Atnaujintos Dailės vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo metodinė medžiaga Planavimas, metodai, darbo būdai Parengė Irena Staknienė Pastabas ir siūlymus teikė Romualda Zareckienė Ugdymo planavimas Mokslo metų pradžioje labai sunku iš anksto suplanuoti visas pamokų temas ir užduotis mokiniams, tačiau, remdamiesi Bendrųjų programų reikalavimais, galime numatyti, ką turėtų gebėti mokiniai, baigdami bendrojo lavinimo mokyklą. Todėl pirmiausia reikėtų sudaryti Ilgalaikį (metų) planą. Dailės bendrosios programose, kaip ir visų kitų dalykų bendrosiose programose, mokinių pasiekimai (žinios ir supratimas, gebėjimai, nuostatos), turinio apimtis ir vertinimas (apibendrinti patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo mokinių pasiekimų lygių požymiai) aprašyti ne vieniems metams, o dvejų metų koncentrui – 11–12 (3–4 gimnazijos) klasei. Kad būtų lengviau sudaryti vienerių metų planą, reikėtų atskirai kiekvienai klasei detalizuoti turinį , t. y. numatyti dalį turinio, skirto dvejų metų koncentrui. Ilgalaikiame (metų) plane reikėtų trumpai apibūdinti klasės situaciją, kiek valandų skiriama dalyko pamokoms per mokslo metus. Užrašyti turėtume tik tai, kas svarbiausia, ko gali prireikti pačiam mokytojui, ar paaiškinant, pagrindžiant planą kitiems. Metų plane numatome medžiagas ir dailės reikmenis, kitas mokymo priemones, kad ir mokyklos vadovai, ir mokinių tėvai matytų jų svarbą ugdymo procese. Tai svarbu ir mokiniams, kurie jau mokslo metų pradžioje galėtų įsigyti visiems mokslo metams būtinus dailės reikmenis ir medžiagas. Ilgalaikiame (metų) plane turėtų būti pateikta ir bendra vertinimo informacija: kokios bus vertinimo formos, kaip bus renkama informacija apie mokinių pasiekimus ir pažangą. Mokslo metų pradžioje sunku planuoti vertinimą, todėl vertinimas detaliau turėtų būti numatomas trumpalaikiuose (ciklų ir pamokų) planuose. Sudarydami Ilgalaikį (metų) planą, turėtume pagalvoti, kokiu nuoseklumu (seka) turėtų būti išdėstytas pamokų turinys, t. y. suplanuoti stambesnius pamokų ciklus. Ciklas – tai kelių ar keliolikos pamokų mokymosi etapas, kuris sujungia bendros tematikos, svarbios dailės ir jos reiškinių tyrinėjimo problemos ar konteksto pamokas. Ciklas galėtų būti panašus į kelias ar keliolika pamokų besitęsiantį projektą. Jis turėtų turėti pradžią ir pabaigą, t. y. įžanginę pamoką ir ciklo pabaigoje įgytų gebėjimų įtvirtinimą ir įsivertinimą. Baigus ciklą, tinka organizuoti nedidelę mokinių kūrybinių darbų parodėlę ir kartu aptarti mokinių pasiekimus. Tai suteiks dailės ugdymo procesui daugiau nuoseklumo ir tvarkos. Trumpalaikis planas sudaromas pasirinktam artimiausiam mokymosi laikotarpiui (mėnesiui, dviem, trims). Jis yra konkretesnis, geriau negu ilgalaikis planas pritaikytas prie klasės mokinių gebėjimų ir poreikių. Pradedant pamokų ciklą, su mokiniais aptariama, kuo svarbios ciklo pamokos, kokias užduotis atliks mokiniai, kaip jos bus vertinamos. Ciklo pradžioje ir pabaigoje mokytojas gali skirti diagnostinę užduotį norėdamas išsiaiškinti, ką jau moka mokiniai, ką jie suprato, ko dar reikėtų pasimokyti. Tai padėtų geriau susiplanuoti, kokios ciklo užduotys tiktų silpnesniems, o kokios – stipresniems mokiniams. Dailės ugdymo turinį į ciklus galima komponuoti labai įvairiai. Jie gali būti vienodi visam koncentrui arba gali skirtis kiekvienoje klasėje. Nenorėtume nurodyti visiems vienodus pamokų ciklus, nes kiekvienas mokytojas gali susiplanuoti savaip. Svarbu, kad ciklų ugdymo turinys būtų skirtas ugdyti mokinių kompetencijas.
