Neinvazinių priemonių taikymas pieno liaukos fiziologinei ......elektromagnetinių bangų (EMB) spektras labai platus – nuo radijo bangų iki gama spindulių. EMB spektrą galima

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

TVIRTINU: ………………………

Pareigos

Prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas

2015 m. lapkričio mėn. 9 d.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROGRAMOS MT-5-9

Neinvazinių priemonių taikymas pieno liaukos fiziologinei būklei vertinti

bei rekomendacijų dėl ankstyvųjų patologijų nustatymo pieno gamybos

technologiniame procese pateikimas

2015 M. TARPINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas

Antanas Sederevičius

Kaunas

2015

2

TURINYS

1.ĮVADAS .................................................................................................................................................. 3

1.1. Projekto tikslas .............................................................................................................................. 3

1.2. Projekto etapo terminai ir įvykdymas ......................................................................................... 3

1.3.Tyrimų atlikimo laikotarpis .......................................................................................................... 4

1.4.Tyrimų aktualumas ........................................................................................................................ 4

2. LITERATŪROS APŽVALGA ........................................................................................................... 6

2.1. Mastitas ........................................................................................................................................... 6

2.2. Infraraudonieji spinduliai (IFR) ir jų reikšmė ........................................................................... 7

2.3. Infraraudonųjų spindulių termografija, taikymas biomedicinos mokslo srityje ir jų

veikimo principas ................................................................................................................................. 8

2.4. Infraraudonųjų spindulių termografijos taikymas gyvulininkystėje ..................................... 11

2.5. Infraraudonųjų spindulių termografijos taikymas pieno liaukos fiziologinei būklei

vertinti ................................................................................................................................................. 13

3. TYRIMO OBJEKTAI IR METODAI ............................................................................................. 15

3.1. Tyrimų vieta ................................................................................................................................. 15

3.2. Tiriamų karvių grupių sudarymo metodika ............................................................................. 15

3.3. Tyrimo etapai ............................................................................................................................... 17

3.4. Tiriamųjų karvių laikymo ir šėrimo sąlygos ............................................................................. 18

3.5.Pieno tyrimo metodika ................................................................................................................. 19

3.6.Kūno temperatūros matavimai ................................................................................................... 19

3.7.Tešmens termovizinio tyrimo metodika ..................................................................................... 19

3.8.Tyrimo duomenys ir jų analizė .................................................................................................... 21

4.IŠVADOS ............................................................................................................................................. 24

5.LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................... 25

3

1. ĮVADAS

1.1. Projekto tikslas

Sukurti sistemą pieno liaukos būklės įvertinimui neinvazinėmis priemonėmis ir parengti

rekomendacijas dėl ankstyvųjų patologijų nustatymo pieno gamybos technologiniame procese, kuri leistų

sergančias karves eliminuoti iš melžimo technologinio proceso.

1.2. Projekto etapo terminai ir įvykdymas

Atsižvelgiant į projekto tikslus, šio ataskaitinio periodo (2015 06 01- 2015 11 10) uždaviniai yra:

atlikti literatūros analizę, sudaryti tyrimo metodiką, o taip pat sudaryti tiriamųjų karvių grupę, ištirti jų

pieną, išmatuoti jų kūno temperatūrą ir atlikti pieno liaukų termogramas (1 lentelė). Tolimesniame etape,

kuris prasideda nuo 2015 m. lapkričio 10 d., pagal pieno tyrimo duomenis bus atrenkamos karvės

sergančios slaptu mastitu ir daromos jų pieno liaukos termogramos.

1 lentelė. Projekto etapų terminai ir įvykdymas.

Eil.

Nr.

Projekto

etapo pavadinimas

Projekto

etapo trumpas aprašas, kokie

numatomi atlikti darbai

Įvykdymo

terminas

Įvykdymas

1. Literatūros analizė,

tyrimo metodikos

parengimas

Literatūros rinkimas ir

analizė, tyrimo metodikos

sudarymas.

2015 m. III ketv.-

2016 m. I ketv.

Įvykdyta

2. Sveikų ir sergančių

karvių pieno

sudėties rodiklių,

bei sergančių slaptu

mastitu karvių

tyrimas ir duomenų

palyginimas.

Melžiamų karvių kontrolinių

grupių sudarymas analogų

principu ir tyrimo atlikimas

nustatant pieno sudėties ir

gyvulio fiziologinį stovį;

kontrolinių karvių pieno

liaukų skenavimas

termovizoriaus kamera,

nustatant spalvinį spektrą;

karvių sergančių slaptu

mastitu atrinkimas ir jų pieno

liaukos vertinimas, nustatant

pieno sudėtį, kokybę bei

spalvinį spektrą

termovizoriumi.

2015 m. III ketv.-

2016 m. II ketv.

Sudarytos melžiamų

karvių kontrolinės

grupės, imami jų pieno

tyrimai, matuojama

rektalinė temperatūra,

termokamera

skenuojamos

kontrolinių karvių pieno

liaukos tiriamieji plotai;

atrenkamos karvės

sergančios slaptu

mastitu, įvertinamos jų

pieno liaukų

termogramos ir pieno

kokybė.

4

1.3. Tyrimų atlikimo laikotarpis

Atsižvelgiant į tai, kad projekto rezultatams pasiekti naudojama itin jautri infraraudonųjų spindulių

technologija (IRT), kurios tyrimo rezultatams didelę įtaką gali daryti aplinkos sąlygos (saulė, vėjas ir t.t.),

melžiamos karvės tiriamos tvartiniu laikotarpiu savo stovėjimo vietoje.

Bandomojo ūkio tvartinis laikotarpis prasidejo 2015 m. lapkričio mėn. 1 d., tad tarpinei ataskaitai

pateikiame tik 10 dienų tyrimo duomenis.

1.4. Tyrimų aktualumas

Pastaruoju metu Europos Sąjungoje ir kitose pasaulio valstybėse daug dėmesio skiriama gyvūnų

sveikatos užtikrinimui ir naujų technologijų diegimui, susijusių su ligų prevencija. Ypatingai svarbu, kad

tik saugi produkcija pasiektų vartotoją vidaus ir tarptautinėje rinkoje. Siekiama tobulinti ir vykdyti ligų

prevencijos ir kontrolės programas, ieškant naujų modernių tyrimų metodų gyvūnų sveikatos būklei tirti.

Tikslu sumažinti ligų atvejus yra atliekami moksliniai tyrimai nukreipti į prevencinių priemonių paieškos

metodus.

Tešmens uždegimas (mastitas) yra pasaulinė problema ir pats brangiausias pieninių galvijų

susirgimas. Pasaulyje pieno ūkiai kasmet dėl mastitų patiria milijardinius nuostolius. Tai nuostoliai dėl

produkcijos sumažėjimo, pieno kokybės blogėjimo, veterinarinių paslaugų išlaidų, išlaidų vaistams bei

ankstyvo karvių išbrokavimo. Daugumoje literatūros šaltinių nurodoma, kad daugiausia nuostolių (apie

70%) patiriama dėl slaptų (subklinikinių) mastitų. Likusi dalis (apie 30%) tenka klinikiniams mastitams.

Klinikiniai mastitai greitai pastebimi, diagnozuojami ir gydomi, o subklinikiniai - nustatomi tik

žinant somatinių ląstelių skaičių (SLS). Šis rodiklis tiksliai apibūdina karvių priežiūrą ir sveikatą, jis

įtakoja pieno kainą, pagal jį sprendžiama apie gyvulio tešmens būklę. Todėl labai svarbi pastovi ir tiksli

šio rodiklio kontrolė (Dohoo & Meek 1982; Schukken et al. 2003).

Pagal literatūros duomenis, mastito diagnostikoje galima taikyti infraraudonųjų spindulių

termografiją, nustatant uždegimus tiek klinikinius, tiek ankstyvoje subklinikinėje stadijoje.

Infraraudonųjų spindulių termografija (IRT) yra neinvazinis metodas matuojantis spinduliuojamos

šilumos skleidimą iš odos, atspindintis medžiagų apykaitą (Jones, Plassmann, 2002). Šio metodo pagalba

galima aptikti organizmo funkcinius sutrikimus, lūžių, sąnarių ir raiščių traumas, patempimus, uždegimo

5

procesus, karščiavimą. Tiriant infraraudonąjį spinduliavimą galima aptikti sutrikusios kraujotakos

požymius, ko pasėkoje vystosi ir uždegimo procesai.

Termovizoriai yra geros raiškos vaizdo kameros, jų pagalba galima spinduliuotę fiksuoti per

atstumą. Aparatas skenuoja infraraudonųjų spindulių intensyvumą ir performuoja į elektrinius signalus

ir lygina su temperatūrų etalonu. (Nguyen et al., 2010). Elektromagnetinių bangų spinduliavimas vyksta

dėl medžiagose vykstančių tarpatominių ir tarpmolekulinių procesų. Visų kūnų, kurių temperatūra yra

aukštesnė nei nulis spinduliuoja infraraudonąsias bangas. Daugelis patologinių pakitimų atsiranda dėl

temperatūros pokyčių gyvūnams. Temperatūra - tai fizikinis rodiklis, kuriuo remiasi daug mokslo šakų,

įskaitant ir infraraudonųjų spindulių technologijas (Kastberger, Stachl, 2003). Fiziologinis gyvūno

sveikatos rodiklis yra nepakitusi kūno temperatūra, o atsiradęs bet koks karščiavimas, kad ir susijęs su

vietiniu temperatūros pakilimu, siejamas su liga (Tan et al., 2009).

