NAUJAS 400 MW KOMBINUOTO CIKLO BLOKAS AB …NAUJAS 400 MW KOMBINUOTO CIKLO BLOKAS AB LIETUVOS ELEKTRINĖ TERITORIJOJE POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA Planuojamos veiklos organizatorius,

NAUJAS 400 MW KOMBINUOTO CIKLO BLOKAS

AB LIETUVOS ELEKTRINĖ TERITORIJOJE

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA Planuojamos veiklos organizatorius, užsakovas:

AB Lietuvos elektrinė, Elektrinės g. 21, LT-26108 Elektrėnai. Įmonės kodas 110870933. Telefonas 8~528 39533, faksas 8~528 39733.

PAV ataskaitos rengėjas: Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, LT-

44403 Kaunas. Telefonas: 8~37 401879, faksas 8~37 351271. Prof. A. Šlančiauskas

Kaunas, 2008

AB Lietuvos elektrinė PAV ataskaitos rengėjų sąrašas

Vadovas

Habil. dr. A Šlančiauskas

Lietuvos energetikos institutas 8~37 401876 [email protected]

Autoriai:

Dr. A. Džiugys

1,4.1,9 skyr.


j.m.d. G. Stravinskas

4.2-4.8,5,6 skyr.


Dr. R. Navakas

4.9,7,8 skyr.


Inž. N. Striūgas

2,3 skyr.


Degimo procesų laboratorija Lietuvos energetikos institutas Breslaujos g. 3 LT-44403 Kaunas Faksas: 8~37 351271 WWW: http://www.lei.lt

2

Turinys

Turinys....................................................................................................................................................2 Sutrumpinimai ir sąvokos.......................................................................................................................5 Paveikslėlių sąrašas ................................................................................................................................6 Lentelių sąrašas ......................................................................................................................................8 Įvadas......................................................................................................................................................9 Santrauka ..............................................................................................................................................10 1. BENDRIEJI DUOMENYS .............................................................................................................12

1.1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius..............................................................................12 1.2. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas ....................................................................12 1.3. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas....................................................................................12 1.4. Planuojami etapai .....................................................................................................................15 1.5. Duomenys apie AB Lietuvos elektrinė gamybą ir naudojamus išteklius.................................15 1.6. Numatomas prijungimas prie esamų inžinerinių tinklų............................................................18

2. TECHNOLOGINIAI PROCESAI...................................................................................................19 3. ATLIEKOS......................................................................................................................................24 4. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS GALIMAS POVEIKIS ĮVAIRIEMS APLINKOS KOMPONENTAMS IR POVEIKĮ APLINKAI MAŽINANČIOS PRIEMONĖS..............................26

4.1. Vanduo ......................................................................................................................................26 4.1.1. Informacija apie vietovę .....................................................................................................26 4.1.2. Planuojamas vandens naudojimas ......................................................................................27 4.1.3. Planuojama vandenų tarša ..................................................................................................30 4.1.4. Galimas (numatomas) poveikis vandens telkiniams ..........................................................34 4.1.5. Poveikio sumažinimo priemonės........................................................................................35 4.1.6. Skyriaus „Vanduo“ schemos, žemėlapiai, kita grafinė informacija ...................................35

4.2. Aplinkos oras.............................................................................................................................41 4.2.1. Informacija apie vietovę .....................................................................................................41 4.2.2. Į aplinkos orą išmetami teršalai ..........................................................................................42 4.2.3. Aplinkos oro užterštumo prognozė ....................................................................................49 4.2.4. Poveikio sumažinimo priemonės........................................................................................53 4.2.5. Skyriaus „Aplinkos oras“ schemos, žemėlapiai .................................................................54

4.3. Dirvožemis ................................................................................................................................67 4.3.1. Informacija apie vietovę .....................................................................................................67 4.3.2. Galimas (numatomas) poveikis ..........................................................................................67 4.3.3. Poveikio sumažinimo priemonės........................................................................................67 4.3.4. Skyriaus „Dirvožemis“ schemos, žemėlapiai.....................................................................67

4.4. Žemės gelmės ............................................................................................................................68 4.4.1. Informacija apie vietovę .....................................................................................................68

3

4.4.2. Galimas (numatomas) poveikis ..........................................................................................69 4.4.3. Poveikį mažinančios priemonės .........................................................................................70 4.4.4. Skyriaus „Žemės gelmės“ schemos, žemėlapiai ................................................................70

4.5 Biologinė įvairovė ......................................................................................................................81 4.5.1. Informacija apie vietovę .....................................................................................................81 4.5.2. Galimas (numatomas) poveikis ..........................................................................................85 4.5.3. Poveikio aplinkai sumažinimo priemonės..........................................................................85 4.5.4. Skyriaus „Biologinė įvairovė“ schemos, žemėlapiai..........................................................85

4.6. Kraštovaizdis .............................................................................................................................86 4.6.1. Informacija apie vietovę .....................................................................................................86 4.6.2. Galimas (numatomas) poveikis ..........................................................................................86 4.6.3. Poveikio aplinkai sumažinimo priemonės..........................................................................86 4.6.4. Skyriaus „Kraštovaizdis“ schemos, žemėlapiai .................................................................87

4.7. Socialinė ekonominė aplinka.....................................................................................................88 4.7.1. Informacija apie vietovę .....................................................................................................88 4.7.2. Galimas (numatomas) poveikis ..........................................................................................92 4.7.3. Poveikio aplinkai sumažinimo priemonės..........................................................................93

4.8. Etninė-kultūrinė aplinka, kultūros paveldo objektai ir vietovės................................................93 4.9. Visuomenės sveikata .................................................................................................................94

4.9.1. Bendra informacija .............................................................................................................94 4.9.2. Galimas (numatomas) poveikis ..........................................................................................94 4.9.3. Poveikio visuomenės sveikatai sumažinimo priemonės.....................................................96 4.9.4. Skyriaus „Visuomenės sveikata“ schemos, žemėlapiai......................................................96

5. TARPVALSTYBINIS POVEIKIS ..................................................................................................97 6. ALTERNATYVŲ ANALIZĖ ..........................................................................................................97 7. MONITORINGAS ...........................................................................................................................98 8. RIZIKOS ANALIZĖ IR JOS VERTINIMAS................................................................................103 9. PROBLEMŲ APRAŠYMAS.........................................................................................................106 LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................................................................................................107 PRIEDAI ............................................................................................................................................109

Priedas Nr. 1. Tikėtini planuojamo kombinuoto ciklo bloko aplinkos oro teršalai........................110 Priedas Nr. 2. Informacija apie teršalų sklaidos skaičiavimams naudotus meteorologinius duomenis, pateikta modelio kūrėjo (10 lapų). ................................................................................112 Priedas Nr. 3. AB Lietuvos elektrinė sutaris dėl nuotekų su UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 130 Priedas Nr. 4. AB Lietuvos elektrinė sutaris dėl buitinių atliekų su UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“................................................................................................................................................132 Priedas Nr. 5. PAV subjektų išvados apie PAV programą.............................................................133

Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimosi centro atsiliepimas apie programą. ....................................................................................................................................133

4

Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio atsiliepimas apie programą. .....135 Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsiliepimas apie programą................................136 Elektrėnų savivaldybės administracijos atsiliepimas apie programą. ........................................137 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos atsiliepimas apie programą. ........................................................................................................138

Priedas Nr. 6. Visuomenės informavimo dokumentai. PAV programa. ........................................139 Skelbimas respublikiniame dienraštyje „Lietuvos rytas“, 2007-08-30 ......................................139 Skelbimas rajoniniame savaitraštyje „Elektrėnų žinios“, 2007-08-31 .......................................140 Skelbimas Elektrėnų seniūnijos ir sodų bendrijos skelbimų lentoje ..........................................141 Informacija UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“........................................................................142 Informacija UAB „Izola“ ...........................................................................................................143 Informacija UAB „Termoizola“ .................................................................................................144 Informacija UAB „Scheteli Lit“ .................................................................................................145 Informacija UAB „Baltijos pastoliai“.........................................................................................146 Informacija AB „Kruonio HAE statyba“ ...................................................................................147 Informacija UAB „Elme Messer Lit“.........................................................................................148

Priedas Nr. 7. PAV programos patvirtinimo VRAAD raštas. ........................................................149 Priedas Nr. 8. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo PAV procese dokumentai. PAV ataskaita.........................................................................................................................................................150

Skelbimas respublikiniame dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 221, 2007-09-27 .........................150 Skelbimas rajoniniame savaitraštyje „Elektrėnų žinios“ Nr. 38, 2007-09-28............................151 Skelbimas periodiniame leidinyje „The Baltic Times“, 2007-08-02 .........................................152 Skelbimas Elektrėnų seniūnijos, savivaldybės ir sodų bendrijos skelbimų lentose ...................153 Informacija UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“........................................................................155 Informacija UAB „Izola“ ...........................................................................................................156 Informacija UAB „Termoizola“ .................................................................................................157 Informacija UAB „Baltijos pastoliai“.........................................................................................158 Informacija AB „Kruonio HAE statyba“ ...................................................................................159 Viešo visuomenės supažindinimo su PAV ataskaita protokolas ................................................160

Priedas Nr. 9. PAV subjektų išvados apie PAV ataskaitą. .............................................................161 Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimosi centro atsiliepimas apie ataskaitą. .....................................................................................................................................161 Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio atsiliepimas apie ataskaitą........162 Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsiliepimas apie ataskaitą. ................................163 Elektrėnų savivaldybės administracijos atsiliepimas apie ataskaitą...........................................164 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos atsiliepimas apie ataskaitą. .........................................................................................................165

Priedas Nr. 10. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pateiktos pastabos .................166

Lietuvos energetikos institutas Degimo procesų laboratorija S/13-913.7.7

5

Sutrumpinimai ir sąvokos LE AB Lietuvos elektrinė

LEI Lietuvos energetikos institutas

LR Lietuvos Respublika

ES Europos sąjunga

PAV Poveikio aplinkai vertinimas

NOx Azoto oksidai (azoto monoksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) suma)

CO Anglies monoksidas

SO2 Sieros dioksidas

KD10 Kietosios dalelės, kurių 50 % praeina pro joms pralaidžią 10 µm aerodinaminio

skersmens angą

SAZ Sanitarinė apsaugos zona. Tai aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių, taip

pat šalia kelių esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių

sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.


