1
1
2
3
sbvm!lvqsbwb!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
!!!!!!!!!!!!
nbsUwb!cjptbnfejdjop!tjtufnfcTjnbsUwb!cjptbnfejdjop!tjtufnfcTjnbsUwb!cjptbnfejdjop!tjtufnfcTjnbsUwb!cjptbnfejdjop!tjtufnfcTj!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Ucjmjtj!3124!
4
tbsDfwj!
Tavi Tavi Tavi Tavi IIII
marTvis Teoriis ZiriTadi cnebebi da biosamedicino sistemebis
specifika
6666
avtomaturi marTvis Teoriis MmeTodologia 7777
marTvis ZiriTadi cnebebi da principebi 11111111
avtomaturi marTvis sistemebis klasifikacia 16161616
avtomaturi marTvis gaxsnili da Caketili
sistemebi
18181818
sinTezis amocana 26262626
wrfivi da arawrfivi sistemebi, erTganzomilebiana da
mravalganzomilebiani sistemebi, uwyveti da diskretuli
(cifruli) sistemebi
29292929
biologiuri sistemebis specifika
34343434
Tavi Tavi Tavi Tavi IIIIIIII
49494949
marTvis sistemebis analizis meTodebi 49494949
gawrfiveba mcire gadaxrebis SemTxvevaSi 49494949
klasikuri meTodi 60606060
laplasis gardaqmnebi 66665555
Tavi IIITavi IIITavi IIITavi III
72727272
dinamiuri marTvis sistemebi, modelirebis sqemebi
72727272
Tavi Tavi Tavi Tavi IVIVIVIV
marTvis impulsuri sistemebi
signalis daqvantvis saxeebi
79797979
a.m.s impulsuri sistemebis maTematikuri aRwera 82828282
avtomaturi marTvis impulsuri sistemebis kvlevis meTodebi 84848484
cifroli a.m.s. ganmarteba da Tvisebebani
86868686
cifruli a.m.s. dinamikis Taviseburebani 88888888
5
avtomaturi marTvis adapturi sistemebis cneba da maTi
klasifikacia
90909090
TviTmwyobadi marTvis sistemebi marTvis xarisxis stabilizaciiT 94949494
Tavi Tavi Tavi Tavi VVVV
wrfivi avtomaturi marTvis sistemebis mdgradoba 96969696
mdgradobis raus-hurvicis kriteriumi 106106106106
mixailovis mdgradobis kriteriumebi 109109109109
naikvistis mdgradobis kriteriumi
113113113113
TTTTavi avi avi avi VIVIVIVI
116116116116
marTvis biologiuri sistemebi 116116116116
mdgomareobis gantoleba 119119119119
konveqciuri transporti 126126126126
urTierTqmedeba da kompopentTa
urTierTgardaqmna
129129129129
moqmed masaTa kanoni 131131131131
fermentaciuli reaqciebi 133133133133
ekosistemebSi populaciaTa Soris urTierTqmedeba 136136136136
komponentTa utilizacia
138138138138
TaviTaviTaviTavi VIIVIIVIIVII
142142142142
kompartmentuli modelireba bio-samedicino sistemebSi. 142142142142
cocxali organizmis Tboregulaciis marTvis sistema 153153153153
marTvis sistemis stacionaruli reJimi 158158158158
marTvis sistemis mgrZnobeloba 159159159159
marTvis sistemis dakvirvebadoba 161161161161
rekomendirebuli literatura 163163163163
6
Ubwj!!J!
marTvis Teoriis ZiriTadi cnebebi dmarTvis Teoriis ZiriTadi cnebebi dmarTvis Teoriis ZiriTadi cnebebi dmarTvis Teoriis ZiriTadi cnebebi da biosamedicino a biosamedicino a biosamedicino a biosamedicino
sistemebis specifikasistemebis specifikasistemebis specifikasistemebis specifika
SesavaliSesavaliSesavaliSesavali
marTvis Teoriis meTodebi sul ufro da ufro
farTo gamoyenebas pouloben sxva da sxva saxis
sistemebis analizisaTvis – teqnikur, biologiur,
samedicino, ekonomikur sferoebSi. yovel am sferoSi
mkvlevaris winaSe dgas amocanebi, specifikuri
TaviseburebebiT. bevr teqnikur sistemebs aqvT cvladebisa
da parametrebis SedarebiT mcire ricxvi, ris gamoc maT Soris kavSiri TiTqmis yovelTvis SeiZleba ganvsazRvroT
sistemis eqsperimentuli kvlevis an misi konstruirebis
da damuSavebis dros. biologiur da samedicino amocanebSi
arsebiTi cvladebis ricxvi rogorc wesi Zalian didia,
ris gamoc erTi cvladis meoreze gavlenis xasiaTi da maT
Soris kavSirebi xSirad gaurkvevelia. amave dros marTvis
Teoriis axali meTodebis gamoyeneba sxvadasxva sirTulis
biologiuri obieqtebis gamokvlevis dros efuZvneba maTi
funqcionirebis ZiriTadi kanonebis codnas, cocxali
sistemebis organizaciuli principebis Seswavlas, romelnic uzrunvelyofen funqcionirebis saimedobis
maRal maCveneblebs garemos cvlilebis pirobebSi.
aucilebelia agreTve gaviTvaliswinoT, rom
jandacvaSi did rols TamaSobs mosaxleobis samkurnalo-
profilaqtikuri momsaxureobis avtomatizebuli marTvis
sistemebi, samkurnalo procesebis marTvis axali
meTodebis damuSaveba, avtomatizebuli diagnostikis da
mkurnalobis kompleqsis ageba.
7
aRniSnuli amocanebis gadawyveta SeuZlebelia
avtomatizebuli marTvis sistemebis da marTvis Teoriis
safuZvlebis codnis gareSe. aseve aucilebelia cocxal
organizmSi biologiuri procesebis marTvis principebis
codna, bioobieqtebis mdgomareobis marTvis sxvadasxva
gadawyvetis dros.
avtomaturi marTvis Teoriis MmeTodologiaavtomaturi marTvis Teoriis MmeTodologiaavtomaturi marTvis Teoriis MmeTodologiaavtomaturi marTvis Teoriis MmeTodologia
marTvis Teoriis ganviTarebaSi pirobiTad SeiZleba gamovyoT ori ZiriTadi periodi. marTvis Teoriis
ganviTarebis pirvel etapze – xSirad gamoiyeneba termini
avtomaturi regulirebis Teoria – mkvlevarebma
gaamaxviles yuradReba martiv sistemebze, romlebsac
hqondaT erTi Semavali da erTi gamomavali sidideebi da
funqcionirebdnen martiv pirobebSi.
meore etapze mkvlevarebis yuradReba miipyro
rTulma sistemebma, cvladebisa da parametrebis didi
ricxviT.
pirvel periods pirobiTad uwodeben gadacemis funqciis periods, romlis drosac damuSavda ZiriTadi
8
marTvis Teoriis klasikuri meTodebi – cnebebi
ukukavSirze, cneba sistemis gadacemis funqciaze,
diferencialuri gantolebebis amoxsnisa da gardaqmnis
meTodebi. marTvadi sistemebisaTvis am periodSi mTavari
yuradReba eqceoda sistemebis kvlevebs erTi Seamavali da
erTi gamomavali sidideebiT, Tumca garkveuli
warmatebebiT sargeblobdnen sistemebi ramodenime Semavali
da gamomavali sidideebiTac.
meore periodi xasiaTdeba, rogorc mraval Semaval
da gamomaval sidideebiani marTvis sistemebis Seswavlis
periodad. am etapis ZiriTad miRwevad iTvleba sistemis mdgomareobis sivrcis cnebis formulireba, xolo TviT
periods ki xSirad mdgomareobis cvladebis periods
uwodeben. am periodSi didi ganviTareba hpova sistemis
aRweris da gamokvlevis matriculma meTodma,
mdgomareobis meTodebi liapunovis mixedviT, sistemis
kvlevis meTodebma terminebSi `Semavali-mdgomareoba-
gamomavali~.
gadasvlas pirveli etapidan meoreze daemTxva
marTvis Teoriis iseTi axali nawilebis daarseba,
rogoricaa didi sistemebis Teoria, ierarqiuli struqturebis Teoria, adaptaciis Teoria, arawrfivi
dinamika an sinergetika da sxva.
sinergetika axali samecniero mimarTulebaa. igi
Seiswavlis ierarqiuli struqturebis
sxvadasxvaelementebs Soris kavSirebs. amgvari
struqturebi sistemebSi nivTierebis da energiis
garemosTan intensiuri cvlis Sedegad warmoiqmneba. aseT
sistemebSi calkeuli struqturebis SeTanxmebuli muSaoba
SeimCneva, ierarqulobis principis dacviT, ris Sedegadac
izrdeba sistemis mowesrigebis xarisxi, mcirdeba entropia anu xdeba sistemis TviTorganizacia.
9
sinergetikis kvlevis sagania nebismier fizikur, qimiur,
biologiur, samedicino Tu teqnikur sistemaSi
TviTorganizaciis procesiis kvleva.
marTvis TeoriaSi momuSave bevri specialisti
sinergetikas ganixilavs rogorc marTvis Teoriis nawils,
radganac sinergetikis mTavari cnebaa marTva. sinergetika
sistemis TviTorganizaciis process Seiswavlis, roca
mmarTveli parametrebi metnaklebad SemTxveviTi
cvlilebebiT xasiaTdeba.
amgvarad sinergetika Seiswavlis mravalkomponentian
sistemas, romelic Tavis mxriv, stoqastikur midgomas saWiroebs, rac Zalian mniSvnelovania biologiuri da
samedicino sistemebis Seswavlisas.
bolo dros arsebobs tendencia pirveli
periodisaTvis miRebuli TeoriisaTvis gamoviyenoT
termini marTvis klasikuri Teoria. is gansakuTrebiT
gamoiyeneba biologiuri da samedicino sistemebis marTvis
TeoriaSi arsebul wignebSi, sadac aRwerilia marTvis
Teoriis meTodebi, biologiuri sistemebis kvlevebisaTvis.
avtomaturi marTvis Teoria iZleva pasuxs ori
tipis amocanaze. pirvel tips warmoadgens analizis amocana, romlis mixedviTac unda ganisazRvros sistemis
reaqcia, anu gamomavali sidide ama Tu im Semavali
zemoqmedebis dros da ganisazRvros sistemis qcevis
zogadi Tvisebani.
amocanebis meore tipi, romelSic xSirad vxvdebiT
marTvis TeoriaSi aris mocemuli Tvisebebis mqone
sistemebis sinTezi, romlis arsi mdgomareobs SemdegSi:
ar gvaqvs realuri obieqti maSin sinTezis amocanis
mizania iseTi marTvis mowyobilobis an regulatoris
arCeva, romlis drosac obieqti masTan mierTebul
10
regulatorTan erTad iZleva marTvis sistemas saWiro
maxasiaTeblebiT.
marTvis sistemis sinTezis amocana, romelic
uzrunvelyofs yvela Sesasvlel maxasiaTeblebidan
saukeTesos cnobilia rogorc optimaluri marTvis
amocana. optimaluri marTvis sistemis SeqmnisaTvis
aucilebelia gvqondes amomwuravi informacia sistemaze
da garemoze, romelic faqtiurad ara gvaqvs, Tundac
imitom, rom gamoTvlebisas viyenebT realuri sistemebis
arazust aRweras. amitomac warmoiSva marTvis sistemis
sinTezis amocana, romlebSic procesebi inarCuneben maRal xarisxs miuxedavad imisa, rom marTvis obieqtis
parametrebi da garemos cvladebi SeiZleba iyos ucnobi an
icvlebides gaurkvevlad. aseT sistemebs uwodeben
adaptur sistemebs, romelTa ganasakuTrebuloba is
gaxlavT, rom obieqtis maxasiaTeblebis da garemos
parametrebis cvlilebis sapasuxod xdeba mmarTveli
mowyobilobebis parametrebis cvlileba. ra Tqma unda
adapturoba da optimaloba sruliad gansxvavebuli
cnebebia. adapturi sistema SeiZleba ar iyos optimaluri,
an optimaluri sistema ar iyos adapturi. gadauWarbeblad SeiZleba iTqvas rom, bunebaSi ar
arsebobs ubani, romelsac Sexeba ar hqondes avtomatur
marTvasTan. swored aman ganapiroba is pasuxismgebloba,
romelic ekisrebaT marTvis TeoriaSi momuSave
specialistebis Teoriul momzadebas. Cveni mizania, am
wigniT mcireodeni wvlili SevitanoTYqarTveli
specialistebis aRzrdis saqmeSi, romlebmac gadawyvites
daeuflon marTvis Teorias da mis gamoyenebas bio-
samedicino sistemebis marTvis sferoSi.
11
marTvis ZiriTadi cnebebi da principebimarTvis ZiriTadi cnebebi da principebimarTvis ZiriTadi cnebebi da principebimarTvis ZiriTadi cnebebi da principebi
romelime obieqtis marTva – es aris obieqtze
zemoqmedebis procesi masSi mimdinare procesebis
sasurveli mimdinareobis uzrunvelyofisaTvis an misi
mdgomareobis sasurveli cvlilebisaTvis.
marTvis obieqti SeiZleba iyos rogorc
biologiuri, aseve arabiologiuri. Sesabamisad marTva
SeiZleba xorcieldebodes adamianis mier an teqnikuri
mowyobilobis saSualebiT.
marTvas, romelic xorcieldeba adamianis Carevis gareSe ewodeba avtomaturi marTva, xolo sistemas,
romelSic yvela operacias axorcielebs avtomaturi
mowyobiloba, vuwodebT avtomaturi marTvis sistemas.
sistemas, romelSic avtomatizebulia operaciaTa mxolod
nawili, xolo sxva nawilis marTvas axorcielebs adamiani,
vuwodebT marTvis avtomatizebul sistemas.
marTvis sistemebis analizi moicavs dinamikuri
sistemebis yofaqcevis Seswavlas da mis bazisad
miRebulia Semadgeneli komponentebis (elementebis) mizez-
Sedegobriv kavSirze damyarebuli gantolebani. nebismieri mizez-Sedegobrivi procesi, romliTac xasiaTdeba
biologiuri sistema, ekonomika, socialuri mdgomareoba
da sxva, warmoadgens marTvis obieqts.
obieqtis grafikuli gamosaxuleba mocemulia nax.
1.3.1-ze, sadac y={y 1, y2,….yn} warmoadgens procesis
samarTav sidides (gamomavali sidide) F={F1, F2,….Fk} aris SemSfoTi zemoqmedeba, xolo X={x 1, x2,….xm} mmarTveli
zemoqmedeba, romelic moqmedebs y gamomaval sidideze
(yvela es sidide SeiZleba warmodgenil iqnas veqtorulad
an skalarulad).
12
zemoT aRniSnuli sidideebi Y, X, F erTmaneTTan damokidebuli arian (1) maTematikuri gamosaxulebiT,
romlis saxe ganisazRvreba obieqtis bunebiT.
y=G(F,X)
sadac, G warmoadgens operators, romelic gamoxatavs
cvladebs Soris kavSirs. Tu es kavSiri martivia da
cvladebs Soris Cveulebrivi funqcionaluri
damokidebulebaa, maSin
y=ϕ(F, X) obieqts vuwodebT statikurs (anu uinercios), magram,
rogorc wesi, obieqts axasiaTebs inerciuloba da Tu F SeSfoTebisa da X mmarTveli signalis zemoqmedeba Y samarTav sidideze xdeba aramyisierad, vambobT, rom
nax. 1.
13
obieqti dinamikuria. am SemTxvevaSi cvladebi Y, X, F dakavSirebulni arian diferencialuri, integraluri an
sxvaobiTi gantolebebiT.
rodesac cnobilia marTvis sistemis statikuri da
dinamikuri Tvisebebi, SegviZlia avagoT sistemis
maTematikuri modeli, SevadginoT marTvis iseTi
algoriTmi, romelic uzrunvelyofs mocemuli
funqcionirebis algoriTmis Sesrulebas (cnobili
SemSfoTi zemoqmedebis dros) sistemis marTvis
algoriTmi damokidebulia rogorc funqcionirebis
algoriTmze, aseve obieqtis dinamikur Tvisebebze da is warmoadgens sistemis funqcionirebis raRac wesebis
erTobliobas dakavSirebuls maTematikuri
damokidebulebebiT.
bunebrivad migvaCnia, rom nebismieri biologiuri
procesis maTematikuri modelis Sesaqmnelad saWiroa
kargi maTematikuri aparati da dinamikuri sistemebis
Teoriis codna. miuxedavad imisa, ragind zustad ar unda
SeadginoT maTematikuri modeli, is yovelTvis
gansxvavdeba realuri sistemisagan. am SezRudvas emateba
kidev is, rom SemSfoTi zemoqmedebis cvlilebis kanoni xSirad winaswar cnobili ar aris. swored am mizezebis
gamo sistemis faqtiuri yofaqceva gansazRvruli marTvis
algoriTmiT, gansxvavdeba sistemis sasurveli
yofaqcevisagan gansazRvruli funqcionirebis algoriTmiT.
amrigad, mivediT im daskvnamde, rom sasurveli
Sedegis misaRwevad marTvis algoriTmSi unda aisaxos ara
marto sistemis Tviseba da funqcionirebis algoriTmi,
aramed realuri sistemis yofaqcevac. gansakuTrebiT unda
aRiniSnos, rom sistemebis yofaqceva mniSvnelovan wilad
damokidebulia sistemaSi Semaval signalebze, romlebic rogorc zemoT avRniSneT ori tipisaa – marTvis
14
signalebi da SeSfoTebebi. marTvis signalebi
gansazRvraven moTxovnebs, romelic unda Seasrulos
sistemam (obieqtma). danarCeni signalebi, maT Soris isinic
ki, romelnic gansazRvraven pirobebs, romelSic
funqcionirebs sistema, miekuTvnebian SeSfoTebebs.
erTi da igive realurad arsebuli sidide
mkvlevaris survilis mixedviT da mis mier sistemis
aRweris xerxis mixedviT SeiZleba ganvixiloT sxvadasxva
signalad. magaliTad, organizmSi sisxlis mimoqcevis
Seswavlis dros gamomaval cvladad irCeven arteriul
wnevas. sidideebi, romelnic icvlebian amoxsnis procesSi da axasiaTeben organizmis sxva sistemebs (mag: filtvebis
ventilaciis sidide) ganixilebian am SemTxvevaSi, rogorc
SemSfoTi sidideebi. sunTqvis sistemis reaqciis aRweris
SemTxvevaSi (naxSirorJangis SesunTqvis SemTxvevaSi)
filtvebis ventilacia ukve TamaSobs gamomavali signalis
rols. Tu am gamokvlevebis dros icvleba arteriuli
wneva, maSin is ganixileba rogorc SeSfoTeba.
zemoT moyvanil msjelobaze dayrdnobiT, avtomaturi
marTvis sistemebSi SeiZleba gamovyoT oTxi tipis amocana,
romelic SeiZleba Sexvdes sistemis mkvlevars. kerZod:
1. cnobilia sistemis Semavali sidide, cnobilia
sistemis Tvisebebi da qcevis kanonebi. unda
ganisazRvros sistemis gamomavali sidide da misi
clilebis kanoni. aseT amocanas ewodeba analizis
amocana `pirdapiri amocana~. igi sxva amocanebTan
SedarebiT yvelaze martivia da xSirad gamoiyeneba
teqnikur sistemebSi.
?
15
2. cnoblia sistemis Tvisebebi da qcevis kanoni,
cnobilia sistemis gamomavali sidide da
cvlilebis kanoni. unda ganisazRvros sistemis
Semavali sidide. aseT amocanas `ukuamocana~
ewodeba. is samedicino sistemebSi cnobilia,
rogorc diagnostikis amocana da masTan xSirad
saqme aqvs praqtikos eqims.
3. cnobilia sistemis Semavali da gamomavali
sidideebi, cnobilia sistemis qcevis zogadi kanoni.
saWiroa vipovoT sistemis Tvisebebis ganmsazRvreli
mudmivebis ricxviTi mniSvnelobebi. es amocanac
cnobilia rogorc `ukuamocana~. samedicino praqtikaSi is aseve cnobilia rogorc diagnostikis
amocana. magaliTad, rodesac eqimma unda
ganaxorcielos funqcieri gamokvlevebis Sedegebis
interpretacia. igive amocana teqnikuri
sistemebisTvis cnobilia, rogorc `sinTezis~
amocana.
?
16
4. cnobilia sistemis Semavali da gamomavali
sidideebi. unda ganisazRvros sistemis qcevis
kanoni da sistemis zogierTi parametrebis
mniSvnelobebi. aseT amacanas `induqciis~, an ~Savi
yuTis~ amocana ewodeba. is yvela amocanaTa Soris
yvelaze rTulia. aseT amocanebTan upiratesad saqme
aqvT mecnierebs.
qvemoT mokled ganvixilavT TiToeul maTgans.
avtomaturi marTvis sistemebis klasifikaciaavtomaturi marTvis sistemebis klasifikaciaavtomaturi marTvis sistemebis klasifikaciaavtomaturi marTvis sistemebis klasifikacia
avtomaturi marTvis sistemebis klasifikaciis
saxesxvaoba damokidebulia zemoT ganxiluli oTxi tipis
amocanidan erT-erTze, romlis gadawyvetasac ganvizraxavT.
(klasifikacia saerTod pirobiTia, romelic droTa
ganmavlobaSi icvleba).
magaliTad, analizis an sinTezis meTodebis Sesabamisad, sistemebi SeiZleba warmovadginoT, rogorc
gaxsnili, Caketili an kombinirebuli, wrfivi an
arawrfivi, stacinaruli an arastacinaruli,
?
17
erTganzomilebiani an mravalganzomilebiani, adapturi an
araadapturi. avtomaturi marTvis sistemebSi an mis
calkeul elementebSi gamoyenebuli signalebis saxis
mixedviT SegviZlia davaxarisxoT rogorc uwyveti,
diskretuli (cifruli), modulirebuli an
aramodulirebuli sistemebi.
Tu avtomaturi marTvis sistemebs ganvixilavT
daniSnulebis mixedviT, e. i. imisda mixedviT, Tu rogori
kanoniT unda Seicvalos marTvadi (saregulirebeli)
sididis mocemuli mniSvneloba, ams (avtomaturi marTvis
sistema) SeiZleba davyoT sam ZiriTad saxed:
1. avtomaturi stabilizaciis sistema, romelic
samarTav sidides inarCunebs mudmivad an garkveul
farglebSi (biologiur sistemebSi homeostazis
farglebSi). magaliTad, sisxlSi Saqris
koncentraciis stabiliazacia, an ujredSi
eleqtrolituri balansis SenarCuneba da a. S.
2. programuli marTvis sistema, romelic samarTav
sidides cvlis winaswar mocemuli programiT. (magaliTad, sisxlSi Saqris koncentraciis
cvlileba organizmSi insulinis SeyvaniT garkveuli
programiT).
3. mimyoli sistema, romelSic funqcionirebis
algoriTmi winaswar cnobili ar aris da icvleba
nebismieri kanoniT. rogorc wesi, es kanoni
gansazRvrulia gare movleniT, romelzec Cven
zemoqmedeba ar SegviZlia, magram saWiroa
gaviTvaliswinoT da sistema unda mihyves mas.
18
avtomaturi marTvis gaxsnili da Caketili avtomaturi marTvis gaxsnili da Caketili avtomaturi marTvis gaxsnili da Caketili avtomaturi marTvis gaxsnili da Caketili
sistemebisistemebisistemebisistemebi
avtomaturi marTvis gaxsnili sistemis arsi
mdgomareobs SemdegSi: marTvis algoriTmi gamomuSavdeba
mxolod funqcionirebis mocemuli algoriTmiT da igi ar
aris damokidebuli SeSfoTebasa da gamomaval sidideebze
(nax. 2). mocemul sistemaSi r Semavali sidide (rac igivea
– funqcionirebis algoriTmi, sasurveli sidide)
gamomuSavdeba specialur organoSi (programis gadamwodSi) an TviTmmarTvel mowyobilobaSi da gadaecema
obieqts. obieqtis y gamomavali sidide imarTeba r funqcionaluri algoriTmis saSualebiT da sxvaobis
mospoba r sasurvel sididesa da y realur sidides Soris
ar xdeba, radgan r kontrols ver uwevs F SemSfoT
zemoqmedebas, romelic moqmedebs y-ze.
imis gamo, rom F SemSfoTi zemoqmedebis kontroli ver xorcieldeba da Sesabamisad ar xdeba mis mier gamowveuli
y – gamomavali sididis cvlilebis koreqcia. gaxsnil
nax. 2.
19
marTvis sistemaSi gvaqvs funqcionirebis algoriTmsa da
marTvis realur algoriTms Soris didi gansxvaveba, anu
sistemaSi gvaqvs y – gamomavali sididis didi cdomileba.
sistemaSi y-sa da r-s Soris Sesabamisobis sizuste
mTlianad ganisazRvreba sistemis parametrebisa da
SeSfoTebebis mudmivobiT da ar kontroldeba. amdenad
aseTi sistemebi gamosadegia mxolod zemoT aRniSnuli
pirobebis maRali stabilurobisas da sistemis sizustis
dabali moTxovnebisas.
gaxsnili ams-is meore variantia – ams SeSfoTebiT,
an rogorc kidev mas uwodeben – sistema avtomaturi kompensaciiT. aseTi sistemebi gamoiyeneba, rodesac
sistemis amocanaa obieqtis gamosasvleli sididis y-is mudmivad SenarCuneba.
ams mmarTveli da SemSfoTi zemoqmedebiT
warmoadgens gaxsnili ams-is srulyofil nairsaxeobas.
