Rolandas Mikulskas_Kognityvinė lingvistika

Kognityvin lingvistika ir leksikografijos problemos

1

Rolandas Mikulskas

Kognityvin kryptis lingvistikoje atsirado kaip reakcija iki tol vyravus

struktralizm, ir ypa amerikin jos variant transformacin-generatyvin

gramatik, siekus natralij kalb aprayti kaip udar taisykli, taip pat ir reikmi,

sistem. Naujosios pakraipos alinink netenkino tradicinis poiris odio reikm

kaip nuspjam, danai hierarchikai sutvarkyt, semantini poymi (sem)

struktr. Dar nuo struktralizmo pagrindjo Ferdinando de Saussureo laik

lingvistikoje yra plaiai sigaljs poiris kalb kaip udar enkl sistem. Visai

suprantama, kad nuosekliai io poirio galima laikytis tik grietai atribojus

lingvistinius faktus nuo nelingvistini. Kognityvistai siekia parodyti, kad su tokiais

apribojimais kuriamas kalbos modelis neadekvaiai perteikia sudtin kalbos reikin,

o ypa kalbjimo metu generuojam reikmi pasaul. Pabrdami lingvistin

reikms pobd, struktralistai paprastai j atriboja ne tik nuo ekstralingvistini

faktori, bet ir nuo mentalini tikrovs reprezentacij, arba svok. Jie postuluoja

kalboje funkcionuojanios reikms kompozicin pobd ir jos struktrai atskleisti

taiko semantins komponentins analizs metod. Siekiant nustatyti odio reikm

sudarani nedalom semantini vienet sudt bei j tarpusavio priklausomyb,

tiriamos sintagmins to odio verts (t.y., sakinyje atliekamos funkcijos) bei

paradigminiai jo ryiai (t.y., semantins ssajos su kitais leksins sistemos vienetais).

Ypa pastaruosius ryius nustatant pasikliaujama vidins introspekcijos, arba valgos

bdu. Kognityvinio poirio alininkai, komentuodami struktralist mginim toki

valg keliu apibrti lingvistin reikm, taikliai pastebi, kad ie, patys to

nepastebdami, perengia kalbins kompetencijos ribas, kuri taip paiso, ir jau engia

tiriamais odiais vardijam tikrovs objekt ar reikini mentalini reprezentacij

srit. Tad naujosios krypties lingvistikoje atstovai silo irti reikm kaip tam

tikr mentalin struktr, arba suvokin. odis kalboje, pasak j, ymi reikm, kuri

vis pirma esanti paintins, arba kognityvins, veiklos rezultatas. i veikla savo

ruotu galinti bti apibriama tiek kaip psichin pagava, tiek kaip mstymo procesas.

Painimo esm mus supanio pasaulio skaidymas kategorijomis, arba

kategorizacija. Nuosekliai irdami kategorij krimo proces galtume suskirstyti

tris etapus:

1) Stimul pasirinkimas. I begalins gausos ms pojius veikiani

stimul pastanio proto atsirenkami tik kai kurie, kitaip tariant, ms

dmes patraukia tik mums egzistencikai svarbs tikrovs objektai ir

reikiniai.

2) Identifikacija ir klasifikacija. io proceso esm palyginti pirminiu

pagavos etapu atrinktus stimulus su atitinkamomis atmintyje

saugomomis iniomis.

3) vardijimas. Daugeliui kategorij kalboje parenkami pavadinimai,

taiau kitos, abstraktesns, kategorijos sav leksini atitikmen gali ir

neturti, jas tegalima apibdinti perifrastikai, pvz., skutimosi

reikmenys, spintoje laikomi daiktai.

Taigi kognityvistai nelink kalbti apie kalbin reikm kaip apie atskir

reikin. Tiesa, pats leksins reikms terminas gali bti vartojamas, pavyzdiui,

apibdinant leksikografinio apibrimo turin, tad jam paliekamas techninio termino,

bet ne kognityvins svokos statusas. Nors bet kurios reikms pamat sudaro

atitinkama kategorija (arba kita terminologija konceptas), pati reikm gimstanti

kalbjimo metu. ios veiklos metu generuojamas reikmes suvokti padeds pats

tekstas, kuris tam tikru bdu nurods pokalbiui aktualias (relevantikas)

kategorizuotas ini sistemas. ios dar vadinamos domenais, scenomis, scenarijais,

kognityviniais modeliais ar kognityviniais rmais.

Struktralizmo atstovai, sekdami Gotlobo Fregs tradicija logikoje,

paprastai skiria odio reikms ir prasms svokas. i svok skyrimas yra gana

painus reikalas, ir nuomons iuo klausimu vairuoja. Bendrai pamus, i skirt

galtume apibdinti taip: savaimin, arba inherentin, odio reikm, realizuota

konkreiame tekste, gyja savo prasm. Matome, kad j oponentai kognityvistai,

pripaindami tik kalboje generuojam reikm, laisvai isiveria be i dviej svok

prieinimo, tad ir be prasms termino.

Kognityvistai stengiasi ivengti kalbininkams iki tol gana bdingo

scholastinio mstymo recidyvo atsietai traktuoti leksines reikmes. Tradicikai

pripastant odiui atskir, tik i kalbins kompetencijos kylani, reikm,

kalbininkams kyla sunkiai isprendiam metodologini problem. Viena j odio

formos ir jo turinio ry tenka aikinti tam tikru kalbins bendrijos susitarimu, t.y. i

esms pripainti jo savavalik pobd, arba arbitralum. Kadangi kognityvinio

poirio alininkams atskirai paimti odiai teymi kategorijas, arba konceptus, taigi

yra paintini proces motyvuoti, tai j panaios problemos nekamuoja.

Nesunku pastebti, kad kalbjimo metu generuojamos reikms

naujosios lingvistins minties atstov prieingai nei j pirmtak, yra suprantamos kaip

atviros struktros. Suvokiant tekste vartojam odi reikmes ir j tarpusavio ry

visada ieinama platesnes inojimo sritis. Kaip matysime vliau, net ir praktinius

leksikografinio aprao udavinius sprendiant, naujosios pakraipos atstov

stengiamasi pateikti kuo vairesnius odi vartojimo kontekstus, turinius

reprezentuoti atitinkamus kognityvinius modelius, taip pat svarbius inojimo struktr

elementus fiksuoti ir odi reikmi apibrimuose.

Nesunku taip pat suprasti, jog kognityvistams, pripastantiems, kad

reikm atsiranda tik kalbjimo (raymo) metu, neaktuali struktralist taip pat

pamgta skirtis tarp kalbos kaip sistemos (pranc. langue) ir kalbjimo kaip proceso

(pranc. parole). Todl jiems nesvarbios ir i ios dichotomijos kylanios problemos.

Prie pradedant nauj skirsn, nortsi atkreipti dmes vien svarb

terminologijos aspekt, tiesiogiai iplaukiant i kognityvins reikms sampratos.

Paintin mogaus veikl suprasdami kaip kategorizacijos proces, kognityvistai

grietai atriboja termin nuo mokslins prasms, pastarajai palikdami tradicin

klasifikacijos termin. Kognityvins kategorijos, arba konceptai, yra pastanios

kasdiens, kitaip dar buitins, smons veiklos produktai ir reprezentuoja natral

mus supanio pasaulio skaidym. ias kategorijas dert skirti nuo mokslo tiriamosios

veiklos metu apibriam svok, primetani mums dirbtin io pasaulio esybi

klasifikacij.

Svokos fiksuoja mokslins klasifikacijos rezultatus. Jos yra

apibriamos grietai laikantis dar Aristotelio ikelto btin ir pakankam poymi

principo. Taigi mokslini svok turin sudaro j aprpiamiems objektams ar

reikiniams priskiriam esmini poymi rinkiniai. Jie gali bti empirikai i tikrovs

indukuojami arba dedukuojami i tam tikr bendresni postulat. inoma, dl mokslo

paangos esminiai tiriam objekt poymiai gali keistis kartu koreguodami ir

klasifikacijos schemas. Pagrindinis mokslini svok bruoas j tarpusavio

subordinacija, o semantikos kalba tariant, jas sieja hiponimijos santykiai.

Tuo tarpu kognityvini kategorij pobdis i esms yra nulemtas moni

praktins veiklos prioritet. J narius siejantys bendri poymiai mokslo poiriu gali

bti visikai nesvarbs. Be to, ir tie poymiai nebtinai yra bendri visiems kategorijos

nariams. Objektui, kad jis bt trauktas kuri nors kategorij, pakanka turti bendr

poymi su vienu ar kitu tos kategorijos nariu. Taigi ia vadovaujamasi ne mintu

aristotelikuoju, bet vadinamuoju gimins panaum (angl. family resemblances)

principu. Tiesa, dalis kognityvini kategorij irgi yra susijusios hiponimijos

santykiais, tad sudaro tam tikras hierarchines struktras, taiau, kaip matysime vliau,

ios struktros yra fragmentikos, neretai joms bdinga asimetrija. Vis dl to, nors ir

nesisteminio pobdio, ios subordinacins struktros yra svarbios tuo, kad leidia

skirti vidurinj bazini kategorij lygmen. io lygmens kategorijoms

kognityvistai skiria ypating dmes. Nes btent bazini kategorij nariai yra

organizuoti apie centrin savo nar prototip. O i svoka yra viena i pamatini

kognityvinje lingvistikoje. Bet apie tai kiek vliau.

2

Pirmieji kognityvizmo daigai Vakar lingvistikoje m rastis madaug

prie dvideimt met. Ypa ios krypties idjos buvo ipltotos paskutiniajame

dvideimtojo amiaus deimtmetyje. Taiau Lietuvoje kognityvin lingvistika yra

palyginti naujas mokslas. Ms aplinkoje dar labai gajos struktralizmo idjos, ir

kognityvin mintis ia sunkiai skinasi keli. Nedidels apimties straipsnelyje sunku

bt isamiai apvelgti ios mentalins krypties lingvistikoje keliamas idjas bei

vertinti jos silom nauj kalbos fakt analizs bei apraymo metod privalumus.

