KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS GAMTOS IR MATEMATIKOS MOKSLŲ FAKULTETAS HIDROLOGIJOS IR OKEANOGRAFIJOS, JŪRŲ HIDROLOGIJOS KURSINIŲ, BAKALAURO IR MAGISTRO BAIGIAMŲJŲ DARBŲ RENGIMO METODINĖS REKOMENDACIJOS Mokomoji metodinė knyga SUDARĖ: INGA DAILIDIENĖ LORETA KELPŠAITĖ AUŠRA GRICĖ TOMA MINGĖLAITĖ VITALIJUS KONDRAT Klaipėda, 2015 m.
23
Embed
RENGIMO METODINĖS REKOMENDACIJOSgmk.lt/wp-content/uploads/2016/04/GMK-Reikalavimai-rasto-darbams_2015.pdf · Kursinis darbas (išskyrus patį pirmąjį) būna sudarytas iš bakalauro
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
GAMTOS IR MATEMATIKOS MOKSLŲ FAKULTETAS
HIDROLOGIJOS IR OKEANOGRAFIJOS, JŪRŲ HIDROLOGIJOS
KURSINIŲ, BAKALAURO IR MAGISTRO BAIGIAMŲJŲ DARBŲ
RENGIMO METODINĖS REKOMENDACIJOS
Mokomoji metodinė knyga
SUDARĖ:
INGA DAILIDIENĖ
LORETA KELPŠAITĖ
AUŠRA GRICĖ
TOMA MINGĖLAITĖ
VITALIJUS KONDRAT
Klaipėda, 2015 m.
2
Leidžiama Klaipėdos universiteto Gamtos ir
matematikos mokslų fakulteto reakcijos
kolegijos 2009-11-02 nutarimu, protokolas
Nr. RKP-8
Aprobavo Klaipėdos universiteto Gamtos ir
matematikos mokslų fakulteto Geofizinių
mokslų katedra 2009-10-13, protokolas Nr.
46G-GM-1
Adaptuotas Klaipėdos universiteto Gamtos
ir matematikos mokslų fakulteto Geofizinių
mokslų katedros 2015-03-26, protokolas Nr.
46G - GM-04
Recenzavo:
Prof. habil. dr. Marija Eidukevičienė (Klaipėdos universitetas)
Mokomoji metodinė knyga
Skiriama fizinių mokslų geografijos studijų programų studentams
3
BENDRI NURODYMAI
Kursinis darbas yra pirmas žingsnis savarankiškai gilinantis į pasirinktą mokslinio tyrimo temą. Tai
yra pradinis bakalauro baigiamojo darbo etapas. Kursiniam darbui yra keliami aukštesni reikalavimai
negu referatui. Kursinis darbas (išskyrus patį pirmąjį) būna sudarytas iš bakalauro baigiamajam darbui
būdingų skyrių, jame pateikiama originalių, paties studento surinktų duomenų, analizės rezultatai,
todėl jo apimtis yra didesnė negu referato. Be to, kursinis darbas yra ginamas kursinių darbų gynimo
komisijos posėdyje. Hidrologijos okeanografijos pagrindinių studijų laikotarpiu ruošiami ir ginami du
kursiniai darbai. Kursinis darbas ginamas per pirmąją egzaminų sesijos savaitę.
Pirmasis kursinis darbas savo turiniu yra artimas išplėstiniam referatui, kurio pagrindinė dalis yra
literatūros apžvalga pasirinkto mokslinio tyrimo tema, taip pat galimų tyrimo metodų apžvalga.
Originalių tyrimo duomenų pirmajame kursiniame darbe nereikalaujama.
Antrajame kursiniame darbe turi būti pateikti originalūs studento atlikto tyrimo duomenys, o savo
struktūra jis jau nesiskiria nuo bakalauro baigiamojo darbo.
Kursinių darbų temas studentai renkasi ketvirtojo semestro pradžioje. Paprastai temas pasiūlo darbų
moksliniai vadovai. Temą gali siūlyti ir pats studentas, tačiau galutinis sprendimas priimamas pasitarus
su moksliniu vadovu. Kursinių darbų temos turi būti glaudžiai susiję su baigiamojo darbo tema.
