KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Socialinės medicinos katedra LINA RADZEVIČIENĖ Sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo organizavimo ir kokybės vertinimas poliklinikoje MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikatos vadyba) Mokslinis vadovas: Prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga KAUNAS, 2006
65
Embed
Sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo organizavimo ir ...
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Socialinės medicinos katedra
LINA RADZEVIČIENĖ
Sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo organizavimo ir
kokybės vertinimas poliklinikoje
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas:
Prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga
KAUNAS, 2006
Aim of the study. To assess the organization possibilities and evaluate the quality of diabetes
education in outpatient clinic.
Methods. The anonymous questionnaire survey was performed among adult diabetic patients in
Kaunas Dainava outpatient clinic in october-December, 2005. 500 questionnaire were given to the
patients, the responce rate was 354 patients (70.8 %). The data was analysed by application of
statistical package SPSS 12.0 for Windows. The associations between the variables were measured
using the Chi-squared (χ²) test.
Results. The positive evaluation of diabetes education in Kaunas Dainava outpatient clinic was
given by 73.7 % of patients. 98.3 % believed that diabetes education is necessary. 77.9 % knew
about diabetes, 80.8 % - were aware of fasting glycaemia criteria, 95.3 % - glycaemia in untreated
patients. 82.2 % understood the importance of diet and it‘s ingredients (90.6 %). Less than a half
(40.4 %) were aware of glycated hemoglobin and importance of postprandial glycaemia. Only
33.2 % of those taught in „Diabetes school“ had adequate diabetes control. The target glycated
hemoglobin was reached in 42.1 % of thosewho attended the inpatient „Diabetes school“ and only
in 22.5 % of those who didn‘t. Diabetes complications have been diagnosed in 43.7 % of those
whose glycated hemoglobin ≤ 7 % and in 76.2 % of those whose glycated hemoglobin > 7 %.
Conclusions. Diabetes education in Kaunas Dainava outpatient clinic is not sistematic organized,
the time of education exposure is insufficient. The quality of diabetes education in Kaunas Dainava
outpatient clinic is unsatisfactory, the understanding of the disease is insufficient, compared with
inpatient education. Diabetes control was better in patient attendent „Diabetes education
school“ more frequency (glycated hemoglobin ≤ 7 %), more than a half had no complications of
angliavandenių rezorbciją virškinamajame trakte, o tiazolidinedionai mažina audinių atsparumą
(rezistentiškumą) insulinui (22).
Gydant sergantįjį 2 tipo cukriniu diabetu reikia siekti, kad glikemija nevalgius būtų 4,4-6,7
mmol/l, po valgio 7,8-8,9 mmol/l, HbA1c ≤ 7 proc. Hiperglikemija turėtų būti gydoma 3 etapais:
1.Monoterapija geriamaisiais vaistais, kai vien tik gyvenimo būdas neduoda norimų
rezultatų.
2. Kombinuota terapija geriamaisiais vaistais, kai monoterapija neužtikrina geros glikemijos
kontrolės.
3. Insulino terapija, kai gydymo geriamaisiais vaistais nepakanka arba kai yra labai didelė
hiperglikemija diagnozavus cukrinį diabetą.
17
• Savikontrolės priemonės
Cukriniu diabetu sergantis žmogus lankosi pas gydytoją retai, tuo tarpu gliukozės kiekis
kraujyje keičiasi įvairiu paros metu priklausomai nuo daugelio veiksnių: mitybos, fizinio aktyvumo,
vartojamų vaistų, stresų ir kt. Todėl norint sėkmingai kontroliuoti diabetą, reikia mokėti suderinti
šiuos veiksnius. Tai atlikti padeda savikontrolės priemonės: diagnostinės juostelės gliukozės kiekiui
kraujyje arba šlapime tirti.
Naudojant savikontrolei skirtus glikemijos testus, pacientai kasdien gali stebėti savo
gliukozės kiekį kraujyje, kadangi intensyvi glikemijos kontrolė yra labai svarbi mažinant vėlyvųjų
kraujagyslinių cukrinio diabeto komplikacijų progresavimą. Gliukozės kiekis kraujyje turi būti
tiriamas prieš ir po valgio skirtingu paros laiku, kad būtų galima nustatyti visos paros glikeminį
profilį. Ilgalaikei glikemijos kontrolės kokybei įvertinti yra atliekamas glikuoto hemoglobino
(HbA1c) tyrimas. Rekomenduojama glikuoto hemoglobino tyrimą atlikti kartą per tris mėnesius.
Keičiant cukrinio diabeto gydymo schemą, glikemijos tyrimų duomenys turi būti lyginami su
HbA1c duomenimis (43). Pacientai turi pildyti savikontrolės dienynus, užrašydami juose glikemijos
tyrimų reikšmes, medikamentų dozes, suvalgyto maisto kaloringumą bei atžymėti savijautos
pasikeitimus. Tik pildant savikontrolės dienyną ir analizuojant jo duomenis konsultacijos pas
gydytoją metu, galima surasti blogos glikemijos kontrolės priežastis ir pakeisti cukrinio diabeto
gydymo strategiją.
• Diabeto mokymas
Diabeto mokymas turi atitikti paciento amžių ir išsimokslinimo lygį.
Efektyviausia mokymo forma yra individualūs interviu. Cukrinio diabeto nustatymo metu
pacientai turi gauti pagrindines žinias apie ligą, išmokti kovoti su galimomis komplikacijomis.
Naujausios žinios apie diabeto kontrolę turi būti teikiamos ne tik diagnozės nustatymo metu. Būtina,
kad mokymo užsiėmimai vyktų visą sergančiojo priežiūros laikotarpį.
Ruošiant ir vykdant cukriniu diabetu sergančiųjų diabeto mokymo programas, būtina
laikytis šių reikalavimų (44):
1. Įvertinti programos reikalingumą,
2. Gauti administratorių ir specialistų paramą,
3. Nustatyti potencialius programos dalyvius, paramos šaltinius.
4. Suformuoti kompetetingų specialistų komandą programai sukurti,
5. Nustatyti programos tikslus, uždavinius, įvertinimo metodus,
6. Pasirinkti mokymo strategijas,
7. Rasti ir panaudoti prieinamus resursus,
8. Paruošti mokymo personalą,
18
9. Įvykdyti programą,
10. Dokumentuoti mokymą,
11. Įvertinti mokymo ir programos efektyvumą,
12. Patikrinti ir pataisyti programą.
Programos sėkmė priklauso nuo personalo iniciatyvos ir mokymo procesui skairiamo laiko,
mokymo procesui skiriamo laiko, mokymo priemonių, pacientų požiūrio, administracijos ir
specialistų pagalbos, finansinių galimybių.
