Linda Lambert Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga ( knygos pristatymas ) Monika Bilotienė Vitalija Dziuričienė
Linda Lambert
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga ( knygos pristatymas )
Monika Bilotienė
Vitalija Dziuričienė
Dar viena knyga apie lyderystę?..
“Dialogas”2011m. balandžio 7d. Nr. 14(939)
“...Kodėl visi rėkia apie lyderius?Gal reikia kalbėti kitaip: reikia mokyklųvadovų ūkvedžių, kurie inovatyviaidirbantiems mokytojams metodininkams < ...> sutvarkytų aplinką jų veiklai: pasirūpintų švara,nupirktų priemonių, privilktų kompiuterių ir t. t. < ... > Kodėllyderiai dar šaukia: duokit mums lyderių “
studijų tęsinys
Kaip pertvarkyti mokyklų
sistemą taip, kad visi
jaunuoliai turėtų galimybę
sėkmingai mokytis?
Pasidalytoji lyderystėA. Haris (2010)
Norint sėkmingai pertvarkyti sistemą: būtina skubiai atrasti ir lavinti rytojaus lyderius,
keisti struktūras, norint atskleisti lyderystės gebėjimus ir galimybes,
šalinti kliūtis, kurios trukdo ne keliems, bet daugeliui asmenų dalyvauti lyderystės veikloje.
Linda Lambert
Mokytoja Mokyklos direktorė Švietimo skyriaus ir apygardos profesinio
tobulinimosi vadovė Direktorių centro ir Lyderystės akademijos
koordinatorė Tarptautinė konsultantė Kalifornijos universiteto garbės profesorė Trijų knygų lyderystės tema autorė Mama, močiutė, promočiutė
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Lyderystė – tai gebėjimas padėti mokytis kitiems, mokytis iš kitų ir paveikti kitų mokymąsi.
Lyderystė – bendras mokymosi procesas, padedantis siekti mokymosi tikslų.
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Lyderystės gebėjimai:
Visuotinis dalyvavimas
Įgudimu pagrįstas dalyvavimas
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Lyderystės veikla grįsta principais:
kiekvienas turi teisę, pareigą ir gebėjimą būti lyderiu,
skatinantis veiksnys – palankios suaugusiųjų mokymosi sąlygos,
besimokančioje bendruomenėje svarbiausia užduotis – suteikti jos nariams galimybę su įgudimu dalyvauti bendruomenės veikloje,
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Lyderystės veikla grįsta principais:
nubrėžtos lyderystės ribos (aiškus lyderių vaidmuo),
kiekvienas pedagogas nori tapti tikslo siekiančiu profesionalu, o lyderystė yra svarbus profesinio gyvenimo aspektas,
kiekvienas pedagogas turi užsibrėžtą tikslą, o lyderystė padeda įgyvendinti tikslus.
Užduotis:
1. Išnagrinėkite lentelę “Lyderystės gebėjimai”.
2. Pasižymėkite punktus, tinkančius Jūsų organizacijai.
3. Pasirinkite, kuriam kvadrantui priskirtumėte savo organizaciją.
4. Pasižymėkite sritis, kurias reiktų tobulinti.
(10 min.)
Direktorius – autoritarinis vadovas. Informacijos srautas vienakryptis, nėra bendros vizijos.
Priklausomumu, pavaldumu pagrįsti santykiai, griežtai apibrėžtos funkcijos.
Paklusnumas, kaltųjų ieškojimas, programos suderintos paviršutiniškai, tik techniniu aspektu.
Mažai mokymo(-si) naujovių. Prasti mokinių pasiekimai arba tik trumpalaikis standartizuotų testų rezultatų pagerėjimas.
Direktorius pasirinkęs nesikišimo politiką, daugelis mokytojų kuria tarpusavyje nesusijusias programas.
Informacija fragmentiška, trūksta rišlumo, programos neturi bendro tikslo.
Individualizmo politika, nėra bendros atsakomybės.
Neapibrėžti vaidmenys ir atsakomybė. Netolygus naujovių diegimas, vienos klasės puikios, kitos – prastos.
Nekintantys bendri mokinių pasiekimai (išskyrus neapibendrintus duomenis).
Direktorius ir pagrindiniai mokytojai dirba kaip aiškų tikslą turinti lyderių komanda.
Ribotas mokyklos duomenų naudojimas, informacija keičiasi tik tam tikros lyderių grupės.
Darbuotojai susiskirstę į priešingas stovyklas, kuriose nemažai permainoms besipriešinančių asmenų.
Veiksmingai dirba tik atskiri lyderiai, o kiti atlieka tradicinius vaidmenis.
Puikiai diegiamos naujovės, geri refleksijos įgūdžiai ir kompetentingas mokymas, tačiau nepakankamas programų suderinamumas.
