Mokyklos ugdymo planas – ugdymo proceso ir pasiekimų gerinimui Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyrius A. Šuminienė
Mokyklos ugdymo planas –
ugdymo proceso ir pasiekimų
gerinimui
Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyrius
A. Šuminienė
Pristatymo turinys
• Švietimo ir mokslo ministrės iškelti prioritetai
• Mokyklos ugdymo plano rengimas ir įgyvendinimas
• Bendrųjų ugdymo planų aktualijų aptarimas:
Socialinė –pilietinė veikla
Sveikata ir gerovė
Programos integruojamos į ugdymo turinį
Mokymosi krūvių subalansavimas
Mokyklos ir mokinių tėvų bendradarbiavimas
Kiekvienoje pamokoje efektyvus mokinio
mokymasis
Esame atsakingi už kiekvieno vaiko kokybišką ugdymą
„Nė vienos praleistos pamokos!“
Iš švietimo ir mokslo ministrės pranešimo „Geresnis mokinių mokymasis– esminis švietimo sistemos prioritetas“
Konferencijoje „Ką turime daryti geriau“, 201508-26.
Uždaviniai:
• sudaryti sąlygas ir padėti mokiniui aktyviai mokytis
• pritaikyti ugdymo turinį konkrečiam vaikui
• užtikrinti kuo geresnį pamokų lankomumą ir išgyvendinti
vėlavimą į pamokas
• efektyvinti mokymąsi namuose permąstant namų darbų poveikį
mokymuisi
• užtikrinti kokybišką pamokų pavadavimą
Vaiko pažangos ir tobulėjimo paskata –
kaupiamasis ir kriterinis vertinimas
Pertvarkyti mokinių pasiekimų vertinimą į kaupiamąjį ir mokinio pasiekimų
savikontrolę, t. y. mokinio įsivertinimą
Uždaviniai:
• puoselėti įsivertinimo ir išorinio vertinimo kultūrą
• padėti mokyklos susikurti mokymosi pagalbos sistemą pagal mokinių
mokymosi poreikius
• siekti, kad mokinių mokymosi pasiekimų stebėsenos duomenys būtų
panaudoti mokinių mokymuisi
• tobulinti pedagogų, švietimo padalinių darbuotojų gebėjimus
interpretuoti duomenis
• parengti baigiamųjų egzaminų ir pasiekimų patikrinimo pertvarkos į
kaupiamąjį kriterinį vertinimą
Iš švietimo ir mokslo ministrės pranešimo „Geresnis mokinių mokymasis– esminis švietimo sistemos prioritetas“
Konferencijoje „Ką turime daryti geriau“, 2015-08-26
Neformaliojo vaikų ugdymo plėtra
Siekti formaliojo ir neformaliojo ugdymo dermės geresnių mokinių
pasiekimų vardan
Neformalusis ugdymas turi tapti lygiaverčiu formaliajam
Uždaviniai:
• organizuoti mokinių edukaciją per
visas jų atostogas
• plėtoti neformaliojo vaikų švietimo
veiklų įvairovę ir prieinamumą
• parengti neformaliojo vaikų
švietimo lėšų skyrimo ir naudojimo
tvarkas
Prevencinės veiklos mokyklose stiprinimas
Iš švietimo ir mokslo ministrės pranešimo „Geresnis mokinių mokymasis– esminis švietimo
sistemos prioritetas“ Konferencijoje „Ką turime daryti geriau“, 2015-08-26.
Uždaviniai:
• mokyklose puoselėti mokinio
sveikatą, sukurti sveikatai
palankią socialinę aplinką
• atpažinti net menkiausią
patyčių pasireiškimą ir jį
sustabdyti
• sudaryti galimybes aktyviai
fizinei veiklai
Gera vadyba – pokyčių garantas
Stiprinti švietimo kokybę, gerinti mokinių pasiekimus – visų lygmenų švietimo
politikų ir administratorių uždavinys
Uždaviniai:
• savivaldybių švietimo padaliniams stebėti, analizuoti, vertinti švietimo
būklę mokyklose ir teikti duomenimis grįstą informaciją, siūlyti
politikams, mokykloms švietimo tobulinimo kryptis
• puoselėti demokratinės vadybos, pasidalytosios lyderystės principus,
telkti žmones kokybę laiduojantiems darbams, juos palaikyti ir
motyvuoti
• susitarti dėl tolesnio mokyklų tinklo kūrimo gairių ir rengti naujus tinklo
pertvarkos planus, siejant su mokinių pažanga ir pasiekimais
Iš švietimo ir mokslo ministrės pranešimo „Geresnis mokinių mokymasis– esminis švietimo sistemos prioritetas“
Konferencijoje „Ką turime daryti geriau“, 2015 m.
