Savanorių pajėgoms – 20 metų

cmykcmyk

2011 m. sausio 27 d. Nr. 1 (421) Savanoris 1 psl.Savanoris2011 m. sausio 27 d. Nr. 1 (421)

Lietuvos savanorių Laikraštis

Savanorių pajėgoms – 20 metų

Už svarų indėlį atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę ir kuriant, plėtojant bei stiprinant Krašto apsaugos savanorių pajėgas KASP vadas suteikė Garbės savanorio vardą ir apdovanojo Garbės savanorio ženklu:

plk. Antaną PliesKį,dim. plk. ltn. Bronislovą JuozAitį,ats. plk. ltn. leoną stoNKų.

Garbės savanoriai

Ats. kpt. Vytautas VOVERIS„Savanorio“ redaktorius

Sausio 11 d. ant Viršuliškių ga-tvės pastato, pažymėto 36 nume-riu sienos atidengta memorialinė lenta, primenanti 1991-ųjų metų įvykius. Lentą atidengė krašto ap-saugos ministrė Rasa Juknevičie-nė ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius.

Dabar šiame pastate įsikū-rę Sausumos pajėgų ir Savanorių

pajėgų štabai bei Mokymo ir dok-trinų valdyba, o tada, prieš dvi-dešimt metų čia buvo Krašto ap-saugos departamentas, saugomas beginklių savanorių ir Vilniaus policijos.

1991 m. sausyje Tarybų Są-jungos vadovybė, matydama, kad propagandinėmis priemonė-mis, grasinimais, provokacijomis ir ekonomine blokada Lietuvos pasmaugti nepavyksta, nuspren-dė griebtis atviros karinės jėgos. Agresija ir prasidėjo būtent sau-

sio 11 dieną, kai rusų daliniai vie-ną po kito pradėjo grobti Lietuvai priklausančius pastatus, o Vil-niaus geležinkelyje, aerouoste, kuriuose dirbo daugiausia iš Ru-sijos atsibastę kolonistai, sureng-ti streikai.

Į Viršuliškių gatvę grobikus nuvedė toks Ginutis Taurinskas, visiškai nutautėjęs ir rusams par-sidavęs generolas. Pastatą turėję saugoti Vilniaus policininkai „iš-vaduotojus“ sutiko atvirai džiū-gaudami. Stebėtis nevertėtų, juk tie policininkai – tai buvę tarybi-niai milicininkai, beveik visi sve-timtaučiai.

Mūsų valstybės laisvę apgynė lietuvių tauta, o ne kažkokie mis-tiniai „Lietuvos žmonės“, kaip dabar vis dažniau linkstama saky-ti. Vienoje pusėje – lietuvių tau-ta, dauguma, kitoje – okupantai bei kolonistai, „Jedinstva“, ko-munistų partijos likučiai, lenkų šovinistinės organizacijos, Mas-kvos nurodymu skelbusios viso-kias autonomijas, na ir, supranta-ma, „liudi“, su tankais, šautuvais bei kastuvėliais. „Nenugalimoji ir legendinė“, jau visiškai supuvusi bei sukirmijusi.

Skiriamoji linija labai aiški ir nėra jokio reikalo bandyti ją iš-trinti. Ir nepavyks ištrinti, kol gyvi to meto įvykių dalyviai. Ne-pavyko Mykolui Burokevičiui ir Vytautui Petkevičiui, nepavyks ir Justo Paleckio anūkui. Lietu-vių tauta nekerštinga, bet ir ne-užmarši.

Laisvę apgynė lietuvių tauta

Sausio 17-oji Nepriklausomybės aikštėje. Žygiuoja Žemaičių rinktinės savanoriaiVyr. srž. Eugenijaus Žygaičio nuotrauka

Lentą atidengė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir kariuome-nės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius

Vyr. srž. Eugenijaus Žygaičio nuotrauka

KASP vadas plk. ltn. Romualdas Moldaris Garbės savanorio regalijas įteikia plk. Antanui Plieskiui...

...ats. plk. ltn. Leonui Stonkui

Garbės savanoris dim. plk. ltn. Bronislovas Juozaitis

cmyk

2011 m. sausio 27 d. Nr. 1 (421)Savanoris2 psl.

cmyk

Įsakymai

ApdovanojimaiLietuvos Respublikos Prezidentė

Sausio 13-osios atminimo medaliu apdovanojo:št. srž. Mindaugą Drūteiką.

Lietuvos kariuomenės vadas

apdovanojo medaliu „Už nuopelnus“:plk. ltn. Vaidotą Malinionį, plk. ltn. Saulių Paliulį;

pareiškė padėką:srž. mjr. Algimantui Armonui, srž. Rolandui Skiepenaičiui.

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas

apdovanojo medaliu „Už pasižymėjimą“:kpt. Artūrą Gorochovenką, kpt. Joną Savicką;

padėkos raštu:srž. Romualdą Paulauską, gr. Arūną Liepinį, gr. Justiną Vičių, vyr. eil. Karolį Glinską.

KASP vadas

apdovanojo medaliu „Už pasižymėjimą“:kpt. Vaidotą Vaičių, kpt. Aurelijų Selimavičių, kpt. Nerijų Gudmoną, vrš. Saulių Ar-moną, vyr. srž. Saulių Vaičiūną;

medaliu „Už pavyzdingą tarnybą“:gr. Daivą Margelienę;

padėkos raštu:vyr. ltn. Liną Ambraziūną, vyr. ltn. Vytautą Eidukaitį, vyr. ltn. Mindaugą Stašką, srž. Egidijų Žvirblį, srž. Eleną Vaškienę, gr. Miroslavą Pavlovskį, eil. Karolį Jun-dulą, eil. Mindaugą Nedzinską, eil. Aurimą Saulį, eil. Aidą Saulį, eil. Gediminą Budginą, eil. Ruslaną Jušką, eil. Ovidijų Lazauską, eil. Raimondą Macą, eil. Ri-čardą Zdanevičių, eil. Romualdą Ziką, eil. Ričardą Kudinovą;

medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą"(20-ies metų):gr. Arūną Ivanauską, eil. Arūną Kodzevičių;

medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą"(15-os metų):gr. Marių Koretką, vyr. eil. Anatolijų Batūriną, vyr. eil. Kastytį Sirtautą, eil. Romą Švelnį, eil. Valdą Sinkevičių, eil. Albiną Marcinauską;

medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą"(10-ies metų:gr. Nerijų Šapranavičių, vyr. eil. Ąžuolą Rochmaną, vyr. eil. Sangedą Liorančą, eil. Raimondą Gleiznį, eil. Donatą Špoką, eil. Bronių Miliūną, eil. Arūną Urbonavi-čių, eil. Vidmantą Kokmaną, eil. Vidą Marcišauską, eil. Dainių Špoką, eil. Gintarą Zauką, vyr. eil. Evaldą Šalkauską, eil. Aivarą Kavčinską, eil. Mindaugą Vaitkų, eil. Audrių Kazlauską, eil. Domantą Ulį, ats. ltn. Aivarą Bagdoną, ats. ltn. Vidmantą Kuprevičių, srž. Olegą Garejevą, gr. Eimantą Tumasonį, eil. Henriką Vinevičių, eil. Vasilijų Voskoboinikovą, eil. Sergejų Čepiolkiną;

medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą"(5-erių metų):ats. vyr. ltn. Šarūną Skirką, ats. ltn. Rimantą Sajatauską, gr. Nerijų Andriukonį, vyr. eil. Andrių Barysą, vyr. eil. Rimvydą Želnią, eil. Vaidą Baležentį, eil. Vaivą Ja-nulevičiūtę, eil. Paulių Matakanską, eil. Rimantą Packevičių, gr. Jolitą Kazakevi-čiūtę, gr. Audrių Lavrinovičių, gr. Rynaldą Petravičių, vyr. eil. Marių Strašunską, eil. Kęstutį Atraškevičių, eil. Nedą Dapkų, eil. Vaidą Gasaitienę, eil. Marių Ka-ropčiką, eil. Saulių Rakauską, eil. Raimondą Šileiką, eil. Marių Ulbiną, eil. Ričar-dą Uktverį, eil. Laurą Valentaitę, eil. Alvydą Jokšą, eil. Vaidotą Kėblą, eil. Donatą Paleką, eil. Vigandą Šimutį, eil. Romualdą Vėlių, eil. Ritą Adomaitytę, eil. Vaidą Kanišauskienę, eil. Danutę Molienę, eil. Marių Šeštoką, eil. Narsutį Vyčą, gr. Ivo-ną Jalynskają, gr. Romualdą Makoveckį.

