PEDAGOGINĖ PRAKTIKA 2 · 2018-09-21 · 5 3. PEDAGOGINĖS PRAKTIKOS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS Studijų dalykas Pedagoginė praktika 2 pagal Kūno kultūros ir sporto pedagogikos

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

Pedagogikos fakultetas

Kūno kultūros katedra

PEDAGOGINĖ PRAKTIKA 2

STUDIJŲ PROGRAMA: KŪNO KULTŪROS IR SPORTO PEDAGOGIKA

KURSO APIMTIS: 9 ECTS kreditai

SEMESTRAS: 5 semestras

Klaipėda, 2015

2

TURINYS

1. PEDAGOGINĖS PRAKTIKOS TIKSLAS IR NUMATOMI GEBĖJIMAI.....................................3

2. STUDENTO, PRAKTIKOS VADOVO IR MENTORIAUS PAREIGOS........................................4

3. PEDAGOGINĖS PRAKTIKOS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS.........................................5

4. PEDAGOGINĖS PRAKTIKOS ATSISKAITYMAS IR VERTINIMAS.........................................7

LITERATŪRA.......................................................................................................................................10

PRIEDAI

1 priedas. Praktikos ataskaitos titulinis lapas

2 priedas. Individualus praktikos darbo planas

3 priedas. Fiziologinė kleivė

4 priedas. Kūno kultūros pamokos glaudumas

5 priedas. Psichologinis ugdymo kokybės vertinimas

6 priedas. Studento gebėjimų įsivertinimas

7 priedas. Studento asmens savybių įsivertinimas

8 priedas. Praktikos mokykloje refleksija

9 priedas. Studento gebėjimų vertinimas mentoriui

3

1. PEDAGOGINĖS PRAKTIKOS TIKSLAS IR NUMATOMI GEBĖJIMAI

Tikslas – padedant mentoriui ugdyti(s) būsimojo kūno kultūros mokytojo praktiniam

pedagoginiam darbui reikalingas kompetencijas.

1 lentelė. Siekiami dalyko studijų rezultatai

Eil.

Nr.

Studijų rezultatai Studijų metodai Studento

pasiekimų

vertinimo metodai

1 Mokinių fizinės raidos dėsningumų žinojimas ir

gebėjimas juos vertinti.

Praktinės užduotys,

Pratybos

Individualus darbas

2 Sporto šakų (lengvosios atletikos, krepšinio, futbolo ir

kt.) teorijos ir didaktikos žinios.

Informacijos paieškos

užduotis, literatūros

analizė, pratybos

Individualus darbas

3 Gebėjimas taisyklingai atlikti įvairių sporto šakų

technikos veiksmus, įgyti varžybų organizavimo ir

teisėjavimo pagrindus.

Praktinės užduotys Individualus darbas

4 Gebėjimas remiantis fizinį ugdymą reglamentuojančiais

dokumentais sudaryti ilgalaikius ir trumpalaikius

formaliojo ir neformaliojo fizinio ugdymo planus ir

vadovaujantis jais padedant mentoriui organizuoti

ugdymo procesą.

Darbas grupėse,

individualios konsultacijos,

literatūros analizė,

praktinės užduotys,

pratybos

Grupinis

(komandinis)

projektas,

individualus darbas

5 Gebėjimas laikytis priimtų elgesio normų, gerbti savo ir

ugdytinių socialinį, kultūrinį, kalbinį ir etninį tapatumą.

Atvejo analizė (atvejo

studijos), tradicinė paskaita

Grupinis

(komandinis)

projektas,

individualus darbas

6 Gebėjimas korektiškai bendrauti ir bendradarbiauti

profesinės veiklos erdvėje ir socialinėje aplinkoje bei

spręsti konfliktus.

Atvejo analizė (atvejo

studijos), individualios

konsultacijos, mažų grupių

konsultacijos

Grupinis

(komandinis)

projektas

7 Gebėjimas būti kritišku ir savikritišku vertinant savo ir

kitų darbo rezultatus.

Veiklos refleksija Dienoraštis

8 Gebėjimas organizuoti savo mokymąsi individualiai bei

grupėje ir reflektuoti.

Tradicinė paskaita, veiklos

refleksija

Dienoraštis

9 Gebėjimas planuoti savo tolesnį ugdymąsi, prisitaikyti

prie naujų situacijų, nuolatinių pokyčių profesinės

veiklos srityje.

Diskusija, realių

gyvenimiškų situacijų

(projektų) modeliavimas

Dienoraštis

4

2. STUDENTO, PRAKTIKOS VADOVO IR MENTORIAUS PAREIGOS

STUDENTO PAREIGOS:

1. Studento darbo laikas praktikos metu – 20 val. per savaitę.

2. Pasirašius sutartį su ugdymo institucijos direktoriumi sudaryti individualų darbo mokykloje planą ir per 3

dienas pristatyti praktikos vadovui.

3. Atlikti visas užduotis, numatytas praktikos apraše.

4. Laikytis mokyklos vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti administracijos ir praktikos vadovų nurodymus

(nesilaikantiems šių reikalavimų gali būti uždrausta atlikti praktiką).

5. Mokiniams rodyti organizuotumo, tvarkingumo, drausmingumo, mandagumo ir darbštumo pavyzdį.

6. Ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki praktikos pabaigos informuoti praktikos vadovą apie planuojamos

parodomosios pamokos laiką (jį būtina suderinti su mentoriumi).

