VII skyrius ĮSITEISĖJĘ TEISMŲ SPRENDIMAI IR NUTARTYS
TAR identifikacinis nr.
Užregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teisės akto priedai
2018-19073
2018-11-27
2018-11-15
2018-11-15
-
Baudžiamoji byla Nr. 2K-337-489/2018
Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00821-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.1.1; 2.1.7.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 15 d.Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos
pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. L. gynėjo advokato Aido
Mažeikos kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m.
liepos 20 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio
5 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d.
nuosprendžiu N. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio
1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75
straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo
bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją
per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono)
ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 2 dalimi,
nuteistajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas
dvejus metus naudotis teise vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir
sveikatos priežiūros funkcijas.
Iš nuteistosios N. L. ir civilinės atsakovės UAB „N“
solidariai nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. Š.
priteista 6115,46 Eur turtinei ir 16 000 Eur neturtinei,
Ž. L. – 3359,62 Eur turtinei ir 16 000 Eur
neturtinei, A. N. – 16 000 Eur neturtinei,
J. M. – 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš
nuteistosios N. L. ir civilinės atsakovės UAB „N“ solidariai
civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 787,33
Eur turtinei žalai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei
J. Š.– 3883,12 Eur teisinėms išlaidoms atlyginti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi Kauno
apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendis
pakeistas:
iš civilinės atsakovės UAB „N“ ir subsidiariai iš nuteistosios
N. L. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. Š.
priteista 4956,98 Eur turtinei ir 16 000 Eur neturtinei,
Ž. L. – 3359,62 Eur turtinei ir 16 000 Eur
neturtinei, A. N. – 16 000 Eur neturtinei,
J. M. – 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti;
iš nuteistosios N. L. ir civilinės atsakovės UAB „N“
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. Š. priteista po
1941,56 Eur teisinėms išlaidoms atlyginti;
iš nuteistosios N. L. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei
J. Š. priteista 400 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
apeliacinės instancijos teisme;
kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta
nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. N. L. nuteista už tai, kad, būdama
darbdavė, t. y. UAB „N“ direktorė (vadovė), pažeidė darbų
saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų
saugos ir sveikatos apsaugos darbe, priešgaisrinės saugos
reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms ir
atsirado sunkių padarinių, t. y. žuvo trys žmonės: ji,
dirbdama UAB „N“ direktore, būdama atsakinga už visos bendrovės
darbų ir priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymą, neužtikrino
darbų ir priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo,
nenustatė priešgaisrinio režimo, t. y. neparengė UAB „N“
priešgaisrinės saugos instrukcijų arba po reorganizacijos
neįteisino N. L. individualios įmonės priešgaisrinės saugos
instrukcijų galiojimo UAB „N“, įmonės teisės aktuose nenustatė
konkrečių nurodymų, kaip naudoti degius skysčius, draudimų deginti
degius skysčius, po įmonės pertvarkymo 2010 m. nevykdė
darbuotojų priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje,
nevykdė darbuotojų periodinių gaisrinės saugos mokymų ir
atestavimų, teisės aktuose nenustatė tinkamo etilo alkoholio
laikymo ir naudojimo sąlygų įmonėje, neužtikrino tinkamos
priešgaisrinės saugos kontrolės, taip pažeidė Lietuvos Respublikos
darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5,
6, 13 punktų, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo
11 straipsnio 3 dalies 1, 6, 15 punktų, Bendrųjų gaisrinės saugos
taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64
(Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m.
liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija), 5, 7, 8, 9,
10, 12 punktų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2006 m. gruodžio 13 įsakymu Nr. V-1051 patvirtinto
Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens
sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo 27 punkto,
nustatančių, kad „darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas
darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai
nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais:
tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių
aprašymus, vykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl
darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo; organizuoja arba paveda
darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą
užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą,
perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus
naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti
naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos
ir sveikatos norminius teisės aktus, nustato darbuotojų mokymo ir
žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką;
kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir
sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta
tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų
saugos ir sveikatos reikalavimų“, „Lietuvos Respublikoje veikiančių
įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo: užtikrinti
priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą objekte
ir nustatyti priešgaisrinį režimą jame; organizuoti įmonės,
įstaigos, organizacijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų
instruktavimą, mokymą ir atestavimą priešgaisrinės saugos
klausimais, pagal kompetenciją rengti ir tvirtinti priešgaisrinės
saugos instrukcijas; nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų
gaisrui kilti ir išsiplėsti“, „kiekvienoje įmonėje, įstaigoje,
organizacijoje turi būti parengtos gaisrinės saugos instrukcijos“,
„įmonėje, įstaigoje, organizacijoje organizuojami šie valstybės
tarnautojų ir darbuotojų instruktažai gaisrinės saugos klausimais:
7.1. įvadinis (bendras); 7.2. periodinis (darbo vietoje); 7.3.
papildomas (darbo vietoje)“, „įvadinis (bendras) instruktažas turi
būti organizuojamas visiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams,
pradedantiems eiti pareigas ar dirbti, o periodinis instruktažas
darbo vietoje – ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių“,
„papildomai darbo vietoje turi būti instruktuojama pakeitus
gaisrinės saugos instrukciją (išskyrus redakcinio pobūdžio
pakeitimus), darbo vietą, pasikeitus darbo funkcijoms, gamybos
technologiniams procesams, įvykus sprogimui arba kilus gaisrui,
paaiškėjus, kad valstybės tarnautojas ar darbuotojas stokoja
reikiamų gaisrinės saugos žinių“, „visi instruktažai registruojami
gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnale“, „įmonių,
įstaigų, organizacijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų gaisrinės
saugos mokymą ir atestavimą (žinių tikrinimą) ne rečiau kaip kartą
per trejus metus privalo organizuoti įmonių, įstaigų, organizacijų
vadovai pagal Minimalius reikalavimus valstybės tarnautojų ir
darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymo programoms, patvirtintus
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus
reikalų ministerijos direktoriaus
2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 112“,
„įvairios koncentracijos etilo alkoholis ir kiti alkoholiniai
tirpalai laikomi vėsioje vietoje, hermetiškai užkimštuose stiklo ar
metalo induose patalpose, kurių santykinė oro drėgmė turi būti
50–65 %“, reikalavimus; ji 2014 m. liepos 10 d. apie
15.20 val. (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „N“ patalpose,
3-iame kabinete, girdėdama ir matydama, kaip UAB „N“ darbuotojos
R. P. ir P. L., neinstruktuotos priešgaisrinės saugos
instruktažais bei neapmokytos tinkamai elgtis su degiais skysčiais,
ruošiasi neatsargiai ir pavojingai tikrinti plastikinėje talpykloje
esantį etilo alkoholį, nesiėmė jokių priemonių, kad užkirstų kelią
galimam gaisro kilimui, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas
atsitikimas trims žmonėms, kai UAB „N“ darbuotojos R. P. ir
P. L. N. L. akivaizdoje neatsargiai ir pavojingai
ugnimi tikrino plastikinėje talpykloje esantį etilo alkoholį, dėl
to kilo gaisras, kurio metu R. P. patyrė 2B-3° 95 proc.
(90 proc. 3°) kūno terminį nudegimą, terminį kvėpavimo takų
nudegimą, nuo kurio ji 2014 m. liepos 22 d. mirė,
P. L. – terminį veido, kaklo, krūtinės, abiejų rankų ir
kojų 2B-3° nudegimą, apimantį 50 proc. viso kūno paviršiaus,
tai komplikavosi sepsiu, sepsiniu šoku, abipusiu plaučių uždegimu,
kvėpavimo funkcijų nepakankamumu, inkstų funkcijos nepakankamumu,
nuo ko ji 2014 m. liepos 30 d. mirė, UAB „N“ klientė
R. V. – terminį nugaros, sėdmenų, apatinių ir viršutinių
galūnių 2A-2B-3° 52 proc. nudegimą, nuo kurio ji 2014 m.
liepos 18 d. mirė.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje nurodęs, kad kalta
dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir kilusių sunkių padarinių buvo
pripažinta UAB „N“ atsakinga darbuotoja N. L., kuri bendrovėje
dirbo direktore, todėl, nustatant asmenį, atsakingą už nusikaltimu
padarytą žalą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
(toliau – ir CK) 6.264 straipsnio 1 dalies nuostata, kad
samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl
jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas,
kaltės; žalą šiuo atveju pirmiausiai privalo atlyginti nuteistosios
N. L. darbdavė – UAB „N“, o šiai civilinei atsakovei
neturint pakankamai lėšų, pareiga atlyginti žalą pereina tiesiogiai
ją padariusiam asmeniui – nuteistajai N. L. (CK 6.245
straipsnio 5 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), konstatavo, jog
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žalos atlyginimą
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams iš civilinės atsakovės
UAB „N“ ir nuteistosios N. L. priteisė solidariai. Be to, šis
teismas nurodė, kad dalį turtinės žalos nukentėjusiajai ir
civilinei ieškovei J. Š. nuteistoji N. L. atlygino, todėl
ši suma turėjo būti išskaičiuota iš jai priteistos turtinės žalos
sumos, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje taip pat padarė išvadą,
kad pirmosios instancijos teismas proceso išlaidas nukentėjusiajai
J. Š. iš civilinės atsakovės UAB „N“ ir nuteistosios
N. L. be pagrindo priteisė solidariai, nes toks išlaidų
atlyginimo būdas galimas tik įstatymo nustatytu atveju. Dėl to
apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo
nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginimo ir proceso išlaidų
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteisimo pakeitė,
žalos atlyginimą priteisdamas iš civilinės atsakovės UAB „N“ ir
subsidiariai iš nuteistosios N. L., sumažindamas
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. Š. priteistinos
turtinės žalos atlyginimo dydį iki 4956,98 Eur ir proceso išlaidas
jai priteisdamas lygiomis dalimis iš civilinės atsakovės UAB „N“ ir
nuteistosios N. L..
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistosios N. L. gynėjas advokatas
A. Mažeika prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde
nurodo:
3.1. BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos
sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo
padarė darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą, būtina
nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei
priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių (kasacinė nutartis
baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017). Nustatant
priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių, būtina
įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose
teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176
straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar
sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę,
be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų
nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai buvo būtina
sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip
pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti
šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią.
3.2. 2015 m. gegužės 11 d. darbų saugos ir gaisro
ekspertizės akte nurodyta, kad pagal ekspertizei pateiktą medžiagą
nėra pagrindo teigti, jog darbai UAB „N“ odontologijos klinikos
kabinete Nr. 3 neatitiko galiojančių darbuotojų saugos ir
sveikatos darbe teisės aktų ir todėl įvyko gaisras, taigi, teismų
išvados prieštarauja ekspertų išvadoms.
