð-nos valsèiaus Pociø pradþios mo-kyklà. Labai norëjo mokslus tæstituomet Vilniuje atsidariusiojemedicinos mokykloje. Taèiau ásostinæ iðvaþiuoti mama uþdrau-dë, mat norëjo, kad Filiomenapriþiûrëtø brolius ir seses.
Ateitá iðbûrë èigonëUþaugusi dirbo kolûkyje - arë,
kultivavo, net dalgiu mieþius pjo-vë. Kartà pas Filiomenà uþsuko èi-gonë. Ji tuomet jaunai merginai ið-bûrë, kad prieð Visus ðventus pas jàateis vyras su rudomis akimis ir jiuþ jo iðtekës. „Sakoma, netikëkburtais. Taip ir buvo. Atëjo á lau-kus vyras su rudomis akimis. Taibuvo Zenonas ið Labatmedþio“, -prisiminë paðnekovë. Netrukus po-ra atðoko vestuves. Susilaukë ðeðiø
vaikø – penkiø sûnø ir dukters. Kadir kaip sunkiai sutuoktiniai dirbo,visas savo atþalas ne tik prie darbolenkë, bet ir siekë, kad mokytøsi.Todël ðiandien visi turi pagrindàpo kojomis. Anot F. Klumbienës,neturëjo ji geros sveikatos. Rankøsànariai iðsisukinëjo nuo karviømelþimo rankomis.
Buvo F. Klumbienë ir iðveþa-møjø á Sibirà sàraðe. Taèiau jos nie-kas neiðtrëmë, nes tuo metu iðtekë-jo ir pakeitë pavardæ. Tik jos të-vams nuo to iðsisukti nepavyko.
Mëgsta skaitytiSenolë ir ðiandien – ðviesaus
proto ir akiø. Prisimena daug gra-þiø senø dainø, nes visà gyvenimàmëgo dainuoti, eidavo net giedoti álaidotuves. O susirinkusiems jà pa-sveikinti sveèiams mielai uþdaina-vo apie Dariø ir Girënà.
Paðnekovë baigusi tik pradþiosmokyklos keturias klases. Iki ðiolsu pasitenkinimu varto senus do-kumentus, savo mokyklos baigimàliudijantá paþymëjimà, kuriame tikgeriausi paþymiai. Labai mëgstaskaityti. Todël artimieji nuolat sku-ba jai parveþti knygø ið bibliote-kos. Televizoriaus beveik neþiûri.Ásijungia já tik tada, kai rodo laidà
„Duokim garo“.Dienas leidþia tarp mylinèiø,
rûpestingø þmoniø. Gyvena drau-ge su anûku Antanu, kuris itin ið-puoselëjo seneliø sodybà.
Nors daug vargo teko patirti,Filiomenai liko pragyventø metøsukauptas turtas – iðmintis, ðirdiesgerumas, humoro jausmas, kuriuoji dalinasi su savo artimaisiais. Pa-klausta, kaip tiek metø pavyko su-laukti, devyniasdeðimtmetë atsa-kë: „Dar lovoje gulëdama pasi-mankðtinu, atsikeliu, atsiprausiu iriðeinu pabraidyti basomis kojomis.Tai yra geriausias vaistas“.
trys mokykliniai.„Bûna taip, kad staiga sugenda
autobusas. Skiria lyg normalius au-tobusus, o paskui kaþkà reikia grei-tai pakeisti. O pakeièia á tai, kàturi. Mûsø autobusø parkas nëraturtingas gerais autobusais. Sudë-tinga rasti gerus. Ðiemet Ðilutës ko-lektyve – 470 þmoniø. Nuveþti vi-sus gerais autobusais neturime ga-limybiø. Autobusø parkas yra toks,koks yra“, - tikino vyriausiasis spe-cialistas. Jis mano, kad viskas busgerai, nes „Ðilutës autobusø par-ko“ praðë skirti kuo geresnius au-
Ðilutiðkiø moksleiviø autobusasbuvo nuplautas, iðplautas. Prie
sëdyniø pakabinti ðiukðliømaiðai, bet pati transporto
priemonë tarnauja, ko gerotikrai, ne vienà deðimtá metø.
tobusus.Ðilutës rajono savivaldybës ad-
ministracijos direktorius SigitasÐeputis teigë, kad lëðos, kurias au-tobusø nuomai skyrë K. M. Èiur-lionio menø mokykla, buvo labaimaþos. Teko moksleiviø veþimu áVilniø rûpintis Ðilutës rajono savi-valdybei.
„Paprasèiausiai glostëme pe-èius, kad tik veþtø. Autobusø rei-këjo daug. Ðiemet vyksta du kartusdaugiau moksleiviø nei prieð dve-jus metus. Ápareigojome ir mokyk-las veþti mokykliniais autobusais.Viskas lyg tvarkoje. Prieð keletàmetø buvo nesusipratimø. Per di-
delá bûrá visada jø pasitaiko. Buvonet taip, kad kai kurie vairuotojainemokëjo naudotis navigacijosprietaisais. Kai þmogus vaþiuojatik marðrutu Ðilutë-Kintai ar Ðilu-të-Klaipëda, sunkiai gaudosi kito-se situacijose. Ðiemet vairuoja þmo-nës, kurie puikiai þino kelià, mokanaudotis navigacijomis“, - teigë di-rektorius. Jis ásitikinæs – ðiemet vis-kas bus gerai.
2016 m. liepos 5 d., antradienis 7
Smurtautojas – tiksinti bombaVilkyèiuose
mat dar nori gyventi. Ji gerai prisi-mena, kaip kaimynystëje gyvenan-èiam ðeðiolikmeèiui A. Giedraitisbuvo á galvà árëmæs oriná ðautuvà.
Atviresnë buvo Rita Juðkevi-èienë. Moteris tikino nuolat pati-rianti psichologiná smurtà, ávairiusuþgauliojimus. „Iðvadina kvaile, ne-iðmanële, „be ðiferio“. Ne kartà gir-dëjau Aurimo pasakymà, kad ma-ne uþmuðti maþa, kad reikia mansudauþyti galvà. Kartà vyrui trûkokantrybë. Jis kaimynui pasakë:„Turi dvi bobas, su kuriomis gyve-ni, tai jas ir dauþyk“. Mes visiðkaisu Giedraièiais nebendraujame.Stengiamës ignoruoti jø provoka-cijas, nekreipti dëmesio. Bet psi-chologiðkai að jau to nebepakeliu.Nebegalima ðitaip gyventi“, - pra-virkusi kalbëjo Rita. Pasak jos, bu-vo uþpulta net besilaukianti. Tuo-met, kad nebetektø besilaukianèiaimoteriais iðgyventi streso, átampos,6eima iðsikraustë á vienkiemá, kolgims kûdikis.
Gali bûti ávykdytasnusikaltimas
R. Juðkevièienë tikino, kad kai-mynai ne kartà kvietë policijà Gied-raièiams, taèiau atvykæ pareigûnainieko nepadëjo, nes triukðmadariai,pamatæ pareigûnus, nutyla, o atvëræduris apsimeta, jog nesupranta, konori policininkai. „Bijau, kad dabar-tinë situacija - lyg tiksinti bomba,kuri gali bet kada sprogti. Kiek galiuað dar iðtverti ir klausytis, kaip ðiskaimynas nuolat þemina mano þmo-nà ir vaikus? Kiek mes dar gyvensi-me tokiame strese? Bet jei trûks kan-trybë man, tada bus ávykdytas nusi-kaltimas“, - kalbëjo V. Juðkevièius.