Užsienio šalyse IRT yra naudojama, kaip prevencinis metodas, apsaugantis pienininkystės ir

kiaulininkystės sektorių nuo didelių ekonominių nuostolių (Cook, Schaefer, 2013). 2007 m. pasirodė

pirmosios medicinos poreikiams skirtos IRT sistemos (MammoVision, ReguVision, FlexiVision),

pagamintos „InfraMedic“ kompanijos. Jos gavo CE sertifikatus (kategorija 1) kaip termovizualizaciniai

medicininiai prietaisai, atitinkantys Europos medicinos direktyvos reikalavimus.

Žemės ūkio paskirties gyvūnams, IRT aparatai buvo naudojami ankstyviems rujos požymiams

patvirtinti (Hurnik et al., 1985), mastitams aptikti (Berry et al., 2003), nustatyti virusinės diarėjos metu

veršeliams pakilusios temperatūros svyravimus (Schaefer et al., 2007), galvijams užsikrėtusiems snukio

ir nagų liga temperatūros pokyčiams vertinti (Rainwater-Lovett et al., 2009) ir analizuoti melžimo

proceso metu sukeltus patologinius procesus tešmenyje, susijusius su temperatūros pokyčiais (Kunc et

al., 2007).

6

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Mastitas

Mastitas – pieno liaukos parenchimos uždegimas, dėl kurio vyksta fizikiniai ir cheminiai pokyčiai

piene bei atsiranda patologijų pieno liaukos audiniuose (Radostits et al. 2000). Piene pastebimi krešuliai,

pakitusi pieno spalva ir nustatomas padidėjęs leukocitų kiekis. Be to, tešmens patinimas, karštis ir

skausmas taip pat parodo klinikinius mastito požymius.

Mastitą dažniausiai sukelia bakterinės kilmės patogenai, kurie dar skirstomi į dvi grupes:

kontaginiai patogenai, tokie kaip Streptococcus agalactiae, Staphylococcus aureus ir Mycoplasma bovis

bei aplinkos patogenai - Streptococcus uberis ir Streptococcus dysgalactiae, Gram neigiamos bakterijos

Escherichia coli, Klebsiella spp., Citrobacter spp., Enterobacter spp., Enterobacter faecalis and

Enterobacter faecium., Serratia, Pseudomonas and Proteus (Radostits et al. 2000).

Įgimtas ir įgytas imuninis atsakas saugo galvijų pieno liaukas nuo infekcijų (Sordillo & Streicher

2002). Tačiau aplinkos ir fiziologiniai faktoriai gali sutrikdyti šį gynybos mechanizmą. (Hopster et al.

1998; Waller 2000). Melžimui naudojami melžimo aparatai gali žaloti spenius, o tai, savo ruožtu,

padidina mastitą sukeliančių patogenų kolonizaciją. Prasta tvartų ventiliacija, laikymo sąlygos bei per

didelis galvijų kiekis patalpoje taip pat padidina mastito atsiradimo tikimybę. Vis dėlto pats svarbiausias

veiksnys, lemiantis galvijų sergamumą mastitu yra karvės laktacijos tarpsnis. Yra žinoma, kad dėl

pasiruošimo laktacijai, karvės imunitetas silpsta dėl tuo metu vykstančių fiziologinių pokyčių (Oliver &

Sordillo 1988).

Viena dažniausių ir daugiausia nuostolių pieninio tipo ūkiams darančių ligų yra slaptasis mastitas.

Anksti aptiktas mastitas, naudojant įvairius jutiklius ir naujausius mokslinius atradimus, didina pieno

ūkio rentabilumą, nes gydymui ir profilaktikai reikalingos mažesnės sąnaudos nei gydant įsisenėjusį

klinikinį mastitą. Profilaktinėmis priemonėmis koreguojant racionus, gerinant laikymo sąlygas ir kt.,

sutaupoma, nes mažiau reikia investuoti į veterinarinius vaistus, veterinarines paslaugas, mažesnės darbo

išlaidos, mažiau prarandama netinkamos vartoti pieno produkcijos.

7

2.2. Infraraudonieji spinduliai (IFR) ir jų reikšmė

Infraraudonieji spinduliai (IFR) - tai elektromagnetinių bangų rūšis. Žmogaus regėjimas nesugeba

priimti elektromagnetinių spindulių, kurie yra trumpesni už 400 ir ilgesni už 750 nm, o visas

elektromagnetinių bangų (EMB) spektras labai platus – nuo radijo bangų iki gama spindulių. EMB

spektrą galima suskirstyti į tris – infra (ilgesni už 750 nm), matomą sritį (750-400 nm) ir ultra (trumpesni

už 400 nm). IFR yra didesnio ilgio (mažesnio dažnio) elektromagnetinės bangos.

Infraraudonuosius spindulius skleidžia visi gyvi kūnai, jų pagalba palaikoma kūno temperatūra

tam tikrose ribose. Pradėjus fiksuoti IFR spinduliuotę, sklindančią nuo kūno paviršiaus buvo manoma,

kad yra tik šildomas efektas, kuris pakeičia tik odos temperatūrinį gradientą. Tačiau vykstant fizinių,

biologinių mokslų integracijai pastebėta, kad IFR spinduliai gali turėti teigiamos reikšmės ne tik gyvūnų,

bet ir augalų ląstelėms. Pastebėta, kad žmonėms ir gyvūnams skverbiantis IFR į organizmą, aktyvėja

kraujo apytaka, gerėja skysčių cirkuliacija, stiprėja nespecifinis imunitetas. Tolimesni nuo matomo

spektro infraraudonieji spinduliai naikina laisvuosius radikalus organizme, tai yra atlieka antioksidanto

funkciją. Tačiau, kai padidėja infraraudonųjų spindulių išskyrimas iš organizmo taip pat kinta

metabolizmas, gali sutrikti vietinė kraujotaka, vystytis uždegimo pirminiai požymiai, o tai jau susiję su

ankstyvosiomis ligų prevencinėmis priemonėmis.

Šiandien gerai žinoma, jog tam, kad normaliai funkcionuotų visos organizmo sistemos, būtina, kad

visos reakcijos vyktų tam tikra seka ir tam tikru greičiu. Tik tokiu principu palaikoma organizmo

homeostazė ir užtikrinamos fiziologinės organizmo funkcijos. Vykstant metabolizmui ir cheminėms

reakcijoms yra išskiriamas tam tikras energijos kiekis. Šis rodiklis ir parodo gyvūnų ar žmogaus odos ir

atskirų organų infraraudonojo spinduliavimo intensyvumą.

8

2.3. Infraraudonųjų spindulių termografija, taikymas biomedicinos mokslo

srityje ir jų veikimo principas

Termovizija buvo sukurta kariniais ir pramoniniais tikslais. Vis labiau domimasi jos pritaikymu

medicinoje ir veterinarijoje (Mazur, Eugeniusz-Herbut, 2006). Užsienio šalyse termografija yra

naudojama daugelio rūšių gyvūnų sveikatos būklei tirti, kaip pagalbinė ligų priemonė. Pagal gautus

termograminius vaizdus galima tirti varliagyvius, roplius, paukščius ir žinduolius atsižvelgiant į

anatominius, morfologinius, metabolinius ir fiziologinius procesus, vykstančius pagal gyvūnų klases.

Žinduolių ir paukščių rūšims būdingas diferenciacinis kūno paviršiaus temperatūros pasiskirstymas,

kuriam tiesioginę įtaką daro skirtingas plaukų, kailio, vilnos tankumas, taip pat didelę įtaką turi aplinkos

temperatūra ir kt. Beplaukės ir beplunksnės sritys yra mažiau veikiamos aplinkos sąlygų ir tiksliau

parodo odos temperatūrą. Beplaukės gyvūnų kūno sritys yra patogiausia vieta teisingai kūno paviršiaus

temperatūrai nustatyti (Ward et al., 2008; Weissenbock et al., 2010; Nienaber et al., 2010; Abdoun et al.,

2012; 2010; Erdsack et al., 2012).

Kiekvienas gyvas organizmas turi imuninę sistemą, kuri kovoja prieš patogenus. Anafilatoksinai

yra peptidai (C4a, C3a, C5a), kurie sudaro aktyvintą komplementą. Pagal I. R. Tizard (2009), jie

inicijuoja vietinį uždegimą, lygiųjų raumenų susitraukimą ir padidina kraujagyslių pralaidumą.

Pažeistoje vietoje dėka anafilatoksinų kaupiasi antikūnai, komplimentai ir fagocituojančios ląstelės. C5a

pritraukia neutrofilus ir monocitus, stimuliuoja lizosominių fermentų išskyrimą, deguonies metabolitų

susidarymą. Baltymai (8-50 kDa), kurie reguliuoja įvairius imuninės sistemos signalus, vadinami

citokinais. Šie sąlyginai skirstomi į igimto, nespecifinio imuniteto mediatorius ir reguliuotojus. Juos

sintetina makrofagai ir kiti fagocitai, specifinio imuniteto mediatoriai ir reguliuotojai, kuriuos sintetinta

aktyvinti T limfocitai. Citokinų funkcija – reguliuoti imuninį atsaką tarp imuninės sistemos ląstelių. Nuo

hormonų, kurie chemiškai taip pat yra proteinai, citokinai skiriasi tuo, kad veikia ne vieną organą, o labai

įvairias ląsteles. Viena imuninio atsako ląstelė tuo pačiu metu gali produkuoti keletą skirtingų citokinų.

