Pajamų nelygybės dinamika ir veiksniai Baltijos šalyse Dr. Jekaterina Navickė Vilniaus Universitetas [email protected] Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilnius Balandžio 21 d., 2017 m.
Sep 25, 2019
Pajamų nelygybės dinamika ir
veiksniai Baltijos šalyse
Dr. Jekaterina Navickė
Vilniaus Universitetas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilnius
Balandžio 21 d., 2017 m.
Pristatymo planas
• Statistika: ką ji rodo ir ko neparodo?
• Kas slepiasi už satistikos: nelygybės veiksniai
– Pajamų komponentų, populiacijos grupių svarba
– Pajamų augimas, politinės reformos, demografija
• Laikotarpis: po stojimo į ES (2005-2015)
• Duomenys: EU-SILC
Statistika IIIb: nelygybės žemėlapis
• Pirminių neto pajamų nelygybė Lietuvoje ir Latvijoje kaip
Švedijoje, Danijoje, Prancūzijoje.
• Šalys skirtingai sumažina pirminę nelygybę: [-15; -25 p.p.]
• Visos Baltijos šalys nelygybę sumažina mažiausiu mastu.
Statistika IIIc: nelygybės žemėlapis
• Nelygybės dinamika Baltijos šalyse: stabiliai virš ES vidurkio
• Ypač Lietuvoje ir Latvijoje. Skaičiai konverguoja.
Statistika IVa: rezultatas
• Oficiali statistika atskleidžia ‘optimistiškiausią’ scenarijų.
• Koreguota pgl. Nacionalines sąskaitas nelygybė dar didesnė
– dėl aukštų ir netolygiai pasiskirsčiusių turto pajamų.
Statistika IVb: koreguotas rezultatas
• Disponuojamų pajamų nelygybė beveik tiesiogiai atspindi
pirminę, t.y. menkas koreguojantis politikos poveikis.
Statistika IVc: nelygybių dinamika
• Pirminės pajamos:
– svarbiausias ir didėjantis disponuojamų pajamų nelygybės veiksnys
• Mokesčiai/įmokos:
– beveik jokio poveikio, progresyviausi Estijoje
• Socialinės išmokos:
– svarbiausias pensijų vaidmuo, vis labiau prisideda mažinant nelygybę
Veiksniai I: komponentų indėlis
Veiksniai IIa:
ekonominis augimas, reformos, demografija
• Metodika:
– Kontrfaktiniai scenarijai (mikrosimuliaciją, duomenų persverimas).
• Rezultatas:
– dominuojantis negiamas pirminių pajamų poveikis (ypač iki krizės);
– teigiamas mokesčių-išmokų reformų poveikis (ypač iki krizės),
– ribotos apimties neigiamas demografinis poveikis.
• Algos – pagrindinis pirminių pajamų komponentas.
• Didėjanti algų nelygybė Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje ir Estijoje.
• Proporcinis mokesčių ir įmokų poveikis – nemažina nelygybės.
Veiksnys: pirminių pajamų augimas
• Sparčiai didėja absoliutus realių algų atotrūkis tarp mažiausiai ir
daugiausiai uždirbančių. Žemiausios algos stagnuoja.
Veiksnys: pirminių pajamų augimas
• Realių algų atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių
didėja ir santykiniais dydžiais, ypač Estijoje.
Veiksnys: pirminių pajamų augimas
• Realių algų atotrūkis ypač akivaizdus visose šalyse, jei
atsižvelgiama į užimtumo skirtumus, t.y. metinį atlyginimų
srautą. Skirtumai susidaro dėl fragmentuotų, laikinų ar
nepastovių darbų žemiausiai apmokamų darbų segmente.
Veiksnys: pirminių pajamų augimas
• 20% aukščiausias algas uždirbančių gyventojų gauna apie 50% visų
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje išmokamų algų. Ši dalis didėja.
• 20% žemiausias algas uždirbančių viso gauna apie 4-5% algų.
Veiksnys: pirminių pajamų augimas
• Nelygybės dinamika tarp gyventojų grupių:
– Algų skirtumai tarp lyčių yra didžiausi Estijoje.
– Atotrūkis tarp uždarbių mieste ir kaime yra didžiausias
Lietuvoje. Didėjanti pajamų nelygybė tarp miestų gyventojų.
– Palyginus su Estija, Lietuvoje ir Latvijoje didesnė algų
diferenciacija pagal išsilavinimą ir tarp profesinių
grupių. Visur didėjanti pajamų nelygybė tarp aukštąjį ir
mažėjanti tarp vidurinį/profesinį išsilavinimą turinčių
asmenų; didėjanti nelygybė tarp profesinių grupių.
Veiksnys: pajamų skirtumai grupėse
• Reformos mažino nelygybę iki krizės ir visam laikotarpiui:
– Iki krizės: dosnumo laikotarpis socialinės apsaugos srityje.
– Krizės metu: panašūs fiskalinės konsolidacijos paketai
• PVM didinimas visose Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje socialinio
draudimo įmokų didinimas, mokestinių lengvatų mažinimas. Įvesti
turto mokesčiai Latvijoje ir Lietuvoje.
• Išmokų, pensijų ir viešojo sektoriaus algų apkarpymai arba
užšaldymas.
• Bendra konslidacijos paketo apimtis didžiausia Latvijoje. Mokestinės
priemonės dominavo Estijoje, lyginant su išmokų konsolidacija.
Pagrindinis perskirstomasis poveikis – per socialines išlaidas (Figary et
al. 2015).
Veiksnys: mokesčių-išmokų reformos
• Dramatiškos tendencijos, ypač Lietuvoje ir Latvijoje
• Bet Gini padidėjimas santykinai nedidelis (iki 0.5 p.p.):
– Išvažiuojančio 2-3 kvintilio žmones pakeičia didėjanti
pensinio amžiaus žmonių populiacija.
Veiksnys: demografija
• Neproporcingai didelė dalis viso pajamų augimo atiteko
viršutiniams pajamų procentiliams.
• Didėjančios pajamos savaime nemažina nelygybės.
Rezultatas:
netolygus disponuojamų pajamų augimas
Apibendrinimas
1. Baltijos šalys – pajamų nelygybės lyderės ES, ypač Lietuva ir
Latvija.
2. Neproporcingai didelė dalis viso pajamų augimo 2005-2015 m.
laikotarpiu atiteko viršutiniams pajamų procentiliams.
3. Pagrindiniai nelygybės veiksniai: didėjanti pirminių pajamų
nelygybė ir menkas perskirstymas.
– Neigiamas pajamų augimo poveikis nelygybei iki krizės ir visu 2005-2015
laikotarpiu. Algų diferenciacija didėja visose Baltijos šalyse.
– Mokesčių-išmokų reformos – prisidėjo prie nelygybės sumažinimo, ypač iki
krizės, bet nepakankamai.
– Demografinis veiksnys turėjo iki 0.5 p.p. neigiamą poveikį pajamų nelygybei,
bet šis poveikis, tikėtina, ilgalaikis ir sunkiai koreguojamas.