3.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad
darbuotojų sauga ir sveikata (darbų sauga) – tai visos
darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti
skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos arba planuojamos
visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo
profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta; taigi,
darbų saugos akiratin patenka ir priešgaisrinę saugą ir priežiūrą
reglamentuojantys norminiai aktai, apimantys itin specifinę
sritį.
3.4. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 13
punkte nurodyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai
teisės aktai – norminiai teisės aktai, kuriuose nustatomos,
keičiamos arba pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos
(įstatymai, Seimo, Vyriausybės nutarimai, socialinės apsaugos ir
darbo ministro arba šio ministro su kitu ministru (kitais
ministrais), sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos
vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinti darbuotojų
saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai). Įstatyme nenurodyta,
kad darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai yra ir
priešgaisrinę saugą ir priežiūrą reglamentuojantys norminiai aktai.
Teismas pernelyg plačiai aiškino darbuotojų saugos ir sveikatos
norminių aktų sąvoką.
3.5. Priešgaisrinės saugos įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad
šis įstatymas nustato priešgaisrinės saugos užtikrinimo ir
organizavimo Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus,
priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemą, valstybės ir
savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijas, priėmimą į
savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės
gelbėjimo tarnybos darbuotojų, gesinančių gaisrus ir atliekančių
žmonių ir turto gelbėjimo darbus, pareigas, atleidimą iš jų ir
savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės
gelbėjimo tarnybos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, savanorių
ugniagesių statusą ir veiklą, gyventojų, įmonių, įstaigų ir
organizacijų teises ir pareigas priešgaisrinės saugos srityje.
Tokia įstatymo formuluotė niekaip nesusijusi su teismo minimu
profesinės rizikos reglamentavimu.
3.6. 2015 m. gegužės 11 d. darbų saugos ir gaisro
ekspertizės akte taip pat nurodyti teisės aktai, kurie
reglamentuoja ne darbų, o gaisrinę saugą. Pažymėtina, kad šio
ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta ir tai, kad dabar
galiojančiose Bendrosios gaisrinės saugos taisyklėse
nereglamentuojami veiksmai su degiais skysčiais gydymo įstaigose, o
kitos paskirties objektams (gamybiniams, sandėliavimo įmonėms,
laboratorijoms) skirtų kai kurių reikalavimų taikymas odontologijos
klinikai būtų abejotinas teisiniu atžvilgiu. Ekspertai pastebėjo,
kad Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės nereglamentuoja degių
skysčių pavyzdžių deginimo tvarkos ir minėtuose kitos paskirties
objektuose, todėl abejotina teismo išvada, kad N. L. įmonės
teisės aktuose nenustatė konkrečių nurodymų, kaip naudoti degius
skysčius, draudimų deginti degius skysčius, nes ji negalėjo
reglamentuoti to, kas nereglamentuota, taip pat neaišku, kuo
remdamasi ji tai privalėjo daryti. Be to, nesant darbuotojų saugos
ir sveikatos darbe teisės aktų tam tikru klausimu, neįmanoma
pažeisti jokių reikalavimų šioje srityje.
3.7. Padegtas skystis buvo skirtas naudoti kaip dezinfekavimo
priemonė, o ne kaip vaistinis preparatas, todėl Vaistinių preparatų
laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros
įstaigose tvarkos aprašas, kurio reikalavimų pažeidimai
inkriminuoti nuteistajai N. L., nepagrįstai priskirtas
darbuotojų saugos ir sveikatos norminiams teisės aktams.
3.8. Nusikalstamos veikos aprašyme nuteistajai inkriminuoti
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatų pažeidimai
grindžiami, nurodant Priešgaisrinės saugos įstatymo ir Bendrųjų
gaisrinės saugos taisyklių nuostatų pažeidimus, jokie konkretūs
darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų darbų
saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai
nenurodyti. Tuo tarpu BK 176 straipsnis yra blanketinė norma ir,
pripažįstant asmenį kaltu, būtina nurodyti šių, o ne bet kokių kitų
teisės aktų pažeidimus.
3.9. Nuosprendyje nurodyta, kad iš UAB „N“ darbuotojų saugos ir
sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos, įvadinių
priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalų matyti,
kad R. P., P. L. pasirašytinai buvo instruktuotos
N. L. įmonės instruktažu darbo vietoje, taip pat pagal
N. L. įmonės įvadinę (bendrą) priešgaisrinės saugos
instrukciją Nr. PS1; iš priešgaisrinės saugos instruktavimų
darbo vietoje registracijos žurnalo matyti, kad R. P.,
P. L. nebuvo pasirašytinai instruktuotos nei N. L.
įmonėje, nei UAB „N“ darbo vietoje saugiam darbui. Iš 2013 m.
gruodžio 19, 20 d. UAB „Soterus“ darbų saugos ir
priešgaisrinės saugos pažymėjimų matyti, jog nuteistajai N. L.
suteikta teisė vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos
tarnybos funkcijas, ji išklausė įmonių, įstaigų ir organizacijos
vadovų priešgaisrinės saugos mokymo programos kursą ir išlaikė
baigiamąjį egzaminą. Taigi, jei gaisrinės saugos norminiai aktai
prilyginami darbuotojų saugos ir sveikatos norminiams aktams,
tuomet neaišku, kam reikalingi atskiri registravimo žurnalai,
atskiri pažymėjimai ir net atskiros jų vykdymą kontroliuojančios
institucijos.
3.10. Nuosprendyje nurodyta, kad, reorganizavus N. L.
individualią įmonę į UAB „N“, N. L. savo vadovaujamoje
UAB „N“ neparengė jokių priešgaisrinės saugos ir darbų saugos
instrukcijų; nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo
pateiktas koks nors UAB „N“ direktorės įsakymas apie N. L.
individualioje įmonėje buvusių minėto pobūdžio instrukcijų
galiojimą, tačiau naujos darbo sutartys su P. L. ir R. P.
buvo sudarytos su UAB „N“. Kasatoriui nesuprantama, kokiu pagrindu
reikalaujama išleisti kažkokį įsakymą ir kokiuose teisės aktuose
tai nustatyta. UAB „N“ įstatuose nurodyta, kad ši įmonė pertvarkyta
iš N. L. įmonės ir yra jos visų teisių ir pareigų perėmėja,
apie įmonės pertvarkymą buvo paskelbtas pranešimas, nepasikeitė net
įmonės kodas. Svarbu pažymėti ir tai, kad ant įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo
žurnalo nurodytas tiek ankstesnis, tiek dabartinis įmonės
pavadinimai, šiame žurnale yra žyma apie P. L. instruktavimą
2010 m. vasario 24 d. (būtent tą dieną buvo reorganizuota
įmonė), jos parašas bei nurodyta naujoji pareigybė UAB „N“ –
instrumentatorė. R. P. buvo instruktuota 2010 m.
balandžio 1 d., kai N. L. individuali įmonė
nebeegzistavo, o UAB „N“ veikė daugiau kaip mėnesį. Dėl šių
priežasčių negalima teigti, kad UAB „N“ nebuvo jokių darbų saugos
instrukcijų, tačiau pripažintina, kad tam tikrų pažeidimų buvo.
3.11. 2015 m. gegužės 11 d. darbų saugos ir gaisro
ekspertizės akte nurodyta, kad UAB „N“ priešgaisrinės saugos
instrukcijų, kuriomis būtų nustatytas odontologijos klinikos
priešgaisrinis režimas, nebuvimas, klinikos darbuotojų
neinstruktavimas priešgaisrinės saugos klausimais, sudarantys šio
akto išvadoje nurodytų teisės aktų nevykdymą, pripažįstamos
aplinkybėmis, tikėtina, priežastiniu ryšiu susijusiomis su
tiriamojo gaisro kilimu UAB „N“ odontologijos klinikoje. Tuo tarpu,
pripažįstant asmenį kaltu, turi būti nustatytas ne tikėtinas
(atsitiktinis), bet būtinasis priežastinis ryšys. Toks priežastinis
ryšys reiškia, jog tam tikromis sąlygomis tam tikros veikos visada
ar bent jau dažniausiai sukelia tam tikros rūšies pavojingas
pasekmes. N. L. iš esmės apkaltinta tuo, kad po įmonės
pertvarkymo 2010 m. nevykdė darbuotojų priešgaisrinės saugos
instruktavimų darbo vietoje, nevykdė darbuotojų periodinių
gaisrinės saugos mokymų ir atestavimų, o toks neveikimas, turint
omenyje, kad įvadiniai instruktažai buvo atlikti tikrai ne
visuomet, retai kada sukelia tokias pasekmes. Pirmosios instancijos
teismas, nurodydamas, jog priežastinį ryšį patvirtina ir darbų
saugos ir gaisro ekspertizės aktas, iškraipė šio akto išvadas.
3.12. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje į apeliacinio
skundo motyvus dėl priežastinio ryšio neatsakė, iš esmės visą
dėmesį skirdamas tik pačiai veikai, o ne ryšio tarp veikos ir
pasekmių nustatymui, o tai prieštarauja teismų praktikai (kasacinė
nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017). Nors
nutartyje nurodoma, kad pagal teismų praktiką priešgaisrinės saugos
taisyklių pažeidimas prilyginamas pažeidimams, nustatytiems BK 176
straipsnyje, tačiau jokių konkrečių teismų sprendimų
nepateikiama.
3.13. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje dar kartą
perrašė N. L. padarytus gaisrinės saugos teisės aktų
reikalavimų pažeidimus, tačiau esminio apeliacinio skundo
argumento, kad šie pažeidimai nelaikytini darbuotojų saugos ir
sveikatos reikalavimų pažeidimais, neaptarė ir nepaneigė. Šis
teismas taip pat ignoravo vėliau pateiktą Lietuvos teismo
ekspertizės centro ekspertų išvadą, kad pagal ekspertizei pateiktą
medžiagą nėra pagrindo teigti, jog darbai UAB „N“ odontologijos
klinikos kabinete Nr. 3 neatitiko galiojančių darbuotojų
saugos ir sveikatos darbe teisės aktų. Ekspertai konstatavo ir tai,
kad priežastiniu ryšiu su pasekmėmis gali būti susijęs ne
darbuotojų neinstruktavimas saugos ir sveikatos, o gaisrinės saugos
srityje.
3.14. Taigi, N. L. darbuotojų saugos ir sveikatos norminių
aktų nepažeidė, tarp jos neveikimo gaisrinės saugos srityje ir
kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio.
