Priedas Nr - Naujienos ir pasiekimu... · Web viewNedideliems kūrybiniams darbams, vaizdeliams, teksto skaitymo ir suvokimo užduotims ir kitiems kalbos ugdymo darbams įvertinti

Priedas Nr. 3

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vertinimą reglamentuojantys dokumentai: “Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata” (LR ŠMM 2004 m. vasario 25

d. įsakymas Nr. ĮSAK – 256). Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Brandos egzaminų programos. Brandos egzaminų organizavimas ir vykdymas. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimas ir vykdymas. Bendrieji ugdymo planai. Pradinio ugdymo samprata. “Dėl mokinių mokymosi krūvių mažinimo priemonių 2006 – 2007 metų patvirtinimo”

(2006 m. lapkričio 24 d. Nr. ISAK – 2224)

2. Tvarka remiamasi rengiant ir atnaujinant vertinimo dokumentus.3. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, bendrieji vertinimo principai, nuostatos, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, informavimas.4. Tvarkoje vartojamos sąvokos:Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą ir pasiekimus.Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).Individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.Vertinimo validumas – vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio validumas); vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus.Vertinimo patikimumas – vertinimo tikrumas (neprieštaringumas), vertinimo rezultatų pastovumas: kai tas pats mokinys tomis pačiomis sąlygomis gauna tokį pat įvertinimą; kai galima patikimai palyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje (norminis vertinimas) arba mokinių pasiekimus su nustatytais kriterijais (kriterinis vertinimas).Vertinimo kriterijai – išsilavinimo standartus atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai.Mokymosi patirtis – mokinio gebėjimas kelti sau mokymosi tikslus ir jų siekti, planuoti ir prasmingai išnaudoti mokymosi laiką, naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, dirbti grupėmis ir laikytis sutartų taisyklių.5. Pagal vertinimo tikslus taikomi šie pagrindiniai vertinimo tipai:

5. 1. Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima nustatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.5. 2. Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams geranoriškai bendradarbiauti.5. 3. Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.5. 4. Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus.5. 5. Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pavyzdžiui, standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.6. Vertinimo būdai (pagal vertinimo ir įvertinimo pobūdį):6. 1. Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikros užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas.6. 2. Neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas neužrašomas arba fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (įvairiais ženklais).6. 3. Kaupiamasis vertinimas – informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

7. Pagrindiniai vertinimo tikslai:7. 1. Padėti mokiniui mokytis.7. 2. Padėti mokiniui bręsti kaip asmenybei.7. 3. Pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, remiantis apibendrinta vertinimo informacija.7. 4. Nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę ir priimti pagrįstus sprendimus.8. Vertinimo uždaviniai:8. 1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus.8. 2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus.8. 3. Suteikti tėvams (globėjams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų) ir mokyklos.8. 4. Nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokinių poreikius atliepiančią pagalbą.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

9. Vertinimo nuostatos:9. 1. Vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais.9. 2. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese:9. 2. 1. mokinių žinios ir supratimas,9. 2. 2. bendrieji ir dalyko gebėjimai, 9. 2. 3. pastangos,9. 2. 4. asmeninė pažanga.10. Vertinimo principai:10. 1. Vertinimo sistema – tai mokyklos tikslų ir vertybių sistema.10. 2. Vertinimas atspindi mokytojo ir mokinio bendro darbo rezultatą.10. 3. Pozityvumas ir konstruktyvumas (vertinama tai, ką mokinys jau išmoko, nurodomos spragos ir padedama jas ištaisyti).10. 4. Atvirumas ir skaidrumas ( su mokiniais tariamasi dėl įvertinimo (vertinimo) formų, aiškūs vertinimo kriterijai).10. 5. Objektyvumas ir veiksmingumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi išsilavinimo standartais; vertinimaspritaikomas pagal mokinių poreikius ir galias, pasiekimus ir daromą pažangą).10. 6. Informatyvumas (vertinimo informacija savalaikė, aiški, išsami, nurodoma tai, ką mokinys jau išmoko, kur yra spragos).

IV. VERTINIMO PLANAVIMAS

11. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu. 12. Metodiniuose rateliuose aptariamos, suderinamos ir aprobuojamos dalyko vertinimo metodikos.13. Dalyko mokytojas, vadovaudamasis dalyko vertinimo metodika, išsilavinimo standartų ir bendrųjų programų reikalavimais, pateikia teminiame plane individualią vertinimo metodiką. 14. Mokytojai planuodami integruotas pamokas, projektus suderina ir numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus.15. Dalyko mokytojas supažindina moksleivius ir jų tėvus (globėjus) su savo dalyko vertinimo sistema.16. Mokiniams, kurie mokosi pagal adaptuotas programas, numatomas individualus vertinimas.

V. VERTINIMAS MOKANT IR MOKANTIS

17. Dalykų pažangos ir pasiekimų vertinimas.

17. 1 Pradinis ugdymas.

Vertinimo tikslas:Mokinių mokymosi motyvacijos ir pasiekimų rezultatų pažanga.

Vertinimo proceso dalyviai ir jų vaidmuo vertinime:

Mokiniai. Žino kiekvieno dalyko vertinimo normas ir kriterijus. Mokytojo padedami mokosi vertinti ir įsivertinti savo pažangą bei pasiekimus.Mokytojas. Kuria moksleivių pažangos bei pasiekimų vertinimo sistemą ir su ja supažindina moksleivius. Planuoja ir atlieka pažangos ir pasiekimų vertinimą. Analizuoja ir koreguoja ugdymo tirinį.Moksleivių tėvai. Gauna aiškią, savalaikę informaciją apie savo vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus. Kartu su mokytoju bei moksleiviu dalyvauja pažangos pokyčiuose.

Vertinimo sistema

Ugdymo(si) pažangos, pasiekimų vertinimas pradinėse klasėse grindžiamas idiografiniu principu derinant formalųjį (kriterinį nepažyminį) ir neformalųjį vertinimą.

Ugdymo proceso metu mokiniai vertinami nuolat. Įvertinimas neužrašomas arba fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (žodinės pastabos, pagyrimai, komentarai, mini recenzijos sąsiuviniuose, mokytojo individualūs užrašai). Baigus temą, potemę, skyrių rašomi testai, kontroliniai darbai (4 kl.), savarankiški, tikrinamieji, kūrybiniai darbai. Jie įvertinami raidiniais simboliais.

Pusmečių pabaigoje mokinių žinios bei gebėjimai įvertinami pildant aprašą. Baigus pradinio ugdymo programą, rašomi lietuvių kalbos ir matematikos kontroliniai

darbai ir pildomas „Pasiekimų Įvertinimo aprašas“ pagal Išsilavinimo standartus.