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
Atnaujintos Dailės vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo metodinė medžiaga
Planavimas, metodai, darbo būdai
Parengė Irena Staknienė
Pastabas ir siūlymus teikė Romualda Zareckienė
Ugdymo planavimas
Mokslo metų pradžioje labai sunku iš anksto suplanuoti visas pamokų temas ir užduotis mokiniams, tačiau, remdamiesi Bendrųjų programų reikalavimais,
galime numatyti, ką turėtų gebėti mokiniai, baigdami bendrojo lavinimo mokyklą. Todėl pirmiausia reikėtų sudaryti Ilgalaikį (metų) planą. Dailės bendrosios
programose, kaip ir visų kitų dalykų bendrosiose programose, mokinių pasiekimai (žinios ir supratimas, gebėjimai, nuostatos), turinio apimtis ir vertinimas
(apibendrinti patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo mokinių pasiekimų lygių požymiai) aprašyti ne vieniems metams, o dvejų metų koncentrui – 11–12
(3–4 gimnazijos) klasei. Kad būtų lengviau sudaryti vienerių metų planą, reikėtų atskirai kiekvienai klasei detalizuoti turinį, t. y. numatyti dalį turinio, skirto
dvejų metų koncentrui.
Ilgalaikiame (metų) plane reikėtų trumpai apibūdinti klasės situaciją, kiek valandų skiriama dalyko pamokoms per mokslo metus. Užrašyti turėtume tik tai,
kas svarbiausia, ko gali prireikti pačiam mokytojui, ar paaiškinant, pagrindžiant planą kitiems. Metų plane numatome medžiagas ir dailės reikmenis, kitas
mokymo priemones, kad ir mokyklos vadovai, ir mokinių tėvai matytų jų svarbą ugdymo procese. Tai svarbu ir mokiniams, kurie jau mokslo metų pradžioje
galėtų įsigyti visiems mokslo metams būtinus dailės reikmenis ir medžiagas.
Ilgalaikiame (metų) plane turėtų būti pateikta ir bendra vertinimo informacija: kokios bus vertinimo formos, kaip bus renkama informacija apie mokinių
pasiekimus ir pažangą. Mokslo metų pradžioje sunku planuoti vertinimą, todėl vertinimas detaliau turėtų būti numatomas trumpalaikiuose (ciklų ir pamokų)
planuose.
Sudarydami Ilgalaikį (metų) planą, turėtume pagalvoti, kokiu nuoseklumu (seka) turėtų būti išdėstytas pamokų turinys, t. y. suplanuoti stambesnius pamokų
ciklus. Ciklas – tai kelių ar keliolikos pamokų mokymosi etapas, kuris sujungia bendros tematikos, svarbios dailės ir jos reiškinių tyrinėjimo problemos ar
konteksto pamokas. Ciklas galėtų būti panašus į kelias ar keliolika pamokų besitęsiantį projektą. Jis turėtų turėti pradžią ir pabaigą, t. y. įžanginę pamoką ir
ciklo pabaigoje įgytų gebėjimų įtvirtinimą ir įsivertinimą. Baigus ciklą, tinka organizuoti nedidelę mokinių kūrybinių darbų parodėlę ir kartu aptarti mokinių
pasiekimus. Tai suteiks dailės ugdymo procesui daugiau nuoseklumo ir tvarkos.
Trumpalaikis planas sudaromas pasirinktam artimiausiam mokymosi laikotarpiui (mėnesiui, dviem, trims). Jis yra konkretesnis, geriau negu ilgalaikis
planas pritaikytas prie klasės mokinių gebėjimų ir poreikių.
Pradedant pamokų ciklą, su mokiniais aptariama, kuo svarbios ciklo pamokos, kokias užduotis atliks mokiniai, kaip jos bus vertinamos. Ciklo pradžioje ir
pabaigoje mokytojas gali skirti diagnostinę užduotį norėdamas išsiaiškinti, ką jau moka mokiniai, ką jie suprato, ko dar reikėtų pasimokyti. Tai padėtų geriau
susiplanuoti, kokios ciklo užduotys tiktų silpnesniems, o kokios – stipresniems mokiniams. Dailės ugdymo turinį į ciklus galima komponuoti labai įvairiai.
Jie gali būti vienodi visam koncentrui arba gali skirtis kiekvienoje klasėje. Nenorėtume nurodyti visiems vienodus pamokų ciklus, nes kiekvienas mokytojas
gali susiplanuoti savaip. Svarbu, kad ciklų ugdymo turinys būtų skirtas ugdyti mokinių kompetencijas.
Mokytojai dėl planavimo turėtų tartis savo mokykloje, diskutuoti metodinėse grupėse ir pasirinkti sau tinkamą plano struktūrą. Skilčių plane turėtų būti tiek,
kiek reikia pačiam mokytojui, kad planas būtų aiškus ir pačiam, ir mokyklos vadovams, ir mokiniams.
