Rasto darbas spausdinti

VILNIAUS DIZAINO KOLEGIJA

GRAFINIŲ KOMUNIKACIJŲ DIZAINO katedra

Ištęstinės studijų formos Grafinių komunikacijų dizaino studijų programos studentė

ELVYRA ABIŠINA-RUTKAUSKIENĖ

Vilniaus uniVersiteto Botanikos sodo kairėnuose informacinių ženklų ir naVigacijos sistemos dizaino atnaujinimas

Baigiamasis darbas

Darbo vadovas Titas Silovas

Recenzentė Lina Šiškutė

PATIKIMUMO DEKLARACIJA

Patvirtinu, kad mano, Elvyros Abišinos-Rutkauskienės, Grafinių komunikacijų dizaino katedros studentės baigiamasis darbas:Tema: Vilniaus universiteto Botanikos sodo Kairėnuose informacinių ženklų ir navigacijos sistemos dizaino atnaujinimas 1. Yra atliktas savarankiškai šį dokumentą pasirašiusio (-s) autoriaus (-ės). 2. Nebuvo naudojamas VDK ar kitoje kolegijoje /universitete tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.3. Nėra kopija ar plagiatas.4. Nėra naudojama medžiaga iš ankstesnių mano darbų ar kitų autorių darbų transkrip-cija atitinkamai to nenurodant.5. Visos nuorodos/ šaltiniai pateikti bibliografinių nuorodų sąraše yra teisingi.6. Sutinku, kad mano darbas būtų naudojamas neatlygintinai VDK studijų procese.7. Aš žinau, kad šių nuostatų nesilaikymas yra laikomas rimtu akademinės atsakomybės principų ir etiškos mokslinės praktikos pažeidimu (remiantis LRS 2011 m. rugsėjo 15 d. Nutarimu Nr. XI-1583 “ Dėl lietuvos respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontro-lieriaus tarnybos įsteigimo ir lietuvos respublikos akademinės etikos ir procedūrų kon-trolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo”).

Data…………………………………………….. Studento vardas, pavardė……………………………………………………………………Parašas…………………………………..………

Šis baigiamasis darbas yra skirtas atnaujinti Vilniaus universiteto Botanikos sodo Kairėnuose informacinių ženklų ir navigacijos sistemos dizainą. Pagrindinė darbo vizija yra sukurti vientisą, patogią ir aiškią navigacijos sistemą Botanikos sodo lankytojams. Tam tikslui pasiekti keliamos užduotys sukurti pilną Botanikos sodo informacinių ženklų

rinkinį ir atnaujinti Botanikos sodo augalų žymėjimo kortelių, lauko informacinių stendų ir nuorodų dizainą. Teorinėje darbo dalyje apžvelgiama ženklų klasifikacija ir jų paskirtis bei nagrinėjamas ženklų vizualizavimo procesas. Taip pat analizuojamos navigacijos sistemos dizaino kūrimo taisyklės. Praktinėje darbo dalyje apžvelgiama dabartinė

Botanikos sodo informacinių ženklų ir navigacijos sistema bei nustatomi jos atnaujinimo poreikiai. Kaip darbo rezultatas yra pateikiamas simbolių (ikonų) informaciniams ženklams rinkinys, atnaujinto dizaino žemėlapis bei augalų žymėjimo kortelės, lauko informaciniai stendai ir kelio nuorodos.

Santrauka lietuvių ir anglų kalbomis (Summary)

This thesis is intended to redesign the signage and wayfinding system of Vilnius University Botanical Garden in Kairenai. The main work vision is to create a whole, user-friendly and clear navigation system for visitors of the Botanical Garden. In order to achieve this aim there are appointed several tasks to create a complete set of Botanical garden icons and redesign the Botanical Garden plant labels,

information signage and directional signs. The theoretical part provides an overview of the classification of signs and their purpose and sign visualization process. There is also analyzing the rules of wayfinding system design. The practical part provides an overview of the current botanical garden information signs and navigation system and sets the

needs for redesign. As a result there are presented the set of symbols (icons), redesigned map, plant labels, information signage and directional signs for the Botanical garden.

TURINYS

1. INFORMACINIAI ŽENKLAI / 11

2. NAVIGACIJOS SISTEMA / 23

3. VILNIAUS UNIVERSITETO

BOTANIKOS SODAS KAIRĖNUOSE / 31

Įvadas...........................................................................................................8

1.1. Ženklo apibrėžimas ir informacinių ženklų klasifikacija..............12

1.2. Formų reikšmės..............................................................................16

1.3. Vizualizavimo procesas .................................................................18

2.1. Pagrindiniai navigacijos dizaino principai.....................................24

2.2. Navigacijos sistemų kūrimo strategijos........................................26

2.3. Sudedamosios navigacijos sistemos dalys ...................................28

2.3.1 Šriftai...................................................................................................28

2.3.2 Spalvos................................................................................................29

3.1. Botanikos sodo aprašymas............................................................32

3.2. Botanikos sodo informacinių ženklų ir navigacijos

aprašymas ......................................................................................34

3.3. Botanikos sodo informacinių ženklų ir navigacijos

įvertinimas ir poreikių nustatymas...............................................40

Išvados.........................................................................................................42

Bibliografinių nuorodų sąrašas..................................................................44

Baigiamojo darbo inspiracijos šaltiniai ir

sudedamosios dalys....................................................................................46

Priedas Nr. 1: Botanikos sodo augalų kolekcijų vaizdai ir ikonos / 50

Priedas Nr. 2: Kitų šalių botanikos sodo žemėlapių pavyzdžiai / 52

Priedas Nr. 3: Techninis sudedamųjų darbo dalių aprašymas / 53

ĮVADAS

Pagrindinis šio baigiamojo darbo tikslas yra atnaujinti Vilniaus

universiteto Botanikos sodo Kairėnuose (toliau darbe – Botanikos sodo) informacinių ženklų ir navigacijos sistemos dizainą. Mano nagrinėjamą Botanikos sodo informacinių ženklų ir navigacijos sistemą sudaro trys pagrindinės dalys, t.y.

■ ikonos, skirtos pažymėti Botanikos sodo augalų kolekcijas bei lankytinas sodo vietas;

■ augalų žymėjimo kortelės, lauko informaciniai stendai ir nuorodos;

■ žemėlapis, skirtas Botanikos sodo lankytojams.

Dabartinių Botanikos sodo informacinės sistemos ženklų nepakanka visai reikalingai informacijai

perteikti, turimi ženklai nevisai aiškiai ir tikslingai perteikia informaciją lankytojams. Remiantis šiuo Botanikos sodo poreikiu mano baigiamojo darbo keliama pirmoji užduotis yra sukurti pilną informacinių ženklų rinkinį, papildant ir atnaujinat turimus ženklus.