Vertinimo sistemos modelis

1. Mokinio knygelė (joje fiksuojamas mokinių žinių ir gebėjimų įvertinimas simboliais).2. Mokinių sąsiuviniai (darbai tikrinami pažymint tikrinimo pradžią / , o pabaigą raide

T, esant reikalui įrašant trumpą komentarą į ką atkreipti dėmesį).

Informacijos fiksavimas ir tėvų informavimas

Nuolat. Atžymos mokytojo užrašuose, pastabos rašto darbuose, įvertinimas simboliais, individualūs pokalbiai su vaikais ir tėvais.Kartą į mėnesį. Atžymos mokinio pasiekimų knygelėse, reikalui esant individualūs aiškinamieji – vertinamieji pokalbiai su tėvais pabrėžiant vaiko pasiekimus, nusakant žinių spragas ir galimus įveikimo būdus.Kartą į pusmetį. Idiografinis vertinimas pagal pasiekimus, individualūs aiškinamieji – vertinamieji pokalbiai su tėvais tėvų susirinkimuose pabrėžiant vaiko pasiekimus.

Vertinimo kriterijai

Lietuvių kalbos, užsienio kalbos, matematikos ir pasaulio pažinimo mokinių žinios bei gebėjimai lyginami su Išsilavinimo standartais ir įvertinami raidiniais simboliais:

A - Standarto reikalavimai viršyti, mokinys gali laisvai operuoti įgytomis žiniomis, supratimu ir gebėjimais, taikyti jas naujose situacijose.P – V – Pasiekti pagrindiniai standarto reikalavimai. Įgytos žinios, supratimas ir gebėjimai sudaro tvirtus pagrindus mokytis toliau ir siekti dar geresnių rezultatų.

M – Pasiekti minimalūs standarto reikalavimai. Įgytos žinios, supratimas ir gebėjimai pakankami mokytis toliau. N – Standartas nepasiektas.

Dorinis ugdymas, dailė ir technologijos, muzika, kūno kultūra vertinama simboliais spalvomis kreipiant dėmesį į moksleivio pastangas, pasiruošimą pamokai, norą aktyviai dalyvauti, atliktų darbų tvarkingumą, išbaigtumą.

Žalia spalva – Visada turi reikiamas priemones, noriai ir rūpestingai atlieka užduotis, atidžiai klausosi, dalyvauja klasės aptarimuose, dirba grupėje.Geltona spalva – Dažniausiai turi reikiamas priemones, noriai, bet ne visada tinkamai ir iki galo atlieka užduotis, dažniausiai klauso atidžiai, dalyvauja klasės aptarimuose, dirba grupėje.

Raudona spalva – Kartais turi reikiamas priemones, nuolat reikia priminti apie atliekamą užduotį, užduotis atlieka nerūpestingai, kartais neatlieka, retai klauso dėmesingai, beveik nedalyvauja klasės aptarimuose, nenoriai dirba grupėje.r pan.

17. 2. Etika.

Vertinimo kriterijai: 1. Gyvenimo aktualijų nagrinėjimas ir savos nuomonės formavimas.2. Gebėjimas problemas spręsti laiku ir nuosekliai.3. Suvokimas etikos kategorijų: atsakomybė, sąžinė, meilė, teisingumas.4. Dorovės ir religijos supratimas.5. Vertybių prigimties aiškinimas.6. Idealo, kaip aksiologijos, kategorijos suvokimas.7. Krikščioniškojo egzistencializmo etikos idėjos Lietuvoje nagrinėjimas.8. Senovės baltų požiūrio į ekologinės etikos problemas supratimas.9. Biomedicinos etika: gyvenimo ir mirties problemų nagrinėjimas.10. Periodinis užrašų vedimas: tema, data, naujos sąvokos, kūrybinės užduotys.

Vertinimas Etikos dalyko ugdymo pasiekimai mokytojo vertinami žodžiu ir raštu:

1. Žodžiu vertinamas aktyvus dalyvavimas pamokos metu; originalių idėjų, klausimų iškėlimas; kruopštus užduoties atlikimas.

2. Raštu teigiamai vertinama atlikus atsiskaitomąsias užduotis žodžiais: ,,puiku“, ,,gerai“, ,,neblogai“ arba juos atitinkančiais simboliais.

3. Geriausi darbai, kaip pavyzdiniai, demonstruojami stenduose vieną savaitę ir kaupiami aplankuose.

4. Raštu teigiamai vertinamas dalyvavimas ilgalaikiuose ir trumpalaikiuose projektiniuose darbuose.

5. Raštu vertinama „įskaityta" arba „neįskaityta". „Įskaityta" vertinama, kai mokinys turi užrašus, yra atlikęs 2/3 atsiskaitomųjų užduočių, suvokia ir geba paaiškinti išeitą medžiagą pagal nustatytus kriterijus. Raštu vertinimas pateikiamas dienyne pagal mokymo planą.

17. 3. Tikyba.

Moksleivių pasiekimų ir pažangos vertinimo rodikliai tikybos pamokose

Eil. Nr.

Rodiklis Taškų skaičius

1. Lankomumas 1 taškas (už dalyvavimą pamokoje)2. Tvarkingi užrašai Nuo 5 iki 10 taškų (semestro eigoje)3. Atsakinėjimas į klausimus Iki 3 taškų4. Darbas su tekstu Iki 5 taškų5. Dalyvavimas diskusijoje Iki 7 taškų6. Nuomonės išsakymas Iki 5 taškų7. Už naudojimąsi įv. Informacijos

šaltiniais; žymių žmonių pasisakymų citavimas ar komentavimas

Iki 5 taškų

8. Testai, anketos Iki 5 taškų9. Referatai, rašinėliai, rašinys, kt.

asmeninė kūrybaIki 10 taškų

10. Darbas grupėje Iki 5 taškų11. Projektinis darbas Iki 10 taškų12. Už pastangas Iki 10 taškų (svarbu ypač tiems, kam nesiseks

kt. rodikliai)13. Dalyvavimas užklasiniuose

renginiuoseIki 20 taškų

Kriterijai:Moksleiviui rašomas įvertinimas „Įskaityta“, kai surenkama 60-100 taškųJei surenkama iki 40 taškų rašomas įvertinimas „Neįskaityta“Jei moksleivis per semestrą praleidžia daugiau nei pusę pamokų, jis vertinamas „Neatestuota“Per mėnesį surinkęs 20 taškų vertinamas „Įskaityta“Aukščiau įvardintas bei pusmečio, metų įvertinimai rašomi į dienynąVertinimo rodiklių ir kriterijų taikymas lankstus, kūrybiškas, kreipiamas dėmesys į ugdomojo moksleivio asmens unikalias savybes.

17. 4. Lietuvių kalba

Vertinimo principai:

Tikslingumas (vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį).

Atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl vertinimo formų, laiko, aiškūs

vertinimo kriterijai).

Objektyvumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi standartais).

Vertinimo planavimas:

Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu.

Taikomas formalusis ir kaupiamasis vertinimas.

Jei taikomas kaupiamasis vertinimas, turi būti parašyta ne daugiau kaip vienas

trečdalis visų per pusmetį gautų pažymių.

Namų darbai renkami tris kartus per mėnesį ir mėnesio pabaigoje įrašomas pažymys.

Nedideliems kūrybiniams darbams, vaizdeliams, teksto skaitymo ir suvokimo

užduotims ir kitiems kalbos ugdymo darbams įvertinti taikomas kaupiamasis

vertinimas.

Už skirtingas užduotis renkami „+“ arba „-“. Už tris surinktus pliusus rašoma 10 balų,

o už tris minusus – dvejetas.

Už atmintinai išmoktas kūrinių ištraukas ar eilėraščius taikomas formalusis vertinimas.

Kontroliniai darbai skiriami išėjus skyrių arba temą (ne mažiau kaip 40 – 90 min.

trukmės).

Mokiniai, dalyvavę konkursuose, olimpiadose, vertinami pažymiais.

Kūrybiniai darbai taip pat vertinami pažymiu.

Penktokų adaptaciniu laikotarpiu nerašomi nepatenkinami pažymiai.

Jei yra 4-5 savaitinės pamokos, per pusmetį turi būti parašoma ne mažiau kaip dešimt

pažymių.

Pusmečio, metinis rezultatas išvedamas iš visų mokinio pažangos įvertinimų pagal

aritmetinį vidurkį.

17. 5. Anglų kalba

Vertinimo kriterijai: Nacionalinio lygmens išsilavinimo kriterijai apibrėžti Išsilavinimo standartuose. Kiekvieno moksleivio individualios mokymosi ypatybės. Vertinimo metodai: Stebėjimas ( mokinių darbas įvairiose situacijose) Interviu, pokalbiai Savarankiški darbai (testas, pratimai)Kūrybiniai darbai (projektai)Kontroliniai darbai (testas, rašinys, apklausa raštu)Pratybos Darbas grupėmis ir kita

Vertinimo tipai: Diagnostinis (išsiaiškinti pasiekimus ir trūkumus)Formuojamasis (ne kontroliuoti, o padėti mokytis)Apibendrinamasis (susumuoti mokymosi rezultatus)Kaupiamasis (taikomas namų darbų kokybei ir darbo per pamokas įvertinimui)Kriterinis (orientuotas į Išsilavinimo standartus)Idiografinis (2-4 kl.)

Vertinimo sritys:

Skaitymas Kalbėjimas Žodynas Gramatika Rašymas

17. 6. Rusų kalba, vokiečių kalba

Vertinimo kriterijai:Nacionalinio lygmens išsilavinimo kriterijai apibrėžti Išsilavinimo standartuose.Kiekvieno mokinio mokymosi ypatybės yra individualios.Vertinimo metodai:

StebėjimasPokalbiaiSavarankiški darbaiKūrybiniai darbaiApklausa raštu (testas, pratybos)Darbas grupėse ir kt.

Vertinimo tipai:

Formuojamasis (padėti mokytis)Diagnostinis (išsiaiškinti pasiekimus ir trūkumus)Kaupiamasis (namų darbai, darbas pamokoje)Kriterinis (pagal Išsilavinimo standartus)Apibendrinamasis (mokymosi rezultatų susumavimas)

Vertinimo sritys:

SkaitymasKalbėjimasŽodynasGramatikaRašymas

17. 7. Istorija

Mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami 10 balų sistema.BALAS KAIP MOKINIAI PARODO SAVO GEBĖJIMUS IR ŽINIAS 10 Labai gerai supranta nagrinėjamų procesų esmę, orientuojasi laike ir erdvėje,

sklandžiai išreiškia istorijos supratimą, atsirenka informaciją iš istorijos šaltinių, geba rūšiuoti, derinti, tinkamai vartoti sąvokas.

9 Argumentuoja, savarankiškai randa informaciją, ją tikslingai naudoja, įvertina.

8 Analizuoja, argumentuoja, daro išvadas, diskutuoja. 7 Supranta, analizuoja, palygina, papildo, bet daro klaidas interpretuodamas

skirtingus istorinius įvykius. 6 Palygina, apibūdina, supranta ir taiko žinias įprastose situacijose, tačiau

atsakymai nekonkretūs, neaiškūs.

5 Supranta esmę. Klausia, perduoda informaciją, pateikia pavyzdžių. 4 Minimalus bendras supratimas. 3 Neturi pagrindinių programinių žinių ir gebėjimų. 2 Žinios fragmentiškos: nurašo tik užduotis arba tik stebi 1 Nieko neatsakė, neatliko užduoties, namų darbų. Vertinimai1.Kontrolinis darbas Darbas rašomas daugiau nei 30 min., baigus temą, temos dalį, skyrių, kursą. Kontrolinis darbas sudaromas iš atviro ar uždaro tipo testų, įvairių šaltinių nagrinėjimo, darbo su žemėlapiu. Prie užduoties nurodmas kiekvienos užduoties ar klausimo įvertinimas;Ištaisyti kontroliniai darbai grąžinama pateikiant įvertinimą per 1 savaitęnuo parašymo dienos; Mokiniai, praleidę kontrolinį darbą dėl pateisinamos priežasties, privalo atsiskaityti susitarus su mokytoju; Mokiniams, praleidusiems kontrolinį darbą be pateisinamos priežasties, mokytojas turi teisę skirti kontrolinį darbą pirmą mokinio atvykimo į mokyklą dieną. 2. Savarankiškas darbas Darbas rašomas ne daugiau 30 min.iš vienos ar dviejų pamokų. Darbas sudaromas iš atviro ar uždaro tipo testų, įvairių šaltinių nagrinėjimo, darbo su žemėlapiu.Prie kiekvienos užduoties nurodomas taškų skaičius. Darbo metu mokiniai gali naudotis vadovėliais ar kita informacine medžiaga. Patikrinimas gali vykti pasirinktinai ( tikrinami ne visų mokinių darbai).3. Projektiniai darbai Projektiniai darbai neprivalomi. Vertinami pažymiu mokiniui pageidaujant.Vertinimas susideda iš vertinimų: už atsakymą į temą ir pateiktą medžiagą; už darbo pristatymą ir atsakymus į papildomus klausimus iš temos; už darbo estetiškumą.Kiekviena dalis vertinama dešimtbalės sistemos pažymiu ir vedamas aritmetinis vidurkis.4. Kitos užduotysKontūriniai žemėlapiai. Kontūrinis žemėlapis vertinamas nuo 1 iki 10. Kiekviena klaida vertinimą mažina 1 balu. Referatai .Vertinama pagal referato vertinimo reikalavimus (lentelė pridedama). Pažymys rašomas mokiniui pageidaujant. Dalyvavimas olimpiadose, viktorinose ir konkursuose – 1-3 vietos laimėtojai vertinami 10 balų, kitų – 9 balais.

