-
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras
1
NAUJIENLAIŠKIS 2016 LIEPA
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro specialistai pataria,
kaip atostogauti ir džiaugtis vasariškais orais saugiai, o
atsitikus nelaimingam atsitikimui – suteikti pirmąją pagalbą.
SAUGAUS POILSIO ATMINTINĖ
• Pramogos, kurių metu nereikėtų pamiršti saugumo priemonių, iš
kurių viena svarbiausių – šalmas. Saugumo priemonės padės išvengti
sužeidimų, tokių kaip galvos trau-mos, kaulų lūžiai, nubrozdinimai
ir kt.
• Taip pat, reikėtų pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į
aplinkos sąlygas, asmeninius važiavimo įgūdžius ir priemonės
būklę.
• Kaip ir kiti eismo dalyviai, taip ir dviratininkai turi
laikytis kelių eismo taisyklių.
• Važiuoti galima tik techniškai tvarkingu dviračiu. • Dviračio
gale turi būti raudonas atšvaitas, o iš abiejų
šonų – oranžinės spalvos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų
stipinų.
• Dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią
liemenę arba būti prie drabužių prisisegęs šviesą atspindinčius
elementus, kad būtų matomas kelyje, automobilių vairuotojų ir
pėsčiųjų.
• Kaulai lūžta veikiant didelei mechaninei jėgai. Tai
dažniausiai įvyksta autoavarijų metu, krintant, griūvant, o taip
pat sportuojant.
• Skausmas, ypač judinant ar liečiant (sutrikusi funkcija),
patinimas pažeistoje srityje, deformuota pažeista sritis, galūnė,
nenatūrali galūnės padėtis, galūnės judrumas neįprastoje vietoje –
tai pagrindiniai ženklai, rodantys, kad kaulas lūžęs.
• Jei abejojama, ar tai lūžis – reikia galvoti, kad tai lūžis ir
pagalbą teikti, kaip lūžio atveju.
• Svarbiausia imobilizuoti pažeistą vietą taip, kad nejudėtų
lūžgaliai. Galūnė turi nejudėti, nesilankstyti per sąnarius
aukščiau ir žemiau lūžio vietos.
• Įtvarams naudojami plokšti, siauri daiktai: lentelės,
liniuotės, standžiai susukti laikraščiai ar žurnalai. Jie
apvy-niojami vata ar minkšta medžiaga, kad nespaustų, ir
pritvir-tinami prie sužeistos kūno dalies tvarsčiu.
• Draudžiama patiems bandyti sudėti lūžgalius į vietą, taisyti
ar tiesinti iškrypusią galūnę (sąnarį), tempti ją, sukti.
• Niekada nepalikite vaikų vienų prie vandens tel-kinio, net jei
jis labai seklus. Dažniausiai skęsta vaikai iki 5 metų, jie tiesiog
panyra be jokio garso, ir viskas vyksta žaibiškai.
• Paplūdimyje reikia laikytis gelbėtojų tarnybos nurodymų ir
išsiaiškinti, ką reiškia pakabintos signalinės vėliavos.
• Nepulkite maudytis staiga, geriausia bristi į vandenį
palengva, kad kūnas po truputį priprastų prie vandens
temperatūros.
• Nesimaudykite pavalgę sunkaus maisto ar išgėrę al-koholio ir
neplaukiokite giliame vandens telkinyje vieni.
DVIRAČIAI, RIEDLENTĖS, RIEDUČIAI
LŪŽIAI
SAUGIOS MAUDYNĖS
• Bendrą organizmo dehidrataciją sukelia intensyvus ir greitas
kūno skysčių praradimas. Per karščius, kai gausiai prakaituojama,
organizmas praranda per daug vandens, kūne sutrinka skysčių ir
elektrolitų pusiausvyra.
• Dehidratacija pasireiškia tokiais simptomais kaip silpnumas,
galvos skausmas, didelis nuovargis, troškulys, išsausėjusi ir/ar
suglebusi oda, besiveliantis liežuvis,
išdžiūvusi burna. Ypač sunki dehidratacija gali baigtis ir
mirtimi.
• Vasarą reikėtų gerti kuo daugiau skysčių, geriausia tam
rinktis paprastą ar mineralinį vandenį.
• Užsiimant fiziškai aktyvia veikla vandens atsargas organizme
reikėtų papildyti net ir tuomet, kai troškulys nėra juntamas.
DEHIDRATACIJA
-
2
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras
Nesaugodami galvos nuo tiesioginių saulės spindulių, rizikuojate
ją perkaitinti. O juk būtent galvoje yra vienas svarbiausių kūno
organų – smegenys. Saulės smūgio metu tiesioginiai saulės
spinduliai įkaitina smegenų dangalus, padidėja jų temperatūra,
atsiranda funkcionavimo pakitimų. Dėl to atsiranda smegenų
kontroliuojamų raumenų, virškinimo, regos organų, mąstymo ir kitų
sutrikimų.
Saulės smūgio poveikis gali prasidėti tiek veikiant
tiesi-oginiams saulės spinduliams, tiek praėjus kelioms valan-doms
nuo perkaitimo. Ši būklė pasireiškia vienu ar visais simptomais iš
karto:
• galvos skausmas, jausmas, lyg galva būtų pilna smėlio,
svaigulys, koordinacijos sutrikimas, mirgėjimas akyse, ausų
užgulimas, sunkumas išlaikyti galvą vienoje vietoje;
• raumenų tempimas arba skausmas, noras pasirąžyti, raumenų
trūkčiojimas ir didesni traukuliai; kūno raumenys gali tapti visai
nevaldomi;
• gali pradėti pykinti, vimdyti, paleisti vidurius;• juntamas
didelis troškulys;• pabąla oda arba ją išberia;• kyla kūno
temperatūra (gali pakilti net iki 40
laipsnių Celsijaus);• gali stipriai padidėti kraujospūdis,
sutrikti širdies
ritmas; taip pat gali pasireikšti kliedėjimas, sąmonės
netekimas.• Jeigu žmogus perkaista ir junta minėtus
simptomus,
jam kuo skubiau suteikite pirmąją pagalbą:• Nukentėjusiajam
duokite gerti labai daug vandens.
Geriausia – su magniu, reikalingu širdies ir raumenų veiklai. •
Ant galvos uždėkite vėsų kompresą. Jeigu žmogus
gavo ne tik saulės smūgį, bet perkaito ir visas kūnas, šlapius
kompresus laikykite ant viso kūno.
• Ligonis privalo gulėti. Jeigu jis vemia, geriau nau-doti indą,
bet ne vaikščioti iki tualeto, nes svaigstant galvai galima
nugriūti ir susižaloti. Nepalikite ligonio vieno.
• Temperatūros nemažinkite vaistais – ji sig-nalizuoja apie
tebeesančią blogą būklę. Jeigu simpto-mai nesiliauja, o pirmoji
pagalba neveiksminga, kuo greičiau kreipkitės į medikus. Kreipkitės
ir tuomet, jeigu sparčiai kyla temperatūra ir ji aukštesnė nei 38
laipsniai Celsijaus.
• Nukentėjusiajam praradus sąmonę, negirdykite jo, nes jis gali
užspringti. Nedelsdami kvieskite greitąją medi-cinos pagalbą arba
vežkite jį į ligoninės priimamąjį patys. Medikai tiksliai nustatys,
kokia yra būklė ir suteiks reikiamą pagalbą.