Jurga VAŠKEVIČIENĖDragūnų mokomasis batalionas

2010 metais Butigeidžio dra-gūnų mokomajame batalione įvy-ko apie 110 kursų, juose dalyva-vo ir sėkmingai baigė daugiau kaip 2500 karių iš Krašto apsau-gos savanorių pajėgų rinktinių, Motorizuotosios pėstininkų briga-dos „Geležinis Vilkas“ batalionų, Karo policijos, Karo medicinos tarnybos, Vidaus reikalų ministe-rijos, Juozo Vitkaus-Kazimierai-čio inžinerijos bataliono, Specia-liųjų operacijų pajėgų.

Vienas populiariausių buvo ba-zinis kario savanorio įgūdžių kur-sas (BKSĮK). Pernai vyko 7 ir 19 parų trukmės kursai. Kurso tikslas buvo suteikti kurso dalyviui indi-vidualių kario įgūdžių, kad jis ge-bėtų tinkamai vykdyti šaulio (pės-tininko) pareigas taikos ir karo metu KASP daliniuose. Kursan-tai privalėjo sugebėti atlikti indi-vidualias taktikos užduotis, valdy-ti priskirtą ginklą, įsirengti šaulio ugnies poziciją, orientuotis vie-tovėje ir kitokias karinio pobū-džio užduotis. Planuojama, jog

Dragūnų metai

šiais metais šis kursas turėtų vykti 9 kartus ir jį turėtų baigti daugiau kaip 700 karių savanorių.

Labai svarbus Savanorių pa-jėgoms yra skyriaus vado kursas, nes jis skirtas parengti karį, ge-bantį vadovauti skyriui, vykdyti taktines skyriaus lygmens užduo-tis būrio sudėtyje, spręsti admi-nistracinius klausimus. Kurso tru-kmė 18 dienų, didžiąją kurso dalį sudaro lauko taktikos pratybos. Baigęs kursą, karys geba atlikti in-dividualias ar kolektyvines iki sky-riaus lygio taktikos užduotis bū-rio sudėtyje, orientuotis vietovėje naudojantis žemėlapiu ir kompa-su, yra susipažinęs su vado darbu ruošiantis mūšiui, geba parengti ir skelbti įsakymus. Kursą baigęs karys savanoris gr. Gintaras Bal-čius teigė, kad išmoko savikon-trolės, prisitaikymo prie aplinkos veiksnių, suprato, ką reiškia mie-goti tik keletą valandų per parą ir vykdyti sudėtingas užduotis. Gr. Artūras Krisikaitis sakė, jog šia-me kurse išmokstama atsakomy-bės už kitą žmogų, nes juk skyrius stiprus tiek, kiek stipri silpniausia grandis. Pernai skyriaus vado kur-

sas vyko 3 kartus, jį baigė apie100 žmonių, šiais metais taip pat pla-nuojami 3 kursai.

Vienas naujesnių kursų 2010 metais buvo individualių įgūdžių atnaujinimo kursas. Vykdant Sa-vanorių pajėgų vado įsakymą per-nai buvo surengti 7 savaitės tru-kmės kursai KASP profesinės karo tarnybos kariams. Mokymus baigė daugiau kaip 300 pajėgų profesi-nės karo tarnybos karių. Šio kurso tikslas buvo atnaujinti Savanorių pajėgų štabų profesinės karo tar-nybos karių individualius karinius įgūdžius. 2011 metais šie kursai ir toliau bus organizuojami.

Įdomūs ir gerų įspūdžių palikę buvo saugaus vairavimo ekstrema-liomis sąlygomis kursai. Kursuo-se dalyvavo kariai, besiruošiantys misijai Afganistane. Kurso tiks-las – išmokti vairuoti ekstremalio-mis sąlygomis. Anot šių kursų ins-truktoriaus vyr. srž. Beno Kaupo, be šių praktinių įgūdžių kariai ne-galėtų tinkamai įvykdyti užduočių misijos Afganistane metu. Api-bendrindami šiuos kursus, Karo policijos kariai teigė, jog įgijo di-desnės patirties vairuojant ekstre-maliomis sąlygomis. Šią patirtį jie galės panaudoti ne tik savo darbe, bet ir civiliniame gyvenime. „Kie-kvienam vairuotojui reikia paban-dyti ekstremalų vairavimą, nieka-da nežinai, kas gali atsitikti misijos metu, važiuojant bekele įvairiais pasvirimo kampais kai kiekvie-nas milimetras gali nulemti tavo ar tavo kolegų gyvybę. Toks kursas yra būtinas“, – teigė kursą baigęs vyr. srž. Tomas Gurskis.

2010 metai tiek Butigeidžio dragūnų batalionui, tiek kariams savanoriams ar kariams, besiruo-šiantiems misijai buvo darbingi, įdomūs. 2011 metai, kaip ir praė-ję 2010-ieji, batalionui bus ne ma-žiau įtemti. Svarbiausia užduo-tis ir toliau išliks karių savanorių ruošimas ir mokymas. Šiais metais batalione turėtų mokytis daugiau kaip 2000 karių.

Savanoriai – buvome, esame, būsimeJurga VAŠKEVIČIENĖButigeidžio dragūnų mokomasis batalionasKpt. Ramūnas RAZGUSŽemaičių rinktinė

Sausio 17-oji Klaipėdoje buvo paminėta kartu su 88-iomis Klai-pėdos krašto prijungimo prie Lie-tuvos metinėms. Klaipėdos Šven-čiausios Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje buvo au-kojamos mišios už karius savano-rius. Po mišių Žemaičių rinktinės

ir Butigeidžio dragūnų moko-mojo bataliono kariai nužygiavo į Teatro aikštę, kur vyko šventė „Buvome, esame, būsime!“. Iš-kilmėse dalyvavę Klaipėdos me-ras Rimantas Taraškevičius ir KASP plk. ltn. Romualdas Mol-daris pasveikino savanorius bei miestelėnus su Savanorių pajėgų jubiliejumi bei Klaipėdos krašto išlaisvinimo metinėmis. Šventės metu miestelėnai pakviesti vai-šintis kareiviška koše ir karšta ar-bata, o karštą maistą pardavinė-

Autorės nuotraukos

jo nameliuose įsikūrę prekeiviai. Smalsesni galėjo susipažinti su savanorių veikla, apžiūrėti karo techniką, ginklų parodą, drąses-ni savo jėgas išbandyti rankų len-kimo, granatų mėtymo, visureigio tempimo, svarsčio kilnojimo ir ki-tose rungtyse. Daug įspūdžių pa-liko karo prievolės centro suorga-nizuota karinė estafetė, kurioje reikėjo parodyti net tik ištver-mę, drąsą bet ir sumanumą. Įvai-rių rungčių laimėtojai apdovanoti simbolinėmis dovanomis. Įdomu buvo stebėti baltų kovų brolijos „Vilkatlakai“ surengtą mūšį, imi-tuojantį IX amžiaus baltų genčių karių kovas.Rikiuotė Teatro aikštėje

Skyrininko kursas

Kova „mieste“

cmykcmyk

2011 m. sausio 27 d. Nr. 1 (421) Savanoris 3 psl.

Brangūs kariai savanoriai, šių metų sausio 17-oji mums visiems ypatinga diena – mūsų pajėgos švenčia 20-ąsias įkūrimo metines. Labai džiugu, kad dar yra karių, tomis dienomis tapusių savano-riais ir šiandien tebetarnaujan-čių mūsų pajėgose, kituose dali-niuose. Ačiū Jums, savanoriai, už pavyzdį, dvasią ir ryžtą. 20 metų valstybės mastu yra labai nedaug, nedaug tai ir Savanorių pajėgoms, visai kariuomenei. Kariuomenė gyva tol, kol gyva valstybė. Nors tie 20 metų prabėgo labai greitai, tačiau Savanorių pajėgoms yra kuo pasididžiuoti, ką prisiminti. Nuveikta tikrai labai prasmingų darbų, įvykdyta daugybė sudėtin-gų užduočių.