Cukrinio diabeto mokymo poreikis
Cukrinis diabetas yra vienas iš daugiausiai problemų visuomenės sveikatai sukeliančių
lėtinių neinfekcinių susirgimų. Tai valdoma liga ir esant gerai diabeto kontrolei galima sumažinti
šios ligos sąlygotų komplikacijų išsivystymo riziką. Lėtinės diabetinės komplikacijos anksti
sutrikdo įvairių organų funkciją ir dėl to ligoniams anksti sutrinka darbingumas, vystosi
priešlaikinis invalidumas ar ankstyva mirtis (14,45). Ligonis turi pats aktyviai išmokti kontroliuoti
savo ligą. Tam reikalingos žinios ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja diabeto mokymo metu. Į gydymo sritį
1972 metais Leona Miller integravo edukologiją ir ligonių mokymą (15). Los Angeles meksikiečių-
amerikiečių populiacijoje ši gydytoja pradėjo ligonių mokymo programą, kuri sutrumpino vidutinę
gydymosi ligoninėje trukmę nuo 5,4 dienų vienam ligoniui per metus iki 1,7 dienos per metus.
Pirmą kartą medicinos istorijoje buvo tvirtai įrodyta, kad gydymo efektyvumą nulėmė ligonių
mokymas (15). Studijos, atliktos įvairiose šalyse, rodo, kad lėšos, investuotos į ligonio mokymą,
ankstyvą komplikacijų diagnostiką ir tretinę jų profilaktiką, duoda neabejotiną socialinį ir
ekonominį efektą (11,12,13,16,17).
Sergančiųjų CD mokymas vaidina svarbų vaidmenį sveikatos ekonomikoje (išlaidų
taupyme) ir komplikacijų prevencijoje (45,46). Gerai parengtos mokymo programos padeda
žmonėms, sergantiems diabetu pagerinti jų diabeto kontrolę. Pagerėjusi glikemijos kontrolė žymiai
sumažina komplikacijų vystymąsi ir jų progresavimą. Šioje grandyje ypač svarbi galimybė pačiam
sergančiajam pasitikrinti glikemiją namuose.
Cukrinis diabetas - susirgimas, kurio gydymą kasdien reguliuoja pats ligonis ir nuo jo 95
proc. arba daugiau priklauso gydymas. Kad tai jis galėtų atlikti, būtinas ligonių mokymas valdyti šią
ligą. Daugelį metų vyravo požiūris, kad ligonių mokymas – procesas, suteikiantis ligoniui žinių ir
įgūdžių, įgalinančių jį laikytis medikų rekomenduoto gydymo. Pagrindinis dėmesys CD sergančiųjų
mokyme yra skiriamas žinioms apie glikemijos kontrolę (18). Diabeto mokymo programos sėkmė
matuojama pagal glikemijos kontrolės rodiklius ir pagal tai, kaip ligonis laikosi paskirto gydymo.
Tačiau ligoniai kasdien priima spendimus, kurie veikia ir yra veikiami jų emocijų, minčių, vertybių,
tikslų ir kitų gyvenimo su lėtine liga psichologinių aspektų (46). Todėl ligonių mokymo tikslu
19
turėtų būti nuostata, kad ligonis savo ligos kasdieniniame gydyme pats priimtų sprendimus,
pagrįstus turima informacija, taptų mažiau priklausomas nuo gydytojų, žingsnis po žingsnio
įgydamas vis didesnę savo ligos valdymo kompetenciją (46).
Nors medikai tiksliau žino, kas yra geriau ligonio diabeto kontrolei, manoma, kad ligonio
sutikimas vykdyti gydytojo nurodymus neduoda laukiamo efekto, nes gali neigiamai paveikti
ligonio gyvenimo kokybę, reikalauja ligonio prievartinio paklusnumo. Siūlomas kitas požiūris į
diabeto mokymą, formuojantis ligonio požiūrį ir pripažinimą, kad sprendimus diabeto gydyme turi
priimti jis pats, kadangi diabeto kontrolė apie 98 proc. priklauso nuo jo svarbių ir sudėtingų
sprendimų kasdieniniame diabeto gydyme (1 lentelė) (47,48,49). Tik pats ligonis žino, kokie
sprendimai jam yra tinkamiausi ir priimtiniausi. Ligonis turi turėti pakankamai žinių apie diabetą ir
jo gydymą, kad jis galėtų, remdamasis turima informacija, priimti motyvuotus spendimus diabeto
gydyme. Be to, svarbiais veiksniais yra paties ligonio vertybių sistema, jo poreikiai, tikslai ir siekiai
diabeto kontrolėje. Medikai dažniausiai kreipia dėmesį į glikemijos rodiklius ir komplikacijas, tuo
tarpu, kad diabetas paveikia ligonio fizinį, intelektualinį, emocinį, socialinį ir dvasinį gerbūvį dažnai
skiriama nepakankamai dėmesio (50).
1 lentelė. Tradicinio ir ligoniui orientuoto edukacinių modelių palyginimas.
Tradicinis medicininis modelis Ligoniui orientuotas modelis
1. Diabetas- fizinis susirgimas 1. Diabetas - biopsichosocialinis susirgimas 2. Autoritariniai santykiai tarp mediko ir
ligonio, remiasi mediko patirtimi 2. Demokratiški santykiai tarp mediko ir
ligonio remiasi pasidalinta patirtimi 3. Problemas ir mokymosi poreikius
paprastai nustato medikas 3. Problemas ir mokymosi poreikius
paprastai nustato ligonis 4. Medikas yra sprendžia problemas, teikia
pagalbą, atsakingas už diagnostiką, gydymą ir rezultatus
4. Ligonis yra sprendžia problemas, rūpinasi liga, medikas yra šaltinis, abu dalijasi atsakomybe už gydymą ir išeitis
5. Tikslas - kad ligonis laikytųsi rekomendacijų. Elgsenos strategijos, didinančios ligonio paklusnumą laikantis rekomenduoto gydymo
5. Tikslas - įgalinti ligonius daryti informacija pagrįstus sprendimus. Elgsenos strategijos, padedančios ligonius keisti elgseną pasirinkta kryptimi. Nepasiektas tikslas vertinamas kaip grįžtamasis ryšys, reikalingas keičiant tikslus ir strategijas
6. Elgsenos keitimas motyvuojamas išorės 6. Elgsenos keitimas motyvuojamas iš vidaus 7. Ligonio paklusnumas mediko nuorodoms 7. Ligonio ir mediko lygiavertis
bendradarbiavimas Diabeto kontrolės sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo paties ligonio. Svarbūs tokie
veiksniai, kaip psichologinė ligonio būklė, susitaikymas su liga, vidinė kontrolė. Tobulumo
20
siekimas (perfekcionizmas) dažnai būna susijęs su neigiamomis pasekmėmis: produktyvumo
sumažėjimu, sveikatos pablogėjimu, pablogėjusia savikontrole, asmeninių santykių pablogėjimu,
savigarbos sumažėjimu, ir netgi rimtais nuotaikų sutrikimais. Todėl ligonius tikslinga skatinti siekti
geresnių glikemijos rezultatų, bet ne “idealios” glikemijos kontrolės (51).
