-
APDOVANOJIMAS. JAV nacionalinė te-levizijos asociacija
apdovanojo du JAV moks-lininko Vladimiro Zvorykino vardo premijos
laureatus. Vienas jų – LEU tarybos pirminin-kas Henrikas
Juškevičius, Lietuvos inžinie-rius, radijo ir televizijos
darbuotojas, buvęs UNESCO generalinio direktoriaus pavaduo-tojas.
Jis – vienas iš spalvotosios palydovinės televizijos kūrėjų.
DVASINGUMAS. Prof. Jono Kievišo su-daryta ir parengta monografi
ja „Ugdymo dva-singumo kontekstas“ (2014) pristatyta Lietuvos
Respublikos Seime ir Ukrainos nacionalinėje pedagogikos mokslų
akademijoje. Tai serijos „Dvasingumas žmogaus pasaulyje“ (2009) bei
„Ugdymo dvasingumas“ (2012) tęsinys.
LITUANISTIKA. Tarptautinė Lituanisti-kos fakulteto mokslinė
konferencija „Kalbinio ir literatūrinio ugdymo kaita: mokytojų
ren-gimo tobulinimo iššūkiai“ sulaukė išskirtinio mokslininkų,
mokytojų bei studentų dėmesio. Pranešėjai dr. D. Kuolys, lekt. N.
Toleikytė, G. Notrimaitė, prof. R. Pabarčienė ir kiti pabrėžė, kad
didėja atotrūkis tarp jaunuolių ir literatū-ros. Apie skaitymo
sunkumus kalbėję mokyto-jai išsakė susirūpinimą, kad mokykloje
trūksta mąstymo ir interpretacijų įvairovės.
METŲ PALYDĖTUVĖS. Surengtas tra-dicinis 2014-ųjų palydų ir
2015-ųjų – univer-siteto jubiliejinių – metų sutiktuvių vakaras.
LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis atsiuntė vaizdo klipą su
sveikinimu, svarbiau-sių metų pasiekimų apžvalga bei įžvalgomis iš
kalėdinės viešnagės Italijoje. Akademinę ben-druomenę sveikino
Senato pirmininkas prof. Audronius Vilkas. Jiedu su Mokslo ir
plėtros prorektoriumi prof. Aivu Ragausku įteikė ser-tifi katus
profesorių ir docentų pedagoginius vardus pelniusiems
mokslininkams. Scenoje pasirodė šokio pedagogikos studentės,
dainavo solistė Asta Pilypaitė, choras „Ave vita“.
VIZITAS. Sausio mėnesį į palaikymo sto-vyklą Vilniuje atvyko 17
vaikų iš įvairių Ukrai-nos sričių. Šių vaikų tėvai kariauja, yra
žuvę arba dingę be žinios. Sausio 16 d. jie pabuvojo ir LEU. Vizito
metu susitiko su rektoriumi aka-demiku Algirdu Gaižučiu, lankėsi
bibliotekoje ir jos skaityklose, taip pat dalyvavo trumpoje muzikos
pamokoje, kurią vedė universiteto dainų ir šokių ansamblio „Šviesa“
vadovė Jo-lanta Kisielytė-Sadauskienė.
Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis
www.leu.lt
leidžiamas nuo 1952 metų
Nr. 1 (2450)
Š IESA
ALMA MATER KRONIKA
2015 sausis
2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos edukolo-gijos universitete
(LEU) vyko studentų šventė, kurios metu iškilmingai pagerbti
kūrybiškiau-si, moksliškiausi, sportiškiausi, visuomeniš-kiausi
studentai.
Padėkos įteiktos šiems studentams:Lietuvos edukologijos
universiteto studentų
atstovybės prezidentei Aistei Bikmanaitei – už aktyvią
veiklą atstovaujant Alma mater studentų interesams.
Lituanistikos fakulteto IV kurso studen-tei Brigitai
Meškonytei – rūpestingiausiai men-torei.
Filologijos fakulteto IV kurso studentei Eve-linai Doft
artaitei – kūrybingiausiai mentorei.
Istorijos fakulteto IV kurso studentei Ma-mertai
Ralytei – visuomeniškiausiai mentorei.
Už tikėjimą lietuvių liaudies muzikos ga-lia ir LEU
garsinimą dainų ir šokių ansamblio „Šviesa“ pasirodymais:
Viktorijai Gasiūnaitei, Ugdymo mokslų fa-kulteto IV kurso
studentei.
Indrei Žymančiūtei, Lituanistikos fakulteto IV kurso
studentei.
Edvardui Trakumui, Socialinės edukacijos fakulteto II
magistrantūros kurso studentui.
Vaidai Pociūtei, Ugdymo mokslų fakulteto IV kurso
studentei.
Jonui Malinauskui, Ugdymo mokslų fakul-teto II
magistrantūros kurso studentui.
Kamilei Karčiauskaitei, Filologijos fakul-teto Anglų fi
lologijos ir kitos užsienio kalbos studijų programos IV kurso
studentei, už Alma mater garsinimą dainomis, patriotizmą ir
akty-vų dalyvavimą chorinėje veikloje.
Simonai Alksnytei, Ugdymo mokslų fakul-teto II kurso
studentei, už meilę muzikai ir nuo-širdų dalyvavimą kamerinio
ansamblio „Credo“ veikloje.
Solveigai Černiūtei, Lituanistikos fakulteto IV kurso
studentei, už kūrybiškumą.
Linui Hariui Petrauskui, Istorijos fakulteto Istorijos
studijų programos IV kurso studentui, už aktyvų dalyvavimą gyvosios
istorijos klubo „Leitgiris“ ir grupės „Ūkanose“ veikloje.
Už kūrybiškumą ir aktyvią visuomeninę veiklą:
Arminai Pikytei, Socialinės edukacijos fa-kulteto
Socialinės pedagogikos studijų progra-mos IV kurso studentei.
Gretai Ališauskaitei, Socialinės edukacijos fakulteto
Socialinės pedagogikos studijų progra-mos IV kurso studentei.
Gintautui Rimeikiui, Ugdymo mokslų fa-kulteto Švietimo
vadybos ir lyderystės studijų programos I magistrantūros kurso
studentui.
Rūtai Mikalonytei, Ugdymo mokslų fakul-teto Dailės
edukologijos studijų programos II magistrantūros kurso
studentei.
Tatjanai Makėvič, Gamtos, matematikos ir technologijų
fakulteto Biologijos studijų progra-mos IV kurso studentei.
Kristei Straukaitei, Gamtos, matematikos ir technologijų
fakulteto Matematikos ir informa-tikos pedagogikos studijų
programos IV kurso studentei.
Evelinai Buivydaitei, Gamtos, matematikos ir technologijų
fakulteto Technologijų pedagogi-kos studijų programos IV kurso
studentei.
Dženetai Buivydaitei, Gamtos, matemati-kos ir technologijų
fakulteto Matematikos ma-gistrantūros II kurso studentei.
Už labai gerą mokymąsi ir aktyvią studen-tišką veiklą:
STUDENTŲ ŠVENTĖS METU IŠKILMINGAI PAGERBTI GERIAUSI
STUDENTAI
Ievai Serafi naitei, Ugdymo mokslų fakul-teto Dailės
pedagogikos studijų programos III kurso studentei.
Vildai Vaičiakauskaitei, Ugdymo moks-lų fakulteto Teatro
ir kino pedagogikos studijų programos III kurso studentei.
Vidmantei Čepulytei, Ugdymo mokslų fa-kulteto Šokio
pedagogikos studijų programos III kurso studentei.
Justynai Kulešo, Ugdymo mokslų fakulte-to Muzikos
pedagogikos studijų programos III kurso studentei.
Sonatai Marozaitei, Ugdymo mokslų fakul-teto Etikos ir
sveikatos ugdymo studijų progra-mos III kurso studentei.
Gretai Strazdauskaitei, Ugdymo mokslų fakulteto
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ug-dymo pedagogikos IV kurso
studentei.
Audronei Krivickaitei, Ugdymo mokslų fakulteto Pradinio
ugdymo pedagogikos studijų programos III kurso studentei.
Monikai Tekutienei, Ugdymo mokslų fa-kulteto Ikimokyklinio
ir pradinio ugdymo peda-gogikos studijų programos IV kurso
studentei.
Laurai Vitkei, Ugdymo mokslų fakulteto Psichologijos
studijų programos III kurso stu-dentei.
Vilmantei Lukauskaitei, Ugdymo mokslų fakulteto
Psichologijos studijų programos IV kurso studentei.
Sudarytas LEU 2014 metų geriausių spor-tininkų dešimtukas,
apdovanoti šie Sporto ir sveikatos fakulteto studentai:
Henrikas Žustautas, II kurso studentas (baidarių-kanojų
irklavimas, treneris Kazimie-ras Rėksnys).
Tomas Kaukėnas, II magistrantūros kurso studentas (biatlonas,
treneriai Ilmarsas Bricis, Aurimas Bučelis).
Vilija Sereikaitė, 2014 m. absolventė (dvira-čių sportas,
treneris Antanas Jakimavičius).
Aurimas Adomavičius, II kurso studentas (irklavimas, treneris
Virgaudas Leknickas).
Edgaras Sečinskis, II kurso studentas (kiokušin karatė, treneris
Paulius Klapatauskas).
Dominykas Jančionis ir Vytautas Lapa-tiukas, II kurso studentai
(irklavimas, treneriai Virgaudas Leknickas, Vladislavas
Sokolinskis).
Eglė Stuckytė, 2014 m. absolventė (stalo te-nisas, trenerė
Jolanta Prūsienė).
Ana Starovoitova, II kurso studentė (boksas, treneriai Ivanas
Minkevičius, Igorius Orlovas).
Simonas Maldonis, IV kurso studentas (baidarių-kanojų
irklavimas, treneris Sergejus Sorokinas).
Artūras Balnionis, III ištęstinių studijų kurso studentas
(svarsčio kilnojimas, treneris Algirdas Navickas).
Apdovanotos geriausios LEU 2014 m. ko-mandos – Lietuvos studentų
varžybų čempionės.
LEU tinklininkai: Andrius Gaidys, Marius Klusevičius,
Laurynas Grainys, Ilja Gorbanas ir Antonas Sugoniakas.
LEU futbolininkai: Valdemaras Šaveiko, Marius Linkevičius,
Matas Kocimas, Danie-lius Gunevičius, Martynas Rumkis, Tautvydas
Svidras, Egidijus Žagaras, Simonas Staškevi-čius, Robertas
Bovševičius, Elvis Daraškevi-čius, Stepas Šiaulytis, Karolis
Čižius, Dainius Tuškevičius, Matas Juodelis, Gžegožas Vilki-nas,
Remigijus Semėnas, Tomašas Skinderis, Rimvydas Stankus, Laurynas
Šimkus, Tomas Baliukevičius, komandos treneris Donatas
Gražulis.
LEU rinktinių treneriai: Juozas Žalas, An-tanas
Taraskevičius, Marius Rastenis, Liuda Mikutienė, Donatas
Pipiras.
Lietuvos universiados ir SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos ir
Lietuvos) studentų žaidynių čempionės imtynininkės Anastasija
Michailo-va ir Aurelija Gotto.
SELL žaidynių čempionai imtynininkai Ar-tūras
Macijevskis ir Julius Matuzevičius.
SELL žaidynių prizininkas imtyninin-kas Vladislavas
Lukaševičius.
Lietuvos universiados čempionai: lengvaa-tletė Giedrė Kupstytė,
aerobinės gimnastikos atstovas Viačeslavas Filipovičius.
Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų varžy-bų čempionai:
irkluotojai Karolis Sunklodas ir Vidmantas Čiūtas, sambo imtynių
atstovė An-žela Burbo-Stančaitienė, lengvaatlečiai Paulius
Bieliūnas ir Artūras Mastianica,
imtyninin-kas Aleksandras Kazakevičius,
tenisininkas Ti-tas Mikelevičius.
Nuoširdžiai sveikiname šiuos jaunuosius kūrėjus, aktyvistus ir
sportininkus! Linkime įkvėpimo, drąsos ir ištvermės. Nepaliaukite
siekti savo užsibrėžtų tikslų. Tebūnie šviesa!
„Šviesos“ informacija
> Sudie, 2014–ieji. Sveiki gyvi, Naujieji, vilčių ir
pergalių, metai
> Rektorius akademikas Algirdas Gaižutis: „Džiaugiamės jaunų
žmonių kūrybiškumu. Jų nerimu siekti inteligentiškumo, vidinės
kultūros, darnos ir visada išlikti aktyviems. Baigę universitetą
jie iš tikrųjų gerbs ir puoš mūsų šalį Lietuvą, mūsų gyvenimą“
Emilija Bereznauskaitė – aktyvi Ugdymo mokslų fakulteto muzikos
pedagogikos specialy-bės III kurso studentė. Emilija yra įvairių
dainų konkursų prizinių vietų laureatė, vaidino kompo-zitoriaus
Vytauto Barkausko jaunesniojo sukur-tose operose „Gripino klasta
arba kas taps kara-liumi“ ir „Gripino svajonė“, dainavo su styginiu
kvartetu „Credo“. Emilija visada maloniai kviečia-ma padainuoti
įvairiuose renginiuose universitete ir už jo ribų.
„Lietuvos edukologijos universitetas turi pui-kią mokymo
sistemą, o dėstytojai yra kompetentin-gi. Aš visą laiką norėjau
dirbti pedagoginį darbą, o LEU man suteikia visas galimybes tapti
gera peda-goge, kuri gali ir moka integruotis šiame technolo-gijų
amžiuje. Mano tikslas – būti muzikos mokyto-ja. Man patinka ne tik
dainuoti, bet ir kitus mokyti dainavimo meno. Na, ir, žinoma,
toliau darysiu tai, kas man miela ir patinka, ką darau studijuodama
čia, t. y. dainuosiu ir mąstysiu apie magistrantūros studijas šiame
universitete!“ – pasakoja LEU muzi-kos pedagogikos specialybės III
kurso studentė.