Dauguma vyresnių karių ir ka-rininkų dar atsimeta tuos 1991 metus, kai sausio 17 dieną Aukš-čiausiosios Tarybos sprendimu

buvo įkurta Savanoriškoji kraš-to apsaugos tarnyba. Tai oficia-li Savanorių pajėgų gimimo die-na. Tuo metu Savanorių tarnybai buvo numatyti šie svarbiausi už-daviniai: rengti krašto apsaugos specialistus, saugoti svarbiau-sius valstybinius objektus, padė-ti likviduoti ekologinių katastro-fų, stichinių nelaimių padarinius, prireikus padėti Pasienio apsau-gos tarnybai saugoti valstybės sie-ną, policijai – užtikrinti viešąją tvarką, palaikyti visuomenės rim-tį ir saugumą, o iškilus valstybės saugumo grėsmei – vykdyti teri-torinę krašto gynybą, pagal Vy-riausybės nutarimus atlikti kitas valstybės užduotis. 1991-ieji buvo nelengvi kūrimosi, sunkių išban-dymo metai. Savanorių vadovybė teisingai suvokė, kad žmogus su šautuvu ne daug ką tereiškia, tas žmogus pirmiausia turi būti pilie-

tis, savo Tėvynės patriotas. Todėl nuo pačių pirmųjų dienų šalia ko-vinio rengimo ypatingas dėmesys buvo skiriamas savanorių tauti-niam-patriotiniam ugdymui, isto-rinės atminties puoselėjimui, kul-tūrai, taip pat sportui. Planingas savanorių kovinis rengiamas pra-sidėjo iškart po SKAT įkūrimo. Tai ypač svarbus darbas, nes dau-guma savanorių buvo atėję iš civi-lio gyvenimo.

Per tuos 20 metų savanoriams teko patirti ir džiugių, ir sun-kių akimirkų. Nors patirties ne-turėjome, tačiau žinojome, kur galime kreiptis pagalbos. Buvo užmegzti ryšiai su Danijos, Šve-dijos, JAV, Norvegijos, Jungtinės karalystės savanoriais. Taip pat daug bendradarbiavome su kai-myninės Latvijos bei Estijos sa-vanoriškomis pajėgomis. Mūsų kariai vykdavo į užsienio ša-

lis, mokėmės, diskutavome, rin-komės, ką galima sau pritaikyti. Mūsų tikslas buvo, kad žmogus atėjęs į savanorių gretas, per ke-lerius metus taptų ne tik gerai parengtu kariu, bet ir sąmonin-gu Lietuvos piliečiu, savo namų, šeimos ir krašto gynėju. Per tuos metus stengėmės tobulėti, keitė-si organizacinė struktūra, tapo-me Sausumos pajėgų sudėtine dalimi. Kėlėme vadų kvalifika-ciją, gerinome kovinį karių sava-norių parengimą.

Akivaizdu, kad per tuos me-tus Savanorių pajėgose daug kas pasikeitė. Dabar mes rengiame karius savanorius, gebančius da-lyvauti tarptautinėse operaci-jose, o krizės ar karo atveju – vykdyti šalies teritorinę gynybą. Kariams savanoriams keliami profesionaliosios karo tarnybos reikalavimai.

Ir šiandien, kaip ir prieš 20 metų mes vis dar neturime pačios moder-niausios kovos technikos, ginkluotės, tačiau mes turime tvirtus, dvasingus karius savanorius, Tėvynės patriotus, kurie yra pasirengę gintį savo gimtą-jį kraštą.

Norių padėkoti visiems kariams savanoriams, savanoriams kūrėjams, buvusiems ir šiuo metu tarnaujan-tiems vadams, civiliams darbuoto-jams, kurie du dešimtmečius sąži-ningai tarnavo, dirbo, atidavė savo jėgas Savanorių pajėgoms. Ačiū Jums... Dabar jau kiti pajėgų uždavi-niai ir tikslai, jie reikalauja dar dau-giau pastangų, atkaklumo ir darbo. Todėl mes turime ir toliau uoliai bei atsakingai vykdyti savo pareigas, tar-nauti ir puoselėti Savanorių pajėgas, kad pateisintume Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos pasitikėjimą.

Plk. ltn. Romualdas MOLDARISPajėgų vadas

Pateisinti valstybės ir tautos pasitikėjimą

Plk. ltn. Arturas JASINSKASDainavos rinktinės vadas

1991 metai ir Sausio 13-osios įvykiai didžia dalimi nulėmė mano, kaip žmogaus ir kaip būsimo Lie-tuvos kario gyvenimą, nulėmė tai, kad dabar esu karininkas. Nors ir nedalyvavau Sausio 13-os įvykiuo-se 10-14 dienomis, nes per stu-dentų atostogas atostogavau kai-me, tačiau jau sausio 15 d. atvykau į Kauną ir užsirašiau savanoriu į kuriamą Lietuvos kariuomenę, o kitas kelias dienas buvau žmo-nių, budėjusių prie Aukščiausios Tarybos ir prie Kauno televizijos centro, minioje. Aišku, tuo metu buvo gaila, kad anksčiau nesuži-nojau apie sukurtą sukarintą kuo-pą ir kad neįsirašiau į žaliaraiščius. Parlamento (ir kitų objektų) gyny-ba ir ten buvę žmonės buvo ir yra patrio tiškumo, meilės Lietuvai, di-dvyriškumo pavyzdys.

Didžiuojuosi, kad esu savanoris

KASP 20-metį sutinku di-džiuodamasis profesionaliomis pajėgomis, jų sunkiu, laipsniš-ku, bet visada gyvybingu ir en-tuziastingu tobulėjimu. Prisi-menu savo pirmuosius kolegas ir vadus Kauno rinktinėje, di-

džiuojuosi savanorio ženklu, kurį nešioju jau 20 metų, jaučiu garbę vadovauti rinktinei. Rinktinė dvi-dešimtmetį pasitinka turėdama vi-sapusišką karinę patirtį, kaip ir kiekvienas kitas Sausumos pajė-gų vienetas. Džiaugiamės buvu-siais rinktinės kariais savanoriais, tapusiais profesinės karo tarnybos kariais, puikiai atliekančiais savo pareigas kituose kariuomenės vie-netuose. Žinau, kad jie didžiuojasi tarnybą pradėję Savanorių pajėgo-se. Džiugina didelis skaičius karių, dalyvavusių misijose ir tarptauti-nėse pratybose. Pažymėtina, kad rinktinėje tarnauja patriotiški, in-telektualūs kariai, vertinami ir ci-viliniame gyvenime.

Sukaktis įpareigoja atkakliai, kruopščiai ir sąžiningai vykdyti savo pareigas. Šių metų karių savano-rių koviniame rengime priorite-tas bus skiriamas TMU kuopoms. Reikia didinti karių savanorių skai-čių rinktinėje, todėl reikės daugiai bendrauti su jaunimu, mokyklomis. O labiausiai patyrę rinktinės kariai dalyvaus tarptautinėse ir bendrose kariuomenės dalinių pratybose. To-kiu būdu kelsim rinktinės ir pajėgų galią.

Plk. ltn. Kazimieras ČIUPLINSKASŽemaičių rinktinės vadas

Iš 1991 metų laikotarpio la-biausiai įsiminė Sausio įvykiai Vilniuje ir jų metu pasireiškusi lietuvių vienybė, dvasios jėga ir pasiryžimas ginti laisvę, leidę ne-palūžti ir išsaugoti mūsų valstybę.

Mokytis ginti Tėvynę

1991 m. sausį, kartu su kitais savanoriais iš Šiaulių, teko daly-vauti saugant Aukščiausiąją Tary-bą. 1991 m. vasario 11 d. pradėjau tarnybą Pasienio apsaugos tarny-boje. Teko tarnauti Pakruojo, po to Joniškio užkardose.

Sutinkant Savanorių pajėgų dvidešimtmetį, reikia pasakyti, kad Žemaičių rinktinė, kartu su kitais pajėgų daliniais nuėjo ilgą ir nelengvą kelią. Mūsų rinktinė, joje tarnavę karininkai, liktiniai ir kariai savanoriai sėkmingai vykdė keliamus uždavinius. Iš pastarai-siais metais nuveiktų darbų rink-tinės kariai pagrįstai didžiuojasi įvykdyta misija Afganistane, ku-riai vadovavo plk. ltn. Vytautas Reklaitis.

2011 m., kaip ir anksčiau, mūsų dalinio pagrindiniais prioritetais išlieka kovinio pasirengimo lygio kėlimas, karių rengimas vykdyti valstybės gynybos ir taikos meto uždavinius. Stengsimės gerinti pratybų kokybę, kelti karių sava-norių motyvaciją tarnauti KASP ir mokytis ginti Tėvynę.