Kursiniai darbai ginami viešame katedros posėdyje.
Bakalauro baigiamasis darbas – studento savarankiškas taikomojo ar tiriamojo pobūdžio darbas,
kuriuo būsimasis absolventas turi parodyti, kad pakankamai yra sukaupęs žinių, įgijęs pakankamų
gebėjimų ir turi pakankamą atitinkamos studijų krypties analitinio, projektavimo ar kitokio darbo
patirtį. Baigiamasis darbas ginamas viešame kvalifikacinės komisijos posėdyje. Kvalifikacinė komisija
vertina studento pasirengimą savarankiškam darbui ir suteikia atitinkamos specialybės bakalauro
laipsnį.
Magistro baigiamasis darbas – studijų pasiekimus-žinias ir gebėjimus, reikalingus aukštojo
universitetinio mokslo kvalifikacijai įgyti, - apibendrinantis darbas. Tai studento savarankiškas
Būtina aprašyti duomenų rinkimo metodus. Standartinius metodus pakanka
išvardyti pateikiant nuorodas, o nestandartinius, specifinius arba specialiai
šiam darbui sukurtus metodus būtina apibūdinti detaliai. Metodai gali nulemti
duomenų rinkimo, jų analizės bei viso darbo kokybę.
Metodikoje skirtingi darbai aprašomi tokia seka, kaip jie buvo atlikti.
Aptariant metodinius darbo aspektus, reikia nurodyti taikytus duomenų
analizės metodus ir juos trumpai aprašyti. Turėtų būti pagrindžiamas vienokio
ar kitokio metodo pasirinkimas: kuo jis patogesnis ar pranašesnis už kitus.
Reikėtų nurodyti ir tyrimo metu naudotas specifines kompiuterių programas.
Metodiniame skyriuje taip pat pateikiamos loginės darbo schemos,
svarbiausios formulės. Ypač turėtų būti pabrėžiamos paties autoriaus sukurtos
metodinės naujovės, jų mokslinis pagrįstumas ir naudojimo tikslingumas.
Jei darbas sudarytas iš kelių dalių, analizuotų pagal skirtingą metodiką,
svarbiausius metodinius aspektus galima pateikti ir atskirų skyrių pradžioje.
Darbo metodikos apimtis nereglamentuojama, tai priklauso nuo darbo
pobūdžio, duomenų ir informacijos šaltinių gausos, taikytų metodų įvairovės,
sudėtingumo bei originalumo.
Rezultatai
Skyrius skirtas informacijai apie gautus rezultatus pateikti. Pagal tyrimo planą
pateikiami atliktų tyrimų ir stebėjimų rezultatai, naudojant lenteles ir
paveikslus, kuriuose kartu būtų pristatomi duomenų patikimumo rezultatai.
Tyrimų duomenys pristatomi numeruotuose lentelėse ir paveiksluose. Lentelių
numeravimas daromas iš eilės, pradedant lentelėmis literatūrinėje dalyje ir
baigiant lentelėmis tyrimų analizės skyriuje (1 lentelė.....n lentelė). Ta pačia
tvarka atliekamas ir paveikslų numeravimas: (1 pav. ..... n pav.). Pavyzdžiai 6
prieduose. Pageidautina, kad lentelė tilptų viename puslapyje. Lentelių
duomenų neturi dubliuoti grafikai ir paveikslai. Tyrimų rezultatų detalūs
duomenys pristatomi prieduose, jų numeravimo tvarka yra atskira. Duomenys
iš kurių paruošti grafikai, privalo būti pateikti priedų lentelėse. Skyriuje
8
komentuojami gauti rezultatai, naudojamos analitinės lentelės ir grafikai, kurie
atspindi duomenų kitimo kryptį ar pobūdį (trendą). Analitinės lentelės turi būti
korektiškos, t.y. būtina nurodyti visus mato vienetus, tiriamų rodiklių
susidarymo vietą arba panaudotų duomenų šaltinius. Pasikartojantys mato
vienetai paprastai nurodomi virš lentelės. Iš lentelės ar paveikslo pavadinimo
turi būti aišku kas parodyta lentelėje, kurio laikotarpio yra duomenys.