Caketil ams-Si mmarTveli mowyobilobis
Sesasvlelze miewodeba rogorc mmarTveli r, agreTve
gamomavali y- sidide. aseT ams-Si mmarTveli mowyobiloba
miiswrafis mospos y-is yvela gadaxra im mniSvnelobisagan,
romelic ganisazRvreba r-iT. es gadaxrebi SeiZleba gamowveuli iyos SeSfoTebebiT (Siga da gare
SeSfoTebebi), an sistemis parametrebis cvlilebiT.
rogorc nax. 2.-dan Cans aseTi ams sistema warmoadgens
Caketil ams-s, romelic Seqmnilia mmarveli mowyobilobiT
da obieqtiT.
am dros mmarTveli mowyobiloba qmnis ukukavSirs
obieqtis garSemo, e. i. akavSirebs obieqtis gamomaval da
Semaval sidideebs. amitom Caketil ams-s uwodeben agreTve
sistemas ukukavSiriT an marTvis sistemas gadaxriT.
20
nax. 3.
ukukavSiri SeiZleba iyos uaryofiTi da dadebiTi.
ZiriTadad ams-Si gamoyenebulia uaryofiTi ukukavSirebi.
praqtikaSi, sistemebs, sadac xdeba procesis maCveneblis
cvlilebis mocemuli kanonis avtomaturi marTva –
vuwodebT avtomaturi marTvis sistemebs. zogadad, mmarTveli zemoqmedeba SesaZlebelia proporciuli iyos
ara marto gamomavali sididis gadaxrisa, aramed misi
warmoebulis an integralis. e. i.
21
∫∆∆∆∆=t
ydtyyyfX0
..,..........,,,( &&& )
sadac ∆y=y0-y warmoadgens gadaxras, y0-procesis
maCveneblis sasurveli sididea, y-procesis maCveneblis
realuri sididea.
ukukavSiris principi gansakuTrebiT farTo
gamoyenebas poulobs cocxal organizmebSi (organizmis
temperaturis regulireba, sisxlis mimoqcevis ritmis
regulireba, adamianis wonasworobis regulireba vestibiularuli aparatis meSveobiT da sxva).
rTuli sistemebis ganxilvisas, romelTac aqvT
mravali Semavali da gamomavali sidideebi iseTi termini
rogoricaa dadebiTi da uaryofiTi ukukavSiri xSirad ar
gamoiyeneba. magram termini `ukukavSiri~ praqtikulad
yovelTvis gamoiyeneba martivi, Caketili ams_ebis
aRwerisas, romelTac aqvT cvladebis mcire ricxvi.
uaryofiTi ukukavSiris cneba Zalian
mosaxerxebelia biologiur sistemebSi mimdinare
procesebis gasagebad. biologiur sistemebSi ukukavSiris yvelaze
gavrcelebul saxes warmoadgens parametruli ukukavSiri.
nax. 3. warmodgenilia parametruli ukukavSiri.
nax. 3.
K
X Y
Y2
22
pirdapir arxze X1 Sesasvlelidan Y1-gamosasvlelisaken gvaqvs parametri K, romelic SeiZleba
icvlebodes Y2 cvladis zemoqmedebiT. e. i. K=f(Y 2). maSin Semavali X1 signalis gazrda (an Semcireba) pirdapiri
arxiT, gamoiwvevs Y1 gamomavali signalis gazrdas (an
Semcirebas), magram Semdgom Y1-is gavleniT icvleba Y2, es
ukanaskneli ki iwvevs K-s sapirispiro mimarTulebiT
cvlilebas (Sesabamisad mis Semcirebas an gazrdas). aseTi
uaryofiTi kavSiris moqmedebis efeqtia – Y1 cvladis
cvlilebis Semcireba, Semavali X1 sididis cvlilebiT.
organizmSi parametruli tipis uaryofiTi ukukavSiris tipiuri magaliTia, sisxlis mimoqcevis
sistemis erT-erTi umniSvnelovanesi parametris cvlileba-
qsovilebis JangbadiT momaragebis cvlilebiT gamowveuli
sisxlZarRvebis winaaRmdegobis cvlileba.
ganvixiloT qsovilebis JangbadiT momaragebisa da
utilizaciis procesebi. Jangbadis moxmarebis tempi rO2 CavTvaloT winaswar mocemulad da ω-s tolad. ujredebSi Jangbadis miwodebis tempi qO2 pirvel miaxloebaSi
ganisazRvreba ori faqtoriT: V=pO2 Jangbadis
daZabulobis gradientiT qsovilebsa da arteriul sisxls
Soris da sisxlis θ raodenobis Soris, romelic
gaedineba qsovilebis sisxlZarRvebiT. sisxlis θ raodenoba Tavis mxriv damokidebulia sistemis
parametrebze – arteriuli wnevis p sidideze da
sisxlZarRvebis R winaaRmdegobaze, romlis sidide
SeiZleba davakavSiroT qsovilebSi Jangbadis X1 raodenobasTan, romelime R(X1).
zemoT CamoTvlili cvlilebisa da parametrebis
urTierTqmedeba SeiZleba warmovadginoT sqemiT, romelic
mocemulia nax. 4. (a)-ze:
23
(a)
nax. 4.
naxazis zemo nawilSi warmodgenilia uaryofiTi
ukukavSiris ZiriTadi konturi, xolo qveda konturi
warmoadgens parametrul uaryofiT ukukavSirs.
24
movaxdinoT R(x1) funqcionaluri damokidebulebis aproqsimacia wrfivi funqciiT R=a+bx1 da movaxdinoT
parametruli uaryofiTi ukukavSiris zemoqmedebis
ilustrireba sistemis Tvisebebze.
stacionarul reJimSi sistemis gantolebas aqvs
Semdegi saxe:
ωθ −−= 111 )( KXVX&
nax. 4.
25
1bxa
P
R
P
+==θ
ωbPK
aV
bPK
PKX
+−
+=
11
1
11
parametruli ukukavSiris intensivoba izrdeba b parametris gazrdisas. rodesac ara gvaqvs parametruli
ukukavSiri b=0 da
ωPK
aVX
111 −=
damokidebuleba x1(v1) am SemTxvevaSi warmoadgens
wrfiv funqcias daxris koeficientiT 1. parametrul
ukukavSiris SemTxvevaSi b>0 da damokidebuleba x1(v1) mainc rCeba wrfivi, mxolod daxris kuTxe V1 RerZis mimarT b-s gazrdiT mcirdeba.
nax. 4 (b)-ze mocemulia x1(v1) funqciis ojaxi b-s sxvadasxva mniSvnelobebis dros. X1-is gazrdas mivyavarT
iqamde, rom cvladebis cvlileba naklebadaa damokidebuli
garemos V1 pirobebze. ukukavSiris principma miiRo
uaRresad didi gavrceleba biologiuri sistemebis
meTodologiur da maTematikur aRwerebSi, rasac Semdgom
TavebSi ufro dawvrilebiT SevexebiT.
26
sinTezis amocanasinTezis amocanasinTezis amocanasinTezis amocana
sinTezis amocanis mizania, iseTi marTvis
mowyobilobis an regulatoris arCeva, romlis drosac
mocemuli obieqti masTan mierTebul regulatorTan erTad
iZleva marTvis sistemas, saWiro maxasiaTeblebiT.
moTxovnebi sasinTezo sistemebTan xSirad aseTia:
1. marTvis sistema unda iyos mdgradi, e.i
sxvadasxva gadaxrebi gamowveuli SeSfoTebis
signalebis zemoqmedebiT unda miilios droTa
ganmavlobaSi.
2. misi reaqciebi Semaval signalebze unda iyos
iseTi Tvisebebis, rac gansazRvravs sistemis
maRal xarisxs, anu gardamavali procesi unda
iyos sakmaod swrafi, Secdomebi damyarebul
mdgomareobaSi unda iyos mcire da a.S.
marTvis sistemis sinTezis amocana, romelic
uzrunvelyofs yvela SesaZlo maxasiaTeblidan
saukeTesos cnobilia rogorc optimaluri marTvis
amocana. optimaluri marTvis sistemis Seqmnistvis
aucilebelia gvqondes amomwuravi informacia
sistemaze da garemoze, romelic faqtiurad arasodes
ar gvaqvs, Tundac imitom, rom gamoTvlebisas viyenebT
realuri sistemis arazust aRweras. amitomac warmoiSva marTvis sistemis sintezis
amocana, romlebsic procesebi inarCuneben maRal
27
xarisxs miuxedavad imisa, rom marTvis obieqtis
parametrebi da garemos cvladebi SeiZleba iyos
ucnobi an icvlebodes gaurkvevlad. aseT sistemebs
uwodeben adaptur sistemebs.
maTi gansakuTrebuloba mdgomareobs imaSi, rom
obieqtis maxasiaTeblebis da garemos parametrebis
cvlilebebis sapasuxod xdeba marTveli mowyobilobis
parametrebis cvlileba. raTqma unda, adapturoba da
optimaluroba-ori sruliad gansxvavebuli cnebaa.
adapturi sistema SeiZleba iyos ara optimaluri,
optimaluri ki araa aucilebeli iyos adapturi, sistemis qceva drosi aRiwereba zogierTi sididis
cvlilebiT, magaliTad, Semavali an gamomavali.
sidideebs romlebic icvlebian sistemis
funqcionirebis processi ewodeba misi cvladebi.
cvladebis reaqcia, romliTac aRiwereba sistema
damokidebulia mudmivi sidideebis garkveul ricxvze,
romelic gansazRvravs sistemis Tvisebebs. am mudmiv
sidideebs uwodeben sistemis parametrebs. gansxvaveba
cvladebsa da parametrebs Soris sistemasi
mdgomareods imaSi, rom cvladebi sistemaSi icvlebian sistemis Sida kavSirebis zemoqmedebiT, xolo
parametrebi Tu icvlebian mxolod gare garemoebaTa
gamo, romelsac araviTari kavSiri ara aqvs Siga
procesebTan.
aseTi ganmarteba cvladebis da parametrebisa ar
SeiZleba CaiTvalos mkacrad, radgan erTi da igive
parametri SeiZleba Seicvalos eqsperimentis seriebis
dros da miiRos yoveli seriis semdeg axali
mnisvnelobebi. garda amisa SeiZleba zogierTi
SemTxvevasi parametrebi Seicvalos droSi damoukideblad winaswar gansazRvruli wesis erTi
28
eqsperimetris farglebsi (aseT SemTxvevasi amboben
cvlad parametrebian sistemebze. amrigad biosistemebis
aRwerebi erTidaigive sidide, SeiZleba warmogvidges
erT SemTxvevaSi rogorc cvladi, xolo meoreSi
rogorc parametri. magaliTad, cxovelis masa,
sisxlismimoqcevis xelovnuri marTvis amocanebSi aris
parametri da cvladi-ontogenetikuri procesebis
gamokvlevisas.
biosistemebis maTematikuri modelebis aRweris
SemTxvevaSi cvladebi da parametrebi warmoadgens
biosistemebis aRmweri gantolebebis cvladebsa da parametrebs.
29
wrfivi da arawrfivi sistemebi, erTganzomilebiana da wrfivi da arawrfivi sistemebi, erTganzomilebiana da wrfivi da arawrfivi sistemebi, erTganzomilebiana da wrfivi da arawrfivi sistemebi, erTganzomilebiana da
mravalganzomilebiani sistemebi, uwyveti da diskretuli mravalganzomilebiani sistemebi, uwyveti da diskretuli mravalganzomilebiani sistemebi, uwyveti da diskretuli mravalganzomilebiani sistemebi, uwyveti da diskretuli
(cifruli) sistemebi(cifruli) sistemebi(cifruli) sistemebi(cifruli) sistemebi
marTvis sistemebi gamoyenebuli elementebisa da
signalebis xasiaTis mixedviT SeiZleba davyoT wrfiv da
arawrfiv, stacionarul da arastacionarul,
erTganzomilebian da mravalganzomilebian, uwyvet da
diskretul (cifrul) sistemebad. marTvis sistemis wrfivoba (nax. 5. a) an
arawrfivoba (nax. 5. b) ganpirobebulia sistemaSi Semavali
elementebis statikuri maxasiaTeblis xasiaTiT.
nax. 5.
30
Tu mkacrad vimsjelebT, bunebaSi wrfivi sistemebi
ar arsebobs, radgan yvela fizikuri sistema xasiaTdeba
arawrfivobiT. maT Soris didi umravlesoba cocxali
sistemebisa Tavis gamovlenaSi xasiaTdebian arawrfivi
TvisebebiT.
arawrfivobis yvelaze gavrcelebul saxes
warmoadgens gajereba, rodesac sistemaSi Semavali
signalis XSem-is cvlilebisas garkveul diapazonSi
icvleba sistemis gamomavali signali Xgam, xolo am diapazonis gareT gamomavali signali gajerebis areSi
xvdeba da ar icvleba Semavali signalis cvlilebiT.
marTvis sistemebis analizisa da sinTezis
gamartivebis mizniT, zogierTi arawrfivi sistema SeiZleba
warmovadginoT wrfivi modeliT, Tu CavTliT, rom
sistemaSi mimdinare procesebis maCveneblebis gadaxra
sakmaod mcirea. am SemTxvevaSi sistemaSi mimdinare
procesebi SegviZlia davaxasiaToT n-uri rigis
Cveulebrivi wrfivi diferencialuri gantolebebiT.
wrfivi sistemebi arawrfiv sistemebTan SedarebiT xasiaTdebian mTeli rigi upiratesobiT da, rac mTavaria,
SegviZlia gamoviyenoT superpoziciis principi. aRniSnuli
principi xasiaTdeba ori TvisebiT: aditiurobiT da
erTgvarovnebiT.
marTvis sistema aditiuria Semavali signalis
mimarT, Tu nulovani sawyisi pirobebis dros r1(t) Semavali
signali iwvevs y1(t) reaqcias gamosasvlelze da r2(t)=>y2(t), maSin r1(t)+ r2(t) Semavali signali gamoiwvevs y1(t)+ y2(t) reaqcias.
marTvis sistema erTgvarovania Semavali signalis
mimarT, Tu nulovani sawyisi pirobebis dros r(t) Semavali
31
signali iwvevs y(t) reaqcias, xolo Kr(t) gamoiwvevs
gamosavalze Ky(t) reaqcias. im dros, rodesac wrfivi sistemebis
dasaxasiaTeblad arsebobs zogadi meTodebi, arawrfivi
sistemebisTvis amas ver vityviT, radgan yvela saxis
arawrfivi sistemebis damaxasiaTebeli zogadi
maTematikuri aparati ar gagvaCnia.
wrfivi sistemebis mniSvnelovan qveklasad
miCneulia wrfivi stacionaruli sistemebi, romlebic
SegviZlia ase davaxasiaToT: Tu nulovani sawyisi
pirobebis dros r(t) Semavali signali iwvevs y(t) reaqcias, maSin t drois gasvlis Semdeg r(t-T) Semavali signali
gamoiwvevs y(t-T) reaqcias. wrfivi stacionaruli sistemebis analizis
saukeTeso aparats warmoadgens laplasis gardaqmnis
meTodi. Tu zemoT aRniSnuli stacionarulobis principi
ara aris daculi, maSin sistemas vuwodebT
arastacionaruls, Tumca Tavisi bunebiT arastacionaruli
sistema (Tu igi ar Seicavs arawrfiv elementebs)
miekuTvneba wrfiv sistemaTa ojaxs.
obieqtis gamomaval sidideTa koordinatTa raodenobaze damokidebulebiT, romelnic qmnian gamomavali
sididis Yr veqtors, ams iyofian erTganzomilebian da
mravalganzomilebian ams-ad.
mravalganzomilebian ams SegviZlia davyoT, rogorc
sistemebi SekavSirebuli da SeukavSirebeli marTviT.
SeukavSirebel marTvian sistemas gaaCnia ramodenime
mmarTveli mowyobiloba, romelTagan TiToeuli
axorcielebs obieqtis Sesabamisi gamomavali sidideebis marTvas. am dros ar gamoiricxeba, rom mmarTveli
mowyobilobebi dakavSirebulni arian erTmaneTTan gare
kavSirebiT.
32
mravalganzomilebian sistemaSi Semaval calkeul
marTvis sistemas ewodeba avtonomiuri, Tu mis mier
marTvadi obieqtis gamomavali koordinata ar aris
damokidebuli sxva koordinatTa mniSvnelobaze.
Tu marTvis sitemaSi mimdinare procesebi
warmoadgens drois uwyvet funqcias, maSin aseT sistemebs
mivakuTvnebT uwyveti sistemebis klass, (nax. 6 a), xolo
Tu marTvis sistemis erT an ramdenime elementSi
mimdinare procesi diskretulia (nax. 6. b) an cifrulia,
sesabamisad marTvis sistemebs ewodebaT diskretuli an
cifruli.
a)
y
t
33
b)
nax. 1.6.2
amrigad, marTvis sistemebis mravalsaxeobam
gansazRvra maTi analizis maTematikuri meTodebi. ase magaliTad, wrfivi sistemebis analizis dros farTod
gamoiyeneba gadacemis funqciebi, impulsuri funqciebi,
sixSiruli funqciebi, blok-diagramebi, grafebis meTodebi,
xolo arawrfivi sistemebis dasaxasiaTeblad miRebulia
fazuri portretis, harmoniuli balansis, wertilovan
gardaqmnaTa da sxva meTodebi, romlebsac zogadad
vuwodebT klasikur meTodebs. amJamad, marTvis sistemebis
analizisa da sinTezis gansaxorcieleblad warmoiSva
Tanamedrove meTodi – mdgomareobaTa sivrcis da
mdgomareobaTa parametrebis meTodi, romeli gamoTvliT manqanasTan erTad kvlevis Zalze mZlavri iaraRia da is
y
t
nax. 6.
34
yvelaze metad fexs ikidebs bio-samedicino marTvis
sistemebis analizsa da sinTezSi.
biologiuri sistemebis specifikabiologiuri sistemebis specifikabiologiuri sistemebis specifikabiologiuri sistemebis specifika
biologiuri sistemis qveS Cveulebriv igulisxmeba
urTierTmoqmed elementTa zogierTi erToblioba,
romelic qmnis erTian biologiur obieqts.
biologiuri obieqtebi, romlebic SeiZleba
ganvixiloT, rogorc cocxali sistemebi Semdegia: -
ujredebi, qsovilebi, organoebi, organizmebis populaciebi, ekosistemebi, biosfero da sxva.
`sicocxle es aris procesebis rTuli erToblioba,
romelic mimdinareobs organizebul materialur sistemaSi
da xasiaTdeba sistemis specifierobis SenarCunebiT
nivTierebaTa cvlis nakadSi da garemos sxvadasxva
35
zemoqmedebisas, Tu es moqmedebebi ar aRemateba sistemis
regulatiur SesaZleblobebs~.
ra Tqma unda sicocxlis es ganmarteba wminda
materialuria da masSi mocemuli ar aris umTavresi, rac
sulier substanciasTan aris dakavSirebuli da romlis
gareSe sicocxle warmoudgenelia. magram unda
gaviTvaliswinoT is garemoeba, rom marTvis Teoria
aRwers materialuri obieqtebis marTvas, maT Soris
biologiurisac, amitom zemoT moyvanili sicocxlis
ganmarteba ufro damkvidrebulia mecnierebaSi.
Cveulebriv msjeloba moTxovnebze, romlebsac unda
akmayofilebdes cocxali sistema daiyvaneba sam ZiriTad
sakiTxamde.
1. cocxali sistemebi warmoadgenen Ria sistemebs. Ria
sistemas uwodeben iseT sistemas, sadac xdeba
energiisa da nivTierebaTa cvla garemosTan.
nivTierebaTa cvlis procesebi (metabolizmi)
cocxali sistemebis Seswavlis dros umTavresia.
2. cocxali sistema warmoadgens TviTmarTvads,
TviTregulirebads, e. i. maT SeuZliaT garemosTan
informaciis mimocvla da am informaciis
gadamuSaveba sakuTari struqturis SesanarCuneblad
da metaboluri procesebis samarTavad.
3. cocxali sistemebi unda iyvnen TviTaRdgenadi. ra
Tqma unda es ar exeba yvela biologiur cocxal
sistemas; magaliTad Tirkmeli, romelic elodeba
gadanergvas da sicocxle SenarCunebulia xelovnurad, TviTaRdgenis procesi gamoricxulia.
36
magram TviTaRdgena ujredis an organizmis doneze
savsebiT SesaZlebelia.
cocxali sistemebis mravali ZiriTadi
fundamenturi Tvisebebi dakavSirebulia marTvis
procesebTan (TviTregulireba, TviTmarTva) romlebic
miedinebian Ria sistemebSi.
cneba Ria sistemis Sesaxeb pirvelad Semotanili
iqna biologiuri mecnierebidan. am sistemisaTvis
damaxasiaTebelia is, rom masSi garedan mudmivad Semodis
nivTiereba, romelic sistemis SigniT sxvadasxva reaqciaSi Sedis. anabolizmis procesebis Sedegad sistemaSi
warmoiqmneba ufro maRali sirTulis komponentebi,
romlis utilizacia xdeba organizmis mier. erTdroulad
mimdinareobs katabolizmis procesebi, romlis saboloo
produqtebi gamodis sistemidan. anabolizmisa da
katabolizmis procesebis erTobliobas ewodeba
metabolizmi.
Ria sistemebis erT-erT ZiriTad damaxasiaTebel
Tvisebas warmoadgens is, rom masSi miiRweva dinamikuri
wonasworoba, anu moZravi wonasworuli mdgomareoba. amasTan sistemis struqtura rCeba mudmivi, magram es
mudmivoba SenarCunebulia nivTierebaTa cvlis pirobebSi
garemosa da sistemas Soris.
nax. 1.7.1 warmodgenilia Ria sistemis martivi sqema.
A B
y y
nax. 7.
37
mis Sesasvlelze gvaqvs Semavali nivTierebaTa
nakadi – substratebi y1, gamosavalze – katabolizmis
produqtTa nakadi – y2. sistemis SigniT A nivTiereba Seqcevadi reaqciebis msvlelobisas gardaiqmneba B nivTierebad.
cxadia, nebismier biologiur sistemaSi,
metaboluri reaqciebis gza gacilebiT rTulia: isini
miemarTebian paralelurad, Semdgom an ikribebian an
ifantebian. metaboluri reaqciebis sistemas axasiaTebs autoregulirebis Tvisebebi, romelic ganpirobebulia
maTSi pirdapiri da ukukavSiris wredebis arsebobiT.
rTuli bioqimiuri sistema warmodgenilia nax. 7-ze.
ukukavSiri warmoadgens E1 fermentis daTrgunvas Sn saboloo produqtiT, romelic miiReba S0 sawyisi
substanciidan S1,………Sn-1 saSualedo formebis
saSualebiT. fermentebi, romlebic ukeTeben katalizirebas
Sualedur reaqciebs aRiniSneba E1, E2,……….,En-iT.
M1 aris nivTiereba, romelsac aqvs unari
daTrgunos an gaaqtiuros fermenti E1. Mk iseTive nivTierebaa Ek fermentisaTvis. pirdapiri kavSiri
warmodgenilia fermentis aqtivaciiT nivTierebis mier.
38
(nax. 8.)
pirdapiri da ukukavSiris meqanizmis didi
raodenobis erToblivi moqmedeba, romelic aregulirebs fermentebis sinTezis aqtiurobas da siCqares, gvaZlevs
saSualebas SevinarCunoT mudmivad saboloo produqtebis
koncentracia, garemo SeSfoTebis sakmaod farTo
intervalSi cvlilebisas. ganxiluli tipis meqanizmebi
TiTqos CaSenebulia saregulirebel sistemaSi, amitom
maTTvis gamoiyeneba termini `Sida marTva~.