ARTIMIAUSI RENGINIAIVasario 5-7 dienomis Lietuvos parodų ir
kongresų centre „Litexpo“ vyks XIII tarptautinė mokymosi,
studijų ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2015“. Šiame
renginyje prie universiteto bendruomenės abiturientus ir kitus
moksleivius kvies prisijungti ir LEU.
Vasario 11 dieną LEU kartu su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos
karo akademija minės Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
-
Mokslas Š IESA 2015 sausis
Universiteto bibliotekos atvi-rosios prieigos institucinė
talpykla sparčiai pildoma. Pakalbinome akademiką Antaną Buračą –
vieną iš autorių, atsiliepusių į kvietimą kelti savo kūrinius į
institucinę talpyklą.
Kodėl nusprendėte talpinti savo knygas į institucinę
talpy-klą? Kokių matote šios talpyklos privalumų ir
trūkumų?
Visiems, kurie nori turėti par-tnerių savo idėjoms įgyvendinti,
patariu publikuoti savo kūrybą šio-je talpykloje, nes Lietuvos
autorių teisių gynimo asociacijos žadama autorių teisių
apsauga neretai yra ne visai „švarus“ pasipelnymo au-torių sąskaita
būdas. Mokslo knygų anglų kalba pirkėjų nedaug, tik di-dieji
tarptautiniai knygynų tinklai sugeba jas sėkmingai platinti (tai
dažniausiai internetiniai knygynai – Amazon, eBay ir pan.). Tad jei
yra naujų galimybių, geriau jas atver-ti ir gerinti Lietuvos
edukologijos universiteto (LEU) įvaizdį. Anks-čiau autoriai, ypač
literatai, netgi bandydavo išgyventi iš honorarų. Bet moksle,
neminint itin sėkmingo populiarinimo, svarbesnis yra ben-dras
autoriaus ar jo mokyklos įvaiz-dis, leidžiantis laimėti
tarptautinius konkursus ir pan. Nedaug darbų (E. Jovaišos „Aisčių“
serija) yra toks gi-lus proveržis, kad savaime gali už-tikrinti abu
dalykus iš karto – net ir mūsų Lietuvoje, kur skaitytojų
nedaug.
Ar sudėtinga įkelti kūrinius į institucinę talpyklą? Kaip
siūlytu-mėte ją tobulinti?
Procedūra paprasta. Be to, jei yra keblumų, mielai talkina
LEU
bibliotekos darbuotojai. Beje, tos kūrinių perkėlimo į
institucinę tal-pyklą procedūros yra standartizuo-tos tarptautinėje
praktikoje – mano nuostabai, sudėtingo maketo PDF formatu,
užimančio 20 gigabaitų, knygos perkėlimas į ResearchGate
sistemą užtruko apie pusantros mi-nutės.
Ar Jums reikia bibliotekininko pagalbos?
Man – taip, nes dalis mano do-vanojamų kūrinių (knygų) yra
di-delės apimties (20-50 gigabaitų), ir jų negalima persiųsti
įprastu elek-troniniu paštu. Per pastaruosius penketą metų susidarė
5-6 mano parengtos knygos, kurias, manau, tikslinga tiesiog
dovanoti LEU bib-liotekos skaitytojams.
Ar planuojate talpinimui į ins-titucinę talpyklą pateikti savo
nau-jausias knygas?
Taip. Pasirodo, dalis tarptauti-nių sutarčių su užsienio
leidyklomis neriboja savo kūrinių talpinimo dėstymo ar mokslo
tyrimų tikslais intranete. To visada verta paklausti atitinkamos
leidyklos, ar jie sutiktų su tokiu Jūsų sprendimu. Kartais yra
nustatytas pradinis 3-jų metų apribojimas kūrinį skelbti kitur.
Analogiška su tarptautinių tyrimų programų rezultatų skelbimu.
Ką dar galite pasakyti apie atvirąją prieigą, institucinę
talpy-klą, naudojimąsi informacija?
Tai itin sparčiai besivystanti priešakinių, pirmiausia
fundamen-tinių, tyrimų sistema, kurios re-zultatyvumas skirtingose
mokslo srityse nevienodas. Manau, kad į ją vis daugiau įsijungs ir
HS moks-lų atstovai, ir taikomųjų projektų
rengėjai. Be to, labai sparčiai pro-gresuoja alternatyvios
akademinės veiklos internetinės atvirosios pri-eigos sistemos.
Asmeniškai man jau teko talpinti savo darbus LinkedIn,
Google+, ResearchGate ir kitose atvirosios prieigos
sistemose. Jose patogu bendrauti su savo pasirink-tais partneriais
visame pasaulyje. Aišku, tai įmanoma tik tais atvejais, jei darbai
pateikiami tarptautine kalba. Na, o lituanistika turi savo malonių
privalumų, tai dažniausiai dar artimesnio bendravimo kalba savo
etniniame rate.
Reikia neužmiršti, kad atviro-sios prieigos sistemos yra vartai
į kolektyvinio proto kūrybą inter-nete. Jos padeda kurti stebuklus
– pavyzdžiui, Linux sistemos kūrėjai sėkmingai ima nukonkuruoti
di-džiausią pasaulio programinės įran-gos milžinę su dešimtimis
tūkstan-čių programuotojų. Linux kas parą papildo ir patikslina
atvirojo kodo projektą daugiau, nei labai patyręs programuotojas
gali parašyti per metus. Taip dabar vykdoma didžiu-ma
perspektyviausių neįsivaizduo-jamos apimties mokslo projektų –
genetinių kodų dekodavimas, Aleno smegenų atlaso kūrimas, gilinamos
Sloano ir Galaxy Zoo skaitmeninio dangaus apžvalgos. Vien pastaroji
informacijos ir fotografijų bazė, ap-imanti apie 100 milijardų
stebimą Visatos dalį sudarančių spiralinių žvaigždynų, susidedančių
iš mili-jardų žvaigždžių, reikalauja dauge-lio pasaulio gyventojų
entuziazmo ją tiriant ir aptariant savo pastebė-jimus. O tai ir
leidžia atlikti atviroji prieiga.
MOKSLO KŪRYBA PRIEINAMA VISIEMSEmilija Banionytė
Universiteto bibliotekos direktorė
Šiuolaikiškame ugdymo pro-cese skatinama asmenybės sklai-da,
kūrybiškumas, saviraiška, remiamasi ugdytinio poreikiais, patirtimi
ir galimybėmis. Tokiu būdu organizuojant ugdymą, jo prasmė
priklauso nuo mokinio dvasinės brandos, kurią koreguo-ja
pozityviomis ar negatyviomis nuostatomis grindžiama veikla. Tai
veikia asmenybės raidą. To-dėl greta dėmesio asmens kūry-binėms
galioms, švietimui iškyla mokinio dvasinės brandos skati-nimo ir
jos kryptingumo korega-vimo uždaviniai.
Tokiu atveju svarbu vertinti, kokios dvasinės vertybės vyrauja
ugdymo aplinkoje, kokios akcen-tuojamos ugdymo procese, nes
veikdamas dvasinių vertybių kon-tekste mokinys gilinasi į jų esmę,
paskirtį ir bręsta kaip asmenybė. Taip iškyla dvasinės aplinkos
kaip dvasingumo ugdymo konteksto vaidmuo praktikoje. Svarbiausia,
kad tokiu būdu mokinio kūrybinių galių ir dvasingumo sklaidos
tobu-linimas susiejamas į vieną visumą, kuri ugdymą padaro
asmenybės visavertės brandos procesu ir ska-tinimo būdu. Kokiu
dvasingumu pasižymi mūsų ugdymas, kuo jį praturtina kiekvienas
subjektas, ar gebame jį branginti, saugoti ir valdyti? Tai
klausimai kiekvienam, vertinant savo elgesį ir tobulinant ugdymo
praktiką.
APIE MŪSŲ MONOGRAFIJAS DVASINGUMO SKLAIDOS TEMA
Prof. Jonas Kievišas
Lietuvos edukologijos univer-sitete suburta tarptautinė
moks-lininkų grupė beveik dešimtmetį ieškojo atsakymų į panašius
klau-simus. Tai žinomi mokslininkai (didžioji dauguma –
profesoriai, mokslų daktarai) ne tik iš Lie-tuvos, bet ir iš
Italijos, Latvijos, Ukrainos, Austrijos, Slovakijos, Turkijos,
Ukrainos, Vatikano, Vo-kietijos bei kitų šalių. Jų atlikti tyrimai
pristatyti Lietuvoje išleis-tose kolektyvinėse monografijose.
Lietuvos vardo paminėjimo istori-niuose šaltiniuose 1000-čio proga
buvo išleista kolektyvinė mono-grafija „Dvasingumas žmogaus
pasaulyje“ (sudarė ir parengė J. Kievišas ir R. Kondratienė /
Red-kolegija: akademikas A. Gaižutis ir kt. – Vilnius: Vilniaus
pedago-ginis universitetas, 2009. – 440 p.). Joje įvairių šalių
mokslininkai nagrinėja dvasingumo apraiškas žmogaus aplinkoje. Ši
mokslinin-kų grupė toliau gilinosi į ugdymo prasmę, kuri atskleista
kolekty-vinėje monografijoje „Ugdymo dvasingumas“ (sudarė ir
parengė J. Kievišas / Redkolegija: akade-mikas A. Gaižutis ir kt. –
Vilnius: Lietuvos edukologijos universite-tas, 2012. – 574 p.).
Apibendrinant tyrimų visumą, išryškėjo savitas reiškinys –
dvasingumo konteks-tas. Jis išsamiau nagrinėtas serijos trečioje
kolektyvinėje monogra-fijoje „Ugdymo dvasingumo kon-
tekstas“ (sudarė ir parengė J. Kie-višas / Redkolegija:
akademikas A. Gaižutis ir kt. – Vilnius: leidykla „Žuvėdra“, 2014.
– 400 p.).
Keliamų idėjų interesas. Ne-paisant to, kad knygų pagrindinis
tekstas yra parašytas lietuvių kal-ba, išsamus apibendrinimas anglų
ir rusų kalbomis išplėtė skaitytojų ratą. Kadangi rengiant
monografi-jas dalyvavo ir Ukrainos moksli-ninkai, tai patraukė jų
akademinės bendruomenės dėmesį. Todėl 2014 m. gruodžio 12 d.
monografijos buvo pristatytos Ukrainos nacio-nalinėje pedagogikos
mokslų aka-demijoje, kur vyko pedagogikos srities knygų
prezentacija. Rengi-nyje dalyvavo ne tik akademijos mokslininkai,
bet ir šalies uni-versitetų dėstytojai, monografijų, vadovėlių ir
mokymo priemonių autoriai, mokytojai. Prezentacijoje dalyvavusiam
minėtų monografijų sudarytojui ir rengėjui teko prista-tyti jose
keltas dvasingumo sklai-dos žmogaus aplinkoje problemas, apibūdinti
turinį ir paskirtį tobu-linant šiuolaikinį ugdymą, atsa-kyti į
klausimus, komentuoti dis-kusijoje pagarsintus vertinimus. Be to,
susidomėjimą lietuviškomis monografijomis didino ir tai, kad
Didžiosios Britanijos Oksfordo universitete taip pat yra leidžia-ma
panašių monografijų serija. Prezentacijos metu buvo pristaty-ta
2014 metais išleista kolektyvi-
nė monografija „Švietimas Rytų Europoje ir Eurazijoje“, kurioje
randame ir du Ukrainos autorius. Tai antra anglų kalba leidžiamos
serijos knyga. Joje apžvelgiama švietimo situacija Rytų Europos ir
Eurazijos valstybėse (Ukraino-je, Baltarusijoje, Moldovoje,
Ru-munijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Kazachstane, Turkijoje ir kt.).
Tais pačiais metais Lietuvoje išleista kolektyvinė monografija
„Ugdymo dvasingumo kontekstas“. Joje savo tyrimus pristatę
mokslininkai taip pat iš šio regiono valstybių (Lietu-vos,
Ukrainos, Baltarusijos, Turki-jos ir kt.).
Abiejose šalyse išleistos mo-nografijos panašios tuo, kad
ben-draautoriai yra to paties regiono mokslininkai, nagrinėjamas
šiuo-laikinis švietimas, knygos prista-tomos kaip vientisi mokslo
veikalai (kolektyvinės monografijos) ir yra tęsiamų serijų
leidiniai. Tačiau jos skiriasi savo problematika ir tyri-mais –
Oksfordo universiteto leidi-niuose apžvelgiamas regiono šalių
švietimas, išryškinamas savitumas, o lietuviškuose leidiniuose
tiriama visoms švietimo sistemoms bendra problema ir jos aktualumas
atsi-žvelgiant į globalizacijos procesus šiuolaikiniame pasaulyje.
Išryškėję panašumai ir skirtumai patvirtina minėtų mūsų
kolektyvinių mono-grafijų šiuolaikiškumą, atspindi pasaulines
tyrimų tendencijas ir laikotarpiui svarbų tarpnacionali-nį pobūdį
orientuojantis į bendrą Europos švietimo erdvę ir ieškant jos
tobulinimo galimybių nacio-nalinės kultūros ir dvasingumo erdvėse.
Tai pretekstas skaitytojui gilintis į monografijų turinį, kelia-mų
problemų aktualumą ir vertinti teorinę bei praktinę reikšmę šalių
švietimui.
Mūsų monografijų savitumas. Tyrinėdami ugdymo dvasingu-mo
problemas, mūsų monografijų bendraautoriai pagrindė ugdymo
dvasingumą kaip savitą tikrovės reiškinį, konkretino komponentus ir
asmens dvasinio tapsmo bazi-nius pagrindus ugdymo procese,
atskleidė ugdymo subjektų galimy-bes įprasminti jų kuriamą aplinką
remiantis individualia ir grupine kūrybine veikla. Taip išryškėjo
galimybės modeliuoti dvasingu-mo sklaida grindžiamą ugdymą ir jį
vertinti kaip asmenybės brandos procesą kultūros erdvėje.