Skirtingi citokinai gali turėti tą patį biologinį poveikį. Pavyzdziui, IL-1, TNF-ß, IL-6, CCL3 sukelia

karščiavimą.

Uždegimas sąlygoja organizmo atsaką į patogeninius veiksnius, kuriuos būtina kuo greičiau

sunaikinti. Tiriamajame objekte nustatę paraudimą dėl kraujotakos sutrikimo, skausmą dėl padidėjusio

jautrumo, tinimą bei hipertermiją, darome prielaidą, kad tai pagrindiniai ankstyvojo uždegimo požymiai

9

(Anbar, 2002). Odos paviršiaus temperatūra rodo po ja esančių audinių metabolizmo pokyčius (Berry et

al., 2003; Rodriguez et al., 2008). Mokslininkai, vertindami temperatūros pokyčius skirtingose kūno

paviršiaus vietose – akių plyšio, galūnių, tešmens – nustatė fiziologinių funkcijų sutrikimus, ligas (Barth,

2000; Rainwater-Lovett et al., 2009; Alsaaod, Buscher, 2012; Barth, 2000; Schaefer et al., 2012; Stokes

et al., 2012).

Veiksminga infraraudonųjų spindulių termografiją taikyti vertinant radiacijos trukmę ir stiprumą

(Stewart et al., 2005). Be to, vietinius ar regioninius paviršinės kraujotakos pokyčius, atsiradusius

sutrikus vazomotoriniams centrams, dėl reagavimo į dirgiklius, mokslininkai diagnozavo termografu

(Sagaidachnyi et al., 2011). Gyvuosiuose organizmuose pokyčiai kraujotakos apytakoje pasireiškia

padidėjusia ar sumažėjusia audinių temperatūra, kuri vėliau padeda įvertinti tiriamo organizmo

fiziologinę būklę (Harper, 2000).

IRT yra moderni išorinė ir saugi technologija. Gyvūnų ir žmogaus organizmo atskirų organų ar

sistemų funkcinės būklės vertinimui, diagnostikai taikomos modernios technologijos bei brangūs tyrimo

metodai, tokie kaip magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija, tačiau jie turi ir neigiamos įtakos

gyvo organizmo ląstelėms. Mokslininkai V. Redaelli ir S. Caglio (2013) teigia, kuomet yra

nuskanuojamas tiriamasis objektas nuotoliniu būdu yra gaunas atvaizdas, kuriam kiekviena spalva

atitinka tam tikrą temperatūrą. Šis metodas leidžia užfiksuoti temperatūrą šimtųjų laipsnio dalių

tikslumu.

Norint teisingai išnagrinėti įvairių rūšių termograminius žemėlapius būtina sudaryti sveiko gyvūno

termografinį žemėlapį, atsižvelgiant į jo rūšį, ir aplinkos laikymo sąlygas. Šiems tyrimams didelę įtaką

turi įvairūs veiksniai - oro judėjimas, drėgmė ir vandens garai. Termografija – metodas, kai objekto

paviršiaus temperatūra atvaizduojama ekrane kaip šilumos vaizdas. Kad gauti gyvūno kūno zonų tikslią

termogramą, reikia atlikti daugelį matavimų ir skaičiavimų vertinant išspinduliuotą temperatūrą. J. K.

Chui su kitais mokslininkais (1997) pirmieji nustatė vidutinę gyvūnų odos paviršiaus temperatūrą.

Gautus termograminius vaizdus jie palygino su kitais metodais gautais paviršiaus vaizdais. Šilumos

nuostolius, atsiradusius dėl aplinkos sąlygų, oro temperatūros, išorinio spinduliavimo, apskaičiavo J. R.

Turnpenny su grupe tyrėjų (2000), F. B. Fialho su kitais mokslininkais (2004), T. T. Huynh su

bendradarbiais (2005). Atsižvelgiant į teigiamą, neigiamą šilumos balansą mokslininkai sukūrė įvairių

gyvūnų rūšių termografinius žemėlapių modelius. Kai organizme vyksta spinduliavimo ir konvekcinės

šilumos mainai, tai atsispindi termogramose, kuriuose užfiksuoti temperatūros skirtumai. Šį metodą

mokslininkai pritaikė vertindami žiurkių nuodus bei jų poveikį organizmui (Phillips, Sanborn.,1994),

10

arklių (Morgan et al., 1997; Autio et al., 2006, 2007), naminių pelėdų (McCafferty et al., 1998), kiaulių

(Loughmillar et al., 2000; Huynh et al., 2005), galvijų (Keren, Olson., 2006), kalakutų (Yahav et

al.,2011), pingvinų ir ruonių (McCafferty et al., 2011; Paterson et al., 2012) sveikatos būklei vertinti.

Sudarius termografinius objekto žemėlapius aiškiai galima matyti, kurioje kūno vietoje skiriasi

spinduliavimas. Spalvos gali kisti nuo raudonos, oranžinės ir baltos. Tokios spalvos dažniausiai matomos

termogramose, kai pasireiškia uždegimo procesas. Šaltos spalvos – nuo tamsiai mėlynos iki juodos – tai

sulėtėjusios kraujotakos, sutrikusios inervacijos požymis (Rodriguez et al., 2008).

Atliekant detalesnę termogramų analizę, būtina įvertinti individualias tiriamojo objekto savybes,

sąlytį su aplinka (Berry et al., 2003; Ng et al., 2004; Chiang et al., 2008; Nguyen et al., 2010) bei rūšinius

ypatumus. Šie parametrai turi daug įtakos matavimų tikslumui, galutiniams rezultatams (Redaelli,

Caglio, 2013). Termonuotraukose gautus duomenis reikia apdoroti specialia kompiuterine programine

įranga ir tik tuomet gaunami tiriamosios vietos, srities ar zonos temperatūriniai žemėlapiai. Tikslūs

duomenys gaunami tik tuomet, kai yra sudaromos sveikų ir tiriamųjų gyvūnų grupės, grupuojami visi

pažeidimai, o ne pavieniai atvejai. Tyrimui didelę reikšmę turi aplinkos veiksniai – mikroklimato sąlygos

(Berry et al., 2003; Ng et al., 2004; Chiang et al., 2008; Nguyen et al., 2010). Kai kiekvieno tyrimo metu

sudaromos optimalios ir gyvūno gerovę atitinkančios sąlygos, tada yra tiksliausiai atliekami IRT

matavimai (Schaefer et al., 2004; Pascoe, Fisher, 2010).

Pagrindinis privalumas taikant šį metodą – nereikia tiesiogiai sąveikauti su kūno paviršiumi,

techninės galimybės užtikrina bekontaktį, tačiau patikimą ir tikslų nuotolinį temperatūros skenavimą

(Speakmen, Ward, 1998). Gyvūnų kūno paviršiaus temperatūra priklauso nuo kraujotakos ir medžiagų

apykaitos intensyvumo lygio (Nikkhah et al., 2005). Prasidėjus uždegimui, audiniuose aktyvėja kapiliarų

kraujotaka (Harper, 2000; McGavin, Zachary, 2007), todėl šilumos perteklių oda į aplinką išskiria

infraraudonųjų spindulių pavidalu (Kunc et al., 2007). Šiuos spindulius galima užregistruoti

infraraudonųjų spindulių kameromis (Embaby et al., 2002) taikant termovizijos metodą. Tai –

neinvazinis nekontaktinis būdas, kai matuojama per odą išskirta šiluma, rodanti poodinės cirkuliacijos

intensyvumą (Jones, Plassmann, 2002).

11

2.4. Infraraudonųjų spindulių termografijos taikymas gyvulininkystėje

Infraraudonųjų spindulių termografija sėkmingai taikoma įvairiose gyvulininkystės srityse,

pavyzdžiui, įvertinant kiaulių mėsos kokybę (Schaefer et al., 1989). Nustatyta, kad fiziologinės reakcijos

kiaulių organizme gerai koreliuoja su kūno paviršiaus temperatūra (Huynh et al., 2005). D. J. Sykes su

kitais tyrėjais, (2012) metodą rekomendavo taikyti ankstyvajai kiaulių rujai nustatyti, o S. Bovers su

grupe mokslininkų (2009) patvirtino, kad metodas yra patikimas.

M.A.Mitchell (2013) rekomendavo metodą taikyti kiaulininkystės kompleksuose ankstyvajai ligų

diagnostikai, taip pat užtikrinant tinkamą mikroklimatą gyvūnų laikymo patalpose. P.D.Warriss su

bendradarbiais (2006 a; 2006 b) teigė nustatę koreliaciją tarp kiaulių ausies temperatūros ir kraujo

temperatūros. Atlikę matavimus paršavedžių vulvos ir spenelių paviršiaus vietose ir nustatę ankstyvą

tirtų sričių karščiavimą, mokslininkai (Wendt et al., 1997; Loughmiller et al., 1999; Loughmiller et al.,

1999; Dewulf et al., 2003) prognozavo artėjančius klinikinius sutrikimus. Jų prognozės buvo patikimos.

Matuota ir bendra odos paviršiaus temperatūra, tačiau gauti rezultatai nebuvo informatyvūs ankstyvajai

lytinių organų ligų diagnostikai (Traulsen et al., 2010).

M.Giloh su kitais tyrėjais (2012) nustatė patikimą koreliaciją tarp viščiukų broilerių veido

paviršiaus temperatūros ir bendros kūno paviršiaus temperatūros. Mokslininkai rekomendavo metodiką,

kurią taikant sėkmingai nustatomas ūmus šilumos smūgis visiems 8-39 dienų amžiaus paukščiams.