Sida marTva aris pasiuri. es niSnavs, rom
realurad arsebul sistemaSi stacionaruli
wonasworuli mdgomareobis SenarCuneba ar saWiroebs
raRac metaboluri samuSaos Sesrulebas. pasiuri marTva sistemaSi warmoiqmneba, rogorc
Sedegi elementTa urTierTqmedebisa romlebic qmnian am
sistemas. pasiuri marTvis tipiur magaliTs warmoadgens
sistemaSi myof nivTierebaTa urTierTqmedeba da am
39
nivTierebaTa nakadebi, romlebic cirkulireben sistemis
SigniT da kveTen sistemis sazRvrebs garemosTan.
pasiuri marTvis meqanizmebi Zevs sazRvarze, marTvad
da umarTav sistemebs Soris.
marTvis TeoriaSi gadawyvetileba imis Sesaxeb
mivakuTvnoT Tu ara sistema marTvadi sistemebis klass
miiReba Tu sistemaSi gvaqvs ukukavSiris arxebi. marTvis
TeoriaSi pasiuri sistemebi Cveulebrivad ganekuTvneba
aramarTvad sistemebs.
biologiur sistemebSi teqnikuri sistemebisagan
gansxvavebiT pasiuri sistemebi miekuTvneba marTvadi sistemebis klass. cocxal sistemebSi marTvis pasiuri
xasiaTi mdgomareobs SemdegSi: Tu mocemulia zogadi
fizikuri da qimiuri kanonebi, aseve cocxali sistemebis
organizacia da masSi Semavali komponentebi, maSin
stacionaruli mdgomareobis SesanarCuneblad ar aris
saWiro metaboluri samuSaoebis Sesruleba.
aqtiuri marTva biosistemebisagan Txoulobs
metaboluri samuSaoebis Sesrulebas. amdenad aqtiuri
marTva aris garegani, xolo pasiuri marTva Sinagani.
gare marTvis meqanizmi zed edeba Sinagans, ris xarjze iqmneba erTiani sistema marTvis Caketili
konturebiT. iqmneba pirdapir da ukukavSirebis
kompleqsebi.
cocxal sistemebSi, gansxvavebiT teqnikuri
sistemebisagan, pasiuri marTva SeiZleba warmodgenil iqnas
ukukavSiris saxiT.
marTvis garegani meqanizmebi organizebulia
imgvarad, rom nebismieri SeSfoTeba F sistemaze, romelic
cvlis mis mdgomareobas, SeiZleba aRmoCenil iqnas
specialuri mgrZnobiare elementebiT. mgrZnobiare elementebidan signali miewodeba konturis gare
40
elementebs, sadac xdeba misi damuSaveba da gamomuSavdeba
samarTavi signali, romelic xels uSlis sistemaze moqmed
SeSfoTebebs.
xSirad, rodesac cocxali sistemebis
kvlevebisaTvis gamoiyeneba avtomaturi marTvis Teoriis
meTodologia biolog-specialistebs es meTodologia ar
akmayofilebT. es upirveles yovlisa ganpirobebulia imiT,
rom marTvis Teoria gansakuTrebul aqcentebs akeTebs
sinTezis amocanebze, maSin roca biolofiuri amocanebi
ufro analizis amocanebs ganekuTvnebian.
amis gamo xSirad ismis bunebrivi kiTxva. ra zomiT SeiZleba gamoviyenoT teqnikuri sistemebis sinTezis dros
miRebuli modelebi biologiuri sistemebis
analizisaTvis? yovel SemTxvevaSi Zalian mkafiod unda
gvesmodes, rom avtomaturi marTvis Teoriis yvela meTodi
da cneba sufTa saxiT ar SeiZleba gamoviyenoT
biologiaSi. cnebebi, meTodebi da marTvis Teoriis ideebi
– es agurebia, romlebic cocxali obieqtebis Senobis
asaSenebladaa saWiro, magram xSirad misi xelovnuri
CarTva biologiuri sistemebis analizisaTvis yovlad
dauSvebelia. bolo periodSi xSirad vxvdebiT naSromebs marTvis
TeoriaSi, romlebic dawerilia biologebisaTvis da
mTlianad agebulia masalisagan cocxal sistemebze. magram
aseT naSromebSi masalis gadmocema rogorc wesi iwyeba
marTvis Teoriis umartivesi meTodebiT da ar
iTvaliswinebs Tanamedrove meTodebs, romlebic saWiroa
bilogiuri sistemebis analizisaTvis.
ukanasknel wlebSi, optimaluri sistemebis
terminologia da ZiriTadi ideebi farTod gamoiyeneba
teqnikaSi da biologiuri sistemebis analizisas. marTvis optimaluri procesebi, optimaluri konstruqciebi da
41
organizmis maxasiaTeblebi, bunebrivi obieqtebisa da
sistemebis eqspluataciis optimaluri meTodebi – es
gansazRvrebebi biologiur mecnierebaSi Semovida
teqnikuri disciplinebidan.
idea biosistemebis optimaluri konstruqciebis
Sesaxeb mTlianad emyareba optimalurobis warmodgenebs,
romlebic marTvis Teoriisgan aris nasesxebi. xolo
termini `adaptacia~ marTvis TeoriaSi aRebulia
biologiidan. biologiaSi es termini aRniSnavs organizmis
Semgueblobas garemo pirobebTan. amitom aseTi terminis
uSualo gamoyeneba marTvis sistemebSi uxerxulia, vinaidan nebismier, Tundac yvelaze martiv sistemasac ki,
ukukavSiriT gaaCnia unari avtomaturad Seeguos garemo
pirobebis cvalebadobas.
saboloo jamSi, marTvis TeoriaSi adaptur
sistemebs miakuTvneben mxolod imaT, romlebic
avtomaturad eguebian obieqtis ganzomilebisa da garemo
faqtorebis winaswar ganusazRvrel cvlilebas.
marTvis sistemebSi adaptaciis yvelaze martiv
SemTxvevas, garemo pirobebisa an parametrebis cvlilebaze
warmoadgens is, rom am cvlilebebis sapasuxod mimdinareobs regulatoris parametrebis cvlilebani,
romlebic mimarTulia sistemis muSa mdgomareobisa da
xarisxis SenarCunebisaken. amisaTvis, garda ZiriTadi
konturisa, marTvis sistemaSi Segvyavs agreTve adaptaciis
damatebiTi jaWvi (nax. 8.).
42
nax. 8.
garda ZiriTadi konturisa, romelic regulatorsa
da obieqts Sorisaa, sistemas gaaCnia adaptaciis
damatebiTi jaWvi. adapturi mowyobiloba zomavs sistemis
Semaval da gamomaval cvladebs da maTi analizis
safuZvelze cvlis regulatoris parametrebs, sistemis
muSaobis unarianobisa da xarisxis SenarCunebis mizniT.
ZiriTadi konturisa da adaptaciis damatebiTi
jaWvis cvalebadi nawilis erTobliobas ewodeba, adaptu ri regulatori. Cveulebriv, adaptaciis jaWvi
xasiaTdeba procesebis ufro neli dinebiT, vidre marTvis
ZiriTadi konturi. parametrul ukukavSirs gaaCnia
moyvanili sqemis analogiuri struqtura, amdenad
biosistemis nebismieri modeli, romelic Seicavs Tundac
erT parametrul ukukavSirs, marTvis Teoriis terminebiT
miekuTvneba adaptur sistemas.
publikaciebSi biosistemebSi marTvis Teoriis
gamoyenebis Sesaxeb arsebobs tendencia, miCneul iqnas
adapturi sistemebi srulyofil optimalur sistemebad. Tumca adapturoba, aranairad ar aris dakavSirebuli
optimalurobasTan; es marTvis sistemis ori
43
damoukidebeli maxasiaTebelia. adaptacia aumjobesebs
sistemis xarisxs, Tumca ar mihyavs ~idealamde~ -
optimalur sistemamde. adaptacia marTvis TeoriaSi,
xSirad gamoiyeneba, rogorc saSualeba optimalurobis
misaRwevad winaswar ucnob pirobebSi.
sistemaSi procesebis kargi xarisxis (an
optimalurobis) miRweva adaptaciis xarjze, Cveulebriv,
dakavSirebulia sistemaSi damatebiT metnaklebad rTuli
informaciis gadamamuSavebeli mowyobilobis SeyvanasTan.
amitom adaptur sistemebs SeuZliaT Seasrulon
adekvaturi modelis roli sakmaod maRalganviTarebuli cocxali organizmebis adapturi qcevisa, romlebsac
informaciis gadamamuSavebeli kargad ganviTarebuli
aparatis meSveobiT SeuZliaT moaxdinon Sefaseba garemos
savaraudo maxasiaTeblebisa da moaxdinon reagireba am
Sefasebis mixedviT.
cocxal organizmebSi zeorganizebul da
suborganizebul doneze adaptaciis procesi saWiroa
mimdinareobdes, SedarebiT ubralo gagebiT, algoriTmuli
uzrunvelyofis doneze. adaptaciis yvelaze ubralo
SesaZlo meqanizmad gvevlineba parametruli ukukavSiris gamoyeneba. cocxali organizmebis adaptiuri qceva,
ganxorcielebuli parametruli ukukavSiris saSualebiT,
nawilobriv ganixileba r. rozenis wignSi.
amasTan sistemis qcevis adapturi xasiaTi niSnavs,
rom Tu misi reaqcia mocemul zemoqmedebaze ar aris
sasurveli, maSin sistemaSi mimdinareobs TandaTanobiT
iseTi cvlilebebi, romelic mas sasurvel mdgomareobamde
miiyvans. arawrfiv biologiur sistemebSi adaptacia
xorcieldeba imis xarjze, rom sistemis calkeuli
rgolebis maxasiaTeblebi iwyeben cvlilebas sistemis
44
gamomavali signalebis (an raime Sinagani signalebis)
mniSvnelobaze damokidebulebiT.
sainteresoa, rom r. rozeni anviTarebs ra
optimaluri sistemebis Teorias, mkiTxveli, uneburad,
mihyavs `eretikul~ azramde – imis magivrad, rom SevqmnaT
rTuli optimaluri konstruqciebi da algoriTmebi,
biosistemebisaTvis sakmarisia miviRoT parametruli
ukukavSiris tipis martivi da saimedo meqanizmebi garemos
pirobebTan SeguebiT, Tumca ki ufro energo tevadi
saSualebebiT. optimaluroba da adaptacia gvevlinebian
or gansxvavebul da Tanac konkurirebad variantad erTi saerTo miznis misaRwevad – biosistemis sasurveli
mdgomareobis miReba.
boilogiaSi kibernetikuli warmodgenebisa da
marTvis Teoriis meTodebis gamoyenebamde terminebi
optimumi, optimaluroba gamoiyeneoboda sxvadasxva
biologiur disciplinebSi metadre ukeTesi saarsebo
pirobebis aRniSvnisaTvis, romlebic Seesabameba
cxovelmoqmedebis procesis mimdinareobis sasurvel
pirobebs, anu ~yvela fiziologiuri da bioqimiuri
procesebis garemo pirobebTan damokidebulebis faqtis aRwerisaTvis~.
Tumca, bolo dros, biosistemebis aRwerisas
termini ~optimaluroba~ farTod gamoiyeneba sxva gagebiT,
rodesac optimalurs warmoadgens TviTon am sistemebis
Tavisebureba – maTi yvelaze saukeTeso funqcionireba
(optimaluri procesebi, optimaluri algoriTmebi) an
misi Semadgenloba (optimaluri struqtura).
biologebisaTvis cocxal bunebaSi mimdinare
procesebis siRrmis dauflebulisTvis, damaxasiaTebelia
ara marto codnis miReba da gageba cxovrebiseuli movlenebis kanonebisa, aramed Semadgeneli ena, romelsac
45
isini iyeneben biosistemis aRsawerad. isini ar gaurbian
emociurad Selamazebul terminebsac. arseboba,
araCveulebrivi mudmovoba maTi Sinagani garemosi –
terminebia, romlebsac biologiuri mecniereba siamovnebiT
iyenebs, raTa daaxasiaTon biosistemebSi regulaciis
procesebi.
optimaluroba aris biosistemebis saukeTeso
Semguebloba garemo pirobebTan da misi fesvebi
eqstremaluri procesebis xasiaTsa da cocxal sistemebSi
movlenebze unda veZeboT aracocxali bunebis
eqstremalur principebSi. pirvelad istoriaSi, am principebis formulireba
ekuTvnis leonardo eilers: ~ise rogorc yoveli Senoba
msoflioSi srulyofilia da aSenebulia brZeni
Semoqmedebisgan, arc araferi xdeba qveynad ise, rom masSi
Candes azri raime maqsimumisa, an minimumis.~ es mtkiceba,
romelsac SeiZleba davarqvaT eqstremalurobis principi,
an Tu gnebavT, - optimalurobis principi, devs
sabunebismetyvelo fundamenturi kanonebis safuZvelSi. am
saxis principebi cnobilia optikaSi, meqanikaSi,
eleqtrodinamikaSi da albaTobis TeoriaSi. analogiuri saxiT xdeba daSvebebi cocxal
sistemebSi eqstremaluri xasiaTis procesebze. ase
magaliTad, ~umciresi urTierTqmedebis principi~, am
principis arsi mdgomareobs SemdegSi. rTuli marTvadi
sistemebisTvis tipiuria struqtura, avtonomiuri
qvesistemebiT. qvesistemebis moqmedebis arsi gamovlindeba
imaSi, rom mdgrad mdgomareobaSi yvela isini miiswrafian,
damoukidebeli, avtonomiuri funqcionirebisken. sistemas
hqvia gare samyaroSi mizanmimarTulad momuSave, Tu mas
minimumamde aqves dayvanili urTierToba garemosTan. Tumca SesaZlebelia, rom aseT saerTo formaSi es principi iyos
46
arasakmarisad konstruqciuli da saWiro iqneba misi
dazusteba zogierTi konkretuli cocxali sistemebisTvis.
radgan aracocxali bunebisTvis eqstremaluri principebi
formulirdeba mxolod calkeuli ~klasebis~
gamomJRavnebisTvis.
warmodgena imaze, rom yvela cocxali sistema
SeiZleba ganixilebodes, rogorc marTvis optimaluri
sistemebi, ganicdis kritikul ganxilvas sxvadasxva
sawyisi poziciidan. Cven SevecdebiT gavarCioT sami aseTi
midgoma, romlis arsi miaxloebiT SeiZleba gamoixatos
Semdegi saxiT:
1. evoluciasa da bunebriv gadarCevas ar mivyavarT
optimaluri biosistemebis Seqmnamde.
2. biosistemebs ar sWirdebaT optimaluroba im
gagebiT, rogorc es gaigeba marTvis TeoriaSi.
3. biosistemebis optimalurobis gageba ar Seesabameba
optimalur sistemebze amocanis dayenebas marTvis
TeoriaSi.
evolucias da bunebriv gadarCevas ar mivyavarT
optimaluri biosistemebis Seqmnamde. sanam ganvixilavdeT
arsobriv sakiTxs, SevniSnoT filosofiuri xasiaTis erTi
garemoeba, romelic biosistemis optimalurobis
ganxilvisas, Cveulebriv, ar miiReba angariSSi.
saqme is gaxlavT, rom aracocxali bunebis
eqstremaluri principebi da cocxali sistemebis
evoluciis principebi sxvadasxva rigis kategoriebia.
ucnobia, aracocxali bunebis eqstremaluri kanonebi warmoadgenen Tu ara materiis evoluciis raRac procesis
47
Sedegs. yovel SemTxvevaSi kacobriobisaTvis xelmisawvdom
drois masStabebSi es kanonebi ganixileba rogorc
ucvleli monacemebi – samyaros stacionaruli Tvisebebi.
cocxali sistemebis evolucia, piriqiT,
mimdinareobs sakmaod swrafad. evoluciis yvelaze neli
procesebi mimdinareoben drois geologiur masStabebSi,
yvelaze swrafi ki Cvens Tvalwin mikroorganizmebisa da
virusebis swrafi evolucia (maT Soris xSirad
adamianisaTvis sasargeblo).
evoluciis procesebi midis Taviseburi
eqstremaluri traeqtoriebis mixedviT, magram aRweven ki es traeqtoriebi stacionarul wertilebs? biosistemebi
amJRavneben tendencias Tavisi struqturis, evoluciis
procesSi Tavisi funqcionirebis gaumjobebisaken, magram
miswrafebis ra tempze imyofebian isini evoluciuri
procesis yovel mocemul momentSi garemosTan optimalur
srulyofasTan? gauzes gamoricxvis principis Tanaxmad
erT niSSi erT-erTi maTgani bolos da bolos unda
ganidevnos sruliad. gamodevnis procesi ki SeiZleba
sakmaod didxans gagrZeldes.
paleontologiaSi eWvs ar iwvevs erTsa da imave arealSi saxeobis-aborigenisa da metad
maRalorganizebuli saxeobis-mosulebis xangrZlivi
Tanacxovrebis faqti, romlebic TandaTan aZeveben
pirvelyofil mosaxleobas: ~sicocxlisaTvis
sabrZolvelad ukeTesad SeiaraRebuli emigrantebis mier
organizmebis gaZeveba cnobili dakavebuli
adgilsamyofelidan moiTxovs cotad Tu bevrad
mniSvnelovan dros. SegaxsenebT, rom aq laparakia
geologiur droze. naTelia agreTve, rom drois iseTi
xangrZlivi periodebis ganmavlobaSi SeiZleba ganicados mniSvnelovani cvlilebebi garemomcveli garemos pirobebma.
48
es garemoeba miRebulia mxedvelobaSi SerCevisa da
evoluciis maTematikur TeoriaSi.
garemo, romelSic evoluciurad viTardeba
biosistema, droSi icvleba iseTive siCqariT, rogorc
TviT biosistema. inJinrebma ician, rom aseT pirobebSi
optimumis miReba Znelia. ase magaliTad, maqsimumis
miRwevisas saxeoba TandaTan kargavs ~maqsimaluri
Seguebis~ Tvisebas da rogorc es SesaZlebelia
garemomcvel garemosTan amyarebs yvelaze xelsayrel
Tanafardobas.
49
Ubwj!!JJ!
marTvis sistemebis analizis meTodebimarTvis sistemebis analizis meTodebimarTvis sistemebis analizis meTodebimarTvis sistemebis analizis meTodebi
SesavaliSesavaliSesavaliSesavali
imisaTvis, rom SevisawvloT sxvadasxva saxis
sistemebi unda gamoviyenoT saWiroebis da mixedviT Cvens
xelT arsebuli logikuri, maTematikuri da grafikuli
saSulebani, radganac Cven ar SegviZlia yvela saxis
sistemas erTidaigive aRmweri saSualeba mivusadagoT.
wrfivi uwyveti ukukavSiriani sistemebis analizisa
da sinTezis karg iaraRs warmoadgens laplasis
gardaqmnebi, grafebis Teoria, mdgobareobaTa sivrcis meTodi.
iq sadac saqme exeba wrfivi-diskretuli (cifruli)
sistemebis gamoyenebas SegviZlia gamoviyenoT z gardaqmnebi, informaciis Teoriis zogierTi meTodebi, im SemTxvevaSi,
Tu sistemis Semavali signali aris SemTxveviT-kanoniT
gansazRvruli, SegviZlia gamoviyenoT albaTobisa da
statistikis meTodebi.
gawrfiveba mcire gadaxrebis SemTxvevaSigawrfiveba mcire gadaxrebis SemTxvevaSigawrfiveba mcire gadaxrebis SemTxvevaSigawrfiveba mcire gadaxrebis SemTxvevaSi
Cvens garSemo arsebuli sistemebi da elementebi
Tavisi bunebiT arian arawrfivi, romelTa analizuri
daxasiaTeba Zalian rTulia. wrfivi sistemebis analizis
simartivisa da moxerxebulobis gamo mizanSewonilia
movaxdinoT arawrfivi sistemebis gawrfiveba. es TiTqmis
yovelTvis SesaZlebelia, Tu CavTliT, rom nebismieri
marTvis sistemaSi cvladi sidideebis moqmedebis are
50
SemosazRvrulia da maTi gadaxrebi sistemis nominaluri
muSaobis donidan sakmaod mcirea. am gadaxrebis
mniSvnelobis dakanoneba SeuZlebelia – is yovelTvis
damokidebulia konkretul arawrfivobaze da mkvlevaris
intuiciaze.
wrfivi sistemebisaTvis samarTliania superpoziciis
meTodi, romlis sailustraciod mocemulia grafikuli
magaliTi (nax. 9.). rogorc naxazidan Cans, arawrfiv
maxasiaTebelze cvladebis didi gadaxris SemTxvevaSi
superpoziciis meTodi darRveulia.
gantoleba iTvleba wrfivad, Tu damokidebuli
cvladebi an maTi warmoebulebi arian pirvel xarisxSi
(da ar gvaqvs maTi namravlebi). unda avRniSnoT, rom am
nax 9.
51
mxriv damoukidebel cvladebze araviTari SezRudva ar
aris gaTvaliswinebuli.
qvemoT mocemulia wrfiv da arawrfiv gantolebaTa
magaliTebi, sadac x da y warmoadgenen damokidebul
cvladebs da arian t damoukidebeli cvladis funqciebi:
txdt
dyx
dt
yd324 2
2
2
=++
tydt
dyt
dt
ydsin44
2
2
=++
gantolebaSi meore da mesame wevri aris arawrfivi da
amitom aRniSnuli gantoleba arawrfivia. xolo, rac
Seexeba meore gantolebas, miuxedavad wevrebisa dt
dy da
sint, igi warmoadgens wrfivs (radgan t damoukidebeli
cvladia da SezRudva masze ar vrceldeba).
arawrfivi sistema an gantoleba SesaZlebelia
gawrfivebuli iqnas, Tu davuSvebT, rom damoukidebeli
cvladebis gadaxra nebismieri wonasworobis wertilidan (anu muSaobis nominaluri mdgomareobidan) aris `mcire~,
ise rom am gadaxraTa da maT warmoebulTa namravli da
xarisxebi SeiZleba ugulebelvyoT. mocemulia arawrfivi
gantoleba:
032 2 =−+ xydt
dy
gantolebaSi mocemuli damokidebuli x da y cvladebi
gamovsaxoT Semdegnairad:
52
)()( 0 txxtx ∆+= da )()( 0 tyyty ∆+=
sadac x0 da y0 warmoadgens wonasworobis wertilebs da
arian mudmivebi. )(tx∆ da )(ty∆ gamosaxaven x(t) da y(t) damokidebuli cvladebis wonasworuli mdgomareobidan
gadaxrebs (nax. 10 a, b).
(a)
nax. 10
53
(b)
nax. 10.
radgan x0 da y0 warmoadgens mudmivebs, amitom maTi
warmoebulebi udris nuls da gveqneba
[ ])(0 ty
dt
yd
dt
yyd
dt
dy&∆=∆=
∆+=
[ ])(0 tx
dt
xd
dt
xyxd
dt
dx&∆=∆=
+=
CavsvaT gamosaxulebebi gantolebaSi, gveqneba
[ ] 0)(3)(63)(22)()(3)(22)( 20
200
200 =∆−∆−−∆++∆=∆+−∆++∆ txtxxxtyytytxxtyyty &&
54
Cven davuSviT, rom gadaxra wonasworuli mdgomareobidan
aris Zalze mcire, amitom )(2 tx∆ SegviZlia
ugulebelvyoT da miviRebT arawrfivi gantolebis wrfiv
aproqsimacias:
)(63)(22)( 02
00 txxxtyyty ∆−−∆++∆& =0
wonasworuli (anu damyarebuli) mdgomareobis gamomsaxveli gantoleba SesaZlebelia uSualod
ganisazRvros gantolebidan im daSvebiT, rom yvela
gadaxra da maTi warmoebulebi wonasworobis wertilSi
udris nuls e.i.
,0)( =∆ ty 0)( =∆ ty& da 0)( =∆ tx
wonasworobis gantoleba miiRebs Semdeg saxes:
032 200 =− xy
es gantoleba SegveZlo migveRo sawyisi
gantolebidanac im pirobiT, rom damyarebul reJimSi
yvela damokidebuli cvladis warmoebuli udris nuls.
damyarebuli mdgomareobis gantoleba gamovricxoT
gawrfivebuli gantolebidan. miviRebT mudmivkoeficientebian diferencialur gantolebas,
romelic gamoxatavs sistemis yofaqcevas wonasworuli
mdgomareobis mimarT mcire gadaxrebSi.
062 0 =∆−∆+∆ xxyy&
55
es gantoleba cnobilia, rogorc dinamikis gantoleba.
gawrfivebis es meTodi sakmaod Sromatevadia,
rodesac arawrfivi gantoleba rTulia. amitom aseT
SemTxvevebSi unda gamoviyenoT teiloris mwkrivebi,
romlis gaSlac xdeba wertilis mimarT.
vTqvaT, F aris x da y cvladebis arawrfivi funqcia
da akmayofilebs Semdeg pirobebs:
a) x da y cvladebis yvela wonasworuli
mdgomareobidan gadaxra x∆ da y∆ sakmaod mcirea.
b) F funqcias wonasworobis wertilis areSi gaaCnia
yvela cvladis mimarT kerZo warmoebulebi. F funqciis teiloris mwkrivad daSlas F0
wonasworobis wertilis mimarT eqneba Semdegi saxe:
......!2!2
),(),(2
2
22
2
2
00
0
0
0
0
+∆⋅∂
∂+∆⋅∂
∂+∆⋅∂∂+∆⋅
∂∂+=
==
==
y
y
Fx
x
Fy
y
Fx
x
FyxFyxF
yyxx
yyxx
zemoT mocemuli a) pirobis Tanaxmad, teiloris
mwkrivis is wevrebi, romlebic Seicavs gadaxrebis
xarisxebs da maT namravlebs, SegviZlia ugulebelvyoT.
garda amisa, F(x0, y0) wevri gansazRvravs damyarebul
reJims da misi gamoklebiT dagvrCeba dinamikis
gawrfivebuli gantoleba:
56
0
00
=∆⋅∂∂+∆⋅
∂∂
==
yy
Fx
x
F
yyxx
am gantolebis daxasiaTebisas mxedvelobaSi unda
miviRoT Semdegi garemoebebi:
1) gantoleba aRwers igive sistemas garkveuli miaxloebiT, radganac ugulebelvyaviT
maRali rigis mcireebi.
2) cvladebia ara x da y, aramed maTi gardaqmnebi x∆ da y∆ .
3) miRebuli gantoleba aris wrfivi x∆ da y∆
gardaqmnebisa da maTi warmoebulebis
mimarT.
4) F funqciis warmoebulebi warmoadgenen
mudmiv sidideebs da ganisazRvrebian wonasworobis wertilSi gavlebuli mxebis
tangensiT e.i. gadaxris koeficientiT
10
1αtg
x
FK =
∂∂= ;
20
2αtg
y
FK =
∂∂=
(geometriuli interpretacia ixileT nax 11. a, b)
geometriulad gawrfiveba niSnavs (nax 11. a, b) mocemuli
arawrfivi maxasiaTeblebis Secvlas wonasworobis
wertilSi gavlebuli mxebiT da koordinatTa saTavis O′
57
wertilSi paraleluri gadataniT (imis da mixedviT t dro cxadi saxiT Sedis Tu ara F funqciaSi-Sesabamisad gveqneba cvladi an mudmivi koeficientebi da marTvis
sistemac iqneba Sesabamisad stacionaruli an
arastacionaruli).
58
nax. 11.