Studijos įrodė, kad gydytojo - ligonio santykiai gali nulemti glikemijos kontrolę.
R.M.Kaplan ir kt. analizuodami ambulatorinę diabetu sergančių ligonių priežiūrą nustatė, kad kuo
mažiau gydytojas buvo “kontrolieriumi”, tuo geriau buvo apmokyti ligoniai ir geresni jų tyrimų
rezultatai (52). Ypač didelį tiek tiesioginį, tiek netiesioginį neigiamą poveikį ligoniui turi kritika.
Tiesioginis kritikos poveikis verčia ligonį blogai jaustis, kaltinti save ar tiesiog blogai pasijusti dėl
pačios kritikos. Netiesiogiai - kritika, neretai, sužlugdo ligonių pastangas patiems rasti sau
tinkamiausius problemų sprendimus (51).
Cukrinis diabetas trunka visą žmogaus gyvenimą, greta gydymo - būtinas ir pastovus
ligonio mokymas. Ligos eiga, pokyčiai gyvensenoje, diabeto komplikacijų ir/arba kitų ligų
atsiradimas, nauji požiūriai į gydymą reikalauja aprūpinti diabetu sergantį ligonį nauja informacija,
suteikti naujus įgūdžius, kurie padėtų jam valdyti ligą. Ligonių mokymo tęstinumas būtinas, nes
žmonės arba pamiršta ką išmoko arba gali būti mokomi tokiu laikotarpiu, kuomet jie yra neimlūs
informacijai. Pradinės mokymo programos gali nepakakti. Laikui bėgant, gali keistis požiūris į
gydymą, atsirasti nauji gydymo principai ir mokymo metodai, todėl būtinas tęstinis sergančiųjų
mokymas (53).
Cukrinio diabeto išgydyti negalima, bet galima sėkmingai kontroliuoti, todėl sergantysis
nuo pat pradžių turi aktyviai dalyvauti gydyme ir jo planavime. Medikų tikslas - mokyti ligonius ir
jų šeimas suprasti pokyčius organizme ir daryti pagrįstus sprendimus, keičiant diabeto gydymą.
Mokymo etapai
Mokymas turėtų vykti trimis etapais (52):
I etapas (pradinis mokymas) - tuoj pat nustačius diabeto diagnozę ligoniui reikia paaiškinti
kaip ir kodėl sutrinka gliukozės pasisavinimas ir panaudojimas organizme, kaip atpažinti ir gydyti
ūmias diabeto komplikacijas (hipoglikemija ir hiperglikemija), jį reikia mokyti gyvybiškai būtinų
įgūdžių: švirkšti insuliną, nustatyti gliukozės kiekį kraujyje, ketonus šlapime, rašyti diabeto
dienyną, vertinti ir planuoti mitybą, gydyti hipoglikemiją ir hiperglikemiją. Žmogų reikia
informuoti, kada būtina kreiptis į gydytoją ir kur ieškoti skubios pagalbos. Šiame etape žmogus turi
dažnai lankytis pas gydytoją, periodiškai turi būti tikrinami įgūdžiai, koreguojamas gydymas.
Paprastai šis etapas yra trumpas, jo tikslas mokyti žmogų išvengti ūmių diabeto komplikacijų. Jis
reikalingas, kadangi susirgęs ligonis išgyvena stresą ir jam gali būti sunku įsisavinti žinias ir
įgūdžius apie savo susirgimą (12).
21
II etapas (pagilintas mokymas) - ligonis susitaiko su liga, kuri stabilizuojasi, tuomet ligonis
pakartoja pradinio etapo mokymą, jam pateikiama naujų žinių: kaip keisti dienos planus, kaip ir
kada įvertinus savikontrolės dienyną keisti insulino dozę, mitybos planą, planuoti fizini krūvį.
Šiame etape ligoniai jau žino, kokias problemas jiems sukėlė diabetas ir šių problemų sprendimas
gali būti svarbia mokymo priemone. Idealiu atveju ligonis turėtų lankytis pas gydytoją kas 3-4
savaites, o apie savikontrolės rezultatus pranešti kartą per savaitę. Mokymo tikslas - mokyti žmogų
kompetentingai spręsti iškylančias diabeto kontroliavimo problemas.
III etapas (tęstinis mokymas) yra skirtas žinių bei įgūdžių, reikalingų sėkmingam diabeto
kontroliavimui, gilinimui. Diabetas trunka visą gyvenimą, todėl reikia tikrinti sveikatos būklę,
insulino leidimo vietas, nagrinėti savikontrolės užrašus. Kiekviena situacija, dėl kurios žmogus
kreipiasi į gydytoją yra palanki proga tolesniam diabeto mokymui. Kuo daugiau žino ligonis, kuo
daugiau žinių panaudoja kontroliuodamas savo diabetą, tuo geresnių rezultatų jis gali pasiekti (54).
Egzistuoja dideli skirtumai tarp to, ką žmonės žino ir ką jie daro. Tyrimai rodo, kad tik
nedaugelis žmonių pasiekia norimus gydymo tikslus, net jei kalbama apie labai paprastus dalykus,
tokius kaip identifikacijos kortelės nešiojimas, cukraus hipoglikemijos profilaktikai turėjimas su
savimi, reguliarus kasdienis vaistų vartojimas, paskirtos dietos laikymasis. Tik santykinai nedidelė
sergančiųjų diabetu dalis pasiekia gerą metabolinę kontrolę. Daugelis sergančiųjų diabetu mano,
kad jų diabeto kontrolė yra gera, nes jie gali siekti skirtingų tikslų nei gydytojas (12).