Pasak R. Juðkevièienës, jø ne-laimës prasidëjo prieð ketveriusmetus, kuomet á jø butà áëjæ ne-kviesti vyrai pradëjo smaugti jossutuoktiná. Tada net dviejø su pusemetø maþylis nuo jø nukentëjo –jam buvo sutrenkta ranka. Pokaþkurio laiko A. Giedraièio ðei-ma apsigyveno daugiabuèio namoantrame aukðte esanèiame bute.Anot tàdien kalbëjusiø asmenø, nuotada jø ramybë ir baigësi.
Kaimynai tikina, kad A. Gied-raitis pasidaro neprognozuojamastuomet, kai pavartoja alkoholio, okai bûna blaivus, daþnai vaikðto tie-siog galvà nuleidæs. Inija Paulaus-kienë minëtame name gyvena dvi-deðimt metø ir neprisimena, jog yrakada nors buvæ taip, kad ðitaip þmo-nës bijotø kaþkuriø kaimynø. Pa-ðnekovë sakë, kad A. Giedraitis ne-þiûri, kokio amþiaus vaikas eina proðalá, uþkabina bet kurá. „Nëra buvæ,kad uþkliûtø kam nors spintelë ko-ridoriuje ar kas nors duris dauþytø.Nebuvo taip, kad reikëtø kraujusplauti. Muðasi jie, o tu atsikëlæs ryteturi eiti valyti koridoriø. Jau ketve-ri metai, kai taip yra. Jie tik ieðko,prie ko prikibti. Jiems viskas uþ-kliûna, nuolat girdime grasinimus.Pas juos savaitgaliai daþnai prasi-deda ketvirtadieniais. Triukðmasbûna, kad miegoti neámanoma. Së-di kieme, geria. Jie - akiplëðos, me-lagiai. Net policijai meluoja. Ir visi
SENIÛNIJOSE
Atkelta ið 1 p.
Saugø seniûnijos specialistas Kæstutis Sadauskas ir socialinëdarbuotoja Bronë Adomaitienë.
jais patiki“, - guodësi moteris. Pa-sak jos, gyvenime niekas tiekneuþgauliojo, kiek tai daro A. Gied-raitis.
„Nesuprantame, kuo mes jiemstaip nusikaltome?“, - svarstë kai-mynai.
To ir nuëjome paklausti Gied-raièiø. Á namus ásileido jo þmonaJolita Giedraitienë. Jos sutuokti-nis tuo metu buvo darbe.
Atsisakë draugepakalbëti
„Mes gyvename labai „draugið-kai“. Man niekas neuþkliûva. Kiek-viename bute yra po ðuná. Að nega-liu laikyti nei katës, nei ðuns. To-dël, kad mano gyvuliai dergia, okaimynø nieko nedaro, nors ir pri-vemia, ir nusituðtina. Mano vaikasiðeina á laukà ir nuskina pomido-rus, sukarpo uþuolaidas. Nors tasmano vaikas sëdi kambaryje. Ne-noriu leisti jo á laukà nei su kuodraugauti, nes mano vaikas viskàpadaro. Sako muzika skleidþiasi.Kartà skleidësi, dabar nebëra taip.Pasakë ir nebëra“, - kalbëjoJ. Giedraitienë.
Nuvykæ á A. Giedraièio darbo-vietæ iðklausëme ir já. Pasirodo, kaddël visø kaimynø nesutarimø, anotjo, kalti R. ir V. Juðkevièiai, nes jieneva nori nusipirkti jø butà.
„Visada viskas buvo gerai, kolnegráþo ið uþsienio Juðkevièiai. Kurproblema, að to irgi nesuprantu.Prasidëjo nesutarimai, kai mes nu-pirkome prieð trejus metus butà.Jie irgi turi maþà butukà. Lyg ðeðiþmonës ten gyvena. Jie buvo ásikû-ræ ir Savivaldybës bute, kurá mesnupirkome. Tai, jø manymu, mesatëmëme patalpas“, - pradëjo po-kalbá A. Giedraitis. Vyriðkis tiki-no, jog stengiasi nebendrauti në suvienu kaimynu. Pasak vilkytiðkio,visi kaimynai sëdi laiptinëje, geriakavà ir burkuoja, kaip jam pakenk-ti. Vyras tvirtino niekada neturëjæsminèiø kam nors pakenkti.
„Panaðu, kad stovi kaimynai uþdurø ir klausosi. Bet mes apie tuosþmones net neðnekame“, - á pokal-bá ásiterpë jo þmona Jolita.
Aurimas teigë, kad nesupranta,kodël kaimynai nesako jam pa-èiam, kas yra, kad kaþkaip bûtøiðspræstos problemos. Jis tvirtino,
kad tikrai prieð juos nesmurtauja.Pasidomëjome, kodël ir dabar antjo sutuoktinës rankos - mëlynës,kodël jam paskirta bausmë devy-niasdeðimt valandø dirbti nemo-kamø darbø. „Prisigërëme, atsi-pra6ant, buvome bare, ðiek tiek ap-sistumdëme ir viskas. Nëra ðeimos,kurioje nebûtø jokio konflikto“, -aiðkino Aurimas.
Netrukus þmona suskubo teisin-ti sutuoktiná ir tikino, kad tas atvejisbuvo tiesiog klaida. „Nenervinkite.Eikite su tais socialiniais kaimy-nais ir bendraukite. Ir að galiu vai-dinti nuskriaustà. Jei jie supranta,kà nori suprasti... Ar að dabar kal-tas?“, - piktinosi Aurimas. Jo antro-ji pusë yra ásitikinusi, jog kaimynaituri gyventi savo gyvenimus ir ma-þiau skøstis. Pasiûlius visiems drau-ge nuvykti pas kaimynus, pasikal-bëti ir draugiðkai paspausti rankas -Giedraièiai atsisakë.
Gali uþaugti didelispûlinys
Seniûnijos darbuotojas K. Sa-dauskas gyvena taip pat Vilkyèiuo-se ir prisipaþino, jog ne kartà yragirdëjæs ávairiø kalbø apie A. Gied-raièio elgesá. Jis informavo jo ðei-mà, kad jie bus stebimø ðeimø sà-raðe, nes joje auga nepilnameèiaivaikai, ir todël bus lankomi spe-cialistø, kurie atvyks neperspëjæ.
Paklausëme Ritos ir Vido Juð-kevièiø, ar tiesa, kad jie mielai nu-pirktø J. ir A. Giedraièiø butà. Jietik nusiðypsojo ir teigë, kad niekadaapie tai net nepagalvojo ir to tikraineketina daryti, nes tam neturi lëðø.
Ðilutës rajono policijos komi-sariato Vieðosios policijos skyriausvirðininko Alvydo Balandþio duo-menimis, á Klaipëdos gatvëje esan-tá daugiabutá policija buvo keletàkartø kviesta dël triukðmo. Dël toA. Giedraitis ir buvo nubaustas.Net ðiø metø birþelio pabaigoje po-licija gavo pareiðkimà, kuriame -nusiskundimai dël A. Giedraièioelgesio. Dël to ðiuo metu vykstatyrimas. Tiesa, ir pats A. Giedrai-tis yra kvietæs pareigûnus.