Bendrųjų planų tikslas
apibrėžti ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus ir pateikti rekomendacijas mokykloms ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti,
kad kiekvienas mokinys pasiektų geresnius ugdymo(si) rezultatus ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų
bendrųjų ir dalykinių kompetencijų
Mokymosi organizavimas, didžiausias dėmesys mokiniui
Išsamus faktinių žinių
mokymas ir mokymasis
Nacionalinio ugdymo
turinio dominavimas – visiems
vienoda programa
Vertinimas apskaitai
ir sertifikavimui
Metakognityviniaisgebėjimais grįstų kompetencijų ugdymas
Ugdymo turinio formavimas bei individualizavimas mokykloje
Mokytis padedantis vertinimas, individuali pažanga, grįžtamasis ryšys
Mokymosi organizavimas, didžiausias dėmesys
mokiniui
Mokymosi aplinka,
orientuota
į tradicinį mokymą
Vadovėliai, grįsti teorine
medžiaga ir pratybomis
Ugdymo turinio vadyba,
orientuota į indėlį
(Planuojamas mokymas)
Mokymosi aplinka pritaikyta
individualizuoti mokymą,
mokytis aktyviai
bendradarbiaujant, panaudoti
IKT
Interaktyvios mokymosi
priemonės, pritaikytos
individualizuoti, įsivertinti
Vadyba, orientuota į procesą
ir rezultatą bei pasekmes
(Planuojamas mokymasis)
Privalomajam ugdymui – išskirtinis
dėmesys
Privalomas ugdymas
Pradinio ugdymo programa
Pagrindinio ugdymo
programa
II dalis
I dalis
Vidurinio ugdymo programa
Mokyklos ugdymo procesas – ugdymo
proceso ir pasiekimų gerinimui
Kaip mokykloje sprendžiamas ugdymo
proceso ir pasiekimų gerinimo klausimas?
Kaip mokykloje pasinaudojama turimais
duomenimis procesui gerinti?
Šalis Niekada arba
1-2 kartus per
metus
3-4 kartus per
metus
Nuo karto per
mėnesį iki
karto per
savaitę
Dažniau nei
kartą per
savaitę
Lietuva 17,5 53,4 28,6 0,5
Suomija 22,1 25,2 50,0 2,6
Estija 24,9 42,8 30,9 1,4
Latvija 29,5 28,8 37,9 3,7
Singapūra
s
8,9 30,1 57,4 3,5
2012 m. PISA tyrimo ataskaita. Ugdymo kokybės
užtikrinimas mokykloje. Vadovų apklausa.
Per susirinkimus aptariu akademinius mokyklos
tikslus
0%
16%
49%
34%
1%
Niekada
1–2 kartus per metus
3–4 kartus per metus
Mokyklų vadovai mokymosi pagalbos
teikimo mokiniams klausimus aptaria
Bendrieji ugdymo planai ir mokyklos ugdymo
plano kūrimasMokyklos ugdymo plano formavimas
Sprendimai primti mokykloje
Dėl integravimo
Dėl mokymosi pagalbos
Sprendimai pateikti BUP
Minimalus pamokų skaičius dalyko
programoms įgyvendinti
A.Šuminienė
Tėvų ir kitų partnerių įtraukimas
ir susitarimai
Mokyklos ugdymo planas – ugdymo proceso ir
pasiekimų gerinimui
Problema: per žemi penkiolikmečių mokymosi
pasiekimai
Lietuvoje net trečdalis vaikų rodo tik
žemiausio lygio raštingumą.
Kodėl aukščiausio (5 ir 6) lygio užduotis
atlieka vos keli procentai Lietuvos vaikų?
Kiek tokių
mokinių mokosi
jūsų mokykloje?
Kaip sprendžiame
jų pasiekimų
gerinimą?
Kodėl?
Lietuvos mokinių pasiekimai yra pakankamai žemi.