Siūlomuose dailės Ilgalaikio (metų) Bendrojo ir Išplėstinio kurso bei Trumpalaikio (pamokų ciklo, etapo) planavimo pavyzdžiuose daugiausia dėmesio
skiriama šiuolaikinių menų kūrybos principams pažinti: idėjos ir kūrybinio proceso svarbos iškėlimui, individualumo ir originalumo bei stilistinės įvairovės
ieškojimams. Siūloma skatinti mokinius ieškoti netradicinių kūrybos būdų ir medžiagų. Svarbus tampa ne tik kūrybos rezultatas, bet ir idėjų paieškos ir jų
realizavimo procesas.
Mokinių gebėjimų raida. Pirmoje lentelėje matome mokinių pasiekimų kaitą nuo pagrindinio ugdymo antrojo koncentro iki vidurinio ugdymo.
Viduriniame ugdyme nuosekliai tęsiamas ankstesnis dailės mokymas ir remiamasi pagrindinėje mokykloje mokinių įgyta dailės raiškos ir pažinimo patirtimi
bei išugdytais gebėjimais. Viduriniame ugdyme šie gebėjimai gilėja, toliau tobulėja. Mokiniai skatinami pažinti savo polinkius, savarankiškai atsirinkti sau
vertingą informaciją, kritiškai apmąstyti dailės vaidmenį žmogaus gyvenime ir šiuolaikinėje visuomenėje, ugdytis šių dienų gyvenime būtinus bendruosius
darbinius dailės gebėjimus, susipažinti su šiuolaikinės dailės profesijų įvairove, įgyti asmeninę, kultūrinę ir estetinę kompetenciją ir kūrybinio mąstymo
gebėjimus.
Lentelė Mokinių gebėjimų raida
Pagrindinio ugdymo antras koncentras
(9–10 kl., gimnazijos 1–2 kl.) Vidurinis ugdymas
Bendrasis kursas Išplėstinis kursas
1. Dailės raiška 1. Dailės raiška
Esminis gebėjimas: ieškoti kūrybinių idėjų ir
siekti savaip jas perteikti tradicinėmis ir
netradicinėmis vizualinių menų raiškos
priemonėmis.
Esminis gebėjimas: tikslingai ieškoti prasmingų
kūrybinių idėjų ir siekti savaip jas perteikti
tradicinėmis ir netradicinėmis vizualinių menų
raiškos priemonėmis.
1.1. Savarankiškai atrasti ir pasirinkti vizualinę
idėją iš įvairių kultūrinių šaltinių, aplinkos ir
numatyti, kaip ją įgyvendinti.
1.1. Pasirinkti vizualinę idėją remiantis įvairiais
šaltiniais (kultūros paveldu, asmeniniais
išgyvenimais, aplinkos ir gyvenimo vaizdais ir
kt.). Užfiksuoti idėją, ieškoti jos raiškos variantų.
1.1. Savarankiškai pasirinkti vizualinę idėją
remiantis įvairiais šaltiniais (kultūros paveldu,
šiuolaikinės dailės pavyzdžiais, asmeniniais
išgyvenimais, aplinkos ir gyvenimo vaizdais ir kt.).
Užfiksuoti idėją, ieškoti įvairių jos raiškos variantų.
1.2. Pasirinkti ir taikyti tradicines ir mišriąsias
(miestų erdves, pastatų eksterjerus ir interjerus)
emocinės sveikatos, darnaus vystymosi,
individualių kūrybinių poreikių aspektais.
3.2. Analizuoti sukurtas vizualines aplinkas (miestų
erdves, pastatų eksterjerus ir interjerus) emocinės
sveikatos, darnaus vystymosi, individualių
kūrybinių poreikių aspektais.
3.3. Diskutuoti apie tai, kokiose profesijose ir
verslo srityse praverčia dailės žinios, gebėjimai.
3.3. Diskutuoti apie tai, kokiose profesijose ir verslo
srityse praverčia dailės žinios, gebėjimai.
ILGALAIKIS PLANAS 11–12 klasėms (1 pavyzdys)
BENDRASIS KURSAS
Šis ilgalaikis planas – tai tik vienas iš galimų ilgalaikio planavimo variantų. Kiekvienas mokytojas planuoja vidurinio ugdymo turinį atsižvelgdamas į dailės
dalyką pasirinkusių mokinių grupės pasiekimų lygį, interesus, polinkius, į savo darbo stiliaus savybes, mokyklos tradicijas. Planuojant ugdymo turinį, ypač
skatintinas mokytojų tarpusavio bendradarbiavimas ir dalijimasis gerąja patirtimi metodinėse grupėse, būreliuose. Kiekvienas mokytojas turėtų rasti sau
patogiausią ir naudingiausią mokinių pasiekimų atžvilgiu, planavimo formą.