6

Paveikslėlių sąrašas 1.1 pav. AB Lietuvos elektrinė geografinė padėtis .................................................................... 121.2 pav. Numatoma vieta kombinuoto ciklo bloko statybai ...................................................... 131.3 pav. Planuojama bloko vieta įmonės teritorijoje .................................................................. 141.4 pav. 150 MW blokas su katilu Nr.2...................................................................................... 162.1 pav. Principinė blokinė įrenginio veikimo schema .............................................................. 202.2 pav. Bendras kombinuoto ciklo jėgainės blokų vaizdas....................................................... 202.3 pav. Tipinė dujų turbina ....................................................................................................... 214.1.1. pav. Vandens pašilimas Elektrėnų tvenkinyje šilčiausiu laikotarpiu priklausomai nuo

elektrinės metinio apkrovimo ..................................................................................................... 32

4.1.2. pav. Elektrėnų tvenkinys – AB Lietuvos elektrinė vandens saugykla-aušintuvė............. 334.1.3. pav. Elektrėnų tvenkinio batimetrinė schema ................................................................. 344.1.4. pav. Buitinio vandens paėmimo taškai ............................................................................ 354.1.5. pav. Priešgaisrinio vandens ir lietaus nuotekų esama infrastruktūra ............................... 364.1.6. pav. Esamos fekalinės kanalizacijos tinklo schema ........................................................ 374.1.7. pav. Nuotekų išleistuvai ir laboratorinės kontrolės vietos ............................................... 384.2.1. pav. Kritulių kiekis Elektrėnuose 2006 ir 2007 metais (duomenys pagal LHMT

informaciją) ............................................................................................................................... 41

4.2.2. pav. Vietovės vidutinė daugiametė vėjų rožė (kryptis nuo) ............................................ 544.2.3. pav. Sklaidos skaičiavimo teritorijos 25x25km reljefas................................................... 554.2.4. pav. Sklaidos skaičiavimo teritorijos 25x25km reljefas (trimatis vaizdas, aukštis

padidintas 10 kartų) ................................................................................................................... 56

4.2.5. pav. Variantas Nr. 1. NOx sklaida, 2007 m. situacija, kalendorinių metų vidurkis,

µg/m3 ......................................................................................................................................... 57

4.2.6. pav. Variantas Nr. 1. CO sklaida, 2007 m. situacija, 8val. vidurkis, µg/m3 .................. 584.2.7. pav. Variantas Nr. 1. SO2 sklaida, 2007 m. situacija, 24 valandų vidurkio 99,9

percentilė, µg/m3......................................................................................................................... 59

4.2.8. pav. Variantas Nr. 1. KD10 sklaida, 2007 m. situacija, kalendorinių metų vidurkis,

µg/m3 ......................................................................................................................................... 60

4.2.9. pav. Variantas Nr. 2. Didžiausia bloko Nr. 9 NOx taršos sklaida, kalendorinių metų

vidurkis, µg/m3 .......................................................................................................................... 61

4.2.10. pav. Variantas Nr. 2. Didžiausia bloko Nr. 9 CO taršos sklaida, 8 val. vidurkis,

µg/m3 ......................................................................................................................................... 62


7

4.2.11. pav. Variantas Nr. 3. NOx sklaida, planuojama maksimali situacija pastačius bloką

Nr. 9, kalendorinių metų vidurkis, µg/m3 .................................................................................. 63

4.2.12. pav. Variantas Nr. 3. CO sklaida, planuojama maksimali situacija pastačius bloką

Nr. 9, 8val. vidurkis, µg/m3 ....................................................................................................... 64

4.2.13. pav. Variantas Nr. 3. SO2 sklaida, planuojama maksimali situacija pastačius bloką

Nr. 9, 24val. vidurkio 99,9 percentilė, µg/m3 ............................................................................ 65

4.2.14. pav. Variantas Nr. 3. KD10 sklaida, planuojama maksimali situacija pastačius bloką

Nr. 9, kalendorinių metų vidurkis, µg/m3 .................................................................................. 66

4.3.1 pav. Dirvožemio pH erdvinės struktūros margumas ......................................................... 684.4.1 pav. Gręžinių vietos........................................................................................................... 704.4.2 pav. Gręžinio Nr. 1 informacija......................................................................................... 714.4.3 pav. Gręžinio Nr. 2 informacija......................................................................................... 724.4.4 pav. Gręžinio Nr. 3 informacija......................................................................................... 734.4.5 pav. Gręžinio Nr. 4 informacija......................................................................................... 744.4.6 pav. Gręžinio Nr. 5 informacija......................................................................................... 754.4.7 pav. Gręžinio Nr. 6 informacija......................................................................................... 764.4.8 pav. Inžinerinis geologinis pjūvis I-I................................................................................. 774.4.9 pav. Inžinerinis geologinis pjūvis II-II .............................................................................. 784.4.10 pav. Inžinerinis geologinis pjūvis III-III ir sutartiniai ženklai ........................................ 794.4.11 pav. Kvartero geologinis žemėlapis................................................................................. 804.6.1 pav. Lietuvos elektrinės kraštovaizdis (žiūrint iš pietvakarių) ......................................... 874.6.2 pav. Lietuvos elektrinės kraštovaizdis (žiūrint iš rytų-pietryčių) ..................................... 87


8

Lentelių sąrašas 1.1 lentelė. Kuro ir energijos vartojimas per 2006 metus........................................................... 181.2 lentelė. Energijos gamyba..................................................................................................... 181.3 lentelė. Duomenys apie naudojamas žaliavas, chemines medžiagas ar preparatus.............. 181.4 lentelė. Žaliavų ir papildomų cheminių medžiagų ar preparatų saugojimas ........................ 182.1 lentelė. Geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB) pasiekiamos parametrų ribinės vertės pagal technologijas........................................................................................................... 223.1 lentelė. Atliekos, atliekų tvarkymas ..................................................................................... 243.2 lentelė. Tikėtinos atliekos statybų metu, atliekų tvarkymas................................................. 253.3 lentelė. Tikėtinos atliekos bloko Nr.9 eksploatacijos metu, atliekų tvarkymas 254.1.1. lentelė. Duomenys apie paviršinį vandens telkinį, iš kurio imamas vanduo.................... 284.1.2 lentelė. Duomenys apie numatomas naudoti požeminio vandens vandenvietes 284.1.3 lentelė. Numatomas vandens paėmimas ir vartojimas....................................................... 294.1.4 lentelė. Informacija apie nuotekų išleidimo vietą/priimtuvą ............................................. 314.1.5 lentelė. Informacija apie paviršinį vandens telkinį (priimtuvą) ........................................ 324.1.6 lentelė. Duomenys apie nuotekų šaltinius ir/arba išleistuvus ............................................ 334.1.7 lentelė. Planuojamų išleisti nuotekų užterštumas/numatoma aplinkos tarša 334.2.1. lentelė. Vidutinis metinis vėjo krypčių pasikartojimas, % ............................................... 424.2.2. lentelė. Vidutinis ir maksimalus (viršijimo tikimybė 5 %) vėjo greitis, m/s.................... 424.2.3. lentelė. Vidutinė oro temperatūra, °C............................................................................... 424.2.4. lentelė. Planuojamų teršalų koncentracijų išmetamuose dūmuose palyginimas 444.2.5 lentelė. Į aplinkos orą išmetami ir numatomi išmesti teršalai .......................................... 454.2.6 lentelė. Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių fiziniai duomenys................................... 464.2.7 lentelė. Esamos veiklos didžiausia leistina tarša į aplinkos orą ir išmetamų teršalų kiekiai 2007 metais . 474.2.8 lentelė. Planuojamos veiklos galima tarša į aplinkos orą............................................................... 484.2.9 lentelė. Didžiausios leidžiamos teršalų ribinės vertės ir leistini nukrypimai aplinkos ore, µg/m3 .......... 504.2.10 lentelė. Teršalų aplinkos ore ribinės vertės žmonių sveikatos apsaugai ir didžiausios suskaičiuotos pažemio koncentracijos, µg/m3 ............................................................................ 524.9.1 lentelė. Ligotumas piktybiniais navikais. Vėžio registro duomenys metų pabaigoje ....... 944.9.2 lentelė. Sergamumas piktybiniais navikais. Vėžio registro duomenys metų pabaigoje.... 947.1. lentelė. Požeminio vandens monitoringo apimtys............................................................... 987.2 lentelė. Nuotekų ir paviršinio vandens kontrolės planas ...................................................... 1007.3 lentelė. Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių kontrolės grafikas...................................... 1017.4 lentelė. Ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo planas............................. 1028.1 lentelė. Pirminė konkrečių rizikos šaltinių analizė ir galimų avarijų pasekmių įvertinimas 104


9

Įvadas

Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarime Nr. X-1046 „Dėl nacionalinės

energetikos strategijos patvirtinimo“ [1] elektros energetikos sektoriaus plėtroje numatyta, kad

2009 m. pabaigoje uždarius antrąjį Ignalinos AE bloką, pagrindiniu elektros energijos gamybos

šaltiniu, kol bus pastatyta nauja atominė elektrinė, taps Lietuvos elektrinė, todėl būtina atlikti

reikiamus elektrinės įrenginių tikrinimo bei derinimo darbus ir užtikrinti, kad nuo 2010 m.

pradžios ji galėtų patikimai dirbti ne mažesne nei 1500 MW galia.

Tačiau esamuose Lietuvos elektrinės generavimo blokuose gaminamos elektros energijos

kaina naudojant gamtines dujas bus nekonkurencinga rinkoje. Ji bus ir vienas iš importuojamos

elektros energijos kainą lemsiančių veiksnių. Todėl būtina kuo sparčiau plėtoti ekonomiškesnių

termofikacinių elektrinių pajėgumus, kiek įmanoma labiau padidinti Lietuvos elektrinės

efektyvumą ir sumažinti joje gaminamos elektros energijos kainą.

Tuo tikslu Lietuvos elektrinėje iki 2010 m. būtina pastatyti iki 400 MW galios kombinuoto

ciklo dujų turbininį bloką (investicijos blokui apie 800 mln. litų), sustabdyti neveiksmingus 150

MW galios blokus, naudojant naftos produktus minimizuoti gamtinių dujų naudojimą kituose

blokuose.

PAV ataskaitoje pateikiamas planuojamos veiklos poveikio įvairiems aplinkos

komponentams įvertinimas.


10

Santrauka Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius

AB Lietuvos elektrinė, Elektrinės g. 21, LT-26108 Elektrėnai.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas Naujas 400 MW kombinuoto ciklo blokas AB Lietuvos elektrinė teritorijoje.

Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas.

Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas AB Lietuvos elektrinė, vykdydama Nacionalinę energetikos strategiją, ketina savo

teritorijoje statyti naują, atitinkantį geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB) dideliems kurą

deginantiems įrenginiams, 400 MW galios kombinuoto ciklo bloką elektros energijos gamybai.

Bus nutraukta senųjų dviejų po 150 MW galios blokų Nr. 3 ir Nr. 4, skirtų deginti skystąjį ir dujinį

kurą, eksploatacija.

Šalia elektrinės nėra saugomų biologinių ar rekreacinių teritorijų. Planuojamas iki 14 tūkst.

m2 ploto statinių kompleksas savo dydžiu neišsiskirs iš kitų elektrinės statinių. Kamino vieta

suplanuota vienoje eilėje su jau esamais trimis kaminais.

