P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 „MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS, REIKALINGOS ŠIUOLAIKINIAM DARBO PASAULIUI“ LIETUVIŲ KALBOS MODULIŲ PROGRAMOS 9–10 (I – II GIMNAZIJOS) KLASĖMS Parengė Vilija Janušauskienė Henrika Prosniakova Dainius Vaitiekūnas Loreta Vilkienė Gintautė Žemaitytė Nijolė Toleikytė Raimonda Jarienė
134
Embed
PROJEKTAS VP1-2 - Ugdomegalimybes.ugdome.lt/uploads/Lietuviu_k_moduliu_rogramos... · Web viewPROJEKTAS VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 „MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001„MOKYMOSI
KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS,
SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS, REIKALINGOS ŠIUOLAIKINIAM DARBO PASAULIUI“
LIETUVIŲ KALBOS MODULIŲ PROGRAMOS 9–10 (I – II GIMNAZIJOS) KLASĖMS
3.2. Akademinis modulis. C2. Tradicija ir modernumas šiandien: praeities ženklai šiuolaikinės
literatūros (kultūros) tekstuose ir kontekstuose ..............................................................54
IV. LAISVAI PASIRENKAMO MODULIO PROGRAMA 9 / 10 KLASEI: D. Žmogus, žodis
ir vaizdas ..........................................................................................................................................63
PRIEDAI
1. Rekomenduojamų tekstų ir garso įrašų sąrašas branduolio (literatūros) moduliams
2. Rekomenduojamų tekstų ir garso įrašų sąrašas akademiniam moduliui C2
3
ĮVADASLietuvių kalbos modulių 9–10 klasėms programos parengtos remiantis Pradinio ir
pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. ISAK-2433) ir šių programų Lietuvių gimtosios kalbos
bendrosios programos dalimi, skirta 9–10 klasėms, bei modulinio mokymo teorija.
Lietuvių kalbos modulių programose 9–10 klasėms laikomasi Lietuvių gimtosios kalbos
bendrojoje programoje (2008) pateiktų lietuvių kalbos mokymosi pagrindinėje mokykloje tikslo ir
uždavinių, didaktinių nuostatų, mokinių pasiekimų, turinio apimties, vertinimo aprašų.
Modulio samprata. Modulinis mokymas(is) – tai mokymo ir mokymosi proceso planavimo
ir organizavimo didaktinė sistema, teikianti galimybių ugdymo turinį pateikti baigtiniais ciklais –
moduliais – bei sudaranti galimybes mokytojams ir patiems mokiniams rinktis ir derinti
mokymo(si) turinio aspektus, būdus, atsižvelgiant į besimokančiųjų poreikius, polinkius ir
galimybes. Numatoma modulio trukmė – 21, 22, 25, 27 ar 35 valandos – priklausomai nuo
modulio tikslo ir uždavinių bei planuojamos turinio apimties.
Lietuvių kalbos modulių programas 9–10 klasėms sudaro (žr. 1 pav.):
branduolio (kalbos ir literatūros) moduliai, kurie yra visiems privalomi;
du privalomai pasirenkami moduliai: akademinis ir taikomasis;
laisvai pasirenkamas modulis.
Privalomi kalbos moduliai programose žymimi A, literatūros – B, privalomai pasirenkami –
C, laisvai pasirenkamas – D raide.
Lietuvių kalbos modulių programų mažiausio vieneto modulio, kaip tam tikro baigtinio
mokymo(si) ciklo, aprašą sudaro šie struktūriniai elementai:
į konkrečius mokymosi rezultatus orientuoti tikslai ir uždaviniai bei numatomi mokinių
pasiekimai; jie atitinka tam tikrą dalį lietuvių kalbos bendrojoje programoje įvardytų
mokymosi tikslų, uždavinių ir pasiekimų;
numatoma konkreti turinio apimtis; ji atitinka tam tikrą dalį lietuvių kalbos bendrojoje
programoje įvardytos turinio apimties;
numatomi mokinių pasiekimų lygių požymiai.
Lietuvių kalbos modulių programų paskirtis. Kiekvienas branduolio modulis skirtas
kurios nors vienos kalbinės veiklos srities (kalbėjimo ir klausymo, rašymo, skaitymo ir literatūros
(kultūros) pažinimo) nuostatoms ir gebėjimams ugdyti(s), integruojant ir kitų kalbinės veiklos sričių
nuostatų ir gebėjimų ugdymą(si): pvz., literatūros moduliuose kryptingai ugdomi skaitymo,
literatūros (kultūros) pažinimo gebėjimai, drauge plėtojant klausymo ir kalbėjimo, rašymo bei
bendruosius gebėjimus; kalbos moduliuose kryptingai ugdomi kalbėjimo, negrožinio teksto
4
suvokimo, rašymo, kalbos pažinimo ir taisyklingo kalbos vartojimo gebėjimai, kartu plėtojant ir
gilinant skaitymo, klausymo, literatūros (kultūros) pažinimo ir bendruosius gebėjimus bei nuostatas.
1 pav. Lietuvių kalbos modulių programų struktūra
Planuojant ir rengiant lietuvių kalbos modulių programas 9–10 klasėms bei joms skirtas
metodines rekomendacijas atsižvelgiama į šiuos didaktinius siekius:
integravimo galimybes . Ryšys su integruojamosiomis programomis grindžiamas
bendrųjų gebėjimų, reikalingų asmens kompetencijoms įgyti, ugdymu. Tai
komunikavimo gimtąja ir kitomis kalbomis, informaciniai, kritinio ir kūrybinio
mąstymo, mokėjimo mokytis, bendradarbiavimo ir kiti gebėjimai. Siekiama, kad
kiekviename modulyje būtų integruotai ugdomos dalykinės (komunikavimo, kultūrinė)
ir bendrosios (mokėjimo mokytis, asmeninė, kūrybiškumo ir iniciatyvumo, socialinė,
pažinimo) kompetencijos.
mokymo(si) individualizavimą . Modulių programos ir jų didaktinei realizacijai skiriamos
Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 kl. metodinės rekomendacijos numato
galimybes mokiniui ugdytis bendrąsias ir dalykines kompetencijas pagal išsikeltus
mokymosi uždavinius, mokymosi stilių ir tempą, planuoti mokymąsi ne tik mokykloje,
individualios konsultacijos – šie Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 kl. metodinėse
rekomendacijose numatyti diferencijavimo elementai atskleidžia galimybes mokytojui ir
mokiniams drauge pasirinkti optimalius mokymosi būdus.
mokymosi savikontrolės galimybes . Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 kl.
metodinėse rekomendacijose pateikiami mokinio mokymosi pažangos bei pasiekimų
įsivertinimo būdai ir formos.
I. DIDAKTINĖS NUOSTATOS
1. Planavimas
Prieš planuojant modulio realizacijos žingsnius, labai svarbu atsižvelgti į konkrečios klasės
mokinių nuostatas, pasiekimų lygį, mokymosi poreikius, mokymosi stilius ir polinkius, mokymo ir
mokymosi sąlygas (apie pradinį į(si)vertinimą žr. Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 kl.
metodinėse rekomendacijose).
Planavimas turi būti grindžiamas aiškiu konkretaus modulio mokymo(si) tikslo, uždavinių
ir reikiamų didaktinių žingsnių jiems realizuoti supratimu: kokios mokinių pradinės nuostatos ir
siekiai, atraminės žinios ir gebėjimai? ko mokiniai siektų išmokti? (konkretūs modulio uždaviniai),
kaip jie mokysis?, kaip mokiniai atskleis savo išmokimą? kaip jie bus vertinami? kaip galės
įsivertinti patys? kaip bus apmąstomas mokymo(si) procesas bei jo rezultatai? (apie modulio
planavimą žr. Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 kl. metodinėse rekomendacijose).
Planuojant taip pat atsižvelgiama į mokyklos bendruomenės išsikeltus ugdymo tikslus ir
prioritetus, į individualius paties mokytojo išsikeltus profesinio tobulėjimo tikslus. Kad mokiniai
galėtų sėkmingai mokytis, mokytojas turėtų prieš kiekvieną veiklą drauge su mokiniais aiškiai
susiformuluoti mokymosi tikslus ir į rezultatą orientuotus uždavinius, išsiaiškinti praktines įgytų
gebėjimų taikymo galimybes.
2. Organizavimas
Organizuojant ugdymo procesą siekiama, kad kalbinė veikla būtų kuo labiau kontekstinė
(mokymas(is) turėtų būti grindžiamas mokinių patirtimi, ieškoma prasmingų mokymosi mokykloje
ir gyvenimo už mokyklos ribų sąsajų), labai svarbi vidinė dalyko integracija (klausymas ir
kalbėjimas, skaitymas ir literatūros (kultūros) pažinimas, rašymas), ne mažiau svarbus mokytojo
gebėjimas tikslingai paskirstyti mokymo(si) laiką aktyviai mokinių veiklai (kolektyvinis, grupinis,
individualus darbas, mokymo(si) strategijos, metodai), individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo
6
procesą, atsižvelgiant į skirtingus mokinių mokymosi stilius, interesus, polinkius, išsikeltus
uždavinius.
3. Vertinimas
Vertinimo ir į(si)vertinimo pagrindinis tikslas – padėti mokiniui mokytis ir siekti
veiksmingesnio mokymo ir mokymosi. Svarbu atsakyti į tris esminius klausimus: kodėl
(įsi)vertinama, kas (įsi)vertinama ir kaip (įsi)vertinama? (Įsi)vertinant svarbu pakankamai dėmesio
skirti įvairių kalbinės veiklos rūšių – skaitymo ir literatūros (kultūros) pažinimo, rašymo, kalbėjimo
ir klausymo – gebėjimams, žinioms ir nuostatoms bei paties mokymo(si) proceso kokybei nustatyti.
Mokytojo suteikiama grįžtamoji informacija turėtų būti grindžiama mokinio mokymosi pažangos ir
stiprybių nurodymu, sunkumų nustatymu ir galimybių jiems įveikti numatymu.
II. LIETUVIŲ KALBOS BRANDUOLIO MODULIŲ
(KALBOS IR LITERATŪROS) PROGRAMOS 9–10 KLASĖMS
Siūloma dvylika branduolio modulių programų: šešios kalbos (trys – 9 kl. ir trys – 10 kl.) ir
šešios literatūros (trys – 9 kl. ir trys – 10 kl.) (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. Lietuvių kalbos branduolio modulių programos
Klasė Kalbos branduolio moduliai Trukmė
9 klasė A1. Kalbos gyvenimas: kalbų kilmė ir raida 22 val.A2. Kalbos labirintai: lietuvių kalbos sintaksė 22 val.A3. Žodis ir ženklas: aiškinamojo ir argumentacinio pobūdžio tekstų rašymas
22 val.
10 klasė A1. Žmogus ir kalba: gimtoji kalba globalizacijos epochoje 22 val.A2. Žmogus ir žodis: viešojo kalbėjimo pagrindai 22 val.A3. Margas tekstų pasaulis: negrožinių tekstų suvokimas 22 val.
Literatūros branduolio moduliai
9 klasė B1. Kultūros ištakos: tautosaka, Antikos literatūra, Biblija, Senovės Rytų poezija
B2. XX a. II pusės kultūros (pa)likimas: pasaulio ir lietuvių literatūros sankirtos ir santakos
27 val.
B3. Šiuolaikinės kultūros pasaulyje: aš, kalba, literatūra 21 val.
7
Modulių seka programoje nereglamentuojama. Mokytojai, atsižvelgdami į mokymosi
aplinką, mokinių poreikius, polinkius ir galimybes, patys galėtų numatyti kiekvienos klasės
modulių išdėstymą. Galima modulių seka pateikta Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 kl.
metodinėse rekomendacijose.
2.1. Kalbos modulių programos 9-10 klasėmsPrieš kalbos modulių programas pateikti branduolio modulių bendrieji struktūros elementai
(2.1.1): tikslas, uždaviniai, mokinių pasiekimai, kurie kiekvienoje programoje dar konkretinami;
taip pat kiekvienoje modulio programoje pateikiama turinio apimtis, pasiekimų vertinimo lygių
aprašai, atsižvelgiant į modulio specifiką.
2.1.1. Branduolio (kalbos) modulių bendrieji struktūros elementai
Tikslas. Kalbos moduliais siekiama sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis komunikavimo
lietuvių kalba, kultūrinę, mokėjimo mokytis ir kitas bendrąsias kompetencijas, įgyti sėkmingai
mokymosi veiklai reikalingą supratimą apie mokymosi procesą, būdus, strategijas ir šaltinius.
Aptariant atskirus kalbos modulius tikslai konkretizuojami.
Uždaviniai. Mokiniai turėtų:
ugdytis sėkmingam lietuvių kalbos pažinimui ir vartojimui būtinas nuostatas;
siekti tobulėti, veikti prasmingai ir savarankiškai;
pažinti save kaip besimokančiuosius kalbos;
mokytis suprasti ir kurti sakytinius ir rašytinius tekstus, atsižvelgdami į tikslą, adresatą,
situaciją;
mokytis taikyti gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles; reikšti mintis taisyklinga ir
stilinga kalba;
tikslingai taikyti asmeniškai tinkamas strategijas; apmąstyti savo mokymosi veiklą.
Mokinių pasiekimai. Kad įgytų kalbos pažinimo ir vartojimo gebėjimų, mokiniai turėtų
išsiugdyti šias nuostatas:
pažinti savo kalbėjimo ir klausymo, rašymo ir skaitymo gebėjimus ir juos tobulinti;
vertinti kalbinę veiklą kaip asmeniškai svarbią, teikiančią galimybių saviraiškai;
noriai ir pasitikėdami savo jėgomis žodžiu ir raštu dalytis informacija, idėjomis;
savarankiškai ar padedami mokytojo kryptingai siekti numatytų tikslų;
jausti atsakomybę už mokymosi veiklą ir rezultatus;
siekti geresnių kalbos mokymosi ir mokėjimo rezultatų.