Mokinių pasiekimai nekinta arba juntama tik nežymi pažanga.
Direktorius, mokytojai, tėvai ir mokiniai yra įgudę lyderiai.
Bendra vizija, užtikrinanti programų suderinamumą.
Analize pagrįstas duomenų naudojimas sprendimams priimti ir praktikai tobulinti.
Platus dalyvavimas mokyklos veikloje, bendradarbiavimas, bendra atsakomybė ir tai įrodantys veiksmai bei funkcijos.
Reflektyvioji praktika, atverianti kelią naujovėms. Aukšti arba nuolat gerėjantys mokinių pasiekimai.
Organizacijos lyderystės gebėjimų vertinimas
1 kvadrantas
2 kvadrantas
4 kvadrantas
3 kvadrantas
Klausimai:
Ką rodo Lietuvos mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimų duomenys?
Kiek lyderystės gebėjimai plėtojami mūsų mokyklose?
Kiek mokyklų kuriama aplinka palanki lyderystei?
Kaip mokyklos suvokia aplinką, palankią lyderystei?
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Prasmingas tikslas, bendra vizija
Lyderiai tie mokytojai, kurie turi svajonę ką nors
pakeisti, sugeba jos siekti arba iš naujo pažadinti savo entuziazmą, dirbdami kartu su kolegomis pagal profesinės kultūros principus.
ĮSIVERTINIMO ASPEKTAI
Asmenybės raidos ir mokymosi pasiekimų lūkesčių palyginimas
0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0
privalumas
nemini
tobulintina sritis
asmenybės raidos lūkesčiai mokymosi pasiekimų lūkesčiai
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Mokyklos sėkmė
Nuolatinis mokinių pasiekimų gerėjimas.
Aukštą lyderystės lygį pasiekusi mokykla padeda pasiekti gerų rezultatų visiems mokiniams, nesvarbu, koks jų socialinis ekonominis statusas, etninė kilmė ar lytis.
PAMOKOS RODIKLIŲ VERTINIMO VIDURKIS 2007-2008 M. IR 2009-2010 M.
2.642.32
2.25
2.87
2.3
2.592.58
2.41
1.99
2.38
2.93
2.15
2.52.52
2.45
1
2
3
4
Pamokosplanavimas ir
organizavimas
Mokymas Mokymasis Pagalba mokiniui Vertinimas Santykiai, tvarka,klasės valdymas
Mokymosi aplinka Pasiekimaipamokoje
2009-2010
2007-2008
10 STIPRIŲJŲ MOKYKLOS VEIKLOS ASPEKTŲ 2007-2008 M. N= 77
40,5
43,0
45,6
46,8
46,8
48,1
55,7
57,0
58,2
63,3
0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0
5.2.1. Įsivertinimoprocesas
1.4.1.Mokyklos vaidmuovietos bendruomenėje
1.1.5.Mokyklosatvirumas irsvetingumas
1.1.1.Vertybės, elgesionormos, principai
1.1.3.Tapatumojausmas
1.1.4.Bendruomenėssantykiai
2.3.2.Mokymo irgyvenimo ryšys
5.4.1. Personalokomplektavimas
5.3.1. Valdymodemokratiškumas
4.1.1. Bendrojirūpinimosi mokiniais
politika
10 STIPRIŲJŲ MOKYKLOS VEIKLOS ASPEKTŲ 2009-2010 M. N=85
42.4
42.4
43.5
49.4
49.4
54.1
57.6
61.2
71.8
42.4
0 20 40 60 80
Tapatumo jausmas (1.1.3)
Bendruomenės santykiai (1.1.4)
Valdymo demokratiškumas(5.3.1)
Mokytojo ir mokinio dialogas(2.3.3)
Mokyklos vaidmuo vietosbendruomenėje (1.4.1)
Bendroji rūpinimosi mokiniaispolitika (4.1.1)
Neformalusis ugdymas (2.1.5)
Klasių mikroklimatas (1.1.6)
Tradicijos ir ritualai (1.1.2)
Kiti mokinių pasiekimai (3.2.2)
SAVĘS VERTINIMAS +102009 M.
66.7
70.4
71.4
73.7
76.2
78.6
82.1
83.3
83.3
87.9
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
5.4.1. Personalo komplektavimas
1.3.3.Aplinkos jaukumas
2.1.5.Neformalusis vaikų švietimas (papildomasis ugdymas)
1.2.3.Mokyklos kaip organizacijos pažangos siekis
5.1.2. Planavimo procedūros
4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika
1.1.2.Tradicijos ir ritualai
2.1.2.Ugdymo planai ir tvarkaraščiai
5.1.1. Mokyklos vizija, misija ir tikslai
1.1.5.Mokyklos atvirumas ir svetingumas
Poslinkiai mokyklose
Etosas Įsivertinimas paskatino dalykines diskusijas, pokalbius profesinėmis temomis,
aptariant kolegų vedamas atviras pamokas - pagerėjo santykiai, nebėra pavydo, nesveikos konkurencijos.