Mokymosi trukmė trumpa
• 2012 m. OECD penkiolikmečių PISA tyrimo rezultatai rodo, kad
beveik pusė (49,3 proc.) Lietuvos penkiolikmečių nepasiekia
pagrindinio (3) skaitymo gebėjimų, kurie būtini dalykų
mokymosi turiniui ir užduotims suprasti, lygio. Matematinio
raštingumo (3) lygio nepasiekia beveik 52 proc. penkiolikmečių.
Gamtamokslinio raštingumo (3) lygio nepasiekia 43,7 proc.
penkiolikmečių.
• Ypač mažai Lietuvos mokinių pasiekia aukščiausią skaitymo,
matematinio ir gamtamokslinio raštingumo lygį. Berniukų
pasiekimai gerokai žemesni nei mergaičių.
• Gili socialinė atskirtis lemia didelius pasiekimų skirtumus tarp
kaimo ir miesto gyvenamosiose vietose besimokančių mokinių.
2015–2017 m. m. BUPMokyklos plano rengimas
Mokyklos ugdymo planas – realus, pritaikytas
konkrečios mokyklos kontekstui
• Susitarimai BUP rengimui ir įgyvendinimui
• Darbo grupės sudarymas (rengimui,
įgyvendinimo stebėjimui?)
• Mokyklos susitarimai svarbūs ugdymo procesui organizuoti, ugdymo organizavimo stebėsena ir keitimas – nepasiteisinus priimtiems susitarimams
2015–2017 m. m. BUP struktūra
13. Mokykloje vykdomoms ugdymo programoms
įgyvendinti rengiamas mokyklos ugdymo planas. Jis
rengiamas, vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų
bendrosiomis nuostatomis, taip pat nuostatomis,
skirtomis konkrečiai programai vykdyti
18. Mokykloje susitariama dėl ugdymo plano turinio,
struktūros ir formos. Mokyklos ugdymo plane,
atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, rekomenduojama
pateikti konkrečius sprendimus, padedančius įgyvendinti
Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrąsias programas,
pasiekti jose numatytus mokymosi pasiekimus
Bendrųjų programų įgyvendinimas
• Bendrosios dalykų programos
nacionalinės
• Integruojamosios programos
• Pasirenkamųjų dalykų, modulių programos
Mokykla, rengdama pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių turinį vadovaujasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535
„Dėl Bendrųjų formaliojo švietimo programų reikalavimų patvirtinimo”
Ugdymo laikas
Minimalus pamokų skaičius
Ugdymo poreikiams
tenkinti ir mokymosi
pagalbai teikti
Neformalusis
švietimas
Mokinio
ugdymo
laikas
Mokymosi
krūvis
Namų darbai
Kiekvienoje pamokoje efektyvus mokinio
mokymasis
Esame atsakingi už kiekvieno vaiko kokybišką ugdymą
„Nė vienos praleistos pamokos!“
Iš švietimo ir mokslo ministrės pranešimo „Geresnis mokinių mokymasis– esminis švietimo sistemos prioritetas“
Konferencijoje „Ką turime daryti geriau“, 201508-26.
Uždaviniai:
• sudaryti sąlygas ir padėti mokiniui aktyviai mokytis
• pritaikyti ugdymo turinį konkrečiam vaikui
• užtikrinti kuo geresnį pamokų lankomumą ir išgyvendinti
vėlavimą į pamokas
• efektyvinti mokymąsi namuose permąstant namų darbų poveikį
mokymuisi
• užtikrinti kokybišką pamokų pavadavimą
Efektyvus papildomų pamokų
panaudojimas
• Mokymosi pagalbai teikti
• Mokinio pasirinktam dalykui
• Dalyko pamokų skaičius didinimui
3 pamokos
Raštingumo ugdymas
• 119. Mokykla užtikrina raštingumo, ypač skaitymo
gebėjimų, ugdymą per visų dalykų pamokas:
• priimami bendri kalbos ugdymo reikalavimai
mokykloje;
• mokytojai užduotis naudoja ir skaitymo gebėjimams, ir
lietuvių kalbai ugdyti; atkreipia mokinių dėmesį į kalbinės
raiškos logiškumą, teiginių argumentavimą, nuoseklumą;
•
• mokytojai skatina mokinius savarankiškai, rišliai ir
taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų
pamokas
52. Pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams
tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, pagrindinio ugdymo
programoje galima naudoti:
• 52.1. pamokoms-konsultacijoms, kurios skirtos
mokymosi pagalbai teikti;
• 52.2. pasirenkamiesiems dalykams mokyti;
• 52.3. dalyko moduliams mokyti;
• 52.4. dalyko papildomoms pamokoms;
• 52.5. suteikiant pagalbą namų darbams ruošti;
• 52.6. klasei dalyti į mažesnes grupes (pvz., praktikos ir
eksperimentiniams darbams, kūno kultūrai ir kt.);
• 52.7. kitiems mokinio ugdymo poreikiams tenkinti.
