-
3
PRATARM
is LKMA Metratis yra 2003 met antras tomas. Pagal tradicij ir
iame tome skelbiami LKMA kartu su kitomis institucijomis
organizuotose mokslinse konferencijose, iuo atveju net trijose,
skaityti praneimai. Pranejai buvo tiek Lietuvos, tiek kit ali
tyrintojai.
Vyskupo, poeto Antano Baranausko, kuris domjosi ir mokslo
tyrimais, veik-la nagrinjama vairiais aspektais: jo gyvenamojo
laikotarpio Katalik Bany-ios padtis Rusijos valdomuose kratuose,
lietuvi ir lenk santykiai, vyskupas tautinio atgimimo kontekste, jo
naas tiksliuosius mokslus, kai kurie poetins krybos momentai.
Lietuvos ir ventojo Sosto santykiams skirtos konferencijos
praneimuose nagrinjami vairs XX amiaus laikotarpiai: imtmeio
pradia, Pirmojo pasaulinio karo metai, tarpukaris, sovietins
okupacijos deimtmeiai. Aptariami tarptautiniame seminare, skirtame
krikionybei Baltijos alyse XX amiuje, nagrintieji klausimai, taip
pat Estijos, Latvijos ir Lietuvos kai kuri konfesij istoriniai
tyrimai. Skyri pradioje pateikiama konferencij programa. Atskir
straipsni dalyje raoma apie vitaminologij; diaugsm, kaip dvasinio
tobuljimo altin; moralines ir teisines nusikalstam struktr veiklos
proble-mas.
Publikacij skyriuje pristatoma dar vienas su palaimintojo Jurgio
Matulai-io veikla susijs dokumentas, Kristaus istorikum liudijantys
nekrikioni is-torik ratai; taip pat apvelgiama tikinij padtis
sovietmeiu. Pagerbiami LKMA jubiliatai, prisimenami ikeliavusieji
aminybn.
Taigi iame tome nagrinjama Lietuvos Katalik Banyios raika XIX ir
XX amiais, jos veikj indlis ms alies religin, visuomenin bei
kultrin gyvenim.
REDAKCIN KOLEGIJA
-
4
PREFACE
This is the second volume of The Chronicle of Lithuanian
Catholic Acade-my of Sciences (LCAS) published in 2003. According
to tradition, it also inclu-des materials from scholarly
conferences, in this case, three conferences, organi-zed jointly by
the LCAS and other institutions. The speakers were researchers from
Lithuania and other countries.
This volume analyzes different aspects of the activities of
bishop and poet Antanas Baranauskas, who was also interested in
scientific research. It deals with the situation of the Catholic
Church in the countries ruled by Russia du-ring his life-time,
Lithuanian-Polish relations, the bishop in the context of the
national revival, his contribution to the exact sciences, and some
aspects of his poetic works. The materials of the conference
dealing with the relations of Lithu-ania and the Holy See analyze
various periods of the 20th century: the beginning of the century,
the years of World War I, the interwar period, and the decades of
Soviet occupation. This volume reviews the questions discussed at
an internatio-nal seminar devoted to Christianity in the Baltic
countries in the 20th century, and also analyzes the problems of
historical research about some religious confes-sions in Estonia,
Latvia, and Lithuania. The programs of the conferences are gi-ven
at the beginning of the sections. There are also non-conference
articles about vitaminology and about joy as a source of spiritual
improvement.
The section of newly published materials looks at the activities
of Blessed Jurgis Matulaitis, the situation of the believers during
the Soviet era, the wri-tings of non-Christian historians
testifying about Christ as a historical figure. The anniversaries
of members of the LCAS are noted as well those who have de-parted
to eternity.
Thus, this volume analyzes the expression of the Catholic Church
of Lithua-nia in the 19th and 20th centuries, and the contribution
of its members to the reli-gious, social, and cultural life of our
country.
EDITORIAL BOARD
-
LIETUVI KATALIK MOKSLO AKADEMIJOS METRATIS. T. 23. VILNIUS, 2003
5
T U R I N Y S
Pratarm.............................................................................................................................
3 Preface
................................................................................................................................
4
MOKSLINIAI STRAIPSNIAI
........................................................................................
11
TARPTAUTIN MOKSLIN KONFERENCIJA VYSKUPAS ANTANAS BARANAUSKAS:
ASMENYB IR APLINKA ..... 13
Programa..........................................................................................................................
13
VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ Ar vyskupo Antano Baranausko idjos
sulauk savo iautani met? ........... 17 Have the Ideas of Bishop
Antanas Baranauskas Lived to See
Their Dawning Years? (Summary)
..........................................................................
24
DR. VYTAUTAS JOGLA Antanas Baranauskas Peterburgo dvasinje
akademijoje 18581862 m. ................. 25 Antanas Baranauskas at
the Saint Petersburg Spiritual Academy 18581862
(Summary)
......................................................................................................................
34
HABIL. DR. JONAS KUBILIUS Antanas Baranauskas ir
matematika............................................................................
35 Antanas Baranauskas and Mathematics
(Summary)................................................... 54
HABIL. DR. VANDA EKONIEN Ekologijos samprata pagal Antano
Baranausko Anyki ilel .......................... 55 The Conception
of Ecology According to The Forest of Anykiai
by Antanas Baranauskas (Summary)
..........................................................................
59
DR. KAZIMIERAS GARVA Mos krato nekiriuoti balsiai nuo
A.Baranausko iki i dien........................... 61 The
Unstressed Vowels of the Dialect of the Second Easterners from
Anta-
nas Baranauskas until Now (Summary)
.....................................................................
68
DR. DALIA IOYT Dievas ir tauta Antano Baranausko poemose
............................................................. 69
The Relationship between God and nation in the Poems
of Antanas Baranauskas (Summary)
...........................................................................
76
DR. VYTAUTAS BERENIS Antano Baranausko tvyns meil ir tautikumas
..................................................... 77 The Love
of Homeland and National Consciousness of Antanas Baranauskas
(Summary)
......................................................................................................................
85
-
6 TURINYS *2
EGL KLIMAIT-KETURAKIEN Antano Baranausko krikionikoji tautin
savimon Auros kontekste ........... 87
The Christian-National Consciousness of Antanas Baranauskas in
the Context of Aura
(Summary).........................................................................................................99
DR. PAULIUS SUBAIUS Europa Antano Baranausko
akimis............................................................................
101
Europe in the Eyes of Antanas Baranauskas
(Summary).......................................... 110
DR. ROMA BONKUT Antikiniai topai Antano Baranausko kryboje
......................................................... 111
Ancient Topoi in the Writings of Antanas Baranauskas (Summary)
...................... 126
HABIL. DR. EGIDIJUS ALEKSANDRAVIIUS Antano Baranausko
lenkomanija lietuvi judjimo lyderi akyse ....................
127
The Polomania of Antanas Baranauskas in the Eyes of Lithuanian
National Movement Leaders (Summary)
.................................................................................
133
DR. BRONIUS MAKAUSKAS Antanas Baranauskas nesuprastas
intelektualas ir vyskupas.............................. 135
Antanas Baranauskas Misunderstood Intellectual and Bishop
(Summary) ........ 140
HABIL. DR. ALDONA PRAMANTAIT Antanas Baranauskas ir katalikiki
XIX a. ventojo Rato vertimai lietuvi
kalb: istorinis
aspektas.............................................................................................
141
Antanas Baranauskas and the Roman Catholic Translations of the
Bible into Lithuanian in the 19th Century: Historical Aspect
(Summary) .............................. 156
DR. DARIUS STALINAS Kokia kalba mokyti baltarusius katalik
tikybos? (Viena XIX a. Vidurio
Rusijos valdios problema)
.......................................................................................
157
What Language is the Best to Teach Byelorussians the Catholic
Religion? (One Problem of Central Russian Authorities in the 19th
Century) (Summary) ........... 169
DR. KRZYSZTOF BUCHOWSKI Stosunki polsko-litewskie na
Sejneszczynie na przeomie XIX i XX wieku...... 171
Lenklietuvi santykiai Sein krate XIX ir XX a. sandroje
............................... 187
Polish-Lithuanian Relations in Seinai Region at the Turn of the
19th and 20th Centuries (Summary)
.................................................................
189
KUN. PROF. TADEUSZ KRAHEL Rzdy biskupa Stefana Zwierowicza w
diecezji wileskiej w wietle
wspomnie ks. Jana Kurczewskiego
.......................................................................
191
Vyskupo Stepono Zvieroviiaus valdymas Vilniaus vyskupijoje pagal
kun. Jano Kurevskio atsiminimus (Santrauka)
...............................................................
211
The Rule of Bishop Steponas Zvieroviius in the Diocese of
Vilnius in the Re-miniscences of Rev. Janas Kurevskis
(Summary).............................................212
-
*3 TURINYS 7
DR. VILMA ALTAUSKAIT Rusijos ir Apatal Sosto santyki pokyiai XIX
a. paskutiniaisiais
deimtmeiais
.............................................................................................................
213 Changes in the Relations between Russia and the Holy See during
the Last
Decades of the 19th Century
(Summary)...................................................................
227
ALGIMANTAS KATILIUS Vyskupas Antanas Baranauskas ir kunig
seminarijos problemos:
rusik disciplin dstymas
.....................................................................................
229 Bishop Antanas Baranauskas and the Problems of the Spiritual
Seminary:
the Teaching of Russian Subjects (Summary)
......................................................... 236
MOKSLIN KONFERENCIJA LIETUVA IR VENTASIS SOSTAS: PRAEITIS,
DABARTIS, ATEITIS
..................................................................................................
237
Programa........................................................................................................................
237
SVEIKINIMAI
........................................................................................................................
239 PREZIDENTAS ROLANDAS
PAKSAS...............................................................................
239 KARDINOLAS AUDRYS JUOZAS
BAKIS.......................................................................
241 DR. ANTANAS VALIONIS
...............................................................................................
242
ARKIVYSKUPAS JEAN-LOUIS TAURAN The Diplomacy of the Holy See.
Why?
......................................................................
244 ventojo Sosto diplomatija. Kodl? (Santrauka)
........................................................ 251
AMBASADORIUS KAZYS
LOZORAITIS...........................................................................
253
VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ Lietuva ir ventasis Sostas: istorin
perspektyva .....................................................
257 Lithuania and the Holy See: Historical Perspective
(Summary).............................. 275
ALGIMANTAS KATILIUS K XX a. pradioje Vatikanas inojo apie
Lietuv? .................................................. 277 What
Did the Vatican Know about Lithuania at the Beginning of the 20th
Cen-
tury? (Summary)
..........................................................................................................
286
DR. JUOZAS SKIRIUS Lietuva ir Vatikanas Pirmojo pasaulinio karo
metais .............................................. 287 Lithuania
and the Vatican During World War I
(Summary).................................... 294
DR. ALGIMANTAS KASPARAVIIUS Lietuvos ir Vatikano santykiai, arba
ventojo Sosto reikm
tarpukario Lietuvos usienio politikai
....................................................................
295 Lithuanian-Vatican Relations or the Importance of the Holy
See
on Lithuanian Foreign Policy in the Interwar Period
(Summary)......................... 377
DR. REGINA LAUKAITYT Soviet valdios kova su Vatikanu pirmuoju
okupacijos deimtmeiu................ 381 The Battle of the Soviet
Authorities Against the Vatican During the First De-
cade of Occupation (Summary)
.................................................................................
389
-
8 TURINYS *4
DR. ARNAS STREIKUS SSRSVatikano santykiai ir Katalik Banyia
Lietuvoje XX a. 9-ajame
deimtmetyje...............................................................................................................
391
Sowjet-Vatikanische Beziehungen und die Katholische Kirche in
Litauen in den Achtzigen des XX Jahrhunderts (Zusammenfassung)
................................. 396
DR. PAULIUS SUBAIUS Lietuvos Respublikos ir ventojo Sosto
santyki visuomenin refleksija
po Nepriklausomybs atgavimo
..............................................................................
399
Public Reflection on the Relations between the Republic of
Lithuania and the Holy See after the Restoration of Independence
(Summary)................................. 404
TARPTAUTINIS SEMINARAS KRIKIONYB BALTIJOS ALYSE XX AMIUJE.
ISTORINIO TYRIMO PROBLEMOS IR PERSPEKTYVOS
................................ 405
Programa........................................................................................................................
405
ANDRIUS MARCINKEVIIUS Lietuvos Staiatiki Banyios raidos 19181939
m. apvalga.............................. 407
A Review of the Development of the Orthodox Church in Lithuania
between the Two World Wars (Summary)
..............................................................................
411
DR. ARNAS STREIKUS Katalik Banyia Lietuvoje 19441990 m. Tyrim
bkl ir perspektyvos........... 413
Research on the Catholic Church in Lithuania 19441990 (Summary)
................... 416
JOUKO TALONEN The Birth of the National Church History of Latvia
in 19181991 ......................... 417
Nacionalins Banyios istorijos formavimasis Latvijoje 19181991 m.
(Santrauka)....................................................................................................................
424
DR. RIHO ALTNURME The Research about the Contemporary Church
History in Estonia....................... 425
Naujausiosios Banyios istorijos tyrimas Estijoje (Santrauka)
............................... 428
ANDREI STOV The Process and the Reasons of Closing the Orthodox
Parishes in Estonia
(19441953)
..................................................................................................................