Atvykæ policininkai ne kartàþmonëms aiðkino, kad, jei yra da-romi kokie nors paþeidimai, rei-kia nedelsti ir kviesti policijà.
Ðilutës policijos virðininkas Ar-
Ðvëkðnosligoninëje mirë
vyrasBirþelio 28 d., apie 23.15 val.,
ligoninëje, esanèioje Ðvëkðnosmstl., mirë vyras, gim. 1955 m.Mirties prieþastis nustatinëjama.
Vainute vyrassumuðë posûná
Birþelio 28 d., apie 23.40 val.,namuose, esanèiuose Vainutomstl., vyras, gim. 1971 m., nau-dojo fiziná smurtà prieð posûná,gim. 1993 m., suduodamas jamrankos kumðèiu á veido sritá beiðluota trenkdamas á rankà. Átaria-masis sulaikytas.
Juknaièiø sen. rastas vyro lavonasBirþelio 30 d., apie 18.45 val., Juknaièiø sen., Vyþiø k., rastas vyro,
gim. 1953 m., kûnas be iðoriniø smurto poþymiø. Mirties prieþastisnustatinëjama.
Ramuèiuosemoteris pasiprieðino
policijospareigûnams
Birþelio 30 d., apie 14.30 val.,policijos pareigûnams atliekantteismo sankcionuotà kratà, mo-ters, gim. 1967 m., namuose, esan-èiuose Ramuèiø k., namo ðeimi-ninkë pasiprieðino ir rankomis sudavë pareigûnui á rankà. Sulaikantmoterá buvo panaudotos spec. priemonës (dujos).
Sumuðë ir apvogëLiepos 1 d., apie 13 val., namuose, esanèiuose Ðilutëje, Jaunimo g.,
3 nepaþástami asmenys sumuðë vyrà, gim. 1976 m., ir pavogë mobilio-jo ryðio telefonà „Sony Ericsson“. Nuostolis – 50 eurø.
Vainuto seniûnijoje rastas moters lavonasLiepos 1 d., apie 19.33 val., Vainuto sen., Balèiø k., rastas moters,
gim. 1972 m., kûnas smaugvirvës kilpoje. Mirties prieþastis nustatinë-jama.
Vagis siautëjoÐilutës turguje
Liepos 2 d. turguje, esanèiameÐilutëje, Cintjoniðkiø g., ið moters,gim. 1962 m., rankinës buvo pa-vogta piniginë su joje buvusiais do-kumentais ir pinigais. Nuostolis –250 eurø. Ið kitos moters, gim.1938 m, tà paèià dienà Ðilutës tur-guje ið rankinës buvo pavogta pini-ginë su joje buvusiais dokumentais
ir pinigais. Nuostolis – 22 eurai.
Vilkyèiuose moteriai stakliø preso peiliainupjovë 3 pirðtus
Liepos 2 d., apie 10.20 val., dirbtuvëse, esanèiose Vilkyèiø k.,moteris, gim. 1954 m., ákiðo rankà á medþio apdirbimo stakles. Stakliøpreso peiliai jai nupjovë 3 kairës rankos pirðtus. Po ávykio moterisbuvo pristatyta á ligoninæ, esanèià Ðilutëje, kur po apþiûros iðveþtagydymui á Kaunà.
Vyras smurtavoprieð þmonà
Liepos 3 d., apie 3 val., sody-bos, esanèios Gardamo sen., Bir-balø k., kieme vyras, gim. 1976m., naudojo fiziná smurtà prieðþmonà, gim. 1989 m. Átariamasissulaikytas.
Tauragës AVPK informacija
tûras Mikalauskas gyventojams pa-taria nebijoti ir kreiptis á policijà.Jis garantuoja, kad tikrai nebus taip,kad niekas nereaguos. „Jei reaguos,akivaizdu, kad pradës tyrimà. Tegugyventojai kvieèia policijà, raðo pa-reiðkimà. Sunku kà nors padaryti,kai nëra skundo. Jei gyventojai ma-to ir nieko nesako, mes neturimedël ko pradëti darbo. Jei uþkabinëjaar kà, jei jie tik tylës ir su ta baimegyvens, uþsiaugins didelá pûliná. Jei
jau kyla nepatogumø dël kaþkienoveiksmø, negalima tylëti. Policijaturi tai þinoti. Su baime nieko neið-spræsi. Jauèia, kad yra toleruojami,jog bijoma jø, tai tuo ir mëgaujasi.Kada pamatys pasiprieðinimà ne iðvieno, o ið visø, bus kitaip. Mes ne-same stebëtojai, reikia kaþkokiø pa-rodymø“, - sakë virðininkas A. Mi-kalauskas. Jis ragina Klaipëdos gat-vës gyventojus atsiradus bëdomskreiptis á policijà ir nieko nebijoti.
SUVESTINË
2016 m. liepos 5 d., antradienis 8
Ðilutës gatvës krepðinio lyga pasiekë pusiaukelæSPORTAS
krepðinio gatvës lyga. Pra-ëjusià savaitæ buvo suþais-tos paskutinës pirmojo ratorungtynës ir ði lyga pasiekëpusiaukelæ.
Po ðeðeriø rungtyniø turnyri-nës lentelës virðuje ásitvirtino ko-manda „Alkani vilkai“, kuri ne-patyrë dar në vieno pralaimëjimo.Antri su dviem pergalëmis þengia„Germanika“, treti - „Stubriai“.Pergalës skonio dar nepatyrë„Gluosnis“. Po kiekvienø rungty-niø yra renkamas dienos naudin-giausias þaidëjas. Pirmajame ratejais tapo Rolandas Baltuonis, Lu-kas Petkevièius, Aurimas Rum-ðas, Ðarûnas Baldika, Gvidas Ga-linauskas, Lukas Petroðius. Ko-mandos tarpusavyje dar suþais po
Gatvës lygai nëra blogo oro.Þaidimai þiûrovams, kurie nori laimëti prizø.
Visus savo pasirodymais dþiugina „Atënë” ðokëjos. Krepðinis gatvëje turi kitø niaunsø nei krepðinis salëje.
vienerias rungtynes, kur paaiðkësatkrintamøjø rungtyniø poros. Ki-tos rungtynës - jau liepos 5 dienà,20 val.
Lygos organizatoriø JonoGvënës ir Laimono Eglinsko tei-gimu, ðis projektas yra skirtas netik krepðinio mëgëjams, bet ir vi-sai Ðilutës bendruomenei. Jøtikslas - pritraukti visus ðilutið-kius smagiai praleisti vasaros va-karus kartu. Kiekvienà antradie-ná ir ketvirtadiená, nuo 19.30 val.,rungtynës organizuojamos Ðilu-tës meno mokyklos krepðinio
aikðtelëje. Prieð varþybas ir per-traukëliø metu yra rengiami þai-dimai visiems atëjusiems bei no-rintiems laimëti rëmëjø ásteig-tus prizus. Maþiau aktyviemstaip pat nëra laiko liûdëti, nesþiûrovai gali pamatyti „Atënës“ðokëjø pasirodymus, pasiklausy-ti nuolat skambanèios muzikosbei ðmaikðèiø rungtyniø komen-tatoriø kalbø.