Ugdymas ir mokymasis Pasikeitus sąlygoms, keičiami, koreguojami planai - pasikeitė mokinių požiūris į
mokslą. Mokytojai tobulino kompetencijas pamokos organizavimo srityje- įvairesni
mokymo(si) metodai, gilesnis ryšys su gyvenimo praktika. Pravestos 57 atviros pamokos, vyko jų aptarimas, stebėjimo protokolų analizė -
atsirado tarpdalykinė integracija, bendri keletos mokytojų projektai. Atlikti išsamesni mokinių mokymosi motyvacijos tyrimai, įtraukti patys mokiniai į
problemų sprendimą - pagerėjo lankomumas, namų darbų atlikimas, ūgtelėjo mokinių įsitraukimo į veiklas per pamoką lygis, imta atvirai kalbėti apie atsakomybę už savo mokymąsi.
KAS IR KAIP VYKSTA PAMOKOSE, SPRENDŽIA VIEN TIK MOKYTOJAI
Kas ir kaip vyksta pamokose sprendžia vien tik mokytojai
11%
30,7%
34,6%
22,8%
0,9%
0 5 10 15 20 25 30 35 40
Tikrai NE
Turbūt NE
Turbūt TAIP
Tikrai TAIP
Neatsakė
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Nuo ko pradėti mokytis lyderystės
Deguonies kaukę visų pirma reikia užsidėti sau, o tik paskui padėti vaikams, nes suaugusysis nesugebės padėti vaikui, jeigu pats negalės tinkamai kvėpuoti.
Mokausi aš ir mokau kitus.
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Ką keičia lyderystė
Kai pradėjau dirbti šį darbą, save laikiau vaikų darželio auklėtoja. Dabar save laikau pedagoge.
Naujas mąstymas ir atsakomybės ribos.
Atsakymų paieška
Kaip galėtume išplėsti dalyvavimą mokyklos veikloje įvairindami ir tobulindami dalyvavimo formas?
Kuo skiriasi mokytojas nuo mokytojo lyderio? Kaip mokykloje organizuoti profesinį
tobulinimąsi, kad būtų pagerinti lyderystės įgūdžiai?
Kaip pakeisti pavaldumu grįstus santykius? Koks direktoriaus vaidmuo kuriant
besimokančią bendruomenę?
Atsakymų paieška
Kaip formuojami vaikų mokymosi ir lyderystės įgūdžiai?
Ar tėvų dalyvavimas mokyklos veikloje ir yra tėvų lyderystė?
Kaip surasti laiko lyderystei ugdyti? Kokia švietimo skyriaus lyderystė prisidėtų
prie mokyklų pažangos augimo? Ko reikia,kad būtų užtikrinta tvari mokyklos
pažanga? ????
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Mokyklos pažangos neužtikrina
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Visuotinio dalyvavimo 5 taisyklės:
Ar daug žmonių turėjo galimybę išsakyti savo mintis ir išklausyti kolegų nuomonę?
Ar per diskusiją buvo skirta užtektinai laiko temoms, tiesiogiai susijusioms su kasdieniu mokytojų darbu ir bendra mokyklos vizija?
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Visuotinio dalyvavimo 5 taisyklės:
Ar buvo sudarytos galimybės išklausyti kiekvieno nuomonę?
Ar buvo skatinama, o ne vengiama pasakyti priešingą nuomonę?
Ar iš susirinkimo mokytojai išėjo turėdami gilesnį supratimą apie nagrinėtus klausimus?
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Kaip įtraukti besipriešinančius
mokytojus: ko turime savęs paklausti?
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Iš pradžių procesas gali
sulėtėti...
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Kai išmokstame mokytis iš kitų,
esame atsakingi už savo, kolegų
ir mokinių mokymąsi
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Trys dalykai mokytojų tobulėjimui siekiant mokyklos pažangos:
refleksija analizė dialogas
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
R A D O
R A D O
R A D OR A D O
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
“Protokolas”
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Funkcijų rotacija
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Konsultavimo kursai
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Besimokančios grupės
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Susirinkimų darbotvarkės
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Įsivertinimo priemonės
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Trys tikslai: įgyvendinti mokyklos viziją sukurti komandas, kuriose pedagogai galėtų imtis
lyderių vaidmens pagerinti mokyklos darbuotojų lyderystės
gebėjimus
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Profesinį tobulėjimą orientuoti
į lyderystės ugdymą
klasėje
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011
Išmokę vadovauti mokytojų diskusijai – gebės vadovauti diskusijai klasėje
Išklausys kolegą – dėmesingai elgsis su mokiniais
Reikalus su kolegom svarstys garsiai – įpratins ir mokinius tai daryti
Ieškos įrodymų ir jais remsis priimdamas sprendimus – to reikalaus iš mokinių
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Mokytojai lyderiai – aukštą lyderystės
lygį pasiekusios
mokyklos
siela
Užduotis:
Kodėl mokytojų lyderystė sunkiai pasiekiamas tikslas?
