PAVADINIMAS: VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS ... · siekiant skatinti naujas kultūrines iniciatyvas, didinti viešųjų erdvių patrauklumą, miesto žinomumą bei pagerinti

PROJEKTO NR. STADIJA TOMAS METAI

VP-13-158 B.P. II 2014

PAVADINIMAS:

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO IKI 2015 METŲ SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS (MONITORINGO) ATASKAITA UŽ 2007 – 2013 METUS SANTRAUKA

ORGANIZATORIUS:

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS MIESTO PLĖTROS DEPARTAMENTAS

RENGĖJAS:

SAVIVALDYBĖS ĮMONĖ „VILNIAUS PLANAS“

PAREIGOS PAVARDĖS PARAŠAI

Direktorius Vyriausias architektas Skyriaus vadovas Projekto vadovas

Marius Vaivada Linas Sinkevičius Jonas Treinys Linas Sinkevičius

PRITARTA: VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2014 m. mėn. d.

Sprendimu Nr. 1-

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO IKI 2015 METŲ

SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS (MONITORINGO) ATASKAITA UŽ 2007 – 2013 METUS

S A N T R A U K A

SĮ „Vilniaus planas“, 2014 - 1 -



S A N T R A U K A


1. ĮVADAS

„Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai iki 2015 metų“

patvirtinti 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.1–1519.

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – BP) apibrėžė miesto

teritorinės plėtros gaires iki 2015 metų. Jame nurodytos Vilniaus miesto vystymosi kryptys, plėtros

prioritetai.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymą, patvirtinus BP, vykdoma šių teritorijų planavimo

dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas), priežiūra ir kontrolė.

BP monitoringas pradėtas vykdyti 2009 metais. Nuo to laikotarpio parengtos ir Vilniaus

miesto savivaldybės taryboje patvirtintos keturios BP monitoringo ataskaitos:

1. už 2007-2009 metus – pritarta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 14 d.

sprendimu Nr. 1-1671;

2. už 2007-2010 metus – pritarta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 12 d.


3. už 2007-2011 metus – pritarta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 7 d.


4. už 2007-2012 metus – pritarta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d.

sprendimu Nr. 1-1706.

Kiekviena parengta ataskaita apima visą laikotarpį po BP patvirtinimo tam, kad joje būtų

galima matyti visus BP realizacijos pokyčius, įvykusius ne tik per vienerius metus, bet ir per visą

laikotarpį po BP patvirtinimo.

Ši BP monitoringo ataskaita (toliau – ataskaita) už 2007-2013 metus – penktoji. Joje, kaip ir

ankstesnėse, išlaikyta patvirtinto BP aiškinamojo rašto struktūra ir formuluotės.

2. MIESTO IŠORĖS STRUKTŪRA

Teigiamos tendencijos:

1. Auga integracija į europinių ir šalies transporto koridorių sistemą – laipsniškai

realizuojamas tarptautinis IX b transporto koridorius;

2. Palaipsniui realizuojamas miesto apvažiavimų tinklas.

Neigiamos tendencijos:

1. Už miesto ribų nerealizuojamas ir net neplanuojamas naujas įvažiavimas į miestą iš

vakarų krypties, per Pilaitės gyvenamąjį rajoną;

2. Vilniaus rajono savivaldybės planavimas neatitinka BP sprendinių vakarinėje Vilniaus

miesto dalyje;



S A N T R A U K A


3. Nevyksta Vilniaus oro uosto plėtra, valstybinės institucijos neapsisprendžia dėl Lietuvos

oro uostų strategijos ir naujo Vilniaus oro uosto tako statybos.

Įgyvendinta apie 15 proc. šios BP temos sprendinių.

3. MIESTO VIDINĖ STRUKTŪRA


1. Sėkmingai plėtojami atskiri miesto centrų sistemos elementai – lokalūs daugiafunkciniai ir

specializuoti centrai Dešiniajame Neries krante, Žvėryne, Ozo g., Saulėtekio al. aplinkoje,

Visoriuose – Santariškėse, IKEA prekybos centras Žirnių g.;

2. Išsaugotos galimybės ir toliau vystyti miestą kaip policentrinę urbanistinę struktūrą pagal

decentralizuotos koncentracijos principą;

3. Išsaugotas ir praturtintas miesto savitumas;

4. Vykdomi neefektyviai naudojamų teritorijų konversijos ir renovacijos procesai (Žirmūnai

ReBlok, Naujamiestis, Architektūros parkas, dešinysis Neries krantas, Kuro aparatūros buv.

gamyklos teritorija, Penkiukių buv. gamyklos teritorija T. Ševčenkos g., metalinių garažų

teritorijos Žirnių g. ir kitur).


1. Didėja chaotiška dispersinė gyventojų sklaida ir dėl to auga mobilumas, didėja visų rūšių

infrastruktūros kaštai;

2. Stokojama ekonominių galimybių spręsti aktualiausias miesto vystymo problemas

(viešosios infrastruktūros plėtra prioritetinėse miesto plėtros teritorijose);

3. Išlieka pernelyg lėti konversijos, atnaujinimo ir modernizavimo tempai (Ukmergės g.,

Savanorių pr., Dariaus ir Girėno g., Naujoji Vilnia), privatūs vystytojai dažnai orientuojasi į

lengviau realizuojamus išorinės plėtros nei į konversinius projektus.

3.1. Miesto struktūros modelis

Miesto struktūros modelis išlieka nepakitęs, nes neįvyko esminių transformacijų, sudarančių

prielaidas jo revizijai ir restruktūrizacijai, tačiau iki šiol per lėtai vykdoma kompleksinė

gyvenamųjų rajonų renovacija, didelės senos statybos būsto eksploatacinės išlaidos ir nepatrauklus

vidinių patalpų planavimas, o taip pat neišspręstos viešųjų erdvių bei automobilių stovėjimo vietų

problemos daro gyvenamosios statybos rajonus nepatraukliais, verčia jaunesnio amžiaus žmones

ieškoti būsto periferijoje, kur neišvystyta socialinė ir inžinerinė infrastruktūra.



S A N T R A U K A


3.2. Miesto teritorijos funkcinis zonavimas

Vilniaus miesto savivaldybės tvirtinamuose detaliuosiuose planuose, koncepcijose,

schemose, projektiniuose pasiūlymuose miesto teritorijos funkcinis zonavimas detalizuojamas iš

esmės prisilaikant BP sprendinių ir esminių pokyčių neįvyko. Fizinių ir juridinių asmenų pateikti

pageidavimai vykdyti norimą veiklą sklypuose ne visada susiję su poreikiu keisti BP sprendinius,

o tie, kuriems patenkinti būtų reikalingas BP sprendinių keitimas netikslingas, kadangi deformuotų

miesto ar rajonų urbanistinę struktūrą, užkirstų galimybę išsaugoti plėtros rezervus ateičiai bei

išskaidytų ir taip ribotus išteklius būtinos infrastruktūros plėtrai, o BP sprendiniai yra įgyvendinti

tik apie 46 proc.

3.3. Miesto savitumas

Prisilaikant BP sprendinių vykdomos miesto savitumą išsaugančios ir paryškinančios

priemonės. Reikalinga tęsti miesto ir jo atskirų rajonų identiteto tyrimus ir rengti teritorijų

planavimo dokumentus bei urbanistines studijas, kurios nustatytų aiškesnius naujos plėtros

kriterijus atskiriems rajonams savitos miesto struktūros kontekste.

