prof. dr. Rimantas Stukas Rimanto Stuko...Straipsnių autorius prof. dr. Rimantas Stukas Žurnale „SLAUGA. Mokslas ir praktika“ (ISSN 1648-0270) 2019 m. buvo paskelbti šie prof.

Straipsnių autorius prof. dr. Rimantas Stukas

Žurnale„SLAUGA.Mokslasirpraktika“(ISSN1648-0270)2019m. buvopaskelbtišieprof.dr.RimantoStukostraipsniaisveikosmitybos klausimais: Nr.2:Sveikosmitybosrekomendacijos,maistopasirinkimopiramidė Nr.3:Pagrindinėsmaistinėsirbiologiškaiaktyviosmedžiagosbeijų reikšmėsveikatai(Pradžia) Nr.4:Pagrindinėsmaistinėsirbiologiškaiaktyviosmedžiagosbeijų reikšmėsveikatai(Tęsinys) Nr.5:Funkcionalusismaistas–puikuspasirinkimas Nr.6:Genetiškaimodifikuotasmaistas.Kaipjįvertinti? Nr.7–8:Mikroelementoselenoreikšmėsveikatai Nr.9:Ruduo–grybųmetas

Straipsnių nuotraukos https://unsplash.com

Atsakingoji redaktorė Loreta Gudelienė-Gudelevičienė

Redaktorė Teresė Gužauskienė

Stilistė Agnė Arlauskaitė

Viršelį sukūrė ir tekstusmaketavo Arūnas Stašaitis

Turinys

Sveikosmitybosrekomendacijos,maistopasirinkimopiramidė..................................4

Pagrindinėsmaistinėsirbiologiškaiaktyviosmedžiagosbeijųreikšmėsveikatai........................................................................................................11

Funkcionalusismaistas–puikuspasirinkimas...........................................................22

Genetiškaimodifikuotasmaistas.Kaipjįvertinti?.....................................................24

Mikroelementoselenoreikšmėsveikatai....................................................................27

Ruduo–grybųmetas..................................................................................................31

Sveikos mitybos rekomendacijos, maisto pasirinkimo piramidė

Sveikos mitybos rekomendacijos1. Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvūninės kilmės maistą.2. Kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių, įvairių, dažniau šviežių vietinių

daržovių ir vaisių (bent 400 g per dieną).3. Išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas – 20–25). Kasdien aktyviai judėti.4. Mažinti riebalų vartojimą: gyvūninius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti

augaliniais aliejais ir minkštais margarinais, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių.5. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa

mėsa.6. Vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį).7. Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėri-

mus, saldumynus.8. Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais,

konservuotais produktais, duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g) per dieną. Vartoti joduotą druską.

9. Riboti alkoholio vartojimą.10. Valgyti reguliariai.

Labai svarbu, kad būtų laikomasi ne vienos ar kelių rekomendacijų, bet būtų atsižvelgiama į jas visas.

4

Sveikos mitybos rekomendacijų paaiškinimas

1. Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinės nei gyvūninės kilmės maistą.

Kasdien žmogaus organizmas turi gautiapie40pavadinimųmaistomedžiagų:baltymų,riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų,vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.Nė vienas maisto produktas, išskyrus motinospieną pirmų mėnesių kūdikiui, neturi reikiamovisų medžiagų kiekio. Kai valgomas įvairusmaistas,labiautikėtina,kadorganizmoporeikiaibuspatenkinti.

2. Kelis kartus per dieną valgyti grūdinių pro-duktų ar bulvių, keliskart per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių vietinių daržovių ir vaisių (bent 400 g per dieną).

Daugiauneipusėparosmaistodavinioener-gijosturėtųbūtigaunamavalgantgrūdiniuspro-duktus ar bulves. Šiuose maisto produktuoseyra labaimažairiebalų.Juosedaugstambiamo-lekulinių angliavandenių – polisacharidų, kurieyrapagrindinisenergijosšaltinis.Angliavandeniųtiekiamos kalorijos vaikams ir suaugusiesiemsturi sudaryti 45–60 proc. paros maisto davinio

energinės vertės, iš jų cukrų (monosacharidų irdisacharidų)suvartojimasneturiviršyti10proc.energijos.Šiųproduktųrekomenduojamavartotidaugiausiai – jie sudaro maisto pasirinkimopiramidės pamatinę grupę. Be energijos, jieaprūpina organizmą baltymais, skaidulinėmismedžiagomis, mineralinėmis medžiagomis (ka-liu, kalciu, magniu) ir vitaminais (C, B6, foliorūgštimi,karotenoidais).

Augaliniuose produktuose yra įvairių skai-duliniųmedžiagų.Ypačdaug jų turi kepiniai išrupausmalimomiltųarnemaltųgrūdųgaminiai.Skaiduliniųmedžiagųypačgausukviečių,avižųbeimiežiųsėlenose,taippatankštinėsedaržovėse,riešutuose, kai kuriose kitose daržovėse ir vai-siuose.Maistas, turintis pakankamą skaiduliniųmedžiagųkiekį,greitinažarnynojudesius,apsau-gonuovidurių užkietėjimo,mažina cholestero-lio koncentraciją kraujyje, skatina biologiškaiveikliųmedžiagų–butiratų,slopinančiųvėžiniųląsteliųproliferacijąirtaipapsaugančiųnuosto-rosiosžarnosvėžio,susidarymą.

Rekomenduojamakeliskartusperparąval-gytidaržovių irvaisių.Pasauliosveikatosorga-nizacijarekomenduojakasdiensuvalgytibentpo400gvaisiųirdaržovių,neskaitantbulvių.Ojei

5

Sveikosmitybosrekomendacijos,maistopasirinkimopiramidė

suvalgytume po 600 g, būtų ypač gerai.Reikiaatkreiptidėmesį,kaddaržoviųreikiavalgytidau-giauneguvaisių.Valgantįvairiasdaržovesgauna-madaugskaiduliniųmedžiagų,vitaminų irkitųmedžiagų,saugančiųnuoligų.Beto,daržovėseirvaisiuosebeveiknėrariebalų.

© unsplash/mae-mu

3. Išlaikyti normalų kūno svorį, kasdien ak-tyviai judėti.

Mokslininkainurodo,kadsvoris,kaipirūgis,taippatpaveldimas,tačiaušisrodiklislabiauneiūgis priklauso nuo išorinių veiksnių, ypač nuomitybos.Jeigužmogussunaudojamažiauenergi-jos, nei jos gauna sumaistu, svorismažėja, jeidaugiau–didėja.Aktyvuspoilsisgamtoje–pui-kusbūdassumažintipadidėjusįkūnosvorį.

Suaugusiems žmonėms kūno svoris ver-tinamaspagalkūnomasėsindeksą(KMI).Jisap-skaičiuojamaspagalformulę: svoris (kg)KMI = ––––––––– ūgis2 (m)

Kai:• KMI < 18,5 – žmogaus kūno svoris nepa-

kankamas, yra rizika susirgti tam tikromisligomisdėlmaistotrūkumo;

• KMI nuo 18,5 iki 24,99 –kūnosvorisnor-malus,rizikasusirgtiminimali;

• KMI nuo 25 iki 29,99 –yranežymusantsvo-ris,rizikasusirgtidarnedidelė,betjaubūtinasusirūpintisavosvoriuirmityba;

• KMI ≥ 30 –žmogusnutukęs,dėlnetinkamosmitybos yra didelė rizika susirgtimedžiagų

apykaitos,širdiesirkraujagyslių,virškinimobeikitomisligomis.

Pavyzdžiui,kūnosvoris68kg,ūgiokvadra-tas1,7mx1,7m=2,89m2.Kūnosvorį(68kg)dalijant iš ūgio kvadrato (2,89 m2), gaunamaskūno masės indeksas (23,5). Taigi šiuo atvejukūnosvorisnormalus.

Dėlperdideliomaistosuvartojimo,kaikuriųligųarkitųpriežasčiųžmogusgalinutukti.Nu-tukimas – per didelis riebalų susikaupimas rie-balinėse ląstelėse ir (arba) riebalinių ląsteliųskaičiauspadidėjimasžmogausorganizme,kurisyražalingassveikatai.

Nutukę asmenys daug dažniau serga šir-dies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu,sąnariųartrozėmis,tulžiespūslėsakmenlige,tamtikrų atskirų lokalizacijų storosios žarnos, gim-dos vėžinėmis ligomis. Nutukimas dažniausiaiatsiranda dėl nesubalansuotos mitybos ir mažofizinioaktyvumo.Didesnėtikimybėnutuktibūnatamtikraisgyvenimoperiodais:moterimsmeno-pauzėsarnėštumometu.

Nutunkama, kai valgoma per daug, o juda-ma, sportuojamapermažai. 70 proc. nutukusiųžmoniųmaistorezorbcija(pasisavinimas)yrain-tensyvesnėnegunormalaussvoriožmonių.

Yraskiriami3nutukimolaipsniai:• pirmojo laipsnio (Io) nutukimas (antsvoris)

yranedidelis,KMI yra nuo 25 iki 29,9;• antrojo laipsnio (IIo) nutukimas vidutinis,

KMI yra nuo 30 iki 39,9;• trečiojo laipsnio (IIIo) nutukimas didelis,

KMI ≥ 40.

70 kg sveriančio žmogaus, kurio masė yranormali, kūną sudaro 14 kg baltymų, 7 kg rie-balų,0,7kgangliavandenių,3,3kgmineraliniųmedžiagųir45kgvandens.Nutukusšiospropor-cijospasikeičia.

Nutukimasdažniausiaiatsirandadėlnetinka-mos mitybos ir mažo fizinio aktyvumo. Todėlgretasveikosmitybostaisykliųbūtinapaminėti,kad labai svarbu daugiau judėti. Fizinė veiklapadedasueikvotikalorijas,gerina širdiesdarbą,medžiagų apykaitą, padeda išlaikyti normalųkūnosvorį.

Netiknutukimas,betirperdidelisliesumasyra pavojingas sveikatai. Nutukę žmonės serga

Maistoirmaitinimosinaujovėsbeiaktualijos

6

vienomis ligomis,o labia liesi–kitomis.Mity-bos sutrikimų rizika jau galima tuo atveju, kaiKMI < 20 (vidutinisliesumas),okaiKMI < 18,5 (kritinis liesumas), konstatuojama malnutricija.Skiriamas trijų laipsniųmitybos nepakankamu-mas:• Io mitybos nepakankamumas, kai KMI =

18,4–17;• IIo mitybos nepakankamumas, kai KMI =

16,9–16;• IIIo mitybos nepakankamumas, kaiKMI ≤

16.Suvartojamomaistokiekislabiausiaipriklau-

so nuo žmogaus amžiaus, darbo pobūdžio irlyties.

4. Mažinti riebalų vartojimą; gyvūninius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais ir minkštais margarinais, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių.

Riebalai yra svarbus energijos šaltinis.Jų energinė vertė yra didžiausia, palyginti sukitomis maistinėmis medžiagomis. Su riebalaisžmogus gauna polinesočiųjų riebalų rūgščių,kuriųorganizmenesigamina,taippatriebaluosetirpstančių vitaminų. Be to, riebalai pagerinapatiekalųskonį.

Riebalai, kuriuose daug sočiųjų rūgščių,kambario temperatūroje būna kieti (jautienos,kiulienosriebalai,sviestas).Daugumaaugaliniųaliejųturinesočiųjųrūgščių,todėlyraskysti.

Sočiosios riebalų rūgštys dalyvauja choles-terolio apykaitoje. Per daug vartojant sočiųjųriebalų rūgščių, padidėja cholesterolio koncen-tracijakraujyje.Jispradedakauptiskraujagysliųsienelėse – vystosi aterosklerozė.Daug sočiųjųriebalųrūgščiųyrariebiuosemėsosirpienopro-duktuose.

Mononesočiosios riebalų rūgštys nedidinacholesteroliokoncentracijoskraujyje. Jasvarto-jant vietoj sočiųjų riebalų rūgščių mažėja cho-lesterolio koncentracijamažo tankio lipoprotei-nuose,kuriedalyvaujaaterosklerozėsvystymosiprocese,irdidėjadideliotankiolipoproteinuose,stabdančiuoseaterosklerozėsvystymąsi.Todėljosvertingosmažinantišeminėsširdiesligosriziką.Alyvuogiųaliejujegausumononesočiųjųriebalųrūgščių,kitųbiologiškaiaktyviųmedžiagų,todėlrekomenduojama jį vartoti „žalią“, pavyzdžiui,

užpiltiantsalotų.Polinesočiosios riebalų rūgštys yra būtinos

gyvybineiorganizmoveiklai.Linoloiralfalino-leno rūgščių žmogaus organizmas nesintetina.Šiosesminėsriebalųrūgštysturibūtigaunamossumaistu.Linolorūgštis(omega-6polinesočiojirūgštis) – pagrindinė daugumos augalinių alie-jų (saulėgrąžų, sojų, kukurūzų) sudėtinė dalis.Omega-6 polinesočiosios riebalų rūgštys gerinaantioksidatorių(vitaminoEirkarotenoidų)pasi-savinimą,mažinamažotankiolipoproteinųcho-lesteroliokoncentracijąkraujyje.Jeijųvartojamalabai daug, gali sumažėti ir didelio tankio lipo-proteinų cholesterolio koncentracija. Alfa lino-leno rūgšties yra sėmenų, rapsų, sojų aliejuose,žalialapiuose augaluose. Jūrų žuvyse (silkėse,tunuose,skumbrėse,lašišose)irkitųjūrųgyvūnųtaukuose yra ilgagrandininių anglies atomųturinčių omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių(eikozapentaenoirdokozaheksaeno).Josmažinatrigliceridų koncentraciją kraujyje, trombocitųagregacijąirkraujokrešumą,todėlmažėjatrom-boziųrizika.

