NAUJAUSIOS REKOMENDACIJOS ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIUI€¦ · doc. dr. V. Ruzgas dr. A. Sasnauskas dr. R. Semaškienė Leidinį parėmė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

LIETUVOSAGRARINIŲIRMIŠKŲMOKSLŲ CENTRAS

NAUJAUSIOS REKOMENDACIJOS ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIUI

Akademija,Kėdainiųr.2011

Redaktoriųkolegija: dr.Ž.Kadžiulienė(pirmininkė) dr.M.Aleinikovas dr.V.Feiza dr.S.Lazauskas

doc.dr.V.Ruzgasdr.A.Sasnauskasdr.R.Semaškienė

Leidinį parėmėLietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

RedagavoDaivaPuidokienėMaketavoIrenaPabrinkienė,JolantaRimkutė

SL1610.20110530.4spaudoslankaiTiražas300egz.

IšleidoLietuvosagrariniųirmiškųmokslųcentrasInstitutoal.1,Akademija,58344,Kėdainiųr.sav.

SpausdinoAB„Spauda“Laisvėspr.60,05120Vilniuswww.spauda.com

ISSN2029-7548©Lietuvosagrariniųirmiškųmokslųcentras,2011

NAUJAUSIOSREKOMENDACIJOSŽEMĖSIRMIŠKŲŪKIUI

3

Pratarmė

Leidinyje pateiktos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre2010m.baigtųmoksliniųtiriamųjųdarbųpagrinduparengtosrekomendacijosžemėsirmiškųūkiui.TaiCentroinstitutų,filialųirbandymųstočiųmokslodarbuotojųvisoseLietuvoszonoseatliktųnaujausiųmoksliniųtyrimųapiben-drintiduomenys.

Žemės irmiškų ūkio darbuotojai leidinyje ras vertingos informaci-jos apie žemėsdirbimą, augalų auginimą,produktyvumodidinimą, tręšimą,apsaugą,miškoveisimąirūkininkavimąžemėsūkiuinaudotosežemėse,naujųveislių aprašymus. Prie kiekvienos rekomendacijos nurodyti ją parengusiųmokslininkų,galinčiųkonsultuotiaktualiaisklausimais,kontaktiniaiduome-nys.

Leidinys skiriamas ūkininkams,miškininkams, žemės ūkio specia-listamsirkonsultantams,žemėsūkiomokyklųdėstytojams,visiems,siekian-tiemspažangiaibeiefektyviaiūkininkauti.


4

ŽEMDIRBYSTĖSINSTITUTAS

Ilgalaikių žemdirbystės sistemų įtaka dirvožemio savybėms, augalų derlingumui ir produkcijos kokybei

Klimato pokyčiai verčia peržiūrėti tradicinių žemdirbystės sistemų taikymą, o naujos žemdirbystės tendencijos skatina atidžiai stebėti ir vertinti pokyčius, vykstančius dirvožemyje bei aplinkoje.

1999 ir 2000m. skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuoseįrengtuoselaukobandymuosetirtostrysžemėsdirbimosistemos:tradicinė,su-paprastintabeitiesioginėsėja,irtrysskirtingotręšimolygiai:netręšta,vidutinėsirpadidintosmineraliniųNPKtrąšųnormos.Antrosiosrotacijos(2005–2010m.)augalaibuvožieminiaikviečiai,vasariniairapsai,vasariniaikviečiai,vasariniaimiežiai,žirniai.

Geriausios dirvožemio fizikinės savybės (mažiausias tankis, kietumasir didžiausias oro laidumas) nustatytos žemędirbant tradiciniu būdu. Iš esmėsprastesnės dirvožemio fizikinės savybės buvo taikant tiesioginę augalų sėją įnedirbtądirvą,tačiaugalimoklimatoatšilimosąlygomisšižemdirbystėssistemapadedatausotidrėgmėskiekįdirvosviršutiniamesluoksnyjeposėjosirankstyvuo-juaugalųaugimotarpsniu.TiesioginėsėjalėmėdidesnįsuminioN,judriųjųP2O5 irK2Okiekįdirvožemio0–10cmsluoksnyjepersėjomainosrotaciją,palygintisu tradicinio ir supaprastinto žemės dirbimo taikymu.Mineralinių NPK trąšųvidutinių normų efektyvumasmažinant žemės dirbimo intensyvumą (tradicinėsėja→supaprastintasdirbimas→tiesioginėsėja)vidutiniosunkumopriemoliodirvožemyjemažėjo,osmėlingopriemoliodirvožemyjedidėjo.Tręšimasdidesniukiekiu mineralinių NPK trąšų vidutinio sunkumo priemolio dirvožemyje tai-kant tradicinį ir supaprastintą žemės dirbimą buvo ekonomiškai nuostolingas,tačiau taikant tiesioginę sėją toks tręšimas pagrindinėje produkcijoje sukauptosapykaitinėsenergijos(AE)kiekįpadidino16%,palygintisuAEkiekiuproduk-cijoje patręšus pagal vidutines trąšų normas. Smėlingo priemolio dirvožemyjetręšimasdidesniukiekiumineraliniųNPKtrąšųbuvoekonomiškainuostolingastaikantvisas tirtasžemėsdirbimosistemas,palygintisu tręšimupagalvidutinestrąšų normas.Kuo didesnis buvo dirvų piktžolėtumas, tuo efektyviau piktžolėsnaikintosherbicidais.Platausveikimospektro(glifosatųgrupės)herbicidonaudo-jimaskartusutiesioginesėjasmėlingopriemoliodirvožemyjebuvomažiauefek-tyvusneitaikanttradicinįbeisupaprastintąžemėsdirbimą.TaikanttiesioginęsėjąperrotacijąbuvosukauptasišesmėsmažesnisAEkiekis,palygintisutradicinioirsupaprastintožemėsdirbimotaikymuvidutiniosunkumopriemolioirsmėlingolengvopriemoliodirvožemiuose.

Žemės dirbimo būdų ir tręšimo intensyvumo įtaka grūdų užterštumuimikroskopiniaisgrybaisįvairavopriklausomainuotyrimųmetųirkviečiųrūšies.Vasariniųkviečiųgrūdųpaviršinisužterštumasmikromicetųpradaisbuvoišesmės


5

didesnis tiesioginės sėjos pasėliuose nei įdirbtuose tradiciniu būdu. Žieminiųkviečių grūdų paviršinis užterštumas didesnėmis normomis trąšų tręštuosepasėliuosebuvoišesmėsdidesnisneinetręštuose.

Didesnėmisnormomistrąšųtręštuosevasariniųkviečiųgrūduosenustaty-tasišesmėsdidesnisFusariumspp.infekcijoslygis.AnalizuojanttręšimoįtakąatskiromsFusariumgrybųrūšimsnustatyta,kaddidesnėstrąšųnormosišesmėsdidinoF. avenaceum infekcijągrūduose, tačiauneturėjo reikšmėsmikotoksinųdeoksinivalenolio (DON), zearalenono (ZEN) ir T-2 toksino (T-2) producentų(F. culmorum, F. poae, F. sporotrichioides)plitimui.

Žemės dirbimo įtaka mikotoksinų koncentracijai įvairiais tyrimų me-tais buvo nevienoda. 2006m. DON koncentracija žieminių kviečių grūduoseglaudžiaisiejosisuFusarium infekcijoslygiuirbuvomažesnėtiesioginėssėjospasėliųgrūduose.Vasariniųkviečiųgrūduose2006m.ZENkoncentracija(91%)ir2008m.DONbeiZENkoncentracija (atitinkamai44bei69%)buvogero-kaimažesnėtiesioginėssėjospasėliųgrūdųmėginiuose,palygintisutradiciškaiįdirbtaispasėliais.MažesnėT-2koncentracija(25%)2005m.nustatytažieminiųkviečių tiesioginės sėjos pasėliuose, o 2008m. – tradicinio dirbimo vasariniųkviečiųpasėliųgrūdųmėginiuose.

Ilgalaikis tradicinis žemės dirbimas yra efektyvesnis nei ilgalaikis tiesioginės sėjos taikymas, todėl rekomenduotina kas 3–4 metai tiesioginę sėją pakeisti giliu verstuviniu arba beverstuviu purenimu.

Ilgalaikis seklus (8–10 cm) dirvų skutimas sudaro sąlygas sutankėju-siam dirvožemio sluoksniui, vadinamajam skutimo padui, susiformuoti. Tose dirvose, kuriose taikomas neariminis žemės dirbimas, rekomenduojama kas-met keisti skutimo gylį: vienais metais jas skusti giliau, kitais – sekliau.

Trąšų normos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į dirvožemio savybes ir planuojamą derlių. Labai fosforingame, didelio kalingumo, vidu-tinio humusingumo, vidutinio sunkumo priemolyje ekonomiškai raciona-liausias derlius gautas žieminius kviečius tręšiant N139P0K18, vasarinius rap-sus – N83P0K47, vasarinius kviečius – N60P0K25, vasarinius miežius – N65P0K32, žirnius – N0P0K5. Vidutinio fosforingumo ir kalingumo, mažo humusingumo smėlingame lengvame priemolyje ekonomiškai racionaliausias derlius gautas žieminius kviečius tręšiant N170P60K41, vasarinius rapsus – N120P20K60, vasarinius kviečius – N90P20K40, vasarinius miežius – N90P10K25, žirnius – N0P10K30. Tręšimas didesniu kiekiu mineralinių NPK trąšų buvo ekonomiškai neefektyvus.

ParengėVirginijusFeiza,DaliaFeizienė,GražinaKadžienė,AlgisKadžys,AlvyraŠlepetienė,AudronėMankevičienė,SkaidrėSupronienėKonsultuojaLAMMCŽemdirbystėsinstitutoDirvožemioiraugalininkystėsskyriusInstitutoal.1,Akademija,Kėdainiųr.Tel.834737275;e.paštas:[email protected],[email protected],[email protected],[email protected],[email protected]


6

Skirtingo humusingumo glėjiškų rudžemių našumo rodiklių pokyčiai taikant alternatyvias

žemdirbystės sistemas

Taikantalternatyviasžemdirbystėssistemas,vienasvarbiausiųyraaugalųmitybosproblema–dirvožemiomaistomedžiagųkiekiooptimizavimasnenau-dojant mineralinių trąšų. Todėl svarbu sudaryti subalansuotą organinę tręšimosistemąirtinkamąsėjomainąišaugalų,pasižyminčiųskirtingomisbiologinėmissavybėmis:gebančiųkauptiazotąišatmosferosirpasisavintisudėtinguosejungi-niuoseesantįfosforąbeikalį.Tyrimųtikslas–ištirtipagrindiniųmityboselementųir augalų derlingumo pokyčius pereinant iš intensyviosios į alternatyviąsiasžemdirbystėssistemassunkauspriemoliorudžemyje.

Tyrimai atlikti 2005–2009m. LŽI Joniškėlio bandymų stotyje sunkauspriemolioglėjiškamerudžemyje.Bandymasvykdytaslaukosėjomainoje:miežiaisudaugiamečiųžoliųįsėliu→daugiametėsžolės→žieminiaikviečiai→žirniai.

Žemdirbystėssistemosirtręšimas:1)Iekologinė–žaliojitrąša+šiaudai,2)IIekologinė–žaliojitrąša+mėšlas40t/ha+šiaudai,3)Itausojamoji–žaliojitrąša+mėšlas40t/ha+šiaudai+N30,4)IItausojamoji–N30P60K60žieminiamskviečiamsirN10P40K60žirniams+šiaudai+N30.PožieminiųkviečiųIekologinėježemdirbystės sistemoje tarpiniuosepasėliuose auginta aliejinis ridikas (Rapha-nus sativus var.OleiferaL.)irsiauralapislubinas(Lupinus angustifoliusL.),IIekologinėje–baltojigarstyčia(Sinapis albaL.),Itausojamojoje–baltojigarstyčiairsėjamasisgrikis(Fagopyrum exculentum Moench.).

Siekiant nustatyti, kaip kinta skirtingo našumo dirvožemių savybės iraugalųproduktyvumasišintensyviosžemdirbystėssistemospereinantįekologinęir tausojamąją, tyrimaiatliktidviejų–mažo (iki2%) irvidutinio (2,1–2,3%)–humusingumolygiųdirvožemyje.

Ekologinėje žemdirbystės sistemoje skirtingo humusingumo lygio dirvožemyje tręšimui panaudojus tik žaliąją trąšą, pagrindinių mitybos elementų NPK balansas buvo neigiamas, o ekologinėje, panaudojus žaliąją trąšą ir mėšlą, esant mažam jų netekimui su nedideliu derliumi, NP balansas buvo teigiamas, kalio – gerokai perteklinis, lėmęs teigiamus judriojo kalio pokyčius dirvožemyje.

Tausojamojoje žemdirbystės sistemoje žieminius kviečius patręšus mėšlu ir šiaudų mineralizacijai panaudojus mineralines azoto trąšas N30, mažo humusingumo dirvožemyje NPK balansas buvo teigiamas, o viduti-nio humusingumo dėl geresnių aplinkos sąlygų augalams, lėmusių didesnį netekimą su augalų derliumi, azoto balansas buvo neigiamas, PK – teigia-mas, tačiau neesminiai pokyčiai buvo tik judriojo kalio mažo humusingumo dirvožemyje.

Agrosistemose auginant posėlinius tarpinius pasėlius žaliajai trąšai,didžiausiassausųjųirmaistomedžiagųkiekisbuvosukauptastrumposvegetaci-


7

josbastutiniųaugalų–baltųjųgarstyčiųvienanariopasėlioarbaaugintųmišinyje susėjamaisiaisgrikiais–biomasėje.Mišinyjesu ilgadieniaisaugalaissiaurala-piais lubinais auginti bastutiniai augalai sukaupėmažesnę biomasę nei augintivienanariamepasėlyje.

Prieš rudeninį arimą dirvožemio 0–40 cm sluoksnyje mažiausia Nmin koncentracija ir išplovimo pavojus buvo taikant ekologines žemdirbystės siste-mas su tarpiniais pasėliais, o didžiausia – taikant tausojamąją žemdirbystės sistemą, kai žieminių kviečių šiaudų mineralizacijai naudotos mineralinės trąšos (N30). Ekologinėje žemdirbystės sistemoje su šiaudais į dirvožemį įterpus tarpinių pasėlių biomasę, pavasarį mineralinio azoto (Nmin) nuostoliai buvo mažesni nei tausojamosiose, kai rudenį šiaudų mineralizacijai išberta N30.

I ekologinėje žemdirbystės sistemoje, daugiamečių žolių atolą įterpus žaliajai trąšai, žieminių kviečių derlius buvo gana mažas, nebūdingas našiems sunkaus priemolio dirvožemiams, ir siekė 3,0–3,5 t/ha. Mėšlas dėl lėtos organinių medžiagų mineralizacijos II ekologinėje ir I tausojamojoje žemdirbystės sistemose esmingiau nei žieminių kviečių didino po jų augintų žirnių derlių. Didžiausias žieminių kviečių grūdų derlius buvo taikant II tausojamąją žemdirbystės sistemą, kai kviečiams be žaliosios trąšos išbertos ir mineralinės N30P60K60 trąšos: priedas, palyginti su I ekologine, sudarė 32,7 %. Žieminių kviečių ir žirnių grūdų derlius taikant visas žemdirbystės sistemas buvo vidutiniškai 11,2 % didesnis didesnio humusingumo dirvožemyje nei mažo.

Sunkaus priemolio mažo arba vidutinio fosforingumo rudžemiuoseekologinėje žemdirbystės sistemoje tręšimui naudojant šiaudus ir žaliąją trąšą,dirvožemyjejudriojofosforoatsargospersėjomainos4laukųrotacijąsumažėjo10,6%,ojasnaudojantkartusu40t/hamėšlonepakito.Judriojokaliokiekisdide-liokalingumodirvožemyjeekologinėježemdirbystėjenaudojanttikžaliąjątrąšąžymiaunesumažėjo,ojąnaudojantkartusumėšlugerokaipadidėjo,palygintisupradiniaisduomenimis.

Ekologinėse žemdirbystės sistemose sėjomainoje tręšimui naudojanttikorganines trąšas, daugiamečių žoliųderliaus sumažėjimasbuvonežymus irsiekė13,4–14,8%,tačiaužieminiųkviečiųiržirniųgrūdųderliussumažėjo50,2–52,1 %,palygintisubuvusiuintensyvioje.

Ekologinio ūkininkavimo prioritetu turėtų tapti mišrus augalininkys-tės ir gyvulininkystės ūkis, nes daugiamečių žolių, kuriose vyrauja ankštinės žolės, netręšiant mineralinėmis trąšomis produktyvumas mažėja nežymiai, o javų (žieminių kviečių) derlius sumažėja perpus, todėl pastaraisiais metais sumažintos išmokos ekologiniams plotams nekompensuoja prarasto derliaus, o tai nepakankamai skatina ekologinių ūkių plėtrą.

ParengėStanislavaMaikštėnienė,LauraMasilionytėKonsultuoja LAMMCJoniškėliobandymųstotisJoniškėlis,Pasvalior.Tel.845138224;e.paštas:[email protected]


8

Sunkių dirvožemių savybių ir augalų bendrijų produktyvumo pokyčiai taikant tausojamąjį

žemės dirbimą

Modernizuojantaugalųauginimotechnologijasirdidinantaugalininkystėskonkurencingumą, labai svarbu rasti racionalius sprendimus, kaip sunkiuosedirvožemiuoseatpigintienergijailabaiimlųžemėsdirbimą.Taikantsupaprastintąžemėsdirbimąsunkiųdirvožemiųsavybėsdažnaiyranepalankios irkeliadaugproblemų,ovasariniaiaugalaitokiamžemėsdirbimui yrajautresnineižieminiai.Remiantis anksčiau atliktų tyrimųduomenimis, sunkaus priemolio dirvožemyježieminiamsaugalamsrekomenduotataikytibearimįžemėsdirbimą,ovasariniams–tradicinįgilųarimą.

LAMMCJoniškėliobandymųstotyje2006–2010m.sunkauspriemoliodirvožemyje tirti įvairaus intensyvumo pagrindinio žemės dirbimo būdai ir jųderiniai supapildomomisdirvožemiofizikinesbeikitassavybesgerinančiomispriemonėmis:1)gilusverstuvinisarimasvisiemssėjomainosaugalams(žieminiams23–25cm,vasariniams20–23cmgyliu),2)seklusverstuvinisarimas(15–17cmgyliu)vasariniamsaugalamssėjomainojekartusubearimiužemėsdirbimu(10–12cmgyliu)žieminiams,3)bearimisžemėsdirbimas(10–12cmgyliu)visiemssėjomainos augalams, 4) bearimis žemės dirbimas (10–12cm gyliu) visiemssėjomainosaugalams,įterpiantkalkiųpurvąvasariniams,5)bearimisžemėsdir-bimas(10–12cmgyliu)visiemssėjomainosaugalamssutarpiniaispasėliais,jųbiomasęįterpiantžaliajaitrąšaivasariniams,6)tarpiniųpasėliųauginimas,juosberudeniniožemėsdirbimoperžiemąpaliekantmulčiuivasariniamsaugalams.

Sėjomainos rotacija: žirniai→ žieminiai kviečiai→ vasariniai rapsai→vasariniaimiežiai.Augintiveislių ‘Tinker’žirniai, ‘Ada’žieminiaikviečiai,‘Senator’vasariniairapsaiir‘Luokė’vasariniaimiežiai.Požieminiųkviečiųkaiptarpiniai pasėliai auginta pašarinių žirnių, vasarinių vikių ir siauralapių lubinųmišinys(vienodusantykiu),povasariniųrapsų–bitinėsfacelijos,povasariniųmiežių–baltųjųgarstyčiųiraliejiniųridikųmišinys(po50%),juospasėjanttuojpopagrindiniųaugalų derliausnuėmimoirįterpiantkaipžaliąjątrąšądiskinėmisakėčiomisvėlųrudenįarbapaliekantmulčiuiperžiemąvisaiberudeniniožemėsdirbimo.Mulčiuipaliktiaugalaiperžiemąnušaloirjųliekanospadengėdirvospaviršių.Gilusirseklusarimasatliktasplūgusupusiausraigtinėmisverstuvėmisir priešplūgiais, o bearimis žemės dirbimas – universaliuoju ražienų skutikliu.Kalkiųpurvas(7,0t/ha)įterptasrudenįpagrindiniožemėsdirbimometu.Auga-lai tręšti: žirniai – N30P90K60, žieminiai kviečiai – N120P90K60, vasariniai rapsai–N120P90K60,vasariniaimiežiai–N60P90K60.Visųaugalųšiaudaisusmulkinti ir,patręšusmineralinėmisazoto trąšomis–10kgNvienai tonai šiaudų (išskyrusžirnius), įterpti į dirvą skutant ražienas.Nuopiktžolių, ligų ir kenkėjųnaudoticheminiaiaugalųapsaugosproduktai.


9

Šiųtyrimųrezultataiparodė,kaddėlbearimiožemėsdirbimovasariniamsaugalamstaikymoarbažemėsvisainedirbantrudenį,otarpiniųpasėliųbiomasępaliekant mulčiui, dažnai suprastėjo sunkaus priemolio dirvožemio fizikinėssavybės,pablogėjovasariniamsaugalamsparuoštasėklųguoliavietė,labiaupa-plitopiktžolės,palygintisutradiciniugiliuarimu.Dėlbearimiožemėsdirbimoirypačžemėsvisainedirbantrudenį,piktžolėslabiauišplitomenkąstelbiamąjągebąturinčiųžirniųpasėlyje.

Vasariniųaugalųderliuslabiausiaimažėjo,odirvožemiofizikinėssavybėsprastėjomulčiąpaliekantžiemaivisaibežemėsdirbimorudenį.Vasarinių augalų jautrumas supaprastintam pagrindiniam sunkių žemių dirbimui mažėjo taip: žirniai → vasariniai rapsai → vasariniai miežiai.

Kalkių purvo įterpimas, taikant bearimį žemės dirbimą, gerino augalųdygimosąlygas,padėjoišvengtidirvožemiofizikiniųsavybiųprastėjimo,vasariniųaugalųderliausmažėjimoarnetbuvotinkamesnis,palygintisuarimu.Seklausari-movasariniamsirbearimiožemėsdirbimožieminiamsaugalamsderinimaspagalįtakądirvožemiosavybėmsiraugalųproduktyvumuibeveikprilygogiliamarimui,taikytamauginantvisusaugalus.Bearimiožemėsdirbimo ir tarpiniųpasėliųde-rinys,jųbiomasęįterpiantvėlųrudenį,neužtikrinotinkamosdirvožemiofizikinėsbūklėsirnepadėjoišvengtivasariniųaugalųderliaussumažėjimo.

Taikant bearimį žemės dirbimą, pavasarį sunkaus priemolio armensviršutinissluoksnisdžiūvalėčiau,tačiaugreičiauneiartojedirvojepradžiūvaapa-tinis sluoksnis.Todėlpo bearimio žemės dirbimo rudenį tenka 2–3 dienomis vėlinti priešsėjinį žemės dirbimą pavasarį. Dėl bearimio žemės dirbimo povasariniųaugalųsėjosarmensviršutiniamesluoksnyjeilgiauišliekadrėgmė,tačiauesantilgesnėmssausromsvisasarmuoišdžiūvalabiauneipogilausarimo.

Siekiant išvengti negatyvių bearimio žemės dirbimo pasekmių, auginant vasarinius augalus verta armens viršutiniame sluoksnyje įterpti iki 7,0 t/ha kalkių purvo. Kalkinėmis medžiagomis pagerinus molingų dir-vožemių struktūrą ir kitas fizikines savybes, visiems augalams galima taikyti bearimį žemės dirbimą. Auginant bearimiam dirbimui jautresnius augalus, žemės dirbimą galima sėkmingai supaprastinti derinant seklų arimą vasa-riniams ir bearimį dirbimą žieminiams augalams.

Dirvožemio fizikinės būklės ir augalų augimo bei derliaus atžvilgiubearimismolingųžemiųdirbimasyra tinkamesnis žieminiams javams.Taikantbearimįžemėsdirbimą,žieminiamskviečiamsparuošta sėklųguoliavietėbuvogeresnė, jie sparčiau dygo ir augo, o derlius dažnai prilygo ar kai kuriaisme-taisbuvodidesnisneigiliai suarus.Bearimiožemėsdirbimopranašumasprieštradicinįarimąžieminiamsjavamslabiauišryškėjasausringaissėjosirposėjiniolaikotarpiometais.Tačiaužiemotinepalankiomissąlygomisdėldirvospaviršiujesusikaupusiovandenspobearimiožemėsdirbimožieminiaikviečiaikaikuriaismetaisderėjoprasčiau.Sunkiuose priemoliuose žieminius kviečius auginant po žirnių, jiems racionalu taikyti bearimį žemės dirbimą.