7. Pasibaigus praktikai per savaitę į Kūno kultūros katedrą pristatyti pedagoginės praktikos ataskaitą

(segtuvą su atliktomis užduotimis ir elektroninę versiją CD formate).

PRAKTIKOS VADOVO PAREIGOS:

1. Kartu su ugdymo institucijos koordinatoriumi, atsakingu už praktikos organizavimą, garantuoti praktikos

kokybę ir programos įgyvendinimą.

2. Palaikyti nuolatinį ryšį tarp universiteto ir bazinių ugdymo institucijų, bendradarbiauti su mentoriais.

3. Užtikrinti studentų praktikos kokybę ir aitiktį studijų bei praktikos programoms.

4. Koordinuoti studento praktikos vertinimo, studento ir mentoriaus konsultavimo procesus, teikti

rekomendacijas praktikai tobulinti.

5. Vykdyti studentų dalykinių ir profesinių kompetencijų įgijimo monitoringą.

6. Įvertinti studento praktikos užduotis ir parašyti bendrą pažymį.

7. Pasibaigus praktikai, organizuoti praktikos aptarimą su kūno kultūros mokytojais ir mokyklos

administracijos atstovais.

MENTORIAUS (KŪNO KULTŪROS MOKYTOJO) PAREIGOS:

1. Sudaryti sąlygas studentams įvykdyti pedagoginės praktikos programą.

2. Konsultuoti studentus, suteikti reikalingą metodinę pagalbą.

3. Teikti grįžtamąjį ryšį, motyvuoti studentą taikant veiksmingo ir prasmingo mokymo strategijas.

4. Bendradarbiaujant su praktikos vadovu, kontroliuoti ir vertinti studentų praktikos mokykloje vykdymą.

5. Atlikti studentų praktikos mokykloje lankomumo apskaitą.

6. Kontroliuoti darbo saugą pamokų metu ir neformaliojo fizinio ugdymo veikloje bei atsakyti už ją

studentų praktikos mokykloje metu.

5

3. PEDAGOGINĖS PRAKTIKOS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

Studijų dalykas Pedagoginė praktika 2 pagal Kūno kultūros ir sporto pedagogikos 2013 m.

priėmimo programą numatyta 5 semestrą.

Praktikos trukmė – 6 savaitės.

Nuolatinių studijų studentai praktiką atlieka Klaipėdos mieste. Mokyklą galima pasirinkti iš pateiktų

mokyklų sąrašo. Ištęstinių studijų studentai praktiką atlieka pagal gyvenamą vietą.

Prieš išvykstant į praktiką Pedagogikos fakultete organizuojamas instruktažas, kurio metu

studentams primenami pagrindiniai reikalavimai.

Pastaba: Instruktažo metu rekomenduojama išsirinkti grupių seniūnus (kiekvienoje mokykloje po 1),

kurie informuoja apie iškylančias problemas praktikos metu.

PEDAGOGINĖS PRAKTIKOS DARBO PLANAS

I savaitė

1 diena

Studentas nuvyksta į ugdymo instituciją ir susitinka su mokyklos administracijos atstovais bei

kūno kultūros mokytojais;

susipažįsta su darbo saugos reikalavimais, mokyklos sporto sale, sporto salės įrengimais ir

inventoriumi. Pasirašo saugos lape;

susipažįsta su mokyklos misija, veiklos kryptimis ir funkcijomis;

su mentoriumi studentas suderina individualų praktikos darbo planą.

2-3 dienos

Analizuoja atskirų amžiaus grupių ilgalaikio fizinio ugdymo plano ypatumus;

kalbasi su mokytoju apie mokinių sveikatą, fizinį pajėgumą, išsiauklėjimą, individualias savybes;

kasdien stebi ir analizuoja po 2 kūno kultūros mokytojo vedamas pamokas.

4-5 dienos

Asistuoja mokytojui vedant kūno kultūros pamokas;

kasdien stebi ir analizuoja po 2 kūno kultūros mokytojo vedamas pamokas;

stebi ir analizuoja neformaliojo fizinio ugdymo veiklą;

išsiaiškina, kaip tvarkomas klasės elektroninis dienynas.

II savaitė

Mokytojui padedant veda pamokos dalį (įvadinę, pagrindinę, baigiamąją) arba visą pamoką (po 2

per dieną);

kasdien stebi po 1 kūno kultūros mokytojų vedamą pamoką, analizuoja, kaip pedagogas dirba su

silpnesnės sveikatos (paruošiamosios ir specialiosios grupių), atleistais nuo kūno kultūros

mokiniais;

atlieka išsamią vienos kūno kultūros pamokos analizę;

dalyvauja NFU: padeda vesti užsiėmimus, organizuoti sporto varžybas ar sporto šventę, teisėjauja

jose.

6

III - V savaitė

Veda po 2 - 3 kūno kultūros pamokas (su mokytojo pagalba). Per savaitę būtina pravesti ne mažiau

kaip dešimt pamokų (rekomenduojama įvairiose amžiaus grupėse);

kasdien stebi po 1 kūno kultūros mokytojų ar draugų vedamą pamoką;

sudaro mokinio fiziologinę kreivę ir atlieka jos analizę;

nustato pamokos bendrąjį ir motorinį glaudumą ir atlieka analizę;

atlieka psichologinį ugdymo kokybės vertinimą (pagal P. Pečiuliauskienę, M. Barauskaitę, 2011,

p. 99-101);

praveda 1-2 neformaliojo fizinio ugdymo užsiėmimus.

