Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato Nerijus Mačiulis, 2014 04 08

© Swedbank

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgaNerijus MačiulisSwedbank vyriausiasis ekonomistas

© Swedbank

Pasaulyje neapibrėžtumas ir rizika padidėjo

2

Neigiamo scenarijaus rizika išaugo:

• Disbalansai Kinijos ekonomikoje padidėjo – staigus Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimas turėtų neigiamą poveikį kitoms besivystančioms rinkoms ir visai Pasaulio ekonomikai

• Išlieka defliacijos rizika euro zonoje

• Prekybinio karo rizika dėl Rusijos-Ukrainos krizės negali būti atmesta

Teigiamos rizikos:

• Eurozonos šalių ekonomika vis sparčiau ropščiasi iš duobės ir įžengia į stipresnio augimo fazę, kurioje vienų augimas skatina ir kitų ekonomikų augimą

Rizikos scenarijų tikimybės (proc.)

Pag

rin

din

is, 7

0%

Ger

esn

is, 1

5%

Blo

ges

nis

, 15%

Pag

rin

din

is, 6

5%

Ger

esn

is, 1

0%

Blo

ges

nis

, 25%

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Sausio

prognozės

Balandžio

prognozės

© Swedbank

Kinija: Reformos būtinos, bet slopins augimą

3

• Kinija įgyvendina rimčiausius ekonominės politikos pokyčius per pastaruosius 30 metų

• Siekia pasiekti tvarų augimą ir sumažinti taršą

• Nori suvaldytų perteklines investicijas ir NT burbulus, mažiau reguliuoti kapitalo srautus

• Politikos formuotojai ketina dar labiau slopinti kreditavimo augimą, ypač suvaldyti šešėlinę bankininkystę

• Trumpuoju laikotarpiu visa tai slopins augimą, išlieka nesuvaldytos ir per greito sulėtėjimo scenarijaus rizika

© Swedbank

Rusijos ekonomika: silpsta, bet turi finansinių rezervų

Rusijos realios disponuojamos pajamos, mažmeninė prekyba ir nedarbo lygis

-10

-5

0

5

10

15

20

25

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

-4

-2

0

2

4

6

8

10

Nedarbas (dešn. sk.)Realios disponuojamos pajamos (4 ketv. vidurkis), % YoYMažmeninė prekyba, % YoY

Šaltinis: Reuters Ecowin

Valdžios ir centrinio banko rezervai, valdžios skola, % BVP

0

5

10

15

20

25

30

35

40

2008 2009 2010 2011 2012 2013

Skola

Nacionalinis Turto Fondas

Centrinio banko rezervai

Šaltinis: Reuters EcoWin

© Swedbank

Swedbank Pasaulio ekonomikos augimo prognozės 1/ (metinis pokytis proc.)2012

JAV 2,8 1,9 (1,9) 3,0 (3,2) 3,1 (3,1)

EZ šalys -0,6 -0,3 (-0,4) 1,3 (1,1) 1,9 (1,9)

Vokietija 0,9 0,5 (0,6) 2,0 (2,1) 2,2 (2,2)

Prancūzija 0,0 0,3 (0,1) 1,1 (0,6) 1,9 (1,9)

Italija -2,4 -1,8 (-1,9) 0,4 (0,1) 1,4 (1,4)

Ispanija -1,6 -1,2 (-1,2) 1,0 (0,9) 1,8 (1,8)

Suomija -1,0 -1,4 (-1,2) 0,2 (0,8) 1,3 (1,8)

JK 0,2 1,7 (1,9) 2,8 (2,9) 2,4 (2,4)

Danija -0,4 0,4 (0,4) 1,6 (2,0) 2,0 (2,1)

Norvegija 3,3 2,1 (1,8) 1,8 (1,7) 2,1 (2,1)

Japonija 1,4 1,5 (1,7) 1,4 (1,8) 1,0 (0,9)

Kinija 7,7 7,7 (7,7) 6,9 (6,9) 6,5 (7,1)

Indija 4,8 4,6 (4,0) 5,5 (6,3) 6,8 (5,8)

Brazilija 1,0 2,3 (2,4) 2,2 (2,8) 2,5 (3,9)

Rusija 3,5 1,3 (1,3) 0,8 (2,0) 0,8 (2,3)

Pasaulis (PPP 2/) 3,0 2,9 (2,8) 3,4 (3,5) 3,7 (3,8)

Pasaulis (JAV $) 2,5 2,3 (2,3) 2,9 (3,0) 3,3 (3,4)

1/ Sausio prognozės skliausteliuose; šios šalys reprezentuoja 70% pasaulio ekonomikos

2/ Svoriai pagal Pasaulio banko 2011 m. duomenis Šaltiniai: Statistikos depatamentai ir Swedbank.