Tęstinis ligonių mokymas turi daug įvairių tikslų. Jis pagerina metabolinę kontrolę. Be to,
ligonių mokymas suteikia socialinę ir emocinę paramą, padeda išugdyti naujus problemų sprendimo
įgūdžius, tuo pačiu, pagerina ligonio gyvenimo kokybę (55).
Bet kokia tęstinio mokymo programa turi apimti visų šių efektų įvairovę ir užtikrinti
reguliarų įvertinimą, sustiprinimą, atnaujinimą, individualų požiūrį į kiekvieną ligonį. Aišku, kad
vienkartinio mokymo nepakanka, jis turi būti pradėtas susirgus diabetu ir tęsiamas, idealiu atveju,
pagal ligonio gyvenamą vietą.
Mokymui reikalingas aktyvus bendravimas su ligoniu. Mokymo aplinka gali būti įvairi: nuo
paprastų vizitų pas gydytoją iki diskusijų ligonių grupėse, kuriose jie pasidalina bendromis
problemomis (51). Priklausomai nuo aplinkybių, ligonių mokyme gali dalyvauti įvairių specialybių
žmonės. Tęstinį mokymą vykdyti įmanoma tiek dirbant bendorios praktikos gydytoju, tiek gydymo
įstaigose. Tačiau labai svarbu, kad jie turėtų tinkamus mokymo įgūdžius. Šiuos įgūdžius galima
įgyti.
Visi diabeto priežiūros komandos nariai - medikai, taip pat ir ligonis, visuomet turi susitarti
kokie yra mokymo tikslai. Tačiau būtina atminti, kad ligonis visuomet turi pasirinkimo tesę,
būdamas centrine gydymo ir mokymo figūra.
22
2.5. Cukrinio diabeto mokymo reikšmė ligos kontrolei ir komplikacijų vystymuisi
Diabeto mokymas įgalina geriau kontroliuoti savo ligą, siekti geros gliukozės kiekio
kraujyje kontrolės, atitolinti komplikacijų progresavimą. Diabeto kontrolės ir komplikacijų tyrimas
(The Diabetes Control and Complications Trial – DCCT) ir kitos studijos patvirtino gliukozės
kiekio kraujyje kontrolės, intensyvios insulino terapijos svarbą, kraujagyslinių cukrinio diabeto
komplikacijų prevencijos procese (55). Daugelio pasaulio šalių mokslininkai dirba, stengdamiesi
išsiaiškinti, kas sukelia šias grėsmingas komplikacijas.
A. Bierhaus teigia, kad diabetinių angiopatijų susiformavimui svarbią reikšmę turi
heterogeniniai baltymų, lipidų, gliukozės, fruktozės, triolės kompleksai, nusėdantys ant kraujagyslių
endotelio (56). Šiuo metu aktyviai ieškoma diabetinės nefropatijos genetinių markerių. Manoma,
kad jie yra tarp genų, koduojančių renino-angiotenzino sistemą. Tačiau, nežiūrint visų pastangų, dar
nėra atrasta genetinių markerių, duodančių realią klinikinę naudą diabetinės neuropatijos
prevencijai (57).
Dahl-Jørgensen teigia, kad svarbią reikšmę mikroangiopatijų išsivystymui turi glikemijos
svyravimai. Dideli ir greiti gliukozės kiekio kraujyje svyravimai gali labai pakenkti tinklainei. Oslo
studijos metu pusei pacientų, pakeitusių standartinį insulino rėžimą į intensyvų, stebėti praeinantys
tinklainės mikroinfarktai. Kai kuriems pacientams išsivystė tranzitorinė proliferacinė retinopatija
(58).
Cukriniu diabetu sergantiems pacientams gali išsivystyti ir makroangiopatija. Framinghamo
studija parodė, kad jauni žmonės, sergantys cukriniu diabetu turi riziką ankstyvai mirčiai dėl
kardiovaskulinių ligų (59).
1995 m. PSO išleistame leidinyje „Nacionalinių diabeto programų
įgyvendinimas“ pateikiamos pagrindinės rekomendacijos nacionalinėms administracinėms
struktūroms, sveikatos apsaugos ministerijoms, sveikatos apsaugos organizatoriams, medikams-
profesionalams, cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, kaip vykdyti cukrinio diabeto prevencijos
programas, kad sumažinti šios ligos daromą žalą visuomenei. Tik gerai kontroliuojant cukrinį
diabetą galima išvengti ar atitolinti jo komplikacijas, sustabdyti jų progresavimą ir tokiu būdu
sumažinti invalidumą, ankstyvą nedarbingumą bei prailginti sergančiųjų gyvenimą (61,62).
Pirminės profilaktikos tikslas yra sumažinti sergamumą cukriniu diabetu, keičiant rizikos
grupių bei visos visuomenės gyvenimo stilių bei elgesį. Pagrindinis tikslas yra sumažinti rizikos
faktorių paplitimą (viršsvorį, netinkamą mitybą, mažą fizinį aktyvumą), kol liga dar neišsivysčiusi.
23
Antrinės profilaktikos tikslas yra sustabdyti ligos progresavimą, plitimą. Vienas iš
svarbiausių šios profilaktikos veiksnių yra rizikos grupių atrinkimas, cukrinio diabeto ir gliukozės
toleravimo sutrikimo išaiškinimui.
Tretinės profilaktikos tikslas yra cukrinio diabeto komplikacijų prevencija ir jų
progresavimo sulaikymas. Šį tikslą galima pasiekti gerinant pacientų priežiūrą: gerinant metabolinę
kontrolę, vykdant mokymą, diabeto komplikacijų sriningą ir savalaikį jų gydymą (61).
Diabetologai, sveikatos priežiūros organizatoriai visame pasaulyje stengiasi pagerinti
cukrinio diabeto kontrolės kokybę. Daugumos cukriniu diabetu sergančių pacientų metabolinė
kontrolė išlieka bloga. Problema reikalauja naujų sprendimo kelių.