Kolektyvinė monografija „Ug-dymo dvasingumo kontekstas“ (2014)
išleista neseniai, taigi jos turinio aktualius aspektus
skai-tytojams dar reikės išsiaškinti ir pritaikyti tobulinant
šiuolaikinį tautos švietimą eurointegracijos procese. Tokius
esminius aspektus išskiria ir patys monografijos ben-draautoriai.
Vienas ir pagrindinių aspektų – atskleidžiami „orientyrai vertinti
žmogaus ir aplinkos tarpu-savio priklausomybę atspindintį ugdymo
dvasingumo kontekstą“ (p. 13). Deja, kaip pastebi akademikas A.
Gaižutis, praktikoje „skatinant ir vertinant kūrybiškumą neretai
išleidžiamas iš akių dvasingumo kontekstas“ (p. 52). Tai veikia
visuo-menę, kurioje, pasak J. Mureikos, „daugumos blogybių
priežastys yra dvasinis ir moralinis skurdas“ (p. 109). Todėl,
apibendrinant tyrimų visumą, akcentuojama, kad knyga skiriama
padėti skaitytojui gilintis į „gyvenimo prasmę bei misiją
sti-prinant žmonių bendrystę ugdymo ir socialinėje aplinkoje“ (p.
360).
Perspektyva. Išskirtas ugdy-mo dvasingumo kontekstas ir kiti
socialinės aplinkos aspektai pro-vokuoja naujus šios srities
tyrimus ir atveria galimybes vertinti jos reikšmę vartojimo kultūra
pasižy-minčiame šiuolaikiniame pasauly-
je. Svarbu tai, kad monografijose keliama dvasingumo sklaida
grin-džiamo ugdymo idėja tiesiogiai siejasi su kitų šalių
mokslininkų tyrimais. Pavyzdžiui, jau minėtoje konferencijoje
Ukrainoje akade-mikas I. Bechas aptarė socialiai ir humanistiniu
požiūriu orientuoto švietimo skirtumus ir aktualumą dabartinėje
visuomenėje. Jis at-skleidė skirtingą jų poveikį asme-nybės raidai
ir akcentavo dėmesio dvasingumui reikšmę. Akademi-kas G.
Filipčiukas vertino Euro-pos Sąjungos švietimo dokumentų reikšmę
tobulinant švietimo raidą šalyje. Jo manymu, labiausiai
pa-žeidžiama sritis yra nacionalinė kultūra ir jos dvasinių
vertybių sistema. Konkrečiais argumentais jis pagrindė, kad dėmesys
nacio-nalinei kultūrai ir jos dvasingu-mo sklaidai yra
prioritetinis šalies švietimo uždavinys.
Susirūpinimą tautos dvasingu-mo apsauga ir kitus ugdymo
dva-singumo klausimus kėlė dauguma pranešėjų. Tokie požiūriai ir
verti-nimai tiesiogiai siejasi mūsų mono-grafijose nagrinėjamu
dvasingumo sklaida grindžiamu ugdymu. Ko-reguojant tokio ugdymo
tyrimus svarbi buvo visų minėtų mono-grafijų redkolegijos
pirmininko akademiko A. Gaižučio pozicija ir įžvalgos, daug
prisidėjo profeso-rius J. Mureika, Vilniaus kolegijos kraštotvarkos
katedros vedėja doc. dr. R. Kondratienė, Šiaulių univer-siteto doc.
dr. I. Ratnikaitė, profe-sorė iš Ukrainos A. Rastrygina ir kt. Jie
padėjo burti tyrėjų grupę, sisteminti jų atliekamus tyrimus ir
kryptingą duomenų interpretavi-mą. Kadangi tyrimai buvo atlikti
tarpkultūrinių ryšių erdvėje, jie yra aktualūs tobulinant
šiuolaikinį tau-tos švietimą eurointegracijos pro-cese, provokuoja
naujus šios srities tyrimus ir atveria galimybes ver-tinti
dvasingumo sklaidos reikšmę vartojimo kultūra pasižyminčiame
šiuolaikiniame pasaulyje.
> Education in Easten Europe and Eurasia. Kolektyvinė
monografija. ISBN 978-1-6235-6480-3. Serijos sudarytojas Colin
Bronch. – Didžioji Britanija: Oksfordo universitetas, 2014. – 340
p.
> Ugdymo dvasingumo kontekstas / Context of Spirituality of
Education. Kolektyvinė monografija. ISBN 978-609-8089-39-4. Sudarė
ir parengė Jonas Kievišas. – Vilnius: leidykla „Žuvėdra“, 2014. –
400 p.
2
-
Š IESA 2015 sausisStudijos
2015-ieji Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) –
jubiliejiniai metai. Šiemet sukanka 240 metų nuo pirmosios mokytojų
seminari-jos Vilniuje ir 80 metų nuo Respu-blikos pedagoginio
instituto Klai-pėdoje įsteigimo.
LEU, kaip pagrindinis šiandienos mokytojų rengėjas, savo ištakas
ban-do sieti su 1935 m. Klaipėdoje įsteigtu Respublikos pedagoginiu
institutu. Tačiau, mokytojų rengimas valstybės mastu prasidėjo daug
anksčiau, dar pirmojoje Lietuvos mokytojų semina-rijoje, kurią
Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio (1727–1794) inicia-tyva
1775 m. balandžio 1 d. Vilniuje įsteigė Edukacinė
komisija.
Ši mokytojų seminarija buvo skirta parapinių mokyklų mokyto-jams
pasauliečiams rengti. Joje iš pra-džių mokėsi 16, vėliau per 30
semi-naristų, o 1776 m. jų skaičius išaugo iki 30. 1780 m. dėl
administracinių ir finansinių nesklandumų Vilniaus mokytojų
seminarija buvo uždary-ta.1783 m. prie Vilniaus universite-to
įkuriama mokytojų seminarija, veikusi iki 1797 m., turėjusi
tenkinti Edukacinės komisijos numatytos re-formuotos mokyklos
poreikius. Ru-sijos imperijai okupavus Lietuvą,
MŪSŲ IŠTAKOS. MOKYTOJŲ SEMINARIJOSProf. Antanas Kiveris
seminarija mokytojams (kartais ji tuomet dar buvo vadinama
Pedago-gikos institutu) buvo atkurta 1803 m. ir veikė iki pat 1832
m., kai semina-rija buvo perduota Vilniaus švietimo apygardai. Šią
apygardą panaikinus, 1833 m. seminarija buvo pertvarkyta ir,
ją perkėlus į Vitebską, pavadinta Vitebsko mokytojų seminarija.
Nu-malšinus 1863–1864 m. sukilimą, pradžios mokyklų mokytojams
rengti 1864 m. Vilniaus gubernijoje buvo įsteigta Maladečinos
mokytojų semi-narija, 1875–1914 m. veikusi kaip Vil-niaus mokytojų
institutas. Į ją buvo priimami rusų tautybės jaunuoliai ir
stačiatikių tikėjimą priėmę lietuviai. Nuo 1874 m. joje buvo
uždrausta mo-kytis lietuviams.
Užnemunės krašte 1866 m. įstei-giami Veiverių pedagogikos
kur-sai, nuo 1872 m. pavadinti Veiverių mokytojų seminarija,
kurioje galėjo mokytis ir vietos lietuviai. Joje buvo dėstomas
lietuvių kalbos kursas, to-dėl seminarija tapo svarbiu tuome-tinės
naujosios lietuvių inteligenti-jos centru. Taip pat 1872 m. Kauno
gubernijoje buvo įkurta Panevėžio mokytojų seminarija. Šių abiejų
se-minarijų veiklą reglamentavo XIX a. aštunto – devinto
dešimtmečio Ru-
sijos imperijos švietimo ministerijos instrukcijos. Jose buvo
nurodytas pa-grindinis mokytojų seminarijų tiks-las – išauklėti
stačiatikišką, ištikimą carui jaunuomenę, pabrėžiamas re-liginis
ugdymas. Dirbti su lietuvių vaikais seminaristai mokėsi bazinėse
pradžios mokyklose, kuriose buvo sudaromos atitinkamos rusų kal-bos
nemokančių mokinių grupės. Iš „Saulės draugijos“ slaptųjų mokytojų
kursų, 1906 m. veikusių Kaune, 1907 m. išaugo pirmoji lietuviška
pra-džios mokyklų mokytojus rengianti mokytojų seminarija, kuri
Pirmojo pasaulinio karo metu buvo perkelta į Voronežą. Jos pirmojo
direktoriaus Juozo Vokietaičio iniciatyva 1918 m. pabaigoje
seminarija sugrąžinama į Kauną. Reikia pastebėti, kad 1917 m.
Voroneže Jonas Yčas suorganizavo privatų Lietuvių mokytojų
institutą, pirmąją aukštąją lietuvių pedagogų rengimo ir tobulinimo
įstaigą. 1917–1918 mokslo metais šis institutas tu-rėjo 50
klausytojų, jiems paskaitas skaitė Jonas Jablonskis, Juozas
Balči-konis ir kiti būsimieji profesoriai.
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, nuo 1918 m. savo veiklą
pra-dėjo lietuvių mokytojų seminarijos Vilniuje, Kaune. Švietimo
ministerija 1919 m. atidarė mokytojų semina-rijas Panevėžyje ir
Marijampolėje. 1920 m. mokytojų seminarijos įstei-giamos
Šiauliuose, 1922 m. – Telšiuo-se, 1923 m. – Tauragėje. 1925 m.
Lie-tuvoje iš viso veikė 10 (5 valstybinės ir 5 privačios), 1927 m.
– 11, 1939 m. – 5 mokytojų seminarijos. Į mokytojų seminariją buvo
priimami baigusieji progimnaziją arba gimnazijos 4 kla-ses. Mokslas
truko vienerius metus. Baigusieji gaudavo pradžios mokyk-los
mokytojo teises ir galėdavo stoti į aukštąsias mokyklas.
Švietimo sistemos Lietuvoje kū-rimu ypač buvo susirūpinta 1919
m. Be pirmojo Lietuvos švietimo mi-nistro Jono Yčo, neeilinį
vaidmenį pradedant kurti tarpukario Lietuvos
švietimo sistemą suvaidino ir nema-žas būrys tuometinių
intelektualų. 1919 m. pirmąjį Lietuvos švietimo reformos projektą
parengė suomių ir lietuvių tautosakininkas, filosofas, istorikas,
Helsinkio universiteto pro-fesorius Augustas Robertas Niemis. Tarp
pirmųjų švietimo sistemos kū-rėjų buvo ir lietuvių kalbos
normin-tojas, terminijos tvarkytojas, vadovė-lių autorius Jonas
Jablonskis. Taip pat aktyviai į švietimo sistemos kūrimo procesą
įsitraukė garsūs lietuvių ra-šytojai: Pranas Mašiotas, Vilius
Sto-rosta (Vydūnas), Marija Pečkauskaitė (Šatrijos Ragana).
Originalią, taip vadinamą „pilnutinio ugdymo“ sis-temą, sukūrė
žymus filosofas Stasys Šalkauskis. Ši sistema numatė ska-tinti
ugdyti žmogų visoms gyvenimo sritims, lavinant ir turtinant visas
jo galias. Tuomet suskubta pradėti ruošti įvairių švietimo sričių
įstaty-mų projektus, kuriuos turėjo svars-tyti ir priimti sušauktas
Steigiamasis Seimas. Rengiant projektus, buvo atsižvelgta į
Suomijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir kitų Vakarų Europos šalių
patirtį. 1919 m. buvo priimti pradžios mokyklų ir aukštesniųjų
bendrojo lavinimo mokyklų laikinie-ji įstatai. Vėliau Steigiamasis
Seimas priėmė Pradžios mokyklų įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 1922
m. spalio 6 d. Vidurinių mokyklų įstatymas buvo priimtas 1925 m.
vasario 27 d. Vėliau abu įstatymai buvo ne kartą papildyti arba
keičiami.
Nepriklausomos Lietuvos kūri-mosi pradžioje labai trūko
kvalifi-kuotų mokytojų, todėl buvo pradėta skubiai steigti mokytojų
seminarijas ar organizuoti trumpalaikius moky-tojų rengimo bei jų
kvalifikacijos kė-limo kursus. Valstybė ėmė rūpintis ir suaugusiųjų
švietimu. Prie pradžios mokyklų buvo steigiami kursai suau-gusiems
(1921 m. jau veikė 364 kursai su daugiau kaip 10 tūkstančių
klausy-tojų). Tokių kursų steigimu pradėjo rūpintis ir visuomeninės
draugijos
bei organizacijos, tokios, kaip „Pa-vasaris“, Lietuvos jaunimo
sąjunga, Jaunosios Lietuvos, Šaulių organiza-cijos, Žemės ūkio
rūmai, Darbo rū-mai, kariuomenė. Svarbų vaidmenį tuometiniame
suaugusiųjų švietime suvaidino liaudies universitetai. Juos steigė
aktyvūs mokytojai ir įvairios organizacijos. Tuo laikotarpiu buvo
pradėtos steigti ir aukštosios mokyk-los. Kaune 1920 m.
pradėjo veiklą aukštojo mokslo kursai. 1922 m. vasa-rio 16 d. jie
buvo pertvarkyti į Lietu-vos universitetą, kuris 1930 m.
pava-dintas Vytauto Didžiojo universitetu. Tuo laiku Kaune buvo
įsteigta Meno mokykla (1922), vėliau tapusi Dailės institutu,
Dotnuvoje įsteigta Žemės ūkio akademija (1924), Kaune – Vy-tauto
Didžiojo aukštoji karo mokykla (1931), Konservatorija (1933),
Aukštie-ji kūno kultūros kursai (1934), Klaipė-doje – Prekybos
institutas (1934).
Kadangi kvalifikuotų mokytojų stygiui Lietuvoje įveikti mokytojų
se-minarijose rengiamų specialistų ne-pakako, 1935 m. įsteigtas
Pedagoginis institutas Klaipėdoje.
> Iš tuometinės spaudos. „Mokykla ir gyvenimas“, 1935 m. Nr.
