-
2015/4(71) 41
„V ISUOMENĖ S S V EIK ATA” LIT ER AT ŪROS APŽ VALGOS
NORINTIESIEMS MESTI RŪKYTI TELEFONU TEIKIAMŲ KONSULTACIJŲ
VEIKSMINGUMAS: SISTEMINĖ APŽVALGA IR METAANALIZĖ
Ieva Radzevičiūtė1, Iveta Petraitytė1, Raimonda Janonienė1, Rasa
Povilanskienė1, Marius Strička21Higienos inst i tutas , 2Lietuvos
sveikatos mokslų univers i te tas
SantraukaTikslas. Įvertinti norintiesiems mesti rūkyti telefonu
teikiamų konsultacijų bei intervencijų, skatinančių
rūkančiuosius
kreiptis pagalbos telefonu, veiksmingumą.Tyrimo medžiaga ir
metodai. Vertinant telefonu teikiamų konsultacijų veiksmingumą,
Cochrane sisteminė apžvalga
„Metančiųjų rūkyti konsultavimas telefonu“ buvo papildyta
naujausių tyrimų duomenimis. Siekiant įvertinti, kokios prie-monės
skatina rūkančiuosius kreiptis į telefoninės pagalbos liniją,
atnaujinta The Community guide sisteminė apžvalga „Tabako vartojimo
ir pasyvaus rūkymo poveikio mažinimas: pagalbos telefonu
intervencijos“. 2012–2015 m. anglų kalba publikuotų tyrimų paieška
atlikta duomenų bazėse MEDLINE (per OVID), PsycINFO, Cochrane,
Social Science Citation Index. Intervencijų veiksmingumui vertinti
taikyta aprašomoji analizė ir metaanalizė.
Tyrimo rezultatai. Telefonu teikiamos konsultacijos yra
veiksmingos mesti rūkyti norintiems asmenims. Reaktyvių
konsultacijų efekto dydis (RR) vertinant ilgalaikę abstinenciją yra
1,29 (95 proc. P. I. 1,16–1,43), o vertinant trumpa-laikę
abstinenciją – 1,28 (95 proc. P. I. 1,20–1,37). Proaktyvių
konsultacijų efekto dydis (RR) yra 1,34 (95 proc. P. I. 1,22–1,46).
Gausesnis konsultacijų skaičius susijęs su didesniu efektu.
Visuomenės informavimo priemonių teikiama informacija, nemokamos
pakaitinės nikotino terapijos priemonės bei svei-katos priežiūros
specialistų siuntimai gali būti veiksmingi siekiant padidinti
skambučių į telefoninės pagalbos liniją skaičių. Siūlant nemokamą
pakaitinę nikotino terapiją galima tikėtis skambučių skaičių
padidinti 267,7 proc. Skelbiant reklamą per visuomenės informavimo
priemones bei panaudojant sveikatos priežiūros specialistų
siuntimus taip pat padidėja skambinan-čiųjų skaičius, tačiau dėl
tyrimų heterogeniškumo bendras efekto dydis nebuvo skaičiuotas.
Intervencijų, skatinančių kreiptis pagalbos telefonu, veiksmingumo
rezultatus reikėtų vertinti kritiškai, nes daugelio tyrimų kokybė
buvo prasta.
Išvados. Telefonu teikiamos konsultacijos rūkyti mesti
norintiems asmenims yra veiksmingos. Rūkančiuosius kreiptis
pagalbos telefonu gali paskatinti visuomenės informavimo priemonės,
nemokamos pakaitinės nikotino terapijos priemo-nės bei sveikatos
priežiūros specialistų siuntimai.
Reikšminiai žodžiai: rūkymas, pagalba telefonu, sisteminė
apžvalga, metaanalizė.
Adresas susirašinėti: Ieva RadzevičiūtėHigienos instituto
Visuomenės sveikatos technologijų centrasDidžioji g. 22, 01128
VilniusEl. p. [email protected]
ĮVADASRūkymas visame pasaulyje išlieka didžiulė visuome-nės
sveikatos problema. Kasmet pasaulyje nuo rū-kymo sukeltų ligų
miršta beveik 6 mln. žmonių [1]. Tabako vartojimas sukelia
sveikatos sutrikimus (pik-tybinius navikus, kvėpavimo, širdies ir
kraujagyslių sistemos ligas) bei neigiamas ekonomines,
aplinko-saugos ir socialines pasekmes [2–4]. Rūkymas taip pat
susijęs su padidėjusia infekcinių ligų rizika [5].
2014 m. duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) rūkė 31 proc. vyrų ir
22 proc. moterų [6]. Lietuvoje rūkančių vyrų dalis (33 proc.)
panaši į ES vidurkį,
o rūkančių moterų (12 proc.) yra mažiau nei ES vi-durkis [7].
Dauguma rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti, tačiau mažiau nei 5 proc.
bandžiusiųjų pavyksta tai padaryti savarankiškai [8].
„Eurobarometro“ duome-nimis, dauguma rūkalių (59 proc.) yra nors
kartą mė-ginę mesti rūkyti, 19 proc. – mėginę mesti per
pasta-ruosius metus. Lietuvoje 23 proc. rūkančiųjų nurodė bandę
mesti rūkyti per pastaruosius metus, 78 proc. iš jų teigė, kad,
norėdami mesti rūkyti, nesinaudojo jokiomis papildomomis pagalbos
priemonėmis [6].
Pasaulio sveikatos organizacija ragina šalis plėto-ti pagalbos
rūkyti metantiems asmenims paslaugas ir kaip vieną iš priemonių
rekomenduoja įsteigti telefo-ninės pagalbos liniją (TPL), kuria
galėtų skambinti asmenys, norintys, kad jiems būtų padėta
atsikratyti žalingo įpročio [9]. 2004 m. Lietuva ratifikavo Ta-bako
kontrolės pagrindų konvenciją, kurioje siūloma įtraukti
priklausomybės nuo tabako diagnozavimą ir
-
42 2015/4(71)
LIT ER AT ŪROS APŽ VALGOS „V ISUOMENĖ S S V EIK ATA”
gydymą bei konsultavimą dėl metimo rūkyti į nacionalines
sveikatos apsaugos ir švietimo programas, planus, strategijas,
įkurti telefoninės pagalbos liniją norintiesiems mesti rūkyti, kad
apmokyti specialistai teiktų konsultacijas, kaip tai padaryti [10].
2014 m. ba-landžio 3 d. ES priimta Europos Parlamento ir Tarybos
Direktyva 2014/40/ES įpareigoja šalis nares ženkli-nant tabako
gaminių pakuotes pateikti informaciją, kur kreiptis pagalbos mesti
rūkyti norintiems asmenims, nurodant pagalbą teikiančios įstaigos
telefono numerį, el. pašto adresą arba interneto svetainę [11].
Siekdami suteikti sveikatos politikams išsamią informaciją,
reikalingą sprendimui dėl konsultacijų telefonu norintiesiems mesti
rūkyti paslaugų įgyven-dinimo Lietuvoje tikslingumo, Higienos
instituto spe-cialistai tyrimo metu įvertino mesti rūkyti
norintiems asmenims telefonu teikiamų konsultacijų bei
interven-cijų, skatinančių kreiptis pagalbos telefonu,
veiksmin-gumą, atliko ES šalių praktikos teikiant konsultacijas
telefonu minėtiems asmenims analizę ir tokių paslau-gų teikimo
Lietuvoje ekonominį vertinimą.
Šiame straipsnyje pristatomi mesti rūkyti norin-tiems asmenims
telefonu teikiamų konsultacijų bei intervencijų, skatinančių
kreiptis pagalbos telefonu, veiksmingumo vertinimo rezultatai.
TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAINorintiesiems mesti rūkyti telefonu
teikiamų konsul-tacijų bei intervencijų, skatinančių kreiptis
pagalbos telefonu, veiksmingumas buvo vertinamas atliekant
sisteminę mokslinių literatūros šaltinių apžvalgą. Ver-tinimo metu
remtasi Cochrane parengta sistemine apžvalga „Metančiųjų rūkyti
konsultavimas telefonu“ [12] bei The Community guide parengta
sistemine apž-valga „Tabako vartojimo ir pasyvaus rūkymo poveikio
mažinimas: pagalbos telefonu intervencijos“ [13].
Į Cochrane ir The Community guide sistemi-nes apžvalgas buvo
įtraukti tyrimai, publikuoti iki 2013 m. Vertinant telefonu
teikiamų konsultacijų ir intervencijų, skatinančių kreiptis
pagalbos telefonu, veiksmingumą nuspręsta nekartoti jau atliktų
siste-minių apžvalgų ir remiantis Cochrane ir The Com-munity guide
vertinimo metodika apžvalgas papildyti naujausių tyrimų
duomenimis.
Tyrimų atrankos kriterijai. Publikacijoms at-rinkti buvo
naudojami tokie patys kaip ir Cochrane bei The Community guide
sisteminėse apžvalgose su-formuoti tyrimų atrankos kriterijai (1
lentelė).
Literatūros paieška. Mokslinių publikacijų paieška duomenų
bazėse MEDLINE (per OVID), PsycINFO, Cochrane, Social Science
Citation Index
atlikta pagal MEDLINE duomenų bazei sukurtą ir kiekvienai jų
pritaikytą paieškos strategiją. Paieš-ka buvo ribojama ieškant
straipsnių, parašytų anglų kalba ir publikuotų nuo 2012 m. iki 2015
m. vasario mėn. Iš viso rasti 1 566 straipsniai. Tyrimų atranka
vykdyta dviem etapais. Pirmajame etape pašalinti besidubliuojantys
straipsniai ir atrinkti tyrimai, kurie pagal straipsnio pavadinimą
ir santraukoje pateiktą informaciją galimai atitiko tyrimų
įtraukimo kriteri-jus. Antrajame etape vertinta tyrimų atitiktis
nusta-tytiems kriterijams analizuojant viso teksto straips-nius.