Vienas gramas riebalų išskiria 9 kcal. Rie-balai 7–12mėn. amžiaus vaikams turi sudaryti30–35 proc. energijos, 12–24 mėn. amžiaus –30–35proc.energijos,2metųamžiausirvyres-niems – 25–35 proc. energijos, atsižvelgiant įkiekvienos rūšies riebalų rūgščių suvartojimorekomendacijas:sočiosiosriebalųrūgštysvisomsamžiaus grupėms turėtų sudaryti iki 10 proc.energijos, pramoninės gamybos riebalų rūgščiųtransizomerųvaikamsrekomenduojamanevarto-ti,suaugusiesiemsšiosrūgštysturėtųsudarytinedaugiaukaip1proc.energijos.

Rekomenduojama, kad iš polinesočiųjųriebalų rūgščių būtų gaunama apie 6–10 proc.energijos(išomega-3tipopolinesočiųjųriebalųrūgščių – 1–2 proc., iš omega-6 polinesočiųjųriebalų rūgščių – 5–8 proc.). Likęs energijoskiekis turėtų būti gaunamas iš mononesočiųjųriebalųrūgščių.Rekomenduojamascholesteroliokiekisparosmaistodavinyje–300mg.

5. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa.

Ankštinės daržovės, riešutai, mėsa, paukš-tiena, kiaušiniai aprūpina žmogaus organizmąbaltymaisirgeležimi.Nustatyta,kadorganizmo


7

poreikiuspatenkina0,75gbaltymų1kgnorma-lauskūnosvorio.Vienasgramasbaltymųišskiria4 kcal. Baltymai 7–12 mėn. amžiaus vaikamsturi sudaryti 7–15 proc. paros maisto davinioenerginės vertės, 12–24mėn. amžiaus – 10–15proc.energijos,2–64metųamžiausasmenims–10–20proc.energijos,65metųirvyresniemsas-menims–15–20proc.energijos.

Kadangi iš riebios mėsos gaunama daugsočiųjųriebalųrūgščių,patariamarinktistikliesąmėsą. Matomus riebalus pašalinti. Mėsos pro-duktai (dešros, dešrelės, konservai) dažniausiaituridaugsočiųjųriebalųrūgščių,todėlvartotinilabaisaikingai.

Žuvies rekomenduojama valgyti bent duar tris kartus per savaitę. Žuvies baltymai yrageriaupasisavinami,sužuvimigaunamavertingųpolinesočiųjųriebalųrūgščių,osujūrųžuvimi–irdaugmineraliniųmedžiagų.

© unsplash/Gregor Moser

6. Vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį).

Išpienoirpienoproduktųorganizmasgaunabaltymų ir kalcio. Liesuose pieno produktuoseyra pakankamas kalcio kiekis, net daugiaunei riebiuose. Jei žmogus vartoja mažai pienoproduktų, jis turėtųgautikalcio iškitų šaltinių:žuvies konservų, kuriuose yra minkštų kaulų,turinčiųkalcio,taippatišbrokolių,špinatųkitųtamsiaižaliųlapiniųdaržovių.

Ši produktų grupė yra ir sočiųjų riebalųrūgščiųšaltinis.Todėlreikėtųkuomažiauvartotigrietinėlės, grietinės, riebių ir sūrių fermentinių

sūrių.Grietinękeisti liesukefyru, jogurtu,salo-toms dažniau vartoti neriebius padažus, citrinųrūgštį, bet ne grietinę ar majonezą. Patariamavalgyti liesąvarškę irvarškėssūrius,gerti liesąpieną(1proc.riebumo),kefyrą,rūgpienį.

7. Rinktis maisto produktus, turinčius ma-žai cukraus, rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus.

Angliavandeniaiskirstomiįmonosacharidus,disacharidus ir polisacharidus. Iš vieno gramomono-irdisacharidųorganizmeatpalaiduojamasvienodasenergijoskiekis–apie16kJ (4kcal).Angliavandeniaisuteikiamaistuisaldumoskonį.

Maisto produktai, kuriuose yra daugpaprastųjų angliavandenių (cukrų, gliukozės,fruktozės, maltozės, kukurūzų sirupo ir kt.),paprastaiturilabaimažaikitųvertingųmaistiniųmedžiagų,todėljieyratikenergijosšaltinis.

Cukrausvartojimaslaikomasdantųėduoniesrizikosveiksniu,ypačjeiburnosertmėshigienayra bloga. Pasaulio sveikatos organizacija re-komenduoja,kadišcukrųbūtųgaunamanedau-giaukaip10proc.parosmaistodavinioenergijos.

8. Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūky-tais, sūdytais, konservuotais produktais, duo-na, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5–6 g). Vartoti joduotą druską.

Gaususdruskosvartojimasskatinahiperten-zijosatsiradimą,todėlPasauliosveikatosorgani-zacijarekomenduojakasdiensuvartotinedaugiaukaip5–6gdruskos(2gnatrio).Daugeliožmoniųmaisto davinyje druskos yra per daug. Valgo-mosiosdruskosvaikamsiki2metųamžiausturibūtisuvartojamanedaugiaukaip2g1000kcalenergijos,2–10metųamžiaus–nedaugiaukaip3–4gperparą,10metųamžiausirvyresniems–nedaugiaukaip5–6gperparą.

Paprastąvalgomąjądruskąrekomenduojamakeisti joduota druska. Lietuvoje atliktų tyrimųduomenysrodo,kadjodostokayrasvarbimity-bos problema. Jodo stoką gyventojų organizmelengva likviduoti visuotinai joduojant druską.Joduota druska yra saugusmaisto produktas, jinekeičia maisto produkto kvapo, spalvos. Re-komenduotina joduotadruska,kurioskilogrameyra20–40mgjodo.

8


9. Riboti alkoholio vartojimą.Nuolatinis ir gausus alkoholio vartojimas

kenkia smegenims, kepenims ir kitiems gyvy-biškaisvarbiemsorganams.Alkoholiniaigėrimaižadinaapetitą,todėlsuvalgomadaugiaumaisto.Alkoholisdidinaarterinįkraujospūdį,ojoskili-mo produktai toksiškai veikia širdies raumenį,gali sutrikti širdies ritmas. Sistemingai varto-jant alkoholinius gėrimus, didėja rizika susirgtiūmiuarlėtiniukasosuždegimu.Moterys,nėštu-mometuvartojančiosalkoholiniusgėrimus,galipagimdytinaujagimiussuapsigimimais.

10. Valgyti reguliariai.Mitybosrežimas–taivalgymųskaičiusper

parą irkiekybinismaistopasiskirstymasatskirųvalgymųmetu.Kai įprantamavalgyti tuopačiumetu,atėjuslaikuivalgyti,imagausiauišsiskirtivirškinamųjųsulčių,atsirandaapetitas,norasval-gyti arba susidaro „refleksas į laiką“.Pavalgiustokiumomentu,skrandismaistągeraisuvirškina.Tiksliai nesilaikant valgymo valandų, sutrinkavirškinimoliaukųveikla,virškinamųjųsulčiųjosišskiriamažiau,pamažunetenkamaapetito.

Racionaliausias toks režimas, kai per pus-ryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei dutrečdaliusparosracionokalorijų,ovakarienei–mažiauneitrečdalį.Maitinimosilaikasgalibūtiįvairus, tačiau rekomenduojama, kad tarp pus-ryčių,pietųirvakarienėsbūtų5–6valandos.Ne-reguliarusvalgymaskartąardukartusperparąkenkiasveikatai.

Pateikiamerekomenduojamąatskiriemsval-gymamsenerginėsvertėsdalį(procentais):

Valgant4 kartus

Valgant3 kartus

Pusryčiai 25proc. 30proc.Pietūs 35proc. 40–45proc.Pavakariaiarpriešpiečiai

15proc.

Vakarienė 25proc. 25–30proc.

Maisto pasirinkimo piramidė

Maisto pasirinkimo piramidė (1 pav.) rodo,koks turėtų būti parosmaisto davinio produktųsantykis,kadmitybabūtųsveika.Tryspiramidėsaukštaipažymėti skirtingomis spalvomis–apa-tinis žalias, vidurinisgeltonas, viršutinis raudo-

nas.Tai atitinka šviesoforo spalvų reikšmę– išžalia spalva pažymėtosmaisto produktų grupėsrekomenduojamamaistovalgytikeliskartusperdieną, išgeltonos–valgytikasdienarbarečiau,betsaikingai,išraudonos–valgytiretaiirmažaiskiekiais.

Atsižvelgiant į tai, kadLietuvos gyventojaimažaivartojadaržoviųbeivaisiųirgaunanepa-kankamai biologiškai aktyvių medžiagų, kuriųyrašiuoseproduktuose,apatinispiramidėsaukš-tassuskaldytasįdusektorius.Vienamegrūdiniaiproduktaiirbulvės,kitame–daržovėsirvaisiai.Jųžmogusturivalgytikiekvienądieną.Daržoviųir vaisių minimali dienos norma suaugusiamžmogui400–500g,optimaluskiekis–600g.

Antramepiramidėsaukšte–trysmaistopro-duktųgrupės.Mėsosproduktai,pienoproduktaiir nedidelę šio aukšto dalį užima aliejus beiriešutai. Šiame aukšte išdėstytų produktų reikiavartotikasdienarbarečiau,betsaikingai.

1 pav. Maisto pasirinkimo piramidė (www.sam.lt)

Piramidės viršūnėje yra tie produktai, ku-riuosrekomenduojamavartotiretaiirmažaiskie-kiais.Taisaldainiai,sviestas,pyragaičiai,cukrusir druska.

Maisto pasirinkimo piramidės apačiojepavaizduotos 8 stiklinės vandens. Tai vidutinisprivalomasvandensperparąsuvartojimokiekis,

9


o bendras rekomenduojamas skysčių poreikis –vidutiniškai2,5litroperparą.

Aplinkpiramidę–fizinioaktyvumofigūros.Mityba ir fizinis aktyvumas glaudžiai susiję.Mityba–maistomedžiagųirenergijosgavimas,o fizinis aktyvumas – eikvojimas, todėl svarbubalansas tarp gavimo ir eikvojimo. Nesilaikantšio balanso – kaloringai maitinantis ir mažaijudant – gresia antsvoris, nutukimas, širdieskraujagyslių ir kitos lėtinės ligos. Suaugusiamžmogui rekomenduojama per dieną aktyviaijudėti bent pusę valandos, o vaikams – nema-žiau kaip valandą. Judėti reikia gana aktyviai,kadsušiltum,oširdispradėtųplaktigreičiau.

Kasdienžmogausorganizmasturigautiapie40 pavadinimųmaistiniųmedžiagų.Maisto pa-sirinkimo piramidė iliustruoja maisto įvairovęirparodo,koksturėtųbūtiparosdaviniomaistoproduktųgrupiųsantykis,kadmitybabūtųsvei-ka.Maistoproduktaisuskirstytiįšešiasgrupes:1. duona,grūdai,bulvės;2. daržovėsirvaisiai;3. pienas,sūris,jogurtas;4. mėsa, paukštiena, žuvis, ankštiniai, kiauši-

niai;5. aliejaiirriešutai;6. gyvūniniairiebalai,cukrus,saldainiai,saldin-

tigėrimai,druska.

Vanduo

Vanduoorganizmuilabaisvarbus,nessuda-rodidžiausiąkūnodalį–apie46–52proc.,vai-kams–iki70proc.,oembrionokūnejoyranet90proc.65kgsveriančiožmogauskūnebūnaapie40litrųvandens,iškurioapie28proc.–ląstelėse(95proc. ląstelinio vandens yra laisvas, likęs –sujungtas subaltymais).Apie 27proc. vandensyra organizmo skysčių sudėtyje, o organuose iraudiniuose–apie45proc.Riebaliniameaudinyjevandens visai nedaug, todėl ir bendras vandenskiekis organizme labai priklauso nuo riebalinioaudinio kiekio. Moterys riebalinio audinio turidaugiauneguvyrai,todėlvandenskiekisjųkūnebūna maždaug 6–10 proc. mažesnis. Suaugu-siamžmoguivandeniui tenkaapie73proc.Ne-riebalinėskūnomasės.

Vanduoatliekasvarbiasfiziologinesfunkci-jas:1. Transportinė funkcija –visosmaistomedžia-

gos transportuojamos su krauju, net lipidai(netirpūs vandenyje), lipoproteinai (tirpūsvandenyje).

2. Apsauginė funkcija – su vandeniu pašalina-mosvandenyje tirpiosdruskos,atliekos,ke-toninės medžiagos, tarpiniai medžiagų apy-kaitos produktai.

3. Termoreguliacinė funkcija –kūnotemperatūrakinta nedaug. Fiziškai dirbant, kūno tempe-ratūra kyla, iš centrinės nervų sistemos im-pulsaipatenkaįodoskraujagysles,josplečiasi,pritekadaugiaukraujo,prakaituojama,orga-nizmasatvėsinamas.

4. Buferio funkcija – palaikomavidinės terpėspH.

5. H + ir OH – jonų donoras –svarbusmem-branųirląsteliųfunkcijai.

Organizmui itin svarbus vandens balansas –patenkančioįorganizmąirišskiriamoišorganiz-movandenssantykis.Didelisvandenskiekisyraresekretuojamas išvirškinimo trakto.Nustatyta,kadsumaistu(1450–2800ml),seilėmis,skrandžiosultimis,tulžimi,kasosiržarnųsultimisperparąį virškinimo traktą išskiriama apie 8 litrai van-dens.Išvirškinimotraktojisvėlrezorbuojamas,dalis(1450–2800ml)vandenspašalinama.Taigi,fiziologinėmissąlygomisorganizmevykstavan-densreciklingas,kurisgalisutriktividuriuojant,vemiant,labaiprakaituojant.