6-7 (133-4), p. 311
Kiekvieno žmogaus namuose yra išlikusių dokumentų, kurie by-loja
apie praeitį, kurio nors žmogaus arba grupės žmonių veiklą. Iš
doku-mentų galima sužinoti apie kažkurį praeities laikotarpį, apie
tą žmogų. Tarp šeimos archyve saugomų do-kumentų yra keletas mano
tėvo mo-kyklos laikų pažymėjimų, iš kurių galima sužinoti apie to
meto moky-klų mokomuosius dalykus ir ne tik apie juos.
Pradžios mokyklos baigimo pa-žymėjimas. Įteiktas 1940 m.
birželio 15 d. – lemtingą Lietuvai dieną, kai Sovietų Sąjungos
kariuomenė įžen-
gė į šalį ir pradėjo jos okupaciją. To-kie pradžios mokyklos
pažymėjimai buvo įteikti paskutinį kartą per du nepriklausomos
Lietuvos dešimtme-čius. Iš pradžios mokykloje moki-niams dėstomų
dalykų garbingiausia vieta teko tikybai. Taip pat mokiniai mokėsi
lietuvių kalbos, skaičiavimo, tėvynės pažinimo, istorijos,
geogra-fijos, gamtos pažinimo. Iš šių dalykų buvo rašomi pažymiai.
Kiti dalykai nebuvo vertinami, tai – dailės da-lykai, rankų darbai,
muzika, dai-navimas ir kūno kultūra. Baigdami pradžios mokyklą
mokiniai turėda-vo laikyti egzaminus prie komisijos,
sudarytos iš tos mokyklos mokytojo, kunigo ir dar kitų dviejų
pradžios mokyklos mokytojų. Ketvirtos klasės mokinius egzaminavo
komisija, su-daryta iš keturių asmenų.
Vidurinės mokyklos 5 klasės mokinio pažymėjimas. Rodo mo-kymosi
rezultatus 1944–1945 moks-lo metais. Minėti mokslo metai taip pat
buvo įsimintini: jie prasidėjo dar esant nacistinės Vokietijos
okupacijai (taip nutiko Žemaitijos mokyklose), kurią 1944 m. rudenį
pakeitė antro-ji sovietinė okupacija. Žvelgiant į šį dokumentą,
matome, kad tuo metu mokiniai pažymėjimus turėjo pasida-ryti patys
– spausdintų pažymėjimų nebuvo. Todėl juos pasigamindavo
kiekvienas, atsižvelgdamas į tai, kokį turėjo popieriaus lakštą ir
rašalą, kaip dailiai mokėjo rašyti. Dokumente pasirašydavo mokyklos
direktorius, klasės vadovas ir tėvai, buvo įrašo-mas Mokytojų
tarybos nutarimas (šiuo atveju: „Keliamas į VI klasę su pagyrimu už
gerą mokymąsi.“). Kaip matyti, tuo metu pirmais keturiais dokumente
įrašytais pažymiais buvo vertinamas mokinio elgesys,
draus-mingumas, tvarkingumas, darbas. Iš mokomųjų dalykų pirmoje
vietoje įrašyta tikyba, kuri vertinimo netu-ri. Kaip žinome,
vokiečių okupacijos metais jos mokė, tačiau, prasidėjus antrajam
sovietiniam laikotarpiui, tikybos nebemokė, todėl pažymys
ir nėra įrašytas. Penktame skyriuje mokė lietuvių kalbos ir
trijų užsie-nio kalbų – lotynų, vokiečių, rusų. Taip pat mokiniai
mokėsi matema-tikos, fizikos, chemijos, geografijos, istorijos,
paišybos, kūno kultūros, karinio parengimo (šio dalyko pra-dėta
mokyti sovietmečiu). Baigę 5 klasę, mokiniai laikė egzaminus:
žo-džiu – lietuvių, vokiečių, rusų kalbų, fizikos, chemijos,
istorijos, algebros, geometrijos; raštu – lietuvių ir rusų kalbų.
Penkių balų vertinimo sistema buvo išplėtota: vienus pažymius rašė
su tašku, kitus – su pliusu, trečius – su minusu. Taip pat būdavo
pažymima, kiek pamokų mokinys praleido per kiekvieną trimestrą ir
kiek apskritai per mokslo metus. Atskirai būdavo nurodyta, į kelias
pamokas mokinys atvyko pavėlavęs.
1948 m. gimnazijos baigimo atestatas. Pirmiausia į akis krenta
so-vietinė atributika – to meto Lietuvos TSR herbas su ant
juostelės užrašytu šūkiu „Visų šalių proletarai, vienyki-tės!“.
Baigimo atestate pasirašydavo mokyklos direktorius, direktoriaus
pavaduotojas mokslo reikalams, daly-ko mokytojai, o jų visų parašus
tvir-tindavo apskrities švietimo skyriaus vedėjas. Valstybinės
gimnazijos bai-gimo atestate įrašyti šių mokomųjų dalykų
įvertinimai: lietuvių kalbos ir literatūros, rusų kalbos ir
literatūros (šis dalykas antroje vietoje – tai by-
ŽMONIŲ ISTORIJA MOKYKLOS DOKUMENTUOSEProf. Benediktas Šetkus
Istorijos didaktikos centro vedėjas
> Vidurinės mokyklos 5 klasės mokinio pažymėjimas
loja apie rusų kalbos svarbą Stalino laikais), algebros,
geometrijos, tri-gonometrijos, gamtos mokslo, TSRS istorijos, LTSR
istorijos, visuotinės istorijos, TSRS Konstitucijos, geo-grafijos,
fizikos, chemijos, psicholo-gijos, logikos, lotynų kalbos, vokiečių
kalbos. Pažymima, kad „šis atestatas duoda jo turėtojui teisę stoti
į TSRS aukštąsias mokyklas“. Beje, šio ates-tato turėtojui tai buvo
neįmanomas uždavinys, kadangi jo brolis 1945 m. buvo areštuotas už
politinę veiklą, to-dėl durys į visas aukštąsias mokyklas buvo
užtrenktos.
> Pradžios mokyklos baigimo pažymėjimas
3
> Mokytojų seminarija. Autorius Marcelis Januškevičius
-
atmosfera, aiški, nuosekli pamokos struktūra, nuolatinis mokinių
moty-vavimas, puikus mokytojo įvaizdžio išlaikymas, vaizdus,
suprantamas mo-kytojo aiškinimas, sudarytos sąlygos mokiniams
veikti savarankiškai ir t. t. Tobulintini pamokos aspektai: trūko
darbo diferencijavimo, aiškesnių mo-kinių pasiekimų vertinimo
kriterijų. Po pamokos stebėtoja kalbėjo su mo-kyklos direktoriumi
Artūru Čepuliu. Direktorius pasidžiaugė teigiamu pa-mokos
įvertinimu, mano drąsa, vestą pamoką netgi palygino su kitomis
prieš tai mokytojų metodininkų ves-tomis pamokomis.
Kampas saviems Š IESA 2015 sausis
Mielas skaitytojau,tikimės, kad praėjusių metų didžiosios
šventės buvo kaip
niekada jaukios, smagios, Kalėdų Senelis – dosnus, šventi-niai
fejerverkai – įspūdingi, kad spėjai pasidžiaugti sniegu! Lietuvos
edukologijos universitetui 2015-ieji – ypatingi metai. Šiemet visi
kartu minėsime pirmosios mokytojų seminarijos Vilniuje įkūrimo
240-ąsias ir Respublikos pedagoginio instituto Klaipėdoje įsteigimo
80-ąsias metines. Laukia daugybė darbų ir atradimų! Tad drąsiai,
entuziastingai pasinerkime į šią nau-ją gyvenimo knygą, pilną
baltutėlių puslapių. Ir nebijokime į ją rašyti – šypsena, geru
darbu, draugyste...
Laikraščio „Šviesa“ redakcija
Kas lankėsi kompozitoriaus Vy-tauto Barkausko jaunesniojo
naujau-sios operos „Gripino svajonė“ prem-jeroje, neliko abejingas
nuostabiam Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentės
Emilijos Bereznaus-kaitės balsui. Studentė tvirtina, kad muzika ją
lydi nuo pat gimimo, o merginos mama juokauja, kad jau gimusi ji
rengdavo savo solinius kon-certus. LEU mergina atsidūrė
neatsi-tiktinai, sako visada jautusi polinkį ne tik dainuoti, bet
ir mokyti, da-lintis savo patirtimi ir žiniomis su kitais. „LEU man
suteikia visas gali-mybes įgyti pedagoginių ir praktinių žinių“, –
tvirtina pašnekovė.
Jau trečius metus studijuoji LEU Ugdymo mokslų fakultete muzikos
pedagogikos specialybę, esi įvairių konkursų laureatė, tavo
nuostabaus balso galima klausytis bene kiekvie-name universiteto
renginyje. Atro-do, jog studijuoji tai, apie ką tikrai svajojai.
Pasidalink patirtimi – kaip tau sekėsi po mokyklos baigimo rinktis
studijas?
Po mokyklos baigimo ilgai svars-čiau, kur stoti: į dainavimo
specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademi-joje ar Vilniaus
kolegijoje, ar pasi-rinkti pedagogo profesiją. Susidėlio-jusi visus
prioritetus nusprendžiau stoti į LEU. Aš visada jaučiau polinkį
mokyti, dalintis savo žiniomis bei patirtimi su kitais. LEU man
suteikia visas galimybes įgyti pedagoginių, praktinių žinių, taip
pat turiu gali-mybę mokytis ir daryti tai, kas man patinka –
dainuoti. Todėl aš čia.
Esi įvairių prizinių vietų laimė-toja, tarp jų – ir tarptautinių
kon-kursų prizinės vietos. Jau antrus metus dalyvauji
kompozitoriaus Vy-tauto Barkausko jaunesniojo sukur-tose operose
„Gripino klasta arba kas taps karaliumi“ bei naujausioje operų
trilogijos dalyje „Gripino sva-jonė“. Kokią patirtį studentui duoda
dalyvavimas tokiuose projektuose?
Studentas įgyja pasitikėjimo sa-vimi ir išmoksta užmegzti ryšį
su pu-blika. Taip pat įgyjama daug patir-ties dirbant
kolektyviniame darbe, kur gali būti daug įvairių nuomonių tam
tikrais klausimais, tenka ieškoti kompromiso. Dirbti su pačiu
kom-pozitoriumi realizuojant jo turimas idėjas – taip pat labai
didelė patirtis. Tokie dalykai yra svarbūs ne tik sce-noje, bet ir
mokytojo darbe.
Studijuoji muzikos pedagogi-ką. Ar jau svarstai apie darbą po
studijų? Kokie tavo tolimesni kar-jeros tikslai ir siekiai?
Jaučiu polinkį dirbti pedagoginį darbą, norėčiau save realizuoti
dir-bant mokykloje ar kitoje mokymo įstaigoje. Baigus bakalauro
studijas, mąstau tęsti mokslus studijuojant magistrantūroje LEU,
toliau gyve-nimą siesiu su dainavimu, steng-siuosi pasiekti savo
tikslą – dirbti pedagoge.
O nuo kada tave lydi muzika?Muzika mane lydi nuo pat gimi-
mo. Kaip mano mama yra sakiusi, jau tik gimusi rengdavau savo
soli-nius koncertus (juokiasi – aut. past.). Vėliau mane labai
mylėjo darželio auklėtojos. Jos mane pastatydavo prieš visus ir
prašydavo, kad jiems dainuočiau. Toliau dainavau mokyk-los chore ir
ten mokytojos mane pa-stebėjo, pradėjo su manimi atskirai dirbti.
Vėliau įstojau į Vilniaus Juozo Tallat–Kelpšos muzikos
konservato-rijos populiariosios muzikos skyrių, vokalo specialybę.
Taigi galiu drąsiai teigti, kad dainuoti išmokau anks-čiau nei
kalbėti.
Kaip tau sekėsi atlikti pedago-ginę praktiką? Kas buvo
sunkiau-sia?
Pedagoginę praktiką atlikau nuo pat pirmo kurso. Sekėsi visai
neblo-gai, be abejo, pasitaikydavo visokių situacijų, tačiau
praktika juk tam ir skirta. Sunkiausia buvo išmokti už-megzti ryšį
su mokiniais, kurie buvo paaugliai. Paauglystės laikotarpiu vaikai
pradeda atrasti save iš naujo, kiekvienas save iškelia kaip
asmeny-bę, kuriai viskas neįdomu ir nereika-linga.
Kokią didžiausią pamoką tau davė universitetas?
Didžiausia pamoka, kurią gavau universitete – naudotis proga
imti viską, naudotis viskuo, ką suteikia universitetas ir taip
siekti savo užsi-brėžto tikslo.
Kaip manai, norint tapti geru mokytoju reikalingas pašaukimas ar
pedagoginės žinios?
Reikalingas ir pašaukimas, ir pedagoginės žinios. Be pašaukimo,
tik su pedagoginėmis žiniomis ga-lėsi dirbti pedagoginį darbą,
tačiau niekada nepavyks užmegzti ryšio su mokiniais, dirbdamas šį
darbą malo-numo nejausi, pakliūsi į rutiną. Na,
EMILIJA BEREZNAUSKAITĖ: „DAINUOTI IŠMOKAU ANKSČIAU NEI
KALBĖTI“
Milena Puchova
Jau pats žodis mokykla yra uni-kalus, nes kiekvienas iš jos
išsine-šame skirtingą patirtį. Esu Ingrida Mereckaitė, Pradinio
ugdymo peda-gogikos IV kurso studentė, ketinu tapti pradinių klasių
mokytoja. Apie šią profesiją svajojau nuo pat vaikys-tės!