Dalykas DAILĖ
BENDRASIS KURSAS
Dailės dalyko tikslas 11–12 (3–4 gimnazijos) klasėse – plėtoti mokinių šiuolaikinės vizualiosios išraiškos priemonių pažinimą, gebėjimą komunikuoti
dailės priemonėmis, ugdyti estetinę nuovoką ir kultūrinę kompetenciją.
Klasė (koncentras): 11–12 (3–4 gimnazijos klasės)
Mokytojas .......................
Valandų skaičius per dvejus metus: bendrasis kursas – 140 val.
Vertinimas. Mokyklos nustatyta tvarka – 10 balų sistema ar įskaita. Kiekvienas mokymosi ciklas baigiamas iš anksto numatytu atsiskaitomuoju darbu iš
skirtingų veiklos sričių. Su mokiniais iš anksto aptariama, kokius balus (pažymius) ir už kokias veiklas (užduotis) jie turėtų sukaupti per sutartą laikotarpį
Dailės žodynas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999.
Dempsey, A. Stiliai, judėjimai ir kryptys. Enciklopedinis moderniojo meno vadovas. Vilnius: Presvika, 2004.
Frontisi, C. Vizualioji meno istorija. Kaunas: Šviesa, 2007.
Gombrich, E. H. Meno istorija. Vilnius: Alma Littera, 1995.
Harrison, H. Piešimo technikų enciklopedija. Vilnius: Mūsų knyga, 2005.
Lucie-Smith, E. Meno kryptys nuo 1945-ųjų. Vilnius: R. Paknio leidykla, 1996.
Meno pažinimas: mokytojas – mokinys. II dalis. Sudarė J. Stauskaitė, E. Lubytė, N. Nevčesauskienė. Vilnius: Baltos lankos, 2002.
mkp.emokykla.lt/ars/
Mokinių bendrųjų ir esminių dalykinių kompetencijų ugdymas dailės pamokose. Respublikinės metodinės praktinės dailės mokytojų konferencijos medžiaga.
UPC, LDUD, Kauno kolegija, 2011.
Read, H. Trumpa moderniosios tapybos istorija. Vilnius: Vaga, 1994.
Vijrand, T. Jaunimui apie meną. Kaunas: Šviesa, 1994.
Ištekliai. Mokinių grafinei, spalvinei, erdvinei ir audiovizualinei raiškai bei dailės pažinimui tinkamos dailės medžiagos, kūrybos priemonės, įrankiai,
informaciniai leidiniai, žinynai ir enciklopedijos, žymiausių dailės ir tautodailės kūrinių reprodukcijų albumai, architektūros ir kultūros paminklų nuotraukos,
kompiuteris ir interneto ryšys, skaitmeninis fotoaparatas ir kt.
Dirbama pagal Vidurinio ugdymo dailės bendrąją programą (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu
Nr. V-269).
Mokymosi turinio ir mokinių pasiekimų planas. Bendrasis kursas
Mokymosi ciklas Mokymo(si) tikslai Mokinių pasiekimai Pastabos
1. Tradicinės dailės
ir šiuolaikinių
vizualinių menų
įvairovė.
Aptariant dailės kūrinių
meninės išraiškos priemones,
diskutuojant ir atliekant
apklausą raštu, apibendrinti
turimas žinias apie kūrinių
įvairovę ir meninės kalbos
ypatumus.
1.1. Pasirinkti vizualinę idėją remiantis įvairiais šaltiniais (kultūros
paveldu, asmeniniais išgyvenimais, aplinkos ir gyvenimo vaizdais,
kt.). Užfiksuoti idėją, ieškoti jos raiškos variantų.
2.1. Palyginti praeities ir dabarties dailės kūrinius pagal jų meninės
kalbos ypatumus, perteikiamas idėjas.
3.3. Diskutuoti apie tai, kokiose profesijose ir verslo srityse
praverčia dailės žinios, gebėjimai.
Ciklui skiriamos ...
pamokos.
Diagnostinė užduotis:
Apklausa raštu.
2. Vizualinės
atminties
lavinimas.
Gamta dailės
kūriniuose.
Išanalizavus praeities ir
dabarties dailininkų etiudus ir
piešinius gamtos tema,
eskizuoti iš natūros ar piešti iš
atminties ir išsiaiškinti dailės
raiškos įgūdžius.
1.1. Pasirinkti vizualinę idėją remiantis įvairiais šaltiniais (kultūros
paveldu, asmeniniais išgyvenimais, aplinkos ir gyvenimo vaizdais,
kt.). Užfiksuoti idėją, ieškoti jos raiškos variantų.