Mokinių ugdymo poreikiams tenkinti ir
mokymosi pagalbai teikti skiriamų pamokų
skirstymas
BUP įgyvendinimo apklausa, 2012
0
0,1
0,2
0,3
0,4
0,5
0,6
0,7
0,8
Kitiems dalykams, išskyrus matematiką ir lietuvių kalbą, pagrindinio ugdymo
programoje skiriamas papildomas savaitinių pamokų skaičius
BUP įgyvendinimo apklausa, 2012
0
0,1
0,2
0,3
0,4
0,5
0,6
0,7
0,8
0,9
5 klasė 6 klasė 9 klasė 10 klasė
Vid
uti
niš
kai s
kiri
ama
pap
ildo
mų
pam
okų
5-6 ir 9-10 klasėse matematikos ir lietuvių kalbos papildomos savaitinės pamokos vidutiniškai pasidalina taip:
Lietuvių kalba
Matematika
BUP įgyvendinimo apklausa, 2012
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
5-8 klasės
9-10 klasės
Mokinių ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti skiriamų
pamokų skirstymas
Skirta konsultacijoms
Skirta pasirenkamiesiems dalykams
Skirta papildomų pamokų dalykų mokymui
Skirta dalykų moduliams
Kita, įrašyti
Kita, pamokų skaičius
A.Šuminienė BUP įgyvendinimo apklausa, 2012
Mokinio individualaus ugdymo plano
sudarymas
Privalomas – vidurinio ugdymo programoje.
Privalomas mokiniams, kurie mokomi namie,
ligoninėse, jaunimo mokyklose, socializacijos
centruose
Pagrindinio programoje – mokyklos sprendimas
Kiekvienoje pamokoje efektyvus mokinio
mokymasis
Esame atsakingi už kiekvieno vaiko kokybišką ugdymą
„Nė vienos praleistos pamokos!“
Iš švietimo ir mokslo ministrės pranešimo „Geresnis mokinių mokymasis– esminis švietimo sistemos prioritetas“
Konferencijoje „Ką turime daryti geriau“, 201508-26.
Uždaviniai:
• sudaryti sąlygas ir padėti mokiniui aktyviai mokytis
• pritaikyti ugdymo turinį konkrečiam vaikui
• užtikrinti kuo geresnį pamokų lankomumą ir išgyvendinti
vėlavimą į pamokas
• efektyvinti mokymąsi namuose permąstant namų darbų poveikį
mokymuisi
• užtikrinti kokybišką pamokų pavadavimą
Individualus planas mokiniams, kurie mokosi
pagal pagrindinio ugdymo programą
30. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą,
individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas,
bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams
(globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovui ar mokyklos vadovo
pavaduotojui ugdymui, švietimo pagalbos specialistams.
Individualus planas mokiniams, kurie
mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą
30.[...] Sudarant individualų ugdymo planą, rekomenduojama
atsižvelgti į mokykloje turimą informaciją apie mokinį ir jo
mokymosi pasiekimus. Individualus ugdymo planas turi būti
aiškus ir suprantamas mokiniui ir jo tėvams (globėjams,
rūpintojams)
Mokinio individualiame ugdymo plane rekomenduojama
numatyti mokymosi uždavinius, apibrėžti sėkmės kriterijus,
numatyti mokinio indėlį į mokymąsi, reikiamą mokymosi
pagalbą. Mokinių individualūs ugdymo planai mokykloje turi
būti nuolat peržiūrimi ir, jeigu reikia, koreguojami
Sveikata ir gerovė mokykloje
• Lietuvos higienos norma HN 21: 2011
• Sveikatos ugdymo bendrosios programos
įgyvendinimas
• Rekomenduojama fiziškai aktyvi pertrauka
Mokinių mokymosi krūvis
• ne daugiau kaip 7 pamokos per dieną
• mokymosi krūvis per savaitę turi būti paskirstytas
proporcingai.