VI savaitė

Kasdien veda po 2- 3 kūno kultūros pamokas (per savaitę ne mažiau kaip dešimt);

kartu su kūno kultūros mokytojais organizuoja ir praveda neformaliojo fizinio ugdymo renginį

(varžybas, sporto šventę, viktoriną);

praveda 1 parodomąją pamoką;

tvarkosi praktikos dokumentus.

7

4. PEDAGOGINĖS PRAKTIKOS ATSISKAITYMAS IR VERTINIMAS

Studijų dalyko Pedagoginė praktika 2 vertinimo sistemą sudaro šeši komponentai (žr. 1 pav.)

1 pav. Pedagoginės praktikos vertinimo sistema

Kiekvieno vertinimo komponento įtaka galutiniam pažymiui:

40% formalus fizinis ugdymas;

20% neformalus fizinis ugdymas;

10% pedagoginė užduotis;

10% psichologinė užduotis;

10% tiriamoji veikla;

10% dienoraštis.

Pasibaigus praktikai per vieną savaitę studentas praktikos vadovui pristato vertinimo kortelę,

metoriaus atsiliepimą ir pedagoginės praktikos ataskaitą. Ataskaitos aplanke turi būti pateikti 1

paveiksle nurodyti atsiskaitymo darbai. Visi dokumentai turi būti išspausdinti kompiuteriu Times New

Roman 12 pt. dydžio šriftu. Dokumentai pateikiami išspausdinti ant A4 formato popieriaus lapų, susegti į

segtuvą ir įrašyti į CD.

Formalųjį ir neformalųjį fizinį ugdymą vertina ir mentorius, ir praktikos vadovas. Įvertinus išvedamas

pažymių vidurkis. Kitus vertinimo sistemos komponentus vertina praktikos vadovas. Jeigu studentas bent

iš vieno dalyko įvertintas nepatenkinamai, praktika negali būti įskaityta - užduotis turi būti atlikta

pakartotinai ir įvertinta teigiamai. Jei iš kuriо nors dalyko studentas įvertinamas ,,silpnai", praktika negali

būti vertinama ,,puikiai". Diferencijuotą įskaitą pasirašo praktikos vadovas.

•visų vestų kūno kultūros pamokų planai-konspektai Formalus ugdymas

•neformaliojo ugdymo užsiėmimų planai-konspektai

•neformaliojo ugdymo renginio aprašas Neformalus ugdymas

•pamokos glaudumas ir jo analizė

•mokinio fiziologinė kreivė ir jos analizė Tiriamoji veikla

•išsami kūno kultūros pamokos analizė

•dalinė kūno kultūros pamokos analizė Pedagoginė užduotis

•psichologinis ugdymo kokybės vertinimas Psichologinė užduotis

•studento gebėjimų įsivertinimas

•studento asmens savybių įsivertinimas

•praktikos mokykloje refleksija

Dienoraštis: refleksija ir savirefleksija

8

Dėl pateisinamų priežasčių praleidus daugiau kaip 30% pagal individualų planą numatytų pamokų

ir/ar NFU užsiėmimų Pedagogikos fakulteto dekanui tarpininkaujant ir sutinkant praktikos vadovui, mokyklos

administracijai bei mentoriui, leidžiama praktiką mokykloje pratęsti.

Be pateisinamos priežasties neatvykus į kūno kultūros pamokas ar neformaliojo fizinio ugdymo

(NFU) užsiėmimus yra sumažinamas bendrasis praktikos vertinimas. Jei be pateisinamos priežasties

nepravedama 30% ir daugiau pagal individualų planą numatytų pamokų ir/ar NFU užsiėmimų, praktika

neužskaitoma.

VERTINIMO KRITERIJAI

1. FORMALUS FIZINIS UGDYMAS: bandomosios pamokos (vertina praktikos vadovas arba

mentorius).

Kūno kultūros pamokų vertinimo kriterijai:

gebėjimas planuoti pamokas, kurių uždavinius ir užduotis sietų loginis ryšys;

gebėjimas formuluoti ugdymo(si) tikslus ir uždavinius vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio

ugdymo bendrosiomis programomis (2008) ar Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis

(2011);

gebėjimas atrinkti metodus, tinkamus ugdymo(si) tikslams pasiekti;

gebėjimas parengti ugdymo(si) turinį, kuris:

o atitiktų Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas (2008) ar Vidurinio

ugdymo bendrąsias programas (2011);

o atlieptų vaikų augimo bei vystymosi ypatumus,

o būtų įdomus ir mokiniams patrauklus;

o atitiktų saugos reikalavimus;

gebėjimas kūrybiškai derinti įvairius mokinių organizavimo būdus;

gebėjimas metodiškai pravesti kūno kultūros pamoką;

gebėjimas taisyklingai vartoti lietuvių kalbą.

2. NEFORMALUS FIZINIS UGDYMAS:

2.1.Neformaliojo fizinio ugdymo užsiėmimų planai - konspektai (žr. kūno kultūros pamokų

vertinimo kriterijai)

2.2. Neformaliojo fizinio ugdymo renginys (vertina mentorius, mokyklos administracijos atstovas ir/

ar praktikos vadovas)

Siekiant, kad renginiai būtų kokybiškesni, rekomenduojamas komandinis darbas.