Siekiant sukurti bendrą Botanikos sodo informacinių ženklų ir navigacijos sistemą, šiame baigiamajame darbe

> > > Pagrindinė šio darbo vizija

/ - 9 /8

taip pat numatyta antroji užduotis, t.y. atnaujinti Botanikos sodo augalų žymėjimo kortelių, lauko informacinių stendų ir nuorodų dizainą.

Pagrindinė mano baigiamojo darbo vizija yra sukurti vientisą, patogią ir aiškią navigacijos sistemą Botanikos sodo lankytojams. Kaip pagrindinį navigacijos įrankį lankytojams pasiūlysiu atnaujinto dizaino žemelapį.

Bendros informacinių ženklų ir navigacijos sistemos paskirtis bus nukreipti lankytojus optimaliausiu keliu ir kuo aiškiau suteikti lankytojams naudingos informacijos apie augalus, augalų kolekcijas ir kitas Botanikos sodo lankytinas vietas.

Teorinėje baigiamojo darbo dalyje bus nagrinėjama informacinių ženklų klasifikacija, jų paskirtis bei

informacijos vizualizavimo procesas. Taip pat bus analizuojamos navigacijos sistemos dizaino kūrimo taisyklės.

Trečioji darbo dalis yra skirta dabartinės Botanikos sodo informacinių ženklų ir navigacijos sistemos apžvalgai ir analizei bei atnaujinimo poreikių nustatymui.

sukurti vientisą, patogią ir aiškią navigacijos sistemą VU Botanikos sodo lankytojams <<<

Informaciniai ženklai

/ - 11 /

Informaciniai ženklai

Šiame skyriuje pristatysiu ženklo apibrėžimą ir informacinių ženklų klasifikaciją, apžvelgsiu formų reikšmes ir ženklų vizualizavimo procesą.1.

1.1. Ženklo apibrėžimas ir informacinių ženklų klasifikacija

Kalbant apie ženklą bendra prasme pirmiausiai pateiksiu tokį ženklo

apibrėžimą: „Ženklas - semiotikoje ir semantikoje tam tikras simbolis (žodis, piešinys, garsas etc.), siejantis reikšmę su prasme“ [11].

Pagrindinė šiame darbe nagrinėjimų ženklų paskirtis yra geometrine forma, spalva ir piešiniu arba jų deriniu perteikti tam tikrą informaciją jos gavėjui. Tokių ženklų tikslas yra komunikuoti, perteikti informaciją tokiu būdu, kad gavėjas galėtų atpažinti pateiktą informaciją ir

ja remiantis priimti tam tikrus sprendimus.

Vizuali informacija naudoja ženklus ir simbolius tam, kad perduotų tam tikrą žinutę tam tikrai auditorijai. Tai yra ženklų rinkinys, traktuojamas kaip vientisa grupė. Tai yra tam tikra vizualinė grafika, piešinys, sukurtas perteikti informaciją tam tikrai auditorijai.

Bendrai ženklus galima klasifikuoti pagal jų funkcijas:

Informacija: ženklai, kurie perteikia informaciją apie paslaugas ir įrankius, pvz. stendai;

Kryptis: ženklai, kurie parodo paslaugų, įrankių, pagrindinių erdvių buvimo vietą, pvz. rodyklės arba nuorodos;

Identifikacija: ženklai, kurie nurodo paslaugų ir įrankių paskirtį, pvz. poilsio zona;

Saugumas arba reguliavimas: ženklai, kurie perspėja apie pavojų arba nurodo saugumo instrukcijas, perteikia elgesio taisykles ir tvarkas.

/ - 13 /

>

12

giedrius Šiukščius savo knygoje „Dizainas: menas, mokslas, technika” [1] užsimena apie piktogramų, t.y. visiems suprantamų simbolių svarbą įvairių tautų žmonių tarpusavio komunikacijai. Autorius, siekdamas apibūdinti įvairių piktogramų sistemas, pateikia tokias vizualiosios informacijos rūšis:

Pav. 1: Dizainerio Gary Anderson 1970 metais sukurtas perdibimo ženklas

Pav. 2: Kelių ženklų pavyzdžiai

prekių vartojimo ir kokybės informacija, kuri dažniausiai pateikiama vartotojams ant pakuočių (pavyzdys pateiktas Pav. 1);

vizualioji kelio ženklų informacija, kuri yra labiausiai unifikuota visame pasaulyje (žr. Pav. 2);

masinių renginių vizualioji informacija, geriausias šios informacijos pavyzdys yra olimpiadoms skirtos piktogramos (žr. Pav. 4);

Pav. 4: Olimpinėms žaidynėms Rio de Žaneiro 2016 sukurtos piktogramos

Pav. 3: Amsterdamo Schiphol oro uosto vizualiosios informacijos ženklai

viešoji vizuali informacija, naudojama patalpose arba lauke ir skirta informuoti bei orientuoti žmonių srautus (žr. Pav. 3);

/ - 15 /14

Informacinio ženklo sudedamosios dalys: ■ Piktograma arba simbolis: grafinis

atvaizdas, naudojamas informacijai perteikti informaciniame ženkle.

■ Ženklo forma: erdvės, kurioje vaizduojama piktograma, forma, taip pat turinti informacijos perteikimo arba priskirimo grupei funkciją.

■ Tam tikrais atvejais gali būti naudojamos tik piktogramos, be ženklui būdingos bendros formos.

Labiausiai paplitusios ženklų formos yra tokios:

■ Stačiakampė: dažniausiai naudojama bendros informacijos perteikimui;

■ Apvali: dažniausiai naudojama instrukcijoms, nurodymams perteikti;

■ Trikampė: dažniausiai naudojama perspėjimui apie pavojų arba atkreipti dėmesį.

Arba gali būti naudojama laisva, kintanti ženklo forma, kaip parodyta olimpinėms žaidynėms Rio de Žaneiro 2016 sukurtuose ženkluose.

kompiuterinių tinklų (interneto) vizualioji informacija, t.y. kompiuterinių programų valdymo simboliai, skirti galutiniems programų vartotojams (žr. Pav. 5).

Pav. 5: Programos Microsoft Outlook 2010 elektroninio laiško piktogramos

1.2. Formų reikšmės

Formos yra svarbios ženklo perteikiamai informacijai. Paprastai

jas galima suskirstyti į geometrines, organines arba abstrakčias. Angus Hyland ir Steven Bateman knygoje "Symbols" [3] galima rasti tokių formų pavyzdžių (žr. Pav. 6).

Yra begalybė formų variacijų ir kombinacijų, kiekvienas variantas turi savo potekstę ir prasmę. Visų formų reikšmių apžvelgti neįmanoma, todėl apžvelgsiu tris pagrindines formas, t.y. apskritimas, stačiakampis ir trikampis.