Įrenginyje bus deginamos gamtinės dujos (15 kg/s arba 22 m3/s, 626,1 tūkst. m3 per

metus). Į aplinkos orą bus išmetama CO ir NOx, kurių kiekiai ir koncentracijos neviršys

galiojančių normatyvų. Vandens taršos nenumatoma. Įrenginių kondensatorių aušinimui bus

naudojama 25 tūkst. m3 Elektrėnų tvenkinio vandens, tai sudaro apie 10% projektinio Lietuvos

elektrinės vandens naudojimo pajėgumo. Papildomos buitinės ir lietaus nuotekos bus surenkamos

ir tiekiamos į esamą infrastruktūra, kurios pajėgumai tam yra pakankami. Neigiamo poveikio

dirvožemiui, žemės gelmėms, biologinei įvairovei nenumatoma. Kultūros paveldo objektų ir

saugomų teritorijų nėra.

Visuomenės dalyvavimas planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese Skelbimas apie planuojamą statyti 400 MW kombinuoto ciklo bloką AB Lietuvos elektrinė

teritorijoje paskelbtas savaitraštyje „Baltic Times“, 2007 m. rugpjūčio 2-8 d. leidinyje,

respublikiniame dienraštyje „Lietuvos rytas“, 2007-08-30 Nr. 197 ir rajoniniame savaitraštyje

„Elektrėnų žinios“, 2007-08-31 Nr. 34 (409). Skelbimas apie parengtą poveikio aplinkai vertinimo

(toliau – PAV) ataskaitą ir viešą suinteresuotos visuomenės supažindinimą paskelbtas

respublikiniame dienraštyje „Lietuvos rytas“, 2007-09-27 Nr. 221 ir rajoniniame savaitraštyje

„Elektrėnų žinios“, 2007-09-28 Nr. 38 (413). Suinteresuotos visuomenės motyvuotų pasiūlymų

buvo laukiama Lietuvos energetikos institute, Elektrėnų seniūnijoje ir AB Lietuvos elektrinėje,


11

kur taip pat buvo galima susipažinti su PAV ataskaita. Skelbimai apie parengtą ataskaitą taip pat

buvo pakabinti sodų bendrijos skelbimų lentoje, Elektrėnų seniūnijoje ir Elektrėnų savivaldybėje.

Aplinkinių sklypų savininkai ir naudotojai apie planuojamą veiklą ir parengtą ataskaitą buvo

informuoti žodžiu ir raštu.

Iki šiol motyvuotų visuomenės pasiūlymų dėl planuojamos ūkinės veiklos negauta.


12

1. BENDRIEJI DUOMENYS

1.1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius

AB Lietuvos elektrinė, Elektrinės g. 21, LT-26108 Elektrėnai.

Kontaktinis asmuo: A. Šepetys, ekonomikos sk. vyresn. inž., tel.: 8~528 33285,

faksas: 8~528 39733, el. pašto adresas: [email protected].

1.2. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas

Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas.

Kontaktinis asmuo: Giedrius Stravinskas, j.m.d., tel. 8~37 401879, faksas: 8~37 351271,

el. pašto adresas: [email protected].

1.3. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas Pagal geriausius prieinamus gamybos būdus [2], derinant dujų ir garo turbinas, gaunamas

efektyviausias šiluminis energijos virsmas elektrine energija.

Todėl AB Lietuvos elektrinė planuoja savo teritorijoje pastatyti 400 MW galios

šiuolaikinę, atitinkančią geriausias šiuolaikines technologijas, skirtas dideliems kurą deginantiems

įrenginiams, kombinuoto ciklo elektrinę, nutraukdama tolimesnę dviejų 150 MW galios blokų

Nr. 3 ir Nr. 4 eksploataciją. Bendra instaliuota Lietuvos elektrinės elektrinė galia bus 1900 MW.

Planuojama kombinuoto ciklo bloko statybos vieta yra AB Lietuvos elektrinė užimame

žemės sklype šalia aušinančio vandens kanalo, į pietų pusę nuo pagrindinio korpuso pastato. Iš

viso statinių kompleksas užims apie 14 000 m2.

1.1 pav. AB Lietuvos elektrinė geografinė padėtis


13

1.2 pav. Numatoma vieta kombinuoto ciklo bloko statybai (baltas stačiakampis)

Vietovės specifika, AB Lietuvos elektrinė sukurta infrastruktūra yra patogi elektros

energijos gamybai deginant kurą – arti aušinančio vandens baseinas, galimybė prisijungti prie

greta esančios 330 kV perdavimo tinklo pastotės, yra pakankamas elektros tiekimo tinklas,

privažiavimas: geležinkelis ir autokeliai, visi inžineriniai tinklai, paruošta statybinė aikštelė su

kranais ir sandėliais. Alternatyvi vieta reikalautų didesnės apimties darbų prisijungiant prie

inžinerinių tinklų ir būtų netikslinga tiek gamtosauginiu, tiek ekonominiu požiūriu.

Lietuvos elektrinės užimamas plotas yra 144,6873 ha. ir 17,6596 ha. pagal Vilniaus

apskrities viršininko 2004-08-25 dienos įsakymą Nr.2.3-6384-42. Žemės valdytojas - Elektrėnų

savivaldybė, adresas: Elektrinės g. 8, LT-26108 Elektrėnai. Žemė nuomojama pagal sutartį.

Kultūros vertybių planuojamoje teritorijoje nėra.

Kiek daugiau nei 1 km šiauriau nuo elektrinės teritorijos yra Ąžuolyno vidurinė mokykla,

apie 1,5 km – pirmieji gyvenamieji namai. 4 km į rytus nuo elektrinės, už tvenkinio, yra

Abromiškių sanatorija.

Numatoma, jog sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) ribos dėl planuojamos ūkinės veiklos

nesikeis.


14

1.3 pav. Planuojama bloko vieta įmonės teritorijoje

Kaminas Nr.4

7. A

ušin

anči

o va

nden

s iš

leid

imo

viet

a

7


15

1.4. Planuojami etapai

Numatomi tokie kombinuoto ciklo bloko statybos etapai:

• 2007 – 2008 m. numatomų darbų derinimas su Lietuvos valstybinėmis

institucijomis, konkurso dokumentų paruošimas, konkurso paskelbimas,

konkursinių pasiūlymų vertinimas, nugalėtojo nustatymas, sutarties pasirašymas,

projektavimo darbų pradžia;

• 2008 m. numatomas projekto derinimas su atitinkamomis institucijomis, įrengimų

užsakymas, paruošiamieji darbai statybos vietoje. Planuojama įrenginių ir

inžinerinių statinių statybos pradžia – 2008 m. I ketvirtis, statybų trukmė – apie 30

mėn.

• Planuojama eksploatacijos pradžia numatoma 2010 m. pabaigoje. Tikėtinas

minimalus bloko nuolatinės eksploatacijos laikas – ne mažiau 30 metų.

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimo etapas vyksta prieš konkurso paskelbimą

įrangai pirkti, tuo pačiu ir prieš techninį projektą. Po to seks planavimo ir projektavimo etapai.

Projektui įgyvendinti prašoma Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paramos.

1.5. Duomenys apie AB Lietuvos elektrinė gamybą ir naudojamus išteklius

AB Lietuvos elektrinė gamina elektros ir šiluminę energiją. Objekto veiklos sritys:

• Šilumos ir energijos gamyba deginant gamtines dujas ir skystąjį kurą;

• Mazuto laikymas (saugojimas) rezervuaruose;

• Mazuto pakrovimo ir iškrovimo darbai (estakada);

• Atliekų surinkimas, saugojimas, šalinimas.

Elektrinėje šiuo metu yra 8 energetiniai katilai: keturi katilai TGM-94 Nr.1-4, kurių

kiekvieno našumas po 500 t/h garo, du katilai PK-41 Nr.5-6 - 950 t/h našumo ir du to paties

950 t/h našumo katilai TGMP-114 Nr.7-8. Katilai Nr.1-4 pritaikyti dirbti su 150 MWe garo

turbinomis. Katilai Nr.5-8 yra dviejų korpusų, pritaikyti dirbti su 300 MWe turbinomis. Kiekvieno

korpuso našumas – 475 t/h. Katilai gali būti kūrenami skystuoju kuru ir gamtinėmis dujomis.

Keturi 500 t/h garo katilai TGM-94 Nr.1-4 yra pagaminti Rusijos Taganrogo katilų

gamykloje. Katilai turi po šešis dviem aukštais priekinėje sienoje išdėstytus gamtinių

dujų/skystojo kuro degiklius. Išmetami iš katilo dūmai patenka į du regeneratyvinius oro


16

šildytuvus (ROŠ), kuriuose pašildo į degiklius tiekiamą orą. Iš ROŠ dūmai ištraukiami dūmsiurbiu

ir išleidžiami į kaminą (1.4 pav.). Dalis dūmų su atskiru recirkuliaciniu dūmsiurbiu yra grąžinama

į degiklius. Katilo Nr. 2 dūmų valymui nuo kietųjų dalelių už jo regeneratyvinių šilumokaičių

sumontuotas elektrostatinis filtras ir granuliavimo sistema.

Katilų Nr. 1-4 dūmai išleidžiami per bendrą 150 m aukščio kaminą Nr.1. Blokai Nr. 1 ir 2 gamina šilumą, kuri yra tiekiama į centralizuotus miesto šilumos tinklus.

Katilai Nr.3-4 pastaruoju metu neeksploatuojami ir tolimesnė jų eksploatacija nenumatoma.

2.4 pav. 150 MW blokas su katilu Nr.2

Du katilai 950 t/h garo PK-41 Nr.5-6 - pagaminti Rusijos Podolsko katilų gamykloje.

Katilai yra dviejų simetriškų korpusų. Gamtinių dujų/skysto kuro degikliai išdėstyti priešpriešais

po 4 priekinėje ir užpakalinėje katilo sienoje. Katile Nr. 6 įdiegti mažos NOx išeigos degikliai.

Abiejų katilo korpusų dūmai praeina pro ROŠ (po du kiekvienam korpusui) ir po dūmsiurbio

sueina į vieną dūmtakį, kuriuo nuvedami į kaminą. Dalis dūmų recirkuliaciniais dūmsiurbiais

grąžinama į degiklius. Katilų Nr.5-6 dūmai išleidžiami per bendrą 250 m aukščio kaminą Nr.2.

Katilai Nr.5-6 dirba su 300 MWe Leningrado metalo gamyklos turbinomis K-300-240.