2014 m. liepos 10 d. įvykis turi būti
vertinamas ne kaip darbų saugos ir sveikatos reikalavimų
pažeidimas, o kaip gyvybės atėmimas dėl neatsargumo (BK 132
straipsnis). Įvykis įvyko, nes buvo pažeistos ne darbų saugos ir
sveikatos, o teisės aktų nustatytos specialios elgesio
saugumo – gaisrinės saugos ‒ taisyklės. Kita vertus, kaip jau
minėta, kadangi ekspertai nustatė, jog UAB „N“ įvykio metu
buvo deginami degių skysčių pavyzdžiai ir kad jokie teisės aktai
nereglamentuoja, kaip tai turėtų būti daroma, galima teigti, kad
nebuvo pažeistos ir specialios elgesio saugumo taisyklės.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo
persekiojimo departamento prokuroras D. Čaplikas atsiliepimu į
kasacinį skundą prašo nuteistosios N. L. gynėjo advokato
A. Mažeikos kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į
kasacinį skundą nurodo:
4.1. Pagal BK 176 straipsnį atsako darbdavys ar jo įgaliotas
asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose
teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos
reikalavimus, jei dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar
atsirado kitokių sunkių padarinių. Vadinasi, pagal šį straipsnį
atsako ir asmuo, pažeidęs ne tik Darbuotojų saugos ir sveikatos
įstatymą, bet ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius nustatytus
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
4.2. 2014 m. lapkričio 7 d. nelaimingo atsitikimo
darbe akte Nr. 1 nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo
priežastys yra: priešgaisrinės saugos norminio teisės akto
reikalavimų pažeidimas – gaisro kilimą sukėlė bendrovės
darbuotojas; pažeistas UAB „N“ įvadinės (bendros) priešgaisrinės
saugos instrukcijos Nr. PS1 7.7 punkto reikalavimas –
nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų kilti ar išsiplėsti
gaisrui; saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje
nepakankamumas – darbuotojai nebuvo pasirašytinai supažindinti
su naudojamų labai degių dezinfekantų saugos duomenų lapais, nebuvo
apmokyti dirbti su pavojingomis cheminėmis medžiagomis;
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 6,
13 punktų reikalavimų, nustatančių darbdavio pareigas sudaryti
saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, t. y.
organizuoti darbuotojų instruktavimą, kontroliuoti, kaip jie
laikosi saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, pažeidimas.
Taigi, nagrinėjamu atveju gaisro priežastį UAB „N“ nulėmė kelių
teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Priešgaisrinę saugą
reglamentuojantys teisės aktai irgi padeda užtikrinti įmonėje darbų
ir sveikatos apsaugą. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo
2 straipsnį darbuotojų sauga ir sveikata apibrėžiama kaip visos
prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir
gyvybei darbe išsaugoti, kurios yra naudojamos ar planuojamos visos
įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo
profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
4.3. Byloje nustatyta, kad UAB „N“ darbuotojos R. P. ir
P. L. nebuvo instruktuotos priešgaisrinės saugos instruktažais
ir neapmokytos tinkamai elgtis su degiais skysčiais –
nagrinėjamu atveju etilo alkoholiu, ir jį, esantį plastikinėje
taroje, neatsargiai ir pavojingai tikrino ugnimi, taip sukėlė
gaisrą. Šiuos jų veiksmus matė ir jų nesustabdė nuteistoji
N. L., UAB „N“ vadovė, atsakinga ne tik už darbų saugą, bet ir
kitų teisinių aktų įgyvendinimą bendrovės veikloje, t. y.
savo veiksmais leido kilti ir išsiplėsti gaisrui.
4.4. Teisės aktai kategoriškai nedraudžia naudoti etilo
alkoholio odontologijos darbams, tačiau N. L. yra nuteista ir
už tai, kad nenustatė konkrečių nurodymų, kaip naudoti degius
skysčius, draudimų deginti degius skysčius, po įmonės pertvarkymo
2010 m. nevykdė darbuotojų priešgaisrinės saugos instruktavimų
darbo vietoje, darbuotojų periodinių gaisrinės saugos mokymų ir
atestavimų, teisės aktuose nenustatė tinkamo etilo alkoholio
laikymo ir naudojimo sąlygų įmonėje, neužtikrino priešgaisrinės
saugos kontrolės, taip pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos
įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5, 6, 13 punktus. Leisdama darbo
tikslams naudoti etilo alkoholį, N. L. privalėjo įmonės vidaus
aktais reglamentuoti ne tik jo naudojimą, bet, atsižvelgiant į jo
specifiką ir laikymo bei saugojimo taisykles, ir tai, kad etilo
alkoholiu nepasinaudotų pašaliniai asmenys ir šių medžiagų
naudojimas nekeltų grėsmės aplinkiniams, bei su šiomis taisyklėmis
supažindinti bendrovės darbuotojus. Būdama medicinos darbuotoja,
N. L. turėjo ir privalėjo suprasti, kad etilo alkoholio
tikrinimas ugnimi yra nepriimtinas ir pavojingas saugos požiūriu,
tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad tai sustabdytų.
4.5. Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad
teisės aktais nėra reglamentuotas degiųjų skysčių deginimas, todėl
N. L. negalėjo pažeisti nenustatytų reikalavimų. R. P. ir
P. L. veiksmai nebuvo nukreipti į degaus skysčio – etilo
alkoholio – deginimą, jį taip naikinant ar iš šio proceso
gaunant tam tikrus deginimo rezultatus. Uždegdamos etilo alkoholio
mėginį, jos norėjo įsitikinti jo kokybe ir tada naudoti darbo
tikslais dezinfekavimui, todėl šių darbuotojų nemokėjimas saugiai
elgtis su degiaisiais skysčiais, nulemtas ir jų neinstruktavimo ir
neapmokymo, sukėlė gaisrą, žuvo trys žmonės. N. L., leisdama
darbuotojoms naudoti didesnio pavojingumo degiąsias medžiagas,
turėjo jas instruktuoti ir apmokyti, kaip su medžiagomis saugiai
elgtis, tiek jas naudojant, tiek laikant ir saugant. Taigi, kilęs
gaisras buvo darbų saugą pažeidžiančio elgesio pasekmė.
4.6. Pažymėtina ir tai, kad N. L., laikydama plastikiniame
inde etilo alkoholį, pažeidė ir 2006 m. gruodžio 13 d.
įsakymu Nr. V-1051 patvirtinto Vaistinių preparatų laikymo ir
įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos
aprašo 27 punkto reikalavimą, nustatantį, kad „įvairios
koncentracijos etilo alkoholis ir kiti alkoholiniai tirpalai
laikomi vėsioje vietoje hermetiškai užkimštuose stiklo ar metalo
induose“.
4.7. Įvertinus, jog gaisrą lėmė ne vieno norminio akto
pažeidimas, pritartina apeliacinės instancijos teismo padarytai
išvadai, kad darbų saugą lemia teisės aktų, kuriais užtikrinamas
saugus darbuotojų buvimas darbe, visuma. Nagrinėjamu atveju
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimais laikytinas
ir priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų
pažeidimas.
4.8. Ne kiekvienas darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ar
kituose teisės aktuose nustatytas darbuotojų saugos ir sveikatos
reikalavimų pažeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK
176 straipsnį. Būtina nustatyti, kad būtent dėl šių teisės aktų
pažeidimo įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Gaisras kilo UAB „N“
darbo metu, darbo vietoje esant direktorei N. L., kuri tuo
metu buvo atsakinga už darbų saugą bendrovėje, matė netinkamus
kitų, neapmokytų ir neinstruktuotų, darbuotojų pavojingus veiksmus,
tačiau jų nesustabdė, todėl jos tokie veiksmai ir saugių darbo
sąlygų nesudarymas naudojant degius skysčius yra priežastiniu ryšiu
susiję su gaisro pasekmėmis. Aplinkybė, kad gaisrą sukėlė bendrovės
darbuotojos, neatsargiai elgdamosi su etilo alkoholiu, tačiau
nesupažindintos su aktais, reglamentuojančiais tinkamą elgesį jį
naudojant ir saugant, nešalina UAB „N“ direktorės N. L.
atsakomybės. Be to, byloje, be jau minėtų teisės aktų pažeidimų,
buvo nustatyta ir tai, jog UAB „N“ nebuvo instrukcijų, kuriomis
būtų nustatytas priešgaisrinis režimas, bendrovės darbuotojos
nebuvo instruktuotos priešgaisrinės saugos klausimais. Taigi, bylos
aplinkybės patvirtina, kad bendrovėje nebuvo imtasi visų privalomų
pagal teisės aktus saugos priemonių.
5. Nukentėjusiosios Ž. L. įgaliotasis atstovas advokatas
A. Bauža atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios
N. L. gynėjo advokato A. Mažeikos kasacinį skundą atmesti
ir iš nuteistosios N. L. priteisti visas bylinėjimosi
išlaidas. Nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas advokatas
atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose dėl
priežastinio ryšio formuoja nuoseklią praktiką, pagal kurią visais
atvejais, kai dėl sunkių kilusių padarinių yra tiek darbuotojų,
netinkamai vykdžiusių pareigas, kaltės, tiek darbdavio, pažeidusio
darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų
saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus (ir dažnu atveju
neužtikrinusio netinkamai pareigas vykdžiusio asmens nušalinimo nuo
darbo), kaltės, darbdavys turi būti traukiamas teisinėn
atsakomybėn, nes ir tokioje situacijoje neišnyksta priežastinis
ryšys tarp netinkamo pareigų atlikimo ir padarinių atsiradimo
(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355-788/2016,
2K-460-507/2016, 2K-126-693/2017).
5.2. Teismai, ištyrę įrodymus ir juos įvertinę Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20
straipsnyje nustatyta tvarka, padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad
kaltinimai dėl nusikalstamos veikos įvykdymo N. L.
pasitvirtino. Kaip įstaigos direktorė N. L. nesilaikė
Darbuotojų saugos ir sveikatos, Priešgaisrinės saugos įstatymų
nuostatų bei Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių atitinkamų
straipsnių ir punktų reikalavimų. Be šių įstatymų reikalavimų
pažeidimų nebūtų mirtino nelaimingo atsitikimo, sukėlusio sunkias
pasekmes – trijų žmonių mirtis. Priežastinį ryšį patvirtina
darbų saugos ir gaisro ekspertizės aktas. Nelaimingo atsitikimo
darbe būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis buvo tiek UAB „N“
darbuotojų, t. y. R. P. ar P. L., tiek
UAB „N“ direktorės veiksmai, t. y. darbuotojų
padarytas priešgaisrinės saugos norminio teisės akto reikalavimų
pažeidimas ir saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje
nepakankamumas. Tiek UAB „N“ darbuotojų veiksmai sukeliant gaisrą,
tiek ir pačios UAB „N“ direktorės N. L. neveikimas,
pasireiškęs tinkamų bendrovės vidaus tvarkos aktų nesukūrimu,
darbuotojų neinstruktavimu ir jų nemokymu bei kelio neatsakingiems
darbuotojų veiksmams su pašaliniu ugnies šaltiniu ir itin degiu
skysčiu neužkirtimu, buvo analizuojamo nelaimingo atsitikimo
priežastis.