© unsplash/xandtorDehidratacija pasireiškia, kai su vandens

netekimuprarandamaapie10proc.kūnomasės.Netekęs 12–20 proc. vandens, organizmas

10


gali žūti. Būdingi dehidratacijos požymiai yrasilpnumas,išsekimas,mirtisdėlšilumossmūgio,dėl intoksikacijos medžiagų apykaitos produk-tais,dėlkraujoklampumopadidėjimo.

Vandens apykaita organizme priklauso irnuomineraliniųmedžiagųapykaitos,ypačnatriochloridokiekio.Perdidelisvalgomosiosdruskosvartojimas gali sulaikyti vandenį organizme irgalipasireikštiintoksikacijosvandeniupožymiai.

© unsplash/Mohamed Nashah

Bevandensžmogusišgyvenatik4–5dienas.Labiausiai troškulįmalšina silpnaimineralizuo-tasvanduo(izotoninisarbahipotoninis).

Šiek tiek vandens susidaro medžiagų apy-kaitosmetu.Skylant1griebalų–1,07ml,skylant1gbaltymų–0,41ml(mažiausiaiišvisų),skylant1gangliavandenių–0,55ml.

Valgantangliavandeniųarbaangliavandeniųirriebalųturtingąmaistą,vandensporeikiaima-žėja, nes skaldant šias maisto medžiagas išsis-kiria tamtikrivandenskiekiai,osusidaręsang-liesdvideginisgreitaipašalinamasperplaučius.

Vartojantdaugbaltymų,susidaronetikvan-duo ir anglies dvideginis, bet ir šlapalas, kurįšalinainkstai.Kuošlapalodaugiau,tuodaugiauir vandens reikia jam pašalinti. Pavyzdžiui, jeivartojamitikbaltymai(500,0g=2000kcalbal-tymų),susidarotik220mlendogeniniovandens.Bet,norintpašalintiazotinesmedžiagasproinks-tus,reikiamažiausiaiapie500mlvandens.Var-tojantdaugmėsos,daugiaugaunamairdruskos,taigi,vandensporeikiaididėja.

Taigi, vanduo yra labai svarbus organizmoveiklai ir sveikatai palaikyti, nes padeda orga-nizmui efektyviai naudotimaistinesmedžiagas.Jisnešareikalingasmaistinesmedžiagasįaudi-nius bei organus ir „išgabena“ iš jų medžiagųapykaitosproduktus,kurieyranuodingi.

Straipsnis publikuotas 2019 metų žurnale „SLAUGA. Mokslas ir praktika“ Nr. 2 (266).

11

Sveikata–brangiausiasžmogausturtas.Svei-kagyvensena,taippatirsveikamityba,sveikatąlemiaapie50proc.,tačiau,deja,Lietuvosgyven-tojų mityba kol kas nevisavertė, neatitinka re-komenduojamųmaistiniųmedžiagų ir energijosporeikiųnormų(Rekomenduojamosparosmais-tiniųmedžiagų ir energijos normos patvirtintosLietuvosRespublikossveikatosapsaugosminis-tro2016m.birželio23d.įsakymuNr.V-836).

Nepakankamai vartojama vitaminų, mine-raliniųmedžiagų,stambiamolekuliniųangliavan-denių, tarp jų ir skaidulinių medžiagų turinčiųdaržoviųirvaisių–tikapie264gperparą.Pa-sauliosveikatosorganizacijosekspertairekomen-duoja šių maisto produktų (neskaitant bulvių)suvartotinemažiaukaip400gperparą,oidea-liuatveju–apie600gperparą.Taigi,Lietuvosgyventojųmitybaneatitinkasveikosmitybosre-komendacijų,jipalankidėlnetinkamosmitybosatsiradusioms lėtinėms ligoms plisti. Tinkamamitybagalipadėtikovotisuplintančiunutukimubeimaistosukeltomisligomis.Nustatytossąsajostarpsveikatos,nutukimoirpriešlaikiniomirting-umonuoširdiesirkraujagysliųligųbeikaikuriųvėžiorūšių.

Rekomenduojamos maistinių medžiagų ir energijos normos

Siekiantgerintigyventojųsveikatąirmitybąbei užtikrinti pakankamą su maistu gaunamųmaistiniųmedžiagų ir energijos kiekį, LietuvosRespublikos sveikatos apsaugos ministro2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-836 pa-tvirtintosRekomenduojamasparosmaistiniųme-džiagųirenergijosnormos.Pateikiamekaikuriasšiodokumentonuostatas.

Vienasgramasbaltymųišskiria4kcal.Balty-mai 7–12 mėn. amžiaus vaikams turi sudaryti7–15 proc. paros maisto davinio energinėsvertės(toliau–Eproc.),12–24mėn.amžiaus–10–15 E proc., 2–64 metų amžiaus – 10–20Eproc., 65metų ir vyresniems asmenims–15–20Eproc.

Vienasgramasangliavandeniųišskiria4kcal.Angliavandeniaivaikams ir suaugusiesiems turisudaryti45–60Eproc.,išjųcukrų(mono-irdi-sacharidų)suvartojimasneturiviršyti10Eproc.

Skaidulinių medžiagų nuo vienerių metųamžiaus rekomenduojama gauti 8,0–12,5 g1000kcalenergijos.Suamžiumivaikųsuvarto-jamų skaidulinių medžiagų kiekis turi didėti irpaauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomen-duojamąparosnormą.Suaugusiesiemsperparąskaiduli- nių medžiagų rekomenduojama gauti25–35g,arbaapie12,5g1000kcalenergijos.

Vienas gramas riebalų išskiria 9 kcal. Rie-balai 7–12 mėn. amžiaus vaikams turi suda-ryti 30–35E proc., 12–24mėn. amžiaus – 30–35Eproc.,2metųamžiausirvyresniems–25–35Eproc.,atsižvelgiantįkiekvienosrūšiesriebalųrūgščiųsuvartojimorekomendacijas:• sočiosios riebalų rūgštys visoms amžiaus

grupėmsturėtųsudarytiiki10Eproc.;• pramoninės gamybos riebalų rūgščių transi-

zomerųvaikamsrekomenduojamanevartoti,suaugusiesiems šios rūgštys turėtų sudarytinedaugiaukaip1Eproc.Valgomosiosdruskosikidvejųmetųamžiaus

turibūtisuvartojamanedaugiaukaip2g1000kcalenergijos,2–10metųamžiaus–nedaugiaukaip3–4gperparą,10metųamžiausirvyresniems–nedaugiaukaip5–6gperparą.

Pagrindinės maistinės ir biologiškai aktyvios medžiagos bei jų reikšmė sveikatai

Maisto ir maitinimosi problemos tokios pat senos, kaip ir pati žmonija. Milijonus metų žmonės negalvojo, ką, kiek ir kada valgyti. Žmonių mitybą lėmė religinės, klimatinės ir gamtinės sąlygos. Tik maždaug prieš 1,5–2 tūkstančius metų senovės gydytojai ir filosofai pradėjo nagrinėti mitybos ir sveikatos ryšį. Lietuvoje maistas kaip gydomoji profilaktinė priemonė buvo vartojamas nuo neat-menamų laikų turtingoje ir įvairialypėje liaudies medicinos praktikoje. Šiandien niekas neabejoja, kad mityba – sveikatos pagrindas. Įvairių šalių mitybos specialistai akcentuoja, kad mityba turėtų būti ne tik sveika, bet ir sveikatinanti – nukreipta ne tik sveikatos išsaugojimui, bet jos įtvirtinimui ir stiprinimui.

12

© unsplash/CalumLewis

Pagrindinės maistinės medžiagos

Baltymai. Baltymai ląstelėse atlieka daugsvarbiųfunkcijų.Nevisosjossusijusiossuįpras-ta baltymų struktūrine funkcija, kai baltymaikartu su lipidais sudaro biologinesmembranas.Pagrindinis jungiamojo audinio baltymas yrakolagenas.Vienasvarbiausiųbaltymųfunkcijų–katalitinė, todėl cheminės reakcijos ląstelėsevykstašvelniomissąlygomisirlabaigreitai.Kitasvarbibaltymųfunkcija–transportinė,t.y.bal-tymai perneša įvairias medžiagas, tokias kaipdeguonį, aminorūgštis, angliavandenius, kitusbaltymus.Beto,baltymaidalyvaujaformuojan-tis membranose specifiniams kanalams. Oksi-duojantisbaltymuoseesančiomsaminorūgštims,išsiskyrusi energija panaudojama organizmoenerginiamsporeikiams tenkinti.Darpažymėti-nosreguliacinė,t.y.hormoninėfunkcijabeivan-denspasiskirstymoreguliavimas,apsauginė,mo-torinė,receptorinė,buferinėirkt.Daughormonųyrabaltyminėsmedžiagos.Baltymųturifermen-tai,kurieskatinaorganizmoreakcijas.Išbaltymųgaminamos apsauginės medžiagos – antikūnai,kuriekovojasu infekcija.Baltymashemoglobi-naspernešadeguonį.Trūkstantmaistebaltymų,sutrinka tam tikrosorganizmo funkcijos.Balty-maigalibūtinaudojamiirenergijaigauti.

Baltymai sudaryti iš aminorūgščių, kuriųyraapie20.Josjungiasivienasukita,sudaryda-mosderinius,todėlyralabaidaugbaltymųrūšių.Daugelis aminorūgščių gali būti paverčiamoskitomis arba sintetinamos organizme. Jos vadi-namosneesminėmis.Tačiau9aminorūgščiųor-

ganizmasnesugebasintetinti, todėl turi jųgautisumaistu. Šios aminorūgštys yra esminės: leu-cinas, izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilala-ninas, treoninas, triptofanas,valinas,augančiamorganizmuiirhistidinas.

Augaliniai baltymai pasisavinami blogiau,nes augalų apvalkalėliai virškinimo trakte sun-kiau susmulkinami ir virškinimo fermentamssunkiau paveikti baltymus.Augaliniuose balty-muosetrūkstavienosarkeletopagrindiniųami-norūgščių.Geriausiasaugaliniųbaltymųšaltinisyraankštiniaiaugalai(sojosirkitokiospupelės,pupos,žirniai).

Įvairiuosemaistoproduktuoseaminorūgščiųkiekiaiyraskirtingi.Nepakeičiamųaminorūgščiųdaugiausia yra gyvūniniuose baltymuose, taigijie biologiškai vertingesni. Augaliniuose balty-muoseyradaugiaupakeičiamųaminorūgščių.Sumaistu būtina gauti visų aminorūgščių, kadangiorganizmui reikalingi mišrūs baltymai – ir au-galiniai, ir gyvūniniai. Augančiam organizmuibaltymųreikiadaugiau,didesnędalįturisudarytigyvūniniaibaltymai–apie60–70proc.Naujagi-miomaiste–motinospiene–augaliniųbaltymųvisai nėra, tačiau motinos pienas – pagrindinisir niekuonepakeičiamasnaujagimiomaistas.Osuaugęsžmogusapiepusęreikiamųbaltymųturigautisugyvūniniumaistu,nesjameyradaugiaunepakeičiamųaminorūgščių.

Patsvertingiausiasyrakiaušiniobaltymas.Joaminorūgščiųsudėtis ir tarpusaviosantykiaige-riausiai atitinka organizmoporeikius.Kiaušiniobaltymasvertinamaskaipbaltymoetalonas.

© unsplash/Gabriel Gurrola


13

Pagrindinėsmaistinėsirbiologiškaiaktyviosmedžiagosbeijųreikšmėsveikatai

Riebalai. Riebalai yra svarbus energijosšaltinis.Jųenerginėvertėyradidžiausiapalygintisu kitomis maisto medžiagomis. Riebalai įeinaį visųorganizmo ląstelių sudėtį.Riebalųbūtinagauti sumaistu. Jieyragerasenergijos šaltinis,dalyvauja termoreguliacijosprocesuose,maistuisuteikia geras juslines savybes (skonį, kvapą,spalvą), lėtina virškinimą, kartu atitolina alkiojausmą. Su riebalais gaunama polinesočiųjųriebalų rūgščių (RR), kurių organizmaspats negali pasigaminti, taip pat riebaluosetirpstančių vitaminų –A,D, E,K bei pagerinajų pasisavinimą. Be to, aprūpina organizmąsterinais, steroidais, fosfolipidais. Riebalai yrabiologiškai aktyviųmedžiagų – prostaglandinų,tromboksanų,prostaciklinųirkt.–pirmtakai.

Riebalaiskirstomiį:• paprastus (sudaro alkoholis ir RR): triacil-

gliceroliai,vaškai;• sudėtinius (sudaro alkoholis, RR bei papil-

domamedžiaga, pavyzdžiui, fosforo rūgštisarba angliavandenis): fosfolipidai, glikolipi-dai;

• lipoidus, t. y. į riebalus panašios medžia-gos: terpenai, steroidai, į kurių sudėtį RRneįeina.

Triacilgliceroliaisudarytiišglicerolioirrie-balųrūgščių.Riebalųrūgštysestisočiosios(tarpanglies atomų neturinčios dvigubų jungčių),mononesočiosios(turinčiosvienądvigubąjungtį)ir polinesočiosios (turinčios dvi ar daugiaudvigubų jungčių). Nuo riebalų rūgščių sudėtiespriklauso jų savybės. Riebalai, turintys daugsočiųjų rūgščių, kambario temperatūros būnakieti (jautienos, kiaulienos riebalai, sviestas).Dauguma augalinių aliejų sudaryti iš nesočiųjųrūgščių,todėlyraskysti.Suriebalaisbūtinagautipolinesočiųjų linolo ir linoleno riebalų rūgščių,nesorganizmasjųvisiškainesintetina.

Sočiosios riebalų rūgštys dalyvauja cho-lesterolioapykaitoje.Perdaugvartojantsočiųjųriebalųrūgščių,didėjamažotankiolipoproteinųkoncentracijakraujyje.Jispradedakauptiskrau-jagyslių sienelėse – vystosi aterosklerozė. So-čiosiosriebalųrūgštysturisudarytimažiaukaip10proc. parosmaisto davinio energinės vertės.Daugsočiųjųriebalųrūgščiųtuririebūsmėsosirpieno produktai, kai kurie aliejai, pvz., palmių,kokosoriešutų.