Du 950 t/h našumo garo katilai TGMP-114 Nr.7-8 pagaminti Rusijos Taganrogo katilų

gamykloje. Katilai Nr.7-8 yra dviejų simetriškų korpusų. Degikliai išdėstyti priešpriešais po 3

priekinėje ir užpakalinėje katilo sienose. Katilo 8A korpuso degikliai pritaikyti gamtinių dujų ir


17

mazuto deginimui. Abiejų katilo korpusų dūmai praeina pro ROŠ (po du kiekvienam korpusui) ir

po dūmsiurbio sueina į vieną dūmtakį, kuriuo nuvedami į kaminą. Dalis dūmų recirkuliaciniais

dūmsiurbiais grąžinama į degiklius. Katilų Nr.7-8 dūmai išleidžiami per bendrą 250 m aukščio

kaminą Nr.3.

Katilai Nr.7-8 dirba su 300 MWe turbinomis K-300-240. Katilo Nr.B korpusui pastatyti

Alstom Power Sweden AB dūmų valymo įrenginiai: elektrostatinis filtras kietųjų dalelių

sugaudymui ir sauso nusierinimo įrenginiai NID.

2006-2007 metais elektrinė dirbo pagamindama vidutiniškai apie 6% nuo savo nominalaus

galingumo elektros energijos.

Lietuvos elektrinės blokai pastatyti 1967-1972 metais ir yra atitarnavę 150 –165 tūkst.

darbo valandų. Galimas likęs jų tarnavimo laikas elektrinės specialistų vertinamu yra maždaug iki

2025-2035 metų, numatant galimybes jį pratęsti.

Pastačius planuojamą 400 MW kombinuoto ciklo bloką, dviejų esamų blokų Nr. 3 ir Nr. 4

eksploatacija bus nutraukta.

Gamtinės dujos įmonei tiekiamos žemo slėgio vamzdynu. Mazutas atvežamas geležinkelio

cisternomis.

Gamybos reikmėms vanduo imamas iš Elektrėnų tvenkinio, užimančių 13,9 km2 plotą.

Didžiausias vandens kiekis reikalingas turbinų kondensatorių aušinimui. Vanduo aušinimui

tiekiamas atviru paėmimo kanalu, filtruojamas nuo stambių mechaninių priemaišų, tekėdamas per

kondensatorių šilumokaičius pašyla apie 8 °C ir išleidžiamas atgal į Elektrėnų tvenkinį atviru

kanalu. Dėl nedidelio pašilimo aušinimo vandens cheminiai ir biologiniai parametrai nesikeičia.

Elektrinei dirbant pilnu apkrovimu, kondensatorių aušinimui reikalinga apie 1800 mln. m3

vandens per metus.

Vandens paruošimo ir valymo ūkį sudaro druskų šalinimo, kondensato bei tepaluoto

vandens valymo, katilų ir regeneracinių oro šildytuvų plovimo, rūgštaus ir šarminio vandens

neutralizavimo įrenginiai. Be to, AB Lietuvos elektrinė surenka ir nukreipia buitines nuotekas į

kanalizacinio vandens biologinio valymo įrenginius, aptarnaujančius Elektrėnus ir Vievį. Valymo

įrenginių pajėgumas pakankamas priimti naujo bloko buitines nuotekas valymui.

Įprastai AB Lietuvos elektrinė dirba visus metus nesustodama, nepertraukiamai gamindama

elektros ir šilumos energiją įvairiais našumais.

AB Lietuvos elektrinė gaminamos produkcijos (elektros ir šiluminė energija) kiekis ir kuro

suvartojimas 2006 m. pateikti 1.1 ir 1.2 lentelėse.


18

1.1 lentelė. Kuro ir energijos vartojimas per 2007 metus Energetiniai ir

technologiniai ištekliai Matavimo vnt., t, m3,

kWh ir kt. Sunaudojamas

kiekis per metus Išteklių gavimo šaltiniai

1 2 3 4 a) elektros energija MWh 90376 AB Lietuvos elektrinė b) šiluminė energija MWh 4807 AB Lietuvos elektrinė c) gamtinės dujos mln. m3 271,34 AB „Lietuvos dujos“ d) suskystintos dujos - - - e) mazutas t 2660 AB „Mažeikių nafta“ f) krosninis kuras - - - g) dyzelinas t 35,43 Autotransportas h) akmens anglis - - - i) benzinas t 10,94 Autotransportas j) biokuras: - - - k) orimulsija* Tūkst. t 54,59* Bitor Europe Ltd.* * orimulsijos toliau naudoti neplanuojama. 1.2 lentelė. Energijos gamyba 2006 ir 2007 metais m.

Pagaminta Energijos rūšis 2006 2007

Planuojama pagaminti

1 2 2 Elektros energija, GWh 986,2 963,4 Šiluminė energija, GWh 171,3 125,0 1.3 lentelė. Duomenys apie naudojamas žaliavas, chemines medžiagas ar preparatus 2007 metais

Cheminės medžiagos ar preparato klasifikavimas ir ženklinimas Žaliavos, cheminės medžiagos ar

preparato pavadinimas

Kiekis per 2007

metus kategorija pavojaus nuoroda rizikos frazės

1 2 3 4 5 Mazutas, tūkst. t/m 2,66 T R45 R66 R52/53

Orimulsija*, tūkst. t/m 54,59* Gamtinės dujos, mln. m3/m 271,34

* orimulsijos toliau naudoti neplanuojama. 1.4 lentelė. Žaliavų ir papildomų cheminių medžiagų ar preparatų saugojimas Eil. Nr.

Žaliavos, cheminės medžiagos ar preparato pavadinimas

Transportavimo būdas

Kiekis, saugomas vietoje, t

Saugojimo būdas

1 2 3 4 5 1 Mazutas geležinkelis 150000 Antžeminė talpa

apipilta gruntu 2 Orimulsija* geležinkelis 1500* Antžeminė talpa 3 Gamtinės dujos vamzdynai - -

* - orimulsijos likutis. Šio kuro daugiau įsigyti, saugoti ir naudoti neplanuojama. Tirpiklių turinčios cheminės medžiagos ir preparatai nenaudojami ir nesaugomi.

1.6. Numatomas prijungimas prie esamų inžinerinių tinklų

Numatoma kombinuoto ciklo jėgainę prijungti prie esamos infrastruktūros – aušinančio

vandens paėmimas ir nuvedimas, kanalizacija (fekalinė, lietaus), vandentiekis, rezervinis garo

kolektorius, nudruskintas vanduo, vandenilio ir azoto linijos, gaisrinis vanduo, šiluminiai tinklai.


19

Numatomas aukštos įtampos prijungimo taškas prie 330kV bloko Nr. 4 elektros linijos,

prie vidutinės įtampos 6,3 kV išėjimo terminalo paskirstymo įrenginio, įžeminimo prijungimas

prie esamo įžeminimo tinklo. Numatomi prijungimai prie telekomunikacijų tinklų.

2. TECHNOLOGINIAI PROCESAI

Planuojamas statyti kombinuoto ciklo blokas pagal konkurso reikalavimus turi atitikti

geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB). Planuojama jėgainė sudaryta iš atskirų modulių,

pastatų ir inžinerinių sistemų. Bus įrengtas ne žemesnis nei 60 metrų aukščio kaminas, per kurį

bus išmetami degimo produktai. Jų kiekis aptariamas 4.2 skyriuje.

Planuojamo statyti kombinuoto ciklo bloko pagrindiniai komponentai (2.1-2.3 pav.):

• Dujų turbina su mažų NOx degimo sistema;

• Rekuperacinis garo generatorius;

• Garo turbina;

• Elektros generatorius dujų ir garo turbinoms.

Filtruotas oras iš aplinkos suspaudžiamas turbinos kompresoriumi ir, tekėdamas žiedine

degimo kamera ir tuo pat metu aušindamas ją, patenka į degiklius, kur susimaišo su gamtinėmis

dujomis ir degimo reakcijos energiją perduoda į aukšto slėgio turbiną. Po to tiekiamas papildomas

kuras ir degimo produktai toliau plėsdamiesi patenka į žemo slėgio turbinos pakopas.

Dujų turbina suderinta gamtinių dujų kurui, ir dėl įdiegtų žemų NOx degiklių technologijos

nereikalingos papildomos priemonės kontroliuoti šio teršalo išmetimų.

Aušinimo tikslams oras iš kompresoriaus yra ištraukiamas dviejuose slėgio lygiuose,

aušinamas dviejuose dujų turbinos oro aušintuvuose ir grąžinamas atgal į dujų turbinas.

Išėję iš turbinų degimo produktai patenka tiesiai į rekuperacinį garo generatorių, kuriame

likusi šiluma panaudojama garo gamybai.

Generatorius prijungtas prie dujų turbinos ir per sankabą – prie garo turbinų, tokiu būdu

turbinos gali dirbti nepriklausomai.


20

2.1 pav. Principinė blokinė įrenginio veikimo schema

Dujų turbina sudaryta iš ašinio suspaudimo kompresorių ir kelių pakopų turbinos.

Turbinoje įdiegti „Dry low NOx“ degikliai, atitinkantys GPGB bei galiojančius LR ir ES

reikalavimus.

2.2 pav. Bendras kombinuoto ciklo jėgainės blokų vaizdas


21

2.3 pav. Tipinė dujų turbina

Trijų laipsnių rekuperacinis garo generatorius susideda iš aukšto slėgio garo sistemos,

vidutinio slėgio garo sistemos su perkaitintuvu ir žemo slėgio garo sistemos. Maitinimo vanduo,

prieš patekdamas į perkaitintuvą, yra pašildomas ir deaeruojamas. Viršutinėje deaeratoriaus dalyje

nesikondensuojančios dujos pašalinamos iš maitinančio vandens talpos ir nukreipiamos į

kondensatorių.

Planuojama kombinuoto ciklo bloko elektrinė galia bus 400-440 MW, naudingojo veiksmo

koeficientas 56-60%. Esant aplinkos temperatūrai ribose nuo -15 iki +35 °C bei garo turbinos

apkrovai 55-100%, azoto oksidų (NOx) kiekis išmetamame į aplinkos orą dujų mišinyje neviršys

50 mg/nm3, o anglies monoksido (CO) kiekis neviršys 100 mg/nm3.

Kondensatorių aušinimui vanduo bus imamas iš greta esančių Elektrėnų tvenkinio, kurių

plotas 13,9 km2. Vandens reikmės aušinimui bus apie 25 000 m3/val., numatomas vandens

pašilimas bus apie 8 °C.

Užsakovo siūlomais ir geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB) pasiekiamos

parametrų ribinės vertės pateikiamos 2.1 lentelėje pagal [2],[15].