Aptarkite su šalia sėdinčiu kolega.
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Kodėl mokytojų lyderystė sunkiai pasiekiamas tikslas? įsitikinimas, kad lyderių vaidmenį turi atlikti
oficialūs vadovai
vadovybė ir įgaliojimai įsivaizduojami kaip hierarchija
įsitikinimas, kad mokytojai sutiktų imtis lyderių vaidmens, jei būtų tinkamai paskatinti
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Aukštą lyderystės lygį pasiekusi mokykla
besimokanti bendruomenė
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Vadovavimo stiliai
Jeigu svarstote, koks jūsų lyderystės stilius, ypatingą dėmesį atkreipkite į kontroliuojamojo elgesio apraiškas
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Nauja direktoriaus įgaliojimų paskirtis: Sukurti bendrą viziją, pagrįstą bendruomenės
vertybėmis Inicijuoti, orientuoti ir palaikyti diskusiją apie
mokymą (-si) Primygtinai reikalauti, kad pagrindinė šios
diskusijos tema būtų mokinių ugdymas Užtektinai dėmesio skirti mokymo (-si)
metodams, užtikrinant jų suderinamumą su bendruomenės vertybėmis
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Nauja direktoriaus įgaliojimų paskirtis:
Įdiegti vertinimo ir personalo atrankos sistemas prastai dirbantiems mokytojams pakeisti
Bendradarbiauti su visais bendruomenės nariais įgyvendinant bendruomenės sprendimus
Kurti abipusius bendruomenės santykius užtikrinant paramą, parūpinant išteklius
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Pagal mokinių pasiekimus galima iš karto nesuklystant spręsti apie mokykloje esamas (arba trūkstamas) sąlygas geriems lyderystės gebėjimams ugdyti.
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Tie patys metodai, kurie skatina mokinių lyderystę, gerina ir jų mokymąsi, nes lyderystė yra mokymosi forma.
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Vaikų lyderystės principai: Visi vaikai turi teisę ir pareigą būti lyderiais ir
geba jais tapti. Lyderystę galima vadinti tikslingu abipusiu
mokymusi bendruomenėje. Mokymasis glaudžiai susijęs su lyderyste. Visose besimokančiose bendruomenėse turėtų būti
skatinama visų vaikų lyderystė.
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Vaikų lyderystės principai: Lyderystė yra vieša mokymosi išraiška. Kadangi
kiekvienas mokinys gali mokytis, tai kiekvienas gali tapti lyderiu.
Mokyklos misija yra išugdyti išsilavinusius piliečius, gebančius tobulinti demokratinę visuomenę, o tai prasideda nuo mokymosi ir lyderystės ankstyvame amžiuje.
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Mokymo (-si) metodų, ugdančių gebėjimą mokytis ir imtis lyderio vaidmens bruožai
mokinių nuomonė konstruktyvizmas vidinė motyvacija psichologinis
atsparumas bendruomenės
mažumas refleksija
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Tėvų dalyvavimas: įsitraukimas į mokyklos
veiklą domėjimasis savo vaikų
reikalais pagalba kaupiant lėšas domėjimasis naujausia
informacija
Tėvų lyderystė: imasi lyderių vaidmens m-
kloje spręsdami visus su mokinių reikalais susijusius klausimus
dalyvauja ugdymo veikloje
propaguoja švietimo idėjas kitiems tėvams, bendruomenei, politikams
imasi bendros atsakomybės už visų vaikų mokymąsi
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Tvari lyderystė santykiai – rūpinimasis, pasitikėjimas,
atsakomybė struktūros – lanksčios sinergija – “esame pajėgūs ir pasiryžę tai
tai padaryti” organizuotumas – susidūrę su sunkumais,
“persiorganizuokime” ir veikime toliau
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Tvarumo sąlygos:
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
nuolatinis prasmingas tikslas
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
vadovo pareigų perėmimo tvarka ir kandidatų atranka
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
integravimas
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
pažangos pakilimai ir nuopoliai
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
praktikos įtvirtinimas politikoje
Nepainioti politikos, sudarančios palankesnes sąlygas lyderystės gebėjimams ugdyti, su politika, didinančia biurokratizmą.
Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga
L. Lambert (2011)
Tai sunki, bet didelį pasitenkinimą teikianti kelionė, vedanti į žymų visų mokinių rezultatų pagerėjimą.