Bibliografiniams mokslinių publikacijų įrašams
1 lentelė. Tyrimų atrankos kriterijai
Populiacija
Įtraukimo kriterijus:• rūkantys ir neseniai metę rūkyti asmenys.
Neseniai metę rūkyti
(angl. recent quitters) – asmenys, neberūkantys tam tikrą trumpą
laikotarpį.
Atmetimo kriterijus:• tyrimai, kuriuose dalyvauja vien tik
neseniai metę rūkyti asmenys.
Intervencija
Įtraukimo kriterijai:• reaktyvi ir proaktyvi telefonu teikiama
konsultacija. Reaktyvios kon-
sultacijos – konsultacijos, teikiamos norinčio mesti rūkyti
asmens iniciatyva. Asmuo, norintis mesti rūkyti, kreipiasi į TPL
konsultantus ir, gavęs informacijos apie teikiamą pagalbą, sutinka
arba nesutinka gauti paskesnes konsultacijas. Proaktyvios
konsultacijos – kon-sultacijos norintiems mesti rūkyti asmenims,
teikiamos sveikatos priežiūros specialisto arba TPL konsultanto
iniciatyva. Kontaktą su norinčiu mesti rūkyti asmeniu užmezga TPL
konsultantas, asmeniui sutikus teikiamos paskesnės konsultacijos
(Cochrane sisteminės apžvalgos atnaujinimas);
• intervencijos, skatinančios rūkyti metančius asmenis kreiptis
pagalbos telefonu: visuomenės informavimo priemonės, nemo-kamos
pakaitinės nikotino terapijos (PNT) priemonės, sveikatos priežiūros
specialistų siuntimai (The Community guide sisteminės apžvalgos
atnaujinimas).
Atmetimo kriterijus:• ekonominio poveikio priemonės, pvz.,
cigarečių kainos didėjimo įta-
ka skambučiams į telefoninės pagalbos liniją.
Palyginamoji grupė
Įtraukimo kriterijus:• kontrolinei grupei teikiama savigalbos
medžiaga, taikoma minimali
arba standartinė intervencija.
Rezultatai
Įtraukimo kriterijai:• vertinama trumpalaikė ir / arba ilgalaikė
abstinencija praėjus 6 ir
daugiau mėnesių nuo intervencijos teikimo pradžios (Cochrane
sis-teminės apžvalgos atnaujinimas);
• skambučių į telefoninės pagalbos liniją skaičius (The
Community guide sisteminės apžvalgos atnaujinimas).
Tyrimo tipai
Įtraukimo kriterijai:• atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai
arba tariamai atsitiktinių
imčių kontroliuojami tyrimai (Cochrane sisteminės apžvalgos
at-naujinimas);
• visų rūšių eksperimentiniai ir stebėjimo tyrimai (The
Community gui-de sisteminės apžvalgos atnaujinimas).
-
2015/4(71) 43
„V ISUOMENĖ S S V EIK ATA” LIT ER AT ŪROS APŽ VALGOS
tvarkyti naudota Refworks programa. Tyrimų atran-kos schema
pateikta 1 pav.
Cochrane sisteminė apžvalga papildyta dviem naujais tyrimais. Iš
viso į šią sisteminę apžvalgą įtraukti 68 tyrimai, kuriuose buvo
vertinamas tele-fonu teikiamų konsultacijų veiksmingumas:
reak-tyvių konsultacijų veiksmingumas vertintas 17 ty-rimų (15
tyrimų iš Cochrane sisteminės apžvalgos + 2 nauji tyrimai) [14–36],
proaktyvių konsultacijų veiksmingumas vertintas 51 tyrime (visi
tyrimai iš Cochrane sisteminės apžvalgos).
The Community guide sisteminė apžvalga papildy-ta trimis naujais
tyrimais. Iš viso į šią sisteminę apž-valgą įtraukti 45 tyrimai,
kuriuose buvo vertinamas intervencijų, skatinančių naudotis
telefoninės pagal-bos linija, veiksmingumas [36–80]: visuomenės
infor-mavimo priemonių veiksmingumas vertintas 23 tyri-muose (22
tyrimai iš The Community guide sisteminės apžvalgos + 1 naujas
tyrimas), nemokamų PNT prie-monių veiksmingumas vertintas 9
tyrimuose (visi ty-rimai iš The Community guide sisteminės
apžvalgos), sveikatos priežiūros specialistų siuntimų
veiksmingu-mas vertintas 13 tyrimų (11 tyrimų iš The Community
guide sisteminės apžvalgos + 2 nauji tyrimai).
Tyrimų kokybės vertinimas. Į sisteminę apžval-gą įtrauktų tyrimų
kokybė buvo vertinama naudojant Cochrane klaidų vertinimo
klausimyną [81]. Šiuo instrumentu vertinti keturi pagrindiniai
klaidų šalti-niai: 1) atsitiktinis dalyvių paskirstymas į grupes,
2) dalyvių paskirstymo į grupes maskavimas, 3) tyrė-jo, vertinančio
rezultatus, maskavimas, 4) trūkstamų duomenų analizė. Tyrimų kokybė
įvertinta naudojan-tis programa RevMan.
Tyrimų duomenų rinkimas ir analizė. Tyrimų, vertinančių
reaktyvių ir proaktyvių konsultacijų bei intervencijų, skatinančių
kreiptis pagalbos telefonu, veiksmingumą, duomenys rinkti ir
analizuoti atskirai.
Tyrimų, vertinančių reaktyvių konsultacijų veiks-mingumą,
duomenų rinkimas ir analizė. Siekiant su-rinkti išsamią informaciją
apie intervencijų veiksmin-gumą buvo sukurta duomenų rinkimo forma.
Cochrane sisteminėje apžvalgoje nepateikta detalaus interven-cijų –
pagalbą metantiems rūkyti teikiančių tarnybų – apibūdinimo, o
intervencijų veiksmingumas vertintas neišskiriant skirtingų
vertinimo rodiklių (ilgalaikės ir trumpalaikės abstinencijos) ir
skirtingų intervencijų efekto stebėjimo laikotarpių (po 6 ir po 12
mėn.). Visi Cochrane sisteminės apžvalgos straipsniai šio
verti-nimo metu buvo peržiūrėti iš naujo, siekiant užpildyti šiam
vertinimui sukurtą duomenų rinkimo formą.
Vadovaujantis Tabako tyrimų organizacijos reko-mendacijomis
[82], pagrindiniu intervencijų veiks-mingumo vertinimo rodikliu
pasirinkta ilgalaikė abstinencija, o antriniu rodikliu –
trumpalaikė abs-tinencija (2 pav.). Ilgalaikė abstinencija (angl.
pro-longed abstinence) suprantama kaip metimo rūkyti rodiklis,
rodantis tam tikrą laikotarpį, kurio metu as-muo nerūko. Tyrimai
rodo, kad dalis asmenų meta rūkyti nustatytą dieną, tačiau vėliau
per trumpą laiko tarpą (paprastai per 2 savaites) surūko keletą
ciga-rečių ir tik tada visiškai nustoja vartoti tabaką. Dėl šios
priežasties, siekiant kuo tiksliau įvertinti inter-vencijos efektą,
ilgalaikės abstinencijos laikotarpio pradžia laikoma ne asmens
metimo rūkyti data, o data, gaunama atskaičiavus 2 savaites nuo
metimo rūkyti dienos. Trumpalaikė abstinencija (angl. point
Pašalinti besidubliuojantysstraipsniai (n = 8)
Pagal pavadinimą ir santrauką atmesti straipsniai (n =
1 480)
Atmesta (n = 75)Atmetimo priežastys:Intervencija (n = 20)Tyrimo
tipas (n = 30)Ekonominis vertinimas (n = 8)Stebėjimo laikotarpis (n
= 15)Kalba (n = 2)
Paieška MEDLINE (per OVID), PsycINFO, Cochrane, Social
Science
Citation lndex (n = 1 568)
Bendras rezultatas(n = 1 560)
Tyrimai, įtraukti į sisteminių apžvalgų atnaujinimą (n = 5)
Pagal pavadinimą ir santrauką atrinkti straipsniai (n = 80)
1 pav. Tyrimų atrankos schema
-
44 2015/4(71)
LIT ER AT ŪROS APŽ VALGOS „V ISUOMENĖ S S V EIK ATA”
prevalence abstinence) – metimo rūkyti rodiklis, žy-mintis
asmens elgseną tam tikru santykinai trumpu periodu, pvz., per 24
val. ar per 7 dienas. Tyrimuose vertinant trumpalaikę abstinenciją
dalyvių atsakymai apie metimą rūkyti papildomai gali būti
validuojami ir taikant biocheminius matavimo metodus.
Konsultacijų veiksmingumui vertinti duomenų sin-tezė atlikta
taikant metaanalizę. Duomenų analizė atlik-ta atskirai kiekvienam
rodikliui (ilgalaikė ir trumpalaikė abstinencija), papildomai
konsultacijų efektas vertintas atsižvelgiant į stebėjimo laikotarpį
(6 mėn. ir 12 mėn.). Vertinant intervencijų efektą skaičiuota
santykinė rizi-ka (RR) ir 95 proc. pasikliautinieji intervalai (95
proc. P. I.). Skaičiavimai atlikti taikant ketinimo gydyti me-todą,
kai į analizę įtraukiamas pradinis eksperimentinės grupės (EG) ir
kontrolinės grupės (KG) dalyvių skai-čius, o pasitraukę iš tyrimo
dalyviai laikomi toliau rū-kančiais. Metaanalizėje efekto dydis
buvo skaičiuotas remiantis fiksuoto efekto metodu (angl. fixed
effects). Metaanalizė atlikta naudojantis programa RevMan.