22

2.1 lentelė. Geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB) pasiekiamos parametrų (energijos ir vandens suvartojimas, išmetamieji į orą ir išleidžiamieji į vandenį teršalai, susidariusios atliekos) ribinės vertės pagal technologijas [2], [15] Ribinės vertės Technologija Parametras,

vienetai1 pagal užsakovo siūlomus

gamybos būdus pagal GPGB Europos

Sąjungoje pagal HELCOM rekomendacijas

1 2 1 2 3 4 5 6

Išmetami į orą teršalai

CO, mg/Nm3 NOx, mg/Nm3


23

• Sandarūs paviršiai su drenažo sistema (įskaitant naftos gaudykles, kad išvengti vandens ir

dirvožemio užteršimo tepalais). Tai prisideda prie dirvožemio ir gruntinių vandenų

užteršimo prevencijos. Surinktas drenažo vanduo bus apdorotas nusodintuve;

• Šilumos ir elektros kogeneracija. Tai prisideda prie efektyvumo padidėjimo (kuro

panaudojimo). Dėl didesnio efektyvumo, prioritetas elektros energijos gamybai bus

skiriamas naujajam blokui;

• Pažangios kompiuterizuotos degimo sąlygų valdymo technologijos, skirtos išmetimų

mažinimui ir katilo veiksmingumo didinimui. Tai sąlygos katilo efektyvumo padidėjimą;

• Oro degimui pašildymas, pažangios kompiuterizuotos dujų turbinos ir po to esančių katilų

- utilizatorių valdymo technologijos, pažangių medžiagų naudojimas, kad pasiekti aukštą

temperatūrą ir slėgį, bei taip padidinti garo turbinos efektyvumą – sąlygoja efektyvumo

padidėjimą.


24

3. ATLIEKOS Šiuo metu elektrinėje susidarančių atliekų kiekiai ir jų tvarkymo būdai pateikti 3.1

lentelėje. Planuojama, jog atliekos, susidarysiančios planuojamoje veikloje, bus panašaus

pobūdžio ir panašių kiekių, kokie susidaro įprastai eksploatuojant du energetinius blokus po 150

MW galios. Planuojami atliekų kiekiai ir jų šalinimo būdai pateikti 3.2 ir 3.3 lentelėse.

Konkretūs susidarysiančių atliekų kiekiai dėl naujai planuojamos veiklos, eksploatuojant

400 MW kombinuoto ciklo bloką, bus pateikti darbus atliksiančio rangovo sekančio etapo metu

paruoštame techniniame projekte. 3.1 lentelė. Šiuo metu susidarančios atliekos, atliekų tvarkymas

Atliekos Atliekų saugojimas

objekte kiekis

Technologinis procesas

pavadinimas t/dieną

t/metus

agregatinis būvis

kodas pagal

Atliekų sąrašą

pavojin-gumas

laikymo sąlygos

Didžiausias kiekis

Numatomi atliekų

tvarkymo būdai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 KTB baro

pašildytuvų plovimas

Lakieji naftos pelenai ir katilo dulkės

2 kietas 10 01 04 pavojinga D5

Įrengimų remontas

Geležis ir plienas 500 kietas 17 04 05 nepavojinga

Perduodama įmonėms

tvarkančioms atliekas

-“- Aliuminis 2 Kietas 17 04 02 -“- -“- -“- Varis 5 Kietas 17 04 01 -“- -“- -“- Švinas 1 Kietas 17 04 03 -“- -“-

SPET langų keitimas

Stiklas 1 Kietas 20 01 02 -“- -“-

EĮRB dienos šviesos lempų

keitimas

Dienos šviesos lempos ir kitos

atliekos su gyvsidabriu

0,6 Kietas 20 01 21 pavojinga -“-

Chemijos baras Vandens skaidrinimo dumblas

350 Pasta 19 09 02 Nepavojinga

D5

SPET, KRB, TRB

Mineralinė vata, izoliacinės medžiagos

50 Kietas 17 06 04 -“- -“-

PGB Naudotos padangos 0,5 Kietas 16 01 03 -“- -“- SPET Maišytos statybinės ir

griovimo atliekos 90 Kietas 17 09 04 -“- -“-

KTB sugaudyti ESF (mazuto ir

orimulsijos)

Skysto kuro pelenai (ESF sugaudyti

mazuto ir orimulsijos pelenai)

200 Kietas 10 01 14 pavojinga -“-

KRB dūmų nusierinimo produktas (CaSO3)

Sieros išmetamųjų šalinimo kalcio

junginiais reakcijos kietos atliekos

18 000 kietas 10 01 05 nepavojinga

D5


25

3.2 lentelė. Tikėtinos atliekos statybų metu, atliekų tvarkymas* Atliekos Atliekų

saugojimas objekte

kiekis



t/metus

agregatinis būvis

kodas pagal

Atliekų sąrašą

pavojin-gumas

laikymo sąlygos

Didžiausias kiekis

Numatomi atliekų

tvarkymo būdai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 mišrios statybinės ir

griovimo atliekos 800 kietas 17 09 04 - -

mišrios komunalinės atliekos

412 kietas 20 03 01 15 t

Perduodama įmonėms

tvarkančioms atliekas

geležis ir plienas 600 kietas 17 04 05 150 t D15

Statybos darbai

kabelių laužas 12 kietas 16 02 14

konteineriai

12 t D15 Aikštelės paruošimas gruntas ir akmenys

16 000 kietas 17 05 04 - - D1

Įrengimų

eksploatacija

absorbentai, filtrų medžiagos, pašluostės ir

apsauginiai drabužiai

2,5 kietas 15 02 03

konteineriai

1,25

Statybos darbai betonas 12 kietas 17 01 01 3 Statybos darbai suvirinimo atliekos 0,2 12 01 13 0,2 Statybos darbai izoliacinės medžiagos 5 kietas 17 06 04

nepavojinga

konteineriai, talpos 2,5

Perduodama įmonėms tvarkan-čioms

atliekas

* - Preliminarus įvertinimas. Konkretūs susidarysiančių atliekų kiekiai bus pateikti techniniame projekte ir techninio projekto aplinkosaugos dalyje 3.3 lentelė. Tikėtinos atliekos bloko Nr.9 eksploatacijos metu, atliekų tvarkymas*

Atliekos Atliekų saugojimas

objekte kiekis



t/metus

agregatinis būvis

kodas pagal

Atliekų sąrašą

pavojin-gumas

laikymo sąlygos

Didžiausias kiekis

Numatomi atliekų

tvarkymo būdai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Vandens valymas

vandens skaidrinimo dumblas 2,6 950 pasta 19 09 02

nepavojinga - -

D5 esamuose

pelenynuose

Įrengimų eksploatacija

absorbentai, filtrų medžiagos, pašluostės ir

apsauginiai drabužiai

0,01 0,8 kietas 15 02 03 nepavojinga konteineriai 0,2 t

Įrengimų eksploatacija

mišrios komunalinės atliekos 0,1 4,5 kietas 20 03 01

nepavojinga

konteineriai 15 m

3

Perduodama įmonėms tvarkan-čioms

atliekas

* - Preliminarus įvertinimas. Konkretūs susidarysiančių atliekų kiekiai bus pateikti techniniame projekte ir techninio projekto aplinkosaugos dalyje

Esami pajėgumai užtikrina atliekų tvarkymą.

Kompleksas bus statomas elektrinės statiniais ir įrengimais apsuptame plote, laikantis

statybos techninių reglamentų ir Lietuvos Respublikos statybos normų. Neigiamas poveikis

aplinkai statybos metu nenumatomas.


26

4. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS GALIMAS POVEIKIS ĮVAIRIEMS APLINKOS KOMPONENTAMS IR POVEIKĮ APLINKAI MAŽINANČIOS PRIEMONĖS

4.1. Vanduo 4.1.1. Informacija apie vietovę

Gamybos reikmėms vanduo imamas iš Elektrėnų tvenkinio, užimančių 13,9 km2 plotą.

Vidutiniškai Elektrėnų tvenkinį papildo apie 61,5 mln. m3 Strėvos debitas, 11,5 mln. m3

paviršiniai pritekėjimai ir apie 7,5 mln m3 atmosferiniai krituliai. Vanduo aušinimui tiekiamas

atviru paėmimo kanalu, filtruojamas nuo stambių mechaninių priemaišų, tekėdamas per

kondensatorių šilumokaičius pašyla apie 8 °C ir išleidžiamas atgal į tvenkinį atviru kanalu.

Dėl nedidelio pašilimo aušinimo vandens cheminiai ir biologiniai parametrai nesikeičia.

Elektrinei dirbant pilnu apkrovimu, didžiausias vandens kiekis reikalingas turbinų kondensatorių

aušinimui būtų apie 250 tūkst. m3 vandens per valandą, t.y. projektinis vandens siurblių našumas.

Šiuo metu AB Lietuvos elektrinė nuotekų valymo ūkį sudaro bendrastotinė lietaus ir

mazutuoto vandens kanalizacijos sistema, mazutuoto kondensato, užteršto kondensato valymo

sistemos, katilų ir regeneracinių oro šildytuvų plovimo, rūgštaus ir šarminio vandens

neutralizavimo įrenginiai. Sudėtinė nuotekų valymo sistemos dalimi yra pelenynas, į kurio

baseinus supilamas nuotekų valymo šlamas. Prie šios esamos infrastruktūros bus prijungtos ir

naujojo bloko nuotekos.

- Bendrastotinė lietaus ir mazutuoto vandens kanalizacijos sistema. Elektrinės paviršinis

vanduo yra surenkamas į naftos gaudyklę, kur atskiriami naftos produktai. Nusistovėjęs

vanduo išleidžiamas į Strėvos upę. Techninio drenažo sistemos surinktas mazutuotas

vanduo tiekiamas į flotatorių, kuriame išvalomas nuo naftos produktų ir gražinamas į į

techninio vandens tinklą. Flotatoriaus maksimalus našumas apie 350 m3/h.

- Mazutuoto kondensato valymo sistema. Užterštas mazutu kondensatas iš katilų drenažo ir

bazinio mazuto sandėlio yra tiekiamas į Chemijos barą, kuriame nusistovi keturiuose po

40 m3 talpos bakuose ir išvalomas trijų laipsnių mechaniniais filtrais. Išvalytas kondensatas

tiekiamas tolimesniam valymui į užteršto kondensato valymo sistemą. Mazutuoto

kondensato valymo sistema maksimalus našumas 32 m3/val.

- Užteršto kondensato valymo sistemą sudaro 100 m3/val ir 200 m3/val našumo valymo

įrenginiai. Iš įvairių elektrinės technologijų surinktas ir nuo naftos produktų apvalytas

kondensatas baigiamas valyti šiose sistemose. Kondensatas išvalomas mechaniniu,


27

sulfoangliniu, katijonitiniu bei anijonitiniu filtrais ir gražinamas technologinėms

reikmėms.

- Katilų ir rotacinių oro šildytuvų plovimo vandens valymo sistema. Katilų ir ROŠ plovimo

vanduo surenkamas drenažinėse duobėse ir tiekiamas į neutralizatorių bakus. Keturiuose

neutralizatorių bakuose (2x500 m3 ir 2x350 m3) yra aeruojamas bei neutralizuojamas

kalkių pienu ir rūgštimi. Nuskaidrintas ir neutralizuotas vanduo laikomas 1000 m3 bake ir

naudojamas plovimui pakartotinai. Valymo šlamas Ø150 ir Ø200 vamzdynais tiekiamas į

pelenyną.