Mononesočiosios riebalų rūgštys nedidi-na cholesterolio koncentracijos kraujyje. Jomsbūdingas neutralus poveikis į cholesterolį. Jasvartojant vietoj sočiųjų riebalų rūgščių mažėjacholesteroliokoncentracijamažotankiolipopro-teinuose, kurie dalyvauja vystantis aterosklero-zei,irdidėjadideliotankiolipoproteinuose,stab-dančiuose aterosklerozės vystymąsi.Alyvuogiųaliejusturidaugmononesočiųjųriebalųrūgščių.

Polinesočiosios riebalų rūgštys yrabūtinosgyvybineiorganizmoveiklai.Polinesočiosiosrie-balųrūgštysbūnatiekaugalinės,tiekgyvūninėskilmės.Polinesočiosiosriebalųrūgštys,priklau-somai nuo pirmos dvigubos jungties padėties,skirstomosįšeimas:• ω3(linoleno,eikozapentaeno,dokozahek-

saeno);• ω6(linolo,arachido);• ω9(eruko).

Linolo ir alfa linoleno rūgščių organizmasnesintetina.Šiospagrindinėsriebalųrūgštysturibūtigaunamossumaistu.Linolorūgštis–pagrin-dinėdaugumosaugaliniųaliejų(saulėgrąžų,sojų,kukurūzų) sudėtinė dalis.Alfa linoleno rūgštiesturisėmenų,rapsų,sojųaliejai,žalialapiaiauga-lai.Jūrosžuvųirkitųjūrosgyvūnųtaukuoseyralabai ilgą anglies atomųgrandinę turinčių poli-nesočiųjųriebalųrūgščių(eikozapentaenoirdo-kozaheksaeno). Polinesočiosios riebalų rūgštyskartu su fosfolipidais įeina į ląsteliųmembranųsudėtį,todėlyrasvarbiosmembranųfunkcijoms.Iš šių rūgščių sintetinamosbiologiškai aktyviosmedžiagos(prostaglandinai,prostaciklinai,trom-boksanai, leukotrienai ir kt.), kurios reguliuojakraujokrešumosistemosaktyvumą,kraujagysliųsienelių raumenų susitraukimą. Didžiausia po-linesočiųjų riebalų rūgščių koncentracija nus-tatoma centrinėje nervų sistemoje ir akies tink-lainėje. Šios rūgštys kaupiasi audiniuosepaskutinįnėštumotrimestrą irpirmaisiaisvaikogyvenimometais.Pakankamasjųkiekisbūtinasvaikosmegenųveiklai,geramregėjimui.Motinospienas – patikimiausias kūdikio polinesočiųjųriebalųrūgščiųšaltinis.

Riebalų poreikis priklauso nuo amžiaus,lyties, fizinio aktyvumo, pvz., augančiam orga-nizmui linolo rūgšties reikia santykinaidaugiaunegusuaugusiamžmogui.

14

© unsplash/Edgar Castrejon

Su augaliniais riebalais gaunama fitoste-rolių–biologiškai aktyviųmedžiagų.Vienas išjų – betasitosterolis pasižymi hipocholesterine-miniu veikimu – mažina cholesterolio koncen-tracijąkraujoplazmoje.Tieksuaugaliniais,tieksu gyvūniniais riebalais gaunama fosfolipidų,būtinųįvairiomsorganizmostruktūroms.Fosfo-lipidaitaippatpasižymilipotropiniuveikimu.Sugyvūniniaisriebalaisgaunamacholesterolio,pa-sižyminčiokraujotakos sistemos ligųvystymąsiskatinančiupoveikiu.Cholesteroliodaugranda-ma kiaušinių tryniuose, svieste, lašiniuose, fer-mentiniuosesūriuoseirkt.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsau-gos ministro įsakymu patvirtintos maistiniųmedžiagų ir energijos poreikio normos riebalųrūgščių nereglamentuoja, tačiau laikomasi nuo-monės,kadlinoloRR(ω6)perparąturėtųteiktiapie3–6proc.bendroparos energijosporeikio,betjoskiekisturineviršyti7–10gperparą.Lino-lenoRR(ω3)(eikozapentaenoirdokozapentae-noRR pirmtakas) turi teikti iki 1 proc. energi-josporeikio.EikozapentaenoirdokozapentaenoRR(ω3)turiteiktiapie0,4proc.parosenergijosporeikio. Dokozaheksaeno RR (ω3) poreikis –0,7–1,2proc.parosenergijosreikmių.Geriausiasω6irω3RRsantykis–5:1.

Angliavandeniai yra pagrindinis energijosšaltinis.Jųoksidacijosmetuišsiskiriantienergijapanaudojama adenozintrifosfato (ATP) sintezei,gyvybinėms funkcijoms garantuoti, šilumosgamybai.Angliavandeniai – struktūrinė ląsteliųmedžiaga. Susijungę su baltymais ar lipidais

(glikoproteinai irglikolipidai), jie labai svarbūstarpląsteliniamkontaktui,ląstelėsatpažinimo,re-cepcijos procesams. Be to, angliavandeniai –plastinėmedžiaga,įeinaįaudiniųirląsteliųsu-dėtį.

Angliavandeniaiskirstomiį:• monosacharidus (gliukozė, galaktozė, fruk-

tozė,manozė);• disacharidus(sacharozė,laktozė,maltozė);• polisacharidus (homopolisacharidai – krak-

molas, glikogenas, heteropolisacharidai –hialuronorūgštis,heparinasirkt.).Monosacharidas gliukozė – svarbiausia

energinėmedžiaga,dalyvaujantidaugelyjeorga-nizme vykstančių cheminių procesų. Ji būtinasmegenų, nervų sistemos veiklai. Iš gliukozėspertekliaus kepenų ir raumenų ląstelės sinteti-na glikogeną, kuris naudojamas energijai gauti.Dalisgliukozėsgalibūtipaverstariebalais.Šiektiek gliukozės būna vaisiuose ir daržovėse, betdažniausiai gliukozė su kitais monosacharidaissudaro disacharidus. Fruktozės gauname valgy-dami vaisius.

Disacharidas sacharozė, arba valgomasiscukrus, sudarytas iš gliukozės ir fruktozės. Juosaldoma arbata. Jo dedama į uogienes, kompo-tus, kepinius. Daug ir dažnai vartojant cukrausskatinamasdantųėduoniesatsiradimas.Dažniau-siaimaistoproduktai,kuriuoseyradaugcukraus,turimažaikitųvertingųmaistomedžiagų, todėlcukrusturėtųsudarytiiki10proc.davinioener-ginės vertės. Laktozė, arba pieno cukrus, suda-rytas iš gliukozės ir galaktozės. Organizme di-sacharidaiskylaįmonosacharidus.

Polisacharidai sudarytiišdaugeliogliukozėsmolekulių,sujungtųįilgągrandinę.Virškinama-jametraktejieyraskaldomiįoligosacharidusirdisacharidus,opaskuiįgliukozę,kurirezorbuo-jama į kraują. Svarbiausiaspolisacharidas yra krakmolas.Daugkrakmoloturigrūdai,bulvės,ankštiniai augalai ir iš jų pagaminti produktai.Valgydamimaistoproduktus,kuriuoseyradaugkrakmolo,žmonėsgaunairvandenyjetirpiųvita-minų,mineraliniųmedžiagų,maistiniųskaidulų.Todėlrekomenduojama,kadšieproduktaisu-darytųdidžiąjąparosdaviniodalįiriškrakmolobūtųgaunamaapiepusėvisosdavinioenergijos.

Skaidulinės medžiagos –taiangliavandenių,kuriųneskaldovirškinimofermentai,betskaldo



15

storosiosžarnosmikrobiota,porūšis.Vandenyjenetirpios skaidulinės medžiagos (celiuliozė,hemiceliuliozė, ligninas) skatina žarnynojudesius, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo,didindamos maisto tūrį sukelia sotumo pojūtį,veikiamaistomedžiagųabsorbcijąirkt.Pagrindinisskaiduliniųmedžiagųšaltinis–daržovės,vaisiai,grūdai ir jų produktai. Celiuliozės randamalapinėse daržovėse, rabarbaruose, hemiceliu-liozės – košėse, bulvėse. Tirpiosios skaidulinėsmedžiagos (pektinai, beta gliukanai) mažinacholesterolio koncentraciją kraujyje. Daržovės,dauguma vaisių, ypač obuoliai, yra puikuspektinų šaltinis. Maistas, turintis skaiduliniųmedžiagų,mažiaukaloringas,todėlyravertingasnutukimoprofilaktikai.

VitaminaiVitaminai – nedidelės molekulinės masės

biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būti-ni organizmo normaliai medžiagų apykaitai irgyvybineiveiklai.Žmogausorganizmoląstelėsejienesintetinami.Kaikuriuosvitaminus–Bgru-pėsirvitaminąK–sintetinažarnynobakterijos,tačiaujųorganizmuinepakanka,todėljųturibūtigaunamasumaistu.

© unsplash/Andy Hutchinson

Vitaminai,atsižvelgiantįtirpumą,skirstomiįdvigrupes:riebaluose tirpūs vitaminai (vita-minaiA,D,E,K)irvandenyje tirpūs vitaminai (vitaminaiB1,B2,B3, PP (B5),B6, folio rūgštis(B9),B12,H,C).

Vitaminas A (retinolis, antikseroftalminis). Įprastiniame maiste vitaminoA pakanka, todėlpapildomaijoretaiprireikia.Didžiausiašiovita-minokoncentracijayražuvųtaukuose.

Šaltiniai. VitaminoAyragyvūniniuosemais-toproduktuose,daugiausiažuvųtaukuose,svies-

te, kiaušinio trynyje, menkių, jaučių kepenyse,piene, grietinėlėje, grietinėje, fermentiniuosesūriuose,oβ-karotino(augalųpigmento,iškuriogaminasi vitaminasA) –morkose,moliūguose,pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, broko-liuoseirkitosežaliosedaržovėse,abrikosuose.

Biologinė reikšmė. Vitaminas A sustiprinaakies tinklainę irgeriau skiriamašviesa, tamsa,spalvos. VitaminasA palaiko normalią odos irgleivinėsbūklę.VitaminasAbūtinasnormaliamkaulų ir dantų formavimuisi, normaliam augi-mui,skatinažaizdųgijimą.PerdideliovitaminoAkiekio,kaipirkitųriebaluosetirpstančiųvita-minų, organizmas nepašalina, todėl jo nereikiaperdozuoti.

Pirmasis vitamino A stokos požymis yrašviesosbaimė,pablogėjęsregėjimasprieblandoje(vištakumas),dingęsapetitas,nuovargis,sutriku-siskrandžiobeikepenųveikla,nukenčiaakiųirvidausorganųgleivinė.Vystosifolikulinėhiper-keratozė–odatampašiurkšti,sausairpleiskano-ta, nes sulėtėja epitelio atsinaujinimas. Sulėtėjavaikų augimas. Gali vystytis anemija, nors ge-ležiesgaunamapakankamai,–sumažėjageležiesmobilizacija iš kepenų, nes geležį pernešančiobaltymotransferinosintezeireikiavitaminoA.Il-giautrunkantisvitaminoAtrūkumasgalisukeltiragenossausumą–kseroftalmiją,oprasidėjusin-fekcijai–ragenossuminkštėjimą–keratomalia-ciją.Silpstarega.

Vitamino A gali pritrūkti dėl nevisavertėsmitybos arba sutrikus žarnų įsiurbimo(rezorbcijos) funkcijai. Vitamino A gali trūktinetiktada,kaijotrūkstamaiste,betirtada,kaikartu trūksta baltymų, taip pat sutrikus riebalųpasisavinimui,nesvitaminasAtirpstariebaluose.Vitamino A gaunama su gyvūniniais, o joprovitaminų karotinoidų su augaliniais maistoproduktais.TaigivitaminoAstygiųgalijaustitie,kuriemažaivalgogyvūniniųmaistoproduktų.

Vitamino A provitaminai – α-, β-, γ-karote-nai. Juos sintetina augalai. Aktyviausias iškarotenų yra β-karotenas. Jis ir kiti karotenoi-dai atlieka antioksidantų funkciją, nutraukda-mi peroksidacijos reakcijas, nes sujungia lipidųperoksidus ir jų nesuporuotus elektronus, taipapsaugodamiląsteliųlipidusnuoperoksidacijos.Karotenoidai–taigrupėjunginių,kuriųstruktūrapanaši į β-karotino,vitaminoApirmtako struk-

tūrą. Jiemažina galimą laisvųjų radikalų rizikąsveikatai.

Vitaminas D (kalciferolis, antirachitinis). VitaminuDvadinamagrupėpanašiųmedžiagų,kurių pirmtaką organizmas gamina iš choleste-rolio. Jos tampa aktyvios tik saulės (ultravio-letinėje) šviesoje. Žmogaus organizme susidarocholekalciferolis (D3). Augaluose susidaro er-gokalciferolis(D2).

Abi medžiagos turi tokį pat vitaminui Dbūdingąpoveikį.

Šaltiniai. Vitamino D randama žuvų tau-kuose,ikruose,svieste,sūriuose,mėsoje,kiaušiniųtryniuose, riebiose Atlanto silkėse, menkiųkepenyse, lašišose, piene. Žmogaus organizmejissusidaroveikiantsaulėsspinduliams.