Tyrimų, vertinančių proaktyvių konsultacijų veiks-mingumą,
duomenų rinkimas ir analizė. Atliekant sisteminę literatūros
paiešką nerasta nė vieno vėliau nei 2013 m. publikuoto tyrimo,
vertinančio proaktyvių kon-sultacijų veiksmingumą, kuriuo būtų buvę
galima papil-dyti Cochrane sisteminę apžvalgą. Dėl šios priežasties
vertinamas proaktyvių konsultacijų veiksmingumas buvo grindžiamas
Cochrane sisteminės apžvalgos duomeni-mis. Išsamesnė informacija
apie proaktyvias konsulta-cijas nebuvo renkama, kadangi kuriant
Lietuvai tinkamą telefoninės pagalbos linijos modelį daryta
prielaida, jog TPL modelio pagrindą sudarys reaktyvios
konsultacijos.
Tyrimų, kuriuose vertintas intervencijų, skati-nančių kreiptis
pagalbos telefonu, veiksmingumas,
duomenų rinkimas ir analizė. Siekiant surinkti išsamią
informaciją apie intervencijų veiksmingumą, sukur-ta duomenų
rinkimo forma. Kadangi The Community guide sisteminėje apžvalgoje
nebuvo detalaus interven-cijų ir rezultatų aprašymo, visi į The
Community gui-de sisteminę apžvalgą įtraukti tyrimai buvo
peržiūrėti iš naujo, siekiant surinkti vertinimui atlikti
reikalingą informaciją. Intervencijų veiksmingumui vertinti buvo
pasirinkti rodikliai – absoliutus ir santykinis skambučių į
telefoninės pagalbos liniją skaičiaus pokytis. Bendram intervencijų
efekto dydžiui įvertinti buvo skaičiuota mediana. Mediana
apskaičiuota vertinant tik nemoka-mų PNT priemonių veiksmingumą.
Visuomenės infor-mavimo priemonių ir sveikatos priežiūros
specialistų siuntimų veiksmingumui vertinti bendras efekto dydis
nebuvo skaičiuojamas dėl tyrimų heterogeniškumo. Šių intervencijų
grupių veiksmingumui vertinti taikyta ap-rašomoji analizė (angl.
narrative synthesis).
REZULTATAINorintiesiems mesti rūkyti telefonu teikiamų
kon-sultacijų veiksmingumasTyrimų apibūdinimas. Į šią apžvalgą
įtraukti atsitik-tinių imčių kontroliuojami tyrimai, jų dauguma
buvo atlikta JAV. Tyrimuose iš viso dalyvavo 66 563 asme-nys.
Tyrimo dalyvių skaičius svyravo nuo 45 [12] iki 6 322 [26]. Visuose
tyrimuose dalyviai buvo rūkantys asmenys, tačiau 7 tyrimuose
papildomai dalyvavo ir neseniai metę rūkyti respondentai, t. y.
neberūkantys tam tikrą trumpą laikotarpį, pvz., 1 dieną [20], 7
dienas [21] ir pan. Daugelyje tyrimų dalyvavo abiejų lyčių
at-stovai, devyniuose – tik moterys (dažniausiai šiuose tyrimuose
dalyvavo nėščiosios). Daugelio tyrimų da-lyviai buvo suaugę asmenys
(18 metų ir vyresni).
Tyrimų kokybė. Visuose tyrimuose buvo tai-kytas atsitiktinis
dalyvių paskirstymas į grupes. Ta-čiau daugelyje tyrimų nebuvo
pakankamai išsamiai aprašyti arba buvo visai neaprašyti naudoti
daly-vių paskirstymo į grupes būdai, todėl tik 18 tyrimų (26 proc.)
įvertinti kaip turintys mažą atrankos klaidų riziką. Daugelyje
vertintų tyrimų nebuvo pateikta pa-kankamai informacijos, iš kurios
būtų galima spręsti apie tai, kaip buvo užtikrintas dalyvių
paskirstymo į grupes maskavimas. Pusėje tyrimų nustatyta didelė
maskavimo klaidų rizika, nes juose tyrėjas žinojo, kurios grupės
duomenis renka ar analizuoja. Dauge-lio tyrimų duomenų analizė
atlikta taikant kelis duo-menų analizės metodus – ketinimo gydyti
analizę bei nagrinėjant tik baigusių tyrimą dalyvių duomenis. Tik
keturi tyrimai pagal visus kokybės vertinimo kri-terijus turėjo
mažą klaidų riziką.
Stebėjimo laikotarpis
Stebėjimo laikotarpis
Metimo rūkyti diena
Metimo rūkyti diena
Trumpalaikė abstinencija
Ilgalaikė abstinencija
Nerūkymo trukmė
Nerūkymo trukmė
2 pav. Ilgalaikė ir trumpalaikė abstinencija
-
2015/4(71) 45
„V ISUOMENĖ S S V EIK ATA” LIT ER AT ŪROS APŽ VALGOS
TyrimasEG KG
SvorisSantykinė rizika Santykinė rizika
Metė rūkyti Iš viso
Metė rūkyti Iš viso
M–H, fiksuoto efekto metodas, 95 % P. I. M–H, fiksuoto efekto
metodas, 95 % P. I.
Borland R et al., 2001 35 497 20 501 3,5 % 1,76
[1,03,3,01]Borland R et al., 2003 45 1 050 32 528 7,4 % 0,71
[0,45,1,10]Ferguson J et al., 2012 100 1 296 107 1 295 18,7 % 0 93
[0,72,1,21]Gilbert H et al., 2006 70 753 67 704 12,1 % 0,98
[0,71,1,34]Nohlert E et al., 2014 60 588 61 541 11,1 % 0,90
[0,65,1,27]Smith PM et al., 2004 20 423 3 207 0,7 % 3,26
[0,98,10,85]Zhu SH et al., 1996 190 2 189 46 841 11,6 % 1,59 [1,16,
2,17]Zhu SH et al., 2002 179 1 973 90 1 309 18,9 % 1,32
[1,03,1,68]Zhu SH et al., 2012 184 1 124 92 1 153 15,9 % 2,05
[1,62, 2,60]
Iš viso (95 % P. I.) 9 893 7 079 100.0 % 1,29 [1,16,1,43]Iš viso
metė rūkyti 883 518
Heterogeniškumas: Chi2 = 40,31, df = 8 (P < 0,00001); I2 = 80
% Bendro efekto testas: Z = 4,74 (P < 0,00001) Palanku KG
Palanku EG
0,1 0,2 0,5 1 2 5 10
Telefonu teikiamų konsultacijų apibūdinimas Reaktyvios telefonu
teikiamos konsultacijos. Re-aktyvios konsultacijos, atsižvelgiant į
jų struktūrinius elementus, suskirstytos į dvi grupes.
Konsultacijos, kuriose paskesni skambučiai yra inicijuoti
konsultantų. Šio tipo konsultacijų veiks-mingumas vertintas 14
tyrimų. Pagrindinis šioje gru-pėje vertintų intervencijų teikimo
principas yra tas, kad pirmąjį skambutį į TPL inicijuoja mesti
rūkyti norintis asmuo, o likusieji skambučiai yra inicijuoja-mi
konsultantų. Pirmosios konsultacijos metu suren-kami duomenys apie
asmenį, įvertinamas jo rūkymo tipas, metimo rūkyti patirtis, noras
mesti rūkyti ir kiti duomenys. Šios konsultacijos metu paprastai
kon-sultantas su rūkančiuoju nustato metimo rūkyti datą. Paskesnės
konsultacijos buvo tokios pat trukmės arba trumpesnės nei pirmoji
konsultacija. Tokių konsulta-cijų tikslas – išlaikyti norinčio
mesti rūkyti asmens motyvaciją. Norintiesiems mesti rūkyti buvo
skiria-mos ir papildomos pagalbos priemonės – savigalbos medžiaga
(įvairūs metimo rūkyti vadovai, informa-ciniai lankstinukai,
žinutės, knygelės) arba nemoka-mos PNT priemonės (pleistrai).
Konsultacijos, kuriose nėra konsultantų inicijuo-tų skambučių.
Šiai grupei priskirti 3 tyrimai. Tyrimuo-se konsultacija buvo
teikta tik skambinant rūkančiojo iniciatyva (nebuvo paskesnių
konsultantų inicijuotų skambučių). Kaip ir pirmos grupės
intervencijų atve-ju, konsultacijos buvo panašios struktūros ir
trukmės.
Proaktyvios konsultacijos telefonu. Proaktyvios konsultacijos,
atsižvelgiant į tyrimo dalyviams taiko-mas priemones, suskirstytos
į 3 grupes.
Proaktyvios konsultacijos. Šio tipo konsultacijų veiksmingumas
vertintas 30 tyrimų. Pagrindinė tai-kyta pagalbos metantiesiems
rūkyti priemonė buvo proaktyvios konsultacijos telefonu. Šiuose
tyrimuose konsultacijas telefonu inicijuodavo sveikatos priežiū-ros
specialistai. Dalyje tyrimų kaip įprasta praktika dalyviams buvo
siūlomi medikamentai, tačiau tai ne-buvo daroma nuolatos.