5.3. Teismai sprendimuose išdėstė aiškius motyvus, kodėl tarp
veikos (netinkamo pareigų atlikimo) ir padarinių (nelaimingo
atsitikimo, kurio metu žuvo trys žmonės) yra priežastinis ryšys.
Kasaciniame skunde dėstoma šių motyvų kritika nėra pagrindas
konstatuoti, kad teismai priežastinio ryšio klausimą sprendė
padarydami teisės taikymo klaidų. Kasaciniame skunde reiškiami
nesutikimai su teismų išvadomis dėl netinkamo saugos priemonių
naudojimo yra byloje nustatytų faktų ginčijimas, o tai nėra
kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.
5.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad
darbuotojų sauga ir sveikata (darbų sauga) – tai visos
darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti
skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos arba planuojamos
visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo
profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Taigi, į
darbų saugos akiratį patenka ir priešgaisrinę saugą ir priežiūrą
reglamentuojantys norminiai aktai, apimantys itin specifinę
sritį.
5.5. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad įvykio metu
N. L. buvo UAB „N“ direktorė, atsakinga šioje bendrovėje tiek
už priešgaisrinę, tiek už darbų saugą. Pagal
BK 176 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla
darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam Darbuotojų saugos
ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko
nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių
padarinių. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialūs
subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo
tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų yra atsakingi už
saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi.
6. Nukentėjusiosios J. Š. įgaliotasis atstovas advokatas
D. Svirinavičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo
nuteistosios N. L. gynėjo advokato A. Mažeikos kasacinį
skundą atmesti. Nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas advokatas
atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
6.1. Kasatorius iš esmės ginčija teismų atliktą įrodymų
vertinimą, kelia fakto klausimus, o tai pagal BPK nėra kasacijos
dalykas; be to, šie klausimai teisingai išspręsti pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų.
6.2. Kasatoriaus argumentai dėl nuteistosios veiksmų
kvalifikavimo prieštaringi ir neaiškūs: viena vertus, skunde
teigiama, kad nuteistosios veika atitinka BK 132 straipsnį, kita
vertus – kad nebuvo pažeistos ir specialios elgesio saugumo
taisyklės, o tai reikštų, kad kasatorius ginčija ir nusikalstamos
veikos, nustatytos BK 132 straipsnyje, požymius. Tokio kasacinio
skundo patenkinimas akivaizdžiai pažeistų BPK 1 straipsnio 1 dalies
normose nurodytas žmogaus ir piliečio teises (šiuo atveju –
nukentėjusiosios J. Š.) bei visuomenės ir valstybės
interesus.
6.3. Teismai šioje byloje nepadarė BPK normų pažeidimų,
baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai. Nuteistajai
inkriminuoti teisės aktų pažeidimai, taip pat pačios sunkiausios
pasekmės kilo darbo proceso metu N. L. vadovaujamoje ir jai
priklausančioje įmonėje, net pačiai jai dalyvaujant. Kasaciniame
skunde per siaurai traktuojami nuteistajai inkriminuotame BK
specialiosios dalies baudžiamajame įstatyme minimi teisės aktuose
nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai.
7. Civilinės atsakovės UAB „N“ atstovė vadovė N. L.
atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios N. L. gynėjo
advokato A. Mažeikos kasacinį skundą tenkinti. Civilinės
atsakovės atstovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
7.1. Apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginys, kad
nelaimingo atsitikimo priežastimi yra pažeistas UAB „N“
įvadinės (bendros) priešgaisrinės saugos
instrukcijos Nr. PS1 7.7 punkto reikalavimas
„nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų kilti ar išsiplėsti
gaisrui“, nepagrįstas, nes visi UAB „N“ darbuotojai buvo
instruktuoti ir ne kartą pasirašė įmonės darbuotojų saugos ir
sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale.
7.2. Tinkamai išanalizavus baudžiamosios bylos faktus, įrodymus,
papildomų liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolų
duomenis ir kitus dokumentus, būtų aišku, kad gaisrą sukėlusi
P. L. išbėgo pirmoji, R. V. – antroji, o civilinės
atsakovės atstovė N. L., būdama kabinete, nusisukusi į lango
pusę, fiziškai negalėjo matyti, ką tuo metu darė P. L..
Teismai neanalizavo ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme
ištirtų, tarpusavyje susijusių ir vienas kitą patvirtinančių
duomenų visumos, o iš esmės rėmėsi teisme duotais nukentėjusiųjų
parodymais, todėl padarė nepagrįstas ir faktinių bylos aplinkybių
neatitinkančias išvadas.
7.3. UAB „N“ dirbo ir jos (civilinės atsakovės atstovės
N. L.) dukra R. P., kuri prieš kylant gaisrui jau buvo
baigusi darbą, į darbovietę sugrįžo pasiimti pamiršto mobiliojo
ryšio telefono ir įvykusio gaisro metu žuvo. Po dukters žūties be
mamos liko šešerių metų anūkė, ji (civilinės atsakovės atstovė)
nudegė 30 proc. kūno ir visam gyvenimui liko riboto
darbingumo, tačiau teismai į tai neatsižvelgė.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistosios N. L. gynėjo advokato A. Mažeikos
kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo
9. Gynėjo pateiktame kasaciniame skunde ginčijamas teismų
atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu N. L. buvo
pripažinta kalta pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, ginčijamos esminės
aplinkybės, lėmusios jos nuteisimą, t. y. teigiama, kad
nenustatytas priežastinis ryšys tarp nuteistosios veiksmų ir
kilusių padarinių, daroma išvada, kad šiuo atveju buvo pažeisti tik
priešgaisrinės saugos reikalavimai ir todėl 2014 m. liepos
10 d. įvykis turi būti vertinamas kaip gyvybės atėmimas dėl
neatsargumo (BK 132 straipsnis).
10. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas ir įrodymų
vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
kompetencijai. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis
BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo
aspektu, taigi, iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių
aplinkybių nenustato. Dėl to kasatoriaus teiginiai ir argumentai,
susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir
įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369
straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka
pagrindus.
11. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija,
galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) atsako darbdavys ar
jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose
teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe
reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms,
avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Šiame straipsnyje
nusikaltimo sudėtį apibrėžianti dispozicija yra blanketinė,
konkretūs joje nurodyti veikos požymiai atskleidžiami, analizuojant
ne tik baudžiamąjį įstatymą, bet ir kitus teisės aktus. Todėl
taikant BK 176 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kokie konkrečiai
darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo
pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie
įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai,
kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui
nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi
(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2014,
2K-11-648/2017, 2K-126-693/2017).
12. Taikant BK 176 straipsnio 1 dalį, t. y.
pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ar sveikatos apsaugos
darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą
veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp
veikos ir šių padarinių, dėl kokių konkrečių teisės aktuose
nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų
pažeidimų jie atsirado. Priežastinis ryšys tarp darbų saugos ar
sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo bei nelaimingo
atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių konstatuojamas
nustačius, kad be šių pažeidimų nebūtų kilę minėti padariniai
(conditio sine qua non), taip pat turi būti įvertintos ir to asmens
realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti
jiems kelią. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima
esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei (kasacinės nutartys
baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2011, 2K-11-648/2017,
2K-104-648/2017).
13. Šioje byloje išnagrinėtas nelaimingas atsitikimas su itin
sunkiais padariniais žmonių gyvybei, įvykęs gydytojui odontologui
gydymo įstaigoje rengiantis klientui atlikti odontologines
procedūras. Teismai nustatė, kad, stomatologinėje kėdėje sėdint UAB
„N“ klientei R. V. ir gydytojai odontologei N. L.
ruošiantis R. V. tvarkyti atsilaisvinusį dantų tiltelį, UAB
„N“ darbuotojos gydytoja odontologė R. P. ir instrumentatorė
P. L., neapmokytos šioje bendrovėje dėl saugaus darbo su
degiais skysčiais, ketino itin neatsargiu ir pavojingu būdu –
uždegant ugnimi – patikrinti plastikinėje talpykloje esančio
itin lakaus, degaus skysčio – etilo alkoholio (spirito)
kokybę. N. L., UAB „N“ direktorė ir gydytoja odontologė,
tai girdėdama, matydama ir suvokdama, jog toks įmonės darbuotojų
elgesys neatitinka darbų saugos reikalavimų, nesiėmė jokių būtinų
priemonių ir nedavė darbuotojoms jokių nurodymų galimam gaisro
kilimui išvengti, nei žodžiu, nei judesiu nesustabdė savo
darbuotojų nuo prieštaraujančių priešgaisrinei saugai veiksmų, nors
tam turėjo realią galimybę, dėl to stomatologijos kabinete kilo
gaisras, nuo gaisro metu patirtų sunkių sveikatos sutrikdymų žuvo
trys žmonės: R. V., R. P., P. L., taip pat terminius
nudegimus, apimančius 30 procentų kūno paviršiaus, patyrė ir pati
N. L..
14. Nagrinėjamoje byloje 2014 m. lapkričio 7 d.
nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1,
2015 m. gegužės 11 d. darbų saugos ir gaisro
ekspertizės akte Nr. 11-569 (15), 11-709 (15) konstatuota, kad
šiuo atveju nelaimingas atsitikimas darbe iš esmės yra kilęs
gaisras, o gaisro priežastis yra pašalinis atviros ugnies šaltinis
(degtuko ar žiebtuvėlio liepsna), itin degaus, lakaus
skysčio – etilo alkoholio (spirito) skiedinio – uždegimas
ir jo išliejimas šalia anksčiau veikiančio uždegimo šaltinio
poveikio zonoje; uždegimo šaltinio veikimą, lėmusį gaisro kilimą,
sukėlė tuo metu gaisro židinio zonoje buvęs žmogus.