10

Tarpinių pasėlių auginimo popjūtiniu laikotarpiu ir supaprastinto žemės dirbimo derinimas kaip agropriemonė yra veiksminga aplinkosau-giniu atžvilgiu, sulaikant po pagrindinių augalų auginimo likusias maisto medžiagas, ypač azotą, jas sukaupiant dirvožemio viršutiniuose sluoksniuose ir apsaugant nuo išplovimo į drenažo bei gruntinius vandenis. Kaiptarpiniaipasėliaididžiausiąderliųdavėmišinyjeaugintibaltosiosgarstyčios iraliejiniairidikai,geraiaugopašariniųžirnių,vasariniųvikiųbeisiauralapiųlubinųmišinys,obitinėsfacelijosišauginanedaugbiomasėsiryramažiautinkamos.Derinant tarpinių pasėlių auginimą ir jų biomasės įterpimą žaliajai trąšai, taikant molingų žemių bearimį dirbimą svarbu ją įterpti, kai dirva yra tinkamos būklės, t. y. fizinei brandai artimo drėgnio, o didelę antžeminę biomasę išauginusius tarpinių pasėlių augalus prieš įterpimą susmulkinti.

Sunkiuose dirvožemiuose taikant bearimį žemės dirbimą, galima ikidviejųkartųpadidintidarbonašumą,okurosąnaudassumažintiiki40%,palygintisutradiciniugiliuarimu.

ParengėAleksandrasVelykis,AntanasSatkusKonsultuojaLAMMCJoniškėliobandymųstotisJoniškėlis,Pasvalior.Tel.845138280;e.paštas:[email protected],[email protected]

Augalų produkcijos ir dirvožemio kokybės gerinimas sunkiose dirvose

Žemdirbiams aktualus siekis sumažinti pagrindinį žemės dirbimą,tačiausvarbuišsiaiškinti,arsupaprastintožemėsdirbimotaikymasnepabloginsdirvožemiokokybės,kaiptaipaveiksdirvosmikrobiologiniusprocesusiraugalųfitosanitarinębūklę.Lietuvojetokiųduomenųstokojama.

LAMMC Joniškėlio bandymų stotyje 2007–2010m. tirtas dirvožemiomikroorganizmųaktyvumasirgrybiniųligųišplitimassunkiomsdirvomstaikanttradicinįbeitausojamąjįdirbimą.Sėjomainosrotacijosnariai–žirniai,žieminiaikviečiai,vasariniairapsaiirvasariniaimiežiai–augintitaikantskirtingusžemėsdirbimo būdus: gilų verstuvinį arimą (žieminiams 23–25cm, vasariniams 20–23cm gyliu), neariminį žemės dirbimą (visiems augalams 10–12cm gyliu),seklųverstuvinįarimą(vasariniamsaugalams15–17cmgyliu),neariminįžemėsdirbimą periodiškai įterpiant kalkių purvą su tarpinių pasėlių augalais žaliajaitrąšaiirsutarpiniųpasėliųaugalaismulčiuivasariniamsaugalams.

Tyrimųmetaisdirvosfiziologinisaktyvumasbeimikroorganizmųgausu-mas skyrėsi priklausomai nuo augintų augalų ir mikroorganizmų fiziologinių


11

grupių veiklos pobūdžio. Palyginus bandymo pradžios (2007m.) ir paskutiniųsėjomainosrotacijosmetų(2010m.)augalųvegetacijospabaigojeišdirvožemioviršutinio ariamojo sluoksnio imtų ėminių mikrobiologinių procesų pokyčiusnustatyta,kadsunkiųdirvųtausojamasisdirbimasturėjoteigiamosįtakosdirvosbiotosaktyvumui.Heterotrofiniųbakterijų irmikromicetų,kurieaktyviaidaly-vaujaskaidantorganines liekanas irdirvožemįpapildoaugalamsreikalingomismineralinėmisirbiologiškaiaktyviomismedžiagomis,kiekįdidinovisostaikytospriemonės,ypačorganinėsmedžiagosįterpimas.Dehidrogenazės,kurirandamatik gyvose ląstelėse ir yramikrobiologinio aktyvumo reguliatorius, aktyvumuidaugeliuatvejųteigiamosįtakosturėjoseklusarimas,tarpiniaiaugalai,tarpiniaiaugalaimulčuiirkalkiųpurvas.Šiofermentoaktyvumuitaikytųpriemoniųteigia-maįtakanustatytajaupirmaispanaudojimometais.Ureazės(dalyvaujaazotoapy-kaitoje,padedasuskaidytišlapalą)irproteazės(skaidobaltymus,dalyvaujaazotoapykaitoje)aktyvumuiitinteigiamąįtakąturėjotarpiniaiaugalaižaliajaitrąšaiirmulčiui.Nitrifikacijos(biologinisprocesas,kuriometuišamoniakosusidaronitra-tai)aktyvumądidinoorganiniųmedžiagųįterpimas,opaskutiniaistyrimųmetais–irkalkiųpurvas.Azotobakterių(sujungiaatmosferosazotą,ojomsžuvusišjųįdirvožemįpatenkaaugalųlengvaipasisavinamiazotojunginiai)kiekistyrimųmetu mažėjo. Sporas formuojančių bakterijų (atsparios nepalankioms gamtossąlygoms)kiekiskitonenuosekliai,priklausomainuotaikytųpriemonių.Įdirvąįterptitarpiniaiaugalaiirkalkiųpurvaspervisąsėjomainądidinomikroorganizmųgausumąbei aktyvumą. Į dirvą įterpus tarpinius augalus su skirtingukiekiuCbeiNirkalkinesmedžiagasnustatyta,kadpervisąsėjomainąmikroorganizmųgausumasiraktyvumasbuvoišesmėsdidesnis.

Sunkių dirvų tausojamojo dirbimo įtaka per dirvą ir augalų liekanasplintančiųgrybiniųligųišplitimuisėjomainosrotacijosnarių–žirnių,žieminiųkviečių,vasarinių rapsų irvasariniųmiežių–pasėliuose įvairavopriklausomainuoligųplitimosąlygų.Neariminisžemėsdirbimasžieminiųkviečiųpasėliuosesumažino stiebalūžės (Oculimacula spp.) ir pašaknio puvinio (Fusarium spp.)išplitimo riziką, tačiau neturėjo įtakos javaklupės (Gaeaumanomyces grami-nis)išplitimui.Žemėsdirbimobūdasneturėjoryškesnėsįtakosvasariniųmiežiųpašakniopuvinioirdryžligės(Pyrenophoraspp.)išplitimuipasėlyje.Neariminiožemėsdirbimosąlygomisyramažesnėžirniųšaknųpuvinioišplitimorizika,betpadidėja askochitozės (Ascochyta complex) išplitimopavojus.Seklus arimas irneariminisžemėsdirbimasskatinogrybiniųligų(plintančiųperdirvąiraugalųliekanas)išplitimąvasariniuoserapsuose.Verticiliozės(Verticillium longisporum)išplitimasneariminiožemėsdirbimolaukeliuosebuvo5kartusdidesnisneitai-kantgilųarimą,taippattaikantsupaprastintądirvosdirbimąpadidėjoirfomozės(Leptosphaeria maculans)išplitimorizika.

Neariminis žemės dirbimas turėjo teigiamos įtakos dirvos mik-robiologiniam aktyvumui. Mikroorganizmų itin pagausėjo ir jų aktyvu-


12

mas padidėjo į dirvą įterpus tarpinius augalus arba kalkių purvą. Seklus arimas ir neariminis žemės dirbimas skatino grybinių ligų (plintančių per dirvą ir augalų liekanas) išplitimą vasariniuose rapsuose, tačiau sumažino stiebalūžės išplitimo riziką žieminių kviečių pasėliuose. Neariminio žemės dirbimo sąlygomis yra mažesnė žirnių šaknų puvinio išplitimo rizika, bet padidėja askochitozės išplitimo pavojus.

Parengė IrenaGaurilčikienė,DaliaJanušauskaitė,EglėPetraitienė

Konsultuoja LAMMCŽemdirbystėsinstitutoAugalųpatologijosirapsaugosskyriusInstitutoal.1,Akademija,Kėdainiųr.Tel.834737384,861243139,868649043,866219183;e.paštas:[email protected],[email protected],[email protected]

Mėšlo pakeitimo alternatyviomis trąšomis galimybės moreninio priemolio dirvožemyje

Vakarų Lietuvoje vyrauja moreninio priemolio nepasotintieji balkšva-žemiai (JIn).Nors jie priskiriami prie vidutiniškai turtingų, tačiauyra rūgštūs,turi daug augalams toksiško judriojo aliuminio, nedaug organinės medžiagos.Kalkinimasyravienasvarbiausiųšiųdirvožemiųkultūrinimopriemonių.Kitajųgerinimopriemonė–papildymasorganinėmismedžiagomis,kuriųnuostoliaidėlmineralizacijosgalibūtikompensuotiderliausliekanų(šiaudų,ražienų)užarimuiržaliąjatrąša.Žinoma,kadmėšlasyravienassvarbiausiųorganinėsmedžiagosirmityboselementųšaltinių.Sujuoįdirvožemįįterpiamosirįvairiosbiologiškaiak-tyviosmedžiagos.Dėljameesančiokalcioirmagniomėšlaspasižymidirvožemiorūgštumąneutralizuojančiupoveikiu.DaugumaLietuvosūkiųyraaugalininkystėskrypties,juosetrūkstakraikiniomėšlo,betatsirandapertekliusaugaliniųliekanų,tinkamųnaudotikaipalternatyviosorganinėstrąšos.

LAMMC Vėžaičių filiale 2005–2010m. atlikti tręšimo įvairiomisorganinėmis trąšomis tyrimai, kurių tikslas – įvertinti ilgalaikio tręšimomėšlupoveikį pakalkinto (pH 5,8–6,0 lygiui palaikyti) dirvožemio cheminėms beifizikinėms savybėms ir sėjomainos augalų produktyvumui. Tyrimų duomenųpagrindu siekta pagrįsti mėšlo pakeitimo kitomis alternatyviomis organinėmistrąšomis(šiaudais,rapsojais, lubinųbeiavižųmišiniu,daugiametėmisžolėmis)galimybę.


13

Tyrimųdirvožemis–nepasotintasisbalkšvažemis(JIn),Dystric Albelu-visol (ABd),granuliometrinėsudėtis–moreninispriemolis.Bandymas įrengtas2005m., rekonstravus ilgalaikį (nuo 1959 m.) tręšimo mėšlu (kas 3–4 metaiįterpiantpo40ir60t/ha)bandymą.Dirvožemispakalkintasdulkiaisklintmilčiais.Penkialaukės sėjomainos augalų kaita: veislės ‛Širvinta’ žieminiai kviečiai→veislės‛Derliai’sideraciniųlubinųbeiveislės‛Selma’avižųmišinys→veislės‛ValescaC’žieminiairapsai→veislės‛Luokė’vasariniaimiežiaisudaugiamečiųžolių įsėliu→ daugiametės žolės (veislės ‘Vyliai’ raudonieji dobilai ir veislės‘GintarasII’pašariniaimotiejukai).

Tyrimų schema: 1) netręšta organinėmis trąšomis, 2) 40 t/ha mėšlo,3) alternatyvios organinės trąšos – 40 t/ha mėšlo suformuotame fone (A-1),4)60t/hamėšlo,5)alternatyviosorganinėstrąšos–60t/hamėšlosuformuotamefone(A-2).

Kraikinis mėšlas penkialaukėje sėjomainoje buvo įterptas vieną kartąžieminiamskviečiams.Kaipalternatyvios trąšos tamepačiame laukelyjeužau-gintiaugalaibuvoįterpiamikasmetįanksčiau,t.y.ikibandymorekonstrukcijos(2005m.), ilgalaikiu (daugiaukaip50metų) tręšimumėšlu suformuotus fonus(A-1irA-2).

Tyrimų duomenys parodė, kad hidrolizinis rūgštumas dirvožemyje,tręštame60t/hamėšlo, buvo17mekv./kg,otręštame40t/hamėšloiralternatyvio-misorganinėmistrąšomis(A-1beiA-2)šiektiekdidesnis–1–2mekv./kg.NuovisųnaudotųorganiniųtrąšųpHKClpadidėjo0,3vnt.,t.y.nuopH5,7iki6,0.Tręšiant60t/hamėšlodirvožemyjenustatytasdidžiausiaskiekismainųCabeiMg(2378bei274mg/kg)irjudriojoP2O5beiK2O(280bei263mg/kg).Šiųmakroelementųkiekioatžvilgiu40t/hamėšlo iralternatyviomis trąšomis (A-1beiA-2) tręštasdirvožemisišesmėsnesiskyrė.Jamemakroelementųkiekisbuvo:judriojoP2O5 –223–258mg/kg,judriojoK2O–237–257mg/kg,mainųCa–2034–2169mg/kgirmainųMg–246,3–260,9mg/kg.

Optimaliaugalamsaugtimoreniniopriemoliodirvožemiofizikinėbūklė:mezodalelių(0,5–0,25mm)–63,96%,vandenyjepatvariųtrupinėlių(>0,25 mm)–59,49%,tankis–1,27Mg/m3,drėgnis–16,19%,aeracinisporingumas–33%,nustatytatręšiant40t/hamėšlo.Fizikiniųsavybiųgerinimoatžvilgiualternaty-viostrąšosbuvomažiauefektyviosneimėšlas.

Žieminių kviečių grūdų derlius gautas panašus (2,69–2,71t/ha) irmėšlu (40bei60 t/ha), ir alternatyviomisorganinėmis trąšomis (A1beiA-2)tręštame dirvožemyje. Didžiausias lubinų bei avižų sausųjų medžiagų (SM)derlius(4,55t/ha)buvodirvožemyje,tręštame60t/hamėšlo,t.y.jisbuvoapie15%didesnisneiįterpus40t/hamėšlo.LubinųbeiavižųSMderliusalternatyvio-mistrąšomistręštamedirvožemyjebuvotik7–8%mažesnisneitręštamemėšlu.Alternatyvių trąšų (lubinų bei avižųmišinio) įterpimas buvo itin veiksmingasžieminiams rapsams: jų sėklų derlius (3,87 ir 3,96 t/ha) buvo 34–39% dides-


14

nisneitręštamemėšludirvožemyje.Vasariniųmiežiųdidžiausiasgrūdųderlius(4,09t/ha)buvoįterpus60t/hamėšlo.Patręšusalternatyviomistrąšomis,miežiųgrūdų derlius gautas panašus kaip ir tręštame 40 t/hamėšlo dirvožemyje, t.y.3,89–3,93t/ha. Didžiausias metinis daugiamečių žolių SM derlius (7,19t/ha)buvogautasįdirvožemįįterpus60t/hamėšlo,oįterpus40t/hamėšlo–6,35t/ha.Daugiamečiųžoliųderliusbuvodidesnismėšlutręštamedirvožemyjeneitręštamealternatyviomistrąšomis,tačiauesminiųskirtumųnenustatyta.Raudonųjųdobilųbuvo daugiausia (66,3–66,4%) mėšlu tręštame dirvožemyje, o tręšiant alter-natyviomistrąšomisnustatytajųmažėjimotendencija.

Tyrimų laikotarpiu visuose pasėliuose plito vienametės piktžolės. Jossudarė80,8–98,8%bendropiktžoliųkiekio.Pasėliųpiktžolėtumaspriklausėnuoorganiniųtrąšų.Patręšuspiktžoliųkiekissumažėjo18,1bei6,7%,ojųSMmasėpadidėjoatitinkamai10,2bei5,8%,palygintisuorganinėmistrąšomisnetręštupasėliu.Tręštuoseorganinėmis trąšomis pasėliuosedažnesnėsbuvoderlingų irįtręštųdirvožemiųpiktžolės:trikertėžvaginė(Capsella bursa-pastorisL.)Med.,baltojibalanda(Chenopodium albumL.)beidaržinėžliūgė(Stellaria mediaL.).

Ūkininkaujant Vakarų Lietuvoje, kur vyrauja moreninio priemolio dirvožemiai, potencinio derlingumo išlaikymo ir padidinimo atžvilgiu juos pirmiausia reikia pakalkinti. Neutralizavus dirvožemių rūgštumą, būtina papildyti ir organine medžiaga. Tuo tikslu galima naudoti kraikinį mėšlą arba alternatyvias organines trąšas (šiaudus, rapsojus, lubinų bei avižų mišinį, daugiametes žoles). Visos jos mažina dirvožemio rūgštumą ir didina mainų kalcio bei magnio, judriųjų fosforo ir kalio kiekį, palyginti su netręštu dirvožemiu. Dirvožemio fizikinės būklės pagerinimo atžvilgiu mėšlas yra šiek tiek efektyvesnis nei alternatyvios trąšos.

Sėjomainoje augintų augalų: kviečių grūdų, lubinų bei avižų mišinio, miežių grūdų ir daugiamečių žolių, derlius gautas panašus tręšiant ir mėšlu, ir alternatyviomis organinėmis trąšomis, kurios buvo terptos į dirvožemio fonus, suformuotus ilgą laiką tręšiant mėšlu. Žieminių rapsų sėklų der-lius gautas didesnis tręšiant lubinų bei avižų mišiniu nei mėšlu. Pasėlių piktžolėtumo atžvilgiu organinių trąšų įtaka iš esmės nesiskyrė.

ParengėReginaRepšienė,DanutėKarčauskienė,ReginaSkuodienė

KonsultuojaLAMMCVėžaičiųfilialasGargždųg.29,Vėžaičiai,Klaipėdosr.Tel.846458233;e.paštas:[email protected]


15

Tarpinių pasėlių žaliajai trąšai ekologinis efektyvumas priesmėlio dirvožemyje

Lietuvosteritorijojepermetusiškrintavidutiniškai600–800mmkritulių.Tai sudaro prielaidas cheminių elementų išplovimui iš dirvožemio viršutiniųsluoksnių,dėl togalididėti jųkoncentracijapožeminiuoseirgruntiniuosevan-denyse. Žemės ūkio naudmenose cheminių elementųmigraciją didina įvairiosagrotechninės priemonės: tręšimas organinėmis bei mineralinėmis trąšomis,intensyvus žemės dirbimas, kalkinimas ir kt. Atsižvelgiant į HELCOM 28/420071115 d.rekomendacijas,žemėsūkiosektoriujebūtinamažintiantropogeninįpoveikįcheminiųelementųišplovaiirkartuvandenstelkiniųužterštumąazotobeifosforojunginiais.

LŽIVokėsfiliale2002–2008m.lizimetriniuoseįrenginiuosetirtatarpiniųposėlinių augalų žaliajai trąšai įtaka atmosferos kritulių filtracijai ir cheminiųelementųišplovimui.Sėjomainojetarpiniaipasėliaigaliatliktiįvairiasfunkcijas.Lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose svarbiausios yra dirvožemiopapildymas organine medžiaga, biologinė azoto imobilizacija rudens–žiemoslaikotarpiuiratmosferoskrituliųfiltracijosmažinimas.Atsižvelgiant įanksčiauatliktųtyrimųapietinkamiausiųaugintitarpiniuosepasėliuoseaugalųrezultatus,šio tyrimometu tirta raudonojodobilo (Trifolium pratenseL.) ir aliejinio ri-diko (Raphanus sativus L.) gebamažinti atmosferos krituliųfiltraciją rudenslaikotarpiu.Raudoniejidobilaibuvo įsėti įmiežiuspavasarį,aliejiniai ridikai–pomiežiųnuėmimo,rugpjūčioantrądešimtadienį,irpriešsėjątręštiamoniosalietra (N30).Rugsėjo–spaliomėnesiais šie augalai užaugindavo vidutiniškai3,3–4,1t/habiomasėssausųjųmedžiagų.Raudonųjųdobilųžaliojemasėjebuvosukaupta vidutiniškai 59,3 kg/ha azoto, 6,3 kg/ha fosforo ir 65,7 kg/ha kalio,aliejiniųridikų–atitinkamai37,2,8,9ir65,7kg/ha.Spaliopabaigojeįdirvožemįįterpusposėliniųaugalųbiomasę,prasidedajosirimas,kuriometususidaroįvai-rustirpūsorganiniaiirmineraliniaijunginiai.Jiedirvožemįpapildoaugalųpasi-savinamaismityboselementais,humusomedžiagomis,betkartugalipadidintijųišplovimąįgilesniusdirvožemiosluoksnius.

Atlikustyrimusnustatyta,kadpriesmėliodirvožemyjetarpiniaipasėliaiaugimo metu mažina kritulių filtraciją. Vasaros laikotarpiu mažinant filtracijądidesnęįtakąturėjoraudoniejidobilai,nesjieįsėjamipavasarįirikivasarospabai-gossuformuojagausiąšaknųsistemąbeididelęantžeminębiomasę.Palygintisugrynumiežiųpasėliu,krituliųfiltracijąvasaroslaikotarpiudobilųįsėlissumažino38,7%,orugpjūtįpasėtialiejiniairidikai–25,3%.Rudenslaikotarpiupadidėjuskritulių kiekiui, posėlinių augalų įtaka filtracijai sumažėja, bet išlieka esminė.


16

Palygintisumiežiųražienomis,raudonųjųdobilųiraliejiniųridikųposėliniaiau-galaifiltracijąsumažinovidutiniškai16,5−16,9%.Spaliopabaigoje,požaliosiostrąšosįterpimoįdirvą,krituliųfiltracijaijiebeveiknebeturiįtakos.

Žaliosiostrąšosbiomasėsirimometususidaręjudrūscheminiaijunginiaididina kai kurių elementų išplovimą. Jų įtaka priklauso nuo įterptos biomasėskiekioirhidroterminiųsąlygųpojosįterpimoįdirvą.Nustatyta,kadesantdide-liambiomasėskiekiui ir šiltamrudens laikotarpiuipožaliosios trąšos įterpimožiemoslaikotarpiunitratųkoncentracijalizimetriniuosevandenysegalipadidėtiapie20mg/lNO-

3.Tačiaujeigupojosįterpimoorotemperatūrabūnaneigiama,organinėsmedžiagos irimasprasidedavėliau irnedidelisnitratųkoncentracijospadidėjimas įvykstapavasarį.Taippatnustatyta,kadžalioji trąšanežymiaipa-didinakalio,odobilųbiomasė–kalciokoncentracijąlizimetriniuosevandenyse.Judriųjųorganiniųjunginių(Corg.)migracijadėlžaliosiostrąšosįterpimoišesmėsnepadidėja.

Tarpiniaiposėliniaižaliosiostrąšospasėliai,vasarosirrudenslaikotarpiumažindamiatmosferoskrituliųfiltraciją,turinevienodąįtakąmažinantcheminiųelementų išplovą. Raudonieji dobilai rudens laikotarpiu formuoja gausesnę irazotingesnębiomasę, bet nepaisant to, kad jie labiaumažina krituliųfiltraciją,visdėltojųužarimaspermetusazotoišplovimonuostoliuspadidinavidutiniškai8kg/ha(11,5%),kalio−4,5kg/ha(22,8%).Aliejiniairidikai,intensyviaiaugdamirudenslaikotarpiu,savobiomasėjeimobilizuojadaugjudriųjųcheminiųjunginių,otaiazotoišplovimąsumažinavidutiniškai31,9%,kalcio–10,9%.Irdobilai,iraliejiniairidikai išesmėsmažina(24,7−27,7%)judriųjųorganiniųmedžiagų,dirvožemioariamąjįsluoksnįpapildančiųorganiniaisjunginiais,išplovimą.

Įvertinus įvairių augalų, naudojamų žaliajai trąšai, įtakos dirvožemiohumusingumui ankstesnių tyrimų rezultatus, rekomenduojama priesmėlio dirvožemiuose rudens laikotarpiu žaliajai trąšai auginti aliejinius ridi-kus, kurie efektyviai mažina atmosferos kritulių filtraciją, azoto, kalcio ir organinės anglies išplovimą, be to, didina huminių medžiagų kiekį ir palaiko stabilų humuso balansą.

Parengė LiudmilaTripolskaja

KonsultuojaLAMMCVokėsfilialasŽaliojia.2,TrakųVokė,VilniusTel.852645439;e.paštas:[email protected]


17

NPK trąšų normų koregavimo reikšmė lauko augalų sėjomainos produktyvumui, dirvožemio derlingumui

ir jo ekologinei būklei

Siekiant nustatyti įvairių tręšimo sistemų poveikį žemės ūkio au-galams,dirvožemiofizikinėms,agrocheminėmssavybėmsirekologineibūklei,LAMMCElmininkųbandymų stotyjeAnykščių r. atlikti tyrimai daug (P2O5A-L 193–297mg/kg, K2OA-L – 107–222mg/kg) ir mažiau (P2O5A-L 79–133mg/kg,K2OA-L 93–151 mg/kg) judriųjų fosforo bei kalio turinčiuose dirvožemiuose.Laukosėjomainojeaugintivasariniaikviečiai,bulvės,miežiaisu įsėliu, I ir IInaudojimometųdaugiametėsžolės.