Trumpiniai, sutartiniai ženklai naudojami lentelėse ir paveiksluose, turi būti
paaiškinti pavadinime. Sudarant analitines lenteles, reikėtų jungti į vieną
lentelę kelis rodiklius, turinčius priežastinį ryšį, taip pat išvedamus santykinius
ar absoliučius rodiklius. Akcentuojami reiškinių, rodiklių tarpusavio ryšiai ir
priklausomybė, aptariamos tiriamų reiškinių ir rodiklių kitimo perspektyvos.
Mokslinės etikos požiūriu draudžiama pateikti darbe kitų autorių publikuotas
lenteles ar paveikslus, nenurodant jų šaltinio;
iliustracijos ir tekstas turi vienas kitą papildyti, o ne dubliuoti. Todėl
netikslinga tekste išvardyti visus lentelėje ar paveiksle esančius skaičius.
Teksto uždavinys – tikslingai orientuoti skaitytoją į vaizdinės medžiagos
sudarymo principus, remiantis būdingais rodikliais;
Svarbu neperkrauti teksto lentelių ar paveikslų gausybe. Jeigu autoriui atrodo,
jog reikia pateikti daug lentelių, tai dalį jų galima nukelti į priedus, o tekste
palikti tik svarbiausias.
Rezultatų skyrius turi sudaryti ne mažiau 30% nuo bendro darbo apimties.
Rezultatų aptarimas
Skyriuje palyginami gauti rezultatai su literatūroje skelbtais duomenimis,
pateikiamas gautų rezultatų logiškas paaiškinimas, remiantis naudota literatūra.
Aptarimo tekstas neturi būti perkrautas skaičiais ar žodžiais perrašant gautus
rezultatus. Kiekvienas poskyris gali būti baigiamas nedideliu apibendrinimu,
tai parodo studento sugebėjimą analizuoti ir kritiškai vertinti tyrimo rezultatus.
Iš to, kaip parašytas rezultatų aptarimo skyrius, matyti, kaip studentas supranta
statistikos bei specialybės dalykus, kaip sugeba teorines žinias ir įgūdžius
taikyti praktiškai.
Jei darbas taikomojo pobūdžio, remiantis gautais tyrimų rezultatais, pateikiami
argumentuoti pasiūlymai, kaip optimizuoti procesų eigą ir valdymą
nagrinėjamame objekte. Pateikiami skaičiavimai, iš kurių būtų matyti, kiek
kainuotų kiekvieno pasiūlymo įgyvendinimas ir ką jis duotų.
Aptariami (jei buvo pastebėti) naudotos metodikos trūkumai ir apribojimai,
galimi optimizavimo variantai.
Skyriai rezultatai ir rezultatų aptarimas gali būti sujungti į vieną skyrių. Šiems
skyriams turėtų būtį skiriama didžioji darbo dalis, neviršijant bendros
nustatytos darbo apimties.
Išvados
Šiame baigiamojo darbo skyriuje pristatomi svarbiausi tyrimo rezultatai, kurie
išplaukia iš tyrimo rezultatų dalyje pateiktų duomenų. Tyrimo rezultatai
išvadose negali būti kartojami absoliučiais skaičiais, o teikiami apibendrintais
ar lyginamaisiais rodikliais. Išvados turi būti lakoniškos (1 – 2 sakiniai),
apibendrinančios ir aiškiai išdėstytos. Išvados turi būti pateiktos visų tipų
baigiamuosiuose darbuose. Išvadose negali atsirasti naujos informacijos, kuri
nebuvo parodyta tyrimų rezultatų skyriuje. Čia taip pat neteikiamos trivialios,
daugelį kartų mokslinėje literatūroje aprašytos tiesos.
Darbo išvados turi atspindėti darbo tikslą ir atsakyti į suformuluotus darbo
uždavinius. Pageidautina, kad išvadų skaičius atitiktų uždavinių skaičių. Tai turi būti
trumpi, konkretūs ir aiškūs teiginiai, be papildomo išplėstinio aiškinimo.
