Oratoriaus Stilius Neverbaline Komunikacija

Turinys

• Įvadas; • Komunikacijos apibrėžimas ir rūšys;• Neverbalinė komunikacija:

Signalų funkcijos;Bendravimo išraiškos būdai;

• Išvados• Naudota literatūra

2011m. Neverbalinė komunikacija 2

Įvadas

Didelę įtaką mūsų gyvenime užima bendravimas. Bendraudami mes susipažystame su įvairiausiais žmonėmis. Be to emocijas išreiškiame ne tik žodžiais bet ir kūno judesiais, veido išraiška. Bendraudami su žmogumi daug dėmesio kreipiame į žmogaus išvaizdą: kūno sudėjimą, rūbus, į jo judesius, balso tempą ir garsumą. Jei suprastume kūno kalbą, galetume daugiau sužinoti apie žmogaus jausmus, jo nuotaiką, savijautą.


Komunikacijos apibrėžimas

Komunikacija - tai informacijos perdavimo ir priėmimo tarp individų procesas. Ji labai svarbi bendruomenės elgsenai, kadangi šiuo procesu realizuojami žmogiškieji santykiai. Efektyvi komunikacija vyks

tada, kai žmogus, priimantis informaciją, ją priima tokią, kokia ji buvo perduota, tai yra neiškraipytą.


Komunikacijos rūšys Verbalinė komunikacija vyksta tada, kai komunikuojama

kalbos simboliais žodžiu ir raštu. Neverbalinė komunikacija vyksta informaciją

perduodant vaizdais - gestais, mimika, tam tikrais įvaizdžiais.

Paraverbalinė kalba apima tariamų žodžių garsumo įvairovę, tylos ir pašnekovo pertraukimo pokalbio metu momentus.


Neverbalinė komunikacija

Neverbalinė kalba mūsų bendravime yra ne mažiau reikšmingesnė už verbalinę: ji padeda geriau išreikšti norimas mintis. Neverbalinė kalba padeda tada, kai žodžiai nedaro pakankamo efekto.


Neverbalinių signalų funkcijos:

• Sustiprina žodinio bendravimo įtaigumą ( jei eina kartu su juo);

• Išreiškia emocijas, slaptus ketinimus, mintis, intencijas; parodo bendravimo, kontakto buvimą ar nebuvimą;

• Reguliuoja komunikacinį procesą (nustato pradžią, pabaigą, tėkmę).


Neverbalinio bendravimo išraiškos būdai :


Atviri veiksmai – gestai ir judesiaiDažnai gestai palydi

mūsų šnekamąją kalbą;Gestų kalba ypač svarbi

kurtiems žmonėms;Gestai nurodo pokalbio

kryptį bei tempą; Gestu galime pašnekovą

nutraukti, paraginti, perduoti žodį kitam;

Yra gestų kuriuos laikome tikraisiais signalais;

Naudojami tikriesiems jausmams nuslėpti;


Veido išraiška (mimika)

• Veido išraiška – tai pats svarbiausias nežodinio bendravimo elementas;

• Emocijų išraiškoje dalyvauja visos veido dalys;

• Tikros emocijos pasireiškia iš karto;

• Bendravimui būtinus signalus

siunčia ir galvos judesiai;


Paslėpti veiksmai

Paslėptus veiksmus dažniausiai sunku pamatyti ir kontroliuoti, bet jie perduoda daugiau informacijos negu atviri. Pateikia tikslią informaciją (pavyzdžiui: veido raudonavimas, rankų drebėjimas, rankų prakaitavimas). Dažnai veido išraiška pasako, ar žmogus yra malonus,

ar nemalonus; kontroliuojantis, ar karštuolis.


Akių kontaktas

Tiesioginis akių kontaktas rodo susidomėjimą ir norą ką nors sužinoti;

Žvilgsnis turi informacijos siuntėjo funkciją;Svarbiausias tikslas yra gauti informaciją iš

klausančiųjų;Suprasti kitų reakciją į tai, kas buvo pasakyta.