Tyrimųduomenimis,didžiausiasžemėsūkioaugalųderliusgautasžemėsūkioaugaluspatręšusvidutinėmisnormomismineraliniųN45-90P60-90K90-120trąšųirvienąkartąsėjomainojebulvėmsįterpus60t/hamėšlo.Tačiau,siekiantefektyviaupanaudotimineralinesNPKtrąšas,jųnormasreikiakoreguotipagaldirvožemiopagrindiniusagrocheminius rodiklius (pHKCl,mineralinioazoto (Nmin.), judriųjųP2O5irK2Okiekį)arbaapskaičiuotipagalLAMMCAgrocheminiųtyrimųlabo-ratorijojenaudojamąkompiuterinętrąšųnormųskaičiavimoprogramąįvairiauslygioaugalųderliuigauti.Beto,esantdideliamdirvožemiofosforingumuibeika-lingumui(kaidirvožemyjeP2O5beiK2Oyra200mg/kgirdaugiau),augalustamtikrąlaiką(maždaug5metus)galimatręštitikazototrąšomis,osiekiantdidelioderliaus–irmažomisnormomisPKtrąšų.Potobūtinapakartotinaiištirtijudriųjųfosforobeikaliokiekįdirvožemyjeiraugalųtręšimonormasapskaičiuotipagalminėtątrąšųnormųskaičiavimoprogramą.

Žemėsūkioaugalųtrąšųnormasskaičiuotiyra tikslinga,atsižvelgiant įdirvožemioagrocheminiusrodikliusbeiplanuojamąaugalųderlingumąirsiekiantdirvožemyjeoptimizuotiaugalųmaistomedžiagųkiekį.

NorslaukosėjomainojemažiausiaineigiamasazotobalansasbuvogautaskartusuvidutinėmisnormomismineraliniųNPKtrąšųvienąkartąsėjomainojeįterpus 60 t/hamėšlo, tačiau pakankamai palankus šiosmaistomedžiagos ba-lansasgautas irNPKtrąšųnormasapskaičiavuspagaldirvožemiopagrindiniusagrocheminiusrodikliusarbapagalkompiuterinętręšimoprogramą,atsižvelgusįplanuojamąžemėsūkioaugalųderlingumą.

Žemėsūkioaugalustręšiantmineralinėmisazototrąšomis,didėjonitratųkoncentracija lizimetriniuose vandenyse, tačiau jų išplovimas itin padidėjo bevidutiniųnormųmineraliniųNPKtrąšųvienąkartąsėjomainojeįterpus60t/hakraikiniomėšlo.

MineraliniųNPKtrąšųnormaskoreguojantpagaldirvožemiopagrindi-niusagrocheminiusrodikliusarbajasapskaičiavusnaudojantkompiuterinętrąšųnormųskaičiavimoprogramą,mažiauneigiamas judriųjųP2O5 irK2Obalansas


18

gautas,kaidirvožemyjebuvomažiaujudriųjųP2O5irK2O,irlabiauneigiamas,kaidirvožemisbuvofosforingesnisirkalingesnis.Taileidžiadirvožemyjereguliuotišiųmaistomedžiagųkiekį,nesesantmažaijudriųjųfosforobeikaliomažėjažemėsūkioaugalųderlius,prastėjaazototrąšųpasisavinimas,okaidirvožemyjefosforoir kalio labai daug, jos yra išplaunamos ir teršia aplinką.Tyrimųduomenimis,augaluspatręšusnekoreguotomisnormomismineraliniųNPKtrąšų,dirvožemyjejudriojofosforokiekisbeveiknepakito.Fosforotrąšųnormasapskaičiavusnau-dojantkompiuterinęprogramą,dideliofosforingumodirvožemyjeP2O5kiekisper5metussumažėjoiki39mg/kg,omažesniofosforingumodirvožemyjepadidėjoiki28mg/kg.Panašitręšimosistemųįtakanustatytairdirvožemiokalingumui.

Taigi mineralinių NPK trąšų normas reikia apskaičiuoti atsižvelgiant į dirvožemio agrocheminius rodiklius ir maisto medžiagų poreikį planuo-jamam žemės ūkio derliui gauti, nes taip efektyviau panaudojamos trąšos, dirvožemyje pagerėja NPK balansas, aplinka mažiau teršiama nitratais bei fosfatais.

ParengėJonasMažvila,KęstutisRainys,JonasArbačiauskas,GediminasStaugaitis,ZigmasVaišvila,TomasAdomaitis

Konsultuoja LAMMCAgrocheminiųtyrimųlaboratorijaSavanoriųpr.287,KaunasTel.837311684;e.paštas:[email protected]

Lietuvos agroklimato sąlygų ir tręšimo įtaka mineralinio azoto kitimui dirvožemyje

Šaliesžemėsūkionaudotojai,siekdamigautididesnįžemėsūkioaugalųderlių,išberiairdidesnesnormasazototrąšų,neatsižvelgdamiįmineralinioazoto(Nmin)kiekįdirvožemyje.Dėltoviršijamasaugalųazotoporeikis,kylaaplinkosužteršimogrėsmė.

Siekiant nustatyti mineralinio azoto (NO3 + NH4) kiekį bei kaitą, LRžemėsūkioministerijosužsakymu2005–2009m.pavasarįirrudenįAgrocheminiųtyrimų laboratorijos darbuotojai atliko stebėsenos tyrimus įvairiuose Lietu-vos dirvožemių rajonuose, skirtingos granuliometrinės sudėties, įvairiais auga-lais (žiemkenčiais,vasarojumi,kaupiamaisiais,pievomisbeiganyklomis irkt.)apsėtuoseplotuose,dirvožemio0–30,30–60ir60–90cmsluoksniuose,20ҳ20 mdydžioaikštelėse.Kasmetbuvopaimama600–800ėminių.Siekiantnustatytiil-


19

galaikio tręšimopoveikį jo kaupimuisi dirvožemyje,mineralinio azoto tyrimaiatlikti irskirtingomisnormomisNPKtrąšųbeijųderiniais(NPK0–180kg/ha)tręštuoseRadviliškior.Skėmiuose,irkiturįrengtuoselaukobandymuose.

Augalųmitybaisvarbiausiasyradirvožemio0–60cmsluoksnyjeesan-tis mineralinis azotas. Jo vidutinis kiekis šalies dirvožemiuose 2005–2009m.pavasarį įvairavo nuo 50,3 (2008m.) iki 62,6 (2005m.) kg/ha, rudenį – nuo52,4iki58,2kg/hairpriklausėnuokrituliųkiekio,okaikuriaismetais–irnuoorotemperatūros,dirvožemioįšalogyliobeilaiko,granuliometrinėssudėtiesirūkininkavimo sąlygų.Vidutiniais penkerių metų tyrimų duomenimis, pavasarįdirvožemio0–30cmsluoksnyjeNminbuvo33,9kg/ha(46%viso0–90cmsluoks-niokiekio),okaikuriaismetaissvyravonuo32,2(2007m.)iki40,2(2005 m.)kg/ha. Nmin dirvožemio 30–60 cm sluoksnyje buvo vidutiniškai 20,9kg/ha(28,4 %),60–90cm–18,9kg/ha(25,6%),0–60cm–54,8kg/ha(74,4%),0–90 cm–73,7kg/ha.

Tiriantūkininkavimoįtakądirvožemioekologineibūklei,svarbuįvertintiNmin. kiekio pokyčius po žiemos, nes jo kiekis pavasarį dirvožemio 60–90 cmsluoksnyje,palygintisurudeniu,kasmetkintanevienodai.

RytųLietuvoje dirvožemio 60–90 cm sluoksnyjeNmin kiekis pavasarį,palygintisurudeniu,2005–2009m.dažniausiaimažaikito,tik2007m.pavasarįjo aptikta 6,1 kg ha-1 mažiau nei 2006m. rudenį; matyt, jis buvo išplautas įgilesnius dirvožemio sluoksnius. Visais tyrimų metais Nmin kiekis dirvožemiopaviršiniame 0–30 cm sluoksnyje po žiemos beveik nepakito. Vidurio Lietu-voje, kur ūkininkaujama intensyviau, mineralinio azoto kiekis dirvožemiopaviršiniamesluoksnyjepo2005ir2007m.žiemųsumažėjo2,8ir7,2kg/ha.Iššiosluoksnioaugalųnepasisavintasazotasmigravogilynirkaupėsi30–60arba60–90 cmgylyje.VakarųLietuvoje dėl gausesnio kritulių kiekioNmin į giles-niusdirvožemiosluoksniusmigravointensyviau.Pošiltos2006–2007m.žiemosmineralinioazotodirvožemio30–60ir60–90cmsluoksniuosesumažėjoatitinka-mai8,4ir4,0 kg/ha.2005–2006m.žiemąiškritusmažiaukritulių,Nminmigracijabuvomažesnė–joišplautatikiki60–90cmsluoksnio.

Ilgalaikio(nuo1971m.)bandymotręšiantskirtingomisnormomisNPKtrąšų duomenys parodė, kad, vidutiniais tyrimų duomenimis, 2006–2009m.netręštuose laukeliuose dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje pavasarį Nmin nusta-tyta vidutiniškai 43,9 kg/ha, patręšus N90P90K90 – 56,4kg/ha, N180P90;180K90;180 –70,8kg/ha.Augaluskasmetpatręšusvidutinėmisnormomis(N90)azoto trąšųP90K90 fone,dirvožemio0–60cmsluoksnyjeNminbuvo12,1kg/hadaugiauneinetręštuoselaukeliuose.Augaluspatręšustokiapatnormaazototrąšų,betbefos-foroirkaliotrąšų,Nminnustatytavidutiniškai6,3kg/hadaugiaunetikdirvožemio0–60cm sluoksnyje, bet ir 3,8 kg/ha daugiau 60–90 cm gylyje, palyginti su


20

ankstesniuvariantu.Tai rodo,kadaugalus tręšiantvien tikazoto trąšomis,požiemosišdirvožemionepasisavintoazotodaugiauišplaunamaįgilesniussluoks-nius,okaikuriaismetaisjispatenkairįdrenažovandenis.Netręštuoselauke-liuosedėlaugalųmitybosNminkiekisdirvožemyjerudenį,palygintisupavasariu,mažaikitonetikdirvožemio0–60cm,betir60–90cmgylyje.Augaluspatręšusvidutinėmisnormomis(N90P90K90)trąšų,azotokiekisdirvožemio0–60cmsluoks-nyjepadidėjo7,1kg/ha,60–90cm–2,4kg/ha.Tačiaupavasarį išbėrusdidelesnormas(N180P90;180K90;180)trąšų,jokiekisrudenį,palygintisupavasariu,dirvožemio0–60cmsluoksnyjegerokaipadidėjo–18,8bei21,3kg/ha,60–90cm–11,6bei2,4kg/ha.

Aplinkosaugos atžvilgiu itin svarbu įvertinti mineralinio azoto kiekiopokyčiusdirvožemyjepožiemos.Ilgąlaiką(nuo1971m.)netręštuoselaukeliuo-semineralinioazotokiekisdirvožemyjepavasarį,palygintisurudeniu,mažaikitovisuosesluoksniuose.Augaluspatręšusvidutinėmisnormomis(N90P90K90)azototrąšų,Nminkiekisdirvožemio30–60cmsluoksnyjesumažėjo5,3kg/ha,60–90 cm–2,4kg/ha.Tačiaupatręšusdidelėmisnormomis(N180P180K180)trąšų,Nminkiekisdirvožemio30–60cmsluoksnyjesumažėjovidutiniškai18,7kg/ha,60–90cm–2,3kg/ha,okaikuriaismetais,priklausomainuometeorologiniųsąlygų,irgerokaidaugiau.Itinryškūsazotopokyčiaipožiemosnustatytiaugalustręšiantdidelėmisnormomis(N180)vientikazototrąšų,kaiNminkiekispožiemosdirvožemio30–60cmsluoksnyjesumažėjovidutiniškainet62,8kg/ha,o60–90 cm–9,1kg/ha.

Tyrimųduomenimis,NminkiekiuidirvožemyjeturėjoįtakosnetiktręšimasazototrąšomisPKtrąšųfone,betirkrituliųkiekis,orotemperatūra,dirvožemioįšalas,jotrukmė.

Atlikti tyrimai parodė, kad pavasarį augalus reikėtų tręšti atsi-žvelgiant į po žiemos likusį Nmin kiekį dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje, jų netręšti vien tik azoto trąšomis ir prieš žiemą nesukaupti per didelio kiekio azoto likučių. Augalus pavasarį tręšti didesnėmis nei 90 kg/ha normomis azo-to trąšų gana rizikinga, nes, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, dalis azoto migruoja gilyn ir teršia aplinką.

ParengėGediminasStaugaitis,JonasMažvila,ZigmasVaišvila,JonasArbačiauskas,TomasAdomaitis,DonatasŠumskis

KonsultuojaLAMMCAgrocheminiųtyrimųlaboratorijaSavanoriųpr.287,KaunasTel.837311684;e.paštas:[email protected]


21

Dirvožemio ėminių paėmimas pH tyrimams ir duomenų atvaizdavimas skaitmeniniuose žemėlapiuose

Dirvožemio ėminių paėmimo būdas tiriamų agrocheminių savybiųreikšmėmsirnuotopriklausančiomstrąšųbeikalkiųnormomsyralabaisvarbus.Tamturiįtakosdaugveiksnių:ėminiopaėmimogylis,ploto,iškurioimamasėminysdydis,dirvožemiogrupėirgranuliometrinėsudėtis,reljefas,laukosukultūrinimas,zondodūrių skaičiusviename jungtiniameėminyje, ėminiopaėmimomaršrutaslauke ir kt. Be to, yra galimybė pasinaudoti Lietuvos dirvožemių duomenųbazeDirv_DB10LT,Lietuvosdirvožemių agrocheminių savybiųduomenųbazeDirvAgroch_DB10LT, apimančia dirvožemių pH bei humusingumo (smėliodirvožemiams)irfosforingumobeikalingumosluoksnius,naudojantGPSišdėstytiėminių paėmimo maršrutus, tyrimų duomenis pateikti erdvinio interpoliavimometodais.

SiekiantnustatytioptimaliusdirvožemioėminiųpaėmimopHtyrimamsbūdus, tankumąiratvaizdavimąžemėlapiuose, tyrimaiatliktiketuriuoseobjek-tuose,esančiuoseskirtingoseLietuvosdirvožemiozonose.PirmasisobjektasyraAkmenės rajone, Eglesių kadastrinėje vietovėje, kurios reljefas ir dirvožemisbūdingi lygumineiVidurio Lietuvos žemumai.Antrasis objektas yraAnykščiųrajone, Elmininkų kadastrinėje vietovėje, kurios dirvožemis būdingas banguo-tai Vakarų Aukštaitijos plynaukštei. Trečiasis objektas yra Ukmergės rajone,Daumantiškiųkadastrinėjevietovėje,kuriosdirvožemisirreljefasbūdingiban-guotaiVakarųAukštaitijosplynaukštei.KetvirtasisobjektasyraMolėtų rajone,Dapkūniškiokadastrinėjevietovėje,kuriosdirvožemisirreljefasbūdingikalvotaiBaltijosaukštumai.

Dirvožemioėminiaiimtitrimisbūdais:pagaltaisyklingątinklelį,pagaldirvožemio atmainų ribas ir pagal dirvožemio atmainų bei ankstesnių tyrimųpHgrupes.Šiaisbūdaisdirvožemioėminiaiimtiiš2,4ir8hadydžiolaukelių.ŽemėlapiuosedirvožemiųkontūraiirankstesniųtyrimųpHgrupiųribospažymėtosiš duomenų bazių Dirv_DB10LT bei DirvAgroch_DB10LT. Dirvožemio pHpavaizduotitaikytitrysdažniausiainaudojamierdviniointerpoliavimometodai:IDW, Simple KrigingirSimple Cokriging.

Vienas jungtinisdirvožemioėminysbuvosudaromasiš25grąžto-zon-dodūrių,paimtų išdirvožemio0–20cmsluoksnio. Jungtinioėminiopaėmimomaršrutoilgisyra~100m.DirvožemiopHnustatytas1MKClištraukoje,kalkiųnormosapskaičiuotospagalLietuvojegaliojančiasrekomendacijas(Lauko,sodoirdaržokultūrųtręšimasirrūgščiųdirvųkalkinimas,1983).

Tyrimų rezultatai parodė, jog, nepriklausomai nuo dirvožemio ėminiųpaėmimobūdo bei tankumo, apskaičiuotos pH reikšmės, išreikštos aritmetiniu


22

vidurkiu,modaarbamediana irkitais rodikliais, tiksliaineapibūdina laukųpHpasiskirstymodėsningumų.Lietuvoje laukųbūklędirvožemiopHatžvilgiuge-riausiavertintipagalpHgrupes(≤4,5,4,6–5,0,5,1–5,5,5,6–6,0,6,1–6,5,>6,5)irsąlygiškairūgščiųplotų(pH≤5,5)erdvinįpasiskirstymą.

Dirvožemioėminiusimantpagal taisyklingątinklelį,pagaldirvožemioatmainųribasirpagaldirvožemioatmainųbeiankstesniųtyrimųpHgrupes,pHduomenysbuvointerpoliuotiIDW, Simple Kriging arba Simple Cokriging meto-dais. Sąlygiškai rūgščių plotų esant mažiau nei 50% tiriamo ploto, šių plotųžemėlapiuose atvaizduojama gerokai mažiau, palyginti su neinterpoliuotaisžemėlapiais. Dėl to tiriamame objekte gerokai sumažėja sąlygiškai rūgščių irkalkintinųplotųkiekis,otaineatsispindirealiossituacijos.Beto,interpoliuojantišskirtųrūgštumogrupiųplotainesutampasudirvožemiokontūrais.

Mažesni sąlygiškai rūgščių dirvožemių skirtumai tarp interpoliuotų irneinterpoliuotų žemėlapių gaunami, kai sąlygiškai rūgštūs dirvožemiai sudarodaugiaunei50%tiriamoploto.GautipHduomenųskirtumaitarptaikytųinter-poliavimometodųyranedideli.

Skaitmeniniuose žemėlapiuose sąlygiškai rūgštūs bei kalkintini plotai tiksliausiai atvaizduojami, kai ėminiai imami pagal vyraujančio dirvožemio kontūro ir ankstesnių tyrimų pH grupių ribas, kiek mažiau išsamiai – kai naudojamos tik dirvožemių kontūrų ribos, ir mažiausiai – taikant taisyklingą tinklelį. Taigi, sudarant skaitmeninius pH ir kalkinimo žemėlapius naudoti-nos Dirv_DB10LT bei DirvAgroch_DB10LT duomenų bazės.

Lygiame reljefe, vyraujant nerūgštiems plotams (pH > 6,5) ir nau-dojant ankstesnių agrocheminių tyrimų duomenis (DirvAgroch_ DB10LT duomenų bazė), dirvožemio ėminiai pH tyrimams rekomenduojami imti iš 8 ha dydžio laukelių. Kai pH įvairuoja ir pasitaiko sąlygiškai rūgščių plotų, banguoto reljefo ir nedidelio dirvožemio margumo laukuose dirvožemio ėminiai imtini iš 4 ha dydžio laukelių, o kalvoto ir didelio margumo laukuose – iš 2 ha ploto.

ParengėDonatasŠumskis,GediminasStaugaitis,JonasMažvila

KonsultuojaLAMMCAgrocheminiųtyrimųlaboratorijaSavanoriųpr.287,KaunasTel.837312412;e.paštas:[email protected]


23

Ekologiškai auginamų pupinių javų ir jų mišinių su migliniais javais įvertinimas

Derinant augalus su skirtingais maisto medžiagų ir augimo sąlygųporeikiais, geriau išnaudojamas dirvožemis ir saulės energija, todėl dauge-liu atvejų bendrasmišinių grūdų derlius būna didesnis nei mišinį sudarančiųaugalų vienarūšių pasėlių. Skirtingųpupinių (ankštinių) irmiglinių (varpinių)javųmišinių derlingumas priklauso nuo dirvožemio irmeteorologinių sąlygų,lemiančiųaugalųdygimą iroptimalaus tankumopasėlio formavimąsi.Pasėliotolesnį vystymąsi lemia javų rūšys, veislės, tinkamumas augti esamomisdirvožemioirmeteorologinėmissąlygomis.

Žirniusauginantsuįvairiaisvasariniaisjavais,didžiausiakonkurencineirstelbiamąjagebamišiniuosepasižymėjoavižosirmiežiai.Pagal derlingumą javų mišiniai pasiskirstė mažėjančiai: žirnių ir avižų → žirnių ir kviečių, žirnių ir kvietrugių → žirnių ir miežių mišinys. Derlingesniuose dirvožemiuose šisdėsningumasbuvonetoksnuoseklus.ŽirniųiravižųmišinysJoniškėliobandymųstotyjetrejusmetusišketveriųbuvoderlingesnisužgrynąavižųpasėlį(derliauspriedas0,33–0,68t/ha),Perlojosbandymųstotyje–dvejusmetusišketverių(der-liaus priedas 0,20–0,88t/ha). Derlinguose dirvožemiuose (Dotnuvoje ir Joniš-kėlyje)augintižirniųbeikviečiųarbažirniųbeikvietrugiųmišiniaitaippatgeraiderėjo(atitinkamaividutiniškai2,95bei3,27t/hair2,74bei3,24t/ha)irdauge-liuatvejųprilygoarbuvošiek tiekderlingesniužgrynuspasėlius.Panašiosšiųmišinių derlingumo kitimo tendencijos nustatytos ir lengvos granuliometrinėssudėtiesdirvožemyje(Perlojoje),tikderlingumasbuvogerokaimažesnis(atitinka-mai vidutiniškai 1,57t/ha bei 1,56t/ha). Derlius nuosekliausiai didėjo miežiusauginantmišiniuosesužirniais,palygintisugrynumiežiųpasėliu.Daugeliotyrimųmetugautasžirniųirmiežiųgrūdųderliauspriedassiekė0,12–0,65t/ha.

Daugiausiaazotogrūdųderliujesukaupėkvietrugiųarbakviečiųmišiniaisužirniais,kaikuriais atvejais–žirniųbei avižų ir žirniųbeimiežiųmišiniai.Žirniųbeikviečių ir žirniųbeikvietrugiųmišinyjedidesnędalįgrūdųderliausazoto sudarė žirnių (biologinis) azotas, palyginti su kitais mišiniais. Auginti mišinių javų grūdai azoto sukaupė nuo 7,6 iki 19,5 kg/ha daugiau nei auginti vienarūšiai migliniai javai.

Įvairiuspupiniusjavus(žirnius,lubinus,pupas,vikius)auginantsuva-sariniaiskviečiais(Dotnuvoje),nustatytasdidesnismišiniųgrūdųbendrasderliusneigrynųpupiniųaugalųpasėlių (derliauspriedasvidutiniškai0,56–1,64t/ha).Mišiniaidaugeliuatvejųlenkėgrynųkviečiųpasėlį(derliauspriedas0,20t/ha).Derlingiausiasbuvovikių irkviečiųmišinys,palyginti sugrynaisvikiais (der-liauspriedas0,44–2,12t/ha).Kviečiai,augękartusuvikiais,subrandinogausesnį


24

grūdų derlių ir grūduose sukaupė daugiau azoto nei gryni kviečiai armišiniaisu kitais pupiniais augalais.Pupiniai javai turėjo įtakos kviečiams, augan-tiems mišinyje – per trejus tyrimų metus vasariniai kviečiai grūduose azoto sukaupė vidutiniškai nuo 5,4 iki 31,4 kg/ha daugiau nei auginti vienarūšiai.

Pupinių irmiglinių javųmišiniai labiau stelbė piktžoles nei gryni pu-piniaipasėliai,tačiaugrynųmigliniųpasėliųpiktžolėtumasbuvopanašus.Žirnių bei avižų ir žirnių bei miežių mišiniai labiau stelbė piktžoles nei žirnių bei kviečių arba žirnių bei kvietrugių mišiniai. Piktžoles efektyviausiai slopino vikiai, o silpniausiai – pupos ir lubinai.

Taikant ekologinę sėjomainą, augintuose migliniuose javuose plitolapųligos.Grynųmigliniųjavųarmišinyjesupupiniaisauginimasitindidelėsįtakosjųligotumuineturėjo.Pastebėtoskaikuriųmigliniųjavųligųintensyvumomažėjimo tendencijosmišiniuose ne visais atvejais buvo nuoseklios.Amarų irtripsų gausumas įvairiuose pupiniuose javuose daugeliu atvejų buvomažesnisjuosauginantmišiniuosesuvasariniaiskviečiais.