Biologinė reikšmė. Vitaminas D svarbusmineralinių medžiagų – kalcio ir fosforo,tvirtinančiųkaulusirdantis,apykaitai.VitaminasD veikia kalcio ir fosforo rezorbciją žarnose,padeda šioms mineralinėms medžiagomsišsilaikyti kauluose ir dantyse, neleidžia kalciuiinkstuose išsifiltruoti iškraujo ir taippasišalintiiš organizmo. Vitaminas D gerina kalciopasisavinimą, saugo nuo osteoporozės – kaulųligos, kuria dažniausiai serga vyresnio amžiausmoteryspoklimakte- rinioperiodo(susitrenkusgalilūžtiblauzdikaulisaršlaunikauliokaklelis).Vitaminas D gerina ir magnio pasisavinimą,greičiau iš organizmopašalina šviną, kuris galiveiktitoksiškai.

Kasdien10minučiųbūnantsaulėjevitaminuD visiškai apsirūpinama. Per didelis suvartotasvitaminoD,kaipirvisųriebaluosetirpstančiųvi-taminų,kiekisišorganizmonepasišalina,taigijįgalimaperdozuotivartojantvitaminopreparatus.

Trūkstant vitamino D, organizmas labaiblogai arbavisainepasisavinakalcio.Klasikinėvitamino D stokos sukeliama liga yra rachitas:vaikamsdeformuojasi kaukolė ir stuburas, žan-dikauliai, kojos įgyjaO arbaX formą, sutrinkadantųaugimas,osuaugusiesiemssusilpnėjarau-menys ir sumažėjaatsparumas infekcijoms.Su-augusiesiemsvitaminoDgali trūktidėlnevisa-vertėsmitybos,visainevalgantgyvūniniųmaistoproduktų,permažaibūnantsaulėje.

Vitaminas E (tokoferolis, antisterilinis). VitaminasEgamtojeplačiaipaplitęsvitaminas–taidaugiauneguaštuoniskirtingitokoferoliaiir

tokotrienoliai.Šaltiniai. Vitamino E randama daugelyje

augalinių produktų, ypač aliejuose, grūduose,žirniuose, grikių kruopose, kukurūzuose, sojųpupelėse.Be to, joyrakiaušinių tryniuose,pie-noproduktuose,mėsoje,menkiųkepenyse,ypačdaug–motinospiene.

Biologinė reikšmė. Vitaminas E saugo rie-balus,kitusvitaminus(kartusuvitaminaisA,Cir selenu), hormonus ir fermentus nuo žalingolaisvųjųradikalųpoveikio.VitaminasE(taippatkaipirvitaminaiA,Cbeiselenas)yraantioksi-dantas.Beto,šisvitaminaslabaireikalingasląs-telių membranų stabilumui palaikyti, jis saugonuoaterosklerozės,skatinažaizdųgijimą.Svar-busangliavandenių,riebalų,baltymų,geležiesirkitųmineraliniųdruskųapykaitai.Stiprinaorga-nizmoimunitetą,padedaviršutiniamodossluok-sniuiišlaikytidrėgmę,galiapsaugotinuokenks-mingoultravioletiniųspinduliųpoveikio.Be to,jiskaupiasiorganizmoriebaliniameaudinyje.

© unsplash/Roberta Sorge

Vitaminas K (filochinonas, antihemo- raginis). Skiriamos dvi vitamino K grupės –K1 – filochinonai, kurie sintetinami augaluose,irK2–menachinonai,kuriesintetinamižarnynobakterijų.VitaminasKsvarbusdėlto,kaddaly-vaujakraujokrešėjimoprocesuose.

Šaltiniai. Vitamino K yra augaluose, dau-giausia liucernose, špinatuose, pomidoruose,šermukšniųuogose,kopūstuose, salotų lapuose,žirneliuose,morkose, žemuogėse, bulvėse, šiektiek yra gyvūniniuose produktuose – kepenyse,kiaušiniuose.

16



17

Biologinė reikšmė.VitaminasKpalaikonor-malųkraujokrešėjimą.Jeinėštumometumotinaitrūksta vitamino K, naujagimiai suserga hemo-ragine liga. Jų žarnyno mikroflora dar nepa-kankamaisusiformavusiirnegaliaprūpintivita-minuK,osumotinospienukūdikiaipasisavinamaždaugpenktadalįreikiamovitaminoKkiekio.VitaminasKkartusuvitaminuDdalyvaujanuo-latiniamekaulų atnaujinimoprocese.VitaminasKskatinaraumenųveiklą,regeneracijosprocesusorganizme,didinaorganizmoatsparumąinfekci-joms,skatinažaizdųgijimą.

Vitaminas B1 (tiaminas, antineuritinis).Taivandenyjetirpusirgamtojelabaipaplitęsvitami-nas.Daugiausia joyravarpiniųgrūdųsėlenose.Daugšiovitaminoyramiltuose,ypačsusėleno-mis, alausmielėse, kepenyse, inkstuose, mėso-je, piene, daržovėse, ypač ankštinėse kultūrose,riešutuose.

Šaltiniai. Pagrindinis šaltinis – grūdų pro-duktai (pvz., rupi duona). Tiamino ypač daugsėlenose.Daug šio vitamin yra grūdų daiguoseir apvalkaluose, kurie gaminant aukščiausiosrūšiesmiltus arba valant ryžius, deja, pašalina-mi.Aukščiausios rūšiesmiltaibeveikneturi šiovitamino.Normaliaimaitinantis,vitaminoB1 pa-kankamaigaunamasumaistu.

Biologinė reikšmė.VitaminasB1 dalyvaujaangliavandenių apykaitoje, taip pat perduodantraumenimsnervinįimpulsą,padedaatkurtinervųsistemąpodideliokrūvio,skatinanormalųaugi-mą,vaisingumą,laktaciją.

Vitaminas B2 (riboflavinas, augimo vitaminas).Taivandenyje tirpusvitaminas, jįgam-tojesintetinabakterijos,mielės,augalai.

Šaltiniai. Daug šio vitamino yra lapinėsedaržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alausmielėse,mėsos,žuvųirpienoproduktuose,kiau-šiniuose.

Biologinė reikšmė. Šis vitaminas būtinasaminorūgščiųirbaltymųapykaitaibeigamybai,daro įtaką augimui, palaiko normalias odosir gleivinių funkcijas, apsaugo tinklainę nuonepageidaujamoultravioletinių spinduliųpovei-kio.VitaminasB2teigiamaiveikiariebalųpasisa-vinimąbeisintezę,kaulųčiulpųfunkciją.

Kai trūksta vitamino B2, pirmiausia pakiti-maipasireiškiaregeneruojančiuoseaudiniuose–odojebeiakių irburnosgleivinės epiteliniame

audinyje.Burnosgleivinė, lūpos, akies junginė,oda išsausėja,vėliau trūkinėja, lupasi, atsirandaparaudimųapielūpas,akis,ausisirįtrūkimųakiųbeilūpųkampučiuose.Vykstapakitimaiirnervi-niameaudinyje–nugarossmegenųnerviniųląs-teliųatrofija,pažeidžiamasmielininisapvalkalas.

Vitaminas PP (vitaminas B3, nikotino rūgštis ar nikotinamidas). Vitamino PP vei-kimu pasižymi nikotino rūgštis ir nikotinami-das.Šisvitaminasreikalingas ląsteliųmedžiagųapykaitosreakcijoms.

Šaltiniai.VitaminoPPyradaugelyjemaistoproduktų, ypač liesoje mėsoje, kepenyse, žuvųproduktuose,žirniuose,pupose,grikiųkruopose,rupiojeduonoje,riešutuose,tačiaujodaugiausiayragyvūniniuoseproduktuose.

Biologinė reikšmė. Niacinas padeda funk-cionuoti nervų sistemai, virškinimo traktui,veikiakraujoapytaką,praplėsdamasarteriolesirodoskapiliarus.

© unsplash/Helena Yankovska

Vitaminas B6 (piridoksolis, piridoksalis, piridoksaminas, antidermatitinis). VitaminasB6 reikalingas baltymų ir aminorūgščių apykai-tai,hormonų,raudonųjųkraujokūneliųgamybai.

Šaltiniai.Nedidelių vitaminoB6 kiekių yravisose daržovėse, žuvų, mėsos, pieno produk-tuose,kiaušiniuose,mielėse,miltuose,kepenyse.

Biologinė reikšmė.Kaip irvitaminasAbeiniacinas,vitaminasB6svarbusaugimui,nesregu-liuoja ląstelių dauginimąsi bei diferenciaciją,ypač reikšmingas baltymų apykaitai.VitaminasB6būtinasimunineisistemai.Šisvitaminaslabaisvarbusfermentiniamsprocesams,vykstantiems

galvos smegenyse, skatina hemoglobino gamy-bą, svarbus riebalų, ypač polinesočiųjų riebalųrūgščių,irangliavandeniųapykaitai.

Folio rūgštis (vitaminas B9, BC, antianemi-nis). Folio rūgštis yra bendras vienodą poveikįturinčiųjunginiųpavadinimas.

Šaltiniai. Folio rūgšties yra visosežalialapėsedaržovėse–petražolėse, špinatuose,salotųlapuoseirkt.,josyrakepenyse,inkstuose,kiaušiniuose, motinos ir karvės piene, alausmielėse.

Biologinė reikšmė.Folio rūgštis labaisvar-bibaltymųapykaitai irnukleinorūgščių,kuriosperduoda paveldimumo informaciją, sintezei.Taip folio rūgštis dalyvauja ląstelių dalijimosiir atsinaujinimo procesuose.Veikdama baltymųir nukleino rūgščių sintezės greitį, folio rūgštissvarbi augimui ir vystymosi procesams. KartusuvitaminuB12jiužkertakeliąanemijai,nesabuvitaminai reikalingi raudonųjų kraujo kūneliųbrendimui kaulų čiulpuose.Folio rūgštis būtinanėščiomsmoterims,jipadedaišnešiotivaisių.

Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis). Vita-minoB5yravisuosegyvūniniuoseiraugaliniuosemaistoproduktuose.

Šaltiniai. Ypačdaugšiovitaminoyramielėseiraviųkepenyse.Nemažikiekiaiyrakiaušiniuo-se, žaliuose žirneliuose, ruginėje duonoje, jau-tienoje,piene,bulvėse.

Biologinė reikšmė. Pantoteno rūgštis daly-vauja baltymų, riebalų ir angliavandenių apy-kaitoje, veikiaodos ląsteliųmedžiagų apykaitą,dalyvauja daugelyje biocheminių reakcijų. Kaitrūkstašiovitamino,galiatsirastiplaukųirodosdepigmentacija,gleivinėsirodosuždegimų,an-tinksčiųdistrofiniųpakitimų,sulėtėjaaugimas.

Vitaminas H (biotinas, antiseborėjinis). VitaminasHdalyvaujaangliavandeniųirriebalųapykaitoje.

Šaltiniai. Maži biotino kiekiai yra visuoseaugaliniuoseirgyvūniniuoseproduktuose.Dau-giausiajoyramielėse,kepenyse,inkstuose,taippat kiaušinių tryniuose, kukurūzuose, avižinėsekruopose,žirniuose,jautienoje,piene.

Biologinė reikšmė. Biotinaspalaikochemi-niųmedžiagųpusiausvyrą,reikalingasgliukozėsapykaitai.Šiovitamino trūkumopasitaikoretai,nesjodaugsintetinažarnynobakterijos.Jeitrūk-stašiovitamino,vystosidermatitas:odaparaus-

ta, pleiskanoja, o riebalų liaukos išskiria daugriebalų(seborėja).Liežuviospeneliaiatrofuojasi.Pažeidžiamairnervųsistema,galiatsirastimie-guistumas,depresija,parestezijos,paralyžiai.

Vitaminas B12 (kobalaminas, antianemi-nis). Vitaminui B12 priklauso grupė chemiškaigimininių junginių, vadinamų kobalaminais,kuriedalyvaujaformuojantgenetinėsmedžiagosstruktūrą,padedasusidarytiraudoniesiemskrau-jo kūneliams. Šio vitamino apykaitai svarbūsvitaminaiC,B2irB6.

Šaltiniai. Nedideli vitaminoB12 kiekiai yragyvūniniuoseproduktuose–kepenyse, inkstuo-se,širdyse,mėsoje,žuvyje,piene,kiaušiniuose.Augaluosešiovitaminobeveiknėra.

Biologinė reikšmė. VitaminasB12dalyvaujadaugybėje svarbiųmedžiagųapykaitosprocesų.Stokojant vitaminB12, atsirandamažakraujystė.Beto,kobalaminasyrasvarbuskaipkofermentasdalijantisląstelėmsirperduodantgenetinęinfor-macijąnaujailąstelei.Dėlšiosfunkcijosvitami-nasB12laikomasaugimoveiksniu.VitaminasB12 mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plaz-moje.

Vitaminas C (askorbo rūgštis, antiskorbu- tinis). VitaminasCyravandenyjetirpusvitami-nas.Joyradaugelyjemaistoproduktų.

Šaltiniai. Ypač daug jo yra erškėtuogėse,šaltalankių uogose, juoduosiuose serbentuose,saldžiuosiuosepipiruose,kiekmažiaukopūstuo-se,citrusiniuosevaisiuose,braškėse,agrastuose,pomidoruose,bulvėse,kepenyse.

Biologinė reikšmė. VitaminasC,kaipirvi-taminasE, svarbusmedžiagųapykaitai;daugelįbiologinių medžiagų – vitaminusA, E, B1, B2,folio rūgštį ir biotiną – saugo nuo ardomojodeguonies poveikio. Vitaminas C – puikus an-tioksidantas. Šis vitaminas stiprina organizmoatsparumą, kraujagysles, skatina žaizdų gijimą,padeda rezorbuoti geležį.VitaminasC vaikamsypačsvarbus.Jisnetikstiprinaimuninęsistemą,bet gerina apetitą. Jei vaikas nealergiškas, kas-dien tikslinga suvalgyti bent po vieną citrusinįvaisių–puikųšiovitaminošaltinį.Ankstyvąpa-vasarįreikėtųvalgytiraugintųkopūstų.