59
gamoviyenoT arawrfivi gantolebis teiloris
mwkrivis saSualebiT gawrfivebis meTodi da ganvixiloT
zemoT mocemuli gantoleba (2.2.3). winaswar es gantoleba
ganvsazRvroT maRali rigis warmoebulis mimarT:
232 xydt
dy +−=
es gantoleba CavweroT ase:
232),( xyyxF +−=
gavSaloT F(x,y), anu dt
dy, teiloris gawrfivebul
mwkrivad, miviRebT: [ ]
yy
Fx
x
F
dt
yyd∆−
∂∂+∆
∂∂=
∆+
00
0
sadac
[ ]00
2
0632 xxy
xx
F =+−∂∂=
∂∂
[ ] 232 02
0−=+−
∂∂=
∂∂
xyyy
F
CavsvaT gamosaxulebebi gawrfivebul gantolebaSi,
miviRebT:
60
yxxdt
yd ∆−∆=∆26 0
anu
062 0 =∆−∆+∆ xxyy&
romelic wina gantolebis analogiuria.
amdenad gawrfivebuli diferencialuri gantolebebi
SeiZleba amoixsnas ori: klasikuri da laplasis gardaqmnis meTodiT. ganvixiloT orive meTodi.
klasikuri meTodiklasikuri meTodiklasikuri meTodiklasikuri meTodi
avtomaturi marTvis sistemis qcevis aRmwer zogad
gantolebas aqvs saxe:
)(.......... 11
1
1 tFydt
dya
dt
da
dt
yda
n
n
nn
n
n =++++ −
−−
sadac F(t) – sistemis Semavali signalia (damokidebuli
cvladi)
y(t) – gamomavali signali (damokidebuli cvladi)
t - dro (damoukidebeli cvladi)
naaa .......,, 21 mudmivebia (sistemis parametrebi)
gantoleba aris araerTgvarovani n-uri xarisxis
mudmiv koeficientebiani wrfivi diferencialuri
gantoleba. gantolebis amoxsna warmoadgens
funqcionalur kavSiris y(t) damokidebul cvladsa da t
61
damoukidebel cvlads Soris, romelic ar Seicavs y-is warmoebuls t-Ti.
zogadad gantolebas akmayofilebs mravali F(t) funqcia. e.i mas aqvs mravali sxvadasxva amonaxsni. am
gantolebis zogadi amonaxsni ewodeba iseT amonaxsns,
romlidanac SeiZleba miviRoT yvela danarCeni amonaxsni
(romlebsac ewodebaT kerZo amonaxsnebi). Tavisufali
mudmivebis mniSvnelobis Sesabamisi SerCeviT, ganvixiloT
aseTi amonaxsnebis moZebnis meTodi.
gantolebis amoxsna klasikuri meTodiT iwyeba
zogadi amonaxsnis y(t)–s ori Sesakrebis yTav(t) da yiZ(t) jamis warmodgeniT.
y(t)= yTav(t)+ yiZ(t)
am mdgenelTa dasaxeleba damokidebulia imaze, Tu vin
xsnis gantolebas: maTematikosi Tu specialisti marTvis
TeoriaSi. maTematikosi maT uwodebs gantolebis zogad
amonaxsns da kerZo integrals, xolo specialisti
marTvis TeoriaSi Sesabamisad gardamavali procesis
mdgenels (anu Tavisufali moZraobis mdgenels) da
iZulebiTi mdgenels (anu sistemis reaqcias). e.i. yTav(t) warmoadgens gantolebis zogad amonaxsns, rodesac F(t) =0
0.......... 11
1
1 =++++ −
−− y
dt
dya
dt
da
dt
yda
n
n
nn
n
n
zogadi amonaxsni warmoadgens eqsponencialuri wevrebis
jams:
tn
tt neCeCeCty ααα +++= ........)( 2121Tav
62
sadac C1, C2, ……., Cn nebismieri mudmivebia 1α , 2α , ……., nα …maxasiaTebeli gantolebis
sxvadasxva fesvebia.
maxasiaTebeli gantoleba miiReba y-is da misi
warmoebulis Sesabamisi α _iT SecvliT.
;0α=y 1α=dt
dy
22
2α=
dt
yd;…….…, n
n
n
dt
yd α=
gantoleba miiRebs Semdeg saxes:
01.......... 11
1 =++++ −− ααα aaa n
nn
n
gantolebis zogadi amonaxsnis meore wevri yiZ(t), warmoadgens am gantolebis nebismier kerZo amonaxsns.
cnobilia yiZ(t) moZebnis sakmaod zogadi meTodebi
nebismieri F(t)-Tvis. xSir praqtikul SemTxvevaSi F(t) SeiZleba warmovadginoT sxvadasxva saxiT. ase magaliTad,
rogorc mudmivi sidide, t-s dadebiTi mTliani xarisxebis
(e.i. tn), eqsponentis da sinusoidebis saxiT. am SemTxvevaSi yiZ(t)-s mosaZebnad yvelaze mosaxerxebelia gamoviyenoT ganusazRvreli koeficientebis meTodi. aseTi midgomis
dros Tavidanve vuSvebT, rom yiZ(t) saxe Seesabameba F(t)-s saxes. magaliTebi naCvenebia cxril 1-Si.
63
cxrili (1) F(t) yiZ(t)
mudmivi b xarisxi btn
eqsponenta bekt sinusoida bsinω f t kosinusoida bcosω f
t
B
nnnn BtBtBtB ++++ −
−1
110 ........
ktBe tBtB ff ωω sincos 10 ++
tBtB ff ωω sincos 10 ++
yiZ(t) saxis SerCevis Semdeg CavsvaT igi da misi
warmoebuli sawyis gantolebaSi da vipovoT mudmivebis
mniSvnelobebi. amis Semdeg SegviZlia CavweroT gantolebis
zogadi amonaxsni:
++++= tn
tt neCeCeCty ααα ..........)( 2121 yiZ(t)
amiT mTavrdeba gantolebis amoxsna klasikuri meTodiT. aRsaniSnavia, rom amoxsnisaTvis saWiroa n-uri xarisxis algebruli sistemis amoxsna, rac sakmaod
Sromatevadia, rTulia da rTulad aris damokidebuli
sawyis pirobebze. amis gamo Tu diferencialuri
gantolebebi maRali rigisaa, umjobesia
gamoviyenoTYlaplasis gardaqmnis meTodebi miTumetes, rom
es meTodi iZleva saSualebas gamovyoT wevri, romelic
iTvaliswinebs sawyis pirobebs.
64
laplasis gardaqmnebilaplasis gardaqmnebilaplasis gardaqmnebilaplasis gardaqmnebi
laplasis gardaqmnis meTodi damyarebulia
operatiuli aRricxvis Teoriaze. am gardaqmnebis
saSualebiT SegviZlia mravali saxis funqciebi,
rogoricaa sinusi, kosinusi, milevadi sinusoidaluri
funqciebi da eqsponencialuri funqciebi gardavqmnaT S kompleqsuri cvladis algebrul funqciebad.
diferencirebis da integrebis operaciebi SeiZleba
Seicvalos kompleqsur areSi algebruli moqmedebebiT.
amrigad, mudmivkoeficientebiani Cveulebrivi diferencialuri gantolebebi laplasis gardaqmnebis
saSualebiT gardaiqmnebian algebrul gantolebebad,
romelTa saSualebiTac SesaZlebloba gveZleva
ganvsazRvroT sistemis an elementis gadacemis funqciebi.
am ukanaskneliT martivad gardavqmniT da gavaanalizebT
marTvis sistemis modelis blok-diagramas. garda amisa,
gardaqmnis Sedegad miRebuli gantolebebidan SesaZlebelia
ganisazRvros damokidebuli cvladi, romlis laplasis
Sebrunebuli gardaqmniT aRniSnuli sidide gardaiqmneba
droiT areSi moqmed funqciad. gardaqmnis es procesi SegviZlia gamoviyenoT diferencialuri gantolebis
amonaxsnis misaRebad (miiReba rogorc gardamavali
maxasaiaTebeli, e. i. kerZo amonaxsni, aseve erTgvarovani
amonaxsni, e. i. damyarebuli reJimis mniSvneloba).
rom movaxdinoT f(t) funqciis laplasis gardaqmna, is
unda akmayofilebdes pirobebs:
1. f(t) gansazRvrulia da uban-uban diferencirebadia
dadebiTi ricxviTi RerZis gaswvriv [0;∞ ] 2. f(t)=0, Tu t>0.
65
3. arsebobs iseTi dadebiTi ricxvi A da a, rom
sruldeba piroba: atAetf ≤)( (roca ∞<≤ t0 ).
es piroba imas niSnavs, rom f(t) funqciam ar unda miaRwios usasrulobas eqsponencialur funqciaze
adre, roca ∞→t (aRniSnuli sami piroba
kmayofildeba marTvis sistemaSi gamoyenebuli
signalebis TiTqmis yvela SesaZlo saxeebisaTvis) f(t) drois funqciis laplasis calmxrivi gardaqmna
ganisazRvreba calsaxad furies integralidan da
gamoisaxeba ase:
∫∞
−=0
dtetfSF st)()(
an igive gamosaxuleba SeiZleba Caiweros
Semdegnairad :
);()( tfSF = [ ])()( tfLSF =
(miRebuli X(t), f(t), g(t), h(t) an sxva funqciebis
laplasis gardaqmna Caiweros Sesabamisad X(S), F(S), G(S), H(S)…….).
am gamosaxulebaSi cvladi S warmoadgens laplasis
operators da aris kompleqsuri ricxvi ωα jS += (S cvladiT miRebul ares uwodeben S ares anu laplasis
ares).
laplasis gardaqmna warmoadgens calmxrivs,
radganac integrireba xorcieldeba sazRvrebSi [0;∞ ]. es imas niSnavs, rom f(t) funqciis yvela mniSvneloba t=0
66
momentamde uaryofiTia da ganixileba, rogorc nulis
toli. es daSveba ar zRudavs laplasis gardaqmnis
gamoyenebas wrfivi sistemebis amocanebis amoxsnisas,
radgan praqtikuli sakiTxebis gadawyvetis dros
miRebulia, rom funqciis mniSvneloba iwyeba t=0 momentidan. es mosazreba gamodis realuri fizikuri
sistemis Tvisebidan: reaqcia (Sedegi) ver uswrebs win
SeSfoTebas (mizezs). aRvadginoT pirveladi funqcia (e. i. f(t)), saWiroa movaxdinoT laplasis Sebrunebuli gardaqmna:
( )∫∞+
∞−=
j
j
st dseSFj
tfσ
σπ2
1)(
[ ],)()( 1 SFLtf −=
sadac σ aris namdvili sidide da aRemateba F(S) funqciis gansakuTrebuli wertilebis namdvil nawils. laplasis gardaqmniT miRebul F(S) funqcia warmoadgens
kompleqsur funqcias, romelic Seicavs rogorc Re(S) namdvil nawils, aseve Im (S) warmosaxviT nawils, e.i.
)()()( SISRSF me +=
am gamosaxulebis moduli udris 22me IR + , xolo faza
anu kuTxe ϕ aris e
m
R
Iarctg . yvelaferi es gamosaxulia
nax. 12. a) da b)-ze.
67
a) b)
nax. 12
ganvixiloT avtomaturi marTvis sistemebSi
gamoyenebuli signalebis laplasis gardaqmnis magaliTebi.
magaliTi:
davuSvaT f(t)=
≥<
0
00
tA
t
Tu,
Tu,
sadac A aris mudmivi sidide. Cans, rom es aris Aeαt eqsponencialuri funqciis kerZo SemTxveva, roca α=0. gveqneba:
S
A
S
Ae
S
Ae
dteAdtAeAL
t
ttt
tttt =−=−===∞=
−
∞∞−
∞−
∞−
∫∫∫
δδ
δδ
0
0
00
)(
0
S-fesvTa are
ϕ1
S1=(α1+jω)
jIm(S)
68
im SemTxvevaSi, Tu S fesvis namdvili nawili α>0 gamosaxulebis pirveli wevris zRvari udris nuls,
gveqneba
S
AAL =)(
laplasis gardaqmna samarTliania yvelgan, garda
polusisa, sadac S=0. Tu maSin saqme gvaqvs erTeulovan-
safexurovan funqciasTan da Sesabamisad, laplasis
gardaqmnas eqneba saxe:
nax. 13.
sadac 1(t) ganisazRvreba ase:
1(t)=
><
0
00
tA
t
Tu,
Tu,
fizikurad, safexurovani funqcia t=0 momentSi
armoadgens mudmiv signals, romelic myisierad miewodeba
sistemis Sesavals (t=0 momentSi). laplasis gardaqmnis meTodi Zalian moxerxebulia,
radganac es meTodi iZleva saSualebas gamovyoT wevri, romelic iTvaliswinebs sawyis pirobebs
U(t) anu1(t)
1
L[1(t)]=1
0 t
69
)(.... 11
1
1 tLFydt
dya
dt
yda
dt
ydaL
n
n
nn
n
n =
++++ −
−
−
)(.... 11
1
1 tLFLydt
dyLa
dt
ydLa
dt
ydLa
n
n
nn
n
n =++++ −
−
−
laplasis gardaqmnis cxrilidan vipivoT, rom
∑=
−
−−−=
n
kk
kknn
n
n
dt
ydSLyS
dt
ydL
11
01
sadac y0-iT da misi warmoebuliT aRiniSnulia sawyisi
pirobebi t=0-sTvis. magaliTi:
vTqvaT n=3, maSin
)(20
20
023
3
3
dt
yd
dt
dySySLyS
dt
ydL ++−=
CavsvaT gamosaxuleba da davajgufoT L(y)-is Semcveli wevrebi. gamovyoT calke sawyisi pirobebisagan
wevrebi (B1) da SemoviRoT axali aRniSvnebi Ly=y(S), LF(t)=F(S), gardaqmnebis Semdeg miviRebT:
∑+=++++ −− 11
11 1 BSFSySaSaSa n
nn
n )()()..........(
70
[ ]∑+
++++= −
−1
11
1 1
1BSF
SaSaSaSy
nn
nn
)(..........
)(
amis Semdeg Tu movaxdenT laplasis ukugardaqmnebs
orive nawilisagan, davasrulebT amocanis amoxsnas, maT
Soris sawyisi pirobebic iqneba gaTvaliswinebuli, magram
sanam amas gavakeTebdiT, SeviswavloT gantoleba ufro
yuradRebiT. es mogvcems saSualebas gavigoT, ratom aris
es meTodi aseTi popularuli inJiner avtomatikebSi.
gantolebis Sesabamisad, gamosasvleli signalis
y(S)-is gardaqmna udris ori mamravlis namravls. pirvel maTgans inJinrebi uwodeben sistemis gadacemis funqcias,
meores ki Sesaslel funqcias.
gadacemis funqcia Seicavs srul informacias
sistemis zemoqmedebaze, maT Soris gare zemoqmedebis
gardaqmnaze da sawyisi pirobebis gavlenas funqciis
gardaqmnaze (sawyis SeSfoTebaze). Tu yvela sawyisi
piroba nulis tolia, gadacemis funqciis da Sesasvleli
signalis gardaqmna gansazRvraven sistemis reaqcias gareSe
F(S) zemoqmedebaze.
71
Ubwj!!JJJ!
dinamikuri sistemebi, modelirebis sqemebidinamikuri sistemebi, modelirebis sqemebidinamikuri sistemebi, modelirebis sqemebidinamikuri sistemebi, modelirebis sqemebi
biologiuri sistemebis gamosaxvis Tanamedrove
xerxebi grafikuli sqemebis saSualebiT dafuZnebulia
gamosaxvis tradiciul meTodebze, romelic gamoiyeneba
bioqimiaSi, fiziologiaSi da sxva biologiur
disciplinebSi. ase im struqturuli sqemebis saxiT,
romlebmac Tavis droze didi gavrceleba hpova analogiur
gamoTvliTi manqanebis programirebaSi.
amJamad gamoyenebuli sqemebi inarCuneben im
sizustes, romelic damaxasiaTebelia analogiuri
modelirebisaTvis, magram amave dros ar aris gamiznuli viwro interesebisaTvis da aqvs saerTo daniSnuleba
gamosakvlevi bio-samedicino modelebis struqturuli
Tvisebebis TvalsaCinod warmosadgenad.
romelime procesis an sistemis modelirebis sqemis
misaRebad saWiroa misi maTematikuri aRwera. obieqtebis
aseTi aRwera xSirad mocemulia R – uri rigis
diferencialuri gantolebebis formiT, romelic
gantolebis umaRlesi rigis mimarT aris amoxsnili, e. i.
),........,,,........,..........,,,( )1()1( Zxxxxxxxxfdz
xd kmmmm
kiiiiik
i
k−− ″′″′=
(3.1.1) mi .......,2,1=
sadac ix - sistemis cvladia (damokidebuli cvladi), Z –
damoukidebeli cvladi, xolo )1(..........,,, −″′ k
iiii xxxx - ix -
is warmoebulia Z – iT.
72
gantoleba SeiZleba warmovadginoT, rogorc
pirveli rigis gantolebaTa sistema, amisaTvis saWiroa
SemovitanoT axali cvladebi
12,1,
12
01
0
................
,
−−− ==
″==
′==
=
ki
kiki
ii
i
ii
i
ii
xdz
dyy
xdz
dyy
xdz
dyy
xy
maSin gantoleba (3.1.1) miiRebs Semdeg saxes
);......,,;,( 1,101,20,01,
Zyyyyyyfdz
dykmmmkiii
ki−−
− =
yovelTvis SeiZleba CaiTvalos, rom gamosakvlevi
sistema aRiwereba Semdegi saxis gantolebiT.
miZxxxfdz
dxmi
i ..........,2,1),........,,( 21 ==
Tu Z damoukidebel cvlads warmoadgens t dro,
maSin diferencialuri gantolebaTa sistema gadaiwereba
Semdegis saxiT da mas dinamikuri sistema ewodeba.
mitxxxfx mi ,.......,2,1,);.........,,( 21 ==′
73
dinamikuri sistemebi aRweren fizikuri, qimiuri da
biologiuri movlenebisa da procesebis mimdinareobis
droSi.
sistemis amonaxsni zogierTi SezRudvebis
gaTvaliswinebiT drois 0t momentSi iwodeba sistemis
sawyis pirobebad. sawyisi pirobebi Cveulebriv Caiwereba
Semdegi saxiT
1x , 2x , ………. mx cvladebs zogjer uwodeben sistemis
fazur koordinatebs. fazuri koordinatebis erTobliobis
mocemas gansazRvravs sistemis mdgomareoba drois
mimdinare momentSi.
grafikuli sqemebi, romlebic gamoyenebulia
sistemis struqturis aRsawerad, unda asaxavdnen
garkveuli sisruliT kavSirs fazur koordinatebs Soris.
ganasxvaveben sistemis grafikuli warmodgenis ramdenime tips. Tu sqemaSi aisaxeba mxolod ZiriTadi
struqturuli kavSirebicalkeul cvladebs Soris,
romelic iZleva warmodgenas sistemaSi kavSirebis
xasiaTze, maSin aseT sqemas ewodeba sistemis blok-sqema.
blok-sqemis simboloebis yvelaze misaReb formad SeiZleba
CaiTvalos sqemis calkeuli elementebis warmodgena
nebismieri zomis sworkuTxedebis saxiT operaciis
miTiTebiT, romelsac asrulebs mocemuli kvanZi. blok-
00
2002
1001
)(
............
)(
)(
mm xtx
xtx
xtx
=
==
74
sqemis detalizaciis xarisxi SeiZleba iyos sxvadasxva,
romelic SeiZleba mkvlevaris mosazrebebs eyrdnobodes.
modelirebis sqema warmoadgens gantolebaTa
sistemis mkacr grafikul asaxvas, simboloebi, romelic
gamoiyeneba calkeuli elementebisaTvis unda iyos
standartizebuli, xolo struqturis yvela elements
unda hqondes detalizaciis erTi da igive done.
Cveulebrivad iyeneben elementebis aRniSvnis standartul
nusxas, romelic warmodgenilia nax. 14-ze
75
nax. 14
modelirebis sqema aigeba Semdegnairad: yovel
fazur koordinats Seesabameba erTi maintegrebeli
elementi (integratori), xolo Semdgo standartuli
simboloebis saSualebiT grafikulad gamoisaxeba kavSirebi
integratorebs Soris, gantolebis merjvena nawilis
Sesabamisad.
magaliTi: gamovsaxoT blok-sqema da modelirebis sqema martivi dinamikuri sistemisaTvis. ganvixiloT
sisxlZarRvTa sistemis elementis aRwera elastiuri
rezervuaris saxiT. vTqvaT cvladi x - aRwers sisxlis
raodenobas, romelic imyofeba mocemuli sisxlZarRvis
monakveTSi – rezervuarSi. maSin
76
yx −=′ ω
sadac ω da y - aris mocemuli rezervuaridan sisxlis
Semodinebisa da gamodinebis tempebi. Sesabamisad
CavTvaloT sisxlis Semodineba damoukidebel gare
signalad. gamodinebis tempi upirveles yovlisa
damokidebulia rezervuarSi wnevaze, romelic ganisazRvreba Semdegi gantolebiT
)(1
axC
p −=
sadac P – rezervuarSi wnevaa, C – sisxlZarRvis elastiurobis koeficientia, a -konstantaa – rezervuarSi dauZabavi moculoba, anu sisxlis iseTi moculoba,
romelic SeiZleba iyos rezervuarSi P wnevis awevis
gareSe. maSin gadinebis tempi iqneba
)(1
bpR
y −=
sadac R – sisxlZarRvis winaaRmdegobaa, b – konstantaa, romelic Semdgom rezervuarSi wnevis tolia, sadac
sisxli Caedineba.
77
gantolebebis gaerTianebiT vRebulobT
R
bax
RCx +−−=′ )(
1ω
modelirebis sqema warmodgenilia nax. 15-ze.
nax. 15.
78
Ubwj!JW!
marTvis impulsuri sistemebimarTvis impulsuri sistemebimarTvis impulsuri sistemebimarTvis impulsuri sistemebi
signalis daqvantvis saxeebisignalis daqvantvis saxeebisignalis daqvantvis saxeebisignalis daqvantvis saxeebi
signali, romelic daqvantulia doniT, iRebs
mxolod garkveul mniSvnelobebs. signali, romelic
daqvantulia droSi icvleba naxtomiseburad drois
fiqsirebul momentebSi. signali Seizleba erTdroulad
iqnas daqvantuli droSic da doniTac. zemoT xsenebuli
daqvantvis saxis mixedviT diskrituli a. m..s. iyofian
sam tipad: releurebi, impulsurebi da cifrulebi. a.m.s., romelSic signali daqvantulia droSi,
ewodeba impulsuri ; doniT- realuri.
nax 16-ze naCvenebia realuri sistemis
struqturuli Tema da mudmivi denis generatoris Zabvis
regulirebis opoziciuri sistema. Tu raime datvirTvis
nax. 16
79
gamo Zabva davarda, R daSuntdeba, agznebis Zabva gaizrdeba da amas mohyveba Ruzis momWerebze Zabvis
gazrda. avtorxevebis da mdgradobis realuri a.m.s. SeiZleba harmoniuli gawrfivebiT
daqvantvas, romelsac axorcielebs impulsuri
sistema uwyveti signalis impulsebis mimdevrobad
gardaqmnisas, ewodeba impulsuri modulacia. igi
mdgomareobs gamosasvleli impulsebis erT-erTi
parametris SecvlaSi, Sesasvleli (mamodulirebeli)
signalis damokidebulebiT impulsuri elementis
gamosasvlelze. impulsebis mimdevrobis mamodulirebeli
parametri SeiZleba iyos impulsis amplitud,amisi sigane da impulsebis gameorebis periodi. Sesabamisad arsebobs
impulsuri modulaciis sami saxe:
amplitudur_impulsuri; ganed-impulsuri da
droul_impulsuri modulacia. ukanaskneli iyofa fazur_
impulsurze da sixSirul_impulsurze. yvela SemTxvevaSi
impulsis forma modulaciis dros miiReba ucvlelad.
modulaciis mixedviT impulsuri a.m.s iyofa
nax. 17.
80
amplitudur_impulsurze, ganed-impulsurze da a.S.
impulsuri elementi SeiZleba Sediodes marTvis nebismier
funqcionalur rgolSi an miekuTvnebodes marTvis
obieqts.
impulsuri a.m.s ZiriTadi upiratesoba ganpirobebulia
signalis gadacemis ,,wyvetili,, xasiaTiT sistemis
sxvadasxva nawilebs Soris da mdgomareobs
mravalwertilovan marTvis SesaZleblobaSi, kavSirebis
xazebis mravaljerad gamoyenebaSi da gaZlierebul dabrkolebad mdgradobaSi.
nax. 18.
81
a.m.s impulsuri sa.m.s impulsuri sa.m.s impulsuri sa.m.s impulsuri sistemebis maTematikuri istemebis maTematikuri istemebis maTematikuri istemebis maTematikuri
aRweraaRweraaRweraaRwera
aseTi sistemebis maTematikuri aRwera Sesdgeba
uwyveti moqmedebis da diskretuli moqmedebis airisagan.
ukanasknelis maTematikuri aRwerisaTvis aucilebelia
gamosasvleli impulsebis formis, elementis statiuri
maxasiaTeblis da misi drois dayovnebis codna. impulsuri elementis statiuri maxasiaTebeli
warmoadgens mamodulirebeli parametris damokidebulebas
Sesasvleli mamodulirebeli signalebisagan. impulsuri
elementis arweris dros misi statiuri maxasiaTebeli
TamaSobs igive rols, rogorc uwyveti moqmedebis
rgolebSi. wrfiul miaxloebaSi, e.i. Sesasvleli signalis
cvlilebis diapazonis SesazRudad. impulsuri elementis
statiuri maxasiTebelis magivrad SegviZlia davaxasiaTod
gadacemis koeficientiT, gansazRvruliT am maxasiaTeblis
daxriT damyarebuli reJimis wertilSi; ar niSnavs diferencialuri gantolebis wrfilobas. wrfeuli
statiuri maxasiaTeblebis SemTxvevaSi FUM–is gansxvavebiT impulsuri elementebi arawrfivebia.
ukanasknelebi SeiZleba gavawrfivoT impulsebis signalis
SemosazRvruli mniSvnelobebisas impulsebis gameorebis
period Tu- Tan SefardebiT. davuSvaT, rom impulsuri sistema Sedgeba uwyveti
moqmedebis nawilisagan, romelic gadacemis funqciaaris wun(p) da wrfivi impulsuri elementisagan AUM –iT. am SemTxvevaSi impulsuri elementi xasiaTdeba impulsebis
formiT, dayovnebis droiT da gadacemis koeficientiT:
82
sadac X-impulsuri elementis Sesasvlelze moqmedi
signalis sididea. morigi periodis ganmeorebis Tu-s dasawyisi, xolo a-gamosasvleli impulsis amplitudaa
amave periodSi.
imisaTvis, rom movaxdinoT aseTi sistemis Seswavla
Tavdapirvelad saWiroa misi struqturuli sqemis sami
Semdegi gardaqmna: realur impulsur elements vSliT
idealurze da maformirebelze; gare zemoqmedeba
gadagvaqvs impulsuri elementis Sesasvlelze da sistemaSi moqmed realur uwyvet signalebs vcvliT
faqtiur diskretul signalebad.
nax. 19.