3.4. Sostinės įvaizdis ir jos funkcijų užtikrinimo principai

Kol kas nepavyksta įgyvendinti visų stambių visuomeninių objektų (kultūrinių, sporto,

rekreacinių, konferencijų) svarbiausiose funkcine bei kompozicine prasme miesto vietose, taip

siekiant skatinti naujas kultūrines iniciatyvas, didinti viešųjų erdvių patrauklumą, miesto

žinomumą bei pagerinti Vilniaus tarptautinį įvaizdį.

Įgyvendinta apie 20 proc. šios BP temos dalies sprendinių.

3.5. Miesto centrų sistema

1. Miesto centrų sistemoje kokybiniai pokyčiai vyksta pagrindinio miesto centro ir Ozo

gatvės aplinkoje.

2. Įvyko teigiami pokyčiai, vystant integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus (slėnius) –

Vilniaus Santaros slėnį ir Vilniaus Saulėtekio slėnį, taip pat ruošiantis sukurti aukštas

technologijas vystančioms įmonėms patrauklią verslo, inovacijų ir investicijų aplinką

Vismaliukuose.

Įgyvendinta apie 27 proc. šios BP temos dalies sprendinių.

Įgyvendinta apie 24 proc. BP temos „Miesto vidinė struktūra“ sprendinių.



S A N T R A U K A


4. SPECIALIOSIOS BENDROJO PLANO TEMOS

4.1. Gyvenamosios teritorijos


1. Būsto rinka krizės sąlygomis išliko gyvybinga;

2. Daugiabutė statyba koncentravosi užstatytose ir prioritetinėse naujos plėtros teritorijose;

3. Tesėsi konversijos procesai Naujamiestyje, Senamiestyje, Žirmūnuose, Žvėryne,

Naujininkuose ir kt.;

4. Vyko Pilaitės šiaurinės dalies plėtra;

5. Savivaldybė iniciavo kompleksinį daugiabučių gyvenamųjų namų renovaciją Žirmūnų g.

3, ir kompleksinį daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos pilotinį projektą Žirmūnuose;

rengiamas kompleksinės rajono renovacijos veiksmų planas;

6. Parengti tipiniai gyvenamųjų namų renovacijos projektai, pasiūlymai dėl spalvinių

sprendimų;

7. Parengtos gyvenamųjų rajonų žemės sklypų formavimo ir automobilių stovėjimo vietų

schemos;

8. 2013 m. parengtas interaktyvus žemėlapis apie daugiabučių gyvenamųjų namų faktinį

šilumos suvartojimą.


1. Kartais konversija vyksta nekompleksiškai;

2. Individualių gyvenamųjų namų statyba koncentruojasi priemiestinėje zonoje – ypač

buvusių kolektyvinių sodų teritorijose;

3. Nesant valstybės institucijų apsisprendimo dėl šalies oro uostų plėtros strategijos, toliau

vyksta sodo namų rekonstrukcija į gyvenamuosius oro uosto triukšmo zonose (esamoje ir

perspektyvinėje);

4. Išlieka lėti renovacijos tempai, nevyksta kompleksinė rajonų renovacija, renovuota tik 2,8

proc. daugiabučių gyvenamųjų namų (101 iš 3600).




S A N T R A U K A


4.2. Darbo vietos


1. Paslaugų ir prekybos objektų plėtra koncentruojasi užstatytose miesto teritorijose;

2. Vykdoma dalinė pramoninių teritorijų konversija (t.y. fizinės ir/ar funkcinės struktūros

atnaujinimas), paslaugų objektų įgyvendinimas konversinėse zonose (tarp Kalvarijų ir Verkių g.;

Savanorių pr., Užupyje, Markučiuose, Naujamiestyje, Naujininkuose);

3. Vakarinės miesto greito eismo gatvės prieigose plėtojami komercinės paskirties objektai;

4. Pagrindinė pramonės ir sandėliavimo objektų plėtra vyksta BP suplanuotose teritorijose

(Aukštieji Paneriai, Kuprijoniškės, Vaidotai);

5. Sėkmingai plėtojami integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai Vilniaus Santaros slėnis ir

Vilniaus Saulėtekio slėnis;

6. Aktyviai vykdomos programos ir projektai, skatinantys pramonės įmonių konversiją,

naujų technologijų atsiradimą, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą (2012-2013 metų projektas B-

TEAM).


1. Per lėtai įsisavinamos BP numatytos plyno lauko investicijoms skirtos teritorijos verslo ir

gamybos zonų plėtrai (Lentvario zona, Kuprijoniškės, Pupinė), neplėtojama jų inžinerinė ir

susisiekimo infrastruktūra;

2. Nepakankami konversijos tempai ir apimtys: neefektyviai vykdomas užstatytų teritorijų

panaudojimas plėtrai, neišnaudojami vidiniai teritorijų resursai. Pramoninės zonos Naujojoje

Vilnioje potencialas nepanaudojamas rekonstrukcijai ar konversijai;

3. Nevyksta pramonės restruktūrizacija, reikalaujanti aukštos personalo kvalifikacijos.

Nevyksta įmonių pertvarkymas gamtinei aplinkai jautriose vietose – Vilniaus 2-oji elektrinė šalia

Neries upės, chemijos bazė Gureliuose netoli Vokės upelio.


Būtina skatinti esamų pramoninių zonų efektyvų panaudojimą ar konversiją atsižvelgiant į

BP numatytus prioritetus.

Būtinos priemonės, skatinančios darbo vietų ir paslaugų kūrimąsi monofunkciniuose

gyvenamuosiuose rajonuose bei sudarančios sąlygas neefektyviai naudojamų teritorijų konversijai

į daugiafunkcinės paskirties teritorijas kompleksiškai skatinant jose darbo vietų kūrimąsi.

Būtinas verslumo ir naujų įmonių kūrimosi stimuliuojančių iniciatyvų skatinimas (įskaitant

pozityvios viešosios nuomonės apie verslą formavimas), infrastruktūros plėtra, darnių vystymosi

principų versle diegimas.



S A N T R A U K A


4.3. Gamtos vertybės, želdynai ir viešųjų erdvių sistema


1. Sustiprėjo teisinė želdynų teritorijų apsauga – nuo 2008 m. nuosekliai formuojami

atskirųjų želdynų sklypai urbanizuotose miesto dalyse;

2. Rengiami gamtinio karkaso teritorijų specialieji planai;

3. Rengiami želdynų projektiniai pasiūlymai ir techniniai projektai (Pučkorių atodanga,

Bernardinų sodas, Neries krantinės, Šnipiškės, Vilniaus japoniškas sodas, Jono Pauliaus II aikštė,

Neries pakrantės parkas Antakalnyje, Teisuolių parkas, Misionierių sodai, Reformatų sodas,

Aušros vartų skveras, Rasų kapinės ir kt);

4. Įrengiami želdynai, atnaujinami želdiniai centrinėje miesto dalyje;

5. Regioniniuose parkuose pavyzdingai vykdoma gamtinių vertybių apsauga, tvarkymas ir

populiarinimas;

6. 2011 m. įsteigta Všį „Vilniaus miesto parkai“, kuri administruoja šiuos miesto parkus:

Vingio parką, Bernardinų sodų parką, Trakų Vokės dvaro sodybos parką, Misionierių sodų parką,

Reformatų parką, Santuokų rūmų parką, P. Cvirkos skverą, Ozo parką, Jamonto parką ir Vokiečių

gatvės skverą;

7. Patikslintos savivaldybės saugomų teritorijų ribos.


1. Nemažėja BP keitimų pasiūlymų dėl statybų neužstatomose (tarp jų ir želdynų)

teritorijose;

2. Gamtinio karkaso nuostatų (LR Aplinkos ministro 2014-01-07 įsak. Nr. D1-22, nuo 2007-

02-15) apribojimus pradėjus taikyti pagrindinei urbanizuotai miesto daliai (urbanizuotoms

gamtinio karkaso teritorijoms), stabdomas kompleksinių sprendinių įgyvendinimas BP centrų

funkcinėse zonose;

3. Nėra teisinio mechanizmo suformuoti ir įrengti vietinius želdynus naujos plėtros

teritorijose privačioje žemėje;

4. Didžiojoje miesto saugomų teritorijų dalyje (daugelyje draustinių, ~50 kv. km)

gamtosauginės programos nefinansuojamos ir nevykdomos. Neatnaujinti saugomų teritorijų ir

gamtos objektų sąrašas, jų vertingosios savybės ir reglamentai.




