Utenos apskrities žinios 2018 m. lapkričio 28 d., trečiadienis Nr. 89 (3133) 3 atkelta iš 1 psl. Parama tapo stipriu ramsčiu grįžusiems iš emigracijos Jonas RAGAUSKAS Daugailių seniūnijo- je (Utenos r.) gyvena apie 1230 gyventojų. Dešim- tadalis jų naudojasi Eu- ropos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo parama. Gaunantys paramą maisto produktais žmonės džiaugiasi, kadangi dalies produktų savo lėšo- mis pirkti nebereikia, todėl jiems tai yra paspirtis. Pa- sak Daugailių seniūnijos socialinės darbuotojos Ra- sos Audickienės, gaudami paramą maistu žmonės gali pataupyti savas lėšas ar jas panaudoti kitiems tikslams – drabužiams, avalynei, vaikų lavinimui skirtoms priemonėms ir pan. įsigyti. Kadangi po atskirą davinį gauna kiekvienas šeimos narys, tai gausios šeimos produktų gauna tiek, kad jiems nemenku iššūkiu tam- pa produktų transportavi- mas į namus. Neįgaliems ar senyvo amžiaus žmonėms seniūnijos socialinė darbuo- toja maisto produktus pri- stato į namus. Daugailių seniūnijos socialinė darbuotoja gyven- tojų socialinėmis problemo- mis rūpinasi jau nuo 1995- ųjų. Save yra išbandžiusi ir kitoje sferoje, tačiau be so- cialinio darbo ištvėrė vos 7 mėnesius. Darbas, kuriame tenka rūpintis kitais žmo- nėmis, Rasai tinka lyg iš prigimties. „Kai padedu ki- tam, širdyje jaučiu neapsa- komą gerumą, džiaugsmą“, – teigė socialine darbuo- toja dirbanti R. Audickie- nė. Moteris teigia su šiuo darbu radusi ir savo gyve- nimo prasmę. Gyvenant ir dirbant tokiame miestelyje kaip Daugailiai, socialinę darbuotoją vietos gyvento- jai pažįsta ne tik kaip spe- cialistę, bet ir asmeniškai, kaip žmogų. R. Audickie- nė net ir pasibaigus darbo dienai, uždariusi kabineto duris, rūpesčių, nebaigtų reikalų neužmiršta. Pasak moters, atsiriboti nuo darbo jai neleidžia ne tik pasirink- ta altruistinė profesija, bet ir paprasčiausias žmogiš- kumas. Neretai žmonėms pagalbos prireikia ir nedar- bo valandomis, vakarais ar net naktį. Pasak socialinės darbuotojos, dažniausiai po darbo tenka rūpintis vieni- šais gyventojais, kuriems sušlubuoja sveikata, prirei- kia iškviesti greitąją pagal- bą, palydėti į ligoninę ar tiesiog pabūti šalia. Pasak seniūnijos gyventojos Le- dos Bilaišytės, pas kurią ir apsilankėme, socialinė dar- buotoja Rasa Audickienė – nuostabus žmogus, kuris visada pasitinka su šypsena, maloniai bendrauja ir, esant reikalui, gali padėti išspręsti bet kokią problemą. Ledos Bilaišytės ir Aivaro Juchne- vičiaus šeima gyvena Dau- gailių seniūnijoje, Mikala- jūnų kaime. Pora dalį savo gyvenimo gyveno Airijoje. Pasak Ledos, gyvenant sve- tur, norėjosi grįžti į Tėvynę. Grįžus iš emigracijos, jau- nai šeimai sodybą Mikala- jūnų kaime įsigyti padėjo tėvai. Dabar šeima augina du 10 ir 8 metų amžiaus vai- kus. Moteris įsitikinusi, kad susirasti darbą sudėtinga nebūtų, tačiau dirbti dabar ji neturi galimybės. Reikia rū- pintis mokyklinio amžiaus vaikais, išleisti į mokyklą, laukti grįžtančių, gaminti šeimai maistą. Taigi šiuo gyvenimo etapu Europos pagalbos labiausiai skurs- tantiems asmenims fondo parama maisto produktais šeimai yra būtinas gyveni- mo ramstis. Leda su vyru ir patys sukasi kaip įmanyda- mi. Šeimos kieme didžiu- lė paukščių ferma, kurioje beveik 100 ančių, vištų. „Pačių užsiauginta mėsa, kiaušiniai, palyginti su par- duotuvėje pirktais produk- tais, yra žymiai sveikesni“, – nė nedvejoja moteris. Dalį užaugintų paukščių šeima parduoda, už gautus pini- gus įsigyja pašarų. Moteris taip pat turi daržą, 3 šiltna- mius, daržovių užaugina ne tik savo šeimai, bet ir gimi- nėms. Vasarą šeima grybau- ja, uogauja. Namuose turi sukaupę atsargų žiemai, vir- tuvės lentynoje puikuojasi stiklainiai su pačios Ledos ruoštų arbatėlių iš įvairiau- sių džiovintų vaisių ir uogų kolekcija. Kai turi laisvo laiko, moteris užsiima juos- tų pynimu. Šis užsiėmimas, anot jos pačios, neseniai at- rastas pomėgis. Moteris ne- slėpė, kad ji turi menininkės gyslelę. Jos meninė kūryba atsiskleidžia ir