4.1.2. Planuojamas vandens naudojimas

Elektrėnų tvenkinys yra suprojektuotos kondensatorių aušinimui, kuomet elektrinė dirba

pilnu projektiniu pajėgumu. Pastačius kombinuoto ciklo bloką, bus uždaryti blokai Nr. 3 ir Nr. 4.,

kurių bendras projektinis vandens sunaudojimas yra 23 tūkst. m3/val.

Šiuo metu elektrinė, dirbdama nepilnu pajėgumu, kondensatorių aušinimui vidutiniškai

sunaudoja apie 600 tūkst. m3 vandens per parą.

Planuojamo bloko turbinų kondensatorių aušinimui pagal konkursui pateiktus įrenginio

projektinius duomenis reikės 7,272 m3/s vandens (26,179 tūkst. m3 per valandą, 628,296 tūkst.

m3 per parą). Toks aušinančio vandens kiekis sudarytų apie 10% nuo bendro projektinio šiuo metu

esančių siurblinių projektinio pajėgumo. Papildymo reikmėms planuojama naudoti apie 0,1

m3/val. (iki 788 m3 per metus).

Bendras visos elektrinės vandens poreikis priklausys nuo dirbančių blokų skaičiaus.

Buitinio vandens naudojimas ir nuotekų kiekis vertinamas pagal [19]:

Jungtinės vandens vartojimo normos (Elektrėnai, II kategorija, pagal RSN 26-90, 84 darbuotojai):

84 x 0,43 = 36,12 m3/parą; 36,12/24 = 1,51 m3/val; 1,51/3600 = 0,0004 m3/s; 36,12 x 365 = 13 183,8 m3/metus.

Esami vandens ištekliai ir esama infrastruktūra yra pakankami naujam kompleksui. Naujų

požeminių vandenviečių planuojamai veiklai įrengti nenumatoma. Paviršinių vandens telkinių

tarša nenumatoma. Duomenys apie vandens telkinį, iš kurio bus imamas vanduo kondensatorių

aušinimui, pateikti 4.1.1 lentelėje, aušinimui ir buitinėms reikmėms planuojami naudoti vandens

kiekiai naujame bloke pateikiami 4.1.2. lentelėje.

Didžiausias tikėtinas lietaus nuotekų kiekis iš naujojo bloko teritorijos – apie 10 570 m3

per metus, arba apie 89 m3 per parą.


28

4.1.1. lentelė. Duomenys apie paviršinį vandens telkinį, iš kurio bus imamas vanduo

Vandenvietės eilės Nr. 1 1 Vandens telkinio (upės, ežero, tvenkinio ir kt.) pavadinimas Elektrėnų tvenkinys 2 Vandens telkinio kodas 10050291

3 Upės baseino rajonas, baseinas, pabaseinis Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) baseinas 4 Vidutinis daugiametis debitas (Strėva) 7,5 5 95% tikimybės sausiausio mėnesio vidutinis debitas, m3/s (upėms) 1,7 6 1% tikimybės maksimalaus potvynio vandens debitas, m3/s (upėms) n.d.* 7 Ežero, tvenkinio tūris, tūkst. m3 (plotas, ha) 90 000 (1387,0) 8 Maksimalus patvankos aukštis, m 10 9 Vandens ėmimo vietos atstumas iki žiočių, km (upėms) 45

10 Vandens ėmimo vietos koordinatės 541859, 6070449 11 Vandens ėmimo įrenginių projektinis našumas, m3/h 26100

* n.d. – nėra duomenų 4.1.2 lentelė. Duomenys apie numatomas naudoti požeminio vandens vandenvietes (požeminio vandens kaptažo įrenginius)

Vandenvietės Gręžiniai/kaptažo įrenginiai Vandenvietės priklausomumas Eil. Nr.

adresas/ vieta

centro koordinatės (LKS’94)

vandeningojo sluoksnio

pavadinimas/ indeksas

pogrupis ištekliai, m3/d

gylis iki sluoksnio kraigo, m

bendras skaičius

darbinių skaičius

bendras našumas,

m3/h UBR PVB

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Nr. 8666 x=6071168 y=541830

70 140

Nr. 12937 x=6071076 y=541913

60 135 2 AB Lietuvos

elektrinė, Elektrinės g. 21

Nr. 30868 x=6071001 y=541852

Q IIb

65 135

3 3 195

Nemuno upių

baseinų rajonas

Kvartero


29

4.1.3 lentelė. Numatomas vandens paėmimas ir vartojimas*

Didžiausias planuojamas gauti / išgauti vandens kiekis

Atskirose veiklose planuojamo suvartoti vandens didžiausias kiekis

Eilė

s Nr.1

Vandens šaltinis2

m3/m. m3/d m3/h

Veikla, kurioje bus vartojamas vanduo 3

m3/m. m3/d m3/h

Planuoja mi vandens nuostoliai, m3/m.

Kitiems objektams/as-menims planuojamo perduoti vandens kiekis, m3/m.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

1. Vandenvietė Nr.1 206·106 628296 26179 Elektros energijos gamyba 206·10

6 628296 26179 788 -

2. Vandenvietė Nr.2 (gręžiniai Nr. 0757, 2014, 2150)

13 184 36,12 1,51 Buities reikmės 13 184 3612 1,51 13 -

* - preliminarus įvertinimas.


30

4.1.3. Planuojama vandenų tarša

Pastačius naująjį bloką Nr. 9 numatomos šios vandens nuotekos:

− Veiklos sąlygojamos vandens nuotekos

− Lietaus nuotekos

− Buitinės nuotekos

Aušinimo proceso metu vanduo papildomo sąlyčio su cheminėmis medžiagomis ar kitu

gamyboje naudojamu vandeniu neturės. Elektrėnų tvenkinio vanduo nebus teršiamas. Galimas

vandens pašilimas neviršys projektinio (4.1.4 skyr.).

Lietaus ir buitinės nuotekos bus atitinkamai išvalytos prieš išleidžiant iš bloko teritorijos.

Technologinės paskirties vandens nuotekos bus tinkamai išvalomos (neutralizuojamos), kad

atitiktų šio tipo nuotekoms keliamus reikalavimus. Nekontroliuojamų nuotekų nebus.

Užterštos lietaus nuotekos bus separuojamos, buitinės nuotekos valomos biologiniuose

valymo įrenginiuose. Toliau buitinės nuotekos pateks į esamus Kazokiškių valymo įrengimus,

lietaus nuotekos – į esamą lietaus nuotekų tinklą.

AB Lietuvos elektrinė turi cheminę laboratoriją vandens bei nuotekų rodikliams tikrinti, kuri

pagal nustatytą tvarką atestuojasi ir gauna leidimą atlikti vandens cheminę nustatytų elementų

analizę. Įmonėje yra paruoštas ir suderintas nuotekų ir paviršinio vandens kontrolės grafikas, kuriuo

remiantis yra užtikrinamas pastovus nuotekų monitoringas bei jų rodiklių atitikimas reikalavimams.

Per 2007 metus į Strėvos upę buvo išleista 638 tūkst. m3 nuotekų. Mėginių paėmimo vietos

išleidžiamų į Strėvos upę teršalų kiekio nustatymui pavaizduotos 4.1.7 pav.:

• kanalo pradžioje už lietaus kanalizacijos kolektoriaus (K-4);

• kanale prieš jo santaką į Strėvos upę (K-3);

• Strėvos upėje, maždaug 200 m žemiau kanalo žiočių (K-2).

Šių kontrolinių taškų laboratorinių tyrimų metinio vidurkio suvestinė pateikta lentelėje:

Elektrėnų tvenkinys

(šaltas kanalas)

Bendro kanalo griovys (K-3)

Strėvos upė 200 m. už kanalo

(K-2)

Po atvirų naftos

gaudyklių (K-4)

pH 8,15 7,8 8,0 BDS7, mg O2/l 1,8 1,3 1,5 Skendinčios dalelės, mg/l 2,3 6,2 8,3 Naftos produktai, mg/l 0,006 0,07 0,05 0,1 ChDS, mg O2/l 37,8 40 39 Chloridai, mg/l 8,2 9,5 8,7


31

Planuojamas surinktų papildomų lietaus nuotekų kiekio įvertinimas iš naujo bloko teritorijos

ir aikštelių:

Plotas, nuo kurio bus surenkamos lietaus nuotekos (statiniai, keliai, aikštelės): 14 000 m2

Vidutinis metinis kritulių kiekis (2006-2007 m.): 755 mm.

Didžiausias kritulių kiekis (liepos-rugpjūčio mėn) 197 mm

Lietaus nuotekų metinis kiekis: 0,755 x 14 000 = 10 570 m3

Didžiausias galimas lietaus nuotekų debitas liepos-rugpjūčio mėnesiais:

(0,197 x 14 000)/(31 x 24) = 3,7 m3/val.;

(0,197 x 14 000)/31 = 89,0 m3/parą.

Lietaus nuotekų užterštumas, kurios bus surenkamos nuo naujo bloko ploto, įvertinamas

proporcingai plotui, nuo kurio surenkamos lietaus nuotekos šiuo metu. Lietaus nuotekos bus

nuvedamos į LE lietaus kanalizacijos kolektorių ir per išleistuvą Nr. 4 į Strėvos upę. Esamas

debitas 638 tūkst. nm3, planuojamas debito padidėjimas 10,57 tūkst. nm3. 4.1.4. lentelė. Informacija apie nuotekų išleidimo vietą/priimtuvą (išskyrus paviršinius vandens telkinius ir žemdirbystės drėkinimo laukus), į kurį planuojama išleisti nuotekas

Leistina priimtuvo apkrova

hidraulinė teršalais Eilės Nr

Nuotekų išleidimo

vietos/priimtuvo aprašymas

Juridinis nuotekų išleidimo pagrindas m

3/d m3/h m3/s parametras mato vnt. reikšmė

1 2 3 4 5 6 7 8 9

7

Iš flotacinių įrenginių švaraus vandens bako v-90m3, dviem švaraus vandens siurbliais ŠVS-1,2 dviem slėginėmis Ø 300 magistralėmis paduodama į pagrindinės Elektrėnų fekalinės siurblinės priėmimo rezervuarą. Siurblinę eksploatuoja UAB” EKŪ”.

Sutartis Nr.3 2003 01 02

neterminuota Šalys AB “Lietuvos

elektrinė” ir UAB”Elektrėnų

komunalinis ūkis”

neribojama (pagal sutartį)



Naftos produktai mg/l 10


32

4.1.5 lentelė. Informacija apie paviršinį vandens telkinį (priimtuvą), į kurį planuojama išleisti nuotekas arba kuris kitaip bus teršiamas dėl planuojamos ūkinės veiklos

Vandens telkinio būklė

Esama (foninė) būklė Leistina vandens telkinio apkrova

Eilės Nr.