17. 8. Geografija

Žinių ir pažangos vertinamui naudojami diagnostinio ir formuojamojo vertinimo būdai. Svarbiausia vertinimo grandis yra savarankiški darbai, projektiniai darbai, apibendrinantys išmoktą skyrių, vertinami darbai pratybų sąsiuvinyje, referatai, dalyvavimas konkursuose, olimpiadose. Rezultatai surašomi į žurnalą ( dešimtbalė sistema).

17.9. Matematika ir informacinės technologijos

Kontrolinis darbas Darbas rašomas daugiau nei 30 min., išėjus temą ar skyrių.• Ištaisyti kontroliniai darbai grąžinama pateikiant įvertinimą per 1 savaitę nuo parašymo dienos.• Kontrolinio darbo rezultatai įrašomi į dienyną.

• Kontrolinio darbo data pranešama prieš mėnesį, tikslinama prieš savaitę.• Mokiniai, praleidę kontrolinį darbą dėl pateisinamos priežasties, privalo atsiskaityti per dvi savaites nuo atvykimo (po ligos ar pan.) dienos į mokyklą.• Mokiniams, praleidusiems kontrolinį darbą be pateisinamos priežasties, mokytojas turi teisę skirti kontrolinį darbą pirmą mokinio atvykimo į mokyklą dieną.

Apklausa raštu

• Darbas raštu, trunkąs mažiau nei 30 min. Apklausa atliekama ne daugiau kaip iš 1- 2 pamokų medžiagos.• Darbai grąžinami ir su rezultatais mokiniai supažindinami ne vėliau kaip per savaitę.• Rezultatai įrašomi į žurnalą.• Mokiniai, praleidę apklausą, atsiskaityti neprivalo.• Iš anksto apie apklausą mokiniai neinformuojami.

Savarankiškas darbas

• Darbas raštu, kurio trukmė pamokoje neribojama.• Jo metu mokiniai atlieka mokytojo pateiktas užduotis iš jau išmoktų ar naujai išdėstytų temų.• Savarankiško darbo metu mokiniai gali naudotis vadovėliais ar kita informacine medžiaga.• Patikrinimas gali vykti pasirinktinai (tikrinami ne visų mokinių darbai).• Patikrinti ir įvertinti savarankiški darbai turi būti grąžinami kitos pamokos metu.• Savarankiško darbo įvertinimas, mokiniui pageidaujant, įrašomas į dienyną.• Apie savarankiško darbo rašymą iš anksto informuoti nebūtina (nebent būtų reikalingos tam tikros priemonės: žinynai, žodynai ir kt.)

Apklausa žodžiu

• Apie apklausą būtina pranešti prieš 1 pamoką.• Praleidus pamoką be priežasties, mokytojas turi teisę kitą pamoką kviesti atsakinėti ir vertinti.• Apklausos rezultatų motyvuotas įvertinimas įrašomas į dienyną tą pačią pamoką.

Kūrybinis darbas (informacinių technologijų)

•Kūrybiniai darbai su kompiuteriu kuriami keletą pamokų, apie juos pranešama iš anksto, data tikslinama prieš savaitę.• Darbai grąžinami ir įvertinimai paskelbiami per 2 savaites.• Mokiniui, neatlikusiam kūrybinio darbo dėl pateisinamos priežasties, atsiskaityti būtina per 2 savaites, o dėl nepateisinamos priežasties per savaitę.

Projektiniai darbai

• Parengiami iš vienos temos, bet gali būti integruoti su kitu mokomuoju dalyku.• Apie projektinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.• Trumpalaikį projektinį darbą gali atlikti 1 mokinys arba grupelės po 2-3 mokinius.• Galutinis vertinimas susideda iš vertinimų:

         - už atsakymą į temą ir pateiktą medžiagą;         - už darbo pristatymą;         - už darbo estetiškumą;         - už atsakymus į papildomus 2-3 klausimus iš temos, pateiktus mokytojo ar mokinių.• Kiekviena dalis vertinama dešimtbalės sistemos pažymiu ir vedamas aritmetinis vidurkis.• Galutinis pažymys įrašomas į dienyną projekto pristatymo dieną.

17. 10. Biologija

Vertinimo uždaviniai: Padėti nustatyti esamas spragas Diferencijuoti ir analizuoti darbą

Vertinimo kriterijai: Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Individualios mokinio savybės.

Vertinimo metodai: Kontrolinis darbas – fiksuojamas dienyne. Apklausa raštu – fiksuojama dienyne. Praktikos darbas – 2 dalių: darbas raštu ir jo gynimas, fiksuojamas dienyne. Laboratorinis darbas – fiksuojamas dienyne.

Vertinimo principai: Atvirumas, Pozityvumas, Sistemingumas, Objektyvumas.

Vertinimo tipai: Formuojamasis ( padėti numatyti mokymosi perspektyvą) Apibendrinamasis ( mokinio rezultatų įvardinimas) Norminis ( sudaro galimybes palyginti ir mokiniams pasilyginti savo pasiekimus)

Vertinimo būdai: Formalusis ( sudaromos užduotys ir nustatomas laikas joms atlikti) Kaupiamasis ( informacijos apie pažanga kaupimas ir fiksavimas)

Vertinimo planavimas: supažindinti mokinius su savo vertinimo sistema. Ruošiant užduotis vadovautis išsilavinimo standartais.

17. 11.Fizika

Vertinimo kriterijai :

Nacionalinio lygmens išsilavinimo kriterijai apibrėžti išsilavinimo standartuose. Kiekvieno moksleivio individualios mokymosi ypatybės.

Vertinimo metodai:

Savarankiškas darbas Apklausa žodžiu Apklausa raštu Laboratoriniai darbai ir praktikos darbai

Vertinimo tipai:

Formuojamasis (ne kontroliuoti, o padėti mokytis) Apibendrinamasis (susumuoti mokymosi rezultatus) Formalusis vertinimas

Vertinimo sritys :

Teorija Uždaviniai Praktinės užduotys Laboratoriniai darbai

17.12. Chemija

Vertinimo sritys:

Reakcijų lygčių rašymas,Uždavinių sprendimas,Praktikos darbai,Testų sprendimas,Užduočių atlikimas,Cheminių medžiagų žinojimas: fizikinės savybės, cheminės savybės, radimas gamtoje, naudojimas, gavimas, sandara,Mokėjimas naudotis Mendelejevo lentele, Tirpumo lentele, Metalų įtampos eile.