2013 2014p 2015p

Pasaulio ekonomikos augimo prognozės

5

© Swedbank

Labiausiai tikėtinas scenarijus: Rusijos-Ukrainos konfliktas neeskaluojamas

Išorė• Sankcijos Rusijai išlieka panašios į dabartines, t.y.

taikomos tik kai kuriems asmenims ir verslams. • Sankcijos neturi jokios žymesnės neigiamos įtakos

pagrindinių ES šalių augimui.• Rusijos ekonomika patiria nedidelę recesiją 2014 m.,

labai lėtą atsigavimą 2015 m. (metinis BVP augimas abejais metais žemiau 1 proc.), tęsiasi rublio nuvertėjimas, jaučiama neigiama įtaka kitoms NVS šalims.

• Naftos rinka: mažėjančios pasaulinės naftos kainos tendencija tęsiasi (iki 102 JAV dolerių už barelį 2015 m.)

Baltijos šalys• Eksportas į Rusiją mažėja iš dalies dėl rublio

nevertėjimo, tačiau daugiausiai – dėl tam tikrų prekybos barjerų. Energijos tiekimas iš Rusijos – be trikdžių.

• Labiausiai nukentėsiantys sektoriai – pramonė, transporto paslaugos, visas tranzito sektorius ir galbūt turizmas.

• Neigiama įtaka jaučiama ir 2015 metais, tačiau daugumos sektorių augimas tęsiasi. Mažėjantį eksportą į Rusiją kompensuoja didesni eksporto srautai į atsigaunančią ES. Dėl prastesnių lūkesčių tikėtina ir neigiama įtaka ir investicijų augimui. Valdžios biudžeto deficito didėjimo rizika išlieka maža.

6

Įtaka per:• Prekybos kanalą (prekių ir paslaugų eksportas)• Investicijų kanalas (ypač įmonių, prekiaujančių su Rusija)• Finansinių srautų (bankai, nekilnojamas turtas – daugiausiai Latvijoje)• Pasitikėjimo (verslo ir namų ūkių)

© Swedbank

Eksportas į Rusiją Rusijos BVP (dešn. sk.)

Šaltiniai: Reuters Ecowin, Estijos bankas, Latvijos bankas, Lietuvos statistikos departamentas

7

Prekių ir paslaugų eksportas į Rusiją, metinis augimas proc. (slenkantis 4 ketv. vidurkis, eurais, to meto kainomis)

Prekybos kanalas: silpstant Rusijos ekonomikai eksportas į Rusiją ir kaimynines jos valstybes nukentės

*Lietuvos eksportas apima tik prekių eksportą

Dvi pagrindinės priežastys:- rusų perkamoji galia (gyventojų pajamos ir rublio kursas) ir,

- tikėtini įvairūs prekybos barjerai, kuriuos nuolat taikys Rusija.

-40

-20

0

20

40

60

80

2002 2004 2006 2008 2010 2012

Estija

2002 2004 2006 2008 2010 2012

Latvija

-25

0

25

50

2002 2004 2006 2008 2010 2012

Lietuva*

© Swedbank

Prekybos kanalas: maždaug 15-20 proc. Baltijos šalių eksporto keliauja į Rusiją, tačiau didžioji dalis yra reeksportas

8

Prekių eksporto kryptis 2013 m., proc. nuo visų prekių eksporto

Visas prekių eksportas sudaro 43 proc. BVP (prekių ir paslaugų – 60%

of GDP)

Visas prekių eksportas sudaro 71 proc. BVP(prekių ir paslaugų – 86

proc. BVP)

Visas prekių eksportas sudaro 64 proc. BVP

(prekių ir paslaugų – 88 proc. BVP)

- Rusija yra svarbi eksporto rinka Lietuvos gamintojams, tačiau nėra pagrindinė - 85 proc. eksporto yra reeksportas, todėl labiausiai pažeidžiamas – transporto sektorius.- Eksporto srautai bus sutrikdyti dėl rusų perkamosios galios (pajamų ir rublio kurso) ir galimų barjerų ir kitų trikdžių eksportui į Rusiją, kurios įves Rusija. Tai nebūtų kažkas naujo, verslas prie to jau yra pripratęs.