Pav. 6: Geometrinis, organinis ir abstraktus gėlės simbolis

/ - 17 /

ApskritimasApskritimas nėra sabilus, jis gali riedėti, tuo tarpu pati apskritimo linija neturi nei pradžios, nei pabaigos. Judėjimas nurodo į energiją ir galią, o užbaigtumas reiškia begalybę, vienybę ir harmoniją. Apskritimas asocijuojasi su moteriškumu, jis sukelia jaukumo ir saugumo jausmą. Savo forma apskritimas apsaugo, išlaiko viduje ir apriboja. Apskirtimas gali rodyti bendrumą ir vientisumą.

StačiakampisStačiakampė forma, priešingai apskritimui, pasižymi stabilumu. Tai patikima forma, nurodanti į sąžiningumą. Statūs kampai asociuojasi su tvarka, racionalumu ir formalumu. Savo forma išreiškia suderinamumą, ramybę, solidumą, patikimumą ir lygybę.

TrikampisTrikampio forma gali būti stabili arba nestabili, priklausomai nuo padėties. Savo forma atstovauja dinamišką įtampą, veiksmą, ir agresiją. Priklausomai nuo padėties gali nurodyti į tvirtuvą arba į konfliktą. Ši forma irgi turi energijos ir galios, bet priešingai apskritimui, asocijuojasi su vyriškumu. Ši forma gali būti siejama su progresu, kryptimi ir tikslu.

16

1.3. Vizualizavimo procesas

Toliau kalbant apie informacinių ženklų kūrimą yra svarbu aptarti

informacijos vizualizavimo procesą. Nagrinėjant šį klausimą savo darbe remiuosi Indijos technologijos instituto profesoriaus Ravi Poovaiah straipsniu apie informacinių ženklų sistemų teoriją [5].

Anot profesoriaus Ravi Poovaiah, vizualizuojant informacinius ženklus, pirmiausiai reikia nustatyti

įvairius aspektus, susijusius su informacija, kurią reikia atvaizduoti komunikavimo tikslais. Tai yra pats objektas, kuris atlieka savo funkcijas ar teikia paslaugas, to objekto funkcijos ir organizacinės savybės, objekto informacinės ir perspėjančios žinutės.

Profesorius R. Poovaiah savo straipsnyje pateikia tokį Tripusį semiotinio proceso modelį:

>>> pirmiausiai reikia nustatyti įvairius aspektus, susijusius su informacija, kurią reikia atvaizduoti <<<

/ - 19 /

Tiesioginio atvaizdavimo būdasŠiuo atveju žinutė perteikiama remiantis vizualiu panašumu, t.y.

■ bendrumo, būdingo perteikimui, pripažinimas; ■ visų esminių elementų, reikalingų perteikimui, ir jų sudėties

identifikavimas; ■ santykinės perteikimo svarbos pabrėžimas kitų alternatyvų

atžvilgiu; ■ sąsajų tarp atvaizdo ir tam tikros žinutės nustatymas.

Logiškai šis atvaizdavimo būdas yra labiausiai tinkamas perteikimui dėl tiesioginio informacijos atpažinimo. Nurodomasis atvaizdavimo būdasŠiuo atveju žinutė neturi pakankamai tiesioginių detalių ir konstruojama netiesiogiai naudojant kitas priemones. Žinutė gali būti susijusi su koncepcija, idėja ar reiškiniais, kuriuos sudėtinga atvaizduoti tiesiogiai. Žinutės prasmę galima perteikti per jų ryšį su kitomis priemonėmis. Dizaineris šiuo atveju interpretuoja vizualųjį atvaizdą. Vizualizavimo procesas vyksta per asociaciacijų nustatymą. Žinutės sritis klasifikuojama pagal sudedamasias dalis, po to vyksta tų dalių asociacijų atvaizdavimas ir apjungimas su panašiais atvaizdais.

Naudojant šį būdą tikimasi, kad žinutės gavėjas sugeba įsisavinti informaciją kultūrine ir kontekstine prasme, tuo pačiu metu

žinutės vizualizavimas turėtų būti kuo artimesnis gavėjo suvokimui.Sutartinis atvaizdavimo būdasŠiuo atveju žinutės perteikimui naudojamas sutartinis simbolis, neturintys tiesioginio arba asociatyvaus ryšio su žinute. Nuolatinis sutarto simbolio taikymas padeda gavėjui įsisavinti sutartą tvarką ir vėliau lengvai atpažinti perteikiamą žinutę. Vienas iš geriausių pavyzdžių yra raudonasis kryžius naudojamas atvaizduoti medicininę pagalbą.

Procesas paprastai būna toks – visos alternatyvos yra paverčiamos paprastomis formomis. Iš visų formų atrenkamos dvi ar trys, kurios semantine prasme atrodo tinkamiausiu sprendimu. Toliau įvertinami galimų atvaizdavimų aspektai. Paskutinėje fazėje vyksta įvairių elementų apjungimas į visumą, kas padeda grafiškai atvaizduoti sutartą simbolį.

>

18

Simbolio konstravimui yra svarbus atvaizdo pavertimas grafiniu simboliu naudojant sintezės (apjungimo) priemones, tuo pačiu metu išsaugant atvaizdo semantinį (prasminį) turinį. Konstruojant simbolį profesorius Ravi Poovaiah siūlo naudotis šia vizualizavimo tvarka:

pagal formavimą pagal organizavimą

Vizuali savybė: Mažai detalių Pasikartojančios vizualinės savybės

Paprastos formos Lygiavimas į pagrindinį ašį

Balansas Simetrija

glotni forma, vienodo storio linijos

pasikartojančios formos, linijos, kreivės, tekstūros

geometrinės formos naudojamas tinklelis piešinio ir fono balansas

formų, linijų, kreivių, tekstūrų simetriškumas

Tikslas: išsaugoti informatyvumą žiūrint iš didesnio atstumo

suteikti vienodumą, priklausomybę vienai grupei

jos gali suteikti bendrumo ir jas lengviau perprasti

tai suteikia moduliškumo

paryškinti matomumą

sumažinti informacijos perteklių

Tiesioginis atvaizdavimas Nurodomasis atvaizdavimas Sutartinis atvaizdavimas

Atstovavimas remiantis panašumu remiantis netiesioginėmis priemonėmis

remiantis susitarimu

Vizualizavimas iš dizainerio pusės iš vartotojo pusės vartotojo ir dizainerio

Dizaineris/Kurėjas tiesiogiai perteikia nurodo sąsajas sukuria kodą

Vartotojas/Gavėjas reikalauja tiesioginio suvokimo

reikalauja interpretacijos reikalauja sutarto ženklo iššifravimo

Profesoriaus Ravi Poovaiah tripusį semiotinio proceso modelį galima supaprastinai pavaizduoti lentelėje:

/ - 21 /

Profesorius R. Poovaiah taip pat pabrėžia tvarkos svarbą atvaizdavimui. Žemiau išvardinta, kokius poveikius turi griežta tvarka atvaizdavimui:

■ Tvarka nurodo santykinį bendrumo mastą;

■ Tvarka sustiprina tam tikrą perteikimą naudojant vienodo storio linijas ir simetriją;

■ Tvarka suvienodina perteikimo apibrėžimą, tokiu atveju smulkios detalės, tekstūrinės detalės, kampinės formos tampa mažiau pastebimos. Tokios detalės sulyginamos, sušvelninamos tam, kad išvengtų informacijos iškreipimo žiūrint tam tikru atstumu.