Trumpa konsultacija, taikoma kartu su proakty-viomis
konsultacijomis. Į šią grupę pateko 11 tyri-mų. Dalyviams buvo
suteikiamos trumpos sveikatos priežiūros specialistų konsultacijos
ir paskesnės spe-cialistų konsultacijos telefonu, tačiau nesiūlyti
medi-kamentai. Tyrimuose teikiamų konsultacijų skaičius buvo
skirtingas – svyravo nuo vieno susitikimo iki keliolikos
pakartotinių konsultacijų.
Farmakoterapija, taikoma kartu su proaktyvio-mis
konsultacijomis. Šiai grupei priskirta 11 tyrimų. Tyrimuose
dalyviams buvo taikoma vaistų terapija, papildomai suteikiant
konsultacijas telefonu. Taikant farmakoterapiją mesti rūkyti
norintiems asmenims buvo pasiūlytos PNT priemonės, gydymas
varenikli-nu, bubropionu.
Telefonu teikiamų konsultacijų veiksmingumasReaktyvių
konsultacijų veiksmingumas. Konsulta-cijų, kuriose paskesni
skambučiai yra inicijuoti kon-sultantų, veiksmingumas. Ilgalaikė
abstinencija buvo vertinama 9 tyrimuose. Vertinant ilgalaikę
abstinen-ciją, gauti rezultatai palankūs EG – apskaičiuota
san-tykinė rizika 1,29 (95 proc. P. I. 1,16–1,43). Tai rodo, kad
teikiant reaktyvias konsultacijas, kuriose paskesni
3 pav. Konsultacijų, kuriose paskesni skambučiai
inicijuoti konsultantų, efektas vertinant ilgalaikę
abstinenciją
-
46 2015/4(71)
LIT ER AT ŪROS APŽ VALGOS „V ISUOMENĖ S S V EIK ATA”
skambučiai yra inicijuoti konsultantų, 29 proc. daugiau asmenų,
lyginant su kontroline grupe, meta rūkyti ir iš-laiko ilgalaikę
abstinenciją (3 pav.).
Tyrimuose ilgalaikė abstinencija vertinta įvairiais stebėjimo
laikotarpiais. Atsižvelgiant į tai, atlikta pogru-pių analizė pagal
vidutinės trukmės (po 6 mėn. stebėji-mo laikotarpio) ir ilgalaikės
trukmės (po 12 mėn. stebė-jimo laikotarpio) rodiklius. Vertinant
intervencijų efektą po 6 mėn. stebėjimo laikotarpio apskaičiuota
santykinė rizika 1,32 (95 proc. P. I. 1,20–1,45). Gauti rezultatai
pa-lankūs EG. Vertinant ilgalaikę abstinenciją po 12 mėn. stebėjimo
laikotarpio gauti rezultatai taip pat palankūs EG – apskaičiuota
santykinė rizika 1,15 (95 proc. P. I. 1,02–1,29). Intervencijų
efekto dydis po 12 mėn. stebė-jimo laikotarpio yra mažesnis už
efekto dydį po 6 mėn. stebėjimo laikotarpio (stebimas labai nežymus
pasi-kliautinųjų intervalų persidengimas).
10 tyrimų vertinta trumpalaikė abstinencija. Ver-tinant
trumpalaikę abstinenciją gauti rezultatai palan-kūs EG.
Apskaičiuota santykinė rizika 1,28 (95 proc. P. I. 1,20–1,37). Tai
reiškia, kad eksperimentinė-je grupėje 28 proc. (20–37 proc.)
daugiau asmenų, skambinančių į TPL ir gaunančių konsultacijas, sėk
mingai meta rūkyti lyginant su kontroline grupe (4 pav.). Stebimas
didelis tyrimų heterogeniškumas (I2 = 80 proc.). Bendram
intervencijų efekto dydžiui įtakos galėjo turėti tai, kad
trumpalaikė abstinencija yra mažiau stabilus matavimo rodiklis
[15], be to, ne visuose tyrimuose šis rodiklis buvo validuotas
bio-cheminiais matavimo metodais, todėl skirtinguose tyrimuose
gauti labai nevienodi efekto dydžiai.
Tyrimuose trumpalaikė abstinencija vertinta skir-tingais
stebėjimo laikotarpiais, todėl atlikta pogrupių analizė pagal
vidutinės trukmės (po 6 mėn. stebėjimo laikotarpio) ir ilgalaikės
trukmės (po 12 mėn. ste-bėjimo laikotarpio) rodiklius. Vertinant
intervencijų efektą po 6 mėn. stebėjimo laikotarpio apskaičiuota
santykinė rizika 1,32 (95 proc. P. I. 1,23–1,41). Gauti rezultatai
palankūs EG. Tik dviejuose tyrimuose [21, 28] papildomai vertinta
trumpalaikė abstinencija po 12 mėn. stebėjimo laikotarpio.
Vertinant ilgalaikę abstinenciją po 12 mėn. stebėjimo laikotarpio
taip pat gauti rezultatai, palankūs EG (RR = 1,15, 95 proc. P. I.
1,01–1,31). Intervencijų efekto dydis, apskai-čiuotas po 12 mėn.
stebėjimo laikotarpio, yra ma-žesnis už efekto dydį, nustatytą po 6
mėn. stebėjimo laikotarpio (stebimas labai nežymus pasikliautinųjų
intervalų persidengimas).
Konsultacijų, kuriose nėra konsultantų inicijuo-tų skambučių,
veiksmingumas. Šiuose tyrimuose vertinta tik trumpalaikė
abstinencija. Visuose trijuose tyrimuose [23, 31, 33] po 6 mėn.
stebėjimo laikotar-pio nebuvo nustatyta intervencijos poveikio.
Rezul-tatai po 12 mėn. stebėjimo laikotarpio vertinti dvie-juose
tyrimuose [23, 31]. Tik viename tyrime [23] po 12 mėn. stebėjimo
laikotarpio nustatytas intervenci-jos efektas palankus
eksperimentinei grupei (RR = 1,88, 95 proc. P. I. 1,08–3,28).
Proaktyvių konsultacijų veiksmingumasCochrane atliktos
metaanalizės rezultatai rodo, kad proaktyvios konsultacijos yra
veiksmingos
TyrimasEG KG
SvorisSantykinė rizika Santykinė rizika
Metė rūkyti Iš viso
Metė rūkyti Iš viso
M–H, fiksuoto efekto metodas, 95 % P. I. M–H, fiksuoto efekto
metodas, 95 % P. I.
Danaher BG et al., 2015 156 421 133 424 10,4 % 1,18
[0,98,1,43]Ferguson J et al., 2012 96 1 296 104 1 295 8,1 % 0,92
[0,71,1,20]Gilbert H et al., 2006 114 753 97 704 7,8 % 1,10
[0,86,1,41]Hollis J et al., 2007 499 2 874 250 1 740 24,3 % 1,21
[1,05,1,39]Nohlert E et al., 2014 78 588 83 541 6,8 % 0,86
[0,65,1,15]Rabius V et al., 2004 141 1 804 66 1 716 5,3 % 2,03
[1,53, 2,70]Rabius V et al., 2007 516 4 758 119 1 564 14,0 % 1,43
[1,18,1,73]Sims T et al., 2013 14 209 13 201 1,0 % 1,4 [0,50,
2,15]Smith PM et al., 2004 73 423 42 207 4,4 % 0,85 [0,60,1,20]Zhu
SH et al., 2012 369 1 124 232 1 153 17,9 % 1,63 [1,42,1,88]
Iš viso (95 % P. I.) 14 250 9 545 100,0 % 1,28 [1,20,1,37]Iš
viso metė rūkyti 2 056 1 139
Heterogeniškumas: Chi2 = 44,18, df = 9 (P < 0,00001); I2 = 80
% Bendro efekto testas: Z = 7,25 (P < 0,00001)
Palanku KG Palanku EG
0,1 0,2 0,5 1 2 5 10
4 pav. Konsultacijų, kai paskesni skambučiai yra inicijuoti
konsultantų, efektas vertinant trumpalaikę abstinenciją
-
2015/4(71) 47
„V ISUOMENĖ S S V EIK ATA” LIT ER AT ŪROS APŽ VALGOS
metantiems rūkyti asmenims. Apskaičiuota santyki-nė rizika (RR)
buvo 1,27 (95 proc. P. I. 1,20–1,36), nustatytas vidutinis tyrimų
heterogeniškumas (I² = 42 proc.). Papildomai Cochrane atlikta
analizė sie-kiant atskirai įvertinti visų trijų intervencijų grupių
efekto dydžius.
Proaktyvių konsultacijų veiksmingumas. Tyri-muose, kuriuose buvo
taikytos proaktyvios konsulta-cijos (tik specialistų inicijuoti
konsultavimo skambu-čiai), apskaičiuota santykinė rizika yra 1,34
(95 proc. P. I. 1,22–1,46). Tai reiškia, kad metusiųjų rūkyti
skaičius 1,34 karto didesnis nei tokių asmenų skai-čius
kontrolinėse grupėse.
Trumpos konsultacijos, taikomos kartu su proak-tyviomis
konsultacijomis, veiksmingumas. Tyrimuose, kuriuose taikytos
trumpos konsultacijos kartu su proak-tyviomis konsultacijomis,
apskaičiuota santykinė rizika buvo 1,41 (95 proc. P. I. 1,20–1,66).
Rezultatai palankūs eksperimentinei grupei. Nustatytas efekto dydis
šiek tiek didesnis nei proaktyvių intervencijų grupėje.