S.Yahav ir M.Giloh (2012), kintant aplinkos temperatūrai analizavo paukščių temperatūros pokyčius,

užfiksuotus termogramose. Jie nustatė glaudžią paukščių kūno paviršiaus temperatūros ir endokrininės

sistemos pokyčių (skydliaukės hormonų, vazotocino) koreliaciją esant aukštai aplinkos temperatūrai.

Remiantis atlikto bandymo rezultatais, buvo sukurtas šiluminis sveiko paukščio modelis, rekomenduotas

naudoti šiluminio smūgio prevencijai pramoniniuose paukštynuose. Užtikrinant gyvūnų gėrovės sąlygas

auginimo ir laikymo patalpose, svarbu įvertinti viščiukų plunksnų dangą (Cook et al., 2006).

IRT yra jautrus ir tikslus metodas kūno temperatūros pokyčiams aptikti tais atvejais, kai gyvūnas

rujoja (Hurnik et al., 1985). Nustatyta, kad kumelių ir avių vulvos srities odos pokyčiai yra tiesiogiai

susiję su rujos pradžia, kiaušidžių ovuliacija, estrogenų pagausėjimu. S.Calogero ir kt. mokslininkai

(2013), rekomendavo periodiškai metodą taikyti rujai sinchronizuoti. Ištyrus ryšį tarp lamų patinų

vaisingumo ir termoreguliacijos, nustatyta, kad testosterono kiekis tiesiogiai susijęs su paviršine

sėklidžių kapšelio temperatūra (Ward et al., 2008).

12

Ward ir kt. mokslininkai (2008), reprodukcijos tyrimus tęsė su arkliais: rują ir kumelių ovuliaciją

vertino analizuodami termovaizdus. C.Ramires-Neto ir kiti tyrėjai (2012), teigė, kad eržilų sėklidžių

paviršiaus temperatūros skirtumai susiję su potencija, pakitusia termoreguliacija. Jie tyrinėjo skirtingo

amžiaus eržilų temperatūros pokyčius esant 3-30 °C aplinkos temperatūrai ir nustatė, kad pakilusi

aplinkos temperatūra neveikia kapšelio paviršiaus temperatūros. Termografiją mokslininkai

rekomendavo taikyti kaip pagalbinę priemonę andrologijoje.

IRT metodą B.S. Durrant ir kiti tyrėjai (2006), taikė moksliniuose tyrimuose, susijusiuose su

mėsėdžių gyvūnų reprodukcijos didinimu, ir nustatė kad pagal vaisiaus ir placentos audinių temperatūros

sklaidos skirtumus kalėms sėkmingai galima diagnozuoti kalingumą ar pseudokalingumą.

Pasak Y. R. Montanhioli ir kitų mokslininkų (2008), termografija yra naujas neinvazinis būdas

atrajotojų metano emisijai nustatyti. Jie įrodė, kad temperatūros skirtumai reikšmingai koreliuoja

(y=113x+396; R2 = 0,59; p<0,01) su metano gamyba. Šie rezultatai buvo gauti matuojant regioninių

sričių temperatūrą gyvūnų kūnų paviršiaus plotuose: nugaros srityje, ties alkiaduobe iš kairės ir dešinės

pusių bei užpakalinių galūnių nagų, kaudalinėje pusėje, ties čiurnos sąnariu.

IRT metodas nesukelia šalutinio poveikio ir neišskiria spinduliuotės, nekenkia tiriamajam objektui.

Tai labai reikšmingi atradimai gyvūnų gerovės srityje (Stewart et al., 2005). Vokietijoje, Italijoje,

Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kitose šalyse IRT metodo taikymas labai plačiai ištirtas ir naudojamas

diagnozuojant arklių kojų ligas, norint aptikti ankstyvąjį luošumą ar uždegimo pradžią (Eddy et al., 2001;

Schulze, 2003).

Smulkių gyvūnų chirurginiai susirgimai ir sėkmingas termografijos taikymas nustatant paralyžių

katėms, raisčių plyšimą šunims, tarpslankstelinio disko išvaržą ir daug kitų negalavimų yra išanalizuoti ir

aprašyti mokslinėse studijuose (Sargant et al., 2001; Kim et al., 2005; Tolon et al., 2008).

Literatūroje yra duomenų, kad veterinarijos gydytojas, turėdamas infraraudonųjų spindulių arba

terminę vaizdo kamerą galėtų greitai ir tiksliai surasti gyvūno pažeistą vietą (Embaby et al., 2002).

Naudodamasis šiomis naujomis technologijomis, gal būt, galima būtų išvengti ir brangių ligų prevencijos

ar diagnostikos metodų taikymo. O tokius metodus, kaip rentgenas, kompiuterinė tomografija,

magnetinis rezonansas naudoti veterinarijoje tik būtiniausiu atveju (Eddy et al., 2001).

13

2.5. Infraraudonųjų spindulių termografijos taikymas pieno liaukos fiziologinei

būklei vertinti

Melžimas yra svarbus procesas ūkyje. Melžimo metu pieno liauka tiesiogiai kontaktuoja su

melžimo aparatu, todėl labiausiai nukenčia speniai, pakinta jų forma (Kolčina ir kt., 2010). Pasikartojantys

spenių spaudimas gali sukelti mechaninius ir apytakos pakitimus spenių audinyje ir hiperemiją spenių

sienelėse (Isaksson, Lind., 1992; Burmeister et al., 1998; Zecconi et al., 2000).

Viena dažniausių ir daugiausia nuostolių pieninio tipo ūkiams darančių ligų yra slaptasis mastitas

(Cywinska et al., 2006; Hogeveen et al., 2010). Nauja IRT technologija, kaip priemonė kontroliuoti karvių

sveikatą ir primilžius, taikoma ankstyviems mastitams diagnozuoti (Hogeveen, Ouweltjes, 2003; Viguier

et al., 2009; Brandt et al., 2010). Modernūs termovizoriai dėl kompaktiškumo, ergonomiškumo yra

patogūs naudoti, kai melžiamos karvės tiriamos natūralioje, gyvenamoje aplinkoje. Diagnozavus klinikinį

mastitą, D.J. McCafferty (2007) vienas pirmųjų pritaikė IRT vertinant ir sekant spenių zonų paviršiaus

temperatūros pokyčius.

Sisteminius ir lokalius tešmens ketvirčių odos pakitimus esant klinikai fiksavo M. Hovinen su grupe

mokslininkų (2008), o sveiko tešmens odos paviršiaus modelį kintančiomis aplinkos sąlygomis aprašė

E.A.Berry su kitais tyrėjais (2003).

Termografinius melžimo proceso matavimus atliko J.Hamann (1985). Jis ištyrė, kad tešmens

temperatūra reaguoja į mechanizuotas karvių melžimo technologijas. (Franze et al., 2012) Mokslininkai

įvertino veiksnius, turinčius įtakos temperatūros matavimo tikslumui melžimo aikštelėse: aplinkos

temperatūrą, paros laiką, oro slėgį, santykinę oro drėgmę, vėjo greitį, taršą. Jie nustatė, kad diagnozuojant

slaptą mastitą svarbu metodiškai lyginti sveikų spenių paviršinę tmperatūrą, o temperatūros kaita yra

prasidedančio uždegimo požymis, todėl rekomendavo atlikti kasdienius matavimus.

E.V. Caruolo su kitais mokslininkais (1989) tyrinėjo ryšį tarp išorės, paviršiaus ir vidinės pieno

liaukos temperatūros bei galvijų ir ožkų pieno liaukų temperatūrų skirtumus. Matuodamas tešmens bei

spenių paviršiaus temperatūrą, jis taikė IRT. Tyrėjai bandymų metu nustatė, kad melžiant rankomis,

tešmens bei spenių temperatūra prieš ir po melžimo nekinta, o melžiant mechanizuotai temperatūra

pakyla. Analogiškai tvirtino ir kt. mokslininkai (Eichel, 1992; Mein et al., 2001). Jie atliko tyrimus ir

nustatė, kad melžiant mechaniškai net 90 proc. pieningų karvių po melžimo pakyla tešmens bei spenių

temperatūra, nors jokių išorinių spenių ar tešmens pažeidimų nebuvo rasta.

14

O.Paulrud su kitais tyrėjais (2002; 2005) IRT taikė dėl mechanizuoto melžimo technologijų

kaitaliojimo įtakos spenio audinių skysčių apytakai ir gavo panašius rezultatus. Jie apibendrino ir paskelbė

išvadą: IRT naudingas tiriant ir vertinant skirtingų melžimo technologijų poveikį spenių skysčių

dinamikai.

C.Keijk ir Maškova (1989) su grupe bendradarbių išanalizavo tešmens termogramas prieš ir po

melžimo, įvertino sąsajas tarp traumuotų vietų ir spenių gumos kokybės. Termografinė studija parodė,

kad mechanizuotas melžimas gali traumuoti tam tikras tešmens ir spenių vietas. Tyrimai ir paskelbtos

išvados moksliškai įrodė sąsajas tarp traumavimo melžiant automatiniu melžimu ir mastito (Ordolff, 2000;

Berglund et al., 2002; Vegricht et al., 2007). Pieno liaukos temperatūra melžimo metu krenta. Tai susiję

su tešmens apimties, įtempimo mažėjimu, nes pakinta kraujotaka, tačiau po melžimo spenio gale

temperatūra palyginus su vidurine dalimi ir temperatūra iki melžimo vėl ženkliai pakyla. Mokslininkų

nuomone, tai aiškinama funkciniu apkrovimu ir traumuojančiu mechaniniu melžimo poveikiu pieno

liaukai, ir tai yra viena dažniausių mastito priežasčių. Vertinimas buvo pagrįstas spenių paviršiaus

temperatūros matavimu bei pieno tyrimų rezultatais.