Iðties dþiugu, kad rugtynësvyksta net ir lyjant gaiviam vasa-ros lietui, neiðbaido nei þiûrovø,nei þaidëjø. Ðilutiðkiø susidomë-
jimas ðiuo renginiu nuolat kyla iratsiranda vis daugiau þiûrovø beiþaidimø dalyviø. Dalyviai ir þiû-rovai lygos fotografø nuolat bûnaáamþinami, visos emocijos bei in-formacija apie rungtynes, laimë-tojus yra pateikiama lygos face-book‘o paskyroje SilutesKrepsinis.Lygos finalas planuojamas liepos29 dienà, o organizatoriai þadadaug staigmenø, kurias atskleistik prieð pat finalà. Organizato-riai neásivaizduoja ðios lygos bedidþiulës rëmëjø pagalbos: FENmaisto sporto papildø parduotu-
vës, restorano „Gilija“, parduo-tuviø „Husqvarna“, „INFO-TEC“, „Egmina“, „MagicB“, „Sa-vas kampas“, fotoateljë „Ðviesa“,naktinio klubo „GoldenRoom“,Ðilutës krepðinio klubo, „Ðarûnoreklamos“, lygos globëjo Ðilutësseniûno Raimondo Steponkaus.Taèiau, jeigu yra norinèiø dar pri-sidëti ar ásteigti prizø, praðytumesusisiekti su lygos organizatoriais fa-cebook‘o puslapyje SilutesKrepsinis.
Gatvës krepðinio lygosorganizatoriø
informacija
Paðyðiuose reikëtø greitá ribojanèio kalnelioKas atsakys, jei ten þûtø vaikas?
JÛS Á MUS KREIPËTËS
„Ðilokarèemoje“ jau raðëme,kad ðiø metø pradþioje vykusia-me Eismo saugumo komisijosposëdyje dalyvavo ir VÁ „Klaipë-dos regiono keliai“ direktoriauspavaduotojas keliø prieþiûrai Vy-tautas Gruþas, tuomet kalbëtaapie greitá ribojanèius kalneliusÐilutës rajono keliuose. Pritartagyventojø praðymams kai kurio-
se vietose naikinti tokius kalne-lius. Mat ðiø metø liepà turëtøbûti baigtas rengti kelio Ðilutë-Þemaièiø Naumiestis rekonstruk-cijos projektas. Projekto rengë-jams buvo galima teikti siûlymusbei rekomendacijas dël greitá ri-bojanèiø kalneliø panaikinimobei greièio ruoþø, kuriuose bûtøleidþiamas didesnis automobiliøgreitis.
O Paðyðiuose, akivaizdu, yraprieðingai – ten dar nëra kà naikin-ti, o gyventojai praðo árengti bûtenttoká kalnelá, kadangi nemaþa dalisvairuotojø elgiasi tiesiog akiplëðið-kai.
V. Gorodeckas „Ðilokarèe-mai“ praneðë, kad Eismo saugu-mo komisija praëjusiø metø spa-lio 6 dienà vienbalsiai pritarë gy-ventojø praðymui, kad Paðyðiuo-
se bûtø árengtas greitá ribojantiskalnelis, o raðtà apie tai ð. m. ba-landþio 15-àjà iðsiuntë valstybësámonei „Klaipëdos regiono ke-liai“. Atsakyme, kuris gautas bir-þelio 17 dienà, teigiama, kad bu-vo susipaþinta su protokolu, pra-ðymui neprieðtaraujama, bet jo-kio konkretaus atsakymo nepa-teikta.
Gal ði þinia bus geresnë –
Lietuvos automobiliø keliø di-rekcija praneðë, kad ðiais metaisiki lapkrièio mënesio bus iðas-faltuota þvyrkelio Verdainë-Pa-ðyðiai atkarpa nuo 5,30 iki 7,20km. V. Gorodecko manymu, tik-riausiai tada, atliekant asfaltavi-mo darbus, ir bus árengtas gy-ventojø pageidaujamas transpor-to priemoniø greitá ribojantiskalnelis.
Atkelta ið 2 p.
2016 m. liepos 5 d., antradienis 92016 m. liepos 5 d., antradienis
Uþs. Nr. 2016/07/05-1
Rastas vyro lavonasLiepos 2d., apie 19 val. 30 minl,. ûkiniame pastate, esanèiame
Stoniðkiø sen., Kovgiriø k., rastas vyro, gim. 1977 m., kûnas smaugvir-vës kilpoje be iðoriniø smurto poþymiø. Mirties prieþastis nustatinëja-ma.
Tauragës AVPK informacija
Ûkininkë Vida Jakaitë -optimistë ið prigimties
Ûkininkë V. Jakaitë prie naujø graþiø varteliø sutinka visus sveèius.
agëgiø savivaldybës Opstainio kaimo pienininkystësûkio savininkë Vida Jakaitë yra optimistë ið prigimties:„Kai bûna sunku, sakau, kad viskas ateina ir praeina,
praeis ir ta sunki diena. Iðmokau dþiaugtis kiekviena smulkme-na, kiekviena nauja iðauðusia diena, graþiu gëlës þiedeliu,saulës spinduliu. Yra gyvenime daug sudëtingesniø ir baisesniødalykø nei ûkininkavimas. Jeigu darbo nebijau, esu optimistë,tai viskas ámanoma – ir pasëti, ir padaryti, ir kaþkiek uþdirbti“.
V. Jakaitë uþaugo vienkiemyjenetoli Kintø, prie pat Kurðiø ma-riø. Kai jai buvo 12 metø, tëvaipersikraustë á Pagëgiø kraðtà – taippat á vienkiemá. Iðtekëjo irgi uþvienkiemyje uþaugusio vyriðkio.Apsigyveno Tauragëje, bet jaunàðeimà traukë kaimas, todël kiek-vienà savaitgalá skubëdavo pas të-vus. Prisigalvodavo visokios veik-los, ir bulves augino, ir braðkes -ðiltnamyje.
Kai gimë dukra, suprato, kadvaikui reikia daugiau erdvës, gry-no oro, todël nusipirko kaime so-dybà. Ji buvo labai apleista, tvoros– ið spygliuotosios vielos, teko ne-maþai papluðëti, kol viskà sutvar-kë, suremontavo. Pasak V.Jakai-tës, moterys ûkininkës yra prana-ðesnës uþ vyrus – jos ir kantresnës,ir atsakingesnës. Ji visada linki vi-siems stiprios sveikatos, graþiø san-tykiø ðeimose: „Uþ ðeimà, uþ vai-kus, uþ tëvus, uþ artimuosius niekonëra svarbiau ir brangiau, todël vi-siems – daug stiprybës, kantrybës,svajoniø iðsipildymo.“
Ðiuo metu V. Jakaitës ûkyje –25 melþiamos karvës, daugiausia –vokieèiø holðteinø veislës. Kasmettenka po vienà-dvi iðbrokuoti, nesholðteinës yra lepesnës nei kitø veis-liø karvës. Iðmilþiai - geri, balty-mai sudaro apie 3,4 proc., riebu-
mas – 4,3 proc.Pienà parduoda Vilkyðkiø pie-
ninei. Pasidomëjus apie superka-mo pieno kainà, ûkininkë kalbëjo:„Nesu mëgëja dejuoti, tai ne man –gyvenu gerai, dþiaugiuosi tuo, kaipyra. Ta kaina yra labai maþa, betgyvenime yra buvæ daug sunkesniødalykø, nebesureikðminu tai, nesjuk asmeniðkai ne nuo manæs takaina priklauso. Galiu draskytis,nervintis, kaþkà tai daryti, bet dëlto juk niekas nepasikeis. Tai kamèia nervus gadintis. Superkamo pie-no kaina yra nereali, labai maþa.Juk reikia paðarø gyvuliams pa-ruoðti – að samdau Remigijaus Kel-nerio vadovaujamo kooperatyvotechnikà, pagamina paðarus ið ma-no pievø þolës, bet uþ darbus taijuk reikia sumokëti. Ið tikrøjø –„nuskausmina“ tai neblogai“.