Visi kalbos moduliai skirti tokiems mokinių gebėjimams ugdyti(s):
8
suprasti ir kurti sakytinius ir rašytinius tekstus, atsižvelgiant į tikslą, adresatą, situaciją;
tinkamai pasirinkti kalbinės raiškos priemones;
taikyti gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles; reikšti mintis taisyklinga ir stilinga
kalba;
žodžiu ir raštu veiksmingai perteikti informaciją, savarankiškai pasirinkti informacijos
perteikimo būdus, žodines ir nežodines priemones;
sąmoningai klausytis, stebėti ir koreguoti savo suvokimą: tikslingai taikyti asmeniškai
tinkamas klausymo ir kalbėjimo strategijas;
vertinti klausomo teksto turinį, raišką, poveikį klausytojui ir kalbėjimo kultūrą: tinkamai
pasirinkus vertinimo kriterijus išsakyti savo požiūrį, jį argumentuoti;
sąmoningai skaityti, stebėti ir koreguoti savo suvokimą: tikslingai taikyti asmeniškai
tinkamas skaitymo strategijas; apmąstyti savo skaitymo veiklą;
vertinti skaitomų tekstų turinį ir raišką savarankiškai pasirenkant tinkamus kriterijus,
pagrįsti vertinimus skaitomo teksto medžiaga.
Rašytinių ir sakytinių tekstų žanrai, kuriuos mokiniai turėtų išmokti kurti konkrečiuose kalbos
moduliuose, išryškinti spalva ir kursyvu, o plėtojami žanrai (jų buvo mokytasi žemesnėse klasėse
arba rekomenduota mokytis ankstesniuose kalbos ar literatūros moduliuose) išryškinti kursyvu.
2.1.2. Kalbos modulių programos 9 klasei
2.1.2.1. A1. KALBOS GYVENIMAS: kalbų kilmė ir lietuvių kalbos raida (22 val.)
Tikslas. Sudaryti sąlygas mokiniams pažinti kalbą kaip socialinį kultūrinį reiškinį, pažinti
lietuvių kalbą ir jos savitumą, ugdytis asmeninį, kalbinį ir kultūrinį tapatumą.
Uždaviniai. Modulio programa siekiama, kad mokinys:
pažintų lietuvių kalbą kaip savitą fenomeną, kaip tautos savastį, kultūros reiškinį;
gebėtų diskutuoti apie kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį ir apie lietuvių kalbą, jos
savitumą, tarmes;
gebėtų tinkamai ir taisyklingai reikšti mintis raštu ir žodžiu;
pažintų save kaip lietuvių kalbos vartotoją ir puoselėtoją.
Mokinių pasiekimai
Nuostatos. Kad įgytų kalbos pažinimo ir vartojimo gebėjimų, mokiniai turėtų išsiugdyti šias
nuostatas: vertinti kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį, bendravimo priemonę; siekti taisyklingai
vartoti lietuvių kalbą.
Žinios ir supratimas, gebėjimai. Mokiniai turėtų:
9
suvokti kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį;
suvokti lietuvių kalbos unikalumą ir savitumą;
paaiškinti lietuvių kalbos kilmę, diskutuoti apie jos dabartį, kitimą;
nurodyti kelis iškiliausius lietuvių kalbos tyrėjus, apžvelgti jų veiklos sritis, įvertinti
darbų reikšmę;
išvardyti lietuvių kalbos tarmes, apibūdinti, tyrinėti vietos tarmę ir palyginti ją su
bendrine kalba;
rengti ir skaityti pranešimus / pristatymus su vaizdine informacija;
rašyti esė apie visuomenės ir kalbos sąsajas, parengti, atlikti ir rašyti interviu.
Turinio apimtis
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Lietuvių kalbos atsiradimas ir raida. Lietuvių
kalbos savitumas. Seniausi lietuvių kalbos rašytiniai šaltiniai, jų kultūrinis kontekstas, reikšmė
Lietuvos kultūros raidai. Lietuvių bendrinės kalbos formavimosi procesas. Pagrindiniai lietuvių
kalbos tyrėjai ir ugdytojai. Jų darbų reikšmė. Lietuvių kalbos tarmės. Gyvenamosios vietos tarmės
santykis su bendrine kalba. Indoeuropiečių kalbų šeima; baltų kalbos ir jų likimai (8 klasės kurso
kartojimas).
Kuriamų tekstų stilius ir žanrai. Mokslinio stiliaus: pranešimas. Publicistinio stiliaus:
diskusija, esė, interviu.
Kalbos ir literatūros modulių integracijos ir kultūrinių sąsajų galimybės (žr. Lietuvių kalbos
modulių programų 9–10 kl. metodines rekomendacijas).
Mokinių pasiekimų lygių požymiai
Šioje lentelėje pateikiami apibendrinti orientaciniai trijų lygių – patenkinamo, pagrindinio ir
aukštesniojo – mokinių pasiekimų kokybiniai aprašai pagal nurodytus esminius modulio gebėjimus.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
Žinios ir supratimas
Apibūdina kalbą kaip socialinį reiškinį.
Padedamas įvardija, kuo lietuvių kalba unikali ir savita.
Nurodo kelis iškiliausius lietuvių kalbos tyrėjus.
Apibūdina kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį.
Įvardija, kuo lietuvių kalba unikali ir savita.
Nurodo kelis iškiliausius lietuvių kalbos tyrėjus, įvertina jų darbų reikšmę.
Apibūdina kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį, tai paaiškina.
Paaiškina, kuo lietuvių kalba unikali ir savita.
Nurodo kelis iškiliausius lietuvių kalbos tyrėjus, apžvelgia jų veiklos sritis, įvertina darbų reikšmę.
10
Išvardija lietuvių kalbos tarmes, bendrais bruožais palygina jas su bendrine kalba.
Išvardija lietuvių kalbos tarmes, apibūdina vietos ar pasirinktą tarmę ir palygina ją su bendrine kalba.
Išvardija lietuvių kalbos tarmes, apibūdina ir tyrinėja vietos ar pasirinktą tarmę ir palygina ją su bendrine kalba.
Klausymas ir kalbėjimas
Geba pasakyti savo nuomonę diskusijoje apie lietuvių kalbos dabartinę padėtį.
Padedamas geba parengti pranešimą ir jį pristatyti.
Geba diskutuoti apie lietuvių kalbos dabartinę padėtį.
Pagal nurodymus geba parengti pranešimą ir jį pristatyti.
Geba veiksmingai diskutuoti apie lietuvių kalbos dabartinę padėtį, kitimą.
Geba parengti pranešimą ir jį pristatyti.
Rašymas Padedamas geba rašyti interviu.
Geba rašyti interviu. Padedamas geba rašyti esė.
Geba rašyti interviu, esė.
Nuostatos Dirbdamas individualiai ar su grupe atlieka modulyje numatytas kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo užduotis. Kartais siekia grįžtamosios informacijos, kad galėtų siekti geresnių rezultatų.
Aktyviai įsitraukia į modulyje numatytą kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo kalbinius ir mokymosi mokytis gebėjimus, kad galėtų tobulėti.
Aktyviai ir sąmoningai įsitraukia į modulyje numatytą kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia atkakliai ir pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo kalbinius ir mokymosi mokytis gebėjimus, kad galėtų tobulėti. Atsakingai teikia grįžtamąją informaciją, kad galėtų tobulėti kiti.
2.1.2.2. A2. KALBOS LABIRINTAI: lietuvių kalbos sintaksė (22 val.)
Tikslas. Sudaryti sąlygas mokiniams įgyti specialių žinių apie sėkmingo komunikavimo
žodžiu ir raštu prielaidas, būdus ir priemones; mokėti sieti mintis, laikytis kalbos normų, taikyti
rašybos ir skyrybos taisykles.
Uždaviniai. Modulio programa siekiama, kad mokinys:
ugdytųsi gebėjimus rišliai sieti mintis;
mokėtų privalomosios skyrybos taisykles ir jas taikytų rašydamas;
ugdytųsi nuostatą taisyklingai vartoti kalbą, gerintų taisyklingos skyrybos gebėjimus.
Mokinių pasiekimai
Nuostatos. Kad įgytų rišlaus minčių siejimo gebėjimų, mokiniai turėtų išsiugdyti tokią
nuostatą: vertinti minčių siejimo taisykles, sintaksės mokymąsi kaip veiklą, teikiančią galimybių
sėkmingam komunikavimui ir saviraiškai.
Žinios ir supratimas, gebėjimai. Mokiniai turėtų:
aiškiai, tiksliai formuluoti mintis žodžiu ir raštu;
11
taikyti vientisinio ir sudėtinio prijungiamojo sakinio, citatų skyrybos taisykles;
paaiškinti privalomosios skyrybos atvejus, savo padarytas klaidas;
išmanyti ir pasirinkti sau tinkamas sintaksės mokymosi strategijas ir jas taikyti;
rašyti laiškus, esė apie jaunuolių gyvenimo problemas, gyvenimo aprašymus, prašymus.
Turinio apimtis
Vientisinio sakinio kartojimas. Sudėtinių prijungiamųjų sakinių rūšys. Šalutinių sakinių
vientisinio ir sudėtinio prijungiamojo sakinio skyrybos taisyklės.
Kuriamų tekstų stilius ir žanrai. Publicistinio stiliaus: laiškas, esė apie jaunuolių gyvenimo
problemas. Administracinio stiliaus: gyvenimo aprašymas, prašymas.
Kalbos ir literatūros modulių integracijos ir kultūrinių sąsajų galimybės (žr. Lietuvių kalbos
modulių programų 9–10 kl. metodines rekomendacijas).
Mokinių pasiekimų lygių požymiai
Šioje lentelėje pateikiami apibendrinti orientaciniai trijų lygių – patenkinamo, pagrindinio ir
aukštesniojo – mokinių pasiekimų kokybiniai aprašai pagal nurodytus esminius modulio gebėjimus.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
Žinios ir supratimas
Padedamas geba paaiškinti privalomosios vientisinio ir sudėtinio prijungiamojo sakinio, citatų skyrybos atvejus. Mokytojui vadovaujant taiso savo klaidas.
Geba paaiškinti privalomosios vientisinio ir sudėtinio prijungiamojo sakinio, citatų skyrybos atvejus, savo padarytas klaidas ir nurodžius jas ištaisyti.
Geba paaiškinti privalomosios vientisinio ir sudėtinio prijungiamojo sakinio, citatų skyrybos atvejus, savo padarytas klaidas ir savarankiškai jas ištaisyti.
Geba rašyti dalykinį laišką, gyvenimo aprašymą, prašymą, esė.
12
Nuostatos Dirbdamas individualiai ar su grupe atlieka modulyje numatytas kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo užduotis. Kartais siekia grįžtamosios informacijos, kad galėtų siekti geresnių rezultatų.
Aktyviai įsitraukia į modulyje numatytą kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo kalbinius ir mokymosi mokytis gebėjimus, kad galėtų tobulėti.
Aktyviai ir sąmoningai įsitraukia į modulyje numatytą kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia atkakliai ir pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo kalbinius ir mokymosi mokytis gebėjimus, kad galėtų tobulėti. Atsakingai teikia grįžtamąją informaciją, kad galėtų tobulėti kiti.
2.1.2.3. A3. ŽODIS IR ŽENKLAS: aiškinamojo ir argumentacinio
pobūdžio tekstų rašymas (22 val.)
Tikslas. Sudaryti sąlygas mokiniams įgyti sėkmingai rašymo veiklai reikalingo supratimo
apie rašymo procesą, būdus, strategijas, šaltinius; tobulinti gebėjimą kurti aiškinamojo ir
argumentacinio pobūdžio tekstus.
Uždaviniai. Modulio programa siekiama, kad mokinys:
pažintų aiškinamojo ir argumentacinio pobūdžio tekstų komponavimo taisykles;
ugdytųsi aiškinamojo ir argumentacinio pobūdžio tekstų rašymui būtinus gebėjimus;
pažintų savo kaip rašančiojo stiprybes ir kylančius sunkumus, jų priežastis.
Mokinių pasiekimai
Nuostatos. Kad įgytų aiškinamojo ir argumentacinio pobūdžio tekstų rašymo gebėjimų,
mokiniai turėtų išsiugdyti šią nuostatą: vertinti rašymą kaip asmeniškai svarbią veiklą, teikiančią
galimybių pažinti save ir pasaulį, sudarančią prielaidų saviraiškai.
Žinios ir supratimas, gebėjimai. Mokiniai turėtų:
pasirinkti kalbinę raišką ir pritaikyti turinį atsižvelgdami į situaciją (oficiali, neoficiali) ir
adresatą (gana specifinė skaitytojų grupė, pvz., paauglių tėvai), tikslą (aiškinti ar
argumentuoti);
paaiškinti procesus, reiškinius, požiūrius aiškiai nurodydami logines sąsajas, vartodami
dalykinę kalbą, tinkamas sąvokas ir terminus;
palyginti du objektus, aiškiai nurodydami lyginimo aspektus;
išsakyti savo požiūrį, nuosekliai plėtodami pagrindinę mintį, vertinti;
tinkamai argumentuoti, remdamiesi įvairaus pobūdžio šaltiniais;
kurti įtikinamojo pobūdžio tekstus: polemizuoti su kitų požiūriais nurodydami
argumentų silpnumą, pasiūlydami alternatyvų;
13
atsižvelgdami į tikslą, adresatą, bendruosius stiliaus reikalavimus tobulinti tekstą ar
nurodytą jo dalį kalbinės raiškos, turinio, struktūros ir taisyklingumo aspektais;
rašyti diskusinius straipsnius / samprotavimo rašinius, dalykinius (motyvacinius) laiškus.
Turinio apimtis
Teksto trinarės struktūros reikalavimai (įžanga, dėstymas, apibendrinimas). Pastraipos
komponavimas (teiginys, argumentai, apibendrinimas). Rašomo teksto turinys ir kalbinė raiška:
priklausomybė nuo tikslo, adresato pasirengimo, lūkesčių, vertybinių nuostatų, įsitikinimų,
komunikavimo situacijos.
Aiškinimas raštu. Pagrindiniai aiškinimo modeliai: teiginys – pavyzdys,
priežastis – pasekmė, problema – sprendimas, lyginimas. Aiškinimo tikslas ir tinkamas modelis.
Padedamas bando kurti aiškinimo ir argumentavimo tekstus.
Padedamas tobulina nurodytą teksto dalį raiškos, turinio, struktūros ir taisyklingumo aspektais.
Padedamas geba rašyti dalykinį (motyvacinį) laišką, rašinį (straipsnį) su samprotavimo elementais.
Rašo dažniausiai atsižvelgdamas į tikslą, situaciją, adresatą.
Pasirenka kalbinę raišką ir pritaiko turinį atsižvelgdamas į situaciją ir adresatą, tikslą.
Paaiškina procesus, reiškinius, požiūrius nurodydamas jų sąsajas, vartodamas tinkamas sąvokas ir terminus.
Palygina du objektus, nurodydamas lyginimo pagrindą.
Išsako savo požiūrį plėtodamas pagrindinę mintį.
Geba argumentuoti.