83
naxazze moyvanilia gardaqmnis samive tipi:
gardaqmnis Sedegad miviRebT sistemas; romelSic moqmedebs
marto diskretuli signalebi. es mniSvnelovnad
amartivebs
impulsuri a.m.s. aRweras, radgan Cveulebrivi
diferencialuri gantolebis magivrad gveqneba sxvaobiTi
gantolebebi, xolo laplasis Cveulebrivi gardaqmnis
magivrad ki laplasis diskretuli gardaqmna.
aseTi Secvlis SesaZlebloba dafuZnebulia imaze, rom
impulsuri elementis gamosasvleli signali ganpirobebulia Sesasvleli impulsis x(t) mniSvnelobiT
drois diskretul momentSi. impulsebis gameorebis
periodis Tn –s yovel dasawyisSi. amitom impulsebis
elementebss muSaobaSi araferi ar Seicvleba, Tu mis
Sesasvlelze moqmed uwyvet funqcias x(t) SecvliT
diskretuli funqciiT, romlis mniSvnelobac yoveli
periodis dasawyisSi e.i. drois momentSi nTn ( sadac n= 1,2,3,…) emTxveva uwyveti funqciis mniSvnelobebs.
danarCen momentSi ki udris nuls. aseT diskretul
funqcias uwodeben meserisebuls.
avtomaturi marTvis impulsuri sistemebis kvlevis avtomaturi marTvis impulsuri sistemebis kvlevis avtomaturi marTvis impulsuri sistemebis kvlevis avtomaturi marTvis impulsuri sistemebis kvlevis
meTodebimeTodebimeTodebimeTodebi
aseTi sistemebis Seswavla gviCvenebs, rom
impulsuri SeiZleba CavTvaloT uwyvetis eqvivalenturad,
Tu sruldeba utoloba:
84
sadac wf - gare zemoqmedebis umaRlesi sixSirea.
rodesac adgili aqvs ganed-impulsur modulacias an droul-impulsurs, maSin
Tu piroba sruldeba, maSin gamokvleva SeiZleba
vaWarmooT adre Seswavlili meTodebiT. Tu ar sruldeba
impulsuri a.m.s. unda SeviswavloT droSi daqvantvis
gaTvaliswinebiT, e.i. diskretuli gadacemis funqciis
aRweris daxmarebiT an Sesabamisi sixSiruli
maxasiaTeblebiT. es mianiWebs gamokvlevebs garkveul specifikas, magram TviT sizustis, mdgradobis da
gardamavali procesis xarisxis kvlevis meTodi ucvleli
rCeba.
wrfiuli impulsuri a.m.s. mdgradobis sakiTxis
Sesaswavlad gamoiyeneba rausgurvacis, , naikvistis da
mixaelovis kriteriumebi, romlebic modificirebuli
iqneba impulsuri sistemebis aRweris TaviseburebebiT.
impulsur sistemebSi sizustisa da xarisxis
gamokvlevisas gamoiyeneba igive kriterumebi da meTodebi,
rogorc uwyveti moqmedebis sistemebSi. Sesabamisad impulsuri sistemebis sinTezis meTodebic analogiuria
kerZod, aqac vrclad gamoiyeneba sinTezi logariTmul
sixSiruli maxasiaTeblis bazaze. gardamavali procesebis
ageba sruldeba
85
X*вих (z) =w(z)FНР (z)-is amoxsniT.
im SemTxvevaSi, rodesac saWiroa gamosasvleli
sididis mniSvnelobis povna Sualedur momentSi, e.i. Tn-intervalSi gamoyeneba modificerebuli laplasis
diskretuli gardaqmna, romelic iZleva saSualebas vipovoT Sesabamisi sistemis diskretuli gadacemis
funqcia W* (Z) da misi daxmarebiT gardamavali procesis
mrudi X(9t). impulsuri sistemebis koreqcia sruldeba
Cveulebrivi uwyveti moqmedebis makoreqtirebuli
rgolebiT; ukanasknelebs xSirad uwodeben impulsur
filtrebs.
cifroli a.m.s. ganmarteba da Tvisebebanicifroli a.m.s. ganmarteba da Tvisebebanicifroli a.m.s. ganmarteba da Tvisebebanicifroli a.m.s. ganmarteba da Tvisebebani
ufro zustad cifruli sistemebi ewodeba
sistemebs romlebSic aqvT adgili diskretuli signalebis
gardaqmnas cifruli saxiT.
cifruli sistemsbesis yvelaze srulyofilia
diskretul sistemebSi. maTSi mmarTvel rgols TamaSoben
cifruli gamoTvliTi manqanebi. cifruli a.m.s.-is
umetosoba SeiZleba warmovidginoT Semdegi blok-sqemis sax
86
Q sistemis uwyveti nawilia (xSirad SemTxvevaSi
marTvis obieqti). g da y–Sesabamisi uwyveti sididis
cifrulSi gardaqmnilia da SebrunebiT. es gardamqmnelebi
akavSireben uwyvet nawils cifrul gamomTvlel
manqanasTan, romlis Sesasvlelia da gamosasvleli warmodgenilia cifruli formiT.
uwyvet sididis cifrulSi gardaqmna mdgomareobs
misi donit a. droiT daqvantaSi da miRebuli diskretuli
mniSvnelobis warmodgenaSi cifrebis saxiT; aseT
gardaqmnas ewodeba kodur-impulsuri gardaqmna. amitom
cifrul sistemebs xSirad uwodeben kodur-impulsebs.
nax. 20.
87
Sesabamisad A-D gardaqmnas uwodeben kodirebas,
xolo D-A dekodirebass. arsebobs ramodenime saxis
kodireba. umartivesia erTeulovani. am SemTxvevaSi
diskretuli sididis yoveli mniSvneloba yvelaze
gavrcelebulia orobiTi, sadac gamoiyeneba 0 da 1.
cifruli a.m.s. ZiriTadi upiratesoba
ganpirovnebulia im SesaZleblobebiT, romelic
warmoiqmneba cifruli teqnikis gamoyenebiT. upirveles
yovlisa esaa sizuste, dabrkoleba, mdgomareoba da Zalian
rTuli martvis algoriTmebis realizacia; amave dros
marTTvisac damaxasiaTebelia mravalwertilovani marTva.
cifruli a.m.s. dinamikis Taviseburebanicifruli a.m.s. dinamikis Taviseburebanicifruli a.m.s. dinamikis Taviseburebanicifruli a.m.s. dinamikis Taviseburebani
doniT daqvantva cifrul sistemebsi iwvevs, iseve
rogorc realur sistemebsi, arawrfivobas. amis Semdeg maTSi gardamavali procesi xSirad iwvevs avtrexevebs.
magram radgan daqvantvis biji sakmaod mcirea, rxevebis
amplitudac mcirea.
cifrul a.m.s. sizustec ganpirovnebulia
daqvantvis bijit; romlis minimaluri sididec
SezRudulia obieqtis gamosasvleli sididis gazomvis
sizustiT da maTi cifrul formaSi gardaqmnis sizustiT.
daqvantvis bijis q–s SemcirebiT igi uaxlovdeba
impulcur sistemebs. Tu q Zalian mcirea, doniT daqvantva SeiZleba ugulebelvyoT da cifruli sistema
miaxloebiT ganvixiloT, rogorc impulsuri. aseT
impulsur sistemas (rodesac q=0) ewodeba zRvruli
impulsuri sistema. impulsur sistemebTan SedarebiT
88
cifruli a.m.s. dinamikis Taviseburebaa aucilebeli
droiTi dayovneba, romelic ganpirobebulia informaciis
damuSavebis erTi ciklis xangrZlivobiT.
cifruli a.m.s. koreqcia upirveles Yyovlisa
sruldeba cifruli gamomTvleli manqanis algoriTmis
Sesabamisi SerCevis gziT, romelic Sedis mmarTvel
mowyobilobaSi. amitom principialurad aq SeiZleba
gamoviyenoT nebismieri koreqcia, nebismieri algoriTmi,
romlis realizaciac SeiZleba movaxdinoT Sesabamisi
c.g.m._Ti. algoriTmis garTuleba ar iwvevs sizustis
Semcirebas.
89
Aavtomaturi marTvis adapturi sistemebis cneba da Aavtomaturi marTvis adapturi sistemebis cneba da Aavtomaturi marTvis adapturi sistemebis cneba da Aavtomaturi marTvis adapturi sistemebis cneba da
maTi klasifikaciamaTi klasifikaciamaTi klasifikaciamaTi klasifikacia
A
adapteri anu Sewyobadi sistema es aris
sistema,romelic avtomaturad Seewyoba gare pirobebs da
marTvis obieqtis Tvisebebis cvlilebas da
uzrunvelyofs am dros sasurvel marTvis xarisxs
marTvis mowyobilobebis sqemis da parametrebis
cvlilebebiT.
marTvis xarisxi ricxobrivad ganisazRvreba
xarisxis kriteriumiT (j) romelic afasebs avtomaturi
marTvis sistemis windawin amorCeul erT_erT
mniSvnelovan parametrs. es SeiZleba iyos sistemis muSaobis sizustis maCvenebeli,gardamavali procesis
xarisxis, mdgradoba da a.S.
zogad SemTxvevaSi xarisxis kriteriumi (j) warmoadgens funqcionals romelic damokidebulia Semaval
da gamomaval parametrze, rogorc avtomaturi marTvis
sistemebis optimalobis kriteriumi.calkeul SemTxvevSi j
SeiZleba iyos ubralod funqcia.
gare pirobebis cvalebadobis magaliaTi, romelic
moiTxovs adapturi sistemebis gamoyenebas,aris sistemaze
arastacionaluri gare zemoqmedeba,romlis
maxasiaTeblebic magaliTad speqtraluri simkvrive
icvleba farTo sazRvrebSi.am pirobebSi avtomaturi
marTvis sistemis muSaobis sizuste icvleba gare
zemoqmedebis statistikuri maxasiaTeblebis cvlilebasTan erTad. sistemis sizustis gazrdisTvis saWiroa vcvaloT
makoregirebeli rgolebis parametrebi gare zemoqmedebis
90
maxasiaTeblebis cvlilebasTan erTad. am cvlilebas
zogierT SemTxvevaSi asrulebs adamiani. adaptur
sistemaSi igi icvleba avtomaturad.
cvlad parametrebiani sistemis magaliTebs,
romelnic moiTxoven adaptur marTvas, warmoadgenen
TviTmfrinvi da kosmosuri xomaldi. maTi dinamiuri
maxasiaTeblebi icvleba droSi sawvavis masis, obieqtis
formis an aerodinamiuri Zalebis cvlilebisagan frenis
simaRlis cvlilebiT.
,garda obieqtis cvladi TvisebebiT da cvladi
gareSe pirobebiT,adapturi marTva, gamoiyeneba obieqtebSi, romelTaTvis arasrulad aris mocemuli muSaobis
pirobebi an Tvisebebi. am SemTxvevaSi adaptaciis procesi
SeiZleba iyos erTjeradi.
nax.1-ze naCvenebia adapturi avtomaturi marTvis
sistemis zogadi blok_sqema. aq rogorc adre: O marTvis
obieqtia; yy-marTveli mowtobiloba, romelic Sedgeba
ZiriTadi mmarTveli mowyobilobisgan (yy0) da adaptaciis
mmarTveli mowyobilobisagan (yya). amgvarad, yya zomavs
F,X,U, da YY. am monacemebiT ganisazRvreba marTvis
xarisxis kriteriumis mniSvneloba J(U,Y,X,F), misi gadaxra da algoriTmis mixedviT (Yyya-Si
gamomuSavdeba iseTi y ,romelic mospobs arasasurvel
gadaxras.)
91
rogorc cans, adapturi avtomaturi marTvis
sistema Seicavs or marTvis konturs-ZiriTads da
adaptaciis. adaptaciis kontursaTvis marTvis
obieqtiamTliani avtomaturi marTvis sistema. igi qmnis
marTvis meore dones.
adaptaciis sistema SeiZleba muSaobdes mudmivad,
periodulad an erTjeradad, ukanasknel SemTxvevasi igi
gamoiyeneba sistemis avtomaturi regulirebisatvis.
adapturi marTvis sistemaSi ganasxvaveben marTvis
sistemebs stabilizaciiT da marTvis xarisxis optimizaciiT. marTvis xarisxis stabilizaciiT
avtomaturi marTvis sistemis amocanaa Seikavos marTvis
xarisxis kriteriumi j garkveul doneze an garkveul
nax. 20.
92
diapazonSi. adaptaciis konturi asrulebs am kriteriumis
stabilizacias. avtomaturi marTvis sistema xarisxis
optimizaciiT anxorcielebs xarisxis kriteriumis
optimaluri mnisvnelobis moZebnas da mis Sekavebas.
ZiriTad mmarTvel mowyobilobaSi (yy0) cvlilebaTa
xasiaTiT, romelTac anxorcielebs yya adaptaciis
procesSi, adaptur sistemebSi ganansxvaveben TviTmwyobad
sistemebs. TviTmwyobad avtomatur marTvis sistemebSi
adaptacia xorcieldeba yya –is parametrebis mniSvnelobiT,
xolo TviTorganizebadSi yy0-is struqturis cvlilebiT.
93
TviTmwyobadi marTvis sistemebi marTvis TviTmwyobadi marTvis sistemebi marTvis TviTmwyobadi marTvis sistemebi marTvis TviTmwyobadi marTvis sistemebi marTvis
xarisxis stabilizaciiTxarisxis stabilizaciiTxarisxis stabilizaciiTxarisxis stabilizaciiT
mocemul sistemaSi (nax. 21.) adaptacia mdgomareobs mocemuli xarisxis kriteriumis j mniSvnelobis
stabilizaciaSi Ziritadi mmarTveli mowyobilobis
(ganwyobis) daregulirebis cvlilebiT.
aseTma avtomaturi marTvis sistemebma ZiriTadi
gamoyeneba hpova dinamiuri parametrebis stabilizaciaSi.
nax.2-ze naCvenebia swored aseTi avtomaturi sistema da
adaptaciis marTveli mowyobiloba.
xSirad adaptaciis mowyobilobaSi agreTve
gamoiyeneba gamomTvleli mowyobiloba etalonuri
modeliT. modelis gamoyeneba amartivebs gamoTvliT mowyobilobas, radgan j gamoiangariSeba da misi gadaxdis gansazRvra icvleba obieqtis gamosasvlelze signalebis
sxvaobis gansazRvriT.
gardamavali procesis xarisxis arapirdapiri
maCveneblis magivrad SeiZleba sixSiruli an gardamavali
maxasiaTeblis stabilizacia.
nax.21-ze naCvenebia avtomaturi marTvis sistemis funqcionaluri sqema amplitudur-sixSiruli maxasiaTeblis
stabilizaciiT wnp wertilSi.
94
nax. 21.
95
Ubwj!W!
wrfivi avtomaturi marTvis sistemebis wrfivi avtomaturi marTvis sistemebis wrfivi avtomaturi marTvis sistemebis wrfivi avtomaturi marTvis sistemebis mdgramdgramdgramdgradobadobadobadoba
marTvis sistemis sinTezisa da analizis dros
yvelaze mniSvnelovani sakiTxia sistemis mdgradoba drois
nebismier momentSi. mdgradobis gansazRvris sxvadasxva meTodebi arsebobs, romelTa gamoyeneba damokidebulia
imaze sistema wrfivia Tu arawrfivi.
sistemis mdgradoba ganisazRvreba ase: sistema
mdgradia Tu is ubrundeba Tavis sawyis, an masTan axlos
mdebare damyarebul reJims, am sistemis sawyisi
mdgomareobidan gamoyvanis SemTxvevaSi, masze nebismieri
gare zemoqmedebisas. nax 22-ze moyvanilia gardamavali
procesis tipiuri maxasiaTeblebi aramdgrad (nax. 22 a)
da mdgrad (nax 22 b) sistemebSi.
96
nax. 22
Tu sistema aramdgradia, maSin sakmarisia mcire
zemoqmedebac, rom masSi daiwyos procesi, romelic
gamoiyvans sistemas wonasworobis mdgomareobidan da
gamosasvleli sidide ganuwyvetliv gaizrdeba. es procesi SeiZleba iyos perioduli (nax. 22 amrudi 1) an rxeviTi
(nax. 22 b mrudi 2).
rxeviTi ganSladi procesi, SeiZleba aRiZras
sistemis gadacemis koeficientis ganusazRvrelad
gazrdiT, ris gamoc mmarTveli mowyobiloba iwyebs
zedmetad energiulad zemoqmedebas obieqtze, raTa
moaxdinos gamosasvleli signalis gadaxris kompensireba.
am SemTxvevaSi x-is yoveli morigi dabruneba nulovan
mniSvnelobaze mmarTveli mowyobilobis zemoqmedebiT
iwvevs X mrudis mier abscisTa RerZis sul ufro mzardi siCqariT gadakveTas da procesi mTlianobaSi gaxdeba
droSi ganSladi.
97
mdgradi sistemis SemTxvevaSi (nax. 22 b) gardamavali
procesi, romelic gamowveulia obieqtze raime
zemoqmedebiT, droSi milevadia da sistema kvlav
ubrundeba Tavis damyarebul mniSvnelobas.
mdgradobis moyvanili cneba, gansazRvravs sistemis
damyarebuli reJimis mdgradobas. magram sistema SeiZleba
muSaobdes mudmivad cvladi zemoqmedebis pirobebSi, roca
damyarebuli reJimi saerTod ara gvaqvs. am pirobebis
gaTvaliswinebiT mdgradobas SeiZleba mivceT ufro
zogadi ganmarteba: sistema mdgradia, Tu misi gamomavali
sidide rCeba gansazRvruli, sistemaze sididiT gansazRvruli zemoqmedebis pirobebSi.
ar aris rTuli vaCvenoT, rom Tu gardamavali
procesi sistemaSi qrobadia, maSin sistema akmayofilebs
bolo pirobasac.
ganvixiloT razea damokidebuli sistemis
mdgradoba da rogor ganisazRvreba: amisaTvis mivmarToT
sistemis dinamikis gantolebas:
fPWx )(3=
sadac:
)(
)()(
PW
PWPW
fx
+=
13
;)(
)()(
PQ
PRPW =
)(
)(
PQ
PRW
fx
fxfx =
;)(
)()(
PD
PMPW =3
;)(
)(f
PD
PMx ⋅= fPMxPD )()( =
98
am erTgvarovani wrfivi gantolebis amoxsna zogad
saxeSi warmoadgens ori mdgenelis jams:
x(t)=xTav(t)+xiZ(t)
sadac xTav(t) aris D(P)x=0 erTgvarovani gantolebis
zogadi amonaxsni, xolo xiZ(t) – araerTgvarovani
gantolebis kerZo amonaxsni, romelic aRwers sistemis
iZulebiT reJims, romelic myardeba gardamavali procesis
damTavrebis Semdeg. sistema iqneba mdgradi, Tu gardamavali procesi
xTav(t) nebismier zemoqmedebaze iqneba qrobadi, anu drois garkveuli periodis Semdeg xTav(t) miiswrafis nulisaken.
xTav(t)-s diferencialuri gantolebis amonaxsns,
rogorc cnobilia aqvs Semdegi saxe:
∑=
=n
i
ti
iectx1
λ)(Tav
sadac Ci-integrirebis mudmivebia, romlebic
ganisazRvrebian sawyisi pirobebiTa da SeSfoTebebiT; iλ -
maxasiaTebeli gantolebis fesvebia
0=)(λD
mravalwevri )(λD aris 4.1 gantolebis marcxena
nawili, sadac diferencirebis operatori P Secvlilia λ
kompleqsuri cvladiT.
mravalwevri )(λD warmoadgens sistemis W3(P) gadacemis funqcias.
)()()( λλλ QRD +=
99
sadac R( iλ ) da Q( iλ ) – W(P) gadacemis funqciis
mricxveli da mniSvnelia gaxsnili sistemisaTvis, masSi
P-s iλ -iT Secvlisas.
gardamavali procesi Tavx (t) warmoadgens mdgenelTa
jams, romlis ricxvi ganisazRvreba maxasiaTebeli
gantolebis fesvTa raodenobiT, anu sistemis gantolebis
rigiT.
zogadad iλ warmoadgenen kompleqsur ricxvebs.
amasTan isini qmnian fesvTa SeuRlebul wyvilebs:
iiii jωαλ ±=+1,
sadac iα - SeiZleba iyos, rogorc dadebiTi aseve
uaryofiTi sidide. yoveli aseTi fesvebis wyvili iZleva
gardamavali procesis mdgenelebs:
)sin()( 1)(
1)(
iit
itj
itj
ittj
itj
i teCeCeCeeCeC iiiiiii ϕωαωωαωαωα +′=+=+ −+
−+
+
sadac iC′ da iϕ ganisazRvrebian Ci da Ci+1-is saSualebiT.
rogorc vxedavT, es gamosaxuleba warmoadgens
sinusoidas, romlis amplituda droSi icvleba
eqsponentis kanoniT.
Tu 0<iα , maSin procesi iqneba qrobadi, xolo Tu
0>iα maSin miviRebT araqrobad–ganSlad rxevebs. Tu
0=iα , romelic Seesabameba wyvil warmosaxviT fesvebs,
miviRebT sinusoidur rxevebs mudmivi amplitudiT.
100
amdenad procesis qrobis aucilebel pirobas
warmoadgens rom maxasiaTebeli gantolebis fesvebis
SeuRlebuli wyvilebis namdvili nawili iyos uaryofiTi.
kerZo SemTxvevaSi, roca 0=iϖ , gvaqvs namdvili
fesvi ii αλ = . gardamavali procesi t
iieC αwarmoadgens
eqspnentas, romelic iqneba an qrobadi, an ganSladi imis
da mixedviT 0<iα -ze Tu 0>iα -ze.
zogadad gardamavali procesi sistemaSi Sedgeba an
rxeviTi an perioduli mdgenelebisagan. yovel rxeviT
process Seesabameba maxasiaTebeli gantolebis
SeuRlebuli wyvili kompleqsuri fesvebi, xolo
aperiodul process – namdvili fesvebi.
moyvanilia sxvadasxva tipis wevrebi, romlebic
gvxvdeba erTgvarovani gantolebis amonaxsnSi da aseve
maxasiaTebeli gantolebis fesvebis mdebareoba S sibrtyeze, anu kompleqsur ricxvTa sibrtyeze. am
sibrtyeze kompleqsuri ricxvebi gamoisaxeba marTkuTxa koordinatTa sistemaSi, romelSic namdvili ricxvebi
gadaideba horizontalur RerZze, xolo warmosaxviTi
vertikalurze. Tu gamoviyenebT S sibrtyis cnebas,
SegviZlia vTqvaT, rom mdgradi sistemis maxasiaTebeli
gantolebis yvela fesvi mdebareobs warmosaxviTi ricxvTa
RerZidan marcxniv, e. i. marcxena naxevarsibrtyeSi.
fesvis mdebareoba warmosaxviT RerZze aRniSnavs,
rom sistema imyofeba mdgradobis zRvarze.
sistemis mdgradobis dasadgenad ar aris saWiro
maxasiaTebeli gantolebis fesvebis povna imis gamo, rom damuSavebulia iribi niSnebi, romliTac SeiZleba
gavarkvioT fesvebis namdvili nawilis niSani. am irib
niSnebs ewodebaT mdgradobis kriteriumebi.
101
imis gaTvaliswinebiT, rom 02 >∆ , bolo utoloba
daiyveneba 03 >a -ze. amdenad, mTlianobaSi mdgradobis
pirobebi mdgomareobs yvela koeficientisa da boloswina
minoris dadebiTobaSi. n=4
432
23
14
0)( aaaaaD ++++= λλλλλ
420
31
420
31
4
0
00
0
00
aaa
aa
aaa
aa
=∆
mdgradobis piroba:
;0;0 10 >> aa
;030212 >−=∆ aaaa
00
42
12340
11233 >−∆=−∆=∆ aaa
aa
aaa
5
0344
=
>∆=∆
n
a
552
42
33
24
15
0)( aaaaaaaD ++++++= λλλλλλλ
102
mdgradobis piroba, Tu vimoqmedebT analogiurad,
daiyvaneba imaze, rom yvela koeficienti da ori minori
iyos dadebiTi: 02 >∆ ; 04 >∆ .
rogorc vxedavT mdgradobis pirobebi raus-hurvicis
kriteriumiT, rTuldeba sistemis rigis zrdasTan erTad.
amasTan Zalian maRali rigis sistemebisaTvis,
garTulebulia gavarkvioT rgolebis calkeuli
parametrebis, romlebic Sedian gantolebis koeficientebis
SemadgenlobaSi, gavlena sistemis mdgradobaze. es
ganpirobebulia imiT, rom rogorc wesi erTi da igive
parametrebi erTdroulad gantolebebSi Sedian ramodenime
koeficientis saxiT, amitom raus-hurvicis kriteriums iyeneben SedarebiT dabali rigis sistemebisaTvis. sistemis
sinTezis amocanis amoxsnisaTvis, rodesac saWiroa
SevarCioT sistemis parametrebi, raus-hurvicis
kriteriumi meoTxe rigis zemoT zalian rTulia.
magaliTisaTvis ganvixiloTYmesame rigis sistema,
romelic Sedgeba sami rigis statikuri rgolebisagan.
aseTi sistemis gadacemis funqcias aqvs Semdegis saxe:
)1)(1)(1()(
321
321
+++=
PTPTPT
KKKPW
am SemTxvevaSi
)1)(1)(1()())( 321321 ++++=+= λλλλλλ TTTKKKQRD
e. i.