Vida savo ûkyje dirba viena, vy-ro nebeturi. Yra tik vienturtë duk-ra Lina, kuri iðtekëjusi gyvena Tau-ragëje, dirba Klaipëdos teritorinësmuitinës Panemunës skyriuje ins-pektore.
V. Jakaitë ûkininkauti pradëjoiðirus Vilkyðkiø tarybiniam ûkiui,o rimèiau – prieð deðimtmetá. 1983metais yra baigusi Klaipëdos þe-mës ûkio buhalterinës apskaitostechnikumà, vëliau Kauno kolegi-jos Tauragës skyriuje ágijo versloadministravimo profesijà, o Kau-no technologijos universitete bai-gë ir tæstines studijas.
Kaime, kuriame Vida gyvena,labai graþi gamta. „Aplinkos apiesavo namus susitvarkymas reikalau-
ja labai daug laiko ir pinigëliø, -atviravo ûkininkë. – Sodyboje rei-kia nupjauti beveik hektarà þaliosvejos, apie pusdiená tenka stumdytiþoliapjovæ „Viking“. Labai mëgstugëles, kurioms reikia daug prieþiû-ros. Bet tai yra mano hobis, manosilpnybë. Vien roþyne turiu apie 40roþiø. Bet praëjusià þiemà didesnëjø dalis iððalo, todël labai ðirdá skau-da. O ðiaip gëliø turiu tikrai daug“.
Dar V. Jakaitë pasakojo ðiuometu rekonstruojanti tvartà, kurispraktiðkai yra naujai statomas be-veik nuo pamatø. Darbo pilnai pa-kanka, tenka ir jai paèiai blokeliuspaneðioti. Ið viso su prieaugliu lai-ko apie tris deðimtis galvijø, todëlreikia ir karuèiu mëðlà ðalinti. Vie-nai tenka ir glëbiais prineðti ðie-nainio ar ðieno. Pavasará, kai kar-vës pradeda verðiuotis, keturias va-landas ryte ir tiek pat laiko po pie-tø uþtrunka tvarte, ir á kambará gráþ-ta kaip reikiant pavargusi.
Laisvu laiku dar vaþiuoja á Pa-gëgius pasportuoti – ten kinezete-rapiautas Skirmantas padeda reng-ti uþsiëmimus. „Tai yra toks papil-domas uþsiëmimas, ir dël sveika-tos, ir prasiblaðkymui vakarais –po valandà, tris kartus per savaitæ.Kaip man vienai, to laiko vos uþ-tenka – daugiau plëtoti ûká nebe-galiu“, - pasakojo ûkininkë Vida.
Ji nepamirðta ir paèiø artimiau-siø þmoniø. „Dþiaugiuosi, kad abumano tëveliai tebëra gyvi ir ðalia gy-vena, á kuriuos galiu atsiremti, - pa-sakojo Vida. – Didelis dþiaugsmas,kad ir dukra – Lietuvoje, kol kas...Susitinkame, pasikalbame... Gerai,jog dar yra sveikatos, didelës bëdosneuþpuola, kad kol kas Lietuvoje yrataika, ne taip, kaip kitose ðalyse. To-dël reikia iðmokti ið tikrøjø dþiaug-tis. Nors yra ir svajoniø – tikrai norë-tøsi, kad tos pieno kainos bûtø adek-vaèios ádëtam darbui“.
Gal turite svajonæ pakeliauti popasaulá?
„Teko su dukra pabuvoti Tur-kijoje, paskui dar ir Ðvedijoje, Suo-mijoje, Vokietijoje. Á pastaràsias ða-lis kartu su kitais ûkininkais vykaulabiau darbo reikalais. Aiðku, norë-tøsi daugiau pamatyti, pakeliauti,bet kasmet atsiranda daug svarbes-niø dalykø, á kuriuos reikia pinigusinvestuoti. Dabar noriu uþbaigti ap-link sodybà árengti tvorà, kurià per-nai pradëjau, ðiuolaikiðkus metali-nius vartelius jau turiu“.
Prie tø graþiø varteliø ûkinin-kë Vida sutinka sveèius, artimusþmones.
Vilkyðkiø seniûnas DariusJurkðaitis tikrai negaili graþiø þo-dþiø apie ðià ûkininkæ: „Ji yra pa-reiginga, stropi, visuomeniðka, vi-sur dalyvauja. Verta pagyrimo ðimoteris, ûkininkë – labai graþiaipuoðia savo sodybà, o tuo paèiu –ir visà mûsø kraðtà“.
Buvæ dvaro savininkainori ten iðsinuomoti
sandëláirþelio 28-àjà Pagëgiø savi-valdybës meras VirginijusKomskis su mero patarëjaMilda Jaðinskaite-Jasevi-
èiene vyko á Vilkyðkius, kur susitikosu paskutiniøjø Vilkyðkiø dvaro ðei-mininkø dukra Elli Schacht bei jossûnumi Christian. Susitikimo metusveèiai teiravosi apie galimybæ iðsi-nuomoti Vilkyðkiø dvare esanèiaspatalpas. Vokieèiai sakë norintys jassavomis lëðomis suremontuoti irárengti kelis kambarius, kur galëtøatvykæ á Lietuvà apsistoti patys. Pa-talpas bûtø galima iðnaudoti ir turis-tø apgyvendinimui, árengti muziejø,kur bûtø eksponuojami su dvaro is-torija susijæ eksponatai, kuriø nema-þai turi Elli. Ðiuo metu ðios patalposnaudojamos kaip sandëlis ávairiemsdaiktams susidëti.
Elli Schacht ir jos sûnus Chris-tian sakë, jog dþiaugiasi, jog Pagëgiøsavivaldybës vadovai priþiûri ir rûpi-nasi Vilkyðkiø dvaru. Christian vai-kai, Elli anûkai labai domisi savo ðei-mos istorija ir nori atvykti á Vilkyð-
kius, todël ðiai ðeimai svarbu turëtiteisiná pagrindà, sàsajà su Vilkyðkiais,kad galëtø perduoti ðeimos vertybesið kartos á kartà ir puoselëti jas. „Ðissumanymas nëra planas kaip pralob-ti, tai mums brangios ðeimos istorijospuoselëjimas, noras sustiprinti ryðá suVilkyðkiais“, - sakë Christian.