Farmakoterapijos, taikomos kartu su proaktyvio-mis
konsultacijomis, veiksmingumas. Tyrimų, taikan-čių farmakoterapiją
kartu su proaktyviomis konsulta-cijomis, grupėje nustatytas
palyginti nedidelis vyk-dytų intervencijų poveikis (RR = 1,14, 95
proc. P. I. 1,03–1,27). Proaktyvios konsultacijos telefonu kartu
taikant ir farmakoterapiją turėjo mažesnį teigiamą po-veikį
lyginant su intervencijomis, kurių metu teiktos tik proaktyvios
konsultacijos telefonu, bei lyginant su intervencijomis, kuriose
taikytos trumpos konsultaci-jos kartu su proaktyviomis
konsultacijomis.
Siekiant nustatyti, ar daugiau konsultacijų lemia didesnį efekto
dydį, Cochrane buvo atlikta metare-gresija, įtraukiant tyrimų,
vertinančių proaktyvias konsultacijas, duomenis. Jos rezultatai
parodė, kad didesnis konsultacijų skaičius nesusijęs su didesniu
intervencijų efekto dydžiu. Atlikus pakartotinę ana-lizę ir
įtraukus tyrimus, vertinančius tiek proaktyvių, tiek reaktyvių
konsultacijų veiksmingumą, rezultatai patvirtino, kad gausesnis
konsultacijų skaičius yra susijęs su didesniu efekto dydžiu. Tačiau
turimų tyri-mų duomenų neužteko pagrįsti, koks turėtų būti
opti-malus telefonu teikiamų konsultacijų skaičius.
Intervencijų, skatinančių naudotis telefoninės pagalbos linija,
veiksmingumasVisuomenės informavimo priemonių veiksmingu-mas. Per
įvairias visuomenės informavimo priemo-nes skleidžiamos reklamos,
skatinančios naudotis TPL, veiksmingumas vertintas 23 tyrimuose
[37–66], iš jų 12 – nutrauktų laiko eilučių tyrimai, 7 – prieš
ir po, 5 – ištisiniai tyrimai. Dauguma tyrimų atlikta JAV. Visų
tyrimų dalyviai buvo rūkantys asmenys, ta-čiau į vieną tyrimą [52]
buvo įtraukti ir neseniai metę rūkyti (per pastarąją savaitę)
asmenys. 18 m. amžiaus ir vyresni rūkantys asmenys dalyvavo
devyniuose ty-rimuose, tik vienas tyrimas [52] apėmė rūkančiuosius
nuo 16 metų amžiaus. Daugelyje tyrimų dalyvių lytis nenurodyta.
Pagrindinė priemonė (18 iš 22 tyrimų), skatinan-ti skambinti į
TPL, buvo reklama per televiziją. Ši priemonė dažniausiai buvo
derinama su kitais rekla-mos būdais, t. y. radiju, internetu,
spausdinta rekla-ma ir pan. Septyniuose tyrimuose vertintas tik per
televiziją transliuotos reklamos poveikis. Televizijos reklamos
skatino naudotis TPL paslaugomis (pvz., reklamos, kuriose parodomas
į TPL skambinantis rūkalius), didino rūkančiųjų motyvaciją kreiptis
pa-galbos, informavo apie rūkymo žalą sveikatai, o jų pabaigoje
buvo parodomas TPL numeris. Keliuose tyrimuose reklama buvo paremta
asmeniniais emo-cionaliais pasakojimais, kai metę rūkyti asmenys
pa-sakodavo apie patiriamus rūkymo sukeltus sveikatos sutrikimus.
Keturiuose tyrimuose vertinti grafiniai vaizdai ant tabako gaminių
pakuočių ir nurodomas TPL numeris.
Vertinimo rezultatai parodė, kad visuomenės in-formavimo
priemonės gali būti veiksmingos siekiant padidinti skambučių į TPL
skaičių. Atskiruose tyri-muose apskaičiuotas intervencijų efekto
dydis sky-rėsi. Tyrimuose intervencijų poveikis vertintas praė-jus
nevienodam stebėjimo laikotarpiui: trumpiausias buvo 2 dienos [40],
ilgiausias – 9 metai [44]. Tyrime, kurio stebėjimo laikotarpis
trumpiausias, vienos die-nos TPL reklama spaudoje skambučių skaičių
padi-dino 100 proc. (nuo 7 iki 14 skambučių per dieną). Tačiau
šiame tyrime dėl labai trumpo intervencijos taikymo laikotarpio (1
diena) ir labai trumpo stebėji-mo laikotarpio (2 dienos) sudėtinga
vertinti, ar skam-bučių į TPL padidėjimas buvo susijęs su taikyta
inter-vencija. Tyrime, kurio stebėjimo laikotarpis ilgiau-sias (9
m.), nustatyta teigiama koreliacija tarp rody-tos televizijos
reklamos ir skambučių į TPL skaičiaus (vidutinis skambučių
skaičiaus pokytis šiame tyrime nenurodytas). Tyrimuose, kuriuose
žiniasklaidos pa-teikiama informacija apie TPL buvo taikyta bendrai
populiacijai, vidutinis skambučių skaičius išaugo nuo 14 proc. [58]
iki 649 proc. [52]. Šioje grupėje bendras intervencijų efekto dydis
nebuvo skaičiuo-tas dėl didelio tyrimų heterogeniškumo (tyrimo
tipų, stebėjimo laikotarpio, populiacijos). Šios interven-cijų
grupės veiksmingumo įrodymus reikėtų vertinti
-
48 2015/4(71)
LIT ER AT ŪROS APŽ VALGOS „V ISUOMENĖ S S V EIK ATA”
kritiškai, kadangi tik kelių tyrimų kokybė buvo gera. Be to,
dalyje tyrimų dėl duomenų trūkumo nebuvo galima apskaičiuoti
intervencijų efekto dydžio.
Nemokamų PNT priemonių veiksmingumas. Nemokamų PNT priemonių,
skatinančių naudotis TPL, veiksmingumas buvo vertinamas 9 tyrimuose
[59–67], iš jų 8 – prieš ir po tyrimai, 1 – atsitiktinių imčių
kontroliuojamas tyrimas [66]. 8 tyrimai atlikti JAV ir vienas
Australijoje [66]. Visų tyrimų dalyviai buvo rūkantys abiejų lyčių
atstovai, vyresni nei 18 m. amžiaus.
Tyrimuose dalyviams rekomenduotos dviejų tipų PNT priemonės –
nikotininė guma ir nikotino pleis-trai. Daugelyje tyrimų dalyviams
buvo siūloma 2 sav. trukmės PNT. PNT priemonės rūkantiesiems buvo
nemokamos, tik viename tyrime [66] dalyviams siū-lyta 75 proc.
kompensacija už PNT priemones.
Vertintuose tyrimuose nustatytas efekto dydis (tiek absoliutus,
tiek santykinis skambučių skai-čiaus pokytis) rodo, kad
intervencijos buvo veiks-mingos skatinant rūkančius asmenis
naudotis TPL. Apskaičiuotas bendras efekto dydis (mediana) buvo
267,7 proc. (tarpkvartilinis intervalas 104,5–680,9). Tai reiškia,
kad taikant intervencijas skambučių į TPL skaičius gali padidėti
iki 267,7 proc. per mė-nesį. Atskiruose tyrimuose intervencijų
efekto dydis labai skyrėsi – didžiausias efekto dydis nustatytas
tyrime [60], kuriame dėl spaudos reklamos, siūlan-čios 2 sav.
nemokamą PNT, vidutinis skambučių skaičius per mėnesį padidėjo 2
366,7 proc. (viduti-niškai nuo 180 skambučių per mėn. iki 440
skambu-čių per mėn.). Mažiausias intervencijos efekto dydis
nustatytas tyrime [67], kuriame dėl reklamos kam-panijos,
siūlančios nemokamą 4 sav. PNT su papil-doma galimybe gauti dar 4
sav. PNT, skambučių į TPL skaičius padidėjo 53,4 proc.
(vidutiniškai nuo 2 351 iki 3 606 skambučių per mėn.).
Apskaičiuotas labai nevienodas efekto dydis atskiruose tyrimuose
gali būti susijęs su tuo, jog labai skyrėsi pradiniai tyrimų
rodikliai (vidutinis skambučių skaičius per mėnesį), be to, tam
įtakos galėjo turėti intervencijos taikymo intensyvumas (reklamos
trukmė, taikymo mastas) ir kitos intervencijų bei rūkančiųjų
populia-cijos charakteristikos.
Sveikatos priežiūros specialistų siuntimų veiks-mingumas.
Sveikatos priežiūros specialistų teikiamų intervencijų, skatinančių
naudotis TPL, veiksmingu-mas vertintas 13 tyrimų [68–80], daugelis
jų – atsi-tiktinių imčių kontroliuojami tyrimai. 11 tyrimų buvo
atlikta JAV ir po vieną Australijoje [69] bei Jungtinė-je
Karalystėje [73]. Tyrimuose buvo įtraukti vienos
konkrečios valstijos ar provincijos pirminės sveika-tos
priežiūros (PSP) centrai, odontologijos kabine-tai, ligoninės,
skubiosios pagalbos centrai. Dalyvių skaičius tyrimuose buvo labai
nevienodas ir svyravo nuo 40 [76] iki 103 597 [68]. Lizdinių
atsitiktinių im-čių kontroliuojamuose tyrimuose dalyvavo nuo 4 iki
49 PSP centrų.
Pagrindinis intervencijų teikimo principas buvo tas, kad
sveikatos priežiūros specialistas skati-no pacientą naudotis TPL
paslaugomis. Sveikatos priežiūros specialistas užpildė
standartizuotą pa-ciento duomenų rinkimo formą ir faksu siuntė TPL
specialistams arba žodžiu patarė pacientui kreiptis į TPL,
nurodydamas TPL numerį. Gavęs informa-ciją apie pacientą, TPL
konsultantas skambino jam ir siūlė pagalbą. Prieš siunčiant
informaciją TPL specialistams, pacientams buvo suteikiama trum-pa
(15–20 min.) ar ilgesnės trukmės (apie 60 min.) konsultacija,
siekiant juos motyvuoti mesti rūkyti bei paskatinti skambinti į TPL
arba atsiliepti į TPL konsultantų skambučius. Dalyje tyrimų
pacientams pasiūlyti ir kiti metimo rūkyti būdai – PNT arba įteikta
informacinė medžiaga.