Perskaičius išvadą, turi būti aišku, kas nustatyta, įvertinta ir pan. Išvados
numeruojamos. Kai darbe pateikiami pasiūlymai, jie formuluojami po išvadų.
Išvados turi parodyti, ar išspręsti darbo įvade iškelti uždaviniai ir ar pasiektas
9
darbo tikslas.
Išvadose (ypač taikomųjų darbų) gali būti pateikiami
pasiūlymai/rekomendacijos, išplaukiantys iš tyrimo rezultatų.
Išvados numeruojamos, bendra jų apimtis kursiniuose darbuose neturėtų viršyti
vieno, o baigiamuosiuose – 2 puslapių.
Literatūros sąrašas
Visi darbo rengimui naudoti literatūros šaltiniai turi būti surašyti literatūros
sąraše. Literatūros sąrašas pateikiamas po išvadų. Nenaudotu darbe
literatūros šaltinių literatūros sąraše rašyti negalima.
Literatūros sąrašas pateikiamas atskirame, numeruojamame puslapyje. Lapo
viršuje užrašomi paryškinti žodžiai Literatūros sąrašas. Žemiau spausdinami
darbe naudoti literatūros šaltiniai numeruojami. Literatūros sąraše abėcėlės
tvarka pirmiausia pateikiami šaltiniai, rašomi lotyniškomis raidėmis. Po to
abėcėlės tvarka surašomi literatūros šaltiniai, kurie pateikiami kirilica. Visi
šaltiniai pateikiami originalo kalba (6 priedas).
Jei literatūros sąraše pateikiami keli to paties autoriaus darbai, jie išdėstomi
pagal leidinio publikavimo metus chronologine tvarka pradedant nuo vėliausiai
publikuoto leidinio, pvz.: 2009 m, 2004 m, 1996 m ir t. t.
Literatūros šaltinių nuorodos darbo tekste pateikiamos taip: Literatūros šaltinių
nuorodas tekste sudaro lenktuose skliaustuose parašyta nurodomo šaltinio
pirmojo autoriaus pavardė (jei šaltinis parašytas dviejų autorių nurodoma
pirmo autoriaus pavardė, antro autoriaus pavardė, jei šaltinis parašytas daugiau
kaip dviejų autorių, nurodoma tik pirmojo autoriaus pavardė, o po jos rašoma
„ir kt.“), leidimo metai.
Jeigu minimi keli šaltiniai, lenktiniuose skliausteliuose jie rašomi iš eilės
pagal metus, pvz., (Pavardė, 2013) arba (Pavardė1, 2001, 2002; Pavardė2
2004) arba (Pavardė1 ir kt., 2002) arba įjungiant į tekstą „...Kaip teigia V.
Pavardė (2013), sukurti aiškią vertybių sistemą...“
Pateikiant nuorodas į literatūros sąraše bibliografiniam šaltiniui originalo kalba
nurodoma tokia informacija išvardyta tvarka: autoriaus pavardė, inicialai,
leidimo metai, leidinio pavadinimas, žurnalo pavadinimas, metai, numeris,
puslapiai. Jei autorių daug, po kiekvieno autoriaus rašomas kablelis.
Informacija apie autorius, metai, leidinio pavadinimas, leidybos vieta ir
nuoroda į puslapius atskiriami tašku. Leidybos vieta ir leidyklos pavadinimas
atskiriami dvitaškiu.
Išimtinais atvejais, kai pateikiama citata, literatūros šaltiniai gali būti
pateikiami ir darbo lapo išnašose, kuriame yra pateikiamos tikslesnės nuorodos
į šaltinius, apačioje. Tokiu atveju tekste nuorodos į šaltinį skliaustų pabaigos
viršutinėje dalyje pateikiamas nuorodos eilės numeris darbe, o išnašoje darbo
lapo apačioje šaltiniai rašomi jų paminėjimo eilės tvarka, pvz.:
„... 2003 m. pensijų sistemos reformos pagrindas buvo Vyriausybės ir
pagrindinių profesinių sąjungų pasirašytas susitarimas (Hicks, 1969 ) 1 ...“.