Geba kurti aiškinimo ir argumentavimo tekstus: polemizuoja su kitų požiūriais.
Atsižvelgdamas į tikslą, adresatą, bendruosius stiliaus reikalavimus tobulina nurodytą teksto dalį raiškos, turinio, struktūros ir taisyklingumo aspektais.
Geba rašyti dalykinį (motyvacinį) laišką, diskusinį straipsnį, rašinį su samprotavimo elementais.
Rašo atsižvelgdamas į tikslą, situaciją, adresatą.
Kūrybiškai pasirenka kalbinę raišką ir pritaiko turinį atsižvelgdamas į situaciją ir adresatą, tikslą.
Paaiškina procesus, reiškinius, požiūrius aiškiai nurodydamas logines sąsajas, vartodamas dalykinę kalbą, tinkamas sąvokas ir terminus.
Palygina du objektus, aiškiai nurodydamas lyginimo pagrindą ir aspektus.
Išsako savo požiūrį, nuosekliai plėtodamas pagrindinę mintį, vertina.
Geba argumentuoti remdamasis įvairaus pobūdžio šaltiniais.
Geba kurti įtikinamojo aiškinimo ir argumentavimo tekstus: polemizuoja su kitų požiūriais nurodydamas argumentų silpnumą, pasiūlydamas alternatyvų.
Atsižvelgdamas į tikslą, adresatą, bendruosius stiliaus reikalavimus tobulina tekstą kalbinės raiškos, turinio, struktūros ir taisyklingumo aspektais.
Geba rašyti dalykinį (motyvacinį) laišką, poleminį straipsnį, samprotavimo rašinį.
Nuostatos Dirbdamas individualiai ar su grupe atlieka modulyje numatytas kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo užduotis. Kartais siekia grįžtamosios
Aktyviai įsitraukia į modulyje numatytą kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe.
Aktyviai ir sąmoningai įsitraukia į modulyje numatytą kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su
15
informacijos, kad galėtų siekti geresnių rezultatų.
Veikia pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo kalbinius ir mokymosi mokytis gebėjimus, kad galėtų tobulėti.
grupe. Veikia atkakliai ir pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo kalbinius ir mokymosi mokytis gebėjimus, kad galėtų tobulėti. Atsakingai teikia grįžtamąją informaciją, kad galėtų tobulėti kiti.
2.1.3. Kalbos modulių programos 10 klasei
2.1.3.1. A1. ŽMOGUS IR KALBA: gimtoji kalba globalizacijos epochoje (22 val.)
Tikslas. Sudaryti sąlygas mokiniams suvokti kultūrinio sąmoningumo reikšmę gyvenant
Europoje ir globaliame pasaulyje; mokėti tinkamai sieti mintis žodžiu ir raštu, laikytis kalbos
normų, taikyti rašybos ir skyrybos taisykles.
Uždaviniai. Modulio programa siekiama, kad mokinys:
pažintų kalbą kaip tautos savastį, kultūros reiškinį; asmens tapatybės ženklą;
gebėtų diskutuoti apie lietuvių kalbos dabartį, kitimą, apie kalbos svarbą tautai ir
asmeniui;
ugdytųsi gebėjimus rišliai sieti mintis;
mokėtų privalomosios skyrybos taisykles ir jas taikytų rašydamas;
pažintų save kaip lietuvių kalbos vartotoją ir puoselėtoją.
Mokinių pasiekimai
Nuostatos. Kad įgytų kalbos pažinimo ir vartojimo gebėjimų, mokiniai turėtų išsiugdyti šias
nuostatas: vertinti gimtąją kalbą kaip asmens tapatybės ženklą; siekti taisyklingai vartoti kalbą,
tobulinti taisyklingos minčių raiškos žodžiu ir raštu gebėjimus.
Žinios ir supratimas, gebėjimai. Mokiniai turėtų:
diskutuoti apie lietuvių kalbos dabartį ir kitimą;
suvokti globalizacijos teikiamas galimybes bei kalboms keliamas grėsmes;
suvokti kalbos tvarkymo reikmes ir tendencijas;
nurodyti 2–3 šių dienų lietuvių kalbos tyrėjus ir ugdytojus, įvertinti jų darbų reikšmę;
aiškiai, tiksliai formuluoti mintis žodžiu ir raštu;
taikyti sudėtinių jungtukinių ir bejungtukių sakinių skyrybos taisykles;
paaiškinti privalomosios skyrybos atvejus, savo padarytas klaidas;
išmanyti ir pasirinkti sau tinkamas sintaksės mokymosi strategijas ir jas taikyti;
rengti ir skaityti pranešimus su vaizdine medžiaga;
rašyti gyvenimo aprašymą (CV).
16
Turinio apimtis
Kalbos kitimas, globalizacijos procesų poveikis lietuvių kalbai ir kitoms kalboms. Lietuvių
bendrinės kalbos formavimosi ir raidos procesai. Gimtoji kalba kaip asmens tapatybės ženklas. Šių
dienų lietuvių kalbos tyrėjai ir ugdytojai, jų darbų reikšmė. Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys
(9 klasės kurso kartojimas).
Sudėtiniai sakiniai: sudėtiniai jungtukiniai (sujungiamieji, prijungiamieji ir mišrieji) ir
Geba taikyti vientisinio ir sudėtinio sakinio privalomosios skyrybos taisykles.
Geba rašyti gyvenimo aprašymą (CV), diskusijos protokolą, pranešimo tezes.
Nuostatos Dirbdamas individualiai ar su grupe atlieka modulyje numatytas kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo užduotis. Kartais siekia grįžtamosios informacijos, kad galėtų siekti geresnių rezultatų.
Aktyviai įsitraukia į modulyje numatytą kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo kalbinius ir mokymosi mokytis gebėjimus, kad galėtų tobulėti.
Aktyviai ir sąmoningai įsitraukia į modulyje numatytą kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia atkakliai ir pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo kalbinius ir mokymosi mokytis gebėjimus, kad galėtų tobulėti. Atsakingai teikia grįžtamąją informaciją, kad galėtų tobulėti kiti.
2.1.3.2. A2. ŽMOGUS IR ŽODIS: viešojo kalbėjimo pagrindai (22 val.)
Tikslas. Sudaryti sąlygas mokiniams įgyti sėkmingam viešajam kalbėjimui reikalingo
supratimo apie pasirengimo viešajai kalbai ir kalbėjimo procesą, būdus, strategijas, šaltinius;
tobulinti nekalbinės komunikavimo raiškos gebėjimus; parengti ir pasakyti viešąją kalbą, dalyvauti
įvairaus pobūdžio diskusijose, taikyti kirčiavimo taisykles.
Uždaviniai. Modulio programa siekiama, kad mokinys:
Geba išsakyti požiūrį į įvairius reiškinius, dalykus.
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio diskusijose geba klausytis, klausti, atsakyti, prieštarauti.
Kalba pakankamai taisyklingai: paiso kalbos normų, taiko pagrindines kirčiavimo taisykles.
Kalba logiškai.
pobūdžio sakytinių tekstų pagrindinę mintį, keliamas problemas, reiškiamus požiūrius, pateikiamus argumentus.
Padedamas geba parengti viešąją kalbą ir ją pasakyti.
Geba aiškiai informuoti: nuosekliai paaiškina sąvokas, procesus, reiškinius.
Laikydamasis numatytų kriterijų geba pristatyti objektą ar veiklą.
Geba išsakyti požiūrį į įvairius reiškinius, dalykus, juos vertinti.
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio diskusijose geba veiksmingai klausytis, klausti, atsakyti, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti.
Kalba taisyklingai ir stilingai: paiso kalbos normų, taiko linksnių formų ir, kai nurodyta kirčiuotė, priešpaskutinio skiemens, žodžio galo kirčiavimo taisykles.
Kalba tiksliai, aiškiai, logiškai glaustai, siekia įtaigumo.
pobūdžio sakytinių tekstų pagrindinę mintį, keliamas problemas, reiškiamus požiūrius, pateikiamus argumentus, paaiškinti perkeltinės prasmės pasakymus.
Geba savarankiškai parengti viešąją kalbą ir ją pasakyti.
Laikydamasis numatytų kriterijų geba kūrybiškai pristatyti objektą ar veiklą.
Geba išsakyti požiūrį į įvairius reiškinius, dalykus, juos vertinti, argumentuodamas remiasi įvairiais šaltiniais.
Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio diskusijose geba veiksmingai klausytis, klausti, atsakyti, kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti, apibendrinti.
Kalba taisyklingai ir stilingai: paiso kalbos normų, taiko linksnių formų ir priešpaskutinio skiemens, žodžio galo kirčiavimo taisykles.
Kalba tiksliai, aiškiai, logiškai, glaustai, įtaigiai.
Nuostatos Dirbdamas individualiai ar su grupe atlieka modulyje numatytas kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo užduotis. Kartais siekia grįžtamosios informacijos, kad galėtų siekti geresnių rezultatų.
Aktyviai įsitraukia į modulyje numatytą kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo kalbinius ir mokymosi mokytis gebėjimus, kad
Aktyviai ir sąmoningai įsitraukia į modulyje numatytą kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia atkakliai ir pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo kalbinius ir mokymosi mokytis
21
galėtų tobulėti. gebėjimus, kad galėtų tobulėti. Atsakingai teikia grįžtamąją informaciją, kad galėtų tobulėti kiti.
Skaitomų tekstų informacijos performulavimas į užrašus, konspektus, lenteles, schemas.
Informacijos gavimo būdai (anketa, interviu, laiškas). Šaltinio patikimumo vertinimas (kas leidėjas,
kas interneto svetainės steigėjas, kokiais šaltiniais remiamasi argumentuojant). Skaitymo būdai.
Įvairios teksto suvokimo problemos, jų sprendimo būdai.
Kuriamų tekstų stilius ir žanrai. Mokslinio stiliaus: recenzija (vertinimas). Publicistinio
stiliaus: samprotavimo rašinys, diskusija.
Kalbos ir literatūros modulių integracijos ir kultūrinių sąsajų galimybės (žr. Lietuvių kalbos
modulių programų 9–10 kl. metodines rekomendacijas).
Mokinių pasiekimų lygių požymiai
Šioje lentelėje pateikiami apibendrinti orientaciniai trijų lygių – patenkinamo, pagrindinio ir
aukštesniojo – mokinių pasiekimų kokybiniai aprašai pagal nurodytus esminius modulio gebėjimus.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
Žinios ir Padedamas nurodo, kas yra Nurodo, kas yra teksto Nurodo, kas yra teksto
23
supratimas teksto tikslas, tematika, pagrindinė mintis.
tikslas, tematika, problema, pagrindinė mintis.
tikslas, tematika, problema, pagrindinė mintis, vertybės.
Klausymas ir kalbėjimas
Dalyvauja įvairaus pobūdžio diskusijose: geba klausytis, klausti, atsakyti, prieštarauti.
Dalyvauja įvairaus pobūdžio diskusijose: geba veiksmingai klausytis, klausti, atsakyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti.
Dalyvauja įvairaus pobūdžio diskusijose: geba veiksmingai klausytis, klausti, atsakyti, kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti, apibendrinti.
Skaitymas Dažniausiai geba suprasti plačiajai visuomenei skirtus negrožinius tekstus.
Padedamas daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: remdamasis tiesiogiai pasakytais dalykais nurodo teksto tikslą, aptaria tematiką, problemas, pagrindines mintis.
Padedamas analizuoja, kaip tekstuose kuriama prasmė.
Padedamas geba pasakyti, kaip nurodytomis kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis siekiama tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui.
Geba pasakyti nuomonę apie skaitomų tekstų turinį.
Padedamas geba dirbti su įvairaus pobūdžio (taip pat ir įvairialypės informacijos) tekstais: susiranda kelis nurodytus šaltinius ir mokymuisi reikalingą informaciją.
Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: remdamasis tiesiogiai pasakytais dalykais, potekste, nurodo teksto tikslą, aptaria tematiką, problemas, pagrindines mintis.
Atsižvelgdamas į mokymosi tikslą geba dirbti su įvairaus pobūdžio (taip pat ir įvairialypės informacijos) tekstais: savarankiškai susiranda kelis įvairaus pobūdžio
Geba gerai suprasti plačiajai visuomenei skirtus negrožinius tekstus, juos vertinti.
Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: remdamasis tiesiogiai pasakytais dalykais, potekste ir teksto kontekstu, nurodo teksto tikslą, aptaria tematiką, problemas, pagrindines mintis, vertybes.
Geba interpretuoti skaitomus tekstus: paaiškina netiesiogiai pasakytas mintis, požiūrius, remdamasis įvairių sričių žiniomis, teksto visuma, teksto istoriniu kultūriniu kontekstu.
Analizuoja, kaip tekstuose kuriama prasmė: aptaria pasakojimo ar kalbėjimo situaciją.
Geba aptarti, kaip kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui.
Atsižvelgdamas į mokymosi tikslą geba dirbti su įvairaus pobūdžio (taip pat ir įvairialypės informacijos) tekstais: savarankiškai susiranda kelis įvairaus pobūdžio šaltinius ir
24
šaltinius ir mokymuisi reikalingą informaciją, tinkamai ją atsirenka, klasifikuoja.
mokymuisi reikalingą informaciją, tinkamai ją atsirenka, klasifikuoja; geba vertinti šaltinių informatyvumą, objektyvumą, patikimumą.
Rašymas Padedamas geba rašyti samprotavimo rašinį.
Padedamas geba rašyti, recenziją.Savarankiškai geba rašyti samprotavimo rašinį.
Geba savarankiškai rašyti recenziją, samprotavimo rašinį.
Nuostatos Dirbdamas individualiai ar su grupe atlieka modulyje numatytas kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo užduotis. Kartais siekia grįžtamosios informacijos, kad galėtų siekti geresnių rezultatų.
Aktyviai įsitraukia į modulyje numatytą kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo kalbinius ir mokymosi mokytis gebėjimus, kad galėtų tobulėti.
Aktyviai ir sąmoningai įsitraukia į modulyje numatytą kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia atkakliai ir pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo kalbinius ir mokymosi mokytis gebėjimus, kad galėtų tobulėti. Atsakingai teikia grįžtamąją informaciją, kad galėtų tobulėti kiti.