J. srž. Antanina Girčytė AfganistaneLtn. Karolio Zikaro nuotrauka

Dainavos rinktinės savanoriai „Gintarinės vilties“ pratyboseGintauto Tiškos nuotrauka

cmyk


cmyk

Mjr. Eligijus SENULISVyčio rinktinės vadas

Džiugu, kad Savanorių pajėgos sulaukė dvidešimtmečio šventės. 1991 metų savanoriai – tai prastai ginkluoti, neaprengti, neapmoky-ti, bet sąmoningi, ryžtingi, politinių kalinių, tremtinių, buvusių partiza-nų pavyzdžio įkvėpti lietuviai. 2011 m. savanoriai – tai modernios, ap-mokytos, aprūpintos pajėgos, galin-čios vykdyti, bet kokias užduotis. Jei prieš dvidešimt metų rinktinei buvo pavesta saugoti svarbius valstybės energetikos objektus, tai dabar yra keliamos tokios užduotys, kaip kuo-pos budėjimas TMU OP ar vykimas į tarptautines operacijas. Praeitais

metais rinktinės štabas persikėlė į naujas gražias patalpas, rinktinės kuopos taip pat turi savas ar nuo-mojamas patalpas, o prieš dvide-šimt metų visas rinktinės štabas ir dvi kuopos glaudėsi trijuose kabi-netuose Senvagės mokyklos su-teiktose patalpose.

2010 metais rinktinė vykdė daug svarbių užduočių. Suforma-vome TMU OP kuopą, kuri jau gegužės-birželio mėnesiais da-lyvavo vertinamosiose pratybo-se ir buvo įvertinta, kaip pareng-ta vykdyti jai iškeltas užduotis. Vėl buvo pradėtos vykdyti 7 parų vertinamosios lauko taktikos pra-tybos, kurių metu buvo parengta ir įvertinta 13 rinktinės pėstinin-kų skyrių. Reikia pažymėti, kad praeitais metais pradėta rinkti-nės karių atranka į PAG-14. Šių karių pagrindu rinktinėje buvo suformuota kuopa, kuri pirmą kartą, kaip tokio dydžio viene-tas, atstovavo Savanorių pajėgas tarptautinėse pratybose „Kardo kirtis“. Vyko dvi rinktinės štabo treniruotės, KASP štabas suren-gė vertinamuosius štabų moky-mus. Įvykdytos visos individualios ir kolektyvinės užduotys, kurios buvo iškeltos rinktinės PKT ka-riams.

Taip pat galiu pasidžiaugti ir rinktinės sportininkų laimėjimais. Tapome 10-ą kartą (5-ą kartą iš ei-lės) KASP sporto žaidynių nuga-lėtojais. Vykstančiuose Lietuvos kariuomenės čempionatuose pa-sirodėme tikrai garbingai: svars-čio kėlimo, paplūdimio tinklinio rungtyse rinktinės sportininkai tapo nugalėtojais, šaudymo čem-pionate iškovota antroji vieta, ko-vinės savigynos čempionate – ke-

Rudenį laukia Afganistanas

tvirtoji. Rinktinės kariai dalyvavo Latvijos savanorių sporto žaidynė-se, pasaulio karių čempionate.

Savaime suprantama, kad pro-fesiniam tobulėjimui ribų nėra, todėl norėtųsi, kad po visų oficia-lių vertinimų, ties rinktinės pada-liniais visada būtų įrašyta raidė P (Pasirengta).

Šiais metais ir Vyčio rinktinė paminės rinktinės įkūrimo dvide-šimties metų sukaktį. Stengsimės

padaryti šventę ne tik sau, bet Pa-nevėžio miesto gyventojams.

Pradėjome karių savanorių rengimą pagal atnaujintą Kovi-nio rengimo organizavimo vado-vą (KROV), tikimės kokybiškiau parengti rinktinės karius bei vyk-dyti kolektyvinį rengimą.

Ir pagrindinė užduotis – pasi-rengti ir išvykti į tarptautinę ope-raciją Afganistano Goro provin-cijoje.

Teks nuveikti daug darbųMjr. Linas KUBILIUSDidžiosios Kovos rinktinės vadas

Be jokios abejonės dvidešim-tmetis – solidi sukaktis... Ir nu-veikta nemažai. Vien atsivertus rinktinės metraštį, žiūrint nuo-traukas, skaitant įrašus kyla dau-gybė minčių, asociacijų, galima surengti įdomiausius seminarus, na bent jau temines paskaitas... Kokie skirtingi, įdomūs ir nelen-gvi buvo tie dešimtmečiai. Ne-norėčiau girtis rinktinės pasieki-

Plk. ltn. Leonas LUKOŠEVIČIUSDariaus ir Girėno rinktinės vadas

1991 metai tiek pačiai valstybei, tiek tuo metu dar besiformuojan-čiai kariuomenei buvo itin svarbūs. Jei Sausio įvykiai parodė Tarybų Sąjungos vadovų tikrąjį veidą bei nesugebėjimą taikiomis priemonė-mis spręsti iškilusius klausimus, tai besiformuojanti kariuomenė paro-dė savo ryžtą ir užsispyrimą kartu su visa tauta bet kuria kaina apginti jauną valstybę. Manau, kad abejin-gų tomis dienomis nebuvo.

Kariuomenė, savo ruožtu, pra-dėjo plėstis: Mokomasis junginys tapo brigada, išleistos dvi Lietuvos Respublikos karininkų kursų laidos, suteikti pirmieji karininkų laipsniai. Tai įgalino sukurti kariuomenės pa-dalinių struktūrą su veikiančia val-dymo ir vadovavimo sistema.

Man pačiam 1991-ieji, ypač jų pradžia, buvo mano asme-ninio gyvenimo lūžio metai. Savo gyvenimo neplanavau sie-ti su kariuomene, tik prisidė-ti prie jos kūrimo savo žiniomis bei įgūdžiais. Tačiau gyvenimas taip pasikeitė, kad jau dvidešimt metų aš tarnauju Lietuvos ka-riuomenėje.

Per šiuos dvidešimt metų teko tarnauti įvairiuose Lietuvos ka-riuomenės daliniuose, o nuo pra-eitų metų lapkričio vadovauju Dariaus ir Girėno rinktinei, ku-riai šiemet sukanka dvidešimt metų. Tai viena pirmųjų įkurtų SKAT rinktinių, kurios savano-riai pirmąsias užduotis vykdė jau 1990 kovo 22 dieną.

Ateinantys metai rinktinei bus intensyvūs, pagrindiniai rinkti-nės uždaviniai yra išlaikyti esa-mus bei sukurti naujus taikos meto užduočių pajėgumus, taip pat remti „Geležinio Vilko“ bri-gadą įvairių pratybų metu. Rink-tinės štabo karininkai yra jauni ir ambicingi, turintys daug žinių bei patirties, tad iškeltas užduo-tis įvykdysime, kaip įvykdėme ir praėjusiais metais

Visus Dariaus ir Girėno rink-tinės savanorius sveikinu su dvi-dešimtosiomis Savanorių pajėgų įkūrimo metinėmis, linkiu stipry-bės, optimizmo ir sėkmės Jūsų darbuose kuriant bei stiprinant Lietuvos kariuomenę!

Parodėme ryžtą ir užsispyrimąmais; mes esame Vilniuje ir todėl

kiekvienas teigiamas, o juo labiau neigiamas įvykis yra puikiausiai matomas ir žinomas.

Galiu tik pasidžiaugti savo rinktinės kariais, jų entuziazmu, tobulėjimu, kario savanorio dva-sia. Būtent karyje savanoryje ma-tau esminius kokybinius pokyčius per prabėgusius dvidešimt metų.

Kalbant apie pirmuosius tre-čiojo dešimtmečio metus, manau, kad kartelę, sportine terminologi-ja tariant, užsikėlėme gana aukš-tai... Suplanuotas tikrai intensy-vus kovinio rengimo kalendorius tiek kariams savanoriams, tiek ir profesinės karo tarnybos kariams. Prasidėjęs PAG-14 ir bepraside-dantis PAG-16 pasirengimas tarp-tautinei operacijai taip pat nepa-lengvins gyvenimo: daug rinktinės karių paskirti dalyvauti operaci-joje su Vyčio rinktine, o PAG-16 grupė planuojama formuoti mūsų rinktinės pagrindu. Taip pat di-delio rinktinės dėmesio pareika-laus dar vienos TMU kuopos ren-gimas bei rinktinės CKB kuopa. 2011 metais teks nuveikti daug darbų, visų net neįmanoma sumi-nėti, tačiau jau dabar aišku – poil-sio nebus per daug...

Naudodamasis proga noriu pasveikinti visus Didžiosios Ko-vos rinktinės esamus ir buvusius profesinės tarnybos karius ir ka-rius savanorius pajėgų dvidešim-tmečio proga, linkiu įveikti visas kliūtis siekiant užsibrėžto tikslo.

Su švente, savanoriai!