Rašant naudotų šaltinių sąrašą išnašose, teksto raidžių dydis privalo būti ne
didesnis kaip 2/3 pagrindinio teksto raidžių dydžio, pvz.: 1 Hicks J. A. 1969. Theory of Economy History. Oxford: Oxford University Press. 19p. 5 lentelė
Priedai
Darbo priedas yra atskirai įforminta dokumento teksto sudedamoji dalis.
Dokumento tekste priedas paprastai nurodomas skliausteliuose įrašant žodį
„priedas“ ir, jei dokumentas turi daugiau nei vieną priedą, jo eilės numerį,
pvz.: (1 priedas). Dokumento priedo rekvizitai yra šie: priedo žyma,
pavadinimas, tekstas (lentelė, grafikas, schema, brėžinys ir kt.). Prieduose
talpinami tyrimo vietos žemėlapiai, detalūs (pirminiai) tyrimo rezultatai,
anketos, ar kita speciali informacija. Prieduose talpinama informaciją apie iš
tyrimo medžiagos skelbtas publikacijas, jei autoriumi ar vienu iš jų buvo
diplomantas, apie darytus mokslinius pranešimus ir kt.
10
Kartu su darbu priede (voke) pateikiama baigiamojo darbo elektroninė versija
Studijų darbą turi sudaryti tam tikra eilės tvarka išdėstytos dalys:
1. Antraštinis lapas.
2. Darbo lydraštis (nenumeruojamas)
3. Santrauka lietuvių kalba (nenumeruojamas).
4. Santrauka anglų kalba (nenumeruojamas).
5. Paveikslų bei lentelių sąrašas (nenumeruojamas).
6. Turinys.
7. Sutartinių terminų žodynėlis (jei yra)
8. Įvadas.
9. Literatūros apžvalga.
10. Tyrimo metodai ir medžiaga.
11. Tyrimo rezultatai.
12. Tyrimo rezultatų aptarimas.
13. Išvados (jei reikia ir rekomendacijos).
14. Literatūros sąrašas.
15. Priedai.
16. Elektroninė versija (kompaktinėje plokštelėje, įdėtoje į voką, priklijuotą ant galinio viršelio vidinės
pusės).
Baigiamojo darbo kalendorinis darbo planas pridedamas prie darbo, neįrišant, kartu su vadovo
vertinimo forma ir recenzija.
Darbo struktūra gali kisti, priklausomai nuo pasirinkto darbo pobūdžio bei tyrimų metodikos (2
lentelė), tačiau tyrimo metodai, tyrimų medžiagos analizė ir padarytos išvados turi būti išdėstyti
nuosekliai. Skyrių, skirsnių ir poskyrių skaičius priklauso nuo temos pobūdžio, tačiau smulkiausias
struktūrinis vienetas neturėtų būti mažesnis negu 0,5 puslapio. Pagrindinės reikšmingos sąvokos,
esančios darbo temos pavadinime, vienaip ar kitaip turi atsispindėti, sietis su skyrių, skirsnių ir
poskyrių pavadinimais. Skyrių, skirsnių ir poskyrių pavadinimai turi atitikti turinį ir atspindėti
nuoseklų, logišką temos nagrinėjimą. Svarbu, kad skyriaus, skirsnio ar poskyrio pavadinimas atitiktų jo
turinį.
2. Darbo parengimas ir apipavidalinimas
2.1 Bendrieji reikalavimai
Rašto darbo proporcijos gali kisti nuo konkretaus darbo tikslo ir uždavinių. Pageidautina, kad
santrauka užimtų vieną puslapį, įvadas –vienas, du puslapiai, išvados ir rekomendacijos iki 2 puslapių.
Darbų apimtis (be priedų):
Kursinio darbo apimtis - 25 - 40 puslapių;
Bakalauro baigiamojo darbo apimtis: 30 - 50 puslapių;
Magistro diplominio darbo apimtis: 40 - 60 puslapių.
11
Darbas rašomas lietuvių kalba. Išimties tvarka, Geofizinių mokslų katedrai pritarus ir gavus
Gamtos ir matematikos fakulteto tarybos leidimą, baigiamasis darbas gali būti rengiamas ir anglų
kalba.