• Patyrus saulės smūgį, reikalingas kelių dienų poil-sis. Jokiu
būdu negalima laiko leisti saulėje ir daug judėti. Būtina laikytis
gydytojo rekomendacijų.
• Atšilus orams, gamtoje suaktyvėja įvairūs vabzdžiai,
neduodantys ramybės miškuose, parkuose, paežerėse.
• Gamtoje nepatartina kvėpintis, ypač gėlių kvapo kvepalais,
atvirose vietose gerti saldžių gėrimų, valgyti vaisių, ledų – jie
privilioja vabzdžius.
• Jei po vabzdžio įgėlimo atsiranda bėrimų, ištinsta visa
galūnė, tinsta veidas, tampa sunkiau kvėpuoti, svaigsta galva,
reikia kreiptis pagalbos į medikus – tai alerginė reakcija.
• Atšilus orams, gamtoje suaktyvėja įvairūs vabzdžiai,
neduodantys ramybės miškuose, parkuose, paežerėse.
• Gamtoje nepatartina kvėpintis, ypač gėlių kvapo kvepalais,
atvirose vietose gerti saldžių gėrimų, valgyti vaisių, ledų – jie
privilioja vabzdžius.
• Jei po vabzdžio įgėlimo atsiranda bėrimų, ištinsta visa
galūnė, tinsta veidas, tampa sunkiau kvėpuoti, svaigsta galva,
reikia kreiptis pagalbos į medikus – tai alerginė reakcija.
PERKAITIMAS IR SAULĖS SMŪGIS
VABZDŽIŲ ĮGĖLIMAI
• Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas –
tinkami drabužiai ir repelentai (erkes atbaidančios medžiagos).
• Gamtoje dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, mūvėkite ilgas
kelnes, kelnių galai turi būti sukišti į kojines ar ilgus
batus.
• Geriausia dėvėti šviesius, vienspalvius drabužius – taip
lengviau pastebėsite erkę ir nepritrauksite kitų vabzdžių.
• Visada apsižiūrėkite kūną, ar nėra ropinėjančių ar
įsisiurbusių erkių.
• Jeigu pamatėte, kad įsisiurbė, kuo greičiau ją ištraukite.
• Ant siurbikės, kad ši lengviau pasišalintų, negalima tepti
aliejaus. Įsisiurbusi erkė nuo riebalų pradeda dusti, todėl
išskiria beveik dvigubai daugiau nuodų.
• Specialistai pataria siurbikės kūnelį suimti steriliu
ERKĖS
-
3
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras
• Mėsą ir paukštieną atitirpinkite šaldytuve, nes atšildant
kambario temperatūroje – mėsos paviršiuje ima veistis bakterijos,
nors vidus dar gali būti sušalęs.
• Paruoštus kepimui šašlykus taip pat laikykite šaldytuve, o
vienąkart panaudoto marinato daugiau nebenaudokite.
• Savo ruoštą, o taip pat iš restoranų bei kavinių užsakytą
maistą suvartokite per dvi valandas.
• Turėkite su savimi geriamojo vandens.• Pasirūpinkite
vienkartiniais indais, maisto
gaminimo įrankiais, higienos priemonėmis (drėgnos servetėlės ir
pan.).
• Užšaldytus bei greitai gendančius maisto produktus laikykite
šaltkrepšyje, arba inde su ledu.
• Jeigu patiekalus iškylai pasigaminate iš anksto – lai-kykite
juos šaldytuve, o iškylos metu - šaltkrepšyje.
• Norėdami ilgiau išlaikyti produktus šaltus – šaltkrepšį
laikykite pavėsyje, keiskite ledukus.
PLANUOKITE IŠ ANKSTO
GREITAI GENDANČIUS MAISTO PRODUKTUS LAIKYKITE ŠALTAI
KAIP IŠVENGTI APSINUODIJIMŲ MAISTU ILSINTIS GAMTOJE?
Maisto ruoša šiltuoju metų laiku kelia papildomų maisto saugos
reikalavimų, nes bakterijos geriausiai dauginasi esant šiltiems ir
drėgniems orams. Iškylaujant gamtoje sukuriamos idealios sąlygos
greitam bakterijų ir kitų mikroorganizmų dauginimuisi maisto
produktuose, todėl malonumą valgyti gamtoje gali aptemdyti
apsinuodijimas maistu. Kaip to išvengti?
pincetu kiek įmanoma arčiau galvutės, tačiau nedera jos stipriai
suspausti. Tuomet staigiai patraukti savęs link.
• Nereiktų erkės bandyti pašalinti sukiojant pincetą į visas
puses.
• Kai ištraukiama kraujasiurbė, pažeistą vietą reikia nuplauti
vandeniu ir dezinfekuoti.
• Anot medikų, jei nepavyko ištraukti visos erkės, negalima
įkandimo vietos kasyti ar bandyti išimti likusią kūnelio dalį.
Organizmas pats šį svetimkūnį pašalina.
• Lietuvoje erkės dažniausiai platina erkinį encefalitą ir Laimo
ligą. Geriausiais būdas sumažinti riziką susirgti er-kiniu
encefalitu – skiepai.
• Nepamirškite nusiplauti rankų prieš ruošiant maistą su švariu
vandeniu – iš butelio.
• Nenaudokite vandens telkinių ar nežinomų šulinių vandens
maisto ruošimui, indų plovimui.
• Nenaudokite tų pačių indų, įrankių ir pjaustymo lentų žaliam
ir paruoštam maistui, nes žalio maisto bakterijos
gali išplisti ir ant termiškai apdoroto maisto.• Gerai
nuplaukite vaisius ir daržoves.• Jeigu iškylos vietoje yra
pastatyti stalai – reikia juos
užtiesti plastikine staltiese ar kt., kad apsisaugotumėte nuo
prieš tai viešėjusių iškylautojų paliktų mikrobų bei alergenų.
• Maisto termometras, rodan-tis temperatūrą produkto viduje yra
vienintelis būdas įsitikinti, kad jūsų ruošiama, mėsa ar paukštiena
yra gerai iškepusi. Naudokite maisto termometrą tikrinti ar
temperatūra mėsos viduje jau pasiekė 80-90°C. Šioje
temperatūroje
žūva infekcijų sukėlėjai, tad tokį maistą galite drąsiai
valgyti.
• Iškeptą mėsą laikykite karštai – palikite ant grotelių, iki
tol kol tieksite maistą ant stalo.
• Niekada nevalgykite pusiau
iškeptos mėsos, jei dar matosi krau-jas, geriau perkaitinti
mėsą, negu jos neiškepti.
• Taip pat aukštoje temperatūroje apdorokite ir kiaušinius,
pieno produktus, žuvį, jūros gėrybes.
VISKAS TURI BŪTI ŠVARU
GERAI IŠKEPKITE MĖSĄ
-
4
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras
• Maistas paliktas lauke ar namie ilgiau nei dviem valandom turi
būti išmestas. Maisto likučiai, nuimti nuo kepimo grotelių, ne
ilgiau kaip per valandą, gali būti saugiai atšaldyti šaltkrepšyje
ar šaldiklyje ir sunaudoti vėliau.
• Rinkdamiesi maisto produktus – visada pasi-tikrinkite
galiojimo datą.
• Net jei etiketėje nurodyta galiojimo data nepasibai-gusi, bet
jaučiate keistą kvapą, kartumą – nedvejodami at-sikratykite šių
maisto produktų.