S.L.Scott su mokslininkais, (2000) ištyrė, kad tešmens uždegimą galima nustatyti pagal

temperatūros skirtumus taikant IRT ankščiau, nei diagnostikai naudojant galvijų serumo albuminą ar

skaičiuojant somatines ląsteles. Bandymo metu nustatyta, kad galvijų serumo albumino koncentracija

įšvirkštus endotoksino į pieno liauką pakinta po 6 val. Tuo tarpu IRT nuo 2,3 °C iki 3 °C pakilusią

temperatūrą fiksuoja po 1val. R.J. Berry su kitais tyrėjais (2003), tęsė pradėtas studijas ir įrodė, kad IRT

parodo ankstyvąjį mastitą, kad paviršinei tešmens temperatūrai didelę įtaką daro paros ritmas, taip pat

svarbus rodiklis yra temperatūros ryšys su aplinkos temperatūra. Šis teiginys patvirtino tyrimus, kuriuos

atliko A.Kennedy (2004) ir S.Wilits (2005).

Mokslininkai nustatė, kad eksperimentiškai sukėlus mastitą ir tiriamųjų karvių stebėjimui

eksperimento metu taikant IRT, tešmens paviršiaus temperatūra pakyla 2,3oC. Jie konstatavo ir pagrindė,

kad temperatūra kilo daug ankščiau, nei pasireiškė kiti klininkiniai požymiai būdingi mastitui

Taikant infraraudonųjų spindulių termografiją, Hurnik su kitais tyrėjais (1984) išanalizavo įvairius

melžiamų karvių sveikatos sutrikimus ir nurodė, kad mastitus galima aptikti 4 iš 6 mastito atvejų.

I.Pamparienė (2013) nustatė, kad IRT metodas tinka slapto mastito diagnostikai kai temperatūros rodikliai

fiksuojami spenio sfinkterio srityje.

Daugelis mokslininkų (Sordillo et al., 1997; Rivas et al., 2001; Berry, Hilerton 2002; Schukken et

al., 2003; Green et al., 2004; Robert-Granie et al., 2004; de Haas et al., 2005) teigia, kad SLS piene yra

15

netiesioginis tešmens bei pačios karvės imuninis rodiklis. Šio tyrimo metu IRT buvo lyginama su CMT

(Kalifornijos mastito testas) pieno tyrimo rezultatais. Mokslininkai pateikė išvadas, metodikas ir

rekomendacijas apie IRT panaudojimo galimybes ir naudą pieno ūkiuose stebint melžiamas karves,

analizuojant tešmens paviršiaus temperatūros bei spenių termogramas. Vertinant tešmens funkciją, šis

matavimo metodas yra naudingas diagnostikos įrankis ir gali būti laikomas puikiu metodu netiesioginiam

ir neinvaziniam fiziologiniam melžiamų karvių sveikatos vertinimui pienininkystės ūkiuose (Kunc et al.,

2007; Barth, 2000; Hovinen et al., 2008).

Taigi, apibendrinant lieteratūros duomenis, galime teigti kad:

1. Termografiniu tyrimo metodu veterinarijoje galima nustatyti ankstyvuosius temperatūros,

vietinius patologinius pokyčius, susijusius su uždegimo vystymųsi bei kraujotakos sutrikimu.

2. Termovizija galima taikyti ankstyvajai slaptųjų mastitų diagnostikai.

3. Termoviziniai tyrimai yra nekenksmingi gyvūnui ir aplinkai, lengvai pritaikomi, nesukelia streso

ir skausmo, nepalieka organizme toksinių medžiagų.

4. Pagrindinis privalumas taikant šį metodą- nereikia tiesiogiai sąveikauti su kūno paviršiumi,

techninės galimybės užtikrina bekontaktį, tačiau patikimą ir tikslų nuotolinį temperatūros

nuskaitymą.

3. TYRIMO OBJEKTAI IR METODAI

3.1. Tyrimų vieta

Bandymai buvo atliekami LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centre, Mūniškėse, Kauno raj.

3.2. Tiriamų karvių grupių sudarymo metodika

Atsižvelgiant į tai, kad pats svarbiausias veiksnys, lemiantis galvijų sergamumą mastitu yra karvės

laktacijos tarpsnis, tyrimams buvo atrinktos 57 melžiamos karvės skirtingame laktacijos tarpsnyje. Iš jų

36 karvės yra nuo 2 iki 4 laktacijos mėnesio, o 21 yra nuo 5 iki 7 laktacijos mėnesio. 27 karvės yra

pirmaveršės, 30 karvių yra nuo 1 iki 6 laktacijos.

16

Parinktos skirtingų veislių karvės. 16 karvių yra holšteinizuotos Lietuvos juodmargės (LJ); 32 -

Vokietijos juodmargės (VJ); 4- Olandijos juodmargės (OJ); 4- holšteinų veislės (HOL) ir 1 Danijos juodmargių

(DJ) veislės karvė.

2 lentelė. Atrinktų karvių charakteristika.

Eil.Nr. Karvės Inventor. Nr. Veislė Produktyvumas, kg Laktacija

Laktacijos tarpsnis: 2-4 laktacijos mėnuo

1 3737929 LJ 26,4 6

2 4928190 OJ 22 3

3 5058287 VJ 26 4

4 5371016 VJ 30 3

5 5371023 VJ 32,8 3

6 5530964 VJ 38,8 2

7 5530985 LJ 32 2

8 5615340 LJ 36,8 2

9 5615366 OJ 34,8 2

10 5615368 VJ 32 2

11 5932935 VJ 36,8 2

12 5933003 LJ 30,8 1

13 5989986 VJ 36,8 1

14 5990031 VJ 30 1

15 5990035 VJ 30 1

16 6313566 VJ 22,8 Pirmaveršė

17 6254362 VJ 30 Pirmaveršė

18 6254374 LJ 20 Pirmaveršė





23 6566910 HOL 21,2 Pirmaveršė

24 44056818 HOL 24 Pirmaveršė



27 6313565 OJ 25,6 Pirmaveršė



30 5058299 VJ 26 3

31 5932938 VJ 24 1

17






Laktacijos tarpsnis: 5-7 laktacijos mėnuo

37 5058290 VJ 26 2

38 5058288 VJ 26 4

39 5371046 VJ 22 3

40 5371050 LJ 24 3

41 5530947 VJ 28 2

42 5530948 VJ 26 2

43 5530955 VJ 22 2

44 5615280 DJ 24 2

45 5615298 VJ 26 2

46 5615361 OJ 20,8 2

47 5932996 LJ 20 1

48 5933008 LJ 26 1

49 5989987 VJ 22,4 1









3.3. Tyrimo etapai

Ataskaitinio laikotarpio metu įvykdytas pirminis tyrimų etapas, kuris apima tiriamųjų karvių grupių

sudarymą, atrinktų karvių rektalinės temperatūros matavimą, somatinių ląstelių skaičiaus nustatymas

piene ir termovizinį pieno liaukos tyrimą. Tyrimas atliekamas du kartus savaitėje du mėnesius iš eilės (3

lentelė).

18

3 lentelė.Tyrimų atlikimo etapai.

Tyrimų

etapas

Tyrimo

etapo

trukmė

Karvių

grupė

Tyrimas Tyrimų

dažnumas

I

Tvartiniu

laikotarpiu

(nuo 2015 m.

lapkričio

mėn. 2 d. iki

2015 m.

lapkričio 10

d.)

I gr.

(kliniškai

sveikos

karvės)

Rektalinės

temperatūros

matavimas

Pieno SLS

tyrimas

Pieno

liaukos

užpakalinių

ketvirčių

termograma

2 kartus /sav.

II Tvartiniu

laikotarpiu

(nuo 2015 m.

lapkričio

mėn. 10 d.)

II gr.

(karvės su

padidėjusiu

SLS)

Rektalinės

temperatūros

matavimas

Pieno SLS

tyrimas;

mastito

sukelėjo

nustatymas

Pieno

liaukos

užpakalinių

ketvirčių

termograma

2 kartus /sav.

3.4. Tiriamųjų karvių laikymo ir šėrimo sąlygos

Ūkyje taikomas saitinis melžiamų karvių laikymo būdas. Tiriamos karvės šeriamos pašarų mišiniu

(4 lentelė), girdomos iš automatinių girdyklų, melžiamos automatizuotai į pieno liniją 2 kartus per parą

kas 12 val. Guoliavietės yra tinkamai įrengtos – sausos, šiltos, pakankamai minkštos, minimaliai

kreikiamos šiaudais. Mėšlas šalinamas transporteriu. Fermų patalpose oro temperatūra 9-13 °C, santykinis

oro drėgnumas 75 proc.

4 lentelė. Melžiamų karvių racionas.

Pašarai Mato

vnt.

Kiekis

Kviečių šiaudai kg 2,0

Daugiamečių žolių šienainis kg 20,0

Melžiamų karvių k. pašaras kg 4,6

Pašarinis cukrus kg 0,2

Rapsų išspaudos kg 1,5

Sojų pupelės (ekstruduotos) kg -

Karvių mineralinis papildas g 200

Druska (NaCl) g 80

Kreida g 150

19

1 kg raciono SM yra:

Neto energijos laktacijai (NEL)

Žalių baltymų

RNB (ruminalinis azoto balansas)

Ląstelienos proc./SM

Ca santykis su fosforu

MJ

proc.

g

proc.