Rašto darbas rengiamas A4 formato lapuose, vartojant Times New Roman šriftą, raidžių aukštis -
12 pt., intervalai tarp eilučių - 1,5.
Tekstas rašomas puslapyje iš kraštų paliekant: kairėje 30 mm, dešinėje 10 mm, viršuje 20 mm ir
apačioje 20 mm. Pastraipos pirmoji eilutė nuo teksto kairiojo krašto atitraukiama per 10 mm.
Kiekvienas darbo skyrius pradedamas naujame lape. Skyriai arba poskyriai neturėtų būti
pradedami arba baigiami paveikslais ar lentelėmis. Pastarieji turėtų būti kuo arčiau teksto vietos kur yra
apariami ir pateikiamos nuorodos į juos. Maketuojant darbą negalima palikti pustuščių lapų, kuriuose
tėra vos vienas ar keli sakiniai, išskyrus paskutinius skyrius.
Skyrių ir poskyrių pavadinimai rašomi eilutės centre, jie paryškinami ir spausdinami stambesniu
šriftu (atitinkamai 16 ir 14 pt). Nauja eilutė atitraukiama nuo krašto.
Teksto puslapiai numeruojami apatiniame dešiniajame kampe, ant antraštinio lapo puslapio
numeris neturi būti matomas.
Darbo grafinės dalies, priedų spausdinimui gali būti naudojami A1, A2, A3, A4 ir kitų formatų
popieriaus lapai.
Skyrius visada pradedamas nauju puslapiu, o poskyriai gali būti ir tame pačiame puslapyje,
praleidus vieną-du intervalus. Skyrių antraštės rašomos didžiosiomis raidėms, o poskyrių –
mažosiomis, išskyrus pirmąją. Poskyriai numeruojami tik skyriaus viduje. Antraščių žodžiai nekeliami,
po antraščių taškas nededamas. Negalima antraštės rašyti viename puslapyje, tekstą pradėti kitame.
Darbo struktūrinių dalių pateikimas pateiktas turinio pavyzdyje.
2.2 Iliustracijos
Svarbią vietą kursiniuose ir baigiamuosiuose darbuose užima iliustracijos. Darbe jos vadinamos
paveikslais (trumpinama – pav.). Iliustracijų funkcija yra dvejopa: pirma – tai svarbus papildomos
informacijos šaltinis, antra – iliustracijos suteikia darbui vaizdingumo.
Iliustracijos, pateikiamos kursiniame ar baigiamajame darbe, yra labai įvairios: grafikai,
diagramos, schemos, žemėlapiai, nuotraukos ir kt. Iliustracijos tipo parinkimas priklauso nuo to, ką
norima joje pavaizduoti.
12
Esminis įvairaus pobūdžio iliustracijų reikalavimas yra jų aiškumas ir informatyvumas. Svarbu,
kad skaitytojui, žvelgiančiam į iliustraciją bei užrašą po ja, būtų visiškai aišku, kas iliustracijoje
vaizduojama, ir nereikėtų ieškoti papildomos informacijos tekste.
Užrašai iliustracijose turi būti nesunkiai įskaitomi ir tvarkingi. Atskiri iliustracijų elementai
neturėtų užgožti vieni kitų.
Iliustracijų dydis turi būti optimalus: kuo didesnis informacijos kiekis pateikiamas iliustracijoje,
tuo jos formatas turi būti didesnis. Iliustracija turi būti puslapio viduryje (horizontalia kryptimi). Jei
iliustracija sudaryta iš kelių dalių (pvz., a ir b), pageidautina jas išdėstyti viename puslapyje.
Spalvotose iliustracijose reikėtų parinkti tarpusavyje derančias spalvas. Nespalvotose
iliustracijose priešingai – siekiant aiškumo, reikėtų vengti mažai kontrastingų pustonių.
Iliustracijos paimtos iš kitų šaltinių turi būti cituojamos. Taip pat tūri būti nurodyti nuotraukų
autoriai. Virš
2.3 Formulių rašymas
Formulės į tekstą rašomos panaudojant Microsoft Equation 3 formulių redaktoriaus priemones.