S A N T R A U K A


4.4. Kultūros vertybės


1. Nustatytos arba patikslintos daugelio Vilniaus miesto kultūros paveldo vietovių ir statinių

kompleksų vertingosios savybės, atlikti jų paveldosauginiai tyrimai ir parengti projektiniai

dokumentai;

2. Įgyvendinama BP kultūros paveldo apsaugos sprendiniuose nustatyta kryptis tvarkyti ir

pritaikyti viešajai paskirčiai vertingiausius Vilniaus senamiesčio kultūros paveldo objektus,

sudaryti sąlygas kultūriniam turizmui;

3. Tvarkybos darbai atlikti daugelyje svarbių Senamiesčio kultūros paveldo statinių ir jų

kompleksų, kurių tarpe darbų kokybe ir apimtimi išsiskiria Aukštutinė pilis, Katedros varpinė,

Vilniaus bastėja, Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, Pranciškonų bažnyčia. Pradėtas

Sapiegų rūmų restauravimas, baigta restauruoti Tuskulėnų dvaro sodyba. Baigta statyti Valdovų

rūmų A dalis;

4. Senamiestyje įrengti nauji skverai: Tibeto (Užupyje), Bazilijonų ir Arklių g. sankirtoje,

Jurgos (Aguonų g.), atidarytas rekonstruotas Bernardinų sodas, tvarkyti Vilniaus Pilių rezervato ir

Vingio parko želdynai;

5. 2012 m. parengtos Palėpių ir stoglangių įrengimo Vilniaus senamiesčio pastatuose

rekomendacijos;

6. 2013 m. sutvarkyti Gedimino kalno šlaitai juos apsaugant nuo erozijos;

7. Miesto istorinės dalies siluetai ir panoraminiai vaizdai žymių pokyčių nepatyrė.


1. Nepradėtas Radvilų rūmų Vilniaus g. atkūrimas; apleisti išliko Misionierių, Vizitiečių bei

Augustinų bažnyčių ir vienuolynų ansambliai;

2. Dėl lėšų stokos nepakankamai tvarkyti Vilniaus istorinių priemiesčių (Žvėryno, Užupio,

Rasų) medinio architektūros paveldo objektai bei statinių kompleksai ir vietovės (įtrauktos į

Kultūros vertybių registrą ir siūlytos įtraukti), esančios Vilniaus m. teritorijos pakraščiuose.

Didžiausios apimties tvarkybos darbai vykdyti reprezentacinėse Senamiesčio erdvėse;

3. Svarbiose Senamiesčio ir jo prieigų vietose išliko viešosios erdvės, savo architektūra ir

naudojimu neatitinkančios istorinio kultūrinio konteksto: Evangelikų reformatų, Aušros Vartų,

Malkų turgaus, prie Sluškų ir T. Kosciuškos g. sankirtos, Jono Pauliaus II (priešais Šv. ap. Petro ir

Pauliaus bažnyčią) ir kt.;



S A N T R A U K A


4. Vilniaus m. bendrajame plane iki 2015 m. nustatytos Vilniaus senamiesčio apžvalgos

vietos nebuvo tinkamai tvarkomos, išskyrus Gedimino kalną;

5. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorija tvarkoma nepakankamai.


Svarbiausieji kultūros paveldo apsaugos teritorinio planavimo dokumentai, kurių rengimą

būtina užbaigti ir patvirtinti pagal BP kultūros paveldo apsaugos sprendinius:

1. Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas –

paveldotvarkos projektas ir kultūros paveldo apsaugos specialusis planas;

2. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo planas (planavimo schema).

4.5. Socialinė aplinka ir kultūra


1. Visuomeninių ir socialinių objektų plėtra koncentruojasi į užstatytą miesto teritoriją;

2. Pradėtas į socialiai silpnesnius visuomenės sluoksnius orientuotų objektų įgyvendinimas;

3. Aktyviau vystoma socialinė infrastruktūra (ypač ikimokyklinio ugdymo įstaigos)

periferinėse teritorijose;

4. LR Vyriausybė 2013 m. priėmė sprendimą atnaujinti Nacionalinio stadiono Vilniuje

statybas ir iki 2016 metų jį užbaigti. Projektui finansuoti Vyriausybė ketina panaudoti 2014-2020

metų Europos Sąjungos finansinės perspektyvos lėšas.


1. Visuomeninių objektų plėtros apimtys ženklai atsilieka nuo privačių – gyvenamųjų ir

komercinių objektų plėtros.

2. Pagal teritorijų gyvenamųjų rajonų planavimo dokumentus suplanuotos teritorijos skirtos

socialinei ir visuomeninei infrastruktūrai pagal restitucijos procesą perduodamos į privačias

rankas;

3. Socialinis ir kultūrinis potencialas nepakankamai išnaudojamas konversijos proceso

skatinimui.




S A N T R A U K A


4.6. Aukštybinių pastatų statyba


1. Toliau tikslinamas ir tobulinamas aukštybinių pastatų statybos reglamentavimas (ypač

zonoje prie Konstitucijos pr.).


1. Dėl nekilnojamojo turto krizės pasekmių sustabdytas daugelio projektų įgyvendinimas;

2. Vakarų centre (prie Spaudos rūmų) per lėtai plėtojamas aukštybinis komercinis

užstatymas.


4.7. Didžiųjų prekybos centrų statyba


1. Didžiųjų prekybos centrų realizacija vyksta įvertinant į BP sprendinius integruotos

didžiųjų prekybos centrų išdėstymo schemos sprendinius.


1. Nesant paramos smulkesniam verslui ir aukštoms patalpų nuomos kainoms miesto

centrinėje dalyje, didieji prekybos centrai, išsidėstę artimoje miesto centrui aplinkoje, žlugdo

pagrindinio centro gyvybingumą;

2. Padidėjus didžiųjų prekybos centrų skaičiui, didėja jų keliamos problemos susisiekimo

infrastruktūrai;

3. Prekybos centrų plėtra 2004-2013 metais, įvertinant naujus miesto poreikius, atskirose

vietose neatitinka Vilniaus miesto prekybos centrų plėtros schemos.