2.1. Palyginti praeities ir dabarties dailės kūrinius pagal jų meninės
kalbos ypatumus, perteikiamas idėjas.
3.3. Diskutuoti apie tai, kokiose profesijose ir verslo srityse
praverčia dailės žinios, gebėjimai.
Ciklui skiriamos ...
pamokos.
Diagnostinė užduotis:
Eskizavimas iš natūros.
Piešimas iš atminties.
3. Meno epochos ir
dailės stiliai.
Estetinių idealų
kaita.
Analizuojant įvairių meninių
epochų ir dailės stilių kūrinius,
pagilinti žinias ir supratimą
apie estetinių ir grožio idealų
kaitą, jų panašumus ir
skirtumus.
1.1. Pasirinkti vizualinę idėją remiantis įvairiais šaltiniais (kultūros
paveldu, asmeniniais išgyvenimais, aplinkos ir gyvenimo vaizdais,
kt.). Užfiksuoti idėją, ieškoti jos raiškos variantų.
2.2. Nusakyti keletą skiriamųjų bruožų, meno simbolių ar kitų
meninių ypatybių, pagal kurias dailės ar architektūros kūrinį galima
priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai.
2.4. Naudotis spausdintaisiais ir virtualiaisiais dailės kūrinių
ištekliais įvairiais tikslais.
Ciklui skiriamos ...
pamokos.
Atsiskaitymo forma:
Dailėtyrinės užduoties
atlikimas, pristatymas ir
įsivertinimas. Apklausa
raštu.
4. Kūrybiniai stiliai
ir vaizdavimo
būdai. Žmogus
dailėje.
Išanalizavus įvairių epochų ir
kūrybinių stilių dailės kūrinius,
vaizduojančius žmones, aptarti
jų menines ypatybes, pasirinkti
vizualinę idėją ir savaip ją
perkurti sekant pasirinkta
stilistika arba siekti originalios
raiškos.
1.1. Pasirinkti vizualinę idėją remiantis įvairiais šaltiniais (kultūros
paveldu, asmeniniais išgyvenimais, aplinkos ir gyvenimo vaizdais,
kt.). Užfiksuoti idėją, ieškoti jos raiškos variantų.
1.3. Naudotis grafinėmis, spalvinėmis, erdvinėmis,
audiovizualinėmis ar medijų meno išraiškos priemonėmis.
2.2. Nusakyti keletą skiriamųjų bruožų, meno simbolių ar kitų
meninių ypatybių, pagal kurias dailės ar architektūros kūrinį galima
priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai.
Ciklui skiriamos ...
pamokos.
Atsiskaitymo forma:
Kūrybinės užduoties
atlikimas, pristatymas ir
įsivertinimas.
5. Architektūros
stilių ir formų
kaita.
Atliekant tyrimą, pagilinti
žinias ir supratimą apie
Lietuvos ir pasaulio
architektūros kūrinių menines
ypatybes ir formų raidą.
2.2. Nusakyti keletą skiriamųjų bruožų, meno simbolių ar kitų
meninių ypatybių, pagal kurias dailės ar architektūros kūrinį galima
priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai.
2.4. Naudotis spausdintaisiais ir virtualiaisiais dailės kūrinių
ištekliais įvairiais tikslais.
Ciklui skiriamos ...
pamokos.
Atsiskaitymo forma:
Dailėtyrinės užduoties
atlikimas, pristatymas ir
įsivertinimas.
6. Estetinės
aplinkos
ypatybės.
Dekoratyvinė
dailė ir dizainas.
Tyrinėjant interjero,
taikomosios dekoratyvinės
dailės, dizaino gaminių formų
ir dekoro meninius ypatumus,
išsiaiškinti pasirinkto
laikotarpio estetinius idealus.
Kurti daikto projektą
interpretuojant pasirinktą
stilistiką.
1.2. Rinktis ir taikyti tradicines ar mišriąsias dailės technikas
siekiant įgyvendinti idėją.
2.1. Palyginti praeities ir dabarties dailės kūrinius pagal jų meninės
kalbos ypatumus, perteikiamas idėjas.
2.2. Nusakyti keletą skiriamųjų bruožų, meno simbolių ar kitų
meninių ypatybių, pagal kurias dailės ar architektūros kūrinį galima
priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai.
3.2. Analizuoti sukurtas vizualiąsias aplinkas (miestų erdves, pastatų
eksterjerus ir interjerus) emocinės sveikatos, darnaus vystymosi,
individualių kūrybinių poreikių aspektais.
Ciklui skiriamos ...
pamokos.