Vandens telkinio

pavadinimas,

kategorija ir kodas

Upės baseino rajonas, baseinas,

pabaseinis

95% tikimybės sausiausio mėnesio vidutinis debitas,

m3/s (upėms)

Vandens telkinio

plotas, ha (stovinčio vandens

telki-niams)

Parametras

mato vnt. reikšmė max/min mato vnt.

reikšmė

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 pH pH vnt 8,5/7,7 pH vnt -

BDS7 mg/l O2 3,6/0,5 mg/l O2 - Skendinčios medžiagos mg/l 3,6/1,2 mg/l -

Naftos produktai mg/l 0,07/0,00 mg/l -

ChDS mg/l O2 60/21 mg/l O2 -

1 Elektrėnų tvenkinys 10050291

- 1387

Chloridai mg/l 10,0/7,0 mg/l - Chloridai mg/l 12/7,8 mg/l -

Skendinčios medžiagos mg/l 12,8/1,4 mg/l -

pH pH vnt 8,3/7,7 pH vnt - BDS7 mg/l O2 2,4/0,8 mg/l O2 - ChDS mg/l O2 54/27 mg/l O2 -

1 Upė Strėva 10011370

Nemuno mažųjų intakų

baseinas

1,7

-

Naftos produktai mg/l 0,22/0,00 mg/l -


33

4.1.6 lentelė. Duomenys apie nuotekų šaltinius ir/arba išleistuvus

Numatomas išleisti didžiausias nuotekų kiekis Nr. Koordinatės Priimtuvo

Nr. Planuojamų išleisti nuotekų

aprašymas Išleistuvo tipas/techni-

niai duomenys Išleistuvo

vietos aprašymas m3/s m3/h m3/d m3/m.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

3* X-6069432

Y-541533 6 Aušinimui panaudotas vanduo* Krantinis- vaginis 47 km 7,27 26179 628 296 206·106

4 X-6069918

Y-540765 6 Lietaus nuotekos nuo pastatų stogų ir teritorijos, aikštelių.

Vaginis,h-2m, plotis -5m 45 km 89 10 570

5 X-6071835

Y-542084 7 Buitinės nuotekos.

Priėmimo rezervu-aras, V-230m3, išleistuvas į kanalizacijos tinklus

Elektrinės plentas, 12 36 13 184

*- tvenkinio vanduo bus naudojamas gamybos procese aušinti ir sukondensuoti atidirbusį garą energetinio bloko kondensatoriuose. Aušinimo proceso metu vanduo papildomo sąlyčio su cheminėmis medžiagomis ar kitu gamyboje naudojamu vandeniu neturi. 4.1.7 lentelė. Planuojamų išleisti nuotekų užterštumas/numatoma aplinkos tarša

Didžiausias numatomas nuotekų užterštumas prieš valymą

Didžiausias leidžiamas ir faktinis numatomas planuojamų išleisti nuotekų užterštumas/planuojama aplinkos tarša

Nr. Teršalo pavadinimas mom., mg/l

vidut., mg/l t/d

t/metus DLK mom.,mg/l

planuojama mom., mg/l

DLK vidut., mg/l

planuoja-ma vid., mg/l

DLT paros,t/d

planuoja-ma paros,

t/d

DLT metų,t/m.

planuojama metų, t/m.

Numa-tomas

valymo efekty-

vumas, %

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 BDS7 0,0004 50 25 0,03 9,636 Skendinčios medžiagos 0,05 50 30 0,14 19,272 Naftos produktai 0,001 7 5 0,002 0,005 0,6424


34

Planuojamame objekte taip pat bus įrengta cheminė laboratorija nuolatiniams vandens

mėginių tyrimams:

− Kondensatui iš vandens – garo ciklo;

− Vandeniui iš pagrindinės aušinimo sistemos;

− Papildomam vandeniui, tiekiamam pagrindinei aušinimo sistemai.

Įmonė turi vandens taršos stebėjimo planą, kuris galioj iki 2010 metų.

4.1.4. Galimas (numatomas) poveikis vandens telkiniams

Elektrėnų tvenkinio galimas vandens pašilimas, pradėjus įmonei veikti didesniu pajėgumu,

bus nežymus ir, pagal projektinius įmonės duomenis, nebus didesnis nei leistinas.

Elektrinės įtaka tvenkinio šiluminiam režimui buvo eksperimentiškai tyrinėta 1964-1971

m [7]. Nustatyta, kad vandens pašilimas Elektrėnų tvenkinyje priklauso nuo natūralios vandens

temperatūros, kuri buvo nustatoma pagal aplinkinių ežerų temperatūrą ir elektrinės apkrovimą.

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad esant didžiausiai projektinei 7000 GWh elektros energijos

gamybai per metus ir šilčiausių mėnesių daugiametei vandens temperatūrai 19,2°C, leistinas

vasaros laikotarpiui 3°C pašilimas nebus viršijamas (4.4 pav.).

12

14

16

18

20

22

24

10 12 14 16 18 20 22 24Aplinkinių ežerų temperatūra, C

Elek

trėnų

mar

ių te

mpe

ratū

ra, C

2000 GWh/metus7000 GWh/metusLeistinas pašilimas3000 GWh/metus

4.1.1. pav. Vandens pašilimas Elektrėnų tvenkinyje šilčiausiu laikotarpiu priklausomai nuo elektrinės metinio apkrovimo


35

Eksploatuojant naująjį 400 MW kombinuoto ciklo bloką ir nutraukus dviejų po 150 MW

blokų eksploataciją, tuomet kai bus nutraukta IAE eksploatacija, prognozuojama, kad Lietuvos

elektrinė gamins ne mažiau kaip 2500 GWh/metus elektros energijos. Tokiu būdu

prognozuojamas vandens pašilimas sudarytų 0,3-0,4 °C. Kombinuoto ciklo blokas tvenkinį

pašildytų papildomais 0,1-0,2 °C.

Duomenys apie konkrečius kondensatorių aušinimui reikalingo vandens kiekius,

temperatūrą, nuotekų šaltinius ir išleistuvus bus pateikti kitame darbų etape – techniniame

projekte, atlikus konkretaus įrenginio projektavimo darbus. Numatoma, jog šie kiekiai ir

numatomų nuotekų kokybinės charakteristikos nesudarys papildomo neigiamo poveikio vandens

telkiniams.

4.1.5. Poveikio sumažinimo priemonės

Neigiamo poveikio vandeniui sumažinimo priemonės aptariamos avarijų prevencijos

požiūriu (8 skyr.). Prognozuojami nuotekų kiekiai padidės neženkliai, aušinimo vanduo chemiškai

teršiamas nebus, lietaus ir fekalinių nuotekų tinkamam apdorojimui esama infrastruktūra

pakankama. Taršos mažinimo bei planuojamo poveikio priimtuvui kompensavimo priemonės

nenagrinėjamos

4.1.6. Skyriaus „Vanduo“ schemos, žemėlapiai, kita grafinė informacija

Aušinimui naudojamo vandens preliminarios vietos pažymėtos 1 skyriaus 1.3 paveiksle (4

– aušinančio vandens paėmimas iš privedamojo kanalo, 7 – aušinančio vandens išleidimas į

išleidžiantįjį kanalą).

Buitinio vandens galimi paėmimo ir nuotekų išleidimo mazgai pažymėti 4.1.4 ir 4.1.6

paveiksluose.

Priešgaisrinio vandens ir lietaus nuotekų esami mazgai pažymėti 4.1.5 paveiksle.

Esami nuotekų išleistuvai ir laboratorinės kontrolės vietos pažymėti 4.1.7 paveiksle.


36

4.1.2. pav. Elektrėnų tvenkinys – AB Lietuvos elektrinė vandens saugykla-aušintuvė

4.1.3. pav. Elektrėnų tvenkinio batimetrinė schema


37

4.1.4. pav. Buitinio vandens paėmimo taškai


38

4.1.5. pav. Priešgaisrinio vandens ir lietaus nuotekų esama infrastruktūra


39

4.1.6. pav. Esamos fekalinės kanalizacijos schema


40

4.1.7. pav. Nuotekų išleistuvai ir laboratorinės kontrolės vietos


41

4.2. Aplinkos oras 4.2.1. Informacija apie vietovę

Lietuvos elektrinė yra vidutinio klimato zonoje. Vidutinė daugiametė oro temperatūra

regione yra 6,2°C, vidutinė paskutinių penkerių metų oro temperatūra regione buvo 6,0°C.

Pavasarį (kovo – gegužės mėn.) vidutinė temperatūra yra 5,9°C (6,0°C buvo paskutinių 5 metų

vidurkis), vasaros mėnesių (birželis – rugpjūtis) temperatūros vidurkis 16,9°C (17,5°C per

paskutinius 5 metus), rudenį (rugsėjis – lapkritis) 6,6°C (5,7°C per paskutinius 5 metus), žiemos

temperatūrų vidurkis (gruodis – vasaris) yra -4,4°C (-5,1°C per paskutinius 5 metus). Vasaris yra

šalčiausias mėnuo ir šio mėnesio temperatūros vidurkis yra -5,5°C (-6,4°C per paskutinius 5

metus). Liepos mėnesio (šilčiausias mėnuo) temperatūros vidurkis yra 18,0°C (19,5°C per

paskutinius 5 metus). Stebėtų temperatūrų žemiausia vertė yra -30°C (paskutinių penkerių metų -

28,9), aukščiausia vertė +35°C (paskutinių penkerių metų +31,0).

Vietovėje vyrauja pietų krypties vėjai, daugiametis vėjo greičio vidurkis yra 3,9 m/s

(paskutinių 5 metų vėjo greičio vidurkis buvo 4,0 m/s). Vidutinis daugiametis kritulių kiekis yra

661 mm (755 mm vidurkis paskutiniais metais). 2006 metais vietovėje iškrito 714 mm kritulių, o

2007 metais 796 mm. Mažiausiai kritulių iškrenta vasario ir kovo mėnesiais (apie 32 mm),

daugiausiai lija liepos ir rugpjūčio mėnesiais (apie 128 mm).

Kritulių kiekis Elektrėnuose 2006 ir 2007 metais, mm

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200

saus

is

vasa

ris

kova

s

bala

ndis

gegu

žė

birž

elis

liepa

rugp

jūtis

rugsėj

is

spal

is

lapk

ritis

gruo

dis

2006 m.

2007 m.

4.2.1. pav. Kritulių kiekis Elektrėnuose 2006 ir 2007 metais (duomenys pagal LHMT informaciją)


42

Elektrėnų daugiametės meteorologinės sąlygos pateiktos lentelėse 4.2.1 – 4.2.3.