429
Staiatiki parapij likvidavimo Estijoje (19441953) procesas ir jo
prieastys (Santrauka)
...................................................................................................................
436
VAIRS STRAIPSNIAI
.................................................................................................
437 AKAD. HABIL. DR. SOFIJA KANOPKAIT
Status quo
vitaminologijoje...........................................................................................
439
Status quo in Vitaminology (Summary)
.......................................................................
453
-
*5 TURINYS 9
HABIL. DR. ONA TIJNLIEN, INESA JURGAITYT Diaugsmas kataliko
dvasinio tobuljimo altinis ir priemon...........................
455 Die Freude Quelle und Mittel der geistigen Vervollkommnung
eines
Katholiken (Zusammenfassung)
.................................................................................
477
DR. KUN. KAZIMIERAS MEILIUS, DR. JONAS JUKEVIIUS, DR. GEDIMINAS
MESONIS Akivaizds ir uslpti organizuotos nusikalstamos veiklos
labirintai ir jos
poveikis mogui
.........................................................................................................
479 Evident and Veiled Labyrinths of Organized Crime and Its Effect
on Man
(Summary)
....................................................................................................................
498
PUBLIKACIJOS
..................................................................................................................
499 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
Palaimintojo Jurgio Matulaiio veiklos lietuvi visuomenje
istorinis fonas....... 501
JURGIS Keli odiai ms
kunigliams...................................................................................
512
VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ Istorins tiesos apie Jz gynjai
sovietmeiu
.......................................................... 533
MONS. KAN. K.GAINAS Jzaus Kristaus istorikumas nekrikioni
istorik ratuose................................ 537
KUN. VIKTORAS AUKLYS Kristaus istorikumo klausimu
...................................................................................
569
KRONIKA
.............................................................................................................................
575
KONFERENCIJOS
..................................................................................................................
577 TARPTAUTINS GYDYTOJ KATALIK FEDERACIJOS EUROPOS ASOCIACIJOS
VALDYBOS POSDIS VILNIUJE (L.L.Mainas)
........................................................ 577
PAGERBTI NAUJIEJI LIETUVI KATALIK MOKSLO AKADEMIJOS AKADEMIKAI
(A.Vasiliauskien)
........................................................................................................
580
MS
JUBILIATAI................................................................................................................
586 DR. MINDAUGUI BLOZNELIUI 80
.......................................................................586
PROFESORIUI JONUI GENIUI 80
..........................................................................593
JUBILIATAS ALGIRDAS JONAS JACYNAS (L.L.Mainas)
......................................594 PROF. HABIL. DR. LEONUI
LAIMUIUI MAINUI 75 ........................................595
VYSK. JUOZUI TUNAIIUI 75
..............................................................................597
DR. ALOYZUI VIDUGIRIUI
75..............................................................................599
SUKAKTYS
..............................................................................................................................
609 PRELATAS ANTANAS LEONARDAS RUBYS (1923 11 052002 08 27)
(Prel. S.ilys)
.....................................................................................................609
-
10 TURINYS *6
PRO MEMORIA
......................................................................................................................
612 DR. KUN. LEONARDAS ANDRIEKUS, OFM (1914 07 152003 05
19).................... 612 ONA GALVYDAIT-BAKIEN (1907 05 252003 06
19)
(Vysk. J.Tunaiio pamokslas)
.....................................................................................
614 PRELATAS VYTAUTAS BALINAS (1910 11 212003 05 28)
................................. 615 URNALIST VIDA
GAVELIEN-PETRAUSKAIT (19372003)................................ 616
DR. KUN. STEPONAS MATULIS, MIC (1918 02 212003 06
18)............................... 617 VIKTORAS AUKLYS, MIC
(19082003) (V.Aliulis)
.................................................. 618 ALGIMANTAS
ILINSKAS (VIDAS SPENGLA) (19342003)
...................................... 620
P a p i l d a n t n e k r o l o g
Mielieji leipalingieiai ir visi palydintieji A.ilinskas
............................................. 622
Ra apie Lietuvos Banyios kankinius (D.lapkauskait)
...................................... 623 Atsiminimai apie Vid
Spengl
(G.A.uliauskait)....................................................
624 iupsnelis mini apie Algimant ilinsk (Kun.
L.Savickas)................................. 625
Bibliografija....................................................................................................................
626
PROF. BIRUT JADVYGA IGNATAVIIT (1924 04 062003 10 21)
....................... 629
RECENZIJOS
.......................................................................................................................
631 KAN. DR. JUOZAS STANKEVIIUS, MANO GYVENIMO KRYKELS
(Dr. Regina Laukaityt)
..............................................................................................
633
ASMENVARDI RODYKL
............................................................................................
636
-
Moksliniai straipsniai
-
LIETUVI KATALIK MOKSLO AKADEMIJOS METRATIS. T. 23. VILNIUS, 2003
13
TARPTAUTIN MOKSLIN KONFERENCIJA VYSKUPAS ANTANAS
BARANAUSKAS:
ASMENYB IR APLINKA
LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVI KATALIK MOKSLO
AKADEMIJA
PROGRAMA
Vilnius, 2002 m. lapkriio 2122 d.
Lietuvos istorijos instituto sal (Krai g. 5)
Konferencijos organizacinis komitetas:
Vysk. akad. Jonas Boruta, SJ (LKMA) Dr. Dalia ioyt (VU)
Algimantas Katilius (LII) Dr. Regina Laukaityt (LII) Dr. Darius
Stalinas (LII)
Lapkriio 21 d., ketvirtadienis
9.00 v. Miios arkikatedros v. Kazimiero koplyioje Aukoja Teli
vyskupas Jonas Boruta, SJ
10.00 Vysk. dr. Jonas Boruta, SJ
(Lietuvi katalik mokslo akademija) Ar vyskupo Antano Baranausko
idjos sulauk savo iautan-i met? Dr. Vytautas Jogla (Lietuvos
istorijos institutas) Antanas Baranauskas Peterburgo dvasinje
akademijoje
-
14 KONFERENCIJA VYSKUPAS ANTANAS BARANAUSKAS: ASMENYB IR
APLINKA
*2
11.00 Pertrauka
11.30 Akad. prof. Jonas Kubilius (Vilniaus universitetas)
Antanas Baranauskas ir matematika Prof. habil. dr. Vanda ekonien
(Kauno ems kio universitetas) Ekologijos samprata pagal Antano
Baranausko Anyki ilel Dr. Kazimieras Garva (Lietuvi kalbos
institutas) Mos krato nekiriuoti balsiai nuo A.Baranausko iki i
dien
13.0014.00 Piet pertrauka
14.00 Dr. Dalia ioyt (Vilniaus universitetas) Dievas ir tauta
Antano Baranausko poemose Dr. Vytautas Berenis (Kultros,
filosofijos ir meno institutas) Antano Baranausko tvyns meil ir
tautikumas Dr. Skirmantas Valentas (iauli universitetas) Anyki
ilelis indoeuropietikoji Antano Baranausko tvyn Egl
Klimait-Keturakien (Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis
fakultetas) Antano Baranausko krikionikoji tautin savimon Auros
kontekste
16.00 Pertrauka
16.30 Dr. Paulius Subaius (Vilniaus universitetas) Europa Antano
Baranausko akimis
-
*3 PROGRAMA 15
Dr. Roma Bonkut (Klaipdos universitetas) Antikiniai topai Antano
Baranausko kryboje Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandraviius
(Vytauto Didiojo universitetas) A.Baranausko lenkomanija lietuvi
judjimo lyderi akyse
Lapkriio 22 d., penktadienis
10.00 Dr. Bronius Makauskas (Varuvos istorijos institutas)
Antanas Baranauskas nesuprastas intelektualas ir vyskupas Habil.
dr. Aldona Pramantait (Lietuvos istorijos institutas) ventasis
Ratas XIX a. Lietuvos katalikikos kultros konteks-te: vertimai ir
vertjai Dr. Darius Stalinas (Lietuvos istorijos institutas) Katalik
tikybos dstymas rus kalba mokyklose: vedimo pe-ripetijos
11.30 Pertrauka
12.00 Dr. Krzysztof Buchowski (Balstogs universitetas) Lenk ir
lietuvi santykiai Sein krate XIX ir XX a. sandroje Kun. prof.
Tadeusz Krahel (Balstogs arkivyskupijos kunig seminarija) Vyskupo
Stepono Zwierowicziaus Vilniaus vyskupijos valdy-mas pagal kun.
Jano Kurczewskio atsiminimus Dr. Vilma altauskait (Lietuvos
istorijos institutas) RusijosApatal Sosto santyki pokyiai XIX a.
paskutiniais deimtmeiais
-
16 KONFERENCIJA VYSKUPAS ANTANAS BARANAUSKAS: ASMENYB IR
APLINKA
*4
Algimantas Katilius (Lietuvos istorijos institutas) Vyskupas
Antanas Baranauskas ir kunig seminarijos proble-mos: rusik
disciplin dstymas
14.00 Konferencijos pabaiga
-
LIETUVI KATALIK MOKSLO AKADEMIJOS METRATIS. T. 23. VILNIUS, 2003
17
VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ Vilniaus universitetas
AR VYSKUPO ANTANO BARANAUSKO IDJOS SULAUK SAVO IAUTANI MET?
2002 m. ruden nuo vyskupo Antano Baranausko mirties sukako 100
met. Per t imtmet labai kontroversikai buvo vertinama tiek jo
poetin kryba (i-skyrus poem Anyki ilelis), tiek jo gintos idjins,
visuomenins, tautins pairos. Ypa jis buvo puolamas dl savo santrios
laikysenos lietuvilenk tautini santyki atvilgiu. XIX a. pabaigoje
A.Baranausko ginta pozicija iuo klausimu yra artima iuolaikinei,
moderniai taut sugyvenimo sampratai, o i tikrj tai krikionikojo
principo mylk kiekvien mog kaip save pat tai-kymas moni grupi ir
taut konfliktams sprsti.
T pat galime pasakyti ir apie A.Baranausko poir mokslo ir
tikjimo, mokslins, technins paangos ir dorovs bei sins santyk.
A.Baranausko idjos, isakytos tiek jo poetinje kryboje, tiek
korespondencijoje, yra identi-kos XX a. vidurio mokslo korifj
mintims.
A.Baranauskas savo gyventoje epochoje daugelio nesuprastas,
Maironio odiais tariant, sulauk savo iautani met. Straipsnyje,
lyginant A.Bara-nausko mintis, reiktas XIX a. antrojoje pusje, su
ms filosof, gamtamoksli-nink samprotavimais ia tema XX a. viduryje,
parodomas tokio teiginio pa-grstumas.
Budkite, nes neinote, kada gr nam eimininkas , kad, neti-
ktai sugrs, nerast js miegani (Mk 13,3537), tai Viepaties o-diai
i Evangelijos, tinkami iandien ms apmstymui.
1902 m. lapkriio 26 d. vakare Sein vyskup namuose Viepats rado
anyktn Antan Baranausk tikrai nemiegant, ne tik budint, bet ir
in-tensyviai dirbant, kad ms tauta greiiau turt vis katalikik
ven-tojo Rato vertim lietuvi kalb. Prie 100 met vykusi jo mirt
prof. Mykolas Birika taip apra: Paskutiniais gyvenimo mnesiais jis
in-tensyviai vert ventj Rat lietuvi kalb. Dirbo po 12 valand
kas-dien, nors jau aikiai silpo. 1902 m. lapkriio 2426 d.
tebesilpnas atliko rekolekcijas ir toliau vert pranao Jeremijo
raudas. Paskutinij dien, lapkriio 26-j, jis vert treij skyri.
Beraydamas tekst: jis uda-r mano kelius kertuotais akmenimis, iard
mano takus, patyr pasku-tin irdies priepuol ir vakare mir. Jo
mirtis po rekolekcij ir su tokiais paskutiniais odiais tikrai buvo
grai. Jeigu jis bt dar gyvens ir verts toliau, jam bt tek versti
madaug tokius odius: Tai Viepa-
-
18 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *2
ties gailestingumas, kad nesame sunaikinti, nes nestinga Jo
pasigailjimo. Viepats geras tiems, kurie juo pasitiki, geras
sielai, kuri Jo ieko1.
Ir ne tik tiesiog herojiku pasiventimu ventojo Rato vertimo
dar-bui, bet daugelyje kit srii vyskupo Antano Baranausko dvasinis
pali-kimas ir iandien, 100 met prajus nuo jo mirties, reikmingas ir
aktua-lus. Jo krybos tyrintoja Regina Mikyt t vyskupo reikmingum
Lie-tuvai ir lietuviams katalikams taip nusako: Antanas Baranauskas
lietu-vi banytins kultros istorijoje poetas, lietuvi religins
poezijos ir giesmi krjas, Kauno kunig seminarijos profesorius,
pirmasis lietuvikai skaits homiletikos kurs, Sein vyskupas,
pirmasis prabils lietuvikai Sein katedroje2.