S A N T R A U K A


4.8. Susisiekimo sistema


1. Sėkmingai ir nustatyta prioritetine tvarka vystomi BP sprendiniuose numatyti susisiekimo

sistemos infrastruktūros plėtros darbai, kas yra būtina formuojant greito susisiekimo gatvių tinklą,

tuo didinant bendrą tinklo tankį ir rišlumą. Iš numatytų įvykdyti darbų realizuota ar yra

realizuojama apie 40 proc;

2. Diegiamos eismo saugumą gerinančios techninės ir organizacinės priemonės sumažino

miesto avaringumo lygį, tačiau padėtis vis dar išlieka pakankamai sudėtinga, nes paskutiniais

metais situacija ėmė vėl blogėti;

3. Viešojo transporto reorganizacija leido ženkliai padidinti keleivių skaičių, pagerėjo parko

ekonominiai rodikliai – išlaidos tik nežymiai atsiliko nuo gautų pajamų už bilietus;

4. Išaugo dviračiais besinaudojančių keleivių skaičius, realizuota ir sėkmingai veikia

automatizuotos dviračių nuomos sistema;

5. Pradėjo augti ir teigiamas tendencijas įgijo tarptautinio Vilniaus oro uosto keleivių

pervežimai.


1. Išlieka sudėtingos eismo sąlygos piko valandomis pagrindinėse gatvėse ir sankryžose dėl

nepakankamo tinklo laidumo, nors įvedus koordinuotą eismo reguliavimą, vidutinis srauto greitis

šiuose koridoriuose ir padidėjo. Neatlikta Pilaitės-A1 kelio jungties galimybių studija;

2. Nepakankamas automobilių stovėjimo vietų skaičius miesto gyvenamuosiuose rajonuose

ir centrinėje dalyje. Net naujuose gyvenamuosiuose rajonuose situacija išlieka sudėtinga, daugelis

mokamų parkavimo vietų stovi tuščios, nes nėra išspręstas visuotinas privalomas parkavimo

mokestis;

3. BP suplanuotų gatvių kategorijos atskirose vietose (Šeimyniškių g., Sukilėlių g., Kernavės

g.) yra neįgyvendinamos dėl techninių reikalavimų;

4. Vilniaus rajono savivaldybės planavimas ir plėtra neatitinka BP sprendinių miesto

vakarinėje dalyje.




S A N T R A U K A


4.9. Inžinerinė infrastruktūra

4.9.1. Geriamojo vandens gavyba, vandentiekio ir nuotekų tinklai

1. BP sprendiniuose numatyti vandentiekio ir ūkinių nuotekų tinklų realizacijos darbai yra

vykdomi planingai;

2. Didžiausi infrastruktūros plėtros darbai vyko periferinėje zonoje šiaurinėje miesto dalyje,

naudojant ES lėšas. Mažiausiai buvo vystoma infrastruktūra centre, Naujamiestyje, Naujininkuose,

Rasose, Markučiuose;

3. Laukia eilės Vilniaus m. nuotekų valyklos rekonstravimas, įdiegiant naujausias

technologijas ir paverčiant šiuolaikiška įmone.


4.9.2. Lietaus nuotekų tinklai

1. BP sprendiniuose numatyti lietaus surinkimo tinklų realizacijos darbai yra vykdomi

nepakankamai dėl statybos lėšų stygiaus;

2. Lietaus nuotekų tinklai dalinai vystomi įgyvendinant susisiekimo infrastruktūros

projektus;

3. Nepradėtas lietaus vandens valyklų statybos ir rekonstravimo įgyvendinimas;

4. Nepradėtas perkrautų (hidrauliškai nepralaidžių) kolektorių pertvarkymas ir kaupyklų

įrengimas;

5. BP sprendiniuose numatyti lietaus surinkimo tinklų realizacijos darbai turi būti paspartinti.


4.9.3. Elektros energijos tiekimas

Realizacija vykdoma pagal poreikį, tačiau reikėtų paspartinti 110 kV orinių linijų keitimą į

kabelines.


4.9.4. Šilumos tiekimas

1. Naujų šilumos tinklų statybos darbai 2007-2013 m. buvo vykdomi planingai;



S A N T R A U K A


2. Bendrajame plane suplanuota naujų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų statyba vykdoma

tik kartu su naujų objektų (šilumos vartotojų) projektavimu ir statyba. Avansu, vystytinoms

teritorijoms tinklai neprojektuojami ir neklojami;

3. Didelis dėmesys skiriamas susidėvėjusių šilumos trasų rekonstrukcijai. 2013 m. šilumos

trasų rekonstravimui buvo skirta 9,295 mln. Lt. 2013 m. atnaujinta 1,6 km šilumos tiekimo tinklų;

4. Centralizuotos šilumos gamybos įrenginiuose iškastinis kuras palaipsniui

keičiamas/planuojamas keisti atsinaujinančiu kuru. 2013 metų pabaigoje bendrovės „ Vilniaus

energija“ šilumos gamybos įrenginiuose naudojamo kuro balanse biokuras sudarė 13 proc.

Biokuro naudojimas sudaro galimybes mažinti centralizuotai tiekiamos šilumos kainą. Per 2013 m.

Vilniaus mieste centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sumažėjo nuo 27,20 ct/kWh be PVM iki

26,44 ct/kWh be PVM;

5. Atnaujintame Energijos rūšies (centrinio šildymo, dujų, elektros) naudojimo šildymui

specialiajame plane, įvertinus inžinerinės infrastruktūros išvystymo lygį, esamą aplinkos oro

kokybės būklę numatyti skirtingi aprūpinimo šiluma būdai: centralizuotas, necentralizuotas,

deginant gamtines dujas. Taip pat išskirtos konkurencinė zona, kurioje galimas abiejų

centralizuoto ir necentralizuoto aprūpinimo šiluma būdų pasirinkimas bei teritorijos, kuriose

aprūpinimo šiluma būdas nereglamentuojamas.


4.9.5. Gamtinių dujų tiekimas

1. Dujotiekio tinklai vystomi daugiausia periferijoje esančių kvartalų aprūpinimui (tinklai

tiesiami ir DRP statomos atsiradus poreikiui);

2. Sodų bendrijose dujotiekio tinklų tiesimas yra komplikuotas, nors poreikių būtų.


4.9.6. Buitinės atliekos

Parengta nauja atliekų tvarkymo Vilniaus mieste studija, kuri apima visų rūšių atliekų

rūšiavimo, sutavarkymo klausimus. Pagrindiniai tikslai yra įgyvendinami etapais parengiant

poveikio aplinkai vertinimus ir projektus bei įgyvendinant iki 2016 m. atliekų rūšiavimo ir

deginimo įrenginių statybos darbus. Tai leistų pagaminti 600÷800 GWh šiluminės energijos ir

150÷300 GWh elektros energijos.




S A N T R A U K A


4.9.7. Bendros inžinerinės infrastruktūros išvados


1. Krizės sąlygomis inžinerinius tinklus plėtojo savivaldybės kontroliuojamos įmonės,

naudodamos ES lėšas;

2. Inžineriniai tinklai buvo vystomi ir plėtojami mažaaukštės statybos ir naujos

daugiaaukštės statybos rajonuose, atsižvelgiant į BP sprendiniuose numatytus prioritetus.