Nežiūrint į tai, kad yra tarptautinės rekomendacijos cukrinio diabeto gydymui, vis dar
trūksta informacijos apie patikimiausią diabeto terapiją, insulino leidimosi schemas. Diabeto
kontrolės ir komplikacijų studija teigė, kad intensyvi insulino terapija leido pagerinti gyvenimo
kokybę ir sumažinti mikrovaskulinių komplikacijų progresavimą (56). Nežiūrint to studijos
rezultatai parodė, kad šiems pacientams nuo 2 iki 4 kartų padidėjo sunkių hipoglikemijų rizika ir
padidėjo pacientų svoris. Remdamiesi Diabeto Kontrolės ir Komplikacijų tyrimo duomenimis
Amerikos Diabeto asociacija 1999 metais paruošė naujas rekomendacijas cukrinio diabeto gydymui.
Jose nurodoma, kad norint išvengti vėlyvųjų diabeto komplikacijų, būtina laikyti artimą normai
gliukozės kiekį kraujyje. Gliukozę kraujyje būtina tirti mažiausiai 3 – 4 kartus paroje. Glikuotas
hemoglobinas turi būti tiriamas bent 2 kartus metuose. Reikia siekti, kad jo lygis būtų < 7 proc.
Jeigu glikuotas hemoglobinas > 8 proc., yra būtina cukrinio diabeto gydymo plano korekcija (43).
1998 m. PSO parengė strateginį sveikatos politikos programinį dokumentą “Sveikata
visiems XXI amžiuje”. Jame išdėstytos pagrindinės strateginės sveikatos politikos kryptys XXI
amžiui. 16 šio dokumento siekinys apibrėžia vadovavimą sveikatos priežiūros kokybei. Jame
nurodoma, jog iki 2010 metų valstybės turi užtikrinti, kad vadovavimas sveikatos sektoriui tiek
visuomenei skirtose programose, tiek individualaus paciento priežiūros lygmenyje, būtų nukreiptas
į sveikatos rezultatus (63). Pabrėžiama, kad svarbi strategija sveikatos priežiūros kokybėje yra
informacinių sistemų kūrimas klinikiniame lygyje, užtikrinant atgalinį ryšį tarp individualių
sveikatos profesionalų. Darbuotojai gali palyginti savo ir kitų rezultatus, o tai duoda greitą ir
teigiamą efektą gerinant sveikatos priežiūros ir paslaugų kokybę. Profesionalai įsitraukia į ilgalaikį,
dinaminį procesą, ieškodami naujų būdų, kad pagerinti savo darbo rezultatus. Sukauptos
informacijos pagrindu, gali būti kuriami tam tikriems populiacijos lygmenims būdingi kokybės
indikatoriai, tvirtinamos sveikatos priežiūros kokybės gerinimo taisyklės (63).
Informacinių technologijų vystymąsis leido sudaryti duomenų bazes, kurios apjungia
daugelio diabetologų duomenis. Tai leidžia įvertinti diabeto priežiūros kokybę visoje Europoje.
24
Viena iš tokių sistemų yra „DiabCare“ sistema. Jos dėka yra pildomos klinikinės duomenų bazės,
Negydant cukrinio diabeto cukraus kiekis kraujyje būna padidėjęs teisingai atsakė 335 (94,6
proc.) apklaustieji. Reikšmingų skirtumų tarp mokymosi grupių (χ²=6,70, lls=4, p=0,153), pagal
amžių (χ²=4,30, lls=4, p=0,366) nenustatyta. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto
žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Negydant cukrinio diabeto, koks būna cukraus kiekis
kraujyje?“ pateiktas 8 lentelėje.
8 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Negydant cukrinio diabeto, cukraus kiekis kraujyje būna?“.
Respondentai Cukrinio
diabeto žinios įgytos
poliklinikos „Diabeto
mokykloje“
Cukrinio diabeto žinios
įgytos stacionaro „Diabeto
mokykloje“
Nesilankę „Diabeto
mokykloje“ Iš viso
Respondentų žinios: „Negydant cukrinio diabeto, koks būna
cukraus kiekis kraujyje?“
N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.
Padidėjęs 203 95,3 58 98,3 74 90,2 335 94,6
Sumažėjęs 2 0,9 1 1,7 1 1,2 4 1,1
Nežinau 8 3,8 - - 7 8,5 15 4,2
Iš viso 213 100,0 59 100,0 82 100,0 354 100,0
χ²=6,70, lls=4, p=0,153
39
Į klausimą „Koks gydymo metodas taikomas visiems, sergantiesiems cukriniu
skirtumų tarp atsakymų į klausimą ir respondentų amžiaus (χ²=10,31, lls=6, p=0,112) nenustatyta.
13,6 proc. apklaustųjų, kurie žinias įgijo stacionaro „Diabeto mokykloje“ nurodė, kad visiems
taikomas insulinas, o poliklinikos „Diabeto mokykloje“ įgiję žinias – kad tai tabletės, greičiausiai
dėl jiems skirto gydymo ligos nustatymo metu. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto
žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Koks gydymo metodas naudojamas visiems sergantiems
cukriniu diabetu?“ pateiktas 9 lentelėje.
9 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Koks gydymo metodas naudojamas visiems sergantiems cukriniu diabetu?“.
Respondentai Cukrinio
diabeto žinios įgytos
poliklinikos „Diabeto
mokykloje“
Cukrinio diabeto žinios
stacionaro „Diabeto
mokykloje“
Nesilankę „Diabeto
mokykloje“ Iš viso
Respondentų žinios: „Koks gydymo metodas
naudojamas visiems sergantiems cukriniu
diabetu?“
N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. Mitybos planavimas 175 82,2 47 79,7 63 76,8 285 80,5
Tabletės 26 12,2 3 5,1 2 2,4 31 8,8
Insulinas 3 1,4 8 13,6 2 2,4 13 3,7
Nežinau 9 4,2 1 1,7 15 18,3 25 7,1
Iš viso 213 100,0 59 100,0 82 100,0 354 100,0
χ²=46,25, lls=6, p<0,0001
Savikontrolės vertinimas
Vertindami savikontrolę, norėjome sužinoti, kaip dažnai sergantieji cukriniu diabetu atlieka
gliukozės kiekio kraujyje (glikemijos) tyrimus. Paaiškėjo, kad 131 (37 proc.) apklaustųjų tiriasi
glikemiją kelis kartus per savaitę, 71 (20,1 proc.) – kartą per savaitę, 37 (10,5 proc.) – kelis kartus
per dieną ir net 115 (62,5 proc.) – kartą per mėnesį ir rečiau. Reikšmingi skirtumai nustatyti tarp
lyčių ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimų dažnio, kelis kartus per dieną glikemiją tyrėsi tik 8,6 proc.
moterų ir 16,5 procentų vyrų. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir gliukozės kiekio kraujyje
tyrimų dažnį pavaizduotas 12 paveiksle.