Jau kone imtas met Lietuvos banyiose alia A.Strazdo Pulkim ant
keli ar Maironio Marija, Marija sitvirtino veni liturgijoje
A.Baranausko kaldins giesms Piemenliams vargdienliams, Svei-kas,
gims Viepatie, Piemenys, piemenys ir velykin Linksma diena mums
pravito, kaip istorijos patikrinta lietuvi religins poezijos
ver-tybi klasika ir praktika. Taiau ios giesms tebra kone
anonimins. Retas ino, kad jas para Anyki ilelio autorius3.
A.Baranausko giesm Linksma diena mums pravito, tvirtai jusi
banytin apyvart ne vien Sein krate, bet ir visoje Lietuvoje,
tebegieda-ma lietuvi visame pasaulyje Prisiklimo rytui autant
procesijoje aplink banyi ir susiliejanti su varp gaudesiu,
A.Maceinos odiais, yra unikali ir autentika Velyk liturgijos
Lietuvoje dalis, neaptinkama niekur Europoje4.
Taiau, nepaisant to, vyskupas Antanas Baranauskas, kaip
dvasinin-kas, poetas, visuomens veikjas, per t 100-t met, kurie
prabgo nuo jo mirties, o ir dar gyvas bdamas, sulauk labai skirting
interpretacij: ne tik kontroversikai buvo vertinamas, bet ir
auktinamas arba nirtin-gai kritikuojamas, net niekinamas. Ypa
paskutiniaisiais savo gyvenimo metais. Ir ne tik jo veikla ar
lietuvi tautinio atgimimo atvilgiu uimta pozicija, bet ir jo
lietuvi kalba raytos poezijos idjos, neiskiriant n garsiojo ir
visuotinai teigiamai vertinamo Anyki ilelio idjinis turi-nys labai
skirtingai buvo interpretuojamas bei suvokiamas.
Sunkoko ir grieto ne tik kitiems, bet ir sau charakterio
dvasininkas, gerokai pakritikavs Auros idjin program, sulauk piktos
auri-nink reakcijos (ypa J.lipo5), kurie tvirtino tolesnje lietuvi
literat- 1 Plg. M.Birika, Baranauskas Antanas, Lietuvikoji
enciklopedija, t. 2, Kaunas, 1934, p. 1178. 2 R.Mikyt, Antanas
Baranauskas lietuvi banytins kultros istorijoje, LKMA Metratis, t.
8, Vilnius, 1994, p. 319. 3 Ten pat, p. 321. 4 Ten pat, p. 322. 5
Jonas l ipas, Lietuviki ratai ir ratininkai, Rinktiniai ratai.
Lituanistin biblioteka, t. 20, Vilnius, 1977, p. 8892.
-
*3 AR VYSKUPO ANTANO BARANAUSKO IDJOS SULAUK SAVO IAUTANI MET?
19
ros istorijos tkmje A.Baranausko, kaip daug adjusio, meteoru
vystel-jusio, taiau greit ugesusio, net palusio talento vaizd.
sigaljo A.Bara-nausko, kaip jaunystje svariai prisidjusio prie
lietuvi kalbos ir kultros atgimimo, taiau vliau nuo i grai ideal
nusigrusio, o kartais net lietuvi tautos renegatu tapusiojo
paveikslas. Tai gerairdio Juozo Tu-mo-Vaiganto rainyje6 suskambj
odiai, skauds, net iaurs ir, deja, neteisingi. Tik ms dienomis,
velnjant emociniam lietuvi ir lenk pa-triot susiprieinimui, pradta
blaiviau vertinti ir vlyvojo A.Baranausko asmenyb. Ypa daug ioje
srityje padar literatros tyrintoja R.Mikyt. Priminsiu vieno i
paskutinij jos straipsni eilutes, liudijanias kone de-speratikas
pastangas reabilituoti A.Baranausk jau 19921994 m.: Mairo-nis,
pains ariau A.Baranausk, apibdins jo aukt stot, gil moksl, tvirt bd
ir gelein vali, ilel kaip nauj lietuvi poezijos er, di-diadvasikai
patvirtino: Be jo gal ir ms nebt buv. Taiau tais pat metais kone
bendraamis viesusis Vaigantas, pirmosios monografijos apie
Baranausk autorius, deja, ilgam tvirtino ikreipt vyskupo portret.
Motiejus Mikinis vienintelis idrso pasakyti, kad negalima sutikti
su to-kia neteisinga Vaiganto nuomone. Kadaise pats Vaigantas,
gindamas A.Baranausk nuo J.lipo priekait, pasirm svariu argumentu:
Jis do-kumentais nepamatavo!. Deja, dokumentais nepamatavo ir pats
Vaigan-tas, apkaltins A.Baranausk nepagrsta anonimins knygels
Paskutinis pamokslas vieno emaii kunigo prie smert autoryste ir
apauks j lie-tuvi tautos renegatu. Vaigantas plaiai citavo
puslapius, kur buvo smer-kiamas 1863 m. sukilimas, auktinama
baudiava, net priekaitus kuni-gams, atsidjusiems gramatikai ir
filologijai i tikrj adresuotus pa-iam A.Baranauskui. Tie Vaiganto
priekaitai tarsi nubrauk visa, k A.Baranauskas dav lietuvi kultros
istorijai7.
Prie pat A.Baranausko gimimo 150 metini minjim, ra R.Mikyt,
pavyko surasti A.Jakto rayt 100 met jubiliejui atsimini-m apie
A.Baranausk rankrat. Tie atsiminimai buvo skelbti Naujojoje
romuvoje 1935 m., bet be pabaigos, kurioje A.Jaktas paliudijo, kad
Paskutinis pamokslas ne A.Baranausko rainys, kad paties A.Jakto t
rankrat pras ispausdinti ir spaud finansavs vyskupas
M.Paliu-lionis. Deja, Naujojoje romuvoje ta prisiminim pabaigos
pastraipa bu-vo nubraukta. Toks pat likimas itiko ir mano
straipsnio Sein katedros ely (Lietuvos aidas, 1992, 11) pabaigos
ivad, kad A.Baranauskas Sei-nuose kr vien lietuviams ir djo pamatus
tautinei banyiai. Ta ivada a norjau paprietarauti ms filosofo
B.Genzelio teiginiui, i esms ab-surdikam teiginiui, kad Seinuose
Baranauskas sulenkjo.
6 J.Tumas, Antanas Baranauskas, Kaunas, 1924. 7 R.Mikyt, min.
str., p. 324.
-
20 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *4
Grsmingas polomano elis, su vaigantiku temperamentu uklo-tas
tada, kai toks vieias buvo okupuoto Vilniaus randas, tebelydi
A.Ba-ranausk ir iandien, ir iandien dar taip sunku nutrinti8.
Ypa sidmtina jau prie deimtmet padaryta R.Mikyts ilg jos
tyrinjim ivada apie vlyvj A.Baranausk, kaip apie Sein vyskup:
A.Baranauskas atvirai lietuvi neprotegavo, veng ir taip sukirint
moni kirinimo, saugojosi riaui ir kraujo praliejimo. Tautini
proble-m neabsoliutizavo, suprasdamas j antagonizmo pratingum ir
vengdamas konflikto su universaline krikionybs religija9.
R.Mikyt, aptardama vyskupo A.Baranausko, kaip mirios tautiniu
atvilgiu Sein vyskupijos ganytojo asmenyb, nepasiek to iandieninio
objektyvaus nacionalini santyki aptarimo lygio, kaip V.Merkys savo
monografijoje apie vysk. M.Valani10. Ji primygtinai piro
A.Baranaus-ko vaizd, kaip djusiojo pamatus tautinei lietuvikai
Banyiai, nors, kaip matme, ir ji pripaino, kad A.Baranauskas
tautini problem ne-absoliutizavo. O 1970 m. A.Baranausko Rat vade
netgi kl smo-ningam krikioniui absurdik klausim: kas aukiau Dievas
ar lietu-vyb, tauta? R.Mikyt ra: lenk pravardiuojamas litvomanu ir
bdamas lietuvikesnis u kitus savo kartos dvasininkus, jis su
fanatiku usispyrimu gyn vis pirma Banyios interesus, antron vieton
statyda-mas tautos reikalus11. Tuo pat metu ms ieivijoje J.Girnius
jau dst blaiv iuolaikik nacionalizmo pagundos problemos sprendim:
Ne tauta suteikia mogui vert, o mogus tautai. Atmesti nacionalizm
nie-ku bdu nereikia maiau sipareigoti savj taut maiau mylti.
Prie-ingai, tik tuo apeliuotina tikrj savo tautos meil. Mylti, kas
savo, tai nereikia lygiai visus vertinti. Tik akla meil neskiria
to, k verta mylti, nuo to, kas nra tos meils vertas. Bet dl to akla
meil ir lieka bergdia. Prieingai, tikra meil neusimerkia prie tai,
ko neverta mylti net sa-vuose. Ji visk kritikai vertina, rydamasi
nugalti visa, ko neverta my-lti. ia isiskiria nacionalizmas ir
patriotizmas, konservatyvumas ir pa-angumas. Patriotas rpinasi, kad
savo bt ir mogikai vertinga, atseit, ne tik tautikai, bet ir
visuotinai vertinga. Todl, pagal alkausk, patrio-tizmas tiek
tautai, tiek atskiram asmeniui yra tobuljimo ir kultrins pa-angos
veiksnys Yra nesusipratimas krikionyb vertinti tik kaip priemon
kovai dl tautos gyvybs. Bet lygiai kosmopolitikas nesusi-pratimas
krikionyb versti argumentu pateisinti tautikam abejingu- 8 Ten pat,
p. 324325. 9 Ten pat, p. 328. 10 V.Merkys, Motiejus Valanius. Tarp
katalikikojo universalizmo ir tautikumo, Vil-nius, 1999. 11
R.Mikyt, Antanas Baranauskas. vadinis straipsnis, A.Baranauskas,
Ratai, t. 1, Vil-nius, 1970, p. 25.
-
*5 AR VYSKUPO ANTANO BARANAUSKO IDJOS SULAUK SAVO IAUTANI MET?
21
mui. Abu ie nesusipratimai remiasi tuo paiu absurdiku klausimu:
kas pirma Dievas ar tauta? Toks klausimas yra absurdikas
nesusipratimas dl to, kad yra absurdika Diev su bet kuo lyginti.
Dievas yra aukiau u visk. Bet tai joks pagrindas k nors nuvertinti
Dievo vardu. Tai, kas aukiau, nenuvertina to, kas emiau, prieingai,
tai, kas aukiau, tei-kia savo vert ir tam, kas emiau12.
ios J.Girniaus mintys mus atveda prie ndienikesnio ir
krikioni-kesnio tarpnacionalini problem, tarp j ir nuo XIX a.
antrosios puss paatrjusi lietuvi ir lenk taut santyki sprendimo,
taip pat prie tei-singesnio, objektyvesnio ir autentikesnio vyskupo
Antano Baranausko vaizdio, kok randame 1998 m. Lenkijos Respublikos
Seimo leidyklos ileistame leidinyje13, ypa tuometinio Elko vyskupo
W.Ziembos angos odyje14. Matyt, ios problemos sprendimo poiriu
vysk. A.Baranaus-kas sulauk savo iautani met.
Bet tai ne vienintel sritis, kur po nirting kaltinim ir priekait
A.Baranauskui ateina jo tinkamo vertinimo, supratimo metas.
Nuo Auros laik A.Baranauskui buvo priekaitaujama ne tik dl
netinkamo lietuvybs klausimo sprendimo; jis Diev pirmon vieton
kelda-mas, net tik savajai tautai nusikalsts yra, bet ir mokslo
paangai. A.Bara-nausko ideologija pirm viet kelti tikjim, dor,
moral, o ne moksl.
Net V.Mykolaiiui-Putinui 1936 m. buvo nepriimtina k tik Anyk-i
ilel sukrusio jauno A.Baranausko Pasikalbjime giesminyko su Lietuva
1859 m. isakyta pozityvistins ekonomins krato gerovs, mokslo ir
civilizacijos krimo programos kritika: ..uguit taut nevalia dar
labiau migdyti vien pomirtins laims ir dievikos meils paadais.
Lietuvis visa siela turi trokti ir moksl, ir turt, ir laisvs, ir
visko, ko tik mogus emje gali pasiekti. Ne tik trokti, bet ir dl
visa to grumtis ir kovoti. Kitaip jis bus parbloktas ir pavergtas
su visais savo kilniais pa-dangikais idealais15.
Nors, kaip ra R.Mikyt 1970 m., A.Baranauskas pozityvistins
programos kritik rm to meto istoriografijoje naujais teiginiais
apie (so-vietins istoriografijos terminu) klasin antagonizm senovs
Lietuvo-je, nuvainikuojant tariam ikiunijins Lietuvos demokratij,
legendas ap-ie didvyrius, nevaisingiems idealizacijos metodams
blaiviai priepriein-damas nuosaik ir iminting senovs vertinim16. 12
J.Girnius, Idealas ir laikas, ikaga, 1966. 13 Biskup Antoni
Baranowski (Antanas Baranauskas (18351902) ordownik pojednania
li-tewsko-polskiego, Warszawa, 1998. 14 Bp. W.Ziemba, Sowo od
biskupa echiego; ten pat, p. 710. 15 V.Mykolai t is-Putinas,
Naujoji lietuvi literatra, t. 1, Kaunas, 1936, p. 16. 16 r.
