PATVIRTINTA metų... · Web viewPatvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės2002 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 727(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimo

PATVIRTINTA

53

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2002 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 727(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 142redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

_________________________________________________________________________________________________________________________

(institucijos ar įstaigos pavadinimas)

2009 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2010-03- Nr. (9-3)-D8-

Vilnius

TURINYS

2009 METŲ VEIKLOS ATASKAITA1

I.INSTITUCIJOS VEIKLOS ATASKAITOS SANTRAUKA3

II.INSTITUCIJOS VEIKLAI ĮTAKOS TURĖJUSIŲ VEIKSNIŲ APŽVALGA7

III.INSTITUCIJOS VYKDYTA VEIKLA IR PASIEKTI REZULTATAI9

3.1. Strateginių tikslų įgyvendinimas9

3.2. Institucijos vykdytos programos13

3.2.1.Bendrosios aplinkos politikos įgyvendinimo koordinavimas (01 01)13

3.2.2.Valstybinis aplinkos monitoringas, taršos prevencija ir upių baseinų valdymas (01 02)15

3.2.3.Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė (01 03)19

3.2.4.Specialioji aplinkos apsaugos rėmimo programa (01 81)22

3.2.5.Specialioji Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa (01 84)23

3.2.6.Specialioji gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa (01 85)24

3.2.7.Gamtos paveldo vertybių išsaugojimas (02 05)25

3.2.8.Specialioji bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa (02 82)27

3.2.9.Specialioji aplinkoS sektoriaus biudžetinių įstaigų mokamų paslaugų teikimo programa (02 83)30

3.2.10.Statybos techninis normavimas ir būsto politikos įgyvendinimas (03 08)30

3.2.11.Specialioji daugiabučių namų modernizavimo programa (03 10)31

3.2.12.Specialioji Lietuvos pasiekimų pristatymo pasaulinėje parodoje „Expo 2010“ Kinijoje programa (03 86)32

3.2.13.Nacionalinės standartizacijos sistemos vystymas (04 10)33

3.2.14.Nacionalinės metrologijos sistemos vystymas (04 11)34

3.2.15.Akreditacijos sistemos įgyvendinimas ir plėtojimas (04 12)35

3.3. Tarpinstitucinių programų ir kitų projektų įgyvendinimas36

3.4. Patvirtintų asignavimų panaudojimas44

IV.ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO INSTITUCIJOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS45

V.ĮSTAIGŲ PRIE MINISTERIJŲ (KURIŲ VADOVAI YRA Lietuvos Respublikos VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ VALDYTOJAI) VEIKLOS TRUMPA APŽVALGA46

5.1 Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba46

5.2 Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba48

5.3 Lietuvos geologijos tarnyba50

5.4 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija50

5.5 Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA)52

INSTITUCIJOS VEIKLOS ATASKAITOS SANTRAUKA

2009 m. Aplinkos ministerija ir jos reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos įgyvendino LR Vyriausybės 2008–2012 m. programos dalių „Energetika“, „Aplinkos politika“ „Kova su korupcija“, „Parama šeimai“ ir kt. nuostatas ir parengė žemiau aprašytas priemones.

Įgyvendinant LR Vyriausybės programos XII dalies „Energetika“ nuostatas, 2009 m. didelis dėmesys skirtas energijos taupymo ir efektyvumo didinimo priemonėms.

Sukurtas naujas daugiabučių namų modernizavimo finansavimo modelis. 2009 m. birželio 11 d. Aplinkos ministerija, Finansų ministerija ir Europos investicijų bankas pasirašė finansavimo sutartį dėl Jessica kontroliuojančiojo fondo įsteigimo. Šia sutartimi duotas impulsas daugiabučių namų modernizavimui, panaudojant modernizavimui ne tik valstybės, bet ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

2009 m. parengti visi teisės aktai, būtini naujajam daugiabučių namų modernizavimo finansavimo mechanizmui veikti.

Pagal naująjį daugiabučių namų modernizavimo finansavimo mechanizmą gyventojams, siekiantiems atnaujinti savo būstą, nuo 2010 m. bus teikiamos ilgalaikės (iki 20 metų) lengvatinės paskolos su fiksuotomis 3 proc. metinėmis palūkanomis. Valstybė teiks pagalbą rengiant atnaujinimui būtinus dokumentus ir vykdant statybos darbų techninę priežiūrą – gyventojams galės būti kompensuojama 50 proc. išlaidų. Atsižvelgdama į įgyvendintas efektyvias energiją taupančias priemones, valstybė kompensuos 15 proc. atnaujinimo projekto vertės ir padengs visas projekto parengimo ir draudimo išlaidas, taip pat kreditą ir palūkanas nepasiturinčioms šeimoms bei vieniems gyvenantiems asmenims, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Šie valstybės paramos teikimo būdai reglamentuoti LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme (2009 m. liepos 17 d. priimtas LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pavadinimo, 1, 2 straipsnių ir penktojo skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-355).

Parengta ir LR Vyriausybės nutarimu patvirtinta Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos nauja redakcija (LR Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1119).

Parengtas ir LR Vyriausybės nutarimu nustatytas valstybės paramos teikimas atnaujinant (modernizuojant) daugiabučius namus (2009 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 1725).

Parengtas ir patvirtintas Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašas (LR aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. D1-677) – nustatyta tvarka, procedūros ir reikalavimai, kuriais vadovaujantis rengiami daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų projektai.

Parengti 5 tipiniai daugiabučių namų modernizavimo investicijų ir techniniai projektai, kurie kartu su 6 anksčiau parengtais tipiniais projektais 2010 metais bus įteisinti kaip tipiniai projektai. Šiais tipiniais projektais galės pasinaudoti analogiškų daugiabučių namų savininkai ir juos pritaikę greičiau ir pigiau modernizuos savuosius daugiabučius namus.

Parengtas ir LR Seimui pateiktas LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Siūloma patikslinti valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimą, lengvatinį kreditą teikti ne tik butų, bet ir kitų patalpų savininkams.

Siekiant pagreitinti ir atpiginti statinių modernizavimo projektų rengimą, statybos leidimų jų įgyvendinimui išdavimą, parengtas ir LR Seimo 2009 m. rugsėjo 22 d. priimtas LR statybos įstatymo 2, 6, 20, 23, 29, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymas Nr. XI-421. Nustatytas supaprastintas statinio projektavimo sąlygų išdavimas statinių projektams, rengiamiems pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus, ir statybos leidimų išdavimo tvarka modernizuojamiems pastatams.

Įgyvendinant LR statybos įstatymo nuostatas ir siekiant supaprastinti statinio projektavimo sąlygų ir statybos leidimų išdavimo tvarką, parengti ir LR aplinkos ministro įsakymais patvirtinti 8 statybos techninių reglamentų pakeitimai (STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“; STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“; STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“; STR 2.03.01:2002 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“; STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“; STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“; STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“; STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė), parengtas 1 statybos techninio reglamento pakeitimo projektas.

Įgyvendinant LR Vyriausybės programos nuostatas dėl paramos jaunoms šeimoms apsirūpinant būstu (dalis „Parama šeimai“), parengtas ir LR Vyriausybei pateiktas LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 4, 6, 8, 10, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 111 ir 112 straipsniais įstatymo projektas, kuriuo pasiūlyta numatyti būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimą vieną ar daugiau vaikų auginančioms jaunoms šeimoms, turinčioms teisę į socialinį būstą ir nuomojančioms būstą, priklausantį fiziniams ar privatiems asmenims. Siūlomas būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimas padidintų būsto prieinamumą mažas pajamas gaunančioms jaunoms šeimoms. Be to, jis gali paskatinti privačius juridinius asmenis imtis būsto nuomos verslo ir padėti formuotis nuomojamo būsto sektoriui. Vyriausybei nusprendus siūlomą nuomos mokesčio kompensavimą jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, išnagrinėti dar kartą, LR Seimui pateiktas LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 4, 6, 8, 10, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas, kuriuo siūloma patobulinti valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo reglamentavimą.

Įgyvendinant LR Vyriausybės programos XV dalies „aplinkos politika“ darnios plėtros, teritorijų vystymosi nuostatas, 2009 m. parengti teisės aktai, kurie iš esmės supaprastins teritorijų planavimo procedūras ir tokiu būdu pagerins verslo sąlygas.

Parengtas ir LR Vyriausybei pateiktas naujos redakcijos LR teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos projektas. Nustatytos gairės, kaip optimizuoti teritorijų planavimo procesą, kad jis būtų labiau integruotas, aiškesnis, kad operatyviau būtų reaguojama į vykstančius pokyčius, kad sumažėtų finansinės ir laiko sąnaudos rengiant planavimo dokumentus. Per tris mėnesius po šios koncepcijos patvirtinimo numatyta parengti naujos redakcijos LR teritorijų planavimo įstatymą, kurį priėmus bus supaprastintas teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procesas.

Parengtas ir LR Seimo 2009 m. gruodžio 22 d. priimtas LR teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. XI-619). Įstatyme reglamentuoti atvejai, kai teritorijų planavimo procedūros netaikomos (nerengiami teritorijų planavimo dokumentų detalieji planai).

Parengtas ir LR Seimui pateiktas LR vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir 29 straipsnio papildymo įstatymo projektas, kuriame supaprastintos teritorijų planavimo dokumentų detaliųjų planų tvirtinimo procedūros (tvirtinimo funkcijos pavedamos savivaldybės administracijos direktoriui).

Įgyvendinant LR Vyriausybės programos kovos su korupcija nuostatas parengta visa eilė teisės aktų, susijusių su apskričių viršininkų administracijoms priskirtų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijų perdavimu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau – VTPSI). Parengtas ir LR Seimo 2009 m. lapkričio 19 d. priimtas Statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, 22, 23, 23(1), 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 45 straipsniu įstatymas (Nr. XI-501) – panaikinta galimybė vienam viešojo administravimo subjektui (VTPSI) sustabdyti kito viešojo administravimo subjekto (savivaldybės administracijos) išduoto administracinio akto (statybos leidimo) galiojimą, numatant šią teisę aktą išdavusiam viešojo administravimo subjektui arba teismui, įtvirtintos LR civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad statinys gali būti ir savavališkai statomas, ir savavališkai pastatytas. Parengtas ir LR Seimo 2009 m. lapkričio 19 d. priimtas LR teritorijų planavimo 5, 32, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymas (Nr. XI-500) – VTPSI perduotos apskričių viršininkų administracijų vykdomos savivaldybės lygmens bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkcijos.

Kovai su korupcija parengta ir patvirtinta Statybos leidimų išdavimo ir statybos valstybinės priežiūros antikorupcinė programa 2009–2010 metams (LR aplinkos ministro 2009 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. D1-356).