Šios tyrimų grupės veiksmingumo vertinimo re-zultatai parodė,
kad dėl asmens sveikatos priežiūros specialistų siuntimų daugiau
pacientų skambino į TPL. Didžiausias efektas vertinant su TPL
kontak-tavusius asmenis buvo nustatytas tyrime [69], ku-riame dėl
PSP gydytojų siuntimų pacientų, kontak-tavusių su TPL, dalis išaugo
1 181,5 proc. daugiau nei kontrolinėje grupėje po 3 mėn. stebėjimo
laiko-tarpio. Mažiausias efektas nustatytas tyrime [72], kuriame
teikiant konsultacijas ir pacientams reko-menduojant kreiptis į
TPL, asmenų, kontaktavusių su TPL, dalis išaugo 57,3 proc. daugiau
lyginant su kontroline grupe. Dar viename tyrime [76], taikant
konsultacijas ir siunčiant pacientus į TPL, asmenų, kurie
kontaktavo su TPL, dalis sumažėjo 4,9 proc. Tačiau šio tyrimo imtis
buvo labai maža (40 pa-cientų), todėl rezultatų patikimumas kelia
abejonių. Šioje intervencijų grupėje vertintų rodiklių bendras
efekto dydis nebuvo skaičiuotas dėl didelio tyrimų heterogeniškumo
(tyrimo tipų, stebėjimo laikotar-pio, veiksmingumo vertinimo
rodiklių).
APIBENDRINIMASPasaulio sveikatos organizacijos 2015 m.
prista-tytoje ataskaitoje išskirtos šešios sritys, kuriose veikiant
galima sumažinti tabako vartojimą. Viena iš įvardytų veiklos sričių
yra siūlyti pagalbą mesti rūkyti norintiems asmenims. Ši pagalba
gali būti
-
2015/4(71) 49
„V ISUOMENĖ S S V EIK ATA” LIT ER AT ŪROS APŽ VALGOS
įvairi: farmakologinės priemonės, pvz., pakaitinė nikotino
terapija, šeimos gydytojo ar kito sveika-tos priežiūros specialisto
trumpa konsultacija, ki-tos priemonės [83].
Šiame darbe vertintas vieno iš galimų pagalbos metantiesiems
rūkyti būdų – telefonu teikiamų kon-sultacijų – veiksmingumas.
Vertinimo rezultatai pa-rodė, kad telefonu teikiamos konsultacijos
yra veiks-mingos mesti rūkyti norintiems asmenims. Coch-rane
sisteminėje apžvalgoje nustatytas reaktyvių konsultacijų efekto
dydis (RR) buvo 1,38 (95 proc. P. I. 1,28–1,49). Atnaujintos
metaanalizės rezultatai parodė, kad intervencijų efekto dydis
vertinant ilga-laikę abstinenciją yra 1,29 (95 proc. P. I.
1,16–1,43) ir 1,28 (95 proc. P. I. 1,20–1,37) vertinant
trumpa-laikę abstinenciją. Cochrane atliktą metaanalizę pa-pildžius
dviem naujais tyrimais apskaičiuotas efekto dydis iš esmės išliko
nepakitęs (stebimas apskai-čiuotos santykinės rizikos
pasikliautinųjų intervalų persidengimas).
Cochrane atlikto vertinimo duomenimis, proak-tyvios
konsultacijos yra veiksmingos mesti rūkyti norintiems asmenims.
Stebimas didesnis konsulta-cijų veiksmingumas, jei proaktyvios
konsultacijos teikiamos kartu su trumpa intervencija, tačiau
ma-žesnis veiksmingumas, jei proaktyvios konsultacijos taikomos
kartu su farmakoterapija. Tokius rezultatus, kad sudėtinės
intervencijos (proaktyvios konsultaci-jos kartu su farmakoterapija)
yra mažiau veiksmin-gos nei vien tik proaktyvios konsultacijos,
galėjo lemti į metaanalizę įtrauktų tyrimų skaičius. Coch-rane
sisteminėje apžvalgoje proaktyvių konsultacijų, taikomų kartu su
farmakoterapija, veiksmingumas buvo vertinamas tik 11 tyrimų.
Lyginant Cochrane sisteminės apžvalgos ir 2015 m. atlikto 54
sistemi-nių apžvalgų apibendrinimo rezultatus nustatyta, kad
proaktyvios elgesio keitimo konsultacijos padidina metusiųjų rūkyti
skaičių, apskaičiuotas efekto dydis OR = 1,60 (95 proc. P. I.
1,53–1,68). Atlikus metaa-nalizę, į kurią buvo įtraukta 40 tyrimų,
nustatyta, jog elgesio keitimo konsultacijas teikiant kartu su
farma-koterapija metusiųjų rūkyti skaičius gali padidėti net 82
proc. [84].
NICE 2007 m. atliktame vertinime [85] nustatyta, kad telefoninės
pagalbos linijos teikiamos konsulta-cijos norintiesiems mesti
rūkyti yra veiksmingesnės nei dalijamoji medžiaga, skirta padėti
savarankiškai mesti rūkyti. Minėtoje apžvalgoje dėl didelio tyrimų
heterogeniškumo nebuvo skaičiuotas bendras inter-vencijų efekto
dydis. 2008 m. JAV Sveikatos ap-saugos ir paslaugų departamento
parengtose gairėse
pateikiama metantiesiems rūkyti pagalbos telefonu teikiamų
konsultacijų veiksmingumo įrodymų [86]. Į metaanalizę įtrauktų
devynių tyrimų bendras kon-sultacijų efektas (OR) yra 1,6 (95 proc.
P. I. 1,4–1,8).
Cochrane atliktoje sisteminėje apžvalgoje nusta-tyta, kad
pagalba rūkantiems asmenims veiksminges-nė, jei yra teikiamos
intensyvesnės konsultacijos, t. y. gausesnis konsultacijų skaičius
yra susijęs su dides-niu efektu, tačiau turimų duomenų nepakako
daryti apibendrinamąsias išvadas, koks turėtų būti optima-lus
konsultacijų telefonu skaičius.
Siekiant užtikrinti, kad telefoninės pagalbos lini-jos
paslaugomis būtų optimaliai naudojamasi, būtina rūkantiems asmenims
teikti informaciją apie šias pas-laugas ir skatinti juos kreiptis
pagalbos į telefoninės pagalbos liniją. Vertinant intervencijų,
skatinančių naudotis telefoninės pagalbos linija, veiksmingumą
atliktas The Community guide sisteminės apžvalgos atnaujinimas.
Veiksmingumo vertinimo rezultatai rodo, kad visuomenės informavimo
priemonių sklei-džiama informacija, nemokamos pakaitinės nikotino
terapijos priemonės bei sveikatos priežiūros specia-listų siuntimai
gali būti veiksmingi siekiant padidinti skambučių į telefoninės
pagalbos liniją skaičių. Siū-lant nemokamą pakaitinę nikotino
terapiją galima ti-kėtis iki 267,7 proc. padidinti skambučių į
telefoni-nės pagalbos liniją skaičių. Skleidžiant reklamą per
visuomenės informavimo priemones bei sveikatos priežiūros
specialistams teikiant siuntimus taip pat padidėja skambinančiųjų į
telefoninės pagalbos liniją skaičius, tačiau dėl tyrimų
heterogeniškumo bendras efekto dydis nebuvo skaičiuotas. Šiuos
veiksmingu-mo įrodymus reikėtų vertinti kritiškai, nes tik
nedau-gelio vertintų tyrimų kokybė buvo gera, todėl atski-ruose
tyrimuose apskaičiuoti efekto dydžiai gali būti gerokai
pervertinti.
IŠVADOSTelefonu teikiamos reaktyvios ir proaktyvios
kon-sultacijos yra veiksmingos mesti rūkyti norintiems asmenims.
Gausesnis konsultacijų skaičius galimai turi įtakos didesniam
intervencijų veiksmingumui. Visuomenės informavimo priemonės,
pakaitinės ni-kotino terapijos priemonės bei sveikatos priežiūros
specialistų teikiami siuntimai gali padidinti norinčių-jų mesti
rūkyti kreipimųsi į telefoninės pagalbos lini-ją skaičių.
Intervencijų, skatinančių kreiptis pagalbos telefonu, veiksmingumo
rezultatus reikėtų vertinti kritiškai, nes daugelio tyrimų kokybė
buvo prasta.
Straipsnis gautas 2015-11-05, priimtas 2015-12-09
-
50 2015/4(71)
LIT ER AT ŪROS APŽ VALGOS „V ISUOMENĖ S S V EIK ATA”
Literatūra1. Tobacco. Fact sheet N°339. Prieiga per internetą:
.2. Uleckienė S, Didžiapetrienė J, Griciūtė LL ir kt. Dažniausių
vėžio
lokalizacijų rizikos veiksniai (Risk factors of main cancer
sites). Medicina (Kaunas). 2008;44(12):989-995.