• rekomenduojama penktadienį organizuoti mažiau
pamokų nei kitomis savaitės dienomis.
81. Tausojant mokinio sveikatą, optimizuojant
mokymosi krūvius mokykloje, vykdoma mokinių
mokymosi krūvio ir skiriamų namų darbų
stebėsena
Mokinių mokymosi krūvis
84. Mokinys mokyklos vadovo įsakymu gali būti
atleidžiamas nuo pamokų tų dalykų [...]
Sprendimas priimamas, dalyko, nuo kurio pamokų
mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su
formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo
vaikų švietimo programomis.
Šių programų turinys turi derėti su Bendrųjų
programų turiniu.
Ilgiausia namų darbų trukmė pagal jiems skiriamą
laiką. Šalių TOP 10
1. Šanchajus (Kinija)2. Rusija3. Singapūras4. Kazachstanas5 . Italija6. Airija 7. Rumunija8. Estija 9. Lietuva10.Lenkija
Šaltinis: OECD s
A.Šuminienė
Kiekvienoje pamokoje efektyvus mokinio
mokymasis
Esame atsakingi už kiekvieno vaiko kokybišką ugdymą
„Nė vienos praleistos pamokos!“
Iš švietimo ir mokslo ministrės pranešimo „Geresnis mokinių mokymasis– esminis švietimo sistemos prioritetas“
Konferencijoje „Ką turime daryti geriau“, 201508-26.
Uždaviniai:
• sudaryti sąlygas ir padėti mokiniui aktyviai mokytis
• pritaikyti ugdymo turinį konkrečiam vaikui
• užtikrinti kuo geresnį pamokų lankomumą ir išgyvendinti
vėlavimą į pamokas
• efektyvinti mokymąsi namuose permąstant namų darbų
poveikį mokymuisi
• užtikrinti kokybišką pamokų pavadavimą
Mokymosi pasiekimų gerinimas ir
mokymosi pagalbos teikimas
• Didžiausias dėmesys pagrindinio ugdymo programos
5-8 klasei
• Atsakingo asmens paskyrimas
• Mokymosi pagalbos “čia ir dabar” organizavimas
• Mokyklos ugdymo plane rekomenduojama numatyti mokymosi pagalbos būdus ir mokymosi pagalbos analizavimą
• Mokymosi pagalbos efektyvinimas
• Priemonių mokymosi pasiekimas gerinti numatymas mokyklos veiklos plane arba parengti priemonių planą
Mokyklose paskirti asmenys atsakingi už
mokymosi pagalbos organizavimą. Vadovų
apklausa
41
14%
70%
2%14%
Asmuo nepaskirtas
Mokyklosdirektoriauspavaduotojas
BUP įgyvendinimo apklausa, 2012
Mokymosi pasiekimų gerinimas ir
mokymosi pagalbos teikimas
50.6. sudaryti galimybes mokytojams tobulinti
profesines žinias, ypač dalykines kompetencijas ir
gebėjimus, organizuoti ugdymo procesą įvairių
gebėjimų ir poreikių mokiniams
50.7. aktyviau įtraukti į vaiko ugdymo procesą
mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus), ne tik sprendžiant
vaikų ugdymosi problemas, bet ir teikiant įvairią
mokymosi pagalbą, supažindinant su darbo ir profesijų
pasauliu, organizuojant mokyklos gyvenimą
Mokymosi pasiekimų gerinimas ir
mokymosi pagalbos teikimas
51. Mokyklai, įgyvendinančiai pagrindinio ugdymo
programą, rekomenduojama
• mokyklos veiklos plane numatyti priemones,
skirtas mokinių pasiekimams gerinti,
• arba parengti mokinių pasiekimų gerinimo
priemonių planą, atsižvelgiant į esamus
mokinių pasiekimus, nacionalinių ir tarptautinių
mokinių pasiekimų tyrimų duomenis
Mokinių pasiekimui gerinimas.