Mineralinės medžiagosKalcis (Ca) – vienas svarbiausiųmineralų,

reikalingaskaulamsbeidantimsformuotis.

18



19

Šaltiniai. Geriausiaskalciošaltinisyrapienasirpienoproduktai,ypačvarškė.Nemažaikalcioyrasūriuose,rupausmalimoruginiuosemiltuose,kiek mažiau kiaušinių tryniuose, kopūstuose,petražolėse, brokoliuose, šviežiose daržovių irvaisių sultyse, įvairiose kruopose, migdoluose,mėsoje.

Biologinė reikšmė. Kalcis atlieka plastinęfunkciją,taipagrindinisstruktūriniskaulųkom-ponentas, kraujo sudėtinė dalis, jis dalyvau-ja kraujo krešėjimo procese. Be to, kalcis yraląstelės struktūriniųkomponentų sudėtinėdalis.Jisbūtinasnervųsistemosveiklai,sekrecineivisųorganizmoliaukųląsteliųveiklai.Kalciopasisa-vinimąorganizmegerinavitaminasD,kitimine-ralai,pavyzdžiui,magnisirfosforas.

© unsplash/Eiliv-Sonas Aceron

Fosforas (P) – tai kaulų ir dantų sudėtiniskomponentas.

Šaltiniai. Pagrindinis fosforo šaltinis yrajuodoji arbata, kakavos milteliai, fermentiniaisūriai,kiauliųkepenys,varškė,džiovintigrybai,krienai,žaliejižirneliai,pupos,pupelės,kaiku-rios žuvys, kiaušinių tryniai, jautiena, duona.Fosforoyradaugelyjemaistoproduktų.

Biologinė reikšmė. Jis svarbus maistomedžiagų pasisavinimui ir apykaitai, dalyvaujabaltymųsintezėje,energijosgamybojeirapykai-toje, padeda perduoti genetinę informaciją, rei-kalingąbiocheminiamssmegenų,kepenų,inkstųprocesams.Geriaupasisavinamaskartusukalciu.Fosforaskartusukalciuyrapagrindinėkaulųirdantųsudedamojidalis.

Kalis (K) –vienassvarbiausiųkraujospau-

dimąlemiančiųmineralų.Kalioyra tiekaugali-niuose,tiekgyvūniniuosemaistoproduktuose.

Šaltiniai. Ypač daug jo yra džiovintuosevaisiuose – persikuose, abrikosuose, slyvose,razinose, kriaušėse, obuoliuose.Daug kalio yrariešutuose, sojųpupelėse, jūroskopūstuose,pu-pelėse, žirniuose, špinatuose, bulvėse, sėlenose,kviečiuose, bananuose, moliūguose, kriaušėse,persikuose, menkėje. Kiek mažiau kalio yramėsoje,pieneirpienoproduktuose,kiaušiniuose.

Biologinė reikšmė. Kalisskatinaorganizmoskysčių apykaitą, daugelį fermentinių procesų,aktyvina sekrecinę endokrininių liaukų veiklą,mažina baltymų brinkimą ir didina ląsteliųsienelių laidumą. Kalio jonai dalyvauja nervi-nioimpulseplitimeraumenyse.Daugiausiakaliokaupiasiląstelėse,joatsargųorganizmeyrarau-menyse,smegenyse,odoje.Kalispasižymikrau-jospūdįmažinančiupoveikiu.

Natris (Na). Natrio poreikis priklauso nuovaiko amžiaus, atliekamo fizinio darbo inten-syvumobeitrukmės,prakaitavimointensyvumo,išorganizmopašalinamonatriokiekio.

Šaltiniai. Natriodaugiausiagaunamasuval-gomąjadruska,taippatsuįvairiais,ypačgyvūnin-iais maisto produktais – kiaušiniais, sūriu.Au-galiniuose produktuose natrio yra mažai, kiekdaugiauruginėjeduonoje.

Biologinė reikšmė. Natris ypač svarbus or-ganizmo vandens apykaitai, dalyvauja organiz-mo apykaitiniuose procesuose. Didžiausia jodalis yra ekstraląsteliniuose skysčiuose. Natriojonaiveikianervinį ir raumenų jaudrumą,kartusu chloru dalyvauja susidarant druskos rūgščiaiskrandžio liaukose, taip pat pernešant į ląstelesaminorūgštis,gliukozęirkalį.

Magnis (Mg). Magnis labai svarbusmedžiagųapykaitai.

Šaltiniai. Geriausias magnio šaltinis yragrūdų produktai – duona, kruopos, sėlenos beiankštiniai–žirniai,pupelės.Beje,perdirbantgrū-dus, netenkama 80 proc. viso magnio kiekio.Magnio daugiausia yra augaliniuose produk-tuose,nesmagnisyrasudedamojichlorofilodalis.Daug jo yra petražolėse, krapuose, špinatuose,rūgštynėse, kituose žalialapiuose augaluose,juodojojearbatoje,džiovintuosegrybuose,kaka-voje,krabuose,krevetėse,jūroskopūstuose,mo-liūguose.Magnioyrairgeriamajamevandenyje.

Biologinė reikšmė. Neorganinių junginiųpavidalu magnio yra kauluose. Kituose audi-niuosemagniobūnaorganiniųjunginiųpavidalu.Magnis dalyvauja daugelio fermentų veikloje,angliavandenių, lipidų, energijos apykaitoje,termoreguliacijos procese, baltymų sintezėje,nervųsistemosveikloje.

Geležis (Fe). Vaiko organizmui geležis yravienassvarbiausiųelementų.

Šaltiniai. Pagrindinis geležies šaltinis yrajautiena, paukštiena, subproduktai, žuvis. Ge-ležiesyrakiaušiniųtryniuose,pupelėse,žirniuo-se, ankštinių bei avižų produktuose, avižiniuo-se dribsniuose, riešutuose, grūdų produktuose,pupelėse, vyšniose, obuoliuose, slyvose. Labaimažai geležies yra piene, jo produktuose, įvai-riuose riebalų produktuose, daugumoje vaisių,šakniavaisių, aukščiausios rūšies miltuose. Ge-ležis geriau pasisavinama iš gyvūninių maistoproduktų,pavyzdžiui,mėsos,neguišaugalinių.

Biologinė reikšmė. Dalyvauja susidarantraudoniesiems kraujo kūneliams (eritrocitams).Geležis įeina į daugelio fermentų sudėtį, svar-bi neurologiniamsprocesams. Ji kaupiasi kaulųčiulpuose,blužnyje,kepenyse.

© unsplash/Alina Karpenko

Chloras (Cl) yrabūtinasnormaliaiorganiz-moveiklai.

Šaltiniai. Daugiausia chloro gaunama suvalgomąja druska ir gyvūniniais maisto pro-duktais– jautiena, pienu, kiaušiniais, sūriu irkt.Augaliniuosemaistoproduktuosechloroyramažai.

Biologinė reikšmė. Chloras dalyvauja, pa-laikant organizmo skysčių osmosinį slėgį, van-

densapykaitoje,gaminantdruskosrūgštįskran-dyje.Joyrasusikaupęodoje,poodyje,kauluose.

Siera (S).Šaltiniai. Pagrindinis sieros šaltinis – bal-

tymingas maistas. Daugiausia jos gaunama sumėsosirpienoproduktais,ankštiniais,grūdiniaisproduktais ir kt.

Biologinė reikšmė. Siera įeina į baltymų,aminorūgščių, kai kurių hormonų, vitaminųsudėtį.

Manganas (Mn) – tai elementas, dalyvau-jantis organizmo medžiagų apykaitoje, įeina įdaugeliofermentųsudėtį.Manganogaunamasuįvairiumaistu.

Šaltiniai. Daug mangano randama riešu-tuose, sėklose, visų rūšių grūduose, kruopose,ankštiniuose,arbatoje,kavoje.Nedaugjoyravai-siuoseirdaržovėse.Mažaimanganoyramėsoje,žuvyje,kiaušiniuose,pienoproduktuose,rafinuo-tamemaiste.

Biologinė reikšmė. ŠiomikroelementoreikiavitaminoB1irvitaminoEapykaitai.Jisaktyvi-navirškinimofermentųveiklą.Manganasveikiakaipkatalizatoriusskaidant riebalus ircholeste-rolį, svarbus smegenų ir nervųmitybai; būtinasnormaliamskeletovystymuisi.Manganaspage-rinakaulųtankumąiraugimą.

Jodas (J). Jodasyrabūtinasnormaliaiskyd-liaukėsveiklai.Normaliskydliaukėsveiklalemiaprotinės veiklos intensyvumą, plaukų, odos irdantųbūklę.Reguliarusirpakankamasjodovar-tojimas yra būtinas normaliam vaiko augimui,vystymuisi,sveikatai.

Šaltiniai. Jododaugiausiayrajūrųžuvyseirjūrosproduktuose,jūroskopūstuose.Ypačgerasjodošaltinis–joduotadruska.Jodotaippatyrasalotose,svogūnuose,poruose.

Biologinė reikšmė. Jodas dalyvauja hor-monųsintezėjeirįeinaįjųsudėtį.Tiekjodosto-ka,tiekirpertekliusneigiamaiveikiaskydliaukę.Skydliaukė–didžiausiaorganizmoendokrininėliauka.Nuo jos veiklos didele dalimi priklausoišvaizda,temperamentas,intelektas.Iki30gsve-riantiskydliaukėsukaupia90proc. įorganizmąpatenkančiojodo.

Stokojant jodo gali padidėti skydliaukė,sulėtėti medžiagų apykaita, sulėtėti protinėveikla, oda tampa šiurkšti, plaukai šiurkštūs,lūžinėjantys, didėja kūno masė dėl energijos

20


eikvojimo sumažėjimo, fizinė energija silpsta,pažeidžiamareprodukcinėfunkcija,galiatsiras-ti endeminis gūžys (struma).Vaikams dėl jodostokos nukenčia smegenys ir psichika. Jodostoka nėštumo metu gali būti kūdikio kretiniz-mopriežastis.JodostokąLietuvosgyventojamsnulemia geologinės sąlygos ir nepakankamasjodo turtingų jūros produktų vartojimas. Beje,jodopertekliusveikiatoksiškai.

Fluoras (F) padeda kalciui kauptis ir įsi-tvirtintikauluose.

Šaltiniai. Fluoro yra geriamajame vande-nyje, arbatžolių arbatoje, riešutuose, menkėse,kepenyse. Įvairiuose geografiniuose regionuoseyraskirtingasfluorokiekis.Jeivandenyjemažafluoro,jįgalimafluoruoti.

Biologinė reikšmė. Fluoras yra dantų irkaulinio audinio sudedamoji dalis. Trūkstantfluoro, vaikams sutrinka kaulinio audinio, den-tinoirdantųemalioformavimasis,suaugusiemsatsiranda dantų ėduonis, didėja osteoporozėsrizika.Fluoropertekliusyrakenksmingas,nesat-sirandafluorozė,pasireiškiantidantųemaliosusi-darymosutrikimu,šleikštuliu,galvosskausmais.

© unsplash/nordwood-themes

Varis (Cu). Šis mikroelementas padedaišsaugotinormaliąkraujosudėtį.

Šaltiniai. Variodaugyragyvuliųkepenyse,grikių iravižųkruopose,žuvyse,ankštiniųsėk-lose, riešutuose. Nemažai vario yra šparaguo-se, miežiuose, lęšiuose, grybuose, petražolėse,daigintuose kviečiuose, ruginėje duonoje, jūros

produktuose, šokolade. Labai nedaug vario yrapiene.

Biologinė reikšmė. Varisdalyvaujamedžiagųapykaitoje,kraujogamyboje,skatinageležiespa-sisavinimą, gerina kaulų struktūrą.Varis įeina įįvairiųfermentųsudėtį,skatinaraudonųjųkraujokūneliųgamybą,jųbrendimą,kaulųčiulpųsusi-darymą.Variskaupiasismegenyseirkepenyse.

Chromas (Cr) – svarbus angliavandenių,baltymųirriebalųapykaitai.

Šaltiniai. Chromošaltiniaiyramėsa,subpro-duktai (ypač gyvulių kepenys), neskaldyti grū-dai,stambausmalimomiltai irduona,kiaušiniųtryniai,grybai, riešutai, alaus irkepimomielės,sūriai.

Biologinė reikšmė. Chromas dalyvauja an-gliavandeniųirriebalųapykaitoje,kuriąnulemiasvarbiausiashormonas–insulinas.Kartusuinsu-linuchromasdalyvaujacukrausapykaitojeirsta-bilizuojacukrauskiekįkraujyje;mažinacholes-terolio bei trigliceridų kiekį; reguliuoja apetitą;aktyvinafermentųveiklą.Chromodaugiausiayraodoje,kauluoseirraumenyse.

Cinkas (Zn) labai svarbus imuninės siste-mosveiklai.

Šaltiniai. Cinko šaltiniai yra mėsa, sūriai,kruopos, pupos, riešutai, kava, arbata. Taip patcinko yra jautienoje, kalakutienoje, vėžiagy-viuose bei moliuskuose (austrėse, krevetėse,omaruose),kiaušiniuose.

Biologinė reikšmė. Cinkas būtinas vaikoaugimui ir brendimui, normaliai lytinių liaukųveiklai, dalyvauja virškinimo procese. Cinkaspadedaformuotisskeletui,atsinaujintiląstelėms,palaiko tinkamą prostatos bei vyriškų hormonųveiklą.

Selenas (Se) –aktyvusantioksidantas.Šaltiniai. Pagrindinisselenošaltinis–grūdai

irmėsa.Seleno turi tunai, riešutai (ypač braziliški),

kiaušiniai,vištiena,grūdiniaiproduktai.Biologinė reikšmė. Organizme veikia kaip

antioksidantas.Jisapsaugoląsteliųmembranąirtrukdosusidarytilaisviesiemsradikalams.