Vyčio rinktinės savanoriai „Kardo kirčio“ pratyboseAlfredo Pliadžio nuotrauka

Didžiosios Kovos rinktinės savanoris j. srž. Vytautas Stepanauskas Pabra-dės poligone


cmykcmyk


Savanorių pajėgoms – 20 metų

Sausio 17-ąją Nepriklausomybės aikštėje susitiko savanorių vadai (iš dešinės): ats. plk. Jonas Gečas, gen. mjr. Arvydas Pocius, plk. Antanas Plieskis, plk. ltn. Romualdas Moldaris

Seimo Konstitucijos salėje savanorius pasveikino prof. Vytautas Landsbergis

KASP vadas plk. ltn. Romualdas Moldaris medalį „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ įteikė Dariaus ir Girėno rinktinės savanoriui Arūnui Kodzevičiui, pajėgose ištarnavusiam dvidešimt metų.

Išnešamos gėlės ant žuvusiųjų už Lietuvą kapų Savanoriui kūrėjui Algimantui Remeikai yra ką prisiminti

Geriausios 2010 metų pajėgų kuopos – Žemai-čių rinktinės 301-osios – vadui kpt. Ričardui Ak-samitui įteiktas senovinis kalavijas

Kauno savanoriai mjr. Žydrūnas Šadauskis, ats. mjr. Pranas Urbanavičius, ats. mjr. Gediminas Reutas, plk. ltn. Arturas Jasinskas, ats. mjr. Vitalijus Straleckas (pirmasis rinktinės vadas), ats. kpt. Vytautas Žymančius, plk. ltn. Albertas Dapkus ir plk. ltn. Leonas Lukoševi-čius su ats. plk. Jonu Geču Vyr. srž. Eugenijaus Žygaičio ir eil. Viliaus Džiavečkos nuotraukos

cmyk


cmyk

Gr. Eglė RUDZEVIČIENĖVertinimo komisijų sekretorė

Artėjant Savanorių pajėgų dvi-dešimtmečiui, KASP štabas suren-gė moksleivių rašinių ir piešinių kon-kursus „Koks yra Tėvynės gynėjas“. Nugalėtojai ir jų mokytojai buvo ap-dovanoti sausio 17 d. Vilniuje, Sei-mo rūmų Konstitucijos salėje.

Rašinių konkurse vertinimo komisija pirmąją vietą skyrė Mo-destai Brukštaitei, Panevėžio ,,Že-mynos“ vidurinės mokyklos dvy-liktokei (lietuvių kalbos mokytoja

Konkurso nugalėtojaiAušra Vaitkienė), 2-oji vieta teko Jurgiui Kudlinskui (Kauno „Puri-enų“ vidurinė mokykla, 12 klasė, mokytoja Romutė Survilienė), 3 vieta – Mariui Vaitkevičiui, Kau-no rajono Kulautuvos vidurinės mokyklos dešimtokui (mokytoja Jolita Velžienė), 4 vieta – Vėjūnai Guzulaitytei (Šiaulių „Saulėtėkio“ gimnazijos IV klasė, mokytoja Jū-ratė Montvidienė), o 5-oji vieta teko Normundui Figurinui, Pas-valio rajono Valakėlių pagrindi-nės mokyklos dešimtokui (moky-toja L.Burmonienė).

Piešinių konkurso nugalėtoju pripažintas Žilvinas Andriuškevi-čius (Alytaus Šv. Benedikto gimna-zija, 8 klasė, mokytoja Dalia Mi-liauskienė). 2-ąją ir 3-iąją vietas užėmė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos moksleivės Gabija Bara-nauskaitė ir Giedrė Balčiūtė (mo-kytoja Jūratė Baranauskienė). 4-oji vieta teko Danieliui Balčiūnui iš Pa-nevėžio „Verdenės“ pagrindinės mokyklos (mokytoja Aušra Laz-dauskienė), 5-oji – Linai Jarmuškai-tei (Ignalinos kultūros ir sporto cen-tras, mokytoja Nijolė Trinkūnienė).

Modesta BRUKŠTAITĖPanevėžio „Žemynos“ vidurinė mokykla

Esu įsitikinusi, kad supra-timas, koks yra, koks turė-tų būti Tėvynės gynėjas, neat-eina iš karto pats savaime. Jis susiformuoja žmogui augant, bręstant. Manau, kad požiūris į Tėvynės gynėją formuojamas ir formuojasi nuo pat vaikystės. Koks jis bus, priklauso nuo visos aplinkos, kuri supa žmogų vai-kystėje, paauglystėje, jaunystėje. Pabandysiu atskleisti, kas sufor-mavo mano požiūrį į Tėvynės gy-nėją ir koks jis.

Mano namuose ant sienos kabo prosenelio Martyno, Lietuvos sa-vanorio, nuotrauka. Iš jos į mane žvelgia geros, mįslingos, protingos akys. Šioje nuotraukoje prosene-lis vilki Lietuvos savanorio unifor-mą. Jo nuotraukos fone – didin-gas Lietuvos viduramžių karžygys ant balto žirgo. Nuo mažų dienų tėvai man pasakojo, koks šaunus žmogus buvo mano prosenelis, kaip jis mylėjo Lietuvą ir bran-gino laisvę. Mano tėčiui ši nuo-trauka labai svarbi, nes jis labai mylėjo savo senelį ir labai juo di-džiuojasi. Mano prosenelis Marty-nas būti Lietuvos savanoriu laikė didele garbe. Jis daug pripasako-jo tėčiui apie smetoniškos Lietu-vos karių gyvenimą, jų laisvalaikį, pomėgius, garbės kodeksą, Tėvy-nės gynėjo garbės suvokimą. Vis-ką, ką sužinojo iš savo senelio, tė-tis perpasakojo man. Žinojimas, kokie Lietuvos kariai buvo praei-tyje, leidžia suprasti, kokie jie turi būti šiandien, skatina pasidomėti, ar šių dienų Tėvynės gynėjams ne-svetima protėvių, senelių kovoto-jų dvasia.

Ne tik prosenelio nuotrauka išsaugota mūsų šeimoje, bet ir jo knygos, kuriose rašoma apie mei-lę Tėvynei. Vienoje tokioje, išleis-toje 1932 metais, pirmame pus-lapyje išspausdintas Maironio eilėraštis ,,Mylėk, lietuvi, tą bran-gią žemę“. Išmokau (tėčio para-ginta) tą eilėraštį dar vaikystėje – jis man pasirodė labai gražus ir didingas. Paryškintomis raidėmis šioje knygoje parašyta: ,,Lietuvos nepriklausomybės sargyboje budi narsioji mūsų kariuomenė ir šau-liai. Tačiau Lietuvos nepriklauso-mybės išlaikymas turi rūpėti ir vi-sai tautai. Jeigu visi mylėsim savo

Tas laisvės nevertas, kas negina jos

tėvynę, jeigu būsime drausmingi ir gerai pasirengę gintis, tai tada pa-sidarysime neįveikiami ir išlaiky-sime savo nepriklausomybę, taip sunkiai geriausių tautos sūnų iško-votą.“ Šie paauglystėje perskaity-ti žodžiai man leido suprasti, kad už tėvynės likimą esame atsakingi visi, kad už nepriklausomybę nuo-lat būtina kovoti, kad ji nedovano-jama. Prosenelio knygoje radau ir

pasaką ,,Viršila ir va-das“. Joje pasakojama apie tai, kaip viršila įsako kareiviams atlik-ti sunkų darbą, o pats jiems nepadeda, nors kareiviai to darbo vieni atlikti nepajė-gia. Atsitiktinai pro šalį jojęs kariuo-menės vadas, pa-matęs sunkiai plu-šančius kareivius, nušoka nuo arklio ir dirbantiems pa-deda. Darbą atli-kus, vadas priei-na prie viršilos ir pasako, kad, jei jo (viršilos) kariai nepajėgs kokio darbo at-likti, tegul vir-šila pakviečia jį, kariuome-nės vadą, ir šis jiems pa-dėsiąs. Pa-tiko man ši

pasaka. Ji pa-deda supras-

ti, kad tikras karys yra neišpuikęs, sugebantis ne tik kitiems vadovau-ti, bet ir pats visiems kiek galima padedantis.