• Niekada nepirkite pažeistų pakuočių. Jei konservų ar kt.
produktų dangteliai išsipūtė – išmeskite, nes ten jau veisiasi
bakterijos.
KAI ABEJOJATE – MESKITE LAUK
Pasiimkite ilgai negendančių maisto produktų: duonos, šviežių
daržovių, mėsos ar žuvies konservų, šalto rūkymo mėsos gaminių,
riešutų, džiovintų vaisių, džiuvėsėlių ar pan.
KAIP PASIRŪPINTI TINKAMA KELIONĖS VAISTINĖLE
Vasara – atostogų ir kelionių me-tas, todėl planuojame išvykas į
sodybą arba į gamtą, išsiruošiame į turistinius žygius ar kelionę į
užsienį. Ruošdamiesi keliauti visuomet tikimės nepakartojamų
įspūdžių, puikiai pailsėti ir negalvojame apie kelionėje tykančius
sunkumus. Deja, dažnai neįprastose vietose ir pavojų sveikatai
daugiau. Todėl kraunantis kelioninius krepšius patariame
pasi-tikrinti, ar gerai sukomplektuota Jūsų kelionės
vaistinėlė.
Visuomenės sveikatos specialistai sako, kad visada pravartu
turėti vaistų nuo skausmo, pykinimo, viduriavimo, vidurių
užkietėjimo. Taip pat būtina pri-siminti, kokių turite sveikatos
problemų – vaistinėlėje privalo atsidurti Jums būtini vaistai (nuo
astmos, diabeto, kraujospūdžio ir pan.). Apskaičiuokite, kiek jų
reikės kelionės trukmei, ir pasiim-kite kiek daugiau atsargai. Dar
įsimeskite tepalo nuo raumenų skausmo, vaistų nuo peršalimo,
pleistrų nuo nuospaudų ir vaistinėlė beveik parengta.
Kas gali nutikti kelionėje ir kaip tam pasiruošti?
Skausmas. Skausmas per atostogas visiškai
nepageidaujamas, todėl vaistinėlėje reko-menduojama turėti
vaistų nuo skausmo. Jeigu keliausite į atokesnes vietoves, Jūsų
laukia didelis krūvis, tad turėkite stipresnio poveikio skausmą
malšinančių vaistų. Galvos skausmo padeda išvengti
karštas dušas ir ramus miegas, ant gal-vos uždėtas šaltas
kompresas, sprando ir pečių masažas. Jei kelionėje suskausta ne tik
galvą, bet ir nugarą, reikėtų dažniau keisti kūno padėtį, vengti
staigių judesių.
Gerklės skausmas. Turėkite čiulpiamųjų tablečių su eu-
kaliptu, mentoliu ar vitaminu C, ku-rie numalšins gerklės
peršulį, atgaivins burnos kvapą.
Sumušimai ir patempimai. Kelionėje nė vienas nėra apsaugotas
nuo sužalojimų, todėl pravartu turėti skausmą malšinančių ir
patempimus gydančių tepalų ar šaldomųjų aerozolių. Skausmui
malšinti galima naudoti šaltus kompresus ar ledą, ypač jei sumuštą
vietą skauda. Taip pat nepamirškite į kelioninį krepšį įsidėti
elastinio binto ir gydomųjų pleistrų, kurie pagelbės pritrynus
nuospaudas, pūsles ar stipriau susižeidus.
Virškinamojo trakto sutrikimai. Norint išvengti virškinimo
sutrikimų,
keliaujant reikia valgyti reguliariai ir kokybišką maistą.
Tačiau ne visada pavyksta išvengti viduriavimo, vidurių pūtimo,
pilvo maudimo ar skrandžio de-ginimo. Turėkite vaistų nuo
viduriavimo, virškinimo fermentų, rėmens. Pasiimkite ir
paprasčiausių angliukų – lengvų negalavimų atveju jie padės.
Alergija.Preparatų nuo alergijos turėtų būti
visų keliautojų vaistinėlėse, ne tik
alergiškų. Net jei niekada nesate patyrę alergijos simptomų,
nesate nuo jų ap-saugotas. Jūsų organizmas gali audrin-gai
sureaguoti į egzotišką maistą, augalus ar vabzdžių įgėlimus.
Alergiški žmonės su savimi visą laiką turi turėti adrenalino ir
alergenui patekus į organizmą nedelsdami jo susišvirkšti. Nuo to,
ar vaistinėlėje yra šių vaistų, gali priklausyti žmogaus
gyvybė.
Stresas. Širdies veiklos sutrikimai. Kelionėje pravartu turėti
silpno
poveikio raminamųjų tablečių ir širdies lašelių. Tai padės kilus
emociniam per-sitempimui, dideliam fiziniam nuo-vargiui ar nervinei
įtampai.
Pykinimas. Neretai pykinimo priežastis – silpnas
vestibulinis aparatas. Jeigu važiuojant au-tomobiliu, plaukiant
laivu ar skrendant lėktuvu Jus pykina, patartina prieš kelionę
išgerti vaistų nuo pykinimo. Jeigu vaistų neturite, galima čiulpti
citrinos skiltelę, mėtinį ledinuką ar ledo gabalėlį.
Saulė.Šiltuoju metų laikotarpiu atosto-
gaujant paplūdimyje, kopiant į kalnus ar lankant įžymias vietas
reikėtų nepamiršti odą ištepti kremu nuo saulės. Tačiau net jis
kartais neapsaugo nuo nudegimų. Nestipriai nudegus galima naudoti
purškiamą šaltalankių aliejų, tepti medetkų tepalu. Nudegusias
vietas, kad sumažėtų skausmas, kas 2–3 val.
-
5
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras
teks vėsinti šaltais kompresais (šaltame vandenyje suvilgytais
vatos tamponais ar medžiagos skiautėmis, rankšluosčiu) ar tiesiog
nusimaudyti drungname 26–28 °C vandenyje. Nusiprausę odos
nešluostykite, leiskite nudžiūti – garuo-damas vanduo vėsina
įkaitusią odą.
Vabzdžiai. Keliaujant gamtoje dažnai nepasiseka
išvengti vabzdžių įgėlimų. Repelentų (kraujasiurbius atbaidančių
medžiagų) skleidžiamas kvapas paralyžiuoja vabzdžių kraujasiurbių
uoslės recepto-rius ar tiesiogvabzdžius atbaido. Jų gali būti
įvairių – aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai. Veikia
vidutiniškai 4–6 val. Jeigu apsisaugoti nuo vabzdžių nepavyko ir
Jums įgėlė, niežtinčią, skaudamą ar patinusią vietą patartina tepti
spiritiniais tirpalais, antihistamininiais tepalais, kurie slopina
vabzdžių nuodų sukeltas reakcijas.
Nuolat vartojami vaistai.Jeigu turite sveikatos sutrikimų
ir nuolat vartojate medikamentus, nepamirškite jų vykdami į
kelionę. Jeigu vykstate į užsienio šalį, turėkite ne tik vaistų,
bet ir recepto kopijas ar gydytojo raštą.
Prieš kelionę reikia pasirūpinti:Skiepai.Jeigu vykstate į
egzotinę šalį,
pasidomėkite, nuo kokių ligų reikėtų skiepytis, ir
pasiskiepykite.