3. Ezzati M, Lopez AD. Estimates of global mortality at
tributable to smoking in 2000. Lancet. 2003;362:847-852.
4. Frieden TR, Bloomberg MR. How to prevent 100 million
deaths from tobacco. Lancet. 2007;369:1758-1761.
5. WHO global report on trends in prevalence of tobacco smoking
2015. World Health Organization, 2015.
6. Attitudes of Europeans towards Tobacco and Electronic
Cigarettes. Europos Komisija. Prieiga per internetą: .
7. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas 2014. Lietuvos
sveikatos mokslų universitetas, 2015.
8. Fact Sheets. Quitting Smoking. Prieiga per internetą: .
9. Developing and improving national toll-free tobacco quit line
services. A World Health Organization manual. World Health
Organization, 2011.
10. Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų
konvencija. Žin., 2004;152-5538.
11. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir
Tarybos Direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų
teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių
gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama
Direktyva 2001/37/EB.
12. Stead LF, Hartmann-Boyce J, Perera R, Lancaster T. Telephone
counselling for smoking cessation. Cochrane Database of Systematic
Reviews. 2013, Issue 8. Art. No.: CD002850.
13. Reducing Tobacco Use and Secondhand Smoke Exposure: Quitline
Interventions. Prieiga per internetą: .
14. Borland R, Segan CJ, Livingston PM, Owen N. The
effectiveness of callback counselling for smoking cessation: a
randomized trial. Addiction. 2001;96:881-9.
15. Balmford J, Borland R, Burney S. The role of prior quitting
experience in the prediction of smoking cessation. Psychology &
Health. 2010;25(8):911-24.
16. Borland R, Balmford J, Segan C, Livingston P, Owen N. The
effectiveness of personalized smoking cessation strategies for
callers to a Quitline service. Addiction. 2003;98(6):837-46.
17. Danaher BG, Severson HH, Zhu SH et al. Randomized Controlled
Trial of the Combined Effects of Web and Quitline Interventions for
Smokeless Tobacco Cessation. Internet Interv. 2015 May
1;2(2):143-151.
18. Coleman T, McEwen A, Bauld L, Ferguson J, Lorgelly P,
Lewis S. Protocol for the Proactive Or Reactive Telephone
Smoking CeSsation Support (PORTSSS) trial. Trials. 2009;10:26.
19. Ferguson J, Docherty G, Bauld L, Lewis S, Lorgelly P, Boyd
KA et al. Effect of offering different levels of support and free
nicotine replacement therapy via an English national telephone
quitline: randomised controlled trial. BMJ. March
2012;344:e1696.
20. Gilbert H, Sutton S. Evaluating the effectiveness of
proactive telephone counselling for smoking cessation in a
randomized controlled trial. Addiction. 2006;101:590-8.
21. Hollis JF, McAfee TA, Fellows JL, Zbikowski SM, Stark M,
Riedlinger K. The effectiveness and cost effectiveness of telephone
counselling and the nicotine patch in a state tobacco quitline.
Tobacco Control. 2007;16 Suppl 1:i53-9.
22. Nohlert E, Ohrvik J, Helgason AR. Effectiveness of proactive
and reactive services at the Swedish National Tobacco Quitline in a
randomized trial. Tob Induc Dis. 2014 Jun 3;12(1):9.
23. Orleans CT, Boyd NR, Bingler R, Sutton C, Fairclough D,
Heller D et al. A self-help intervention for African American
smokers: tailoring cancer information service counseling for a
special population. Preventive Medicine. 1998;27(5):S61-S70.
24. McAlister AL, Rabius V, Geiger A, Glynn TJ, Huang P,
Todd R. Telephone assistance for smoking cessation: one year
cost effectiveness estimations. Tobacco Control.
2004;13(1):85-6.
25. Rabius V, McAlister AL, Geiger A, Huang P, Todd R. Telephone
counseling increases cessation rates among young adult smokers.
Health Psychology. 2004;23(5):539-41.
26. Rabius V, Pike KJ, Hunter J, Wiatrek D, McAlister AL.
Effects of frequency and duration in telephone counselling for
smoking cessation. Tobacco Control. 2007;16 Suppl 1:i71-4.
27. Sims TH, McAfee T, Fraser DL, Baker TB, Fiore MC,
Smith SS. Quitline cessation counseling for young adult
smokers: a randomized clinical trial. Nicotine & Tobacco
Research. 2013;15(5):932-41.
28. Smith PM, Cameron R, McDonald PW, Kawash B, Madill C,
Brown KS. Telephone counseling for population based smoking
cessation. American Journal of Health Behavior.
2004;28(3):231-41.
29. Coleman T. Adding live, reactive telephone counselling to
self-help literature does not increase smoking cessation.
Evidence-Based Medicine. 2010;15(2):53-4.
30. Pbert L. Enhancing the effect of telephone quitline
counseling through proactive call-back counseling. Chest.
2009;136(5):1199-200.
31. Sood A, Andoh J, Verhulst S, Ganesh M, Edson B,
Hopkins-Price P. “Real-world” effectiveness of reactive
telephone counseling for smoking cessation: a randomized controlled
trial. Chest. 2009;136(5):1229-36.
32. Kinne S, Thompson B, Wooldridge JA. Response to a telephone
smoking information line. American Journal of Health Promotion.
1991;5:410-3.
33. Thompson B, Kinne S, Lewis FM, Wooldridge JA. Randomized
telephone smoking-intervention trial initially directed at
blue-collar workers. Journal of the National Cancer Institute.
Monographs. 1993;14:105-12.
34. Zhu SH, Stretch V, Balabanis M, Rosbrook BP, Sadler G,
Pierce JP. Telephone counseling for smoking cessation - effects of
single-session and multiple-session interventions. Journal of
Consulting and Clinical Psychology. 1996;64:202-11.
35. Zhu SH, Anderson CM, Tedeschi GJ, Rosbrook B, Johnson CE,
Byrd M et al. Evidence of real-world effectiveness of a telephone
quitline for smokers. New England Journal of Medicine.
2002;347(14):1087-93.
36. Zhu SH, Cummins SE, Wong S, Gamst AC, Tedeschi GJ,
Reyes-Nocon J. The effects of a multilingual telephone quitline for
Asian smokers: a randomized controlled trial. Journal of the
National Cancer Institute. 2012;104(4):299-310.
37. Erbas B, Bui Q, Huggins R. Investigating the relation
between placement of Quit antismoking advertisements and number of
telephone calls to Quitline: a semiparametric modelling approach. J
Epidemiol Community Health. 2006;60:180-182.
38. Burns EK, Levinson AH. Reaching Spanish-Speaking Smokers:
State-Level Evidence of Untapped Potential for QuitLine
Utilization. American Journal of Public Health. 2010;100(S1).
39. Carroll T, Rock B. Generating Quitline calls during
Australia’s National Tobacco Campaign: effects of television
advertisement execution and programme placement. Tobacco Control.
2003;12(Suppl II):40-44.
40. Increases in Quitline Calls and Smoking Cessation Website
Visitors During a National Tobacco Education Campaign – March
19-June 10, 2012. Prieiga per internetą: .
41. Cotter T, Perez DA, Dessaix AL. Smokers respond to
anti-tobacco mass media campaigns in NSW by calling the Quitline.
NSW Public Health Bulletin. 2008; 19(3-4): 68-71.
42. Durkin SJ, Wakefield MA, Spittal MJ. Which types of
televised anti-tobacco campaigns prompt more quitline calls from
disadvantaged groups? Health Educ Res. 2011;26(6): 998-1009.
43. Farrelly MC, Hussin A, Bauer UE. Effectiveness and cost
effectiveness of television, radio and print advertisements in
promoting the New York smokers’ quitline. Tobacco Control.
2007;16(Suppl I):21-23.
44. Farrelly MC, Davis KC, Nonnemaker LM. Promoting calls to a
quitline: quantifying the influence of message theme, strong
negative emotions and graphic images in television advertisements.
Tob Control. 2011;20:279-284.
-
2015/4(71) 51
„V ISUOMENĖ S S V EIK ATA” LIT ER AT ŪROS APŽ VALGOS
45. Fellows JL, Bush T, McAfee T, Dickerson J. Cost
effectiveness of the Oregon quitline “free patch initiative“.
Tobacco Control. 2007;16(Suppl I):47-52.
46. Haviland L, Thornton AH, Carothers S et al. Giving infants a
great start: launching a national smoking cessation program for
pregnant women. Nicotine Tob Res. 2004 Apr;6 Suppl
2:S181-8.
47. Hurd AL, Augustson EM, Backinger CL et al. Impact of
national ABC promotion on 1-800-QUIT-NOW. Am J Health Promot.
2007 Jul-Aug;21(6):481-3.
48. Young JM, Stacey I, Dobbins TA et al. Association between
tobacco plain packaging and Quitline calls: a population-based,
interrupted time-series analysis. Med J Aust.
2014;200(1):29-32.
49. Miller CL, Wakefield M, Roberts L. Uptake and effectiveness
of the Australian telephone Quitline service in the context of a
mass media campaign. Tobacco Control. 2003;12(Suppl II):53-58.
50. Miller CL, Hill DJ, Quester PG, Hiller JE. Impact on the
Australian Quitline of new graphic cigarette pack warnings
including the Quitline number. Tob Control.
2009 Jun;18(3):235-7.
51. Mosbaek CH, Austin DF, Stark MJ, Lambert LC. The association
between advertising and calls to a tobacco quitline. Tobacco
Control. 2007;16(Suppl I):24-29.