Mokykloje apie karius sužino-jau dar daugiau.Ypač man įstri-go lietuvių literatūros pamokos, kurių metu skaitėme ir bandėme suprasti lietuvių liaudies karo dai-nas. Jose puikiai atsiskleidžia Tė-vynės gynėjo paveikslas. Karys čia

išaukštinamas, atskleidžiama jo gyvenimo prasmė, o mirtis supoe-tinama. Pavyzdžiui, dainoje ,,Teka saulė“, dainuojama apie tai, jog karys žino, kad gali žūti, bet ryž-tasi stoti į kovą su tėvynės priešu, nes jaučia atsakomybę už ramų tėviškės rytojų. Lietuvių liaudies karo dainose atsiskleidžia, kad ka-riai ne tik drąsūs, ryžtingi, budrūs- jie ir jautrūs, mylintys, žmogiški.Štai dainoje ,,Palinko liepa šalia kelio“ bernelis, išjodamas į kovą su priešais savo mylimai mergai-tei taria:

O jeigu žūsiu už TėvynęNuo priešo budelio rankos,Mergaite, ir mirdamas kartosiu:Myliu Tėvynę ir tave.Tas, kuris drįsta ir moka laisvę

ginti, susilaukia didžiausios kitų žmonių pagarbos ir meilės. To įro-dymas – daina ‚,Aš mylėsiu tą ber-nelį“. Joje mergelė apie karį taip kalba:

Jam išausiu gražią juostą,Apie jį dainuosiu,Ir ugningą širdį, meilęJam tiktai dovanosiu.Ne tik dainose apdainuojami

narsūs Tėvynės gynėjai. Atmintin įstrigo ir mokykloje skaityti kūri-niai apie karius, nepagailėjusius dėl Tėvynės laisvės savo jauną gal-vą padėti.Vienas tokių, savo vei-kėjų drąsa ir pasiaukojimu suža-vėjusių kūrinių yra Vinco Krėvės padavimas ‚,Milžinkapis“. Jame pasakojama apie bajorą Mykį ir jo keturis sūnus, kurie garbingai žuvo gindami Lietuvą nuo kry-žiuočių. Gerai prisimenu ir Pilėnų

pilies gynėjų poelgį J.I. Kraševs-kio romane ,,Kunigas“.Pilėnų gy-nėjai atsisakė gyvybės, pasirinko mirtį, norėdami įrodyti užkariau-tojams, kad laisvė jiems, Margi-rio kariams, brangesnė už gyvybę. Maironio, V. Kudirkos, B. Braz-džionio, A. Miškinio, Just. Mar-cinkevičiaus ir daugelio kitų po-etų eilės mano vaizduotėje kūrė Tėvynės gynėjo paveikslą, o kur dar širdį veriantys Lietuvos par-tizanų laiškai ir eilėraščiai, kurie parodo, kad daugelis šauniausių Lietuvos vyrų, merginų ne iš prie-volės, o iš įsitikinimų tapo Tėvy-nės gynėjais ir vardan tautos lais-vės paaukojo ramų , gražų savo gyvenimą. Aukštaičių krašto par-tizanė Diana Glemžaitė savo ei-lėraštyje rašo:

Ne už svetimą mintį, ne už svetimą žodį

Mes mokėsime didvyriais mirt –Tik už rytą , kuris laisvės saulę

parodys,Mes mokėsim numirt.Iš eilėraščio posmelio maty-

ti ypatingas ryžtas gyventi teisin-gai ir teisingai numirti. Tėvynės gynėjai drąsūs ir viskam pasiry-žę. Savigarba, aiškus pareigos supratimas, tvirtas charakteris, atsakomybės už tėvynės likimą jausmas, natūrali tėvynės meilė – patys gražiausi Lietuvos par-tizanų būdo bruožai. Jie puikus pavyzdys to, koks yra tikras Tė-vynės gynėjas .

Apie Lietuvos partizanus, Lie-tuvos savanorius, Lietuvos ka-riuomenę nemažai sužinojau ir per istorijos pamokas. Visos tos žinios padėjo man susidaryti nuo-monę, koks yra Tėvynės gynėjas. Mano nuomone, jis yra garbingas žmogus, rodantis pavyzdį kitiems, niekada neprarandantis vilties, turintis savo nuomonę, mokantis dirbti būryje, drąsus, išmintingas, draugiškas, sąžiningas, teisingas, mylintis žmogų, tiesą, laisvę, ne-bijantis už savo įsitikinimus padė-ti galvos ir tokiame savo elgesyje matantis gyvenimo prasmę. Būti Tėvynės gynėju – didelė garbė ir atsakomybė, nes ne puošni kariš-ka uniforma puošia karį, o karys savo veiksmais, poelgiais puošia save. Tikri dalykai, tikros verty-bės nesikeičia – meilė žmogui, Tė-vynei visada buvo ir bus didžiau-sios vertybės, o karys, žmogus, ginantis Tėvynę ir jos žmones, vi-sada bus gerbiamas.

Apdovanojimai įteikiami rašinių konkurso nugalėtojai Modestai Brukštai-tei ir jos mokytojai Aušrai Vaitkienei


Lietuva todėl išliko, kad visada turėjo žmonių, kurie ją gynė

Būti Tėvynės gynėju – garbė

cmykcmyk


Vrš. Romas EIDUKEVIČIUSDainavos rinktinė

Praėjusių metų pabaigoje Ma-rijampolėje surengti Dainavos rinktinės 104, 105, 106 kuopų ren-giamų pajėgumų (RP1, RP2, PP ir FP) pratybos, kurioms vadova-vo 105 kuopos vadas kpt. Artūras Nagumanovas. Pratybos suskirs-tytos į tris etapus. Pirmas etapas skirtas pasirengimui – karių sava-norių rinkimas, ginklų išdavimas, rikiuotės apžiūra. Po to sekė pra-dinis rengimas, įgūdžių formavi-mas, įtvirtinimas ir vertinimas, ginklų valdymo testas.

Saugus elgesys su ginklu bū-tinas visiems. Tik išlaikęs ginklų valdymo testą, karys gauna teisę

Vyr. srž. Daiva GEČIENĖ305 pėstininkų kuopos intendantė

Mažeikiai, kaip ir visa Lietuva, paminėjo kovos už tautos laisvę dvidešimtmetį.

305 pėstininkų kuopos kariai savanoriai buvo pakviesti į Mažei-kių politechnikos mokykloje vy-kusį minėjimą. Renginio pradžio-je įnešta Lietuvos trispalvė, kurią lydėjo renginio vedėjai kartu su 305 pėstininkų kuopos kariais sa-vanoriais. Pasigirdę dvidešimt var-

Rengiami pajėgumai

naudotis priskirtais ginklais kari-nių mokymų metu, sargyboje, at-liekant kovinį šaudymą ir pan.

Dalyvavome kovinių ginklų

naudojimo seminare, atlikome priskirtų ginklų priežiūrą. Trečia-sis etapas – tai rezultatų aptarimas ir pratybų vietos sutvarkymas.

Lietuva – mūsų širdysepo dūžių paskelbė, kad nuo Sausio 13-osios dienos įvykių praėjo jau 20 metų. Vedėjai renginį pradė-jo žodžiais apie laisvę, nepriklau-somybę ir tautą. Buvo rodomos Sausio 13-osios įvykių akimirkos. Atsargos kapitonas, buvęs 1021 kuopos vadas, Apolinaras Zubys papasakojo apie tos dienos įvy-kius Mažeikiuose. Skambėjo dai-nos apie Lietuvą ir tautos vienybę. Ši popietė privertė mus susimąsty-ti apie pilietiškumo bei patriotiš-kumo svarbą.

Lina MENDELIENĖŠiaulių jaunimo mokyklosdirektoriaus pavaduotoja

Šiaulių „Aušros“ muziejuje atidaryta miesto mokyklų moki-nių piešinių ir fotografijų paroda „Laisvės gynėjai: vakar ir šian-dien“, skirta Sausio 13-osios dvide-šimtmečiui. Parodoje eksponuoja-ma 20 mokinių piešinių konkurso laureatų darbų ir 20 savanorio kū-rėjo Jono Ivanausko fotografijų.

Konkurso – parodos iniciato-rius Lietuvos kariuomenės kūrėjų

Sausio 13-oji mokinių ir laisvės gynėjų kūryboje

savanorių sąjungos Šiaulių apskri-ties skyriaus pirmininkas kpt. Ne-rijus Kundrotas papasakojo apie parodos idėją, Jonas Ivanauskas savos kūrybos eilėmis pasveikino renginio lankytojus.

Konkurso laureatams dova-nas ir padėkas įteikė konkurso rėmėjai: Oro gynybos bataliono vadas mjr. Ričardus Jarusevičius ir Aviacijos bazės vadas plk. ltn. Virginijus Steponavičius. Apdo-vanoti ir mokinius rengę moky-tojai.

Parodos atidaryme koncerta-

vo Šiaulių miesto II muzikos mo-kyklos kanklininkių ansamblis, vadovaujamas mokytojos Loros Andriuškienės.

Piešinių konkurso laureatų dar-bai papuošė specialiai šiai progai išleistą kalendorių.

Konkurso laureatais išrinkti keturių mokyklų jaunieji dailinin-kai, tarp jų du jaunimo mokyklos mokiniai – septintokas Kristupas Gedutis ir dešimtokas Tadas Stra-vinskis.