Tai atskira programa, dirbanti MS Word terpėje, todėl prieš redaguojant ar rašant formules būtina
patikrinti esamas stilių ir simbolių dydžių nuostatas.
Matematinės formulės gali būti rašomos betarpiškai tekste arba atskirose eilutėse. Tekste rašomos
tik nesudėtingos, be trupmeninių išraiškų, nenumeruotos formulės. Sudėtingesnės formulės, kurioms
reikalingas į jas įrašytų dydžių paaiškinimas, būtinai rašomos atskirose eilutėse.
Formulės, jei jų yra daugiau nei viena, numeruojamos, nurodant formulės eiliškumo darbe
numerį. Po formule būtina paaiškinti jos narių prasmes, pavyzdžiui:
t
aD dtUCI0
2
10 (1)
kur: ρa yra oro tankis, CD yra tempimo koeficientas, U10 vėjo greitis 10 m aukštyje ir t vėjo
trukmė.
Tarp skaičiaus ir matavimo vienetų turi būti tarpas (pvz., 4 m3/s; 15,625 kHz), tačiau matavimo
vienetai negali būti kitoje eilutėje. Skyrybos ženklai tarp formulių rašomi pagal prasmę. Tekste
formulės įkomponuojamos kaip sudėtinės sakinio dalys, todėl skyryba atitinka bendrąsias gramatikos
normas.
Formulės ir jų simbolių paaiškinimai visada turi būti pateikiami viename lape ir nekeliami.
13
1 priedas
KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
GAMTOS IR MATEMATIKOS MOKSLŲ FAKULTETAS
GEOFIZINIŲ MOKSLŲ KATEDRA
TVIRTINU
Geofizinių mokslų katedros vedėja
Dr. Loreta Kelpšaitė
XXXX m. ……………….. mėn. ….. d.
MAKSIMALIŲ VĖJINIŲ BANGŲ POVEIKIO ZONŲ NUSTATYMAS LIETUVOS BALTIJOS
JŪROS PRIEKRANTĖJE
Jūrų hidrologijos studijų programos magistro baigiamasis darbas
Autorius JH, II k. stud. Vardas Pavardė
Vadovas doc. dr. Loreta Kelpšaitė
Recenzentas doc. dr. Algirdas Stankevičius
Recenzentas doc. dr. Lina Davulienė
Reg. nr. ………………………………….
Klaipėda, XXXX
14
2 priedas
BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO LYDRAŠTIS
Pildo bakalauro baigiamojo darbo autorius
(bakalauro baigiamojo darbo autoriaus vardas, pavardė)
(bakalauro baigiamojo darbo pavadinimas lietuvių kalba)
Patvirtinu, kad bakalauro baigiamasis darbas parašytas savarankiškai, nepažeidžiant kitiems
asmenims priklausančių autorių teisių, visas baigiamasis bakalauro darbas ar jo dalis nebuvo
panaudotas Klaipėdos universitete ir kitose aukštosiose mokyklose.
__________________________________ (bakalauro baigiamojo darbo autoriaus vardas, pavardė ir parašas)
Sutinku, kad bakalauro baigiamasis darbas būtų naudojamas neatlygintinai 5 m. Klaipėdos
universiteto studijų procese.
____________________________________ (bakalauro baigiamojo darbo autoriaus vardas, pavardė ir parašas)
Pildo bakalauro baigiamojo darbo vadovas
Bakalauro baigiamąjį darbą ginti .................................................................................. (įrašyti – leidžiu arba neleidžiu)
..................... ____________________________________ (data ) (bakalauro baigiamojo darbo vadovo vardas, pavardė ir parašas)
Pildo katedros, kuruojančios studijų programą, administratorius (sekretorius)
Baigiamasis darbas įregistruotas katedroje ......................... (data) ___________________ (katedros sekretorės vardas, pavardė ir parašas)
Pildo katedros, kuruojančios studijų programą, vedėjas
Bakalauro baigiamąjį darbą ginti ................................................................................. (įrašyti – leidžiu arba neleidžiu)
........................ __________________________ (data ) (katedros vedėjo vardas, pavardė ir parašas)
Recenzentu skiriu __________________________
(įrašyti recenzento(ų) vardą, pavardę)
................................ (data )
15
3 priedas
SANTRAUKA
Jovita Mėžinė
SUPORINTO BANGŲ IR NUOSĖDŲ TRANSPORTO MODELIO TAIKYMAS PALANGOS
KRANTO LINIJOS POKYČIŲ NUSTATYMUI
Bakalauro baigiamasis darbas / Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: doc.dr. Petras Zemlys
Klaipėdos Universitetas
Gamtos ir Matematikos mokslų fakultetas
Geofizinių mokslų katedra
Klaipėda, 2012
Darbo apimtis: 47 psl., 1 lent., 42 pav.