52. Owen L. Impact of a telephone helpline for smokers who
called during a mass media campaign. Tobacco Control.
2000;9:148-154.
53. Schillo BA, Mowery A, Greenseid LO. The relation between
media promotions and service volume for a statewide tobacco
quitline and a web-based cessation program. BMC Public Health.
2011;11:939.
54. Siahpush M, Wakefield M, Spittal M, Durkin S. Antismoking
television advertising and socioeconomic variations in calls to
Quitline. J Epidemiol Community Health. 2007;61:298-301.
55. Wetter DW, Mazas C, Daza P et al. Reaching and treating
Spanish-speaking smokers through the National Cancer Institute‘s
Cancer Information Service. A randomized controlled trial. Cancer.
2007 Jan 15;109(2 Suppl):406-13.
56. Willemsen M, Simons C, Zeeman G. Impact of the new EU health
warnings on the Dutch quit line. Tob Control.
2002 Dec;11(4):381-382.
57. Wilson N, Grigg M, Graham L, Cameron G. The effectiveness of
television advertising campaigns on generating calls to a national
Quitline by Maori. Tobacco Control. 2005;14:284-286.
58. Wilson N, Li J, Hoek J et al. Long-term benefit of
increasing the prominence of a quitline number on cigarette
packaging: 3 years of Quitline call data. NZMJ.
2010 August 27;123:1321.
59. An LA, Schillo BA, Kavanaugh BA. Increased reach and
effectiveness of a statewide tobacco quitline after the addition of
access to free nicotine replacement therapy. Tobacco Control.
2006;15:286-293.
60. Bauer JE, Carlin-Menter SM, Celestino PB et al. Giving away
free nicotine medications and a cigarette substitute (Better Quit)
to promote calls to a quitline. J Public Health Manag Pract.
2006 Jan-Feb;12(1):60-7.
61. Bush TM, McAfee T, Deprey M et al. The impact of a free
nicotine patch starter kit on quit rates in a state quit line.
Nicotine & Tobacco Research.
2008 Sept;10(9):1511-1516.
62. Campbell SL, Lee L, Haugland C et al. Tobacco quitline use:
enhancing benefit and increasing abstinence. Am J Prev Med.
2008 Oct;35(4):386-8.
63. Deprey M, McAfee T, Bush T et al. Using free patches to
improve reach of the Oregon Quit Line. J Public Health Manag Pract.
2009 Sep-Oct;15(5):401-8.
64. Fellows JL, Bush T, McAfee T, Dickerson J. Cost
effectiveness of the Oregon quitline “free patch initiative”. Tob
Control. 2007 Dec;16 Suppl 1:i47-52.
65. Maher JE, Rohde K, Pizacani B et al. Does free nicotine
replacement therapy for young adults prompt them to call a
quitline? Tob Control. 2007 Oct;16(5):357-8.
66. Miller CL, Sedivy V. Using a quitline plus low-cost nicotine
replacement therapy to help disadvantaged smokers to quit. Tobacco
Control. 2009;18:144-149.
67. Tinkelman D, Wilson SM, Willett J et al. Offering free NRT
through a tobacco quitline: impact on utilisation and quit rates.
Tobacco Control. 2007;16(Suppl I):i42-i46.
68. Bentz CJ, Bayley KB, Bonin KE et al. The feasibility of
connecting physician offices to a state-level tobacco quit line. Am
J Prev Med. 2006 Jan;30(1):31-7.
69. Borland R, Balmforda J, Bishop N et al. In-practice
management versus quitline referral for enhancing smoking cessation
in general practice: a cluster randomized trial. Family Practice.
2008;25:382-389.
70. Carpenter KM, Carlini BH, Painter I et al. Refer2Quit:
impact of Web-based skills training on tobacco interventions and
quitline referrals. J Contin Educ Health Prof.
2012 Summer;32(3):187-95.
71. Ebbert JO, Carr AB, Patten CA et al. Tobacco use quitline
enrollment through dental practices: A pilot study. JADA.
2007;138(5):595-601.
72. Gordon JS, Andrews JA, Crews KM et al. Do faxed quitline
referrals add value to dental office-based tobacco-use cessation
interventions? J Am Dent Assoc.
2010 August;141(8):1000-1007.
73. Lewis KE, Durgan L, Edwards VM et al. Can smokers switch
from a hospital-based to a community-based stop smoking service? An
open-label, randomized trial comparing three referral schemes.
Nicotine & Tobacco Research. 2009;11(6):756-764.
74. Mahabee-Gittens EM, Gordon JS, Krugh ME et al. A smoking
cessation intervention plus proactive quitline referral in the
pediatric emergency department: a pilot study. Nicotine &
Tobacco Research. 2008;10(12):1745-1751.
75. Rindal DB, Rush WA, Schleyer TK et al. Computer-assisted
guidance for dental office tobacco-cessation counseling: a
randomized controlled trial. Am J Prev Med.
2013 Mar;44(3):260-4.
76. Schiebel NEE, Ebbert JO. Quitline referral vs. self-help
manual for tobacco use cessation in the Emergency Department: a
feasibility study. BMC Emergency Medicine. 2007;7:15.
77. Sheffer MA, Baker TB, Fraser DL et al. Fax Referrals,
Academic Detailing, and Tobacco Quitline Use. A Randomized Trial.
Am J Prev Med. 2012;42(1):21-28.
78. Shelley D, Cantrell J. The effect of linking community
health centers to a state-level smoker‘s quitline on rates of
cessation assistance. BMC Health Services Research. 2010;10:25.
79. Yano EM, Rubenstein LV, Farmer MM et al. Targeting Primary
Care Referrals to Smoking Cessation Clinics Does Not Improve Quit
Rates: Implementing Evidence-Based Interventions into Practice.
Health Serv Res. 2008 Oct;43(5 Pt 1):1637-61.
80. Willett JG, Hood NE, Burns EK et al. Clinical faxed
referrals to a tobacco quitline: reach, enrollment, and participant
characteristics. Am J Prev Med. 2009 Apr;36(4):337-40.
81. Higgins JPT, Green S (editors). Cochrane Handbook for
Systematic Reviews of Interventions. The Cochrane Collaboration,
2011.
82. Hughes JR, Keely JP, Niaura RS et al. Measures of abstinence
in clinical trials: issues and recommendations. Nicotine Tob Res.
2003 Feb;5(1):13-25.
83. WHO report on the global tobacco epidemic, 2015: raising
taxes on tobacco. World Health Organization, 2015.
84. Patnode CD, Henderson JT, Thompson JH et al. Behavioral
Counseling and Pharmacotherapy Interventions for Tobacco Cessation
in Adults, Including Pregnant Women: A Review of Reviews for the
U.S. Preventive Services Task Force. Ann Intern Med. 2015 Oct
20;163(8):608-21.
85. Bell K, Richardson L, Greaves L. The Impact of Quitlines on
Smoking Cessation. NICE rapid review. 2007.
86. Fiore MC, Jaen CR, Baker TB et al. Treating tobacco use and
dependence: 2008 update-Clinical practice guideline. U.S.
Department of Health and Human Services, Public Health Service;
Rockville, MD, 2008.
-
52 2015/4(71)
LIT ER AT ŪROS APŽ VALGOS „V ISUOMENĖ S S V EIK ATA”
SummaryThe aim. To evaluate the effectiveness of telephone
counselling interventions for smoking cessation and the
effectiveness of interventions to promote quitline use.
Material and methods. To assess the effectiveness of telephone
counselling, Cochrane systematic review “Telephone counselling for
smoking cessation” was updated with the latest researches. In
assessing which interventions can promote the smokers to call to
quitline, the systematic review of The Community Guide “Reducing
Tobacco Use and Secondhand Smoke Exposure: Quitline Interventions”
was updated. The search for studies in English, published in
20122015 was conducted in the databases MEDLINE (via OVID),
PsycINFO, Cochrane, and Social Science Citation Index. Narrative
synthesis and metaanalysis were used to assess the effectiveness of
interventions.
Results. Telephone consultations are effective for smoking
cessation. Reactive counselling effect size (RR), when assessing
the prolonged abstinence, is 1.29 (95 % CI 1.161.43) and when
assessing the point prevalence abstinence, it is 1.28 (95 % CI
1.201.37). Proactive counselling effect size (RR) is 1.34 (95 % CI
1.221.46).
Mass media interventions, free nicotine replacement therapy and
health care specialists ‘referrals can help to attract callers to
quitline. In studies where free nicotine
replacement therapy is offered, it is expected that the number
of calls would increase by 267.7 %. Besides, the number of calling
people increases as a result of mass media campaigns as well as the
result of healthcare specialists’ referrals to quitline. However,
considering the heterogeneousness of studies, the general effect
size has not been estimated. The effectiveness of the results of
the interventions to promote quitline use should be interpreted
with caution, because the quality of most studies was poor.
Conclusions. Telephone counselling interventions for smoking
cessation are effective. Mass media interventions, free nicotine
replacement therapy and health care specialists’ referrals help to
attract callers to quitline.
Keywords: smoking, quitline, systematic review,
metaanalysis.
Correspondence to Ieva RadzevičiūtėInstitute of Hygiene, Publich
Health Technology CenterDidžioji str. 22, LT-01128 Vilnius,
LithuaniaE-mail: [email protected]
Received 5 November 2015, accepted 9 December 2015
The effectiveness of telephone counceling to aid smoking
cessation: systematic review and meta-analysis
Ieva Radzevičiūtė1, Iveta Petraitytė1, Raimonda Janonienė1, Rasa
Povilanskienė1, Marius Strička21Institute of Hygiene, 2Lithuanian
University of Health Sciences