R.Mikyt, Antanas Baranauskas. vadinis straipsnis, A.Baranauskas.
Ratai, t. 1, 1970, p. 18.
-
22 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *6
Reikt suabejoti, ar 1936 m. paskelbti grieti V.Mykolaiio-Putino
o-diai apie A.Baranausko antipozityvistines nuostatas bt bent tada
atitik to meto ymij modernij mstytoj ir mokslinink poir, beje,
nepa-sikeitus ir iandien. Galima pririnkti daugyb citat i mokslo
moni pa-sakym apie mokslo paangos kult. tai fizikas Nobelio
premijos laure-atas Maksas Bornas ra: Mes tikjome, kad tarnavimas
mokslui niekados neatne monijai blogio, kadangi tiesos iekojimas
yra gris pats savaime; tai buvo graus sapnas, i kurio mus paadino
pasaulio vykiai, Nagasakio ir Hirosimos tragedija. Pagrindin
monijai gresianio pavojaus prieastis tai amiais kurt ir gerbt etini
ir religini princip sugriovimas.
Soviet termobranduolins fizikos problem tyrintojas Velikovas
laikratyje Literaturnaja gazeta (1971 09 03) ra: Nors ir skaudu,
bet man inomi faktai neleidia tvirtinti, kad mokslo darbas ugdyti
puikias dorines savybes. Tai mane stebina, bet, matyt, kiti
faktoriai daug labiau veikia asmenybs tobuljim.
Bt galima prisiminti ir austr filosofo L.Wittgensteino odius:
Mes jauiame, kad tada, kai visus galimus mokslo klausimus yra
atsa-kyta, ms gyvenimo problema yra nepaliesta.
Kad ir kaip btume paveikti vartotojikos kultros praktinio
mate-rializmo stereotip bei mstymo klii, jauiame, kad panaios
moksli-nink idjos ireikia gilesn ties, gilesnius realybs painimo
klodus nei populistins visuomens informavimo priemons.
Turbt svari i dien mogaus patirt daug labiau atitinka Antano
Baranausko 1889 m. laike dr. H.Weberiui to meto lietuvi kalba
pareikta nuomon apie XIX a. socializmo ir komunizmo alinink
propaguot ma-terializm: Materializmas gyvenime padar, jog homo, cum
in honore es-set, non intellexit: comparatus est jumentis
insipientibus, et similis factus est illis (Psalm 48,13).
Priemonuose jisai suniekino visus mogaus gimti-nuosius ir
sitaisytus ir moralikus idealus, Dievo spindulius nuo mogaus
dvasios nutrauk, bjauryb su graybe, nedor su dora sulygino, dangaus
tvain main priseg ir su jos vergu padar; irovs i jo irdies gersias
viltis, sodino skl vargo, skausmo ir trokimo nirvanos. Moksle
prigi-mimo nepaliko vietos Dievo pasireikimui, metafizik iniekino,
psicholo-gij, biologij niekingais dogodiais, hipotezmis apdrabst.
Jo tai darbas, jog tapo homo homini lupus. Visi tikrieji mokslai,
kurie mogaus dvasi auktina ir tikrojon laimn veda, vieni iniekinti,
kiti skepticizmo pagauti. Dievo mylista, per kuri mogus tampa
dalinyku gyvasties Dievo (consors naturae divinae) tarp sapn
paskaityta. Meil Dievo ir artimo ant ijuokos apversta. Filantropija
materializmo moko: Mylk patsai save labiaus u vis k, visus gi kitus
ir visa k mylk dl paties savs17. 17 A.Baranauskas, Ratai, t. 2,
Vilnius, 1970, p. 275.
-
*7 AR VYSKUPO ANTANO BARANAUSKO IDJOS SULAUK SAVO IAUTANI MET?
23
ias taiklias vyskupo poeto valgas patvirtino vlesn istorini
vy-ki raida. Mintsias nuostatas sovietinis komunizmas ir faistinis
nacio-nalsocializmas stengsi tvirtinti moni sielose bei protuose ne
tik savo galingu propagandos mechanizmu, bet ir fizins prievartos
priemon-mis. Skaudius padarinius jauiame ir iandien, net prajus
dvylikai me-t po komunistins sistemos grities. Gal todl ankstesns
propagandos paveikti laisvjantys i dien ms visuomens mons pasiymi
lau-kinio kapitalizmo mstymu18. Beje, ankstyvos to laukinio
kapitalizmo apraikos apraomos ir A.Baranausko Anyki ilelio
baigiamosiose eilutse:
Atvaiavo kumeistras, il apirjo, Ravus ant keli kas, liesvinius
padjo, Ir pagani ugyn, ir grybaut ugyn; Slapta pardavinjo ir per
naktis skyn; Vyresnybei melavo; monms, kai verk, Nasrus kam
klokais, kraujo klanan merk, Ir kas metai Anykius miko kuopt var;
Ipstjs iinto, zasiekus padar
Naivu bt i eilui autori vysk. A.Baranausk laikyti romantiz-
mo epochos sentimentaliu verklentoju dl sunaikinto gamtos groio.
Ci-tuotame laike H.Weberiui idstytas jo poiris praktin materializm
yra raktas geriau, t.y. autentikiau suvokti Anyki ilel.
A.Baranaus-kas ne tik vlesnje savo poetinje kryboje, bet dar ir
Anyki ilelyje sielojosi dl tos aizdos, kuri moni irdims ir sinms
daro praktinio materializmo dirvoje sudaigintos ir suvejusios
idjos. Materialistinis, vartotojikas poiris ms pasaul toji galyb,
kuri tiek A.Baranausko epochoje, tiek ms laikais mikus sugrauia,
ird, di apgriva ir giesm nulauia Taip jautriai ir taktikai ireiktos
didios i dien problemos ne tik aplinkos, bet ir dvasios ekologijos
problemos.
Ir liko itie kalnai pliki ir kelmuoti, Aplaistyti aaroms, giesme
apdainuoti. Ir giesm nebaigta: kai irdis susopo, Ant dios labai
sunku ir neramu tapo. Mat toj pati galyb, k mikus sugrau, ird, di
apgriuvoir giesm nulau,
18 J.Boruta, Katalikikojo dvasingumo naikinimas sovietins
okupacijos metais, Anti-komunistinis kongresas ir tarptautinio
Vilniaus visuomeninio tribunolo procesas Komunizmo nusikaltim
vertinimas, Vilnius, 2002, p. 397401.
-
24 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *8
Tai odiai ne tik apie praeit, tai odiai apie dabart Jie liudija,
kad A.Baranauskas sulauk, arba, tiksliau kalbant, vis i naujo
sulaukia savo iautani met.
Manau, kad labiau A.Baranauskui negu Maironiui jau isipild, net
su kaupu, Maironio eilraio odiai:
Paslps krtinje skausmo dmas Praeisiu kaip baiss verpetai; Nors
mons iandien mans nesupras, Bet mano iautantys metai!
Apie tuos baisius vysk. Antano Baranausko likimo verpetus ir jau
i-auusius jo metus ia ir mginome t aptarti. Kaip Evangelija jau
2000 met ilieka kiekvienai monijos kartai nauja ir jaunatvika, taip
ir vys-kupo Antano Baranausko skelbtos ir liudytos tiesos tebra
aktualios, vis reikmingesns, vis labiau istorijos vyki tkms
patvirtinamos.
teikta 2002 m. lapkriio mn.
HAVE THE IDEAS OF BISHOP ANTANAS BARANAUSKAS LIVED TO SEE THEIR
DAWNING YEARS?
Jonas Boruta, SJ
Summary
The 100th anniversary of the death of Bishop Antanas Baranauskas
occurred in the autumn of 2002. During the century his poetry
(except for the poem The Forest of Anykiai) and the evaluation of
his ideological, social, and national views were very
controversial. He was especially attacked because of his mode-rate
position regarding Lithuanian-Polish national relations. The
position, which Baranauskas was defending at the end of 19th
century, is similar to the contem-porary, modern conception of
harmony between nations and is, in fact, the Christian principle
love your neighbor as yourself applied in resolving the conflicts
between ethnic groups and nations.
The same is true about the view of Baranauskas toward the
relationship bet-ween science and religion, between
scientific-technological progress and morali-ty and conscience. The
ideas expressed in his poetry and correspondence are identical to
the thoughts of the scholarly coryphaei in the middle of 20th
century.
Baranauskas, who was generally not understood in his epoch, in
the words of Maironis, lived to see his dawning years. Comparing
the ideas Baranauskas expressed in the second half of 19th century
with the views of our philosophers and scientists in the middle of
20th century, the article shows the validity of this statement.
-
LIETUVI KATALIK MOKSLO AKADEMIJOS METRATIS. T. 23. VILNIUS, 2003
25
DR. VYTAUTAS JOGLA Lietuvos istorijos institutas
ANTANAS BARANAUSKAS PETERBURGO DVASINJE AKADEMIJOJE 18581862
m.
Straipsnyje aptariamas Antano Baranausko gyvenimo Peterburgo
dvasinje akademijoje laikotarpis. Akademijoje jis subrendo kaip
krybin asmenyb, pa-dariusi tak Lietuvos kultrai. Tuo metu
Akademijoje gyvenimas nebuvo ra-mus tarp dstytoj ir valdios kildavo
vairi intrig, nes valdia stengsi pa-imti i mokymo staig savo takon,
kiosi Akademijos kadr reikalus.
Antano Baranausko pavard Akademijos vadovybei ir dstytojams
jau buvo girdta nuo 1855 m., nes jo bendrapavardis Antanas
Baranaus-kas moksi Akademijoje pus met. Dl pablogjusios sveikatos
jis buvo isistas atgal Teli vyskupij1.
1858 m. atvyks Akademij A.Baranauskas savo kurse rado 11
klie-rik. Pirmieji tais mokslo metais Akademij atvyko Ksaveras
Klimaev-skis ir Vasilijus Savickis. Antanas pasirod tik spalio 24
dien, t.y. gero-kai pavlavs, o jo dokumentai buvo atsisti dar
vliau. emaii vysku-pija visados dokumentus Akademij atsisdavo
paskutin, matyt, tau-pydama laik ir popieri jeigu klierikas
neilaikydavo stojamj egza-min, tada grdavo atgal vyskupij. Nors
Antono Jakubielskio rekto-riavimo laikais tokia praktika buvo
taikoma labai retai.
PRIMIMAS. Visi atvyk seminarij aukltiniai privaljo ilaikyti
sto-
jamuosius egzaminus Akademijoje; laikydavo i t dalyk, kuri moksi
seminarijose.
Tais metais Akademijos dstytojai ir vadovyb liberaliai vertino
klie-rik inias. Tik du klierikai i vis stojanij egzaminus ilaik
gerai: K.Klimaevskis vertintas gerai, o A.Baranauskas labai gerai.
Patikri-nus Kameneco Podols vyskupijos klieriko V.Savickio inias,
paaikjo, kad jis nepakankamai pasirengs, ir reikt j isisti atgal
vyskupij.
1 Akademijos klierik sraas 18421867 m., Peterburgo centrinis
valstybinis istorijos archyvas (toliau PCVIA), f. 46, ap.1, b. 413,
l. 42.
-
26 DR. VYTAUTAS JOGLA *2
Taiau Akademijos valdyba nutar j palikti ibandymui2. Tai reik,
kad jo inios bus tikrinamos dar kart.
Dar blogiau stojamuosius egzaminus ilaik i Minsko vyskupijos
at-sisti klierikai Nikolajus Tomaeviius ir Adomas Stankeviius.
Akade-mijos valdyba taip pat jiems leido klausyti Akademijos kurs.
Tokia ds-tytoj nuostata i dalies pasiteisino, nes minti seminarij
aukltiniai ge-bjo upildyti spragas ir skmingai laik egzaminus. Kita
vertus, tai rod atsain vyskup poir Akademij. Juk pagal nuostatus
vyskupai pri-valjo sisti Akademij geriausius savo seminarij
aukltinius.
Taigi kartu su A.Baranausku Akademij 1858 m. stojo dvylika
semi-narist: Kseveras Klimaevskis i Gardino, Vasilijus Savickis i
Kamene-co, Liudvikas Kazlauskas, Antanas Kouchovskis, Prancikus
Bainskis i Volyns, Stanislovas Novakovskis, Nikolajus Tomaeviius ir
Adomas Stankeviius i Minsko. I ios vyskupijos taip pat moksi
Andrius Bar-taeviius, kils i Kauno gubernijos. Vyskupas Motiejus
Valanius pa-siunt Akademij iuos seminarijos aukltinius: Antan
Baranausk, Prancik Gabevii (jis atvyko Dovydaiio viet) ir Jon
Radavii.
Nors Akademijos statutas reikalavo, kad ia stodami klierikai bt
baig vis vyskupijos seminarijos kurs, taiau ios nuostatos ne visada
buvo paisoma. Tik K.Klimaevskis ir A.Kouchovskis savo seminarijoje
buvo moksi po ketverius metus. Dauguma Akademij stojo baig du
kursus. Pasitaikydavo ir toki, kurie buvo baig vos vien kurs,
pavyz-diui, V.Savickis ir A.Bartaeviius.