Neformaliojo fizinio ugdymo renginio vertinimo kriterijai:

gebėjimas planuoti renginį, kuris būtų mokiniams patrauklus savo forma bei turiniu;

planuojant bei vykdant renginį gebėjimas pasiskirstyti pareigomis;

organizuojamų sporto varžybų taisyklių žinojimas(vykdant sporto varžybas)

gebėjimas parengti NFU renginio nuostatus;

gebėjimas žodiniais metodais bei vaizdinėmis priemonėmis informuoti mokinius apie

organizuojamą renginį;

gebėjimas planuoti renginio eigą;

gebėjimas vadovaujantis nuostatais bei renginio programa kokybiškai pravesti renginį;

gebėjimas parengti renginių organizavimą bei vykdymą atspindinčią medžiagą:

o nuostatai;

o skelbimas;

o planas – konspektas;

9

o rezultatų suvestinė;

o vaizdinė medžiaga (nuotraukos);

o stendinis pranešimas.

3. TIRIAMOJI VEIKA

5.1. Mokinio fiziologinė kreivė ir jos analizė (vertina praktikos vadovas)

Vertinimo kriterijai:

gebėjimas pasirinkti vidutinio pajėgumo mokinį;

gebėjimas protokoluoti pamoką;

gebėjimas nustatyti mokinio pulsą;

gebėjimas gautus duomenis pavaizduoti grafiškai;

gebėjimas analizuoti atskirų pamokos dalių fizinį krūvį;

gebėjimas įvertinti pamokos fizinį krūvį ir mokinio širdies reakciją į jį.

5.2. Pamokos glaudumas ir jo analizė (vertina praktikos vadovas)


gebėjimas naudotis chronometru;

gebėjimas protokoluoti pamoką;

gebėjimas nustatyti bendrąjį pamokos glaudumą;

gebėjimas nustatyti motorinį pamokos glaudumą;

gebėjimas įžvelgti per mažo bendrojo ir/ar motorinio pamokos glaudumo (ar per didelio motorinio glaudumo)

priežastis;

gebėjimas pateikti siūlymus siekiant optimalaus pamokos glaudumo.

4. PEDAGOGINĖ UŽDUOTIS: kūno kultūros pamokos analizė (vertina praktikos vadovas)


gebėjimas suderinus su kūno kultūros mokytoju pasirinkti stebimui pamoką;

gebėjimas analizuoti mokytojo ir mokinių pasirengimą pamokai;

gebėjimas analizuoti pamokos struktūrą, didaktikos principus bei metodus;

gebėjimas analizuoti pamokos uždavinius, turinį bei mokinių organizavimo būdus;

gebėjimas analizuoti ugdytinių veiklą pamokos metu;

gebėjimas atlikti pamokos apibendrinimą.

gebėjimas atlikti pamokos dalinę analizę.

5. PSICHOLOGINĖ UŽDUOTIS: psichologinis ugdymo kokybės vertinimas (vertina praktikos

vadovas)


gebėjimas analizuoti mokytojo ir mokinių dialogus;

gebėjimas vertinti mokymo motyvacijos palaikymą;

gebėjimas apžvelgti mokinių poreikių tenkinimą;

gebėjimas analizuoti mokinių vertinimą ir įsivertinimą

gebėjimas identifikuoti pagalbos mokiniui būdus

gebėjimas pažinti mokinį fiziniu, psichiniu ir socialiu požiūriais.

6. DIENORAŠTIS: refleksija ir savirefleksija (vertina praktikos vadovas)

Dienoraščio vertinimo kriterijai:

gebėjimas susidaryti individualų praktikos darbo planą ir suderinti jį su mentoriumi ir praktikos

vadovu ir jo laikymasis praktikos metu;

gebėjimas atlikti vestų pamokų savianalizę;

10

gebėjimas nusistatyti savo kompetencijų lygį ir numatyti tobulintinas sritis;

gebėjimas įvertinti praktikos privalumus ir trūkumus, pateikti pasiūlymus ugdymo kokybės gerinimui;

gebėjimas laiku pateikti visas pedagoginės praktikos užduotis.

LITERATŪRA

Rekomenduojama literatūra Egzempliorių

sk. bibliotek.

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2008). Vilnius: Švietimo aprūpinimo

centras. Prieiga internetu:

http://portalas.emokykla.lt/bup/Puslapiai/pagrindinis_ugdymas_bendras.aspx.

5

Vidurinio ugdymo bendrosios programos (2011). Prieiga internetu:

http://www.upc.smm.lt/suzinokime/bp/2011/.

2

Darst, P. W., Pangrazi, R. P. (2009). Dynamic physical education for secondary school

student. San Francisco: Pearson/Benjamin Cummings.

1

Capel, S., Whitehead, M. (2010). Learning to teach physical education in the secondary

school: a companion to school experience. London: Routledge.

1

Stanislovaitis, A. ir kt. (2008). Lengvoji atletika. Kaunas: LKKA. 10

Puišienė, E.(2004). Fizinių pratimų didaktikos pagrindai. Kaunas: LKKA. 11

Papildoma literatūra:

Dienstmann, R. (2008). Games for motor learning. Leeds: Human Kinetics.

Grinkevičius, K., Noreika, R. (2013). Pamokos planavimas ir organizavimas: teoriniai pagrindai ir praktiniai

patarimai. Vilnius: Edukologija.

Graham, G. (2007). Children moving: a reflective approach to teaching physical education. New York, N. Y. :

McGraw-Hill,

Šarkauskienė, A. (2013). Jaunųjų paauglių neformaliojo fizinio ugdymo mokykloje programa. Klaipėda: KU

leidykla

Klizienė, I. ir kt. (2012). Kūno kultūra specialiajai medicininei fizinio pajėgumo grupei. Kaunas: Technologija.