Taikant ekologinę žemdirbystę, didesnis derlingumas yra tų miglinių augalų, kurie mažiau reiklūs priešsėliui, maisto medžiagų trūkumui, aplinkos sąlygoms. Vasarinių miglinių javų auginimas mišiniuose su pupiniais dauge-liu atvejų didino jų derlingumą. Šie privalumai dar labiau išryškėjo ekologinę žemdirbystę taikant ilgesnį laiką.

ParengėŽydrėKadžiulienė,StanislavaMaikštėnienė,IrenaDeveikytė,DaliaFeizienė,LinaŠarūnaitė,RomaSemaškienė,RemigijusŠmatas,AušraArlauskienė,LauraMasilionytė,VilmaŽėkaitė,RūtaČesnulevičienė

Konsultuoja LAMMCŽemdirbystėsinstitutoDirvožemioiraugalininkystėsskyrius,tel.834737275Augalųmitybosiragroekologijosskyrius,tel.834737193Augalųpatologijosirapsaugosskyrius,834737038

LAMMCJoniškėliobandymųstotis,tel.845138224LAMMCPerlojosbandymųstotis,tel.831047624


25

Žieminių bei vasarinių rapsų veislių jautrumas grybinėms ligoms ir apsauga nuo jų

Lietuvojeauginamižieminiaiirvasariniairapsai.Bendrasjųpasėliųplo-tas2009m.siekė190tūkst.ha,apie60%išjųsudarėvasariniųir40%–žieminiųrapsųpasėliai.2009m.šalyjerapsųsėklųbendrasderliussudarėapie415,8tūkst.tonų,tačiaujųporeikisyragerokaididesnis.Rapsųsėklųprodukcijoskiekįgalimapadidintiplečiantrapsųplotusirdidinantjųderlingumą.Esminisrapsųderlingu-mopadidinimasyrasusijęssujųsveikatingumogerinimu.Šalyjeauginamųrapsųveislėsyrasukurtosįvairiųužsieniošaliųselekcijoskompanijų,todėljųatsparumogrybinėmsligomsirderlingumopalyginimotyrimaivietossąlygomisgalisuteiktidaugsvarbiosinformacijos,siekiantparinktitinkamiausias,atspariausiasligoms,derlingiausiasveislesirsumažintipesticidųnaudojimą.

Tiksliųjųlaukobandymųmetu2008–2010m.tirtažieminiųbeivasariniųrapsų veislių ligotumas, jų reakcija į fungicidų naudojimą ir derlingumas.Žieminiuoseirvasariniuoserapsuosebuvolabiausiaiišplitusiosšiosgrybinėsli-gos:fomozė(Leptosphaeria maculans),juodojidėmėtligė(Alternaria brassicae),sklerotinispuvinys (Sclerotinia sclerotiorum) irverticiliozė (Verticillium longi-sporum).Ligųišplitimasirintensyvumaskaikuriaismetaislabaiskyrėsi.

Žieminiusrapsusrudenįiržydėjimometunupurškusfungicidais(Reko-mendacijos žemdirbystei, 2009), augalus tik iš dalies pavyko apsaugoti nuofomozės.Vidutinisbiologinis fungicidųveiksmingumasnuo fomozės išplitimošaknieskakleliosrityje2009ir2010m.buvoatitinkamai13,6ir31,4%,ofomozėsintensyvumoindeksassumažėjoatitinkamai17,1ir47,0%.Tyrimųduomenimis,fomozėskontrolėžieminiuoserapsuose,fungicidusnaudojantrudenį(kailaukenustatytaapie20%augalųsufomozėsdėmėmisantlapų),nebuvopakankamaiefektyvi.Apsauganuofomozėsyrapakankamaisudėtinga,nesjąsukeliančiogry-boLeptosphaeria maculansaskosporoslaukeplintarudenįikipatužšąlant,todėlvienkartinispurškimasfungicidaistikišdaliessumažinaligosišplitimą.

Juodojidėmėtligė–vėlyvarapsųliga.Jiypačžalinga,kaibrendimotarp-sniuišplintaantstiebųirankštarų.Pažeistosankštarossubręstaanksčiauneisvei-kos,joseužaugasmulkios,ligotossėklos.Žieminiuoserapsuosebrendimotarp-sniujuodojidėmėtligėbuvoišplitusiant58,4–100%ankštarų.Ligosišplitimasirintensyvumasantįvairiųveisliųžieminiųirvasariniųrapsųstiebųbeiankštarųskyrėsi nežymiai, tirtų žieminių ir vasarinių rapsų veislių jautrumas juodajaidėmėtligei buvo panašus. Fungicidų, panaudotų žydėjimo tarpsniu sklerotiniopuviniokontrolei,efektyvumasnuojuodosiosdėmėtligėsišplitimoantankštarųbuvonuomažoikividutinio, tačiaufungicidaivisais tyrimųmetais labaiefek-tyviaimažinojuodosiosdėmėtligėsintensyvumąantstiebų(fungicidųvidutinisbiologinisefektyvumas–69,8–73,2%)irvidutiniškai–antankštarų(efektyvu-mas–27,7–76,8%).


26

SklerotiniopuviniosukėlėjasgrybasS. sclerotiorum plintaaskosporomis.Rapsųžydėjimometuaskosporospirmiausiaužkrečiarapsųžiedlapius,irpagalžiedlapiųužkrėtimolygįgalimaprognozuotiligostolesnįplitimąbeižalingumą.Tyrimųmetaisnustatyta,kadįvairiųveisliųžieminiųirvasariniųrapsųžiedlapiųužsikrėtimasžydėjimotarpsniubuvonevienodas–daugiausiaužkrėstųžiedlapiųbuvožydėjimopradžioje(BBCH63),ožydėjimopabaigojejųsumažėjoperpusir daugiau.Žieminių ir vasarinių rapsų augalų architektūra žydėjimopradžiojeskyrėsi–ankstyvųjųveisliųbuvolabiaušakoti,platesniaislapais,todėlšiųveisliųaugalaibuvojautresnisklerotiniampuviniuineitų,kuriųkuriųaugalaižydėjimotarpsniopradžiojebuvomažiaušakotiirsiauresniaislapais.

Iki šiolnėra sukurtaatsparių sklerotiniampuviniui rapsųveislių.Tirtųveislių žieminių ir vasarinių rapsų jautrumas šiai ligai tyrimų metais buvopanašus.Fungicidainuosklerotiniopuvinioyraefektyvūstikužsikrėtimogryboaskosporomismetu,t.y.rapsamsžydint.Tyrimųduomenimis,2009m.,kaiskle-rotinio puvinio išplitimas buvo nedidelis, fungicidu nupurškus žydėjimometunuošiosligospavykoapsaugotivisųveisliųžieminiusrapsus, tačiauligosepi-demijosmetais fungicidųefektyvumas iržieminiuose, irvasariniuose rapsuosebuvotikvidutinis.

Žieminiuose ir vasariniuose rapsuose nustatyta nauja, iki šiol šalyjeneišplitusi grybinė liga verticiliozė (Verticillium longisporum). 2010m. ši ligapažeidė iki 30% vasarinių ir iki 60% žieminių įvairių veislių rapsų augalų.Žieminių irvasarinių rapsųveislių jautrumasšiai ligai šiek tiekskyrėsi, tačiauneesmingai. Tai sėjomaininė liga. Verticiliozę sukeliantis grybas žiemojamikroskleročiais, kurie dirvoje ar augalų liekanose išlieka gyvybingi daugelįmetų.Kadangiaugalaiužsikrečiaperšaknisirgrybasvystosiaugaloviduje,van-densinduose,cheminėapsauganuoverticiliozėsneveiksminga.

Tyrimųduomenimis,didėjafomozėsišplitimasžieminiuoserapsuoseirsklerotinio puvinio išplitimo rizika žieminiuose bei vasariniuose rapsuose.Vi-sos tirtos žieminių ir vasarinių rapsų veislės buvo jautrios grybinėms ligoms,tačiaufomozėsbuvomažiaupažeistosvasariniųrapsųveislėsneižieminių.Visųtirtųvasariniųrapsųveisliųaugalųvidutinisderlingumasbuvomaždaugdukar-tusmažesnisneižieminiųrapsųveislių.Tarpžieminiųrapsųveisliųhibridiniairapsaiderėjomaždaug30%geriauneilinijinėsveislės.Rapsų produktyvumui didinti ir verticiliozės prevencijai būtina didesnį dėmesį skirti sėjomainai – tame pačiame lauke rapsai gali būti auginami ne dažniau kaip kas 4–5 me-tai. Žieminių ir vasarinių rapsų apsaugai nuo sklerotinio puvinio žydėjimo pradžioje rekomenduojama purkšti vienu iš fungicidų, registruotų rapsams nuo sklerotinio puvinio. Palankiais juodajai dėmėtligei plisti metais, siekiant nuo šios ligos apsaugoti rapsų ankštaras, rekomenduojama fungicidus nau-doti žydėjimo pabaigoje arba ant ankštarų pasirodžius ligos simptomams


27

(Rekomendacijosžemdirbystei,2005).Rapsuspurškiantžydėjimopradžiojearbažydėjimoviduryje,nuojuodosiosdėmėtligėsapsisaugomatikišdalies.Tyrimųmetaisnupurškusfungicidais,visųtirtų15-osveisliųžieminiųrapsųsėklųvidu-tinisderlingumaspadidėjo5,8–17,9%,o12-osveisliųvasariniųrapsų–22,2–38,8%,palygintisunepurkštais.

Parengė IrenaBrazauskienė,EglėPetraitienė

KonsultuojaLAMMCŽemdirbystėsinstitutoAugalųpatologijosirapsaugosskyriusInstitutoal.1,Akademija,Kėdainiųr.Tel.834737384,868637632,866219183;e.paštas:[email protected],[email protected]

Stiebų ir ankštarų kenkėjų migracijos į žieminių bei vasarinių rapsų laukus aktyvumas

Žieminių bei vasarinių rapsų pasėliuose galima aptikti daug kenkėjų,pažeidžiančiųaugalųbutonus, stiebus irankštaras. Įvairiosešalysešiųkenkėjųplitimasbeiaugalamsdaromažalairskaičiuojamiderliausnuostoliaigaliskirtis,priklausomai nuometeorologinių sąlygų, auginimo sezono trukmės ir taikomųauginimotechnologijų.

Ankstesnių metų tyrimų duomenimis, rapsiniai žiedinukai buvo vienižalingiausiųirlabiausiaipaplitusiųžieminiųbeivasariniųrapsųkenkėjų.Insekticidųpurškimas rapsų butonizacijos tarpsniu buvo veiksminga šio kenkėjo kontrolėspriemonė.

Pastaraisiais metais, didėjant rapsų koncentracijai ūkiuose, taikantminimalausžemėsdirbimotechnologijasirkintantklimatui,susidarėpalankiossąlygosplistinetikrapsiniamsžiedinukams,betirkitiemskenkėjams.Žieminiųbeivasariniųrapsųpasėliuosepastebėtasdidesnisšioaugalostiebusirankštaraspažeidžiančiųkenkėjų išplitimas.2007–2010m.atlikusrapsųkenkėjųmigraci-jos aktyvumo tyrimus žieminiuose bei vasariniuose rapsuose nustatyta, kadpagrindinių plintančių kenkėjųmigracijos aktyvumas ir gausumas žieminiuosebeivasariniuoserapsuosevisaistyrimųmetaispriklausonuoorosąlygų.

Tyrimų metais rapsiniai žiedinukai gausiau plito vasariniuose neižieminiuose rapsuose.Be to, šiekenkėjai1–2vabalųantaugalogausumoribą(kadavertėtųpanaudotiinsekticidus)vasariniuoserapsuosepasiekėankstesniaisaugalųaugimotarpsniaisneižieminiuose,t.y.stieboaugimotarpsniopabaigo-


28

je – butonizacijos tarpsnio pradžioje (BBCH 39–52), o žieminiuose rapsuose– butonizacijos tarpsniu (BBCH52–57). Iš tyrimųmetų tik vienais (2009m.)žieminiuoserapsuosežiedinukainepasiekėžalingumoribos,t.y.taismetaisnuošiokenkėjonereikėjopurkštiinsekticidais.

Išanalizavus rapsų pasėliuose paplitusio paslėptastraublio (Ceutorhyn-chus)rūšinęsudėtįnustatyta,kadvyravoankštarinispaslėptastraublis(Ceutorhyn-chus assimilis),kryžmažiedispaslėptastraublis(C. floralis)irkopūstinisstiebinispaslėptastraublis(C. quadridens).Kitųrūšiųpaslėptastraubliųrastitikpavieniaivabalai.Gerokaididesnispaslėptastraubliųgausumas,ypač2009ir2010m.,nu-statytasžieminiuoserapsuose,palygintisuvasariniais,irjuosevyravokopūstinisstiebinispaslėptastraublis,ovasariniuoserapsuose–ankštarinispaslėptastraublis.Į žieminių rapsų pasėlį kopūstinis stiebinis paslėptastraublis pradėjo migruotistieboaugimotarpsniu.Ankštariniopaslėptastraubliovabalaižieminiuoseirva-sariniuoserapsuosegausiauišplitobutonizacijostarpsniu.Žieminiamsbeivasari-niamsrapsamsdidžiausiąžalądarostiebųirankštarųkenkėjųlervos,tačiaureikianaikintišiųkenkėjųsuaugėliusjųmigracijosįrapsųlaukusmetu.

Rapsiniai žiedinukai ekonominiu atžvilgiu yra labai žalingi kenkėjai, todėl žieminių ir vasarinių rapsų pasėlius rekomenduojama purkšti insekti-cidais, kai pasiekiamas jų žalingumo slenkstis, t. y. stiebo augimo tarpsnio pradžioje vienam augalui tenka vidutiniškai 1–2 žiedinukai, o butonizacijos tarpsniu – 3–4 vabalai.

Žieminių rapsų pasėliuose stiebo augimo tarpsniu pradeda plisti kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai, o žieminių ir vasarinių rapsų bu-tonizacijos tarpsniu – ankštariniai paslėptastraubliai. Šių kenkėjų gausu-mas įvairiais metais labai nevienodas. Kadangi stiebų ir ankštarų kenkėjų suaugėlių ankstyvos migracijos į rapsų laukus laikas dažnai sutampa su rapsinių žiedinukų plitimo laikotarpiu (stiebo ilgėjimo – butonizacijos tarp-sniu), nuo visų šių kenkėjų rekomenduojamas kompleksinis insekticidų nau-dojimas.

ParengėEglėPetraitienė,RemigijusŠmatas,IrenaBrazauskienė,BirutėVaitelytė,VaclovasMakūnas

KonsultuojaLAMMCŽemdirbystėsinstitutoAugalųpatologijosirapsaugosskyriusInstitutoal.1,Akademija,Kėdainiųr.Tel.866219183,868788559;e.paštas:[email protected],[email protected]


29

Žirnių apsauga nuo šaknų puvinių ir askochitozės

Askochitozė yra viena pagrindinių žirnių grybinių ligų, pažeidžiantiaugalopožeminęirantžeminędalį.Ligąsukeliatryspatogenai–Ascochyta pisi, Mycosphaerella pinodes (A. pinodes) ir Phoma pinodella, literatūroje dažnaiįvardijamikaipAscochyta complex.Šiegrybaiplintaperužkrėstąsėkląbeiaugalųliekanas dirvoje ir yra išplitę kone visuose regionuose, kur auginami žirniai.Derliaus nuostoliai nuo žirnių grybinių ligų gali siekti 10–50%, o kai kuriaismetais,smarkiaiišplitusaskochitozeiiršaknųpuviniams–netiki70%Lietuvoježirniųligųišplitimasbuvotirtastikpraėjusioamžiausseptintajamedešimtmetyje,tačiaujųbiologijairžalaišvisonebuvotyrinėta.Pastaraisiaismetaisšalyjevisplačiauauginamųpusiaubelapiųžirniųfitosanitarinėbūklėvisainetyrinėta.

2007–2010 m. LAMMC Žemdirbystės institute ir Perlojos bandymųstotyjeatliktųtyrimųduomenimis,žirniaikasmetbuvosmarkiaipažeistipašaknioir šaknųpuvinių,o augaloantžeminėdalis– askochitozės.Ant žirnių šaknų irpašaknio dažniausiai nustatyti P. pinodella – vienas iš askochitozės sukėlėjų,irFusarium grybai, o ant augalų stiebų, lapų ir ankščių – visi trysAscochyta complex patogenai.Pašakniopuviniųiraskochitozėsinfekcijažirniųpasėliuosepriklausonuoaugalųaugimosąlygųirveislės.TyrimųmetaisVidurioLietuvojedėlsausringesniųorųiršaknųpuviniai,iraskochitozėplitosilpniauneiPietryčiųzonoje, kur buvo dažnesni ir gausesni krituliai. Literatūroje nurodoma, kadvisiškaiatspariųaskochitozeižirniųveisliųnėrasukurta,tačiaukaikuriosveislėsgaliturėtidalinįatsparumąvienamarkitampatogenui.Palyginusšaknųpuviniųiraskochitozėsišplitimointensyvumąveislių‘Profi’,‘Eiffel’,‘Simona’,‘Tinker’,‘Maskara’, ‘Pinochio’ pusiau belapių žirnių pasėliuose, mažiau jautrūs buvoveislių ‘Simona’, ‘Pinochio’,o labiausiaipažeisti–veislių ‘Mascara’, ‘Tinker’ir‘Eifel’augalai.

Su sėkla plintantys patogenai dažnai yra šaknų ir pašaknio puviniųišplitimodardaigų tarpsniupriežastis.VisiAscochyta complex patogenaiplin-tasusėkla.Drėgnofiltropopieriausrulonųmetodunustatyta,kadžirniųsėklosužterštumaspuviniųsukėlėjais labaipriklausonuoaskochitozėsišplitimolygiopasėliuose.2008ir2010m.askochitozėpasireiškėankstiirintensyviai,osaus-ringais2009m.daugelyjepasėliųligaišplitotikbrendimotarpsniu.Atitinkamai2008ir2010m.derliausžirniųdaigai,išaugintifiltropopieriausrulonuose,šaknųpuviniųbuvopažeisti 93–100%,o2009m.– tik52%.Sėklą išbeicavus che-miniaisbeicais(tebukonozolas+tiramasirtrikonozolas+prochlorazas),šaknųpuviniopažeistųbuvotik1–19%daigų.Laukosąlygomisvisaistyrimų(2007–2010)metaischeminiaisbeicaisapdorotasėklasėtižirniųaugalaibuvomažiaupažeistipašakniopuvinių ikibutonizacijos tarpsnio.Nuonebeicuotasėklasėtų


30

daigų vienas išAscochyta complex patogenųP. pinodella buvo izoliuotas nuopatdaigųsudygimo,obeicuotasėklasėtų–tiknuostieboaugimotarpsnio.Che-miniai beicai turėjo neigiamos įtakos žirnių rizosferosmikromicetų gausumui.Beicuota sėkla sėtų žirnių rizosferoje daigų tarpsniumikromicetų kiekis buvo57–89%mažesnisneinebeicuotų,vėliau,butonizacijostarpsniu,beicųpoveikismikromicetųgausumuibuvojaumažesnis.Askochitozėsišplitimuipasėlyjebeicaižymesnėsįtakosneturėjo,tačiaužydėjimotarpsniužirniusnupurškusfungicidais(boskalidas+piraklostrobinasirchlorotalonilas),ikiaugalųvegetacijospabaigosišlikomažesnisaskochitozėsintensyvumas.Fungicidaisapdorotųaugalųankštysbuvovisiškainepažeistosaskochitozės.

Žirniaiyralabaivertingassėjomainosaugalas,nesdirvąpapildoazotu.Taiitinaktualuekologinėsžemdirbystėsūkiuose.Siekiant sumažinti derliaus nuos-tolius dėl šaknų puvinių ir askochitozės, rekomenduojama rinktis šioms ligoms atsparesnes veisles. Šių tyrimų duomenimis, lietuviškos veislės ‘Simona’ auga-lai yra iš dalies atsparesni ir šaknų puviniams, ir askochitozei.

Sėklos beicavimas cheminiais beicais yra veiksminga priemonė nuo su sėkla plintančių grybinių ligų, taip pat beicuota sėkla sėtų augalų šaknys ir pašaknys buvo sveikesni iki butonizacijos tarpsnio, palyginti su nebeicuo-ta. Žirnius auginant intensyviai, rekomenduojama sėti beicuotą sėklą. Šiuo metu šalyje nėra registruotų beicų žirnių sėklai beicuoti, todėl beicuotą sėklą vertėtų įsigyti iš tokias sėklas platinančių sėklininkystės įmonių.

Fungicidas Signum (boskalidas + piraklostrobinas) 1 l/ha, panaudo-tas žydėjimo pradžios tarpsniu, sumažino askochitozės išplitimo riziką žirnių pasėliuose ir visiškai apsaugojo nuo ligos išplitimo ant ankščių. Žirnius šiuo fungicidu vertėtų purkšti, kai yra didelė askochitozės išplitimo rizika (bu-tonizacijos tarpsniu vyraujant lietingiems orams), ir žirnių sėklinius pasėlius, siekiant išauginti sveiką, askochitozės pradais neužterštą sėklą.

ParengėIrenaGaurilčikienė,RūtaČesnulevičienė,DaliaJanušauskaitė

KonsultuojaLAMMCŽemdirbystėsinstitutoAugalųpatologijosirapsaugosskyriusInstitutoal.1,Akademija,Kėdainiųr.Tel.834737384,861243139,868649043

LAMMCPerlojosbandymųstotisSodog.12,Perloja,Varėnosr.Tel.831047624,868653721;e.paštas:[email protected]


31

Įvairios paskirties lietuviškų bulvių veislės

LietuvosagrariniųirmiškųmokslųcentroVokėsfilialobulviųselekciniodarbo pagrindinė kryptis yra kurtimaistinės paskirties ankstyvas bei vidutinioankstyvumo,atspariasnematodamsirsvarbiausiomsligomsbulviųveisles.Visosveislės turi būti atsparios bulvių vėžiui.Ypatingas dėmesys skiriamas nemato-damsatspariomsveislėmskurti,nestaiyrapagrindinėkovospriemonė.

Įvairiųveisliųbulviųvegetacijosperiodasyranevienodas.Nuobulviųpa-sodinimoikižydėjimopradžiosdažniausiaipraeina30–40dienų.Ankstyviausiųveisliųbulviųvegetacijatrunka60–70dienų,vėlyviausių–130irdaugiaudienų.

LAMMCVokėsfilialomokslininkai sukūrė naujas bulviųveisles ‘VBVenta’,‘VBLiepa’,‘Goda’,‘VBRasa’ir‘VBAista’(lentelė).

Veislė‘VBVenta’(‘Priekuluvisagrie’x‘Pirmūnės’)labaiankstyva.Vege-tacijos periodas – 41–46 dienos. Keras kompaktiškas, vidutinio aukščio. Žydinegausiai,šviesiaivioletiniaisžiedais.Gumbaidideli,apvalūs,akutėsvidutiniogylio. Odelė ir minkštimas šviesiai gelsvos spalvos. Maistinės ir kulinarinėssavybėsgeros.Pjaustantnetamsėja,verdantnesukrinta.Krakmolingumas–14–16%.Prekiniųgumbųišeiga–iki95%.Veislėatsparivėžiui,juodajaikojelei,virusams,mažaipažeidžiamarauplių,neatsparinematodams.Auginantbūtinalai-kytissėjomainos.Gumbaividutiniškaiatsparūsbulviųmarui.Gerailaikosižiemą.Augavisosedirvose.Ganaatsparussausrai.Veislėspaskirtis– labaiankstyvosmaistinės bulvės. Vienos skaniausių ankstyvųjų veislių bulvių. Daiginant šiosveislėsbulviųsėklą,galimagautiankstyvąekologiškąprodukciją.

Lentelė.Lietuviškosselekcijosbulviųveisliųpagrindiniaiderlingumorodikliaiveisliųkonkursiniųbandymųmetu

2005–2009m.vidutiniaiduomenys

Veislė Vegetacija Derlingumast/ha

Krakmolokiekisg/kg

Sausųjųmedžiagųkiekisg/kg

Skonisbalais

‘VBVenta’ La 27,9±0,88 150,1±6,71 202,4±7,46 8,0±0,09‘VBLiepa’ A 29,3±0,92 185,3±7,44 224,1±5,73 8,1±0,07‘Goda’ A 35,2±1,21 170,4±6,19 210,7±4,91 8,6±0,08

‘VBRasa’ V 24,6±0,74 198,8±8,60 236,6±7,82 7,0±0,04‘VBAista’ Lv 28,4±0,84 203,6±9,75 247,3±8,40 7,2±0,05

R05 0,861 6,068 7,548 0,143Pastaba.La–labaiankstyva,A–ankstyva,V–vėlyva,Lv–labaivėlyva.