91-eriø metø Elli nostalgiðkaiprisiminë vaikystës vietas, detaliaipasakojo kur kokie pastatai stovë-jo, kas juose gyveno. Moteris sakë,jog dvaras labai pasikeitæs. Pasi-keitusios ir jo prieigos – dabarti-nio paradinio dvaro áëjimo pusëjebuvæs ûkinis kiemas. Èia buvo daugûkiniø pastatø – karvidë, arklidë,kalvës, arkliø manieþas, stûksojomëðlo krûva. Graþioji, paradinë bu-vo kita dvaro pusë – buvæs graþussodas su lauko terasa.
Moteris prisiminë keletà akimir-kø ið vaikystës, kai buvo iðmokyta lie-tuviðkø þodþiø „rupûþë“ ir „velnias“,kuriais erzindavo lietuvius darbinin-kus, kas jiems visai nepatikdavo.
Pagëgiø savivaldybës informacija
2016 m. liepos 5 d., antradienis11„Ðilokarèemos” informacija 12MOTERØ SVEIKATA 11PAGËGIØ KRAÐTE11RENGINIAI 12PAGËGIØ KRAÐTESveika ðeima
2016 m. liepos 5 d., antradienis 11
2016 m. liepos 5 d., antradienis10,00 C
MARGASIS PUSLAPIS 1612Galite
padiktuotitelefonu 75 375 2016 m. liepos 5 d.,
antradienis
þemës ûkio (iðskyrus technikà)skelbimai ir uþuojautos
Tik skausmo valandà tu supranti, kas atjau-èia, kas atiduoda ðirdá. Ir netekties naðta nebe to-kia sunki, kada aplink nelieka abejoniø.
TAROZIENEI, velionio seseriai SONATAI, kurie sunkià netek-ties valandà uþjautë ir padëjo palydëti á paskutinæ kelionæ mûsømylimà vyrà, tëvelá ir senelá KÆSTUTÁ BUTKØ.
Þmona, dukros, sûnûs, marti, þentai ir anûkai
BUTAI
1 kambario
* PARDUODU 1 k. butà su maþuojuholu Ðilutëje, Liepø g. 11, IV a. (44,25kv. m, pietinë pusë, ne kampinis, ástik-lintas plastikiniai langais balkonas, 17000 Eur). Tel. 8 671 30 331.* PARDUODU 1,5 kambario butàTarvyduose. Reikalingas remontas.Kaina 2 500 eurø. Tel. (8 441) 43 182.* PARDUODU 1 k. butà, Turgausg. 4A, Ðilutëje (48 kv. m, reikalingasremontas, visi miesto patogumai, ge-ra vieta, galima pirkti IÐSIMOKË-TINAI, kaina apie 12 000 Eur). Do-mina ir KEITIMO variantai Klai-pëdos, Telðiø, Palangos rajonuose.Tel. 8 600 95 78.* PARDUODU 1 k. butà Gluos-niø g., IV aukðtas, (29,35 kv. m, na-mas ruoðiamas renovacijai). Tel. 8612 11 526.* PARDUODU arba IÐNUOMOJU1 k. butà be baldø Ðilutëje, Laisvës al.Pardavimo kaina – 12 500 Eur, nuo-mos – 60 Eur/mën., depozitas – 300Eur. Tel. 8 699 28 549.* PARDUODU 1 k. butà patogu-mais Ðilutëje, Stoties g., II a. (tvar-kingas, yra vonia, ðildymas – kietukuru, yra sandëliukas, kaina sutarti-në). Tel. 8 650 14 935.* PARDUODU 1 k. butà Ðilutëje,Kudirkos g. 10, III a. (38 kv. m, yradidelis balkonas, kaina sutartinë).Tel. 8 650 62 619.* PARDUODU 1 k. butà Gluos-niø g., II a. (yra balkonas) arbaKEIÈIU á didesná, 2-3 k. butà. Tel.8 631 29 135.* PARDUODU 1 k. butà Meliora-toriø al., I a. Padarytas kapitalinisremontas. Tel. 8 655 15 859.* PARDUODU 1 k. butà Rusnëje,Ðilutës g. Tel. 8 698 72 586.* PARDUODU 1 k. butà M. Jan-kaus g. 9-3, Ðilutëje, I a. (36 kv. m,tvarkingas, ðildymas kietu kuru,miesto vanduo, boileris, yra garaþas,16 000 Eur). Tel. 8 636 36 120.* PARDUODU 1 k. bendrabuèiotipo butà Ðilutëje, Dariaus ir Girënog. 18A (yra kambarys, virtuvë, rûsys,kaina sutartinë). Tel. 8 689 57 439.
2 kambariø
* PARDUODU 2 k. butà Pagëgiuo-se. Tel. 8 616 55 795.* PARDUODU 2 k. butà su visaispatogumais Pagëgiuose, I a. (ðildy-mas krosnimi, po kapitalinio re-monto, butui priklauso malkinë irsodelis). Tel. 8 674 64 944.* PARDUODU 2 k. butà Ðilutëje, IIa., Ramuèiø g. 10 (42 kv. m, tvarkingas,kaina sutartinë). Tel. 8 659 31 547.
* PARDUODU 2 k. butà su di-dþiuoju holu Ðilutëje, Dariaus ir Gi-rëno g. 22, I a. (68 kv. m, naujaisuremontuotas, du balkonai, 40 000Eur) arba KEIÈIU á namà Ðilutëje.Tel. 8 673 06 037.* Skubiai ir nebrangiai PARDUO-DU 2 k. butà II a. (padarytas remon-tas, yra didelis balkonas, garaþas, 5arai þemës ir tvartelis). Tel. 8 67318 171.* PARDUODU 2 k. butà Ðilutëje,Cintjoniðkiø g., III a. (45,28 kv. m,virtuvës sujungta su kambariu, yrabalkonas, 25 000 Eur). Tel. 8 61656 653, 8 659 31 734.* PERKU 2 k. butà Ðilutëje II arbaIII a. Tel. 8 657 57 635.* PARDUODU 2 k. butà Ðilutëje,Dariaus ir Girëno g., II a. (euro re-montas, rûsys, atskiras áëjimas, nebran-gus iðlaikymas). Tel. 8 685 74 494.* PARDUODU 2 k. butà su bal-dais Melioratoriø al., V a., Ðilutëje(uþdaras kiemas). Tel. 8 699 48 559.* PARDUODU 2 k. butà su holuÐilutëje, Geleþinkelio g., V a. Tel. 8688 49 900.* PARDUODU 2 k. butà su pato-gumais Traksëdþiuose arbaKEIÈIU á 1 k. butà Ðilutëje. Tel. 8636 64 501.* Skubiai ir nebrangiai PARDUO-DU 2 k. butà Knygneðiø g. 4, IV a.,(42 kv. m). Tel. 8 687 47 320.* Nebrangiai PARDUODU 2 k.butà Usënø gyvenvietës centre. Tel.8 652 02 686.* PARDUODU 2 k. butà su pato-gumais Rusnëje, Ðilutës g. Tel. 8 69872 586.* PARDUODU 2 k. butà Ðilutëje,Laisvës al. 9, I a. Tel. 8 656 50 774.* PARDUODU 2 k. butà su ma-þuoju holu Ðilutëje Knygneðiø g., I a.(55,15 kv. m., ne kampinis, ðiltas,kaina sutartinë) Tel. 8 673 55 268.* PARDUODU 2 k. butà su pato-gumais Tilþës g., Ðilutëje, II a. (51kv. m). Tel. 8 685 36 052.* PARDUODU 2 k. butà Þemai-èiø Naumiestyje, vidurinë laiptinë,II a. (labai ðiltas, yra dalis baldø,garaþas, kaina 18 000 Eur, galimaderëtis). Tel. 8 615 81 196.* PARDUODU 2 k. butà su maþuojuholu Ðilutëje, Melioratoriø al., V a.(55,46 kv. m, ðarvuotos durys, 2 balko-nai, kaina sutartinë). Tel. 8 670 37 763.* PARDUODU 2 k. butà Pagëgiuo-se, Vilniaus g. 27- 4, ðalia autobusøstoties, 4 aukðtø name (47,46 kv.m, yra sandëliukas, butui priklausoûkinio pastato dalis, ðildymas - na-me yra katilinë). Tel. 8 611 31 061.