KILM. Pagal savo kilm A.Baranauskas turjo jaustis nelabai
jaukiai,
nes i dvylikos jis vienas buvo kils i valstybini valstiei. Visi
kiti bajorai, iskyrus K.Klimaevsk, kuris save kildino i miestiei.
Toks pa-siskirstymas pagal kilm neatitiko Akademijos vidurkio,
pavyzdiui, 1862 m. Akademijoje moksi 45 aukltiniai, i j 34 bajorai,
4 vienkie-mininkai, 4 valstybiniai valstieiai, 1 karininkas
(kantonistas), 1 lais-vasis, 1 usienietis3. Reikia pasakyti, kad
Akademijos vadovyb maai arba beveik visikai nekreipdavo dmesio
klierik kilm. Ta prasme Akademijoje vyravo demokratika atmosfera.
Dauguma klierik irgi la-biau vertino proto gebjimus nei kilmingum.
Nors vyravusi bajorikoji tradicija, inoma, dar savo tak.
MOKESTIS U MOKSL. Pagal Akademijos statut kiekviena
vyskupija
turjo atitinkam viet skaii. Jeigu i viet neutekdavo, bsimieji 2
1858 m. rugpjio 28 d. Akademijos valdybos posdio protokolas, PCVIA,
f. 46, ap. 3, b. 160, l. 58. 3 1862 m. Akademijos valdybos
ataskaita, Rusijos valstybinis istorijos archyvas (to-liau RVIA),
f. 821, ap.1, b. 903, l. 53.
-
*3 ANTANAS BARANAUSKAS PETERBURGO DVASINJE AKADEMIJOJE 18581862
m. 27
aukltiniai turdavo patys usimokti u moksl. Kartais kai kurios
vys-kupijos nerasdavo klierik, norini mokytis Peterburge. Tada
pagal vyskup susitarim laisv viet uimdavo kitos vyskupijos
seminarijos aukltinis. Daniausiai toki laisv viet atsirasdavo
Minsko ir Mogilio-vo vyskupijose. Akademijoje valstybs ilaikom viet
nuolatos trkda-vo Vilniaus ir emaii vyskupijoms. Tad i vyskupij
klierikai da-niausiai ir uimdavo laisvas vietas.
Keturiasdeimt aukltini ilaikydavo valstyb. Kitiems reikdavo
mokti u moksl patiems. is mokestis buvo gana didelis 141 sidabro
rublis per metus. Retas klierikas stengdavo sumokti ikart vis
mokest. Akademijos vadovyb leisdavo mokti du kartus, t.y. u
kiekvien se-mestr atskirai. Pinig mokslui klierikai paprastai
gaudavo i savo gimi-naii, kunig arba labdaringai nusiteikusi asmen.
A.Baranausko kur-se i dvylikos aukltini penki mokjo patys u savo
moksl. 1858 m. dar daugiau klierik norjo mokytis u savo
pinigus.
emaii vyskupas M.Valanius 1859 m. liepos 30 d. pra Akade-mij
priimti mokytis u savo pinigus seminarijos aukltin Eduard
Bo-rovsk4. Taiau Akademijos valdyba atsisak patenkinti vyskupo
pray-m. Akademija negaljo priimti vis norini dl paprasiausios
prieas-ties trko patalp klierikams apgyvendinti. Akademijoje tuo
metu mo-ksi 47 klierikai, nors pagal patalp projekt buvo galima
apgyvendinti tik 40. Vyskupas M.Valanius i problem isprend
originaliai. emai-i vyskupijos klierik Vladislov atinsk, jis moksi
Akademijoje vys-kupijos lomis, po vasaros atostog paliko
vyskupijoje, o jo viet pa-siunt mintj E.Borovsk.
MOKSLAS. Per ketverius mokslo metus vairius dalykus
Akademijoje
dst 15 dstytoj. Apie mokslo lyg yra vairi atsiliepim. Reikia
ma-nyti, kad jis buvo pakankamas. Tai patvirtina ir toks faktas,
kad usieny-je Akademijos aukltinis Prancikus Simonas apgyn daktaro
disertacij. Pagal nusistovjusi tvark kiekvienais mokslo metais
dstytojai pateik-davo savo dalyk programas. Ties sakant, pagal jas
apie dstom daly-k lyg sunku k pasakyti, nes jose bdavo suraytos tik
pagrindins te-mos ir autoriai bei j veikalai. Kai kurie dstytojai
skait paskaitas rem-damiesi tais paiais autoriais, kaip ir Vilniaus
akademijoje, nors kitos programos jau buvo papildytos nauj autori
veikalais. Tai, matyt, dau-giausia priklaus nuo paties dstytojo
gebjim ir noro pateikti klieri-kams tobulesn paskait kurs. Pirmasis
Peterburgo dvasins akademijos rektorius Ignotas Holovinskis stengsi
sukurti ir palaikyti gana griet 4 1859 m. liepos 30 d. Akademijos
valdybos posdio protokolas, PCVIA, f. 46, ap.3, b. 163, l. 55.
-
28 DR. VYTAUTAS JOGLA *4
mokymo ir ugdymo sistem. Jis padjo tvirtus pagrindus tolesnei
Akade-mijos veiklai ir krypiai ilaikyti.
Atskirai reikt paymti rus kalba dstom dalyk lygio pakilim iklus
Akademij Peterburg. Carin valdia, gyvendindama savo tikslus, siek
paveikti aukltini savimon kaip tik per iuos dstomus dalykus.
Akademij atjo auktos kvalifikacijos profesoriai ir dstytojai. Tai
Rusijos ir visuotins istorijos profesorius Michailas Kutorga; jis
savo paskaitose band velgti istorinius vykius platesne prasme, t.y.
Rusijos istorij aikino Europos istorijos kontekste. Be to, nemaai
vietos savo paskaitose skyr ir Lenkijos istorijai. Filosofij ir
logik dst Vasilijus Jelpatjevskis. Skaitydamas paskaitas jis
daugiausia rmsi Europos uni-versitet logik darbais, pavyzdiui,
Vienos Karlu, Getingeno ulcu, Leipcigo Bachmanu ir kt. Sunku
pasakyti, ar klierikai, baig du semina-rijos kursus, gebdavo tokius
sudtingus dalykus suprasti. Jau Baranaus-kui bnant Peterburge,
Akademijos vadovyb logikos dstytoju paskyr savo aukltin Zigmant
Felinsk.
ANTANAS BARANAUSKAS KLIERIKAS. Perirjus vis ketveri met
A.Baranausko paymius, galima teigti, kad jis buvo vienas i
geriausi savo kurso klierik. Vertinimo balai buvo raomi nuo vieneto
ir toliau. Pirmame, antrame ir treiame kurse jis buvo paangiausias
klierikas. Pa-gal tuometin vertinimo sistem visi vienetai, iskyrus
vokiei kalb, jos mokjimas vertintas 2 balais. Vliau ir pats
A.Baranauskas yra saks, kad vokiei kalbos Akademijoje taip gerai ir
neimoko5. Atrodo, kad treiame kurse jis pradjo geriau mokytis ir
vokiei kalb, nes visi egza-min paymiai yra geriausi. Ketvirtame
kurse pagal egzamin paymius jau net trys klierikai pasiek tuos
paius rezultatus: A.Baranauskas, K.Klimaevskis ir A.Kouchovskis.
Dauguma klierik moksi taip pat gerai. Pats emiausias paymys egzamin
knygoje buvo dvejetas.
MOKSLO LAIPSNIAI. Pagal statut kiekvienas klierikas,
baigdamas
Akademijos kurs, galjo gauti du laipsnius: teologijos kandidato
ir teo-logijos magistro. Teologijos kandidato darb gindavo po treio
kurso, o teologijos magistro po ketvirto. Mokslinius laipsnius, ypa
magistro, gaudavo ne visi klierikai.
Nordami gauti teologijos kandidato laipsn, klierikai, jau pusjus
treiam kursui, raydavo praymus Akademijos konferencijai, kad jiems
paskirt teologinio darbo temas. Ta pati tvarka buvo ir magistrams.
Kur-so pabaigoje aukltiniai privaljo ilaikyti egzaminus ir gintis
savo dar-bus Akademijos konferencijoje. ia dalyvaudavo visi
dstytojai, kartais 5 18521908 m. aukltini vertinimo knyga, PCVIA,
f. 46, ap.1, b. 749. l. 1319.
-
*5 ANTANAS BARANAUSKAS PETERBURGO DVASINJE AKADEMIJOJE 18581862
m. 29
atvykdavo ir metropolitas arba koks nors valdios atstovas. Taiau
balsa-vimo teis turjo tik dstytojai.
1861 m. birelio 26 d. vyko Akademijos konferencija, jai
pirmininka-vo rektorius A.Beresneviius6. Dalyvavo: inspektorius
Aleksandras Va-inskis, prof. Adolfas Bagenskis, l.e. prof. pareigas
Z.Felinskis, adjunk-tai Jurgis Ivakeviius, Antanas Vrublevskis,
Aleksandras Zabiela, ds-tytojas kun. Vincentas Majevskis, kolegijos
sekretorius, visuotins ir Ru-sijos istorijos profesorius
Stanislovas Lagnas.
A.Baranauskas ioje konferencijoje gyn teologijos kandidato darb
De inspiratione Librorum Novi Testamenti (Apie Naujojo Testamento
knyg kvpim). Po met, t.y. 1862 m. birelio 23 d., Akademijos
konfe-rencija bsimajam vyskupui suteik magistro laipsn. kart
A.Baranau-skas gyn du darbus. Vienas De Revelatione ex Theologia
dogmatica (Dogmins teologijos klausimu). Kitas darbas pagal statuto
reikalavimus turjo bti paraytas rus kalba. Jo pavadinimas buvo
toks: O yzni i trudach Michaila Vasiljeviia Lomonosova (Apie
Michailo Vasiljevi-iaus Lomonosovo gyvenim ir darbus). Darbai,
parayti rus kalba, tu-rjo parodyti ne tiek aukltinio mokslo lyg,
kiek rus kalbos mokjim.
Magistro darbus i A.Baranausko kurso gyn atuoni aukltiniai.
Konferencija tik keturiems klierikams laipsn suteik vienbalsiai
A.Ba-ranauskui, K.Klimaevskiui, A.Kouchovskiui ir V.Savickiui).
Kitiems dauguma bals.Taigi gana daug klierik i tuometinio kurso
tapo magist-rais. Galima teigti, kad is rodiklis virijo Akademijos
prastin lyg.
SVEIKATA IR LIGOS. Atiaurus Peterburgo klimatas, kuriuo ypa
sks-
davosi atvykliai, ir udaras gyvenimo bdas sekindavo jaunj
klierik sveikat. Gal todl i pietins imperijos dalies klierikai
nelabai noromis vykdavo mokytis Akademij. Ibti ketverius metus
Peterburge ne visi galdavo. Todl danai sirgdavo ir negaluodavo ne
vienas klierikas.
Akademija turjo savo ligonin, kaip klierikai patys vadindavo
la-zaret. ia dirbo vienas gydytojas. A.Baranausko mokymosi metu
klie-rikus ir dstytojus gyd gydytojas Ostrovskis. Vaistus Akademija
pirkda-vo u valdikus pinigus, daniausiai i to paties Peterburgo
vaistininko. Kiekvien dien gydytojas vizituodavo serganius
klierikus ir apie ligas uraydavo ligonins knyg.
Kad klimatas turjo didel tak negalavimams, rodo ir dani klieri-k
praymai Akademijos vadovybei ileisti tvyn pakvpuoti geru oru ir
pataisyti sveikatos. Dstytojai danai praydavo car leisti vykti
usienio kurortus pasigydyti. Prie tokio praymo bdavo pridedama
gydytojo payma apie blog sveikatos bkl. Ko gera, toks praymas ir 6
18531862 m. Akademijos konferencij protokolai, PCVIA, f. 46, ap.1,
b. 763, l. 120121.
-
30 DR. VYTAUTAS JOGLA *6
payma kartais suteikdavo beveik vienintel galimyb ivykti usien.
Tad, matyt, ne visada buvo vykstama gydytis usien dl negalavim.
Reikia pasakyti, kad klierik nesisdavo usienio kurortus, o
grinda-vo atgal vyskupij. Apie trisdeimt procent stojusi klierik
grdavo atgal savo vyskupijas. Kad aukltiniai sirgdavo danai, rodo
ir ie skai-iai. 18581859 m. ligoninje guljo 34 aukltiniai i 47.
Gydymas pri-klausydavo nuo ligos. Trumpiausiai tais metais sirgo
Antanas Kracho-vieckis, ilgiausiai Prancikus Bainskis imt
dien7.
A.Baranauskas palyginti lengvai prisitaik prie atiauraus klimato
s-lyg. Jis per vis mokymosi laik tik du kartus sirgo, guljo
ligoninje. Pirm kart susirgo po mnesio, kai atvyko Akademij, t.y.
1858 m. lap-kriio 30 d. ankstyv ryt buvo paguldytas ligonin.
Gydytojas Ostrovs-kis nustat lig obstructio alvi ir paskyr diet.