Sveikatos draudimas. Vykdami į užsienį pasirūpinkite svei-
katos draudimu. Nelaimės atveju tai ap-saugos nuo didelių
finansinių nuostolių, jeigu teks kreiptis pagalbos į tos šalies
medikus. Vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) teisės aktais, vienoje
ES ar Europos Ekonominės Erdvės (EEE) šalyje narėje apdrausti
valstybiniu sveikatos draudimu asmenys, laikinai nuvykę į bet kurią
kitą ES ar EEE šalį narę, turi teisę gauti būtinosios medicinos
pagal-bos paslaugas, o šių paslaugų išlaidas kompensuos valstybinis
sveikatos drau-dimas. Ši tvarka galioja ir Šveicarijos
Konfederacijoje. Tam, kad galėtumėte pasinaudoti tokia teise
laikinai vykdami turizmo arba kitais tikslais į ES ar EEE šalis
nares ir Šveicariją, turite būti draus-tas privalomuoju sveikatos
draudimu ir turėti tai patvirtinantį dokumentą – Europos sveikatos
draudimo kortelę arba sertifikatą, laikinai pakeičiantį Europos
sveikatos draudimo kortelę. Europos
sveikatos draudimo kortelę išduoda teritorinės ligonių kasos
arba jų atsto-vai savivaldybėse. Kortelė išduodama ir keičiama tik
apdraustojo prašymu. Kreipdamiesi į gydymo įstaigą dėl būtinosios
medicinos pagalbos, įstaigos registratūroje ar ligoninės
priimama-jame pateikite savo asmens tapatybę patvirtinantį
dokumentą bei kortelę ar ją laikinai pakeičiantį sertifikatą.
KAIP APSISAUGOTI NUO VABZDŽIŲ?
Vasarą gamtoje suaktyvėja įvairūs vabzdžiai. Žmones sugelia
uodai ir mašalai (kraujasiurbiai vabzdžiai). Neretai pasitaiko, kad
žmonės į gydymo įstaigas kreipiasi dėl vapsvų, širšių, bičių ar
skruzdėlių įgėlimų.
Sugėlus vabzdžiams negalavimai skiriasi priklausomai nuo
įgėlusio vabzdžio rūšies. Skruzdžių, uodų, mašalų įkandimo vietoje
oda parausta, patinsta, niežti, atsiranda lengvo uždegimo
reiškinių, kartais gali
susidaryti pūslelės. Jei įkanda daugiau vabzdžių, gali būti
stipresnė vietinė reakcija.
Nealergiškiems žmonėms pavieniai bičių ar vapsvų įgėlimai nėra
pavojingi, tik skausmingi, vietiškai dirginantys. Kartais, ypač
nukasius įgeltą, vietą, galima antrinė infekcija, sustiprinanti
uždegiminę reakciją ir skausmą. Esant daugybiniams įgėlimams
reikėtų kreiptis į medikus.
Alergiškiems žmonėms pavojingas
ir vienos bitės įgėlimas, kuris gali suke-lti anafilaksines
reakcijas ir net mirtį. Gali atsirasti viso kūno odos bėrimas,
dusulio priepuolis, kristi kraujospūdis, vystytis anafilaksinis
šokas. Ir jei žmogus alergiškas, kiekvienas pakartotinis įgėlimas
gali sukelti vis stipresnę reakciją. Bičių ar vapsvų nuodams
jautrus žmogus visada turi nešiotis gydytojo paskirtus vaistus.
Vartojant alkoholį organizmo reakcija į vabzdžių įkandimus gali
būti ūmesnė ir stipresnė.
-
6
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras
Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių (uodų, erkių ir kt.)?
• apsivilkti šviesiais, ne margais drabužiais; vabzdžius vilioja
ryškios spalvos, ypač balta, geltona ir raudona;
• viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis;
• rankogaliai ir kelnių klešnių apačia turi gerai priglusti prie
kūno;
• galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai
priglundančią kepurę;
• reguliariai naudoti repelen-tus nuo uodų ir erkių, nes jų
poveikis dažniausiai yra trumpalaikis (atkreipti dėmesį į preparato
veikimo trukmę ir purkštis taip dažnai, kaip nurodyta gaminio
instrukcijoje) Jie gali būti ir natūralūs, pvz., citrinžolės ar
levandų eterinis aliejus;
• vengiant vapsvų, širšių ir bičių draugijos, gamtoje
nepatartina kvėpintis stiprų, ypač gėlių kvapą skleidžiančiais
kvepalais;
• gėrimus patartina gerti tik iš tokios taros, kad matytųsi, jog
į gėrimą nepateko vabzdys;
• nerekomenduojama vaikščioti basomis po žydinčias pievas. Labai
daug vapsvų būna po vaismedžiais ant žemės prikritusiuose vaisiuose
– juos reiktų rinkti atsargiai. Darbuotis, vaikštinėti ar ilsėtis
patartina pavėsyje arba tose vietose, kur augalai jau nužydėję,
ypač
vengti žydinčių agurkų, aguročių ir moliūgų;
• pamatę atskrendantį geliantį vabzdį, nepatariama mosuoti
rankomis ar daryti staigius judesius, – tai tik sustiprins jo
agresiją;
• būkite atsargūs ir mokykite vai-kus atsargumo, pvz., neliesti
ropojančių vabzdžių. Neleiskite vaikui žaisti arti avilių, tų
vietų, kuri skraido širšės, vaps-vos ar bitės, be jūsų priežiūros
ragauti prinokusių nukritusių obuolių, kriaušių – juose gali būti
įsigraužusi širšė arba vapsva.
Pirmoji pagalba įkandus vabzdžiui:• nutraukti kontaktą su
vabzdžiu; • įsisiurbusią erkę pašalinti nedel-
siant, jeigu nėra galimybės iš karto kreip-tis į gydymo
įstaigą;
• išimti geluonį švelniai nubraukiant nuo odos; tą galima
pa-daryti peilio galu, banko ar kt. kortelės pagalba, atsargiai
nubraukiant geluonį į šoną. Vapsvos geluonio nepalieka.
• vapsvų, bičių įkastas vietas šaldyti (šaltis neleis pasklisti
nuodams).
• Prasidėjus alerginei reakcijai (įgėlus bitei ar kt.):
• kviesti greitąją medicininę pagalbą,
• paguldyti žmogų, atlais-vinti kvėpavimo takus, nuimti
žiedus
apyrankes ir kt.;• jeigu žmogus turi - suleisti jam
adrenalino, jei nėra dusulio požymių, duoti antialerginių
vaistų;
• jei nukentėjusįjį pykina, paversti ant šono, kad vėmimo atveju
jis nepaspringtų;
• jei žmogus nustoja kvėpuoti, tikrinti kvėpavimą, širdies
veiklą. Jeigu gyvbės požymių nėra pradėkite širdies masažą: 30
paspaudimų, 2 įpūtimai.
• Uodų sukandžiotas vietas būtinai nuplaukite švariu vėsiu
vande-niu ir netrindami nusausinkite. Tada ant skaudamų vietų
uždėkite ledo arba kitokį šaltą kompresą, įkandimų vietą patep-kite
dezinfekuojamuoju tirpalu, o tada preparatais, kurie efektyviai
malšina uždegimą ir niežulį,
-
7
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras VAIKŲ IR JAUNIMO
SVEIKATA
MOKINIŲ PROFILAKTINIS SVEIKATOS TIKRINIMAS – NEATIDĖKITE
PASKUTINEI DIENAI!