Atsiskaitymo forma:
Pasirinkto daikto
(gaminio) projekto
kūrimas, pristatymas ir
įsivertinimas. Apklausa
raštu.
7. Dailės ir
architektūros
Analizuojant informaciją apie
dailės ir architektūros
2.3. Diskutuoti apie tai, kaip istoriniai ir šiuolaikiniai dailės ir
architektūros kūriniai yra eksponuojami, saugomi ateities kartoms.
Ciklui skiriamos ...
pamokos.
paveldo
išsaugojimas
ateities kartoms.
muziejus, galerijas, juose
saugomas vertybes, aptarti
paveldo išsaugojimo svarbą.
2.4. Naudotis spausdintaisiais ir virtualiaisiais dailės kūrinių
ištekliais įvairiais tikslais.
Atsiskaitymo forma:
Tiriamasis darbas.
8. Tradicinė
vaizduojamoji
dailė: tapyba,
grafika,
skulptūra.
Tyrinėjant seniau ir dabar
sukurtus vaizduojamosios
dailės kūrinius, aptarti ir
palyginti jų meninės išraiškos
priemones. Pasirinkti dailės
šaką ir sukurti savitą kūrinį.
1.3. Naudotis grafinėmis, spalvinėmis, erdvinėmis,
audiovizualinėmis ar medijų meno išraiškos priemonėmis.
1.4. Pristatyti savo kūrybos rezultatą pasirinkus tinkamą pristatymo
būdą. Parengti reklamos ir informavimo priemones (plakatą,
Išplėstinio kurso pagrindas – bendrasis kursas. Rengiant šį planą, remiamasi ilgalaikiu planu bendrajam kursui. Išplėstiniame kurse keliami aukštesni
reikalavimai raiškos užduotims, jų atlikimui skiriama papildoma raiškos valanda.
Siūlomas raiškos užduočių planas parengtas pagal Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos dailės mokytojos ekspertės Romualdos Zareckienės dailės dalyko
išplėstinio kurso ilgalaikį planą 3 gimnazijos klasei. Siūlomos sudėtingesnės kūrybinės užduotys. Didesnis dėmesys skiriamas individualiai dailės raiškai,
gilinamasi į profesionalių vaizduojamosios dailės technikų pažinimą ir taikymą, interpretacijos subtilumus, savitos vizualiosios raiškos paieškas ir aktyvią
kūrybinę veiklą socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Mokiniams sudaromos galimybės tobulinti juos dominančios dailės srities žinias ir gebėjimus, geriau
susipažinti su šios srities kūrybos aplinka ir kūrybinio proceso ypatumais.
Dalykas DAILĖ. IŠPLĖSTINIS KURSAS
Klasė (koncentras): 11 (3 gimnazijos klasė)
Mokytojas: .......................
Valandų skaičius: per savaitę – 3 val., per mokslo metus – 105 val.
Dailės dalyko tikslas 11 (3 gimnazijos) klasėse – plėtoti mokinių tradicinės vaizduojamosios ir šiuolaikinės vizualiosios išraiškos priemonių pažinimą,
profesionalesnį jų taikymą asmeninėje kūryboje, gebėjimą komunikuoti dailės priemonėmis, ugdyti estetinę nuovoką ir kultūrinės kompetencijos pagrindus.
Uždaviniai:
Savarankiškai ir tikslingai rinkdamiesi vizualinės kūrybos priemones ir būdus, juos analizuodami ir eksperimentuodami, įgyvendintų savo kūrybinius
sumanymus.
Rinkdami informaciją, analizuodami įvairius praeities ir dabarties dailės reiškinius, savo atradimus įtvirtintų kūrybinėje raiškoje.
Interpretuodami įvairias praeities ir dabarties menines idėjas, siektų individualios vizualinės išraiškos ir toleruotų kitų savitumą.
Bendradarbiautų ir prisiimtų atsakomybę už savo individualią kūrybinę veiklą ir bendro kūrybinio darbo rezultatus.
Ugdytųsi gebėjimą teigiamai, savikritiškai ir tolerantiškai vertinti savo ir draugų kūrybinio darbo rezultatus.
Pažintų pasaulio bei Lietuvos kultūros paveldą, suvoktų jo reikšmę, ugdytųsi paveldo išsaugojimo ir puoselėjimo poreikį.
Plėtotų estetinio aplinkos tvarkymo poreikį ir parodinę veiklą, ugdytųsi kūrybinės bei kultūrinės raiškos rezultatų pristatymo gebėjimus, pasinaudotų
estetine patirtimi kasdieniniame gyvenime, aplinkoje ir bendraudami su žmonėmis.