Vertinimo metodai:

Savarankiškas darbas,Darbas per pamoką,Namų darbai,Praktikos darbai.

17. 13. Muzika

Vertinimo metodai: stebėjimas, kūrybiniai darbai(individualus, grupėje).

Vertinimo tipai:1) neformalusis(mokinio reakcija į grįžtamąjį ryšį),2) formalusis(mokinio žinios, įgūdžiai, gebėjimai, bei pažanga),

3) derinimas ideografinio vertinimo su kriteriniu t.y. (pagal išsilavinimo standartų reikalavimus).

Vertinimo sritis:Dainavimas Muzikos raštas Muzikos istorija Muzikos klausymas ir analizė Muzikavimas

Mokinių pasiekimai vertinami: (diferencijuota) „įskaityta“, „neįskaityta“, „neatestuota“, „atleista“.Mokiniai dalyvavę – dainų šventėse, festivaliuose, „Dainų dainelės“ konkursuose ir kt. įvertinami pagal to dalyko mokytojo ir mokinio tarpusavio susitarimą.Baigus dalyko temą ar muzikos kūrinį ar kitą užbaigtą programos dalį, rašomas kontrolinis darbas arba atsiskaitoma žodžiu, muzikavimu, dainavimu, muzikos klausymu...Pusmečio rezultatas išvedamas iš visų mokinio dalyko dalių, pažangos įvertinimų „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

17.14. Technologijos

Vertinimo nuostatos

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas humaniškumo nuostata,

teigiančia asmens vertingumą, pagarbą jo individualybei. Vertinimas turėtų padėti mokiniui

mokytis, skatinti jį tobulėti.Vertinimas remiasi ideografiniu principu, reiškiančiu, kad stebima

ir vertinama mokinio daroma pažanga.

Vertinimas remiasi partnerystės ir bendradarbiavimo nuostatomis - mokiniai kartu su

mokytoju aptaria vertinimo kriterijus, procedūras, rezultatus.

Vertinimas konstruktyvus - išryškinantis tai, ką mokinys išmoko ir ką dar turėtų išmokti.

Vertinimas individualizuotas - vertinimo metodikos parenkamos, atsižvelgiant į mokinio

galimybes, mokymosi tempą ir būdą, jo poreikius.

Bendri vertinimo kriterijai

Nustatyti, kaip suvoktos ir išmoktos techninės, technologinės ir praktinės bendros ar tai

temai standartų numatytos žinios.

Nustatyti, kaip mokiniai geba įgytas žinias taikyti praktiškai, veiklai.

Nustatyti, kaip mokiniai geba atlikti išmoktus praktinio darbo veiksmus, darbo operacijas ir

kaip racionaliai juos taiko.

Įvertinti, kaip mokiniai darbo metu laikosi saugumo technikos taisyklių ir kitų darbo

sąlygoms svarbių reikalavimų.

Įvertinti, kaip kiekybiškai ir kokybiškai atliekamos darbo užduotys.

Įvertinti, kaip mokinys paruošia savo darbo vietą ir sutvarko ją, darbui pasibaigus.

Įvertinti, kaip darbo metu pasireiškia mokinio savarankiškumas, išradingumas, kūrybinis

aktyvumas.

Praktinių darbų vertinimo kriterijai

Ar mokiniai geba savarankiškai išsirinkti praktinei užduočiai reikalingus darbo įrankius,

medžiagas.

Ar mokiniai turi pakankamai teorinių žinių ir praktinių gebėjimų, kad galėtų savarankiškai,

teisingai ir racionaliai a t l ik t i užduotą praktinį darbą.

Kaip mokiniai suplanavo savo praktinį darbą, sudarė projektą, eskizą.

Kaip mokiniai pasiruošia savo darbo vietą.

Kaip mokiniai atlieka praktinį darbą.

Kaip mokiniai dirbdami laikosi saugumo technikos taisyklių, sanitarijos bei higienos

reikalavimų.

Kokia atlikto darbo kokybė.

Kaip mokiniai laikosi darbo drausmės, kaip baigia darbą ir sutvarko savo darbo vietą.

Kaip darbo metu pasireiškia mokinio savarankiškumas, išradingumas, kūrybiškumas.

Vertinimo normos

5-9 klasėse technologijos vertinamos “įsk.” ir “neįsk.” taškai į balus verčiami tokia tvarka:

Balai Neįsk. 4 5 6 7 8 9 10

Taškai Iki 34% 30-44% 40-54% 50-64% 60-74% 70-84% 80-94% 90-100%

10 taškų Rašomas už mokinio gebėjimą savarankiškai, kūrybiškai dirbti ir mąstyti bei

savikritiškai vertinti savo darbą, už tikslų ir pakankamai išsamų atsakymą, tvirtas

ir sąmoningas tikrinamos programos temos žinias, išreikštas taisyklinga kalba,

tiksliai vartojant technologinius terminus, už puikiai atliktus praktikos darbus,

pagamintus gaminius, atitinkančius technines sąlygas, kokybę, už teisingus ir

saugius veiksmus darbo metu, tvarkingumą, darbo drausmę, užduoties atlikimo

laiką, kai mokytojui nereikėjo užduoti jokių papildomų klausimų ir daryti

pastabų.9 taškų Rašomas už visus dešimties balų reikalavimus, kai mokytojui reikėjo užduoti

vieną ar kelis neesminius klausimus ar padaryti neesmines pastabas.

8 taškų Rašomas už tikslų atsakymą, gerai išmoktas teorijos žinias, išreikštas taisyklinga

kalba, vartojant technologinius terminus, už gerai atliktus praktikos darbus, už

gerą pagamintų dirbinių, atitinkančių technologines sąlygas, už kokybę,

atkreipiant dėmesį į teisingus ir saugius darbo veiksmus, nustatytos darbo

užduoties atlikimo laiką, kai mokytojas turėjo užduoti vieną ar kelis esminius

klausimus ir gauti į juos teisingus atsakymus, padarė praktinio darbo metu

reikšmingas pastabas, į kurias mokinys teisingai reagavo.7 taškų Rašomas už, mokytojo nuomone, pakankamą atsakymą, išmoktas svarbiausias

teorijos žinias, gebėjimą teisingai vartoti technologinius terminus, tinkamai

atliktus praktikos darbus, dirbinius, atitinkančius sąlygas, kokybę, laikantis

saugaus darbo taisyklių, nedidelius darbo laiko netikslumus, kai mokytojas

turėjo užduoti svarbius klausimus ir gauti įjuos pakankamai tikslius atsakymus,

darbo eigoje padaryti esminių pastabų, o mokinys teisingai į jas reagavo ir

klaidas ištaisė.6 taškų Rašomas už atsakymą, rodantį, kad mokinys dalyko esmę žino, bet klysta