4.2.1. lentelė. Vidutinis metinis vėjo krypčių pasikartojimas, % Kryptis Š ŠR R PR P PV V ŠV Štilius Pasikartojimas, % 9 12 5 12 24 17 11 10 9

4.2.2. lentelė. Vidutinis ir maksimalus (viršijimo tikimybė 5 %) vėjo greitis, m/s Mėnuo I II III IV V IV VII VIII IX X XI XII Met.Vid. greitis, m/s 4,2 4,2 4,0 4,0 3,6 3,5 3,0 3,1 3,4 4,0 3,9 4,1 3,89 Mak. greitis, m/s 7 8 7 7 7 6 6 7 7 7 7 8 7

4.2.3. lentelė. Vidutinė oro temperatūra, oC Mėn. I II III IV V IV VII VIII IX X XI XII Met.T, oC -5,5 -4,8 -1,0 5,9 12,7 16,0 18,0 16,7 12,4 6,7 0,9 -3,1 6,2

Karščiausio mėnesio (liepos) 13 val. daugiametė temperatūra lygi 21,6 oC. Šalčiausio

mėnesio (sausio) 13 val. daugiametė temperatūra lygi –4,5 oC.

Teršalų sklaidos skaičiavimams naudoti paskutinių penkerių metų kasvalandiniai

meteorologiniai duomenys, paruošti specialiai vietovei ir oficialiai pateikti sklaidos skaičiavimo

programinės įrangos tiekėjo (priedas Nr. 2).

4.2.2. Į aplinkos orą išmetami teršalai Šiuo metu pagrindiniai oro taršos šaltiniai įmonėje yra vienas 150 metrų aukščio ir du 250

metrų aukščio kaminai. Per paskutinius du metus teršalai buvo išleidžiami per 150 metrų aukščio

kaminą Nr. 001 ir per kaminą Nr. 003. Per 2007-uosius metus šaltinių darbo laikas buvo: Nr. 001 -

8760 val., Nr. 002 - 1069 val., Nr. 003 - 998 val. Didesnę laiko dalį per šiuos šaltinius buvo

metami teršalai, sąlygojami tik gamtinių dujų kuro deginimo (CO, NOx). Tarša, sąlygojama skysto

kuro deginimo, tesudarė apie 30% šaltinio Nr. 001 bendro darbo laiko ir apie 20% šaltinio Nr. 003

bendro darbo laiko.

Per taršos šaltinį Nr. 002 teršalai (CO ir NOx) 2007 metais buvo metami epizodiškai ir tik

dėl trumpalaikių bandomųjų gamtinių dujų kuro deginimų blokuose Nr. 5 ir Nr. 6.

Tokios šaltinių darbo sąlygos buvo imamos išeities duomenimis modeliuojant esamos

situacijos taršos sklaidą (4.2.3. skyrius).

Naujojo bloko veiklos sąlygojami oro teršalai bus išmetami per naujai pastatytą kaminą

Nr. 004. Kurui bus naudojamos tik gamtinės dujos. Deginamų dujų kiekis bus 15 kg/s (22 m3/s),

gamtinių dujų sunaudojimas per metus sudarys 425,7 tūkst. tonų (626,1 tūkst. m3).


43

Išmetamų dujų mišinio debito skaičiavimas iš naujojo taršos šaltinio pagal [16]:

2min2700,0553,5700,0864,1 OHSCO CCCCV ⋅−⋅+⋅+⋅= (4.1)

čia: min2O

V deguonies kiekis, reikalingas stecheometrinei reakcijai (deguonies tūris/kuro masei [m3/kg]) CC anglies kiekis kure (anglies masė/kuro masė [kg/kg]) SC sieros kiekis kure (sieros masė/kuro masė [kg/kg]) HC vandenilio kiekis kure (vandenilio masė/kuro masė [kg/kg])

2OC deguonies kiekis kure (deguonies masė/kuro masė [kg/kg])

2179

min2⋅= ON VV air (4.2)

airN

V azoto tūris ore (azoto tūris/kuro masei [m3/kg])

min2OV deguonies kiekis, reikalingas stecheometrinei reakcijai (deguonies tūris/kuro masei [m3/kg])

airNNSCFG

VCCCV +⋅+⋅+⋅= 800,0682,0852,1 (4.3) FGV sausų išmetamų dujų mišinio tūris (išmetamų dujų tūris/kuro masei [m3/kg]) CC anglies kiekis kure (anglies masė/kuro masė [kg/kg]) SC sieros kiekis kure (sieros masė/kuro masė [kg/kg]) NC azoto kiekis kure (azoto masė/kuro masė [kg/kg])

airNV azoto tūris ore (azoto tūris/kuro masei [m3/kg])

refOO

FGrefFG VV 22

2121−

−⋅= (4.4)

refFGV sausų išmetamų dujų mišinio tūris prie tam tikro O2 kiekio (išmetamų dujų tūris/kuro masei [m3/kg])

FGV sausų išmetamų dujų mišinio tūris (išmetamų dujų tūris/kuro masei [m3/kg])

2O deguonies kiekis išmetamuose dūmuose [%]

refO2 deguonies kiekis išmetamuose dūmuose prie tam tikro deguonies kiekio [%]

Deguonies kiekio, reikalingo stecheometrinei reakcijai, skaičiavimas:

019,0193,0

0606,0

2====

O

H

S

C

CCCC

019,0700,0193,0553,50700,0606,0864,1min2

⋅−⋅+⋅+⋅=OV

min2OV = 2,188 m3/kg

Azoto tūrio ore skaičiavimas:

2179188,2 ⋅=

airNV


44

airNV = 8,231 m3/kg Sausų išmetamų dujų mišinio tūrio skaičiavimas:

NC = 0,182 231,8182,0800,00682,0606,0852,1 +⋅+⋅+⋅=FGV

FGV = 9,499 m3/kg

Sausų išmetamų dujų mišinio tūrio prie 15% O2 kiekio skaičiavimas:

2O = 0 %

refO2 = 15 %

1521021499,9 −−⋅=refFGV

refFGV = 33,247 m3/kg

Planuojamas kuro (gamtinių dujų) sunaudojimas: 15 kg/s. Sausų išmetamų dujų mišinio tūrio prie 15% O2 kiekis per sekundę:

refFGV = 33,247 · 15 = 498,7 m3/s

Deginant gamtines dujas, į aplinkos orą išsiskirs anglies monoksidas (CO, kodas 177) ir

azoto oksidai (NOx, kodas 250). Potencialūs įrangos tiekėjai garantuoja, jog pagal LR ir ES

gamtosauginius reikalavimus [5, 6] ir GPGB [2], CO kiekis išmetamuose dūmuose bus mažesnis

nei 100 mg/nm3, o NOx – mažesnis nei 50 mg/nm3. Planuojamo įrenginio išmetamų į orą teršalų

kiekiai pateikti priede Nr.1. Gamtosauginių reikalavimų ir planuojamo įrenginio teršalų kiekių

apibendrinimai pateikti 4.2.4 lentelėje.

Išmetimų iš naujojo taršos šaltinio galingumo skaičiavimai:

G =( refFGV · C)/1000; G – išmetimo galingumas, g/s;

refFGV – sausų išmetamų dujų mišinio debitas esant nominaliam apkrovimui ir 15% O2, m3/s;

C – teršalo koncentracija išmetamų dujų mišinyje esant 15% O2, mg/nm3 (CNOx=50, CCO=100).

GNOx = (498,7 · 50)/1000 = 24,94 g/s;

GCO = (498,7 · 100)/1000 = 49,87 g/s.

Įrenginio darbo valandų skaičius per metus, įvertinant darbo laiko koeficientą 0,9:

24 · 365 · 0,9 = 7884 val.


45

Teršalų maksimalaus galimo metinio kiekio įvertinimas:

GNOxmet = (24,94 · 3600 · 7884)/1000000 = 707,86 t/metus;

GCOmet = (49,87 · 3600 · 7884)/1000000 = 1415,4 t/metus.

4.2.4. lentelė. Planuojamų naujojo 400 MW kombinuoto ciklo bloko teršalų koncentracijų išmetamuose sausuose dūmuose, esant 15% deguonies koncentracijai palyginimas

Koncentracija išmetamuose dūmuose

Teršalas GPGB [2] Potencialių įrangos gamintojų įsipareigojimai*

CO, mg/Nm3 5-100 ≤ 100

NOx, mg/Nm3 20-50 ≤ 50

* priedas Nr.1

Teršalų sklaidos skaičiavimai atlikti trims atvejams. Rezultatai pateikiami 4.2.3 skyriuje.

Veikiančio objekto paskutinių metų pagrindinių taršos šaltinių duomenys pateikti lentelėse

4.2.5 – 4.2.7.

4.2.5 lentelė. Į aplinkos orą išmetami ir numatomi išmesti teršalai.

Esama tarša, t/m. Teršalų pavadinimai Teršalų kodai

2006 m. 2007 m.

Planuojama didžiausia galima kombinuoto

ciklo bloko tarša, t/m.

Planuojama didžiausia galima tarša, dirbant

pilnu pajėgumu pastačius bloką, t/m

1 2 4 5 6 7 Azoto oksidai (A) 250 815,049 914,524 707,86 21415,66 Anglies monoksidas (A) 177 102,311 110,517 1415,4 19534,75 Sieros anhidridas (A) 1753 1131,481 2182,133 - 10353,90 Kietosios dalelės (A) 6493 4,556 0,634 - 1294,24 Vanadžio pentoksidas (A) 2023 2,335 1,096 - 2282,61

Iš viso: - 2055,732 3208,904 2123,3 52598,55


46

4.2.6 lentelė. Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių fiziniai duomenys

* - planuojamas naujas taršos šaltinis.

Pastaba: Išmetamųjų dujų rodikliai esamiems šaltiniams Nr. 001-003 pateikti remiantis 2005 metų inventorizacija; šaltinių Nr. 001-003 pateikiamas faktinis darbo laikas per 2007-uosius metus, šaltinio Nr. 004 darbo laikas - tai prognozuojamas darbo laikas pastačius naująjį bloką.

Taršos šaltiniai Išmetamųjų dujų rodikliai pavyzdžio paėmimo (matavimo) vietoje

pavadinimas Nr. koordinatės2 aukštis, m išėjimo angos matmenys, m

srauto greitis, m/s

temperatūra, º C

tūrio debitas, Nm3/s

Teršalų išmetimo trukmė, val/m.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 Garo katilai TGM-94

Nr. 1,2,3,4 001 x-6070718 y-541725 150 7

23,7 165 912 7899

Garo katilai PK-41 Nr. 5

NAUJAS 400 MW KOMBINUOTO CIKLO BLOKAS AB …NAUJAS 400 MW KOMBINUOTO CIKLO BLOKAS AB LIETUVOS ELEKTRINĖ TERITORIJOJE POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA Planuojamos veiklos organizatorius,

Documents