■ Tvarka sukuria vienodumą, kuris būdingas visiems vienos grupės simboliams.

■ Tvarka palengvina informacijos suvokimą ir atpažinimą, sumažinant sudėtingumą ir sudėliojant kompizicijos elementus organizuota tvarka.

Ankščiau išdėstyta simbolių formų variantų analizė ir jų vizualizavimo procesas leidžia teigti, kad ženklo arba simbolio kurimo procesas gali būti visapusiškai valdomas ir galutinis rezultatas, t.y. sukurti simboliai, turėtų būti lengvai skaitomi ir suprantami. Tačiau vertinant šiuos simbolius, reikia turėti omenyje tai, kad kiekvienas ženklas turi savo supratimo ribas.

Profesorius R. Poovaiah išskiria tokias ženklų supratimo ribas:

>>> kiekvienas ženklas turi savo supratimo ribas <<<

■ ne visa informacija, kuri turi būti perteikta, gali būti atvaizduota grafiškai;

■ tas pats grafinis atvaizdas gali sukelti įvairių interpretacijų;

■ tas pats grafinis atvaizdas gali įgauti skirtingas prasmes priklausomai nuo konteksto;

■ ženklas priklauso nuo kūrėjo įgūdžių ir tikslumo.

20

Navigacijos sistema

/ - 23 /

Navigacijos sistema

Šiame skyriuje navigacijos sistemą apibūdinsiu kaip orientavimosi erdvėje būdą. Anglų kalboje yra naudojama “wayfinding” sąvoka, t.y. kelio suradimas, ir navigacijos sistemos sąvoką naudosiu kaip „wayfinding“ atitiktį.

2.

2.1. Pagrindiniai navigacijos dizaino principai

Pagrindinis navigacijos sistemos tikslas yra suteikti žmogui

informaciją apie vietą, kurioje jis yra, ir nurodyti teisingą kryptį į tą vietą, kur žmogus nori patekti.

mark a. foltz savo mokslinėje disertacijoje nagrinėja naviguojamos informacijos erdvių dizaino kūrimo principus [7]. Autorius išskiria tris kriterijus, pagal kuriuos galima pamatuoti navigacijos sistemos efektyvumą:

■ Ar gali asmuo nustatyti savo buvimo vietą?

■ Ar gali asmuo priimti teisingą sprendimą kaip jam nuvykti nuo jo buvimo vietos iki kitos norimos pasiekti vietos?

■ Ar lengai asmuo gali sukaupti informaciją ir įsivaizduoti bendrą erdvės vaizdą?

Efektyvi navigacijos sistema yra pagrįsta žmonių elgesiu ir turėtų laikytis šių taisyklių:

■ Neleisti jiems galvoti – tai reiškia sukurti išsamią, aiškią ir nuoseklią vizualinės komunikacijos sistemą su glaustais pranešimais.

■ Parodyti tik tą, ko reikia – tai reiškia parodyti informaciją, kuri yra susijusi su tam tikra erdve, vietove arba keliu.

■ Pašalinti bereikalingą informaciją – tai reiškia pašalinti nereikalingus elementus tam, kad būtų aiški vizualinė aplinka.

Taip pat remiantis muziejų eskponavimo salių tyrimu bei kitais socialinių mokslų tyrimais apie tai,

>>> Pagrindinis navigacijos sistemos

tikslas

/ - 25 /

kaip žmogus sugeba pažymėti kelią ir orientuotis erdvėje, Mark A. Foltz išskiria tokius efektyvios navigacijos sistemos principus:

■ sukurti atskirą identitetą kiekvienai vietovei, kad išsiskirtų nuo kitų;

■ naudoti orientyrus tam, kad būtų orientavimo užuominos ir įsimintinos vietovės;

■ sukurti aiškią takų struktūrą; ■ atskirti erdves pagal vizualinį

pobūdį;

suteikti žmogui informaciją apie vietą, kurioje jis yra, ir nurodyti teisingą kryptį į tą vietą, kur žmogus nori patekti. <<<

■ nesuteikti naudotojui per daug pasirinkimų navigacijoje;

■ naudoti apžvalgos vaizdus, t.y. duoti naudotojui žemėlapį;

■ pateikti informacinius ženklus kelių susikirtimo taškuose, kad naudotojas galėtų priimti sprendimą;

■ naudoti apžvalgos aikšteles, kad parodyti naudotojui šiek tiek daugiau informacijos apie tai, kas jo laukia priekyje judant tam tikra kryptimi.

24

2.2. Navigacijos sistemų kūrimo strategijos

Dizaineris david gibson, dirbantis navigacijos sistemų ir informacijos

dizaino srityje, 2009 metais išleido navigacijos sistemos dizaino vadovą „The Wayfinding Handbook: Information Design for Public Places” [2].

David Gibson savo knygoje išskiria 4 pagrindines navigacijos sistemų kūrimo strategijas:

Pirmos strategijos pagrindas yra rajonas arba sritis, kitaip tariant, t.y. atskiros bendros teritorijos erdvės. Tokioje navigacijos sistemoje visa

teritorija yra suskirstyta į atskiras erdves, kurios yra pažymimos ženkluose ir žemėlapyje. Šios erdvės ir yra naudojamos kaip kelionės tikslas (žr. Pav. 7).

Antra strategija remiasi gatvių modeliu. Šioje navigacijos sistemoje atpažįstami keliai, takai, koridoriai yra naudojami kaip tinklas bendroje erdvėje (žr. Pav. 8).

Trečioje strategijoje yra naudojami jungiamieji elementai. Jungiamuoju elementu būna išskirta kelio ar tako dalis, kurioje susijungia visi kiti

bendros teritorijos keliai (žr. Pav. 9).

Ketvirtoje navigacijos strategijoje žmonės nukreipiami pagal orientyrus, tai dažniausiai būna krentantys į akis tam tikros vietovės objektai, pvz. liftai pastato viduje, arba paminklai lauko erdvėje (žr. Pav. 10).

/ - 27 /

Pav. 7: Vilniaus prekybos centro “Ozas” 1 aukšto planas

Pav. 9: New York’o John F. Kennedy tarptautinio oro uosto žemėlapis

Pav. 8: 1999 metų Londono metro žemėlapis

Pav. 10: Vilniaus miesto kulinarinis žemėlapis „Skanus Vilnius“

26

2.3. Sudedamosios navigacijos sistemos dalys

2.3.1 Šriftai

Navigacijos sistemai be aiškios struktūros, tinklelio

ir informacinių ženklų yra labai svarbus naudojamas šriftas. Pagrindinis reikalavimas šriftui yra jo įskaitomumas.