atsakinėdamas, tačiau po papildomų mokytojo klausimų ir pastabų geba atsakyti

teisingai, technologinius terminus pajėgia paaiškinti tik po papildomų mokytojo

klausimų, padaro nedidelių klaidų, atlikdamas praktikos darbus, pagamina

dirbinius nevisiškai laikydamasis nuorodų, o po mokytojo pastabų geba klaidas

ištaisyti, laikosi darbo saugumo technikos taisyklių, nepajėgia užduoties atlikti

laiku, daro neesminių klaidų atsakydamas į mokytojo klausimus, reaguoja į

mokytojo pastabas ir geba ištaisyti klaidas, daromas darbo metu.5 taškų Rašomas už atsakymą, rodantį, kad mokinys bendrą dalyko esmę žino, bet

savarankiškai nepajėgia atsakyti, o atsakydamas į papildomus mokytojo

klausimus vėl daro neesminių klaidų, be mokytojo pagalbos negali atlikti

praktikos darbų, pagamina dirbinius nevisiškai laikydamasis nuorodų, o po

mokytojo pastabų tik iš dalies geba klaidas ištaisyti, neatlieka užduoties laiku,

laikosi saugumo technikos taisyklių, šiek tiek klysdamas atsako į mokytojo

klausimus, reaguoja į mokytojo pastabas ir iš dalies geba ištaisyti klaidas

daromas darbo metu.

4 taškų Rašomas už atsakymą, rodantį, kad mokinys dalyką moka labai silpnai

patenkinamai, savarankiškai nepajėgia mokytojo užduoties išaiškinti ir laukia

mokytojo klausimų, į kuriuos atsako neišsamiai arba su klaidomis, be nuolatinės

mokytojo pagalbos nepajėgia atlikti praktikos darbų, dirbinius pagamina aiškiai

nesilaikydamas nuorodų, o po pastabų iš dalies ištaiso klaidas, darbo metu

mokytojui tenka priminti saugumo technikos taisykles, mokinys nepajėgia

užduoties atlikti laiku, klysta atsakinėdamas į mokytojo klausimus, tačiau dar po

papildomų klausimų geba atsakyti, patenkinamai reaguoja į mokytojo pastabas ir

ištaiso klaidas.3 taškų Rašomas už atsakymą, rodantį, kad mokinys nemoka teorijos, negali atsakyti į

mokytojo užduotus esminius ir papildomus klausimus, nepasiruošęs ir negali

atlikti praktikos darbų, mėgina atlikti užduotus praktinius darbus, bet pagamina

dirbinius, neatitinkančius nuorodų, daug daro broko, nepajėgia paruošti darbui

įrankių ir jais teisingai naudotis, padaro nežymius, sveikatai nepavojingus

saugaus darbo taisyklių pažeidimus. Neatsako į mokytojo užduotus praktinius

klausimus, nesuvokia mokytojo pastabų.2 taškų Rašomas, kai mokinys pamokai nepasirengęs, negali atsakyti į visus mokytojo

klausimus, nepasirengęs ir po mokytojo pagalbos nepajėgia atlikti praktikos

darbų, mėgina atlikti praktinius darbus, pagaminti užduotu dirbinius, bet tai jam

nepavyksta, nežino saugumo technikos taisyklių, nemoka naudotis darbo įrankiu,

neatsako į mokytojo pateiktus praktinius klausimus, į mokytojo pastabas

nereaguoja.1 taškų Rašomas, kai mokinys atsisako atsakinėti pamoką ir atsakyti į mokytojo

užduotus klausimus, nepaaiškinęs priežasčių, atsisako atlikti praktikos darbus,

gaminti nurodytus dirbinius, paaiškinti saugumo technikos taisykles, nereaguoja į

mokytojo pastabas.

5 -8 klasių mokinių technologijų dalyko žinių, gebėjimų ir praktinės veiklos vertinimo kriterijai

Eil.

Nr.Vardas,Pavar

dė

apsirūpinimas darbo priemonėmis

medžiagų taupymas

saugus darbas

drausmė pamokoje

pastangos

kūrybiškumas

darbo vietos

sutvarkymas

teorinės ir praktinės užduotiesatlikimas

Taškų keitimas į įskaitų vertinimo sistemą: įsk.-100 taškų, įsk.-90 taškų, įsk.-80 taškų, įsk.-70 taškų, įsk.-60 taškų, įsk.-50 taškų, neįsk. -40 taškų, neįsk.-30 taškų, neįsk.-20 taškų, neįsk.-10 taškų.

Papildomai vertinama: dalyvavimas parodoje-įsk., dalyvavimas organizuojant renginį- įsk., projektas-įsk.

9-10 klasių mokinių technologijų dalyko projektinio darbo struktūrinės dalys, siektinas rezultatas ir vertinimas

Projektinio darbo tema..............................................................................................................................

Projektinio darbo vykdytojų vardas ir pavardė................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Projektinio darbo struktūrinės dalys

Siektinas rezultatas Vertinimas(taškais nuo 1-10)

Titulinis lapas Pagal mokyklos priimtas projektinių darbų ir referatų rašymo metodines rekomendacijas. Turinys

Įvadas Trumpai aprašyta, kodėl pasirinkote šią temą, darbo tikslas ir

uždaviniai.Teorinė( literatūrinė) dalis

Glaustai apžvelgta literatūra tiriamuoju klausimu. Taisyklingai naudojami informaciniai šaltiniai. Apžvelgta kuo daugiau ir įvairesnių informacinių šaltinių. Lyginta, vertinta, analizuota sukaupta medžiaga(nepakanka tik aprašyti, kaip paprastai daroma referatuose). Remiantis apžvalga padarytos išvados, iš kurių formuojamas tyrimo tikslas, uždaviniai, parenkami metodai.

Tiriamoji dalis Suformuotas vienas tikslas ir pagrindiniai uždaviniai (2-5). Uždaviniai turi atsispindėti darbo rezultatuose, aptarime ir išvadose( nustatyti, ištirti, įvertinti ir pan.).

a) tyrimo medžiaga Pateikta tiksli informacija kaip buvo atlikti tyrimai, sprendžiama problema.

b)darbo rezultatas ir jų analizė

Pateikti tyrimo rezultatai ir jų analizė. Naudojami įvairūs duomenų apdorojimo ir fiksavimo būdai9lentelės, grafikai, diagramos, piešiniai, schemos, brėžiniai ir pan.).

c)eksperimentinė dalis Atlikti praktiniai darbai.Išvados Išvados formuojamos darbo pabaigoje ir siejasi su tyrimo

rezultatais. Kiekvieną uždavinį atspindi 2-3 išvados. Apibendrinime aprašoma ką sužinojo, ko išmoko, kas pasisekė, ką kitą kartą darytų kitaip, apibūdina projektinio darbo naudą ir pan..