Mano patirtis mokykloje labai įvairi. Vienaip mokyklą vertinau,
kol pati buvau mokinė, kitaip ją matau iš mokytojos pozicijos. Nuo
pat pirmo kurso ne tik studijuoju Lietuvos edu-kologijos
universitete, bet ir atlieku praktiką mokyklose. Mačiau įvairių
mokyklų, kurių patirtis galima ver-tinti ir lyginti įvairiais
aspektais. Kie-kviena iš mokyklų turi ir privalumų, ir tobulintinų
vietų, tačiau vienas daly-kas, kurio neįmanoma pamatuoti, tai
žmonių kuriama aplinka ir atmosfera. 2014 metų rudens savarankiška
peda-goginė praktika buvo visiškai kitokia, nes ją atlikau
nedidelio miestelio mo-kykloje. Dirbdama Rumšiškių Antano
Baranausko gimnazijoje pajutau skir-tumą tarp didelės ir mažos
mokyklos bendruomenės. Esu labai sužavėta atvirumo ir paprastumo
galia!
Mano ketvirtieji metai Lietuvos edukologijos universitete taip
pat kito-kie. Tiek paskaitų, tiek seminarų metu gauname daug
praktinių patarimų. Už tai, kad šiandien aš noriu dirbti mokykloje
ir jaučiuosi tam pasiruoši, nuoširdžiai dėkoju savo dėstytojams.
Dėl savo apsisprendimo neabejoju, nes per visus studijų metus
įgytas ži-nias taikiau praktiškai. Teorija lygia-greti praktikai.
Ši frazė skamba labai nelietuviškai, nes dažnai girdime, jog
„universitete gavau tik teorijos“, ta-čiau laikai keičiasi. Studijų
programos atnaujinamos, atsižvelgiama ne tik į išorės vertintojų
pastebėjimus, bet ir į studentų prašymus bei pasiūlymus. Taigi tik
nuo paties studento priklau-so, kiek jis nori pasiimti.
Universitetas studentams teikia daug galimybių. Viliuosi, kad taip
yra ne tik mūsų, bet ir kituose Lietuvos universitetuose. Turbūt
nėra didelio skirtumo, kuria-me universitete studijuosi, net nėra
skirtumo, kurią specialybę pasirinksi, bet jei pats nepasiimsi
visko – gausi tik diplomą.
Rumšiškėse atlikta praktika buvo neeilinė ir todėl, kad mano
vedamą pamoką stebėjo išorės vertintoja. Po pamokos, kai kalbėjau
su stebėtoja, ji labai džiaugėsi pamokos vedimu, ją įvertino
aukščiausiu balu. Išorės vertintoja pažymėjo daugybę teigia-mų
dalykų pamokoje: puikus klasės valdymas, sukurta jauki ir
darbinga
SAVARANKIŠKA PEDAGOGINĖ PRAKTIKA –
PUIKUS BŪDAS ATSISKLEISTI PEDAGOGINIAM TALENTUI
Ingrida Mereckaitė
> LEU Pradinio ugdymo pedagogikos IV kurso studentė I.
Mereckaitė
Švęsdami Kalėdas Lietuvos stu-dentų sąjungos (LSS) nariai
apdo-vanojo vieni kitus nominacijomis už 2014 m. vykdytą veiklą.
Lietuvos edukologijos universiteto studen-tų atstovybė (LEU SA)
gavo „Metų fenikso“ nominaciją už išaugusias pastangas gerinti
studentų atsto-vavimo kokybę ir aktyvią veiklą Lietuvos
edukologijos universiteto (LEU) akademinėje, socialinėje bei
kultūrinėje veiklose. Taip pat buvo įvertintas ir padidėjęs LEU SA
ak-tyvumas bendradarbiaujant su kitų aukštųjų mokyklų studentų
savival-domis.
2014 m. LEU SA pradėjo vykdyti Akademinio sąžiningumo programą,
kurios tikslas – prisidėti prie studijų kokybės universitete kėlimo
ir sąži-ningai studijuojančių studentų aka-deminio atstovavimo.
Buvo vykdomi egzaminų ir kitų akademinių atsis-kaitymų stebėjimai,
LEU SA nariai
2014-IEJI LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO STUDENTŲ ATSTOVYBEI
BUVO SĖKMINGI
Indrė Šadvilaitė
o tik su pašaukimu, be pedagoginių žinių vėlgi neišeis būti geru
moky-toju, autoritetu, nes dėl žinių stokos tiesiog nežinosi, kaip
tokiu būti.
Studijuoji didžiausioje peda-gogus ruošiančioje aukštojoje
mo-kykloje. Koks, tavo nuomone, yra mokytojo vaidmuo šiuolaikinėje
visuomenėje?
Mokytojas yra žinių skleidėjas, šviesos nešėjas, autoritetas.
Tačiau šiais laikais mūsų visuomenėje švie-timas ir mokytojas yra
labai nuver-tinami.
Tikėkimės, kad padėtis gerės ir visuomenė supras, koks svarbus
pe-dagogo vaidmuo. Kaip manai, koks turėtų būti ateities
pedagogas?
Ateities pedagogas bus toks, ku-ris mokės prisitaikyti prie šio
tech-nologijų amžiaus ir mokės užmegzti ryšį su mokiniais, juos
sudominti ir ugdyti net tada, kai vaikų požiūris į mokslą yra
pakankamai atsainus.
O kokius reikalavimus kelsi sau, kaip pedagogei?
Visų pirma, išmokti ugdyti pa-garbą tarp mokytojų ir mokinių
mokytojų atžvilgiu, taip pat išmokti suteikti pagalbą kiekvienam
moki-niui, kai jam jos reikia, rasti spren-dimą problemoms
išspręsti. Nė vie-no mokinio neišskirti. Motyvuoti ir skatinti
mokinius bendradarbiauti. Na, ir, žinoma, tobulinti profesines ir
asmenines žinias.
Ačiū už pokalbį, linkiu sėkmės ugdant jaunąją Lietuvos kartą ir
puoselėjant pagarbą tarp mokytojų ir mokinių!
pasirašė Akademinio sąžiningumo deklaraciją taip įsipareigodami
nenu-sirašinėti, neplagijuoti ir kitaip nepa-žeidinėti akademinio
sąžiningumo nuostatų.
Atstovaudami studentams soci-alinių reikalų sferoje LEU SA
nariai surengė susitikimus su Ūkio skyriaus direktoriumi G.
Žygaičiu ir bendrabu-čių valdytoja E. Kelminskiene. Jų metu buvo
išsakyti studentų pastebėjimai, tariamasi, kaip gali būti gerinama
studentų socialinė gerovė. Apčiuopia-mų rezultatų davė LEU SA
vykdytas poilsio zonų projektas: fakultetuose atsirado sėdmaišiai,
stalo futbolo sta-lai. Atstovybė taip pat sėkmingai
ben-dradarbiauja su LEU Ūkio direkcija, praėjusiais metais
prisidėjo prie „Tau-piausio bendrabučio“ konkurso.
Dar neprasidėjus mokslo metams LEU SA nariai ruošėsi būsimų
pir-makursių priėmimui: dalyvavo jiems pasirašant sutartis dėl
studijų LEU,
konsultavo ir surengė nepamirštamą pirmakursių stovyklą. Spalio
mėnesį pirmakursiams buvo suorganizuotos krikštynos. Draugiškas
pirmakursių priėmimas tapo jų aktyvios veiklos LEU SA
priežastimi.
LEU SA atstovai aktyviai išsako studentų nuomonę LEU rektorato,
senato, tarybos posėdžiuose bei už universiteto ribų: LSS taryboje.
Pir-mą kartą 2014 m. lapkričio mėnesį Vilniaus aukštųjų mokyklų
studentų savivaldos susivienijo ir drauge or-ganizavo Tarptautinę
studentų dieną sostinėje. Vilniaus mastu vykusio renginio
organizaciniame komitete dirbo ir LEU SA narės.
LEU SA nariai, norėdami ko-kybiškai atlikti savo darbą, privalo
gilinti turimas ir įgyti naujų kom-petencijų, todėl dalyvauja
pačios sa-vivaldos, LSS ir VJOSAS (Vilniaus jaunimo organizacijų
sąjungos Aps-kritasis stalas) organizuojamuose
mokymuose. Ten įgyta patirtis nau-dinga atstovaujant LEU
studentų in-teresams visose atstovavimo sferose.
Universiteto studentams atsto-vaujanti organizacija džiaugiasi,
kad išaugo ne tik darbo kokybė, bet pa-didėjo ir studentų
susidomėjimas jų atstovų veikla, o tarpusavio bendravi-mas tapo
aktyvesnis, todėl prasidėjus 2015 metams LEU SA tikisi, kad ryšys
su studentais stiprės ir drauge bus pa-siekti dar didesni
rezultatai.
> LEU UMF muzikos pedagogikos III kurso studentė E.
Bereznauskaitė: „Muzika mane lydi nuo pat gimimo“
> Visada gerai nusiteikę ir besišypsan-tys LEU SA nariai per
Tarptautinę stu-dentų dieną
4
-
Š IESA 2015 sausisStudentų mokslo gatvė
Policija – svarbiausia tvarką ša-lies viduje užtikrinanti
struktūra. Nepaisant tokio policijos vertinimo, iki šiol
istoriografijoje 1918-1940 m. Lietuvos policijos tema yra tarsi
bal-ta dėmė. Rengiant bakalauro darbą, pagrindiniai informacijos
šaltiniai buvo Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi
dokumentai ir to meto periodiniai leidiniai. Pagrin-dinis darbo
tikslas buvo išanalizuoti Lietuvos viešosios policijos kūrimo-si
procesą ir veiklą 1918–1940 m., išskiriant svarbiausias struktūros
funkcionavimo, personalo komplek-tavimo bei aprūpinimo
problemas.
Karo nusiaubtoje šalyje net po ne-priklausomybės paskelbimo
klaidžio-jo likę svetimų kariuomenių nariai, krašte įsigalėjo
nusikalstamumas. 1918 m. lapkričio mėnesį, suformavus pirmąją
vyriausybę, buvo nespręsta kuo greičiau kurti teisėtvarkos
struk-tūras, kurios suvaldytų šalyje kilusią suirutę.
1918 m. Lietuvos Valstybės Tary-ba paskelbė atsišaukimą, juo
ragino kurti vietos savivaldos struktūras ir teisėtvarkos
struktūras, kurios iki 1923 m. buvo vadinamos milicija (lot.
militia – karo tarnyba). Nors pagrin-dinė teisėtvarkos struktūrų
funkcija buvo šalies vidaus tvarkos užtikri-nimas, nepriklausomybės
pradžioje policija atliko ir militarines funkcijas. Pasibaigus
nepriklausomybės kovoms ir stabilizavus šalies padėtį, 1924 m.
VIEŠOJI POLICIJA LIETUVOJE 1918-1940 M.Kęstutis Noreika
Istorijos fakulteto Lietuvos lokaliosios istorijos II kurso
magistrantas
sausio 1 d. milicija buvo pervadinta į policiją ir išskirstyta
pagal veiklos sritis į saugumo, pasienio, vandens, privačią,
geležinkelio, kriminalinę ir viešąją. Pastaroji policijos rūšis per
visą nepriklausomybės laikotarpį iš-liko pagrindinė šalies viešąją
tvarką užtikrinanti struktūra, kuri susidūrė su rimtomis veiklos
problemomis.
Nepriklausomybės pradžioje sa-vanoriškai susibūrusių apsaugos
bū-rių veikla buvo menkai įstatymiškai reglamentuota. Policija
nuolat jautė nepriteklių, tačiau jai su kariuomenės pagalba pavyko
suvaldyti vokiečių karių, bolševikų ir vietinių nusikaltė-lių
siautėjimą. Pasibaigus nepriklau-somybės kovoms, policijos sistemai
buvo skirtas didesnis finansavimas, o sistema sustiprėjo prie jos
prisijungus karinės patirties turintiems kariams savanoriams.
Teisėtvarkos struktūrų veiklos barai buvo itin platūs. Policijai
buvo pavesta ne tik užtikrinti vidaus tvar-ką, rūpintis šalies
sienų apsauga, bet ir įgyvendinti visų valstybės įstaigų įsakymus.
1920 m. buvo priimtas visą nepriklausomybės laikotarpį galiojęs
Milicijos įstatymas, kuris reglamen-tavo policijos struktūrą,
funkcijas, priklausomybę Vidaus reikalų mi-nisterijos sudėtyje
buvusiam Piliečių apsaugos departamentui. Laikas pa-rodė, kad
priimtas Policijos įstatymas nebuvo efektyvus ir neapibrėžė
dau-gumos policijai svarbių klausimų.
Vis labiau besivystančios polici-jos sistemos tarnautojams buvo
ke-liami vis didesni reikalavimai. 1922 m. buvo įkurta Kauno
aukštesnioji policijos mokykla, skirta ruošti valdi-ninkus
teisėtvarkos struktūroms, tuo tarpu vyresnieji ir eiliniai
tarnautojai įgūdžius tobulino nuo 1923 m. pra-dėjusioje veikti
Rokiškio žemesnio-joje policijos mokykloje, kuri 1926 m. buvo
uždaryta. Pareigūnų apmo-kymas buvo paskirtas nuovadų
virši-ninkams, kurie ne visada tam skyrė pakankamai dėmesio, todėl
dažnai policininkams teko mokytis iš savo klaidų. Šis procesas darė
įtaką ir pa-reigų vykdymo kokybei.
Policijos nuovadų dislokacija iki ketvirtojo dešimtmečio
pradžios išli-ko gana reta. Nuovados apimdavo 3-4 valsčius.
Siekiant pagerinti gyventojų aptarnavimą ir sustiprinti saugumą,
1932 m. įvyko Lietuvos viešosios po-licijos reforma, po kurios buvo
įsteig-tos 263 naujos policijos nuovados, perskirstyti pareigūnų
etatai, susi-siekimo priemonių skaičius. Dėl to pagerėjo tarnybos
sąlygos, piliečiams buvo tarnaujama geriau.
Iki penktojo dešimtmečio pra-džios policijos sistema buvo
pasiekusi didelių laimėjimų, tačiau tolimesnį jos likimą nulėmė
1940 m. Sovietų Sąjungos okupacija. Pareigūnai buvo priskirti
,,liaudies priešų“ kategorijai, o jų likimai ištirpo žiauriame
Antrojo pasaulinio karo ir pokario fone.