Žvilgsnis

Žvilgsnis turi informacijos siuntėjo funkciją;Atskiri trumpi žvilgsniai gali pastiprinti žodžius;Svarbiausias kalbančiojo žvilgsnio tikslas yra gauti informaciją iš klausančiųjų, ypač suprasti kitų reakciją į tai, kas buvo pasakyta.


Fiziniai duomenys

Fiziniai duomenys yra kūno perduodami pranešimai. Tai fizinis sudėjimas, susitvarkymas, plaukų spalva ir ilgis,

odos spalva. Mūsų išvaizda turi didelę reikšmę bendravimui. Patrauklus oratorius(-ė) gali lengviau pakeisti auditorijos nuomonę.


Daiktų įtaka

Gali atstoti simbolius; Rodyti žmogaus ketinimus;Gali suteikti informaciją apie fizinę būseną;Atskleidžia dvasinę būseną;Parodo žmogaus užimamą padėtį visuomenėje.


Tarpasmeninė erdvė

Ši erdvė parodo bendravimo partnerių su interesuotumą vieno kitu bei šalies nacionalinius ypatumus.

E. T. Hallas nustatė keturias erdvės zonas:

Intymioji zona15-46 cm

Asmeninė zona

46-120 cm

Socialinė zona120-360 cm

Visuomeninė zona

per 360 cm


Balsas

• Kalbėti reikia garsiai;• Svarbu pauzės tarp

žodžių ir sakinių;• Tylesniu balsu

reiškiamos ir subtilesnės emocijos;

• Skiriasi vartojamų garsų aukštumas.


Išoriniai garsaiDaugelis išorinių garsų gali įvairiai veikti

bendravimą. Didelis triukšmas trukdo susikalbėti su žmogumi. Priklausomai nuo garsų rūšies gali kisti jausmai: nuo nuvargimo iki irzlumo. Pastovus triukšmas gali kenkti sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad tyli muzika gali teigiamai veikti darbuotojus ir pagerinti jų darbo rezultatus bei darbo efektyvumą.


LaikasLaikas turi įtakos bendravimui ir informacijos perdavimui. Prieš atsakydamas į klausimą žmogus padaro pauzę tam, kad pagalvotų ir geriau suformuluotų atsakymą. Kai kuriuos dalykus kur kas lengviau aptarti vakare nei ryte. Suvokus laiko reikšmę, bendravimą galima padaryti efektyvesnį.


Kvapas Aplinka

Kvapas taip pat perduoda

informaciją. Į malonius

kvapus mes linkę reaguoti teigiamai, o į nemalonius – neigiamai.


Kai kurie aplinkos efektai gali ypatingai veikti mūsų

bendravimą. Įtakos gali turėti spalva ir kambario dydis.

Mėlyna ir žalia spalva padeda atsipalaiduoti, sukuria ramią

atmosferą. Geltona ir oranžinė spalva padidina žmonių

energingumą.

Išvados

Bendravimas yra abipusis procesas, kuriame privalo dalyvauti abi pusės. Turi būti informacijos pateikėjas ir gavėjas, kalbėtojas ir klausytojas. Jei bent viena iš pusių blogai funkcionuos - bendravimas sutriks. Bendraudami mes padarome daugybę judesių, kurie papildo mūsų kalbą. Judesiais galime išreikšti savo džiaugsmą, liūdesį.

Kiekvienas judesys parodo mūsų santykius su bendraujančiu žmogumi.


Naudota literatūra:

• Rimantas Želvys. Bendravimo psicologija.Vilnius 1995. 27-62 psl.

• http://www.sociumas.lt/Lit/gestai/gestai.asp

• www.mokslai.lt• Judesių kalba: kaip skaityti žmonių

mintis iš jų gestų (1994).Vilnius



Oratoriaus Stilius Neverbaline Komunikacija

Documents

kas buvo pasakyta

rai ka

rai kos

neverbalin

veido

mimika

kalb

dai