3. Vandentiekio ir nuotekų tinklų įvykdyta statyba Tarandės, Bajorų, Riešės, Gineitiškių,

Grigiškių, Balsių, Kairėnų, Galgių, Pavilnio gyvenvietės, Džiaugsmo g. kvartalo, Santariškių ir

Visorių zonose. 2013 m. intensyviai buvo vykdoma vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba

Avižienių (Užubaliai, Klevinė, Raisteniškiai, Bendoriai), Salininkų, Daniliškių, Zujūnų ir

Buivydiškių kryptyse. Taip pat vykdomi darbai Trakų Vokės, N. Vilnios, Lentvario ir Pupojų

kvartaluose. Kitur tinklai lokaliai realizavosi su smulkesnių objektų plėtra. Naujoji daugiaaukštė

statyba ir tinklai buvo statomi Pilaitės rajone;

4. Lietaus nuotekų tinklai dalinai vystomi įgyvendinant susisiekimo infrastruktūros

projektus;

5. Elektros tinklų realizacija vykdoma pagal poreikį, tačiau reikėtų paspartinti 110 kV orinių

linijų keitimą į kabelines;

6. Naujų šilumos tinklų statybos darbai 2007-2013 m. buvo vykdomi planingai. Bendrajame

plane suplanuota naujų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų statyba vykdoma tik kartu su naujų

objektų (šilumos vartotojų) projektavimu ir statyba. Didelis dėmesys skiriamas susidėvėjusių

šilumos trasų rekonstrukcijai;

7. Dujotiekio tinklai vystomi daugiausia periferijoje esančių kvartalų aprūpinimui (tinklai

tiesiami ir DRP statomos atsiradus poreikiui);

8. Mažinamas šalinamų į Kazokiškių sąvartyną atliekų kiekis. Didėja išrūšiuotų ir

perdirbamų atliekų kiekiai.


1. Kaip ir anksčiau, inžinerinių tinklų statyba nevykdoma iš anksto, prioritetinėse

vystytinose teritorijose, inžineriškai jas paruošiant ir padidinant investicinį patrauklumą;

2. Didžiausi infrastruktūros plėtros darbai vyko periferinėje zonoje šiaurinėje miesto

dalyje, naudojant ES lėšas. Mažiausiai buvo vystoma infrastruktūra centre, Naujamiestyje ir

Naujojoje Vilnioje. Nepakankamai buvo vystoma Šnipiškėse;



S A N T R A U K A


3. Laukia eilės Vilniaus m. nuotekų valyklos rekonstravimas, įdiegiant naujausias

technologijas ir paverčiant šiuolaikiška įmone;

4. BP sprendiniuose numatyti lietaus surinkimo tinklų realizacijos darbai yra vykdomi

nepakankamai dėl statybos lėšų stygiaus, tačiau lietaus surinkimo tinklų realizacijos darbai turi

būti paspartinti. Nepradėtas lietaus vandens valyklų statybos ir rekonstravimo įgyvendinimas.

Nepradėtas perkrautų (hidrauliškai nepralaidžių) kolektorių pertvarkymas ir kaupyklų įrengimas;

5. Vystytinoms teritorijoms šilumos tinklai avansu neprojektuojami ir neklojami;

6. Nekompleksiškai vystomi sodų bendrijų inžineriniai tinklai. Sodų bendrijose dujotiekio

tinklų tiesimas yra komplikuotas, nors poreikių būtų;

7. Komunalinių atliekų deginimo įrenginiai buvo planuojami trijose aikštelėse privataus

kapitalo iniciatyva: Kuro g. prie ŠEC-3 ir Sandėlių g. prie Liudvinavo. LR vyriausybės nutarimu

darbai sustabdyti ir bus skelbiamas naujas konkursas.

8. Vystant statybas centralizuoto šilumos tiekimo zonoje nuo 2014m. nenumatyta lėšų

naujų vartotojų pajungimui, tuo būdu neužtikrinamas Šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimas,

esant tokiai tendencijai būtina peržiūrėti Šilumos ūkio specialųjį planą.

Įgyvendinta apie 55 proc. BP Inžinerinės infrastruktūros temos sprendinių.

5. POVEIKIS APLINKAI, EKOLOGIJA

Miesto plėtra, ekonomikos augimas, pramonės, turizmo plėtra ir daugelis kitų faktorių be

teigiamų pasekmių, sukelia nemažai aplinkosauginių problemų. Nemaža dalis aplinkos kokybės

klausimų yra susiję su transporto organizavimo, miesto ūkio priežiūros, energetikos politikos,

vandentvarkos ir kitų sričių problematika ir turi būti sprendžiama kompleksiškai.

BP sprendiniuose aplinkosauginiu požiūriu prioritetai numatyti triukšmui, aplinkos oro

kokybei, vandeniui, tiek požeminiam, geriamam, tiek paviršiniam, gruntui, biologinei įvairovei.

Aplinkos sektorių atžvilgiu vykdomos BP sprendiniuose numatytos priemonės ir planai. Aplinkos

kokybės stebėsena (požeminiam, geriamam vandeniui, gruntui, biologinei įvairovei) vykdoma

įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtus sprendimus dėl aplinkos stebėsenos

(monitoringo) ir jos informacinės sistemos: 2007-04-28 Nr. 1-1618, 2010-10-20 Nr. 1-1766, 2013-

11-20 Nr. 1-1551.

2007 – 2013 m. laikotarpyje buvo atliekami tyrimai, rengiami ir tvirtinami dokumentai,

programos, rengiami ir įgyvendinami techniniai projektai, vykdomi tvarkymo darbai, atliekama

stebėsena.



S A N T R A U K A



1. Parengtos ir įgyvendinamos aplinkosauginės programos: aplinkos oro taršos mažinimo,

triukšmo prevencijos ir mažinimo, aplinkos monitoringo ir kt.;

2. Tiesiami aplinkkeliai, nukreipiant autotransportą nuo gyvenamųjų rajonų, centro (juose

mažėja oro tarša, triukšmas);

3. Nustatytos ir Vilniaus miesto tarybos sprendimu patvirtintos triukšmo prevencinės,

tyliosios zonos;

4. Centralizuotai tiekiamo vandens kokybė yra gera ir realizuojami vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai;

5. Mažėja nepakankamai išvalytų nuotekų išleidimas į aplinką;

6. Atlikti papildomi paviršinio vandens, grunto tyrimai;

7. Parengti išvalymo (paviršinio vandens objektų, grunto) projektai;

8. Pradėta biologinės įvairovės, buveinių stebėsena.


1. Dėl teisinių spragų nėra galimybės surinkti tikslios informacijos apie aplinkos teršėjus;

2. Nepaisant oro kokybės valdymo programų įgyvendinimo, auga benzo(a)pireno, smulkiųjų

kietųjų dalelių koncentracijos aplinkos ore;

3. Triukšmo prevencinių priemonių įgyvendinimas vyksta tik naujai statomuose ar

rekonstruojamuose objektuose, o neretai DP sprendiniai dėl akustinių sienučių ne visada

įgyvendinami;

4. Dėl lėšų trūkumo didelė dalis parengtų techninių ir kitų projektų lieka neįgyvendinti;

5. Ne visada užtikrinamas aplinkos monitoringo tęstinumas (2013 m.);

6. Dėl lėšų trūkumo mažinama monitoringo postų, tyrimų dažnumas;

7. Uždarytų sąvartynų būklė, nors ir stabilizuojasi, išlieka prasta;

8. Nėra parengti biologinės įvairovės apsaugos reglamentai, naujų objektų statyba vyksta

biologinei įvairovei svarbiose buveinėse;

9. Atsietų nuo miesto inžinerinės infrastruktūros vietinių vandens gavybos (požeminio

vandens gręžiniai) ir vietinių nuotekų tvarkymo (kaupimo, valymo, išvežimo) infrastruktūros

planavimo bei stebėsenos stoka. Nesisteminis šios infrastruktūros objektų inventorizavimas, kiekių

apskaita, administravimas, kontrolė, reglamentavimas;

10. Lietaus nuotekų modernaus tvarkymo sprendinių alternatyvų bei tvarios ir ekonomiškai

pagrįstos infrastruktūros plėtros stoka;



S A N T R A U K A


11. Nedetaliai apibrėžti Vandenų teritorijos (funkcinės zonos) vyraujantys požymiai ir

apsaugos reglamentai;

12. Neapibrėžtas miesto teritorijoje esančių naudingųjų gamtinių išteklių potencialas bei jų

saugaus aplinkai naudojimo planavimas.