Kauno rajono visuomenės svei-katos biuras primena tėveliams, kad
vasarą dėl vaiko profilaktinio sveikatos tikrinimo, jei to nepadarė
anksčiau, su vaiku reikia apsilankyti pas šeimos medicinos
paslaugas vaikams teikiantį savo šeimos ar vaikų ligų gydytoją.
Vaikų sveikata profilaktiškai privalo būti tikrinama kasmet
sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytu periodiškumu. Jei
vaiko sveikata tikri-nama gydymo įstaigoje, prie kurios vai-kas yra
priregistruotas, už paslaugas mokėti nereikia.
Vaiko sveikatos pažymėjimą (forma 027-1/a) išduoda asmens
sveikatos priežiūros įstaigos. Tereikia apsilankyti pas savo šeimos
ar vaikų ligų gydytoją. Vaiką iki 16 metų pas gydytoją turi lydėti
vienas iš tėvų ar globėjų. Sveikatos
pažymėjimą moksleiviai į mokyklą turi pristatyti iki rugsėjo 15
d. Vaiko sveika-tos pažymėjimas turi būti išduodamas visiems
vaikams nuo 0 iki 18 metų, pažymėjimas galioja vienus metus.
Privalomas sveikatos tikrinimas labai svarbus, nes tinkamai
atliktas padeda diagnozuoti ligas, užbėgti joms už akių.
Kiekvieno apsilankymo metu gy-dytojai pagal vaiko amžių
įvertina: kalbą, psichomotorinę raidą, regėjimą, klausą, atramos
judamąjį aparatą, kraujo tyrimą, šlapimo tyrimą, ūgį, svorį,
elektrokardiogramą (EKG), arterinį kraujospūdį (AKS), psichikos
sveika-tos būklę, mitybos ir higienos įgūdžius, gliukozės kiekį
kraujyje.
Siekiant užtikrinti, kad bent kartą per metus tėveliai nuvestų
vaiką pas gydytoją odontologą dėl jo dantų ir
sąkandžio būklės tikrinimo, 2013 m. buvo patvirtinta tobulesnė
Vaiko svei-katos pažymėjimo forma, kurios dalį turi užpildyti ir
gydytojas odontologas. Jis turi įrašyti dantų ėduonies (kar-ieso)
pažeistų, plombuotų ir iškritusių (išrautų) dantų skaičių. Jei dar
mažam vaikui nėra išdygusio nė vieno dan-ties, odontologas turi
apie tai parašyti pažymėjime. Rekomenduotina atvykti pas savo
šeimos gydytoją jau pasitikrinus dantų būklę.
Pažymėjime turi būti užpildytos vi-sos nurodytos skiltys: vaiko
ūgis, svoris, fizinio išsivystymo įvertinimas ir kūno masės
indeksas, taip pat kraujospūdis, klausos ir regos būklė,
individualios re-komendacijos dėl fizinio krūvio, alergenų ir
kt.
KAIP IŠSIRINKTI TINKAMĄ KUPRINĘ?Kuprinė yra neatsiejamas
kiekvieno
mokinio atributas ir netaisyklingas jos nešimas bei svorio
nekontroliavimas turi įtakos formuojantis netaisyklingai
laiky-senai. Žinoma, kuprinė pirmiausia turi patikti pačiam jos
šeimininkui. Tačiau renkantis ją reikėtų atsižvelgti ne tik į vaiko
norus ar madą, bet ir į sveikatos bei saugumo reikalavimus.
Kokie reikalavimai kuprinei?
Kuprinės svoris Kuo lengvesnė kuprinė, tuo geriau.
Čia labai svarbus kuprinės kokybės ir svorio santykis. Pagal
higienos nor-mos reikalavimus, tuščios pradinuko mokyklinės
kuprinės svoris turi būti iki 700 g, vyresnių klasių mokinio
kuprinė gali sverti iki 1 kg. Tačiau ortopedai su-taria, kad geriau
šiek tiek sunkesnė ir ortopedinė kuprinė nei netinkama vai-kui.
Gydytojų nuomone, optimaliausias
viso nešulio svoris vaikams yra ne daugiau kaip 10 proc. jų kūno
svorio. Kasdieninis sunkesnės kaip 15 proc. savo svorio kuprinės
nešiojimas gali tapti nu-garos skausmų, rankų tirpimo bei kitų
sutrikimų priežastimi.
Kuprinės diržai 40–45 cm atstumu nuo tvirtinimo
vietos diržai turi būti ne siauresni kaip 3,5–4,0 cm, kitoje
dalyje – 2,0–2,5 cm., paminkštinti pečių zonoje. Platūs diržai
tolygiau paskirsto svorį pečiams, todėl neužspaudžiamas trapecinis
raumuo ir rečiau vargina pečių juostos skausmai. Diržai būtinai
turi būti reguliuojami, ne trumpesni kaip 70 cm, kad vaikas pats
galėtų užsidėti kuprinę ant pečių, pernelyg daug neužlauždamas
rankų. Be to, priklausomai nuo metų laiko ir nešiojamo drabužio,
diržų ilgį reikėtų sureguliuoti: užsivilkus paltą ar striukę juos
pailginti, o nusivilkus – sutrumpinti. Pamokykite savo vaiką
užsidėjus kuprinę
susireguliuoti diržus taip, kad kuprinė tampriai priglustų prie
nugaros, bet nespaustų. Kitaip nešulys smuks žemyn, maskatuos
žemiau juosmens ir privers vaiką palinkti į priekį ar kūprintis.
Gerai, jei kuprinė turi diržą, juosiamą apie klu-bus; taip svoris
nuo apatinės nugaros dalies tolygiai paskirstomas ant klubų.
Minkšta ar pakietinta?Geriau, jei kuprinė turi vidinį
karkasą,
išlaiko savo formą ir nesudrimba kaip maišas. Tokioje kuprinėje
kieti knygų kampai nespaus nugaros, be to, ilgiau ne-susilamdys
knygos minkštais viršeliais ir sąsiuviniai.
Paprasta ar su „anatomine“ nugarėle?Anatominė/ortopedinė
kuprinės
nugarėlė, sudaryta iš keleto paminkštintų pagalvėlių,
atitinkančių fiziologinius nu-garos linkius, tvirtai priglunda prie
vaiko nugaros. Todėl svoris pasiskirsto daug tolygiau, be to, tokia
nugarėlė neleidžia vaikui kūprintis.
-
8
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras
Kuprinės dydis.Mokyklinės kuprinės matmenys
paprastai būna tokie: plotis - 22-28 cm, aukštis - 30-36 cm,
gylis - 8-14 cm. Nepirkite kuprinės „išaugimui“. Kuprinės viršus
neturėtų būti aukščiau vaiko pečių linijos, o apačia – žemiau
juosmens. Kitaip nešant sunkią kuprinę vaikui bus sunkiau išlaikyti
pusiausvyrą, bandydamas išvengti krūvio, tenkančio juosmens
sričiai, jis links į priekį arba pritrauks smakrą prie krūtinės,
kad nebrūžintų pakaušio į kuprinės viršų.
Keli vidiniai skyriaiBūtų geriau, jei kuprinė būtų
suskirstyta į kelis skyrius sunkesniems ir lengvesniems
daiktams. Kad teisingai paskirstytumėte svorį, sunkesnes knygas
geriau krauti arčiau nugaros, įvairias smulkmenas patogu sudėti į
kišenėles. Išmokykite vaiką teisingai susikrauti kuprinę.