2.2. Literatūros modulių programos 9-10 klasėms
Literatūros modulių programų pradžioje (poskyris 2.2.1.), siekiant išvengti kartojimosi,
pateikiami bendrieji 9–10 klasių literatūros modulių struktūros elementai: tikslo, uždavinių,
laukiamų mokinių pasiekimų aprašai, įvardijant bendruosius ir konkrečiuosius literatūros modulių
ugdymo siekius. Kituose poskyriuose (2.2.2. ir 2.2.4.) pateikiamos konkrečių literatūros modulių
turinio apimtys ir 9–10 klasių modulių mokinių pasiekimų lygių požymiai (2.2.3. ir 2.2.5.).
2.2.1. Branduolio (literatūros) modulių bendrieji struktūros elementai
Tikslas. Literatūros moduliais siekiama sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis dalykines –
kultūrinę, komunikavimo – bei bendrąsias (mokėjimo mokytis, pažinimo, socialinę, asmeninę,
iniciatyvumo ir kūrybingumo) kompetencijas, kad pažintų literatūros (kultūros) istoriją, suprastų,
interpretuotų ir vertintų įvairių epochų, literatūros srovių tekstus, apmąstytų jų reikšmę asmens
individualiosios, kultūrinės ir pilietinės tapatybės formavimuisi, gebėtų sąmoningai mokytis,
25
atsakingai veikti, kurti naujas idėjas ir spręsti problemas, pažintų save, domėtųsi savo kultūrine,
socialine ir gamtine aplinka.
Uždaviniai
Kad būtų įgyvendintas dalyko tikslas, mokiniai turėtų:
pažinti įvairių kultūros epochų literatūros savitumą, patirti estetinių išgyvenimų, suprasti bendražmogiškų vertybių prasmę ir atskleisti savo
suvokimą sakytinėje ir rašytinėje veikloje;
analizuoti, interpretuoti ir vertinti įvairaus pobūdžio tekstus, remdamiesi kultūriniais
istoriniais bei socialiniais kontekstais;
suvokti lietuvių bei pasaulinės kultūros tradicijų ištakas ir jas kūrybingai plėtoti, kurdami
įvairaus pobūdžio sakytinius ir rašytinius tekstus, siekdami išsikeltų tikslų tam tikrose
socialinėse ir kultūrinėse situacijose;
remdamiesi kalbos ir literatūros žiniomis, tikslingai taikyti įvairias skaitymo, kalbėjimo
ir rašymo strategijas, atlikdami individualizuotas, diferencijuotas, kolektyvines ir / ar
grupinės veiklos užduotis;
ugdytis poreikį skaityti ir tobulinti savo kalbinius gebėjimus; ugdytis sėkmingam mokymuisi būtinas nuostatas; pažinti save kaip besimokančiuosius, suvokti savo stipriąsias ir
silpnąsias puses, įgyti mokymosi veiklai reikalingo nusimanymo apie mokymosi procesą, būdus, strategijas, galimybes ir šaltinius.
Mokinių pasiekimai
Mokiniai turėtų išsiugdyti šias nuostatas:
vertinti lietuvių tautosakos, antikos, Biblijos ir Senovės Rytų poezijos (B1. 9 kl.),
viduramžių, Renesanso, klasicizmo (B2. 9 kl.), romantizmo ir realizmo (B3. 9 kl.), XX a.
I pusės modernizmo krypčių literatūros (B1. 10 kl.), XX a. II pusės pasaulio ir lietuvių
literatūros (B2. 10 kl.), paauglių ir jaunimo literatūros (B3. 10 kl.) tekstų skaitymą
kaip asmeniškai svarbią veiklą, teikiančią galimybių pažinti savo tautos ir pasaulio
kultūros ištakas;
noriai ir pasitikėdami savo jėgomis skaityti 9–10 klasės literatūros modulių programose
nurodytus privalomus (ir rekomenduojamus) tekstus, dalyvauti diskusijose, jaustis
atsakingais kartu besimokančios bendruomenės nariais;
siekti pažinti save kaip pasaulio ir lietuvių literatūros tekstų skaitytojus, atsakingai ir
atkakliai veikti siekdami tobulėti;
26
vertinti 9–10 klasės literatūros modulių programose nurodytus privalomus (ir
rekomenduojamus) tekstus kaip kiekvienos tautos ir pasaulio kultūros dalį, kuria
perduodama praeities kartų patirtis, vertybės, tradicijos, padedančios žmogui ugdytis
kultūrinę savimonę, tapti visaverčiu savosios ir pasaulio kultūros dalyviu;
siekti pažinti ir vertinti savo ir kitų pasaulio kultūrų unikalumą.
Mokiniai turėtų išsiugdyti šiuos skaitymo, literatūros (kultūros) pažinimo gebėjimus:
suprasti lietuvių tautosakos, antikos, Biblijos ir Senovės Rytų poezijos (B1. 9 kl.),
viduramžių, Renesanso, klasicizmo (B2. 9 kl.), romantizmo ir realizmo (B3. 9 kl.), XX
a. I pusės modernizmo krypčių (B1. 10 kl.), XX a. II pusės pasaulio ir lietuvių
literatūros (B2. 10 kl.), paauglių ir jaunimo literatūros (B3. 10 kl.) tekstus, juos
skaitydami, aptardami žodžiu ir raštu;
daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas: remdamiesi tiesiogiai pasakytais
dalykais, potekste ir kūrinio kontekstu, nurodyti teksto (negrožinio) tikslą, aptarti
tematiką, problemas, pagrindines mintis, vertybes;
Aptariamos idealaus ir realaus pasaulių priešpriešos, realistinio ir romantinio vaizdavimo
paralelės ir kaita nuo seniausiųjų laikų iki šių dienų. Analizuojamas šiuolaikinių rašytojų santykis su
realizmo tradicija (tikroviškumo siekis B. Vilimaitės, V. Juknaitės, V. Papievio, A. Matulevičiūtės
prozoje; tikrovės sąlygiškumas S. T. Kondroto, M. Ivaškevičiaus prozoje), aptariami kūriniai,
tęsiantys romantizmo tradiciją arba su ja polemizuojantys (pvz., D. Razausko dainuojamoji poezija,
ironiška A. Marčėno distancija, D. Čepauskaitės žaidimas romantinėmis klišėmis).
Apžvelgiamos romantizmui artimos šiuolaikinės kultūros formos (pvz., subkultūros –
jaunimo maištingumas, individualizmas, romantinė sąmonė ir kt.), tikrovės samprata realizmo
literatūroje ir šiuolaikinėje žiniasklaidoje (TV laidose, žurnaluose, laikraščiuose, internete), žodžių
romantikas, realistas reikšmės šiuolaikinėje kalbos vartosenoje.
Knygnešystė kaip XIX a. kultūros istorijos fenomenas ir jos tradicijos šiuolaikinėje
kultūroje (visuomeninių akcijų tikslai, lietuviškos knygos ir spauda emigracijoje ir kt.).
II. Kalbėjimas ir klausymas
Rengiami pasirinktinai pristatymai, literatūrinis teismas (įtikinimo kalbos), diskutuojamai
apie romantizmo ir realizmo literatūrą bei šiuolaikinį sociokultūrinį kontekstą, remiantis televizijos
ir radijo laidomis, periodikos leidiniais, interneto svetainėmis, siekiant informuoti, sudominti,
įtikinti adresatą.
III. Rašymas
Mokiniai pasirinktinai rašo literatūrinį rašinį, diskusinį straipsnį**, autobiografiją*, veikėjo
charakteristiką, atlieka įvairias kūrybines užduotis (pvz., kuria įsivaizduojamą knygos veikėjo
35
dienoraštį, apsakymą**, satyrą, kino scenarijų ir kt.), kuriomis siekia informuoti, išsiaiškinti ir
paaiškinti kitiems romantizmo ir realizmo literatūroje vaizduojamus ir šiuolaikiniame pasaulyje
vykstančius reiškinius, išsakyti savo požiūrį, mintis, idėjas, įvertinti literatūros tekstus ir savo
gyvenimo realijas, įtikinti.
2.2.3. Literatūros modulių 9 klasei mokinių pasiekimų lygių požymiai
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
Literatūros žinios ir supratimas
Konkretaus modulio turinio apimtyje numatytos literatūros žinios paviršutiniškos ir fragmentiškos: klausiamas mokinys geba nurodyti kai kurias kultūros epochų / literatūros krypčių ypatybes, padedamas jas atpažįsta modulio programoje nurodytuose privalomuose tekstuose, stengiasi vartoti kai kurias teorines sąvokas, tačiau nepakankamai tikslingai (žr. 5–10 kl. sąvokų lentelę ir konkretaus literatūros modulio įvardytas sąvokas).
Konkretaus modulio turinio apimtyje numatytos literatūros žinios pakankamos: mokinys geba nurodyti esmines kultūros epochų / literatūros krypčių ypatybes, jas atpažįsta modulio programoje nurodytuose privalomuose tekstuose, daugeliu atvejų geba susieti tekstą su istoriniu-kultūriniu kontekstu, dažniausiai tinkamai vartoja reikalingas teorines sąvokas (žr. 5–10 kl. sąvokų lentelę ir konkretaus literatūros modulio programoje įvardytas sąvokas).
Konkretaus modulio turinio apimtyje numatytos literatūros žinios išsamios ir sistemingos: mokinys geba nurodyti esmines kultūros epochų / literatūros krypčių ypatybes, jas atpažįsta modulio programoje nurodytuose privalomuose tekstuose, geba paaiškinti teksto ir istorinio-kultūrinio konteksto ryšius, tiksliai vartoja reikalingas teorines sąvokas (žr. 5–10 kl. sąvokų lentelę ir konkretaus literatūros modulio programoje įvardytas sąvokas).
Skaitymas Mokytojo padedamas aptaria modulio programoje nurodytus privalomus grožinius tekstus ir daro apibendrinančias išvadas: nurodo teksto temą, problemą, formuluoja pagrindinę mintį, įvardija aiškiai išsakytas vertybes.
Pakankamai savarankiškai interpretuoja modulio programoje nurodytus privalomus grožinius tekstus ir, remdamasis teksto visuma ir pasirinktu kontekstu, daro apibendrinančias išvadas: nurodo teksto temą, problemą, formuluoja pagrindinę mintį, vertybes.
Savarankiškai ir pagrįstai interpretuoja modulio programoje nurodytus privalomus grožinius tekstus ir, remdamasis teksto visuma ir tinkamai pasirinktu kontekstu, daro apibendrinančias išvadas: aptaria teksto temą, problemą, formuluoja pagrindinę mintį, vertybes. Geba palyginti skirtingų epochų tekstus, atpažindamas pasikartojančius ir skiriamuosius požymius.
Mokytojo padedamas aptaria epinių, dramos ir lyrikos tekstų pagrindinius vaizduojamojo pasaulio elementus, atpažįsta kai kurias komponavimo ir kalbinės raiškos priemones, paaiškina jų
Pakankamai savarankiškai analizuoja epinių, dramos ir lyrikos tekstų vaizduojamojo pasaulio elementus, paaiškina, kaip teksto komponavimo ir kalbinės raiškos priemonėmis kuriama prasmė.
Savarankiškai ir išsamiai analizuoja epinių, dramos ir lyrikos tekstų vaizduojamojo pasaulio elementus, paaiškina, kaip kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis kuriama prasmė, kaip tai priklauso nuo konteksto. Geba palyginti skirtingų epochų
36
prasmę. tekstų vaizduojamuosius pasaulius ir kalbines raiškas.
Mokytojo padedamas aptaria negrožinius tekstus: randa svarbiausią informaciją ir detales, nurodo teksto tikslą, daro teksto visumą apibendrinančias išvadas, naudojasi kelių šaltinių informacija.
Pakankamai savarankiškai analizuoja negrožinius tekstus: randa svarbiausią informaciją ir detales, nurodo teksto tikslą, autoriaus poziciją, daro teksto visumą apibendrinančias išvadas, susistemina kelių šaltinių informaciją.
Savarankiškai ir išsamiai analizuoja negrožinius tekstus, randa svarbiausią informaciją ir detales, nurodo teksto tikslą, autoriaus poziciją, daro teksto visumą apibendrinančias išvadas, susistemina ir apibendrina kelių šaltinių informaciją.
Remdamasis pateiktais kriterijais, argumentuotai išsako savo nuomonę apie perskaitytą grožinį / negrožinį tekstą.
Remdamasis pasirinktais kriterijais, argumentuotai vertina perskaityto grožinio / negrožinio teksto turinį ir raišką, įtaigumą; negrožinio teksto informacijos patikimumą.
Remdamasis tikslingai pasirinktais kriterijais, argumentuotai vertina grožinių / negrožinių tekstų turinio ir raiškos originalumą, aktualumą; negrožinio teksto informacijos patikimumą ir pagrįstumą.
Mokytojo padedamas, atlieka savarankiško skaitymo užduotis: numato tikslus, planuoja veiklą, taiko mokytojo nurodytas skaitymo strategijas, apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus kriterijus.
Tardamasis su mokytoju, atlieka savarankiško skaitymo užduotis: numato tikslus, planuoja veiklą, taiko pasirinktas skaitymo strategijas, apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus ir savarankiškai pasirinktus kriterijus.
Be mokytojo pagalbos atlieka savarankiško skaitymo užduotis: formuluoja tikslus, planuoja veiklą, motyvuotai ir tinkamai taiko pasirinktas skaitymo strategijas, apmąsto veiklą ir rezultatus pagal savarankiškai susiformuluotus kriterijus.
Klausymas ir kalbėjimas
Remdamasis mokytojo rekomenduojamomis strategijomis ir šaltiniais, dalyvauja siūlomose / pasirinktose literatūros modulio veiklose: klausosi, klausia, atsako, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apmąsto savo kalbėjimo veiklą.
Remdamasis iš esmės tinkamomis strategijomis, mokytojo rekomenduotais ir savarankiškai rastais šaltiniais, dalyvauja siūlomose / pasirinktose literatūros modulio veiklose: efektyviai klausosi, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apibendrina, apmąsto savo kalbėjimo veiklą.
Remdamasis savarankiškai ir tikslingai pasirinktomis / ir tinkamomis strategijomis bei savarankiškai rastais šaltiniais, dalyvauja siūlomose / pasirinktose literatūros modulių veiklose: efektyviai klausosi, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apibendrina, vadovauja diskusijai, apmąsto savo kalbėjimo veiklą.
Rašymas Remdamasis mokytojo nurodytomis rašymo strategijomis, atlieka konkrečiuose literatūros moduliuose siūlomas / pasirenkamas rašymo užduotis.