Juolab, kad ir naujoji kryptis per iuos metus nestovjo vietoje: kai kurios jos ikeltos

idjos buvo laiko patikrintos ir atmestos, kitos buvo modifikuotos, dar kitos buvo

integruotos kitoki pakraip kalbos mokslo paradigmas. Tad ia pamginsime tik

punktyrikai (ir labai supaprastintai) paliesti kai kuriuos svarbesnius kognityvins

lingvistikos raidos aspektus. Beje, kalbamos lingvistikos krypties brand liudija ir jau

pasirodantys jos raid ir idjas apibendrinantys veikalai vadai. Vienu tokiu,

paraytu vokiei kalbinink Friedricho Ungererio ir Hanso-Jrgo Schmido (1996),

mes i dalies ia taip pat remsims.

Kognityvins lingvistikos pradi reikt sieti su atuntuoju

deimtmeiu, kai imta intensyviai tirti natraliojo pasaulio objekt ir reikini

kategorizacijos procesus. Iradingai vykdomomis apklausomis bei keliapakopiais

testavimais buvo mginama nustatyti kategorij krim psichologinius pamatus ir

apskritai suvokimo mechanizm ry su vardijimu, arba nominacija. ioje srityje ypa

reikmingi yra Eleonoros Rosch (dar inomos ankstesnija Heider pavarde) atlikti

tyrimai ir suformuluotos apibendrinamosios ivados.

Viskas prasidjo nuo spalv kategorij tyrimo. Visai neseniai

antropolog Brento Berlino ir Paulo Kayaus (1969) eksperimentais buvo nustatyta,

kad vadinamosios idinio spalvos (angl. focal colours) vis moni suvokiamos

daugma vienodai. Jas vardijani bazini pavadinim skaiius vairiose kalbose gali

kiek vairuoti, taiau iems pavadinimams bdingas bendras bruoas: jie paprastai

bna nesudtiniai ir neskolinti odiai. Praddama tyrimus, Eleonora Rosch kl sau

uduot nustatyti, ar vadinamj idinio spalv skyrimas ir vardijimas (taigi

kategorizavimas) priklauso nuo kalbos, ar nuo suvokimo (sensorins sistemos)

ypatum. Atlikusi gausyb psichologini test bei lingvistini eksperiment (Heider

1970, 1971, 1972), mokslinink taip apibendrino gautus rezultatus:

1) idinio spalvos stipriau nei likusios veikia mogaus reg, dl to jos

esanios pagavesns.

2) idinio spalvos greiiau simenamos ir ilgiau ilaikomos atmintyje.

3) idinio spalv pavadinimai greiiau atsimenami ir

pirmiausia vaik imokstami.

Taigi, bendrai pamus, galima bt teigti, kad geresnis idinio spalv

suvokimas greiiausiai nuo kalbos nepriklauso ir yra nulemtas mogaus percepcijos

mechanizm. Vliau spalv pagavos universalijas mginta aikinti ir kitaip: es tai

nulemta visuotini mogikosios aplinkos faktori, kaip antai diena ir naktis (balta ir

juoda), saul (raudona), augmenija (alia), dangus (mlyna) ir em (ruda)

(Wierzbicka 1990).

Toliau siekdama itirti idinio spalv poveik spalv kategorij

formavimuisi, Eleonora Rosch atliko papildomus tyrimus ir nustat, kad i spalv

geresnis skyrimas nepriklauso nuo j centrins padties eksperimento dalyviams

pateikiamose spalv skalse. Tai leido jai atsisakyti anksiau vartoto idinio spalv

termino, mat is kaip tik suponavo centrins padties idj. Vietoje jo Eleonora Rosch

pasil bendresn prototipo termin, kuris faktikai reik bdingiausi kategorijos

nar. Spalv skyrimas i esms remiasi prototipikais savo nariais. Tai reikia, kad tam

tikromis aplinkybmis prototipas gali atstoti likusius kategorijos narius. Dl to,

pavyzdiui, raudonos spalvos pavadinimas gali bti pavartotas kitoms raudonumo

rims ymti. Bendresns prototipo svokos vedimas buvo konceptualus

kognityvins lingvistikos laimjimas, nes leido kokybikai naujai aprayti natraliojo

pasaulio kategorijas. Mat jo taikymas greitu laiku buvo iplstas erdvs pavidal

(figr), augal bei gyvn ir dirbtini objekt (artefakt) sritis.

Toji pati Eleonora Rosch (1973) toliau eksperimentuodama nustat, kad

suvokdami fizini objekt pavidalus, mes bet kuriomis aplinkybmis pagalbon

pasitelkiame vadinamas gersias formas: kvadrat, apskritim, lygiaon trikamp ir

pan. Vadinasi, kategorizuodami erdvs pavidalus, mes remiams lengvai

suvokiamomis, prototipinmis, formomis. Tardama, kad spalv ir erdvini figr

prototipai dar galt bti paaikinti mogaus percepcijos mechanizm ypatybmis,

mokslinink savo tyrimus toliau perkl gamtos objekt ir mogaus sukurt daikt

srit (Rosch 1975). Apklaus bdu tirdama tokias kategorijas, kaip vaisius, darov,

pauktis, rankis, transporto priemon, baldas, drabuis ir t.t., jinai konstatavo, kad

ios kategorijos turi savo geriausius narius arba prototipus. Pasirodo, kad

anglakalbiams amerikieiams paukio prototipas ess (raudongurklis) strazdas (angl.

robin) (lenkai nustat, kad jiems tipikiausias pauktis virblis, o lietuviams

greiiausia bt varna, R.M.), vaisiaus prototipas ess apelsinas (angl. orange)

(lietuviams greiiausia bt obuolys, R.M.), baldo prototipas kd ir t.t.

Eksperiment metu paaikjo, kad taip pat galima vardyti ir blogiausius, t.y.

netipikiausius kategorij narius. Tarp geriausio ir blogiausio laipsnikai pagal

tipikum isidsto likusieji kategorijos nariai. Taip, pavyzdiui, netipikiausi

paukio kategorijos nariai amerikieiams yra strutis, pingvinas ir iknosparnis, o

tokie ir mums gerai pastami paukiai, kaip virblis, juodasis strazdas ir balandis yra

arti prototipo (apklausos duomenimis uima atitinkamai antr, et ir septint vietas).

Taigi pagrindinis Eleonoros Rosch naas kognityvin moksl yra tas,

kad jos tyrimai tikinamai parod, jog kategorijos kaip proto suvokiniai (mentaliniai

konceptai) tvirtai remiasi ikiliausius savo narius prototipus. ie tyrimai taip pat

atkreip dmes kognityvini kategorij struktros pobd: j nariai pagal tipikum

yra laipsnikai isidst tarp geriausio (prototipiko) ir blogiausio pavyzdi.

Tokia laipsnika struktra suponuoja mint, kad kategorij ribos nra rykios. Taiau

nebdingieji kategorij nariai neitirpsta konceptualiajame vakuume. Vlesni

tyrimai leido sitikinti, kad kaimynini kategorij nariai laipsnikai pereina vieni

kitus. Darant prielaid, kad bent dalies kognityvini kategorij neaikias ribas galt

lemti j referent fizin prigimtis (pvz., greiiausiai dl to sunku nurodyti rib, kada

plentas jau tampa greitkeliu, viekelis keliu, alja taku, gatv prospektu,

R.M.), tirtos kategorijos, reprezentuojanios diskretikus, mogaus pagamintus

daiktus. Pavyzdiui, eksperimentuojant su puodeli pavidalais (Labov 1973, 1978)

buvo nustatomos ribos, kada puodelis imamas jau vadinti dubenliu, vaza ar dar

kitaip. Buvo pastebta, kad konkreti riba priklauso ir nuo platesnio konteksto,

pavyzdiui, ar turima galvoje rytinis kavos grimas ar piet scena.

Dabar nortsi trumpai aptarti kai kurias prototipo idjos modifikacijas,

kurias ji patyr taikoma kitoje kalbos aprao srityje. Kognityvinio poirio alininkai

ger rezultat pasiek taikydami naujus erdvs santyki raikos kalboje analizs ir

apraymo metodus. Esama skming mginim iuos santykius aprayti ir lietuvi

kalboje (Malesa 2003). Jaunasis lenk kalbininkas, remdamasis daugiausia Annos

Herskovits (1986) ir Leonhardo Talmyo (1983) erdvs sistem angl kalboje

tyrimais, pasil, kaip visikai naujai galima bt aprayti lietuvi kalbos

prielinksnius. Btent ios udaros odi klass elementai ir yra bdingiausios erdvs

santyki raikos kalbos priemons. Ankstesniuose, struktriniuose kalbos aprauose

iam prielinksni paskirties aspektui buvo maai skiriama dmesio. Prielinksni

funkcija buvo nurodoma remiantis morfologine ar sintaksine veiksmaodi ir

veiksmaodini frazi struktra. Einant iuo keliu paprastai buvo nurodoma tik

gramatin prielinksni paskirtis (pvz., prielinksni nuo, i atveju atskirties, arba

abliatyvo, reikm, teparodanti, kur prasideda ir kurlink kreipiamas ar krypsta

veiksmas). Dl to gana skurdiai prielinksni reikms buvo apibdinamos ir

odynuose. Kognityviniams vilgsniui ie odiai atsiveria ne tiek kaip gramatins

reikms (funkcijos) turtojai, bet vis pirma kaip sudting erdvs santyki reikjai,

kaip kalbin erdvs struktravimo priemon.

Kognityvistai erdvs sistem kalboje apraui plaiai taik getalt

psichologijos, tyrusios erdvs suvokimo ir konceptualizavimo procesus, atradimus. Jie

perm bei savo poreikiams pritaik ir io mokslo svokas. Pavyzdiui, pirmj

fokus patekusio objekto erdvs savybes viet (jeigu jis yra rimties bsenos), keli

ar krypt (jeigu jis juda) apibria antrinis, arba referencijos, objektas. Pirminis ir

antrinis objektai dar vadinami getalt psichologijos terminais figra ir fonu.