Kuprinės audinysIdealiausia, kai kuprinė pagaminta iš
tampraus, sintetinio ir lengvai skalbiamo audinio. Žinomų
gamintojų kuprinės dažnai turi vandeniui nepralaidų dugną arba
kojytes, kad padėjus ant žemės, pagrindas nesušlaptų ir
nesusipurvintų.
Nepamirškite atšvaitųŠaltuoju metų laikotarpiu vaikai
dažnai į mokyklą ir iš jos eis tamsiuoju paros metu, todėl
atšvaitai turėtų būti ant abiejų kuprinės šonų ir priekio. Patogu,
kai kuprinės turi integruotus atšvaitus, tuomet nereikia jų pirkti
ir kabinti papildomai.
Populiarėja kuprinės su ratukais Tai nebloga išeitis, jei reikia
neštis dar
ir papildomas priemones popamokinei veiklai. Tačiau pradinukams
jos nere-komenduojamos, nes net tuščios tokios kuprinės sveria
daugiau nei 1200 g.
Lietuvoje pradėti mokytis pagal pra-dinio ugdymo programą
priimamas vaikas, kuriam tais kalendoriniais me-tais sueina 7-eri
metai. Jo brandumas mokyklai nėra vertinamas. Tačiau vaiko brandumo
vertinimas yra atliekamas, jei tėvai/globėjai pageidauja anksčiau,
nei numatyta Švietimo įstatyme (leisti vaiką į priešmokyklinio
ugdymo grupę (kai tais kalendoriniais metais jam dar nesueina 6-eri
metai) arba į pirmąją klasę (kai tais kalendoriniais metais jam dar
nesueina 7-eri metai). Mokykla – tai naujas vaikui etapas, kurį
lengviau įveikti, kai jaučia, kad tėvams rūpi, kaip jam sekasi, kai
gali dalytis savo patirtais išgyvenimais.
• Nuteikite vaiką pozityviai. Paaiškinkite, kad mokykloje
sužinos daug įdomių dalykų, susiras naujų draugų ir pan. Jei vaikas
jaučia tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir neri-mas yra
suprantami, kad daugelis vaikų tai patiria.
• Apsilankykite naujoje mokykloje anksčiau, negu pradės ją
lankyti vaikas. Tai galite padaryti prieš vasaros atostogas arba
atostogų metu. Nueikite kartu su vaiku į naują vietą,
pavaikščiokite po mokyklą, susipažinkite su mokytoja.
Supažindinkite su keliu į mokykla. Atkreipkite dėmesį į kelio
ženklus ir pavojingesnes vietas. • Mokykite savarankiškumo.
Paprašykite nueiti iki parduotuvės ir ką nors nupirkti, vaikas
taip pat turi mokėti susitvarkyti savo daiktus (drabužius, žaislus
ir pan.).
• Mokykite planuoti laiką. Paprašykite, kad vaikas susiplanuotų,
ką veiks kitą dieną ir tam pasiruoštų, susidėtų reikiamus daiktus
(jeigu planuojate išvyką).
• Sudarykite galimybę vaikui pabūti atskirai nuo tėvų su kitais
vai-kais ar suaugusiais, jeigu anksčiau tokios galimybės
nebuvo.
• Apsipirkite mokyklai kartu su vaiku. Iš anksto suplanuokite
kokią sumą išleisite. Sudarykite pirkinių sąrašą ir eikite į
parduotuvę kartu su vaiku. Kalbėkitės su vaiku kokias priemones
perkate ir kam jos bus reikalingos.
• Kalbėkitės su vaiku, ką reiškia lankyti mokyklą, kaip pasikeis
jo įprastas dienos ritmas, kai taps mokiniu: į pamo-kas jis turės
ateiti tam tikru laiku, privalės anksčiau eiti miegoti, kad
jaustųsi nepavargęs, kad jam puikiai sektųsi mokykloje, kad užtektų
energijos visai dienai. Mokslininkai sako, kad pirmokui būtina
išmiegoti 8–10 valandų.
• Pradėjus lankyti mokyklą kalbėkitės su vaiku kaip jam sekasi,
kaip jis jaučiasi, tokie pokalbiai turi tapti įprasti. Stebėkite
kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą ir kokios grįžta. Jei
vai-kas namiškiams sako, jog mokykla jam nepatinka ir nenori jos
lankyti, derėtų dažniau bendrauti su mokytoja. Tėvai neturėtų
vengti paklausti, kodėl vaikas grįžta namo liūdnas.
Vaiko rengimasis mokyklai yra ilgalai-kis nuoseklus procesas, ir
turėtų prasidėti ne sulaukus 5 ar 6 metų, o vykti nuo pat gimimo.
Priešmokyklinis ugdymas yra svarbus tarpsnis, kai tikslingai ugdant
vaiką, atskleidus jo galias ir sunkumus, švietimo priemonėmis per
metus galima padėti vaikui pasirengti mokyklai. Todėl svarbu, kad
tėvai daugiau tartųsi su pedagogais ir visu personalu, jeigu
įžvelgia kokių nors sunkumų ar kas nors jiems kelia nerimą. Itin
svarbus pačių tėvų įsitraukimas ir aktyvus dalyvavi-mas vaiko
ugdyme (bendradarbiavimas su ugdymo institucijomis, lankymasis meno
ir kultūros įstaigose: teatruose, muziejuose, bibliotekose ir kt.),
moky-mosi aplinkos formavimas namuose (knygos, lavinamieji žaislai
ir žaidimai).
PSICHOLOGINIS VAIKŲ PASIRENGIMAS MOKYKLAI
-
9
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras PASIRUOŠIMAS
DARŽELIUI
Optimalus laikas pradėti lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą –
3-4 metai. Šiuo metu imuninė sistema jau brandesnė, o
psichologiškai vaikas geriau pasirengęs bendrauti su kitais
vai-kais naujame dideliame kolektyve.
Kartais, dėl objektyvių priežasčių, mama negali sau leisti
tokios prabangos likti su mažyliu iki jam sueis 3-4 metai, tad
lankyti darželį jam tenka jau nuo 2-2,5 metukų. Tokio amžiaus
vaikas dar labai priklausomas nuo mamos. Tačiau neretai nutinka ir
taip, kad jaunesni vai-kai lengviau ištveria laikiną išsiskyrimą ir
kuo puikiausiai pritampa darželyje.
Kaip ruoštis keliauti į darželį• Visų pirma apsilankykite
darželyje, kurį ketinate lankyti. Apžiūrėkite aplinką,
atkreipkite dėmesį, kaip auklėtojos bendrauja su vaikais.
Pakalbėkite su darbuotojais, kitų, darželį jau lankančių, vaikų
tėvais.Sukurkite vaikui palankią emocinę aplinką: papa-sakokite,
kad darželyje laukia vaikai, su kuriais jis susidraugaus, daug
žaislų ir pan.
• Pamokykite vaiką bendrauti su kitais vaikais. Nusiveskite į
svečius, inicijuokite bendrus žaidimus žaidimų aikštelėje.
• Iš anksto papasakokite vaikui, kas jo laukia, kaip jis žais su
vaikais, ką reiškia turėti naujų draugų. Pamokykite dalintis su
kitais savo žaislais, siūlyti naujus žaidimus, kaip galima pačiam
paprašyti priimamam žaisti, kaip kreip-tis į vaikus, padėkite
įsiminti jų vardus.