6. PLĖTROS PRIORITETŲ REALIZAVIMAS


1. Sėkmingai realizuojami numatyti susisiekimo sistemos elementai naudojant ES paramą;

2. Sėkmingai vyksta numatytų inžinerinio aprūpinimo, ypač vandens tiekimo ir nuotekų

šalinimo, tinklų plėtra;

3. Pakankamai sėkmingai įgyvendinami BP sprendiniuose įvardinti prioritetiniai projektai.


1. Nepavyksta sutelkti plėtros BP sprendiniuose numatytose prioritetinėse zonose;

2. Inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros objektai statomi tik tobulinant esamą miesto

struktūrą, bet ne pasiruošiant naujų teritorijų įsisavinimui;

3. Nuo privačių investicijų atsilieka infrastruktūros (socialinės, susisiekimo, inžinerinės)

įgyvendinimas;

4. Trūksta lėšų žemės paėmimų visuomenės poreikiams realizavimui.


Esant viešųjų lėšų trūkumui, būtina labiau koncentruotis BP sprendiniuose numatytų

prioritetinių plėtros krypčių įgyvendinimui – vidinių, jau užstatytų teritorijų efektyvesniam

panaudojimui ir trims naujai vystomoms Vakarų, Šiaurės vakarų ir Rytų kryptims.



S A N T R A U K A


7. SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMAS

7.1. BP sprendinių įgyvendinimui reikalingų TP dokumentų rengimas


1. Toliau tikslinamas teisinis plėtros reglamentavimas, įvertinat naują Teritorijų planavimo

įstatymą;

2. Rengiami didesnės apimties TPD, koncepcijos, studijos.


1. Teritorijų planavimas dažnai išlieka spekuliacinis, o ne plėtros valdymo instrumentas;

2. Atskirais atvejais rengiant detaliuosius planus jų negalima užbaigti dėl neparengtų, kaip

yra nurodyta BP sprendiniuose, gamtinės migracijos koridorių įtakos zonose esančių slėnių

apsaugos ir pakrančių naudojimo poilsiui teritorijų planavimo dokumentų;

3. Gamtinio karkaso nuostatų apribojimus pradėjus taikyti pagrindinei urbanizuotai miesto

daliai, stabdomas BP sprendinių įgyvendinimas, ypač BP centrų funkcinėse zonose.

2007-2013 m. įgyvendinta apie 46 proc. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos

bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių.

7.2. Pageidavimai keisti BP sprendinius

Apie 83 proc. pareiškėjų pageidauja keisti BP sprendinius norėdami padidinti savo turimos

nuosavybės vertę, keičiant žemės paskirtį į gyvenamąją, komercinę ar pramoninę.

Pageidavimai leisti plėtrą (be kitų pavienių pageidavimų) yra keliose miesto savivaldybės

zonose:

1. Miesto pietvakarinėje dalyje (Daniliškėse, Vokės upės slėnyje ir Gurelių k.);

2. Miesto vakarinėje dalyje (Kriaučiūnų, Platiniškių ir Zujūnų gretimybėse);

3. Miesto centrinėje dalyje (Šeškinės Ozo, „Šiaurinės“ gatvės aplinkoje ir Šnipiškėse dėl

Kernavės g.);

4. Miesto pietinėje dalyje (lėktuvų kilimo-tūpimo tako perspektyvinėje triukšmo zonoje,

Burbiškėse, Vaidotų gretimybėse).

Įvertinant visų BP monitoringo ataskaitoje išnagrinėtų temų išvadas, galima konstatuoti, kad:

1. Įvertinus pastarųjų metų miesto raidą, akivaizdu, kad kol kas nėra kompleksiškai

įsisavintos ne tik prioritetinės plėtros teritorijos, bet ir tos, kuriose buvo numatyta gyvenamoji

statyba kartu su socialine ir inžinerine infrastruktūra. 2007-2013 m. įgyvendinta tik apie 43 proc.



S A N T R A U K A


BP sprendinių. Todėl nėra būtinybės inicijuoti BP sprendinių keitimą ir koreguoti gyvenamųjų

teritorijų išdėstymą Vilniaus mieste;

2. Dalis pageidavimų (Vokės upės slėnio, Kriaučiūnų, Platiniškių aplinkoje) patenka į Vokės

upės slėnio SP ir Verbų etnokultūros kraštovaizdžio draustinio SP ribas;

3. Pageidavimai keisti žemės paskirtį lėktuvų kilimo-tūpimo tako perspektyvinėje triukšmo

zonoje neturi pagrindo, kol atsakingos valstybinės institucijos nėra oficialiai pasisakiusios dėl šio

tako realizavimo ateityje;

4. Kiti pavieniai pageidavimai gali būti sprendžiami BP pažymėtų nagrinėjamų rajonų kito

lygmens teritorijų planavimo dokumentuose.

BP pažymėtose neurbanizuojamose teritorijose (Želdynų bei Miškų ir miškingų teritorijų

funkcinėse zonose) dažnai pageidaujama keisti žemės paskirtį sklypuose, grąžintuose už

nuosavybės teise turėtą žemę, arba leisti padalinti esamas namų valdas. Šią problemą reikalinga

spręsti kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjant BP pažymėto „nagrinėjamo rajono“ kontekstą.

Nėra būtinybės inicijuoti BP sprendinių keitimą dėl urbanizuojamų teritorijų

išdėstymo.

8. ATASKAITOS PAGRINDINĖS IŠVADOS

8.1. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių

įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) pagrindinės išvados

8.1.1. Stebėsenos metu nenustatyta esminių nukrypimų realizuojant BP sprendinius.

8.1.2. BP sprendiniuose numatytas pakankamas plėtros teritorijų potencialas, o nustatytas

teisinis reguliavimas užtikrina miesto plėtros reguliavimo strateginiam dokumentui keliamus

reikalavimus ir nėra poreikio inicijuoti jo keitimo procedūrą.

8.1.3. Fizinių ir juridinių asmenų pateikti pasiūlymai keisti BP sprendinius dažniausiai siekia

numatyti gyvenamąją paskirtį inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros požiūriu neišvystytose

teritorijose ar miesto želdynų teritorijose. Kompleksiškai neįsisavinus prioritetinės plėtros

teritorijų su žymiai geriau išvystyta infrastruktūra, naujų plėtros teritorijų įteisinimas reikštų dar

didesnę plėtros sklaidą, iššaukiančią dar didesnį ir taip nepakankamų viešųjų investicijų į

infrastruktūrą poreikį, miesto želdynų sistemos fragmentaciją. Todėl bendrojo plano sprendinių

keitimo inicijavimas nereikalingas.