Be to, kovoti su korupcijos reiškiniais aplinkos sektoriuje padeda ir visuomenė. Aplinkos ministerijoje 2002 m. įkurta korupcijos prevencijos „Karštoji linija“, kurios tikslas aktyviau įtraukti piliečius į kovą su įstatymų pažeidimais aplinkosaugoje, išaiškinti galimus korupcijos atvejus šioje srityje, aplinkos apsaugos pareigūnų galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, neveikimą ar netinkamą pareigų atlikimą. 2009 m. gauti 196 (2008 m. – 128) skundai dėl aplinkos apsaugos pareigūnų galimo piktnaudžiavimo, dėl neteisėtų statybų, dėl valstybinių saugomų teritorijų ir miškų pareigūnų veiksmų, neveikimo, dėl aplinkos teršimo ir kt. 45 proc. tokių skundų pasitvirtino.

Įgyvendinant LR Vyriausybės programos XV dalies „aplinkos politika“ oro taršos mažinimo ir klimato kaitos poveikio švelninimo nuostatas, parengtas ir LR Seimo 2009 m. liepos 7 d. patvirtintas LR klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas – sukurtas teisinis pagrindas ilgalaikiams klimato kaitos valdymo ir įgyvendinimo tikslams formuoti ir įgyvendinti. Įstatymas nustato valstybės institucijų kompetenciją klimato kaitos valdymo srityje, asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, kurios metu į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, teises, pareigas ir atsakomybę, pagrindines Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos po 2012 m. ir jos įgyvendinimo priemonių plano rengimo nuostatas. Įstatymas nubrėžė teisines prielaidas žaliajai investavimo sistemai diegti Lietuvoje, pagal kurią į Specialiąją klimato kaitos programą gautos lėšos, pradėjus vykdyti perteklinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos vienetų perleidimo sandorius, jau nuo 2010 m. bus naudojamos atsinaujinančių energijos šaltinių, energijos gamybos ir naudojimo efektyvumo gerinimo ir kitiems projektams įgyvendinti.

Įstatymui įgyvendinti parengta 10 teisės aktų projektų (Specialiosios klimato kaitos programos lėšų panaudojimo tvarkos aprašas, Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro nuostatai ir kt.), būtinų norint 2010 m. pradėti įgyvendinti žaliųjų investicijų projektus, kitas įstatymo nuostatas.

Vadovaujantis valstybinio aplinkos oro monitoringo duomenimis ir siekiant veiksmingesnio aplinkos oro užterštumo lygio valdymo pagal naują 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje, parengtas ir LR Seimui pateiktas LR aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo iš esmės siekiama tiksliau reglamentuoti savivaldybių veiksmus joms priklausančiose teritorijose aplinkos oro kokybės ir oro taršos valdymo srityje. Savivaldybių atsakomybei šioje srityje sustiprinti parengtas LR administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektas.

Įgyvendinant LR Vyriausybės programos vandens kokybės užtikrinimo, nuotekų tvarkymo nuostatas, parengtas ir LR Vyriausybės nutarimu patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategijos įgyvendinimo antrojo etapo (2010–2015 metų) priemonių planas (LR Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1233). Šis veiksmų planas padės įgyvendinti siekį iki 2015 m. ne mažiau kaip 95 procentus gyventojų aprūpinti reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, sumažinti miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių plėtros netolygumus.

Pakeistos Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklės (LR aplinkos ministro 2009 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. D1-380) – siekiant užtikrinti, kad kiekvienos savivaldybės gyventojai būtų aprūpinti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.

2009 metais ES Sanglaudos 2000–2006 m. fondo lėšomis baigti įgyvendinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektai Kaune, Kėdainiuose, Plungėje. Gyventojai aprūpinti kokybišku geriamuoju vandeniu ir jiems teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos.

Įgyvendinant LR Vyriausybės programos atliekų tvarkymo nuostatas, 2009 m. parengti Atliekų tvarkymo įstatymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimų įstatymo projektai, kuriuose siekta aiškiau reglamentuoti gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimą, sugriežtinti gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimus, užtikrinti visų apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo finansavimą visoje Lietuvos teritorijoje ir tokiu būdu ateityje sumažinti aplinkos teršimą atliekomis.

Parengtas ir LR Seimo 2009 m. gruodžio 22 d. priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 34, 341, 342, 343, 344, 345 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. XI-624), kuriuo sudaryta galimybė Specialiosios gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšomis finansuoti įvairesnes priemones ir padėti atliekų tvarkymo sistemos dalyviams spręsti šiuo metu susidariusias tam tikrų atliekų tvarkymo finansavimo problemas, pašalinta Atliekų tvarkymo įstatymo ir kai kurių 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų nuostatų neatitiktis, perkelti 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje reikalavimai.

Parengtas ir LR Seimui pateiktas Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas. Įstatymo projekte patikslintos, aiškiau apibrėžtos komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje dalyvaujančių subjektų pareigos ir atsakomybė (visi pripažįstami komunalinių atliekų turėtojais ir yra įpareigojami sudaryti sutartis dėl atliekų tvarkymo ir kt.), įtvirtintas regioninis atliekų tvarkymo principas.

Europos Sąjungos paramos lėšomis 2009 m. buvo baigtas formuoti naujųjų Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančių sąvartynų tinklas (11 sąvartynų).

2009 m. atlikta ir suinteresuotoms institucijoms 2010 m. sausio 28 d. pristatyta Privalomojo užstato nustatymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms analizė. Atlikta analizė ir jos pristatymo medžiaga paskelbta Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje www.am.lt (Aplinkos kokybė→Atliekos→Pakuočių atliekos).

Įgyvendinant LR Vyriausybės programos kraštovaizdžio, kultūros ir ekologiškai jautrių teritorijų apsaugos nuostatas, parengti ir LR Vyriausybės nutarimu patvirtinti Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonių pakeitimai (LR Vyriausybės 2009 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 667) – patikslintos priemonės, atlikimo terminai ir vykdytojai.

Papildytas Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas (LR aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. D1-210 ir lapkričio 3 d. įsakymas Nr. D1-654), parengtos duomenų formos apie šias teritorijas. Šia priemone sustiprinta miškų apsauga, įtraukiant į sąrašą miškų plotus, svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui, vykdant „Natura 2000“ tinklo kūrimo uždavinius. Šiuo metu „Natura 2000“ tinklą sudaro 406 vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, ir 77 paukščių apsaugai svarbios teritorijos. 80 proc. „Natura 2000“ tinklo teritorijų ploto yra nacionalinėse saugomose teritorijose.

Parengti ir patvirtinti 32 valstybinių parkų apsaugos reglamentų pakeitimai – aiškiau reglamentuotos vagonėlių, kitų kilnojamųjų objektų ar įrenginių (mobiliųjų namelių, konteinerių, nebenaudojamų transporto priemonių, metalinių garažų ir pan.) laikymo ir naudojimo galimybės valstybiniuose parkuose.

Panaudojant ES paramos lėšas pastatyti 5 valstybinių parkų (Krekenavos RP, Anykščių RP, Tytuvėnų RP Varnių RP ir Sartų RP) lankytojų centrai, pradėtas įrengti lankytojų centras Dzūkijos nacionaliniame parke, 3 valstybiniuose parkuose (Varnių, Sartų ir Panemunių RP) pradėti vizualinės informacinės sistemos ir minimalios infrastruktūros lankytojams įrengimo darbai.

Įgyvendinant LR Vyriausybės programos miškų ir žemėnaudos struktūros optimizavimo nuostatas, parengtas ir LR Vyriausybei pateiktas LR miškų įstatymo 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Įstatymo projekte numatyti atvejai, kai miško žemę paversti kitomis naudmenomis draudžiama, bei išimtiniai atvejai, kai toks pavertimas galimas esant atitinkamoms sąlygoms. Šiame įstatymo projekte taip pat siekiama įteisinti kompensacinį principą, kurį įgyvendinant naujas miškas privalėtų būti įveistas ne mažesniame plote, nei kitomis naudmenomis paverčiamo miško plotas. Tokiu būdu būtų užtikrintas šalies miškų ploto išsaugojimas ir sudarytos prielaidos tolesniam jo didėjimui. Taip pat siūloma išimtinėmis minėtame projekte nurodytomis sąlygomis leisti skaidyti mažesnes nei 5 ha ploto privačių miškų valdas, kai: 1) atidalinamos miškų ūkio paskirties žemėje esančios žemės ūkio naudmenos; 2) suformuojamas sklypas aplink teisėtai iki 1995 m. sausio 1 d. (t.y. iki Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pirmos redakcijos įsigaliojimo) pastatytą gyvenamąjį namą ar 3) padalijama bendraturčių valdoma privati miško valda.

Parengti ir LR Vyriausybės nutarimu patvirtinti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų pakeitimai (LR Vyriausybės 2009 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 255). Įtvirtinta galimybė neplynus pagrindinius kirtimus vietoj miškotvarkos projekte suprojektuotų plynų pagrindinių kirtimų vykdyti nepatikslinus miškotvarkos projekto. Šis pakeitimas papildomai paskatins privačių miškų savininkus pasinaudoti Europos Sąjungos parama pagal priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“, teikiama už neplynų kirtimų vykdymą vietoj projekte leidžiamų plynų. Taip pat numatyta galimybė privataus miško savininkui leisti išsikirsti 3 ktm/ha (bet ne daugiau kaip 15 ktm/ha per metus) iš viso savo miško žemės sklypo. Tokiu būdu tie miško savininkai, kurių miško valdą sudaro keletas miško žemės sklypų, įgavo teisę pagaminti daugiau medienos.

Parengti ir patvirtinti Prekybos apvaliąja mediena taisyklių pakeitimai (LR aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. D1-560) – įteisintas apvaliosios medienos pardavimo tvarkos taikymas miško kirtimų atliekų pardavimui.

Siekiant užtikrinti vieningą valstybės miškų ūkio politiką visų nuosavybės formų miškuose, visų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę, sustiprinti privačių miškų savininkų konsultavimo, mokymo ir švietimo miškų ūkio klausimais funkcijas, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba, Miško sanitarinės apsaugos tarnyba, Valstybinės miškotvarkos tarnyba reorganizuotos į vieną Valstybinę miškų tarnybą (LR aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas Nr. 464).

LR žemės ūkio ministerijai pateikti pasiūlymai dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos pakeitimų. 2009 m. birželio 15 d. Europos Komisija pritarė svarbiausiems pasiūlymams, todėl buvo padidintos išmokos miškų įveisimui ir miškų aplinkosaugai, supaprastintos paramos teikimo sąlygos, padidintas galimų pareiškėjų skaičius.