40
23,5
35,7
19
8,6
16,5
37,6
22,4
36,8
10,5
37
20,1
32,5
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Kartą permėnesį
Kartą persavaitę
Kelis kartusper savaitę
Kelis kartusper dieną
Gliukozės kiekio kraujyje tyrimų dažnis
Proc
enta
i
Vyrai Moterys Abi lytys
χ²=8,10, lls=3, p=0,044
12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį (proc.) ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimų dažnį.
Nustatyti reikšmingi skirtumai tarp išsimokslinimo ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimų
dažnio. Daugiau nei pusė (55,7 proc.) įgijusių aukštąjį išsimokslinimą pacientų glikemiją tiriasi
kelis kartus savaitėje. Respondentų pasiskirstymas pagal išsimokslinimą ir gliukozės kiekio kraujyje
tyrimų dažnį pavaizduotas 13 paveiksle.
37,1
14,3
27,6
8,9
30
55,7
11,414,3
34,3 30,832,7
2,90
10
20
30
40
50
60
Kartą permėnesį
Kartą persavaitę
Kelis kartus persavaitę
Kelis kartus perdieną
Gliukozės kiekio kraujyje tyrimų dažnis
Proc
enta
i
Pradinis/nebaigtas vidurinis
Vidurinis/aukštesnysis/nebaigtas aukštasis
Aukštasis
χ²=28,09, lls=6, p<0,0001
13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsimokslinimą (proc.) ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimų dažnį.
41
Taip pat nustatyti patikimi skirtumai tarp pacientų amžiaus ir gliukozės kiekio kraujyje
tyrimų dažnio. Didžiausia dalis pacientų gliukozės kiekį kraujyje tiriasi kelis kartus savaitėje, tarp
jų beveik pusė 44 metų ir jaunesnių pacientų, 40,2 proc. - 45-54 metų amžiaus, trečdalis 55-64 metų
amžiaus pacientų. Nemaža dalis 65-70 metų apklaustųjų (44,4 proc.), sergančiųjų cukriniu diabetu
glikemiją tiriasi kartą per mėnesį, kai tuo tarpu jaunesnių nei 44 metų amžiaus tik 2,9 proc.
Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimų dažnį pavaizduotas 14
paveiksle.
2,9
28,6
45,7
22,9
14,1
4,9
44,4
18,5
4,9
33,3
15,6
31,5
14,1
40,2
26,7
36,6
31,7 32,1
13,3
37,8
05
10152025
3035404550
Kartą per mėnesį Kartą per savaitę Kelis kartus per savaitę Kelis kartus per dieną
Gliukozės kiekio kraujyje tyrimų dažnis
Proc
enta
i
≤ 44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m. ≥75 m.
χ²=34,10, lls=12, p=0,001
14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių (proc.) ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimų dažnį.
Analizuojant savikontrolę, buvo pateikta klausimai apie tai, koks yra normalus gliukozės
kiekis kraujyje nevalgius, 1,5 - 2 val. po valgio, ką atspindi glikuoto hemoglobino tyrimas.
Teisingai, normalų sveiko žmogaus gliukozės kiekį kraujyje nevalgius: 3,3-5,5 mmol/l,
nurodė 272 (76,8 proc.) respondentų. Reukšmingai geriau į pastarąjį klausimą atsakė respondentai,
kurių cukrinio diabeto trukmė iki penkių metų (χ²=24,06, lls=6, p=0,001), lyginant su tais, kurių
ligos trukmė 10 metų ir daugiau. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir
atsakymą į klausimą „Koks sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje nevalgius yra
normalus?“ pateiktas 10 lentelėje.
42
10 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Koks sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje nevalgius yra normalus?“.
Respondentai Cukrinio diabeto
žinios įgytos poliklinikos
„Diabeto mokykloje“
Cukrinio diabeto žinios įgytos
kitoje „Diabeto
mokykloje“
Nesilankę „Diabeto
mokykloje“ Iš viso
Respondentų žinios: Koks sveiko
žmogaus gliukozės kiekis kraujyje nevalgius yra
normalus N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. 2,2-6,6 mmol/l 19 8,9 2 3,4 6 7,3 27 7,6
3,3-5,5 mmol/l 172 80,8 50 84,7 50 61,0 272 76,8
0-5,0 mmol/l 13 6,1 2 3,4 4 4,9 19 5,4
Nežinau 9 4,2 5 8,5 22 26,8 36 10,2
Iš viso 213 100,0 59 100,0 82 100,0 354 100,0
χ²=36,08, lls=6, p<0,0001
Tačiau, kokia glikemija normali būna po valgio, žinojo tik 144 (40,7 proc.) apklaustųjų.
Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Koks
sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje pavalgius yra normalus?“ pateiktas 11 lentelėje.
11 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Koks sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje pavalgius yra normalus?“.
hipoglikemijos metu cukraus kiekis paprastai būna žemas, tačiau net 81 (22,9 proc.) apklaustųjų
nežinojo, koks hipoglikemijos metu cukraus kiekis kraujyje. Atsakymai tarp grupių reikšmingai
skyrėsi, dauguma apklaustųjų žinias įgijusių stacionaro mokykloje, beveik trys ketvirtadaliai –
poliklinikos mokykloje ir tik pusė nesilankiusių mokyklėlėse atsakė teisingai. Respondentų
pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Koks hipoglikemijos
metu būna cukraus kiekis kraujyje?“ pateiktas 13 lentelėje.
44
13 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Koks hipoglikemijos metu būna cukraus kiekis kraujyje?“.
Respondentai Cukrinio diabeto
žinios įgytos poliklinikos
„Diabeto mokykloje“
Cukrinio diabeto žinios įgytos
kitoje „Diabeto
mokykloje“
Nesilankę „Diabeto
mokykloje“ Iš viso
Respondentų žinios: „Koks hipoglikemijos
metu būna cukraus kiekis kraujyje?“
N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.