6,50

17,9

69,0

20,78

2,41 : 1

3.5. Pieno tyrimo metodika

Du kartus savaitėje su 24 val. pertrauka bus atliekami karvių kontroliniai melžimai, kurių metu

imamas pieno mėginys somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) nustatymui. Pieno mėginiai į laboratoriją

transportuojami žemoje teigiamoje, ne aukštesnėje kaip 10˚ C temperatūroje. Tam tikslui naudojamas

transportas su šaldymo įranga, atitinkančia nustatytus temperatūros režimų reikalavimus. Pieno mėginiai

tiriami akedituotoje Valstybės įmonėje „Pieno tyrimai“. SLS tyrimas atliekamas naudojant matuoklį

Somascope, dirbantį srauto citometrijos principu.

3.6. Kūno temperatūros matavimai

Tam, kad eliminuoti iš tyrimo karves, sergančias sisteminėmis infekcinėmis ligomis, du kartus

savaitėje prieš termovizinį tyrimą bus matuojama rektalinė kūno temperatūra (RT). Temperatūra

matuojama, skaitmeniniu termometru Brannan (DB), jį laikant karvės tiesiojoje žarnoje iki garsinio

signalo.

3.7. Tešmens termovizinio tyrimo metodika

Atsižvelgiant į tai kad dažniausiai slaptasis mastitas pasireiškia užpakaliniuose tešmens

ketvirčiuose, todėl termovizoriumi bus tiriami karvių pieno liaukos užpakaliniai ketvirčiai.

Karvės tiriamos likus 2 val. iki vakarinio melžimo. Tiriamos stovėjimo vietoje, užtikrinant pastovias

aplinkos sąlygas (temperatūrą, oro judėjimą), kad eliminuoti jų įtaką rezultatams. Skenuojamas švarus

sausas tešmuo. Jei tyrimo metu karvių pieno liauka yra nešvari tuomet ji nuvaloma sausai arba su nedideliu

20

kiekiu šilto vandens, netrinant, braukiamaisiais judesiais, nusausinama, jeigu reikia, popieriniu

rankšluosčiu ir karvė paliekama ramybėje mažiausiai 20 min. iki termovizinio tyrimo.

Tyrimas bus atliekamas termovizoriumi FLIR T640 („Flir systems“, JAV). Šios termokameros turi

didelį jautrumą temperatūros pokyčiams, didelę termonuotraukų raišką - 640x480 taškų, aplinkos darbo

temperatūra: -15 °C ÷ +50 °C, šiluminis jautris (NETD): <0,35 °C, temperatūros matavimas: -40 oC ÷

+2000 oC, priartinimo galimybė: 1 – 8x.

Tyrimo metu karvė stovi, jos uodega laikoma pasukta į šoną kad neuždengtų tešmens užpakalinių

ketvirčių tiriamąjį paviršių. Tyrėjas su termokamera stovi tiesiai už karvės, termokamera laikoma

tiriamojo paviršiaus aukštyje, atstumas nuo kameros objektyvo iki tirimojo paviršiaus 180-200 cm.

Tiriamąjį plotą sudaro stačiakampis, kurio apatinė linija jungia abiejų užpakalinių ketvirčių spenių

pagrindus, viršutinė linija eina virš paviršinio kirkšnies (tešmens) limfinio mazgio, o šoninės stačiakampio

linijos statmenai jungia viršutinę ir apatinę liniją. Vidurinė linija - tai tešmens vidurio linija, einanti

tarpliaukine vaga, kuri dalina tešmens tiriamojo ploto stačiakampį į kairę ir dešinę pusę (Paveiksliukas 1).

Paveiksliukas 1. Pieno liaukos termograma.

21

Termokamera vaizdas fiksuojamas, kai kameros ekrane matosi visas pieno liaukos užpakalinių

ketvirčių tiriamasis plotas.

Termogramose atsispindi tiriamųjų plotų temperatūriniai pokyčiai, o pakitimų asimetrija yra

pagrindinis įvairių patologijų požymis. Todėl analizuojant termogramas lyginami kairiojo ir dešiniojo

užpakalinio ketvirčio simetriškų plotų temperatūra. Atsižvelgiant į kiekvieno gyvulio organizmo

ypatumus, panaudojant IRT, nustatyti tam tikrą temperatūrinį etaloną, pagal kurį galima būtų vertinti ar

karvė yra sveika ar serganti slaptu mastitu, neįmanoma, todėl kiekvienos karvės termogramos vertinamos

individuliai, atkreipiant didelį dėmesį į simetriškų pieno liaukos dalių temperatūrų skirtumus.

3.8. Tyrimo duomenys ir jų analizė

Pirmajame etape, išmatavus 57 tiriamų karvių rektalinę kūno temperatūrą, nustatyta, kad visų I

grupės karvių kūno temperatūra buvo fiziologinės normos ribose, t.y. svyravo nuo 37,9 iki 39,1 °С.

Atlikus termovizinį tyrimą nustatyta, kad sveikų karvių, laikomų vienodomis sąlygomis, pieno

liaukos tiriamojo paviršiaus temperatūra svyravo nuo 29,41ºС iki 30,85ºС, vidutinė temperatūra buvo

30,04 ºС, o skirtumas tarp simetriškų pieno liaukos dalių vidutiniškai buvo 0,205 °С (5 lentelė).

5 lentelė. Tyrimų duomenys.

Tyrimo

nr.

Rektalinė

temp. (0C)

Kairiojo

užpakalinio

ketvirčio temp. (0C)

Dešiniojo

užpakalinio

ketvirčio temp.

(0C)

Temperatūrų

skirtumas tarp

simertiškų pieno

liaukos dalių (0C)

1 38,8 30,52 30,83 0,31

2 37,9 29,88 29,48 0,4

3 38,2 29,65 29,6 0,05

4 38,2 29,72 30,02 0,3

5 39 30,06 30,12 0,06

6 38,6 29,55 29,36 0,19

7 38,1 29,98 30,21 0,23

22

8 39,1 30,84 30,69 0,15

9 38,5 30,55 30,15 0,4

10 38 30,27 30 0,27

11 38,5 29,69 29,85 0,16

12 38,9 30,68 30,46 0,22

13 38,1 29,99 30,38 0,39

14 38,6 29,45 29,09 0,36

15 38,4 30,83 30,59 0,24

16 39,1 30,82 30,69 0,13

17 38,8 29,63 29,69 0,06

18 38,8 29,82 29,46 0,36

19 37,9 29,46 29,56 0,1

20 38,3 30,56 30,49 0,07

21 38,5 30,78 30,61 0,17

22 38,9 30,85 30,55 0,3

23 38,1 30,45 30,8 0,35

24 38,5 30,29 30,5 0,21

25 37,9 30,47 30,16 0,31

26 38,3 29,51 29,42 0,09

27 38,7 29,41 29,32 0,09

28 38,3 30,6 30,42 0,18

29 38,6 30,01 30,33 0,32

30 38,5 30,22 30,12 0,1

31 38 29,26 29,45 0,19

32 38,6 29,29 29,65 0,36

33 39 30,13 29,97 0,16

34 38,9 29,65 29,88 0,23

35 38,2 29,41 29,3 0,11

36 38,1 30,3 30,59 0,29

37 38,3 30,81 30,84 0,03

23

38 38,8 30,25 30,03 0,22

39 38,7 30,48 30,84 0,36

40 39 29,54 29,18 0,36

41 38,8 29,49 29,09 0,4

42 38,4 29,63 29,62 0,01

43 38,6 29,92 29,84 0,08

44 38,1 30,59 30,6 0,01

45 38 30,56 30,21 0,35

46 38,6 30,21 29,99 0,22

47 38,9 29,87 30,02 0,15

48 38,6 29,85 29,63 0,22

49 38,4 29,45 29,31 0,14

50 38,9 29,29 29,56 0,27

51 38,2 30 30,15 0,15

52 37,9 30,01 29,82 0,19

53 38,5 30,79 30,83 0,04

54 38,3 29,68 29,44 0,24

55 39 30,8 30,75 0,05

56 38,8 30,27 30,51 0,24

57 38,5 29,46 29,49 0,03

Lyginant pieno liaukos tiriamojo paviršiaus temperatūras prieš ir po melžimo, nustatyta, kad po

melžimo tešmens temperatūra yra 3,1% žemesnė, tai sudaro vidutiniškai 0,94°С. Tai gali būt paaiškinta

tuo, kad po melžimo ištuštėjus pieno sisternoms, atitinkamai mažėjo pritekamo į pieno liauką kraujo kiekis

ir krinta pieno liaukos tiriamojo paviršiaus temperatūra.

Analizuojant termogramas, nustatyta, kad aukščiausia tešmens paviršiaus temperatūra yra kirkšnies

srityje, vietoje, kur tešmuo liečiasi prie užpakalinės galūnės vidinės pusės, o taip pat pieno liaukos

apatiniame trečdalyje, tai gali būt paaiškinta tuo, kad toje vietoje yra daugiau jungiamojo audinio,

palyginus su kitomis pieno liaukos dalimis.