Straipsnis publikuotas 2019 metų žurnaluose „SLAUGA. Mokslas ir praktika“ Nr. 3 (267) ir Nr. 4 (268).

21


Vitaminais, mineralinėmis medžiagomis,aminorūgštimis,polinesočiosiomis riebalųrūgš-timis,bioflavonoidaisirkitomismūsųorganizmuireikalingomis medžiagomis gali būti papildytiįprastiniai maisto produktai, kuriuos vartojamekasdienėje mityboje. Šis maistas skiriasi nuoįprastinio maisto biologine verte, tačiau išliekatradicinio maisto forma. Tai – funkcionalusis maistas, arba maistas specialioms organizmoreikmėms.Toksmaistasveikiavienąardaugiauorganizmogyvybiniųfunkcijųtamtikrubūdu–jame esančiais ingredientais sukuria teigiamąefektąfiziologinėmsfunkcijomsirtaippagerinasveikatą.

Daugelis maisto produktų gali būti papil-domi vitaminais – tai sultys, įvairūs gėrimai,miltai, pieno produktai ir kt.Maistas gali būti papildytas ir mineralinėmis medžiagomis,pavyzdžiui,druska su jodu. Joduotadruska turiteigiamąpoveikįskydliaukėsveiklai.Beto,drus-ka gali būti papildyta kaliu,magniu.Ypač pa-didėja maisto vertė, jei jis papildomas poline-sočiosiomis riebalų rūgštimis,kuriospasižymiaterosklerozėsrizikąmažinančiupoveikiu.

Vis daugiau gaminama maisto produktų, papildytų skaidulinėmis medžiagomis – pre-biotikais. Jų reikėtų valgyti daugiau, kadangižmonės daug vartoja išgrynintomaisto ir nesu-simąsto, kad skaidulinėsmedžiagos organizmuilabai svarbios. Jos mažina cholesterolio kon-centraciją kraujyje, taip saugodamosnuo atero-sklerozės, mažina puvimo procesus žarnyne,aktyvina žarnyno veiklą, detoksikuoja organiz-mą–sujungiasunkiuosiusmetalusirpadedajuospašalinti su išmatomis iš organizmo.Klasikinistokio funkcionaliojo maisto pavyzdys – duona

sugrūdais,duonasusėlenomis,labairupiųmiltųduona, duona su džiovintais vaisiais, duona susaulėgrąžomis,sumoliūgųsėklomis,susezamosėklomis, taippatkviečiųarkitokių javųgrūdųsėlenos.

© unsplash/Eiliv-Sonas Aceron

Aminorūgštimis papildytas maistas taip pattampabiologiškaivertingesnis.Aminorūgšti-mis gali būti papildyti miltai, iš kurių kepamaduonairįvairūsbatonokepiniai.

Funkcinio maisto žaliavomis gali būti ir specifiniai gyvi mikroorganizmai ar jų dalys – probiotikai. Probiotikai atlieka daug svarbiųfunkcijų.Jiegaminažarnynogleivinėsapsauginesmedžiagas – trumpos grandinės riebalų rūgštis,argininą,glutaminą,cisteinąbeimikronutrientus–Bgrupės vitaminus, vitaminąK, folio rūgštį,bioflavonoidus, augimo faktorių savybėmispasižyminčius aminus. Probiotikai pagerinalaktozės toleravimą, apsaugo nuo patogeniniųmikroorganizmųaugimo.Jiegaminamedžiagas,

22

Funkcionalusis maistas – puikus pasirinkimasMilijonus metų žmonės negalvojo, ką, kiek ir kada valgyti. Žmonių maitinimąsi lėmė religinės,

klimatinės ir gamtinės sąlygos. Tik maždaug prieš 1,5–2 tūkstančius metų senovės gydytojai ir filo-sofai pradėjo nagrinėti mitybos ir sveikatos ryšį. Senovės graikų filosofo Sokrato mintis apie mitybos nuosaikumą, išreikšta posakiu „Valgome tam, kad gyventume, bet negyvename tam, kad valgytume“ iki šiol neprarado aktualumo. Šiandien neabejojama, kad mityba – sveikatos pagrindas. Ji lemia fi-zinę ir protinę žmogaus raidą, sveikatą bei ilgaamžystę, tačiau daugelis gyventojų maitinasi nesvei- kai. Vartojama per daug riebalų, ypač gyvūninių, per mažai daržovių, vaisių ir grūdinių produktų. Daugelio mityba palanki lėtinėms ligoms plisti, todėl būtina ją keisti. Čia svarbus vaidmuo tenka funkcionaliajam maistui – maistui, kuris gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, daryti poveikį orga-nizmo fiziologinėms funkcijoms.

kurios slopina patogeninių mikroorganizmųaugimą ar juos suardo, rūgština storosiosžarnos turinį, o tai skatina mažiau patogeniniųorganizmųaugimą,stimuliuojaimuninęfunkciją,normalizuojaimuninįatsaką,esantjosutrikimui,padeda pašalinti toksinus ir nereikalingasmedžiagas(cholesterolįmetabolizuojaįkopros-terolį; slopina kancerogenų ir mutagenųgamybą,modifikuoja toksinus ir jų receptorius,probiotikaisuardomaistoantigenus), reguliuojažarnyno funkcijas (gleivių perdirbimą, maistomedžiagųabsorbciją,virškinimotraktomotorikąirkraujotaką);gerinagleivinėsbarjerinęfunkci-ją, sumažindami jos laidumą. Probiotikai atlie-ka ir svarbią profilaktinę reikšmę – apsaugonuo infekcinės diarėjos. Poveikis gana svar-bus – jie pagerina laktozės virškinimą žarnyne,esant sutrikusiai laktozės rezorbcijai; pagerinažarnyno florą ir funkcijas; palaiko enterocitųvientisumą; reguliuoja žarnyno veiklą; didinaatsparumą virškinamojo trakto infekcijai (pvz.,rotavirusui).

Gerųjųbakterijų,arbažarnynomikrobiotos,reikšmė šiandien vis labiau pagrindžiamamok-sliniais tyrimais, todėl labai svarbu jąpalaikyti.Taigi,funkcionaliojomaistosuprobiotikaisvar-tojimonaudašiandienjaupagrįstamoksliškai.

Maistas tampa funkciniu ne tik pridedantvienoarkitobiologiškaiaktyvauskomponento,taip padidinant natūralaus maisto komponento(dažniausiai mikronutriento) koncentraciją pro-dukte,betirpakeičiantmaistinęmedžiagą(daž-niausiai makronutrientą), kurios suvartojus perdauggalipasireikšti žalingaspoveikis sveikatai(pvz., sočiosios riebalų rūgštys), komponentu,pasižyminčiu sveikatą stiprinančiu poveikiu argerinančiu maistinių medžiagų pasisavinimą;pašalinantžalingąkomponentą(pvz.,alergizuo-jantįbaltymą);modifikuojantmaistokomponen-tus,darančiusnaudingąpoveikįsveikatai.

Gaminantfunkcionalųjįmaistąbūtinasfunk-cionalumo pagrindimas, remiantis moksliniaistyrimais, kūrybiškas mokslinių atradimų pritai-kymas, nuolatinis funkcionaliojo maisto pro-duktopoveikiotyrimas,įvertinantvisasgalimaspasekmessveikatai.

Valgydamasfunkcionalųjįmaistąžmogusnetik suteikiaorganizmuienergijos,bet irpapildojį vertingomis biologiškai aktyviomis medžia-gomis. Funkcionalusis maistas atlieka vieną arkeletą specifinių funkcijų medžiagų apykaito-je ir padeda reguliuoti biologiniusprocesus. Jisreguliuoja biologinius apsauginius organizmomechanizmus, apsaugonuo specifinių ligų arbapagreitinaorganizmoatsistatymąpo ligų, lėtinaorganizmosenėjimoprocesus.

Funkcionaliojo maisto vartojimas Lietuvosgyventojams labai prasmingas, nes, kaip rodogyventojųmitybostyrimųrezultatai,daugeliojųmityba nėra sveikatai palanki, su maistu neap-rūpinamasorganizmasvisomisbūtinomismais-tinėmis ir biologiškai aktyviomismedžiagomis.Taip yra todėl, kad Lietuvos gyventojai permažaivartojadaržoviųirvaisių:kasdienšviežiųdaržoviųvalgotiktrečdalisgyventojų,perdienąvidutiniškaisuvartojamatikapie260gdaržoviųir vaisių. Kasdien grūdinių produktų vartojamaždaug kas antras gyventojas (53,7 proc.),pienoir joproduktų–kastrečias,didžiojidalisgyventojųžuviesiržuvųproduktųvalgo1–2kar-tus per savaitę. Nustatyta, kad paros maistoracione per daug energinės vertės teikia rie-balai (41,7 proc.), sočiosios riebalų rūgštys(12,9 proc.), cukrūs (12,9 proc.); per dienągaunamatik15,7gskaiduliniųmedžiagų,mažiaunegurekomenduojama–vitaminųA,C,B2,B12,niacino,pantotenorūgštiesbeimagnio,geležies,cinko, seleno, jodo. Tik 40,2 proc. gyventojųmano,kadjųmitybayratinkama.Normalauskū-nosvorioyra43,6proc.suaugusiųir26,7proc.pagyvenusiųgyventojų;antsvorioturi35,7proc.suaugusiųjųir40,7proc.pagyvenusiųjų,nutukęsyrabeveikkaspenktassuaugęsirbeveikkastrečiaspagyvenęsžmogus.Taigi, didžiosiosdalies tieksuaugusių,tiekpagyvenusiųLietuvosgyventojųmityba nėra palanki sveikatai ir neatitinkasveikosmitybos rekomendacijų.Funkcionaliojomaisto vartojimas padėtų spręsti šią problemą.

Straipsnis publikuotas 2019 metų žurnale „SLAUGA. Mokslas ir praktika” Nr. 5 (269).

23

Funkcionalusismaistas–puikuspasirinkimas

24

Genetiškai modifikuotas organizmas(GMO)–taiorganizmas,išskyrusžmogų,kuria-megenetinėmedžiagapakeistatokiubūdu,kurispapras–tainepasitaikoporuojantisir(arba)natū-raliosrekombinacijosbūdu.

Genetiškai modifikuotas maistas – tai toksmaistas,kuriosudėtyjeyraGMOarbajisyrapa-gamintasišGMO.

Taigi,genetiškaimodifikuotasmaistas–toksmaistas,kuriogenetinėmedžiagayrataippakeis-tairįgijusitokiųsavybių,kuriosnegalėtųatsiras-tinatūraliubūdu.Išaugalųdaugiausiagenetiškaimodifikuojami yra sojos, pomidorai, ryžiai,kukurūzai. Genetinė modifikacija – genų inži-nerijospagalbagenoperkėlimasišvienoaugalosėklosįkitoaugalosėklą.

Taip pakeičiamas natūralus genotipas irišauginamasnaujas,genetiškaimodifikuotas,au-galas.Pavyzdžiui,genetiškaimodifikuotossojosturidaugdidesnįbaltymųkiekįnei įprastos so-jos, genetiškaimodifikuoti pomidorai –mažiauvandeningi,turididesnįsausųjųmedžiagųkiekį.Tiek genetiškai modifikuoti augalai, tiek ge-netiškaimodifikuotimikroorganizmaiargyvūnaivadinamivienubendrupavadinimu–genetiškaimodifikuotiorganizmai,sutrumpintaiGMO.

© unsplash/Charles PH

Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimo tikslai

Genetiškai modifikuoti organizmai kuriamitaikantgenųinžinerijosmetodus.

IšskiriamostryspagrindinėsGMOklasės:1. genetiškaimodifikuotimikroorganizmai;2. genetiškaimodifikuotigyvūnai;3. genetiškaimodifikuotiaugalai.

Genetiškai modifikuoti augalai kuriamisiekiant išvesti naujas veisles, t. y. pagerintiaugalų technologines ir maistines savybes, taippat augalai, įvairiųmedžiagų, baltymų, riebalų,vitaminųirkt.producentai.Dvidešimtoamžiauspabaigoje genų inžinerijos metodais sukurtatūkstančiai naujų augalų veislių. Tai augalai,atsparūs herbicidams, vabzdžiams, šalnoms irkt. Siekiant išvengti nenumatytų pasekmių beiapsaugoti intelektinę nuosavybę, transgeniniųorganizmųpatekimąįrinkągriežtaikontroliuojaįstatymai.

Anksčiaunaujomsaugalųveislėmskryžmi-nimo būdu išvesti prireikdavo daugybės metų,dabarmolekulinėsbiologijosmetodaislaukiamąrezultatągalimapasiektilabaigreitai.Tereikiatikgeną,nulemiantįtamtikrossavybėspasireiškimą,perkeltiįkitąaugalą,gyvūnąarmikroorganizmą,ir gausimenorimų savybiųnaująveislę ar rūšį.Taippatgalima iškirptinepageidaujamąsavybęnulemiantįgeną,pavyzdžiui,geną,minkštinantįpomidorus.

Dažniausiai augalaigenetiškaimodifikuoja-midėltrijųpagrindiniųpriežasčių:1. norint pagerinti produkto kokybę – skonį,

konsistenciją,dydį,maistinęvertę;2. norint pagerinti auginimo sąlygas ir suteikti

atsparumąligoms,kenkėjams,žemaitempe-ratūrai,sausrai,šalnai,herbicidams;

3. norintsuteiktiaugalamssavybęgamintifar-macineipramoneibeikitomssritimsvertin-gusjunginius.Šiuo metu jau sukurta nemažai pačių

įvairiausių genetiškai modifikuotų augalų veis-lių(sojų,kukurūzų,pomidorų,bulvių,runkelių,cikorijų, rapsų,moliūgų,salierų,mėlynių,med-vilnės,tabakoirkt.).JAVšieproduktaivertina-mipalankiai,rinkojeyradaugiaunei52maistui

Genetiškai modifikuotas maistas. Kaip jį vertinti?Naujų maisto produktų srityje pastaruoju metu matyti sparti raida. Dėl didelės mokslo ir tech-

nologijų pažangos atsirado naujų maisto produktų kategorija – genetiškai modifikuoti maisto pro-duktai. Taip pat imtas vartoti ir naujas terminas genetiškai modifikuotas organizmas. Genetiškai modifikuoti gali būti ir augalai, ir gyvūnai, ir mikroorganizmai.