Nesvarbus - - 1 1,7 1 1,2 2 0,6
Paprastai aukštas 16 7,5 4 6,8 2 2,4 22 6,2
Paprastai žemas 154 72,3 53 89,8 42 51,2 249 70,3
Nežinau 43 20,2 1 1,7 37 45,1 81 22,9
Iš viso 213 100,0 59 100,0 82 100,0 354 100,0
χ²=43,19, lls=6, p<0,0001
Nustatyti reikšmingi skirtumai tarp respondentų atsakymų į klausimą „Kokius du
hipoglikemijos požymius gali pastebėti kiti žmonės?“. Tik mažiau nei pusė apklaustųjų
nesilankiusių mokyklėlėse atsakė teisingai, kad drebulys ir prakaitavimas – tai du hipoglikemijos
požymiai, kuriuos gali pastebėti kiti žmonės. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto
žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Kokius du hipoglikemijos požymius gali pastebėti kiti
žmonės?“ pateiktas 14 lentelėje.
14 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Kokius du hipoglikemijos požymius gali pastebėti kiti žmonės?“.
žmonės?“ N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. Drebulys,
prakaitavimas 137 64,3 48 81,4 34 41,5 219 61,9
Ašarojimas, acetono kvapas
30 14,1 6 10,2 15 18,3 51 14,4
Veido paraudimas, troškulys
8 3,8 - - 14 17,1 22 6,2
Nežinau 38 17,8 5 8,5 19 23,2 62 17,5
Iš viso 213 100,0 59 100,0 82 100,0 354 100,0
χ²=36,52, lls=6, p<0,0001
45
Žinios apie mitybą
Subalansuota mityba yra viena iš sėkmingo cukrinio diabeto gydymo sudedamųjų dalių.
Diabeto mokykloje sergantiesiems cukriniu diabetu paskaičiuojamas paros kaloražas, atsižvelgiant į
svorį, energijos poreikį. Pacientai mokomi apskaičiuoti suvalgomo maisto sudedamųjų dalių:
angliavandenių, baltymų, riebalų kiekį, įvertinti jų energetinę vertę. Rekomenduojama vesti
maitinimosi užrašus.
Maisto medžiaga - riebalai turi daugiausiai energijos viename grame, teisingai atsakė kiek
daugiau nei pusė (54 proc.) respondentų. Reikšmingų skirtumų tarp respondentų atsakymų į
klausimą „Kuri maisto medžiaga turi daugiausiai energijos (kalorijų) viename grame?“ įgijusių
žinias VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos „Diabeto mokykloje“ ir kitur nenustatyta (χ²=10,91, lls=6,
p=0,091). Teisingai atsakė kiek daugiau nei pusė (54 proc.) respondentų.
Į klausimą „Kokios daržovės yra krakmoloturinčių produktų sąraše?“ teisingai atsakė, kad
tai pupos, pupelės ir žirniai 273 (77,1 proc.) respondentų. Reikšmingai skiriasi tirtųjų atsakymai į
klausimą „Kurios daržovės yra krakmolo turinčių produktų sąraše?“ įgijusių žinias VšĮ Kauno
Dainavos poliklinikos „Diabeto mokykloje“ “, stacionaro „Diabeto mokykloje“ ir nesilankiusių
mokyklėlėse. Teisingai atsakė 180 (84,6 proc.) apklaustųjų, kurie žinias įgijo poliklinikos „Diabeto
mokykloje“. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į
klausimą „Kurios daržovės yra krakmolo turinčių produktų sąraše?“ pateiktas 15 lentelėje. 15 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Kurios daržovės yra krakmolo turinčių produktų sąraše?“.
Respondentai Cukrinio diabeto
žinios įgytos poliklinikos
„Diabeto mokykloje“
Cukrinio diabeto žinios įgytos
kitoje „Diabeto
mokykloje“
Nesilankę „Diabeto
mokykloje“ Iš viso
Respondentų žinios: „Kurios daržovės yra
krakmolo turinčių produktų sąraše?“
N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. Salotos, pomidorai,
tirtųjų atsakymai į klausimą „Kurių daržovių kiekio riboti nereikia?“įgijusių žinias Vš. Į. Kauno
Dainavos poliklinikos „Diabeto mokykloje“ ir kitur. Teisingai atsakė 193 (90,6 proc.) apklaustųjų,
kurie žinias įgijo poliklinikos „Diabeto mokykloje“. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio
diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Kurių daržovių kiekio riboti nereikia?“ pateiktas 16
lentelėje.
16 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Kurių daržovių kiekio riboti nereikia?“.
Respondentai Cukrinio diabeto
žinios įgytos poliklinikos
„Diabeto mokykloje“
Cukrinio diabeto žinios įgytos
kitoje „Diabeto
mokykloje“
Nesilankę „Diabeto
mokykloje“ Iš viso
Respondentų žinios: „Kurių daržovių kiekio
riboti nereikia?“
N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. Morkų, kalafiorų,
burokėlių 12 5,6 1 1,7 - - 13 3,7
Moliūgo, šparaginių pupelių, pomidorų
6 2,8 - - 3 3,7 9 2,5
Ridikėlių, salotų, agurkų
193 90,6 53 89,8 61 74,4 307 86,7
Nežinau 2 0,9 5 8,5 18 22,0 25 7,1
Iš viso 213 100,0 59 100,0 82 100,0 354 100,0
χ²=46,93, lls=6, p<0,0001
Žinios apie vėlyvąsias cukrinio diabeto komplikacijas
Paklausti ar žino, kokius organus labiausiai pažeidžia cukrinis diabetas, teisingai atsakė 319
(90,1 proc.) apklaustųjų, kad labiausiai pažeidžiami organai yra inkstai, akys ir kojos. Reikšmingų
skirtumų tarp respondentų atsakymų į klausimą „Kokius dorganus dažniausiai pažeidžia cukrinis
diabetas?“ įgijusių žinias Vš. Į. Kauno Dainavos poliklinikos „Diabeto mokykloje“ ir kitur
nenustatyta. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į
klausimą „Kokius dorganus dažniausiai pažeidžia cukrinis diabetas?“ pateiktas 17 lentelėje.
47
17 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Kokius dorganus dažniausiai pažeidžia cukrinis diabetas?“.