Rekomendacijos
• Efektyvinti mokymo ir mokymosi procesą
• Tikslingiau naudoti formuojamąjį vertinimą ugdymo procese
• Giliau individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo procesą
• Pasiekimų gerinimui organizuoti trumpalaikes ir ilgalaikes konsultacijas ir
kitas mokymosi pasiekimų gerinimo priemones pritaikytas konkrečios
mokyklos kontekstui
• Papildomų pamokų dalykams ir konsultacijų skyrimo strategija mokykloje
(Įvertinti situaciją klasėje ir poveikį mokiniui: kas efektyviau pamoka ar
konsultacija?)
• Konsultacijų „mokinys–mokiniui“; „konsultuojame kiekvieną“; „pagalba čia ir
dabar“; „konsultacinių centrų“; trumpalaikių konsultacijų organizavimas pagal
poreikį;
• Klasių dalinimo į grupes, atsižvelgiant į mokymo lėšas, galimybių atskirų
dalykų mokymui išnaudojimas
• Naudoti įvairios formos pagalbas – mokiniui ruošiant namų darbus
• Klausimų, susijusių su mokymosi pasiekimais ir mokymosi pagalba nuolatinis
aptarimas mokyklos bendruomenėje
• Mokyklos kontekstui pritaikyti mokymosi pagalbos modelius
Parengta pagal EK rekomendacijas
Mokyklos ir mokinių tėvų
bendradarbiavimas
• 54. Mokykla turi užtikrinti, kad mokytojai ir mokinių tėvai
(globėjai, rūpintojai) informacija
• apie mokinių mokymąsi,
• pasiekimus ir pažangą,
• mokymosi poreikius
• motyvaciją, iškilusius sunkumus keistųsi abipusiškai ir
laiku
Mokyklos ir mokinių tėvų
bendradarbiavimas
• 55. Mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, turi konsultuoti ir skatinti mokinių tėvus:
• sukurti mokiniams tinkamą edukacinę aplinką namuose;
• savo pagrįstais lūkesčiais motyvuoti vaiką mokytis;
• padėti vaikams mokytis namuose;
• sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, išsakyti mokyklos tobulinimo lūkesčius
Dalykų mokymo intensyvinimas
• 58. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą, gali intensyvinti dalykų mokymą per dieną, savaitę, mokslo metus ar nustatyti kitokį mokymosi periodą. Intensyvinant mokymąsi:
• per dieną dalykui mokyti galima skirti ne vieną, o keletą viena po kitos vykstančių pamokų, taip sudarant sąlygas organizuoti eksperimentus gamtos mokslų pamokose, projektinius darbus ir kt.;
• pamokas numatyti ne po vieną kiekvienai dienai, bet po daugiau tik keletui savaitės dienų;
• per mokslo metus tam tikrą laikotarpį, pavyzdžiui, antrąjį pusmetį ar pan., dalyko mokytis rekomenduojama intensyviau.
Ugdymo turinio integravimas
Integruojama:
• Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų
vartojimo prevencijos programa
• Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa
• Bendroji sveikatos ugdymo programa
• Ugdymo karjerai
Rekomenduojama integruoti:
•pagrindinio ir vidurinio ugdymo etninės kultūros
bendrąją programą
Ugdymo turinio integravimas
63. Mokykla, išanalizavusi numatomų integruoti programų tikslus, turinį ir ryšį su bendrųjų programų tikslais ir turiniu, atsižvelgdama į mokyklos tikslus ir kontekstą, priima sprendimus dėl programų įgyvendinimo formos
Programos gali būti:
• 63.1. integruojamos į dalyko ar dalykų ugdymo turinį;
• 63.2. siūlomos mokiniui kaip laisvai pasirenkami dalykai;
• 63.3. įgyvendinamos kaip privalomi dalykai;
• 63.4. įgyvendinamos, skiriant tam mokymosi dienų per mokslo metus;
• 63.5. įgyvendinamos kaip neformaliojo vaikų švietimo veiklų dalis;
• 63.6. įgyvendinamos kitu mokyklos pasirinktu būdu
Ugdymo turinio integravimas
64. Mokykla, priėmusi sprendimą dėl kurių nors
programų integravimo į mokyklos ugdymo turinį
turi pasirinkti atitinkamus planavimo,
organizavimo, mokinių pažangos ir
pasiekimų vertinimo ir fiksavimo būdus
Socialinė–pilietinė veikla
• 112. Socialinė-pilietinė veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma.
• Per mokslo metus socialinei-pilietinei veiklai privaloma skirti ne mažiau kaip 5 pamokas (valandas).