Pasakyme reikiami tik kalbtojui svarbs erdvs scenos elementai. Prielinksniai ir

reikia erdvs santykius tarp dviej (ar daugiau) objekt, t.y. tarp figros ir fono.

Kognityvistai nustat, kad sudarant pasakymus fono funkcijai paprastai pasirenkami

inom geometrini savybi objektai. Tad kalboje jiems neretai atstovauja ikili ar

vienetini gamtos objekt pavadinimai, pavyzdiui, up, kalnas, mikas, dangus, em

ir pan. (plg.: Paltas iki ems; Prie liet dmai em krenta; Kltis per pusmetr nuo

ems pakylta). Sudarant pasakymus taip pat atsivelgiama ir pirminio bei antrinio

objekt geometrini savybi santyk. i savybi sveikos mechanizm graiai

paaikina prototip teorija. Pavyzdiui, i dviej pasakym:

1. Dviratis stovi prie tvoros

2. *Tvora stovi prie dviraio

tik pirmasis yra mums priimtinas, nes j suvokdami sivaizduojame prototipin dvirat

ir prototipin tvor, o juk esame prat, kad erdvs santykius kalboje reikiant

pirmasis paprastai pasirenkamas figros funkcijai, o antrasis fono Tok pasirinkim,

be abejo, lemia prototipikai sivaizduojam objekt skirtingos savybs, kaip antai

gabaritai, mobilumas ir pan. Taiau prototip teorija geriau tinka atskir objekt

erdvs savybms ir jas atitinkanioms kalbinms reikmms aprayti. Erdvs

santykius tarp dviej objekt reprezentuojani prielinksni semantikai apibdinti

vietoje prototipo buvo pasilytas idealiosios reikms terminas (Herskovits 1986).

Tokia idealioji reikm reikt erdvs santyk tarp geometrikai

paprasiausi objekt, pavyzdiui, tarp tako ir ploktumos ar pan. (mat ia reikt

paymti, kad ypa figra kognityviniam vilgsniui daniausia atsveria tik kaip

supaprastint geometrini savybi objektas, pvz., takas ar linija). Konkrets

prielinksni pavartojimo atvejai tuomet ivedami i i idealij reikmi tam tikr

transformacij pagalba.

Leksikografui nesunku suvokti ir praktin idealiosios reikms termino

taikymo naud apraant prielinksni semantik. Nustaius prielinksnio idealiosios

reikms kognityvines slygas, odyno reikms apibrime pirmoje vietoje pateiktini

tie semantiniai komponentai, kurie tenkina ias slygas. Taip pat pirmiausia pateiktini

ir idealij reikm geriausiai reprezentuojantys vartosenos pavyzdiai (tarkime,

prielinksnio ant idealij reikm gerai parodo pasakymas Knyga guli ant stalo). Tik

antroje vietoje tuomet reikt pateikti papildomus semantinius komponentus ir

atitinkamus iliustracinius pavyzdius. iuo keliu einant bt ivengta tam tikro

arbitralumo organizuojant leksikografinio straipsnio struktr, kuris iaip jau krenta

akis vartant lietuvi kalbos odynus.

Idealiosios reikms svoka leksikografiniam prielinksni apraymui

paranki dar ir tuo, kad leidia nustatyti rib, iki kurios dar galima pildyti reikms

apibrim (t.y. rib, iki kurios galimos idealiosios reikms transformacijos). U ios

ribos kalboje paprastai jau pasirenkamas kitas prielinksnis. Ties ia riba manomi

prielinksni (arba kit erdvs santykius reikiani kalbos element) sinonimijos

atvejai, plg.:

1. Raids iraiytos ant akmens.

2. Raids iraiytos akmenyje.

Idealij prielinksnio reikm sudarantys ir papildomi semantiniai

komponentai i esms yra figros ir fono geometrins savybs. Konkretus i savybi

rinkinys aktualizuojamas kiekviename pasakyme, kur pavartojamas prielinksnis.

Kognityvin pasakymo analiz, leidianti iskirti pirminio ir antrinio objekt

geometrines savybes, remiasi esmine prielinksnio ypatybe konceptualizuoti iuos

objektus erdvs atvilgiu. Tad pasakyme vartojamas prielinksnis netiesiogiai nurodo

figros ir fono santykin dyd (aukt, plot stor ir t.t.), j orientacij vienas kito

atvilgiu (priekis vs. upakalis, virus vs. apaia, statmenas vs. lygiagretus ir t.t.), j

geometrin pobd (takas, linija, ploktuma ir t.t.), atstum tarp j ir kt. Tokia

kognityvin prielinksni vartosenos analiz leidia odynuose apie juos pateikti kur

kas daugiau konceptualiosios informacijos, nei buvo prasta iki iol. Pavyzdiui,

Dabartinis lietuvi kalbos odynas (Keinys 2000) prielinksn skersai taip apibria:

(su kilm. ir gal.) vietai ymti. Toliau pateikiami vartosenos iliustruojantys

pavyzdiai: Guli skersai lovos; Skersai keli lap perbgo ir kt. Dl pirmojo sakinio

kognityvistas vis pirma pastebt, kad iam trksta esminio erdvini santyki raikos

elemento figros. Beje, tokios supaprastintos struktros pavyzdiai gana dani ir

prie kit odyne pateikiam prielinksni, plg.: Sdi prie stalo; Ikrito i medio. Tai

rodo, kad odyno raytoj prielinksnius nebuvo irima kaip erdvs scenos kalboje

rodiklius. Todl kognityvinio poirio alininkas mint sakin pirmiausia papildyt

kad ir taip: Jonas guli skersai lovos. Toks i pirmo vilgsnio trivialus papildymas

reikalingas todl, kad inotume, koki geometrini savybi figr ir fon pasirenka

prielinksnis skersai konceptualizuodamas erdvs scen. Tarkime, pasakymas *Knyga

guli skersai lovos skambt keistai. Kognityvin vilgsn ia pirmiausia patraukt ios

figros ir fono geometrins savybs: figra yra linijinis objektas, fonas

staiakamp ploktuma. Toliau, apmstant ir analogikus pavyzdius, galima bt

teigti, kad prielinksnis skersai figros ir fono santykiui primeta ias erdves slygas:

1) Figros linija yra horizontali taigi ir lygiagreti fono ploktumai.

2) Figros ais yra apytikriai statmena staiakamps fono ploktumos

iilginms briaunoms.

3) Figra remiasi fono ploktum arba bent iilgines jos briaunas.

4) Figros linijos kratai (madaug vienodai) isiki u fono

staiakampio iilgini briaun.

5) Figros ilgis negali bti trumpesnis u fono staiakampio plot.

Leksikografas, priklausomai nuo raomo odyno pobdio, toliau pats turt

nusprsti, kurias i ia ivardyt geometrini savybi dert traukti kaip semantinius

komponentus prielinksnio skersai reikms apibrim, o kuri atsisakyti.

Pavyzdiui, is apibrimas galt skambti taip: prielinksnis skersai reikia tok

erdvs santyk tarp linijinio objekto ir staiakamps ploktumos, kai pirmasis i esms

guldamas ant pastarosios, kerta ios iilgines briaunas beveik statmenai.

Dl antrojo minto iliustracinio pavyzdio nortsi pastebti, kad

panaiuose sakiniuose su slinkties veiksmaodiais prielinksnis skersai reikia

judjimo trajektorij, ir tokia reikm apibrtina atskirai. iuo atveju figra (kikis,

lap, mogus, ir t.t.) i esms traktuojama kaip takinis objektas, o fono funkcij

atliekantys kelias, up ir pan. prototipikai suvokiami kaip tam tikra juosta. Tad i

antroji prielinksnio skersai reikm galt bti apibrta taip: prielinksnis skersai

reikia takinio objekto judjimo trajektorij, kertani (kelio, ups ir pan.) juost;

prieingai iilgai. Taigi matome, kad atlikus panaiais pasakymais reprezentuojam

erdvs scen kognityvin analiz, galima bt gerokai papildyti, o kai kuriais atvejais

net i esms naujai performuluoti odynuose pateikiam prielinksni apibrimus.

3

Kognityvinio mokslo atradimai leido suvokti, kad kalbos vartojimas ir

jos supratimas yra neatsiejami nuo paintini proces, o i esm esanti tikrovs

kategorizavimas. odi vartojimas kalboje grindiamas atitinkamomis

kategorijomis, arba mentaliniais konceptais. Galima net bt teigti, kad kalbos

odius ms galvoje atitinka mentalinis leksikonas. I to, kas buvo kalbta

anksiau, turt bti aiku, kad kognityvini kategorij suvokimas remiasi prototipais.

ie, lingvistini eksperiment keliu apibriami kaip geriausi ar ikiliausi kategorij

pavyzdiai, gali bti suprantami ir grynai kognityvikai kaip mentalins

reprezentacijos. i paskirtis tarnauti tam tikrais tikrovs painimo

(kategorizavimo) atskaitos takais. Dl to jie dar vadinami vaizdiniais, schemomis

ar idealais. Nesunku suprasti, kad prototipo vidins struktros atskleidimas, lygiai

kaip ir kategorijos nari isidstymo ir tarpkategorini ryi tyrimai, yra be galo

reikmingi leksikografijos praktikai. Tad treiajame straipsnio skirsnyje ias temas i

eils ir paliesime.