Anketos užpildymo data……….. Anketos Nr. ANKETA Sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo organizavimo ir kokybės vertinimas Vš. Į. Kauno Dainavos poliklinikoje. Gerbiamieji, ši anketa skirta įvertinti sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo efektyvumą. Duomenis renka Kauno Medicinos Universiteto Visuomenės sveikatos vadybos fakulteto magistrantė Lina Radzevičienė. Jie bus konfidencialūs. Labai prašome atsakyti į žemiau pateiktus klausimus, parenkant, Jūsų nuomone, tinkamiausius atsakymus. Dėkojame už nuoširdžius atsakymus. I. Bendroji dalis. 1. Jūsų amžius (metais) tyrimo dieną: metų. 2. Lytis:
6. Kiek metų Jūs sergate cukriniu diabetu 7. Cukrinio diabeto nustatymo data 8. Cukrinio diabeto tipas 9. Ar namuose tiriate cukraus kiekį kraujyje?
1- taip, 2- ne.
10. Kaip dažnai tiriatės glikemiją? 1- kartą per mėnesį, 2- kartą per savaitę, 3- kelis kartus per savaitę, 4- kelis kartus per dieną.
11. Glikemija nevalgius paskutinio mėnesio laikotarpiu:
61
1- tirta, 2- ne. Jei tirta glikemija nevalgius, tai kokia ? mmol/l.
12. Glikemija po valgio: 1- tirta, 2- ne. Jei tirta glikemija po valgio, tai kokia ? mmol/l.
13. Glikuotas hemoglobinas (HbA1c – paskutinių 3 mėn. gliukozės kiekio kraujyje vidurkio tyrimas): 1- tirta, 2- ne. Jei tirtas glikuotas hemoglobinas (HbA1c), koks % ir kada
15. Kuo Jūs gydomas: 1- dieta ir fiz. aktyvumas, 2- dieta, fiz. aktyvumas ir cukraus kiekį mažinančios tabletės, 3- dieta, fiz. aktyvumas ir kombinuotas gydymas (cukraus kiekį mažinančios tabletės bei insulinas), 4- dieta, fiz. aktyvumas ir insulino terapija.
16. Kiek kartų Jūs kreipėtės į gyd-endokrinologą per paskutinius 12 mėn? 1- kas mėn ar dažniau, 2- kas 3 mėnesius, 3- kas 6 mėnesius, 4- 1 kartą metuose, 5- nesikreipiau.
17. Kiek kartų Jūs kreipėtės į šeimos gydytoją (terapeutą) per paskutinius 12 mėn? 1- kas mėn ar dažniau, 2- kas 3 mėnesius, 3- kas 6 mėnesius, 4- 1 kartą metuose, 5- nesikreipiau..
18. Kaip Jūs vertinate dabartinę savo sveikatą? 1- gera, 2- gana gera, 3- vidutiniška, 4- gana bloga, 5- bloga.
19. Ar Jūs įgijote žinių apie cukrinio diabeto priežiūrą mūsų poliklinikos Diabeto mokykloje? 1- taip, 2- ne.
20. Kur jūs įgijote žinių apie cukrinio diabeto priežiūrą, jei nesilankėte mūsų poliklinikos Diabeto mokykloje?
1- kitos įstaigos Diabeto mokykloje, 2- suteikė šeimos gydytojas (terapeutas) 3- suteikė gydytojas-endokrinologas, 4- suteikė bendrosios praktikos slaugytoja.
21. Kiek kartų lankėtės “Diabeto mokykloje”per metus?
62
1- nesilankiau, 2- lankiausi 1 kartą, 3- lankiausi 2 kartus, 4- lankiausi 3 kartus ir dažniau.
22. Kaip Jūs vertinate diabeto mokymą mūsų įstaigoje? 1- labai gerai, 2- gerai, 3- patenkinamai, 4- blogai.
23. Ar reikalingas diabeto mokymas? 1- taip, 2- ne. II. Cukrinio diabeto žinių įvertinimo dalis. 24. Kaip Jūs vertinate savo žinias apie ligą?
25. Kas yra cukrinis diabetas? 1- liga dėl insulino gaminimosi ar veiklos sutrikimų, 2- netinkamos (nesaikingos) mitybos sukelta liga, 3- nežinau.
26. Koks sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje nevalgius yra normalus? 1- 2,2-6,6 mmol/l, 2- 3,3-5,5 mmol/l, 3- 0,0-5,0 mmol/l, 4- nežinau.
27. Koks sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje pavalgius yra normalus? 1- iki 8,8 mmol/l, 2- iki 12,0 mmol/l, 3- iki 5,5 mmol/l, 4- nežinau.
28. Negydant cukrinio diabeto, cukraus kiekis kraujyje būna: 1- normalus, 2- padidintas,
3- sumažintas, 4- nežinau.
29. Glikuotas hemoglobinas - laboratorinis tyrimas, atspindintis: 1- pokyčius kraujagyslių sienelėse, 2- vidutinį cukraus kiekį kraujyje per 3 mėnesius, 3- riebalų kiekį kraujyje, 4- nežinau. 30. Kuris gydymo metodas turi būti naudojamas visiems, sergantiems cukriniu diabetu: 1- mitybos planavimas, 2- tabletės, 3- insulinas, 4- nežinau. 31. Hipoglikemijos metu cukraus kiekis kraujyje: 1- nesvarbus,
63
2- paprastai aukštas, 3- paprastai žemas, 4- nežinau. 32. Kokius du ligonio hipoglikemijos požymius gali pastebėti kiti žmonės?
33. Kuriuos organus dažniausiai pažeidžia cukrinis diabetas? 1- kepenis, ausis, 2- inkstus, akis, kojas, 3- širdį, 4- nežinau.
34. Maisto medžiaga, turinti daugiausia energijos (kalorijų) viename grame, yra: 1- angliavandeniai, 2- baltymai, 3- riebalai, 4- nežinau. 35. Kurios daržovės yra krakmolo turinčių produktų sąraše? 1- salotos, pomidorai, moliūgai, 2- pupos, pupelės, žirniai, 3- cukinija, kalafiorai, morkos, 4- nežinau. 36. Manoma, kad šių daržovių kiekio riboti nebūtina: 1- morkų, kalafiorų, burokėlių, 2- moliūgo, šparaginių pupelių, pomidorų, 3- ridikėlių, salotų, agurkų, 4- nežinau. Kas Jums sunkiausia sergant cukriniu diabetu?…………………………………....... ……………………………………………………………………………………….. ……………………………………………………………………………………….. Jūsų pasiūlymai ir pageidavimai diabeto mokymo gerinimui……......……………… ……………………………………………………………………………………….. ……………………………………………………………………………………….. ……………………………………………………………………………………….. Nuoširdžiai dėkojame už bendradarbiavimą.