David Gibson savo knygoje pabrėžia dvi svarbias šrifto savybės, įtakojančias jo įskaitomumą, t.y. raidės aukštis ir vidinė raidės dalis.

Taip pat yra svarbu teisingai pasirinkti šrifto dydį, įvertinus kokioje aplinkoje,

kokiu būdu ir atstumu bus skaitomas tekstas. Informacinių nuorodų tekstas gali skaitomas sustojant prie stendo, einant pro šalį pėsčiomis arba važiuojant mašina. David Gibson rekomenduoja tokio dydžio raides :

■ skaityti stovint šalia – apie 2,5-5 cm aukščio;

■ skaityti einant pro šalį – apie 5-8 cm aukščio;

■ skaityti važiuojant pro šalį – mažiausiai 10-12 cm aukščio.

Be viso to yra svarbu atkreipti dėmesį ir į tokias detales, kaip atstumas tarp raidžių, užrašo eilutės ilgis, tarpas tarp vieno užrašo eilučių, jeigu jis dalinamas, bei tarpas tarp užrašo ir šalia naudojamo grafinio simbolio.

/ - 29 /

Kitas svarbus dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį kuriant navigacijos

sistemą, yra spalva. Būtent spalva padėda atkreipti dėmesį į ženklus ir gali būti visos navigacijos sistemos organizavimo įrankiu. Naudojama spalva turi pritraukti žvilgsnį, bet tuo pačiu metu turi būti komfortiška ir tinkama aplinkai.

Spalva, naudojama informaciniuose ženkluose šalia raidžių, skaičių ir simbolių, gali padėdi vartotojui lengviau orientuotis erdvėje.

2.3.2 Spalvos

Galima paminėti kelio ženklus, kurie turi sutartinį spalvų reikšmių kodą, kai žalia spalva leidžia judėti, geltona spalva įspėja apie galimus pavojus, o raudona draudžia.

Kitose navigacijos sistemoje spalvų pasirinkimas priklauso nuo aplinkos ir dizainerio sprendimo. Pasirenkant spalvas, kurios bus naudojamos navigacinėje sistemoje, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip jos bus suderinamos su aplinka, su tekstu ir ženklais bei tarpusavyje.

Pav. 11: Londono Heathrow oro uosto informacinių ženklų pavyzdys Pav. 12: Dizainerių Joshua Distler ir Mike Abbink sukurta muziejaus nuorodų dizaino koncepcija

Toliau David Gibson nurodo, kad kuriant navigacijos sistemos žemėlapį spalva gali būti naudojama mažiausiai trimis būdais :

■ Atskiriant vietoves ir jų savybes (pvz. kelias, pastatas, parkas, vandens telkinys dažniausiai žymimi skirtingomis spalvomis);

■ Nustatant erdvės funkcinius elementus (tai gali būti atskiros zonos, įėjimai, laiptai, aukštai);

■ Sukuriant tam tikros erdvės stilių arba charakterį.

28

VILNIAUS UNIVERSITETO BOTANIKOS SODAS KAIRĖNUOSE

/ - 31 /

Šiame skyriuje pristatysiu praktinę darbo dalį, kurioje apžvelgsiu dabartininius VU Botanikos sodo informacinius ženklus ir navigacijos sistemą bei paanalizuosiu jų atnaujinimo poreikius.

3.

3.1. Botanikos sodo aprašymas

Botanikos sodas įkurtas 1781 metais. Dabartiniu metu

disponuoja net dviem žemės plotais (Vingyje ir Kairėnuose). Šiuolaikinis Botanikos sodas ne tik didžiausias Lietuvoje (bendras plotas 199 ha – iš kurių 191,5 ha priklauso Kairėnų plotui), bet ir turtingiausias augalų kolekcijomis, čia auginama per 10 000 pavadinimų augalų (iš jų Kairėnuose 8 600 pavadinimų). Kai kurios iš šių kolekcijų, kaip, pavyzdžiui, serbentų – vienos didžiausių

Europoje, kitose sukauptas unikalus augalų genofondas. Botanikos sodas Kairėnuose turi įspūdingiausias rododendrų, alyvų, lianų, bijūnų, jurginų ir svogūninių gėlių kolekcijas. Gausi ir savaiminė VU Botanikos sodo flora (468 augalų rūšys) bei fauna (stuburinių gyvūnų virš 120 rūšių, iš jų 25% - paukščiai).

Botanikos sodas yra įdomus ir kaip paveldo objektas su IV-V a. kapinynu, dvaro pastatais, parku ir tvenkiniais. Buvusiame dvaro kluone įsikūręs

žirgynas, lankytojai gali pajodinėti arba pasivažinėti karietomis.

Botanikos sodas siekia pasidalinti sukauptomis žiniomis, o kartu ir įkvėpti žmones gerbti, saugoti, mylėti bei puoselėti mus supančią aplinką. Sodo lankytojai čia randa atokvėpį nuo miesto triukšmo, o kartu sužino ir kai ką naujo apie augalų pasaulį, sodą ir sodininkystę. Sode nuolat vyksta meno parodos, o 2011 metais sode pirmą kartą nuskambėjo ir dviejų festivalių („Flora Jazz“ ir „Kristupo

/ - 33 /

festivalio“) solistų balsai ir puikios muzikos orkestrų garsai.

Botanikos sodas lankytojus priima nuo gegužės 2 d. iki spalio 31 d. (t.y. vėlyvas pavasaris, vasara ir ankstyvas ruduo). Kitu metu lankytojai priimami tik pagal išankstinius užsakymus, tuo metu dirba žirgynas, galimos edukacinės programos oranžerijoje.

Pav. 13: Centrinė Botanikos sodo parko dalis

32

3.2. Botanikos sodo informacinių ženklų ir navigacijos aprašymas

Šiuo metu Botanikos sodo lankytojų informavimui ir navigacijai yra

naudojama toliau aprašyta sistema:

Botanikos sodo žemėlapis Botanikos sodo žemėlapis yra pateikiamas keliais formatais:

■ leidinys „Gidas po Botanikos sodą Kairėnuose“, kurį galima parsisiųsti pdf formatu pagal šią nuorodą http://www.botanikos-sodas.vu.lt/files/gidasLT.pdf arba įsigyti popieriniame formate Botanikos sodo kasose;

■ A4 formato lapo popierinis žemėlapis dalinamas nemokamai lankytojams perkant bilietus;

■ du informaciniai stendai su žemėlapiu ir naudojamų ženklų aprašymu prie takelio netoli pagrindinio įėjimo į Botanikos sodą ir prie takelio Botanikos sodo lankytinos zonos viduryje.