Tarus, kad apklaus ir testavimo bdu nustatant kognityvini kategorij

prototipikus ir periferinius narius remiamasi vien respondent intuicija, iekota

patikimesni, labiau mokslik bd, kaip pagrsti t fakt, jog vieni kategorij

nariai atrodo tipikesni u kitus. Buvo renkami, analizuojami ir vertinami poymiai ar

savybs, kuriuos odynai ir respondentai priskiria vieniems ar kitiems kategorij

nariams. I karto buvo aiku, kad klasikinis poiris, pagal kur kategorij traukiami

tik btinas ir pakankamas slygas tenkinantys nariai, arba, kitaip tariant, t pat

esmini poymi rinkin turintys nariai, kognityvini kategorij atveju yra

neadekvatus. Mat is klasikinis poiris suponuoja tolygi vis kategorijos nari

padt. O juk inome, kad kognityvin kategorij sudaro bdingesni ir maiau bdingi

jos nariai. Klasikinis poiris iuo atveju netinka ir dl to, kad jis nustato grietas

ribas tarp kategorij, o juk kognityvini kategorij periferiniai nariai link pereiti

kaimynines kategorijas. Tad apraant kognityvins kategorijos struktr reikalingas

kur kas lankstesnis poiris jos nariams priskiriam poymi pobd ir

pasiskirstym. Pabriant skirtum nuo klasikinio poirio, iuos poymius

nusistatyta vadinti atributais ir ymti viengubomis kabutmis.

Imkime, pavyzdiui, paukio kategorij. Tar, kad varna lietuviams yra

paukio prototipas, jai galtume priskirti iuos atributus:

1) deda kiauinius

2) turi tvirt snap

3) turi du sparnus ir dvi kojas

4) turi plunksnas

5) gali skristi

6) yra palyginti vidutinio dydio

7) karksi

8) turi palyginti trumpas kojas9) turi palyginti trump uodeg

10) yra pilkai juodos spalvos

Reikia paymti, kad is atribut sraas nra ubaigtas. Tarkime, ia nepaminjome,

kad varnos suka lizdus auktuose mediuose, skraido pulkais, minta dvseliena ir t.t.

Taiau is atribut sraas pakankamai gerai apibdina paukio kategorij apskritai,

taip pat jis tinkamas palyginti ir su emesn padt tipikumo skalje uimanio

kategorijos nari atributais. Nesunku pastebti, kad prototipui artimi paukio

kategorijos nariai, tokie kaip virblis, strazdas, balandis, vienu kitu atributu tesiskiria

nuo pateikto prototipinio srao. Antai virblis irpia, yra gerokai maesnis nei

varna, strazdas gieda, o balandis burkuoja. Be to, j plunksnos yra kitoki spalv nei

varnos. Vidurin padt tipikumo skalje uimantys paukiai paprastai turi vien ar

kit iskirtin atribut. Pavyzdiui, papgos kojos yra labai tvirtos, o jos nagai kibs,

be to, plunksnos paprastai bna ryki spalv. Vandens paukiai, kaip antai sys,

antys, kormoranai ir t.t., gerai plaukioja, o kai kurie net nardo. Apvelgus tipikesnius

paukio kategorijos narius, lengva pastebti, kad pauktikum reprezentuojantys

atributai, tokie kaip deda kiauinius, skraido, tupi mediuose ir pan., paprastai

koreliuoja vieni su kitais, t.y. bdingesni nari atveju link pasirodyti kartu. iuo

atvilgiu galima kalbti apie tam tikr kategorijai bding atribut branduol. fakt

reikt atkreipti dmes odynuose pateikiant panaias kategorijas ymini odi

reikmi apibrimus.

Dabar palyginimui imkime paukio kategorijos periferij sudaranius

strut ir pingvin. Matome, kad juos su prototipu sieja vos vienas kitas bendras

atributas, pavyzdiui, jie turi plunksnas, snap, deda kiauinius. Taiau jie, skirtingai

nei tipiki paukiai, neskraido, nelaipioja medi akomis. Taiau jie turi bding

kitoms gyvn kategorijoms atribut: strutis greitai bgioja, o pingvinas vaikto

staiomis. Pagrstai kyla klausimas, kodl ie netipiki kategorijos atstovai vis dlto

neabejotinai laikomi paukiais? Vadovaujantis klasikiniu poiriu kategorin

priklausomyb atsakyti klausim negalima.

Problem isprsti padeda dar Liudvigo Wittgensteino (1958:66f)

pasilyta gimins panaum svoka, kuria jis suformulavo nauj poir kategorin

priklausomyb. Atkreips dmes aidimais vadinamus vairius laisvalaikio

usimimus, jis taikliai pastebjo, kad sunku bt rasti visoms ios kategorijos

aprpiamoms veiklos rims bendr bruo. Vis dlto, nors klasikinis poiris

kategorin priklausomyb tam ir prietaraut, visus iuos sportinius ir azartinius

usimimus galime pavadinti bendru aidimo vardu. fakt paaikina gimins

panaum principas, kur schematikai galima bt pavaizduoti kaip AB, BC, CD, DE

tipo nari sek. Matome, kad kiekvienas tokios sekos narys turi bent vien bendr

element su kitu nariu, taiau nei vienas elementas nra bendras visiems nariams.

Taigi gimins panaum principas aikiai parodo, kodl kognityvins

kategorijos narius draugn buria ne tik visiems jiems bendri atributai. Strutis yra

pauktis ne tik todl, kad kaip varna turi plunksnas ir deda kiauinius, bet ir todl, kad

kaip ir gulb, gandras ar gerv turi ilg kakl, kad kaip flamingas ar povas turi

puonias plunksnas. Tas pats pasakytina ir apie kitus periferinius kategorijos narius.

Ikart pastebsime, kad taip velgiant kategorijos nari apibdinimui reikmingais

tampa ne tik vadinamieji esminiai poymiai, bet ir daugelis kit atribut.

Leksikografinei praktikai tai yra svarbus akcentas.

Remdamasi iuo naujuoju poiriu atributus, Eleonora Rosch su

padjjais (Rosch, Mervis 1975) atliko atribut vardijimo eksperimentus su studentais

ir j pagrindu paband nustatyti jau anksiau tirt kategorij nari isidstym, arba

reitingus, tipikumo skalje. is kategorijos nario reitingas priklaus nuo jo

kiekybikai vertinam atribut bendros bal sumos. Nesigilinant matematines

detales, bal skaiiavimo esm galima nusakyti taip: aukiausiu balu buvo vertinami

tie atributai, kurie yra bendri visiems kategorijos nariams. Tarkime, paukio

kategorijos atveju, tokie atributai bt: deda kiauinius, turi snap ir kai kurie kiti.

Kategorijos nari padtis tipikumo skalje, nustatyta suskaiiavus jiems

priskiriam atribut vertes, pasirod esanti labai artimai tai tvarkai, kuri buvo gauta

ankstesni apklaus metu, kai bdingieji ir nebdingieji kategorijos nariai buvo

nustatomi kliaunantis vien tik intuicija. Pavyzdiui, tipikiausi vaisiaus kategorijos

atstovai apelsinas ir obuolys pasirod betur daugiausia bendr (tad ir didiausiu bal

skaiiumi vertintin) atribut su likusiais kategorij nariais.

Apibendrinus i eksperiment rezultatus, apie atribut pasiskirstym

tarp kategorij nari galima buvo pasakyti tai k:

1) Kognityvini kategorij prototipiki nariai turi daugiausia bendr

atribut su likusiais kategorij nariais. iuo atvilgiu jie labiausiai

skiriasi nuo kit kategorij prototipik nari.

2) Periferiniai kategorij nariai turi nedaug bendr atribut su kitais

savo kategorij nariais, taiau turi kelet bendr atribut su

kaimynini kategorij nariais.

Jau mintas Williamas Labovas taip pat paband matematikai pagrsti

nari pasiskirstym kognityvins kategorijos viduje. Tik jis pasuko kiek kitu keliu.

Tirdamas puodeli pavadinim priklausomyb nuo j pavidalo, jis kiekybin iraik

dydi skalje suteik ne tik j aukio (gylio) ir ploio santykiui, bet ir atributams

kontekstas ar funkcija (neutralus/kavos/maisto/gli kontekstas), mediaga

(stiklas/porcelianas), su sele/be sels. Tuo bdu visi, su puodelio pavidalo indais

siejami atributai buvo traktuojami kaip matematiniai dydiai. Tai leido vardo

parinkim indui (jis i esms reikia priskyrim atitinkamai kategorijai) pavaizduoti

kaip i dydi tarpusavio santykio matematin priklausomyb. Pradin i

skaiiavim atskaitos tak paprastais odiais galima perteikti taip: jeigu schemoje

pavaizduotas prototipinis puodelis vis be iimties apklausos dalyvi pavadinamas

puodeliu, tai reikia, kad esant neutraliam kontekstui jo ploio /aukio (gylio)

santykis yra priimtiniausias. Toliau eksperimentuojama vairiai kaitaliojant santyk

bei vedant naujus kintamuosius dydius, kaip antai kontekst, mediag ir kt.

Tad matome, kad kognityvins kategorijos nari isidstym tipikumo

skalje galima daugiau ar maiau pagrsti matematikai. Vis dlto nedert pamirti,

kad atribut igavimas apklaus keliu ir j veri skaiiavimas tra patogi vidins

kategorij struktros apraymo priemon. Pervertinus metod, kyla pavojus sukurti

perdm logizuot kognityvins kategorijos model. O juk ji pirmiausia suprantama,

kaip prototipu besiremianti mentalin reprezentacija ir greiiausiai ne visi empirikai

surinkti atributai yra sudaromoji ios reprezentacijos dalis. Kitaip tariant, kognityvistai

stengiasi taip modeliuoti kategorij, kad i bt kuo artimesn kasdienikam,

natraliam tikrovs objekt matymui.

Atsargiai vertinant atribut veri skaiiavim, buvo atsigrta

pirmuosius eksperimentus, kuomet bdingieji ir nebdingieji kognityvini kategorij

nariai buvo nustatomi remiantis pirmine respondent pagava, arba intuicija.

Pamginta giliau pavelgti i intuicij ir tam tikra prasme j reabilituoti. I ties,

sveika nuovoka sako, kad ivyd, tarkime, kok laukin gyvn, mes juk nepuolame

skaiiuoti ir vertinti jam priskiriam atribut. Pirmiausia suvokiame jo bendrj

pavidal, tik paskui veikiausiai iskiriame io pavidalo ikiliausius bruous.