322
13
0)( aaaaD +++= λλλλ
103
sadac
321213322113210 ;; TTTaTTTTTTaTTTa ++=++==
3213213 11 KKKKKKKKa =+=+=
mdgradobis piroba, rogorc wesi n=3 sistemisaTvis, daiyvaneba Semdeg utolobamde:
;0321 >TTT 133221 TTTTTT ++ >0 ;
321 TTT ++ >0 K+1>0
0)1())(( 3213211332213021 >+−++++=− KTTTTTTTTTTTTaaaa
pirveli sami utoloba ar aris saintereso Tu Cven
vzRudavT ganxilvas drois mudmivebis dadebiTobiT, anu
viciT rom drois mudmivebi dadebiTia.
meoTxe utoloba SezRudvebs adebs K-s uaryofiT
mniSvnelobebs. uaryofiTi K-s absoluturi mniSvneloba
1-ze naklebi unda iyos.
realuri, mniSvnelovani SezRudvebi sistemis
parametrebis SerCevaze bolo utolobidan gamomdinareobs.
es utoloba ufro mexerxebulia gadavweroT Semdegnairad:
1)111
)((321
321 −++++<TTT
TTTK
es utoloba gviCvenebs, rom drois mudmivebis
nebismieri mniSvnelobis dros sistemis mdgradoba dairRveva K-s usasrulo gazrdiT. K-s zRvruli
104
mniSvneloba mdgradobis SesanarCuneblad ganisazRvreba
sistemis drois mudmivebis mniSvnelobebidan gamomdinare.
1)111
)((321
321 −++++=TTT
TTTKzR
rausrausrausraus----hhhhurvicis kriteriumiurvicis kriteriumiurvicis kriteriumiurvicis kriteriumi
es algebruli kriteriumia, romliTac mdgradobis
kriteriumi daiyvaneba rigi utolobebis Sesrulebaze,
romlebic akavSireben erTmaneTTan diferencialuri
gantolebis koeficientebs. es kriteriumi sxvadasxva
formaSi iyo SemoTavazebuli ingliseli maTematikosis rausis da Sveicarieli maTematikosis hurvicis mier me-19 saukunis bolos. moviyvanoT es kriteriumebi damtkicebis
gareSe.
aviRoT mravalwevri:
nnnn aaaaD ++++= −
− λλλλ 11
10 ...........)(
mravalwevris koeficientebisagan matrica:
=∆n
nn
n
aa
a
aaaa
aaa
aaaa
aaa
2
1
6420
531
6420
531
................................0
0.................................0
.................................................
.................................................
0............0
0.................0
0................
0........................
−
−
105
sadac vTliT rom 0a >0, rac yovelTvis SeiZleba
uzrunvelyoT mravalwevris (-1)-ze gamravlebiT. am
msazRvrels ewodeba hurvicis msazRvreli. mas aqvs n striqoni da n sveti. pirveli striqoni Seicavs yvela
kent koeficientebs bolomde, romlis Semdeg striqoni
Seivseba n saWiro ricxvamde nulebiT. meore striqoni
Seicavs yvela luw koeficientebs da aseve mTavrdeba
nulebiT. mesame striqoni miiReba pirvelisagan, xolo
meoTxe – meorisagan Tu maT wavwevT marjvniv erTi
elementiT.
ganTavisuflebeli adgilis marjvniv iwereba nuli. analogiurad unda moxdes yvela striqonis waweva
marjvniv, ris Sedegadac mTavar diagonalSi moxvdeba
TanmimdevrobiT yvela koeficienti 0a -s garda.
mdgradobis piroba mdgomareobs im moTxovnaSi, rom
hurvicis msazRvreli da misi yvela diagonaluli minori
dadebiTi unda iyos. es minorebi Semoxazulia
gamosaxuleba (4.4.2)-Si punqtiriT. ganvixiloT
mdgradobis hurvicis kriteriumi ramodenime n-isaTvis. vTqvaT n=1 maSin:
10)( aaD += λλ
mdgradobis piroba daiyvaneba ramodenime utolobis
Sesrulebaze:
0;0 10 >> aa
106
aqedan, vTqvaT pirveli rigis rgoli gadacemis
funqciiT 1+P
K
τ aris mdgradi, xolo rgoli gadacemis
funqciiT 1−P
K
τ - aris aramdgradi.
n=2 ;
212
0)( aaaD ++= λλλ
2120
12
0aa
aa
a==∆
mdgradobis piroba iqneba: 0;0 10 >> aa ; ;02 >a
2∆ >0. magaliTad, rgoli romlis gadacemis funqciaa
1222
1 ++ PTPT
K aris mdgradi, Tu mniSvnelis yvela
wevris win aris plusi.
n=3
322
13
0)( aaaaD +++= λλλλ
31
20
31
3
0
0
0
aa
aa
aa
=∆
107
mdgradobis piroba 0;0 10 >> aa
0302120
312 >−==∆ aaaa
aa
aa
0323 >∆=∆ a
mixailovis mdgradobis kriteriumebimixailovis mdgradobis kriteriumebimixailovis mdgradobis kriteriumebimixailovis mdgradobis kriteriumebi
es aris grafikuli kriteriumi da is efuZvneba
)(λD mravalwevris ganxilvas. )(λD mravalwevrSi λ -s
nacvlad CavsvaT warmosaxviTi cvladi ωj .
)()()( ωωω dd jVUjD +=
sadac )(ωdU - namdvili nawilia, romelic miiReba
)(λD -s im wevrebisagan romelic λ -is luw xarisxs
warmoadgenen, xolo )(ωdV - warmosaxviTi nawilia,
romelic miiReba )(λD mravalawevris λ -is kenti
wevrebisagan. warmovadginoT )( ωjD - hodografis saxiT
kompleqsur sibrtyeze (nax. 3.4.1).
108
ω - yovel mniSvnelobas Seesabameba )(ωdU -sa
da )(ωdV mniSvnelobebi da wertili kompleqsur
sibrtyeze. roca ω =0 funqcia )( ωjD = na , anu
hodografi iwyeba namdvil RerZze, roca
∞→ω funqcia )( ωjD -is ganusazRvrelad izrdeba.
mixailovis kriteriumi formulirdeba
Semdegnairad: sistema mdgradia, Tu hodografi
)( ωjD iwyeba namdvil dadebiT naxevarRerZze, Semowers
koordinatTa saTaves saaTi isris moZraobis
sawinaaRmdegod da gaivlis TanmimdevrobiT n kvadrants, sadac n aris sistemis rigi.
nax. 23-a-ze hodografi 1 ekuTvnis mdgrad
sistemas, xolo hodografi 3, 4, 5 aramdgrad
sistemebs.
sistema imyofeba mdgradobis zRvarze Tu
hodografi gadis koordinatTa saTaveze. marTlac am
SemTxvevaSi arsebobs ω -s iseTi mniSvneloba roca
)( ωjD =0. e. i. sistemis maxasiaTebel gantolebas aqvs
wyvili SeuRlebuli warmosaxviTi fesvebi ωλ j±= . es
ukanaskneli aris piroba sistemaSi mudmivi amplitudiT
rxevebis warmoqmnisa da misi yofna mdgradobis
nax. 23.
109
zRvarze. nebismierma mcire zemoqmedebam SeiZleba
sistema gadaiyvanos an aramdgrad (hodografma
gadainacvlos marjvniv), an mdgrad mdgomareobaSi,
hodografma gadainacvlos marcxniv.
)( ωjD hodografis agebisas, upirveles yovlisa
pouloben koordinatTa RerZebTan mis gadakveTi
wertilebs. amisaTvis )(ωdU =0 gantolebidan
pouloben sixSiris im mniSvnelobas, romelic
Seesabameba hodografis warmosaxviT RerZTan
gadakveTis wertils, da Semdgom am mniSvnelobas
Casvaven )(ωdV -s gamosaxulebaSi. Semdeg Rebuloben
Sesabamis koordinatebs. analogiurad pouloben
)( ωjD -s gadakveTis wertils namdvil RerZTan da
warmosaxviT )(ωdV nawils utoleben nuls.
rom ar gvqondes saqme ω -s maRal xarisxebTan, )( ωjD hodografis ageba SeiZleba vawarmooT sistemis
rgolebis mixedviT. warmovidginoT )( ωjD Semdegnairad:
)()()()()( ωωωωω jQjRjQjRjD ii
ii
Π+Π=+=
sadac )( ωjRi da )( ωjQi - erTkonturiani
sistemis i -uri rgolis amplitudur-fazur-sixSiruli
funqciis mricxveli da mniSvnelia.
gamosaxulebis Tanaxmad )( ωjD hodografis
agebas iwyeben calkeuli rgolebis hodografebebis da )( ωjRi da ωjQi ( ) hodografebis agebiT. Semdeg ageben
)( ωjR da )( ωjQ hodografebs )( ωjRi da ωjQi ( )
hodografebis gadamravlebiT. hodografebs amravleben
110
cnobili veqtorebis gadamravlebis wesebis Tanaxmad,
iseve rogorc sixSiruli maxasiaTeblebis dros
calkeuli rgolebis sixSiruli maxasiaTeblebis
saSualebiT. ω -s yoveli mniSvnelobisaTvis mudulebs
(veqtorebis sidideebi, romlebic gavlebulni arian
koordinatTa saTavidan hodografis Sesabamis
wertilamde) amravleben, xolo argumentebs (am
veqtorebis fazebi) Sekreben.
111
naikvistis mdgradobis kriteriuminaikvistis mdgradobis kriteriuminaikvistis mdgradobis kriteriuminaikvistis mdgradobis kriteriumi
es kriteriumi SemoTavazebuli iyo 1932 wels
amerikeli mecnieris naikvistis mier da iZleva
saSualebas vimsjeloT Sekruli sistemis mdgradobaze,
gaxsnili sistemis )( ωjW amplitudur-fazur
sixSiruli maxasiaTebliT.
Tavdapirvelad CamovayaliboT es kriteriumi im
SemTxvevisaTvis, roca cnobilia, rom sistema gaxsnili
mdgomareobaSi mdgradia. maSin Sekruli sistemis
mdgradobis piroba daiyvaneba im moTxovnamde, rom
gaxsnili sistemis amplitudur-fazur sixSiruli
maxasiaTebeli ar Semowvdes (-1, j0) wertils.
nax. 24.
112
nax. 24-ze 1 da 4 maxasiaTeblebi ekuTvnis mdgrad
sistemebs, xolo maxasiaTebeli 3 aramdgrad sistemas.
maxasiaTebeli 2 ekuTvnis mdgradobis zRvarze myof
sistemas. Tu magaliTad, aramdgrad sistemaSi
SevamcirebT gadacemis koeficients, maSin misi
amplitudur-fazur sixSiruli maxasiaTebeli
SeikumSeba koordinatTa saTavisagan, ris gamoc sistema
gaxdeba mdgradi. da piriqiT Tu gadacemis koeficients
gavzrdiT maSin mdgradi sistemis amplitudur-fazur
sixSiruli maxasiaTebeli Semowvdeba (-1, j0) wertils
da sistema gaxdeba aramdgradi. rogorc vxedavT moyvanili formulirebebi
ekuTvnis sistemebs, romlebic mdgradni arian sistemis
Ria mdgomareobaSi. erTkonturiani sistemis dros
mdgradoba yovelTvis SenarCunebulia Tu sistema
Sedgeba mxolod mdgradi rgolebisagan. Tu gvaqvs
adgilobrivi ukukavSirebi, maSin unda gaisinjos am
kavSirebiT Seqmnili konturebis mdgradoba.
im sistemebisaTvis, romlebic ar arian mdgradni
Ria mdgomareobaSi naikvistis kriteriumi
formulirdeba Semdegnairad: Sekrul mdgomareobaSi sistemis mdgradobisaTvis saWiroa Ria sistemis
amplitudur-fazur sixSirulma maxasiaTebelma moicvas
wertili (-1, j0). amasTan mis mier namdvili uaryofiTi
naxerRerZis (-1, j0) wertilis marcxniv gadakveTis
ricxvi zevidan qveviT unda iyos 2
K-iT meti
ukumimarTulebiT gadakveTis ricxvze, sadac K aris gaxsnili sistemis W(P) gadacemis funqciis polusTa
dadebiTi namdvili nawiliT.
nax 24-ze magaliTis saxiT moyvanilia gaxsnili
sistemis amplitudur-fazur-sixSiruli ma-
113
xasiaTeblebi, romelic aramdgradia Ria mdgomareobaSi,
radganac gvaqvs marjvena fesvebi, magram mdgradia
Caketil mdgomareobaSi.
maxasiaTebeli 1 Seesabameba K=1, xolo
maxasiaTebeli 2 K=2-s. amdenad zogad SemTxevevaSi
naikvistis kriteriumis gamoyenebis dros aucilebelia
winaswar ganvsazRvroT W(P)-s marjvena polusTa
ricxvi. erTkonturiani sistemisaTvis, rodesac W(P)-s mniSvneli warmoadgens calkeuli rgolebis gadacemis
funqciis mniSvnelTa namravls am ricxvis gansazRvra
Zneli ar aris, radgan W(P)-polusebs warmoadgens calkeuli rgolebis gadacemis funqciis polusebi.
maravalkonturian sistemebSi, gansakuTrebiT ki
jvaredianad gadakveTil kavSirebSi, K-s gansazRvra
Zalian garTulebulia da amitom aseT pirobebSi ar
aris rekomendirebuli gamoviyenoT naikvistis
kriteriumi.
114
Ubwj!WJ!
marTvimarTvimarTvimarTvis biologiuri sistemebis biologiuri sistemebis biologiuri sistemebis biologiuri sistemebi
mdgomareobis cneba biologiur mecnierebebsa da marTvis mdgomareobis cneba biologiur mecnierebebsa da marTvis mdgomareobis cneba biologiur mecnierebebsa da marTvis mdgomareobis cneba biologiur mecnierebebsa da marTvis
TeoriaSiTeoriaSiTeoriaSiTeoriaSi
biologiur mecnierebebSi intuiciurad Seiqmna
warmodgena sisitemis mdgomareobis Sesaxeb, rogorc
maCveneblebisa da maxasiaTeblebis farTo wreze. romlebic
gansazRvraven sistemis funqcionirebasa da reaqcias
gansxvavebul garegnul faqtorebze. mag. fiziologiaSi
saubroben organizmis normalur mdgomareobaze, Tu misi
yvela cvladi da maTi reaqciebi gare stimulebze imyofeba dasaSveb sazRvrebSi. ufro farTod termini
„mdgomareoba“ biologiaSi gamoiyeneba rogorc bio-
sisitemis zogierTi integraluri maxasiaTebelis analogi.
termini „mdgomareoba“ fiziologiaSi erT
SemTxvevaSi aRniSnavs ricxviTi maxasiaTeblebis
konkretul nakrebs, romlebic aRweren organizmis an misi
sistemis struqturasa da funqcionirebas, magaliTad,
sisxlis mimoqcevis sitemis mdgomareoba adamianis
organizmSi SeiZleba aRvweroT Semdgei saxiT: gulis
SekumSvis sixSire 68 dartyma wuTSi, sistoluri da diastoluri wneva - 150 da 110 mmHg. sisxlis
wuTmoculoba 7 l/wT.
sxva SemTxvevebSi „mdgomareobis“ cneba gamoiyeneba
rogorc maklasificirebeli termini, romelic gvaZlevs
organizmis an misi struqturisa da funqcionirebis raime
garkveul Sefasebas. termini „mdgomareoba“ am SemTxvevaaSi
exeba raodenobrivi maxasiaTeblebis nakrebis
erTmaneTisagan mcired gansxvavebul mTlian jgufebs.
115
swored, am azriT unda gavigoT klinikuri termini,
„damakmayofilebeli mdgomareoba“ an „saSualo sirTulis
mdgomareoba“, romelic exeba mTlian organizms.
termini “biosistemis mdgomareoba”, intuiciuria da
naTelia ar aqvs mkacri gansazRvreba. marTvis TeoriaSi
gvaqvs sistemis mdgomareobis cnebis mkacri gansazRvreba.
dinamikuri sistemis mdgomareoba - es aris
ricvxebis umciresi nakrebi, romelic aucilebelia
mocemul iqnes drois mocemul momentSi, raTa iyos
saSualeba sistemis maTematikuri aRweris CarCoebSi.
viwinaswarmetyveloT misi qceva sxva momaval momentSi, T>T0.
arsebobs ricxvebis am nakrebis gansazRvris martivi
xerxi (es aris e.w. sistemis mdgomareobis veqtori),
romelic dafuZnebulia modelirebis sqemebis gamoyenebaze.
modelirebis sqemebma biosistemebis kvlevaSi didi
gamoyeneba hpoves. amitom mdgomareobis veqtoris arsi
asaxsnelad Cven gamoviyenebT am xerxs.
mdgomareobis bunebrivi veqtori sistemaSi
warmoadgens veqtors, romelic Sedgenilia modelirebis
sqemaSi yvela integratoris gamomavali cvladebisgan. mdgomareoba aris veqtori, romelic Sedgeba misi yvela
integratoris gamomavali cvladebisa an fazuri
koordinatebisagan. biologiuri sistemebisaTvis es
gansazRvreba sakmaod moxerxebulia. yvela cocxali
sistema aris Ria sistema, romelSic mimdinareobs
nivTierebaTa da energiis cvlis procesebi.
arseboben biologiuri sistemebis modelirebis
farTo klasi, romelSic ZiriTadad yuradReba mimarTulia
nivTierebaTa cvlis energiis maragisa da xarjvis
procesis aRwerisaken. aseT modelebs kompartmentuls uwodeben. Ria sistemebis kompartmentul modelebSi
116
integratorebis gamomavali signalebi yovelTvis aRweren
energiis an nivTierebaTa marags sistemaSi, gansazRvraven
maT dones, raodenonobas, an koncentracias. biosistemis
mdgomareobis veqtori warmoadgens nivTirebaTa
koncentraciis veqtors am sistemaSi.
mdgomareobis sivrcis meTodi marTvis TeoriaSi
mivida klasikuri midgomis Secvlamde, romelic
dafuZnebulia „Savi yuTis“ ideaze, roca sistemis
gamokvlva xdeba mxolod Semaval-gamomaval sidideebs
Soris damokidebulebis analizis mixedviT. „Savi yuTisa“
meTodi rTul sistemebSi aRmoCnda aradekvaturi, ramdenadac gamomavalis reaqcia erTsa da imave Semaval
sisideze aseTi aRweris dros araerTmniSvnelovani
aRmoCnda.
sistemis aRwera gadacemis funqciiT Siga
cvaldebis da Semaval da gamomaval sidideebs Soris
kavSiris damyarebis saSualebas ar iZleva; roca es
cvaldebi icvlbian, sistemis Tvisebac icvleba. reaqcia
erTsa da imave Semaval signalze damokidebulia mis
mniSvnelobaze. es nakli ispoba sistemis mdgomareobis
cnebis ganxilvis SemTxvevaSi. sistemis mdgomareobis codna saSualebas iZleva yovelTvis erTmniSvnelovnad
ganvsazRvroT misi nebismieri maxasiaTebeli da is
warmoadgens sistemis amomwurav aRweras.
117
mdgomareobis gantolebamdgomareobis gantolebamdgomareobis gantolebamdgomareobis gantoleba
ramdenadac sistemis aRsawerad sakmarisia drois
nebismier momentSi misi mdgomareobis veqtorisa da
Semavali veqtoris mocema, amdenad marTvis Tanamedrove
TeoriaSi sistemebis dinamikuri Tvisebebi aRiwereba
gantolebebis daxmarebiT, romlebic Seexeba sistemis
gamomaval signalebs, isini gamoisaxebian mdgomareobis
veqtoriT calke gantolebis saSualebiT. e.i aseT
formaSi sistemaSi aRiwereba wyvili gantolebiT,
romelTa Soris pirveli - diferencialuri gansazRvravs
sistemis mdgomareobas da amiT iZleva mis dinamikur Tvisebebsac. meore - algebruli gansazRvravs sistemis
gamomaval sidideebs misi mindinare mdgomareobiT.
aRvniSnoT ra sistemis mdgomareobis veqtori x-iT,
Semavali veqtori v-Ti, gamomovali ki y-iT, SeiZleba
CavweroT uwyveti determinirebuli sistemis gantoleba Semdegi saxiT.
x(t)= Φ [x(t), v(t)]
y(t)= Φ [x(t), v(t)] (1)
118
(1)-pirvel gantolebas ewodeba mdgomareobis
gantoleba, meores gamomavali gantoleba. mdgomareobis
gantoleba Cveulebriv diferencialuria. gamomavali
gantoleba ki algebrulia.
orive gantoleba dawerilia veqtorebisaTvis.
rodesac msgavsi gantolebebi gadaiwereba koordinatebis
mixedviT, e.i amoiwereba cal-calke TiToeuli
koordinatebisaTvis mdgomareobis veqtori, maSin sawyisi dimamikuri sistema ganisazRvreba ara erTi, aramed
ramdenime mdgomareobis ricxviT (tolia mdgomareobis
veqtorisa da gamomaval veqtorSi komponentebis
ricxvisa).
sistemisaTvis, romlic aRiwereba wrfivi
diferencialuri gantolebebiT, mdgomareobis gantoleba
Caiwreba Semdegi saxiT:
…………………………………………………………………………
Gamomavali signalebis gantoleba moicma algebrul
gantolebaTa sistemiT.
119
sadac ,…….. - mdgomareobis cvladebia,
,……… Semavali veqtorebia, …… gamomavali
veqtorebia, a, d, b, c,- koeficientebia.
sadac, A(m×m), B(m×l), C(r×m), D(r×l)-matricebia. Tu
koeficientebi a, d, b, c- icvlebian droSi, maSin matricebs
eqnebaT cvladi elementebi.
x= v= y=
x, y, v - mdgomereobis, Semavali da gamomavali
veqtorebia Sesabamisad, SevniSnoT rom A matrica yvelgan kvadratulia, danarCeni matricebis kvadratuloba ki araa
aucilebeli. veqtoruli gantolebis wyvils zogjer
uwodeben Semaval-gamomaval-mdgomareobis gantolebebs. am
SemTxvevaSi amboben, rom TviTon sistema aRiwereba,
rogorc „Semaval-gamomaval-mdgomareoba“. sistema,
120
romelic aRiwereba zemoTmoyvanili gantolebebiT,
SeiZleba grafikulad gamovsaxoT (nax. 24)
nax. 24
es sqema savsebiT analogiuria erTganzomilebiani sqemisa,
romelic miiReba im SemTxvevaSi, rodesac x, y, v
Cveulebriv skalaruli sidideebia. xolo A, B, C, D ricxviTi koeficientebia, im gansxvavebiT, rom veqtorul
kavSirebs Cven gamovsaxavT ormagi farTo isriT.
magaliTi: grodinzis sunTqviTi hemostazis gantolebebs aqvs sami Sesavali da ori gamomavali sidideebi da
aRiwereba ori diferencialuri gantolebiT:
(9.3.5)
121
sadac -Semavali signalia (CO2-is koncentracia SesunTqul haerSi).
-Semavali signalia (CO2-is gamoyofis
tempi metabolizmis procesSi).
- Semavali signalia (damxmare konstanta).
-gamomavali signalia (CO2-is koncentracia arterialur sisxlSi).
-gamomavali signalia (CO2-is koncentracia qsovilebSi).
, b, c, d, g–parametrebia (koeficientebi, romlebic ganisazRvrebian sasunTqi sistemis
struqturiT).
modelirebis sqema moyvanilia nax. 9.3.2-ze
nax. 25.
122
sqemaSi gvaqvs ori integratori gamomavali
cvladebiT da . es cvladebi qmnian sistemis
mdgomareobis veqtors. Tu aRniSnavT = , =
miviRebT mdgomareobis veqtors
grodinzis modelia ar miekuTvneba kompartmentul
models, amitom misi mdgomareobis veqtori ar aRwers
sistemaSi nivTierebis dones. nivTierebis dones
warmoadgens modelis gamosasvleli signalebi.
wamovadginoT grodinzis sunTqvis modeli
matricul formaSi da CavweroT misi mdomareobis
gantoleba. SemovitanoT Semdegi aRniSvnebi:
, , - Semavali sidideebi.
= , = - mgdomareobis cladebi.
, - gamomavali sidideebi.
sistemis mdgomareobis gantolebas aqvs Semdegi saxe:
gamomavali sidideebis gantolebas aqvs Semdegi saxe:
123
matricebis saSualebiT es gantolebebi SeiZleba ase
CavweroT:
sadac matricebs aqvT Semdegi saxe:
, , ,
124
konveqciuri transportikonveqciuri transportikonveqciuri transportikonveqciuri transporti
biosistemebSi xSirad es Tu is komponenti
SeiZleba gadadiodes erTi kompartmentidan meoreSi ara
uSualod, aramed romelime gadamtanebis saSualebiT.
magaliTad, organizmSi Jangbadi atmosferodan sisxlSi
xvdeba SesunTquli haeris meSveobiT, xolo sisxlidan organomde gadamtans sisxlis nakadi warmoadgens. imave
sisxlis nakadi warmoadgens siTburi energiis gadamtans
kompartmentidan kompartmentSi, xolo amosunTqul haers miaqvs siTbo garemoSi. ekologiur doneze aseT procesebs
aqvs adgili, rodesac mcenareuli Teslebis gadatana
xorcieldeba qaris an cxovelebis saSualebiT.
epidemiologiur procesebSi epidemiis gavrceleba xdeba
gadamtanebis saSualebiT, romlis rolsac zogjer
satransporto nakadebi warmoadgenen.
konveqciur gadatanas fizikur movlenebSi maSin aqvT adgili, rodesac gadasatani nivTiereba imyofeba
125
moZrav siTxeSi an gazSi. nivTierebis rezultiur
moZraobas ewodeba konveqciuri transporti.