Pav. 14: "Gido po Botanikos sodą Kairėnuose" viršelis ir vidinis lapas

/ - 35 /

>

34

Pav. 15: Informacinis stendas su žemėlapiu prie Gamtos muziejaus

Pav. 16: Botanikos sodo žemėlapis popieriniame formate

Informaciniai ženklaiBotanikos sodas naudoja šiuos informacinės sistemos ženklus:

Pav. 17: Leidinyje "Gidas po Botanikos sodą Kairėnuose" pateikti informacinia ženklai

/ - 37 /

Botanikos sodo kelio nuorodosBotanikos sodo lankytojų informavimui ir orientavimuisi teritorijoje naudojamos kelio nuorodos su informaciniais ženklais, kuriuos lankytojai gali pamatyti eidami Botanikos sodo takeliais:

>

36

Pav. 18: Botanikos sodo kelio nuorodų pavyzdžiai

Augalų kolekcijų aprašymo stendaiInformaciniai stendai su augalų kolekcijų arba buveinių aprašymais, su kuriais lankytojai gali susipažinti prie takelių šalia tam tikros kolekcijos arba buveinės zonos:

Pav. 19: Botanikos sodo stendų su augalų kolekcijų aprašymu pavyzdžiai

/ - 39 /

Augalų žymėjimo kortelėsAugalų žymėjimo kortelės, kurios yra tvirtinamos prie augalo arba smeigiamos šalia augalų ir skirtos informuoti lankytojus apie augalo pavadinimą ir rūšį bei kitą papildomą informaciją pagal poreikį:

38

Pav. 20: Augalų žymėjimo kortelių pavyzdžiai

3.3. Botanikos sodo informacinių ženklų ir navigacijos įvertinimas bei poreikių nustatymas

Bendradarbiaujant su Botanikos sodo ryšių su visuomene skyriaus

vadovu dr. Dariumi Ryliškiu ir analizuojant jų turimą navigacijos ir informacinių ženklų sistemą buvo nustatyti tokie sistemos atnaujinimo poreikiai:

Bendros navigacijos sistemos nebuvimas Vertinant Botanikos sodo navigacijos sistemą buvo nustatyta, kad žemėlapis, kelio nuorodos, augalų kolekcijos aprašymai ir žymėjimo kortelės neturi bendros sistemos. Kelio nuorodose naudojami ženklai nėra naudajami žemėlapyje ir augalų kolekcijų aprašymo stenduose.

Taip pat kelio nuorodos neperteikia informacijos apie atstumą iki kitos augalų kolekcijos arba lankytinos vietos.

Techniniu požiūriu dabartiniai Botanikos sodo informaciniai stendai neatitinka lauko sąlygų, nes yra išblukę nuo saulės. Augalų žymėjimo kortelės nevisada lengvai pastebimos šalia augalų.

/ - 41 /

Augalų kolekcijos

Žoliniai dekoratyviniai augalai (žydinčios gėlės)

Dendrologinės kolekcijos (sumedėję augalai):

Pušūnų kolekcija

Dekoratyvinių medžių ir kūmų veislių kolekcija (tik žmogaus sukurtos dekoratyvinės sumedėjusių augalų veislės)

Lianų kolekcija

Alpinariumas (kalnų augalai)

Pomologinės kolekcijos, t.y. uoginiai augalai

Rožių kolekcija

Alyvų kolekcija

Rododendrynas

Arboretumas (medžiai atvirame grunte)

Natūralios floros augalai

Japoniškas sodas

Oranžerija, t.y. uždaro grunto augalai

Gruntą valantys augalai

Augalų savybės

Žydintis

Sumedėjęs

Kvapnus, aromatinis

Prieskoninis, vartotinas maistui

Vaistinis

Tinkamas perdirbimui

Nuodingas

Saugomas

Natūralios faunos atstovai

Vabalai

Paukščiai

Varliagyviai

Žuvys

Žinduoliai

Drugeliai

Pastatai, paminklai ir skulptūros

Gamtos muziejus (buvusios dvaro arklidės, XIX a.)

Informacinis centras (buvęs dvaro malūnas, XIX a.)

Žirgynas

Skulptūros

Pavėsinės

IV-V a. kapinynas

Dvaro pamatai

Dvaro fontanas

Informacinių ženklų neaiškumas ir trūkumas Tyrimo metu buvo nustatyta, kad turimos ikonos, naudojamos augalų kolekcijų žymėjimams, neapima visų Botanikos sodo turimų augalų kolekcijų.

Botanikos sodo darbuotojai pateikė pilną lankomų augalų kolekcijų sąrašą.

Taip pat buvo nurodytas poreikis sukurti piktogramas augalų žymėjimo kortelėms, perteikiančias informaciją apie tam tikro augalo savybes.

Kadangi Botanikos sode galima pamatyti ne tik augalus, bet ir sutikti natūralios faunos atstovus, tokius kaip paukščiai arba varliagyviai ir kt., buvo nustatytas poreikis sukurti atskirus informacinius ženklus, kuriais galima

būtų pažymėti faunos atstovų buvimo vietas.

Be augalų kolekcijų ir faunos atstovų Botanikos sodas turi įdomius senojo Kairėnų dvaro lankytinus objektus ir naujai sukurtas skulptūras. Šiems lanktyniems objektams bei kitai informacijai taip pat trūksta informacinių ženklų.

40

IŠVADOS

Siekiant išspręsti šiame darbe iškeltus uždavinius ir tikslus buvo

parengtas Vilniaus universiteto Botanikos sodo Kairėnuose informacinių ženklų ir navigacijos sistemos dizaino atnaujinimo sprendimas. Šios sistemos dizaino atnaujinimo poreikis buvo nustatytas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Botanikos sodo Ryšių su visuomene skyriaus vedėju bei įvertinus dabartinį informacinių ženklų ir navigacijos sistemos dizainą.

Baigiamojo rašto pirmoje teorinėje dalyje nagrinėta ženklų klasifikaciją,

jų formos ir jų vizualizavimo metodai padėjo geriau suprasti ženklų vizualizavimo procesą. Šios žinios yra reikalingos pirmosios užduoties atlikimui, t.y. kuriant Botanikos sodo informacinių ženklų simbolius (ikonas). Pasirinkus simbolio formą jo kūrėjui yra svarbu laikytis apibrėžtos vizualizavimo proceso tvarkos tam, kad galutinis rezultatas būtų lengvai skaitomas ir suprantamas informacijos gavėjui tam tikrose ženklo suvokimo ribose.

Antroje teorinėje dalyje pateikta navigacijos sistemų kūrimo būdų

analizė yra labai svarbi siekiant sukurti aiškiai struktūruotą, lengvai skaitomą ir patogią navigacijos sistemą Botanikos sodui. Ši analizė buvo reikalinga tam, kad galima būtų sudėlioti visą sukurtą navigacijos sistemą į vientisą struktūrą, kuri leistų lankytojams paprastai ir greitai orientuotis Botanikos sodo teritorijoje. Pasirenkant vieną iš teorinėje dalyje aprašytų navigacijos sistemos kūrimo strategijų, būtina atkreipti demėsį į tos tikros teritorijos aplinką ir jai būdingus bruožus. Tik nuodingniai įvertinus visą aplinką galima bus pasirinkti

/ - 43 /42

tinkamiausią navigacijos dizaino sprendimą.