Paulauskas, R. (2012). Krepšininkų rengimo pagrindai: mokomoji knyga. Vilnius: Edukologija.

11

1 priedas

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

Pedagogikos fakultetas

Kūno kultūros katedra

__________________________________________________________________________

(vardas pavardė, telefonas, el. pašas)

PEDAGOGINĖS PRAKTIKOS ATASKAITA

____________________ (praktikos atlikimo data)

Pagrindinių studijų programa

Kūno kultūros ir sporto pedagogika

….kursas, ….. sem.

Praktika atlikta: _________________________________________________

(bendrojo ugdymo mokyklos pavadinimas, telefono Nr. )

Praktikos vadovas bendrojo ugdymo mokykloje (mentorius):

_________________________________________________

(kvalif. kategorija, vardas, pavardė, parašas)

Praktikos vadovas:

_________________________________________________

(moksl. laipsnis, vardas, pavardė, parašas)

Ataskaitos įteikimo data ___________________________

Registracijos Nr. _______________

Įvertinimas ______________________________

(data, įvertinimas, parašas)

Klaipėda, ........

12

2 priedas

INDIVIDUALUS PRAKTIKOS DARBO PLANAS

KKSР studijų programos IV kurso studento....................................................................................

(vardas, pavardė)

atliekančio praktiką..................................... ................mokykloje..............................klasėse,

vеdamų рamоkų ir NFU užsiėmimų tvarkaraštis

Vardas, Раmоkų Pamoka Savaitės dienos

pavardė laikas I П ПI IV V

A. Jasaitis 1)8.00-8.45 1 6A

2)8.50-9.35 2 5D 5B 5A 5D

3)9.40-10.45 3 5A 5D 5C

4)10.50-11.35 4 6A 5A

5)1.40-12.35 5 6B 6B

6)12.30-13.15 6 NFU

7)13.25-14.10 7

3 priedas

MOKINIO_____________________________________

(vardas, pavardė, klasė)

FIZIOLOGINĖ KREIVĖ

Pamokos tema: Tinklinio pamoka

Pamokos uždaviniai: 1. Mokyti perdavimo iš viršaus.

2. Mokyti perdavimo iš apačios.

3.Skatinti mokinių bendravimą.

Pamokoje dalyvaujančių mokinių skaičius_________

Vienu metu sportuojančių klasių skaičius__________

Eil.Nr. Pamokos Laikas Fizinė veikla Pulsas

dalys

1. Prieš pamoką

2. I dalis ............min.

3. ............min.

4. II dalis ............min.

5. ............min.

6. ............min.

7. ............min.

8. III dalis ............min.

9. ............min.

10. Ро pamokos

Analizės schema:

1. Pamokos uždavinių analizė.

2. I pamokos dalies fizinis krūvis ir organizmo reakcija į jį.

3. II pamokos dalies fizinis krūvis ir organizmo reakcija į jį.

4. III pamokos dalies fizinis krūvis ir organizmo reakcija į jį.

5. Pamokos tikslų ir fizinio krūvio dermė.

6. Išvados, siūlymai.

14

DUOMENYS APIE TIRIAMĄJĮ

Pavardė, vardas

Gimimo data

Ūgis

Svoris

Klasė

Mokinių skaičius

klasėje

Mokykla

Sveikatos grupė

Susirgimai

NFU dalyvauja

nedalyvauja

Sporto šaka

Sportavimo vieta mokykloje

sporto mokykloje

Kiek metų sportuoja

Tyrimą atliko________________________

Tyrimo data_________________________

15

4 priedas

KŪNO KULTŪROS PAMOKOS GLAUDUMAS

Pamokos uždaviniai: 1............................

2............................

3............................

Pratybų

dalys

Mokinio

veiklos turinys

Laikas

Fizinių

pratimų

vykdymas

(min, s.)

Aiškinimas,

rodymas,

klaidų

taisymas

(min, s.)

Persirikiavimas

ir priemonių

ruošimas

(min, s.)

Stovėjimas

(min, s.)

I dalis

7 min.

Išsirikiavimas

lėtas bėgimas

Žaidimas

„Pagauk“

Tempimo

pratimai

1 min.

2 min.

2 min.

2 min.

2 min

1.30min

1 min;

30s;

30s.

15 s

15 s.

30s.

30s.

Iš viso:

(Užpildyti pagal pateiktą I dalies pavyzdį. Užpildžius lentelę, atlikti analizę)

Analizuojant ir vertinant pamokos glaudumą, nurodoma:

1. Visos pamokos bendras glaudumas;

2. Tam tikrų pamokos dalių ir bendras pamokos motorinis glaudumas;

3. Per didelio ar per mažo motorinio glaudumo priežastys;

4. Galimybės ir siūlymai siekiant optimalaus bendrojo ir motorinio pamokos glaudumo.

16

5 priedas

PSICHOLOGINIS UGDYMO KOKYBĖS VERTINIMAS

UGDYMO KOKYBĖS PSICHOLOGINĖS DIAGNOSTIKOS PAMOKOJE KRITERIJAI:

1. Mokytojo ir mokinių dialogas.

Atskirų mokinių, jų grupių bei visos klasės sėkmingas įtraukimas į mokymo procesą;

Mokinių idėjų palaikymas ir skatinimas;

Ugdymo problemų analizavimas kartu su mokiniais.