Remdamasis iš esmės tinkamai pasirinktomis rašymo strategijomis, atlieka konkrečiuose literatūros moduliuose siūlomas / pasirenkamas rašymo užduotis. Paiso rašymo tikslo, situacijos ir adresato. Tinkamai komponuoja tekstą, pagrindinė mintis aiški, pakankamai išplėtota. Paiso daugelio kalbos (stiliaus, gramatikos, rašybos ir skyrybos) normų.
Remdamasis savarankiškai ir tinkamai pasirinktomis rašymo strategijomis, atlieka konkrečiuose literatūros moduliuose siūlomas / pasirenkamas rašymo užduotis.Paiso rašymo tikslo, situacijos ir adresato. Tinkamai komponuoja tekstą, pagrindinė mintis aiški, nuosekliai išplėtota, pagrįsta svariais argumentais. Paiso kalbos (stiliaus, gramatikos, rašybos ir skyrybos) normų.
37
komponavimo reikalavimų, tačiau dėl teksto nuoseklumo, kalbos taisyklingumo ir stiliaus trūkumų tekstą suprasti reikia skaitytojo pastangų.
Kalba turtinga, siekiama stiliaus savitumo.
Mokytojo padedamas, apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus kriterijus.
Tardamasis su mokytoju, apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus ir savarankiškai pasirinktus kriterijus.
Be mokytojo pagalbos apmąsto veiklą ir rezultatus pagal savarankiškai susiformuluotus kriterijus.
Nuostatos Dirbdamas individualiai ar su grupe atlieka konkrečiuose literatūros moduliuose numatytas literatūros (kultūros) pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo užduotis. Kartais siekia grįžtamosios informacijos, kad galėtų siekti geresnių rezultatų.
Aktyviai įsitraukia į konkrečiuose literatūros moduliuose numatytą literatūros (kultūros) pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo literatūrinius ir kalbinius gebėjimus, kad galėtų tobulėti.
Aktyviai ir sąmoningai įsitraukia į konkrečiuose literatūros moduliuose numatytą literatūros (kultūros) pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia atkakliai ir pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo literatūrinius ir kalbinius gebėjimus, kad galėtų tobulėti. Atsakingai teikia grįžtamąją informaciją, kad galėtų tobulėti kiti.
2.2.4. Literatūros modulių 10 klasei programų turinio apimtys
2.2.4.1. B1. MODERNIOJO MENO IEŠKOJIMAI: simbolizmo, impresionizmo,
Aptariamos jaunimui aktualios temos (kritinis požiūris į tikrovę, egzistencinis nerimas,
savasties ieškojimas, santykiai su tėvais, draugais, tradicijomis, papročiais, vertybėmis, kelionių,
42
nuotykių, tikrų jausmų laukimas ir (ne)išsipildymas, (pa)(si)tikėjimas savimi, draugais,
transcendencija).
Stengiamasi suprasti ir palyginti jauniems žmonėms svarbias problemas, keliamas žymių
pasaulio ar lietuvių rašytojų (pvz., Dž. Selindžerio, J. Gorderio, J. Grušo, V. Juknaitės, S. Šaltenio)
kūryboje bei jaunų lietuvių rašytojų knygose (pvz., L. S. Černiauskaitė pirmąją knygą išleido 18,
G. Kazlauskaitė – 21, A. Šimkus – 22 metų).
Mokiniai kelia jiems aktualias problemas, remdamiesi savo gyvenimo patirtimi ir meno
(literatūros, muzikos, dailės) kūriniais, ieško jungčių tarp pačių įvairiausių kultūrinės raiškos
ženklų, atkreipia dėmesį į realybės ir vaizduotės santykį bei meninės raiškos savitumą ir poveikį
jaunam suvokėjui.
II. Kalbėjimas ir klausymas
Rengiamos pasirinktinai įtikinimo kalbos, interviu su bendraamžiais, vaidmeniniai žaidimai
(įsivaizduojamos TV ir radijo laidos, knygų mugės ir kt.), diskutuojama apie paauglių ir jaunimo
literatūros kūriniuose svarstomą problematiką, ieškoma sąsajų su šiuolaikinio gyvenimo
sociokultūriniu kontekstu, remiantis asmenine patirtimi, televizijos ir radijo laidomis, periodikos
leidiniais, interneto svetainėmis, filmais, spektakliais, parodomis, kultūros renginiais, siekiant
informuoti, įtikinti adresatą; dalyvauti pokalbiuose su žymiais savo krašto rašytojais / kultūros
veikėjais.
III. Rašymas
Šiame modulyje pasirinktinai rašomi dalykiniai (pvz., literatūrinių įspūdžių rašinys, esė**,
skaitytojo laiškas rašytojui, skaitytojo dienoraštis, knygos / spektaklio / filmo / parodos recenzija*,
reportažas) ir meniniai (pvz., eilėraštis, novelė / apsakymas, miniatiūra ir kt.) tekstai, siekiant
įvairių tikslų – informuoti, išsiaiškinti ir paaiškinti kitiems paauglių ir jaunimo literatūroje
vaizduojamus ir šiuolaikiniame pasaulyje vykstančius reiškinius, išsakyti savo požiūrį, išreikšti
mintis, idėjas, įvertinti dalykus, įtikinti, atskleisti savąjį vaizduotės ir / arba realijų pasaulį.
2.2.5. Literatūros modulių 10 klasei mokinių pasiekimų lygių požymiai
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
Literatūros žinios ir supratimas
Konkretaus modulio turinio apimtyje numatytos literatūros žinios paviršutiniškos ir fragmentiškos: klausiamas mokinys geba nurodyti kai kurias literatūros krypčių / srovių / tendencijų
Konkretaus modulio turinio apimtyje numatytos literatūros žinios pakankamos: mokinys geba nurodyti esmines literatūros krypčių/ srovių / tendencijų ypatybes, jas atpažįsta modulio programoje nurodytuose privalomuose
Konkretaus modulio turinio apimtyje numatytos literatūros žinios išsamios ir sistemingos: mokinys geba nurodyti esmines literatūros krypčių / srovių / tendencijų ypatybes, jas atpažįsta modulio programoje nurodytuose privalomuose tekstuose, geba paaiškinti teksto
43
ypatybes, padedamas jas atpažįsta modulio programoje nurodytuose privalomuose tekstuose, stengiasi vartoti kai kurias teorines sąvokas, tačiau nepakankamai tikslingai (žr. 5–10 kl. sąvokų lentelę ir konkretaus literatūros modulio įvardytas sąvokas).
tekstuose, daugeliu atvejų geba susieti tekstą su istoriniais-kultūriniais ir / arba socialiniais kontekstais, dažniausiai tinkamai vartoja reikalingas teorines sąvokas (žr. 5–10 kl. sąvokų lentelę ir konkretaus literatūros modulio programoje įvardytas sąvokas).
ir istorinių-kultūrinių bei / arba socialinių kontekstų ryšius, tiksliai vartoja reikalingas teorines sąvokas (žr. 5–10 kl. sąvokų lentelę ir konkretaus literatūros modulio programoje įvardytas sąvokas).
Skaitymas Mokytojo padedamas aptaria modulio programoje nurodytus privalomus grožinius tekstus ir daro apibendrinančias išvadas: nurodo teksto temą, problemą, formuluoja pagrindinę mintį, įvardija aiškiai išsakytas vertybes.
Pakankamai savarankiškai interpretuoja modulio programoje nurodytus privalomus grožinius tekstus ir, remdamasis teksto visuma ir pasirinktu kontekstu, daro apibendrinančias išvadas: nurodo teksto temą, problemą, formuluoja pagrindinę mintį, vertybes.
Savarankiškai ir pagrįstai interpretuoja modulio programoje nurodytus privalomus grožinius tekstus ir, remdamasis teksto visuma ir tinkamai pasirinktu kontekstu, daro apibendrinančias išvadas: aptaria teksto temą, problemą, formuluoja pagrindinę mintį, vertybes. Geba palyginti skirtingų istorinių ir socialinių laikotarpių tekstus, atpažindamas skiriamuosius požymius.
Mokytojo padedamas aptaria epinių, dramos ir lyrikos tekstų pagrindinius vaizduojamojo pasaulio elementus, atpažįsta kai kurias komponavimo ir kalbinės raiškos priemones, paaiškina jų prasmę.
Pakankamai savarankiškai analizuoja epinių, dramos ir lyrikos tekstų vaizduojamojo pasaulio elementus, paaiškina, kaip teksto komponavimo ir kalbinės raiškos priemonėmis kuriama prasmė.
Savarankiškai ir išsamiai analizuoja epinių, dramos ir lyrikos tekstų vaizduojamojo pasaulio elementus, paaiškina, kaip kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis kuriama prasmė, kaip tai priklauso nuo konteksto. Geba palyginti skirtingų istorinių ir socialinių laikotarpių tekstų vaizduojamuosius pasaulius ir kalbines raiškas.
Mokytojo padedamas aptaria negrožinius tekstus: randa svarbiausią informaciją ir detales, nurodo teksto tikslą, daro teksto visumą apibendrinančias išvadas, naudojasi kelių šaltinių informacija.
Pakankamai savarankiškai analizuoja negrožinius tekstus: randa svarbiausią informaciją ir detales, nurodo teksto tikslą, autoriaus poziciją, daro teksto visumą apibendrinančias išvadas, susistemina kelių šaltinių informaciją.
Savarankiškai ir išsamiai analizuoja negrožinius tekstus, randa svarbiausią informaciją ir detales, nurodo teksto tikslą, autoriaus poziciją, daro teksto visumą apibendrinančias išvadas, susistemina ir apibendrina kelių šaltinių informaciją.
Remdamasis pateiktais kriterijais, argumentuotai išsako savo nuomonę apie perskaitytą grožinį / negrožinį tekstą.
Remdamasis pasirinktais kriterijais, argumentuotai vertina perskaityto grožinio / negrožinio teksto turinį ir raišką, įtaigumą; negrožinio teksto informacijos patikimumą.
Remdamasis tinkamai pasirinktais kriterijais, argumentuotai vertina grožinių / negrožinių tekstų turinio ir raiškos originalumą, aktualumą; negrožinio teksto informacijos patikimumą ir pagrįstumą.
Mokytojo padedamas, atlieka savarankiško
Tardamasis su mokytoju, atlieka savarankiško skaitymo
Be mokytojo pagalbos atlieka savarankiško skaitymo
44
skaitymo užduotis: numato tikslus, planuoja veiklą, taiko mokytojo nurodytas skaitymo strategijas, apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus kriterijus.
užduotis: numato tikslus, planuoja veiklą, taiko pasirinktas skaitymo strategijas, apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus ir savarankiškai pasirinktus kriterijus.
užduotis: formuluoja tikslus, planuoja veiklą, motyvuotai ir tinkamai taiko pasirinktas skaitymo strategijas, apmąsto veiklą ir rezultatus pagal savarankiškai susiformuluotus kriterijus.
Klausymas ir kalbėjimas
Remdamasis mokytojo rekomenduojamomis strategijomis ir šaltiniais, dalyvauja siūlomose / pasirinktose literatūros modulio veiklose: klausosi, klausia, atsako, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apmąsto savo kalbėjimo veiklą.
Remdamasis iš esmės tinkamomis strategijomis, mokytojo rekomenduotais ir savarankiškai rastais šaltiniais, dalyvauja siūlomose / pasirinktose literatūros modulio veiklose: efektyviai klausosi, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apibendrina, apmąsto savo kalbėjimo veiklą.
Remdamasis savarankiškai pasirinktomis tinkamomis strategijomis bei rastais šaltiniais, dalyvauja siūlomose / pasirinktose literatūros modulių veiklose: efektyviai klausosi, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apibendrina, vadovauja diskusijai, apmąsto savo kalbėjimo veiklą.
Rašymas Remdamasis mokytojo nurodytomis rašymo strategijomis, atlieka konkrečiuose literatūros moduliuose siūlomas / pasirenkamas rašymo užduotis.
Mėgina atsižvelgti į rašymo tikslą, situaciją, adresatą.Teksto teiginius menkai argumentuoja, išplėtoja. Rašydamas tekstą mėgina laikytis teksto komponavimo reikalavimų, tačiau dėl teksto nuoseklumo, kalbos taisyklingumo ir stiliaus trūkumų tekstą suprasti reikia skaitytojo pastangų.
Remdamasis iš esmės tinkamai pasirinktomis rašymo strategijomis, atlieka konkrečiuose literatūros moduliuose siūlomas / pasirenkamas rašymo užduotis. Paiso rašymo tikslo, situacijos ir adresato. Tinkamai komponuoja tekstą, pagrindinė mintis aiški, pakankamai išplėtota. Paiso daugelio kalbos (stiliaus, gramatikos, rašybos ir skyrybos) normų.
Remdamasis savarankiškai ir tinkamai pasirinktomis rašymo strategijomis, atlieka konkrečiuose literatūros moduliuose siūlomas / pasirenkamas rašymo užduotis.Paiso rašymo tikslo, situacijos ir adresato. Tinkamai komponuoja tekstą, pagrindinė mintis aiški, nuosekliai išplėtota, pagrįsta svariais argumentais. Paiso kalbos (stiliaus, gramatikos, rašybos ir skyrybos) normų. Kalba turtinga, siekiama stiliaus savitumo.
Mokytojo padedamas, apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus kriterijus.
Tardamasis su mokytoju, apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus ir savarankiškai pasirinktus kriterijus.
Be mokytojo pagalbos apmąsto veiklą ir rezultatus pagal savarankiškai susiformuluotus kriterijus.
Nuostatos Iš dalies supranta ir vertina XX–XXI a. literatūros (kultūros) pažinimą kaip pageidautiną šiuolaikinio išsilavinimo sąlygą. Dirbdamas individualiai ar su grupe atlieka konkrečiuose literatūros moduliuose numatytas
Iš esmės supranta ir vertina XX–XXI a. literatūros (kultūros) pažinimą kaip reikšmingą šiuolaikinio išsilavinimo siekiamybę. Aktyviai įsitraukia į konkrečiuose literatūros moduliuose numatytą literatūros (kultūros) pažinimo, skaitymo,
Supranta ir vertina XX–XI a. literatūros (kultūros) pažinimą kaip asmeniškai svarbią šiuolaikinio išsilavinimo siekiamybę. Aktyviai ir sąmoningai įsitraukia į konkrečiuose literatūros moduliuose numatytą literatūros (kultūros) pažinimo, skaitymo, klausymo ir
45
literatūros (kultūros) pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo užduotis. Kartais siekia grįžtamosios informacijos, kad galėtų siekti geresnių rezultatų.
klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo literatūrinius ir kalbinius gebėjimus, kad galėtų tobulėti.
kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia atkakliai ir pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo literatūrinius ir kalbinius gebėjimus, kad galėtų tobulėti. Atsakingai teikia grįžtamąją informaciją, kad galėtų tobulėti kiti.