Yra keli pagrindiniai trūkumai ir sunkumai, su kuriais buvo susidurta rengiant šį baigiamąjį darbą.

Visų pirma, kaip buvo minėta teorinėje dalyje, informacijos atvaizdavimas simbolių pagalba turi tam tikras ribas. Turint omenyje Botanikos sodo augalų kolekcijų ir jų organinių formų įvairovę, šių ikonų vizualizavimo procesas turi ribotas formų ir linijų supaprastinimo galimybes. Be augalų kolekcijų Botanikos sodas turi įvairias

lankytinas vietas, kurios irgi būtinos navigacijos sistemai, tačiau jos neturėtų nekreipti dėmesį nuo augalų.

Antra, bendradarbiavimas su Botanikos sodu buvo ribotas, todėl iš dalies šio baigiamojo darbo sprendimai remiasi mano asmeniniu Botanikos sodo veiklos ir struktūros suvokimu.

Trečia, informacinių stendų gamybos technologija nėra išspręsta iki galo dėl papildomų techninių žinių ir konsultavimo trūkumo. Todėl, realizuojant šį darbą praktikoje

yra būtinas techninių lauko stendų projektavimo ir gamybos specialistų įtraukimas į procesą, kas leistų tiksliau paruošti stendų konstrukcijas ir suderinti visas medžiagas.

Įvertinus visą pateiktą iškeltų užduočių ir tikslų sprendimą ir įtraukus į galutinį procesą Botanikos sodo darbuotojus ir techninius konsultantus, galima teigti, kad šis sprendimas yra aktualus ir tinkamas praktiškam įgyvendinamui Botanikos sode.

/ - 45 /

Bibliografinių nuorodų sąrašas:

1. ŠIUKŠČIUS Giedrius. Dizainas: menas, mokslas, technika. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. 238 p., 266 iliustr., ISBN 9955624329;

2. GIBSON David. The Wayfinding Handbook: Information Design for Public Places. Princeton Architectural Press, 2009. 152 p., 270 iliustr., ISBN 9781568987699;

3. Edited by HYLAND Angus and BATEMAN Steven. Symbol. Laurence King Publishing, 2011. 336 p., 1400 iliustr., ISBN 9781856697279;

4. BRADLEY Steven. The Meaning Of Shapes: Developing Visual Grammar. 2010. [žiūrėta 2015-05-15]. Prieiga per internetą: http://www.vanseodesign.com/web-design/visual-grammar-shapes/

5. POOVAIAH Ravi. Theory of Signage Systems. Industrial Design Centre, Indian Institute of Technology, 2000. [žiūrėta 2015-05-15]. Prieiga per internetą: http://www.designofsignage.com/theory/paper/index.html

6. Dizaino agentūros “Designworkplan” tinklaraštis. Introduction to Wayfinding and Signage design, [žiūrėta 2015-05-15 ]. Prieiga per internetą: http://designworkplan.com/wayfinding/introduction.htm

7. FOLTZ Mark A. Designing Navigable Information Spaces. Massachusetts Institute of Technology, 1998. [žiūrėta 2015-04-30]. Prieiga per internetą: http://rationale.csail.mit.edu/publications/Foltz1998Designing.pdf

8. Vilniaus universiteto Botanikos sodo tinklapis. [žiūrėta 2015-05-15], Prieigą per internetą: http://www.botanikos-sodas.vu.lt

9. DISTLER Joshua interaktyvus portfolio. New thinking in wayfinding for the New Museum. [žiūrėta 2015 -05-15]. Prieiga per internetą: http://www.joshuadistler.com

10. Internetinė nuotraukų bazė “Flickr.com”, [žiūrėta 2015 -05-15 ]. Prieiga per internetą: https://www.flickr.com/photos/trevormay/260911594/

11. VIKIPEDIJA, Ženklas, [žiūrėta 2015-05-11]. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDenklas_%28kalbotyra%29 ;

12. WIKIPEDIA, Signage, [žiūrėta 2015-05-11]. Prieiga per internetą: http://en.wikipedia.org/wiki/Signage ;

13. WIKIPEDIA, Recycling symbol. [žiūrėta 2015-04-25]. Prieiga per internetą: http://en.wikipedia.org/wiki/Recycling_symbol

14. Oficialus Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių tinklapis, [žiūrėta 2015 -05-15]. Prieiga per internetą: http://www.rio2016.com/en/news/news/rio-2016-launches-olympic-and-paralympic-pictograms

44

Baigiamojo darbo inspiracijos šaltiniai ir sudedamųjų dalių aprašymas

Nustačius Botanikos sodo navigacijos ir informacinių ženklų sistemos atnaujinimo poreikius buvo sudarytas šios sistemos sudedamųjų dalių sąrašas:

■ atnaujintas Botanikos sodo logotipas ir firminis stilius;

■ augalų kolekcijų ir savybių simboliai (ikonos);

■ nautūralios faunos, pastatų simboliai ir kiti informaciniai ženklai;

■ žemėlapis Botanikos sodo lankytojams;

■ augalų žymėjimo kortelių dizainas; ■ augalų aprašymo stendų dizainas; ■ kelio nuorodų dizainas; ■ informacinio leidinio dizainas.

Vientisai navigacijos sistemai sukurti buvo ieškomos formos ir spalvos, kurios sudarytų bendrą Botanikos sodo įvaizdį. Kadangi pats Botanikos sodas savyje suderina gamtos įvairovę ir susistemintas žinias apie ją, kaip pagrindinė forma buvo pasirinktas stačiakampis suapvalintais kampais. Šį formą buvo panaudota atnaujinant Botanikos sodo logotipą ir firminį stilių. Taip pat logotipui buvo parinktas kitas šriftas, t.y. Aller šriftų šeima. Suapvalinti šrifto kampai

atitinka pasirinktą Botanikos sodo įvaizdžiui formą.

Firminio stiliaus spalvos buvo ieškomos tarp Botanikos sode vyraujančių spalvų. Atrinkus tris pagrindines spalvas, kurios yra harmoningos su Botanikos sodo vaizdais, buvo pasirinktos kontrastingos spalvos. Šių spalvų kodai yra nurodyti Priede Nr. 3.