2. Mokymosi motyvacijos palaikymas.

Patrauklios mokymosi aplinkos sukūrimas.

Ugdomosios veiklos individualizavimas ir diferencijavimas.

Veiksmingas paskatinimų, pagyrimų panaudojimas.

Mokinių gebėjimų įsivertinti ir pasitikėti savimi panaudojimas.

Mokimosi aplinkos, padedančios mokiniui patirti pažinimo džiaugsmą, sukūrimas.

Mokinių sudominimas mokomuoju dalyku.

Pagalba mokiniams sprendžiant mokymosi problemas.

3. Mokinių poreikių tenkinimas.

Pamokos tikslų, uždavinių ir mokinių poreikių atitiktis.

Tinkamas mokymo priemonių parinkimas.

Ugdymo metodų ir pamokos tikslų atitiktis.

Tinkamas mokymosi tempo parinkimas kiekvienam mokiniui.

Ugdomosios veiklos prasmingumas, jos sąsajos su gyvenimo praktika, mokinių

interesais, ateities poreikiais.

Papildomų užduočių taikymas, konsultavimas tenkina mokinių poreikius, yra

veiksmingas.

4. Vertinimas kaip bendravimo proceso dalis.

Mokytojas gerai pažįsta savo mokinius ir stebi, kaip jiems pavyksta siekti iškeltų

mokymosi tikslų.

Vertinimas stiprina mokinių pasitikėjimą savimi.

Skatinamas mokinių savęs vertinimas.

Pabrėžiami asmeniniai pasiekimai ir tolesnių mokymosi žingsnių planavimas.

5. Pagalba mokiniui.

5.1. Vertybinių nuostatų ir socialinių gebėjimų ugdymas.

Mokiniai ugdosi vertybines nuostatas, pasitikėjimą savimi.

Mokiniai yra savarankiški ir moka bendradarbiauti su aplinkiniais.

Mokiniai geba pasirūpinti savimi ir kitais.

17

5.2. Diferencijuoto ugdymo kokybė.

Ugdymo procesas diferencijuojamas mokinių mokymosi pažangai užtikrinti.

Papildomai dirbama su gabiais mokiniais.

Individualiai dirbama su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais.

Mokinio pažinimas ir jo pripažinimas.

Vertinama mokinio raida, pažintinės galios.

Empatiškai identifikuojami mokinių emociniai sunkumai.

Atpažįstami specialieji mokinių poreikiai.

Identifikuojamas skirtingas mokinių požiūris į mokymąsi.

Pripažįstamas mokinio individualumas kaip vertybė, laiduojanti mokymosi pažangą.

Parengta pagal Pečiuliauskienė, P., Barkauskaitė, M. (2011). Pedagoginės praktikos mokykloje

vadovas. Vilnius: Edukologija.

Užduotį parengė doc. dr. Asta Šarkauskienė

18

6 priedas

STUDENTO GEBĖJIMŲ ĮSIVERTINIMAS

Gerbiamas studente, prašytume įsivertinti savo gebėjimų iš(si)ugdymo lygį. Prašome užpildyti

lentelę, pasirenkant vertinimą nuo 5 iki 1 balo (5 – labai gerai; 4 – gerai; 3 – vidutiniškai; 2 – silpnai; 1

– blogai). Pasirinktą varianto balą apibraukite.

Jeigu tam tikros sporto šakos ugdymo programoje praktikos metu nebuvo, tai skliausteliuose

parašykite – nevertinta.

GEBĖJIMAI

L.

ger

ai

Ger

ai

Vid

uti

niš

kai

Sil

pn

ai

Blo

gai

SPECIALIEJI GEBĖJIMAI

1.Sporto šakų teorijos ir didaktikos

žinios

lengvosios atletikos 5 4 3 2 1

gimnastikos 5 4 3 2 1

krepšinio 5 4 3 2 1

tinklinio 5 4 3 2 1

judriųjų žaidimų 5 4 3 2 1

futbolo 5 4 3 2 1

2. Gebėjimas taisyklingai atlikti

įvairių sporto šakų technikos

veiksmus




tinklinio 5 4 3 2 1


futbolo 5 4 3 2 1

3. Gebėjimas organizuoti varžybas ir

teisėjauti jose




tinklinio 5 4 3 2 1


futbolo 5 4 3 2 1

4. Gebėjimas remiantis fizinį ugdymą reglamentuojančiais dokumentais

parengti pamokos planus – konspektus ir vadovaujantis jais organizuoti

ugdymo procesą.

5 4 3 2 1


parengti neformaliojo fizinio ugdymo planus ir vadovaujantis jais organizuoti

ugdymo procesą.

5 4 3 2 1

6. Mokinių fizinės raidos dėsningumų žinojimas ir gebėjimas juos vertinti. 5 4 3 2 1

7. Gebėjimas individualizuoti ugdymo turinį, atsižvelgiant į skirtingus mokinių

poreikius.

5 4 3 2 1

8. Gebėjimas individualizuoti ugdymo turinį, atsižvelgiant į skirtingus mokinių 5 4 3 2 1

Studento vardas, pavardė Metai Semestras

19

sveikatos būklę.

9. Gebėjimas individualizuoti ugdymo turinį, atsižvelgiant į skirtingą mokinių

fizinį pajėgumą.

5 4 3 2 1

10. Gebėjimas kūrybiškai vesti įvairių tipų pamokas, taikant įvairius mokymo

metodus bei mokinių veiklos organizavimo būdus.