Informaciniai šaltiniai Informacinių šaltinių sąrašas sudarytas pagal projektinių darbų ir referatų rašymo metodines rekomendacijas.

Priedai Priedai(nuotraukos, kompaktiniai diskai ir kt.) Visi priedai sunumeruoti ir turėti nuorodas pagrindiniame tekste.

Darbo pristatymas Pasirinkta priimtina pristatymo forma: projektų mugė, šou programa, skaidrės, bukletas, stendinis pranešimas ar kt. Projektiniame darbe ir darbo pristatyme naudojami IT. Savęs įsivertinimas

Taškų skaičius

Taškų keitimas į įskaitų arba ne įskaitų vertinimo sistemą: 100 taškų- įsk., 90 taškų – įsk., 80 taškų –įsk., 70 taškų- įsk., 60 taškų - įsk., 50 taškų - įsk., 40 taškų – neįsk., 30 taškų – neįsk., 20 – neįsk., 10 taškų - neįsk..

17. 15. Dailė

5-10 kl.

Vertinimo kriterijai:

Nacionalinio lygmens išsilavinimo kriterijai apibrėžti išsilavinimo standartuose.

-Temos suvokimas-Technikos įsisavinimas,jos panaudojimas.-Darbo proceso nuoseklumas.-Užbaigtumas.

-Originalumas ir savitumas.-Vaiko prigimtinės galios.-Mokinio pažanga laike.

Vertinimo metodai:

Vertinamas darbo procesas, asmeninės mokinių pastangos ir pažanga ir pan.

-Pakviečiami savanoriai, norintys parodyti ir apibūdinti savo darbą (darbus).-Pasiūloma mokiniams patiems įsivertinti savo darbelius.-Pasakoma savo nuomonė (mokytojo).-Mokiniai demonstruoja savo darbelius ir pasako, ką norėjo pavaizduoti savo kūriniuose, kokia jų nuotaika ir pan.-Mokytojas pagiria mokinius, pakomentuoja originalesnius darbelius.-Mokiniai stebi savo ir draugų darbus, atrenka tuos, kurie originalesni, įvardija labiausiai pavykusius darbus.

Vertinimas:Įskaita

Dailės pažinimas-dailės istorija teorija, kritika.11-12 kl.

Vertinimo kriterijai:

Nacionalinio lygmens išsilavinimo kriterijai apibrėžti išsilavinimo standartuose.

Vertinimo metodai:

Stebėjimas(mokinių darbas įvairiose situacijose)Pokalbiai.Savarankiški darbai (testai,kryžiažodžiai)Pratybos.DiskusijosIšsisakymaiInterviu

Vertinimas:Įskaita.Diferencijuota įskaita

17. 16. Kūno kultūra

Tikslas- visiems moksleiviams pagal išgales didinti ir realizuoti savo fizinį, psichinį, dvasinį bei visuomeninį potencialą, stiprinti asmenybę kūno kultūros saviugdą (kūno kultūra kaip veiklos būdas, vertybių sankaupa, rezultatas).Uždaviniai:Sveikatos ugdymas

ugdyti atsakomybę už savo pačių bei kitų sveikatą; įvertinti savo sveikatą;

ugdyti gebėjimą sąmoningai rūpintis savo sveikata bei kūno grožiu; išmokti reguliuoti psichoemocinę būseną ištikus stresui; įtvirtinti sveikos gyvensenos komponentus, kad fizinis aktyvumas, grūdinimasis taptų

neatsiejama gyvenimo dalimi; įtvirtinti savarankiško mankštinimosi, savistabos ir savikontrolės įgūdžius; formuoti sveiko gyvenimo įgūdžius; šalinti sveikatos rizikos veiksnius.

Vertybinės nuostatos: Ugdyti visuminį požiūrį į kūno kultūrą, suvokti kūno kultūros funkcijų (sveikatos

stiprinimo, ugdomosios, profesinės, sportinės) prasmingumą ir jų ryšį su socialinėmis bei kultūrinėmis gyvenimo sritimis;

Puoselėti kūno kultūros tautiškumą; Išmanyti fizinio ugdymosi būdus turimiems gebėjimams išlaikyti ir plėtoti; Išsiugdyti pasitikėjimą savo jėgomis; Sąmoningai rūpintis savo sveikata ir fiziniu tobulumu, atitinkančiu asmens etines

normas bei visuomenės poreikius; Gebėti sąžiningai bendrauti, bendradarbiauti sportinėje veikloje, puoselėti olimpines

sporto vertybes; Toleruoti kitaip mąstančius, kitokių gebėjimų bei interesų asmenis; Racionaliai planuoti fizinį aktyvumą individualių galių, vertybių sklaidai.

Judesių kultūros ugdymas Įsisąmoninti, kokia svarbi taisyklinga laikysena, ir ją išlaikyti; Suvokti, kokia svarbi kūno kultūra sveikatai išsaugoti; Gebėti estetiškai judėti; Gebėti savarankiškai atlikti gimnastikos pratimus; Lavinti visas (ypač silpnąsias) raumenų grupes.

Motorinių gebėjimų ugdymas Ugdyti individualius fizinius gebėjimus, būtinus asmenybės saviugdai; Ugdyti fizines galias; Išmokti įverinti savo fizinio parengtumo lygį; Įgyti žinių apie pagrindinius fizinio išsivystymo bei fizinio pasirengtumo nustatymo

būdus; Išmokti psichiškai ir fiziškai prisitaikyti prie fizinių krūvių.

MOKSLEVIŲ ŽINIŲ, MOKĖJIMŲ IR ĮGŪDŽIŲ VERTINIMASKŪNO KULTŪROS PAMOKOSE

1. Moksleivių pasiekimai vertinami „įskaityta“ arba „neįskaityta“ pagal pasiekimų lygmenis (minimalus ir maksimalus), remiantis kūno kultūros standartais.

2. Taikoma ideografinis, kriterinis ir norminė pažangumo ir fizinio pajėgumo vertinimo sistemos.

3. Vertinimai diferencijuojami atsižvelgiant į moksleivių individualybę.4. Fizinis moklseivių pažangumas nustatomas Eurofito ir kitais testais 2 kartus per

mokslo metus. Šiuo atveju rezultatai nevertinami.

5. Abiturientas, norintis kūno kultūros įvertinimo pažymiu, gale mokslo metų laiko kūno kultūros įskaitą pagal parengtus testus.

6. Specialiosios medicininės grupės moksleiviai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet krūvis skiriamas pagal gydytojų rekomendacijas.