INSTITUCIJOS VEIKLAI ĮTAKOS TURĖJUSIŲ VEIKSNIŲ APŽVALGA

Teigiamą postūmį aplinkos kokybės gerinimui, gamtos išteklių išsaugojimui ir darniam vystymuisi, o tuo pačiu ir Aplinkos ministerijos ir įstaigų prie ministerijos vykdomų programų įgyvendinimui ar pasiruošimui jas įgyvendinti 2007-2013 metų laikotarpiu davė šie veiksniai:

1. 2009 m. pakeistos Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklės (LR aplinkos ministro 2009 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. D1-380) – siekiant užtikrinti, kad kiekvienos savivaldybės gyventojai būtų aprūpinti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.

2. Parengtas ir LR Seimo 2009 m. gruodžio 22 d. priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 34, 341, 342, 343, 344, 345 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. XI-624), kuriuo sudaryta galimybė Specialiosios gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšomis finansuoti įvairesnes priemones ir padėti atliekų tvarkymo sistemos dalyviams spręsti šiuo metu susidariusias tam tikrų atliekų tvarkymo finansavimo problemas, pašalinta Atliekų tvarkymo įstatymo ir kai kurių 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų nuostatų neatitiktis, perkelti 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje reikalavimai. 2009 m. Europos Sąjungos paramos lėšomis buvo baigtas formuoti naujųjų Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančių sąvartynų tinklas (11 sąvartynų).

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 1160 "Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo" pakeitimo“, priimtas 2009 m. rugsėjo 16 d. (Žin., 2009, Nr. 121-5215) 

4. Vienas iš svarbiausių veiksnių, padėjusių sėkmingai spręsti iškilusias problemas – parama iš ES struktūrinių fondų senų sąvartynų uždarymui ir modernios atliekų tvarkymo sistemos kūrimui (buvo panaudota 109617,8 tūkst. Lt ES paramos, skirtos atliekų tvarkymui), geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymui (panaudota 283872,1 tūkst. Lt ES paramos, skirtos vandenų sektoriui), lankytojų centrų saugomose teritorijose statybai (buvo panaudota 20182,1 tūkst. Lt ES paramos saugomų teritorijų projektams) ir kitoms aplinkosaugos sritims.

5. Teigiamą postūmį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos veiklos organizavimui, vykdomų programų įgyvendinimui, saugomų teritorijų apsaugos ir jų tvarkymo skatinimui suteikė 2009 m. priimti teisės aktai ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai. LR Vyriausybės nutarimais buvo patvirtinti 11-os regioninių parkų ir jų zonų ribų planai (Asvejos, Biržų, Kurtuvėnų, Krekenavos, Pagramančio, Panemunių, Pavilnių, Sartų, Veisiejų, Ventos, Verkių). Aplinkos ministro įsakymais patvirtintas Gamtos paveldo objektų vertinimo ir reikšmingumo nustatymo kriterijų aprašas, atnaujintas gamtos paveldo objektų sąrašas, patvirtintas Valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų galias patvirtinančių dokumentų spausdinimo, išdavimo ir apskaitos tvarkos aprašas, Krekenavos regioninio parko apsaugos reglamentas, 30 valstybinių parkų apsaugos reglamentų pataisų, kurių patvirtinimą lėmė problemos, susijusios su vagonėlių, treilerių, kilnojamųjų namelių, kitų kilnojamų objektų buvimu valstybiniuose parkuose. Aplinkos ministro įsakymais taip pat patvirtinti 2-jų biosferos poligonų (Kalvarijos ir Kuršių marių) ribų planai ir nuostatai, 8-ių valstybinių parkų ar jų dalių tvarkymo planai (Žagarės, Aukštaitijos nacionalinio parko Palūšės rekreacinio funkcinio prioriteto zonos, Asvejos, Pavilnių, Sartų, Veisiejų, Ventos, Verkių), Ūlos valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas. Tai suteikė postūmį minėtų saugomų teritorijų planavimo dokumentų nuostatų įgyvendinimui, suteikė daugiau aiškumo veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, padėjo išspręsti konfliktines situacijas tarp direkcijų ir savivaldos institucijų, sudarė prielaidas nekilnojamojo turto saugomose teritorijose savininkų lūkesčiams (susijusiems su statybų plėtra) realizuoti, prielaidas visuomenės rekreaciniams poreikiams tenkinti.

6. Papildytas Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas (LR aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. D1-210 ir lapkričio 3 d. įsakymas Nr. D1-654), parengtos duomenų formos apie šias teritorijas. Šia priemone sustiprinta miškų apsauga, įtraukiant į sąrašą miškų plotus, svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui, vykdant „Natura 2000“ tinklo kūrimo uždavinius. Šiuo metu „Natura 2000“ tinklą sudaro 406 vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, ir 77 paukščių apsaugai svarbios teritorijos. 80 proc. „Natura 2000“ tinklo teritorijų ploto yra nacionalinėse saugomose teritorijose.

Neigiamą įtaką sklandžiam Aplinkos ministerijos ir įstaigų prie ministerijos užsibrėžtų strateginių tikslų įgyvendinimui darė šie veiksniai:

1. Nepakankamas lėšų iš valstybės biudžeto skyrimas programų finansavimui.

2. Įgyvendinant priemonę “Organizuoti laisvos valstybinės žemės fondo žemės, kurioje galėtų būti veisiami miškai, perdavimą valstybės įmonėms miškų urėdijoms miškams įveisti”, VĮ miškų urėdijoms iš viso perduota 130,7899 ha žemės, iš jos miškui įveisti – 120,0899 ha, nors pagal Lietuvos miškingumo didinimo programą, VĮ miškų urėdijos nuo 2007 m. kasmet turėtų įveisti ne mažiau kaip 3000 ha naujų miškų, tačiau, trūkstant plotų, 2009 m. jos įveisė tik 1024 ha (iš turimo rezervo).

3. Paskirtų asignavimų panaudojimui įtakos turėjo ženkliai sumažėjusios statybos kainos rinkoje. Pasikeitusi ekonominė situacija turėjo neigiamos įtakos vykdomų projektų viešųjų pirkimų procedūrų trukmei, tačiau padidino rinkos dalyvių konkurencingumą. Vienas iš pagrindinių veiksnių, turėjusių neigiamos įtakos ES struktūrinės paramos panaudojimui, buvo dalies projektų vykdytojų netinkamai vykdomos viešųjų pirkimų procedūros, kurių metu buvo pažeidžiamos LR viešųjų pirkimo įstatymo bei finansavimo ir administravimo sąlygų nuostatos.

4. Sudėtinga finansinė pareiškėjų situacija įtakojo tai, kad dalis pareiškėjų nepateikė paraiškų, delsė pradėti vykdyti pirkimus. Projekto vykdytojai, Aplinkos projektų valdymo agentūrai apmokėjus gautus mokėjimo prašymus, vėluoja pervesti Rangovams, paslaugų teikėjams nuosavų lėšų dalį, ir netinkamas bet būtinas projekto įgyvendinimui išlaidas. Pareiškėjai negalėjo užtikrinti finansinių įsipareigojimų vykdymo ir susidūrė su žmogiškųjų išteklių trūkumo problema.

5. Svarbus veiksnys, stabdęs Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) darbą - ypatingai didelės laiko sąnaudos dėl bylų, susijusių su pažeidimais saugomose teritorijose, ypač, Kuršių Nerijos nacionalinio parko teritorijoje. 2009 m. VSTT atstovavo 52 bylose, kurias nagrinėjo Lietuvos Respublikos teismai.

6. 2009 metais neigiamą įtaką Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) veiklai darė didelis fizinių asmenų skundų, pareiškimų ir prašymų skaičius, kurių nagrinėjimas užėmė didelę dalį VTPSI darbuotojų darbo laiko ir atitraukė juos nuo pagrindinių funkcijų vykdymo.

7. Iš vidinių veiksnių pagrindinis neigiamas veiksnys – specialistų trūkumas: 2009 metų pradžioje Aplinkos ministerijoje buvo 251,5 pareigybių (iš jų 8 finansuojamos, skiriat ES techninę paramą, ir 2 finansuojamos iš Specialiosios Lietuvos pasiekimų pristatymo pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“ Kinijoje programos lėšų), o 2009 m. gruodžio pabaigoje – 232 (iš jų 9 finansuojamos, skiriat ES techninę paramą, ir 2 finansuojamos iš Specialiosios Lietuvos pasiekimų pristatymo pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“ Kinijoje programos lėšų). 2009 m. kito maksimalus pareigybių skaičius ir pavaldžiose biudžetinėse įstaigose. Sumažėjus žmogiškiesiems ištekliams, išaugo darbuotojų darbo krūvis.

INSTITUCIJOS VYKDYTA VEIKLA IR PASIEKTI REZULTATAI

3.1. Strateginių tikslų įgyvendinimas

1. Užtikrinti tinkamą aplinkos kokybę Lietuvos gyventojams, sudaryti sąlygas darniai teritorijų plėtrai.

Įgyvendinant šį tikslą, toliau tobulinta teisinė, administracinė, ekonominė, poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo, aplinkos stebėjimų (monitoringo), valstybinės kontrolės, visuomenės informavimo sistema. Efektyviai panaudojant valstybės ir ES lėšas, sudarytos prielaidos užtikrinti sveiką ir švarią aplinką šalyje.

Efekto kriterijai:

1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tenkantis 1 mln. litų BVP pagal BVP prognozes einamiesiems metams (t/l mln. litų BVP).

Šiltnamio dujų kiekis, tenkantis BVP vienetui, 2009 m. sudarė 117 t/1 mln. BVP (planuota 131 t/mln. BVP). Šis rodiklis parodo, kad šalies ekonomika auga ir produkcijos gamyba didėja daug sparčiau, negu į atmosferą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, t. y. naudojant efektyvesnes, aplinkai palankias energiją taupančias technologijas ir daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, produkcijos vienetui pagaminti sunaudojama mažiau energijos ir todėl išsiskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančiu dujų (mažėja anglies dioksido intensyvumo rodiklis).

2. Kokybės ir saugos reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens tiekimo paslaugų prieinamumas gyventojams (proc.).

Remiantis 2009 m. savivaldybių pateikta informacija, Lietuvoje apie 74 procentai (duomenys šiuo metu tikslinami) visų šalies gyventojų aprūpinami tiekiamu saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu. 2009 metais planuota, kad kontroliuojamos kokybės geriamo vandens tiekimo paslauga galės pasinaudoti apie 78 proc. šalies gyventojų. Šis rodiklis nepasiektas, kadangi pritrūko ES paramos lėšų finansuoti geriamojo vandens tiekimo įvadams, savivaldybės ir vandens tiekimo įmonės nesudarė pakankamai palankių sąlygų gyventojams prisijungti prie geriamojo vandens tinklų. Be to, nemaža dalis vartotojų įsirengė individualius gręžinius. Savivaldybės planuoja patikslinti duomenis apie paslaugų prieinamumą 2010 m.

3. Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas gyventojams (proc.).