III. PRIVALOMAI PASIRENKAMŲ MODULIŲ PROGRAMOS
9 KLASEI
Parengtos dvi privalomai pasirenkamų modulių programos 9 klasei (žr. 2 lentelę).
Privalomai pasirenkami moduliai parengti ir numatyti konkrečiai didaktinei realizacijai,
atsižvelgiant į mokinių poreikius ir interesus bei mokytojų ir mokyklų galimybes.
2 lentelė. Privalomai pasirenkamų modulių programos
Klasė Privalomai pasirenkamas taikomasis modulis Trukmė
9 klasė C1. Bendravimas rašytine kalba: skaitymo ir rašymo gebėjimų tobulinimas
35 val.
Privalomai pasirenkamas akademinis modulis
9 klasė C2. Tradicija ir modernumas šiandien: praeities ženklai šiuolaikinės literatūros (kultūros) tekstuose ir kontekstuose
35 val.
Privalomai pasirenkamų modulių mokymo(si) seka programoje nereglamentuojama, bet
Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 kl. metodinėse rekomendacijose pateikiami šių programų
realizavimo galimi variantai.
3.1. Taikomasis modulis
C1. BENDRAVIMAS RAŠYTINE KALBA: skaitymo ir rašymo gebėjimų
tobulinimas (35 val.)
Paskirtis. Modulis Bendravimas rašytine kalba: skaitymo ir rašymo gebėjimų tobulinimas
(35 val.) yra privalomai pasirenkamasis, taikomojo pobūdžio su tiriamosios veiklos elementais.
Modulis skirtas praktinių polinkių mokiniams.
46
Šio modulio programa siekiama sudaryti prielaidas praktinių polinkių mokiniams aktyviai
įsitraukti į ugdymo procesą: išbandyti įvairias sau tinkamas sėkmingo lietuvių kalbos mokymosi
strategijas bei mokymosi būdus, išsiaiškinti savo interesus, polinkius ir gebėjimus, stipriąsias ir
tobulintinas lietuvių kalbos mokymosi sritis, būtinas sėkmingam gyvenimui, profesinei veiklai ir
tolesniam mokymuisi.
Tikslas. Modulio programa siekiama sudaryti sąlygas praktinių polinkių mokiniams
aktyviau ir kūrybiškiau dalyvauti ugdymo(si) procese; padėti mokiniams atskleisti savo gabumus,
įgyti pasitikėjimo savo žiniomis ir gebėjimais bei juos tobulinti; suvokti praktinę mokymosi naudą,
pajusti mokymosi malonumą: sudaryti prielaidas išmokti geriau suprasti kasdieniam gyvenimui
reikalingus rašytinius tekstus ir juos kurti.
Uždaviniai. Modulio programa siekiama, kad mokinys:
ugdytųsi praktinei ir tiriamajai veiklai būtinus rašytinio teksto supratimo ir kūrimo
gebėjimus;
ugdytųsi sėkmingam lietuvių kalbos mokymuisi ir profesinei veiklai būtinas nuostatas;
pažintų save kaip besimokantįjį kalbos;
pažintų socialinę kultūrinę aplinką, kurioje tenka suprasti ir kurti įvairių žanrų tekstus.
Bendrosios didaktinės nuostatos
1. Planavimas
Planuojant modulio veiklą turėtų būti:
diagnozuojami mokiniams kylantys skaitymo ir rašymo sunkumai, išsiaiškinamos jų
priežastys;
atsižvelgiama į skirtingą mokinių mokymosi aktyvumą, gebėjimus, interesus,
motyvaciją, mokymosi stilių;
išnaudojamos galimybės integruoti komunikavimo, socialinius, asmeninius, mokymosi
mokytis, IT gebėjimus, žinias ir supratimą, įgytus per kitų mokomųjų dalykų pamokas
(naudojamasi atskirų dalykų medžiaga, siejama tematika, numatoma, kurie mokymosi
gebėjimai gali būti perkeliami ir kt.);
aktyviai įtraukiami ir mokiniai; tai turėtų padėti parengti įdomias, prasmingas užduotis,
motyvuoti mokinius;
numatomi šiuolaikiniai mokymosi ir ugdymo proceso organizavimo būdai.
2. Organizavimas
Organizuojant modulio veiklą privalu:
47
skatinti aktyviai įsitraukti skirtingo pasirengimo, įvairaus charakterio mokinius, sudaryti
sąlygas jiems atsiskleisti, parodyti savo organizacinius ir kūrybinius gebėjimus, sudaryti
prielaidas kiekvienam mokiniui pasijusti gabiam, reikšmingam. Taikant aktyvaus
mokymosi metodus, dirbant grupėmis ir poromis, bendradarbiaujant, sudaryti sąlygas
mokiniams jaustis atsakingiems už savo mokymąsi, rezultatus. Kurti saugią, palankią
mokymuisi aplinką, grindžiamą geranoriškumo kultūra, suteikiančia galimybių visiems
mokiniams dalyvauti ugdymo procese, kur gerbiama ir vertinama jų įvairovė,
puoselėjamas tolerantiškumas, bendradarbiavimas siekiant geresnių ugdymo rezultatų ir
asmeninio tobulėjimo.
tikslingai motyvuoti mokinius; modulio turinį sieti su jaunimo ir visuomenės gyvenimo
aktualijomis, mokinių interesais, jiems artima, pažįstama aplinka. Siekti užduočių ryšio
su gyvenimiška aplinka, paversti mokymąsi patirtimi, kuri įtraukia į mokymąsi, kad
mokymosi procesas taptų gilesnis, o rezultatai ilgiau išliktų atmintyje. Mokymosi metu
atsirandantis vis gilesnis žinių esmės supratimas ir jų taikymo gebėjimai skatina
pasitikėti savimi ir tai daugeliu atvejų gali būti svarbesnis vidinės motyvacijos veiksnys
nei įvertinimas pažymiu. Taip pat mokiniai turi būti skatinami aktyviai dalyvauti ir
tiriamojoje veikloje: ugdymo procese pirmenybė turi būti teikiama indukcijai, kai
analizuodami informaciją mokiniai patys atranda dėsnius, formuluoja taisykles ir pan.
Taip pat uoliai mokomasi, jei veikla yra įdomi, patenkina mokinių smalsumą ir yra
smagi. Mokiniams yra įdomu nagrinėti, tirti konkrečias situacijas, problemas, kurios
susijusios su jų gyvenimu, interesais. Konkrečios situacijos ne tik daro mokomąją temą
įdomesnę, bet ir paaiškina daugelį teorinių dalykų, kurie šiaip praktinių polinkių
mokiniams yra painūs.
suvokti, kad mokiniai turi patirti sėkmę, nes tai kelia pasitikėjimą savimi. Todėl labai
svarbu, kad mokiniai išmoktų kelti realius mokymosi uždavinius ir atkakliai jų siektų.
Ugdymo turinys turi būti individualizuojamas padedant mokiniui siekti pažangos,
pajausti ir suprasti savo, kaip asmens ir besimokančiojo, stipriąsias puses (gabumus,
interesus, polinkius) ir juos tobulinti, pasirinkti mokymosi kryptį.
atsižvelgti į skirtingą mokinių mokymosi stilių. Vieni mokiniai geriau mokosi
skaitydami ir rašydami, kiti klausydami, tretiems reikia vizualios informacijos.
Mokiniams turi būti sudarytos sąlygos eksperimentuoti, dirbti kūrybiškai, ieškoti savo
mokymosi stiliaus, jį plėtoti.
Konkretus rašymo ir skaitymo veiklos organizavimas aptariamas metodinėse
rekomendacijose.
48
3. Vertinimas
Vertinant modulio veiklą ir rezultatus privalu:
taikyti formuojamojo vertinimo būdus. Formuojamojo vertinimo esmė – pagalba
mokiniui, kokybinis jo žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimas. Mokytojas turi
atsižvelgti į individualius mokinių skirtumus, surinkti daugiau žinių apie mokinius,
nuolat gauti grįžtamąją informaciją. Tik taip tampa aišku, kokios paramos reikia
konkrečiam mokiniui. Vertinimas turi būti nuolatinis procesas, kuriame dalyvauja ir
mokytojas, ir mokinys.
taikyti diagnostinio vertinimo būdus. Diagnostinis vertinimas taikomas norint
išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi uždaviniai, numatyti tolesnius mokymosi žingsnius.
Pasiekimų vertinimo sistema turi būti mokiniams žinoma ir aiški. Svarbu, kad
diagnostinio vertinimo užduotys atitiktų tai, ko buvo mokomasi, kad mokiniai
pradedami modulio programą žinotų, kokie gebėjimai bus vertinami, kad jiems būtų
Paaiškina, kaip tekste žodinėmis ir nežodinėmis priemonėmis siekiama informatyvumo, įtaigumo.
Supranta, kas yra leksikos
Skiria teksto tikslą / paskirtį, temą, pagrindinę mintį, vertybes.
Atpažįsta teksto žanrą; įvardija žanro požymius, juos aptaria.
Paaiškina teksto tikslo, pavadinimo, temos sąsajas, jas vertina.
Paaiškina, kaip tekste žodinėmis ir nežodinėmis priemonėmis siekiama informatyvumo, įtaigumo, aptartas priemones vertina.
Supranta, kas yra leksikos
51
normos, ir jų laikosi. normos, ir jų laikosi, paiso konkretaus stiliaus leksikos vartojimo tendencijų.
normos, ir jų laikosi, sąmoningai taikosi prie konkretaus stiliaus leksikos vartojimo tendencijų.
Skaitymas Padedamas geba išsakyti nuomonę apie teksto paskirtį, informatyvumą, poveikį skaitytojui.
Atsižvelgdamas į mokymosi tikslą padedamas geba dirbti su įvairaus pobūdžio tekstais: randa nurodytus šaltinius ir mokymuisi reikalingą informaciją; padedamas geba ją atsirinkti, klasifikuoti; pagal pateiktus kriterijus vertina šaltinių informatyvumą.
Padedamas geba skaitomų tekstų informaciją pertvarkyti į užrašus, lenteles.
Remdamasis savo skaitymo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija padedamas bando išsikelti teksto suvokimo gebėjimų tobulinimo tikslus ir padedamas numatyti, kaip jų siekti.
Geba išsakyti nuomonę apie teksto paskirtį, informatyvumą, poveikį skaitytojui ir ją pagrįsti.
Atsižvelgdamas į mokymosi tikslą geba dirbti su įvairaus pobūdžio tekstais: randa nurodytus šaltinius ir mokymuisi reikalingą informaciją; padedamas geba ją atsirinkti, klasifikuoti; pagal pateiktus kriterijus vertina šaltinių informatyvumą, objektyvumą.
Geba skaitomų tekstų informaciją pertvarkyti į užrašus, konspektus, lenteles, schemas.
Geba apmąstyti savo veiklą: remdamasis savo skaitymo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija išsikelti teksto suvokimo gebėjimų tobulinimo tikslus ir padedamas numatyti, kaip jų siekti.
Geba išsakyti nuomonę apie teksto paskirtį, informatyvumą, poveikį skaitytojui, tai vertinti, savo nuomonę pagrįsti.
Atsižvelgdamas į mokymosi tikslą geba dirbti su įvairaus pobūdžio tekstais: randa nurodytus šaltinius ir mokymuisi reikalingą informaciją; padedamas geba ją atsirinkti, klasifikuoti; vertina šaltinių informatyvumą, objektyvumą, patikimumą.
Geba skaitomų tekstų informaciją pertvarkyti į užrašus, konspektus, lenteles, schemas, pagrįsti, kodėl pasirinktas informacijos pertvarkymo būdas tinkamiausias.
Geba apmąstyti savo veiklą: remdamasis savo skaitymo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija išsikelti teksto suvokimo gebėjimų tobulinimo tikslus ir savarankiškai numatyti, kaip jų siekti.
Rašymas Pagal pavyzdį ir nuorodas geba rašyti konkretaus stiliaus ir žanro tekstus.
Rašo atsižvelgdamas į situaciją.
Pasirenka kalbinę raišką ir bando pritaikyti turinį atsižvelgdamas į adresatą.
Pagal nuorodas geba rašyti konkretaus stiliaus ir žanro tekstus.
Rašo dažniausiai atsižvelgdamas į tikslą, situaciją, adresatą.
Pasirenka kalbinę raišką ir pritaiko turinį atsižvelgdamas į situaciją ir adresatą, tikslą.
Pagal nuorodas geba kūrybiškai rašyti konkretaus stiliaus ir žanro tekstus.
Rašo atsižvelgdamas į tikslą, situaciją, adresatą.
Kūrybiškai pasirenka kalbinę raišką ir pritaiko turinį atsižvelgdamas į situaciją ir adresatą, tikslą.
52
Geba logiškai formuluoti mintis.
Stengiasi laikytis kalbos normų, rašo logiškai, siekia įtaigumo.
Stengiasi taikyti pagrindines rašybos, skyrybos, gramatikos taisykles.
Geba taikyti nurodytas rašymo ir skaitymo strategijas.
Remdamasis savo rašymo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija bando išsikelti rašymo gebėjimų tobulinimo tikslus ir padedamas numatyti, kaip jų siekti.
Geba aiškiai, logiškai formuluoti mintis.
Dažniausiai laikosi kalbos normų, rašo aiškiai, logiškai, siekia įtaigumo.
Taiko daugumą rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklių.
Geba taikyti sau tinkamas rašymo ir skaitymo strategijas.
Geba apmąstyti savo veiklą: remdamasis savo rašymo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija išsikelia rašymo gebėjimų tobulinimo tikslus ir padedamas numato, kaip jų siekti.
Laikosi kalbos normų, rašo aiškiai, logiškai, įtaigiai.
Taiko rašybos, skyrybos, gramatikos taisykles.
Geba taikyti sau tinkamas rašymo ir skaitymo strategijas, pagrįsti jų pasirinkimą.
Geba apmąstyti savo veiklą: remdamasis savo rašymo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija išsikelia rašymo gebėjimų tobulinimo tikslus ir savarankiškai numato, kaip jų siekti.
Nuostatos Dirbdamas individualiai ar su grupe atlieka numatytas skaitymo ir rašymo užduotis. Kartais siekia grįžtamosios informacijos, kad galėtų siekti geresnių rezultatų.