• Rekomenduojama mokyklai priimti sprendimą, atsižvelgiant į mokinių amžių, šiai veiklai skirti iki 20 ir daugiau pamokų (valandų) per mokslo metus.
• Socialinė-pilietinė veikla turi būti fiksuojama dienyne.
• Rekomenduojama, kad mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kauptų patys, naudodami e. aplanke, pavyzdžiui, Atviroje informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemoje (AIKOS).
Socialinė–pilietinė veikla
113. Mokykla priima sprendimus dėl socialinės -
pilietinės veiklos įgyvendinimo, atsižvelgdama į
pilietiškumo ugdymą, mokyklos bendruomenės
tradicijas, vykdomus projektus, kultūrines bei
socializacijos programas ir pan.
Organizuojant socialinę-pilietinę veiklą,
rekomenduojama numatyti galimybę mokiniui
atlikti ją savarankiškai ar bendradarbiaujant su
asociacijomis bei savivaldos institucijomis ir
kt.
Nacionalinio saugumo temų įtraukimas į
mokyklos ugdymo turinį
• 128. Mokykla privalo pasiūlyti mokiniams rinktis
pasirenkamuosius dalykus, kurių turinys
siejamas su nacionalinio saugumo temomis,
ir (ar) kitus jų mokymosi poreikius tenkinančius
pasirenkamuosius dalykus
Asmenų baigusių tarptautinės organizacijos
pagrindinio, vidurio ugdymo programą ar jos
dalį mokymas
• Pasiekimų užskaitymas
• Adaptacinio laikotarpio numatymas
• Individualaus plano sudarymas
• Ugdymo būdo parinkimas
Mokinių pažangos ir pasiekimų
vertinimas
• Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo
samprata
• Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo
programų aprašas (planuojama patvirtinti)
Mokinių pažangos ir pasiekimų
vertinimas
• Pagrindinio ugdymo programoje daugiau dėmesio negu
iki šiol turi būti skiriama mokytis padedančiam
formuojamajam vertinimui, t. y. mokinio mokymosi
stebėjimui, laiku teikiamam atsakui (grįžtamajam
ryšiui) ir ugdymo turinio pritaikymui.
• Diagnostinis vertinimas turi padėti nustatyti mokinio
pasiekimus ir pažangą tam tikro mokymosi etapo
pradžioje ir pabaigoje, kad būtų galima numatyti
tolesnio mokymosi žingsnius, suteikti mokymosi
pagalbą sunkumams įveikti
Mokinių pažangos ir pasiekimų
vertinimas
• 71. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais prieš mokymą ir mokymo procese atliekamas reguliariai, kaip reikia pagal dalyko mokymosi logiką ir mokyklos susitarimus: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas vertinimo užduotis, kurios parodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.).
• Atliekant diagnostinį vertinimą, gali būti atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją.
• Diagnostinio vertinimo informacija būtina remtis, analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.
Laikinųjų grupių sudarymas, klasių
dalijimas
• 108. Klasė gali būti dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti. Mokiniai dalijami į grupes, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos norma.
• 109. Klasė į grupes gali būti dalijama ir sudaromos laikinosios grupės mokymosi, švietimo pagalbai teikti (pavyzdžiui, konsultacijoms ir pan.), dalykams mokyti, gamtos mokslų dalykų eksperimentiniams darbams atlikti, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas, bet tik tuo atveju, jeigu mokyklai pakanka mokymo lėšų
Rekomendacijos dėl Mokyklos
ugdymo plano rengimo
• Neperkeliamos BUP teorinės nuostatos
• nuostatos Sąvokų kartoti nereikia. Tik naujos sąvokos
• Pažintinių dienų temų ir organizavimo „pergalvojimas“. Kokių
pažintinių ir kultūrinių dienų pageidauja mokiniai
• Neformalaus švietimo veiklos įvairių mokymosi poreikių mokiniams
• Socialinės veiklos organizavimas
• Diferencijavimas. Konkretūs sprendimai mokykloje
• Grupių sudarymas
• Pasirenkamųjų dalykų pasiūla įvairių mokymosi poreikių mokiniams
• Aiški mokyklos mokymosi pagalbos sistema
• Aiški turinio integravimo sistema
• Mokinio individualus planas
• Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas mokykloje
• Mokymosi krūvių stebėsena