8.1.4. Planuojami bendrojo plano sprendinių koregavimai pateikti 8.5. skyriuje.



S A N T R A U K A


8.2. Reikalavimai tolimesniam BP sprendinių įgyvendinimui

8.2.1. Remti tik tuos miesto vystymo projektus, kurie skatina efektyviau naudoti esamus

socialinės, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros resursus:

8.2.1.1. Sukoncentruoti planavimo dokumentų, koncepcijų, projektinių siūlymų

rengimą į miesto užstatytų teritorijų atnaujinimo, renovacijos, konversijos uždavinius,

reglamentavimo šiose zonose tikslinimą (Naujamiestis, Šnipiškės, Žemieji Paneriai,

Kareivių g. aplinka, sovietinės statybos miegamieji rajonai);

8.2.1.2. Ekonominėmis priemonėmis remti neefektyviai naudojamų teritorijų

konversiją, efektyviau naudoti esamą infrastruktūrą;

8.2.1.3. Siekti įvesti taršos, resursų mokesčius teritorijose, neturinčiose centralizuotos

infrastruktūros.

8.2.2. Urbanistinėmis priemonėmis kurti efektyvesnę miesto struktūrą, subalansuojant darbo,

gyvenamųjų vietų ir socialinių paslaugų objektų išdėstymą, mažinti bendrą kelionių ir transporto

priemonių poreikį.

8.2.3. Toliau rengti ir viešinti kompleksinės miesto stambiaplokščių rajonų renovacijos

projektinius pasiūlymus (tęsiant pradėtus darbus Žirmūnuose ir kituose rajonuose).

8.2.4. Rekomenduojama peržiūrėti BP temos Didžiųjų prekybos centrų statyba sprendinius

įvertinant realius pasikeitimus įgyvendinant Vilniaus miesto prekybos centrų plėtros schemą 2004-

2013 metais.

8.2.5. Pagal BP sprendiniuose nurodytus prioritetus tęsti susisiekimo sistemos bei inžinerinės

infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą.

8.2.6. Rekomenduojama parengiant projektinius pasiūlymus peržiūrėti C2 kategorijos

Kernavės gatvės trasos ir aplinkinių teritorijų atkarpą tarp Žalgirio ir esamos Kernavės gatvės nuo

Ozo gatvės pusės, atsižvelgiant į gyventojų pasiūlymus ir tai, kad trasa kerta esamą mažaaukštę

gyvenamąją zoną ir jos realizavimas ekonomiškai būtų nepagrįstas. Siūloma šią gatvės trasą

pakeisti į Linkmenų gatvę sujungiant ją su Kernavės gatve per esamą garažų teritoriją ir pakeičiant

Linkmenų gatvės šios atkarpos kategoriją iš D1 į C2 kategoriją.



S A N T R A U K A


8.2.7. Atkreipti dėmesį į Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje vykstančius ir planuojamus

urbanizacijos procesus, kuriuose daugelyje vietų neatsižvelgiama į Vilniaus miesto savivaldybės

teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų temos Susisiekimo sistema sprendinius užtikrinant

magistralinių gatvių tęstinumą priemiestinėje zonoje. Rekomenduojama peržiūrėti BP sprendinius

teritorijose, besiribojančiose su kaimyninėmis savivaldybėmis, ir padaryti reikiamus pakeitimus,

kurie atitiktų realias plėtros sąlygas.

8.2.8. Užtikrinti periodišką aplinkos monitoringo tęstinumą rengiant ir įgyvendinant

aplinkosaugines programas.

8.3. Nuostatos siekiant, kad derinančioms institucijoms skirtingai traktuojant BP

sprendinius, nebūtų dirbtinai trukdoma darni miesto plėtra bei viešos ir privačioms

investicijos

8.3.1. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 2 punktu (įsigaliojo nuo

2014-01-01) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas iki 2015 m. galioja

neterminuotai.

8.3.2. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų

rengimo ir tvirtinimo metu Gamtinio karkaso nuostatai (LR Aplinkos ministro 2007-02-14

įsakymas Nr. D1-22) negaliojo, šių nuostatų reikalavimai netaikomi BP Grafinės dalies brėžinyje

Nr. 5.3 „Miesto ir apylinkių gamtinio karkaso schema“ pažymėtoms teritorijoms. Kitose

planavimo ar projektavimo stadijose nustatant užstatymo reglamentus būtina vadovautis

patvirtinto Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentele.

8.4. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 punktu (įsigaliojo nuo

2014-01-01) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sudedamąja

dalimi pripažįstami šie Savivaldybės patvirtinti specialieji planai, o jų sprendiniai,

nustatantys sklypų ribas ir sklypų ar objektų koordinates, gali būti tikslinami kitose

planavimo ar projektavimo stadijose:

8.4.1. Ribiškių rekreacinės zonos tvarkymo schema (specialusis planas); patvirtintas 2002-

02-06 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nr. 490; TP registro nr. 937;

8.4.2. Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialusis planas (be ribų); patvirtintas

2003-02-05 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nr. 786; TP registro nr. 1170;

8.4.3. Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo – apsaugos specialusis planas; patvirtintas

2003-01-22 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nr. 764; TP registro nr. 1225;



S A N T R A U K A


8.4.4. Sklypo Konstitucijos pr. 20 aukštybinių pastatų išdėstymo specialusis planas;

patvirtintas 2006-12-20 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nr. 1-1480; TP registro

nr. 1846;

8.4.5. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių

išdėstymo specialusis planas (schema); patvirtintas 2008-04-23 Vilniaus miesto savivaldybės

tarybos sprendimu nr. 1-449; TP registro nr. 2181;

8.4.6. Pagirių gyvenamųjų namų kvartalų specialusis planas; patvirtintas 2008-11-12

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nr. 1-687; TP registro nr. 2248;

8.4.7. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos dalies – Šnipiškių – nekilnojamojo kultūros

paveldo apsaugos specialusis planas; patvirtintas 2009-06-17 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimu nr. 1-1083; TP registro nr. 2454;

8.4.8. Aukšybinių pastatų išdėstymo Vilniaus mieste tarp Geležinio Vilko g., Laisvės pr. ir

Neries upės specialusis planas; patvirtintas 2010-06-09 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

sprendimu nr. 1-1605; TP registro nr. 2627;

8.4.9. Vilniaus Verbų etnokultūros kraštovaizdžio draustinio specialusis planas; patvirtintas

2011-02-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nr. 1-2008; TP registro nr. 2718;

8.4.10. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas;

patvirtintas 2011-07-13 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nr. 1-124; TP registro nr.

2808;

8.4.11. Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialusis planas; patvirtintas 2012-

12-19 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nr. 1-961; TP registro nr. 3369;

8.4.12. Energijos rūšies naudojimo šildymui specialiojo plano keitimas; patvirtintas 2013-

05-08 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nr. 1-1200; TP registro nr. 3510.

8.5. Siūlomi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų (BP)

koregavimai

8.5.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-06 nutarimu nr. 110 „Dėl

pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2011-06-28 sprendimu nr. 1-117 „Dėl sklypo Eišiškių pl. 100 ir greta esančios teritorijos (Vilniaus

viešojo logistikos parko) detaliojo plano patvirtinimo“, minėto Vilniaus viešojo logistikos parko

detaliojo plano teritorijoje koreguojama Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki

2015 metų pagrindinio brėžinio reglamentų lentelė 4 stulpelyje „Galimos pagrindinės tikslinės

žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai“ Kitos paskirties teritorijas papildant šiais



S A N T R A U K A


naudojimo būdais: Pramonės ir sandėliavimo teritorijos bei Komercinės paskirties objektų

teritorijos.

8.5.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-24 nutarimu nr. 1262 „Dėl

integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programos patvirtinimo“ ir

2011-04-20 nutarimu nr. 464 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-24 nutarimo nr.