RU; 11%

UA; 1%

BY; 0%

LV; 10%

LT; 6%

FI; 16%

Kiti; 55%

Estija

RU; 12%

UA; 1%

BY; 2%

LT; 17%

EE; 13%

FI; 3%

PL; 7%

Kiti; 47%

Latvija

RU; 20%

UA; 4%

BY; 5%

LV; 10%

EE; 8%

FI; 1%

PL; 7%

Kiti; 45%

Lietuva

© Swedbank

Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos nemažėja

Lietuvos prekių eksporto dalis tenkanti Rusijai

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

14%

16%

18%

20%

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Prekių eksportas į Rusiją

Lietuv iškos kilmės prekių eksportas į Rusiją

Šaltinis: Statistikos departamentas.

© Swedbank

40

40

37

34

31

30

27

24

20

20

15

15

13

8

0 10 20 30 40 50

Daržovės

Mašinos ir įrenginiai

Statybinės medžiagos

Optiniai instrumentai

Transporto priemonės

Popierius

Tekstilė

Paruošti maisto produktai

Gyvuliniai produktai

Metalai

Kiti pramonės produktai

Plastikai ir gumos

Chemijos produktai

Medienos produktai

Lietuvos prekių eksportas į Rusiją, 2013 m., proc. nuo viso prekių eksporto tam tikrame sektoriuje

Lietuviškos kilmės

Visas

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

10

Kurie sektoriai yra labiausiai pažeidžiami?

Daržovės ir vaisiai: apie 75 proc.

Mėsa ir pienas: apie 10 proc.

Alkoholiniai ir gaivieji gėrimai: apie 65 proc.

Drabužiai: apie 35 proc.

20 proc. prekių eksporto keliauja į Rusiją, bet tik 4,8 proc. lietuviškas kilmės produktų yra eksportuojama į Rusiją. Reeksportas yra labai svarbus, net jeigu eksportuojamos prekės nėra pagaminamos Lietuvoje, tarpininkai, saugojimo ir transporto sektoriai

kuria pridėtinę vertę. Tai reiškia, kad Lietuvos pramoninkai yra mažiau pažeidžiami nei transporto sektorius.

© Swedbank

Importas iš Rusijos: ką importuojame ir kaip lengva tam surasti alternatyvų?

11

Importui iš Rusijos dažniausiai galima surasti alternatyvų. Labiausiai pažeidžiama – Lietuva.Didžiausia priklausomybė – energijos importas. Inčukalnio saugykla – ne išsigelbėjimas.

Prekių importas iš Rusijos 2013 m., proc. nuo visų prekių importo tam tikrose prekių grupėse

84

25

9

8

6

4

4

4

2

2

2

1

29

0 20 40 60 80 100

Mineraliniai produktai

Taukia ir aliejia

Chemijos produktai

Medionos produktai

Metalai

Plastikai ir gumo

Popierius

Statybinės medžiagos

Paruošti maisto …

Daržovės

Kiti pramonės …

Trasporto priemonės

Viso

Lietuva

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

31

24

9

7

5

5

4

3

2

2

1

6

0 10 20 30 40 50

Medienos produktai

Mineraliniai produktai

Chemijos produktai

Metalai

Popierius

Statybinės medžiagos

Taukai ir aliejai

Odos produktai

Plastikai

Transporto priemonės

Paruošti maisto …

Viso

Estija

Šaltinis: Estijos statistikos departamentas.

29

28

17

9

9

7

4

4

3

2

2

2

9

0 10 20 30 40 50

Taukai ir aliejai

Mineraliniai produktai

Metalai

Medionos produktai

Taurieji metalai

Chemijos produktai

Popierius

Mineralai

Paruošto maisto …

Plastikai ir gymos

Transporto priemonės

Optiniai instrumentai

Viso

Latvija

Šaltinis: Latvijos statistikos departamentas.