Jau po keturi dien jis bu-vo iraytas i ligonins. Antr kart
A.Baranauskas pateko ligonin tik po trej met (1861 m. sausio 15
d.). Gyd j tas pats gydytojas Ostrovskis. Liga F.Cotorskolis. Kokie
vaistai buvo paskirti, sunku pasakyti, taiau tiek pirm, tiek antr
kart buvo paskirta vadinamoji pirmoji dieta. Tokie ligoniai
valgydavo jautienos sriub, antras patiekalas buvo taip pat i
jau-tienos; dar arbata ir duona. kart A.Baranauskas ligoninje
iguljo il-giau devynias dienas. Taigi galima teigti, kad jis buvo
stiprios sveikatos, nes kiti Akademijos aukltiniai danai sirgdavo
ir net numirdavo.
VALDYMAS IR PERMAINOS. Akademijoje vairius dalykus dst 15
ds-
tytoj, i j 9 kunigai, 6 pasaulieiai8. Be to, dar kitas pareigas
jo 2 kuni-gai ir 4 pasaulieiai.
18581862 m. Akademijoje buvo dana dstytoj ir pareign kaita.
Pasaulietini dalyk dstytojai, kurie dirbo nuo pat 1842 m., sulauk
pen-sinio amiaus, ijo pensij. Tai Rusijos ir visuotins istorijos
profesorius Michailas Kutorga ir filosofijos, logikos profesorius
Vasilijus Jelpatjevskis. Taip pat pasikeit beveik visi ir kalb
dstytojai. Prancz kalbos dstyto-j Julij Emil Tam pakeit Kamilas
Rojus, vokiei kalbos Juozapas Plecas, lotyn Antonas ifneris, hebraj
kalb dabar dst Danielius Chvolsonas. Banyios istorijos ilgamet
profesori A.Nemk pakeit kun. A.Majevskis. Banytinio giedojimo mok
kun. Bazilijus oltekas. Ta-iau svarbiausi to meto vykiai
Akademijoje dar tik brendo.
Po Ignoto Holovinskio mirties Akademijai pradjo vadovauti
prela-tas Antonas Jakubielskis. Jis dar Vilniaus Akademijoje jo
adjunkto parei-gas, taiau nei mokslingumu, nei kitomis ypatingomis
savybmis nepasi- 7 18581859 m. Peterburgo dvasins akademijos
ligonins knyga, Rusijos MA bibliote-kos Rankrai skyrius, f. P-KA,
b. 191, l. 2021. 8 Akademijos 1862 m. ataskaita, RVIA, f. 821, ap.
1, b. 903, l. 52.
-
*7 ANTANAS BARANAUSKAS PETERBURGO DVASINJE AKADEMIJOJE 18581862
m. 31
ymjo. Rektoriumi greiiausiai tapo dl to, jog niekur nesikio ir
buvo Holovinskio kratietis. Turint omenyje, kad tarp dstytoj bdavo
neby-li prietaravim ir grupavimosi, toks paskyrimas atrod logikas.
Kaip parod vlesni vykiai, is pasirinkimas Akademijai nebuvo pats
geriau-sias. Be to, buvo paeista Peterburgo tradicija, kai
metropolito ir rekto-riaus pareigas jo tas pats asmuo, nes dabar
caras Nikolajus I metropoli-tu paskyr Vaclov ilinsk i Vilniaus
vyskupijos. Po keleri met, t.y. 1860 m. kovo 19 d., metropolitas
V.ilinskis pradeda lankytis Akademi-jos valdybos posdiuose. Dabar
sunku pasakyti, ar valdybos nariai pa-tyr tokio apsilankymo
padarinius. Sprendiant i vlesni veiksm, ga-lima suprasti, jog kai
kurie valdybos nariai numan arba nujaut i lan-kymsi prieast.
Viename posdyje, kuriame, be metropolito, dalyvavo ir rektorius
A.Jakubielskis, inspektorius A.Vainskis, prof. A.Bagenskis ir
adjunktas J.Ivakeviius, metropolitas priekaitavo valdybos nariams
ir rektoriui, kad nra uimtos visos katedr vietos; jeigu nra moni,
rei-kia skelbti konkurs9, ragino metropolitas. Kadangi Akademijos
val-dybos posdiai paprastai vykdavo vien kart per mnes, tad ir
dabar metropolitas atvyko Akademij balandio 16 d. ir dalyvavo
valdybos posdyje. kart jis papra valdyb pateikti jam Akademijos
finansin ataskait, taiau iki kito posdio tokios ataskaitos
rektorius metropolitui nepateik. V.ilinskis, negaldamas dalyvauti
kitame posdyje, pasielg diplomatikai valdybai para laik, kur
kaltino rektori dl blogai pateiktos ataskaitos10.
Rektorius, vliau pateiks ataskait, metropolit apgavo teigdamas,
kad valdyba es ataskaitai pritarusi, o i tikrj valdyba balsavo
prie. Taigi taip atsirado konfliktas ne tik tarp rektoriaus ir
metropolito, bet ir tarp rektoriaus ir valdybos. Akademijoje toks
valdybos elgesys buvo la-bai retas. Paprastai visi sprendimai ir
nutarimai bdavo priimami vien-balsiai. Savo raytame laike
V.ilinskis perspjo rektori dl nenoro pa-klusti kai kuriems
metropolito sprendimams. Primin, kad tokie poelgiai prietarauja
Banyios ir civiliniams statymams. I laiko galima supras-ti, jog
metropolitas buvo labai eistas tokio rektoriaus ipuolio.
Archy-vuose nepavyko rasti duomen apie panaius nesutarimus.
Konfliktai daniausiai bdavo tarp valdios ir kunig. is atvejis yra
iskirtinis Akademijos istorijoje. Toks rektoriaus nusistatymas sukl
atitinkamus metropolito veiksmus. Jis paved adjunktui J.Ivakeviiui
ir kapelionui, vliau tapusiam profesorium Z.Felinskiui patikrinti
Akademijos bibliote-k. Valdyba kasmet skirdavo iki trij imt rubli
pirkti naujoms kny-goms. U knyg pirkim ir idavim buvo atsakingas
bibliotekininkas. 9 1860 m. kovo 19 d. Akademijos valdybos posdio
protokolas, PCVIA, f.46, ap.3, b. 166, l. 27. 10 1860 m. gegus 18
d. Akademijos valdybos posdio protokolas, ten pat, l. 6162.
-
32 DR. VYTAUTAS JOGLA *8
ias pareigas dar nuo Holovinskio laik jo tuometinis Banyios
istori-jos profesorius A.Nemka geras rektoriaus draugas.
Metropolitas, si-sdamas tikrintojus, matyt, kak inojo ne tik apie
gerus rektoriaus ir bibliotekininko santykius.
Taigi rezultat ilgai laukti nereikjo. Tikrintojai pasigedo 48
knyg, nors vliau paaikjo, kad 43 knygas buvo pams jau mirs
metropolitas Holovinskis. Tikrindami, kaip bibliotekininkas
panaudojo valdybos skir-tus pinigus knygoms pirkti, Ivakeviius ir
Felinskis nustat, kad 1858 m. valdyba buvo paskyrusi 250 rubli
sigyti knygoms i Isakovo knygyno Peterburge. Paaikjo, jog
Akademijos bibliotekai n viena knyga nebuvo nupirkta. Be to,
patikrinus jau nupirkt knyg kainas, nustatyta, kad u knygas buvo
permokta penkis eis kartus daugiau, negu jos kainavo knygynuose.
Suinoj apie patikrinimo rezultatus, Nemka djo Aka-demijos kas 150,
rektorius 100 sidabro rubli. Vadinasi, valdybos skirti pinigai
knygoms pirkti buvo pasidalyti per pus.
Dabar metropolitui pasiekti savo tiksl liko vienas ingsnis.
Atvyk-damas Akademijos valdybos posd birelio 25 d. jis jau
neabejojo savo teisumu. V.ilinskis valdybos nariams, taip pat
rektoriui pasak, jog tai, kas vyko Akademijoje rektoriaujant
A.Jakubielskiui, toliau tstis nebega-li11. Metropolitas, nors ir
bdamas pats aukiausias Banyios pareig-nas Rusijos imperijoje ir
turdamas gana didel tak, elgsi krikioni-kai. Jis pasil rektoriui
isiskirti brolikai, t.y. parayti praym bti at-leistam i pareig. ia
rektorius pasirod kaip silpna, kupina tutybs as-menyb. Jis ilgai
atsiprainjo metropolit, matyt, tikdamasis ir toliau eiti ankstesnes
pareigas; jis dels manydamas, jog metropolitas pakeis sa-vo
sprendim. Tik grieta V.ilinskio nuostata pagaliau tikino rektori,
kad kito kelio nra ir metropolitas savo sprendimo nekeis. Be to,
pagal to meto valdios ir Banyios aukiausi hierach bendravimo
oficialius santykius tiek caras, tiek vidaus reikal ministras
labiau paisydavo met-ropolito, o ne kit kunig nuomons. Iskyrus tuos
atvejus, kai Bany-ios hierarch silymai arba veiksmai prietaraudavo
valdios intere-sams arba juos paeisdavo. I esms rektorius neturjo
jokios tvirtos atra-mos valdios virnse, taip pat niekas ir i
dvasinink aplinkos po toki veiksm nebt drss jo ginti.
Rektorius A.Jakubielskis pagaliau suvok savo padties beviltikum
ir para praym atleisti i pareig. Metropolitas V.ilinskis neumiro ir
geriausio rektoriaus draugo profesoriaus ir bibliotekininko
A.Nemk-os. Taigi A.Nemka, nors ir turjo utarj Kitatiki dvasini
reikal de-partamente ir buvo nuolankus valdiai, taip pat buvo
atleistas i vis parei-g Akademijoje ir isistas Vilniaus vyskupij.
Metropolitas laikinai eiti 11 1860 m. birelio 25 d. Akademijos
valdybos posdio protokolas, ten pat, l. 9495.
-
*9 ANTANAS BARANAUSKAS PETERBURGO DVASINJE AKADEMIJOJE 18581862
m. 33
rektoriaus pareigas paved A.Vainskiui. Visas is veiksmas turjo
baigtis logika pabaiga. Irinkti arba pasilyti savo kandidat
rektorius metropo-litui buvo palankios tiek politins, tiek vidaus
aplinkybs. Tuo metu vidaus reikal ministras buvo Sergejus
Lanskojus. is pasiymjo kaip liberali pa-ir mogus. Be to, kuo
politin padtis tapdavo nestabilesn, tuo valdia daugiau darydavo
nuolaid ir maiau kreipdavo dmesio smulkmenas. inoma, tokie valdios
veiksmai tsdavosi iki tam tikros ribos. Rusijos im-perijos katalik
vyskupai ypa greit pajusdavo tok valdios svyravim. Tuomet jie
pateikdavo vis daugiau praym ir netgi reikalavim vidaus reikal
ministrui. Jausdamas artjanius neramumus, vidaus reikal minis-tras
pagreitindavo apdovanojim dalijim vairiems vyskupams ir prela-tams.
Taigi metropolitui pateikti savo pasirinkt kandidat rektorius buvo
labai palanki padtis. Pateikimo mechanizmas tradicinis. V.ilinskis
para- rat vidaus reikal ministrui. S.Lanskojus nedelsdamas, t.y.
jau kit die-n, pateik carui Aleksandrui II tvirtinti vyskupo
Aleksandro Beresnevi-iaus kandidatr Akademijos rektorius. 1860 m.
lapkriio 11 d. caras pas-kyr j rektoriumi12. Reikia pasakyti, jog
naujasis rektorius valdios poi-riu nebuvo nusiteiks lojaliai. Bent
taip anksiau man Rusijos imperijos administracija, perkeldama j i
emaii vyskupijos Vilni. A.Beresnevi-ius atvyko Peterburg prajus
daugiau kaip mnesiui.
Ta proga jo kurso draugas emaitis, kils nuo Karkln, adjunktas
J.Ivakeviius savo dienoratyje ra: 1860 m. gruodio 22 d. yra viena i
svarbiausi Peterburgo Romos katalik dvasins akademijos istorijoje,
nes t dien Akademijos valdym ir rpinimsi ja perm A.Beresnevi-ius13.
T dien naujj rektori Akademijos profesoriams ir alumnams pristat
pats metropolitas V.ilinskis. Taigi po io paskyrimo, kuriuo bu-vo
patenkinti tiek Akademijos profesoriai, tiek metropolitas,
Akademija pradjo nauj savo istorijos etap, kuris atne vairi naujovi
bei pasi-keitim ir alumnams, ir profesoriams.
PASTATAS IR KIS. A.Baranauskas, atvyks Akademij, apsigyveno
naujuose rmuose. ie rmai buvo baigti statyti ir juos perkelta
Akade-mija jau 1844 metais. Tuometiniai alumnai labai diaugsi savo
naujja Alma Mater.
Tai trij aukt pastatas, kur buvo paskait auditorijos, kambariai
dstytojams ir alumnams, konferencij sal, koplyia, biblioteka,
valgyk-la, bufetas, skalbykla, arklid ir kiti kiniai pastatai.
U vis Akademijos k atsak ir j tvark ekonomas. Caro valdia per
metus Akademijai ilaikyti skirdavo 40 155 sidabro rublius. Dar
kele- 12 1860 m. vidaus reikal ministro praneimai carui, RVIA, f.