5 4 3 2 1

11. Gebėjimas kūrybiškai vesti įvairių tipų neformaliojo fizinio ugdymo

užsiėmimus, taikant įvairius mokymo metodus bei mokinių veiklos

organizavimo būdus.

5 4 3 2 1

12. Gebėjimas taikyti sveikatos ir fizinio ugdymo strategijas, siekiant išvengti

sveikatos sutrikimų.

5 4 3 2 1

13. Gebėjimas vertinti vykdomosios edukacinės veiklos rezultatus, joje

dalyvaujančių ugdytinių pasiekimus ir pažangą.

5 4 3 2 1

SOCIALINIAI GEBĖJIMAI

14. Gebėjimas laikytis priimtų elgesio normų, 5 4 3 2 1

15. Gebėjimas gerbti savo ir ugdytinių socialinį, kultūrinį, kalbinį ir etninį

tapatumą.

5 4 3 2 1

16. Gebėjimas korektiškai bendrauti ir bendradarbiauti profesinės veiklos

erdvėje ir socialinėje aplinkoje

5 4 3 2 1

17. Gebėjimas spręsti konfliktus. 5 4 3 2 1

18. Gebėjimas diskutuoti, viešai pristatyti savo edukacinės veiklos idėjas,

planus, projektus.

5 4 3 2 1

19. Gebėjimas kurti toleranciją ir bendravimą skatinančią aplinką, kurioje

mokinys turi galimybę rodyti iniciatyvą, veikti savarankiškai bei atrasti

bendraminčių

5 4 3 2 1

20. Gebėjimas dirbti daugiakultūrinėje ir tarptautinėje aplinkoje, būti

tolerantišku, socialiai aktyviu, komunikabiliu.

5 4 3 2 1

ASMENINIAI GEBĖJIMAI

21. Gebėjimas sustiprinti savo kaip ugdytojo asmenines vertybines pozicijas:

būti iniciatyviu, sąžiningu, pasitikinčiu savimi.

5 4 3 2 1

22. Gebėjimas būti kritišku ir savikritišku vertinant savo darbo rezultatus. 5 4 3 2 1

23. Gebėjimas būti kritišku ir savikritišku vertinant kitų (kolegų, mentoriaus)

darbo rezultatus.

5 4 3 2 1

24. Gebėjimas organizuoti savo mokymąsi individualiai ir reflektuoti. 5 4 3 2 1

25. Gebėjimas organizuoti savo mokymąsi grupėje ir reflektuoti. 5 4 3 2 1

26. Gebėjimas taisyklingai vartoti kalbą realioje ir/ar virtualioje profesinėje

aplinkoje

5 4 3 2 1

27. Gebėjimas planuoti savo tolesnį ugdymąsi, numatyti asmeninės ir

profesinės karjeros viziją,

5 4 3 2 1

28. Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų, nuolatinių pokyčių profesinės

veiklos srityje.

5 4 3 2 1

Klausimyną parengė Kūno kultūros katedros docentė

dr. A. Šarkauskienė

20

7 priedas

STUDENTO ASMENS SAVYBIŲ ĮSIVERTINIMAS

Pažymėkite, kiek jums būdingos nurodytos savybės.

(5 – nurodyta savybė jums labai būdinga, 1 – savybė visai nebūdinga)

Sujungdami pažymėtus skaičius, nubrėžkite savo asmens savybių profilį.

1 2 3 4 5 Motyvacija

1 2 3 4 5 Meilė vaikui

1 2 3 4 5 Atsakomybė

1 2 3 4 5 Atvirumas

1 2 3 4 5 Pasitikėjimas savimi

1 2 3 4 5 Paslaugumas

1 2 3 4 5 Draugiškumas

1 2 3 4 5 Rūpestingumas

1 2 3 4 5 Savitvarda

1 2 3 4 5 Tolerancija

1 2 3 4 5 Kantrumas

1 2 3 4 5 Lankstumas

1 2 3 4 5 Punktualumas

1 2 3 4 5 Aktyvumas

1 2 3 4 5 Darbštumas

1 2 3 4 5 Kolegialumas

1 2 3 4 5 Lyderiavimas

STUDENTO ASMENINĖS SAVIUGDOS KRYPTYS

1. Kokiomis asmens savybėmis aš didžiuojuosi?

2. Kokias asmens savybes aš norėčiau keisti?

3. Kokias asmens savybes bandysiu keisti artimiausiu metu?

Parengta pagal Lukoševičienė, V. (red.). (2007). Pagrindinės ir vidurinės mokyklos mokytojo profesinių

kompetencijų įsivertinimas. Kaunas: Technologija.


21

8 priedas

PEDAGOGINĖS PRAKTIKOS REFLEKSIJA

(prašome atsakyti pasibaigus praktikai)

1. Mokyklos, kurioje atlikote praktiką, apibūdinimas. Fizinio ugdymo organizavimo ypatumai.

2. Kuriose klasėse sunkiausiai sekėsi vesti pamokas ir kodėl?

3. Kuriose klasėse geriausiai sekėsi vesti pamokas ir kodėl?

4. Kaip sekėsi organizuoti neformalųjį fizinį ugdymą?

5. Kokie jūsų pasiūlymai Kūno kultūros katedros dėstytojams?

6. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad studentai geriau būtų pasirengę praktikai mokykloje?