24

Tyrimas tęsiamas. Antrame etape, nuo š.m. lapkričio 16 d., remiantis pieno tyrimų duomenimis,

nustatant SLS, atrenkamos karvės sergančios slaptu mastitu ir analizuojamos jų termogramos bei kūno

temperatūros duomenys. Prireikus, diagnozės patikslinimui bus atliekamas mastito sukelėjo tyrimas.

4. IŠVADOS

4.1. Išanalizavus 72 literatūros šaltinius nustatyta:

4.1.1. Termoviziniai tyrimai patikimai nustato ankstyvuosius temperatūros, vietinius patologinius

pokyčius, susijusius su uždegimo vystymųsi bei kraujotakos sutrikimu. Šiuos tyrimus galima taikyti

ankstyvajai slaptųjų mastitų diagnostikai.

4.1.2. Termoviziniai tyrimai yra nekenksmingi gyvūnui ir aplinkai, lengvai atliekami, ir yra

neskausmingi.

4.1.3. Metodas užtikrina bekontaktinį pieno liaukos tyrimą per atstumą, neturi neigiamos įtakos

tiriamajam gyvūnui ir nesukelia streso, t.y. užtikrina gyvūno gerovę.

4.2. Sudaryta tiriamojo darbo metodika.

4.3. Tirtų 57 tiriamų karvių rektalinė kūno temperatūra buvo fiziologinės normos ribose ir svyravo nuo

37,9 iki 39,1 °С.

4.4. Termovizinis tyrimas parodė, kad pieno liaukos tiriamojo paviršiaus temperatūra svyravo nuo

29,41ºС iki 30,85ºС, vidutinė temperatūra buvo 30,04 ºС, o skirtumas tarp simetriškų pieno liaukos

ketvirčio kairės ir dešinės dalių vidutiniškai buvo 0,205 °С.

4.5. Darbas bus tęsiamas 2016 m., vertinant kliniškai sveikų tiriamų karvių gautas termogramas, nustatant

jų spalvinį spektrą, bei bus tiriamos karvės su padidintu SLS piene (subklinikinis mastitas).

25

5. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Abdoun K. A., Samara E. M. Okab A. B., Al-Haidary A. A. Regional and circadian variations of

sweating and body surface temperature in camels (Camelus domedarius). Animal Science Journal.

2012. Vol. 83. P. 556–561.

2. Abreu M. M., Haddadin S. S., Hott M., Assis A., Silverman D. G. Consistency of Brain

Temperature Tunnel Measurements in Different Environmental Temperature. From Proceedings

of the 2010 Annual Meeting of the American Society Anesthesiologists, October 17th 2010

Anesthesiology. 2010. Vol. 113. P. 673.

3. Alsaaod M., Buscher W. Detection of hoof lesions using digital infrared thermography in dairy

cows. Journal of Dairy Science. 2012. Vol. 95 (2). P. 735–742.

4. Anbar R. M. Assessment of physiologic and pathologic radiative heat dissipation using dynamic

infrared imaging. Ann. New York Acad. Sci. 2002. Vol. 972. P. 111–118.

5. Autio E., Heiskanen M-L., Mononen J. Thermographic evaluation of the lower critical temperature

in weanling horses. Journal of Applied Animal Welfare Science. 2007. Vol. 10. P. 207–216.

6. Berry R. J., Kennedy A. D., Scott S. L., Kyle B. L., Schaefer A. L. Daily variation in the udder

surface temperature of dairy cows measured by infrared thermography: Potential for mastitis

detection. Can. J. Anim. Sci. 2003. Vol. 8. P.687–693.

7. Brandt M., Haeussermann A., Hartung E. Invited review: Technical solutions for analysis of milk

constituents and abnormal milk. Journal of Dairy Science. 2010. Vol. 93 (2). P. 427-436.

8. Burmeister J.E., Fox L.K., Hillers J.K., Hancock D.D. Effect of premilking and postmilking teat

disinfectants on teat skin condition. Journal of Dairy Science. 1998. Vol.39. P.282-288.

9. Caruolo E.V., Jarman R., Fiore E., Gianesella M. Infrared Termography in Reproduction.

Fondazione iniziative zooprofilattiche e zootecniche- Brescia. Italy. 2013. Vol.92. P.113-125.

10. Chiang M. F., Lin P. W., Lin L. F., Chiou H. Y., Chien C. W., Chu S., Chiu W. T. Mass screening

of suspected febrile patients with remote-sensing infrared thermography: Alarm temperature and

optimal distance. Journal of the Formosan Medical Association. 2008. Vol. 107(12). P. 937–944.

11. Chui J. K., Miki K., Sagawa S., Shiraki K. Evaluation of mean skin temperature formulas by

infrared thermography. International Journal of Biometeorology. 1997. Vol. 41. P. 68–75.

12. Cywinska A., Bas M., Karpiuk O., Krzyzowska M., Rzewuska M., Shollenberger A.,

Niemialkowski M. Immunobiology of bovine mammary gland: apoptosis of somatic cells in milk

during naturally occuring mastitis. Pol.J.Vet Sci. 2006. Vol.9.P. 63-70.

13. Dohoo I.R. and Meekk A.H. Somatic cell counts in bovine milk. Can Vet J. Vol. 23. P. 119-125.

14. Eddy A. L., Hoogmoed L .M., Snyder J. R. Review: The role of thermography in the management

of equine lameness. Vet. J. 2001. Vol. 162. P. 172–181.

15. Eichel H. Temperature of teat skin in dairy cows milked in piped milking parlor. Monatshefte fur

Veterinarinarmedizin. 1992. Vol. 47. P.193-195.

16. Embaby S., Shamaa A. A., Gohar H. M. Clinical assessment of thermography as a diagnostic and

prognostic tool in horse practice. In: Proceedings of Inflammation. USA. Orlando. 2002. P. 30–

36.

26

17. Erdsack N., Hanke F.D., Denhardt G., Hanke W. Control and amountof heat dissipation through

thermal windows in the harbour seals (Phoca vitulina). Journal of Thermal Biology. 2012. Vol.

37. P. 537–544.

18. Fialho F. B., Bucklin R. A., Zazueta F. S., Myers R. O. Theoretical model of heat balance in pigs.

Animal Science. 2004. Vol. 79. P. 121–134.

19. Franze U., Geidel S., Heyde U., Schroth A., Wirthgen T., Zipser S. Investigation of infrared

termography for automatic health monitoring in dairy cows. Zuchtungskunde. 2012.Vol. 84 (2).

P.158-170.

20. Hamman J. Infection rate as affected by teat isue reactions due to conventional and non-

conventional milking systems. Kieler Milchwirtschaftlich Forschungsberichte. 1985. Vol. 37.

P.426-430.

21. Harper D. L. The value of infrared thermography in the diagnosis and prognosis of injuries in

animals. In: Procedings of. Inframation 2000, USA, Orlando. 2000. P. 115–122.

22. Hogeveen H., Kamphuis C., Steeneveld W., Mollenhorst H. Sensors and Clinical mastitis-The

Quest for the Perfect Alert. Sensors. 2010. Vol. 10 (9). P.7991-8009.

23. Hogeveen H., Ouweltjes W. Sensors and managment support in hihgtechnologylikling.

J.Anim.Sci. 2003. Vol. 81. P. 1-10.

24. Hopster H., van der Werf J.T.N., Blokhuis H.J. Stress enhanced reduction in peripheral blood

lymphocyte numbers in dairy cows during endotoxin-induced mastitis. Veterinary Immunology

and Immunopathology. 1998. Vol. 66. P. 83-97.

25. Huynh T. T. T., Aarnink A. J. A., Verstegen M. W. A., Gerrits W. J. J., Heetkamp M. J. W., Kemp

B., Canh T.T. Effects of increasing temperature on physiological changes in pigs at different

relative humidities. J. Anim. Sci. 2005. Vol. 83. P. 1385–1396.

26. Hurnik J. F., Webster A. B., DeBoer S. An investigation of skin temperature differentials in

relation to estrus in dairy cattle using a thermal infrared scanning technique. J. Anim. Sci.1985.

Vol. 61. P. 1095–1102.

27. Hurnik J. F., DeBoer S., Webster A. B. Detection of health disorders in dairy cattle utilizing a

thermal infrared scanning technique. Can. J. Anim. Sci. 1984. Vol. 64. P. 1071–1073.

28. Yahav S., Druyan S., Rusal M., Shinder D. Diurnally cycling temperature and ventilation affect

young turkeys’ performance and sensible heat loss. Journal of Thermal Biology. 2011. Vol. 36. P.

334–339.

29. Jones B. F., Plassmann P. Digital Infrared Thermal Imaging of Human Skin. IEEE Engineering in

Medicine and Biology. 2002. Vol. 21 (6). P. 41–48.

30. Kastberger G., Stachl R. Infrared imaging technology and biological applications. Behavior

Research Methods, Instruments and Computers. 2003. Vol. 35. P. 429–439.

31. Kejik C., Maškova A. Thermographic measurements of teat surface temperature during machine

milking. Živičišna vyroba. 1989. Vol. 35. P.225-230.

32. Kennedy A. Mastitis detection using infrared thermography. Western Dairy Digest. 2004. Vol.

5(4) P. 15.

33. Keren E. N., Olson B. E. Thermal balance of cattle grazing winter range: Model development.

Journal of Thermal Biology. 2006. Vol. 31. P. 371–377.

34. Knizkova I., Kunc P., Koubkova M., Flusser J., Dolezal O. Evaluation of naturally ventilated dairy

barn management by a thermographic method. Livest. Prod. Sci. 2002.Vol. 77. P. 349– 353.