PAŽANGUMO TESTAI

PratimaiGreitumas 50m. bėgimas

Staigioji jėga Šuolis į tolį iš vietosIštvermė 6 minučių bėgimas

Jėgos ištvermė „Gultis ir sėstis“ per 30s./ prisitraukimai

17.17. Žmogaus sauga

Vertinama įskaitiniais testais.

18. Adaptaciniu laikotarpiu 5 kl. mokiniams pažymiai nerašomi. Pasiekimai vertinami taikant idiografinio vertinimo principą.19. Adaptacinis laikotaris aptariamas posėdyje.20. 5 kl. mokinių po adaptacinio laikotarpio, 6 – 12 kl. mokinių pasiekimams vertinti taikomos įvairios vertinimo formos: pažymiai, “įskaityta”, “neįskaityta”, “neatestuota”, “atleista”.21. Vertinant dešimtbale sistema:

10 – puikiai, 9 – labai gerai, 8 – gerai, 7 – pakankamai gerai, 6 – patenkinamai, 5 – pakankamai patenkinamai, 4 – silpnai, 3 – blogai, 2 – labai blogai, 1 – nieko neatsakė, neatliko užduoties.

22. Mokinių pasiekimai mokantis meninės raiškos, ekonomikos, dailės, muzikos, kūno kultūros, technologijų, dorinio ugdymo, žmogaus saugos, pasirenkamųjų dalykų, modulių vertinami “įskaityta”, “neįskaityta”.23. Mokiniui pagal gydytojo pažymą atleistam nuo kūno kultūros ar pasirinktos sporto šakos pamokų, pusmečio ar metinių pažymių skiltyje rašoma “atl.’.24. Kaupiamieji įvertinimai konvertuojami į pažymius.25. Baigus dalyko temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį, rašomas kontrolinis darbas.26. Kontrolinių darbų atlikimo laiką derina klasėje dirbantys mokytojai, tai fiksuojama kontrolinių darbų tvarkaraštyje.27. Mokiniams per dieną gali būti tik vienas kontrolinis darbas.28. Kontrolinių darbų rezultatai aptariami, numatomi būdai spragoms šalinti.29. Savarankiškas darbas – tai 10 – 20 min. trukmės darbas. Apie jį nebūtina iš anksto informuoti.30. Moksleiviai, dalyvavę konkursuose, olimpiadose, varžybose, įvertinami pagal to dalyko mokytojo ir mokinio tarpusavio susitarimą.

31. Pusmečio rezultatas išvedamas iš visų mokinio pažangos įvertinimų pagal aritmetinį vidurkį.32. Dalyko metinis įvertinimas išvedamas iš I ir II pusmečių įvertinimų. 32. Mokiniui, turinčiam dalyko nepatenkinamą II pusmečio įvertinimą, negali būti išvedamas patenkinamas to dalyko metinis įvertinimas.33. Jei dalyko mokymosi pasiekimai pažymiais nevertinami, rašomi taikytos vertinimo sistemos įvertinimai: “įskaityta”, “neįskaityta”, “pp”, “np”.34.Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas vykdomas baigiant 10 kl., vadovaujantis PUPP organizavimo ir vykdymo tvarka.35. Brandos egzaminai vykdomi vadovaujantis Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka.

VI. VERTINANT SUKAUPTOS INFORMACIJOS ANALIZĖ, APIBENDRINIMAS IR FIKSAVIMAS

36. 5 kl. mokinių (po adaptacinio laikotarpio) – 12 kl. mokinių kontrolinės užduotys, savarankiški, projektiniai, kūrybiniai ir kt. darbai, atitinkantys išsilavinimo standartuose numatomas žinias, supratimą ir gebėjimus, vertinami pažymiu, kuris įrašomas į dienyną.37. Kaupiamojo vertinimo fiksavimo formą dalykų mokytojai aptaria metodiniuose rateliuose, numato individualiose vertinimo metodikose.38. Du kartus per metus vedami signaliniai pusmečiai. Rezultatai aptariami mokytojų taryboje, klasės susirinkimuose.39. Pusmečių ir metiniai įvertinimai fiksuojami suvestinėse.40. Visų dalykų mokytojai renka ir kaupia informaciją, reikalingą mokymosi pasiekimų analizei.41. Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių pažanga ir pasiekimai mokytojų taryboje aptariami kartą per metus. 42. Mokinių pasiekimai aptariami klasės susirinkimuose.43. Vieną kartą per metus organizuoti mokinių pasiekimų aptarimą su klasėje dirbančiais mokytojais.44. Mokinių pasiekimai nuolat stebimi ir esant reikalui analizuojami klasės auklėtojų, dalyko mokytojų, tėvų, mokyklos vadovų pasitarimuose.

VII. INFORMAVIMAS

45. Mokslo metų pradžioje dalykų mokytojai su mokiniais aptaria mokinių pažangos ir pasiekimų tvarką, dalyko vertinimo metodiką.46. Apie mokymosi pasiekimus tėvai informuojami:46. 1. Klasių vadovai kartą per mėnesį patikrina į pažymių knygeles, pažangumo lapus surašytus įvertinimus.46. 2. Atsiradus problemų, tėvai informuojami įvairiais būdais: klasės vadovas lankosi namuose, skambina, rašo laiškus, kviečia tėvus į mokyklą.

46. 3. Klasių vadovai vieną kartą per pusmetį organizuoja tėvų susirinkimus, į kuriuos kviečia ir dalykų mokytojus (esant reikalui).46. 4. Vieną kartą per metus klasių vadovai organizuoja individualų pokalbį su mokiniu, jo tėvais ir mokyklos administracijos atstovu arba dalyko mokytoju(ais).

VIII. VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMUO

47. Mokiniai padedami mokytojo mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus bei pažangą. Atsižvelgdami į savo mokymosi sėkmę, planuoja tolesnį mokymąsi, kelia sau tikslus.47. 1. Mokinys atsako už informacijos apie ugdymosi pažangą kaupimą, laiku pateikia pasiekimų ir pažangos fiksavimo dokumentą mokytojui, klasės vadovui, tėvams (globėjams).48. Mokinių tėvai (globėjai) įtraukiami į mokyklos bendruomenės veiklą. Nustatyta tvarka jie gauna aiškią informaciją apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas ir reikiamą pagalbą.49. Mokytojai:49. 1. Pagal pasirinktą būdą atlieka mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą ugdymo procese.49. 2. Apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus.49. 3. Vadovaudamiesi šia tvarka, fiksuoja vertinimo informaciją.49. 4. Informuoja mokinius, jų tėvus, mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymosi pasiekimus ir spragas.49. 5. Remdamiesi vertinimo informacija analizuoja mokinių mokymą ir mokymąsi.49. 6. Rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba.50. Mokykla:50. 1. Nustato bendrą mokinių pažangos ie pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką.50. 2. Užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp paralelių klasių, atskirų dalykų.

_____________________________________