821, ap. 11, b. 35, l. 4647. 13 Adjunkto Jurgio Ivakeviiaus uraai,
Rusijos MA bibliotekos Rankrai skyrius, f. N.I215, l. 35.
-
34 DR. VYTAUTAS JOGLA *10
t imt rubli pati Akademija susirinkdavo u j, nes u moksl
prival-jo mokti aukltiniai, kurie buvo stoj savo noru arba ne
valstybs ilai-komas vietas. Reikia pasakyti, kad pinigus valdia
skyr ne i savo biu-deto, o i nusavinto 1842 m. Romos Katalik
Banyios kapitalo. Pinigi-niais klausimais sprendimus priimdavo
Akademijos valdyba. Pasily-mus beveik visada pateikdavo
ekonomas.
Didiojoje konferencij salje dar rektoriaus Holovinskio laikais
bu-vo kurta vyskup portret galerija. ia kabojo kiekvieno naujai
paskirto vyskupo portretas. alia vyskup portret buvo ir car
portretai. A.Bara-nausko mokymosi metu portretus Akademijai tap
Ivanas (Janas) Mio-duevskis. 1858 m. u 40 rubli jis nutap
Aleksandro II portret.
Vyskup portretai kainuodavo net tris kartus daugiau negu caro.
Pa-vyzdiui, Antano Fijalkovskio ir Aleksandro Krasinskio portretus
Aka-demija dailininkui sumokjo po 142 sidabro rublius14. Paveiksl
rmus dar Dails akademijos komisionierius Ripp. U dviej rm padarym
jam Akademija sumokjo 23 sidabro rublius.
Akademijos koplyia turjo savo samdom vargoninink. Vargoni-ninkas
Florijonas Germanas gyveno Akademijoje. Jis u vargonavim gaudavo
but, maist ir dar 6 sidabro rublius.
Taigi Antanas Baranauskas subrendo kaip krybin asmenyb,
padariu-si tak Lietuvos kultrai, btent Peterburgo dvasinje
akademijoje, nors joje gyvenimas nebuvo ramus vyko nuolatin dstytoj
kaita. Caro valdia stengsi paimti Akademij savo takon, kiosi
Akademijos kadr reikalus.
teikta 2002 m. gruodio mn.
ANTANAS BARANAUSKAS AT THE SAINT PETERSBURG SPIRITUAL ACADEMY
18581862
Vytautas Jogla
Summary
This article discusses the period when Antanas Baranauskas lived
at the Saint Petersburg Spiritual Academy. In the Academy, he
matured as a person and an author who influenced Lithuanian
culture. At that time, the life at the Academy was far from
peaceful various intrigues would arise between the academics and
the authorities, who were attempting to take control over this
educational institution and interfered in the affairs of the
Academy's personnel. 14 1859 m.birelio 30 d. Akademijos valdybos
posdio protokolai, PCVIA, f. 46, ap. 3, b. 163, l. 55.
-
LIETUVI KATALIK MOKSLO AKADEMIJOS METRATIS. T. 23. VILNIUS, 2003
35 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS ANTANAS BARANAUSKAS IR MATEMATIKA
-
36 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *2
-
*3 ANTANAS BARANAUSKAS IR MATEMATIKA 37
-
38 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *4
-
*5 ANTANAS BARANAUSKAS IR MATEMATIKA 39
-
40 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *6
-
*7 ANTANAS BARANAUSKAS IR MATEMATIKA 41
-
42 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *8
-
*9 ANTANAS BARANAUSKAS IR MATEMATIKA 43
-
44 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *10
-
*11 ANTANAS BARANAUSKAS IR MATEMATIKA 45
-
46 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *12
-
*13 ANTANAS BARANAUSKAS IR MATEMATIKA 47
-
48 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *14
-
*15 ANTANAS BARANAUSKAS IR MATEMATIKA 49
-
50 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *16
-
*17 ANTANAS BARANAUSKAS IR MATEMATIKA 51
-
52 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *18
-
*19 ANTANAS BARANAUSKAS IR MATEMATIKA 53
-
54 HABIL. DR. JONAS KUBILIUS *20
-
LIETUVI KATALIK MOKSLO AKADEMIJOS METRATIS. T. 23. VILNIUS, 2003
55
HABIL. DR. VANDA EKONIEN Lietuvos ems kio universitetas
EKOLOGIJOS SAMPRATA PAGAL ANTANO BARANAUSKO ANYKI ILEL
Remiantis istoriniais, monografiniais altiniais, pateikta krato
emveiks-li kaita nuo 1000 iki 2000 met. Detaliau apsistota ties
Anyki ilo likimu koki tai turjo tak poetui.
Cituojami A.Baranausko poemos Anyki ilelis tekstai, kuriuos
poetas su jaunatvika energija ir krybine galia pateikia lig iol
nepralenkt mogaus dvasins bsenos apraym trapios ir lengvai
paeidiamos gamtos fone, kvies-damas pamstyti tyloje, pajusti
dvasios pakyljim.
Poetas Antanas Baranauskas poemoje Anyki ilelis, nevartodamas
ekologijos svokos, pirmasis pateik pat poetikiausi jos apibrim.
VADAS. mogus nuo pirmj ingsni daro tak gyvenamajai aplin-
kai. Praeityje dl nedidelio gyventoj skaiiaus ir menk technini
galimy-bi mogaus daroma taka aplinkai nesukeldavo dideli ekologini
pro-blem. Gal todl ir dabartinis ekologijos terminas pirm kart buvo
pavar-totas tik 1893 m.1 Jis kils i graik kalbos odio oikos,
reikianio bu-vein, namus. Ekologija, gimusi kaip biologijos mokslo
aka, iandien virto taikomj tyrim ir net politins veiklos sritimi2.
Ekologijos samprata i-siplt ir susipyn su aplinkotvarka,
aplinkosauga bei kitomis moni praktins veiklos svokomis.
Vadovaujantis tausojamosios pltros princi-pais mokomasi derinti
aplinkosaugin veikl su atskir kio ak pltra, visuomens poreiki
tenkinimu optimaliu bdu, kai laimi ir aplinka, ir vi-suomen. Ms
alyje visuomens supratimas apie tausojamj pltr, ap-linkosauginis
iprusimas, atsakomybs bei pareig suvokimas dar gana menkas, danai
veda populizm ar kins veiklos draudim3.
Viena i lengviausiai visuomenei suprantam taikomosios ekologijos
praktins veiklos svok yra mik isaugojimas ir gausinimas. Sunkiai
suprantamos ir vertinamos tokios labai svarbios mik funkcijos:
esteti- 1 Ekologija. vilgsnis pasaul, Vilnius, 1999, p. 7. 2 M.a
lkau skas, E.Ramokien, Ekologins informacijos lygmenys. Tausojanti
pltra informacinje visuomenje. Tezs, Vilnius, 2000, p. 2223. 3
M.alake vi ius, Tausojanios pltros principas Lietuvoje biologins
vairovs ap-saugoje, ten pat, p. 5859.
-
56 HABIL. DR. VANDA EKONIEN *2
ns, rekreacins, biologins vairovs isaugojimo ir pan. Mikai ms
alyje dabar uima apie 30% teritorijos. Jie ne tik saugo ms krato
gamtin aplink, palaiko ekologin alies tvarum, bet yra ir
pagrindinis ms valstybs atsikuriantis iteklius, reikmingas krato
ekonomikai. Lietuvoje kasmet ikertama po 56 milijonus m3 medienos,
o medienos ir jos gamini eksportas sudaro 89% viso eksporto4.
Tolesnis krato mi-kingumo didinimas, apeldinant miku blogos kins
verts, netinka-mus ems kiui ems plotus, sietinas ne vien tik su
geresne krato eko-logine bkle, bet ir su galimais padariniais,
kuriuos bt galima suskir-styti ekonominius, socialinius,
demografinius ir kultrinius. Manoma, kas ne visi jie darys teigiam
tak krato tausojamajai pltrai5. Todl Lie-tuvos mikingumo didinimo
programa, kuriai pritaria atskiros inybos ir ministerijos bei
usienio specialistai, yra daug sudtingesn, nei atrodo i pirmo
vilgsnio.
mogaus pastangos saugoti gamt, plsti mik plotus turi labai ilg
istorij. Teofrastas (372287 m. pr. Kr.) 300 m. pr. Kr. para knyg
apie miko medius, Vergilijus (7019 m. pr. m. e.) suformulavo kai
kuriuos mik auginimo nuostatus, Plinijus Vyresnysis (2370 m. ) laik
mik didiausia Dievo dovana mogui. Vincentas Bellovacensis XIII a.
miki-ninkysts veikaluose mini jau apie 300 autori6.
Darbo tikslas ir metodai. Remiantis istoriniais ir
monografiniais alti-niais, vertinti to laikotarpio (XIX a.) alies
emveiksli kait, Anyki ilo istorin likim ir jo padaryt tak poetui.
Nagrinjant poemos Anyki ilelio tekstus, pateikti samprotavimus apie
skambia auktai-tika tarme pateikt (nors tiesiogiai nepavartot)
labai poetik ekologi-jos samprat poemoje.
EPOCHA. Lietuvoje pirmieji mokslo darbai apie mikus, j
botaninius
tyrimus sietini su .ilibero, S.Jundzilo, A.Pabros vardais ir
siekia XVIII a. pabaig7.
Poemoje Anyki ilelis perteiktas XIX a. viduryje krat apms
masinis giri naikinimas. Prof. P.Matulionis (1930), remdamasis
istorini ini nuotrupomis, intuicija, lygindamas ms al su
kaimyniniais kra-tais, sudar emveiksli kitimo diagram nuo 1000 iki
1900 met (da-bartiniai mokslininkai j prats iki 2000 m.). Galima
diskutuoti dl Lie-tuvos mikingumo XIXVI a. (manoma, kad jis buvo
gerokai didesnis),
4 R.Ozol in ius, Lietuvos mikingumo didinimas krato tausojanios
pltros poi-riu, ten pat, p. 5960. 5 Ten pat, p. 60. 6 Mikininkyst,
Vilnius, 1979, p. 56. 7 Ten pat, p. 9.
-
*3 EKOLOGIJOS SAMPRATA PAGAL ANTANO BARANAUSKO ANYKI ILEL 57
taiau P.Matulionio pateikti XVIIIXIX a. mikingumo rodikliai
dabarties mokslininkams atrodo reals8.
Antano Baranausko poemoje Anyki ilelis apdainuotas mikas
toks, koks 1811 m. ufiksuotas Anyki inventoriuose. To meto
matavi-mais jo plotas siek 4 valakus ir 16 marg. 1845 m. Anyki ilas
buvo suvalstybintas ir kumeistris j kone veltui ipardav. 1852 m.
poetas, pa-rvyks atostog, dl atimto beryno sura anyktn skund, kur
jie patys nuve Kaun. Poeto minimas tikrai egzistavusio ilelio
naikini-mas prasidjo i didelio vargo. Tai, kas protviams buvo
venta, ainiams tapo tik pajam altiniu girtavimui, o ne apsiginti
nuo bado. Jaun poet labai eid ir miko naikinimas, ir gimtosios
kalbos niekinimas, nuovo-kos apie egzistavimo iame pasaulyje prasm
neturjimas. Ir is susitven-ks skausmas isiliejo giesme.
Nerimas dl miko naikinimo, matyt, atsirado tada, kai mogus,
su-naikins mik, suprato jo svarb ir msi jo atkrimo, nes
, brakjo mediai nuo vjo Ten, kur lietuviai gyveno Mat lietuvio
dios Plikuos plotuos, be miko, lyg tartum apkursta, Tartum dista
nuo sauls ir palengva skursta
8 Ekologinis miko vaidmuo, Kaunas, 2000, p. 111112.
-
58 HABIL. DR. VANDA EKONIEN *4
BE MIKO DVASIA SKURSTA. Kaip minta, mik kirtimas, prasidjs kar
ir mar metais, ilgainiui tapo pasipelnymo altiniu. Senosios kartos,
vaitodamos, dsaudamos truput praskyn, o proankiai jau be jokios
gdos naikin ilel ir tik vliau suskat sustojo ir pradjo vl auklti
i-lel, nelau nei maiausio abo. Taigi mikas, kurio vardas Anyk-i
ilelis, apdainuotas poeto A.Baranausko, amiais atsikuriantis, veik
nesunaikinamas. Tik reikia laiku sustoti, pamstyti apie emveikslius
nepaversti miko dirbamu lauku, t.y. suvokti naikinimo rib.
Poetas surado odi ir vaizd, rodos, nenusakomai dvasinei bse-nai
atkurti. Tai ne tik odiams nepaklstanti, bet ir paties mogaus
vi-duje nesuvokiama dvasios pilnatv9. iandien drsiau pavadinti tai
auksmu dvasin ekologij.