Veislė‘VBLiepa’sukurtakryžminimobūdu(Nr.34–36x‘Pirmūnės’),ankstyva. Keras kompaktiškas, vidutinio dydžio. Žydi trumpai, negausiai.


32

Žiedai violetiniai. Gumbai ovaliai apvalūs, šviesiai gelsvos spalvos, vidutiniogylioakutėmis.Minkštimasgelsvas.Krakmolingumas–14–20%.Geroskonio.Pjaustantirgaminantpusfabrikačiusnetamsėja.Veislėatsparivėžiuiirnemato-dams.Gumbaiatsparūsbulviųmarui.

Veislė ‘Goda’ (‘Ausonia’ x ‘Franzi’) yra ankstyva. Keras išsiskleidęs,stambus, lapai stambūs, matinio blizgesio, ryškiomis gyslomis. Žydi trumpai,negausiai.Žiedųspalvabalta.Gumbaividutiniodydžio,ovaliaiapvalūs,šviesiaigelsvosspalvos,negiliomisakutėmis.Minkštimasgelsvas.Geroskonio.Pjaustant,verdantirgaminantpusfabrikačiusnetamsėjairnekeičiaspalvos.Krakmolingu-mas–16–17%.Veislėatsparivėžiui,bulviniamsnematodams,neimlivirusams.Gumbaiatsparūsbulviųmarui.Augavisosedirvose.Labaigerai laikosižiemą,atsparūs sausrai. Veislės paskirtis – ankstyvos maistinės bulvės. Dėl didelioatsparumoligomsirgerosprekinėsišvaizdostinkaekologiniamsūkiams.

Bulviųveislė ‘VBRasa’ (‘Cardinal’x ‘Viola’)vėlyva.Keraividutinioaukščio,glausti,mažaipažeidžiamitaikantaugalųpriežiūrosirapsaugospriemo-nes.Stiebaistori, labaipigmentuoti.Žydigausiai,raudonaivioletiniaisžiedais,uogųmezgimasvidutinis,priklausomainuovegetacijosperiodometeorologiniųsąlygų.Gumbaiovalūs,akutėsvidutiniogylio,gumboodelėraudona,minkštimasgeltonas.Veislėatsparivėžiui,bulviniamsnematodams,paprastosiomsrauplėms,neimli grybinėms ir virusų sukeliamoms ligoms.Gerai laikosi žiemą, atsparisausrai.Veislėspaskirtis–vėlyvosmaistinėsbulvės.Yraskaniosirkrakmolin-gos(19%),tinkamosaugintiekologiniuoseūkiuose.

Veislė‘VBAista’(Nr.263xNr.476-9)labaivėlyvaveislė.Kerasstatus.Stiebainestori,šakoti,tamsiaižali,išaugaaukšti.Lapairyškiaižali,gausūs.Žiedaibalti,vidutiniodydžio,žydigausiaiirilgai.Mezgauogas.Gumbaistambūs,balti,plokščiaiapvalūs,negiliomisakutėmis.Minkštimasbaltas,lupenatvirta,šiurkšti.Prekinių gumbų būna apie 90%. Krakmolingumas siekia 21%. Bulvės geroskonio.Išvirtosnejuoduoja,geraisuverda.Veislėatsparivėžiui,nematodamsirbulviųmarui.Augavisosedirvose.Nebijodaužymo,gerailaikosižiemą.Veislėspaskirtis–maistinėsbulvės.Dėldideliokrakmolingumogalibūtiauginamosspe-cialiai krakmologamybai.Ypač tinka ekologiniamsūkiams, nes atspari bulviųmarui.

KylantLietuvos ekonomikai, kuriant naujas bulvių perdirbimo linijas,vystantis sėklinių,maistinių ir perdirbtų bulvių produktų eksportui, didėja ge-ros kokybės bulvių sėklos poreikis. Bulvių sėklininkystės pagrindas – aukštosreprodukcijosgeroskokybės sveikabulvių sėkla. Išauginti absoliučiai tipingosveislės, tobulos formos gumbus, nepažeistus virusinių, grybinių ir bakteriniųligųsukėlėjų,galimatikatliekantgeriausiųklonųatranką,taikantmeristeminiųaudinių dauginimo biotechnologiją, užtikrinant tobulą bulvių sėklininkystėsgrandžiųpasėliųpriežiūrą.

LietuviškųbulviųselekcijairsėklininkystėLietuvosagrariniųirmiškųmokslų centro Vokės filiale vykdoma nuo 1958m. Visos lietuviškų veislių


33

‘VB Venta’, ‘VB Rasa’, ‘VB Liepa’, ‘Goda’ ir ‘VB Aista’ bulvės yra pritaikytos auginti Lietuvos klimato sąlygomis, mažai pažeidžiamos labiausiai paplitusių ligų – juodosios kojelės, virusinių ligų, paprastųjų rauplių, rizoktonijos. Bul-vienojai yra vidutiniškai atsparūs, o gumbai atsparūs bulvių marui. Geras derlius ir skonio savybės bei gumbo forma – svarbiausi lietuviškos bulvių veislių pranašumai.

Lietuviškų bulvių sėklos gavyba iš meristeminio audinio atliekamaLAMMCVokėsfilialoBiotechnlogijos laboratorijoje.Tai vienintelisLietuvojebulviųselekcijosirsėklininkystėscentras.

ParengėRitaAsakavičiūtė,JuozasJundulas,AlmantasRažukas

KonsultuojaLAMMCVokėsfilialasŽaliojia.2,VilniusTel.852645439;e.paštas:[email protected]

LAMMC Žemdirbystės instituto veislės, 2011 m. įrašytos į ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą

Vasarinių salyklinių miežių veislė ‘Alisa DS’

Vasarinių salyklinių miežių veislė ‘Alisa DS’ sukurta LAMMCŽemdirbystės institute, sukryžminus danišką veislę ‘Jacinta’ ir anglišką veislę‘Vortex’.

Veislė derlinga – konkursinių bandymų metu ‘Alisa DS’ (5,04t/ha)standartinęveislę‘Luokė’(4,39t/ha)lenkė0,65t/ha,arba14,8%.Veislė‘AlisaDS’ valstybinių veislių bandymų metu tirta 2008–2009 m. Didžiausią derliųsubrandinoKaunoAVTstotyje2008m.–9,16t/ha.

Augalaipasižymitrumpušiaudu(66–68cm),atsparūsišgulimui(9balai),geraikrūmijasi.Grūdaistambūs,jų1000-čiogrūdųmasė–46,0–52,5g.Veislės‘AlisaDS’miežiaividutinioankstyvumo,subręstakartuarvienadienavėliauneiveislės‘Luokė’.

Taigeroskokybėsvasariniaisalykliniaimiežiai:baltymų–9,6–11,9%,krakmolo–62,3–64,1%.Atsparūsmiltligei,dryžligei,dulkančiosiomskūlėmsirvidutiniškaiatsparūsrinchosporiozei.

ĮNacionalinįaugalųveisliųsąrašąirESžemėsūkioaugalųrūšiųveisliųbendrąjįkatalogąįrašyta2011m.

Veislės autoriai AlgėLeistrumaitė,KristynaRazbadauskienė,ŽilvinasLiatukas,RitaAsakavičiūtė


34

Vasarinių miežių veislė ‘Arka DS’

Vasariniųmiežiųveislė‘ArkaDS’sukurtaLAMMCŽemdirbystėsinsti-tute,sukryžminusselekcinįnumerįLŽI7385irvokiškąveislę‘Madona’.

Veislė derlinga – konkursinių bandymų metu ‘Arka DS’ (5,21t/ha)standartinę veislę ‘Luokė’ lenkė 0,75t/ha, arba 16,8%. Veislė ‘Arka DS’valstybiniųveisliųbandymųmetutirta2009–2010m.Tyrimųmetaisderliausprie-daigautiŠilutės,VilniausirPasvalioAVTstotyse(0,10–0,57tha-1).Didžiausiąderliųsubrandino2009m.ŠilutėsAVTstotyje–7,89t/ha.

Augalaipasižymi trumpu šiaudu (64cm), atsparūs išgulimui (9balai),gerai krūmijasi. Grūdai vidutinio stambumo, jų 1000-čio grūdųmasė – 41,3–43,4g.Veislės‘ArkaDS’miežiaividutinioankstyvumo,subręstakartusuveislės‘Luokė’.

Tai pašarinio tipomiežių veislė (baltymų – 11,9–12,9%, krakmolo –59,9–60,2%).Šiosveislėsmiežiaiatsparūsmiltligei,dryžligei,dulkančiosiomskūlėmsirvidutiniškaiatsparūsrinchosporiozei.


Veislės autoriai AlgėLeistrumaitė,KristynaRazbadauskienė,ŽilvinasLiatukas

Žieminių kviečių veislė ‘Kaskada DS’

Žieminiųkviečiųveislė ‘KaskadaDS’ sukurtaLAMMCŽemdirbystėsinstitute.

Veislė 2008–2010m. tirta keturioseAVT stotyse. Ūkinio vertingumotyrimųmetugautasvidutiniškai8,91t/hagrūdųderlius.Bandymųmetuveislės‘KaskadaDS’žieminiaikviečiaisubrandino0,32t/ha,arba3,7%,didesnįgrūdųderlių,palygintisustandartiniųveisliųkviečiais.Didžiausiasderlingumasgautas2008m.KaunoAVTstotyje–11,81t/ha.

Vidutinė1000-čiogrūdųmasė–43,7g.Grūduoseįvairiaistyrimųmetaisbuvonustatytabaltymų–10–15,6%,glitimo–15,8–30,8%,krakmolo–62,7–73,1%,sedimentacijasvyravonuo10iki51ml.Grūdųvidutiniskritimoskaičius–300s,hektolitrovidutinėmasė–73,7kg/100l,atitikoIklasėskviečiamstai-kytussupirkimoreikalavimus.Išveislės‘KaskadaDS’kviečiųgrūdųpagamintimiltaipasižymigeromiskepimosavybėmis.

Esant nepalankioms žiemojimo sąlygoms, sunkiose ir šlapiosedirvoseveislės ‘Kaskada DS’ kviečiai žiemoja prastai. Vidutinio sunkumo ir norma-laus drėgnumo dirvose šios veislės kviečiai žiemoja gerai, todėl jų žiemojimo


35

ištvermingumasįvertintasvidutiniškai7,7balo(pagal9balųskalę).Veislės‘Kas-kadaDS’kviečiaižemi,jųvidutinisaukštis–71,8cm,yranet20,2cmžemesni,palyginti su standartinių veislių. Šios veislės kviečiai labai atsparūs išgulimui–vidutiniškai9balai.Vegetacijoslaikotarpiovidutinėtrukmėnuosausio1d.ikigrūdųvaškinėsbrandos–202dienos.

Augalai pasižymi labai trumpomis koleoptilėmis, todėl rekomenduo-jama sėti įprastu gyliu (3–4 cm).Rudenįaugalėtai,todėlsėti galima anksti. Atsparumasgrūdųdygimuivarposevidutinis,todėlauginant maistinius grūdus pjūties vėlinti nerekomenduojama.

Šiosveislėsaugalaiatsparūsmiltligei,vidutiniškaiatsparūspavasariniampelėsiui,vidutiniškaijautrūslapųseptoriozei,dryžligeiirjavaklupei.Kadangiau-galailabaižemi,nereikia naudoti augimo reguliatorių.

Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašyta 2002m., į ES žemės ūkioaugalųrūšiųveisliųbendrąjįkatalogą–2006m.

Veislės autoriaiVytautasRuzgas,ŽilvinasLiatukas,GintarasBrazauskas,KristynaRazbadauskienė

Žieminių kviečių veislė ‘Vikaras DS’

Žieminių kviečių veislė ‘Vikaras DS’ sukurta LAMMC Žemdirbystėsinstitute.

Veislė2008–2010m.tirtaPlungės,Kauno,PasvalioirUtenosAVTsto-tyse.Ūkiniovertingumotyrimųmetugautasvidutiniškai9,12t/hagrūdųderlius,didžiausiasderliusgautas2008m.UtenosAVTstotyje–12,32t/ha.

Vidutinė1000-čiogrūdųmasė–42,3g.Grūduosebaltymųnustatyta8,7–14,3%, glitimo– 14,7–28,5%, krakmolo – 65,7–76,7%, sedimentacija–22–68ml.Grūdųvidutiniskritimoskaičius–353,6s,hektolitrovidutinėmasė–79,9kg/100l,atitikoIklasėsgrūdamstaikytussupirkimoreikalavimus.

Veislės‘VikarasDS’žieminiaikviečiaižiemojavidutiniškai–7,8balo(pagal9balųskalę).Augalųvidutinisaukštis–89cm,atsparumasišgulimuivi-dutinis–8,6balo.Veislės‘VikarasDS’kviečiųvegetacijoslaikotarpiovidutinėtrukmėnuosausio1d.ikigrūdųvaškinėsbrandos–203dienos,t.y.tiekpat,kaipirstandartinėsveislės‘Zentos’.

Veislėpasižymitrumpomiskoleoptilėmis,todėlrekomenduojama sėti įprastu gyliu (3–4 cm).Augalairudenįaugalėtai,todėlsėjos laikas – ankstyvas arba vidutinis.Atsparumasgrūdųdygimuivarposemažas,todėlauginant mais-tinius grūdus derlių rekomenduotina nuimti kaip galima anksčiau.

Veislės ‘VikarasDS’ žieminiai kviečiai vidutiniškai atsparūsmiltligei,lapųseptoriozei,dryžligeiirjavaklupei,vidutiniškaijautrūspavasariniampelėsiui.


36

Jeigu planuojamas labai didelis derlius, rekomenduojama naudoti augimo reguliatorius.


Veislės autoriaiVytautasRuzgas,ŽilvinasLiatukas,GintarasBrazauskas,KristynaRazbadauskienė

Žieminių rugių veislė ‘Rūkai DS’

Žieminių rugių tetraploidinė veislė ‘Rūkai DS’ sukurta LAMMCŽemdirbystės institute. Veislė 2008–2010m. tirta Šilutės, Plungės ir VilniausAVTstotyse.Ūkiniovertingumotyrimųmetuprikultavidutiniškai7,0t/hagrūdų.Didžiausiasderliusgautas2010m.PlungėsAVTstotyje–8,5t/ha.

Veislės ‘Rūkai DS’ žieminiai rugiai labai atsparūs nepalankiomsžiemojimosąlygoms–jųištvermingumasįvertintas9balais(pagal9balųskalę).Augalaiaukšti,vidutinisaukštis–142cm,betatsparūsišgulimui–8,1balo.Veg-etacijoslaikotarpiovidutinėtrukmėnuosausio1d.ikigrūdųvaškinėsbrandos–210dienų.

Grūdaistambūs,1000-čiogrūdųmasė–47,59g,kritimoskaičius–133s,hektolitromasė–71,3kg/100l,atitikoIklasėsrugiamstaikytussupirkimoreika-lavimus.Kaikuriaismetaisgrūduosenustatyta59,3–68,9%krakmolo.

Tyrimųmetaisaugalaimažaisirgo–tiknedidelęjųdalį(1–4%)pažeidėrudosiosrūdys.

Auginanttetraploidiniusrugius,rekomenduojama laikytis 300 m izo-liacinio atstumo nuo diploidinių rugių, nes tetraploidiniams rugiams didėja švarplėtumas – kai kurios varputės varpoje neužmezga grūdų. Diploidiniairugiaidėltetraploidiniųkaimynystėsnukenčianežymiai.

Veislės‘RūkaiDS’žieminiairugiaiauginamipagalbendraipriimtąrugiųauginimoagrotechniką.

ĮNacionalinįaugalųveisliųsąrašąįrašyta2011m.,įESžemėsūkioaugalųrūšiųveisliųbendrąjįkatalogą–2011m.

Veislės autoriai VidaPlyčevaitienė,VytautasRuzgas


37

SODININKYSTĖSIRDARŽININKYSTĖSINSTITUTAS

Liejimo ir pagrindinio tręšimo normų įtaka pramoniniu būdu auginamų daržovių derliui

bei kokybei

Vienaspagrindiniųderliausformavimoveiksniųyrapakankamasaugalųaprūpinimasdrėgmepervisąvegetacijoslaikotarpį.Krituliai,kurieyrapagrindinisdrėgmės šaltinis,Lietuvosklimato sąlygomispasiskirsto labai nevienodai, o iraugalųporeikiai įvairiais ontogenezės tarpsniais yra skirtingi, todėl kai kuriaisaugimotarpsniaisjuntamasdrėgmėsstygius.

Siekiant nustatyti įvairių liejimo ir pagrindinio tręšimo normų įtakądaržovių produktyvumui, 2008–2009m. tyrimai atlikti Sodininkystės ir darži-ninkystės institute mažai humusingame ir azotingame, bet turinčiame daugjudriųjų fosforo, kalcio beimagnio ir vidutiniškai kalio priesmėlio ant lengvopriemoliokarbonatingamesekliaiglėjiškameišplautžemyje.

Tirtaskirtingųliejimo(nelaistyta,vidutinėliejimonorma–60m3/habeididelė liejimo norma – 200m3/ha) ir pagrindinio tręšimo vienanarėmis (pagaldirvožemioagrocheminiųtyrimųduomenis)beikompleksinėmis(N60, N80irN100)trąšomisnormųįtakadaržoviųproduktyvumu,kokybei,išsilaikymui.

Augintadaržoviųhibridai:‘Spirit’svogūnai–lysvėse,1mln.vnt.hadaigiųsėklų,‘Bersky’morkos–profiliuotamepaviršiuje,800tūkst.vnt.hadaigiųsėklų,burokėliai‘Boro’–500tūkst.vnt.hadaigiųsėklų,ir‘Lennox’kopūstai–70x50 cmatstumais, lygiamepaviršiuje(29tūkst.vnt.daigų/ha).Pasėliųpriežiūrosdarbaiatlikti pagal daržovių intensyvaus auginimo technologijų reikalavimus, liejimas–pagalvakuuminiųdrėgnomačių,įrengtų8ir20cmgylyje,rodmenis.Lieta,kaidirvožemiodrėgnispriartėjoprie75%pilnodirvožemiodrėgmėsimlumo.

Svogūnų kuokštinės šaknys yra dirvožemio viršutiniame sluoksnyje,todėl jiems užtenka vidutinės liejimo normos (60m3/ha).Didžiausias svogūnųprekinis derlius (98,6t/ha), papildomas bendrasis pelnas (50 718,34Lt/ha) beiprekinės produkcijos kiekis, tenkantis 1kg panaudotų trąšų (110,6kg/kg), irmažiausia prekinės produkcijos savikaina (0,17Lt/kg) gauta svogūnų pasėlįtręšiantvidutinenormakompleksiniųtrąšų.

Morkų didžiausias prekinis derlius (71,8t/ha), papildomas bendrasispelnas (4 605,75Lt/ha) bei didžiausias prekinės produkcijos kiekis (32,5kg),tenkantis1kgpanaudotų trąšų, irmažiausiaprodukcijos savikaina (0,362Lt/kg)gautamorkų pasėlį tręšiant vidutine norma kompleksinių trąšų ir laistant pagaldidelęliejimonormą.Gausesniolaistymoreikia,nesmorkosaugintosprofiliuotamepaviršiuje.


38

Burokėliųdidžiausiasprekinisderlius(93,1t/ha),papildomasbendrasispelnas (18 990,11Lt/ha) bei trąšų atsipirkimas produkcija (133,7kg/kg) irmažiausia produkcijos savikaina (0,135Lt/kg) gauta burokėlių pasėlį tręšiantmažanormakompleksiniųtrąšųirlaistantpagalvidutinęliejimonormą.

Baltagūžių kopūstų didžiausias prekinis derlius (48,1t/ha), papildomasbendrasis pelnas (6 445,12Lt/ha) bei mažiausia prekinės produkcijos savikaina(0,459Lt/kg)irgeriausiasnaudotųtrąšųatsipirkimasprekiniuderliumi(26,5kg/kg)gautasjųpasėlįtręšiantdidelenormakompleksiniųtrąšųirlaistantpagalvidutinęliejimonormą.

Tręšimas ir laistymas neturėjo įtakos augintų daržovių biocheminiųrodikliųkitimui.

Maisto medžiagų kiekis dirvožemyje kito įvairiai: daugeliu atvejųlaistymas,daržovesauginantbetrąšų,dirvožemyjemažinotirtųmaistomedžiagųkaupimąsi;tręšimasdaržovesauginantbelaistymoarbajaslaistantdirvožemyjedidinomaistomedžiagųkiekį;daržoviųlaistymasirjųtręšimasdaugeliuatvejųdirvožemyjedidinomaistomedžiagųkiekį.

Liejimasneturėjoįtakosišaugintųdaržoviųišsilaikymui.Tręšimonormųdidinimasturėjoneigiamosįtakossvogūnųirmorkųlaikymuisi,tačiauteigiamaiveikėburokėliųirkopūstųlaikymąsi.

Intensyviai ūkininkaujant ir siekiantgauti didesnįderliųbei vartotojuipateiktikokybiškąprodukciją,Lietuvosklimatosąlygomislaistymasyrabūtinas.Optimali liejimo norma (vienukartuišlaistomasvandenskiekis)auginamiems svogūnams, burokėliams ir kopūstams – vidutinė (60 m3/ha), morkoms, nes jos auginamos profiliuotame paviršiuje – didelė (200 m3/ha). Liejimas atliekamas, kai dirvožemio drėgnis priartėja prie 75 % pilno drėgmės imlumo. Didžiausias derlius bei pelnas ir geriausias trąšų atsipirkimas prekine produkcija gaunamas svogūnus ir morkas tręšiant vidutinėmis, burokėlius – mažomis, o baltagūžius kopūstus – didelėmis normomis kompleksinių trąšų.

ParengėOnaBundinienė,VytautasZalatorius,PranasViškelis

KonsultuojaLAMMCSodininkystėsirdaržininkystėsinstitutasKaunog.30,Babtai,Kaunor.Tel.837555226,837555535;e.paštas:[email protected],[email protected]


39

Humistaro normų efektyvumas ekologiškai auginamiems svogūnams ir kopūstams

Ekologiškaiūkininkaujantdidelisdėmesysskiriamasdirvožemioderlin-gumuiišsaugoti.Pastaraisiaismetaistrūkstantmėšlo,dirvožemioderlingumuiiraugalųproduktyvumuididintivisplačiaunaudojamoshuminėsmedžiagos ir išįvairiųgamtiniųžaliavųpagamintiproduktai.Vienastokiųproduktų,gaunamasišleonarditų,yrahumistaras–skystasproduktas,kuriosudėtyje–133,2g/lhuminiųir33,3g/lfulviniųrūgščių.

Siekiant nustatyti įvairių humistaro normų įtaką svogūnų ir kopūstųderlingumui, kokybei bei produkcijos laikymuisi ir kopūstų daigų kokybei,2008–2009 m.Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atlikti tyrimai.Dirvožemis – priesmėlis ant lengvo priemolio, karbonatingas sekliai glėjiškasišplautžemis,neutralus,vidutiniškaihumusingas,fosforingasirkalingas.

Tyrimaiatliktipagalschemą:1)netręšta,2)25l/hahumistaropriešsėją(sodinimą),3)50 l/hahumistaro (25l/hapriešsėją (sodinimą) ir triskartuspo8,3l/haaugalųvegetacijosmetu,tręšimąkartojantkas12dienų),4)75l/hahu-mistaro(25l/hapriešsėją(sodinimą)irtriskartuspo16,6l/haaugalųvegetacijosmetu, tręšimą kartojant kas 12 dienų), 5) 75l/ha humistaro (50l/ha prieš sėją(sodinimą)irtriskartuspo8,3l/haaugalųvegetacijosmetu,tręšimąkartojantkas12dienų).Pateiktashumistarokiekisskiedžiamasiki300l/hadarbinotirpalo.

Daigynepasėtos kopūstų sėklos ir daigai laistyti humistaro tirpalu.Hu-mistaroimama20ml/10lvandensirlaistoma2kartussu10dienųpertrauka.Po20dienųhumistaroimama10ml/10lvandensirlaistoma2kartussu10d.pertrauka.

Augintiveislės‘Babtųdidieji’ropiniaisvogūnaiirveislės‘Langedijkerdauer’kopūstai.

Humistarasturėjoteigiamosįtakoskopūstųdaigųkokybeiirsvogūnųbeikopūstųproduktyvumuiirlaikymuisi.Didžiausiassuminis(20,0t/ha)irprekinis(18,2t/ha)svogūnųderliusbeiprekinioderliaus išeiga(82,7%)gautapatręšusmažiausia norma (25l/ha ant dirvos ir įterpus prieš svogūnų sėją) humistaro.Didinanthumistaronormą,svogūnųderliusmažėjo,prastėjojųlaikymasis.Ge-riausiaiišsilaikėnetręštiirmažiausianorma(25l/hapriešsėją)humistarotręštisvogūnai.