Pavyzdiui, pamat zebr, ikart suvoksime, kad tai tam tikras arklys, o tik paskui

atkreipsime dmes bdinguosius jo kailio dryius.

Su vairi tip namo pieiniais atlikti atpainimo testai (Schmid

1993:121ff) patvirtino mint, kad prototipiki kategorij atstovai atpastami jau

pirmosios pagavos metu. Tik antruoju etapu, mgindami pagrsti savo sprendimus,

eksperimento dalyviai imdavo analizuoti jiems atpainimui pateikt nam atvaizdus,

iskirdami vienai ar kitai kategorijai svarbias j dalis. Pavyzdiui, kotedo atveju

akis krenta ie svarbs jo pavidalui atributai: pastatytas i plyt ar akmens, paprasta,

bet tvirta konstrukcija, danai nendri stogas. Palyginus su kotedu, kaimo sodybos

gyvenamasis namas yra gerokai erdvesnis ir paprastai turi vairios paskirties priestat.

Tad remiantis panaiais eksperimentais galima bt teigti, kad tikrovs objekt

kategorizavimas, kategorij nari tipikumo nustatymas vyksta dviem etapais:

pirmiausia objektas suvokiamas kaip visuma (vadinamoji visumin pagava, arba

holistin percepcija), toliau eina ios pagavos dekompozicijos etapas, kai i bendro

pavidalo iskiriamos ikilesns ar svarbesns detals.

Holistins percepcijos samprata yra artima getaltui pagrindinei

getalt psichologijos svokai. Tikrovs objekt visumin pagav apibdinantys

vadinamieji getalto principai buvo suformuluoti dvideimto amiaus pirmojoje

pusje daugiausia tiriant linijini pieini ir vairi dmi suvokimo dsningumus

(Koffka 1935). Svarbiausi j yra ie:

1) artimumo principas: jeigu atskirus elementus skiria nedideli tarpai,

jie bus suvokiami kaip kakuriuo bdu tarpusavyje susij.

2) panaumo principas: tarpusavyje panas elementai

suvokiami kaip vienas bendras segmentas.

3) udarumo principas: objektus linkstama suvokti kaip tam

tikras udaras figras.

4) tolydumo principas: elementai, kuri pavidal apybraios

turi vos kelet pertrki, suvokiami kaip sveiki.

Kuo atskir element konfigracija yra artimesn iems principams, tuo aikiau ji

suvokiama kaip tam tikra darni proporcij figra, arba getaltas.

Pritaikydami getalto svok savo poreikiams, kognityvistai turjo

neileisti i aki to fakto, kad j tiriam kategorij atstovai gyvnai, augalai ar

mogaus rank darbo kriniai yra gerokai sudtingesni objektai, nei psicholog tirti

linijiniai pieiniai ir dms. Be to, nors pavidalas danai ir yra esminis tikrovs

objekt visumins pagavos elementas, taiau ne vienintelis.

Atrodo, kad lemiamas vaidmuo tikrovs objekto getalto pagavoje tenka

jo sudedamosioms dalims. Pavyzdiui, imkime individualaus namo schematin

pavidal. Akivaizdu, kad j sudaro sienos, langai, durys, stogas ir kaminas. Pirm

kart pavelg namo piein mes nedekonstruojame jo ias sudedamsias dalis.

Taiau visumin namo pagava pirmiausia manoma dl to, kad jo dalys schemoje yra

organizuotos pagal mintus getalto principus, btent artimumo (visos dalys yra arti

viena kitos), panaumo (vienodi langai, sienos), udarumo (visas dalis apibria

bendra namo schema), tolydumo (schemos linijos be pertrki). inoma, holistinei

objekto percepcijai svarbios ir bendro pavidalo proporcijos, taip pat danai reikminga

jo spalva, mediaga ir kt.

Konstatavus fakt, kad pirmoji tikrovs objekt pagava yra holistinio

pobdio, neivengiamai tenka atsakyti klausim, kodl vieno kategorijos nario

getaltas yra prototipikesnis nei kito. Kognityvini kategorij tyrjams atsakymo

klausim reikjo iekoti savarankikai, nes getalt psichologija prototipais

nesidomjo. Problema sprsta kreipiant dmes objekto getalt kuriani dali

funkcijas. Pastebta, kad ypa konkreios paskirties daikt atveju, j dali funkcijos

yra reikmingos. Pavyzdiui, imkime kd. Funkcikai svarbios jos dalys yra kojos,

sdyn ir atloas. Prototipins kds atveju ios dalys turi idealiai atitikti savo paskirt.

Apibendrinus galima bt teigti, kad kognityvins kategorijos prototipinio nario

getaltas suponuoja jo funkcikai svarbi dali optimalias proporcijas. Tarkime, jeigu

sivaizduojame, kad prototipinis pauktis turi gerai skraidyti, laipioti medi akomis,

lesti kirminus, uogas, sklas ir t.t., tai atitinkamos jo kno dalys, kaip antai sparnai,

kojos, nagai, snapas, korpusas, turi bti tinkamos formos ir optimali proporcij.

i kognityvins lingvistikos atstov palaikoma prototipinio getalto

samprata leksikografijai turjo ir praktini padarini. Pagal j daugelio daikt ir

organizm prototipinius getaltus galima suvokti kaip iki funkcikai svarbi dali

redukuotas schemas. Pastaruoju metu odynuose (ypa anglikuose) greta odi

apibrim vis daniau pateikiami ir supaprastinti jais ymim objekt (faktikai,

kategorij) pieiniai. Pastebta, kad tokios prototipin getalt atitinkanios schemos

padeda greiiau atpainti odiais ymim kategorij atstovus (Stein 1991; Lipka

1995). Vis dlto ne visada ie daugiau ar maiau redukuoti pieiniai padeda sprsti

leksikografijai tok svarb identifikacijos udavin. Savaime suprantama, kad

iliustracijos nepadeda suvokti abstraki kategorij. Taiau nereti ir tie atvejai, kai ir

konkrei objekt pieiniais negalima perteikti visos j reprezentuojam kategorij

esms. Ities kai kuri kategorij prototipinio getalto svarbi dal sudaro lytjimo,

uosls, skonio, klausos arba emocins prigimties (pvz., jaukumas, velnumas ir pan.)

atributai. Tokius getaltus perteikti vizualinmis priemonmis sunku. Pavyzdiui, ar

manoma paprastu pieiniu perteikti angl alins (angl. pub) ar lietuvi ki

atmosfer? T padaryti galt pamginti nebent talentingas dailininkas ar fotografas.

inios apie odiais ymim kategorij vidin sandar galt pagelbti

leksikografui optimizuoti reikmi apibrimus bei ekonomikiau organizuoti odyno

straipsnius. Imkime, pavyzdiui, mums jau pastam paukio kategorij. Tokie

odiai kaip pauktis uo, kat, arklys, gl, automobilis, kd, stalas, ir pan., ymi

vadinamsias bazinio lygmens kategorijas, kuri iskirtinis bruoas, palyginus su

auktesnio ir emesnio lygmens kategorijomis, yra gerai ivystyta j prototipin

struktra. Tai reikia, kad tokios kategorijos prototipinis narys pritraukia

daugiausiai tai kategorijai bding koreliuot atribut, o tai leidia kategorijai turti

lengvai suvokiam, simintin getalt ir tuo bdu maksimaliai skirtis nuo kit

(bazinio lygmens) kategorij. Taigi odynuose apibriant od pauktis, be abejons,

reikt orientuotis jo prototipin getalt, kur artimiausiai knija varna, virblis,

strazdas ar pan. Tokio apibrimo pamat neivengiamai sudaryt ie bdingi

paukio atributai: turi du sparnus ir dvi kojas, turi plunksnas, turi snap,

skraido, deda kiauinius. Logika bt manyti, kad artim prototipui pauki

pavadinim apibrimai tuomet neivengiamai bt lakoniki, kadangi daugumas

jiems bding atribut jau bt paymti apibriant paukio kategorij. ia belikt

ikelti vien ar kit specifin i kategorij atstov atribut, kaip antai virbliui

pilkai rudos spalvos, irpia, gyvena miestuose ir prie sodyb; liepsnelei

geltonai rusva krtine ir pan. Ir atvirkiai, apibriant odius, yminius atokiau

nuo prototipo esanias pauki ris, dert pateikti isamesn specifini, ypa

gimins panaumus atspindini, atribut sra. Pavyzdiui, odi kalakutas, sis

apibrimuose btina paymti, kad ie stambs naminiai paukiai kiuose

daugiausia auginami msai (Amerikos angl k. odyne neivengiamai tekt paminti,

kad keptas kalakutas tradicinis Padkos Dienos patiekalas!). Apibriant od gulb

dert iskirti ilg, grakt i vandens pauki kakl (panaus atributas priskirtinas

ir gandrui, gervei, flamingui), puonias plunksnas (jas turi ir strutis, flamingas, povas,

papga).

Kaip inome, odynuose odi semantins savybs atskleidiamos ne

tik apibrimais, bet ir j vartosen iliustruojaniais pasakymais. Toki pasakym

predikatai (i dalies ir j valentiniai partneriai) patvirtina i atminties kategorijos bei

j nariams priskiriamus atributus arba gali ikelti ir nauj, iems bding arba ir

visikai nelaukt, atribut. Pavyzdiui, odio pauktis vartosen iliustruojaniuose

pasakymuose labai tiktini ie predikatai: skraido, skrenda, lesa, tupi (mediuose),

deda (kiauinius), peri, suka (lizdus) ir pan. Jie visikai dera prie io odio

apibrime ikeltin atribut (pvz., predikatas lesa patvirtina atribut turi snap).

Taiau odynuose iliustruojant ios kategorijos atstovus ymini odi vartosen

tiktini ir kiti predikatai. Juk inome, kad sis gano, kalakutai ir sys kepamos,

antys plaukioja, ir nardo, gandrai braido, varlinja, varnnai vilpauja, strazdai gieda

ir t.t. Praktins paskirties odynuose, kur odi vartosena paprastai ne itin gausiai

iliustruojama, iuo poiriu galima gana darniai reprezentuoti odi semantik:

tiesiog reikt parinkti tokius iliustracinius pasakymus, kurie daugma patvirtint

odi apibrimuose ikelt atribut sra.