27

35. Loughmiller J. A., Spire M. F., Tokach M. D., Dritz S. S., Nelssen J. L., Goodband R. D., Hogge

S. B., James B. W. Use of infrared thermography to evaluate differences in mean body surface

temperature and radiant heat loss in growing pigs. Food Animal Health and Management Centre.

Swine Day 2000 proceedings. 2000. P. 3.

36. Mazur D., Eugeniusz-Herbut J. W. Infrared thermography as a diagnostic method. Roczniki

Naukowe Zootechniki. 2006. Vol. 33. P. 171–181.

37. McCafferty D. J., Moncreiff J. B., Taylor I. R., Boddie G. F. The use of IR thermography to

measure the radiative temperature and heat loss of a barn owl (Tyto alba) Journal of Thermal

Biology. 1998. Vol. 23. P. 311–318.

38. McGavin D., Zachary J. F. Pathologic Basis of Veterinary Disease. 4th ed. Mosby Elsevier. St.

Louis. MO. 2007. P. 63–99.

39. Morgan K., Ehrlemark A., Sallvik K. Dissipation of heat from standing horses exposed to ambient

temperatures between -3C and 37C. Journal of Thermal Biology. 1997. Vol. 22. P. 177–186.

40. Ng E. Y. K., Kaw G. J. L., Chang W. M. Analysis of IR thermal imager for mass blind fever

screening. Microvascular Research. 2004. Vol. 68. P. 104–109.

41. Nguyen A. V., Cohen N. J., Lipman H., Brown C. M., Molinari N. A., Jackson W. L., Kirking H.,

Szymanowski P., Wilson T. W., Salhi B. A. Comparison of 3 infrared thermal detection systems

and self-report for mass fever screening. Emerging Infectious Diseases. 2010. Vol. 16(11). P.

1710–1717.

42. Nienaber J., Thonton J., Hornin M., Polasek L., Mellish J-A. Surface temperature patterns in seals

and sea lions: A validation of temporal and spatial consistency. Journal of Thermal Biology. 2010.

Vol. 35. P. 435–440.

43. Oliver S.P., Sordillo L.M. Udder health in the periparturient period. Journal of Dairy Science.

1988. Vol. 71. P. 2584-2606.

44. Pamparienė I. Applying of the Thermography for early diagnostics and prevention of animals‘

diseases. Doctoral Dissertation. 2013. P. 26-29.

45. Paterson W., Sparling C. E., Thompson D., Pomeroy P. P., Currie J. I., McCafferty, D. Seals like

it hot: Changes in surface tempertuare of harbour seals (Phoca vitulina) form late pregnancy to

moult. Journal of Thermal Biology. 2012. Vol. 37. P. 454–461.

46. Paulrud C. O., Clausen S., Andersen P.E., Bjerring M., Rasmussen M.D. Infrared termography to

evaluate milking induced alterations in teat tissue fluid circulation. Journal of Animal Science.

2002. P. 80.

47. Phillips P. K., Sanborn A. An infra-red, thermographic study of surface temperature in three

ratites: ostrich, emu and double-wattled cassowary. Journal of Thermal Biology. 1994. Vol. 19. P.

423–430.

48. Radostits O.M., Blood D.C., Gay C.C., Blood D.C., Hinchkliff K.W. Veterinary Medicine. 9th

Edn, ELBS-Bailliere Tindal, London. 2000. P. 563-618.

49. Rainwater-Lovett K., Pacheco J. M., Packer C., Rodriguez L. L. Detection of foot-and-mouth

disease virus infected cattle using infrared thermography. Vet. J. 2009. Vol. 180(3). P. 317– 324.

50. Redaelli V., Caglio S. Thermal Imaging theory. Fondazione iniziative zooprofilattiche e

zootecniche – Brescia. Italy. 2013. Vol. 92. P. 41–47.

51. Rodriguez C., Matamoros A., Valilla J. Application of the thermography study of big ruminants

udder and its possible pathological complications. RCCV. 2008. Vol. 2 (2). P. 66.

28

52. Sagaidachnyi A. A., Usanov D. A., Skripal A .V., Fomiin A. V. Correlation of skin temperatures

and blood flow oscillations. Proceedings of the SPIE (Optical Technologies in Biohysics and

Medicine XIII – SARA TOV Fall Meeting 2011). 2011. Vol. 8337. P. 8.

53. Schaefer A. L ., Cook N ., Tessaro S. V., Deregt D., Desroches G., Dubeski P. L., Tong A. K. W.,

Godson D. L. Early detection and prediction of infection using infrared thermography. Can. J.

Anim. Sci. 2004. Vol. 84. P. 73–80.

54. Schaefer A. L., Cook N. J., Bench C., Chabot J. B., Colyn J., Liu T., Okine E. K., Stewart M.,

Webster J. R. The non-invasive and automated detection of bovine respiratory disease onset in

receiver calves using infrared thermography. Res. Vet. Sci. 2012. Vol. 93 (2). P. 928–935.

55. Schaefer A. L., Cook N. J., Church J. S., Basarab J., Perry B., Miller C., Tong A. K. W. The use

of infrared thermography as an early indicator of bovine respiratory complex in calves. Res. Vet.

Sci. 2007. Vol. 83. P. 376–384.

56. Schaefer A. L., Jones S.D.M., Murray A. P., Sather A.P., Tong A.K.W. Infrared thermography of

pigs with known genotypes for stress susceptibility in relation to pork quality. Can. J. Anim.

Sci.1989. Vol. 69. P. 491–495.

57. Schukken Y.H., Wilson D.J., Welcome F., Garrison-Tikofsky L., Gonzalez, R.N. Monitoring

udder health and milk quality using somatic cell counts Vet. Res. 2003. Vol. 34. P. 579-596.

58. Scott S.L., Schaefer A.L., Tong A.K.W., Lacasse P. Use of infrared termography or early detection

of mastitis in dairy cows. Canadian Journal of Animal Science. 2000. Vol. 80. P. 764-765.

59. Sykes D. J., Couvillion J. S., Cromiak A., Bowers S., Schenk E., Crenshaw M., Ryan P. L. The

use of digital infrared thermal imaging to detect estrus in gilts. Theriogenology. 2012. Vol. 78. P.

147–152.

60. Sordillo L.M., Streicher, K.L. Mammary gland immunity and mastitis susceptibility. Journal of

Mammary Gland Biology and Neoplasia. 2002. Vol. 7. P. 135-146.

61. Stewart M., Webster J. R., Schaefer A. L., Cook N. J., Scott S. L. Infrared thermography as a non-

invasive tool to study animal welfare. Anim. Welf. 2005. Vol. 14. P. 319–325.

62. Stokes J. E., Leach K. A., Main D. C. J., Whay H. R. An investigation into the use of infrared

thermography (IR T) as a rapid diagnostic tool for foot lesions in dairy cattle. Vet. J. 2012. Vol.

193(3). P. 674–678.

63. Tan J. H., Ng E. Y. K., Acharya U. R., Chee C. Infrared thermography on ocular surface

temperature: a review. Infrared Physics & Technology. 2009. P. 97–108.

64. Turnpenny J. R., Wathes C. M., Clark J. A., McArthur A. J. Thermal balance of livestock. 2.

Applications of a parsimonious model. Agr. Forest Meteorol. 2000. Vol. 101. P. 29–52.

65. Van der Linde C., de Jong G., Koenen E.P.C., Eding H. Claw health index for Dutch dairy cattle

based on claw trimming and conformation data. Journal of Dairy Science 2010. Vol. 93. P. 4883-

4891.

66. Viguier C., Arora S., Gilmartin N., Welbeck K., O‘Kennedy R. Mastitis detection: current trend

and future perspectives. Trends in Biotechnology. 2009. Vol. 27(8). P. 486-493.

67. Waller K.P. Mammary gland immunology around parturition-Influence of stress, nutrition and

genetics. Biology of the mammary gland. Advances in experimental medicine and biology. 2000.

Vol. 480. P. 231-245.

29

68. Ward J., McCafferty D. J., Houston D. C., Ruxton G. D. Why do vultures have bald heads? The

role of postural adjustment and bare skin areas in thermoregulation. Journal of Thermal Biology.

2008. Vol. 33. P.168–173.

69. Weissenbock N. M., Weiss C. M., Schwammer H. M., Kratochvil H. Thermal windows on the

body surface of African elephants (Loxodonta Africana) studied by infrared thermography.

Journal of Thermal Biology. 2010. Vol. 35. P. 182–188.

70. Willard S. T., Vinson M. C., Godfrey R. W. Digital infrared thermal imaging of the eye as

correlated to rectal and vaginal temperature measurements in the ewe. Journal of Animal Science.

2006. Vol. 84 (Suppl. 1). P. 434.

71. Willits S. Infrared thermography for screening in early detection of mastitis infections in working

dairy heads. In: Proceedings of Inframation, USA, Las Vegas. 2005. P. 1-5.

72. Zecconi A., Hamann J., Bronzo V., Moroni P., Giovannini G., Piccini R. Realtonship between teat

issue immune defences and intramammary infections. Advances in Experimental Medicine and

Biology. 2000. Vol. 480. P. 287-293.

SUDERINTA:

Gyvulininkystės, pašarų ir veterinarijos

tyrimų priežiūros komisijos pirmininkas

Vaidotas Prusevičius

2015-12-01

Neinvazinių priemonių taikymas pieno liaukos fiziologinei ......elektromagnetinių bangų (EMB) spektras labai platus – nuo radijo bangų iki gama spindulių. EMB spektrą galima

Documents