Humistarutręštikopūstųdaigaibuvotvirtesni,mažiaujautrūsstresamsirdėltogautasdidesnisišjųišaugintųkopūstųderlius.Tręštųhumistarukopūstųdaigų svoris buvodidesnis, o šaknų sistema tvirtesnė.Tai turėjo įtakos ir der-liui.Kopūstų,kuriųdaigaipriešsodinimąbuvolaistytihumistaru,derliusbuvo3,4t/hadidesnisneinelaistytų.Didžiausiaskopūstų,kuriųdaigaibuvolaistytihu-mistaru,derliusgautaspatręšus50l/hahumistaro,tręšiant25l/hapriešsodinimąir3kartuspo8,3l/hakopūstųvegetacijosmetu.


40

Didžiausias kopūstų, kurių daigai nebuvo laistyti humistaru, derliusgautaspatręšus75l/hahumistaro,tręšiant25l/hapriešdaigųsodinimąir3kartuspo16,6l/hakopūstųvegetacijosmetu,tręšimąkartojantkas12dienų.

Kopūstųbiochemineisudėčiaiirlaikymuisihumistarasneturėjodidesnėsįtakos.

Ekologiškai auginant svogūnus, juos rekomenduojama tręšti ma-žiausia 25 l/ha norma humistaro, į dirvą jį įterpiant pavasarį, prieš svogūnų sėją, praskiedus iki 300 l/ha darbinio tirpalo.

Ekologiškai auginant kopūstų daigus, daigyne pasėtus kopūstus rekomenduojama palaistyti humistaro tirpalu. Humistaro imama 20 ml/10 l vandens ir laistoma 2 kartus su 10 dienų pertrauka. Po 20 dienų humistaro imama 10 ml/10 l vandens ir laistoma 2 kartus su 10 dienų pertrauka.

Ekologiškai auginant kopūstus iš humistaru laistytų daigų, juos rekomenduojama tręšti vidutine 50 l/ha norma humistaro, tręšiant 25 l/ha prieš sodinimą ir 3 kartus po 8,3 l/ha kopūstų vegetacijos metu, praskiedus iki 300 l/ha darbino tirpalo.

Ekologiškai auginant kopūstus iš humistaru nelaistytų daigų, juos rekomenduojama tręšti didžiausia 75 l/ha norma humistaro, tręšiant 25 l/ha prieš sodinimą ir 3 kartus po 16,6 l/ha kopūstų vegetacijos metu, praskiedus iki 300 l/ha darbino tirpalo.

ParengėRomaStarkutė,OnaBundinienė,VytautasZalatorius

KonsultuojaLAMMCSodininkystėsirdaržininkystėsinstitutasKaunog.30,Babtai,Kaunor.Tel.837555226,555535;e.paštas:[email protected],[email protected]

Tręšimo Turbo Seed Zn ir amofosu įtaka vaistinio čiobrelio produktyvumui bei žaliavos kokybei

2008–2009 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute tirtakoncentruotųkristaliniųfosforobeikaliotrąšųTurboSeedZnirjųpanaudojimobūdų(išbarstytaantpaviršiausirišlaistytavegetacijaiatsinaujinus)įtakavaistiniočiobreliožaliosmasėsderliuibeibiochemineisudėčiai.TurboSeedZn–startinėstrąšos, kurių sudėtyje yra vandenyje tirpaus fosforo (47%P2O5), kalio (31%K2O)ircinko(1%chelatinėsformos).

Tyrimaiatliktipriesmėlioant lengvopriemoliomažaihumusingame irazotingame,turinčiamejudriųjųfosforo,kalciobeimagnioirvidutiniokalingu-mokarbonatingamesekliaiglėjiškameišplautžemyje.


41

Čiobreliųlaukaspavasarį,atsinaujinusvegetacijai,patręštaskompleksinė-mismineralinėmis trąšomis (Cropcare101020 sumikroelementais,300kg/ha)irTurbo SeedZn (15 kg/ha) arba amofosu (pagal variantus, 14,4 kg/ha, normaapskaičiuotapagalfosforokiekįTurboSeedZn).Laistantnaudotastokspatkiekistrąšųir500l/havandens.

Tyrimųduomenimis,paviršiujeišbarstytosTurboSeedZntrąšosčiobreliųžaliosmasėsderliųpadidino30%,palygintisuaugintųbetrąšųčiobreliųžaliosmasėsderliumi.GausiauderėjotrąšomisTurboSeedZnlaistytičiobreliai,todėlesantgalimybeišiastrąšasgeriauištirpintivandenyjeiraugaluslaistytitirpalu.Žaliosmasėsderliuspadidėjo3,4%,palygintisuderliumi,gautuišbarsčiusTurboSeedZn.

Vaistinio čiobrelio žaliavos biocheminės sudėties pokyčiams tręšimasTurboSeedZntrąšomisneturėjoįtakos.

Parengė EditaDambrauskienė,OnaBundinienė,VytautasZalatorius,PranasViškelis

KonsultuojaLAMMCsodininkystėsirdaržininkystėsinstitutasKaunog.30,Babtai,Kaunor.Tel.837555439;e.paštas:[email protected],[email protected]

Braškės veislės, kurių derinys užtikrina dviejų mėnesių derėjimo laikotarpį, jas auginant profiliuotame

dirvos paviršiuje ir taikant pigiausias uogų derėjimo pratęsimo priemones

Pastaraisiais metais didėja kokybiškų desertinių uogų poreikis ne tikįprastu,betirnesezonometu.Dėlšiospriežastiesyrasvarbu,kadšiųmėgstamųLietuvoje išaugintųuogųvartotojaigalėtųnusipirktikuo ilgiau. Ieškomabūdų,kaip Lietuvos klimato sąlygomis kuo ilgiau pratęsti šviežių desertinių uogųtiekimąįrinką,parenkanttinkamiausiasįvairaussunokimolaikobraškiųveisles,taikant pigiausias priemones jų derėjimui pratęsti ir pasiekti, kad desertiniųbraškiųauginimasbūtųpelningas.

Braškėsveislės tirtosLietuvossodininkystės irdaržininkystės institute2007–2009 m. Vykdyti du bandymai. Pirmojo bandymo metu atvirame laukeir derėjimąpaankstinant agrodanga tirtos šios veislės: ‘Honeoye’, ‘Elkat’, ‘Fi-


42

garo’, ‘Elsanta’, ‘Marmolada’, ‘Darselect’ ir ‘Sonata’.Antrojo bandymometuatvirame lauke irderėjimą suvėlinant šiaudųpriedanga tirtos šiosveislės: ‘Se-gal’,‘Vikat’,‘Alfa’ir‘Pandora’.Bandomasisbraškynasįveistasrugpjūčio20d.,sodinant dėžutėse išaugintus (pikuotus) daigus.Braškės augintos balta plėvelemulčiuotosežemosetrieilėselysvėse,panaudojantdrėkinimoirtręšimosistemą.Daigųsodinimoschema:1,0+0,35+0,35×0,2m(88235vnt./ha).Derėjimąsiekiant paankstinti, pirmojo bandymometu žiemos pradžioje prieš didesniusšalčiusbraškėsuždengtosagrodanga,osiekiantsuvėlinti,antrojobandymometuuždengtos20cmstorio šiaudų sluoksniu.Nuobraškių agrodanganuimta jomspradėjusžydėti,ošiaudai–atšilusoramsirprasidėjusvegetacijai.

Apibendrintais tyrimo duomenimis, už kontrolinės veislės ‘Honeoye’(19,2t/ha)braškesišesmėsderlingesnėsyraveislių‘Elkat’(28,2t/ha),‘Darselect’(23,5t/ha)ir‘Sonata’(23,4t/ha)braškės.Veislių‘Elsanta’(22,6t/ha)ir‘Marmo-lada’(20,2t/ha)braškiųderlingumasnuoveislės‘Honeoye’nesiskiria.Auginamųpo agrodangabraškiųderliuspadidėja1,2–6,5t/ha, išskyrusveislės ‘Honeoye’braškes.Perlaikotarpį,kadauogosbūnabrangiausios(kolmasiškaipradedanoktivėlyvųjųveisliųbraškės),poagrodangasunoksta10–38%daugiauuogųneguat-viramelauke.Pagaluogųsunokimolaikąkontrolinėveislė‘Honeoye’priskirtinaprieankstyvųjų,‘Elkat’ir‘Figaro’–prievidutinioankstyvumo,‘Elsanta’,‘Mar-molada’ir‘Darselect’–prievidutiniovėlyvumo,o‘Sonata’–prievėlyvųjų.

Ištirtųveisliųgeriausiosišvaizdosyra‘Elsanta’,‘Marmolada’,‘Darse-lect’ ir ‘Figaro’, geriausio skonio – ‘Darselect’, geriausio bendro kokybėsįvertinimo–Darselect’, ‘Elsanta’ ir‘Marmolada’braškiųuogos.Už‘Honeoye’tvirtesnės veislių ‘Sonata’, ‘Darselect’ ir ypač ‘Figaro’ braškių uogos. Iš tirtųveisliųminkščiausiasuogasišauginaveislės‘Elkat’braškės.

Vidutiniais dvejųmetų duomenimis, iš tirtų vėlyvųjų veislių iš esmėsgausiausiaidera(32,2t/ha)veislės‘Vikat’braškės.Kitųveisliųbraškiųderlingu-masišesmėsnesiskiria,tikpastebėtatendencija,kadveislės‘Segal’(19,8t/ha)braškėsderaprasčiauužveislių‘Alfa’(22,2t/ha)ir‘Pandora’(22,3t/ha).Šiaudaisdengtųbraškiųderliusyravidutiniškai14%mažesnisneiauginantbepriedan-gos.Pagaluogųsunokimolaikąveislės‘Segal’braškėspriskirtinosprievėlyvųjų,‘Pandora’ – prie labai vėlyvų, o ‘Alfa’ ir ‘Vikat’ – tarpinio tipo tarp vėlyvųjųir labai vėlyvų. Po šiaudų priedanga augintų labai vėlyvų braškių derliaus da-lis,kaibaigiamosskintisezonometusunokusiosbraškės,yra10%didesnėneiauginantatviramelaukebešiaudųpriedangos.Ištirtųbraškėsveisliųgeriausiosišvaizdos, skonio ir geriausias bendras juslinis įvertinimas – veislės ‘Pandora’uogų. Tvirčiausias uogas išaugina veislių ‘Alfa’ ir ‘Pandora’,minkščiausias –‘Segal’ir‘Vikat’braškės.

Pagal ūkinių ir biologinių savybių kompleksą iš tirtų veislių Lietu-vos agroklimato sąlygomis geriausiai tinka auginti vidutinio ankstyvumo


43

‘Elkat’ bei vidutinio vėlyvumo ‘Darselect’ (jos ypač tinka auginti po agro-danga ankstyvam derliui gauti), vėlyvos ‘Sonata’ ir labai vėlyvos ‘Pandora’ veislių braškės. Tiesa, auginant veislės ‘Pandora’ braškes dėl geresnio ap-sidulkinimo būtina iki 20 % pasodinti kitų veislių tuo pačiu metu žydinčių braškių. Tam geriausiai tinka veislių ‘Pegasus’ arba ‘Vikat’ braškės.

Tyrimo naujumas – veislės tirtos braškes auginant profiliuotame dir-vospaviršiuje,naudojantdrėkinimobeitręšimosistemasirtaikantuogųnokimopaankstinimobeisuvėlinimopriemones.

Tyrimopraktinė reikšmė–Lietuvosklimatosąlygomis iš tirtųatrink-tosveislių‘Elkat’,‘Darselect’,‘Sonata’ir‘Pandora’braškės,jasauginantbal-ta plėvelemulčiuotose žemose trieilėse lysvėse ir panaudojant drėkinimo beitręšimosistemas,jaušeštą–septintąmėnesįpopasodinimoduoda22,3–32,2t/hapuikios kokybės uogų derlių. O ankstyvųjų ar vidutinio ankstyvumo veisliųderėjimą paankstinus agrodanga arba labai vėlyvų veislių derėjimą suvėlinusšiaudųpriedanga,braškiųderėjimaspratęsiamasikidviejųmėnesių.

ParengėNobertasUselis,JuozasLanauskas,PranasViškelis,AlmaValiuškaitė

KonsultuojaLAMMCSodininkystėsirdaržininkystėsinstitutasKaunog.30,Babtai,Kaunor.Tel.837555432;e.paštas:[email protected]

Slyvų apsauga nuo ligų ir kenkėjų

2006–2010m. Sodininkystės ir daržininkystės instituto bandyminiameslyvyne atlikti veislės ‘Stenli’ slyvų tyrimai, kurių tikslas – įvertinti skirtingointensyvumo slyvų apsaugos nuo vaisių puvinių bei slyvinių pjūklelių sistemųtaikymą.Tirtosketuriosslyvųapsaugossistemos:purkšta1)vainiklapiamskrintant(67augimotarpsnispagalBBCHskalę)ir2)vainiklapiamskrintant(BBCH67)bei2–3savaitėspožydėjimo(BBCH72)EffectorWG0,75kg/ha+KarateZeon5CS0,4l/ha;3)vainiklapiamskrintant(BBCH67)ir4)vainiklapiamskrintant(BBCH67)bei2–3savaitėspožydėjimo(BBCH72)anilinųirstrobilurinųklasėsfungiciduSignum0,75kg/ha (boskalidas267g/kg, piraklostrobinas67g/kg)+neonikotinoidųklasės insekticiduCalypso480SC0,2 l/ha (tiaklopridas480g/l).Priešvegetaciją(BBCH00)2–5variantųvaismedžiaipurkštifungiciduFunguranOH50WP2,5kg/ha.

Tyrimųmetutaikytosapsaugossistemosefektyviaistabdėslyvųpuviniųplitimą–jųefektyvumassiekėnuo75iki100%,orudojovaisiųpuvinioišplitimas


44

sumažėjonuo49,66%nepurkštamevarianteiki0%variante,kaipurkštadukartussisteminiopoveikioanilinųirstrobilurinųklasėsfungiciduSignum0,75kg/ha(bos-kalidas267g/kg,piraklostrobinas67g/kg).Vaisiųvidutinispažeidimasslyviniojuodojo pjūklelio (Hoplocampa minuta Christ.) ir slyvinio geltonojo pjūklelio(Hoplocampa flavaL.)lervomisbuvo6,99%(žalingumoriba3–4%).Naudotiinsekticidaiefektyviai(75–93%)stabdėslyviniųpjūkleliųplitimą.Efektyviau-siasbuvoinsekticidasCalypso480SC0,2l/hapurškiantvainiklapiųkritimotarp-sniu(BBCH67).

Slyvų apsaugos nuo pjūklelių strategija: purškiama insekticidaisžydėjimopabaigoje,kaiyranukritę80%žiedlapių(BBCH67).Jeiankstesniaismetaiskenkėjaibuvolabaigausiaiišplitę,purškiamainsekticidaispriešpatslyvųžydėjimą,oantrąkartą–slyvomsbaigiantžydėti(BBCH59ir69).

Lietuvoje slyvų apsaugai nuo kenkėjų šiuo metu nėra registruotųinsekticidų.

Slyvųapsaugosnuovaisiųpuviniųstrategija:genėjimometuišpjaustytiir sunaikintipažeistusūglius, šakutes.Atsiradusiaspožiemosžaizdas, iškuriųteka lipai, išvalyti, dezinfekuoti vario grupės fungicidais, patepti sodo tepalu.Ankstyvojopurškimometuir/arnuėmusderlių(BBCH00–01,55–57bei93–97)naudotivariogrupėsfungicidus(FunguranOH50WP2,5kg/ha).Požydėjimoirvegetacijosmetu(BBCH69,71–73)naudotikitopoveikiofungicidusEffectorWG0,75kg/ha,DithaneNT2,0kg/ha.

Slyvųapsaugainuo ligų registruoti fungicidai:AtakaNT,DithaneNT(v.m.mankocebas)2,0kg/ha–nuoslyvųrūdžių,rudojovaisiųpuvinio;EffectorWG(v.m.ditianonas)0,75–1,0kg/ha–nuošratligės,rūdžių,moniliozės;Fungu-ranOH50WP(v.m.variohidroksidas)2,5kg/ha–nuobakterinėsdėmėtligės,purškiantpumpurųbrinkimoirlapųkritimotarpsniu,0,75kg/ha–purškiantvege-tacijosmetuikižydėjimo.PervegetacijąfungicidąFunguranOH50WPgalimanaudotitris,ofungicidusEffectorWG,AtakaNTirDithaneNT–keturiskartus.

Parengė AlmaValiuškaitė,LaimutisRaudonis,RimantasTamošiūnas

KonsultuojaLAMMCSodininkystėsirdaržininkystėsinstitutasKaunog.30,Babtai,Kaunor.Tel.837555217;e.paštas:[email protected],[email protected]


45

MIŠKŲINSTITUTAS

Paprastojo ąžuolo ir karpotojo beržo genotipų atranka antros kartos miško sėklinėms plantacijoms veisti

Lietuvoješiuometupagalvyraujančiąrūšįąžuolomedynųplotaisuda-ro2,0%,beržo–22,1%(Lietuvosmiškųūkiostatistika,2010).Dėląžuolynųatkūrimo valstybiniuose miškuose programos įgyvendinimo ir žemės ūkiuinaudotųžemiųapsodinimomiškušiųrūšiųplotaididės,todėldidėsirselekciniųpriemonių taikymo praktinėje miškininkystėje reikšmė. Lietuvosmiškų insti-tuteąžuolokilmės(sėklinis)rajonavimasatliktas1998m.,beržo–2001m.Ra-jonuojantąžuoloirberžorūšisdaugiausiaremtasimiškotvarkosmedžiaga,nesbandomųjųželdiniųduomenysdėljaunoamžiausbeveiknebuvonaudoti,išskyrusaugimo ritmo, arba fenologinius, vertinimus. Želdiniams sulaukus trečdaliokirtimų(rotacijos)amžiaus,busgalimaganatiksliaiįvertintimiškodauginamo-siosmedžiagosperkėlimoefektyvumąirgalbūtkeistikilmėsrajonus.

Lietuvosmiškųgenetiniųištekliųišsaugojimassusijęssuvykdomamiškomedžiųselekcija.Bandomiejiželdiniainaudojamikaipex situsaugomigenetiniaiištekliai.Atrenkant selekciškaivertingusmedžius,dėmesyskreipiamasne tik įšiųželdiniųproduktyvumobeikokybinius,betirįadaptaciniusrodiklius.Todėlvykdantsąlygiškainedideliointensyvumoselekcijąsukiekvienuselekciniuciklugausinami irLietuvosgenetiniai ištekliai,nesyra laikomasikilmiųrajonavimoir dinaminio genetinių išteklių išsaugojimo principo.Genetinių išteklių saugo-jimasturigarantuotirūšiesprisitaikymąkintančioklimatosąlygomis.Selekcijavykdoma ne tik iš palikuonių bandomųjų želdinių atrenkant geriausias šeimasirmedžius, bet ir populiacijas įvertinant genetinės įvairovės aspektu.Taip yrakaupiamainformacijaapieturimusgenetiniusišteklius.EUFORGENpasitarimųmetubuvopažymėtadidelėskirtingųekologiniųsavybiųrūšių(šiuoatvejuąžuoloir beržo)palyginamųjų studijų reikšmėpasirenkant tinkamasgenetinių ištekliųišsaugojimostrategijas.Dėltoyrareikšmingiiraktualūstyrimai,siekiantnusta-tyti rūšių genetinių struktūrų adaptacinių požymių skirtumus. Pagal vyravimąmiškuosešiuometuantraLietuvosmiškomedžiųrūšisyraberžas.Įvairiaislyg-menimissaugantbioįvairovęlabaisvarbirūšisyrapaprastasisąžuolas.

VykdantMiškogenetiniųištekliųišsaugojimoirselekcijosplėtrosprog-ramą(patvirtintąLRaplinkosministro20030307įsakymuNr.110),atliekamaspagrindiniųrūšiųrinktiniųirpopuliacijąreprezentuojančiųmedžiųišbandymas,jųsėkliniuspalikuonisauginantbandomuosiuoseželdiniuoseskirtingųkilmėsrajonųsąlygomis. Pirmos serijos karpotojo beržo bandomieji želdiniai (vienamečiaissėjinukais)buvoįveisti1999m.trijuosegamtiniuoserajonuoseiršiuometuyraįtrauktiįAugalųnacionaliniųgenetiniųištekliųsąrašą,todėlatliekamimoksliniaityrimaiyraitinaktualūs.Juoseaugapalikuonys,kilęišgeriausiųLietuvosberžynų(rinktiniųmedžių,atrinktųgenetiniuosedraustiniuoseirsėkliniuosemedynuose).


46

Pirmosserijospaprastojoąžuolobandomiejiželdiniai(keturmečiaissodinukais)buvoįveisti2000m.trijuosegamtinuoserajonuose.

Selekciniųindeksųapskaičiavimopagalpatvirtintąmetodikąirgeriausiųpopuliacijų, šeimų bei individų parinkimas skirtingiems ąžuolo ir beržo kilmėsrajonamsleisefektyviaupanaudotiselekcinęmedžiagą,pagerintinetikprodukty-vumorodiklius,betirbūsimųmedynųtvarumą.PagalLietuvospaprastojoąžuoloir karpotojo beržo populiacijų rinktinių medžių palikuonių šeimų kompleksinįįvertinimą kiekvienam kilmės rajonui atrinkta po 15 geriausių šeimų ir kartumotininiųmedžių(sangrąžinėselekcija).Pateiktaatitinkamaselekcinioįvertinimoinformacijadidesniamšeimųskaičiui,jeibūtųnumatytatamtikraisatvejaisvyk-dytimažesniointensyvumoselekciją.Beto,kiekvienamprovenencijos(kilmės)rajonuiiš15geriausiųšeimųatrinkta30geriausiųmedžių(pirmynnukreiptaselek-cija, t.y.kai tolesnėatrankavykdomabandomuosiuoseželdiniuose).Naudojantpagalpalikuonisatrinktųmotininiųmedžiųirpalikuoniųšeimoseatrinktųmedžiųvegetatyvinę medžiagą antros pakopos miško sėklinėms plantacijoms veisti,įvairiuoseprovenencijosrajonuosepaprastajamąžuoluiprognozuojamas12–29%palikuoniųaugimospartosir1–4%stiebųkokybėspožymiųpagerėjimoselekci-nisefektyvumas.Karpotajamberžuiprognozuojamas13–30%palikuoniųaugimospartos,5–8%medienoskokybėsir3–6%stiebųkokybėspožymiųpagerėjimoselekcinisefektyvumas.Medžiųišlikimaspagerės13–21%.

Beržokilmėspirmajam rajonui atrinktųgeriausiųpalikuonių (medžių)vegetatyvinęmedžiagąnumatyta imti iš Šiaulių urėdijosLukšių girininkijos irŠilutėsurėdijosŽemaitkiemiogirininkijosbandomųjųželdinių,trečiajamrajonui–išDubravosurėdijosEžerėliogirininkijosbandomųjųželdinių.Šiauliųurėdijosberžo bandomųjų želdinių kodas Lietuvos miško sėklinės bazės sąvade yra20BBZ003,Šilutės–22BBZ002,Dubravos–51BBZ001.

Jeipraktinėjeselekcijojetektųapsiribotipopuliacijųarmedynųatranka(pvz.,sėklasrenkantišsėkliniųmedynų),tuometpopuliacijųselekcinisįvertinimaspadėtų nustatyti vertingiausius medynus. Atlikus beržo populiacijų selekcinįįvertinimą,kiekvienamprovenencijosrajonuigalimaparinktitinkamiausiaspopu-liacijas.Kiekvienamprovenencijosrajonuiatrinkuspo5(iš24)populiacijas,la-biausiaipagerėtųaukštis(4%)irišlikimas(6%).Apskaičiavusąžuolopopuliacijųpasirinktųpožymiųskirtumųreikšmingumąpaaiškėjo,kadjieyraneesminiai,todėlšiameetapejųskirstymasįselekciškaigeresnesarprastesnesnetikslingas.

Augimo spartos, medienos bei stiebo kokybės, šakotumo ir išlikimopagerinimoselekcinisefektyvumasbus realizuotassodmenisauginant išsėklų,surinktųantroskartosmiškosėklinėseplantacijose.Efektyvumasgalėtųbūtidardidesnisnaudojantberžošiltnaminessėklinesplantacijas,nesfoninėsžiedadulkėsselekcinęnaudąnuoprognozuojamosgalisumažinti30–50%,priklausomainuoplantacijos ploto ir apsauginės zonos pločio.Kirtimo amžiuje selekcijos fakti-nisefektyvumasdarsumažėjadėl topatiespožymioreikšmiųesantskirtingamamžiuikoreliacijos,kuripaprastaibūna0,6–0,7,bettaiturireikšmėstikproduk-tyvumopožymiams.