Tu, romelime zedapiris mimarT gadis siTxis an
gazis normaluri nakadi U moculobiTi siCqariT, maSin
CUy =kon
sadac, kon
y - nivTierebis gadaadgilebis tempia konveqciiT,
xolo C – nivTierebis koncentracia nivTierebis matarebelSi. samganzomilebiani SemTxveveisaTvis, imis analogiurad, rogorc amas adgili hqonda difuziis
ganxilvis dros SeiZleba CavweroT konveqciuri difuziis
gantoleba
,)()()(
CDz
CW
y
CV
x
CU
t
C ∆=∂
∂+∂
∂+∂
∂+∂∂
sadac, D – konstantaa, [ ]TUVU ω= - siCqaris
samganzomilebiani veqtoria, x, y, z RerZebis gaswvriv. Tu U veqtori konstantaa, maSin miviRebT
CDCUt
C ∆=∇⋅+∂∂
sadac ∇⋅U operatori ganisazRvreba Semdegnairad:
,z
Wy
Vx
UU∂∂+
∂∂+
∂∂=∇⋅
126
e. i. konveqciuri transportireba aRiwereba difuziis
Cveulebrivi gantolebiT, romelSiac damatebiT gvaqvs
wevri, romelic asaxavs koncveqciis movlenas.
kompartmentul modelebSi Cveulebriv sakmarisia
gamoviyenoT nivTierebis matarebliT gadatanis gantoleba,
romelic Semdegnairad Caiwereba:
QXy =
sadac y – komponentis gadatanis tempia. x – done an igive gansaxilveli komponentis
koncentracia matarebelSi.
Q – matareblis nakadis tempi.
ganvixiloT, magaliTad siTbogadacemis procesi amosunTqul haerSi. vTqvaT haeris xvedriTi
siTbotevadoba aris C0, filtvebis qsovilebis
temperatura Q1, garemos temperatura Q0, sunTqvis
intensioba V. maSin siTbos kargva y gamoisaxeba
TanafardobiT
VQQCy )( 010 −=
127
urTierTqmedeba da kompopentTa urTierTqmedeba da kompopentTa urTierTqmedeba da kompopentTa urTierTqmedeba da kompopentTa
urTierTgardaqmnaurTierTgardaqmnaurTierTgardaqmnaurTierTgardaqmna
biosistemebis funqcionirebisas maTSi myofi
komponentebi ucvlelni ar rCebian. sacicocxlo
procesebis arsi, anu sicocxlis arsi mdgomareobs
SemdegSi: komponentebis, romlebic biosistemas miewodeba
garedan da ikeTen marags masSi, urTierTqmedeben
erTmaneTTan, Sedian sxvadasxva reaqciaSi, gardaiqmnebian
da erTvebian nivTierebaTa da energiis mimocvlaSi, utilizdebian, xolo biosistemisaTvis arasaWiro
nivTierebebi kvlav garemos ubrundeba.
amdenad, nivTierebebi, romlebic organizms
miewodeba, ganicdian rig qimiur gardaqmnebs, riTac
uzrunvelyofen energiis miwodebas da organoebisa da
qsovilebis struqturis Seqmnas. meores mxriv mudmivad
mimdinareobs qsovilTa daSlisa da martiv nivTierebaTa
warmoqmnis procesi. es ori tipi procesebisa (anabolizmi
da katabolizmi) erTad warmoqmnis imas, rasac
metabolizmis procesi ewodeba. rTuli qimiuri procesebi erTiandebian kargad organizebul marTvis procesad da
xorcieldebian nervuli da humoraluri sistemebiT.
am sakiTxebis ganxilvis dros unda viqonioT
mxedvelobaSi maTi metismeti sirTule da Cveni codnis
arasakmarisi done organizmisa da calkeuli organoebis
funqcionirebis Sesaxeb. amitom, rogorc wesi, qimiuri
gardaqmnebis da marTvis procesebis detaluri suraTis
warmodgena SeuZlebelia. miuxedavad amisa, mainc arsebobs
zogierTi tipiuri xerxebi komponentTa
urTierTgardaqmnisa da urTierTqmedebebis (moqmedi masebi
128
kanoni, fermentaciuli reaqciebis gantolebebi)
Sesaswavli martivi modelebisaTvis.
129
moqmed masaTa kanonimoqmed masaTa kanonimoqmed masaTa kanonimoqmed masaTa kanoni
biosistemis komponentebad organizaciis yvela
doneze upirveles yovlisa SeiZleba ganvixiloT qimiuri
nivTierebebi, romlebic miewodeba organizms da
utilizdeba masSi.
Tu sistemis kompartmentSi warmoebs qimiuri
reaqcia A, B,.…, nivTierebebTan, romlebic gardaiqmneba M, N, …... nivTierebebad, maSin moqmed masaTa kanoni misTvis Caiwereba Semdegi saxiT
.............. ++⇔++ NMBA νµβα
sadac ricxvebi α , β , ……µ ,ν ….. cnobilia, rogorc
stexiometriuli koeficientebi.
reaqciis umniSvnelovanes maxasiaTebels warmoadgens
reaqciis siCqris K koonstanta. Tu A, B, ……, M, N, …. nivTierebebis koncentraciebs – avRniSnavT XA, XB, ……, XM, XN, … maSin droSi am koncentraciebis cvlileba
ganisazRvreba gantolebiT
...).....(...........νµβαNMBA
NMBA XXXXKdt
dX
dt
dX
dt
dX
dt
dX−==−=−===
xSirad bioqimiuri reaqciebisaTvis aRmoCndeba, rom
zogierT komponenti, romelic Rebulobs monawileobas reaqciaSi, gvaqvs garkveuli siWarbiT. masSi maTi
cvlilebis ugulvebelyofa xdeba gantolebis marjvena
130
mxareSi Sesabamisi koncentracia icvleba konstantiT.
magaliTad Tu yvela nivTiereba, A N-is garda gvaqvs
siWarbiT, maSin gantolebaSi marjvena mxare Seicvleba ναNA XXK1− -iTi. am SemTxvevaSi moqmed masaTa kanoni
miiRebs saxes
ναNA
NA XXKdt
dX
dt
dX1−=−=
sadac K1 – axali konstantaa.
biosistemebSi mimdinareoben rTuli specifiuri
qimiuri reaqciebis kompleqsebi. maTi modeliereba
warmoadgens damoukidebel amocanas, Tumca cocxal
organizmebSi nivTierebaTa mimocvlis modelirebisas SesaZloa sasargeblo aRmoCndes qimiur reaqciaTa
maTematikuri modelireba, romelic damuSavebulia qimiur
teqnologiaSi.
131
fermentaciuli reaqciebifermentaciuli reaqciebifermentaciuli reaqciebifermentaciuli reaqciebi
Tu gantolebebi, romlebic aRweren moqmed masaTa
kanons, erTnairad axasiaTeben cocxal da aracocxal
bunebas, maSin fermentuli reaqciebi, sadac fermentebi
muSaoben, rogorc katalizatorebi – reaqciis
damaCqarebeli, ZiriTadad specifiuria biosistemebisaTvis
(Tumca fermentaciuli reaqciebi mimdinareoben ara marto
cocxal organizmebSi – in vivo, aramed qimiuri
eqsperimentis pirobebSi, sinjaraSi – in vitro). fermentebi – es sxvadasxva cilebia, romlebic
organizmSi katalizatoris funqciebs asruleben.
nivTierebebi, romlebic fermentebis saSualebiT
Rebuloben monawileobas reaqciaSi, substratebi ewodebaT.
zogjer fermentisa da substratis garda reaqciis
gansaxorcieleblad saWiroa damatebiTi nivTierebebi –
kofermentebi.
fermentebis zemoqmedeba vlindeba reaqciis siCqaris
cvlilebaze, kofermentebi moqmedeben zogjer rogorc
zogierTi qimiuri jgufebis gadamtanebi, zogjer ki rogorc fermentebis moqmedebis gamaZliereblebi
(aqcivatorebi).
E fermentis S substratTan urTierTqmedebiT
miiReba ES kompleqsi, sadac substratis reaqciuli unary
aweulia – substrati garadaiqmneba reaqciis produqtad,
xolo fermenti ubrundeba sawyis mdgomareobas:
PEESSEKK
K+→⇔+
−
2
1
132
Cveulebriv substratis koncentracia fermentis
koncentracias aWarbebs. stacionarul pirobebSi
Tavisufali fermentis koncentracia X1 da kompleqsSi
Sekruli fermentis koncentracia X2 mudmivebia. kinetikur gantolebas aqvT Semdegi saxe:
2211121 )( XKKSXKXX ++−=′−=′−
stacionarul reJimSi 021 =′=′ XX
fermentis saerTo koncentracia X3 aris E
21 XXE +=
stacionarul reJimSi procesis mimdinareobis tempi
22XKPSy ==−= &&
maSin Tu CavsvavT X2-is stacionarul mniSvnelobas,
romelic advilad SeiZleba vipovoT fermentaciuli
reaqciis siCqaris gantoleba:
MKS
ESKy
+= 2
sadac .1
21
K
KKKM
+= − gantolebas ewodeba mixaelis-
mentenis gantoleba.
133
S substratis koncentraciis gazrdiT fermentaciuli
reaqciis siCqare izrdeba da uaxlovdeba maqsimalurs
EKy 2max =
mixaelis-mentenis gantoleba warmoadgens bioqimiuri procesebis aRmwer models da erTgvarad gaxda
sabazo modeli sxvadasxva saxis kvlevebisaTvis.
134
ekosistemebSi pekosistemebSi pekosistemebSi pekosistemebSi populaciaTa SorisopulaciaTa SorisopulaciaTa SorisopulaciaTa Soris
urTierTqmedebaurTierTqmedebaurTierTqmedebaurTierTqmedeba
populaciaTa Soris urTierTqmedebis umartives
models warmoadgens volteras modeli ~mtacebeli-
msxverpli~, romelic ganixileba Semdeg pirobebSi. sakvebi
msxverplisaTvis sakmarisia, xolo mtacebeli ki ikvebeba
mxolod msxverpliT. msxverplis namati drois mcire
monakveTisaTvis proporciulia misi raodenobis,
mtacebelis namati ki proporciulia msxverplisa da
mtaceblis raodenobaTa namravlisa, rac Seesabameba mtaceblisa da msxverplis SesaZlo Sexvedris sixSires.
mtaceblis bunebrivi sikvdilianoba proporciulia misi
raodenobisa.
models aqvs Semdegi saxe:
)(
)(
121222
212111
XXdt
dX
XXdt
dX
γε
γε
+−=
−=
sadac X1 da X2 msxverplisa da mtaceblis raodenobebia
Sesabamisad.
1ε -msxverplis bunebrivi namatis koeficientia.
2ε -mtaceblis bunebrivi Semcirebis koeficienti.
12γ da 21γ - koeficientebia, romlebic gansazRvraven
mtceblisa da msverplis ~konkurentunarianobas~.
135
volteras gantolebam farTo gavrceleba Hhpova
sxvadasxva biologiuri procesebis modelirebisas.
mtaceblisa da msxverplis ~konkurentunarianobis~
gaTvaliswinebas mivyavarT kosticinis gantolebamde
)(
)(
222121222
111212111
XXXdt
dX
XXXdt
dX
γγε
γγε
−+−=
−−=
sadac 11γ , 22γ - koeficientebia, romlebic iTvaliswineben
Siga konkurencias (populaciis matebis siCqaris
Semcireba, mis raodenobis zrdasTan erTad).
koeficientebis mniSvnelobebis Zalian farTo
diapazonSi sistemas aqvs ukiduresad mdgradi wertili
(kvanZi). es ki niSnavs, rom ekosistemaSi garkveuli saxeobis obieqtebis raodenobis ryevebs adgili ara aqvs
da gvaqvs stacionaruli gauwonasworebeli reJimi.
amJamad ekologiuri sistemebis maTematikuri
aRwerisaTvis umTavresad iyeneben ferxiulsti-pirdis
models, romelic Cawerilia sistemisaTvis, sadac aris n saxeoba:
niXXxxn
jjiij
iii ........,,3,2,1,
1
1
=+=′ ∑=
αβ
ε
136
sadac iε - namatis Siga koeficientebia.
iβ da ijα - populaciebis erTmaneTze gavlenis
koeficientebia.
komponentTa utilizaciakomponentTa utilizaciakomponentTa utilizaciakomponentTa utilizacia
biosistemis sicocxlisaTvis saWiroa sistema
mudmivad xarjavdes energias, risTvisac saWiroa man
miiRos aucilebeli nivTierebebi. Tavisufali energiis
mudmivi modineba – es aris mxolod erTi piroba
stacionaruli mdgomareobis SesanarCuneblad. meore
piroba ki aris – iseTi organizaciis arseboba romelic
uzrunvelyofs am energiis STanTqmas da gamoyenebas. ganvixiloT, magaliTad, bioqimiuri (ujredis
doneze) da fiziologiuri (organizmis doneze) sistemebi.
yoveli ujredi damoukideblad sxva ujredebisagan unda
uzrunvelyofdes Tavis energetikul moTxovnebs im
energiiT, romelsac is Rebulobs nivTierebaTa cvlis
procesSi.
ujredis moTxovnebi SeiZleba gamovsaxoT
metaboluri energiis katalizaciis tempiT – erTeul
droSi daSlili atf-is raodenoba. dabejiTebiT SeiZleba
iTqvas, rom ujredSi energoxarjvis tempi gansazRvravs masSi metaboluri procesebis mimdinareobis temps, Tumca
ujredSi metaboluri procesebis cvlilebis tempi da
ujredis doneze nivTierebaTa cvlis regulaciis
procesebi bolomde dResac ar aris Seswavlili. rogor
xdeba qimiuri energiis miwodeba misi utilizaciis
137
adgilze, rogori saSualebebiT xdeba nakadis moZraobis
mimarTulebis regulireba_jerac ucnobia. magram rom
unda arsebobdes Zlier ujredSiga sistema es cxadia.
egreTwodebuli zedapiris energetikuli kanonis
Tanaxmad (rubneris kanoni) organizmSi mimocvla,
ganisazRvreba genetikuri faqtorebiT da sxeulis
zedapiris proporciulia. nivTierebaTa cvlis tempi miT
ufro intensiuria, rac ufro naklebia sxeulis woniTi
da xazovani parametrebi. rubneris kanoni ricxobrivad
gansazRvravs metabolizmis mocemuli tempis sidides,
romelic Semdgom SenarCunebulia fiziologiuri meqanizmebiT, miuxedavad garemo pirobebis cvlilebisa (ase
magaliTad, garemoSi Jangbadis koncentraciis Semcireba an
momateba).
organizmSi yoveli ujredis energoxarjvis tempi,
saboloo jamSi damokidebulia genetikurad gansazRvruli
umaRles makoordinebel centrebze. yoveli ujredi unda
asrulebdes Tavis sfecifiur funqcias tempis
uzrunvelyofaSi. yvela ujredis tempi ikribeba da
vRebulobT imas, rasac vuwodebT mTliani organizmis
nivTierebaTa cvlis temps. metabolizmis intensivoba xSirad gamoisaxeba Tboproduqciis tempiT (magaliTad
kkal/sT).
vlaparakobT ra biosistemebSi nivTierebebisa da
energiis utilizaciis tempebze, Cven gvinda avsaxoT erTi
damaxasiaTebeli Tavisebureba, romelsac
biokibernetikisadmi miZRvnil literaturaSi saTanado
yuradReba ar eqceva. laparakia imaze, rom nivTierebebisa
da energiis nakadebi romlebic miemarTebian biosistemis
kompartmentebSi da toveben maT ar arian Tanabarni.
138
erTi nawili am nakadebisa ganpirobebulia TviT
procesebis mimdinareobis cxovelmoqmedebiT. es nakadebi
sistemaSi da kompartmentebSi arRveven wonasworobas.
meore nawili nakadebisa ki mimarTulia darRveuli
wonasworobis aRsadgenad kompartmentebSi da atarebs
aRmdgenisa da maregulirebris xasiaTs da mimarTulia
balansis SesanarCuneblad. aseTi nakadebis tempi mTlianad
damokidebulia sistemis regulatorul meqanizmebze, maTi
sidideebi regulirdeba imis da mixedviT Tu rogoria
sistemis sacicocxlo moTxovnebi.
xazi rom gausvaT principul gansxvavebas am ori nakadis tempebis tipebs Soris, SemovitanoT maTTvis
specialuri aRniSvnebi.
procesebi tempebi, romlebic uSualod arian
damokidebulni biologiuri funqciebis SesrulebasTan
iwodebian pirvelad tempebad, xolo tempebi im
procesebisaTvis, romlebic mimarTulni arian darRveuli
balansis aRsadgenad, iwodebian meorad tempebad.
cocxali ujredebis funqionirebis dros pirvelad
da meorad temepebs gansazRvruli adgili eTmobaT.
pirvelad tempebs am procesebSi ganekuTvneba energoxarjvis tempebi, anu nivTierebaTa cvlis tempebi.
energo xarjva yovel ujredSi unda Seivsos daxarjuli
energiis tolfasi energiis SevsebiT.
amdenad meoradi tempebi swored daxarjuli
energiis aRdgenis tempebs ganekuTvneba. saSualod
nivTierebaTa da energiis tempebi, romlebic mimarTulni
arian darRveuli balansis aRsadgenad, unda iyos
pirveladi nakadebis temepebis toli yovel kompartmentSi.
organizmis energetikul sistemaSi Jangbadis
utilizaciis tempi SeiZleba CavTvaloT pirvelad tempad. metabolur sistemaSi Jangbadis miwodebis tempi
139
ukavSirdeba utilizaciis temps da amis gamo Jangbadis
miwodebis tempi SeiZleba CavTvaloT meorad tempad.
naxSirorJangis warmoqmnis tempi myarad aris
dakavSirebuli Jangbadis moxmarebis tempTan da ar aris
damokidebuli fiziologiuri regulaciis meqanizmebze,
ris gamoc es tempi meoradia. mocemuli nivTierebaTa
cvlis pirobebSi siTboproduqciis tempebi pirveladia,
xolo siTbogadacemis tempebi, romlebic fiziologiur
meqanizmebzea damokidebuli, meoradi.
nivTierebaTa da energiis utilizaciis tempebi,
romlebic biosistemebis struqturis SenarCunebas xmardeba, ganisazRvrebian maTi masiTa da moculobiT, maTi
rogorc biologiuri masalebis specifiurobiT da
sivrciTi agebulebiT. umravles SemTxvevaSi SeiZleba
CavTvaloT, rom energiis nakadis tempi, romelic ixarjeba
struqturis SesanarCuneblad, an mudmivia, an
proporciulia biosistemis mdgomareobis cvladisa iX .
j – kompartmentisaTvis energiis xarji struqturis
SesanarCuneblad avRniSnoT )1(
jω - iT.
140
Ubwj!WJJ!
rjvgfhnvtynekb vjltkbht,f
,bj-cfvtlbwbyj cbcntvt,ib
cbhsekbc bv ljytpt^ hjvtkbw f[kf ufvjb.tyt,f ,bj-
cfvtlbwbyj cbcntvt,bc vfhsdbc ghjwtct,bc fqothbcf lf
fyfkbpbcfsdbc hjujhw otcb fewbkt,tkbf ituhjdltc
cbcntvbc wdkflt,pt lf vfs ijhbc rfdibht,pt byajhvfwbbc
lblb hfjltyj,f^ hfw fhsekt,c ,bjkjubeh j,btmnib
vbvlbyfht ghjwtct,bc itcofdkfc& fvbnjv w[flbf cfzbhjf
vfhsdbc stjhbbc bctsb vtsjlt,bc ufvj.tyt,f^ hjvtkbw
141
hsekb ,bjkjubehb j,btmnt,bc ufvjrdktdbc lhjc tae’yt,f
vfsb aeymwbjybht,bc ‘bhbsflb rfyjyt,bc wjlyfc^ wjw[fkb
cbcntvt,bc jhufybpfwbekb ghbywbgt,bc itcofdkfc^
hjvtkybw epheydtk.jaty aeymwbjybht,bc cfbvtlj,bc
vfqfk vfxdtyt,kt,c& fcts vtsjlc ufytresdyt,f vlujvfhtj,bc
cbdhwbc vtsjlb& vbe[tlfdfl bvbcf^ hjv ,bjkjubeh
vtwybtht,fib vlujvfhtj,fc fmdc bynebwbehb lf fhf vrfwhb
ufycfpqdht,f^ vfhsdbc stjhbfib tc wyt,f vrfabjl fhbc
ufycfpqdhekb&
lbyfvbrehb cbcntvbc vlujvfhtj,f - tc fhbc hbw[dt,bc
evwbhtcb yfrht,b^ hjvtkbw fewbkt,tkbf vjwtvek bmyfc
lhjbc vjwtvek vjvtynib^ hfsf b.jc cfiefkt,f cbcntvbc
vfstvfnbrehb fqothbc xfhxjt,ib dbobyfcofhvtn.dtkjs vbcb
mwtdf lhjbc yt,bcvbth 0tt > vjvtynib&
hbw[dt,bc fv yfrht,bc ufycfpqdhbc [th[b ~t& o&
cbcntvbc vlujvfhtj,bc dtmnjhb` lfae’yt,ekbf
vjltkbht,bc cmtvt,bc ufvj.tyt,fpt^ hjvkt,vfw ,bj-
cfvtlbwbyj cbcntvt,bc rdktdfib ufycfresht,ekb flubkb
lfbrfdtc&
142
hjujhw wyj,bkbf .dtkf wjw[fkb cbcntvf fhbc qbf
cbcntvf^ hjvtkibw vbvlbyfhtj,c ybdsbtht,fsf lf tythubbc
wdkbc ghjwtct,b& ,bj-cfvtlbwbyj cbcntvt,bc vjltkt,bc
afhsj rkfcb^ hjvkt,bw fv ghjwtct,c fqothty
rjvgfhnvtynekb vjltkt,bc cf[bsff wyj,bkb& xdtekt,hbd
rjvgfhnvtync eojlt,ty ybdsbtht,bc hfqfw hfjltyj,fc^
hjvtkbw nhfycgjhnbcf lf ybdsbtht,fsf wdkbc ghjwtcib
qt,ekj,c vjyfobktj,fc^ hjujhw lfvjerblt,tkb thstekb&
fcts lfvjerblt,tk thstekc-rjvgfhnvtync ittcf,fvt,f
hfqfw fht^ fy vjwekj,f& fct vfufkbsfl^ jhufybpvbc
abpbjkjubeh cbcntvfib^ itb’kt,f ufvjd.js e,yt,b^
hjvkt,bw ufyc[dfdlt,bfy thsvfytsbcufy pjubthsb
ybdsbtht,bc rjywtynhfwbbsf lf tythubbs& ceysmdbc vjltkib
fctsb e,fyb itb’kt,f b.jc jhb - abkndt,bcf lf mcjdbkt,bc
htpthdefht,b^ hjvkt,bw thsvfytsbcufy ufyc[dfdlt,bfy
;fyu,flbc rjywtynhfwbbs& afhvfrjrbytnbreh
rjvgfhnvtynek vjltkt,ib ~afhvfrjrbytnbrehb vjltkt,b
ufvjb.tyt,f jhufybpvbc wfkrtek jhufyjt,pt ofvkt,bc
ptvjmvtlt,bc ufvjcfrdktdfl` e,yt,b ufybcfpqdht,f bvbs^
143
hfvltyfl sfyf,hfl rjywtynhbhlt,f afhvfrjkjubehb
ybdsbtht,t,b mcjdbkt,ib lf bcbyb itb’kt,f b.jc cfrvfjl
,tdhb& fldbkb lfcflutybf^ hjv rjvgfhnvtynekb vjltkbc
fqvothb lbathtywbfkeh ufynjkt,fsf hfjltyj,bc fy
cbcntvbc ufynjkt,bc hbub rjvgfhnvtynsf hfjltyj,bc
njkbf&
se hjvtkbvt ybdsbtht,f rjvgfhnvtynek cbcntvfib
uflfflubkt,f thsb rjvgfhnvtynblfy vtjhtib^ vfiby fv
ybdsbtht,bc hfjltyj,bc wdkbkt,bc ntvgb
iX i′ -ehb rjvgfhnvtynbcfsdbc ufybcfpqdht,f itvltub
ufynjkt,bs%
∑ ∑≠=
≠=
−+−+−=′n
ijj
n
ikk
iiiooiikjii dgyyyyX1 1
~1`
cflfw iX -ybdsbtht,bc hfjltyj,ff i -eh
rjvgfhnvtynib^ jiy -ybdsbtht,bc yfrflbc ntvgbf j -ehb
rjvgfhnvtynblfy i -ehib^ oiy lf ioy -ybdsbtht,bc yfrflbc
ntvgt,bf ufhtvjlfy i -eh rjvgfhnvtynib lf rjvgfhnvtynlfy
144
ufhtvjib itcf,fvbcfl ig lf id -eh rjvgfhnvtynib
ybdsbtht,bc ofhvjmvybcf lf enbkbpfwbbc ntvgt,bf&
rjvgfhnvtynekb fyfkbpbc lhjc ybdsbtht,fsf wdkbc
ghjwtcbc ‘bhbsfl vtmfybpvc lbaepbf ofhvjflutyc^ sevwf
ybdsbtht,fsf lf tythubbc wdkfib fhf yfrkt, hjkc
fchekt,ty mbvbehb lf abpbrehb ghjwtct,b& fct vfufkbsfl^
se ,bj-cbcntvf itbwfdc n - rjvgfhnvtync lf iX -rb fhbc
hjvtkbvt ybdsbtht,bc ljyt^ fy rjywtynhfwbf i -eh
rjvgfhnvtynib^ vfiby ybdsbtht,fsf uflfnfybc ghjwtct,b^
hjvkt,bw ufvjodtekbf rjywtynhfwbfsf c[dfj,bs
c[dflfc[df rjvgfhnvtynt,ib lf ufhtvjib fqbotht,bfy
ohabdb lbathtywbfkehb ufynjkt,bs
ni
XV
KXXKX
n
ijj
ii
oiijji
ii
,...,2,1
)V()(V
1
1
=
−+−=′ ∑≠= ~2`
cflfw )( ij XX − -ybdsbtht,bc ljytsf fy
rjywtynhfwbfsf c[dfj,ff^ jiK -velvbdb fhfefh.jabsb
145
rjtabwbtynt,bf^ V-ufhtvjib ufycf[bkdtkb ybdsbtht,bc
ljytf^ iV i -ehb rjvgfhnvtynbc vjwekj,ff& ufynjkt,f ~2`
itb’kt,f uflfdothjs dtmnjhbc cf[bs^ vfiby bc vlujvfhtj,bc
cbdhwbc ufynjkt,bc cf[tc vbbqt,c [1]&
V1 BXAX +=′
cflfw [ ]TnXXXX ..., 21= -vlujvfhtj,bc
dtmnjhbf^ [jkj V=[V] ufhtvjc ptvjmvtlt,bc dtmnjhbf
)(1 nnA × lf )(1 nnB × vfnhbwt,bf^ hjvtksfw fmds
itvltub tktvtynt,b
i
oii
n
ijj
oijii
ii
i
jiji
Kb
KKa
jiK
a
V
)(V
1
V
1
=
−−=
≠=
∑≠=
~4`
146
se i -eh rjvgfhnvtynib ufycf[bkdtkb ybdsbtht,bc
itcdkbc ntvgc iy -fqdybiyfds lf itvjdbnfys dtmnjhc
[ ]Tnyyyy ..., 21= vbdbqt,s ohabdb rjvgfhnvtynekb
vjltkbc ufynjkt,fc [2]
yBXAX 111 RV ++=′ ~5`
cflfw )(1 nnR × -lbfujyfkehb vfnhbwff tktvtynt,bs
iiir
V
1=
vfnhbwf R -bc cfiefkt,bs itcfZkt,tkbf rjvgjytynsf hbw[dbc vb[tldbs hjvkt,bw ufhtlfy itvjlbfy ufydcfpqdhjs vfsb rjywtynhfwbf i -eh rjvgfhnvtynib&
rjvgfhnvtynib ybdsbtht,fsf rjywtynhfwbbc
wdkbkt,f tae’yt,f ybdsbtht,fsf ityf[dbc rfyjyc^ t& b&
ybdsbtht,fsf vj[vfht,bc ghjwtct,b ufojyfcojht,ekbf^
ufhtlfy itvjcekb rjvgjytynt,bc ufhlfmvybs bv
ybdsbtht,t,fl^ hjvtkbw fewbkt,tkbf ,bjkjubehb cbcntvbc
w[jdtkmvtlt,bcsdbc& ybdsbtht,fsf vbojlt,bc ntvgt,b bv
147
rjvgfhnvtynt,ib cflfw bcbyb b[fh]t,bfy^ itcf’kt,tkbf
dfhtuekbhjs& vfsb cblblt lfvjrblt,ekbf [fh]dbc
ntvgt,pt lf ,eyt,hbdb ,bjkjubehb cbcntvbc
htuekfnjhekb vtmfybpvt,bc itcf’kt,kj,t,pt^ hjvkt,bw
wlbkj,ty epheydtk.jy ybdsbtht,bcf lf tythubbc ,fkfycb fv
cbcntvfib&
148
yf[&7 nax. 26.
