Nes būna meilė pasibaigia

Jie gėrėjosi besileidžiančia į horizontą saule, kuri kruvinais savo šešėliais degino jų sielas

ir širdis…

…jie pajuto, kad tai paskutinė jų akimirka pasidžiaugti, pabūti

kartu, tačiau jie nedrįso pažvelgt

vienas kitam į akis, buvo per daug skaudu

matyti paskutinįkart mylimojo veidą...

…JI pravėrė savo iš nevilties drebančias

lūpas, norėjo pasakyti viską, kas tuo metu

JAI nedavė ramybės ir slėgė širdį, deja skausmas JOS

širdyje neleido to padaryti…

JOS akyse pasirodė ašaros, tokios, kokių JIS

niekada nematė- karčios,

pervertos kankinančio ir

slogaus skausmo, kurios kaip stipriausias nuodas nuodijo

jų sielas...

…mintyse JIS bandė suregzti paskutinius sakinius, kurie galbūt niekad nebūtų buvę išgirsti, tačiau JO lūpos negalėjo prabilti,

kažkas trukdė...

...staiga JIS išgirdo JOS

pasikūkčiojantį verksmą. JIS

JĄ tvirtai apkabino...

…ir pajuto, kad ir JO

skruostu rieda kažkas keista,

JAM dar nesuprasta, nepatirta-

skausmo ir sielvarto

ašara, kaip niekad šalta, deginanti...

...tyliu, prislopintu balsu JIS ištarė- MYLIU TAVE...JI stovėjo ir tylėjo, kalbėjo tik JOS

širdis, o JI šaukte šaukė, kad JI JĮ

taip pat beprotiškai

MYLI...

…JI žiūrėjo kažkur į tolį, lyg nesuprasdama kur

esanti, pasiklydusi savo mintyse ir jausmuose,

JI nenorėjo matyti nieko, net JO veido, nes tada JO veidas buvo kaip niekad liūdnas... JIS to

nesuprato, nenorėjo suprast, dėl to JAI buvo

dar skaudžiau ir

sunkiau...

Aplink čirškė svirpliai, kurie bandė nuraminti jų širdis, tačiau jie aplinkui nieko negirdėjo

tik savo karštų širdžių plakimus, kurie užgožė visą šios nakties tylą jų lūpose...

JAM užgniaužė kvapą, JIS nebenorėjo jausti nieko šiam pasauly, tik JOS šiltą veidą, karštas lūpas, kurios vis dar drebėjo dėl nepakeliamo

skausmo...

- Neleisk, kad tai baigtus,

prašau, neleisk! tarė JI.

...JIS JĄ karštai pabučiavo...

...ir paliko laukti vėjuje...