Lietuvoje nuotekų tvarkymo paslauga prieinama apie 63 procentams (duomenys šiuo metu tikslinami) gyventojų. Planuota, kad 2009 metais šis rodiklis sieks apie 71 proc. Planuotas šios paslaugos prieinamumo lygis nepasiektas dėl to, kad pritrūko ES paramos lėšų finansuoti nuotekų tvarkymo tinklų įvadams, savivaldybės ir vandens tiekimo įmonės nesudarė pakankamai palankių sąlygų gyventojams prisijungti prie nuotekų tvarkymo tinklų. Be to, nemaža dalis vartotojų įsirengė individualias nuotekų tvarkymo sistemas. Savivaldybės planuoja patikslinti duomenis apie paslaugų prieinamumą 2010 m.

4. Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos prieinamumas gyventojams (proc.).

Viešosiomis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis 2009 metais Lietuvoje galėjo pasinaudoti 89 proc. Lietuvos gyventojų, nors buvo planuota, kad šią galimybę turės 95 proc. gyventojų. Aplinkos ministerija sudarė visas teisines prielaidas paslaugai užtikrinti, bet savivaldybės skyrė per mažai dėmesio komunalinių atliekų tvarkymui. Komunalinių atliekų tvarkymas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra savivaldybių funkcija.

5. Iki nustatytų normų išvalytų ūkio, buities ir gamybinių nuotekų dalis (proc.).

Lietuvoje dar yra nuotekų valymo įrenginių, kurie yra fiziškai ir morališkai pasenę, dėl to nevalomos arba nepakankamai valomos kai kurių mažų miestelių ir kaimų nuotekos. Planuota, kad 2009 metais iki nustatytų normų bus išvalyta 94 proc. ūkio, buities ir gamybinių nuotekų, tačiau faktiškai iki nustatytų normų išvalyta 73 proc. šių nuotekų.

1. Uždaryta aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos reikalavimus neatitinkančių sąvartynų (vnt.).

2009 metais planuota, kad bus uždaryta 90 aplinkosaugos ir visuomenės reikalavimus neatitinkančių sąvartynų. Atsižvelgiant į tai, kad buvo įgyvendinami ES struktūrinių fondų finansuojami projektai, 2009 metais uždaryti 66 sąvartynai. Kiti sąvartynai nebuvo uždaryti dėl neatlikto audito (auditoriai negalėjo pripažinti sąvartynus uždarytais), kurio neįmanoma atlikti dėl uždaromų sąvartynų teritorijose esančio sniego.

2. Užtikrinti racionalų gamtos išteklių (įskaitant miškus) naudojimą ir tolesnį jų gausinimą, išsaugoti biologinę įvairovę, gamtos paveldo vertybes, kraštovaizdžio savitumą.

Efekto kriterijai:

1. Medienos išteklių kiekis šalies miškuose (mln. m3).

Įgyvendinant šį tikslą bei užtikrinant miškų ūkio plėtrą, medienos išteklių kiekis šalies miškuose turi būti padidintas. Medienos ištekliai miškuose nuosekliai didėja: 2005 m. sausio 1 d. miškuose buvo sukaupta 387,9 mln. m3 medienos, o 2010 m. sausio 1 d., pagal preliminarius skaičiavimus, - 427 mln. m3. Detali informacija apie Lietuvos miško išteklių kitimą pateikiama 1 pav.

1 pav. Bendro medienos išteklių kiekio šalies miškuose kitimas (ataskaitinių metų sausio 1 d.)

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys.

2. Saugomų teritorijų plotas (tūkst. ha).

Siekiant užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą, iki 2015 m. saugomų teritorijų Lietuvoje plotas turi siekti 1,09 mln. ha. Bendras saugomų teritorijų plotas per 2009 m. padidėjo dėl to, kad buvo įsteigti Kalvarijų ir Kuršių biosferos poligonai (buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos), taip pat patvirtinti 11 regioninių parkų (Asvejos, Biržų, Kurtuvėnų, Krekenavos, Pagramančio, Panemunių, Pavilnių, Sartų, Veisiejų, Ventos, Verkių) ribų ir jų zonų ribų planai, kurie pakoregavo minėtų regioninių parkų plotus. Detali informacija apie Lietuvos saugomų teritorijų ploto kitimą pateikiama 2 pav.

2 pav. Lietuvos saugomų teritorijų plotas 2002-2010 metais (ataskaitinių metų sausio 1 d.), tūkst. ha

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenys.

3. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų objektų skaičius (vnt.).

Siekiant užtikrinti augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą, racionalų ir tausojantį naudojimą, apsaugoti juos nuo nykimo ar visiško sunaikinimo, išsaugoti biologinę įvairovę, kasmet pagal nuolatinės Augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos pateiktą sąrašą paruošiami ir patvirtinami nauji augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai ir įtraukiami į centrinę augalų nacionalinių genetinių išteklių duomenų bazę. Taip užtikrinama, kad sukauptas genofondas ir jo tyrimų rezultatai būtų panaudoti selekcijoje, mokslo tikslams, gamyboje. Per pastaruosius penkis metus augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams kasmet buvo priskiriama nuo 200 iki 790 genetinių objektų. 2009 m. jų priskirta daugiausia (2635 objektai), nes 2008 m. baigėsi Švietimo ir mokslo ministerijos finansuota Augalų genetinių išteklių tyrimų programa. Įgyvendinant šią programą, intensyviai buvo tiriami augalų genetiniai ištekliai, o geriausi genetiniai objektai priskirti nacionaliniams. 2009 m. buvo planuota, kad augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams bus priskirti nauji genetiniai objektai ir bendras jų skaičius pasieks 2348. 2009 m. augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirti 2635 objektai (lauko kolekcijos, augalų veislės, sėkliniai (genetiniai) sklypai, augalų genetiniai draustiniai), tai 287 daugiau nei buvo planuota. Detali informacija apie augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų objektų skaičiaus kitimą pateikiama 3 pav.

3 pav. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų objektų skaičius 2005-2009 metais, vnt.

Augalų genų banko duomenys

3. Užtikrinti darnų statybos ir būsto sektorių vystymąsi, išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms gyventojų grupėms.

Efekto kriterijai:

1. Teisiškai sureguliuota statybos normavimo proceso dalis (proc.).

Įgyvendinant šį efekto kriterijų, pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus buvo tobulinama nacionalinė statybos ir statinių priežiūros techninių dokumentų sistema. Buvo planuota, kad 2009 m. bus parengta 93 procentai minėtų techninių dokumentų, įvykdyta 93 procentai. Ataskaitiniais metais buvo parengti ir priimti 34 statybos techninių reglamentų pakeitimai.

2. Butų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų (vnt.).

Šalies būsto fondą 2009 metais papildė apie 8400 naujų pastatytų butų. Butų skaičius 1000 gyventojų padidėjo nuo 393 iki 398. Socialinių būstų fondas pagausintas užbaigtais statyti 190 butų, socialinių būstų skaičius 1000 gyventojų išaugo nuo 8,39 iki 8,49 ir, lyginant su planuotu padidėjimu iki 8,4, padidėjo 101,1 procento.

3. Būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui (m2).

2009 metais pastatyta apie 8400 naujų būstų (apie 30 proc. mažiau nei 2008 metais). Būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, pasiekė apie 25,2 kv. metrų, lyginant su planuotu 24,6 kv. metrų vienam gyventojui – 102,4 procentais daugiau.

4. Su valstybės parama modernizuotų daugiabučių namų, kurie pastatyti pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 m., dalis (proc.).

Nuo 2005 metų su valstybės parama modernizuota (atnaujinta) 344 daugiabučiai namai - 1,0 procento daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų (planuota 1,3 proc.). 2009 metais modernizuoti 37 daugiabučiai namai ir pradėti vykdyti 131 daugiabučio modernizavimo darbai. Be to, 11 daugiabučių namų įgyvendinta papildoma energijos efektyvumą didinanti išorės sienų apšiltinimo priemonė, ir tarp modernizuotų namų iki 123 namų padaugėjo kompleksiškai modernizuotų. Planuotų rezultatų nepasiekta, nes, bankams atsisakius teikti paskolas daugiabučių namų modernizavimo projektų įgyvendinimui finansuoti, buvo apsunkintas daugelio patvirtintų projektų įgyvendinimas. Galimybė finansuoti atsirado tik 2009 m. pabaigoje pradėjus teikti garantijas šioms paskoloms.

4. Apsaugoti visuomenės interesus ir prisidėti prie palankių sąlygų ekonominei plėtrai sudarymo tobulinant ir plėtojant nacionalines standartizacijos, metrologijos ir atitikties įvertinimo sistemas.

Efekto kriterijai:

1. Užtikrinantys laisvą prekių judėjimą, visi Europos standartai, perimti kaip Lietuvos standartai, yra išleisti ir prieinami visuomenei (proc.).

Lietuvos standartizacijos departamentas, siekdamas strateginio tikslo įgyvendinimo, perėmė visus, t.y. 100 proc. Europos standartizacijos organizacijų 2009 metais priimtų Europos standartų, išleido ir padarė juos prieinamus visuomenei.

2. Išplėstos ir įsisavintos naujos standartizacijos sritys, sudarant naujus technikos komitetus (LST TK) ir įtraukiant suinteresuotas šalis į jų veiklą (vnt.).

Lietuvos standartizacijos departamentas, siekdamas strateginio tikslo įgyvendinimo, 2009 m. planavo išplėsti ir įsisavinti naujas standartizacijos sritis ir sudaryti 3 naujus technikos komitetus (TK), įtraukdamas suinteresuotas šalis į jų veiklą, 2009 m. išplėtė ir įsisavino naujas standartizacijos sritis, sudarydamas 3 naujus LST TK: LST TK 78 „Mašinos ir įrenginiai“, LST TK 79 „Informacijos saugumas“ ir LST TK 80 „Kelių transportas ir telematika“. 2009 metais Lietuvos standartų projektus rengė 80 LST TK, kurių veiklą koordinavo ir sekretorių funkcijas vykdė Lietuvos standartizacijos departamento darbuotojai.

3. Geriausių matavimo galimybių įvairiose matavimų srityse, kurios gali būti realizuotos Lietuvos metrologinėse laboratorijose ir yra pateiktos Tarptautinio svorių ir matų biuro tinklalapyje, skaičius (vnt.).

Metrologinio laidavimo tarptautinis pripažinimas pasiekiamas dalyvaujant regioninių metrologijos organizacijų veikloje. Intensyvėjant ekonominiam bendradarbiavimui, plečiantis prekių ir paslaugų mainams, o ypač įgyvendinant laisvo prekių judėjimo principus, būtina siekti, kad Lietuvoje atliktų matavimų rezultatai būtų pripažįstami užsienio valstybėse. Tai pasiekiama aktyviai dalyvaujant valstybinių matavimo vienetų etalonų tarptautiniuose palyginamuosiuose bandymuose ir taip laiduojant reikiamų matavimų sietį. Pagal tarptautinį susitarimą šalių geriausios matavimo galimybės yra skelbiamos Tarptautinio svorių ir matų biuro tinklalapyje. 2008 m. Tarptautinio svorių ir matų biuro tinklalapyje patalpintos 48 geriausiųjų matavimų galimybės įvairiose matavimų srityse, 2009 m. – 68, t.y. 40 proc. daugiau, lyginant su 2008 m. Ten paskelbti rezultatai įrodo, kad laboratorijoje atliekami matavimai yra pripažįstami tarptautiniu mastu.