47

Genetinei įvairovei padidinti rekomenduotina derinti sangrąžinės ir pirmyn nukreiptos selekcijos metodus, t. y. veisti antros kartos miško sėklinėms plantacijoms naudoti geriausių motininių medžių, atrinktų pagal palikuonių testavimo rezultatus, ir iš geriausių šeimų atrinktų medžių vegetatyvinę medžiagą. Motininių medžių, augančių Lietuvos beržo populiacijose ir nepatikrintų pagal palikuonių augimą, klonų dalis miško sėklinėse plantacijose galėtų sudaryti iki 20–30 %. Likusieji klonai turėtų būti gaunami skiepijimui naudojant geriausių medelių, atrinktų iš palikuonių bandomųjų želdinių, ūgelius.

ParengėVirgilijusBaliuckas

KonsultuojaLAMMCMiškųinstitutoMiškogenetikosirselekcijosskyriusLiepųg.1,Girionys,Kaunor.Tel.837547289;e.paštas:[email protected]

Paprastojo uosio atsparių ligoms genotipų atranka ir naudojimas rezistencinėms sėklinėms plantacijoms veisti

RytųirCentrinėsEuroposšalysepaprastasisuosis(Fraxinus excelsiorL.)yraekonomiškaisvarbikilmingųlapuočiųmedžiųrūšis,kuriosmedienapaklausiapdailos medienos pramonėje ir kaip biokuras (brangios didelio kaloringumomalkos).Ekologiniuatžvilgiuuosistaippatlabaisvarbus–taivertingakultūriniokraštovaizdžio, apsauginių ir ūkinių miškų medžių rūšis, sudaranti savitasdrėgnųmiškųekosistemas,kuriosbūtųsmarkiaipažeistos išnykus jųsvarbiamkomponentuiuosiui.

Pastarąjį dešimtmetį dėl patogenoChalara fraxinea epideminio plitimoLietuvoje ir daugelyjeEuropos šaliųuosynaimasiškaidžiūva. Ir ekonominiu, irgamtiniuatžvilgiuuosiųdžiūvimožalayradidžiulė.LietuvojedėlChalara fraxinea epidemijosiš50,8tūkst.hauosynųbeliko32,6tūkst.ha,oišlikęlabaiišretėjo,jųsveikatingumastoliauprastėja,pažeidžiaminetdaigynųsodmenys,miškoželdiniaibeijaunuolynai.Iškilorealuspavojusnetikvertingųpopuliacijų,betiruosiokaiprūšies išlikimui.Kadangi ikišiolnėra jokiųbiologinių,biotechniniųarcheminiųapsaugosnuošiosligosarkovossujapriemoniųdaigynų,jaunuolynųirvyresniųmedynų apsaugai, LR aplinkos ministerija Lietuvoje laikinai sustabdė uosynųželdinimą.

Daug tikimasi iš ligoms atsparių uosio genotipų selekcijos. 2010 m.LAMMCMiškųinstitutasLRaplinkosministerijosužsakymuvykdėprojektą,ku-riometuatliktipaprastojouosioLietuvosiružsienio24populiacijų340palikuoniųšeimų genetiniai-selekciniai tyrimai bandomuosiuose želdiniuose-kolekcijose,2005m.įveistosetrijosemiškųurėdijose,parodė,kadpagalatsparumąligoms


48

esamadidelėsgenetinėsįvairovėsirkadšisatsparumasyrapaveldimas.Taileidžiatikėtisgerųselekcijosrezultatų.Šiųtyrimųpagrinduatrinktosatspariausiosuosiopopuliacijos,šeimosirindividualūsgenotipaitolesneiklonineiselekcijaiplėtotiirantroskartosmiškosėklinėmsplantacijomsveisti.

Ligoms atsparių genotipų atranka antros kartos miško sėklinėms plantaci-joms veisti.Selekcijojeefektyvųirstabilųilgalaikįatsparumąligomsgaliužtikrintivadinamasispiramidinisprincipas–dviejųskirtingųatsparumopaveldėjimotipų–kokybinioirkiekybinio,t.y.irpavieniųgenų,irdaugeliogenųsąveikosnulemtoatsparumo ligoms, sinergetinis integravimas.Tuomet tikimybė,kadatsirasnaujapatogenovirulentinėrasė,vienumetugalintiįveiktikeletąapsaugosmechanizmų,yragerokaimažesnė.Atrankąvykdanttrimis–populiacijų,šeimųirindividų–lyg-menimis,šisprincipasiryraišdaliespanaudojamas.

Selekcijospirmuojuetapupagalpalikuoniųkompleksinįselekcinįindeksą(KSI),apimantįsveikatingumo,išlikimobeiaugimospartosselekciniusindeksus,irdidžiausiąsveikųmedeliųproporciją,iš10-tiestirtųLietuvospopuliacijųatrenka-mosketuriosatspariausios:Ignalinos(KSI=1,60,medeliųišlikimas48%,sveikatin-gumas3,4balo),Žeimelio-Pakruojo(KSI=1,48,išlikimas48%,sveikatingumas3,3balo),Šakių(KSI=1,35,išlikimas56%,sveikatingumas3,2balo)irKėdainių(KSI=1,20, išlikimas45%, sveikatingumas3,2balo). Iš 14-os tirtų užsieniniųpopuliacijųatrenkamosdviatspariausios:Rabstejn(Čekija-Slovakija)(KSI=0,01,medelių išlikimas 36%, sveikatingumas2,6 balo) ir Farchau (Vokietija) (KSI=0,01,medeliųišlikimas18%,sveikatingumas2,2balo).Užsieniopopuliacijųat-sparumorodikliaiyraprastesnineilietuviškų,todėljųatrenkamamažiau.

Selekcijosantruojuetapukiekvienaiatrinktaipopuliacijaireprezentuotiatrenkamapo5–6šeimas,pasižyminčiasaukščiausiuKSIirdidžiausiuvisiškaisveikų (sveikatingumo balas = 5) individų skaičiumi. Taigi, prie populiacijųpolialelinio /poligeniškai sąlygotoatsparumopapildomaipanaudojamas ir šei-myniniųadityviniųefektųsąlygotasatsparumas.

Trečiuojuetapuiškiekvienosatrinktosšeimosatrenkamapo1–3visiškaisveikusindividus,kuriųaukštismaksimaliaiviršijabandymovidurkį.Taippanau-dojamasirmonogeniniškaisąlygotas,irgenųsąveikos(adityvinės,epistazės,domi-navimo,pleotropijosirkt.)poligeniškainulemtasindividųatsparumas.

Selekciniamefektyvumuipagalaugimąpadidinti irgenetinei įvairoveipraplėstiišnepatekusiųįatrankospagrindinęschemąatsparesniųtrijųlietuviškų–Kaišiadorių,MarijampolėsbeiTelšių, ir septyniųužsienio–Val-Saint-Pierre(Prancūzija), Rabstejn (Čekija-Slovakija), Currachase, Donadea ir Enniskillen(Airija), Morchwiller bei Monterolier (Prancūzija), populiacijų atrenkama povienąmaksimalaus aukščio (294–365cm) sveiką armažai pažeistą (sveikatin-gumobalas=5arba4)individą,išvisoaštuoniindividai.

Iš viso ligoms atspariomspaprastojo uosio selekcinėmspopuliacijomssudarytiįvairiuoseišskirtuoseuosioekogenetinėskilmės(=sėkliniuose)rajonuo-sekloniniamsbandymamsirrezistencinėmsantroskartos(t.y.patikrintomspa-galpalikuonis)sėklinėmsplantacijomsįveistibeimasiniamklonavimuiaudinių


49

kultūromisin vitrosąlygomisatrinkta50pranašiausiųindividų.Jųsąrašaspateik-tasValstybinėsmiškųtarnybosMiškogenetiniųištekliųskyriui.

Antros kartos rezistencinių sėklinių plantacijų veisimas ir naudojimas.Re-miantisželdymoapimčiųirsodmenųporeikioLietuvojeprognoze,miškųurėdijųirprivačiųmiškosavininkųporeikiamspatenkintikasmetreikėtųišauginti2,6mln.uosiosodinukų.Siekiantmiškosėklinėseplantacijoseužtikrintinuolatinįderliaussurinkimą,atsižvelgiantįtai,kadjoseuosiosėklosgalibūtirenkamos10–40-aisjųaugimometais,osėklosrenkamostiknuomoteriškųmedžiųirtiknuotų,kuriųklonaipasirodysatspariausiligoms,pirminismedžiųskaičiusuosiorezistencinėseplantacijoseturėtųsiekti2500vnt.Antroskartospaprastojouosiosėklinesplan-tacijas rekomenduotinaveisti1,2 ir4paprastojouosiokilmės (sėkliniuose) ra-jonuose.DidesnėdalisplantacijųturėtųbūtiveisiamaVidurioLietuvoje.Siekiantišvengti apsidulkinimo iš ligai neatsparių išoriniųmedynų, sėklinėms plantaci-jomsvietosturėtųbūtiparenkamostoliaunuogamtiniųuosynų(nemažiaukaip5kmatstumu).Kadneužsikrėstųirnesusirgtųligaineatsparūsposkiepiai,sėklinėsplantacijos veistinos sklypuose, kuriuose uosynai anksčiau neaugo. Kiekvienossėklinėsplantacijosplotas,siekiantužtikrintivisavertįapsidulkinimąplantacijojeaugančiųmedžiųžiedadulkėmis,turibūtipakankamaididelis–daugiaukaip5ha.Plotasturėtųbūtųapsuptasmiškoarmiškoželdinių,nelomoje,okiekaukštesnėjevietoje,siekiantsumažintišalnųpavojų,stipriųvėjųišišoriniųmedynųatnešamųžiedadulkių kiekį ir vėjų sukeliamusmedelių šaknų, stiebų ar lajų pažeidimus.Siekiantužtikrintigerasapšviestumosąlygas,lemiančiassėklųderliųirjokokybę,atstumastarpsodinamųsodmenųturėtųbūtipakankamaididelis:tarpeilių–7m,eilėse–kas6m(238sodinimovietos/ha),arbakas7m,jeiturimapakankamaiploto(204sodinimovietos/ha).Plantacijaturėtųbūtisuskirstytaįnemažiaukaip5blokus,visi50klonųjuosesodinamipovienodąkiekvienoklonorametųskaičių–3–4vnt.bloke.Išvisokiekvienojesėklinėjeplantacijoje turėtųbūtipasodintaponemažiaukaip750medelių(50klonųx5blokaix3–4rametai).Mišinimas– atsitiktinis (randomizuotas) klonų išdėstymas bloke, užtikrinantis genetiniuatžvilgiu tinkamiausią atsitiktinį kryžminimąsi. Siekiant užtikrinti kuo didesnįišauginamų sodmenų atsparumą ligoms, sėklas rekomenduojama rinkti tik nuo15–20sveikiausiųirgeraiaugančiųmoteriškųbeihermafroditiniųklonų,atrinktųpagalklonųvertinimorezultatusiš50bandomųklonų.

Gavus klonų atsparumo bandymo rezultatus, bus rekomenduojama selekciniais kirtimais pašalinti iš plantacijų 10–20 pačių neatspariausių uosio klonų, taip suformuojant aukštesnės selekcinės pakopos – pusiau trečios kartos rezistentines sėklines plantacijas, teikiančias ligoms ypač atsparias sėklas, skirtas sodmenims išauginti itin atspariems ligoms uosynams veisti.

Parengė AlfasPliūraKonsultuojaLAMMCMiškųinstitutoMiškogenetikosirselekcijosskyriusLiepųg.1,Girionys,Kaunor.Tel.837547289;e.paštas:[email protected]


50

Miško kenkėjų (pušinio pelėdgalvio, verpiko vienuolio, maumedinės makštikandės,

didžiojo pušinio straubliuko) gausumo prognozavimas naudojant sintetinius feromonus

Spygliusgraužiančiųkenkėjųdrugių(Lepidoptera)būriosuaugėliųap-skaitai, gausumodinamikai įvertinti, skraidymo terminams nustatyti naudojantferomoninesgaudyklesturibūtilaikomasišiųpagrindiniųtaisyklių:

• gaudyklės kabinamos medynuose, kuriuose yra optimalios sąlygoskenkėjuivystytis:– kiekvienaidrugio rūšiai tinkamiausiasmedynoamžius, augavietės

tipas,skalsumas,struktūra,– medynaigeraiapšviesti(yrašaliaplynųbiržių,pietiniamepakraštyje

arbašlaite,šaliamiškoaikštelių,elektroslinijųir transportokelių,smarkiaiišretėję),

– medynai su silpnesne gruntinių vandenų sistema (yra ant reljefoaukštumų,nusausintuosedurpynuose,smėlynuose),

– didesniuosenei50hamonokultūriniuosemedynuose,– nusilpusiuose dėl kitų miško kenkėjų medynuose (buvusiuose

kenkėjųžidiniuose),– stiprausantropogeniniopoveikiomedynuose;

• gaudyklėskabinamossavaitėpriešdrugiųskraidymą,onuimamosjiemsnustojusskraidyti;

• drugių gausumo monitoringui kabinamos feromoninės gaudyklės turibūtitokiopattipo,turėtitokįpatferomonąirpakabintostojepatvietojekeletąmetų;

• gaudyklesgeriausiakabinti2maukštyjenuožemės;• gaudyklestikrintiesantmažamkenkėjųgausumui–1kartą(surenkant

podrugiųskraidymo),esantdideliamkenkėjųgausumui–kas15dienų;• nustatantkenkėjoskraidymoterminus,gaudyklestikrintikas2dienas;• kenkėjųapskaitąsuaktyvinti(sutankintigaudykliųišdėstymotinklą):

– padidėjuskenkėjųgausumui,– artėjantkenkėjųpopuliacijosgausumopadidėjimui,– po stichinių nelaimių (sausrų, gaisrų ir kt.), mažinančių medžių

atsparumąkenkėjamsirligoms.

Beferomoniniųgaudykliųpanaudojimopagrindiniųtaisyklių,įvairiemskenkėjamsyrataikomosspecifinėsgaudykliųpanaudojimorekomendacijos.


51

1.Pušinis pelėdgalvis (Panolis flammea Schiff): – drugiamsgaudytinaudojamos2tipųgaudyklės(1pav.);– gaudyklės kabinamos ne vėliau kaip balandžio mėnesio antrą

dešimtadienį,surenkamospomėnesio;– gaudyklėse naudojant „Panodor“ dispenserius, jei miškomasyvas

yraiki500ha,1gaudyklėkabinama25ha,jeimiškomasyvasdides-nisnei500ha,1gaudyklėkabinama50ha;

– kenkėjo apskaitą feromoninėse gaudyklėse dažniau atlikti 15–17metaispopaskutinėspušiniopelėdgalvioinvazijos.

2.Verpikas vienuolis (Lymantria monacha L.):– drugiamsgaudytinaudojamos2tipųgaudyklės(1pav.);– gaudyklės kabinamos ne vėliau kaip liepos mėnesio antrą

dešimtadienį,surenkamospomėnesio;– gaudyklėsenaudojant„Lymodor“dispenserius, jeimiškomasyvas

yraiki500ha,1gaudyklėkabinama50ha,jeimiškomasyvasdides-nisnei500ha,1gaudyklėkabinama100ha;

– kenkėjoapskaitąferomoninėsegaudyklėsedažniauatlikti5–7me-taispopaskutinėsverpikovienuolioinvazijos.

3.Maumedinė makštikandė (Coleophora laricella Hbn.): – drugiamsgaudytinaudojamoslipniosgaudyklės(2pav.);– gaudyklėskabinamosnevėliaukaipgegužėsmėnesiotrečiądešim-

tadienį,surenkamospomėnesio;– kabinantlipniasgaudykles,jasarlipnųpaviršiųkeistikas15d.;– gaudyklėskabinamosporomis,atstumastarpjų–20m;– gaudyklėsenaudojant„Coloodor“dispenserius, jeimiškomasyvas

yra iki 100 ha, 2 gaudyklės kabinamos 25 ha, jeimiškomasyvasdidesnisnei100ha,2gaudyklėskabinamos50ha.

4.Didysis pušinis straubliukas (Hylobius abietis L.): – vabalamsgaudytirekomenduojamosviliojančiosgaudyklės(3pav.);– gaudyklėsišdėstomoskirtavietėseikigegužės1d.;– atstumasnuomiškopakraščioikigaudyklių–10m,tarpgaudyklių

–10–20m;– vabalamspriviliotirekomenduojamanaudotisintetiniusatraktantus

(„Hylodor“);– naudojantnatūralųmasalą(šviežiaspušiesšakeles),jįkasdvisavaitės

būtinakeistišviežiu.


52

1 paveikslas. Feromoninėgaudyklėdrugiams:pelėdgalviams,sprindžiamsirbangasparniams

2 paveikslas.Lipniferomoninėgaudyklėsmulkiemsdrugiams:kandims,lapsukiamsirugniukams

3 paveikslas. Viliojantigaudyklėstraubliukamsirūsuočiams


53

Kenkėjųapskaitaferomoninėmisgaudyklėmisyramiškoapsaugosnuokenkėjų sistemos pagalbinė priemonė. Naudojant feromonines gaudykles, galima tiksliau ir mažesnėmis sąnaudomis prognozuoti kenkėjų gausumo dinamiką, nustatyti jų susikaupimo vietas, sezoninės migracijos kryptis, suaugėlių skraidymo tarpsnius, taip pat pažeistuose ir sveikuose medynuose atlikti kasmetį kenkėjų monitoringą.

Parengė ArtūrasGedminas

Konsultuoja LAMMCMiškųinstitutoMiškoapsaugosirmedžioklėtyrosskyriusLiepųg.1,Girionys,Kaunor.Tel.867418957;e.paštas:[email protected]

Sumedėjusios augalijos bei žvėrių sąveikos monitoringas ir poveikio skirtingų sukcesinių stadijų

miško sumedėjusiai augalijai vertinimas

Augalėdžiai,išjųelniniai,žvėryslemiamiškostruktūrospokyčius,dėljų destruktyvios veiklos eliminuojami ištisi sklypai, medynai. Yra prielaidų,kad žvėrys gali būti biotinis veiksnys, netiesiogiai veikiantis entomofauną irgrandininės reakcijos būdu sukeliantis atitinkamus augalijos fitopatologiniuspokyčius.

Siekiantįvertintiaugalėdžiųžvėrių(elninių,kiškių)poveikįsumedėjusiaiaugalijai, steigiamimonitoringo (stebėsenos)bareliai (plotas100m2, 50x2m,stačiakampioformos).Vertinamašiųžvėriųžiemos(nevegetaciniolaikotarpionuolapkričioikibalandžiomėn.)mitybabuveinėse:I–IIamžiausklasiųželdiniuoseirdėlmedžiųkamienųžievėslaupymo(elnių)pažeidžiamiausiuoseII–IIIamžiausklasių eglynuose.Augalėdžių žvėriųpoveikio sumedėjusiai augalijai vertinimopagrindiniskriterijusyrasumedėjusiųaugalųūgliųsuvartojimorodiklis(%).

Augalėdžiųžvėriųpoveikiosumedėjusiaiaugalijaitrukmęirlaipsnįle-mianevegetaciniolaikotarpiotrukmė.Šiolaikotarpioilgėjimaslemiaaugalėdžiųžvėrių telkimąsi ankstyvosios sukcesijos stadijos želdiniuose, atitinkančiuosežvėriųoptimaliosmitybosirsaugosporeikį.Pagrindiniailimituojantysveiksniai,atskleidžiantysaugalėdžiųžvėriųgyvenimosąlygųpalankumą,yrasniegodangosbūklėsirorotemperatūrospermainingumas.

Dėlstirnųjautrumo(kritinėsniegodangosizolinijosriba40cm,imlumaspersišaldymoligoms)žiemosatšiaurumuiirsniegingumui,obriedžių–šiluminiam


54

stresuižiemą(orotemperatūroskritinėnorma+5ºC)šiųrūšiųgyvūnųtelkima-sispotencialiaipažeidžiamuoseželdiniuoseirpoveikisjiemsyranevienodi.Supažeidžiamaisplotaislabiausiaisusijębriedžiai.

Ankstyvosios sukcesijos pradiniam tarpsniui (1–2 metai po įveisimo)priskirtinos stirnos, kiškiai (taip pat ir lapės), nors pagal tradicinį skirstymąšie žvėrys sudaro II sukcesijos stadijos rūšių grupę, o ankstyvosios sukcesijosvėlesniųtarpsnių(8–10metų)rūšisbriedisįsisavinapradiniųsukcesijostarpsniųželdinius.

Žvėrių poveikis sumedėjusiai augalijai skirtinguose šalies gamtiniuoseregionuoseyranevienodas.Norsgrynuosepušynuoseaugalėdžiųžvėrių tankis(individų skaičius 1000ha) neviršija leistinų normų, jų telkimasis ankstyvo-sios sukcesijos stadijos žėliniuose (Kuršių nerijos nacionaliniame parke) arbaželdiniuose lemiapoveikįpušims.Čia raktinė rūšisyrabriedis.PietųLietuvosgrynuosepušynuosedidžiausiąpoveikįdarobriedžiaiirstirnos.Mišriuoseegliųbeilapuočiųmiškuoseankstyvosiossukcesijosstadijosželdiniuosedidžiausiąpoveikįeglėmsdarostirnosirtauriejielniai,opušųželdiniuslabiausiainualinabriedžiai.Šios rūšiesžvėrių išteklių reguliavimasužtikrinavietiniųpopuliacijųoptimaliąstruktūrąbeigausąiratkuriamiškobiotossudedamųjųdaliųpusiausvyrą.

Žvėriųlankymosidažnįirpoveikįsumedėjusiaiaugalijailemiaankstyvo-siossukcesijosstadijostarpsniųkaita,priklausomainuogyvūnųrūšiesiraugalijoskilmės(savaiminioatžėlimo/želdinimoirintensyviosželdiniųpriežiūros).Itinglaudisąsajayratarpstirnųlankymosiirpoveikioeglėms(egliųželdiniams),opušųželdiniuose–tarppoveikiopušimsirbriedžiųbeistirnųlankymosi.Grynuo-sepušynuosejaunuopradiniųsukcesijostarpsniųdidžiausiąpoveikįpušimsdarostirnos.Žvėrysteikiapirmenybęintensyviaiprižiūrimiemsželdiniams,skirtingainuosavaiminioatžėlimo(nuoankstyvosiossukcesijos3tarpsnio–pavieniaiūgliųskabymoatvejai).

Želdinių apsaugai nuo augalėdžių žvėrių daromos / potencialios žalos jau nuo želdinių įveisimo ankstyvųjų stadijų (2–3 metais po įveisimo) taikyti-nos cheminės (repelentai) arba mechaninės (aptvėrimas, individuali medelių apsauga) apsaugos priemonės.

ParengėOlgirdaBelova

KonsultuojaLAMMC MiškųinstitutasLiepųg.1,Girionys,Kaunor.Tel.837547221;e.paštas:[email protected]


55

Miško veisimas žemės ūkiui naudotose žemėse

Žemės ūkiui naudotos žemės skiriasi nuomiško žemių. Jos turi storą(maždaug30cm,labaiseniainedirbamosžemės–apie20cm)sudideliukiekiu(50 000vnt./m2irdaugiau)sėklų,galinčiųsudygtisusidariuspalankiomssąlygoms,ariamąjįhorizontąirdažnaisutankintąpoarmeninįsluoksnį(armenspadą).Jisyramaždaug10cmstorio.Armenspadasgalipasitaikytidaugelyjedirvų.Jonėratiklabaiilgąlaiką(50irdaugiaumetų)neartosedirvosearbamelioruotuoseplotuo-se su30 cmar storesniu sluoksniudurpių.Šiuoseplotuosepodurpėmis esan-tys dirvožemiomineraliniai sluoksniai būna sutankinti retai ir tik nedideliuoseploteliuose.Didžiausiotankiodirvožemiopoarmeniniaisluoksniaiyrapriemolių,mažesni – priesmėlių. Kai poarmenio tankis yra didesnis nei 1,6 g/cm3, ypačsmulkiosgranuliometrinėssudėtiesdirvožemiuose,šissluoksnisstabdodaugeliorūšiųmedeliųšaknųaugimą.Labiausutankintiyralaikinaiužmirkstantysneinor-malausdrėgniodirvožemiai.Dirvožemioarmeniniosluoksniotankisžemėsūkiuinaudotosežemėseyragerokaididesnisneimiškožemiųhumusiniohorizontoirgali smarkiai sulėtinti šaknų augimą. Dirvožemio armeninio sluoksnio tankiuiesantapie1,5–1,6g/cm3,liepųiregliųšaknysgalinustotiaugti.