Pirmoji viso universiteto stu-dentų mokslinė konferencija
pa-galiau įvyko. 2014 m. gruodžio 10 d. vykusią konferenciją
„Studen-tų moksliniai darbai“ organizavo Studentų mokslo (meno)
draugija (SMD). Organizatoriai bei dėstyto-jai džiaugėsi matydami
studentus, vis aktyviau dalyvaujančius ne tik studentiškame
gyvenime, Studentų atstovybės veikloje, bet ir mokslo srityje.
Plenarinio posėdžio moderatorė doktorantė Rima Kasperionytė
svei-kinimo žodį pakvietė tarti Mokslo ir plėtros prorektorių prof.
dr. Aivą Ragauską. Prorektorius teigė, kad stu-dentų mokslinę
veiklą jis laiko viena iš prioritetinių sričių ir apžvelgė pir-
Darbo vadovės prof. V. Pukienės atsiliepimas
Bakalauro darbas „Viešoji poli-cija Lietuvoje 1918-1940 m.“ –
anali-tinis, prilygstantis magistro darbui. Autorius geba
savarankiškai atlikti istorijos tyrimą, vertinti ir interpre-tuoti
šaltinius. Ypač vertingi priedai, nes yra informatyvūs, papildo
teks-tą. Tyrimas atliktas nepriekaištingai, tekstas sutvarkytas
preciziškai.
K. Noreikos bakalauro darbą sudaro įvadas, keturios dėstymo
dalys, išvados, šaltinių ir literatūros sąrašas, santrauka anglų
kalba, san-trumpų sąrašas, priedai. Pirmoje dalyje autorius
analizuoja viešosios
policijos kūrimosi procesą, struktū-ros formavimą. Antroje
dalyje na-grinėjama viešosios policijos veik-la, bendradarbiavimas
su kitomis institucijomis. Trečioje – atsklei-džiamas policijos
darbuotojų mo-kymas, materialinis aprūpinimas, akcentuojami
pokyčiai šiose srityse. Ketvirtoje dalyje K. Noreika anali-zuoja
viešosios policijos reformą, jos priežastis ir rezultatus. Darbe
pateiktos konkrečios ir argumen-tuotos išvados.
> Istorijos fakulteto Lietuvos lokalio-sios istorijos II
kurso magistrantas K. Noreika
ĮVYKO PIRMOJI VISO UNIVERSITETO STUDENTŲ MOKSLINĖ
KONFERENCIJA
muosius studentų žingsnius mokslo pasaulyje. Prof. dr. Aivas
Ragauskas išreiškė viltį, kad „ši konferencija taps visą dieną
trunkančia didžiule mokslo švente, o mokslinė veikla po 3–5 metų
bus dar geriau organizuota, jos rezul-tatai dar labiau pripažinti
Lietuvoje ir užsienyje, labiau darys įtaką kultūrai, švietimui ir
kitoms gyvenimo sri-tims.“ Plenarinį pranešimą „Apie Alf-redo
Nobelio premiją ir nobelistus iš Lietuvos“ perskaitė istorikas ir
fizikas prof. dr. Libertas Klimka. Profesorius apžvelgė A. Nobelio
pasiekimus, pre-mijos įsteigimo istoriją ir supažindino su visais
premiją gavusiais žmonėmis, kilme susijusiais su Lietuva. Po
ple-narinio posėdžio dalyviai išsiskirstė į sekcijas
fakultetuose.
Lituanistikos fakultete (LF) vy-kusią konferenciją 10.30 val.
atidarė LF SMD pirmininkė Viktorija No-reikevičiūtė, kuri pakvietė
sveiki-nimo žodį tarti LF dekanę doc. dr. Ž. Kolevinskienę. Dekanė
į visus susirinkusiuosius kreipėsi ,,mažieji nobeliukai“,
pasidžiaugė studentų surengta konferencija bei visiems linkėjo
prasmingos dienos. Baka-lauro, magistro ir doktorantūros studijų
studentai pristatė savo lite-ratūrinius ir kalbinius tiriamuosius
mokslinius darbus. Visi pranešėjai pasirodė puikiai, tačiau
garbingo-ji LF dėstytojų komisija išrinko ir prizininkus: I vieta
atiteko Brigitai Meškonytei, II vieta – Šarūnei Ba-ronaitei, III
vieta – Agnei Mackevi-
čiūtei. Doktorantui Antanui Šimkui, nagrinėjančiam Valdemaro
Kukulo archyvinį palikimą, įteikta Nobelio testamento faksimilė.
Visi konfe-rencijoje dalyvavę studentai buvo apdovanoti
Lituanistikos fakulteto leidiniais.
Istorijos fakulteto (IF) sekcijoje pranešimus skaitė keturi
bakalau-rantai ir du magistrantai. Praneši-mus vertino Lietuvos
edukologijos universiteto (LEU) Mokslo ir plėtros prorektorius
prof. dr. Aivas Ragaus-kas, IF prodekanė doc. dr. Sandra
Grigaravičiūtė, lekt. dr. Dominin-kas Burba ir lekt. dr. Valdas
Selenis. Išklausiusi pranešėjų, komisija I vietą skyrė Lietuvos
lokaliosios is-torijos II kurso magistrantui Kęstu-čiui Noreikai.
II vieta atiteko Euro-pos istorijos programos IV kurso studentui
Arūnui Baranauskui, o III vieta – Taikomosios istorijos stu-dijų
programos IV kurso studentui Aurimai Palaimai. Vertinimo komi-sija
dėkojo už pranešimus ir drąsino studentus ir toliau siekti
mokslinių aukštumų.
Gamtos, matematikos ir techno-logijų fakultete (GMTF) vykusioje
konferencijoje pristatyti studentų atlikti tyrimai ir jų nauji
atradimai. Šioje sekcijoje dalyvavo devyni stu-dentai, iš jų šeši
bakalauro ir trys magistrantūros studijų studentai. Konferencijoje
buvo kiekvienos spe-cialybės atstovų, dėl to klausytojai galėjo
susipažinti su visų fakultetų moksline veikla. Šios sekcijos
garbin-gas komisijos vietas užėmė GMTF dekanas prof. dr. Virginijus
Sruoga, prodekanė doc. dr. Romualda La-zauskaitė ir Geografijos ir
turizmo katedros vedėjas prof. dr. Saulius Stanaitis. Komisija,
išklausiusi pra-nešimų, išrinko tris geriausius dar-bus: I vieta
skirta Ievai Rinkūnaitei, IV kurso studentei, II vieta – Jurgitai
Koncevičiūtei, magistrantūros I kur-
> IF vertinimo komisija: prodekanė doc. dr. S.
Grigaravičiūtė, Mokslo ir plėtros prorektorius prof. dr. A.
Ragauskas, Lietuvos istorijos katedros lektoriai dr. V. Selenis ir
dr. D. Burba
so studentei, ir III – Tatjanai Makė-vič, IV kurso
studentei.
Socialinės edukacijos fakulteto (SEF) sekcijoje buvo dvylika
pranešė-jų, kurie noriai dalinosi savo atliktais moksliniais
tyrimais. Visi pranešimai buvo įdomūs ir verti auditorijos
dė-mesio, bet trys geriausi darbai buvo įvertinti: I vietą užėmė
Marijona Lukaševičienė, III kurso studentė, II vieta atiteko Daliai
Akopianienei, magistrantūros II kurso studentei, III-ioji – Povilui
Klimui, IV kurso studentui.
Ugdymo mokslų fakulteto (UMF) sekcijoje savo pranešimus
prista-tė septyni studentai. Nagrinėjamos įvairios temos – nuo
gamtamokslinio ugdymo, pradinio ugdymo, iki vaikų, netekusių tėvų
globos, teisių nagrinė-jimo, apžvelgiami įvairūs mokymo(si) metodai
ir būdai, teikiamos reko-mendacijos, analizuojami konkretūs
pavyzdžiai. „Belieka tik džiaugtis, kad atsiranda vis daugiau
studentų su iniciatyva populiarinti edukologijos mokslą bei yra
rengiamos studentų mokslinės konferencijos“, – kalbėjo UMF
prodekanas A. Guoba. I vieta atiteko Indrei Kušlytei, IV kurso
stu-dentei, II vieta – Juditai Kazlauskaitei, I kurso magistrantei,
ir III vieta – Ger-dai Laumytei ir Monikai Mikalaus-kaitei, IV
kurso studentėms.
SMD kolektyvas džiaugiasi įvy-kusia konferencija ir viliasi, kad
ji taps gražia tradicija, kuri skatins studen-tus būti
smalsiais!
5
Kiekvieną savaitę trečiadieniais 14 val. Lietuvos edukologijos
uni-versiteto (LEU) Gamtos, matema-tikos ir technologijų fakulteto
415 aud. arba pirmųjų savaičių ketvirta-dieniais 10.30 val. LEU
II-ųjų rūmų A1 aud. laukiami bet kurių kursų ir bet kurių studijų
programų studen-tai – egzotinių kraštų gamtos tyrė-jas profesorius
J. R. Stonis patikino, kad paskaitos patiks ir bus naudin-gos net
tiems studentams, kurie ne-mėgsta gamtos, menkai išmano apie mus
supančią biologinę įvairovę, bjaurisi gyvūnais. Daugiau
infor-macijos rasite internetinėje svetai-nėje „YouTube“ įvedę
raktažodžius „Paskaitos kitaip“.
ATVIROS, KITOKIOS
PASKAITOS VISIEMS
STUDENTAMS
-
Puslapį rengia LEU Sporto centras
Sportas Š IESA 2015 sausis
2014 m. gruodžio 16 d. Kau-ne buvo pagerbti geriausi Lietuvos
aukštųjų mokyklų studentai sporti-ninkai. Tarp jų – ir mūsų
universite-to studentai.
Geriausias Respublikos studentų tinklinio lygos žaidėjas –
Andžejus Savostenokas (SSF, ištęst. st. II k.).
Geriausias Lietuvos studentų fut-bolo lygos žaidėjas – Danielius
Gune-vičius (SSF, IV k.).
GERIAUSIŲJŲ PAGERBIMAS KAUNEIš 2014 m. Lietuvos universitetų
geriausiųjų studentų sportininkų de-šimtuko:
VIII vieta – Henrikas Žustautas (SSF, II k.). Baidarių-kanojų
irklavi-mas: Pasaulio studentų čempiona-tas – I ir VI vietos;
Pasaulio jaunimo čempionatas – I vieta; Europos jau-nimo
čempionatas – I vieta. Treneris Kazimieras Rėksnys.
> Kaune pagerbti geriausi Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai
sportininkai, tarp jų – penki LEU studentai
VII vieta – Vilija Sereikaitė (LEU absolventė). Dviračių
sportas: Euro-pos čempionatas – III vieta. Treneris Antanas
Jakimavičius.
VI vieta – Edgardas Sečinskis (SSF, II k.). Kiokušin karatė:
Europos čempionatas – III vieta; Europos jau-nimo čempionatas – I
vieta. Treneris Paulius Klapatauskas.
„Šviesos“ informacija
2014 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais vyko tradicinis Lietuvos
edukologijos universiteto (LEU) krepšinio turnyras „Kalėdų taurė“.
Dalyvavo 7 komandos. Iš viso 90 sportininkų: 62 Sporto ir
sveika-tos fakulteto atstovai, 1 Erasmus studentas, 27 svečiai.
Sužaistos 27 rungtynės.
Po atkrintamųjų rungtynių ir pusfi-nalių paaiškėjo, kad dėl III
vietos susitiks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA)
komanda bei komanda „Ges-tas“, o finale – „SM Tauras“ ir „Alaus
žvaigždės“. Mažajame finale vyko arši kova. Beveik visas rungtynes
pirmavę LMTA turėjo pranašumą, tačiau jo neiš-saugojo. Paskutinėmis
rungtynių minu-tėmis pergalę ir bronzinius apdovanoji-mus iškovojo
komanda „Gestas“.
Finale susitiko komandos „SM Tauras“ ir „Alaus žvaigždės“.
Rung-
KREPŠINIO TURNYRAS „KALĖDŲ TAUREI“ LAIMĖTI
Gražvydas Balsevičius
tynes kiek geriau pradėjo „SM Tauro“ komanda, kuri per pirmąjį
kėlinį įgijo pranašumą ir išlaikė jį iki ketvirtojo kėlinio
vidurio. Bet tada įvyko rung-tynių lūžis – iniciatyvą perėmė „Alaus
žvaigždės“ ir, laimėjusi rungtynes, komanda iškovojo I vietą.
Nugalėtojų komandai atstovavo Tautvydas Babra-vičius (komandos
kapitonas), Gražvy-das Balsevičius, Mantas Juočepys, Dai-nius
Podlipskas, Paulius Kamarauskas, Mindaugas Plungė, Marius Sarana,
Marius Dubininkas, Justinas Gečas, Vladislavas Piskarevas.
Po finalo vyko apdovanojimų cere-monija, o Kalėdų Senelis dalijo
prizus ir apdovanojimus komandoms ir ge-riausiems komandų
žaidėjams: Min-daugui Pulelevičiui (LMTA), Gedimi-nui Žukui
(„Gestas“), Nerijui Pigagai („SM Tauras“), Justinui Gečui („Alaus
žvaigždės“).
> „Kalėdų taurės“ I vietos nugalėtojai – komanda „Alaus
žvaigždės“
297 dalyviai iš 11 Lietuvos uni-versitetų susirinko į Lietuvos
spor-to universiteto (LSU) lengvosios atletikos maniežą, kad
paminėtų Tarptautinę studentų dieną. Festi-valis prasidėjo
iškilminga dalyvių eisena, po kurios Lietuvos studentų sporto
asociacijos prezidentas Čes-lovas Garbaliauskas paskelbė šventę
atidarytą. Scenoje pasirodė šokių grupė „Nerd Broliai“, o vėliau
stu-dentus išjudino masinis šokis kartu su aerobikos instruktorėmis
iš šokių grupės „Jump“. Po pasirodymų stu-dentai išskubėjo varžytis
įvairiose sporto rungtyse.