© Swedbank

Baltijos šalių perspektyvos: lėtesnis, tačiau vis dar sparčiausias augimas ES

© Swedbank

Vidaus paklausa atsvers neigiamą lėtėjančio eksporto augimo poveikį

• 2014 metų BVP augimo prognozė mažinama 0,4 procentinio punkto, o 2015 metų – 0,2 procentinio punkto.

BVP augimo sudėtinės dalys, %

1.6%

6.0%

3.7% 3.3% 3.3%4.0%

-4%

-2%

0%

2%

4%

6%

8%

2010 2011 2012 2013 2014p 2015pNamų ūkių vartojimas Vyriausybės vartojimas

Investicijos (išsk. atsargas) Atsargos

Grynasis eksportas BVP augimas

Šaltinis: SD, Swedbank

© Swedbank

Neigiama Rusijos įtaka bus, bet Baltijos valstybės išliks sparčiausiai augančios ES

Realus BVP augimas, %

1.6

6.0

3.73.3 3.3

4.0

-2

-1

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

2010 2011 2012 2013 2014f 2015f

Rusija Latv ija Lietuv a Estija

Šaltinis: Šalių statistikos biurai ir Swedbank

© Swedbank

Tendencijos Baltijos šalyse: darbo rinkoje buvo perkaitimo ženklų, bet kol kas – jokio didesnės neigiamos įtakos konkurencingumui

15

Darbo rinkos rodikliai, proc.

Nedarbo lygis Realaus bruto darbo užmokesčio augimas Produktyvumo augimas

Šaltiniai: šalių statistiko departamentai ir Eurostat* Produktyvumo augimas 2013 m yra i9 mėn. vidurkis

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

2005 2007 2009 2011 2013

Estija*

2005 2007 2009 2011 2013

Latvija

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

2005 2007 2009 2011 2013

Lietuva

© Swedbank

-50-25025502005 2007 2009 2011 2013

Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas Eksportas Namų ūkių vartojimas

Tendencijos Baltijos šalyse: silpnėjantis eksporto augimas ir spartus vartojimo augimas (stipri darbo rinka), tačiau eksporto augimui teigiamos įtakos turės gerėjančios euro zonos perspektyvos

16

Eksportas, namų ūkių vartojimas ir investicijos, metinis augimas, proc.

-60

-40

-20

0

20

40

60

2007 2009 2011 2013

Estija

2007 2009 2011 2013

Latvija

-60

-40

-20

0

20

40

60

2007 2009 2011 2013

Lietuva

Šaltinis: Eurostat.

© Swedbank

Pramonės augimą slopina problemos naftos perdirbimo sektoriuje

-20-15-10

-505

1015202530

2013 2014

Metinis apdirbamosios gamybos ir eksporto augimas, %

Pramonės pasitikėjimo rodiklisApdirbamoji gamybaApdirbamoji gamyba (be naftos prod.)Prekių eksportasPrekių (išsk. naftos prod.) eksportas

Šaltinis: Statistikos departamentas

© Swedbank

Nedarbas mažės lėčiau, bet ne tik dėl Rusijos problemų

Darbo rinka

11.4%

8.3%5.6% 4.3%

5.8%

13.7%

17.8%15.4%

13.4%11.8% 10.4% 9.4%

5.0% 6.0%5.0%

-12%

-8%

-4%

0%

4%

8%

12%

16%

20%

24%

2004 2006 2008 2010 2012 2014p

Nedarbo lygisNominalus bruto (iki mokesčių) atlyginimų augimasRealus neto (po mokesčių) atlyginimų augimasPridėtinė vertės, tenkančios vienam užimtajam, augimas

Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank

© Swedbank

Didelė dalis laisvų darbo vietų liks neužimtos

Registruotas nedarbas ir laisvos darbo vietos

9%

10%

11%

12%

13%

14%

15%

16%

17%

2010 2011* 2012* 2013* 2014*

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Registruotas nedarbas, % Laisvų darbo vietų skaičius, tūskt.

* darbingo amžiaus gyventojų skaičius pakeistas pagal surašymo duomenis

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

Iš visų per du pirmus šių metų mėnesius registruotų bedarbių virš 40 proc. neturėjo profesinio pasirengimo, keliolika proc. - darbinės patirties, o kas penktas - nedirbo jau du metus ir buvo praradę darbinius įgūdžius.