Nesunku suprasti, kodl prototipin kategorijos nari eil pagrindiantys

atributai (paprastai nustatomi apklaus bdu, taigi, faktikai, i atminties) dera prie t

atribut, kurie gali bti abstrahuoti i apibriamam odiui bdingos leksins

aplinkos. Kategorijos prototip atitinkanti leksin realizacija reprezentuoja kit

kognityvin svok kontekst, kur iuo atveju reikt laikyti neutraliu. Kol

analizuojam kategorij sivaizduojame tik iame neutraliame kontekste, tol jos nari

padtis tipikumo skalje, tad ir iems priskiriami atributai, ilieka fiksuoti.

Suprantama, kad tokia padtis leksikografui kelt maiausiai rpesi.

Padtis komplikuojasi, kai didesns apimties leksikografiniuose

veikaluose dl vien ar kit prieasi stengiamasi pateikti kuo daugiau iliustracini

pasakym. Taip, pavyzdiui, buvo elgiamasi akademiniame Lietuvi kalbos odyne,

kurio tomus vairiopi pasakymai buvo traukiami vadovaujantis ne tik semantiniais

sumetimais. Taip vedami nauji, danai netikti, kontekstai gali pakoreguoti odiais

ymim kategorij nari padt tipikumo skalje, taip pat pirm viet ikelti tuos

atributus, kurie iaip atrodo periferiniai. Dl to kalbamame odyne ne vienu atveju

irykjo tam tikras neatitikimas tarp apibrimuose ikelt ir pasakym kontekstais

reprezentuojam kategorini atribut. is skirtumas gali dar padidti dl tokio tipo

odyn metodologins priklausomybs nuo surinktos mediagos, kuri ne visuomet

gali bti adekvati ms sivaizdavimui (arba kognityvinei patiriai) apie vien ar kit

kategorijos atstov. Tarkime, Lietuvi kalbos odyno straipsnyje pauktis (Kruopas

1973) pateikiama nemaai tautosakos ar poezijos pasakym, kuriuose pauktis

pirmiausia traktuojamas kaip estetin pasigrjim teikiantis giesmininkas. Taip pat

ia santykinai nemenkas kiekis pasakym, parodani paukt ir kaip mediokls

laimik. Akivaizdu, kad iais kontekstais pabriami atributai remia kitus, nei

apklaus metu pirmiausia galv ateinantis, paukio prototipinius getaltus ir kitas

iuos knijanias konkreias pauki ris.

Kognityvistai seniai tiria kategorij vidins struktros priklausomyb

nuo konteksto. Laikydamiesi nuostatos, kad kontekstas irgi ess mentalinis

fenomenas, jie apibria j kaip tam tikr koncept, arba kategorij, sveik.

Kontekstas tokiu bdu atliepis atitinkam tikrovs situacij, kuri sukuria reali

objekt sveika. Buvo pastebta, kad naujas kontekstas gali ne tik nulemti naujo

kategorijos prototipo pasitrinkim, bet neretai ir kit kategorijos nari persigrupavim

tipikumo skalje. Pavyzdiui, imkime sakin:

Policininkai su unimis isirikiavo prie riauininkus.

iame kontekste pirmiausia galv ateinanios, tad ir tipikiausios un veisls, regis,

yra vokikieji aviganiai ir rotveileriai. Tiktina, kad panaiems veiksmams policija

gali panaudoti ir kai kurias kitas tarnybini ar net kovini un veisles. J atstovai,

suprantama, iuokart uimt padt ariau prototipo. Taiau medioklinius ar

dekoratyvinius unis kalbamas kontekstas nustumia tipikumo skals pakrat. O juk

btent medioklei ivestos un veisls retryveriai ar seteriai, esant neutraliam

kontekstui, Didiojoje Britanijoje ir kai kuriose kitose Vakar Europos alyse laikomi

unikumo siknijimu. Racionaliai i kategorijos prototipo kait galima bt

paaikinti tuo, kad, vedus nauj kontekst, svarbs tampa visai kiti nei anksiau

atributai. Pavyzdiui, prototipin un apibdinantys atributai vizgina uodeg, kai

patenkintas, nemgsta kai, loja, mediokls kontekste praranda savo aktualum.

ia svor gyja tokie kategoriniai atributai, kaip antai turi ger uosl, seka kraujo

pdsaku, greitai bga (medioklei laukuose), nurodo auliui, kur slepiasi gyvnas

(nutilksta), atnea nuaut laimik ir pan.

Kalbos sakiniu realizuojama keli koncept sveikos kognityvin

reprezentacija, arba kontekstas, nra izoliuota mentalin patirtis. Asociatyviai i

patirtis yra susijusi su atitinkamos srities ms atmintyje saugomomis iniomis.

Kitaip tariant, kalbjimo metu manifestuojami kontekstai atmintyje gali aktualizuoti

kitus susijusius kontekstus. Galima sakyti, kad kiekvienam kasdienio gyvenimo

reikiniui ms kognityvin patirtis turi parengusi didesn ar maesn rinkin

persipinani kontekst. Tad kognityvin kategorija priklauso ne tik nuo betarpiko,

pasakymu nurodomo konteksto, bet ir nuo viso pluoto epistemikai susijusi

kontekst. Visoms ioms tam tikros ini srities, ar lauko, kognityvinms

reprezentacijoms vardyti danai vartojamas kognityvinio modelio terminas.

Kategorizuodami tikrovs objektus bei reikinius, mes visada remiams kuriuo nors

vienu ar keliais atmintyje jau esaniais kognityviniais modeliais. Kadangi

kategorizavimas yra neatsiejamas nuo vardijimo proceso, tai ir kalbjimo metu

vartojamiems odiams suprasti reikalingas ne tik kontekstas, bet ir atitinkamas

kognityvinis modelis arba keli tokie modeliai. Pavyzdiui, sakiniu Berniukas su

kastuvliu ir kibirliu stat smlio pil manifestuojama kognityvin reprezentacija

nurodo ikart du j pagrindianius kognityvinius modelius, kuriuos galtume

paymti taip: smlio dje ir papldimyje. Panagrinkime pastarj kognityvin

model. Mgindami sivaizduoti, kokius kontekstus dar galt jis aprpti, pirmoje

vietoje greiiausiai nurodytume iuos:

1) kontekstas maudymasis (mons, jra, bangos; plaukioti, nardyti).

2) kontekstas deginimasis (mons, saul, smlis, kopos,

patiesalas, sktis, akiniai nuo sauls; gulti, umigti, nusvilti).

3) kontekstas pasivaikiojimas jros krantu (mons,

smlis, bang ma, kriaukls, gintarai, akmenukai; eiti, kalbtis,

rinkti) ir .t.t.

I io pavyzdio taip pat nesunku suprasti, kad vis kalbamo modelio aprpiam

kontekst ir j daugiariop kalbini realizacij mes ir neivardytume. Vadinasi,

galime padaryti ivad, kad principinis kognityvinio modelio bruoas yra jo

atvirumas. Norint j aprayti, tenka rinktis tik bdingesnius kontekstus. Galiausiai

svarbu paymti, kad ir patys kognityviniai modeliai tarpusavyje yra susij vairiopais

ryiais. Tarkime, nesunku sivaizduoti, kad kognityvinis modelis kl yra susijs su

daugeliu kit modeli, kaip antai atostogos, savaitgalis, automobiliai, valtys, vejybos

ranga, oras, up (eeras), uvys ir kt., o ie taip pat tarpusavyje vairiai susij.

Tam tikras ini sritis nuvieiantys kognityviniai modeliai i esms yra

ms paintin patirtis, o i, kaip inia, yra psichologins prigimties, t.y. individuali.

Todl bet koks mginimas aprayti iuos modelius neivengia idealizacijos. Kitaip

tariant, kognityvini modeli apraai remiasi prielaida, kad daugelio moni tam

tikros srities inios yra daugma vienodos. Tiesa yra ta, kad kognityviniai modeliai

nra universals. Taiau jie priklauso nuo aplinkos, kurioje individas brsta, gyja

isilavinim, gyvena. Socialin ir kultrin aplinka pagrindia t situacij, su

kuriomis jis kasdien susiduria, interpretacij ir formuoja jo kognityvin patirt. ios

patirties struktr sudarantys kognityviniai modeliai yra bendri tam tikrai etninei ar

socialinei grupei. iam kognityvinio modelio kolektyvikumui pabrti sivestas

kultrinio modelio terminas. Nereikt ir aikinti, kad kognityvinis ir kultrinis

modeliai tra tos paios monetos dvi puss.

Kadangi kognityvin moni patirtis yra tiesiog smelkte persmelkta

kultrins specifikos, tai galiausiai ir kategorijos bei prototipin j struktra skirting

etnini ar socialini grupi atstov suvokiamos nevienodai. Be vargo rastume

daugyb t liudijani fakt. Pateiksime tik vien pavyzd. Prisiminkime jau mint

uns kategorij. Nesunku sivaizduoti, kad unis roges kinkaniam iaurs gyventojui

eskimui io gyvno prototipas bus visai kitas nei Alpi piemeniui. Vidutinis lietuvis

paklaustas ivardyt vos kelis uns kategorijos narius (greiiausiai bt paminti

aviganis(vilkinis uo), skalikas, kurtas ir dar vienas kitas). Kur kas daugiau j

nurodyt senas un veisimo tradicijas turini ali, pavyzdiui, Didiosios

Britanijos, Vokietijos, Pranczijos, gyventojai. Nenuostabu, kad angl, vokiei ar

prancz kalbose i bazinio lygmens kategorija yra skaitlingiau reprezentuota, o jos

prototipin struktra yra geriau isidiferencijavusi.