Lyginantsumiškožemėmis,panašiosgranuliometrinėssudėtiesžemėsūkiui naudotų žemių aktualusis derlingumas yra didesnis, dirvožemis pagalderlingumąirdrėgnumąhomogeniškesnis,nėraarbayramažaisunkumųruošiantdirvą ar veisiant želdinius. Šie veiksniai sąlygoja vienodesnį plote tolygiaipasodintųmedelių augimą irkartu sudėtingesniusvidurūšinius santykius,o taimažinaželdiniųtvarumą.Antravertus,didesnisdirvožemiųderlingumasužtikrinaspartesnįmedžiųaugimąirkartudidesnįmedynųproduktyvumą.

Žemėsūkiuinaudotosežemėseįveistispygliuočiųželdiniaiyradažniaupažeidžiamišakninėspinties.

Dirvos paruošimas. Dirvos paruošimo būdas žemės ūkiui naudotose,kaip ir miško, žemėse priklauso nuo želdavietės sąlygų, t. y. dirvožemio der-lingumo, drėgnio, reljefo, poarmeninio sluoksnio, tankio ir kt. Prieš parenkantdirvosparuošimobūdą,visųpirma reikianustatyti, aryra sutankintaspoarme-ninissluoksnis.Kadangižemiųsavininkaiarvaldytojaipatystainustatytineturigalimybių,reikėtųatsižvelgtiįbuvusiąžemiųpaskirtįiristoriją(ariamosžemės,pievos,nusausintidurpžemiaiirt. t.)irvadovautisaukščiaupateiktomisatliktųtyrimųrekomendacijomis.

Smėlžemiųsklypuose(Nbaugavietė),kuriuosenėraarmenspado,dirvaruošiamasekliomisiki10cmgyliovagomisarbaištisaisuariant25–27cmgyliu.Sodinant į vagas užtikrinamaspasodintųmedelių aprūpinimasdrėgme ir kartuprigijimas, santykinai mažas žolinių augalų kiekis sodinimo vietose ir keletąpirmųjųmetųgerasželdiniųaugimas.Sodinantįištisaisuartądirvąsausringaispavasariais ir vasaromis želdinių prasto prigijimo rizika yra gerokai didesnė,


56

sodinimo vietose yra didesnis piktžolių kiekis, palyginti su sodinimu į sekliasvagas,betželdiniai,pradedantketvirtaismetais,geriauaugairnesuformuojamasmikroreljefas.

Išplautžemių, rudžemių, šlynžemių ir kitų dirvožemių sklypuose (Nc,Nd,Nf,Lc,Ld,Lfaugavietės),kuriuosenėraarmenspado,dirvaruošiamaištisaisuariant25–27cmgyliuarbaišariantriekes.Riekiųstoristuribūtitoks,kadso-dinantmedeliusdalisšaknųpatektųįporiekėmisesančiądirvą.Sunkiosedirvo-se(priemoliuose,moliuose)išariamos10–15cmstorioriekės.Lengvosedirvose(smėliuose, smėlinguose priemoliuose) išariamos 10–15 arba 25–30 cm storioriekės.Minimalusriekėsplotis–50cm.Laikinaipertekliniodrėgniodirvassuarusištisai,nuolydžiųkryptimiišariamosdrenuojančiosvagos.Veisiantegliųželdiniuslaikinai perteklinio drėgnio dirvų riekėmis ruošti negalima, nes labai sumažėseglynųatsparumasvėjui.Sodinantįištisaisuartądirvąužtikrinamasgerasželdiniųprigijimasiraugimas,betpasunkėjaželdiniųpriežiūra,palygintisupasodintaisįriekes.Juodalksniaigalibūtisodinamivagosearbaištisaisuartojedirvoje.Įvagaspasodintijuodalksniainetikgeriauprigyjabeiišlieka,betirauga.

Prieš ruošiant dirvą žolinius augalus ir krūmus tikslinga sunaikinti herbicidais.Tai ne tik pagerina želdiniųprigijimą, išlikimąbei augimą, bet irpalengvinaželdiniųpriežiūrosdarbus.

Dirvos su susiformavusiu armens padu ruošiamos ištisai ariant tokiugyliu, kad sutankintas poarmeninis sluoksnis būtų išverstas į dirvos paviršių.Kadangi daugelyje dirvų armens storis yra maždaug 30 cm, o sutankinto sluoksnio storis – apie 10 cm, ariama 40 cm gyliu.Taipariantįdirvospaviršiųišverčiamas apie 10 cm storio piktžolių sėklųneturintis sluoksnis, todėl arimometu gerai apvertus riekes keletą pirmųjų metų būna mažai žolinių augalų irželdiniųnereikiaprižiūrėti.Be to,giliai suartojedirvoje įveisti želdiniaine tikgeraiprigyja,betirlabaigeraiauga,nessudaromositinpalankiossąlygosmedžiųšaknimsaugti.Taikantgilųarimąparuoštojedirvoje8metųamžiauspušųiregliųželdinių aukštis dažniausiai būna 40–50% didesnis nei ištisai tradiciniu gyliusuartojedirvojeįveistųželdinių.Ariant 40 cm gyliu gali būti ruošiamos ne tik su susiformavusiu armens padu, bet ir visos dirvos.

Sususiformavusiusutankintupoarmeniniusluoksniunormalausdrėgniodirvosgalibūtiruošiamossekliomisvagomis,vagųdugnąiki40cmardidesniugyliuperpjaunantplokščiapjūviupurentuvuarbakurminimoįrenginiu.Sodinamaįvagoscentrepadarytąplyšį.

Sekliosvagospadaromosfrezeriaisarbamiškoplūgais,riekės–miškoplūgais, ištisai tradiciniu gyliu ariama bendros paskirties plūgais su peiliais, ogiliuojuarimu–specialiaisiaisplūgais.

Sodmenys.Žemėsūkiuinaudotosežemėsežoliniaiaugalaiyravešlesniiraukštesni,todėl,siekiantsumažintiželdiniųpriežiūrosdarbųkiekį,želdinius reko-menduojama veisti stambesniais sodmenimis. Smėlžemiuose (Nb augavietė)


57

pušys sodinamos dvimečiais sėjinukais arba sodinukais, derlingesnėse dirvose–trimečiais(P1+2,P2+1)sodinukais.Eglėssodinamosketurmečiais(E2+2)sodinukais,ąžuolai–trijųarbaketuriųmetų(Ą1+2,Ą2+2)sodinukais,juo-dalksniai–dvimečiais(J1+1)sodinukais,beržai–dvimečiaissėjinukais(B2+0)arbasodinukais(B1+1)(lentelė).

Želdinių priežiūra.Pirmaisželdiniųaugimometaisitinsvarbuspasodintųmedelių aprūpinimas drėgme. Konkuruojantys augalai, turėdami daug geriauišvystytą šaknų sistemą, sunaudoja dirvožemio paviršiniuose sluoksniuoseesančiądrėgmę,todėlpasodintimedeliaigaližūti.Dirvosišdžiūvimasitinpavo-jingaspirmojevasarospusėje,nespersodintųmedeliųšaknysintensyviaupradedaaugtitikbirželiopabaigojearbalieposmėnesį.Persodintųberžųšaknyspirmai-siaismetaisaugalėtai,todėlvisąsezonąišliekaitindidelisžuvimopavojus.Dėlšiospriežasties,ypač sausomis vasaromis, greta pasodintų medelių augančias piktžoles rekomenduojama šalinti.Dėl labai gerai išvystytos šaknų sistemospirmaisiaismetaisželdiniamsyrapavojingesnivarpiniaineikitižoliniaiaugalai.

Antraisiais ir vėlesniais želdinių augimometais, kaimedeliai su gretaaugančiomis piktžolėmis jau gali konkuruoti dėl drėgmės irmaistomedžiagų,svarbiausia tampa konkurencija dėl šviesos.Tadapriežiūrą būtina atlikti vi-sai stelbiamiems (konkuruojantys augalai lygūs arba aukštesni už kultivuo-jamus) juodalksniams, eglėms, klevams ir kitiems ūksmę toleruojantiems medeliams, o šviesinėms medžių rūšims (pušims, beržams, maumedžiams, ąžuolams) – visai stelbiamiems ir ¾ lajos užtamsintiems, ypač jeigu stelbiane varpinės žolės. Laiku neatlikus želdinių priežiūros, konkuruojantys augalailabiausumažinamedeliųprieaugįįskersmenį,mažiau–įaukštį,todėljietam-paneatsparūsmechaniniampoveikiuiiržūvanulenktisniego,apledėjimoardėlkonkuruojančiųaugalų.

Želdinių rūšinė sudėtis ir pradinis tankumas.Miško želdinių tipai yra skirti ūkiniams ir apsauginiams miškams veisti žemės ūkiui naudotose žemėse (lentelė).Jieyradiferencijuotipagaldirvožemiųderlingumąirdrėgnumą(auga-vietes).Želdiniųrūšinėsudėtis,mišrinimoschemos,pradinistankumasirsodini-movietųišdėstymaspagrįstimedžiųtarprūšiniųbeividurūšiniųsantykiųtyrimųduomenimis ir nustatytais dėsningumais, taip pat atsižvelgta į „Rekomendaci-jasšakninėspintiesplitimuiapribotispygliuočiųmedynuoseirmiškoįveisimuižemėsūkionaudmenose“ (2008).Miško želdinių tipai parengti tik dažniausiaiželdomomsmedžiųrūšims.Berekomenduojamų,galibūtiveisiamiliepos,klevoarkitųmedžiųrūšiųželdiniai,oapželdantglėjiškųderlingųdirvožemiųsklypusplačiaunaudotinosvinkšnos.Želdinius veisiant miško pakraščiuose siūloma pa-sodinti krūmų.Jiesudarytųnuoseklųperėjimąišmiškoįlaukąirbūtųpaukščių,kiškių,kitųsmulkiųjųžinduoliųslėptuvėbeimitybosšaltinis.Nedideleskrūmųgrupesgalimaįveistiirželdomamesklype.


58

Len

telė

. Miškoželdiniųmišrinimoschemosarbarūšinėsu

dėtis,pradinistankumasirso

dinimovietųišdėstym

as

Auga-

vietė

Mišrinimoschema/

želdiniųsu

dėtis

Pradinistankum

as

(vnt./ha2 )

irsodinimovietų

išdėstym

as(m

)

Pastabos

12

34

Na,Nb

3–4eilėsP

+kr,1eilėB

5000

2,5x0,8

Beržaisodinam

ipavienėmiseilėmis.A

tstumastarppušųirberžų

eilių2,5–3m.Sodinam

ikrūmai:pajūriniaikarklai,lanksvūnės,

kadagiai,zuikiakrūmiai.

Krūmaiso

dinamipušųeilėseirveisiam

omiškopakraščiuose

(palaukėse).

Nb

7–8P,3–2kr(Bt)+B

5000

2,0x1,0

SuBtm

išrinam

aeilėmis1–3eilėsP,1eilėBt,sukrūmaiseilėse

1–3P,1kr.

Krūmai:šermukšniai,obelys,kriaušės,m

edlievos.Beržaisodinam

itikgrupėmis.

Eilėmis:1–3eilės2

P,1E,

1eilėBt(kr)

5000

2,0x1,0

Maksimalusatstumastarpeilių–2m.

Lb7–8P,3–2J

5000

2,5x0,8

Pušyssodinam

os2–4eiliųjuostomis,juodalksniai–eilėmis.

Eilėmis:2–4eilės2

P,

1Eeilėse,1eilėJ

5000

2,5x0,8

Nc

4–5E,3–2P,3–2kr(Bt,J)

3300

2,0–3,0x1,5–1,0

Mišrinam

a1eilėE,1eilėP,kr,P,krarba2eilėsE

,1eilėP,1eilė

kr(B

t,J).

Mišrinantpagalšiąschemąmaksimalusatstumastarpeilių–2m.

Krūmai:šermukšniai,lazdynai,obelys,kriaušės.

7–8E,3–2Bt(J,kr)

3300

2,0x1,5

Mišrinam

a2–4eilėsE

,1eilėBt(J,kr).



59

12

34

Nc

5–10Ą,5–0PLE

4200

3,0x0,8

Tikpriemolioardvinariuosedirvožem

iuose.Ąžuolaisu

pušimis

arbaeglėm

ismišrinam

ieilėmisarbajuostiniu-eiliniubūdu.Ą

žuolus

suliepom

isgalimamišrintieilėmis,eilėsearbajuostiniu-eiliniu

būdu.Ą

žuolųželdiniuoseeglėsy

ratiklaikinim

edžiai,jieturibūti

palaipsniuiiškirsti.

10B+kr

3300

3,0x1,0

Krūmaiso

dinamiveisiam

omiškopakraščiuose(palaukėse).

7–8M(eur.,hib.,jap.),

3–2Bt(J)

2500

2,54,0x1,6–1,0

Europiniaimaumedžiaineveistinipajūryjeirvakariniuose

Žemaitijosaukštum

ųšlaituose.Čiaveisiam

ijaponiniaiar

hibridiniaim

aumedžiai.

Japoniniaimaumedžiaiveisiam

itikšiojeteritorijoje.

Mišrinam

aeilėmis,2–4eilėsM

,1eilėBt(J)arbaeilėse2–4M,1Bt(J).

Mišrinanteilėmismaksimalusatstumastarpeilių–2,5m.

2eilėsĄ

,1eilėB

3900

Ą3,0x0,8

B3,0x1,0

Vietose,kurioseąžuolam

syrapavojusnukentėtinuošalnų,

veisiamim

išrūssuberžaisželdiniai.Ą

žuolam

saugantirm

ažėjant

šalnųkeliamam

pavojui,beržaipalaipsniuiiškertami.

Lc

4eilėsm

išrinanteilėse

2E,1P,1eilėJarba

4eilės2

P,1E,1eilėJ

3300

3,0x1,0

3–4eilėsE

,1eilėJ

3300

3,0x1,0

10–0B,0–10J

3300

3,0x1,0

Mišrinam

aeilėmis,eilėsearbajuostiniu-eiliniubūdu.

Nd

5–10Ą,5–0LPE

+O,K

š,kr

4200

3,0x0,8

Ąžuolaisu

pušimisarbaeglėmismišrinam

ieilėmisarbajuostiniu-

eiliniubūdu.Ąžuolussu

liepom

isgalimamišrintieilėmis,eilėse

arbajuostiniu-eiliniubūdu.

O,K

š,krso

dinamim

iškųirlaukųpakraščiuose.Ą

žuolųželdiniuose

eglėsyratiklaikinim

edžiai,jieturibūtipalaipsniuiiškirsti.


60

12

34

Nd

2eilėsĄ

,1eilėB

3900

Ą3,0x0,8

B3,0x1,0

Mišrūsąžuolųirberžųželdiniaiveisiam

igalimųšalnųvietose.

Ąžuolam

saugantirm

ažėjantšalnųkeliamam

pavojui,beržai

palaipsniuiiškertami.

7–8E,3–2J(kr)

3300

2,0x1,5

Mišrinam

a2–4eilėsE

,1eilėJ(kr).


7–8M,3–2J

2500

2,54,0x1,6–1,0

Mišrinam

aeilėmis2–4eilėsM

,1eilėJarbaeilėse2–4M

,1J.


10B+kr

3300

3,0x1,0

Krūmaiso

dinamiveisiam


Ld

6–8E,4–2J

3300

3,0x1,0

Mišrinam

ajuostiniu-eiliniubūdu3–4eilėsE

,1eilėJ

arbajuodalksniaiso

dinamigrupėmisesantreljefopažem

ėjimui.

5–10Ą,5–0PLE

+J,V

4200

3,0x0,8

Ąžuolaiirpušysmišrinam

ieilėmisarbajuostiniu-eiliniubūdu.

Ąžuolusirliepasgalimamišrintieilėmis,eilėsearbajuostiniu-

eiliniubūdu.Juodalksniaiirvinkšnosgalibūtisodinam

iesantreljefo

pažemėjimui.Eglėsąžuolųželdiniuoseyratiklaikinim

edžiai,jie

turėsbūtiiškirstimedynuinesulaukusbrandosamžiaus.

2eilėsĄ

,1eilėB

3900

Ą3,0x0,8

B3,0x1,0



Ąžuolam

saugantirm


pavojui,beržai


10–0B,0–10J

3300

3,0x1,0

Mišrinam


Nf

5–10Ą,5–0L+

K,V,O

,Kš,kr

4200

3,0x0,8

Ąžuolusirliepasgalimamišrintieilėmis,eilėsearbajuostiniu-

eiliniubūdu.

K,O,K

š,V,krsodintinim

ažom

isgrupėmisarbamiškųbeilaukų

pakraščiuose.


61

12

34

Nf

2eilėsĄ

,1eilėB

3900

Ą3,0x0,8

B3,0x1,0



Ąžuolam

saugantirm


pavojui,beržai


7–8M,3–2J

2500

2,5–4,0x1,6-1,0

Mišrinam

aeilėmis2–4eilėsM

,1eilėJarbaeilėse2–4M

,1J.


7–8E,3–2J(kr)

3300

2,0x1,5

Mišrinam

a2–4eilėsE

,1eilėJ(kr).


10B+kr

3300

3,0x1,0

Krūmaiso

dinamiveisiam


5–8B,5–2J

3300

3,0x1,0

Juodalksniaimišrinam

ieilėsearbasodinamieilėmis.

Lf

6–10Ą,4–0J

4200

3,0x0,8

Juodalksniaiso

dinamigrupėmisesantreljefopažem

ėjimui

arbamišrinam

a4–9eilėsĄ

,1eilėJ.

8–10J,2–0VU

3300

3,0x1,0

Vinkšnossodinam

osmaždaug0,01hadydžiogrupėm

is.

2eilėsĄ

,1eilėB

3900

Ą3,0x0,8

B3,0x1,0



Ąžuolam

saugantirm


pavojui,beržai


5–10B,5–0J

3300

3,0x1,0

Mišrinam


Simboliųreikšm

ės:Ą

–ąžuolas,B

–beržas,Bt–baltalksnis,E–eglė,J–juodalksnis,K–klevas,Kš–

miškinėkriaušė,kr–krūmai,L

–liepa,M

–maumedis,O

–miškinėobelis,P–pušis,V

–vinkšna.A

ugavietė–tamtikroderlingum

oirdrėgnumožemė(dirvožem

is);

Naaugavietė–labainederlinganormalausdrėgnumoiršlaitųžem

ė,Nbaugavietė–nederlinganormalausdrėgnumoiršlaitųžem

ė,Nc

augavietė–derlinganormalausdrėgnum

oiršlaitųžem

ė,Ndaugavietė–labaiderlinganormalausdrėgnum

oiršlaitųžem

ės,N

faugavietė

–ypačderlinganormalausdrėgnum

oiršlaitųžemė,Lc–

derlingalaikinai(pavasarį,rudenį,vasarąp

ogausauslietaus)užm

irkstantižemė,

Ld–labaiderlingalaikinaiužm

irkstantižemė,Lf–ypačderlingalaikinaiužm

irkstantižemė.


62

Apželdantmažus,nepamiškėseesančiussklypus,nereikėtųveistieglėsželdinių. Vėjų perpučiamuose mažuose sklypuose pasodinti eglės želdiniai,sulaukę30–40metųamžiaus,pradedalėčiauaugti,mažėjajųatsparumasnepa-lankiemsaplinkosveiksniams.

Siūlomidirvosparuošimobūdai,sodmenys,želdiniųmišrinimoschemosir sodinimovietų išdėstymas sudaroprielaidas želdiniamsgerai prigyti ir aug-ti, leidžiaikiminimumosumažintiarbavisaiišvengtiželdiniųpriežiūrosdarbųirlabaiankstyvųugdymokirtimų,užtikrinapakankamąželdiniųtvarumą,didelįbūsimų medynų našumą ir gerą išauginamos medienos kokybę mažiausiomispinigųbeidarbosąnaudomis.

Natūralausžėlimoskatinimas.Neretaimiškasnatūraliaiįsiveisiaapleis-tose,ypačesančiosepamiškėse,žemėse.Daugdažniauapželianederlingiarbavi-dutinioderlingumosmėlžemiai,retaiarlabairetai–derlingosžemės.Dažniausiaisuželiaberžai,pušys, rečiaubaltalksniai, labai retai juodalksniai,drebulės,uo-siai. Eglių, ąžuolų žėlinių žemės ūkiui naudotose apleistose žemėse nepavykorasti.Kadangitikimybėpamiškėjeparuošusdirvą(geriausiasekliomisvagomisarištisaisuariant)greitaisulauktinatūralausžėlimoyranedidelė,todėlšisbūdasnesiūlomas.Sulaukti natūralaus žėlimo tikimybė didesnė, jeigu sklypas yra nedidelis, iš dviejų ar trijų pusių apsuptas miško.

ParengėAntanasMalinauskas,VytautasSuchockas,GintautasUrbaitis

KonsultuojaLAMMCMiškųinstitutoMiškininkystėsskyriusLiepųg.1,Girionys,Kaunor.Tel.837547327;e.paštas:[email protected]


63

TURINYS

Pratarmė............................................................................................................3

ŽEMDIRBYSTĖSINSTITUTAS

ilgalaikiųžemdirbystėssistemųįtakadirvožemiosavybėms,augalųderlingumuiirprodukcijoskokybei...........................................4

Skirtingohumusingumoglėjiškųrudžemiųnašumorodikliųpokyčiaitaikantalternatyviasžemdirbystėssistemas...........................6

Sunkiųdirvožemiųsavybiųiraugalųbendrijųproduktyvumopokyčiaitaikanttausojamąjįžemėsdirbimą..........................................8

Augalųprodukcijosirdirvožemiokokybėsgerinimassunkiosedirvose....................................................................................10

Mėšlopakeitimoalternatyviomistrąšomisgalimybėsmoreniniopriemoliodirvožemyje.........................................................12

Tarpiniųpasėliųžaliajaitrąšaiekologinisefektyvumaspriesmėliodirvožemyje......................................................................... 15

NPKtrąšųnormųkoregavimoreikšmėlaukoaugalųsėjomainosproduktyvumui,dirvožemioderlingumuiirjoekologineibūklei.......... 17

Lietuvosagroklimatosąlygųirtręšimoįtakamineralinioazotokitimuidirvožemyje............................................................................... 18

DirvožemioėminiųpaėmimaspHtyrimamsirduomenųatvaizdavimasskaitmeniniuosežemėlapiuose....................................... 21

Ekologiškaiauginamųpupiniųjavųirjųmišiniųsumigliniaisjavaisįvertinimas................................................................................... 23

Žieminiųirvasariniųrapsųveisliųjautrumasgrybinėmsligomsirapsauganuojų.................................................................................... 25

Stiebųirankštarųkenkėjųmigracijosįžieminiųirvasariniųrapsųlaukusaktyvumas................................................................................... 27


64

Žirniųapsauganuošaknųpuviniųiraskochitozės................................ 29

Įvairiospaskirtieslietuviškųbulviųveislės.......................................... 31

LAMMCŽemdirbystėsinstitutoveislės,2011m.įrašytosįESžemėsūkioaugalųrūšiųveisliųbendrąjįkatalogą........................ 33

SODININKYSTĖSIRDARŽININKYSTĖSINSTITUTAS

Liejimoirpagrindiniotręšimonormųįtakapramoniniubūduauginamųdaržoviųderliuibeikokybei.................................................. 37

Humistaronormųefektyvumasekologiškaiauginamiemssvogūnamsirkopūstams........................................................................ 39

TręšimoTurboSeedZniramofosuįtakavaistiniočiobrelioproduktyvumuibeižaliavoskokybei..................................................... 40

Braškėsveislės,kuriųderinysužtikrinadviejųmėnesiųderėjimolaikotarpį,jasauginantprofiliuotamedirvospaviršiujeirtaikantpigiausiasuogųderėjimopratęsimopriemones......................... 41

Slyvųapsauganuoligųirkenkėjų......................................................... 43

MIŠKŲINSTITUTAS

Paprastojoąžuoloirkarpotojoberžogenotipųatrankaantroskartosmiškosėklinėmsplantacijomsveisti...................................................... 45

Paprastojouosioatspariųligomsgenotipųatrankairnaudojimasrezistencinėmssėklinėmsplantacijomsveisti........................................ 47

Miškokenkėjų(pušiniopelėdgalvio,verpikovienuolio,maumedinėsmakštikandės,didžiojopušiniostraubliuko)gausumoprognozavimasnaudojantsintetiniusferomonus............................................................ 50

Sumedėjusiosaugalijosbeižvėriųsąveikosmonitoringasirpoveikioskirtingųsukcesiniųstadijųmiškosumedėjusiaiaugalijaivertinimas.. 53

Miškoveisimasžemėsūkiuinaudotosežemėse.....................................55

NAUJAUSIOS REKOMENDACIJOS ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIUI€¦ · doc. dr. V. Ruzgas dr. A. Sasnauskas dr. R. Semaškienė Leidinį parėmė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

Documents