15. Šioje byloje N. L. buvo inkriminuotas neveikimas pagal
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5,
6, 13 punktų, Priešgaisrinės saugos
įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1, 6, 15 punktų, Bendrųjų
gaisrinės saugos taisyklių 5, 7, 8, 9, 10, 12 punktų, Vaistinių
preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos
priežiūros įstaigose tvarkos aprašo 27 punkto
reikalavimus, t. y. kad ji, būdama UAB „N“ direktorė ir
atsakinga už UAB „N“ darbų ir priešgaisrinės saugos reikalavimų
vykdymą: 1) neparengė UAB „N“ priešgaisrinės saugos
instrukcijų arba po reorganizacijos neįteisino N. L.
individualios įmonės priešgaisrinės saugos instrukcijų galiojimo
UAB „N“; 2) įmonės teisės aktuose nenustatė konkrečių
nurodymų, kaip naudoti degius skysčius, draudimų deginti degius
skysčius; 3) po įmonės pertvarkymo 2010 m. nevykdė darbuotojų
priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje, nevykdė
darbuotojų periodinių gaisrinės saugos mokymų ir atestavimų –
R. P. ir P. L. nebuvo pasirašytinai supažindintos su
naudojamų labai degių dezifekantų ADK 611 ir ADK 612 saugos duomenų
lapais, nebuvo apmokytos dirbti su pavojingomis cheminėmis
medžiagomis, P. L. nebuvo periodiškai instruktuota, kai buvo
perkelta į kitas pareigas; 4) teisės aktuose nenustatė tinkamo
etilo alkoholio laikymo ir naudojimo sąlygų įmonėje – etilo
alkoholį laikė plastikinėje talpykloje; 5) neužtikrino
tinkamos priešgaisrinės saugos kontrolės – matydama, kad jos
darbuotojos ketina itin pavojingu būdu tikrinti spirito kokybę, jų
nesustabdė nuo šių veiksmų. Pagal minėtų teisės aktų reikalavimus
darbdavys turi pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai
nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais:
patvirtinti su darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga darbe,
priešgaisrine, gaisrine sauga ir režimu susijusius vidinius teisės
aktus (instrukcijas ir pan.), instruktuoti ir kontroliuoti
darbuotojus šiais aspektais ir tai registruoti žurnaluose, įmonės
veikloje naudojamas medžiagas laikyti teisės aktų nustatytomis
sąlygomis ir tvarka, nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų
gaisrui darbo vietoje kilti ar išsiplėsti.
16. Remdamiesi byloje ištirtais įrodymais, teismai konstatavo,
kad N. L. nesilaikė pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimų
ir tai nulėmė mirtino nelaimingo atsitikimo kilimą. Teismai
nustatė, kad mirtinam nelaimingam atsitikimui kilti turėjo reikšmės
iš esmės dvi priežastys: 1) darbuotojų padarytas
priešgaisrinės saugos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas
ir 2) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje
nepakankamumas; be šių įstatymų pažeidimų nebūtų ir mirtino
nelaimingo atsitikimo. Tiek UAB „N“ darbuotojų R. P.,
P. L., neinstruktuotų priešgaisrinės saugos instruktažais,
neapmokytų dėl darbo su degiais skysčiais, neatsargūs veiksmai
(sukeliant gaisrą), tiek ir pačios UAB „N“ direktorės neveikimas
(darbuotojų neinstruktavimas ir jų neapmokymas, skysčio laikymas
netinkamoje talpykloje, kelio neatsakingiems darbuotojų veiksmams
su pašaliniu ugnies šaltiniu ir itin degiu skysčiu neužkirtimas)
buvo teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu susiję su trijų
žmonių – R. V., R. P., P. L. –
mirtimi.
17. Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu,
kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio
pagrindo daryti kitokių, kaip nurodoma kasaciniame skunde, išvadų
dėl baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
18. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodo
kasatorius, nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios
gynėjo apeliacinio skundo esminių argumentų, tarp jų ir dėl
priežastinio ryšio, pateikė motyvus, kodėl šio apeliacinio skundo
dalis dėl nuteistosios veiksmų pagal BK 176 straipsnio 1
dalį kvalifikavimo atmetama, o pirmosios instancijos teismo
nuosprendžio dalis pripažįstama teisinga bei pagrįsta. Pirmosios
instancijos teismo nuosprendyje aiškiai nustatyta, kokių teisės
aktų reikalavimus pažeidė nuteistoji, koks yra jos pareigos imtis
priemonių, užtikrinančių saugias darbo sąlygas, pagrindas, jos
padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir kilusių padarinių
priežastinis ryšys.
19. Išnagrinėtos bylos aplinkybės patvirtina teismų išvadas, kad
nuteistajai, kaip įmonės direktorei, skyrus daugiau pastangų,
dėmesio ir atidumo darbų saugos ir priešgaisrinei būklei
užtikrinti, taip pat jai, išklausiusiai darbų ir priešgaisrinės
saugos kursus ir turinčiai teisę juos vykdyti savo įmonės
darbuotojams, rūpestingiau ir atidžiau vertinus jos akivaizdoje
susiklosčiusią situaciją (pirmiausia – jos darbuotojų ketinimą
nekvalifikuotai patikrinti dezinfekcijai ruošiamą naudoti degų
skystį – spiritą, jį padegant, po to – iškart kilus
gaisrui), nelaimės buvo galima išvengti arba jos padarinius
smarkiai sumažinti.
20. N. L., kaip įmonės, kurioje teikiamos odontologinės
paslaugos, dezinfekcijai naudojamos įvairūs degūs skysčiai,
direktorė, taip pat pagal išsilavinimą, darbo sveikatos apsaugos
priežiūros srityje patirtį, matydama ir suvokdama savo įmonės
darbuotojų pavojingus ir neatsargius veiksmus, akivaizdžiai
prieštaraujančius darbų ir priešgaisrinės saugos teisės aktų
reikalavimams, turėjo realias ir objektyvias galimybes numatyti
savo darbuotojų veiksmų pasekmes, taigi, ir kilusių sunkių
padarinių atsiradimą, ir užkirsti jiems kelią. Akivaizdu, kad
nelaimingo atsitikimo darbe būtina sąlyga buvo ne tik įmonės
direktorės neveikimas, bet ir dviejų darbuotojų veiksmai, kuriuos
teismai pripažino itin pavojingais ir neatsargiais, tačiau tai
nepašalina N. L., kaip įmonės direktorės, atsakingos už
darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe, baudžiamosios
atsakomybės.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad kasatorius skunde selektyviai
cituoja darbų saugos ir ekspertizės akte nurodytas tikėtinas
išvadas ir teigia, kad, pripažįstant asmenį kaltu, turi būti
nustatytas ne tikėtinas, bet būtinasis priežastinis ryšys.
22. Pažymėtina, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis
nusikalstamos veikos sudėties požymis ir jo nustatymas yra teismo,
o ne specialisto, eksperto kompetencija. Priežastinis ryšys tarp
nusikalstamos veikos ir padarinių šios kategorijos bylose
nustatomas teismui vertinant įrodymus, jų pagrindų nustatytas
aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie reiškiniai
lemia padarinių (nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo žmonės)
atsiradimą, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų
kaltininko neteisėtų poelgių.
23. Pagal teismų praktiką tokią išvadą dėl priežastinio ryšio
buvimo tarp asmens padarytos veikos ir kilusių padarinių
konstatuoja teismas, specialisto ar eksperto išvadą vertindamas tik
kaip vieną iš įrodymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje
Nr. 2K-329-976/2017). Nustatant bylos aplinkybes specialisto
ar eksperto išvados yra svarbios, tačiau pagal baudžiamojo proceso
įstatymą jos neturi vienintelio ar svarbiausio įrodymo statuso; be
to, šios išvados yra techninio, o ne teisinio pobūdžio.
Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikšmingą priežastinį ryšį
nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs tam reikšmingų bylos
aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje
Nr. 2K-82-511/2016).
24. Nors kasatorius skunde atskirai analizuoja kiekvieną
N. L. inkriminuotą teisės aktų reikalavimų pažeidimą,
teigdamas, kad vienas ar kitas teisės aktų pažeidimas savaime nėra
priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais, tačiau teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį, kad mirtį trims įmonėms darbuotojams
sukėlusį nelaimingą atsitikimą odontologijos kabinete lėmė ne
konkretus N. L. padarytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas
ir ne kiekvienas jų atskirai, o darbo saugos ir priešgaisrinės
saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimų visuma.
25. UAB „N“ darbuotojos R. P. ir P. L. nebuvo
apmokytos, kaip elgtis su degiais skysčiais, netinkamai
instruktuotos priešgaisrinės saugos instruktažais (nors už tai buvo
atsakinga N. L.) ir ėmėsi neteisingai – plastikinėje
talpykloje – laikomo spirito kokybę tikrinti itin pavojingu,
nekvalifikuotu ir neatsargiu būdu – jį padegant. UAB „N“
direktorė N. L., būdama atsakinga už UAB „N“ darbų ir
priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymą, darbuotojų instruktavimą
šiais aspektais, įmonės veikloje naudojamų skysčių laikymą,
atitinkantį teisės aktuose nustatytas sąlygas, ir visa tai
matydama, ruošdamasi klientei R. V. suteikti odontologinę
paslaugą nesustabdė savo darbuotojų ir leido joms taip elgtis, nors
privalėjo nesudaryti sąlygų gaisrui kilti ar išplisti. Taigi,
nagrinėjamu atveju bendras N. L. neveikimą sudarančių
aplinkybių (faktų) teisinis įvertinimas leidžia padaryti išvadą,
kad ne vienas N. L. padarytas teisės aktų reikalavimų
pažeidimas ir ne kiekvienas jų atskirai lėmė nelaimingą atsitikimą,
o jų visuma.
26. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad
nagrinėjamoje byloje priežastinis ryšys tarp įmonės direktorės
N. L. veiksmų ir dėl jų kilusių padarinių yra nustatytas
pagrįstai ir nepažeidus BPK nurodytų įrodinėjimo taisyklių.
27. Neatitinkančiais teisės aktų nuostatų laikytini kasacinio
skundo teiginiai, kad BK 176 straipsnio 1 dalies
dispozicijoje nurodyti darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe
reikalavimų pažeidimai neapima priešgaisrinės saugos reikalavimų
pažeidimų ir tai trukdo N. L. veiką kvalifikuoti pagal BK 176
straipsnio 1 dalį.
28. Teisę į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas
garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1
dalis. Kartu ši konstitucinė teisė suponuoja darbdavio pareigą
užtikrinti darbo sąlygų tinkamumą, saugumą ir sveikumą
(Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d.,
2009 m. rugsėjo 2 d., 2009 m. gruodžio
11 d., 2013 m. gegužės 9 d. nutarimai).
29. Minėta, BK 176 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl,
nustatant nusikalstamos veikos sudėties požymio – darbuotojų
saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo –
turinį, vadovaujamasi ne tik baudžiamuoju įstatymu, bet ir
darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe reglamentuojančiais
teisės aktais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose
Nr. 2K-485/2011, 2K-341/2012, 2K-572/2013, 2K-22-677/2015).
Šiais teisės aktais būtina remtis kvalifikuojant asmens veiką pagal
BK 176 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad darbuotojų
saugą ir sveikatos apsaugą darbe reglamentuoja ne tik darbų saugos
įstatymai, tačiau ir kiti teisės aktai, kuriuose nustatyti darbų
saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimai.
30. Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimai
pirmiausia yra nustatyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme,
tačiau šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje taip pat nurodyta, kad
Lietuvos Respublikoje galioja ir kiti norminiai teisės aktai,
kuriuose nustatomos, keičiamos arba pripažįstamos netekusiomis
galios teisės normos (įstatymai, Seimo, Vyriausybės nutarimai,
socialinės apsaugos ir darbo ministro arba šio ministro su kitu
ministru (kitais ministrais), sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos
Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinti
darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai). Taigi, šių
teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugos ir sveikatos apsaugos
darbe reikalavimus, sąrašas nebaigtinis, darbų sauga ir darbuotojų
sveikatos apsauga realizuojama labai įvairiomis priemonėmis, todėl
sprendžiant, ar darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pažeidė teisės
aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir sveikatos apsaugą darbe,
reikalavimus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojamas
asmeniui inkriminuojamų teisės normų pažeidimų turinys.
31. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis yra
nustatyti: teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti
darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti;
profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei
profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas; darbuotojų
saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems
asmenims, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms
moterims, neįgaliesiems; darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį
administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių,
darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant
sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų
atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo
sąlygas; atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių
teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus (1
straipsnis). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalį darbuotojų
sauga ir sveikata užtikrinama visomis prevencinėmis priemonėmis,
skirtomis darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe
išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos
etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos
arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
32. Priešgaisrinės saugos įstatymas ir Bendrosios gaisrinės
saugos taisyklės nustato priešgaisrinės saugos užtikrinimo ir
organizavimo Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus,
priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemą, valstybės ir
savivaldybių institucijų bei įstaigų funkcijas, gyventojų, įmonių,
įstaigų ir organizacijų teises bei pareigas priešgaisrinės saugos
srityje, bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų
nuosavybės formas, gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo
laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys
asmenys.
33. Atsižvelgiant į tai, išanalizavus Priešgaisrinės saugos
įstatymo, Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, kurių
pažeidimai inkriminuoti N. L., turinį, konstatuotina, kad
šiose teisės normose taip pat yra nustatomi darbuotojų saugos ir
sveikatos apsaugos darbe reikalavimai, jose nustatytos prevencinės
priemonės, kuriomis siekiama išsaugoti darbuotojų darbingumą,
sveikatą ir gyvybę darbe, o tai atitinka Darbuotojų saugos ir
sveikatos įstatymu siekiamų tikslų.
34. Specifinę sritį – priešgaisrinę, gaisrinę saugą –
reglamentuojančios teisės normos detalizuoja ir yra tiesiogiai
susijusios su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus
nustatančiais teisės aktais. Teisės aktai, šiuo nagrinėjamu atveju
nurodantys darbuotojams draudimus deginti degius skysčius
odontologijos kabinete, apibrėžiantys itin lakių, degių skysčių
naudojimo darbo vietoje tvarką, padeda užtikrinti įmonėje
darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą. Juolab kad BK 176
straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas – saugios darbo
sąlygos, užtikrinančios darbuotojų gyvybės ir sveikatos apsaugą.
Nagrinėjamu atveju gaisras kilo UAB „N“ vykstančiu odontologijos
paslaugų suteikimo metu, rengiantis naudoti dezinfekcijai etilo
alkoholį, draudžiamu būdu tikrinant degaus skysčio kokybę, šioje
darbo vietoje esant atsakingam už bendrovės darbų ir priešgaisrinės
saugos reikalavimų vykdymą asmeniui – direktorei N. L.,
kuri stebėjo netinkamus kitų, tinkamai neinstruktuotų, darbuotojų
pavojingus veiksmus, tačiau jų nenutraukė. Taigi tokie jos veiksmai
pagrįstai teismų įvertinti kaip darbų saugos ir sveikatos apsaugos
darbe reikalavimų pažeidimai.
35. Pagal teismų praktiką, jeigu baudžiamajame įstatyme numatyti
padariniai žmogaus gyvybei ar sveikatai neatsargiai sukeliami ne
darbo santykių ar pagal turinį jiems prilygstančių santykių
srityje, veika kvalifikuojama ne pagal BK 176 straipsnį, bet pagal
kitą BK straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už neatsargų
gyvybės atėmimą ar neatsargų sveikatos sutrikdymą (pavyzdžiui, BK
132, 137 arba 139 straipsnis). Šiuo atveju, esant nagrinėjamoje
byloje nustatytoms aplinkybėms, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad
nelaimingas atsitikimas įvyko darbo santykių srityje, įvykis yra
susietas su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų
pažeidimais, todėl N. L. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK
176 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus skunde išdėstyti atskiri
teiginiai, kuriais prieštaraujama N. L. veiksmų
kvalifikavimui, nes jokios specialios elgesio saugumo taisyklės
nebuvo pažeistos, ir pritariama nukentėjusiųjų atstovo byloje
pareikštiems prašymams įvykį kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 3
dalį (beje, sunkesnį nusikaltimą, nei nustatytas
BK 176 straipsnio 1 dalyje), neatitinka nagrinėjamoje
byloje nustatytų aplinkybių ir nepaneigia teismų padarytų išvadų
dėl BK specialiosios dalies normų taikymo.
36. Nors kasatorius ir teigia, kad N. L. nepagrįstai
inkriminuotas Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą
asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo 27 punkto
reikalavimų pažeidimas, nes etilo alkoholis buvo naudojamas kaip
dezinfekavimo priemonė, o ne kaip vaistinis preparatas, tačiau
teisėjų kolegija pažymi, kad minėtų taisyklių 27 punkte aiškiai
nustatyta, kad įvairios koncentracijos etilo alkoholis ir kiti
alkoholiniai tirpalai laikomi vėsioje vietoje, hermetiškai
užkimštuose stiklo ar metalo induose patalpose, kurių santykinė oro
drėgmė turi būti 50–65 proc. Taigi, šiomis taisyklėmis
nustatyta įvairios koncentracijos etilo alkoholio ir kitų
alkoholinių tirpalų laikymo tvarka asmens sveikatos priežiūros
įstaigose ir jų šiose įstaigose privalu laikytis, nepriklausomai
nuo to, kaip ir kokiu tikslu šie tirpalai yra naudojami. Byloje
nustatyta, kad etilo alkoholis, kurį uždegus kilo gaisras, buvo
plastikinėje talpykloje, o tai neatitinka etilo alkoholio laikymo
taisyklių, nurodytų Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į
apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo 27
punkte, todėl N. L. šio teisės akto reikalavimų pažeidimas
inkriminuotas pagrįstai.
37. Kasatoriaus argumentas, jog visos darbų ir priešgaisrinės
saugos instrukcijos, galiojusios N. L. įmonėje, galiojo ir UAB
„N“, pagrįstas. Pagal CK 2.104 straipsnį pertvarkymas – tai
juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės
formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens
teises ir pareigas, todėl, pertvarkius N. L. individualią
įmonę į UAB „N“, ši įmonė tapo visų individualios įmonės
teisių ir pareigų perėmėja (tai pavirtina ir byloje esantis
2010 m. sausio 26 d. sprendimas pertvarkyti N. L.
įmonę). Taigi, darbų ir priešgaisrinės saugos instrukcijos,
galiojusios N. L. įmonėje, galiojo ir UAB „N“.
Atsižvelgiant į tai, teismų sprendimai keistini – iš
N. L. aprašomojoje nuosprendžio dalyje nustatyto kaltinimo
šalintinos aplinkybės, konstatuojančios, kad tokių saugos
instrukcijų UAB „N“ nebuvo, bei Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių
5 punkto pažeidimas. Tačiau šių aplinkybių pašalinimas nepaneigia
visų kitų N. L. teismo nustatytų teisės aktų pažeidimų (kad
bendrovės darbuotojams nebuvo nustatyta konkrečių nurodymų, kaip
naudoti degius skysčius, kad skysčių laikymo sąlygos neatitiko
teisės aktų nustatytų reikalavimų ir kt.).
Dėl proceso išlaidų
38. Nukentėjusiosios Ž. L. atstovas advokatas prašo iš
nuteistosios priteisti išlaidas (400 Eur), patirtas atsiliepimui
parengti (pinigų priėmimo kvitas pridedamas).
39. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį
kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš
kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas
išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar
civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas,
atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų
kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos
galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės
instancijos teismuose, bet šiuo atveju, priteisiant išlaidas
advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal
kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks
yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės
nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011,
2K-153-696/2015).
40. Kasacinę bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso
dalyviai į teismo posėdį nekviečiami, o proceso dalyvių (tarp jų ir
nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir (ar) jų atstovo) atsiliepimas
į kasacinį skundą nėra privalomas, nes jo nepateikimas netrukdo
teismui nagrinėti kasacinę bylą (BPK 3741 straipsnio 1 dalis); tai
yra viena iš nukentėjusio asmens dalyvavimo ir savo teisių gynimo
kasaciniame rašytiniame procese formų. Ši baudžiamoji byla buvo
nagrinėjama pagal nuteistosios N. L. gynėjo advokato kasacinį
skundą, kuris pripažintas iš dalies pagrįstu (tenkintas iš dalies).
Atsižvelgiant į tai, taip pat į nuteistosios turtinę padėtį,
sveikatos būklę, nukentėjusiosios Ž. L. patirtos išlaidos,
skirtos advokato paslaugoms apmokėti, iš nuteistosios N. L.
nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382
straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį
ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2018 m. balandžio 5 d. nutartį pakeisti,
pašalinant iš jų aplinkybes, kad N. L. neparengė bei po
reorganizacijos neįteisino UAB „N“ priešgaisrinės saugos
instrukcijų ir pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 5 punkto
reikalavimus.
Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
TeisėjaiAudronė Kartanienė
Artūras Ridikas
Tomas Šeškauskas
_______________________
TAR identifikacinis nr.
Užregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teisės akto priedai
2018-19137
2018-11-28
2018-11-15
2018-11-15
-
Baudžiamoji byla Nr. 2K-299-489/2018
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00874-2012-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.1; 1.2.14.5.2.1;
2.1.16.2.18; 2.1.7.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 15 d.Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos
pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. K. (J. K.),
S. K. ir V. Ž. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto
apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio ir
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2018 m. kovo 16 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d.
nuosprendžiu J. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį,
24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu
trejiems metams ir šešiems mėnesiams; 203 straipsnio 2 dalį –
laisvės atėmimu dvejiems metams; 214 straipsnio 1 dalį –
laisvės atėmimu dvejiems metams; 215 straipsnio 1 dalį –
laisvės atėmimu dvejiems metams; 300 straipsnio 1 dalį –
laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio
2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį,
182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį,
subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta
bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems
mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis,
paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu
subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 203 straipsnio 2
dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, ir
paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas
ketveriems metams ir devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66
straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas J. K. taikyto laikinojo
sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d.
iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. S. K. nuteistas pagal BK
22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2
dalį trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu; BK 203 straipsnio
2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimu, BK 300 straipsnio 1
dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu,
bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį,
24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio
1 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta
subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir
šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis,
paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu
subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, ir
nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas
ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis
BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas S. K. taikyto
laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. rugpjūčio
16 d. iki 2013 m. kovo 15 d. V. Ž. nuteistas
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182
straipsnio 2 dalį trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės
vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo
atidėjimo laikotarpiu toliau tęsti darbą, o netekus jo, nedelsiant
registruotis darbo biržoje, kartu uždraudžiant išvykti iš
gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą
vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5,
8 punktai), nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti
iš namų, jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu. Vadovaujantis BK 66
straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas V. Ž. taikyto laikinojo
sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d.
iki 2013 m. vasario 16 d.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir D. K. (D. K.), tačiau
dėl jo kasacine tvarka nesiskundžiama.
Iš J. K., S. K. ir V. Ž. solidariai UAB „Š“
naudai priteista 1543,39 Eur turtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2018 m. kovo 16 d. nutartimi nuteistųjų
J. K., S. K. ir V. Ž. apeliaciniai skundai
atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. J. K. nuteistas už tai, kad su V. Ž. subūrė
organizuotą grupę, kurią sudarė jis, V. Ž., S. K. ir apie
nusikalstamą veiką nežinantis asmuo – D. K., parengė ir
pasikėsino įgyvendinti nusikaltimo planą, pagal kurį siekė apgaule
bendrovės „O“ naudai įgyti UAB „Š“ priklausantį didelės vertės
turtą – 203 920 Eur, imituojant lizingo objektu esančios
spaustuvės įrangos įsigijimą iš realios ūkinės komercinės veiklos
nevykdančios Estijos Respublikos įmonės „O“ pasinaudojant realios
ūkinės komercinės veiklos nevykdžiusio juridinio asmens UAB „G“
vardu, pagal finansinio lizingo sandorį, finansuojamą UAB „Š“,
pinigus gaunant į bendrovės „O“ (duomenys neskelbtini) AB
„Swedbank“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
iš anksto žinodami, jog lizingo įmokų nemokės. Įgyvendindami šį
sumanymą organizuotos grupės nariai pasiskirstė vaidmenimis ir
veikė tokiu būdu:
1.1. S. K. ir V. Ž., siekdami S. K. vadovaujamos
įmonės „O“ vardu įsigyti spaustuvės įrangą iš BUAB „I“ per
tarpininką tam, kad nuslėptų faktą, jog spaustuvės įranga itin
pigiai įsigyjama iš bankrutuojančio ūkio subjekto „I“, kreipėsi į
R. Z., prašydami įforminti spaustuvės įrangos pirkimą
UAB „A“ vardu bei perparduoti šią įrangą įmonei „O“.
R. Z., nežinantis apie planuojamą nusikalstamą veiką,
S. K. bei V. Ž. prašymu iš bankrutuojančios UAB „I“
paskirto bankroto administratoriaus asociacijos „In“ įgalioto
asmens G. Č. 2012 m. gegužės 15 d. surašius turto
pardavimo be varžytynių aktą Nr. 2012/05/15/1, išrašant
2012 m. gegužės 15 d. sąskaitą faktūrą, serija INT,
Nr. 1201, įgijo skaitmeninius spausdinimo aparatus: „Xerox
Docucolor 5252“ ir „Mutoh Toucan“ už 4000 Lt, pinigus
2012 m. gegužės 16 d. pervedant banko pavedimu į UAB „I“
banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau pagal
2012 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AKKU,
Nr. 2012/05-17, įformino įrangos pardavimą už 5956,08 Lt
S. K. vadovaujamai bendrovei „O“. S. K. su J. K.,
siekdami imituoti kuo didesnę šios įrangos vertę, kad būtų gautas
kuo didesnis finansavimas iš UAB „Š“, pagamino netikrus
dokumentus, tariamai patvirtinančius, kad įrangą: „Mutoh PJ-1626
NXE“, „Xerox Docucolor 5252 full equipt“, „Giullotine BR-82“
bendrovė „O“ 2012 m. vasario 10 d. už 567 528 Eur įsigijo
iš Estijos Respublikos įmonės „Pe“ (duomenys neskelbtini), o ši
2010 m. vasario 20 d. – už 742 335 Eur iš Estijos
Respublikos įmonės „Pr“ (duomenys neskelbtini).
1.2. Organizuotos grupės nariai, siekdami panaudoti realios
ūkinės komercinės veiklos nevykdžiusią UAB „G“, siekdami sandoryje
dėl finansinio lizingo šią įmonę nurodyti kaip lizingo objektu
esančios spaustuvės įrangos pirkėją, žinodami, kad ji realios
ūkinės komercinės veiklos nevykdys ir nebus pajėgi vykdyti
ketinamus prisiimti finansinius įsipareigojimus lizingo bendrovei,
norėdami nuslėpti savo dalyvavimą šiose veikose, paskyrė A. V.
(A. V.) statytiniu direktoriumi, o vėliau, suabejoję
A. V. patikimumu, direktoriumi paskyrė apie nusikalstamą veiką
nežinantį asmenį – D. K.
1.3. V. Ž., žinodamas, kad nusikalstamam planui įgyvendinti
reikalinga uždaroji akcinė bendrovė, 2012 metais, tiksliu tyrimo
metu nenustatytu laiku, kreipėsi į asociacijoje „In“ (duomenys
neskelbtini), kurios veikla – bankrutuojančių bendrovių
administravimas, dirbantį G. Č. su prašymu įsigyti kelionių
agentūrą, šiam neaiškindamas tikrųjų savo ketinimų. G. Č.,
turėdamas informaciją apie tai, kad UAB „G“ veiklos nevykdė,
pasiūlė V. Ž. susisiekti su UAB „G“ direktoriumi
A. M. Po to V. Ž. kartu su J. K., kurį
A. M. pristatė kaip savo verslo partnerį, 2012 metų
sausio mėnesio pabaigoje atvyko pas A. M., ten aptarė UAB „G.“
situaciją ir susitarė dėl UAB „G“ akcijų pirkimo. Tuomet
A. M., siekdamas gauti materialinės naudos sau, kaip
vieninteliam UAB „A H“ atstovui, turinčiam 100 proc. UAB „G“
akcijų, sutiko su J. K. ir V. Ž. pasiūlymu parduoti
UAB „G“. A. M., nežinodamas V. Ž., J. K.
nusikalstamų ketinimų dėl fiktyvaus UAB „G“ akcijų
pirkimo–pardavimo sandorio, pagamino ir savo parašu patvirtino
netikrą dokumentą – 2012 m. kovo 22 d. UAB „G“
paprastųjų vardinių akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 12/1,
kurioje melagingai užfiksuota, kad UAB „A H“ parduoda, o A. V.
perka 300 vnt. akcijų, kurios suteikia 100 proc. balsų
bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, už
25 000 Lt. 2012 m. kovo 21 d. J. K.
prašymu surašė sprendimą Nr. GRV/2012-03-21 dėl A. M.
atšaukimo iš direktoriaus pareigų, A. V. paskyrimo minėtos
bendrovės vadovu bei dokumentų perdavimo–priėmimo aktus Nr. 1
ir Nr. 2. Vėliau J. K., tęsdamas neteisėtą veiklą,
turėdamas organizuotai grupei bendrą tikslą paskirti UAB „G“
direktoriumi patikimą asmenį finansiniam lizingo sandoriui sudaryti
su UAB „Š“, kreipėsi į A. M. dėl D. K. paskyrimo naujuoju
UAB „G“ direktoriumi. 2012 m. balandžio 12 d. A. M.
surašė sprendimą dėl A. V. atšaukimo iš direktoriaus pareigų
nuo 2012 m. balandžio 13 d. ir D. K. paskyrimo
bendrovės vadovu nuo 2012 m. balandžio 16 d. bei
2012 m. balandžio 16 d. neterminuotu įgaliojimu įgaliojo
pastarąjį atstovauti UAB „G“ visose valstybinėse ar visuomeninėse
institucijose, įmonės vardu pasirašyti bet kokius dokumentus,
kuriuos pasirašius teisės ir pareigos kiltų įmonei, ir atlikti
kitus veiksmus, susijusius su 2012 m. balandžio 16 d.
įgaliojime susijusiais pavedimais.
1.4. Toliau įgyvendinant nusikalstamos veikos sumanymą,
V. Ž., dirbdamas UAB „P“ (duomenys neskelbtini)
vadybininku, kuriai nuosavybės teise priklausė patalpos Vilniuje,
(duomenys neskelbtini), būdamas atsakingas už Vilniaus regiono
nekilnojamojo turto, priklausančio UAB „P“, valdymą, kartu su
J. K. iš anksto žinodami, kad UAB „G“ veiklos nevykdys ir
patalpų nenuomos, susitarė sudaryti netikrą sandorį dėl
negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos UAB
„G“. J. K., veikdamas kartu su V. Ž., pagamino žinomai
netikrą dokumentą – 2012 m. vasario 1 d.
negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 7, tarpusavyje
suderino rašytinės 2012 m. vasario 1 d. negyvenamųjų
patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „P“ bei UAB „G“,
sąlygas, kuriose nurodė žinomai melagingus duomenis, kad nuomos
sutartis sudaryta nuo 2012 m. vasario 1 d. penkeriems
metams su UAB „G“ direktoriumi A. V. nustatant 454,12 Lt
nuomos mėnesinį mokestį. Minėtą dokumentą J. K. patvirtino,
pasirašydamas už A. V. V. Ž., suprasdamas, kad
sandoris yra netikras, nesidomėjo ir nekontroliavo, kad būtų
sumokėtas sutartyje nurodytas 454,12 Lt nuomos mėnesinis
mokestis. Po to į patalpas buvo pergabenta spaustuvės įranga, kur
V. Ž. organizavo bendrininkų pastangomis atlikti įrangos
vizualaus pagerinimo – dažymo darbus, gerinant jos prekinę
išvaizdą, siekiant suklaidinti UAB „Š“ atstovus dėl tariamai
geros įrangos būklės. Nuo 2012 gegužės mėnesio organizuotos grupės
nariai, ruošdamiesi finansinio lizingo sandoriui su UAB „Š“,
pagal kurį UAB „G“ tariamai siekė įsigyti iš bendrovės „O“
spaustuvės įrangą bei UAB „Š“ lėšomis atsiskaityti su bendrove „O“,
iš anksto žinodami, kad lizingo įmokų „Š“ nemokės, o gautas lėšas
neteisėtai pavers savo turtu, rengė žinomai netikrus dokumentus,
reikalingus šiam sandoriui įgyvendinti.