• D a r ž e l y j e d a ž n i a u s i a i karaliauja
„savi-tarna“: tenka valgyti, rengtis pačiam. Parinkite vaikui
rūbelius, kuriuos jis pats lengvai apsirengtų. Venkite sagų,
raištelių.
• N a m u o s e paruoškite vaikui
tipiško darželio maisto: sriubos, antrą patiekalą, varškės
apkepą, košę ir pan. Jei jis pats pripras namuose taip maitintis –
darželyje problemų su maistu neturėtų kilti.
• Pamokykite vaiką asmeninės higienos įgūdžių: savarankiškai
plautis rankas su muilu, šnypštis nosį į nosinę ir pan.
• Pakoreguokite jo dienos režimą. Pusryčius, pietus, vakarienę
duokite tuo laiku, kaip tai daroma darželyje. Atpratinkite nuo
užkandžiavimo tarp valgių.
• Pasistenkite kad pietų miego laikas namuose sutaptų su
darželio pietų miego laiku.
• Išleisdama vaiką į darželį nero-dykite savo nerimo – jūsų
būsena leng-vai persiduoda ir vaikui. Ir negąsdinkite vaiko
darželiu. Tai suformuos bereikalingą baimę. Patarimai tėvams,
ruošiant vaiką į darželį:
• pirmiausia būsimiems pasikeiti-mams nusiteikite patys.
Įsitikinkite ar tikrai este pasiruošę išleisti savo mažylį į ugdymo
įstaigą. Naujam etapui reikėtų ruoštis įvairiais būdais: 3-4
mėnesius prieš pradedant lankyti ugdymo įstaigą kalbėkite su vaiku
apie tai, ką jis veiks, su kuo bendraus, žais, kur mama ir tėtis
tuo metu bus;
• būkite kantrūs ir atminkite, kad priprasti prie bet kokių
pokyčių
reikia laiko, nes visi esme skirtingo būdo, charakterio ir
temperamento;
• susitaikykite su mintimi, jog teks ilgesniam laikui su juo
išsiskirti;
• venkite išankstinės neigiamos nuostatos, viskam turėkite
teigiamą požiūrį, nes nuo jo priklausys vaiko noras lankyti
darželį;
• ruoškite darželiui savo vaiką iš anksto: aptarkite su juo, nuo
kada jis pradės ten eiti, siedami tą laiką su gamtos pasikeitimais
(baigiasi vasara, atkeliauja ruduo, Rugsėjo 1-oji – visi vaikučiai
eina į mokyklą...);
• jeigu vaiko dienos ritmas ski-riasi nuo darželio, pamažu jį
keiskite, kad vaikas priprastų;
• su vaiku apsilankykite darželyje, grupėje, kurią lankys Jūsų
vaikas. Kartu susipažinkite su aplinka, būsimais pedagogais;
• prieš išsiskirdami su vaiku il-gesniam laikui, ruoškite jį po
truputį - kelioms valandoms palikite su kitais šeimos nariais;
• nusistatykite įprastą tvarką ruoštis į darželį: pasiteiraukite
vaiko, kokiais drabužėliais jis nori vilkėti, gal nori pasiimti
mėgstamą žaislą;
• nežadėkite vaikams to, ko ne-galite įvykdyti, pvz.: pasiimti
jį prieš pietų miegą ar praleisti su juo visą dieną grupėje.
Atminkite, kad ribas turite nustatyti Jūs ir, kiek tai įmanoma, jų
turi laikytis visi šeimos nariai;
• pažadėję ateiti sutartu laiku, laikykitės duoto žodžio. Taip
įgausite vaiko pasitikėjimą, jis jausis saugus, ra-miai lauks, kol
ateisite jo pasiimti;
• jokiu būdu nepalikite savo vaiko darželyje slapčiomis,
neatsisveikinę. Atsisveikinkite meiliai, bet ryžtingai;
• parsivedę vaiką namo, nepa-likite jo vieno. Raskite laiko
pabūti su juo.
-
10
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras
Vasarą lauke praleidžiame žymiai dau-giau laiko. Vieni vaikai
mėgsta rames-nius žaidimus, o kitiems reikia daugiau nuotykių ir…
greičio! Kambario žaidimai pamažu tarsi išsikrausto į lauką, o ten
juk tikras nuotykių pasaulis. Nesvarbu, ar žaistum smėlio dėžėje,
ar karstytumeisi ant sūpynių – viskas bus žymiai sma-giau, nei
mašinyčių stumdymas uždarose patalpose. Tačiau ką daryti, jei
pabodo karstytis vaikų žaidimo aikštelėje, tiesiog mėtyti ar
spardyti kamuolį?
Tarp lietingų liepos dienų pasi-taikius saulėtai visuomenės
sveikatos priežiūros specialistė Gintarė sugalvojo Vilkijos
lopšelio - darželio “Daigelis”
ugdytiniams ir bendruomenei pramogą lauke su kamuoliais. Juk
kamuolys skir-tas ne tik mėtyti ar spardyti. Su tokia uni-versalia
priemone galima atlikti daugybę puikių pratimų ir užduočių.
Pramogą pradėjom lengva mankštele: ėjimas pasistiebus, ėjimas
ant kulnų, ėjimas milžinų žingsniais. O kad visi labiau apšiltų tai
dar ir pabėgiojom: bėgimas rateliu, bėgimas metant kojas
atgal, bėgimas metant kojas į priekį. Po aktyvesnės mankštelės
nusiraminimui pakvėpavom ir perėjom prie pratimų su kamuoliais.
Atlikom įvairius pratimus: rankos ištiestos su kamuoliu į priekį,
ištiestų kėlimas virš galvos, leidimas žemyn; sukiniai į kairę ir į
dešinę; pa-silenkimai į kairę ir į dešinę; už nuga-ros suimto
kamuolio kėlimas į viršų ir leidimas žemyn; pritūpimai;
atsigulus,
kamuolys suspaustas tarp kojų, kojų lėtas kėlimas į viršų ir
lėtas leidimas žemyn; ir kiti.
Kiekvienas pagal sugebėjimą stengėsi taisyklingai atlikti
pratimus, gera buvo matyti jų norą mankštintis, energiją atliekant
užduotis, stebėti visus atsi-palaidavusius, laimingus.
VASARĄ DARŽELINUKAI MANKŠTINASI LAUKE
VAIKAI ASMENS HIGIENOS ĮGŪDŽIŲ MOKOMI NUO MAŽENS
Lietuvoje užkrečiamosiomis li-gomis daugiausia serga vaikai.
Asmens higiena – svarbi kiekvieno žmogaus sveiko gyvenimo dalis,
kuri padeda ap-sisaugoti nuo daugelio infekcinių ligų. Asmens
higienos įgūdžiai formuojasi pamažu ankstyvoje vaikystėje, tačiau
vaikui pradėjus lankyti ar grįžus į darželį rizika užsikrėsti
įvairiomis infekcijomis smarkiai padidėja. Dėl šios priežasties
vaikams geros higienos principai turi būti primenami
nuolatos.