1262 „Dėl integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programos

patvirtinimo“ pakeitimo“ koreguojama Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki

2015 metų pagrindinio brėžinio reglamentų lentelė 4 stulpelyje „Galimos pagrindinės tikslinės

žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai“ Kitos paskirties teritorijas papildant šiais

naudojimo būdais: Pramonės ir sandėliavimo teritorijos ir Komercinės paskirties objektų

teritorijos, kurie galiotų planuojamos Vismaliukų investicinės inovacinės zonos žemės sklype

adresu Vismaliukų g. 34 (kad. Nr. 0101/0007:5885).

8.5.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto 2013-11-22

posėdžio Nr. 13 sprendimu statyti Daugiafunkcinį sveikatinimo, švietimo ir užimtumo kompleksą

Šeškinėje, Ozo g., panaudojant 2014-2020 metų Europos Sąjungos finansinės perspektyvos lėšas,

bei Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2009-09-09 sprendimu Nr. 1-1193 „Dėl Teritorijos tarp

Neries upės, Rinktinės, Šeimyniškių ir Raitininkų g. (T-2 ir T-3 sprendiniai) detaliojo plano

patvirtinimo“ (šiame detaliajame plane nacionalinis stadionas neplanuojamas), koreguojami

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų specialioji tema „4.5

Socialinė aplinka ir kultūra“ dalyje „4.5.4 Sporto objektai“ ir brėžinys „7.2 Sostinės ir kultūros

infrastruktūa“ atsisakant suplanuoto prioritetinio sporto ir pramogų objekto Nacionalinis

„Žalgirio“ futbolo stadionas su daugiafunkciniu kultūros ir pramogų centru Rinktinės gatvėje.

8.5.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 2013, Nr.

76-3824 (2013-07-16)) 5 ir 21 straipsniais bei siekiant paspartinti teritorijų planavimo eigą bei

sutaupyti Savivaldybės biudžeto lėšas, koreguojami Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos

bendrojo plano iki 2015 metų specialioji tema „4.3 Gamtos vertybės, želdynai ir viešųjų erdvių

sistema“ dalyje „4.3.1 Gamtinio karkaso apsaugos reglamentai“ ir brėžinys „5.2 Gamtinio karkaso

ir želdynų reglamentai probleminėse teritorijose (1 ir 2 dalys)“ netaikant reikalavimų pirmiausia

parengti specialiuosius tvarkymo planus Gamtinio karkaso ir urbanizuotų teritorijų sąveikos

zonoms ar zonų apsaugos ir pakrančių pritaikymo poilsiui specialiuosius planus Gamtinės

migracijos koridorių įtakos zonoms (miesto teritorijoje), o šioms zonoms BP numatytas tvarkymo

priemones pagrįsti rengiamų kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų apimtyje.



S A N T R A U K A


8.5.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir

daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (Teisės aktų registras, 2014-07-24, Nr.

2014-10479) 4 ir 5 straipsniais, koreguojamos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo

plano iki 2015 metų temos: „3. Miesto vidinė struktūra“ ir „4.1 Gyvenamosios teritorijos“ bei

pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės 4 stulpelis atsisakant Bendrojo plano nuostatos dėl

Teritorijose visuomenės poreikiams, specializuotose ir kompleksų teritorijose galimybės plėtoti tik

socialinį būstą, bei Teritorijose visuomenės poreikiams, specializuotose ir kompleksų teritorijose

numatant ir gyvenamųjų teritorijų plėtros galimybę.

8.5.6. Vadovaujantis techninėmis ir eismo organizavimo realiomis galimybėmis įgyvendinti

BP specialiosios temos Susisiekimo sistema sprendinius, koreguojami Vilniaus miesto

savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų specialioji tema „4.8 Susisiekimo sistema“

dalyje „4.8.2 Miesto vidaus susisiekimo sistema“ ir brėžinys „9.2 Susisiekimo tinklo kategorijos“

pakeičiant Konstitucijos pr. ir Šeimyniškių g. kategoriją iš B1 į C1. Pagrindiniai pakeitimų

argumentai: minėtose gatvėse bus panaikintas krovininio transporto ir tranzitinio transporto

eismas; gatvių trasos orientuojamos į viešojo transporto prioritetinį eismą, išskiriant A juostas;

užstatytoje gatvės teritorijoje nėra galimybių išlaikyti STR 2.06.01:1999 techninius reikalavimus.

8.5.7. Vadovaujantis techninėmis ir paminklosauginių reikalavimų realiomis galimybėmis,

koreguojami Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų specialioji

tema „4.8 Susisiekimo sistema“ dalyje „4.8.2 Miesto vidaus susisiekimo sistema“ ir brėžinys „9.2

Susisiekimo tinklo kategorijos“ pakeičiant Sukilėlių gatvės kategoriją iš B1 į B2, nes esant siaurai

važiuojamai daliai (6,0 m) tarp atskirų Rasų kapinių teritorijų nėra techninių galimybių išlaikyti

STR 2.06.01:1999 techninius reikalavimus.

8.5.8. Vadovaujantis techninėmis ir eismo reguliavimo reikalavimų realiomis galimybėmis,

koreguojami Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų specialioji

tema „4.8 Susisiekimo sistema“ bei brėžiniai „9.1 Susisiekimo tinklo plėtra 2015 m.“ ir „9.2

Susisiekimo tinklo kategorijos“ papildant viaduko statyba virš T. Narbuto gatvės, sujungiant Č.

Sukiharos ir I. Šimulionio gatves transportine jungtimi.

8.5.9. Vadovaujantis STR 2.06.01:1999 techniniais reikalavimais, koreguojami Vilniaus

miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų specialioji tema „4.8 Susisiekimo

sistema“ ir brėžinys „9.1 Susisiekimo tinklo plėtra 2015 m.“ papildant požeminės perėjos statyba

po Laisvės pr. ties Karoliniškių poliklinika. Pagrindiniai pakeitimų argumentai: minėtoje vietoje

yra šviesoforinė pėsčiųjų perėja, kuri stabdo pagrindinį srautą Laisvės pr.; prospekto trasa

orientuojama į viešojo transporto prioritetinį eismą, išskiriant A juostas.



S A N T R A U K A


8.5.10. Vadovaujantis STR 2.06.01:1999 techniniais reikalavimais, koreguojami Vilniaus

miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų specialioji tema „4.8 Susisiekimo

sistema“ bei brėžiniai „9.1 Susisiekimo tinklo plėtra 2015 m.“ ir „9.2 Susisiekimo tinklo

kategorijos“ papildant dviejų lygių sankryžos statyba Nemenčinės pl. ir O. Milašiaus g.

sankryžoje. Pagrindiniai pakeitimų argumentai: minėtoje vietoje yra A2 ir C1 gatvių jungtis, iš

gyvenamųjų rajonų pėstieji turi kirsti aukštos kategorijos gatves viename lygyje, ateityje

rekonstruosis Nemenčinės plentas, transporto važiavimo greičiai tik didės.

8.5.11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-

1094) 6 straipsniu, koreguojami Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015

metų tema „3. Miesto vidinė struktūra“ ir pagrindinio brėžinio reglamentų lentelė 4 stulpelyje

„Galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai“ Verslo, gamybos

ir pramonės teritorijas bei Žemės ūkio ir kitas neužstatomas teritorijas papildant galimu būdu

„Atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos“.

PAVADINIMAS: VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS ... · siekiant skatinti naujas kultūrines iniciatyvas, didinti viešųjų erdvių patrauklumą, miesto žinomumą bei pagerinti

Documents