O kaip paadinti smon; juk poeto apraoma visuomen yra
varto-tojika: keturiasdeimt veim pardav, diaugdavsi ant dienos
muti-n gav Ir ia poetas visa savo jaunatvika pajauta, kelerius
metus kaupta krybine galia (baig rayti Anyki ilel 1859 m.),
lenkty-niaudamas su Adomu Mickeviiumi, puikiai sustyguoja niekinama
lietu-vi kalba poem, toki kiekvienam artim ir suprantam apie gamtos
trapum ir paeidiamum. Poetas apeliuoja mogaus dvasingum,
pa-sitelkdamas gamtos sudvasinimo motyvus. Tarsi praveria lang
slpi-ning giri, kviesdamas siklausyti, pamstyti tyloje, pajusti
dvasios pa-kyljim:
Vidunaktyj teip tyku, kad girdi, kaip jaunas Lapas arba iedelis
ant akeli kraunas; Girdi, kaip akos nibda medi kalba venta, Kaip
vaigdels plevena, gaili rasa krinta. Dl to ir irdyj visos pajautos
nutilsta, Ramum tykumu, malda dia dangun kilsta.
Poetas budina dvasi, paliks emikus rpesius, viliasi
suteiksis
stiprybs mogui, pajutusiam gamtos didybs slpinius, nuo kuri d-ia
dangun kilsta.
Poetui giria tai namai, iuolaikikai buvein. Todl girios augal ir
gryb pavadinimai tiesiog labai artimi, atrodo lyg atkeliav i
auktai-io sodybos: voveruk leikels, paliepi torielkos, o baravykas
tai blidas palivotas. Tiesiog eik mik ir grybauk, nes kazlkai auga
pa-krmm, leps kur drgna tarp alksnyno, voveruk iekok, kur sau-siau,
nes jos i po saman markos sarmatlyvai kyi, alpjonai tarp stuobri
dygsta i skiedryno, o ruden i gruodo iauga aliuoks Gry- 9 R.Mikyt,
Antanas Baranauskas. Rinktin, Vilnius, p. 7.
-
*5 EKOLOGIJOS SAMPRATA PAGAL ANTANO BARANAUSKO ANYKI ILEL 59
bautojo pradiamokslis. Apraydamas grybus poetas priartja ir prie
ekologijos moksle vadinamos maisto mediag apykaitos grandins:
patys savaime sugleb supsta, I j tros elmenim aplinkon
iplsta.
O medi graumas, bereliai kaip meldai, gliai kaip kvietkai,
putinai krauju varva, slpiningos pavns, liulanios paversms,
ieva, gluosna, blendis, gria, didel ir tarytum gyva liekna sedull
Visi jie gyvi, gras, jauni, liekni, gryni ir todl labai lengvai
paeidiami. Gal-vok eidamas giri, nejau nesupranti, kad ia ir tavo
buvein, nejau nori paversti j lyg kokia miesto igriuvusia
pstyne.
Poetas tiki mogaus dvasios taurumu. R.Mikyts odiais:
Bara-nauskas pirmasis lietuvi poezijoje prabilo apie liaudies mog,
jo dvasi-n taurum10. Su pasididiavimu kalba apie mogui i prigimties
sveti-m naikinimo, alinimo bruo: durys ne i lent, o pintos buv,
lauus kren tik i sausuoli, nekirt jaun, sveik, nebent patys buvo
savaime ivirt. gimta ekologija.
Poeto mogus ne tik gali suvokti, pajusti, igyventi gamtos
trapum, gro, bet ir liaudikai, su taikliais palyginimais tai
nusakyti
IVADA. Poetas, vartodamas liaudiai labiausiai suprantamus
vaizdi-
nius, parod ne tik gamtos gro ir jos niokojim, bet ir visa tai
susiejo su mogaus dvasios didybe ir silpnybe. Pateik tarytum ilo
bangavim nuo vjo, kvap sklidim, vaigdi plevenim, rasos kritim, lyg
mo-gaus verksm. Ir kad tai, kas Apvaizdos sukurta, mums, prastiems
mo-neliams, turt bti tik irt patogu. Ir kad reikia imokti tai
daryti, pa-jausti. O tai jau dvasin ekologija.
THE CONCEPTION OF ECOLOGY ACCORDING TO THE FOREST OF ANYKIAI BY
ANTANAS BARANAUSKAS
Vanda ekonien
Summary
Based on historical and monographic sources the author describes
the chan-ges in landed property resources from the year 1000 until
2000. She speaks in de-tail about the fate of the Anyksciai Forest
and what influence it had on the poet. 10 R.Mikyt, Antanas
Baranauskas, Kaunas, 1972, p. 3031.
-
60 HABIL. DR. VANDA EKONIEN *6
She quotes the lines from the poem The Forest of Anykiai by
Antanas Baranauskas, in which the poet with creative youthful
energy and creative po-wer presents an as yet unsurpassed
description of the spiritual condition of a person in the
background of a fragile and easily injured nature inviting one to
contemplate in silence and be spiritually uplifted.
In the poem The Forest of Anykiai the poet Baranauskas without
using the concept of ecology was the first to give its most
poetical expression.
-
LIETUVI KATALIK MOKSLO AKADEMIJOS METRATIS. T. 23. VILNIUS, 2003
61
DR. KAZIMIERAS GARVA Lietuvi kalbos institutas
MOS KRATO NEKIRIUOTI BALSIAI NUO A.BARANAUSKO IKI I DIEN
Straipsnyje aptariama Mos krato tarm, kuri A.Baranauskas vadino
antraisiais rytieiais, o A.Girdenis, Z.Zinkeviius iaurs
panevikiais. Nau-joji tarmi klasifikacija yra patobulintas
A.Baranausko klasifikacijos variantas. iame straipsnyje daugiausia
remiamasi A.Baranausko tekstais; jie yra seniau-sias ir gana
tikslus raytinis tarms altinis.
A.Baranausko laikais tarm buvo isidsiusi abipus dabartins
LietuvosLatvijos sienos ir tada visikai nesiskyr (priklaus ir tam
paiam administraci-niam vienetui). U dabartins Lietuvos sienos
dabar atsidr Brunavos, Bud-bergos parapijos ir Kriuk, eimelio,
Smilgi, Nemunlio Radvilikio ir kit parapij iaurins dalys. Per 120
met iaurs paneviki (antrj rytiei) paplatint ir nepaplatint
nekiriuot balsi i, u fakultatyvus vartojimas i es-ms nesikeit, o
buv trumpieji balsiai odi galnse daniausiai visai ikrito ir vietoj
j nebetariamas joks murmamasis balsis.
A.BARANAUSKO KALBINIAI DARBAI. 18671884 m. A.Baranauskas
pro-
fesoriavo Kauno kunig seminarijoje. Tada i klierik surinko j
nekt tekst, stengdamasis apimti daugel Lietuvos parapij, ir siunt
vokiei kalbininkui Hugo Vberiui. Tuos tekstus 19201922 m.
ispausdino kitas Vokietijos kalbininkas Francas pechtas,
pavadindamas Lietuvi kalbos tarms, surinktos A.Baranausko1.
ia iaurs paneviki tekstai pateikti i 12 parapij: Rozalimo,
Pa-vitinio, Vak (buv. Konstantinavo), Klovaini, Pakruojo, eduvos,
Lin-kavos, Kriuk, Joniklio, Pasvalio, Pualoto ir Pumpn. Tuos
tekstus ura 23 seminarijos aukltiniai. Dviej pakratini parapij
(Kriuk ir Pavitinio) tekstai pateikti ir pirmj rytiei, t.y.
iauliki, tarms dalyje. Per ias parapijas eina paneviki ir iauliki
tarmi riba (gai-la, kad A.Baranausko tekstyne nenurodytos tikslesns
uraymo vietos kaimai).
Dvylikos klierik vard trumposios galns ilaikytos (Antanas,
Jur-gis, Kazimiaras, Martynas, Piatras, Prancikus, Vytautas ir t.
t.), o 16 jau re- 1 F.Specht. Litauische Mundarten gesammelt von
A.Baranowski, 12, Leipzig, 1920, p. 1922.
-
62 DR. KAZIMIERAS GARVA *2
dukuotos Antans / Ontans, Jons, Juozaps, Kazimiars, Mykols,
Stanislovs, Vencents). Tuo metu vyko intensyvi tarms trumpj balsi
redukcija ir tie uraymai atspindi tikr nekt raid. Tik atuoni
klierik (galbt lkt) pavardi galns raomos nelietuvikai: Augustowski,
Misiewicz, Radziwi, Woonczewski ir t. t.
1882 m. A.Baranauskas su A.Vberiu ispausdino Lietuvi rytiei
tekstus2, pabaigoje priddamas kupiknikai ir bendrine kalba paray-t
Anyki ilel. Autori nuomone, pusilgiai balsiai tarmse buv i seno:
trumpuosius balsius sudaro viena mora, pusilgius dvi moros,
il-guosius balsius trys moros. Visuose odiuose bna viena priegaid,
o skiriasi pagal tai, kuri mora pabriama.
1898 m. Peterburge ispausdintos A.Baranausko Pastabos apie
lietu-vi kalb ir odyn3. ia apibdinama lietuvi kalbos reikm
indoeu-ropiei lyginamajai kalbotyrai, lietuvi kalbos odyno,
fonetikos ypaty-bs, pateikiamas tarmi skirstymas. Plaiau
A.Baranausko kalbiniai dar-bai jau yra aptarti4.
KITI ALTINIAI. Darbe daugiausia remiamasi Linkuvos5 apylinki
(madaug 9 km spinduliu apie Linkuv) tarme. A pats esu kils i to
miestelio. Dauguma audicini eksperiment atlikta dar 1973 m.
Linku-vos vidurinje mokykloje. 1972 ir 1973 m. pavasar madaug 5000
m il-gio magnetofono juost 19 ir 4,8 cm/s greiiu rayti tekstai
(tinkami ir etnografijai, tautosakai) i 60 moni (Kriukai, Linkuva,
Mikninai, Ly-gumai, Klovainiai, Griai, Vakai, Lauksodis,
Pavitinys). Naudojamasi A.Baranausko Lietuvi kalbos tarmi6 ir
Lietuvi kalbos instituto tar-mi tekstais bei apraais. Svarbesni
dalykai tikrinti su 22 Vilniaus univer-siteto studentais i vairi
tarms vietovi.
SKIRIAMOSIOS TARMS YPATYBS. Tvirtapradiai m, n pasitaiko re-
tai, o kitoki didesni fonetini skirtum tarp iaurini pantinink ir
pontinink nepastebta. Todl bt teisingiau pagal tradicij juos skirti
nuo kit nekt. Skiriamosiomis iaurs paneviki (Mos upyno) tarms
ypatybmis reikt laikyti ias:
2 A.Baranowski, H.Weber, Ostlitauische Texte, Weimar, 1882. 3 .
, , , 1898. 4 A.Saba l iauskas, Lietuvi kalbos tyrinjimo istorija,
t. 1, Vilnius, 1979, p. 166171; Z.Zinkevi ius, Antanas Baranauskas
kalbininkas, Literatra ir kalba, t. 19, 1986; R.Vencku t, Antano
Baranausko kalbini pair itakos, enklas ir prasm, Vilnius, 1986;
A.Salys, Ratai, t. 3, Roma, 1985, p. 115120. 5 Vietiniai mons
miestel nuo seno vadina tik Linkava ir taip oficialiai reikt rayti.
6 Lietuvi kalbos tarms (Chrestomatija), Vilnius, 1970.
-
*3 MOS KRATO NEKIRIUOTI BALSIAI NUO A.BARANAUSKO IKI I DIEN
63
1) Balsi i, u platinim penkiose pozicijose bei , ir
tvirtagalikai kiriuot am, an, em, en vertim , o ir om., on., m.,
n..
2) Trumpj galns balsi redukavim. 3) Vadinamj visuotin kirio
atitraukim. Tada rytin tarms siena madaug sutapt su Lietuvi kalbos
atla-
se ymima puntinink riba, nors gal dar eit pakratys iki Mos
(Ne-majnai, Saloiai, Pasvalys), visada atitraukiantis kirt,
daniausiai vie-nodai su pontininkais veriantis trumpuosius galns
balsius bei i, u, ne-kiriuotus , , em, en, am, an. Tarms pasienyje
ir ypa toliau u jos rib kai kuriose pozicijose nedsningai
nebeatitraukiamas kirtis, daugelyje form ilaikomi trumpieji galns
balsiai. Balsius i, u platina tik vakari-niai tarms kaimynai, ir is
plotas gal visais atvejais sutapt su iauri-niais vidurio
auktaiiais, kurie taip pat platina balsius i, u.
1. Negalniniai nekiriuoti i, u. Tarmje kiriuoti ilgieji balsiai
i, u visada ilieka, o trumpieji ilieka
tik kiriuoti pagrindiniu kiriu (iskyrus galin skiemen). Dl
nekiriuot balsi i, u iki iol buvo trys nuomons. Nuo seno
daniausiai teigiama (ar taip transkribuojama), kad tarmje visi
ie bal-siai nekiriuoti suplakami tik ir o7. Kiti kalbininkai mano,
kad ir o ati-tinka tik nekiriuoti balsiai , ie ir o, uo, bet
balsiai i, u priekirtiniame (ar-ba ir negaliniame pokirtiniame
skiemenyje), kil vien tik i ilgj ar i trumpj balsi, dvigarsiuose
il, im, in, ir retkariais daug kur ar visur ilieka nepaplatinti.
Gal tik prie deimtmet atsirado dar viena nuomo-n, prieinga
pirmajai: iskyrus galin pokirtin pozicij, visose kitose
ne-kiriuotose pozici