4. Pagal ES ir tarptautinių dokumentų reikalavimus akredituota atitikties įvertinimo įstaigų (vnt.).

Akredituotų pagal ES ir tarptautinių dokumentų reikalavimus atitikties įvertinimo įstaigų skaičius 2009 metais, lyginant su 2008 m., padidėjo 7 įstaigomis arba 40 procentų, negu buvo 2009 m. planuota (5 įstaigomis). Iki 2010 m. sausio 1 d. akredituotos 137 įstaigos.

3.2. Institucijos vykdytos programos

Aplinkos ministerija 2009 metais vykdė 15 programų, iš kurių visos tęstinės. Toliau pateikiama išsami informacija apie Aplinkos ministerijos 2009-2011 metų strateginiame veiklos plane numatytų programų įgyvendinimą.

Bendrosios aplinkos politikos įgyvendinimo koordinavimas (01 01)

Programos tikslai:

1. Užtikrinti tinkamą aplinkos politikos įgyvendinimą.

2. Riboti išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekį ir užtikrinti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo nuostatų įgyvendinimą.

Įgyvendinant pirmąjį programos tikslą, įvykdytos šios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 metų programos įgyvendinimo priemonės:

Vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo 97 priemonę „Parengti ir patvirtinti antikorupcinę programą dėl statinių statybos leidimų išdavimo ir statinių valstybinės priežiūros, siekiant pašalinti sąlygas plisti korupcijai ir pareigūnų piktnaudžiavimui“, 2009 m. buvo parengta ir patvirtinta Statybos leidimų išdavimo ir statybos valstybinės priežiūros antikorupcinė programa 2009–2010 metams (LR aplinkos ministro 2009 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. D1-356).

Vykdant 887 priemonę „Parengti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, numatantį išimtinius atvejus, kuriais miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis“, parengtas ir LR Vyriausybei pateiktas LR miškų įstatymo 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Įstatymo projekte numatyti atvejai, kai miško žemę paversti kitomis naudmenomis draudžiama, bei išimtiniai atvejai, kai toks pavertimas galimas esant atitinkamoms sąlygoms. Šiame įstatymo projekte taip pat siekiama įteisinti kompensacinį principą, kurį įgyvendinant naujas miškas privalėtų būti įveistas ne mažesniame plote, nei kitomis naudmenomis paverčiamo miško plotas. Tokiu būdu būtų užtikrintas šalies miškų ploto išsaugojimas ir sudarytos prielaidos tolesniam jo didėjimui. Taip pat siūloma išimtinėmis minėtame projekte nurodytomis sąlygomis leisti skaidyti mažesnes nei 5 ha ploto privačių miškų valdas, kai: 1) atidalinamos miškų ūkio paskirties žemėje esančios žemės ūkio naudmenos; 2) suformuojamas sklypas aplink teisėtai iki 1995 m. sausio 1 d. (t.y. iki Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pirmos redakcijos įsigaliojimo) pastatytą gyvenamąjį namą ar 3) padalijama bendraturčių valdoma privati miško valda.

Vykdant 919 priemonę „Pakeisti Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-636, siekiant kuo efektyviau vykdyti vandentvarkos ūkio plėtrą“, pakeistos Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklės (LR aplinkos ministro 2009 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. D1-380) – siekiant užtikrinti, kad kiekvienos savivaldybės gyventojai būtų aprūpinti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.

Vykdant LRV programos ketvirtosios dalies 481 nuostatą „Sieksime išsaugoti natūralias ar pusiau natūralias teritorijas, pirmiausia miškus. Griežtinsime miškų ir juose esančios biologinės įvairovės išsaugojimą, netoleruosime neteisėto miškų kirtimo“ (972 priemonę), Aplinkos ministro įsakymu papildytas Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, parengtos duomenų formos apie šias teritorijas ir kartu su sąrašu pateiktos Europos Komisijai. Šia priemone sustiprinta miškų apsauga, įtraukiant į sąrašą miškų plotus, svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui, vykdant Natura 2000 tinklo kūrimo uždavinius. Šiuo metu Natura 2000 tinklą sudaro 406 vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, ir 77 paukščių apsaugai svarbios teritorijos. 80 proc. Natura 2000 tinklo teritorijų ploto yra nacionalinėse saugomose teritorijose. Šiuo metu paukščių apsaugai svarbios teritorijos užima 7,9 proc. šalies ploto (ES vidurkis - 10,8 proc.), vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus - 10 proc. (ES vidurkis - 13,3 proc.).

Vykdant 975 priemonę „Pakeisti Prekybos apvaliąja mediena taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-327, siekiant įteisinti nustatytos pardavimo tvarkos taikymą miško kirtimų atliekų pardavimui“, parengti ir patvirtinti Prekybos apvaliąja mediena taisyklių pakeitimai (LR aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. D1-560) – įteisintas apvaliosios medienos pardavimo tvarkos taikymas miško kirtimų atliekų pardavimui.

Vykdant 992 priemonę „Įvertinti užstato už vienkartines pakuotes taikymo poveikį ir prireikus parengti teisės aktų, užtikrinančių vienkartinių pakuočių užstato sistemos įgyvendinimą, projektus“, 2009 m. atlikta ir suinteresuotoms institucijoms 2010 m. sausio 28 d. pristatyta Privalomojo užstato nustatymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms analizė. Atlikta analizė ir jos pristatymo medžiaga paskelbta Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje www.am.lt (Aplinkos kokybė→Atliekos→Pakuočių atliekos).

Vykdant 1005 priemonę „Parengti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektus, numatančius asmenų pareigą rūšiuoti komunalines atliekas, taip pat efektyvesnį gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimą ir atliekų susidarymo prevenciją“, 2009 m. parengti Atliekų tvarkymo įstatymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektai, kuriuose siekta aiškiau reglamentuoti gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimą, sugriežtinti gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimus, užtikrinti visų apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo finansavimą visoje Lietuvos teritorijoje ir tokiu būdu ateityje sumažinti aplinkos teršimą atliekomis.

Vykdant 1023 priemonę „Parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos projektą, numatantį pagerinti teritorijų planavimo proceso valdymą“, parengtas ir LR Vyriausybei pateiktas naujos redakcijos LR teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos projektas. Nustatytos gairės, kaip optimizuoti teritorijų planavimo procesą, kad jis būtų labiau integruotas, aiškesnis, kad operatyviau būtų reaguojama į vykstančius pokyčius, kad sumažėtų finansinės ir laiko sąnaudos rengiant planavimo dokumentus. Per tris mėnesius po šios koncepcijos patvirtinimo numatyta parengti naujos redakcijos LR teritorijų planavimo įstatymą, kurį priėmus bus supaprastintas teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procesas.

Įgyvendinant antrą programos tikslą „Riboti išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekį ir užtikrinti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo nuostatų įgyvendinimą“, buvo vykdoma 276 priemonė „Parengti aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 178 pakeitimus – patikslinti Nacionalinio klimato kaitos komiteto funkcijas ir sudėtį, pavesti komitetui teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos pozicijoms derantis dėl ES pozicijos dėl globalaus klimato kaitos poveikio mažinimo po 1-ojo JT bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo galiojimo etapo – po 2012 metų („post-Kioto“ susitarimas) ir ES klimato kaitos ir energetikos paketo įgyvendinimo priemonių“. 2009 m. balandžio 27 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-221 buvo atnaujintas Nacionalinis klimato kaitos komitetas, susidedantis iš valstybės institucijų, mokslininkų, nevyriausybinių organizacijų, pramonės atstovų.

Vykdant 893 priemonę „Parengti Lietuvos Respublikos klimato kaitos įstatymo projektą, numatantį reglamentuoti klimato kaitos valdymo principus, Specialiosios klimato kaitos programos sukūrimą, nustatyti ūkinės veiklos vykdytojams teises, pareigas ir atsakomybę, siekiant sumažinti į atmosferą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“, 2009 m. liepos 7 d. patvirtintas LR klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas. Jis sukuria teisinį pagrindą ilgalaikiams klimato kaitos valdymo ir įgyvendinimo tikslams formuoti ir įgyvendinti. Įstatymas nustato pagrindines Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos po 2012 m. ir jos įgyvendinimo priemonių plano rengimo nuostatas, taip pat asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, kurios metu į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, teises, pareigas ir atsakomybę bei valstybės institucijų ir įstaigų kompetenciją. Nubrėžia teisines prielaidas žaliosios investavimo sistemos diegimui Lietuvoje, pagal kurią į Specialiąją klimato kaitos programą gautos lėšos būtų panaudojamos atsinaujinančių energijos šaltinių ir energijos gamybos ir naudojimo efektyvumo gerinimo ir kitiems projektams įgyvendinti.

Įgyvendinant apskričių valdymo administracinę reformą ir vykdant Vyriausybės 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 815 ,,Dėl priemonių apskričių viršininkų vykdomoms funkcijoms perskirstyti plano patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 90-3885) patvirtinto Priemonių apskrities viršininkų vykdomoms funkcijoms perskirstyti plano 1.37 punkto nuostatas, parengtas Teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 5, 8, 11, 12, 14, 18, 22, 24, 26, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriam Vyriausybė pritarė ir pateikė Seimui.

Įgyvendinant LRV architektūros politikos krypčių įgyvendinimo 2006-2010 metų priemones (Žin., 2006, Nr. 75-2861), parengta ir LRV 2009-06-03 nutarimu Nr. 643 patvirtinta LR architektūros įstatymo koncepcija (Žin., 2009, Nr. 78-3239).

Vykdant LRV 2008-2012 m. programos įgyvendinimo priemones, įgyvendinta priemonė ,,Lietuvai pirmininkaujant Baltijos jūros regiono šalių Erdvinio planavimo komitete, surengti ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą, konferenciją, siekiant priimti Baltijos jūros regiono teritorijų vystymosi ilgalaikės perspektyvos gaires“. 2009 m. spalio 16 d. Vilniuje surengtas Baltijos jūros regiono ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą ir plėtrą, susitikimas. Jame priimta Baltijos jūros regiono teritorijų plėtros ilgalaikė perspektyva iki 2030 metų ir ministrų Vilniaus deklaracija.

2009 m. spalio 1 d. surengtas Lietuvos III urbanistinis forumas.