1.5. Apie nusikalstamą veiką nežinojęs asmuo D. K., būdamas
UAB „G“ direktorius, veikdamas išvien su organizuotos grupės
nariais, tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje savo parašu
patvirtino J. K. sudarytas melagingas finansines ataskaitas
(2012 m. gegužės 4 d.) su pagerintais UAB „G“
finansiniais rodikliais: UAB „G“ (trumpas) balanse už ataskaitinį
laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m.
gruodžio 31 d., UAB „G“ pelno (nuostolių) ataskaitą (trumpa)
2012 m. gegužės 4 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo
2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.,
UAB „G“ nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą už ataskaitinį
laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m.
gruodžio 31 d., kuriuos J. K. 2012 m. liepos
4 d. (duomenys neskelbtini), pokalbio metu dėl spausdinimo
įrangos finansavimo sąlygų perdavė UAB „Š“ darbuotojui
J. G.
1.6. J. K. nurodymu S. K. pagamino ir panaudojo
pateikdamas J. K. žinomai netikrus spaustuvės įrangos
įsigijimo dokumentus:
1.7. 1) 2010 m. vasario 20 d. sąskaitą faktūrą
(invoice) Nr. SF-0438, kurioje nurodyti žinomai neteisingi
duomenys, kad Latvijos įmonė „Pe“ įsigijo iš Estijos įmonės „Pr“
spausdinimo įrangą: „Mutoh PJ-1626 NXE“, „Xerox Docucolor 5252 full
equipt“, „Giullotine BR-82“ už 742 335 Eur; 2012 m. vasario
10 d. sąskaitą, serija PRR, Nr. 57146, kurioje nurodyti
žinomai neteisingi duomenys, jog S. K. vadovaujama bendrovė
„O“ iš Latvijos įmonės „Pe“ įsigijo spausdinimo įrangą: „Mutoh
PJ-1626 NXE“, „Xerox Docucolor 5252 full equipt“, „Giullotine
BR-82“ už 567 528 Eur;
1.8. 2) 2012 m. vasario 10 d. sąskaitą faktūrą
(invoice), serija PRR, Nr. 57146, kurioje nurodyti žinomai
neteisingi duomenys, kad „O“ iš Latvijos bendrovės „Pe“, įsigijo:
„Mutoh PJ-1626 NXE“ už 362 318 Eur, „Xerox Docucolor 5252 full
equipt“ už 190 210 Eur, „Giullotine BR-82“ už 15 000 Eur;
1.9. 3) 2012 m. rugpjūčio 9 d. patvirtinimą, kuriame
nurodyti žinomai neteisingi duomenys, jog bendrovei „O“ priklauso
spausdinimo įranga: „Mutoh PJ-1626 NXE“ su oro ėmikliu,
131 000 Eur likutinės vertės, „Xerox Docucolor 5252-115“, 100
Eur likutinės vertės, „Giullotine BR-82“, 8800 Eur likutinės
vertės, įsigyta 2010 m. vasario 20 d.;
1.10. 4) 2012 m. rugpjūčio 9 d. dokumentą, pavadinimu
„Ištekliai“ („Resources“), kuriame nurodyta žinomai neteisinga
informacija apie inventoriaus „Mutoh PJ-1626 NXE“ su oro ėmikliu,
„Xerox Docucolor 5252“, „Giullotine BR-82“ išteklius 2012 m.
kovo 1 d.;
1.11. 5) 2012 m. birželio 21 d. „O“ komercinį
pasiūlymą (Commercial offer) UAB „G“, kuriame nurodyta įrangos
gamybos metai ir pardavimo kaina: „Mutoh PJ-1626 NXE“ su oro
ėmikliu, gamybos metai 2010 m., pardavimo kaina
122 500 Eur, „Xerox Docucolor 5252“, gamybos metai
2009 m., 115 100 pardavimo kaina, „Giullotine BR-82“, gamybos
metai 1992, 8800 Eur pardavimo kaina, ir „Mutoh“ ventiliacijos
sistemos, 2010 gamybos metai, 8500 Eur pardavimo kaina, iš
kurių: 2010 m. vasario 20 d. sąskaitą faktūrą (invoice)
Nr. SF-0438, 2012 m. rugpjūčio 9 d. „O“
„Patvirtinimą“ (Confirmation), 2012 m. rugpjūčio 9 d. „O“
dokumentą pavadinimu „Ištekliai“ (Resources), įgyvendinant bendrą
organizuotos grupės tikslą, J. K., kaip UAB „G“ komercijos
direktorius, 2012 m. rugpjūčio 8 d. pasirašęs sutartį
Nr. CPO-20804 su UAB „L“, elektroniniu paštu pateikė turto
vertintojui P. Č., siekdamas gauti iš jo turto vertinimo
ataskaitą su nepagrįstai didele spaustuvės įrangos verte, bei gavo
iš jo turto vertinimo ataskaitą Nr. CPO-20804, kurioje
nurodyta nepagrįstai didelė, tikrovės neatitinkanti įrenginių
rinkos vertė: oro ventiliacijos sistemos – 35 000 Lt
(10 136,70 Eur), „Xerox Docucolor 5252“ – 496 000 Lt
(143 651,53 Eur), „Giullotine BR“ – 82
41 000 Lt (11 874,42 Eur), plačiaformatis
spausdintuvas „Mutoh PJ-1626 NXE“ – 577 000 Lt (167
110,75 Eur).
1.12. J. K., įgyvendindamas bendrą organizuotos grupės
tikslą suklaidinti UAB „Š“ ir piktnaudžiaudamas šios bendrovės
pasitikėjimu, siekdamas pasirašyti finansinio lizingo sutartį,
pagal ją gautinus 203 920 Eur neteisėtai paversti savo bei kitų
organizuotos grupės narių turtu, pagamino žinomai netikrus
dokumentus: 2012 m. balandžio 2 d. sutartį Nr. 1574
„Dėl poligrafinių paslaugų užsakymo“ su
„OOO Типография П??????? (??????? ? 1574 ?? ?????
??????????????? ?????), 2012?m. baland?io 2?d. sutarties Nr.?1574
papildom? pried? Nr.?1 ?Technologinis susitarimas? (??????????????
?????????? ? 1 ? ???????? ? 1574 ?? ????? ???????????????
?????.???????????????? ???????????арадиз“ (Договор № 1574 на заказ
полиграфических услуг), 2012 m. balandžio 2 d. sutarties
Nr. 1574 papildomą priedą Nr. 1 „Technologinis
susitarimas“ (Дополнительное приложение № 1 к Договору № 1574 на
заказ полиграфических услуг.“Технологическое соглашение“) bei
trumpą verslo planą, siekdamas įtikinti UAB „Š“ atstovus, jog
UAB „G“ turi verslo partnerių (užsakovų) spaustuvės darbams bei
pasirašė už D. K. šią sutartį, taip pat jis pagamino žinomai
netikrus dokumentus – UAB „G“ finansinės atskaitomybės
dokumentus: 2011 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno
(nuostolio) ataskaitą, 2011 m. kovo 31 d. balansą ir
pelno (nuostolio) ataskaitą, 2011 m. birželio 30 d.
balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą, 2011 m. rugsėjo
30 d. balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą, 2012 m.
kovo 31 d. balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą, nurodydamas
tikrovės neatitinkančius pagerintus finansinius rodiklius, bei
pasirašė juose už D. K. Nurodytus dokumentus jis kartu su
žinomai netikrais dokumentais: 2012 m. birželio 21 d. „O“
„Komercinį pasiūlymą“ (Commercial offer), UAB „Š“ 2012 m.
birželio 29 d. asmens duomenų tvarkymo sutikimą, UAB „Š“
akcininkų sąrašą, forma A, UAB „Š“ per vienerius metus
mokėtinos sumos (kreditoriai), forma C, UAB „Š“ per vienerius metus
gautinos sumos (debitoriai), forma B, UAB „Š“ finansinės nuomos
(veiklos nuomos) paraišką, dokumentą pavadinimu „papildomi
duomenys, pateikiami kartu su finansinės atskaitomybės
ataskaitomis“, forma D, laikotarpiu nuo 2012 m.
liepos 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu
paštu (duomenys neskelbtini) pateikė UAB „Š“ darbuotojui.
1.13. 2012 m. rugpjūčio 1 d. J. K. kartu su
D. K. apie 10.00 val. nuvyko į UAB „Š“ (duomenys
neskelbtini), ir dalyvavo, kai D. K. pasirašė su UAB „Š“
kilnojamojo turto finansinės nuomos sutartį Nr. V-8-219632,
finansinės nuomos sutarties Nr. V-8-219632 priedą Nr. 1
„Turto specifikacija“, finansinės nuomos sutarties
Nr. V-8-219632 „Specialiąją dalį“, finansinės nuomos sutarties
priedą Nr. V-8-219632 „Papildomos sąlygos“, finansinės nuomos
sutarties priedą Nr. V-8-219632 „Mokėjimų grafikas“. Po
sutarčių pasirašymo su banko darbuotojais susitarė, kad trišalę
pirkimo–pardavimo sutartį dėl lizingo objektu esančios įrangos
pasirašys tuo pat metu, kai banko darbuotojai apžiūrės techniką, o
J. K. ir D. K. pateiks lizingo objektu esančios įrangos
vertės nustatymo ataskaitą.
1.14. 2012 m. rugpjūčio 14 d. J. K. ir D. K.
dalyvavo UAB „Š“ darbuotojams K. G. ir J. G.
(duomenys neskelbtini), apžiūrint lizingo objektu esančią įrangą,
pateikė šios įrangos UAB „L“ turto vertės nustatymo ataskaitą
Nr. CPO-20804.
1.15. Organizuotos grupės nariai, atlikę šiuos veiksmus ir
pateikę UAB „Š“ darbuotojams žinomai netikrus dokumentus,
suklastotus tikrus dokumentus, tikėdamiesi suklaidinti UAB „Š“
darbuotojus, nuslepiant tikruosius savo ketinimus, siekė užbaigti
teisiškai įforminti UAB „Š“ lizingo objektu esančio turto įgijimą
iš pardavėjo „O“ klientei UAB „G“. Todėl UAB „Š“ darbuotojai
pagamino anglų kalba surašytą 2012 m. rugpjūčio 14 d.
trišalę pirkimo–pardavimo sutartį Nr. V-89-219632 (purchase
agreement No. V-89-219632), sudarytą tarp UAB „G“, UAB „Š“ ir
„O“, kurioje viena iš sąlygų 5.1.3 punkte buvo nurodyta, kad šalys
šios sutarties sudarymo ir pasirašymo metu