Lietuvos kariuomenės kūrė-jų savanorių sąjungos Šiaulių aps-krities skyrius bendradarbiauda-mas su Šiaulių jaunimo mokykla įgyvendina projektą „Mano patir-tis – tavo ateičiai“. Ši paroda – vie-nas iš daugelio projekte numatytų renginių.

Sausio 17 d. KASP štabe ati-daryta partizaninio karo daly-vio, tautodailininko Mykolo Dir-sės (1929-2008) tapybos darbų paroda.

M. Dirsė gimė Ukmergės aps-krities Taujėnų valsčiaus Miškinių kaime. Mokėsi Raguvėlės žemės ūkio mokykloje. Antrą kartą Lie-tuvą okupavus rusams, įsitraukė į partizaninį pasipriešinimą. 1948 m. įstojo į Kauno dailės moky-klą, tačiau jau tų pačių metų spa-lį buvo suimtas ir nuteistas 25 me-tams. Kalėjo Taišeto ir Magadano konclageriuose.

Į Lietuvą grįžo 1957 m., apsi-gyveno Panevėžyje. 1965–1985 m. dirbo dailininku pieno kombinate, dalyvavo parodose.

Mykolo Dirsės darbų parodaAtkūrus nepriklausomybę, ėmė

kurti partizaninio karo, tremties tematika. Tapybos darbuose įam-žino savo prisiminimus, skaudžius ir tragiškus išgyvenimus, netek-tis, kurias patyrė daugelis lietuvių okupacijos metu ir tremtyje. Pa-statė ne vieną paminklą partizanų žūties vietose.

Parodoje eksponuojamuose pa veik sluose pavaizduotas parti-zanų gyvenimas ir kovos, tragiškos žūtys, retos atokvėpio valandėlės, įamžinta lietuvių politinių kalinių kančia Rusijos lageriuose. „Nori-si perteikti nors dalelę tų skaudžių ir tragiškų mūsų Tėvynės išgyveni-mų, didžiulių netekčių, kurias pa-tyrė mano kartos žmonės“, – yra sakęs M. Dirsė.

„Savanorio“ inf.

Kpt. Ramūnas RAZGUSŽemaičių rinktinės štabo S5 skyriaus viršininkas

Jau ketvirti metai Žemaičių rinktinėje organizuojamas Ka-lėdinis tinklinio turnyras. Šįkart varžėsi aštuonios rinktinės ko-mandos ir viena iš Dragūnų ba-taliono.

Įdomiausia buvo stebėti fina-lines varžybas, kur susitiko štabo ir aptarnavimo bei 302, 306 pėsti-ninkų kuopų komandos. Po atka-

Tinklinio turnyras

klios kovos trečius metus iš eilės I vieta ir pereinamoji taurė atiteko 306 pėstininkų kuopos komandai. Antroji vieta atiteko 302 pėstinin-kų kuopos komandai, trečioji – štabo ir aptarnavimo kuopos ko-mandai.

Apdovanojimo ceremonijoje rinktinės vadas plk. ltn. Kazimie-ras Čiuplinskas ir Dragūnų bata-liono vadas plk. ltn. Saulius Paliu-lis kvietė karius siekti dar geresnių rezultatų ne tik tinklinio, bet ir ki-tose sporto šakose.

Erikos Razmienės nuotrauka

Kpt. Ramūnas RAZGUSŽemaičių rinktinės štabo S5 skyriaus viršininkas

Tęsdama tradicijas, Žemaičių rink-tinė Kalėdas šventė su kolegomis. Ka-riai aplankė Plikių miestelio bažnyčią, kur mišias už rinktinės karius aukojo kapelionas kpt. Saulius Noretas.

Žemaičių rinktinė šventėPo mišių rinktinės kariai aplan-

kė ir Plikių evangelikų liuteronų bažnyčią, susitiko su kunigu Liu-du Fetingiu, kuris supažindino su evangelikų liuteronų bažnyčios is-torija. Po ekskursijos rinktinės ka-riai kartu su kunigais kpt. S. Nore-tu ir L. Fetingiu šnekučiavosi prie šventinio stalo.

Nuoširdžiai užjaučiame Žemaičių apygardos 3 rinktinės vadą plk. ltn. Kazimierą Čiuplinską dėl mamos mirties.

KASP štabasŽemaičių apygardos 3 rinktinė

Parodos atidarymas

Turnyro nugalėtojai

Autoriaus nuotraukosGinklo valdymo testas

104 kuopos savanorė eil. Samanta Pranaitytė

cmyk


cmyk

Redakcijos adresas: 2056 Viršuliškių 36, Vilnius El. paštas: [email protected] „Respublikos“ spaustuvė, M.Sleževičiaus g. 7, Vilnius.Ofsetinė spauda, 2 sp. lankai. Tiražas 2000 egz.Indeksas 0099

Savanoris, SL 1469.steigėja Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.leidžia Krašto apsaugos savanorių pajėgos.Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį.

Eina nuo 1991 02 09

Redaktorius ats. kpt. Vytautas VoverisKorespondentas eil. Vilius DžiavečkaDizainerė Jurgita Šeštokaitė

Rinko ir maketavo UAB „Krašto spauda“

Eil. Vilius DŽIAVEČKA„Savanorio“ korespondentas

Sausio 9 dieną Vilniuje dvi-dešimtą kartą surengtas bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas Sausio 13-ąją žuvusiųjų Lietuvos laisvės gynėjų atminimui. Prieš star-tą renginio dalyviai pagerbė Sausio 13-osios aukas, padėdami gėles ant žuvusiųjų kapų. Bėgimo dalyvius pasveikino Tautinio olimpinio ko-miteto prezidentas Artūras Poviliū-nas, krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė, Bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Ro-mas Bernotas.

Jubiliejiniame bėgime šiemet da-lyvavo apie pustrečio tūkstančio žmonių. Jų tarpe tikrai didelė da-lis kariuomenės atstovų, o pastarųjų gretose ir puikiai organizuoti kariai savanoriai. Bendroje Savanorių pa-jėgų rikiuotėje iš viso bėgo apie 120 karių. Savanorių bėgikus iš visų rink-tinių vedė Dainavos rinktinės vadas plk. ltn. Arturas Jasinskas. Šiame renginyje savanoriai ne tik paminė-jo žuvusiuosius prie Televizijos bokš-

to, bet ir įprasmino pajėgų įkūri-mo 20-mečio jubiliejų.

Devynių kilometrų ilgio bėgi-mo trasa prasidėjo nuo žuvusių-jų amžino poilsio vietos Anta-kalnio kapinėse ir nusidriekė per Vilnių iki televizijos bokšto Karo-liniškėse. Suprantama, šiame pa-garbos bėgime rezultatai niekada nebuvo svarbūs. Nors šiemet 9 ki-lometrų distancijoje buvo galima tikėtis neblogų rezultatų, tačiau niekas neskubėjo, nes tokiame bėgime kariams yra svarbiausias bendrumo ir greta į koją bėgan-čio bendražygio peties jausmas.

Anot plk. ltn. A. Jasinsko, bė-gime dalyvaujančio septintą kar-tą, antrąjį – bendroje rikiuotėje su rinktinės kairiais, vien Dainavos rinktinės savanorių šį kartą bėgo daugiau nei pusšimtis. Pasak rink-tinės vado, beveik visiems savano-rių rikiuotės dalyviams sėkmingai ir draugiškai pavyko pasiekti fini-šą, išskyrus keletą karių, kurie ne-atlaikė bendro tempo ir atsiliko. Plk. ltn. A. Jasinskas įsitikinęs, kad simbolinis bėgimas – tinkama pa-

garba Sausio 13-osios aukoms. Bė-gikai, o ypač kariai, prisimindami prieš dvidešimt metų už Lietuvą pralietą kraują, įveikdami trasą, iš-lieja nemažai prakaito ir atiduoda daug jėgų, ko galbūt negalėjo pa-daryti 1991-aisiais.

Bėgime dalyvavęs 51 metų št. srž. Albinas Grinkevičius, po septyniolikos metų profesi-nės tarnybos, jau atsargoje. Per-nai puskarininkis sėkmingai pe-rėjo į karius savanorius ir toliau tarnauja Dainavos rinktinės šta-

bo aptarnavimo kuopoje. Bėgi-me dzūkas dalyvauja jau antrą-jį kartą. Pasak Albino, įveikti 9 trasos kilometrus nebuvo sunku, tai malonumas, sportas ir kartu garbė kartu su visais dalyvauti pagarbos Sausio 13 aukoms ren-ginyje.