© Swedbank

Panikos nėra, lūkesčiai gerėja

Ekonominių vertinimų rodiklis

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

2012 2013 2014

Ekonom.vertinimų rodiklis Pramonės (40%)Statybos (5%) Prekybos (5%)Paslaugų (30%) Vartotojų (20%)

Šaltinis: Statistikos departamentas

© Swedbank

Visi Mastrichto kriterijai tenkinami, rizikos nėra

Vidutinės metinės infliacijos sudėtinės dalys (p.p.)

3.7

5.7

10.9

4.5

1.3

4.13.1

1.0 0.8

2.5

-2

0

2

4

6

8

10

12

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014p 2015p

Maistas TransportasKomunalinės paslaugos KitiMetinė infliacija (%)

Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank

• Balandžio 7 dieną Europos Parlamento ekonomikos ir pinigų komitetas teigiamai įvertino Lietuvos progresą siekiant įsivesti eurą.

• Werner Langen, komiteto narys, teigė, kad “Lietuvos valdžia demonstruoja ypatingą ryžtą įsivesti eurą kuo greičiau”• Birželio pradžioje laukiamos Europos Komisijos ir ECB išvados, po to bus būtinas ES parlamento pritarimas ir,

galiausiai, ES finansų ministrų pritarimas.

Ačiū už dėmesį!

Ekonomikos apžvalgos, prognozės, analizė:

www.swedbank-research.com

© Swedbank

Pagrindiniai ekonomikos rodikliai, 2012-2015 1/

2012

Realaus BVP augimas, % 3.7 3.3 (3.3) 3.3 (3.7) 4.0 (4.2)

Namų ūkių vartojimo išlaidos 3.9 4.8 (4.7) 4.3 (4.5) 4.5 (4.5)

Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos 0.6 1.8 (1.7) 2.0 (2.0) 2.5 (2.5)

Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas -3.6 12.8 (11.0) 7.0 (8.0) 9.0 (10.0)

Prekių ir paslaugų eksportas 11.8 9.5 (7.6) 3.0 (6.0) 6.0 (6.4)

Prekių ir paslaugų importas 6.1 9.8 (8.8) 6.0 (9.0) 7.8 (8.0)

VKI vidutinis augimas, % 3.1 1.0 (1.0) 0.8 (1.5) 2.5 (3.0)

Nedarbo lygis, % 2/13.4 11.8 (11.7) 10.4 (10.0) 9.4 (9.0)

Vidutinis metinis realus neto atlyginimo augimas, % 0.5 3.7 (5.0) 4.5 (3.8) 3.5 (3.0)

Nominalus BVP, mlrd. LTL 32.9 34.6 (34.5) 36.3 (36.3) 38.7 (38.8)

Prekių ir paslaugų eksporto augimas (nominalus), % 15.7 6.5 (6.5) 7.0 (7.0) 7.5 (7.5)

Prekių ir paslaugų importo augimas (nominalus), % 10.6 7.5 (7.5) 9.0 (9.0) 9.5 (9.5)

Prekybos ir paslaugų balansas, % BVP 1.0 0.2 (0.2) -1.4 (-1.4) -3.1 (-3.1)

Einamosios sąsk. balansas, % BVP -0.2 0.0 (0.0) -1.8 (-1.8) -3.5 (-3.5)

Einamosios ir kapitalo sąsk. balansas, % BVP 2.0 2.3 (2.3) 0.4 (0.4) -1.2 (-1.2)

TUI įplaukos, % BVP 1.7 1.5 (1.5) 2.5 (2.5) 3.5 (3.5)

Bendras įsiskolinimas užsieniui, % BVP 75.4 74.3 (74.5) 71.8 (72.8) 68.4 (69.8)

Valdžios sektoriaus balansas, % BVP 3/-3.2 -2.4 e (-2.9) -2.1 (-2.0) -1.1 (-1.0)

Valdžios sektoriaus bendroji skola, % BVP 40.5 39.4 (39.7) 42.5 (42.4) 41.0 (40.8)1/ Skaičiai skliaustuose - ankstesnės prognozės2/ Pagal gyventojų užimtumo tyrimą3/ Pagal Mastrichto kriterijų

2013 2014p 2015p

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Swedbank.