Kultrinius modelius tiria giminingas kognityvinei lingvistikai mokslas

etnolingvistika. Ypa daug ioje srityje yra nuveik artimiausi ms kaimynai

lenkai. Plaiai yra inoma dar septintajame deimtmetyje susiformavusi vadinamoji

Liublino mokykla, mat ios srities darb centru yra taps Liublino universitetas.

Darb vadovas ir koordinatorius yra prof. J. Bartminskis. J. Bartminskio ir jo koleg

pagrindinis tikslas parengti liaudies stereotip ir simboli odyn. Pagrindinis

odyno rengj tikslas remiantis daugiausia kalbos faktais rekonstruoti tradicin

liaudies pasaulvaizd. Mat kalba, pasak j, ne tik sukaupianti kultros esminius

poymius, jos itekli inventori, bet ir pateikianti bdingus tai kultrai daikt

kategorizavimo bdus bei vertybi sistem. Tikjimai ir paproiai taip pat es

iskaitomi i kalbos ir per kalb. Kalbamame odyne ne tik yra fiksuojami

etnolingvistini tyrim rezultatai, bet jo rengimas stimuliuoja ios krypties

problematikos pltot. Pavyzdiui, atkreipus dmes kalbos aksiologij, ypa buvo

ipltota stereotipo svoka. Plaiai suprantant stereotip, jis apibrtinas kaip

socialiai ar kultrikai determinuota kognityvin daikto ar reikinio schema, kuriai

imanentikai bdingos tam tikros vertinamosios intencijos. Stereotipinis mstymas

daugiau ar maiau atsispindi ir kalboje. Kalbiniai stereotipai gali bti iskaitomi i

bding pasakym ar iaip i pastovesni semantini jungini ir ireikiami

atitinkamais predikatiniais teiginiais, tokiais kaip: motina yra rpestinga ir kantri; uo

yra itikimas sargas; senmerg yra nenuoirdi ir pagieinga; dzkas yra gerairdis ir

linksmas; vokietis yra tvarkingas ir pareigingas; estas yra pasipts savimyla ir t.t.

Nesunku numatyti, kad taip kontekst analizs keliu iskiriami daikt ar reikini

stereotipiniai poymiai galt gerokai praturtinti juos ymini odi reikmi

apibrimus odynuose bei tokiu bdu paaikinti j asiologinius aspektus.

Esminis kultrini modeli bruoas, ypa jeigu juos lyginsime su

atitinkam mokslo ir technikos srii iniomis, yra tam tikras j naivumas. Danai

ie kultriniai modeliai, palyginus juos su patikrintais faktais ir logika grindiamais

moksliniais modeliais, yra netgi klaidinantys. Suprantama, kad ie naivs kultriniai

modeliai daniausiai remiasi neformaliais kasdieniais pastebjimais, tradiciniais

tikjimas ir netgi prietarais. Taiau klaidinga bt jiems taikyti mokslo paang

utikrinanias grietas verifikavimo ar falsifikavimo procedras. Nes kultrini

modeli paskirtis yra ne padti mums suvokti ties apie pasaul, bet tiesiog pagelbti

orientuotis jo kasdienybje. Tad kol ie modeliai, kad ir naivs, padeda mums

gyvenime daryti teisingus sprendimus, tol j egzistavimas ms smonje, lygiai kaip

ir atitinkam frazi vartojimas ms kalboje yra visikai pateisinami. Juk ms

gyvenimas nepablogs, jeigu toliau sakysime (ir laikysime), kad puodas, paleistas i

rank, krenta emyn dl savo svorio, uuot kaip fizikai tvirtin, kad du tam tikros

mass knai puodas ir em traukia vienas kit ir ios traukos veikiami vienas

prie kito artja. Laukuose dirbantis samdinys ino, kad kai saul pasislps u kalvos,

jam bus laikas vakariens, ir nesuka sau galvos, dl to, ar em sukasi apie Saul, ar

Saul apie em (jo akys juk rodo, kad greiiau tikimesnis btent pastarasis

variantas). Kasdienei smonei atrodo, kad vakaras ateina todl, kad sutemsta, o

sutemsta todl, kad saul pasislepia u miko ar nusileidia jr, o ne dl to, kad

em sukasi apie savo a. mogui, laikaniam un, visai priimtina manyti, kad jo

augintinis yra geriausias jo draugas. Kai uo vizgina uodeg, mogus supranta, kad jis

diaugiasi, yra patenkintas, o kai uo urzgia, vadinasi, jis pyksta. Zoologas paaikint,

kad mokslo poiriu gyvulio emocijas apibdinti mogik jausm terminais yra

netikslu. Pavyzdiui, nustatyta, kad unys prisiria prie eimininko ne i draugikumo

ar itikimybs, o todl, kad jame atpasta gaujos vad, kuriam jo unikas

instinktas liepia beslygikai paklusti. Todl, kalbant apie unis, odius draugas,

itikimas, diaugiasi, pyksta (plg. perspjim Atsargiai, piktas uo!) ir pan., grietai

imant dert vartoti tik slygikai, o rate ymti kabutmis. Taiau taip nedarome.

Jeigu tokia simbolika uns reakcij bei instinkt interpretacija eimininkui padeda

bendrauti su savo augintiniu, jinai visikai priimtina. Ir tai nra tik pasirinkimo

dalykas. is plaiai paplits uo mogaus draugas kultrinis modelis ms yra

paveldtas i seno.

Savaime suprantama, kad ie kasdien patirt interpretuojantys kultrini

modeli aspektai atsispindi ir kalboje, ypa jos leksikoje. Todl rengiant odynus

nereikt vengti jais pasinaudoti. Vienas pagrindini leksikografinio apibrimo

udavini yra padti odyno skaitytojui atpainti odiais ymim kategorij atstovus

tikrovje. Pavyzdiui, visu svarbumu i identifikacijos problema ikyla, kai odynuose

tenka apibrti vairias augal bei gyvn ris yminius odius. Jeigu i kultrini

modeli paimti atributai padeda isprsti i problem, tai j traukimas

leksikografinius apibrimus yra visikai pateisinamas, nesvarbu, kad mokslo poiriu

jie nra esminiai (diferenciniai) ries poymiai. Tarkime, apibriant paukio

kategorij, visikai priimtina paminti atribut deda kiauinius, nors zoologas

pasakyt, kad tai nra iskirtinis paukio poymis, nes juk kiauinius ded ir drieai,

vliai, krokodilai bei gyvats (tiesa, ne visos). Ities, laikantis tradicinio poirio,

pagal kur odi apibrimus buvo traukiami tik aristotelikj btinumo ir

pakankamumo slyg tenkinantys denotato poymiai, kalbamj kategorin paukio

atribut ko gero reikt atmesti. Taiau kognityvin logika neprietarauja, kad

apibrimus bt traukti ir kiti ikilesni i kasdiens praktikos mums gerai pastami

augal ar gyvn poymiai, kurie mokslo klasifikacijai nra reikmingi, ar net

klaidinantys. Vadovaujantis ta paia logika leksinius apibrimus neretai pravartu

trukti ir kai kuriuos tikjim ar net prietar elementus. Pavyzdiui, apibriant od

gandras visai priimtina bt kakuriuo bdu paminti, kad Vakar Europos alyse

sakoma, jog is pauktis atnea vaikus. Ir atvirkiai, mokslins klasifikacijos

elementai apibrimuose identifikacijos poiriu danai bna neefektyvs (ger tokio

neefektyvaus apibrimo pavyzd randame Dabartins lietuvi kalbos odyne (Keinys

2000) str. pauktis, kur is gyvnas apibdinamas kaip plunksnuotas, ppr.

skraidantis stuburinis gyvnas, iretinta mano, R.M.). Paprastam mogui nedaug k

teduoda informacija, kad, pavyzdiui, virblis yra kikili eimos atstovas, o virgd

lpaiedi eimos augalas. Tad ries, genties, eimos ir pan. nuorodos geriau tikt

enciklopediniams inynams nei bendrins leksikos apraams. Taip pat ia geriau

dert ir lotynikoji nomenklatra. Deja, pavarius Dabartins lietuvi kalbos odyno

vairius leidimus matyti, kad i esms ia laikomasi tradicins nuostatos. Nors,

palyginus ankstesniuosius leidimus su vlesniaisiais, pastaruosiuose galima regti ir

naujesnio leksikografinio mstymo enkl. Plg. straipsnio strazdas apibrimus 1972

m. ir 2000 m. io odyno leidimuose (atitinkamai 2-asis ir 4-asis leidimai, arba

DLK2 ir DLK4):

DLK2 toks giesminink eimos pauktis (Turdus).

DLK4 mik ir krm pauktis ilgoka uodega (Turdus).

Panaiai ir str. gandras:

DLK2 ilgomis kojomis, stambus pauktis (Ciconia).

DLK4 stambus pauktis ilgomis kojomis, ilgu kaklu ir snapu

(Ciconia).

Ateityje odyn rengjai galt dar drsiau engti ia linkme. Tarkime

apibriant t pat od gandras, galima bt daugiau remtis ms kratams

prastesnio baltojo gandro (Ciconia ciconia) bendruoju vaizdu (getaltu) ir nurodyti

btent jam bdingus atributus. Mat, nors Lietuvoje peri ir juodasis gandras (Ciconia

nigra), is vieumos vengiantis pauktis alies gyventojams yra maiau pastamas.

Tad kalbamo odio apibrimas galt bti ir toks: stambus pauktis ilgomis

rausvomis kojomis, ilgu rausvu snapu, baltomis plunksnomis (sparn galai juodi);

iekodamas maisto braido po (pelktas) pievas ir balas; lizdus danai krauna ant nam

stog ar sodyb mediuose (kur paprastai mons jiems kelia pagrind veimo rat,

akias ar kt.). Tradicikai sakoma, kad atnea naujagimius. Toliau eit iliustraciniai

pavyzdiai su predikatais varlinja, stypioja, gagena, kleketuoja ir pan. Nesunku

pastebti, kad toks gandro kategorijos apibrimas turi tam tikr regionin prieskon.