Aktyviai įsitraukia į mokomąją veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo skaitymo ir rašymo, mokymosi mokytis gebėjimus, kad galėtų tobulėti.
Aktyviai ir sąmoningai įsitraukia į mokomąją veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia atkakliai ir pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo skaitymo ir rašymo, mokymosi mokytis gebėjimus, kad galėtų tobulėti. Atsakingai teikia grįžtamąją informaciją, kad galėtų tobulėti kiti.
3.2. Akademinis modulis
53
C 2. TRADICIJA IR MODERNUMAS ŠIANDIEN: praeities ženklai šiuolaikinės literatūros
(kultūros) tekstuose ir kontekstuose
(tiriamoji veikla) (35 val.)
Paskirtis. Tai akademinis modulis, kuris rekomenduojamas 9 kl. mokiniams,
planuojantiems 11–12 kl. rinktis išplėstinį lietuvių kalbos kursą. Programa skirta mokiniams,
norintiems ugdyti(s) tiriamosios veiklos gebėjimus. Šiuo moduliu siekiama sudaryti galimybes
mokiniams pažinti praeities ir dabarties tekstų ir kultūrinių, socialinių kontekstų sąsajas, suprasti
kultūros tradicijų tęstinumą ir kūrybingai jas plėtoti. Modulio trukmė 35 val.
Tikslas. Sudaryti sąlygas mokiniams pažinti, suprasti ir vertinti savosios (tautosakinės) ir
pasaulio kultūros / literatūros (antikos, Biblijos bei viduramžių tekstų) tradicijų tęstinumą kitų
kultūros epochų ir dabarties tekstuose bei šiuolaikinio sociokultūrinio gyvenimo kontekstuose,
ugdantis tiriamosios veiklos gebėjimus ir aktyvaus šiuolaikinės kultūros dalyvio nuostatas.
Uždaviniai
Kad būtų įgyvendintas dalyko tikslas, mokiniai:
ugdosi tiriamajai veiklai ir kultūriniam akiračiui plėsti būtinas nuostatas;
skaito ir tyrinėja grožinius ir negrožinius, žodinius ir vaizdinius tekstus, sociokultūrinio
gyvenimo reiškinius / formas;
atpažįsta tautosakinės, antikos ir viduramžių kultūrų ženklus vėlesnių kultūros epochų ir
dabarties tekstuose, supranta ir paaiškina kultūros tradicijų sąsajas, tęstinumo prasmę,
kaitos / nykimo priežastis;
planuoja savo veiklą, tikslingai taiko reikalingas tiriamosios veiklos strategijas;
ugdosi rašytinės ir sakytinės kalbos gebėjimus, kurdami įvairaus pobūdžio tekstus.
supratimu, t.y. bendradarbiaujant su mokiniais išsiaiškinami jų kultūriniai interesai ir tiriamosios
veiklos patirtis, susitariama / numatoma, ką mokiniai turėtų tyrinėti (aiškūs tiriamosios veiklos
siekiai), kaip jie atliks tiriamosios veiklos užduotis, kaip pristatys savo darbo rezultatus, kaip bus
vertinami, kaip bus skatinami apmąstyti tiriamosios veiklos procesą bei rezultatus. Planuojant labai
svarbu atsižvelgti į konkrečios klasės mokinių pasiekimų lygį, tiriamosios veiklos poreikius,
mokymosi stilius ir polinkius, mokymo ir mokymosi sąlygas.
2. Organizavimas:
54
mokymo(si) laikas turi būti naudojamas aktyviai tiriamajai mokinių veiklai, dirbant
individualiai ir grupėmis; mokiniai skatinami planuoti, kontroliuoti savo mokymosi
procesą, taikyti įvairias tiriamosios veiklos strategijas;
užduotys turėtų būti diferencijuojamos ir individualizuojamos, atsižvelgiant į visos klasės ir
atskirų mokinių pasiekimų lygius, mokymosi stilius; mokiniams turėtų būti sudaroma daugiau
galimybių patiems pasirinkti užduotis, tiriamosios veiklos būdus, atsižvelgiant į
interesus, polinkius, tyrimo uždavinius;
siekiama, kad tiriamosios veiklos užduotys būtų susijusios su mokinio sociokultūriniu
kontekstu, jo patirtimi, autentiškomis gyvenimo situacijomis;
svarbi vidinė dalyko integracija: skaitydami ir tyrinėdami įvairius kultūros reiškinius,
žodinius ir vaizdinius tekstus, mokiniai kuria savo rašytinius ir sakytinius tekstus.
3. Vertinimas:
ugdymo procese kaupiama ir teikiama informacija apie klasės ir kiekvieno mokinio
tiriamosios veiklos pasiekimus, atsižvelgiant į tai, koreguojamas tiriamosios veiklos
organizavimo procesas;
(įsi)vertinant tiriamosios veiklos gebėjimus, svarbu pakankamai dėmesio skirti įvairių
kalbinės veiklos rūšių – literatūros (kultūros) pažinimo ir skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir
klausymo – gebėjimams (įsi)vertinti; (įsi)vertinami turėtų būti ne tik rezultatai, konkretūs
mokinių darbai, bet ir pats tiriamosios veiklos procesas.
Mokinių pasiekimai
Kad įgytų tiriamosios veiklos gebėjimų, mokiniai turėtų išsiugdyti šias nuostatas:
siekti pažinti pasaulio ir lietuvių kalbas, pasaulio ir lietuvių literatūras kaip visuotinės kultūros dalis, suvokti kultūros tradicijų tęstinumą ir kaitą;
savarankiškai, kryptingai siekti numatytų tiriamosios veiklos tikslų;
jausti atsakomybę už savo tiriamąją veiklą ir rezultatus;
jausti poreikį siekti geresnių tiriamosios veiklos rezultatų;
noriai bendrauti ir bendradarbiauti, dalytis informacija, įgyta patirtimi su kitais
žmonėmis.
Mokiniai turėtų gebėti:
planuoti tiriamąją veiklą ir ją apmąstyti;
atlikti tiriamąsias užduotis: kelti problemas, hipotezes, generuoti idėjas, rinkti iš įvairių
šaltinių reikalingą informaciją, analizuoti skaitomus tekstus ar stebimus kultūros ir
socialinius reiškinius, juos vertinti, daryti išvadas;
55
pristatyti savo tyrimų rezultatus, rašyti ir kalbėti atsižvelgdami į adresatą ir
komunikacinę situaciją, tinkamai pasirinkti kalbinę raišką ir turinį;
pasirinkti tinkamas tiriamosios veiklos strategijas;
kurti įvairaus pobūdžio rašytinius ir sakytinius tekstus (parengti anketą, interviu,
pristatymą, ataskaitą, dalyvauti diskusijoje);
interpretuoti tautosakos, antikos, Biblijos ir viduramžių tekstų ženklus įvairių epochų ir
dabarties žodiniuose / vaizdiniuose tekstuose bei sociokultūriniuose kontekstuose, aptarti
juose reiškiamas vertybes / idėjas, svarstomas temas / problemas, vaizduojamo pasaulio
elementus; analizuoti, kaip kalbinės / vaizdinės raiškos ir komponavimo priemonėmis
kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui / žiūrovui / pokalbio
dalyviui;
vertinti skaitomų / vaizdinių tekstų ar šiuolaikinių socialinių reiškinių / pokalbių turinį ir
Sizifo mito interpretacijų sklaida pasaulio ir Lietuvos literatūroje / kultūroje.
Nusikaltimo ir bausmės, gyvenimo ir darbo prasmės / beprasmybės klausimų
traktuotės šiuolaikinėje sociokultūroje.
Antigonės mito interpretacijos pasaulio ir Lietuvos kultūroje. Pagarbos ir ištikimybės
tradicijoms, papročiams ir ritualams temos traktuočių galimybės šiuolaikinėse
sociokultūrinėse terpėse.
3. Biblijos ir viduramžių mitai, jų kartotės pasaulio ir lietuvių kultūroje
Biblinio Babelio bokšto mito interpretacijos literatūroje ir mene. Kalbų / kultūrų
sąveika ir / ar nykimas globaliame pasaulyje: daugiakalbystė ES, kalbų
lygiateisiškumas; universalios kalbos paieškos (anglų ar esperanto kalba?). Galimos
tyrimų problemos: ar reikia pasauliui vienos kalbos / ar gali įvairių kultūrų žmonės
rasti dialogą / ar žmonės gali pastatyti Babelio bokštą / ar reikia šiandien statyti
Babelio bokštą?
Biblinio Kaino ir Abelio mito traktuotės pasaulio ir lietuvių kultūroje. Nesantaikos
(pavydo, pykčio, neapykantos, keršto jausmų) problemų ir tolerancijos temos
aktualumas šiuolaikinio pasaulio gyventojams.
Mitai apie riterius. Šv. Gralio mito ir riteriškumo idėjų interpretacijos viduramžių ir
šiuolaikinėje literatūroje ir mene. Herojaus išbandymų ir ieškojimų kelias, vertybių
sistema šiuolaikinėje visuomenėje.
V. Tiriamosios veiklos kalbinė raiška (sakytinių, rašytinių ir vaizdinių tekstų kūrimas,
analizė ir vertinimas)
Atliekant tiriamosios veiklos užduotis, aptariami žodiniai ir vaizdiniai tekstai, jų sąsajos su
šiuolaikiniu sociokultūriniu kontekstu, siekiant įvairių tikslų. Mokomasi rengti interviu, anketą,
pranešimą (žodinį, vaizdinį, mišrų, remiantis IT), žodinį ir vaizdinį reportažą, videofilmą, rašyti
apybraižą, tiriamosios veiklos dienoraštį, esė, tiriamojo darbo ataskaitą. Diskutuojama apie
literatūrą, kultūrą, socialinį kontekstą. Tikslingai naudojamasi tinkamomis klausymo ir kalbėjimo
strategijomis.
Mokinių pasiekimų lygių požymiai
59
9 kl. akademinio modulio mokinių pasiekimams vertinti parengta trijų lygių požymių lentelė. Joje pateikiami apibendrinti orientaciniai trijų lygių – patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo – mokinių
žinių ir supratimo apie tiriamąją veiklą, literatūrinės (kultūrinės) ir sociokultūrinės veiklos gebėjimų bei kitų
kalbinės veiklos sričių (kalbėjimo ir klausymo, rašymo) gebėjimų bei nuostatų ugdymo(si) kokybiniai
aprašai. Mokymosi mokytis gebėjimų aprašai integruojami į kalbinės veiklos gebėjimų aprašus Jais
vadovaujamasi vertinant mokinių tiriamosios veiklos pasiekimus ir daromą pažangą, padedant mokiniams
įsivertinti, numatyti veiklos tikslus ir analizuoti daromą pažangą.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
Žinios ir supratimas apie tiriamąją veiklą
Žinios ir supratimas apie tiriamosios veiklos procesą, tinkamas strategijas bei informacijos šaltinių paieškos ir tyrimo būdus yra paviršutiniškos ir fragmentiškos.
Žinios ir supratimas apie tiriamosios veiklos procesą, tinkamas strategijas bei informacijos šaltinių paieškos ir tyrimo būdus yra pakankamos.
Žinios ir supratimas apie tiriamosios veiklos procesą, tinkamas strategijas bei informacijos šaltinių paieškos ir tyrimo būdus yra išsamios ir sistemingos.
Literatūrinė(kultūrinė) ir sociokultūrinė tiriamoji veikla
Mokytojo vadovaujamas
pasirenka / išsiaiškina pasiūlytą literatūrinio ar sociokultūrinio tyrimo kryptį, formuluoja tiriamosios veiklos tikslą, planuoja veiklą;
susiranda mokytojo rekomenduotą tyrimui medžiagą (nesudėtingus grožinius, negrožinius, vaizdinius tekstus), vykdo rekomenduotas apklausas;
pasirenka vieną iš pasiūlytų literatūrinio ar sociokultūrinio tyrimo krypčių, kelia hipotezes, formuluoja tiriamosios veiklos tikslą ir uždavinius, planuoja veiklą;
susiranda / išsirenka iš rekomenduotų šaltinių reikalingą tyrimui medžiagą (grožinius, negrožinius, vaizdinius tekstus), vykdo pasirinktas iš rekomenduotų apklausas;
pasirenka iš esmės tinkamas žodinių ir vaizdinių tekstų skaitymo kryptis ir strategijas: sistemina, analizuoja, lygina,
Savarankiškai ir pagrįstai
pasirenka vieną iš mokytojo pasiūlytų arba pats susiformuluoja literatūrinio ar sociokultūrinio tyrimo kryptį, kelia hipotezes, formuluoja tiriamosios veiklos tikslą ir uždavinius, planuoja veiklą;
susiranda / išsirenka iš mokytojo rekomenduotų šaltinių arba pats susiranda patikimą ir tyrimui reikalingą medžiagą (grožinius, negrožinius, vaizdinius tekstus), vykdo pasirinktas iš rekomenduotų arba savarankiškai numatytas apklausas;
pasirenka tinkamas žodinių ir vaizdinių tekstų skaitymo kryptis ir strategijas: sistemina, analizuoja, lygina, interpretuoja, vertina
60
aptaria tiriamosios veiklos rezultatus, dalyvauja grupinėje veikloje pristatant tyrimą;
aptaria savo tiriamąją veiklą ir rezultatus pagal pateiktus kriterijus, numato veiklos tobulinimo kryptis.
interpretuoja, vertina tekstus pagal pasirinktus kriterijus;
analizuoja tyrimo rezultatus, parengia tyrimo ataskaitą, pristato tyrimą;
apmąsto savo tiriamąją veiklą ir rezultatus pagal pateiktus kriterijus, numato veiklos tobulinimo kryptis.
tekstus pagal pasirinktus kriterijus;
analizuoja tyrimo rezultatus, parengia tyrimo ataskaitą, pristato tyrimą;
apmąsto savo tiriamąją veiklą ir rezultatus pagal pateiktus/ susiformuluotus kriterijus, numato veiklos tobulinimo kryptis.
Klausymas ir kalbėjimas
Remdamasis mokytojo rekomenduojamomis strategijomis ir šaltiniais, pasirengia ir dalyvauja tiriamosios veiklos pokalbiuose, diskusijose, pristatymuose, klausosi, klausia, atsako, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apmąsto savo kalbėjimo veiklą.
Remdamasis iš esmės tinkamomis strategijomis, mokytojo rekomenduotais ir savarankiškai rastais šaltiniais, pasirengia ir dalyvauja tiriamosios veiklos pokalbiuose, diskusijose, pristatymuose, efektyviai klausosi, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apibendrina, apmąsto savo kalbėjimo veiklą.