Bėgime dalyvavo nemažai Sa-vanorių pajėgų specialiųjų ope-racijų kuopos savanorių. Vienas jų – dviejų misijų Kosove ir Af-ganistane dalyvis gr. Julius Gri-galiauskas. Pasak distanciją įvei-kusio kario, per kuopos pratybas būna ir sunkiau, jei čia galima bėgti vien su sportine apranga, apsiavus lengvais sportbačiais, tai pratybose, permirkusiais batais tenka skuosti miškais, su kuprine ir ginklu ant pečių...

Kpt. Karolis Morkūnas iš savo vadovaujamos Utenos kuopos at-sivežė penkis karius:

– Jeigu iš visos Didžiosios Ko-vos rinktinės atvyko 16 karių, tai, manau iš vieno padalinio 5 – tik-rai gerai. Tiek mano karių ne-pabūgo ilgos trasos ir pasiren-gė bėgimui. Vieni pasitikėjo savo jėgomis – specialiai nesiruošė. Kiti – bėgiojo po truputį didinda-mi atstumus.

Eil. Martynas Adomavičius iš Dariaus ir Girėno rinktinės šta-bo aptarnavimo kuopos, prieš bė-gimą puikios nuotaikos, minė-jo, kad kariui rimtose pratybose būna sunkiau ir atstumus tenka įveikti dar didesnius. Tik, žino-

ma, niekas nesako, kiek tiksliai teks žygiuoti miškais, ir niekas už tai medalių neduoda. Tokia kario duona. O geras fizinis pasirengi-mas – būtinybė.

Savanorės iš tos pačios kuo-pos Greta Indriulytė, Ugnė Bače-lytė, Janina Gucal nekantrauda-mos laukė bėgimo, jos jau žinojo, ką reiškia bėgte įveikti tokį atstu-mą. Ankščiau merginos dalyvavo pagarbos bėgime, tačiau, kaip ci-vilės, o kaip karės – pirmą kartą.

Kpt. Artūras Vaikšnys iš Jona-vos kuopos atsivežė 15 karių, o iš visos Dariaus ir Girėno rinkti-nės – 25.

– Ne veltui yra sakoma, kad jonaviškiai yra vieni aktyviausių ir patriotiškiausių Dariaus ir Gi-rėno rinktinės savanorių, gausiai atstovaujantys rinktinę įvairiuo-se renginiuose, – sako kuopos va-das. – Praėjusiais metais Jonavos kuopoje vyko daug pasikeitimų – buvo priimta daugiau nei 20 nau-jų savanorių, kurie dabar pavyz-dingai tarnauja ir uoliai lanko visus užsiėmimus. Vadinasi, ne-reikia bijoti atleisti taip vadina-mų popierinių savanorių. Juos tikrai galima pakeisti puikiu jau-nimu, kurie niekam gėdos nepa-darys. Po pagarbos bėgimo visų mūsų grįžtančių lauks kiti kuopos kariai savanoriai ir visiems bus surengtas patriotinis užsiėmimas „Ką Lietuvai reiškia 1991 metų Sausio 13-oji“. Pagarbos tą dieną žuvusiems bėgime, mano nuomo-ne, svarbiausia yra tinkamas nusi-teikimas. Dar svarbu ryžtas, valia ir fizinis pasirengimas, kadangi ti-kras, gerai pasirengęs karys gali tiek nubėgti, kiek reikia šiame bė-gime. Čia visų tikslas vienas: pa-siekti finišą ir pagerbti tuos, kurie nepagailėjo savo gyvybės už Lie-tuvą.

Beje, gausiausiai jubiliejinia-me bėgime dalyvavo Šaulių są-junga, iš viso distanciją įveikė 899 šauliai. Vyriausias šių metų bėgi-me taip pat buvo šaulys – 80–me-tis Jonas Burokas.

Pagarbos bėgime – visų tikslas vienas

Vrš. Jurgis AURYLAŽemaičių rinktinė

Sausio 14-osios vakare Žemaičių rinktinės štabe pradėjo būriuotis rink-tinės kariai savanoriai, karo policinin-kai, Valstybės sienos apsaugos parei-gūnai, tačiau tai ne aliarmas – kariai rinkosi pakartoti Klaipėdos sukili-mo dalyvių maršrutą. Žygį „Klaipė-dos sukilimo dalyvių keliais“ jau 10-us metus iš eilės organizuoja LKKSS Klaipėdos skyrius ir Klaipėdos šaulių rinktinė.

Iš rinktinės štabo pajudėjome 20 valandą. Pakeliui paėmę Dragūnų ba-taliono karius, pasukome Palangos kryptimi. Po pusvalandžio atvykome į Vydmantų vidurinę mokyklą. Prie mokyklos mus pasitiko besišypsantis,

ginkluotas Mosi-no šautuvu, gar-baus amžiaus (83 metų) šaulys, kaip mes vėliau pava-

dinome – „žmogus su šautuvu“. Moky-

kla buvo sausakimša nuo žygio dalyvių. Į žygį atvyko Vil-niaus šaulių rink-tinės komanda,

vadovaujama buvu-sio KASP vado, o dabar Šaulių są-jungos vado plk. Antano Plieskio, Lietuvos karo aka-

demijos kariūnai ir daug daug kitų komandų – iš viso 685 dalyviai. Visi

žygio dalyviai turėjo užsiregistruoti. Registracijoje prakaitą braukė Klai-pėdos savanoriai kūrėjai ir šauliai. Malonu buvo sutikti KASP vadą plk. ltn. Romualdą Moldarį, Že-maičių rinktinės vadą plk. ltn. Ka-zimierą Čiuplinską, Dragūnų bata-liono vadą plk. ltn. Saulių Paliulį, o taip pat Klaipėdos įgulos karo ka-pelioną kpt. Saulių Noretą. Apie 22 valandą visi žygio dalyviai buvo pa-kviesti į mokyklos sporto salę, ku-rioje vyko trumpas žygio maršru-to apibūdinimas ir instruktažas. Po instruktažo sugiedojome Lietuvos himną, karo kapelionas kpt. S. No-retas palaimino žygeivius ir pirmoji komanda išvyko. Laukė ilgas ir ne-lengvas žygis apledėjusiais keliais ir užpustytais pajūrio krūmynais.

Žemaičių rinktinės komandą su-darė 72 kariai savanoriai, 3 PKT ka-riai, 2 jaunieji šauliai ir viena civi-lė moteris, komandos vadovas kpt. Saulius Ličkus. Pirmoji žygio atkar-pa vedė rajoniniais keliais, kurie buvo padengti grynu ledu, laukais eiti lengviau. Maloniausia žygio at-karpa buvo Baltijos pajūriu, ošiant jūrai – žygiuoti lengva, tačiau neap-sieita ir be nenumatytų kliūčių, ke-lią pastojo patvinęs upelis, tad žygei-viams teko rinktis – ar bristi iki kelių per ledinį vandenį, ar nepatingė-ti ir bandyti surasti sausesnę vietą. Dalis žygeivių padarė nedidelį lan-ką ir eidami palei upelį rado pasvi-rusį medį, kuriuo ir persikėlė „eks-tremaliuoju“ būdu. Atėjus į Karklę, prie „bunkerio“, jų laukė Žemaičių rinktinės savanorių įrengta poilsia-vietė ir dragūnų atvežta garuojan-ti košė bei arbata. Žygeiviai galėjo

užkąsti, pasišildyti prie laužo ir šiek tiek atsipūsti. Toliau kelias vedė per kopas į pajūrį, pajūriu iki „Juo-dosios tvirtovės“. Čia mus pasiti-ko Klaipėdos karybos klubo nariai. Nuo „Juodosios tvirtovės“ – pajū-riu iki Girulių, toliau dviračių take-liais per parką į Dragūnų batalioną. Batalione žygeivių vėl laukė pakar-totina registracija, diplomai ir me-daliai. Dalyviai įveikė 26,5 km. maršrutą ir tikrai nesigailėjo, nete-ko girdėti niurzgimo, visi gerai nu-siteikę, nors ir pavargę. Maršrutas įveiktas per 5-7 valandas. Simboli-nis žygio dalyvių sutikimas, o taip pat KASP dvidešimtmečio minėji-mas vyko Teatro aikštėje. Sveikini-mo žodį tarė Klaipėdos miesto me-ras Rimantas Taraškevičius, KASP vadas plk. ltn. Romualdas Moldaris ir vienas iš žygio organizatorių – Al-girdas Grublys.

Klaipėdos sukilėlių keliais

4-o laipsnio medalis „Žygis Klaipėdos sukilėlių keliais“

Bėgime dalyvavo daugiau kaip 120 savanorių

Dariaus ir Girėno rinktinės savanorės Greta Indriulytė, Ugnė Bačelytė ir Janina Gucal

Vyr. srž. Eugenijaus Žygaičio nuotraukos

Savanorių pajėgoms – 20 metų

Documents