2016 liepos 11 d. Kauno r. Noreikiškių lopšelyje darželyje
„Ąžuolėlis“ vyko paskaita – praktikumas skirtas 5-6 metų amžiaus
vaikams. Pažintinės valandos metu vaikai su visuomenės sveikatos
spe-cialistu grupėje kalbėjo apie infekcinių ligų sukėlėjus:
bakterijas ir virusus (mik-robus). Vaizdžiai, pasitelkiant
spalvotus paveikslėlius vaikams buvo paaiškinta kaip
mikroorganizmai plinta aplinkoje. Tokio amžiaus vaikams jau labai
patinka temos apie jų kūną, jo sandarą ir kitus biologinius
procesus, pateikiant kiek galima vaizdingai ir paprastai. Kuo
vaizdingiau pasakojama ir kuo daugiau naujos įdomios informacijos,
tuo leng-viau išlaikyti jų dėmesį.
Vėliau, su sveikatos specialistu
vaikai turėjo progą patys pamatyti kaip mikroorganizmai
„vaikšto“ po jų grupę. Su spalvotu žymekliu keliems vaikams buvo
išteptos rankos. Vaikai su mėlynai pažymėtomis rankomis sveikinosi
su ki-tais vaikais, lietė daiktus, kuriuos vėliau lietė ir kiti
grupės draugai. Vaikams jau supratus kaip mikroorganizmai patenka
jiems ant rankų ir kitų jų daiktų jau kilo daugybė klausimų, į
kuriuos atsakius pradėjome kalbėti apie būdus apsisaugoti nuo
kenksmingų bakterijų ir virusų.
-
11
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras
Vaikams buvo pristatytas plakatas „Noriu būti sveikas ir
neužkrėsti kitų, todėl darželyje aš...“ Kuriame vaikams buvo
akcentuotos tokios priemonės kaip: geras miegas, sveika mityba,
spor-tas sveikam stipriam kūnui išsaugoti ir čiaudėjimo, kosėjimo
etiketas, nosies pūtimas bei rankų higiena. Šiais me-tais darželis
gavo naują priemonę skirta vaikų higienos ugdymui. Specialia pudra
buvo apibarstytos kelių vaikų rankos, po to kai jie jas nusiplovė,
vaikų rankos buvo apšviestos ultravioletine lempa. Apšvietus šia
lempa vaikų rankos švietė
ten kur pudros dar likę ar ji prastai nu-plauta. Vaikai galėjo
matyti, kaip svarbu teisingai ir švariai plauti rankas. Vaikų
klausėme, kam reikalingas plakatėlis virš kriauklių. Vaikai
atsakinėjo teisingai, netrūko gudrių pastebėjimų. Vėliau pudra
pabarstėme paviršius ir monetas, jas nuplovus vėl apšvietėme lempa.
Vaikams lygiagrečiai buvo aiškinama, kaip svarbu, kad aplinka,
kurioje jie gyvena turi būti švari ir tvarkinga. Valandėlei
baigiantis vai-kai klijavo lipdukus „Ar pasiimsi mane kartu?“ ant
tualeto durų, kurie jiems
primins apie būtinybę po pasinaudojimo juo plauti rankas.
Vaikams labai patiko atlikta veikla, vaikai nuolat klausinėjo,
prašė informacinių valandėlių ir ki-tomis temomis. Labai
džiaugiamės kad pasinaudojant naujomis priemonėmis galime vaikams
vaizdžiai jiems priim-tinu būdu ir paprastai parodyti jų sveikų
įpročių, higienos svarbą bei skatinti
BENDRUOMENĖS AKTYVINIMAS
JAUNOJO LYDERIO STOVYKLOS DALYVIAI MOKĖSI PADĖTI DRAUGUI
Š.m. liepos 11 d. – liepos 13 d. į ketvirtą vasaros Aleksandro
Stulginskio univer-siteto organizuojamą Jaunojo lyderio
stovyklą buvo kviečiami 15-18 m. vaikai iš visos Lietuvos.
Jaunojo lyderio stovyklos misija – ugdyti jaunus lyderius,
motyvuoti juos būti atsakingais, žingeidžiais, mylėti savo gimtąjį
kraštą, pasirinkti studijuoti tose studijose, kurios reikalingos
gimta-jai vietovei, skatinti baigus studijas grįžti ir dirbti
gimtinėje; sudaryti galimybes plėtoti partnerystę tarp moksleivių
ir Universiteto bendruomenės; kurti bendras tradicijas; prisidėti
prie mokslo ir studijų Universitete įvaizdžio gerinimo. Šiais
metais stovykla
organizuojama kartu su Kauno rajono jaunųjų lyderių asociacija,
kuri prisidės prie lyderio savybių ugdymo.
Į stovyklos pristatymą buvo pakviesti ir Kauno rajono visuomenės
sveikatos biuro atstovai, kurie stovyklos dalyviams pristatė
pagrindinius pirmosios pagalbos principus lūžio, išnirimo atveju,
esant kraujavimui, užspringus. Pademonstravo ir pristatė gaivinimo
schemą ir metodus.
PROJEKTAS „RASK LAIKO SAU“ TOLIAU KELIAUJA PO KAUNO RAJONĄ
Projektas „Rask laiko sau” tęsiasi ir lie-pos 4 d. Užliedžiuose
beveik 30 moterų turėjo galimybę susipažinti su trigeriniais
taškais ir akupunktūra. Kineziterapeutė Indrė Kalnutytė priminė
seną, bet užmirštą kovojimo su stresu metodą - kvėpavimas.
Įkvėpti ir iškvėpti. Kartais tik tiek mums ir tereikia ir visos
pasaulio problemos ne-atrodys tokios baisios. Kaip išlikti
jauno-mis ir žvaliomis pamokė kineziterapeutė Daina Kazlauskienė, o
kaip kasdien atrodyti puikiai papasakojo visažistė Vida
Bartkevičienė. Sveikatos specialistė Rita Gudauskienė ir Visuomenės
svei-katos biuro direktorius Laurynas Dilys praktiškai parodė, kaip
suteikti pirmąją pagalbą suaugusiajam ir vaikui.
-
12
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras
KONTAKTAI
KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETINĖ ĮSTAIGA VISUOMENĖS
SVEIKATOS BIURAS
Lietuvių g. 22, LT-44169 Kaunas (iš kiemo pusės)
Tel.,Faks. +370 37 209390 El. paštas [email protected]
www.kaunorvsb.lt
Direktorius Laurynas Dilys +370 607 00124
[email protected]
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Eglė Milukaitė
+370 607 47929 [email protected]
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Renata Surgelė +370
671 [email protected]
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Laura Sabaliauskaitė
+370 607 00126 [email protected]
REKVIZITAI
KALBOS TVARKYTOJA
Įmonės kodas 302351428A.s. LT71 4010 0425 0215 0091AB DnB
NORDBanko kodas 40100
TEKSTŲ IR NUOTRAUKŲ AUTORIAI:Laura SabaliauskaitėEglė
MilukaitėRenata SurgelėRita Gudauskienė
DIZAINERIS-MAKETUOTOJASSaulius Gudauskas
Nijolė MiodušauskienėRita
Gudauskienė[email protected]
mailto:info%40kaunorvsb.lt?subject=Informacijahttp://www.kaunorvsb.ltmailto:laurynas.dilys%40kaunorvsb.lt?subject=Laurynas%20Dilysmailto:egle.milukaite%40kaunorvsb.lt%20?subject=mailto:renata.surgele%40kaunorvsb.lt?subject=mailto:laura.sabaliauskaite%40kaunorvsb.lt?subject=Laura%20Sabaliauskait%C4%97mailto:rita.klimaviciute%40kaunorvsb.lt?subject=