Raktažodžiai: dinaminiai modeliai, nuosėdų transportas, kranto linijos pokytis, kranto akumuliacia,
abrazija.
Darbo tikslas – buvo sukurti kranto linijos dinamikos modelius, suporinant nuosėdų transporto modelį
su išoriniu bangų modeliu, naudojant skirtingais būdais apskaičiuotas bangų kraštines sąlygas ir atlikti
jų rezultatų palyginimą. Tyrimui naudoti 1-D GENESIS (kranto linijos dinamikos) ir 2-D RCPWAVE
(išorinių bangų) matematiniai modeliai. Bangų parametrai kraštinėms sąlygoms RCPWAVE modeliui,
buvo apskaičiuoti dviem būdais: pagal CERC/SPM metodą ir SWAN modeliu.
Tyrimo metu suporinti modeliai buvo pritaikyti Palangos paplūdimiui – vienai iš svarbiausių Lietuvos
rekreacinių zonų. Pasirinktas 8000 m tyrimo ruožas, apie 4000 m šiauriau ir apie 4000 m piečiau
Palangos tilto.
Kalibruojant GENESIS modelį buvo lyginamos sumodeliuota ir išmatuota kranto linijos. Rezultatų,
apskaičiuotų su skirtingomis kraštinėmis sąlygomis, palyginimui buvo naudojama vidutinė kvadratinė
paklaida. Gauti rezultatai parodė, kad tiksliau kranto kitimo tendencijas prie Palangos, aprašo modelis,
kuris išorinio bangų modelio kraštinei sąlygai naudoja SWAN modelio rezultatus.
Šiauriau Palangos tilto, į Baltijos jūrą įteka Rąžės upelis, turintis įtakos kranto linijos kaitai. Šie
duomenys nebuvo įtraukti į modelį, todėl didžiausi skirtumai tarp modeliuotų ir matuotų reikšmių buvo
gauti šiame ruože.
4 priedas
16
SUMMARY
Jovita Mėžinė
INVESTIGATION OF PALANGA COASTLINE CHANGES THROUGH COUPLING WAVE
I. DARBO TEMATIKOS PROBLEMA IR JOS IŠTIRTUMAS ................................................................ 4
1.1. Kranto sąvoka, krante vykstantys procesai ............................................................................................. 5
1.2. Krantų ištirtumas pasaulyje ir Lietuvoje ................................................................................................. 6
1.3. Palangos krantas ...................................................................................................................................... 7
1.3.1. Geologinės sąlygos ........................................................................................................................... 8
1.3.2. Smėlio pernaša išilgai kranto linijos ................................................................................................ 9
1.3.3. Socialinė svarba ir populiarumas ................................................................................................... 10
II. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA................................................................................................... 12
2.1. Tyrimų objektas .................................................................................................................................... 13
2.2. Lauko darbai ir duomenys ..................................................................................................................... 14
2.3. Matematinio modeliavimo programa CEDAS ...................................................................................... 15
III. TYRIMO REZULTATAI ....................................................................................................................... 16
3.1. Dinaminės kranto linijos nustatymas .................................................................................................... 17
3.2. Statmenų kranto profilių nustatymas ..................................................................................................... 18
3.3. Vyraujančios hidrometeorologinės sąlygos Palangoje .......................................................................... 19
3.4. Kranto linijos modeliavimas ................................................................................................................. 20
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ........................................................................................................... 21
LITERATŪROS SĄRAŠAS.......................................................................................................................... 22