Remdamasis tinkamomis strategijomis, mokytojo rekomenduotais ir savarankiškai rastais šaltiniais, pasirengia ir dalyvauja tiriamosios veiklos pokalbiuose, diskusijose, pristatymuose, efektyviai klausosi, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apibendrina, apmąsto savo kalbėjimo veiklą, vadovauja diskusijai.
Rašymas Remdamasis mokytojo rekomenduojamomis strategijomis, atlieka tiriamosios veiklos rašymo užduotis:
pagrindinė mintis aiški, nuosekliai išplėtota, pagrįsta svariais argumentais;
tinkamai komponuoja tekstą, paiso kalbos (stiliaus, gramatikos, rašybos ir skyrybos) normų, kalba turtinga,
61
nuoseklumo, kalbos taisyklingumo ir stiliaus trūkumų tekstui suprasti reikia skaitytojo pastangų;
apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus kriterijus, numato tobulinimo kryptis.
apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus ir savarankiškai pasirinktus kriterijus, numato tobulinimo kryptis.
siekiama stiliaus savitumo;
apmąsto veiklą ir rezultatus pagal savarankiškai susiformuluotus kriterijus.
Nuostatos Atlikdamas tiriamąsias užduotis, dirba individualiai ar su grupe, atlieka, kas nurodyta. Kartais siekia grįžtamosios informacijos apie savo tiriamąją veiklą, kad galėtų siekti geresnių rezultatų.
Iš dalies supranta atliekamus tyrimus kaip asmeniškai įdomią kultūrinių atradimų veiklą ir savo kultūrinio akiračio plėtros galimybę.
Atlikdamas tiriamąsias užduotis, aktyviai įsitraukia į veiklą, dirba individualiai ir su grupe. Veikia pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo tiriamosios veiklos gebėjimus, kad galėtų tobulėti.
Iš esmės supranta atliekamus tyrimus kaip asmeniškai įdomią ir visuomeniškai svarbią kultūrinių tradicijų plėtojimo veiklą bei reikšmingą asmeninio tobulėjimo ir kultūrinio akiračio plėtros siekiamybę.
Atlikdamas tiriamąsias užduotis, aktyviai įsitraukia į veiklą, dirba individualiai ir su grupe, geba vadovauti grupei, prisiimti lyderio atsakomybę. Veikia atkakliai ir pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo tiriamosios veiklos gebėjimus, kad galėtų tobulėti. Atsakingai teikia grįžtamąją informaciją, kad galėtų tobulėti kiti.
Supranta ir vertina atliekamus tyrimus kaip asmeniškai įdomią ir visuomeniškai svarbią kultūrinių tradicijų plėtojimo veiklą bei svarbią asmeninio tobulėjimo ir kultūrinio akiračio plėtros siekiamybę.
IV. LAISVAI PASIRENKAMO MODULIO PROGRAMA
9 / 10 KLASEI
62
D. Žmogus, žodis ir vaizdas (35 val.)
Įvadinės pastabos
Modulis Žmogus, žodis ir vaizdas skirtas vaizdinio raštingumo gebėjimams ugdytis:
vaizdinės raiškos ypatumams aptarti, vaizdinės ir žodinės raiškos būdų galimybėms palyginti bei
vaizdinės ir žodinės raiškos sąsajų požiūriu domėtis komunikacijos strategijomis, įvairiomis
šiuolaikinės kultūros formomis, tapatybės klausimais. Jis suteikia galimybę derinti įvairių
humanitarinių sričių žinias, pasitelkiant vaizdinius tekstus aptarti literatūros temas bei klausimus,
kuriems neužtenka laiko einant privalomą programą, ugdyti mokinių kūrybiškumą ir visumos
suvokimą. Kadangi šis modulis sudaro galimybes įtraukti autentiškas mokinių kasdienybės
situacijas ir jiems įprastas bei svarbias komunikacijos formas, jis gali padėti aktualizuoti literatūros
kūrinius ir motyvuoti skaityti.
Moduliu siekiama ne perteikti tam tikrą žinių kiekį ir aptarti konkrečias temas, o sudaryti
galimybes ugdytis kritinį mąstymą, išmokti pagrindinių vaizdinių tekstų nagrinėjimo principų ir
formuotis kultūrinių ir visuomeninių reiškinių vientisumo suvokimą. Į tai atsižvelgiant modulio
turinio apimtyje nurodomos gairės, pagal kurias patartina rinktis konkrečią, lengvai prieinamą ir
aktualią mokymo(si) medžiagą. Pavyzdžiui, žodiniams ir vaizdiniams raiškos būdams palyginti
pasirinkus Asmens tapatybės temą, pamokoje galima kelti tokius klausimus: kas yra tapatybė, kaip
ji formuojama ir atskleidžiama vaizdinėmis priemonėmis (išvaizda, elgsena, savęs reprezentavimu
nuotraukomis), kaip ji formuojama ir atskleidžiama žodinėmis raiškos priemonėmis (kalbėsena,
laiškais, įrašais). Pasirinkus įvairių tekstų (to paties tipo interviu su skirtingais žmonėmis, žurnalo
straipsnių apie įžymybes, asmens dokumentų ir asmeninių nuotraukų, vaizdo reportažų, socialinio
tinklalapio profilių pavyzdžių ir kt.), galima pasiūlyti mokiniams pasvarstyti, kas atskleidžia
tapatybę, kokius jos bruožus lengviau išreikšti žodžiu, kokius vaizdu ir pan.
Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 kl. metodinėse rekomendacijose pateikiamos
būtinos teorinės ir metodologinės žinios (paaiškinami pagrindiniai vaizdiniams tekstams aptarti
reikalingi terminai ir nesudėtingo vaizdinių tekstų nagrinėjimo principai), skirtingiems vaizdiniams
tekstams nagrinėti skirtų pamokų pavyzdžiai bei rekomenduojama literatūra.
Vaizdinio raštingumo pagrindų galima išmokyti aptarus daugelį pasiūlytų temų ir pavyzdžių
arba tik kokį trečdalį jų; šiame modulyje svarbiausia sudaryti galimybes ugdytis kūrybiškumą ir
Stilius, tradicija ir naujovė vaizdiniuose tekstuose (pvz., senoji ir naujoji fotografija,
etnokultūros ženklai, stilizacijos, videomenas).
Mokinių pasiekimų lygių požymiai
Šioje lentelėje pateikiami apibendrinti orientaciniai trijų lygių – patenkinamo,
pagrindinio ir aukštesniojo – mokinių pasiekimų kokybiniai aprašai pagal nurodytus
esminius modulio gebėjimus.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
Žinios ir supratimas
Supranta pagrindines sąvokas, vartojamas kalbant apie vaizdinius tekstus.
Supranta vaizdinio teksto sandarą.
Supranta ir vartoja pagrindines sąvokas, reikalingas aptariant vaizdinius tekstus.
Supranta vaizdinio teksto sandarą, geba atskirti informaciją nuo nuomonės.
Supranta, vartoja ir geba paaiškinti pagrindines sąvokas, reikalingas aptariant vaizdinius tekstus.
Supranta vaizdinio teksto sandarą, geba atskirti informaciją nuo nuomonės; geba palyginti su žodinių tekstų sandaros principais.
68
Atpažįsta vaizdinius stereotipus, tautosakos tipažus, Biblijos, įvairių epochų kultūros ženklus vaizdiniuose tekstuose.
Atpažįsta vaizdinius stereotipus, tautosakos tipažus, Biblijos, įvairių epochų kultūros ženklus vaizdiniuose tekstuose, nusako jų naudojimo tikslus.
Atpažįsta vaizdinius stereotipus, tautosakos tipažus, Biblijos, įvairių epochų kultūros ženklus vaizdiniuose tekstuose, nusako jų naudojimo tikslus ir poveikį.
Analizė ir kūryba
Aptaria, kaip vaizdo priemonėmis siekiama tam tikro įspūdžio.
Atpažįsta ir skiria atvirus vaizdinių bei mišriųjų tekstų autoriaus tikslus.
Aptaria vaizdinių ir mišriųjų tekstų pagrindinę mintį.
Atpažįsta vaizdinių tekstų toną.
Supranta vaizdinių ir žodinių tekstų vietą šiandienėje Vakarų visuomenėje.
Kurdamas pranešimą pasirinkta tema, naudoja vaizdines priemones.
Aptaria, kaip vaizdo priemonėmis siekiama tam tikro įspūdžio, nusako, kokio poveikio skaitytojui siekiama.
Atpažįsta ir skiria atvirus ir paslėptus vaizdinių bei mišriųjų tekstų autoriaus tikslus.
Aptaria vaizdinių ir mišriųjų tekstų pagrindinę mintį, keliamas problemas, reiškiamus požiūrius.
Atpažįsta vaizdinių tekstų toną, susieja jį su komunikacijos situacija.
Supranta vaizdinių ir žodinių tekstų vietą šiandienėje Vakarų visuomenėje, vaizdo įtaką šiuolaikinio žmogaus pasaulėvaizdžiui.
Kurdamas pranešimą pasirinkta tema, motyvuotai pasirenka būdus ir priemones, padedančius adresatui geriau suvokti informaciją.
Aptaria, kaip vaizdo priemonėmis siekiama tam tikro įspūdžio, nusako, kokio poveikio skaitytojui siekiama, pagrindžia savo nuomonę.
Atpažįsta ir skiria atvirus ir paslėptus vaizdinių bei mišriųjų tekstų autoriaus tikslus, pagrindžia savo nuomonę.
Aptaria vaizdinių ir mišriųjų tekstų pagrindinę mintį, keliamas problemas, reiškiamus požiūrius; pagrindžia savo nuomonę.
Atpažįsta vaizdinių tekstų toną, susieja jį su komunikacijos situacija, įvertina jo tinkamumą.
Supranta vaizdinių ir žodinių tekstų vietą šiandienėje Vakarų visuomenėje, vaizdo įtaką šiuolaikinio žmogaus pasaulėvaizdžiui, paaiškina, kaip tai veikia nuostatas, vertybes, tapatybę.
Kurdamas pranešimą pasirinkta tema, motyvuotai pasirenka būdus ir priemones, padedančius adresatui geriau suvokti informaciją; geba pateikti tą pačią informaciją keliais stiliais.
Nuostatos Suvokia vaizdų kalbos svarbą komunikacijos procese.
Supranta vaizdų kalbos įtaką komunikacijos procesui.
Supranta vaizdų kalbos vaidmenį šiuolaikinėje kultūroje ir teikiamas komunikacines galimybes.
Minčių raišką vaizdais vertina kaip svarbią saviraiškos priemonę.
Minčių raišką vaizdais vertina kaip svarbią saviraiškos ir komunikacijos priemonę.
Minčių raišką vaizdais vertina kaip asmeniškai svarbią veiklą, savęs ir pasaulio pažinimo būdą, sėkmingos komunikacijos galimybes.
1 PRIEDAS
69
Rekomenduojamos grožinės, eseistinės, pažintinės literatūros, vaizdinių, mišriųjų tekstų bei
garso įrašų sąrašas* branduolio (literatūros) moduliams
9 klasė
B1. KULTŪROS IŠTAKOS: tautosaka, antikos literatūra, Biblija, senovės rytų poezija
Grožinės literatūros tekstai
Aristofanas. Debesys
Septintasis mėnulis: japonų poezija: tanka, haiku
V. Krėvė. Rytų pasakos
K. Binkis. Utos
J. Vaičiūnaitė. Senoviniai raštaženkliai (ciklas rinkinyje Po šiaurės herbais); Pirmykštė ugnis
(ciklas rinkinyje Pakartojimai); Orfėjas ir Euridikė (ciklas rinkinyje Vėtrungė)
S. Geda. Eilėraščiai (pasirinktinai)
R. Neimantas. Gintaro kelias
T. Venclova. Visi eilėraščiai (su antikos motyvais susiję eilėraščiai: Axenos Pontos,
Lakoontas, Jasonas, Pargrįžtam namo, Dar neapako Homeras..., Achilo skydas, Vienuoliktoji
giesmė, Faidro tęsinys, Pastoralė, Tesėjas palieka Atėnus, Toli nuo Tebų)
K. Platelis. Atoslūgio juosta (su antikos motyvais susiję eilėraščiai: Barbaras, Senstantis
Narcizas, Dviese apsiaustame mieste, Telemacho liudijimas)
R. Rastauskas. Metimas (su Biblijos motyvais susijęs eilėraštis Eiti namo)
N. Miliauskaitė. Sielos labirintas (eilėraščių ciklas Sapfo eilėraščiai, rasti vienoje ligoninėje,
pasirinkti eilėraščiai iš ciklo Eilėraščiai Persefonės palydai)
P. Normantas. Baltas (haiku, fotografijos)
A. Marčėnas. Angelas (pasirinkti eilėraščiai, susiję su Biblijos motyvais)
L. Jakimavičius. Elio (su Biblijos motyvais susiję eilėraščiai: Elio postilė, Piliulė)
G. Grajauskas. Kaulinė dūdelė (su antikos motyvais susiję eilėraščiai: Karalius Midas,
Hekatės sūnus, Playstation, Imperijos žūtis)
R. Stankevičius. Randas (su Biblijos motyvais susiję eilėraščiai: Celė, Paskutinis Šv. Antano
gundymas, Tylinčiųjų yra karalystė, Dingusiųjų yra karalystė, Velykinis, Gerosios vilties
žemė) Vėjo namai: lietuvių haiku antologija
R. Žalynaitė. Haiku* Nurodant tekstus, laikomasi autorių gyvenamojo laiko, tekstų parašymo ir / arba juose aktualizuojamų kultūrinių istorinių reiškinių chronologinės sekos.
70
A. Šimkus. Sezonas baigtas (su antikos motyvais susiję eilėraščiai: Kaimo Neronas, Kareivio
bliuzas)
E. Sakalauskaitė. Žalčių karalienė (mini romanas)
Eseistinės ir pažintinės literatūros tekstai
Seneka. Laiškai Lucilijui
Biblijos enciklopedija
Aš išdainavau visas daineles (pasakojimai apie lietuvių liaudies talentus)
M. Gimbutienė. Senovės lietuvių deivės ir dievai
D. Dilytė. Heladės šviesa, Amžinoji Roma
R. Neimantas. Nuo Nemuno iki Fudzijamos
R. Kapuścinski. Kelionės su Herodotu
G. Beresnevičius Vilkų saulutė (dabartį su mitologija siejančios esė: Vaikai, Moterys, bet ir