Vertinimas. Mokyklos nustatyta tvarka – 10 balų sistema ar įskaita. Kiekvienas mokymosi ciklas baigiamas iš anksto numatytu atsiskaitomuoju darbu iš
skirtingų veiklos sričių. Su mokiniais iš anksto aptariama, kokius balus (pažymius) ir už kokias veiklas (užduotis) jie turėtų sukaupti per sutartą laikotarpį
(pamokų ciklą, mėnesį ar pusmetį). Vadovaujamasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK- 256 (žin., 2004, Nr. 35- 1150).
Šaltiniai, kuriais remtasi sudarant programą:
Vidurinio ugdymo bendrosios programos. Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. Nr. V-269.
Brandos egzaminų ir įskaitų programos. Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197.
Vidurinio ugdymo programos aprašas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. V-1392 redakcija.
Ištekliai: mokinių grafinei, spalvinei, erdvinei ir audiovizualinei raiškai bei dailės pažinimui tinkamos dailės medžiagos, kūrybos priemonės, įrankiai,
informaciniai leidiniai, dailės vadovėliai, žinynai ir enciklopedijos, žymiausių dailės ir tautodailės kūrinių reprodukcijų albumai, architektūros ir kultūros
paminklų nuotraukos, kompiuteris ir interneto ryšys, skaitmeninis fotoaparatas ir kt.
Mokymo priemonės, dailės reikmenys ir medžiagos
Eil. Nr. Pavadinimas Kiekis Pastabos
1 Almanachas „Dailė“ Užprenumeruoti metams
2 Įvairaus formato, storio ir minkštumo baltas popierius 10 A1 formato lapų
3 Spalvotas popierius, 10 A1 formato lapų
4 Akvarelė 5 dėžutės
5 Akrilas 6 pagrindinės spalvos (po 300 gr.)
6 Dažai grafikai 3 spalvos (geltona, balta, raudona)
7 Pastelė 5 dėžutės
8 Juodas ir spalvotas tušas 10 indelių
9 Molis 50 kg
10 Gipsiniai modeliai Rozetė, rutulys, kubas
11 Linoleumas 4 m
12 Plastikas 1 m
13 Dažai spausdintuvui 1 komplektas (4 spalvos)
14 Fotopopierius spausdintuvui 20 lapų
Trumpalaikio planavimo nuostatos
Trumpalaikis planavimas vyksta artėjant prie naujo pamokų ciklo (etapo). Jis vėliau gali būti koreguojamas konkrečioje pamokoje. Trumpalaikiame plane,
remdamiesi dailės BP, numatome, kokios nuostatos bus ugdomos, kokie bus mokinių pasiekimai, pamokų ugdymo turinys: kokia galėtų būti mokinių veikla,
užduotys, darbo metodai, vertinimas ir integracija. Lentelės paskutinė skiltis skirta pasižymėti, kokie yra ištekliai ir kokių meno kūrinių iliustracijų reikėtų
sukaupti pamokoms. Dar galėtų būti papildoma skiltis, skirta mokytojo pastaboms užrašyti ir refleksijai. Šios pastabos būtų labai vertingos sudarant kitų
mokslo metų pamokų planą. Atskirų planų paralelinėms klasėms rašyti nebūtina, tačiau pastabose reikėtų pasižymėti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ateityje,
kas toje klasėje numatoma (jei numatoma) daryti kitaip, nei kitose klasėse.
Trumpalaikis planas (3 pavyzdys)
Šis Trumpalaikis planas – tai tik vienas iš galimų Ilgalaikio plano ciklo ,,Kūrybiniai stiliai ir vaizdavimo būdai. Žmogus dailėje“ įgyvendinimo variantų.
Kiekvienas mokytojas planuoja pamokų ciklo trukmę ir ugdymo turinį atsižvelgdamas į dailės dalyką pasirinkusių mokinių grupės pasiekimų lygį, interesus,
polinkius, į savo darbo stiliaus savybes, mokyklos tradicijas. Kiekvienas mokytojas turėtų rasti sau patogiausią ir naudingiausią mokinių pasiekimų atžvilgiu
trumpalaikio planavimo formą.
Ištrauka iš Ilgalaikio plano
Mokymosi ciklas Mokymo(si) tikslai Mokinių pasiekimai Pastabos
4. Kūrybiniai
stiliai ir
vaizdavimo
būdai. Žmogus
dailėje.
Išanalizavus įvairių epochų ir
kūrybinių stilių dailės kūrinius,
vaizduojančius žmones, aptarti
jų menines ypatybes, pasirinkti
vizualinę idėją ir savaip ją
perkurti sekant pasirinkta
stilistika arba siekti originalios
raiškos.