Valstybinis aplinkos monitoringas, taršos prevencija ir upių baseinų valdymas (01 02)

Programos tikslai:

1. Atsižvelgiant į esamus tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinius poreikius, sudaryti sąlygas aprūpinti atsakingas valstybės ir tarptautines institucijas, visuomenę patikima informacija apie gamtinės aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio sąlygotus gamtinės aplinkos būklės pokyčius. Tai padės pagrindą objektyviam Lietuvos gamtinės aplinkos kokybės valdymui ir prisidės prie Europos Sąjungos aplinkos būklės gerinimo.

2. Sudaryti sąlygas pasiekti gerą vandens būklę vandens telkiniuose, esančiuose upių baseinų rajonuose.

3. Užtikrinti tinkamą ir saugų cheminių medžiagų ir preparatų valdymą.

4. Sudaryti sąlygas geresnei taršos prevencijai.

Įgyvendinant pirmąjį programos tikslą, 2009 m. atlikti šie darbai:

1. Atsižvelgiant į naująją Aplinkos monitoringo įstatymo redakciją (Žin., 2006, Nr.57-2025) bei siekiant suderinti poįstatyminių teisės aktų nuostatas su naujai priimto įstatymo nuostatomis ir tuo pačiu užtikrinti aplinkos monitoringo vykdymo efektyvumą visuose lygmenyse bei sudaryti sąlygas suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei gauti išsamią ir kokybišką informaciją apie gamtinės aplinkos būklę, 2009 metais buvo patvirtintas Aplinkos ministro 2009-09-16 įsakymas Nr. 546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo”.

2. Pagal kompetenciją įgyvendintos Valstybinės aplinkos monitoringo 2005-2010 metų programos, patvirtintos LR Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608), 2009 metų priemonės, skirtos surinkti būtinus duomenis ir informaciją apie oro ir paviršinio vandens kokybę, biologinės įvairovės būklę, antropogeninės taršos apimtis ir kraštovaizdžio būklę, reikalingus aplinkos būklės valdymui bei Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų dėl informacijos apie aplinkos būklę teikimo vykdymui.

3. Siekiant užtikrinti atliekamų matavimų kokybę bei gautų duomenų palyginamumą ir patikimumą, būtiną aplinkos kokybei vertinti, buvo:

- parengta ir patvirtinta paraiška dėl projekto „Aplinkos oro monitoringo sistemos atnaujinimas“ finansavimo, kurios esmė yra oro kokybės stebėjimų sistemos stiprinimas ir modernizavimas, siekiant užtikrinti duomenų apie oro kokybę surinkimo pilnumą ir patikimumą;

- parengti techniniai reikalavimai ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistemos modernizavimui ir įrangos radiologiniams tyrimams atlikti bei automatinės radionuklidų matavimo aerozoliuose stoties įsigijimui. Įgyvendinus projektą, bus padidintas ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo ir radiacinio monitoringo sistemos patikimumas, užtikrintas kokybiškas radiologinių tyrimų atlikimas, naudojant šiuolaikišką įrangą, visuomenė gaus savalaikę, patikimą ir išsamesnę informaciją apie foninio radiacinio lygio svyravimus ir aplinkos taršą radionuklidais;

- parengti techniniai reikalavimai įrangos ir baldų įsigijimui pagal projektą „Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Metrologijos tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento laboratorijų rekonstrukcija ir įrangos įsigijimas“. Įgyvendinus projektą, bus pagerinta laboratorinė aplinka ir instrumentinė bazė, o tai leis pateikti patikimus ir tarptautiniu mastu palyginamus aplinkos kokybės matavimų rezultatus visuomenei bei valstybės institucijoms, kurios vykdo aplinkos kokybės valdymą;

- pakartotinai akredituota Aplinkos tyrimų departamento veikla bei išplėsta akreditavimo sritis 18-kos pesticidų nustatymui;

- parengtas ir pateiktas Nacionaliniam akreditacijos biurui valstybinės aplinkos oro kokybės monitoringo sistemos oro kokybės monitoringo stočių eksploatavimo kokybės vadovas, skirtas Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės valdymo departamento Automatizuotų matavimo sistemų skyriaus akreditavimui pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“. ;

- pradėtas įgyvendinti projektas „Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringo sistemos stiprinimas”. Šio projekto tikslas – vieno ekonomiško laivo įsigijimas Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės tyrimams vykdyti su modernia laboratorija bei įranga hidrometeorologiniams matavimams atlikti ir mėginiams paimti. Laivo pirkimas finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos bei iš valstybės biudžeto.

4. Siekiant užtikrinti operatyvų informacijos apie aplinką surinkimą, sisteminimą bei prieinamumą suinteresuotiems vartotojams ir visuomenei internetu naudojant aplinkos informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą (AIVIKS), kuri užtikrins aplinkos kokybės vertinimą, stebėseną ir aplinkosauginių sprendinių priėmimą laiku, parengtas ,,Aplinkosauginės informacijos elektroninių paslaugų išvystymas“ investicinis projektas, paraiška ir projekto finansavimo sutartis.

5. Siekiant sukurti Teritorijų planavimo dokumentų registro (TPDR) ir Teritorijų planavimo duomenų banko (TPDB) elektronines paslaugas gyventojams ir verslui, parengtas investicinis projektas ,,Teritorijų planavimo dokumentų registro ir teritorijų planavimo sprendinių duomenų banko paslaugų plėtra“ ir paraiška. Sukurtos elektroninės paslaugos gyventojams ir verslui sudarys sąlygas nuotoliniu būdu gauti ir pateikti platesnę informaciją apie teritorijų planavimo procesus, dokumentus, sprendinius.

6. Siekiant užtikrinti informacijos apie Lietuvos aplinkos būklę ir jos raidą teikimą aplinkosaugos specialistams bei visuomenei, 2009 m. buvo:

- parengtas leidinys „Aplinkos būklė 2008. Tik faktai“. Šiame leidinyje aptarti 83 geriausiai aplinkos būklę atspindintys rodikliai ir pirmą kartą dalis informacijos apie gamtinę aplinką pateikta atskirais regionais, kurie išskirti remiantis Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų užimamomis teritorijomis;

- pateiktos apžvalgos apie aplinkos oro kokybę 2009 m. Lietuvos teritorijoje išskirtose aglomeracijose ir zonoje, miestų savivaldybėms, atsakingoms už oro taršos mažinimo priemonių įgyvendinimą atitinkamose teritorijose, akcentuojant teršalų koncentracijų atitikimą nustatytoms normoms; parengta ir pateikta Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje apibendrinta apžvalga apie aplinkos oro kokybę aglomeracijose ir zonoje 2009 m., kurioje išanalizuoti oro užterštumo matavimų, taršos šaltinių inventorizacijos, meteorologiniai duomenys ir matematinio modeliavimo rezultatai, skirti tikslinėms vartotojų grupėms ir visuomenei;

- naudojant AIRVIRO ir ADMS URBAN modeliavimo sistemas sudaryti ir pateikti Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje kietųjų dalelių (KD10), anglies monoksido (CO), azoto dioksido (NO2) ir sieros dioksido (SO2) erdvinio pasiskirstymo Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestuose žemėlapiai;

- bendradarbiaujant su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu, suorganizuota konferencija „Klaipėda - kokiu oru kvėpuojame“, skirta supažindinti visuomenę ir suinteresuotas institucijas su pastarųjų metų aplinkos oro kokybės tyrimų Klaipėdoje ir matematinio modeliavimo rezultatais, oro užterštumo poveikiu žmonių sveikatai bei planuojamomis priemonėmis oro taršai mažinti;

7. 2009 m. buvo vykdyti projektai:

- projektas „Baltijos jūros taršos pavojingomis medžiagomis mažinimas (LIFE+)“. Projekto tikslas – nustatyti pavojingų medžiagų šaltinius, pasiūlyti pavojingų medžiagų valdymą per TIPK leidimų sistemą, parengti vadovą kaip naudotis TIPK leidimais mažinant pavojingas medžiagas vandens aplinkoje;

- projektas „Pavojingų medžiagų valdymas Baltijos jūros regione (COHIBA)". Projekto tikslas – įvertinti Baltijos jūros cheminę būklę pagal pavojingas medžiagas ir jų toksikologinį poveikį biotai;

- HELCOM projektas „Pavojingų medžiagų nustatymas rytinėje Baltijos jūros pusėje“. Projekto tikslas – ištirti pavojingas medžiagas Baltijos jūros aplinkoje ir nustatyti jų patekimo į aplinką šaltinius.

- projektas „Mano vandenynas - Globalios aplinkos monitoringo sistemos pajėgumų plėtra (MyOcean)“. Projekto tikslas – sukurti suderintą ir integruotą visos Europos vandenynų stebėsenos ir prognozių sistemą.

Įgyvendinant antrąjį programos tikslą, 2009 m. buvo:

1. Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 1144 „Dėl ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo projektas, siekiant išsaugoti ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingąsias upes ar jų ruožus, nepakeistą šių upių ekologinę būklę, svarbias gyvūnijos ir augalijos rūšis ir buveines, unikalius kultūros objektus.

2. Siekiant pagerinti paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklę įgyvendinus nustatytus vandensaugos tikslus, atitinkančius visuomenės poreikius turėti kokybiškesnę viešąją gėrybę – švaresnius vandens telkinius, 2009 m. buvo:

- parengtas LR Vyriausybės nutarimo projektas dėl Nemuno upių baseinų rajono (toliau – UBR) valdymo plano ir priemonių programos. Nemuno UBR priemonių programoje pateikiami Nemuno UBR iškelti vandensaugos tikslai, jų pasiekimui numatyti uždaviniai ir priemonės;

- parengti Nemuno UBR valdymo plano ir priemonių vandensaugos tikslams pasiekti programos projektai. Rengiant Nemuno UBR valdymo plano ir priemonių programos projektus, buvo atliktas UBR paviršinių ir požeminių vandens telkinių apibūdinimas, atliktas antropogeninių apkrovų vertinimas ir analizė, įvertinta vandens telkinių būklė bei nustatyti vandensaugos tikslai ir priemonės jiems pasiekti;

- parengti Lielupės, Ventos ir Dauguvos UBR valdymo plano ir priemonių vandensaugos tikslams pasiekti programos projektai. Rengiant Lielupės, Ventos ir Dauguvos UBR valdymo planą ir priemonių programą, buvo atliktas UBR paviršinių ir požeminių vandens telkinių apibūdinimas, atliktas antropogeninių apkrovų vertinimas ir analizė, įvertinta vandens telkinių būklė bei nustatyti vandensaugos tikslai ir priemonės jiems pasiekti.

3. Įgyvendinant projekto „Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planų ir priemonių programų parengimas“ 3 uždavinį ,,Parengti įvairių vandens būklės gerinimo priemonių galimybių studijas“, buvo parengtos 6 galimybių studijos. Galimybių studijų parengimo tikslas buvo išanalizuoti žmogaus veiklos poveikį vandens telkiniams, priemonių šiam poveikiui mažinti poreikį bei priemonių poveikiui mažinti pasirinkimo galimybes.

4. Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 920 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1114 „Dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo. Teisės akte įvardinta Kadastro paskirtis, objektai, jų registravimo tvarka, duomenų tvarkymas ir sauga bei sąveika su susijusiais registrais.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatais, parengtas ir patvirtintas Aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. D1-752 „Dėl upių baseinų rajonų, upių baseinų, upių pabaseinių ir paviršinių vandens telkinių kategorijų klasifikatorių patvirtinimo“. Šiuo teisės aktu buvo patvirtinti klasifikatoriai: Upių baseinų rajonų klasifikatorius, Upių baseinų klasifikatorius, Upių pabaseinių klasifikatorius, Paviršinių vandens telkinių kategorijų klasifikatorius. Šie klasifikatoriai yra sudaryti atsižvelgiant į Bendrosios vandens politikos direktyvos 2000/60/EB principus, kai upės, ežerai ir tvenkiniai skirstomi pagal atitinkamą upių baseinų rajoną, o ne pagal administracinius vienetus.

6. Parengtas Aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro veikimo schemos ir informacinės sistemos specifikacijos patvirtinimo“ projektas. Teisės akte nustatyta registravimo sistema, registro duomenų kaupimo ir saugos sistema, sąveikos su susijusiais registrais priemonės, registro duomenų teikimo sistema.

7. Atsižvelgiant į Europos Komisijos pareikštas pastabas dėl neteisingo Bendrosios vandens politikos direktyvos 2000/60/EB perkėlimo į Lietuvos teisę, buvo parengti ir patvirtinti šie teisės aktų pakeitimo projektai:

- Aplinkos ministro 2003-09-25 įsakymo Nr. 472 „Dėl upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus rinkimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo projektas;

- Aplinkos ministro 2003-09-15 įsakymo Nr. 457 „Dėl vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo projektas;

- Aplinkos ministro 2003-11-25 įsakymo Nr. 591 „Dėl upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos vandensaugos tikslams pasiekti rengimo bei derinimo su užsienio valstybėmis tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo projektas;

- Aplinkos ministro 2003-06-30 įsakymo Nr. 329 „Dėl duomenų apie upių baseinų rajone esamus saugomus plotus rinkimo ir sisteminimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo projektas;

- Aplinkos ministro 2003-12-31 įsakymo Nr. 726 „Dėl Bendrųjų reikalavimų vandens telkinių monitoringui tvirtinimo“ pakeitimo projektas.

Įgyvendinant trečiąjį programos tikslą, 2009 m. buvo:

1. Siekiant užtikrinti įmonių pasirengimą laiku pradėti vykdyti 2010 m. gruodžio 1 d. įsigaliosiančius Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (toliau – CLP) reikalavimus, buvo organizuoti 4 seminarai, skaityti 3 pranešimai kitų institucijų organizuotuose susitikimuose, parengti 3 lankstinukai, 1 CLP naujienlaiškis. Sukūrus įmonių informavimo mechanizmą apie suderintą cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemą, visuomenei bus sudarytos sąlygos gauti patikimą informaciją apie cheminių medžiagų ir preparatų valdymą bei apie cheminių medžiagų keliamą riziką ir jos mažinimą.

2. Siekiant užtikrinti pramonės, valstybės institucijų ir visuomenės informavimą apie cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) valdymą ir cheminių medžiagų keliamą riziką, skaityti 2 pranešimai apie REACH reglamento reikalavimus kitų institucijų organizuotuose susitikimuose, parengti 3 REACH lankstinukai, 3 naujienlaiškiai.

3. Buvo tvarkoma Cheminių medžiagų ir preparatų duomenų bazė, į kurią už 2008 metus buvo pateikti duomenys ir informacija apie 449 cheminių medžiagų ir 4427 cheminių preparatų (mišinių) savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai iš 567 Lietuvos įmonių (gamintojų, importuotojų, tolesnių naudotojų, platintojų, eksportuotojų).

Pagal 2009 m. planuotas ir įgyvendintas priemones, šio tikslo įgyvendinimo rezultato kriterijus - padidintas įmonių ir visuomenės informuotumas apie tinkamą ir saugų cheminių medžiagų ir preparatų valdymą (organizuotų seminarų bei mokymų, parengtų informacinių leidinių, konsultacijų skaičius (500)) buvo įgyvendintas 100 proc.

Įgyvendinant ketvirtąjį programos tikslą, 2009 m. buvo:

1. Aktyviai dalyvauta rengiant Lietuvos pozicijas bei pasiūlymus:

- TIPK direktyvos rengimo klausimais. 2009 m. buvo parengtas ir suderintas su LR Vyriausybe atsakymas Europos Komisijai dėl kai kurių TIPK direktyvos straipsnių perkėlimo į nacionalinę teisę;

- Europos Komisijai „Dėl ekologinio ženklo suteikimo kriterijų“ nustatymo;

2. Dalyvauta Europos Komisijos organizuotame projekte, skirtame TIPK elektroninės ataskaitos pagrindinio klausimyno ir klausimyno, susijusio su geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu bei teršalų išmetimo ribinių verčių nustatymu, matricoms parengti.

3. Pravesti mokymai Utenos RAAD valstybės kontrolės pareigūnams pasirengti pagal LAND 34-2008 „Radionuklidų nebekontroliuojamųjų lygių, medžiagų pakartotinio naudojimo ir atliekų šalinimo sąlygų nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo“ reikalavimus.

4. Siekiant skatinti įmones diegti aplinkosaugos vadybos sistemas ir vykdyti EMAS įdiegusių įmonių registraciją, 2009 m. buvo:

- skaityti pranešimai bei parengti ir paskelbti spaudoje straipsniai:

„Ekologinė produktų ženklinimo sistema“ - Kaune 2009 m. kovo 5 d. Kauno pramonės ir prekybos rūmų organizuotame seminare „Ekologinis ženklinimas. Ekologinis gaminių projektavimas ir EuP Direktyva. Nacionalinis efektyvaus energijos vartojimo konkursas “Energy Trophy Lietuva’09”;

„Mažų ir vidutinių įmonių personalo aplinkosauginio mąstymo ugdymas“ - Vilniuje 2009-11-30 Europos Komisijos ir Vilniaus pramonės ir prekybos rūmų organizuotame seminare „Environmental Compliance Asistance Programme for SMEs”;

„Laisvanoriškai pasirenkamos aplinkosaugos sistemos” - Vilniuje Aplinkos apsaugos agentūros 2009-12-16 organizuotame seminare „Ekologinė vartojimo kultūra”;

paskelbtas straipsnis „Mokslas ir gyvenimas” žurnale 2009 m. Nr. 9, L. 4-5: “Aplinkosaugos vadybos sistemos – Žaliųjų pirkimų indikatorius”.

Pagal 2009 m. planuotas ir įgyvendintas priemones šio tikslo įgyvendinimo rezultato kriterijus – padidintas įmonių ir valstybės institucijų informuotumas apie geriausius prieinamus gamybos būdus ir laisvanoriškai pasirenkamas aplinkosaugos sistemas (organizuotų seminarų, parengtų informacinių leidinių skaičius (3)) - buvo įgyvendintas 100 proc.

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖ KONTROLĖ (01 03)

Programos tikslas – užtikrinti tinkamą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

2009 m. gyvūnijos naudojimo kontrolės srityje buvo:

1. Pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos, Tarybos Reglamento 1808/2001 ir 338/97 dėl laukinės faunos ir floros apsaugos kontroliuojant jų prekybą ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių (Žin., 2002, Nr. 125-5690, Žin., 2004, Nr. 85-3097, Žin., 2007, Nr. 29-1068, Žin., 2009, Nr. 71-2911) reikalavimus, vykdyta prekybos laukiniais gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų kontrolė Lietuvos Respublikoje.

2. Nuo 2005 metų yra išduodami leidimai nykstančių faunos ir floros rūšių gyvūnų, kitų gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų importui, eksportui ar reeksportui. Įgyvendinant tarptautinių, ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus dėl saugomų laukinių faunos ir floros rūšių apsaugos, 2009 m.:

- parengta ir išduota 130 Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėse numatytų leidimų ir sertifikatų (2008 m. – 228, 2007 m. – 199, 2006 m. – 100);

- išduoti 7 leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose;

- patikrinta leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose turinčių naudotojų veikla atliekant 561 patikrinimą.

3. Reguliariai raštu teikta regionų aplinkos apsaugos departamentams (RAAD) informacija apie jų kontroliuojamose teritorijose galimai neteisėtai vykdomą prekybą saugomų rūšių gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų, kuri pasitvirtino 75 procentais.

4. Įgyvendinant Helsinkio komisijos rekomendaciją 19/2, kurioje ją pasirašiusių šalių vyriausybinėms organizacijoms rekomenduojama imtis visų įmanomų priemonių pagerinti aplinkosaugos sąlygas esamose ir potencialiose lašišinėse upėse, palengvinant natūralią lašišų reprodukciją bei Tarptautinės žvejybos Baltijos komisijos veiksmų plane ,,Lašiša 1997 – 2010” numatytas priemones, buvo organizuota lašišų neršto respublikinė akcija ,,Lašiša – 2009“, skirta lašišų apsaugai. Akcija ,,Lašiša – 2009“ vyko nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 20 d. Akcijoje dalyvavo RAAD pareigūnai, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojai. Per visą akcijos laiką vykdyti 362 budėjimai (reidai), kurių metu nustatyti 305 (iš jų 54 šiurkštūs) administracinės teisės pažeidimai (4 pav.) Už įvykdytus pažeidimus skirta 36 tūkst. Lt administracinių baudų bei pateikta atlyginti 22 tūkst. Lt ieškinių už žuvų ištekliams padarytą žalą. Dėl neteisėtos žvejybos naudojant elektros srovę Širvintų r. policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą.

4 pav. Akcijos metu „Lašiša – 2009“ metu nustatyti aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai

5. Siekiant patobulinti specialiosios žvejybos tvarką, 2009 m. buvo:

- Aplinkos ministro 2009-06-15 įsakymu Nr. D1-331 patvirtintas Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašas (Žin., 2009, Nr. 74-3031), kuriuo vadovaujantis paskutinį pusmetį buvo vykdoma specialioji žvejyba;

- parengti mokslinių tyrimų ataskaitų registravimo ir mokslinių tyrimų kokybės vertinimo bei elektros žvejybos aparatų įsigijimo, registravimo, laikymo ir naudojimo tvarkų aprašų projektai.

6. Siekiant patikrinti leidimus naudoti žūklės plotus turinčių naudotojų veiklą, 2009 m. atliktas 491 patikrinimas. Išduoti 49 leidimai naudoti žūklės plotus.