7. Kaip vertinate savo pasirengimą praktikai?


22

9 priedas

STUDENTO GEBĖJIMŲ VERTINIMAS

Gerbiamas mentoriau, prašytume įvertinti studento gebėjimų iš(si)ugdymo lygį. Prašome

užpildyti lentelę, pasirenkant vertinimą nuo 5 iki 1 balo (5 – labai gerai; 4 – gerai; 3 – vidutiniškai; 2 –

silpnai; 1 – blogai). Pasirinktą varianto balą apibraukite.

Jeigu tam tikros sporto šakos ugdymo programoje praktikos metu nebuvo, tai skliausteliuose

parašykite – nevertinta.

GEBĖJIMAI

L.

ger

ai

Ger

ai

Vid

uti

niš

kai

Sil

pn

ai

Blo

gai

SPECIALIEJI GEBĖJIMAI

1.Sporto šakų teorijos ir didaktikos

žinios




tinklinio 5 4 3 2 1


futbolo 5 4 3 2 1

2. Gebėjimas mokyti vaikus įvairių

sporto šakų technikos ir taktikos

veiksmus




tinklinio 5 4 3 2 1


futbolo 5 4 3 2 1

3. Gebėjimas organizuoti varžybas

ir teisėjauti jose




tinklinio 5 4 3 2 1


futbolo 5 4 3 2 1


parengti pamokos planus – konspektus ir vadovaujantis jais organizuoti

ugdymo procesą.

5 4 3 2 1


parengti neformaliojo fizinio ugdymo planus ir vadovaujantis jais

organizuoti ugdymo procesą.

5 4 3 2 1

6. Mokinių fizinės raidos dėsningumų žinojimas ir gebėjimas juos vertinti. 5 4 3 2 1

7. Gebėjimas individualizuoti ugdymo turinį, atsižvelgiant į skirtingus

mokinių poreikius.

5 4 3 2 1


23

8. Gebėjimas individualizuoti ugdymo turinį, atsižvelgiant į skirtingus

mokinių sveikatos būklę.

5 4 3 2 1

9. Gebėjimas individualizuoti ugdymo turinį, atsižvelgiant į skirtingą

mokinių fizinį pajėgumą.

5 4 3 2 1

10. Gebėjimas kūrybiškai vesti įvairių tipų pamokas, taikant įvairius

mokymo metodus bei mokinių veiklos organizavimo būdus.

5 4 3 2 1

11. Gebėjimas kūrybiškai vesti įvairių tipų neformaliojo fizinio ugdymo

užsiėmimus, taikant įvairius mokymo metodus bei mokinių veiklos

organizavimo būdus.

5 4 3 2 1

12. Gebėjimas taikyti sveikatos ir fizinio ugdymo strategijas, siekiant

išvengti sveikatos sutrikimų.

5 4 3 2 1

13. Gebėjimas vertinti vykdomosios edukacinės veiklos rezultatus, joje

dalyvaujančių ugdytinių pasiekimus ir pažangą.

5 4 3 2 1

SOCIALINIAI GEBĖJIMAI

14. Gebėjimas laikytis priimtų elgesio normų, 5 4 3 2 1

15. Gebėjimas gerbti savo ir ugdytinių socialinį, kultūrinį, kalbinį ir etninį

tapatumą.

5 4 3 2 1

16. Gebėjimas korektiškai bendrauti ir bendradarbiauti profesinės veiklos

erdvėje ir socialinėje aplinkoje

5 4 3 2 1

17. Gebėjimas spręsti konfliktus. 5 4 3 2 1

18. Gebėjimas diskutuoti, viešai pristatyti savo edukacinės veiklos idėjas,

planus, projektus.

5 4 3 2 1

19. Gebėjimas kurti toleranciją ir bendravimą skatinančią aplinką, kurioje

mokinys turi galimybę rodyti iniciatyvą, veikti savarankiškai bei atrasti

bendraminčių

5 4 3 2 1

20. Gebėjimas dirbti daugiakultūrinėje ir tarptautinėje aplinkoje, būti

tolerantišku, socialiai aktyviu, komunikabiliu.

5 4 3 2 1

ASMENINIAI GEBĖJIMAI

21. Gebėjimas sustiprinti savo kaip ugdytojo asmenines vertybines pozicijas:

būti iniciatyviu, sąžiningu, pasitikinčiu savimi.

5 4 3 2 1

22. Gebėjimas būti kritišku ir savikritišku vertinant savo darbo rezultatus. 5 4 3 2 1

23. Gebėjimas būti kritišku ir savikritišku vertinant kitų (kolegų, mentoriaus)

darbo rezultatus.

5 4 3 2 1

24. Gebėjimas organizuoti savo mokymąsi individualiai ir reflektuoti. 5 4 3 2 1

25. Gebėjimas organizuoti savo mokymąsi grupėje ir reflektuoti. 5 4 3 2 1

26. Gebėjimas taisyklingai vartoti kalbą realioje ir/ar virtualioje profesinėje

aplinkoje

5 4 3 2 1

27. Gebėjimas planuoti savo tolesnį ugdymąsi, numatyti asmeninės ir

profesinės karjeros viziją,

5 4 3 2 1

28. Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų, nuolatinių pokyčių profesinės

veiklos srityje.

5 4 3 2 1

Klausimyną parengė Kūno kultūros katedros docentė

dr. A. Šarkauskienė

PEDAGOGINĖ PRAKTIKA 2 · 2018-09-21 · 5 3. PEDAGOGINĖS PRAKTIKOS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS Studijų dalykas Pedagoginė praktika 2 pagal Kūno kultūros ir sporto pedagogikos

Documents