Mūsų universitetui atstovavo 25 studentai. Jie dalyvavo
linkmosiose estafetėse (šokinėjimas su šokdyne, kamuolio
žongliravimas, pasagos metimas, smiginys). Merginos išban-dė jėgas
ir virvės traukimo rungtyje. Studentai festivalyje demonstravo ne
tik savo fizinį pasirengimą, bet turėjo ir pasukti galvas Lietuvos
olimpinės akademijos atstovės Enriketos Pruns-kienės organizuotame
„Protmūšyje“. Iš 10 komandų geriausiai sekėsi mūsų universiteto
studentams. 3 universite-
LIETUVOS STUDENTŲ OLIMPINIS FESTIVALIS
Ramūnė Motiejūnaitė
tai (MRU, KU ir LSMU MA) surinko vienodai taškų ir pasidalijo
garbinga II vieta. Nugalėtojais tapo SSF stu-dentai Remigijus
Semėnas, Monika Ivanauskaitė, Gintarė Morkūnaitė, Tautvydas
Babravičius ir Karolina Juodaitytė.
Studentai galėjo grožėtis LEU, LSU, LMTA, KTU ir LSMU MA
mer-ginų meniniais gimnastiniais pasiro-dymais. Mūsų universiteto
studen-tės buvo nominuotos už „Techninį meistriškumą“. Pasibaigus
visoms rungtims ir apdovanojus geriausiai pasirodžiusius studentus,
taurės buvo įteiktos geriausiai pasirodžiusiems universitetams. III
vieta atiteko Kau-no technologijos universitetui (105 taškai,
komandos vadovas Mindaugas Dubosas), II vieta – Lietuvos sporto
universitetui (124 taškai, komandos vadovė Goda Mankutė), I vieta –
Lie-tuvos sveikatos mokslų universitetui (jungtinė LSMU VA ir LSMU
MA komanda, vadovai Eligijus Vyskupai-tis ir Irena Plioplienė). Šį
kartą mūsų universiteto komanda liko ketvirta. Komandos vadovė –
Ramūnė Motie-jūnaitė.
> LEU komanda Lietuvos studentų olimpiniame festivalyje
Gruodžio 28 d. Lietuvos studen-tų futbolo lyga (LSFL) pirmą
kartą Lietuvos futbolo istorijoje suorga-nizavo aukštųjų mokyklų
studenčių turnyrą. Dėl čempionių vardų šįkart varžėsi Vilniaus
miesto universitetų atstovės, tačiau organizatoriai tikisi, kad
panašų turnyrą pavyks suorga-nizuoti ir Kaune.
Ankstyvą šeštadienio rytą į Lie-tuvos edukologijos universiteto
(LEU) sporto salę susirinko šešios merginų komandos: šeimininkių
ekipa, Vilniaus universiteto (VU), Vilniaus Gedimino Technikos
universiteto (VGTU), My-kolo Romerio universiteto (MRU), Vil-niaus
dailės akademijos (VDA) koman-dos ir Vilniaus merginų rinktinė.
Lygių sau neturėjusios LEU stu-dentės išplėšė pergalę prieš
visas var-žoves. Rungtynėse su Vilniaus mergi-nų rinktine laimėjo
rezultatu – 1:0, su VU – 5:0, su VGTU – 3:0, su VDA – 3:0.
Turnyro čempionėms pasipriešinti sugebėjo vienintelės Mykolo
Romerio universiteto studentės. Tačiau LEU merginų komanda po
baudinių seri-jos rezultatu 3:2 išplėšė pergalę ne tik rungtynėse,
bet ir turnyre. Antrosios liko MRU, o trečiosios – VGTU
futbo-lininkės.
TRIUMFAS PIRMAJAME AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ SALĖS
FUTBOLO MERGINŲ TURNYRERamūnė Motiejūnaitė
Vilniaus LEU „VHC Šviesa“ ne-pateko į Lietuvos rankinio
federacijos (LRF) taurės pusfinalį. Po atkaklios kovos, nors ir
laimėjo šį susitikimą rezultatu 29:28, paaiškėjo, jog mūsų komandai
trūksta įvarčių, kad patek-tų į kitą etapą.
Kas keliaus į LRF taurės pusfinalį, nulėmė antrasis
ketvirtfinalio susitiki-mas. Nuo pat pirmųjų minučių aikšte-lėje
užvirė tikra vyriška kova. Pirmoji kėlinio dalis vyko tolygiai. Nei
vienos komandos pelnyti taškai neviršijo 1-o taško skirtumo. Nuo
15-os rungty-nių minutės mūsiškiai susiėmė ir ėmė veržtis į priekį,
tačiau paskutiniosiomis pirmojo kėlinio sekundėmis varžovai
išlygino rezultatą (15:15).
Antrajame kėlinyje vėl viskas prasidėjo iš naujo. Kova buvo
apyly-gė, tačiau visgi mūsiškiams teko vytis priešininkus ir
bandyti išlyginti rezul-tatą. Varžovai, kelias minutes žaidę
re-zultatyviau, išsiveržė į priekį rezultatu 24:21, mūsiškiams vėl
teko susiimti. Pelnę kelis įvarčius, „VHC Šviesos“ rankininkai
sugebėjo išlyginti ir netgi persverti rezultatą savo naudai
(27:29). Užvirė dar aršesnė kova. Palaikomi savo sirgalių, „HC
Vilniaus“ žaidėjai kibo mūsų komandai į atlapus. Deja, LEU „VHC
Šviesai“ pritrūko laiko, kad išplėštų pergalę 3-jų įvarčių
skirtumu. Nors ir mūsų rankininkai varžovų aikštelėje pelnė pergalę
rezultatu 28:29, tačiau to pritrūko, kad patektų į kitą etapą.
Pirmas ketvirtfinalio rungtynes rezultatu 32:30 laimėjo mūsų
aikštelėje žaidusi „HC Vilnius“ komanda.
Tad paaiškėjo visi 2014 – 2015 metų Lietuvos rankinio
federacijos taurės turnyro finalinio ketverto da-lyviai. Dėl
minėtojo trofėjaus toliau kovos Klaipėdos „Dragūnas“, Kauno
„Granitas-Gaja-Karys“, Pasvalio „Ran-kininkas/SM“ ir HC
„Vilnius“.
VILNIAUS LEU „VHC ŠVIESA“
NEBETĘS KOVOS DĖL LIETUVOS RANKINIO FEDERACIJOS TAURĖS
Ramūnė Motiejūnaitė
Rezultatyviausiomis turnyro žai-dėjomis tapo Karolina Žalėnaitė
(LEU) ir Gabija Gedgaudaitė (Vilniaus mergi-nų rinktinė), kurios
pelnė po 6 įvarčius. Geriausia turnyro vartininke pripažin-ta LEU
komandos vartų sargė Viktori-ja Magalinskaja. Geriausios komandų
žaidėjos: Indrė Norvilytė (LEU), Asta Ancukevičiūtė (MRU), Irina
Pozdejeva (VGTU), Sigita Markauskaitė (VDA), Estera Ševel (Vilniaus
merginų rinkti-nė) ir Indrė Veslovaitė (VU).
„Turėjome tikslą populiarinti fut-bolą tarp merginų. Tai buvo
pirmasis kartas Lietuvos futbolo istorijoje. Tokia žaidimo
tradicija, manau, liks ir toliau. Jeigu kalbėtume apie akademinį
jauni-mą, manau, yra ypač daug studenčių, kurios kažkada žaidė savo
rajonuose, miesteliuose, regionuose ir įstojusios į aukštąsias
mokyklas dar gali pratęsti šį žaidimą, ypač studijų metais. Ma-tyt,
svarbiausia, kad mes nenuleistume rankų ir neatsuktume nugaros
toms, kurios žaidė futbolą mokyklose, kad jos ir toliau galėtų
tęsti savo žaidimą aukštojoje mokykloje. Pagrindinis mūsų tikslas –
sudaryti kuo geresnes sąlygas, kad merginos galėtų sportuo-ti“, –
pasakoja LSFL generalinis sekre-torius Vytas Jančiauskas.
6
-
Š IESA 2015 sausisPatirtys
1994 m. Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) įkurtas
dėstytojų ir darbuotojų kamerinis choras, 1995 m. pirmojo
gimtadienio proga pa-sivadinęs „Ave musica“ vardu. „Tai buvo
unikalus ir išskirtinis reiškinys Lietuvos universitetų gyvenime“,
– pristatydamas istoriją teigė ilgametis choro solistas prof.
Antanas Kiveris.
Choro „Ave musica“ įkūrėja ir va-dovė – Lietuvai nusipelniusi
artistė, apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Kauno
konservatorijos for-tepijono klasės (vadovaujamos prof. Balio
Dvariono) ir Vilniaus konser-vatorijos dirigavimo klasės
(vado-vaujamos doc. Konrado Kavecko) absolventė doc. Margarita
Gedvilaitė. Vienas aktyviausių „Ave musica“ įkū-rimo organizatorių
buvo ir doc. dr. Gintas Povilaitis. 1994 m. lapkričio 13 d. įvyko
pirmoji choro repeticija.
Lijo koncertų lietūs1995 m. koncertuota VPU Aktų
salėje Lietuvos Respublikos Nepri-klausomybės paskelbimo dienos
pro-ga, gegužės 4 d. – Mokslų akademijos Didžiojoje salėje,
lietuviškos spaudos atgavimo paminėjimo koncerte, ge-
„AVE MUSICA“: ŠLOVINGA CHORO ISTORIJA
> Džiaugsmo dainos. Choras „Ave musica“ šiandien
gužės 27 d. – Geografijos katedros įkūrimo 50-mečio
jubiliejiniame koncerte, birželio 14 d. – VPU II-ųjų rūmų Aktų
salėje minint Gedulo ir vilties dieną, kurio klausėsi ir
ame-rikiečių Taikos korpuso dalyviai, rugsėjo 1 d. – Operos ir
baleto teatro scenoje, iškilmingame mokslo metų atidarymo
koncerte.
1996 m. surengta 13 koncertų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje
(Čekijoje, Prancūzijoje ir Olandijoje). 1997 m. – 15
koncertų: Vilniuje, Trakuose, Baltaru-sijoje, Belgijoje,
Vokietijoje. 1998 m. – 13 koncertų Vokietijoje,
Prancūzijoje, Ispanijoje. 1999 m. – 15 koncertų. Išvy-kos į Čekiją,
Austriją, Italiją ir Vokieti-ją. 2000 m. – 11 koncertų. Nuo 2001 m.
iki 2004 m. iš viso choras „Ave musica“ koncertavo 48 kartus.
2014 m. choro dvidešimtmečio sukakties dieną „Ave musica“
paki-lo tarsi feniksas iš pelenų. Choristai vėl susibūrė ir čia
pat, savo gimto-joje salėje, diriguojant viešniai doc.
M. Gedvilaitei, padainavo savo prisi-minimų dainas, tuo
nudžiugindami muzikos mėgėjų širdis.
„Šviesos“ informacija
Prieš dvidešimt metų pirmą kar-tą scenoje pasirodė styginių
kvartetas „Credo“. Jo įkūrėjas ir ligšiolinis pri-marijus – doc.
dr. Remigijus Vitkaus-kas bei studentės Dominyka Vilytė (smuikas),
Viktorija Gasiūnaitė (al-tas), Ieva Ugianskaitė (violončelė).
Kuo buvo ypatingas tas laikas, kai į sceną įžengė Jūsų
pirmagimis –
„Credo“?1994-ieji – Lietuvai sudėtingi me-
tai. Nepagražinant juos galima vadinti porevoliucine suirute.
Daugiausia rū-pesčių kėlė tai, kur gauti instrumentų. Tik geranorių
muzikos entuziastų dėka vis dėlto pasisekė išspręsti visas
pro-blemas. Didžiausias džiaugsmas mus aplankė, kai įsigijome
violončelę. Tai ji mums atvėrė duris į repeticijų ir kon-certų
sales. Tuo pat metu universitete susikūrė ir dėstytojų choras „Ave
musi-ca“. Tarp jo ir mūsų „Credo“ užsimezgė puikūs bendradarbiavimo
ryšiai: kartu koncertuojam, akompanuojam vieni kitiems. Vietoj
choro koncertmeisterio ilgą laiką sėsdavo groti „Credo“. Dauge-liui
choristų tai buvo naujiena, prie ku-rios reikėjo prisitaikyti. Be
to, tokiam dvigubam kolektyvui ir originalių kū-rinių nebuvo. Teko
kurti aranžuotes, t. y. fortepijono ar orkestro akompani-mentą
pritaikyti styginių kvartetui. Dėl to išleisti du aranžuočių
rinkiniai. Cho-rui ir styginių kvartetui buvo pritaikyta ir Fr.
Šuberto „Mišios“, ir S. Šimkaus „Kur bakūžė samanota“.
Pakalbėkime apie „Credo“ kvarteto muzikinę veiklą – kaip jam
sekėsi
keliauti laiko laiptais?Pažymėtinas puikus bendradar-
biavimas su solistais – vokalistais. „Cre-do“ partneriai – prof.
Antanas Kiveris, Judita Leitaitė, doc. Zita Grigienė, dr. Vaiva
Jucevičiūtė-Bartkevičienė. Daž-nai koncertuojame Lietuvos blaivybės
organizacijų renginiuose. Ilgą laiką ir iki šiol lankome negalios
ištiktųjų įstaigas. Koncertai ilgalaikės slaugos namuose mums
teikia daugiausia dva-singumo. Mūsų solistas buvo ir maža-metis
Lietuvos edukologijos universi-teto (LEU) dainų ir šokių ansamblio
vadovės dr. Jolantos Kisielytės-Sadaus-kienės sūnus Paulius, kurio
vaikiškoms dainelėms buvo pritaikytas kvarteto akompanimentas.