konditerijos srityje. Šis amatas „prilipo“ tuomet, kai gimė vaikai. „Mažylių šventėms norėjosi skanesnių naminių gaminių, todėl pradėjau kepti tortus“, – atviravo Leda. Artėjant kalėdiniam laikotarpiui mo- teris ruošiasi pradėti kep- ti meduolinius namelius. Daugailių seniūnijos gyven- toja Leda sukasi kone tarp 9 amatų, laiką susiplanuoja minučių tikslumu ir viską spėja, bet visgi paatvirauja, kad dienoje jai kartais pri- trūksta valandų. Leda sako, kad jei leistų galimybės, ji norėtų turėti dar dides- nę šeimą. Moteris jau nuo vaikystės svajoja užauginti bent penketą vaikų, paimtų iš globos namų. „Norėčiau padėti tiems vaikams už- augti dorais žmonėmis, juk ir tie vaikai nori turėti tėtį ir mamą. O auginti tikrai nebūtų sunku. Juk jeigu ga- mini valgyti keturiems, tai lygiai taip pat pagamintum ir dar penkiems“, – kalbėjo moteris. Pasak socialinės darbuotojos Rasos Audic- kienės, paremti tokias šei- mas, kaip Ledos ir Aivaro, kurie patys stengiasi, dirba, savo rankomis kabinasi į gyvenimą, yra prasminga ir malonu. Dėl galimybės gauti Eu- ropos pagalbos fondo lėšo- mis įsigytų maisto produktų ir higienos prekių kreipkitės į vietos seniūniją ar savival- dybės socialinės paramos skyrius. Leda Bilaišytė didžiuojasi pačios džiovintų vaisių ir uogų kolekcija Autoriaus nuotrauka Užs. Nr. 18/332 Utenos ligoninėje – nauja tuberkuliozės mikroskopavimo laboratorija pajėgumas. Jeigu anksčiau per mėnesį tyrimus skaičiavome dešimtimis, tai dabar galime ištirti 100 ir daugiau mėginių. Kaip minėjo profesorius Sau- lius Čaplinksas, jeigu norime sustabdyti tuberkuliozės pliti- mą, turėtume diagnozuoti 70 proc. atvejų, o iš tų diagno- zuotų 85 proc. išgydyti“, – pri- statydamas naujoves kalbėjo Utenos ligoninės direktorius Dalius Drunga. Automatizuota sistema leis greičiau paruošti ir dažy- ti mėginėlius, dėl minimalaus kontakto su tiriama medžiaga sumažėja rizika bakterijomis užsikrėsti darbuotojams. La- boratorijoje taip pat pakeistos naujomis senos traukos spin- tos, įsigytas fluorescensinis mikroskopas. Dar prieš šešerius metus Lietuva pagal tuberkuliozės paplitimą buvo vienoje gretoje su Čadu, Nigeriu, Angola, Su- danu. Iš Europos šalių situaci- ja prastesnė tik Rumunijoje. Pasak gydytojos pulmo- nologės Violetos Griškevičie- nės, mažiausias sergamumas tuberkulioze Lietuvoje buvo 1987 m., kai sirgo 37 iš 100 tūkst. gyventojų. Paskui si- tuacija ėmė keistis į blogąją pusę ir 1998 m. sergamumas išaugo trigubai. Įdiegus naują greito gydymo sistemą, daug naujų mikrobiologinių labo- ratorijų, ligos plitimą pavyko pristabdyti. Mirštamumas nuo tuberkuliozės Utenos regione 40 proc. didesnis nei šalies vidurkis. Sergantys tuberku- liozės atvira forma iš pradžių hospitalizuojami, paskui gy- domi ambulatoriškai. Pasak Savivaldybės gydytojos Eligi- jos Židonienės, Utenos rajone susirgimų nėra daug. Regio- ne didžiausias sergamumas tuberkulioze – Anykščių bei Molėtų rajonuose. Susirgę tuberkulioze ligoniai hospita- lizuojami, paskui gydomi am- bulatoriškai. „Tie, kurie tvar - kingai gydosi ambulatoriškai, kasdien atėję į ligoninę geria vaistus, kartą per savaitę gau- na 9 Eur vertės maisto talonus. Didelė dalis sergančių žmonių yra socialiai pažeidžiami. Ta- lonai skiriami siekiant paska- tinti jų gydymąsi, geresnę mi- tybą“, – sakė E. Židonienė. Laboratorijos vedėjos Lai- mutės Sirvydienės teigimu, šiais metais Utenos ligoninėje buvo atlikti 294 tyrimai dėl tu- berkuliozės, bakterijų rasta iš 7 vyrų ir vienos moters paim- tuose mėginiuose. Naują laboratoriją apžiū- rėjo Utenos ligoninės medi- kai, Zarasų ir Molėtų sveika- tos priežiūros įstaigų vadovai, Utenos r. savivaldybės meras Alvydas Katinas, administra- cijos atstovai. Tokia mikroskopavimo laboratorija – pirmoji Utenos apskrityje, Lietuvoje bus su- kurta 10 tyrimų centrų. Gydytoja pulmonologė Violeta Griškevičienė Laboratoriją atidarė meras Alvydas Katinas ir Utenos ligoninės direktorius Dalius Drunga Nauja įranga pagreitins tyrimus