7. Išduoti 78 specialiosios žvejybos leidimai, iš jų: moksliniams tyrimams - 40, žuvivaisai - 26, valstybinio aplinkos monitoringo vykdymui - 12.

2009 m. valstybinės miškų kontrolės srityje buvo:

8. Organizuotas 21 miškų urėdijos patikrinimai miško naudojimo, atkūrimo ir apsaugos klausimais.

9. Patikrinta 25,5 tūkst. privačių miškų sklypų (8 proc. mažiau negu 2008 metais) ir 1541 biržių atrėžimo kokybė prieš išrašant leidimus kirsti mišką. Patikrintos 833 lentpjūvės, nubausti 85 asmenys už medienos apskaitos ir miško sanitarinės apsaugos taisyklių nesilaikymą.

10. Įvertinta atliktų miškotvarkos lauko darbų kokybė Kuršių nerijos nacionalinio parko, Ignalinos ir Švenčionėlių miškų urėdijose. Pateiktos išvados dėl Telšių ir Utenos apskričių miškų tvarkymo schemų tvirtinimo.

11. Išduoti 13498 leidimai kirsti mišką.

12. Siekiant efektyvinti pareigūnų darbą miškų kontrolės srityje, 2009 m. spalio 19-23 dienomis 25 RAAD pareigūnams, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje organizuoti kvalifikacijos tobulinimo kursai miško kirtimo, atkūrimo, miškų informacinės sistemos panaudojimo miškų kontrolėje ir navigacinių prietaisų naudojimosi miške klausimais.

13. Patikrinta 6452 ha, arba 90 proc., 2005 metais privačiuose miškuose plynais kirtimais iškirstų želdintinų kirtaviečių. Nustatyta, kad miškas atkurtas savalaikiai 6371 ha, arba 99 proc., plynų kirtaviečių ploto. Lyginant su 2008 metais laiku atkurtų kirtaviečių padidėjo 1 proc. Už savalaikį miško neatkūrimą administracinėmis baudomis nubausti 105 miško savininkai 65,7 tūkst. Lt suma, išieškota 50,5 tūkst. Lt (77 proc.).

14. Siekiant užkardyti teisės pažeidimus, susijusius su neteisėtais miško kirtimais, 2009 m. spalio 26 - lapkričio 9 dienomis kartu su Generaline miškų urėdija ir policijos departamentu organizuota akcija „Miškas 2009“. Akcijos metu surengta 314 reidų, patikrinta 1370 privačių miško sklypų ir 208 lentpjūvės. Nustatytas 21 neteisėtas miško kirtimo atvejis, kurių metu iškirsta 1223 kub. m. medienos. Už neteisėtus miško kirtimus, apvalios medienos gabenimo ir medienos apskaitos lentpjūvėse tvarkos, miško teršimą ir kitus aplinkos apsaugos pažeidimus administracinėmis baudomis nubausti 144 asmenys 12852 litų sumai. Dėl neteisėtų miško kirtimų ir dėl žalos aplinkai atlyginimo pradėti 6 ikiteisminiai tyrimai. Pareikšta 14 ieškinių padarytai žalai aplinkai atlyginti. Per 2009 metus ženkliai padidėjo neteisėtai iškirstos medienos kiekis šalies miškuose. RAAD, miškų urėdijų, nacionalinių parkų ir rezervatų valstybiniai miškų pareigūnai per 2009 metus nustatė 600 neteisėtų miško kirtimo atvejų, kurių metu iškirsta 13944 m3 medienos. Per 2008 metus buvo nustatyti 637 neteisėti miško kirtimo atvejai, kurių metu buvo iškirsta 82530 m3 medienos arba 69 proc. mažiau nei per 2009 metus.

2009 m. gamtos apsaugos ir tašos kontrolės srityje buvo:

15. Siekiant žemės ūkio veiklos aplinkai mažinimo ir griežtinant žemės ūkio bendrijų ir ūkininkų ūkių kontrolę, išduoti, atnaujinti ar koreguoti 1122 taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai įmonėms.

16. Vykdant pramonės objektų aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, atlikti 7642 pramonės bei kitų jiems prilygintų objektų patikrinimai dėl aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi.

17. Atlikta išleidžiamų teršalų kiekių atitikimo nustatytiems normatyvams valstybinės laboratorinės kontrolės patikrinimų 1712 objektuose.

18. Siekiant užtikrinti vandens telkinių apsaugą, 2009 m. buvo patikrinti 378 vandens telkiniai, nustatyta 70 vandens telkinių apsaugos juostose nelegaliai pastatytų tvorų, iš kurių 43 nugriautos.

2009 m. pavojingų atliekų tvarkymo veiklos licencijavimo, tarpvalstybinių atliekų pervežimų valstybinės kontrolės srityje buvo:

19. Vadovaujantis 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo, vykdant tarpvalstybinių atliekų pervežimų valstybinę kontrolę, 2009 m. buvo išnagrinėta 172 tarpvalstybinių atliekų pervežimų prašymų. Iš jų išduoti 155 leidimai atliekų vežimui. Lyginant su 2007 ir 2008 metais, tarpvalstybinių atliekų pervežimų palaipsniui didėjo. Dėl pagerėjusios tarpvalstybinių atliekų pervežimų kontrolės vis daugiau naujų įmonių kreipėsi su prašymais leisti vykdyti tarpvalstybinius atliekų vežimus.

20. Vadovaujantis aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 684 ,,Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių bei pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojams taikomų reikalavimų ir atestavimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintomis Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklėmis, vykdant pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo kontrolę, 2009 m. išduota 31 nauja licencija ir 25 licencijos koreguotos.

21. Patikrintos 84 pažymas dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ar eksporto išduodančios įmonės.

2009 m. cheminių medžiagų tvarkymo valstybinės kontrolės srityje buvo:

22. Siekiant sumažinti pažeidimų skaičių įmonėse, gaminančiose, importuojančiose ar kitaip tvarkančiose chemines medžiagas ir preparatus, remiantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu (Žin.2002, Nr. 72-3017), atliktas 361 inspekcinis vizitas įmonėse, gaminančiose, importuojančiose ar kitaip tvarkančiose chemines medžiagas ir preparatus. Teisės aktus pažeidusiems įmonių atsakingiems darbuotojams surašyti 73 administracinio teisės pažeidimo protokolai, skirtos baudos, taip pat surašyti privalomieji nurodymai nustatytiems pažeidimams pašalinti. Visus duotus privalomuosius nurodymus ūkio subjektai įvykdė.

2009 m. aplinkosauginių avarijų prevencijos ir valdymo srityje:

23. Vadovaujantis Tarybos direktyvos 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės reikalavimais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 ,,Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 130-4649; Žin., 2009, Nr. 90-3855), buvo įvertinta 16 pavojingų objektų, kuriuose pavojingų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytųjų kvalifikacinių kiekių II lygiui ar jį viršija.

Specialioji aplinkos apsaugos rėmimo programa (01 81)

Programos tikslas - sumažinti daromą aplinkai žalą, optimizuoti retų ir nykstančių gyvūnų išteklius, efektyvinti aplinkos apsaugos monitoringą, gerinti visuomenės informavimą ir ekologinį švietimą.

Programos lėšomis įgyvendintos medžiojamųjų, retų ir nykstančių gyvūnų išteklių apsaugos ir gausinimo, švietimo, mokymo, specialistų kvalifikacijos kėlimo priemonės; aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo ir jų gausinimo priemonės; vykdyti moksliniai taikomieji, aplinkos monitoringo ir poveikio aplinkai vertinimo darbai; valstybinės aplinkos apsaugos įstaigos aprūpintos prietaisais, įrengimais ir kitomis materialinėmis priemonėmis, skirtomis aplinkosaugos darbams vykdyti.

Specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis 2009 metais finansuotos šios priemonės:

- Sutvarkytos Nemuno deltos regioninio parko pakrančių apsaugos juostose esančios atliekos (50 tūkst. Lt), sutvarkytos pesticidų atliekos (600 tūkst. Lt),

- Pašalinta požeminio vandens proveržio sukelta Verknės upės tarša (66,6 tūkst. Lt),

- Įgyvendintos krantotvarkos priemonės Baltijos jūros Lietuvos krante (400 tūkst. Lt),

- Pašalinti kraštovaizdį darkantys kilnojamieji vagonėliai ar statiniai iš saugomų ir kitų teritorijų (400 tūkst. Lt),

- Rengti medžioklėtvarkos projektai (500 tūkst. Lt), kompensuota retų ir nykstančių laukinių gyvūnų ir medžiojamų gyvūnų, kurių medžioklė uždrausta ištisus metus, padaryta žala žemės, miško ir vandens telkinių, sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams (150 tūkst. Lt),

- Įgyvendintos kormoranų populiacijos gausos reguliavimo programos priemonės (50 tūkst. Lt), atlikti vilkų populiacijos genetiniai tyrimai ir apskaita (20 tūkst. Lt), vykdytos Baltijos pilkojo ruonio jauniklių reabilitacijos priemonės (10 tūkst. Lt),

- Teiktos genetiškai modifikuotų organizmų rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimo paslaugos ir parengtos išvados (65 tūkst. Lt), atlikta privalomo užstato nustatymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms analizė (50 tūkst. Lt), parengtas nacionalinės Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo pranešimas (50 tūkst. Lt), surinkta ir apibendrinta informacija, siekiant įvertinti galimybes vystyti azoto ir sieros oksidų sistemą tarp ES taršos integruotos prevencijos ir kontrolės įrenginių (30 tūkst. Lt),

- Parengti atliekų tvarkymo įstatymo poįstatyminiai teisės aktai (30 tūkst. Lt), įgyvendintos aplinkos monitoringo priemonės, numatytos 2009 m. Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005-2010 m. programoje (740 tūkst. Lt), parengta Biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimo ataskaita sekretoriatui (30 tūkst. Lt), pildyti saugomų rūšių bei bendrijų registravimo informacinės sistemos duomenys ir sukurtas invazinių rūšių registravimo sistemos modulis (50 tūkst. Lt), įvertintas leistinų ir planuojamų naudoti genetiškai modifikuotų organizmų poveikis socialinei-ekonominei aplinkai Lietuvoje (30 tūkst. Lt), teiktos poveikio aplinkai vertinimo ekspertų paslaugos (150 tūkst. Lt),

- Parengta 2008 m. nacionalinė išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaita (40 tūkst. Lt), atlikta atliekų tvarkymo būklės analizė (20 tūkst. Lt), iš dalies finansuota mokslinė studija „Gyvulininkystės kompleksuose susidarančio mėšlo/srutų tvarkymo technologijų įvertinimas ir pasiūlymų aplinkos taršai mažinti pateikimas“ (15 tūkst. Lt), atlikti markšeideriniai matavimai Kojelių smėlio telkinyje (8,8 tūkst. Lt),

- Atlikta parengtų studijų apie Rėkyvos ežero būklę ir galimą eksplo