Labai glaudūs ryšiai „Credo“ sieja su kvartetu „Academia“, kurio
primarijus – prof. Petras Kunca, ilgametis „Vilniaus“ kvarteto
smuiki-ninkas. Mūsų biografijoje – ne vienas jungtinis koncertas
įvairiose salėse. „Credo“ – turbūt vienintelis tarp aukš-
STYGINIŲ MUZIKOS LAIKASJuozas Skomskis
tųjų mokyklų kolektyvų, kuriame sty-giniais instrumentais
griežia studentai ir jų dėstytojas. Kitas ryškus bruožas –
dvasingos, sakralinės muzikos propa-gavimas ir pasaulietinėje
aplinkoje. Tai mus atvedė ir į „Marijos“ radiją. Ten at-likome
keturių mano aranžuotų kūri-nių įrašus, dabar skambančius visame
pasaulyje. Tarp jų – L. Masono „Dieve, arčiau Tavęs“, C. Franko
„Panis Ange-licus“ ir kt. Kasmet pas mus ateina vis daugiau
būsimųjų muzikos mokytojų. Su naujokais tenka smagiai
padirbėti.
Tad jau galime kalbėti ir apie kvarteto mokyklą?
Mes išaugom. „Credo“ – tai ne tik kvartetas, bet ir styginių
ansamblis. Jau turėjome pirmąjį koncertą Nacio-nalinėje
filharmonijoje. Augant stygi-nių populiarumui, ateina vis daugiau
išprususių, talentingų smuikininkų. Kaip antai Simona Alksninytė –
gabi, labai darbšti ir talentinga studentė iš Dzūkijos, tik keletą
metų mokėsi griež-ti smuiku, o šiandien ji koncertuoja ne tik
gimtuosiuose Meteliuose ar kaimy-niniuose Lazdijuose, bet ir
prestižinėse sostinės salėse. Beje, mergina puikiai groja J. S.
Bacho „Partitos E-dur“ pir-mąją dalį, kitus sudėtingus smuikui
sukomponuotus kūrinius. Pirmakursės Augustė Bugaitė, Arūnė
Jankauskaitė, antrakursė Agnė Sušinskaitė, ketvir-takursės Dominika
Vilytė, Viktorija Gasiūnaitė – gabios ansamblio narės. Prieš
pasirodant puikiai muzikei, dabar jau ketvirtakursei Ievai
Ugianskaitei, su violončelės atlikėjais pasitaikydavo problemų.
Todėl talkon ateidavo ir le-gendinės muzikų šeimos atžala Vilija
Gaižauskaitė, ir Filharmonijos simfo-ninio orkestro artistas
Kęstutis Eiduko-nis. Mes laimingi, kai Dievas draugėn suveda su
tokiais žmonėmis.
Ir kas dar stovi už „Credo“ durų?Gitara. Jaunimo muzikinės
savi-
raiškos ugdymas. Prieš kelerius metus gitaristai susibūrė į
„Blykstę“, kurios viena iš dalyvių – Simona Kazakevičiū-tė – dabar
studijuoja Šveicarijos Graco aukštojoje muzikos mokykloje,
sėkmin-gai ten organizuoja muzikinius rengi-nius ir juose
dalyvauja. Toliau puoselė-jant jaunimo siekius kurti jų interesus
atliepiančias lengvosios muzikos grupes, pastaraisiais metais
susibūrė instrumen-tininkų ir dainininkų grupė „Studentų gatvė“,
jau koncertavusi su keliomis itin garsiomis Lietuvos jaunimo
populia-riosios muzikos grupėmis žinomose koncertų erdvėse. Esu
šios „Studentų gatvės“ kviestinis vadovas. O mano, kaip gitaristo,
biografiją puošia graži draugystė su Juozu Domarku, Teisučiu
Saldausku ir kitais žymiais muzikos pasaulio atstovais. Kartu su
orkestru so-line gitara ir bandža esu grojęs ne vieną klasikinį
kūrinį. G. Geršvino „Porgio ir Besės“ fragmentą Vokietijos,
Slovėnijos ir Vilniaus tarptautiniuose festivaliuose. Dabar dėstau
gitarą laisvai pasirenka-muosiuose dalykuose bei Erasmus mai-nų
programose. Universitete teko garbė pirmajam pradėti dėstyti
kompiuterinę natografiją – discipliną, iš kurios dabar išaugo
atskira muzikos pedagogikos specializacija. Ją plėtoja
kompozitorius doc. Vytautas Barkauskas jaunesnysis bei dr. Jolanta
Abramauskienė. 2012 m. išleista kolektyvinė LEU Muzikos kated-ros
mokslininkų monografija „Bendra-sis muzikinis ugdymas Lietuvoje.
Raida ir kryptys“. Rengiama dar viena knyga kartu su žymiu jaunimo
mėgstamu edukologu iš Klaipėdos Zenonu Rinke-vičiumi apie
dvasingumą muzikiniame ugdyme. Trečia mano ir kolegų rengia-ma
knyga – Juozo Domarko dialogai orkestro tema „Pusė šimtmečio drauge
su orkestru“.
> Išaugęs „Credo“ kvarteto ansamblis po dvidešimtmečio
jubiliejinio koncerto
Lituanistikos fakultetas tęsia susitikimų ciklą su profesoriais.
Stu-dentai bendravo su rašytojais Petru Bražėnu, Vanda Juknaite,
biologinės įvairovės tyrėju Jonu Rimantu Sto-niu ir kt. Šį kartą
studentų pašneko-vas – rašytojas akademikas Vytautas Martinkus,
pristatęs naujausias kny-gas, tarp kurių – „Dvylika lieptų“.
Lieptai iš vandens lašųKai buvo jaunas, norėjo būti
rašytoju. Dabar, kai pavargo nuo rašymo, vis rečiau prisimenąs
save kaip rašytoją. Tačiau pirmiausia, kas gi toji klepsidra,
įrašyta vieno ankstyvųjų V. Martinkaus romanų „Lašai“ (1980)
paantraštėje? Taip pat ir Autų gatvė. Seni, gal iš anti-kos
atkeliavę žodžiai. Sako, daugelis mėgino atpratinti autorių nuo
tokių galvosūkių. Deja, veltui. Taigi tenka paaiškinti: klepsidra –
vandens lai-krodis. Kapsintys lašai. Romane šis motyvas įvairiai
aprašytas, jungiantis lietuviškus siužetus su senais žmo-nių
svarstymais apie gyvenimą ir jo esmę. „Lašai“, pagal autorių,
keistas prozos kūrinys, sunkiai skaitomas, kaip ir daugelis kitų jo
tekstų. Ir prisi-pažįsta, jog skaitytojams rašytojas V. Martinkus
dar nėra nusikaltęs, nes, matyt, kol kas niekas jo nekonevei-kia,
nesibara. Tai savotiška autoriaus apsauga – tekstai išlieka
„užrakinti“, nebanalūs. „Tas ankstyvasis roma-nas (šalia „Akmenų“
ir „Medžioklės draustinyje“) ir buvo rašomas ne kaip romanas, bet
kaip serija trumpų
KAS Į LITERATŪROS PASKAITAS NESUDĖTA
Juozas Skomskis
linksmų novelių, vadintų poringėmis iš gyvenimo Autų gatvėje.
Čia tenka paaiškinti ir linksmą gatvės pavadini-mo kilmę, visiems
puikiai supranta-mą kaip vyrų apavo dalį. Gatvė turėjo būti
pavadinta Automobilių gatve... Kiekvienoje knygoje galima atrasti
visko“, – rimtai dėsto profesorius.
Kokio tipo rašytojas yra Vytautas Martinkus?
Jaunystėje mėgęs dirbti greitai. Buvusio Kauno politechnikos
insti-tuto (dabar Kauno technologijos uni-versiteto) jaunųjų
literatų būrelyje ra-šęs pirmąsias noveles, vaizdelius labai
sparčiai – kaip išeidavo, taip būdavo gerai. Dabar rašo vis mažiau
ir vis lėčiau. Gal tai – nieko blogo: knygų juk prirašyta – kalnai.
Ar daug tarp
jų gerų, laiko patikrintų? Todėl rašąs sunkiai, dažnai
pasitikrindamas žodį, sakinį. Daug taisąs. Taigi anksčiau buvę
lengva, dabar – vis sunkiau...
Kodėl jaunas žmogus neima į rankas knygos?
Neima? Visiškai? Argi? Rašytojas aiškaus atsakymo neturi, kodėl
šian-dien literatūra mažiau vertinga, mažiau traukia negu anksčiau.
To niekas neži-no. Jaunystėje, važiuodamas dviračiu nuo namų iki
Eržvilko miestelio, skai-tydavo knygą. Tai viena iš jo vaikiškų
išdaigų. Mat tada trūko ir knygos, ir laiko. Todėl daugelį kankino
knygos alkis. Dabar knygų – perteklius, todėl jokio alkio.
Sąjūdžio metu literatūra darė ryškią įtaką kultūrai. Parašyti gerą
knygą, perskaityti knygą buvo la-bai svarbu ir reikšminga. Siekta
visais būdais gauti daugiau šviesos. Šiandien situacija priešinga.
Kultūra literatūrą varo į ožio ragą. Nežinia, kur litera-tūrai
dėtis. Dabar žmogus gali rinktis iš begalinės erdvės. O blogiausia,
kad literatūra pralaimi dvasingumo sargo misiją. Anksčiau
literatūra neprisileido banalybių, dabar jų – per akis.
Literatū-ra, pakliuvusi į rinką, verčiama įveikti
populiarumo pagundas, todėl dėl skai-tymo nuopuolio kaltinti
žmogaus nede-ra. Daugelis dabar atsakingi už tai, ką pasirenka
skaityti. O siūlyti, ką skaity-ti, – atgyvenęs reikalas.
Kiekviename slypi galia jausti, spręsti, kas yra gera, kas neverta.
Ir reikia drįsti vertinti. Iš gausybės rašančių, iš kalno parašytų
reikia pasirinkti savo autorių, išsirink-ti savo knygą, nes žodis,
kalba išlieka svarbiausios mūzų pasaulio dalys.
Vienišių pozicijaAtsiradus siekiui kurti savaip, tik
tai, ką pats gali padaryti, skaityti tik tai, kas prie širdies,
„sirgti“ pasaulio modernistais – folkneriais, sinkle-riais ir kt.
Anuometiniai jaunieji sten-gėsi mažiau savo kūrybą susieti su
lie-tuvių klasika, pasirinkti įdomiausius rašytojus ir iš jų
mokytis.
„Mes ieškojome savito literatūros modelio. Į literatūrą ėjome su
modernia mąstysena, kurioje daug lakoniškumo, kurioje nėra
tradicinio prisirišimo prie gamtos vaizdų. Rašyti pagal
tradicijas – ne mūsų kelias. Savo literatūros kūrybos
sampratas sunkiai įsiūlome plačiajam skaitytojui, dėl to
nesirūpindami. Todėl mes, vienišiai, ir turėjome siaurą skai-
tytojų ratą. Mus skaityti neįprasta. Mus skaityti iš tikrųjų yra
sunku. Nes mes rei-kalavome kitokio mąstymo. Į literatūros kūrinį
žiūrėjome kaip į labai sudėtingą, svarbią kūrybinę programą ir tame
kū-rinyje teigėme svarbias vertybes. Taigi, sunkiai pradėjus, sunku
ir baigti kūrybos procesą. Taupau jėgas ir prašau laiko tęsti, ką
esu pradėjęs. Tai sunkus darbas. Jeigu anksčiau tarsi žinojau, kaip
rašyti, tai dabar – sudėtinga. Amato rašyti neiš-mokau. Naujame
„Dvylikos lieptų“ rin-kinyje vilnietiškas pasakojimas „Karve-lių
lesintojas“ atitinka naujuosius mano ieškojimus. Po sąjūdžio, po
laisvės eufo-rijos manifestų ir dabartinės literatūri-nės
situacijos įsitvirtinimo, pergalvojau ankstyvuosius literatūrinius
klausimus, ir atsirado būtinybė rašyti autentiško, dokumentinio
pobūdžio tekstus. „Karve-lių lesintojo“ puslapiuose yra ir manęs,
ir kitų personažų motyvų. O būsimos kny-gos, kurios teksto dar
nėra, pavadinimas – iš trijų žodžių: „Tavo. Bažnyčios. Rū-sys.“
Sudėtingas pasakojimas, kuris leis-tųsi nuo XV–XVI a. reformatų
gadynės, Abraomo Kulviečio ir kitų mąstytojų idėjų iki mūsų dienų
arba būtų kartu su mūsų dienomis. Sudėtingas vaizdinys. Su juo ir
gyvenu.“
> Po paskaitų. LF studentų svečias ra-šytojas prof. V.
Martinkus: „Rašau tar-si paskutinį darbą dirbčiau. Ir tai yra
nelengva“
7
-
leidžiamas nuo 1952 metų
Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis
Registracijos numeris SL 749
„Šviesos“ redakcija Studentų g. 39,
LEU centriniai rūmai, 129 kab.,tel. (85) 273 69 67,
el.paštas [email protected]
Vyr. redaktorius Juozas Skomskis
mob. (86) 983 39 71,el.paštas [email protected]
Kalbos redaktorė Indrė Česnauskaitėmob. (86) 265 33 11,
el. paštas [email protected]
Dizainas Tomas Razmus
Maketas Donaldas Petrauskas
Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“,Vasario 16-osios g. 52,
LT-76291
Šiauliai, Lietuvawww.titnagas.ltTiražas 1500 egz.
Š IESA
Kultūra Š IESA 2015 sausis
Muzikos katedros pedagogas, kompozitorius doc. Vytautas
Bar-kauskas jaunesnysis sukūrė ope-rų vaikams ir jaunimui trilogiją
„Garsų istorijos“. 2014 m. gruodį universiteto Aktų salėje parodyta
trilogijos trečiosios dalies premjera „Gripino svajonė“.
Skambi vaikystės galerijaTokių operų, kurių atlikėjais tam-
pa patys vaikai, ratas plečiasi: tur