3 kambariø
* PARDUODU 3 k. butà su holuÐilutëje, Kæstuèio g. 12-22, III a.(tvarkingas, ðalia mokykla, darþelis).Tel. 8 676 89 701.* PARDUODU 3 k. butà su holuÐilutës miesto centre, Jakðto g., IVa. (yra du balkonai, euro remontas,42 000 Eur). Tel. 8 673 06 037.* PARDUODU 3 k. butà su pato-gumais Vilkyðkiuose, II a. (84 kv.m, vietinis ðildymas, butui priklau-so rûsys, garaþas, tvartas, malkinë,
kieme yra 6 arø sodas, 11+35 araidirbamos þemës). Tel. 8 656 84 984.* PARDUODU 3 k. butà su pato-gumais Stoniðkiuose (tvarkingas, yrabalkonas, sodas, ûkinis pastatas, 2malkinës, 11 500 Eur, galima derë-tis). Tel. 8 637 52 291.* PARDUODU 3 k. butà Traksë-dþiuose (su visais baldais, vietinis ðil-dymas, yra garaþas, þemës, pavësinë,prie miðkelio). Tel. 8 650 14 062.* PARDUODU 3 k. butà su holuÐilutëje, Geleþinkelio g. 9 - 15, V a.(reikalingas remontas, kaina sutar-tinë). Tel. 8 674 18 399.* PARDUODU 3 k. butà Vytau-to g., Ðilutëje (60 kv. m, suremon-tuotas). Tel. +44 79 55 39 92 53,[email protected]* PARDUODU tvarkingà 100 kv.m butà Ðilutëje, Taikos g. 17, II a.(kûrenimas – kietu kuru, yra vonia,tualetas, rûsys, dvi malkinës, apie 3arai þemës). Tel. 8 684 27 813, 8601 24 848, 8 616 55 795.* PARDUODU 3 k. butà Saugose(autonominis ðildymas, pakeistivamzdynai, apðiltintas, patogi vieta,ðalia parduotuvë „Aibë“). Tel. 8 63886 288, 8 652 71 017.* PARDUODU 3 k. butà Ðilutëje,Cintjoniðkiø g., IV a., plytiniame na-me (rekonstruotas, ðviesus, erdvus,nauja automobiliø stovëjimo aikðte-lë). Tel. 8 659 74 201.
NAMAI, PIRTYS* PARDUODU namà. Prie namoyra 33 arai þemës, ûkinis pastatas,ðalia tvenkinys. Tel. 8 644 41 478.* PARDUODU gyvenamàjá namàs. b. „Pienininkas“ (100 kv. m, 4kambariø, sklypas - 10 arø). Tel. 8671 01 060.* PARDUODU tvarkingà medinágyvenamàjá namà Usënø kaimo cen-tre (110 kv. m, pakeistas stogas, lan-gai, yra ûkinis pastatas, garaþas, mal-kinë, vasarnamis). Tel. 8 654 71 772.* Pagëgiø kaime PARDUODU pusænamo. Atskiras kiemas ir áëjimas, ûki-niai pastatai, trifazë elektra, plastikiniailangai, 19 arø namø valdos sklypas. Kai-na – 8 000 Eur. Tel. 8 650 94 033.* PARDUODU pusæ namo Barz-dûnø k., Ramuèiø g. 29 (2 kamba-riai, virtuvë, vonia, tualetas, 10 arøsodo sklypas, 27 000 Eur). Tel. 8614 77 350.* PARDUODU dalá namo H. Zu-dermano g., Macikø k. (vietinis ðil-dymas, sodas). Tel. 8 671 06 378.* PARDUODU namo dalá Vilky-èiuose (yra 17 arø pasodybinis skly-pas, ðildymas - kietu kuru, 1,6 hadirbamos þemës). Tel. 8 630 36 140.* PARDUODU gyvenamàjá namà-sodybà Naujakuriuose (120 kv. mgyvenamasis plotas, ûkinis pastatasapie 100 kv. m, garaþas, ðiltnamis –50 kv. m, 15 arø þemës). Tel. 8 62503 121.* PARDUODU namà Vilkyèiuose(120 kv. m, 33 arai þemës, kuras -kietas kuras ir oro vandens sistema,nuotekos ir vanduo – vietinis, su-tvarkytas ir aptverta teritorija, idealivieta verslui, 18 km iki Klaipëdos,kaina sutartinë). Tel. 8 620 63 270.* PARDUODU naujos statybosvieno aukðto namà prie kelio Ðilutë-
Þemaièiø Naumiestis, „naujuosiuo-se Macikuose“ (182 kv. m, pilnaiárengtas, be baldø). Namo apdaila -raudonø plytø, kiemas iðklotas trin-kelëmis. Sklypo plotas - 29 arai, ge-ras privaþiavimas, graþi ir rami vie-ta. Tel. 8 630 04 189.* PARDUODU gyvenamàjá namàÐilutëje, Pievø g. (15 arø sklypas,ðiltnamis, didelis ûkinis pastatas).Tel. 8 611 55 657, 8 616 42 450.
SODYBOS, VIENKIEMIAI* PARDUODU sodybà vienkiemyjeMedaliø k. Kaina sutartinë. Tel. 8637 18 972.* PARDUODU sodybà graþioje vie-toje. Ðalia miðkas, uþ kelio teka upe-lis. Yra 20 arø þemës. Kaina sutarti-në. Tel. 8 657 67 964.