Taiau dl to pernelyg jaudintis nereikt: juk orientuojamasi geriausiai pastam

prototipin paukt. Tuo poiriu galtume palyginti odi varna ir crow apibrimus

lietuvikuose ir anglikuose odynuose. Matysime, kad lietuviams varna pirmiausia

pilkomis ir juodomis plunksnomis pauktis (Corvus cornix), tuo tarpu anglams

prototipin varna yra vilganiomis juodomis plunksnomis, taigi, ia orientuojamasi

kit ios eimos pauki atmain Corvus corone), kuri Vakar Europoje yra

prastesn.

Baigiant straipsn, kelet odi nortsi tarti apie vien kognityvinio

mokslo kvpt iuolaikin projekt mginim kompiuterins lingvistikos

priemonmis aprayti angl k. kognityvinius modelius. iame netradiciniame

leksikografiniame projekte usimota ne tik parodyti semantines odio galimybes, bet

ir gramatin jo elges sakinyje (i esms turimas omenyje valentini odio savybi

atskleidimas). is darbas remiasi jau minta kognityvine prielaida, kad kiekvienas

leksinis vienetas kalbjimo metu suadina vien ar kelis kognityvinius modelius,

kuri rmuose jis ir yra interpretuotinas. Neatsitiktinai kognityvinio modelio techniniu

atitikmeniu projekto autoriai pasirinko termin rmas (angl. frame). Pagrindinis

udavinys, kur jie sau kelia, ir bt formaliomis priemonmis aprayti vis kalboje

manom kognityvini modeli, arba rm struktr. Faktikai tai reikia, kad,

remiantis i tekstyn imtais autentikais pasakymais reikia nustatyti semantin rm

apimt ir vardyti j elementus. Kita vertus, gramatinis io darbo aspektas remiasi

prielaida, kad kognityviniai modeliai lemia predikato argument (valentini partneri)

struktr. Todl kitas svarbus projekto vykdytojams ikylantis udavinys

formaliomis priemonmis parodyti kognityvini ir sintaksini modeli ry, kartu

vis apra siejant su tekstyn duomen bazmis.

Bt pravartu bent trumpai susipainti su semantinio rmo samprata,

kuria kalbame projekte vadovaujamasi. Dl technini sumetim smoningai

atsiribodami nuo semantini rm (toliau tiesiog rm) kognityvinio statuso

vertinimo, projekto autoriai juos apibria kaip schematin tam tikros srities situacij,

o tiksliau kontekst, reprezentacij, kuri aprpia vairius kontekst dalyvius, arba

konceptualiuosius vaidmenis. Pastaruosius sutarta vadinti rm elementais. Taigi

kiekvien rm sudaro tam tikras element rinkinys ir suponuojama vienokia ar

kitokia j sveika, kuri sutarta vadinti techniniu scenos terminu. Suprantama, kad

kalboje rm elementai realizuojami atitinkamais leksiniais vienetais, o scenos tam

tikrais sintaksiniais modeliais.

Literatroje danai aptariami, tad jau tap chrestomatiniais, komercinio

sandrio ir sveikatos rmai. Vaizdumo dlei panagrinkime pirmojo, paprastesnio,

struktr. Nesunku nustatyti, kad komercinio sandrio rm sudaro keturi elementai

{pirkjas, pardavjas, umokestis, preks} ir dvi tipikos scenos {pirkjas gauna

prekes, pardavjas gauna umokest}.

Svarbu pastebti, kad danai tos paios semantins srities rmai

tarpusavyje yra susij hiponimijos santykiais, t.y. vienas i kito yra ivedami.

Pavyzdiui, akivaizdu, kad nekilnojamojo turto sandrio rmas yra ivedami i

komercinio sandrio rmo, o is i dar bendresnio main rmo. Plg. iuo poiriu

du pasakymus:

1. Jonas pirko obuol i Petro u penkiasdeimt cent.

2. Maryt gavo obuol i Jono mainais u buin.

Taip pat nesunku nuspti, kad esama pasakym, kuriuose odiai nurodo ikart kelis

rmus, kitaip tariant, tas pats pasakymo odis gali bti interpretuojamas i skirting

rm perspektyvos. Pavyzdiui, imkime pasakym:

Jono brolis u paveldtos ems dal sigijo nam.

Priklausomai nuo aplinkybi, j galtume interpretuoti ir komercinio sandrio ir

nekilnojamojo turto sandrio rmuose. Atitinkamai leksinis junginys paveldtos

ems dalis atstovaut elementams umokestis arba ustatas. Taiau is odi

junginys taip pat nurodo ir paveldo rm, kuriame Jono brolis interpretuotinas jau

ne kaip pirkjas, bet kaip vienas i teisi turt permj, arba paveldtojas. Tad

vienas i aptariamo projekto tiksl ir bt atskleisti ir formaliai aprayti sudting

rm ir j element tarpusavio ssaj tinkl.

Sunku bt pervertinti rengiamo projekto reikm leksikografijos

perspektyvai. Pirmiausia pastebsime, kad isamus semantinis vieno rmo aprpiam

konceptualij vaidmen ir j tarpusavio sveikos apraas pads suderinti

leksikografinio apibrimo, linkusio fiksuoti svarbesnius prototipinius atributus,

statik su iliustracini pavyzdi, vedani vis naujus kontekstus, dinamika.

Anksiau usiminme, kad apibrimo ir iliustracini pavyzdi semantikos

neadekvatum lemia kognityvins prieastys, ir kad i problema ypa paatrja, kai

odyn dl vien ar kit prieasi traukiama daug pasakym.

Apskritai pamus, ne per drsu bt teigti, kad ateityje kiekvieno

rimtesnio angl k. odynas rengimas bus pradedamas nuo io semantinio rm aprao

teikiam duomen analizs. Galima tik pavydti tam odynininkui, kuris praddamas

darb prie akis jau turs antratini odi gramatin bei junglumo charakteristikas ir

remdamasis rm semantika gals automatikai i tekstyno atsirinkti tinkamus

iliustracijai pavyzdius. Kadangi tokie darbai reikalauja nemenk intelektualini ir

finansini resurs, tai bent artimiausiu metu sunku bt tiktis, kad panaus projektas

bus gyvendinamas ir Lietuvoje. Taiau guodia tas faktas, kad daugelis bendram

monijos kultros paveldui atstovaujani kognityvini modeli vairiose kalbinse

bendruomense yra panas arba bent jau palyginami, todl ir lietuvi leksikografai

kognityvini orientyr bei naudingos semantins informacijos savo darbams gals

rasti ir anglikame rm tinklo aprae.

Literatra

Berlin, B., Kay, P. 1969: Basic color terms. Their universality and evolution,

Berkeley, Los Angeles: University of California Press.

Gudaviius, A. 2000: Etnolingvistika, iauliai: iauli universitetas.

Heider, E. 1971: Focal color areas and the development of color names.

Developmental psychology 4, 447-455.

Heider, E. 1972: Universals in color naming and memory. Journal of experimental

psychology 93, 10-20.

Heider E., Keith, G. 1970: The Dagum Dani: A Papuan culture in the highlands of

West New Guinea, Chicago: Aldine.

Herskovits, A. 1986: Language and Spatial Cognition: An Interdisciplinary Study of

the Prepositions in English, Cambridge, UK: Cambridge University Press.

Keinys St., red., 2000: Dabartins lietuvi kalbos odynas, Vilnius: Mokslo ir

enciklopedij leidybos institutas.

Koffka, K. 1935: Principles of gestalt psychology, London: Ruotledge and Kegan

Paul.

Kruopas, J., red., 1972: Dabartins lietuvi kalbos odynas, Vilnius: Mintis.

Kruopas, J., red., 1973: Lietuvi kalbos odynas 9, Vilnius: Mintis.

Labov, W. 1973: The boundaries of words and their meaning. In: Bailey, Ch-J., Shuy,

R., eds., New ways of analyzing variation in English, Washington D.C.: Georg, W.

1978: Denotational structure. In: Farkas, D., Jakobsen, W., Todrys, K., eds., Papers

from the Parasession on the lexicon, Chicago: Chicago Linguistics Society, 220-260.

Lipka, L. 1995: Lexicology and lexicography: Poor relations, competition, or co-

operation? In: Dirven, R., Vamparys, J., eds., Current approaches to the lexicon. A

selection of papers presented at the 18th LAUD Symposium, Duisburg March 1993.

Frankfurt/Main: Peter Lang, 381-403.

Malesa, K. 2003: Some preliminary remarks on spatial distinctions in Lithuanian.

Acta Linguistica Lithuanica 48, 59-70.

McArtur, T. 1981: Longman lexicon of contemporary English, London: Longman.

Pearsall, J., ed., 1998: The New Oxford Dictionary of English, Oxford: Oxford

University Press.

Rosch, E. 1973: On the internal structure of perceptual and semantic categories. In:

Moore, T., ed., Cognitive development and the acquisition of language, New York,

San Francisco, London: Academic Press, 111-144.

Rosch, E. 1975: Cognitive representations of semantic categories. Journal of

experimental psychology, general 104, 193-233.

Rosch, E., Mervis, C. 1975: Family resemblances: studies in the internal structure of

categories. Cognitive psychology 7, 573-605.

Schmid, H.J. 1993: Cottage and Co., idea, start vs. begin. Die Kategorisierung als

Grundprinzip einer differenzierten Bedeutungsbeschreibung, Tbingen: Niemeyer.

Stein, G. 1991: Illustrations in dictionaries. International journal of lexicography 4,

99-127.

Talmy, L. 1983: How language structures space. In: Pick H., Acredolo, L., eds.,

Spatial Orientation: Theory, Research and Application, New York: Plenum Press.

Ungerer, F., Schmidt, H.J. An Introduction to Cognitive Linguistics, London:

Longman.

Wierzbicka, A. 1990: The meaning of color terms: semantics, culture, and cognition.

Cognitive linguistics 1, 99-150.

Wittgenstein, L. 1958: Philosophical investigations, Oxford: Blackwell.

Straipsnis teiktas Lietuvi kalbos draugijos populiarios serijos leidiniui.