1.1. Pasirinkti vizualinę idėją remiantis įvairiais šaltiniais (kultūros
paveldu, asmeniniais išgyvenimais, aplinkos ir gyvenimo vaizdais,
kt.). Užfiksuoti idėją, ieškoti jos raiškos variantų.
1.3. Naudotis grafinėmis, spalvinėmis, erdvinėmis, audiovizualinėmis
ar medijų meno išraiškos priemonėmis.
2.2. Nusakyti keletą skiriamųjų bruožų, meno simbolių ar kitų
meninių ypatybių, pagal kurias dailės ar architektūros kūrinį galima
priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai.
Ciklui skiriamos 6
pamokos.
Atsiskaitymo forma:
Kūrybinės užduoties
atlikimas, pristatymas ir
įsivertinimas.
11 (3 gimnazijos) klasė
Ciklas ,,Kūrybiniai stiliai ir vaizdavimo būdai. Žmogus dailėje“.
Trukmė: 6 pamokos
Tikslas. Išanalizavus įvairių epochų ir kūrybinių stilių dailės kūrinius, vaizduojančius žmones, aptarti jų menines ypatybes, pasirinkti vizualinę idėją ir
savaip ją perteikti sekant pasirinkta stilistika arba siekti originalios raiškos.
Uždaviniai:
Aptarti žmogaus atvaizdų kaitą ir nurodyti pagrindinius realistinio ir sąlygiškojo vaizdavimo būdų skirtumus.
Piešti portretų eskizus iš natūros, savitai perteikti veido bruožus, ryškiausias drabužių detales, šukuoseną, plaukų ir akių spalvą.
Tikslingai pasirinkus vaizduojamosios dailės šakos priemones (grafines, spalvines ar erdvines) kurti konkretaus žmogaus portretą arba savą žmogaus
išvaizdos idealą.
Paaiškinti, kodėl idėjai įgyvendinti pasirinko konkrečią stilistiką (vaizdavimo būdą), dailės techniką (tradicinę ar mišriąją) ir meninės išraiškos
priemones.
Remiantis sutartais kriterijais, vertinti pasiektus idėjos įgyvendinimo rezultatus.
Vertinimas. Taikomas formuojamasis ir kriterinis vertinimas. Pamokų ciklo pradžioje aptariama, kaip bus fiksuojama, kokiais balais, už kokias veiklas
(užduotis) bus vertinama kiekvieno mokinio asmeninė pažanga, supažindinama su vertinimo kriterijais (kaupiamasis balas). Ciklo pabaigoje mokiniai pildo
įsivertinimo anketą, apibendrina, kokios naujos patirties įgijo, ką naujo išmoko, kokius kūrybos įgūdžius pritaikė, kas sekėsi sunkiau.
Mokymosi turinio ir pasiekimų planas
Nuostatos Mokinių pasiekimai Pamokų turinys Ištekliai, meno kūrinių iliustracijos
Žvelgti į
kūrybą kaip į
įdomią,
atradimų ir
prasmingų
išgyvenimų
teikiančią
veiklą.
Atsakingai
naudotis kitų
autorių
kūriniais.
Stengtis būti
1.1. Pasirinkti
vizualinę idėją
remiantis įvairiais
šaltiniais (kultūros
paveldu, asmeniniais
išgyvenimais,
aplinkos ir gyvenimo
vaizdais, kt.).
Užfiksuoti idėją,
ieškoti jos raiškos
variantų.
1.3. Naudotis
grafinėmis,
spalvinėmis,
1 pamoka. Žmogaus idėjos dailėje tyrinėjimas, žmogaus
santykio su pasauliu vizualiosios išraiškos pažinimas,
kanoninio ir nekanoninio žmogaus vaizdavimo
analizavimas ir palyginimas. Darbas grupėse. Atliktos
portretų analizės pristatymas ir apibendrinimas.
Senųjų pasaulio kultūrų (Senovės Rytų, Egipto ir kt.),
Antikos (Senovės Graikijos ir Romos), Bizantijos,
viduramžių, renesanso, baroko dailininkų sukurti
žmonių atvaizdai.
A3 formato popieriaus lapai darbui grupėmis, stori
flomasteriai.
2 pamoka. Klasės draugų portretų eskizų piešimas iš
natūros (piešiami 2–3 eskizai po 10–15 min.). Savitas
veido bruožų, ryškiausių drabužių detalių ir raštų,
šukuosenos, plaukų ir akių spalvos perteikimas. Sukurtų
eskizų meninės išraiškos priemonių aptarimas.
S. Veiverytės, J. Mikėno, S. Krasausko, A. Veščiūno,
P. Pikaso, E. Munko ir kt. dailininkų sukurti portretų