149
‘bhbsflb bltf ofhvjlutybkb vjltkbht,bcf
vlujvfhtj,c cbcntvbc vfhsdbc [fhbc[bcf lf htcehct,bc
vfmcbvfkeh ufvj.tyt,fib& vfhsdbc htcehcbc mdti
buekbc[vt,f aeymwbjybht,bc ghjwtct,pt vfmcbvfkehb
hfjltyj,bc ptvjmvtlt,bc htfkbpfwbf^ hfw ybdsbtht,bc lf
tythubbc ,fkfycbcsdbc fhbc fewbkt,tkb& fvhbufl:
jhufybpvbc vfhsdbc htcehct,b yjhvfkeh gbhj,t,ib
ufyfobkt,ekbf itcf’kj lfhqdtdt,bc gjntywbfkehb
cbvhfdkbs lf .jdtk rjyrhtnek itvs[dtdfib vj,bkbpfwbfc
ertst,c cfhtuekbht,tk cblbltt,c&
vfhsdbc htcehct,bc bthfhmbekb byntuhfwbbcfsdbc
aeymwbjybht,bc .jdtkb ht;bvbcsdbc bmvyt,f fkujhbsvt,bc
cbcntvf^ hjvkt,bw vbvhfsekyb fhbfy vfhsdbc vbpyt,bc
epheydtkcf.jafl vfqfk bthfhmbek ljytt,pt&
tc vbpyt,b vbvfhsekbf ,bjkjubehb j,btmnt,bc
sdbsityfhxeyt,bcfsdbc lf ajhvekbhlt,f itvltuyfbhfl%
1& vfhsdbc evfqktcb vbpfyb - cbcntvbc aeymwbjybht,bc
epheydtk.jaf*
150
2& vtjht hbubc vfhsdbc vbpfyb - ,bjkjubehb j,btmnbc
/jvtjcnfpbc epheydtk.jaf^ ibyfufyb gbhj,t,bc velvbdj,bc
fye ,fkfycbc epheydtk.jaf*
3& vtcfvt hbubc vfhsdbc vbpfyb- ht;bvt,bc jgnbvbpfwbf
lf vfhsdbc ghjwtct,bc [fhbc[bc ufev]j,tct,f&
.jdtkb vfsufybcsdbc fhct,j,c cfvfhsfdb cblbltt,bc
ufhrdtekb cbvhfdkt lf vfhsdbc htcehct,bc ufvj.tyt,bc
sfdbct,eht,fyb^ hfw ,bjkjubehb j,btmnbc [fcbfsptf
lfvjrblt,ekb&
151
cocxali organizmis Tboregulaciis marTvis cocxali organizmis Tboregulaciis marTvis cocxali organizmis Tboregulaciis marTvis cocxali organizmis Tboregulaciis marTvis
sistemasistemasistemasistema
warmovidginoT sxeulis qsovilebi samSriani
struqturis saxiT (kani, kunTebi da birTvi).
temperaturiT x1, x2 da x3 Sesabamisad. siTbos wyaro
moTavsebulia birTvSi. siTbos modinebis tempi w3
ganisazRvreba nivTierebaTa cvlis intensivobiT. kunTebSi
siTbos modineba w2 dakavSirebulia kunTebis muSaobasTan.
siTbos nakadi birTvidan kunTebamde, kunTebidan
kanamde da kanidan garemoSi ganisazRvreba temperaturaTa
sxvaobiT (x3-x2), (x2-x1) da (x1-v1). sadac v1 aris garemos
temperatura. siTbos cvlis mprocesebi organizmSi
damokidebulia temperaturaTa sxvaobaze sxvadasxva ubans
Soris da Tbogamtarobis koeficientebze k3, k2 da
Tbogadacemis koeficientze k1.
nax. 27.
152
Tboregulacia dakavSirebulia ZiriTadad w3, w4 da
w1 (w1-aorTqleba) koeficientebze da aseve k2 da k1-ze
(k1-sisxlZarRvovani reaqciebi).
yovelive zemoTqmulis gaTvaliswinebiT
SesaZlebelia CavweroT Semdegi diferencialuri
gantolebebi, romlebic aRweren Tboregulaciis marTvis
sistemas:
sadac:
Ti=cipidi, i=1,2,3-drois mudmivebi TiToeuli SrisaTvis, ci-kuTri siTbotevadoba, pi-kuTri simkvrive, Sreebis sisqis maxasiaTebeli.
nax. 28.
153
simartivisaTvis davuSvaT, rom w=0. sistemaSi aris sami
mdgomareobis cvladi x1, x2 da x3. gare signali, romelic
moqmedebs sistemaze aseve samia w3, w2 da v1.
mdgomareobis gantoleba gadavweroT matricebis da
veqtorebis saSualebiT. gantolebis orive nawili gavyoT
drois mudmivaze Ti,
maSin mdgomareobis gantoleba Semdegnairad Caiwereba:
154
axla ganvixiloT sakiTxi imis Sesaxeb Tu romeli
signalebi unda aviRoT gamomavali signalis saxiT.
sadac d1, d2 da d3-fenebis sisqis maxasiaTebelia. y1 aviRoT, rogorc sistemis erTi gamosasvleli signali.
xSirad mkvlevarebs aseve ainteresebT birTvisa da
kanis temperatura. amitom y2 da y3 aviRoT Sesabamisad x1
da x2-is toli.
aseve saintereso iqneba siTbos nakadis tempebis
gansazRvra, amitom aviRoT y4 da y5 gamomavali signalebis saxiT.
155
aseve SesaZloa saintereso iyos organizmis saerTo
Tbogadacema, amitom SemovitanoT kidev erTi gamomavali
signali y6.
yovelive zemoTqmulis gaTvaliswinebiT davweroT
gamomavali signalis gantoleba:
sadac:
vpoulobT C da D matricebs:
156
axla ganvixiloT marTvis sistemis xarisxobrivi
maxasiaTeblebi. marTvadoba, mdgradoba, mgrZnobeloba da
dakvirvebadoba. aseve sistemis stacionaruli reJimi.
rac Seexeba mdgradobis dadgenas, roca saubaria
biologiur sistemebze, raTqmaunda aseTi sistemebi
mdgradia cvladebis sakmaod farTo diapazonSi. aseTi
marTvis sistemis mdgradobis Seswavla gvexmareba imaSi,
rom moxdes Sefaseba, Tu ramdenad kargad asaxavs sistema
mis mier aRmwer biologiur process.
ganvixiloT Cveni sistemis mdgradoba roca
cvladebi k1=k2=k3=T1=T2=T3=1. aseT SemTxvevaSi maxasiaTebel gantolebas aqvs
Semdegi saxe:
aqedan miviRebT gantolebas, romlis fesvebis
namdvili nawili aris uaryofiTi, anu ganlagebulia
marcxena naxevarsibrtyeSi. aqedan gamomdinare sistema
mdgradia sawyisi monacemebis mixedviT. sistema aseve
mdgradia Semavali signalis mixedviT anu asimptoturad
mdgradia.
stacionaruli reJimistacionaruli reJimistacionaruli reJimistacionaruli reJimi
SeviswavloT sistemis stacianuri reJimi.
x=-A-1Bv
157
sabolood miviRebT:
mgrZnobelobamgrZnobelobamgrZnobelobamgrZnobeloba
mgrZnobiaroba gviCvenebs Tu ramdenad icvleba
sistemis stacionaruli reJimi erTi garemodan meoreSi
gadasvlisas.
SevadginoT mgrZnobelobis matrica:
158
martivad SeiZleba SevniSnoT rom garemos
temperaturis cvlilebisas organizmis yvela fenis
temperatura Zlier icvleba.
marTvadoba da dakvirvebadomarTvadoba da dakvirvebadomarTvadoba da dakvirvebadomarTvadoba da dakvirvebadobabababa
marTvadobis dasadgenad unda SevadginoT
marTvadobis matrica.
159
sabolood miviRebT:
matricis rangia sami. aqidan gamomdinare sistema
marTvadia.
ddddakvirvebadobaakvirvebadobaakvirvebadobaakvirvebadoba
dakvirvebadoba am SemTxvevaSi damokidebulia Cvenze.
SevarCevT ra sakmarisi raodenobis gamosasvlel signals. dakvirvebadobis dasadgenad SeviswavloT Sesabamisi
dakvirvebadobis matrica:
miviRebT:
160
misi rangi 3-is tolia. e. i. sistema dakvirvebadia.
161
rekomendirebuli rekomendirebuli rekomendirebuli rekomendirebuli literatuliteratuliteratuliteraturrrraaaa
1. ავტომატიზებული მართვის მოდელები: პეტრის ქსელები გ. გოგიჩაიშვილი, გ. სურგულაძე, დ. გულუა, მ. კაშიბაძე საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტი.
2. მართვის ავტომატიზებული სისტემების ვიზუალური მოდელირების მეთოდები და ინსტრუმენტები (UML, MsVisio) გ. სურგულაძე, თ. სუხიაშვილი, გ. ნარეშელაშვილი. საქართველოს ტექნიკური
უნივერსიტეტი.
3. ავტომატიზებული მართვის მოდელები: მონაცემთა რელაციური მოდელი გ. გოგიჩაიშვილი, გ. სურგულაძე.
საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტი.
4. იმიტაციური მოდელირება MATLAB- ში Simulink ნ. მჭედლიშვილი, ვ. სესაძე, ვ. კეკენაძე, გ. ჭიკაძე.
საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტი.
5. კომპიუტერული მოდელირების სისტემა Matlab ნ. მჭედლიშვილი, ვ. სესაძე, ვ. კეკენაძე, გ. ჭიკაძე.
საქართველოს ტექნიკური უნივერსიტეტი.
6. მათემატიკური მოდელირების კურსი, ტომი 2 თ.ობგაძე, ლ. ობგაძე, ნ. მჭედლიშვილი, ი. დავითაშვილი, ნ.თუშიშვილი. საქართველოს ტექნიკური
უნივერსიტეტი.
7. Barab, A. -L.; Oltvai, Z. (2004). "Network biology: understanding the cell's functional organization". Nature
162
reviews. Genetics 5 (2): 101–113. doi:10.1038/nrg1272. PMID 14735121. edit
8. Covert; Schilling, C.; Palsson, B. (2001). "Regulation of
gene expression in flux balance models of metabolism". Journal of Theoretical Biology 213 (1): 73–88. doi:10.1006/jtbi.2001.2405. PMID 11708855. edit
9. Covert, M. W.; Palsson, B. . (2002). "Transcriptional regulation in constraints-based metabolic models of Escherichia coli". The Journal of Biological Chemistry 277 (31): 28058–28064. doi:10.1074/jbc.M201691200. PMID 12006566. edit
10. Edwards; Palsson, B. (2000). "The Escherichia coli MG1655 in silico metabolic genotype: its definition, characteristics, and capabilities". Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America 97 (10): 5528–5533. Bibcode 2000PNAS...97.5528E. doi:10.1073/pnas.97.10.5528. PMC 25862. PMID 10805808. edit
11. Bonneau, R. (2008). "Learning biological networks: from modules to dynamics". Nature chemical biology 4 (11): 658–664. doi:10.1038/nchembio.122. PMID 18936750. edit
12. Edwards, J. S.; Ibarra, R. U.; Palsson, B. O. (2001). "In silico predictions of Escherichia coli metabolic capabilities are consistent with experimental data". Nature Biotechnology 19 (2): 125–130. doi:10.1038/84379. PMID 11175725. edit
13. Fell, D. A. (1998). "Increasing the flux in metabolic pathways: A metabolic control analysis perspective".
163
Biotechnology and Bioengineering 58 (2–3): 121–124. doi:
14. Hartwell, L. H.; Hopfield, J. J.; Leibler, S.; Murray, A. W. (1999). "From molecular to modular cell biology". Nature 402 (6761 Suppl): C47–C52. doi:10.1038/35011540. PMID 10591225.
15. Ideker; Galitski, T.; Hood, L. (2001). "A new approach to decoding life: systems biology". Annual review of genomics and human genetics 2 (1): 343–372. doi:10.1146/annurev.genom.2.1.343.
16. Kitano, H. (2002). "Computational systems biology". Nature 420 (6912): 206–210. Bibcode 2002Natur.420..206K.doi:10.1038/nature01254. PMID 12432404. edit
17. Kitano, H. (2002). "Systems biology: a brief overview". Science 295 (5560): 1662–1664. Bibcode 2002Sci...295.1662K. doi:10.1126/science.1069492. PMID 11872829. edit
18. Kitano (2002). "Looking beyond the details: a rise in system-oriented approaches in genetics and molecular biology". Current genetics 41 (1): 1–10. doi:10.1007/s00294-002-0285-z. PMID 12073094. edit
19. Gilman, A.; Simon, M. I.; Bourne, H. R.; Harris, B. A.; Long, R.; Ross, E. M.; Stull, J. T.; Taussig, R. et al. (2002). "Overview of the Alliance for Cellular Signaling". Nature 420 (6916): 703–706. doi:10.1038/nature01304. PMID 12478301.
164
20. Palsson, Bernhard (2006). Systems biology: properties of reconstructed networks. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-85903-5.
21. Kauffman; Prakash, P.; Edwards, J. S. (2003). "Advances in flux balance analysis". Current opinion in biotechnology 14 (5): 491–496. doi:10.1016/j.copbio.2003.08.001. PMID 14580578. edit
22. Segrè, D.; Vitkup, D.; Church, G. M. (2002). "Analysis of optimality in natural and perturbed metabolic networks". Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America 99 (23): 15112–15117. Bibcode 2002PNAS...9915112S.
23. Wildermuth, MC (2000). "Metabolic control analysis: biological applications and insights.". Genome Biology 1 (6): REVIEWS1031. PMC 138895. PMID 11178271. edit
24. Maxwell, J.C. (1868). "On Governors". Proceedings of the Royal Society of London 16: 270–283. doi:10.1098/rspl.1867.0055. JSTOR 112510.
25. Routh, E.J.; Fuller, A.T. (1975). Stability of motion. Taylor & Francis.
26. Routh, E.J. (1877). A Treatise on the Stability of a Given State of Motion, Particularly Steady Motion: Particularly Steady Motion. Macmillan and co.
27. Hurwitz, A. (1964). "On The Conditions Under Which An Equation Has Only Roots With Negative Real Parts". Selected Papers on Mathematical Trends in Control Theory.
165
28. Donald M Wiberg. State space & linear systems. Schaum's outline series. McGraw Hill. ISBN 0-07-070096-6.
29. Liu, Jie; Wang, Golnaraghi, Kubica (2010). "A novel fuzzy framework for nonlinear system control". Fuzzy Sets and Systems 161 (21): 2746–2759.
30. Levine, William S., ed. (1996). The Control Handbook. New York: CRC Press. ISBN 978-0-8493-8570-4.
31. Karl J. Åström and Richard M. Murray (2008). Feedback Systems: An Introduction for Scientists and Engineers.. Princeton University Press. ISBN 0-691-13576-2.
32. Christopher Kilian (2005). Modern Control Technology. Thompson Delmar Learning. ISBN 1-4018-5806-6.
33. Vannevar Bush (1929). Operational Circuit Analysis. John Wiley and Sons, Inc.
34. Robert F. Stengel (1994). Optimal Control and Estimation. Dover Publications. ISBN 0-486-68200-5.
35. Franklin et al. (2002). Feedback Control of Dynamic Systems (4 ed.). New Jersey: Prentice Hall. ISBN 0-13-032393-4.
36. Joseph L. Hellerstein, Dawn M. Tilbury, and Sujay Parekh (2004). Feedback Control of Computing Systems. John Wiley and Sons. ISBN 0-471-26637-X.
37. Diederich Hinrichsen and Anthony J. Pritchard (2005). Mathematical Systems Theory I - Modelling, State Space
166
Analysis, Stability and Robustness. Springer. ISBN 3-540-44125-5.
38. Andrei, Neculai (2005). Modern Control Theory - A historical Perspective. Retrieved 2007-10-10.
39. Sontag, Eduardo (1998). Mathematical Control Theory: Deterministic Finite Dimensional Systems. Second Edition. Springer. ISBN 0-387-98489-5.
40. Goodwin, Graham (2001). Control System Design. Prentice Hall. ISBN 0-13-958653-9.
41. Феликс Л. Элементарная математика в современном изложении. М.: Просвещение, 1967.
42. Малинецкий Г.Г. Хаос. Структуры. Вычислительный эксперимент: Введение в нелинейную динамику. М.: Наука, 1997.
43. Лайтфут Э. Явления переноса в живых системах. М.:Мир, 1977.
44. Балантер Б.И., Ханин М.А., Чернавский Д.С. Введение в математическое моделирование патологических процессов. – М., Медицина, 1980.
45. Рубин А.Б. Биофизика: В 2 т. Т.1: Теоретическая биофизика.-М.: Книжный дом «Университет», 1999.
46. Щукин С.И. Основы биофизики.Ч.1: Учебное пособие. М.: МГТУ, 2001. 36 с.
167
47. Амосов А.А., Дубинский Ю.А., Копченова Н.В. Вычислительные методы для инженеров. М., Высшая школа, 1994.
48. Котин В.В. Методическая разработка к курсовой работе по дисциплине «Математические модели макроуровня». МГТА, М.,1998.
49. Н.Бейли. Математика в биологии и медицине. М., Мир, 1970.
50. Беллман Р. Математические методы в медицине. - М.: Мир,1987.
51. Вольтерра В. Математическая теория борьбы за существование. М., Наука, 1976.
52. Свирежев Ю.М. Нелинейные волны, диссипативные структуры и катастрофы в экологии. М.:Наука, 1987.
53. Романовский Ю.М., Степанова Н.В., Чернавский Д.С. Математическое моделирование в биофизике.- М.: Наука,1975.
54. Рубин А.Б. Биофизика: В 2 т. Т.2: Биофизика клеточных процессов.-М.: Книжный дом «Университет», 2000.
55. Моисеев Н.Н. Математические задачи системного анализа. М. Наука, 1981.
56. Хомяков Д.М., Хомяков П.М. Основы системного анализа. Изд. механико-математического факультета МГУ им. М.В. Ломоносова, М., 1996.
168
57. Новосельцев В.Н. Теория управления и биосистемы. Анализ сохранительных свойств. М.: Наука, 1978.
58. Марри Дж. Нелинейные дифференциальные уравнения в биологии. Лекции о моделях. -М.: Мир, 1983.-397 с.
59. Копченова Н.В., Марон И.А. Вычислительная математика в примерах и задачах. М.,Наука, 1972.
60. Волков Е.А. Численные методы , М., Наука, 1987.
61. Косарев В.И. 12 лекций по вычислительной математике (вводный курс), М., МФТИ, 1995.
62. Турчак Л.И. Основы численных методов. М.,Наука,1987.
63. Вентцель Е.С. Овчаров Л.А. Теория вероятностей и её инженерные приложения. М.: Наука, 1988.
64. Гмурман В.Е. Руководство к решению задач по теории вероятностей и математической статистике. М., Высшая школа, 1997.
65. Ханин М.А., Дорфман Н.Л., Бухаров И.Б., Левадный В. Г. Экстремальные принципы в биологии и физиологии. М.,Наука, 1977.
66. Гродинз Ф. Теория регулирования и биологические системы. – М. Мир, 1966.
67. Мирошник И.В. Теория автоматического управления.
Линейные системы: Учебное пособие для вузов. - СПб.: Питер, 2005. - 336 с.
169
68. Повзнер Л.Д. Теория систем управления: Учебное
пособие для вузов. - М.: Изд. МГГУ, 2002. - 472 с.
69. Семенов Е.М. и др. Автоматика и автоматизация производственных процессов: Методические указания по выполнению лабораторных и практических работ. – СПб ГЛТА, 2004. - 43 с.
70. Орлов А.И. Менеджмент: Учебник. – М.: "Изумруд", 2003. URL: http://www.aup.ru/books/m151/
71. Кориков А.М. Основы теории управления: Мультимедийный учебник. – Томск: ТУСУР. URL: http://www.tcde.ru/docs_pub/demo/otu/otu.exe
72. Новиков Д.А., Петраков С.Н. Курс теории активных систем. М.: СИНТЕГ, 1999. – 104 с. URL: http://www.aup.ru/books/m110/file_46.pdf
73. Туманов М.П. Теория автоматического управления: Лекции.URL: http://elib.ispu.ru/library/lessons/Tihonov_2/index.htm.
74. Туманов М.П. Теория управления. Теория линейных систем автоматического управления: Учебное пособие. – МГИЭМ. М., 2005, 82 с. URL: http://window.edu.ru/window_catalog/files/r24738/5.pdf.
75. Бесекерский В.А., Попов Е.П. Теория систем автоматического регулирования. – М.: Наука, 1975.
76. Туманов М.П. Технические средства автоматизации и управления: Учебное пособие. – М.: МГИЭМ, 2005, 71 с.URL:
170
http://rs16tl.rapidshare.com/files/21651582/2889232/ Tehnicheskie_sredstva_avtomatizatsii_i_upravleniya.rar
77. Михайлов В.С. Теория управления. – К.: Выща школа, 1988.
78. Зайцев Г.Ф. Теория автоматического управления и регулирования. – К.: Выща школа, 1989.
79. Теория управления: Учебник / Под общ ред. А. Л. Гапоненко, А. П. Панкрухина. - М., 2004.
80. Виханский О. С, Наумов А. И. Менеджмент: Учебник 4-е изд, перераб. и доп. - М., 2006.
81. Райченко А. В. Общий менеджмент: Учебник. - М., 2006.
82. Аникин Б. А. Высший менеджмент для руководителя: Учебное пособие. - М., 2001.
83. Ансофф И. Стратегическое управление: Пер. с англ. - М., 1998.
84. Арин О. А. Россия в стратегическом капкане. - М., 1997.
85. Армстронг М. Стратегическое управление человеческими ресурсами: Пер с англ. - М., 2002.
86. Богданов А. А. Тектология: всеобщая организационная наука. - М., 1989.
171
87. Василенко И. А. Административно-государственное управление в странах Запада. – М., 2001.
88. Вудкок М., Френсис Д. Раскрепощенный менеджер. - М., 1999.
89. Глобальные тенденции развития человечества до 2015 года. Материалы Национального разведывательного совета США: Пер с англ. - Екатеринбург. 2002.
90. Друкер П. Ф. Энциклопедия менеджмента: Пер. с англ. - М., 2004.
91. Игнатьева А. В., Максимцов М. М. Исследование систем управления: Учеб. пособие для вузов. - М., 2000.
92. Кнорринг В. И. Теория, практика и искусство управления. Учебник для вузов. - М.,1999.
93. Корицкий Э., Нинциева Г., Шетов. В. Научный менеджмент: российская история. - СПб., 1999.
94. Кунц Г., О Донелл С. Управление: системный и ситуационный анализ управленческих функций: Пер. с англ. Т. - 1,2 . М., 1981.
95. Мескон М., Альберт М., Хедоури Ф. Основы менеджмента. - М., 2001.
96. Паркинсон С. Законы Паркинсона: Пер. с англ. - М., 1989.
172
97. Пирсон Б., Томас Н. Магистр делового администрирования: Пер с англ. - М., 2002.
98. Пригожин И., Стенгерс И. Порядок из хаоса. - М., 1986.