įteisintųaugalųirnetgineprivalomasatitinkamasženklinimas.EuroposSąjunga(ES)tokiųproduk-tų į savo rinką lengvai neįsileidžia. Pagrindinisįteisinimą reglamentuojantis teisės aktas yra2003m.rugsėjo22d.EuroposParlamentoirTa-rybosreglamentas(EB)Nr.1829/2003dėlgene-tiškaimodifikuotomaistoirpašarų.Iki2007m.vasario 19 d. ES maistui įteisintos 28 augalųveislės,nustatytigriežtiženklinimoreikalavimai.Genų modifikavimo būdu sukurti maisto pro-duktaiyravieni labiausiai tiriamųproduktųpa-saulyje.Saugosirrizikosįvertinimasatliekamasvadovaujantisdauggriežtesniaisneitradiciniammaistuikeliamaisreikalavimais.

© unsplash/Linh Pham

Kad į rinką patektų genetiškai modifikuotiaugalaibeijųproduktai,reikiaatliktiįvairiausiųlabaisudėtingųtyrimų.Yratiriama:• produkto sudėtis bei jame esančių alergenų

ir toksinų kiekis, pasisavinimas, poveikisžmoniųmitybai;

• galimybėgenamspereiti įžarnynomikroor-ganizmus;

• rūšių populiacijos dinamika ir biologinėsįvairovėspokyčiai;

• galimybėsutrikdyti jautrumąpatogenamsaratsirastiatsparumui;

• šiųgydymui;• biogeochemijospokyčiaidirvoje;• genetiškaimodifikuotųorganizmųpatekimas

įaplinką;• genetinėsmedžiagosperėjimas įkitusorga-

nizmus;• poveikisfenotipoirgenotipostabilumui;• pokyčiaižemdirbystėspraktikaiirkt.

Pagal2003m.rugsėjo22d.EuroposParla-mentoirTarybosReglamento(EB)Nr.1829/2003dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų 4

straipsnioreikalavimusleidimaspateiktiEuroposSąjungos rinkai produktus, kurių sudėtyje yra,kurie sudaryti ar pagaminti iš GMO, suteikia-mas tik tada, kai Europos Komisijos prašymuatlikusi tokiųGMOproduktų rizikosvertinimą,Europos maisto saugos tarnyba pateikia mok-sliškaipagrįstąišvadą,kadpateikusrinkaiminė-tusproduktusnebuspadarytaspoveikis žmoniųargyvūnųsveikataiarbaaplinkai.Taigi,kaiįro-doma, kad šie produktai nekenkia aplinkai beiyra saugūs žmonėms, jie gali patekti įEuroposSąjungosbeiLietuvosrinką.

IšvisošiuometuESmaistuiįteisintairgalibūtipateiktarinkai16kukurūzų,6rapsų,1sojųpupeliųir5medvilnėsveislės.

Dažniausiai vartojami genetiškai modifi-kuotųaugalųproduktai–aliejus,miltai,baltymųizoliataiirbaltymųkoncentrataibeimaistoprie-dai.

© unsplash/Victoria Shes

Genetiškaimodifikuotiproduktaiprivalobūtipaženklinti.Jųženklinimasnustatytas2003m.rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybosreglamentu (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškaimodifikuotųorganizmųirišjųpagamintųmaistoproduktųirpašarųatsekamumoirženklinimoirišdaliespakeičiančiodirektyvą2001/18/EB.

Pagalšiuosreikalavimusprivalupaženklintine tik genetiškai modifikuotus maisto produk-tus,betirproduktosudėtyjeesančiusingredien-tus. Etiketėje turi būti žodžiai „genetiškai mo-difikuota“, pvz., baltymų izoliatas, pagamintasiš genetiškaimodifikuotų sojų pupelių. Jeimo-difikuotas visas produktas, informacija apie tai

25

Genetiškaimodifikuotasmaistas.Kaipjįvertinti?

pateikiama prie produkto pavadinimo, o jei tikingredientas–produktoingredientųsąraše.Euro-posSąjungojenetminimalūs(0,9%)genetiškaimodifikuotos žaliavos likučiai nemodifikuotoježaliavojeprivalobūtipaženklinti.

Genetiškai modifikuotų produktų poveikis žmonių mitybai ir sveikatai

Visapusiškaiįvertinantproduktą,atsižvelgia-ma į jopoveikįmitybai, esant ir įprastam (nor-maliam), irmaksimaliamvartojimui. Šis įverti-nimas atliekamas remiantis išsamia atitinkamosliteratūros analize, produkto sudėties tyrimais,esminio lygiavertiškumopalyginimais, o prirei-kus–gyvūnųmodeliniųtyrimųduomenimis.Jeinumatoma, kad genetiškai modifikuoti produk-taibussvarbūsžmoniųmaistoracione,atitinka-maiįvertinamažmoniųmityba.Ypačkreipiamasdėmesys į kūdikių, vaikų, nėščių ir žindančiųmoterų, pagyvenusių ir lėtinėmis ligomis ser-gančių (pvz., cukriniudiabetu irmalabsorbcija)žmoniųgrupiųfiziologinessavybesirmedžiagųapykaitosreikalavimus.

Būtina turėti duomenų apie ilgalaikio irtrumpalaikio genetiškai modifikuotų produktųvartojimopoveikį.Tokieduomenysgaunamiat-liekantbendrąmitybosirjospoveikiopriežiūrąbeipapildomai ištiriant poveikį produktųmitybineikokybei.Būtinaištirtigalimasalerginesreakcijasįgenetiškaimodifikuotuoseproduktuoseesančiusnaujusbaltymusarkituskomponentus.

© unsplash/Eric Prouzet

Genetiškaimodifikuotųaugalųirjųproduk-tųįvertinimoprincipaiyrapanašūsį tuos,kuriegalioja genetiškai nemodifikuotiems augalams

bei jų produktams. Įvertinti genetiškai modifi-kuotoaugalosaugągalibūtipaprasčiauneinaujągenetiškai nemodifikuotą augalą, jei genetiškainemodifikuotas organizmas – tradicinismaistuivartojamasaugalas,irjisbuvopakeistasnaudo-jant tiksliai apibrėžtus genetinės modifikacijosbūdus. Šiuo atveju, vertinant saugą, pagrindinįdėmesįgalimaskirtigenetinėsmodifikacijosre-zultatams.

Jeigudėlgenetinėsmodifikacijosgaunamasnaujasfenotipas,turėtųbūtinustatytosirištirtosšio pakeitimo pasekmės augalo sudėčiai. Jei,pvz.,genetiškaimodifikuotasaugalasyrasukur-tastaip,kadišreikštųnatūraliaiesančiasinsekti-cidinessavybes,užkoduojantjįiškitoorganizmogautugenu,irtodėljistapoatsparustamtikriemsvabzdžiamskenkėjams,taireikianustatytiįterp-toinsekticidiniokomponentotoksikologinessa-vybes. Cheminės sudėties modifikacijos saugągalima nustatyti standartiniais toksikologiniaistyrimais.Taip pat turėtų būti įvertintas galimasalergeniškumas.Be to, reikiaatsižvelgti ir į ša-lutinį poveikį. Šis įterpimas, pvz., savaiminėmutacijaargenominispertvarkymas,turėsįtakosbendramgenetinėsmodifikacijos rezultatui.La-baisvarbusuprasti,kaipvykstanormalitoksinųgamyba augale, žinoti įvairių genetiškai modi-fikuoto augalo auginimo ir kultūrinimo sąlygųpoveikįjam,taippatturėtiinformacijosapietai,ar naujas genų produktas atsiranda galutiniamemaistoprodukte.

Mokslininkai, tyrinėjantys genetiškai mo-difikuotus augalus, nurodo, kad genetiškai mo-difikuotų augalų žiedadulkės gali susikryžmintisunatūraliaisaugalaisirtaipgaliatsirastinaujųmumsneįprastųaugalųrūšių.

Gyvūnai taip pat gali būti genetiškaimodifikuoti. Iš genetiškai modifikuotų gyvūnų,pvz.,karvių,gaunamaspienas,kurisskiriasinuoįprastoskarvėspieno.Dėlgenetinėsmodifikacijoskarvėspienobaltymusglobulinusgalimapakeistiį globulinus, artimesnius žmogausglobulinams.Žmogaus organizmastokius globulinus geriauvirškinsirįsisavins.

Straipsnis publikuotas 2019 metų žurnale „SLAUGA. Mokslas ir praktika“ Nr. 6 (270).

26


Kas lėmė, kad mes su maistu negauname reikalingo seleno kiekio?

Vienapagrindiniųsumažėjusioselenokiekioaugaluosepriežasčiųyra jostokaŠiaurėsEuro-pos,taippatirLietuvos,dirvožemyje.Manoma,kadselenasišdirvožemiobuvoišplautasdarle-dynmečiu, jo sumažėjo dėl šiuolaikinių žemėsdirbimometodų,dėlrūgščiųjųlietų,dėlintensy-vaustrąšųnaudojimo.

Kokioms žmonių grupėms ypač galima seleno stoka?

Pagyvenęirsenižmonės,kuriedažnaimai-tinasi nevisaverčiu maistu, paaugliai, turintysnesveikosmitybosįpročių,žmonės,ilgaibesilai-kantysdietos,rūkantieji–taižmoniųgrupės,ku-riosedažniausiaipasitaikoselenostokosatvejų.

Koks pagrindinis seleno vaidmuo žmogaus organizme?

Selenasslopinalaisvųjųradikalųsusidarymąorganizme.Laisvųjų radikalų reakcijas ląstelėjeslopina antioksidantai bei įvairios peroksidaziųsistemos, pavyzdžiui, superoksido dismutazės,katalazė, glutationo peroksidazės ir kitos; kaikuriųjųaktyviaiformaipalaikytibūtinasselenas.Jis yra pagrindinis svarbaus antioksidaciniofermento glutationo peroksidazės komponentas.Šis fermentas – viena pagrindinių apsaugos

nuo laisvųjų radikalųmechanizmo dalių.Taigi,selenuibūdingasantioksidantoveikimas.Sutrikuspusiausvyraitarplaisvųjųradikalųformavimosiirantioksidacinės sistemos gebėjimo neutralizuotituos radikalus, organizme vystosi oksidacinisstresas.Antioksidantai–medžiagos,kuriospade-da apsaugoti ląsteles nuo žalingo oksidaciniostreso poveikio. Šia savybe ir pasižymi glu-tationo peroksidazė, stimuliuojanti glutationooksidaciją ir organinių hidroksiperoksidų arvandenilio peroksido redukciją. O selenas yraglutationo peroksidazės – fermento, kuris yraantioksidantas, – koveiksnys. Šitaip ląsteliųmembranų lipidai bei kitos makromolekulėsapsaugominuoperoksidųsukeliamųpažeidimų.AntioksidantinėsereakcijoseselenasveikiakaipvitaminoE kofaktorius ir stabdo aterosklerozėsvystymąsi. Seleno veiksmingumas stiprėja, kaiorganizmedaugvitaminoE.

Seleno antioksidacinis vaidmuo moksliškai įrodytas. Kuo dar selenas naudingas žmogui?

Selenassaugonukleinorūgštįnuobetkokiopažeidimo, didina organizmo atsparumą įvai-rioms ligoms. Jis veikia kaip antikanceroge-ninėmedžiaga.Ląstelės,kurioseyrapakankamaiseleno,ne tokios jautriosegzogeniškaiarendo-geniškaisusidarančiomsaktyviosiomsdeguonies

27

Mikroelemento seleno reikšmė sveikataiDaugybėje mokslinės literatūros šaltinių teigiama, kad dėl nuolat didėjančios aplinkos taršos,

ultravioletinių spindulių, alkoholio vartojimo, rūkymo, nevisavertės mitybos ir streso žmogaus or-ganizme atsiranda sveikatai kenksmingų molekulių, vadinamų laisvaisiais radikalais. Jie pažeidžia ląsteles, sutrikdo medžiagų apykaitos procesus. Dėl to spartėja ląstelių senėjimas, silpnėja imuninė sistema, sukuriamos palankios sąlygos atsirasti įvairioms ligoms. Šiuolaikinis mokslas atranda vis naujų medžiagų, padedančių organizmui apsisaugoti nuo ardančio laisvųjų radikalų poveikio. Itin plačiai tyrinėjama antioksidantų įtaka apsauginių ląstelių savybių stiprinimui, įvairių ligų plitimo mažinimui, imuninės sistemos stiprinimui.

Antioksidantai – tai medžiagos, kurios mažina laisvųjų radikalų kenksmingumą, saugo orga-nizmą nuo ardančio oksidacinio streso poveikio. Antioksidantai veikia priešingai nei laisvieji radi-kalai. Jie aktyvina imuninę sistemą, stiprina ląsteles, palaiko jų gyvybingumą. Tyrimais nustatyta, kad tie žmonės, kurių kraujyje antioksidantų yra sumažėję, dažniau serga uždegiminėmis ligomis, miokardo infarktu, smegenų insultu bei vėžiu.

Kai kuriuos antioksidantus gamina pats organizmas, kitus �

prof. dr. Rimantas Stukas Rimanto Stuko...Straipsnių autorius prof. dr. Rimantas Stukas Žurnale „SLAUGA. Mokslas ir praktika“ (ISSN 1648-0270) 2019 m. buvo paskelbti šie prof.

Documents