SODAI* PARDUODU du sodo sklypus s.b. „Pamarys“ (yra namelis, ðulinys).Tel. 8 628 24 092.* PARDUODU du sodo sklypusÐilutëje (yra elektra, medinis name-lis, ðiltnamis, vandens græþinys, vais-medþiø). Tel. 8 611 25 047.* PARDUODU sodà s. b. „Auðra“(yra elektra, plytinis sodo namelis),5 takas. Kaina 6 500 Eur. Tel. 8 60810 167.* PARDUODU tuðèià sodà s. b.„Pavasaris“, 36 sklypas. Tinka na-mo statybai. Yra elektra, ðulinys.Tel. (8 441) 49 713.* PARDUODU 12 arø sodo skly-pà s. b. „Pavasaris“ (yra 2 aukðtønebaigtas árengti namelis, tvartelis,elektra, vanduo, græþinys, aptvertateritorija tvora). Tel. 8 670 41 399,8 652 22 849.* PARDUODU sodà s. b. „Þalgi-ris“, 3 takas, 29 sklypas. Tel. 8 68397 310.* PARDUODU sodà su namu s. b.„Dobilas“ (tvarkingas, ðiltas, yra ðilt-namis, galima gyventi). Tel. 8 65069 211.* PARDUODU 6 arø sodà s. b.„Poilsis“ (gero vietoje, yra elektra,vanduo). Tel. 8 699 46 196.* PARDUODU sodà s. b. „Ðyðgi-ria“, sklypo Nr. 173 (yra elektra,prie kelio, tinka namo statybai).Tel.8 613 23 891.* PARDUODU du sodo sklypus,vienà ðalia kito, s. b. „Rasa“. Tel. 8676 03 294.* PARDUODU 6 arø sodà s. b. „Ðy-ðos 2“, Macikuose. Tel. 8 681 78 698.* PARDUODU sodo sklypà s. b.„Àþuolas“, treèiame Àþuolo take(sodas ir dokumentai tvarkingi). Tel.8 610 17 211.
* Ilgam laikui IÐNUOMOJU so-do sklypà s. b. „Rasa“ (tuðèias).Te. 8 682 51 385.* PARDUODU 6 arø sodo sklypàAukðtumalos 6-oji g. 25. Tel. 8 64182 331.
* PARDUODU Audi 80 (1987 m.,1,8 l, benzinas, dujos, TA iki 2018m., juodos spalvos, vaþinëjo mote-ris, tvarkinga, 500 Eur, galima derë-tis). Tel. 8 685 41 265.* Brangiai SUPERKU ávairiø mar-kiø automobilius. Atsiskaitau ið kar-to. Tel. 8 630 60 577.* PARDUODU Audi 80 B 3 Quat-ro (1991 m., sedanas, benzinas, ne-seniai atlikta TA, be defektø, 800Eur). Tel. 8 650 43 468.* PARDUODU Audi A 6 (2001 m.,sedanas, 1,9 l, dyzelis, ekonomið-ka, tamsiai mëlynos spalvos). Tel.8 630 09 461.
Opel
* PARDUODU Opel Vectra (1997m., dyzelis, 2 l, yra TA, draudimas,vyðninës spalvos, kaina sutartinë).Tel. 8 690 01 628.* PARDUODU Opel Omega(1999 m., 2 l, dyzelis, 74 kW, rida370 000 km, TA iki 2017-08, drau-dimas iki 2016-07, ekonomiðkas, 4geros M+S padangos, kaina 500Eur, galima derëtis). Tel. 8 670 13011, á SMS neatsakau.
VW
* PARDUODU VW Passat (1996m., 2,6 l, benzinas, odinis salonas,mëlynos spalvos, tvarkinga, yra TA,draudimas, pridedu þieminiø padan-gø su ratlankiais komplektà, 900 Eur,galima derëtis). Tel. 8 694 76 403.* PARDUODU dalimis VW Pas-sat (geros bûklës, 1992 m., univer-salas, 1,8 l, benzinas, kablys). Tel. 8656 64 634.* PARDUODU VW Passsat (uni-versalas, 2004 m., 2,5 l, dyzelis, au-tomatinë pavarø dëþë, mëlynos spal-vos, TA iki 2018 m. sausio mën.,labai tvarkinga, Lietuvoje tik 3 me-tus eksploatuota, 3 500 Eur, galimaderëtis). Tel. 8 699 36 682.
PASLAUGOS* Karkasiniai ir moduliniai na-mai; terasos; sodo nameliai; mal-
kinës, garaþai; stogø dengimas.Tel. 8 644 11 561.* Vyras ir moteris atlieka visus vi-daus apdailos darbus: montuoja gip-so kartono plokðtes, klijuoja plyte-les, kloja laminatà, glaisto, daþo, ta-petuoja. Tel. 8 673 57 197.* Atlieku visus statybos, vidausapdailos ir santechnikos darbus.Tel.8 638 75 704.* Atliekame ávairius statybos, remon-to ir apdailos darbus: keièiame sto-gus, árengiame pamatus, mûro ir ðilti-nimo darbai ir t. t. Tel. 8 672 74 643.* Meistras, be þalingø áproèiø, grei-tai, kokybiðkai ir tvarkingai atliekavidaus apdailà: glaisto, daþo, tape-tuoja ir t. t. Tel. 8 691 50 649.
* Kokybiðkai bei nebrangiai atlie-kame vidaus ir iðorës apdailos dar-bus: montavimas, glaistymas, daþy-mas, betonavimas, ðiltinimas ir kt.Tel. 8 691 73 156.* Meistras, turintis ilgametæ darbopatirtá, klijuoja plyteles. Tel. 8 61174 974.* Brigada atlieka statybos dar-bus: mûras, stogai, pamatai. Dir-bame labai atsakingai. Tel. 8 69018 073.* Statome: medines pavësines, te-rasas, darþines, garaþus, tvoras. Da-rome dekoratyvinius stulpus. Res-tauruojame senus pastatus. Mon-tuojame lietaus latakus. Virinamemetalinius vartus ir t. t. Tel. 8 61334 530.
2016 m. liepos 5 d., antradienis MARGASIS PUSLAPIS 1616þemës ûkio (iðskyrus technikà)
skelbimai ir uþuojautos 2016 m. liepos 5 d.,antradienis
Galitepadiktuotitelefonu 75 375
Man patinka, kai manæs klau-sia “Kaip sekasi?”. Tai sudaroiliuzijà, kad paþvelgus á mane darnesimato, kaip man ið tikrøjø se-kasi.
***Straipsnis-testas populiariame
þurnale paauglëms: „Suþinok savoIQ ir nenusimink!”
***– Brangioji, að norëèiau apmau-
ti tavo pirðtà ðiuo þiedu…– Uþmauti þiedà ant pirðto, o
ne apmauti!– Þinai… að persigalvojau…***Teisëjas:– Kaltinamoji, jûs neneigiate,
kad per futbolo rungtynes sumuðë-te savo vyrà?
– Þinoma, kad ne. Juk jis patsðaukë: „Muðk, muðk pagaliau!“
***Audio knyga „Karas ir taika”
portugalø kalba.Trukmë: 25 minutës.Tekstà skaito: futbolo komen-
tatoriai ið Pietø Amerikos.***Kalbasi dvi draugës:– Vakar buvo atëjæ sveèiai. Ma-
niðkis pradëjo pasakoti neðvankøanekdotà, kad net uþ durø iðpra-ðiau.
– O kaip reagavo sveèiai?– Jie taip pat iðëjo uþ durø, nes
PASLAUGOS* Kokybiðkai ir greitai klojame trin-keles. 1 kv. m kaina - 6 Eur, trinke-liø kaina 1 kv. m - 5 Eur. Tel. 8 64725 576.* Kokybiðkas trinkeliø klojimas.Borteliø bei laiptø statymas. Ilga-metë darbo patirtis. Tel. 8 653 60612, Rolandas.
SANTECHNIKOS
PASLAUGOS* Santechnikas profesionaliai áren-gia katilines, vandentieká, kanaliza-cijà su savo ar uþsakovo medþiago-mis. Tel. 8 646 45 930.* Árengiame græþtinius ðulinius. Pri-jungiame hidroforus. Tel. 8 685 34218.