/ - 47 /46

Pav. 21: Senas Botanikos sodo logotipas ir atnaujinto logotipo variantas

Pav. 22: Botanikos sodo harmoningų ir kontrastingų spalvų paieškos

Išanalizavus Botanikos sodo teritorijos ir kolekcijų išdėstymo struktūrą, žemėlapiui kurti buvo pritaikytas orientyrų modelis. Kelių kitų šalių botanikos sodų pavyzdžiai, pateikti Priede Nr. 2, rodo, kad orientyrų modelis yra dažnai taikomas šitoje srityje. Navigacijos sistemai pasirinktos atskiros spalvos pagal orientyrų arba objektų funkcionalumą. Tokiu būdu, augalų kolekcijos, lankytini objektai,

Kuriant Botanikos sodo augalų kolekcijų ir pastatų ikonas buvo pasirinktas tiesioginio atvaizdavimo būdas. Remiantis Botanikos sodo fotogalerijoje pateiktais augalų vaizdais buvo ieškomi tam tikros augalų kolekcijos išskirtiniai formų bruožai, kuriuos galima būtų tiesiogiai atvaizduoti. Ikonos buvo skurtos pagal tam tikras augalams būdingas organines formas. Vienodam ikonų stiliui sukurti pasirinkta apskritimo

forma, kuri asociuojasi su gamta ir jos cikliškumu bei išskiria šias ikonas bendrame Botanikos sodo kontekste. Šių augalų vaizdų pavyzdžiai yra pateikti Priede Nr. 1.

Augalų savybių simboliams buvo pasirinktas nurodomasis atvaizdavimo būdas. Kadangi savybes atvaizduoti tiesiogiai yra ganėtinai sudėtinga, buvo ieškomas pagalbinis įrankis. Tokiu įrankiu buvo pasirinktas žmogus ir jo sąveika su augalais.

/ - 49 /

pavėsinės ir informaciniai ženklai turi savo atskiras spalvas.

Kalbant apie augalų žymėjimo korteles, informacinius stendus ir kelio nuorodas, reikia atkreipti demėsį į tai, kad jų formai irgi panaudotas stačiakampis suapvalintais kampais. Visi kortelių, stendų ir nuorodų išmatavimai buvo parinkti pagal suagusiųjų ir vaikų ūgius bei atstumus, iš kurių bus matoma informaciją. Kortelių, stendų ir

nuorodų gamybai buvo ieškoma medžiaga, kuri būtų lengva, atspari lauko sąlygoms ir ekologiška. Labiausiai šiuos reikalavimus atitiko aliuminio kompozito plokštės. Techninis šių plokščių aprašymas yra pateiktas Priede Nr. 3. Visą informaciją siūloma spausdinti ant PVC plėvelės, dengtos UV spinduliams atspariais dažais ir laminatu, bei klijuoti ant kortelių stendų ir nuorodų.

Botanikos sodo leidiniams taip pat

buvo ieškomas popierius, kuris labiau atitinktų aplinkosaugos reikalavimus. Kaip pagrindinis popierius buvo pasirinktas Cyclus Offset, viršeliams, kvietimams ir kitai dekoratyviniai spaudai buvo pasirinktas Keaykolour 100% Recycled Chalk. Šių popierių techninis aprašymas yra taip pat pateiktas Priede Nr. 3.

48

Botanikos sodo augalų kolekcijų vaizdai ir ikonos

Žoliniai dekoratyviniai augalai (žydinčios gėlės)

Rožių kolekcija Alyvų kolekcija Rododendrynas

Pušūnų kolekcija Lianų kolekcija Alpinariumas (kalnų augalai)

Pomologinės kolekcijos (uoginiai augalai)

Priedas Nr. 1

/ - 51 /

Arboretumas (medžiai atvirame grunte)

Japoniškas sodas Gruntą valantys augalai Natūrali flora

Dendrologinės kolekcijos(sumedėję augalai)

Dekoratyvinių medžių ir kūmų veislių kolekcija

Oranžerija (uždaro grunto augalai)

50

Priedas Nr. 2 Kitų šalių botanikos sodo žemėlapių pavyzdžiai

Talino Botanikos sodo žemėlapis

/ - 53 /

Australijos Geelong botanikos sodo žemėlapis

52

Techninis sudedamųjų darbo dalių aprašymas

Botanikos sodo logotipo ir firminio stiliaus spalvų kodai

Botanikos sodo informacinių ženklų spalvų kodai

Priedas Nr. 3

CMYK

RGB

Pantone

55/30/80/15

115/134/79

370 C

30/35/30/10

166/148/149

407 C

55/50/35/25

104/101/114

Cool Gray 10 C

CMYK

RGB

Pantone

80/15/65/5

230/152/119

7473 C

0/83/77/0

240/83/67

Red 032 C

25/75/20/20

159/80/118

254 C

50/55/0/0

137/122/185

265 C

5/40/85/0

238/163/66

7569 C

0/10/90/0

255/222/47

107 C

/ - 55 /

Botanikos sodo logotipo ir firminio stiliaus šriftai

Aller šrifto šeima

Aller Regular

Aller Regular Light

Aller ItalicAller Italic Light

Aller Bold

Aller Bold Italic

Droid Sans šriftas tekstui

Droid Sans Regulardroid sans Bold

Naudojamas popierius

Cyclus Offset

nekreidinis popierius, 100 ir 120 g/m2

Aplinkosaugos informacija ■ FSC® Recycled Credit ■ Iš 100 % perdirbtos makulatūros ■ Blue Angel ■ NAPM 100 % ■ EU Ecolabel ■ ISO 14001 ■ Atitinka REACH reikalavimus ■ PCF ■ EMAS

Keaykolour 100% Recycled Chalk

tekstūrinis popierius, 300 g/m2

Aplinkosaugos informacija ■ FSC® Recycled Credit ■ Iš 100 % perdirbtos

makulaturos ■ ISO14001 ■ ECF ■ Perdirbamas

54

Rekomenduojamos medžiagos informaciniams stendams ir augalų žymėjimo kortelėms

Aliuminio kompozicinės plokštės (AKP) Reynobond® tai daugiasluoksnė medžiaga, susidedanti iš dviejų aliumininių lakštų, kurių storis yra 0,3-0,5 mm, padengtų apsaugine PVDF 70/30, DURAGLOSS®, Poliesterio arba Poliamido danga, bei vidurinio polietileno arba mineralinio sluoksnio.

Reynobond® plokščių savybės: ■ Atsparios atmosferos poveikiui

atsparūs paviršiai; ■ Nesunkiai formuojama. Lengvai

sulankstoma, galima pjauti, gręžti, frezuoti. Apdirbti galima ne tik specialiomis metalą apdirbančiomis mašinomis, bet ir rankiniais instrumentais, skirtais medžiui bei aliuminiui;

■ Nežalingos aplinkai, nes visos medžiagos gali būti pakartotinai perdirbtos;

■ Didelių išmatavimų lakštai leidžia pagreitinti montavimą ir mažinti kaštus;

■ Pasižymi aukštu atsparumu lenkimui, klupimui ir suirimui;

■ Lengvumas, aukščiausio laipsnio tvirtumas ir lygus paviršius apsprendžia mažiausias išlaidas tvirtinimo elementams;

■ Standumas ir tvirtumas; ■ Lygus ir glotnus paviršius; ■ Žemas ilgėjimo koeficientas; ■ Nepralaidžios vandeniui;

■ Atsparios pelėsiui, apnašoms, kenkėjams;

■ Atsparios UV spinduliams ir išlaikančios stabilią spalvą;

■ Atsparios smūgiams.

/ 56 /