Mokslas Ir Gyvenimas 2007 m. Nr.11

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 11 1

2007

11

Maistokokybë

Valstybinëmaisto saugos

kontrolë

Maisto saugaLietuvoje

Geriamojovandens

sauga

Genetiðkaimodifikuotø

maistoproduktøkontrolë

Ar vartotojaipakankamai

informuojamiapie saugø

maistà?

Maistoradiologinë

tarða

Vartotojasir maisto

produktøsauga

Ekologiškasproduktas

2 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 11

Maisto kokybëProf. habil. dr.

AlgirdasGAIGALAS

Lietuvosgamtos

draugijosprezidentas

Konferencija ,,Maisto sauga ir prieþiûra”

AlgirdasVAIÈIULISLietuvoshigienistø irepidemiolo-gø sàjungosgarbësnarys,gydytojashigienistas

Organizuoti ðià konferencijà kilo idë-ja per Lietuvos gamtos draugijos ataskai-tinæ konferencijà (2006 m. lapkrièio 23d.). Ðio darbo aktyviai ëmësi konferen-cijos organizacinis komitetas. Á konferen-cijà pakviesti Sveikatos apsaugos, Ap-linkos ir Þemës ûkio ministerijø atstovai,Valstybinës maisto ir veterinarijos tarny-bos, Valstybinës visuomenës sveikatosprieþiûros tarnybos specialistai, Lietuvosgamtos draugijos nariai, Vilniaus univer-siteto, Biochemijos instituto, Maisto ins-tituto atsakingi darbuotojai, „Lietuvosmaisto pramonës“, Lietuvos mësos per-dirbëjø asociacijos, Lietuvos pienininkøasociacijos „Pieno centras“ vadovai; da-lyvauja kooperatinë bendrovë Lietuvoskooperatyvø sàjunga ir þiniasklaida. Kon-ferencijos tikslas – iðnagrinëti tokius klau-simus: Valstybinë maisto saugos kontro-lë, geriamojo vandens sauga, nauji mais-to kokybës metodai, genetiðkai modifi-kuotø maisto produktø kontrolë, þarny-no infekciniø ligø paplitimas Lietuvoje,vartotojø informavimas apie saugø mais-tà. Malonu, kad visi 12 praneðëjø sutikopateikti þurnalui „Mokslas ir gyvenimas“dalykiðkus straipsnius; jie visi labai infor-matyvûs ir ádomûs.

Gamtinë aplinka Þemëje sudaroþmonëms palankias sàlygas gyventi,dirbti ir kurti. Ji teikia bûtiniausiø mate-rialiniø iðtekliø, kuriais naudojamës ikiðiol. Ðalia kitø bûtinø gyvybei iðlikti prie-laidø labai svarbus yra maistas. Keièian-tis santykiams su gamta svarbi ne vien

maisto kiekybë, bet vis labiau tampasvarbi ir kokybë. Iðkyla ekologiðko mais-to klausimas. Taip paprastai vadinamesveikà maistà, kuris nekenksmingasþmonëms, ápratusiems gyventi lokaliojegamtinëje aplinkoje ir maitintis toje ap-linkoje subrendusiais maisto ištekliais.Ekologija, kaip ir ekologinës sàlygos, su-prantama ávairiai. Taèiau galbût papras-èiausia bûtø sakyti, kad ekologija yramokslas apie gyvø organizmø tarpusa-vio santykius ir jø santykius su aplinka.

Kol þmoniø santykiai su gamta buvolygiateisiø abi puses tenkinanèiø partne-riø, daugelis dabartiniø problemø neeg-zistavo. Jos atsirado, kai ðalia gamtinësaplinkos pradëjo ryðkëti kitos þmoniø pa-veiktos aplinkos. Jos vadinamos ávairiai.Vienu vardu þmogaus veikiamà antràjàaplinkos pusæ – „antràjà gamtà“ galimaávardyti kaip antropogeninæ. Priklauso-mai nuo vyraujanèio poveikio, kartais rei-kia vadinti „technogenine“ arba dar ki-taip. Þmogus su visomis savo sukurto-mis technologijomis iðlieka gamtos, ap-linkos dalis, nes jis negali atitrûkti nuoÞemës ir nuo jos ekologijos problemø.

Vykstant bendrai globalizacijai á loka-lià savo gyvensenos erdvæ ásileidþiameglobalinius pranaðumus ir sunkumus. Taijauèiame buityje. Anksèiau tenkino vieti-nis ekologinëmis sàlygomis atsiradæsmaistas, o dabar daugëja áveþtinio. Juouþsiima verslas. Nors ir labai sàþiningasir padorus bûtø verslininkas, jo iðsilaiky-mas versle priklauso nuo humanitarinës

aplinkos. Reikia „suktis“, kad išliktum ver-sle. Tai suprasdamos valstybinës insti-tucijos stiprina ávairiapusæ maisto kon-trolæ, kad galëtø garantuoti visuomenësnariø gyvensenos sveikas sàlygas.

Lietuvos Respublikos maisto ástaty-mo 4 straipsnio 2 punkte teigiama:

„Maistas turi bûti tokios sudëties irkokybës, kad bûtø tinkamas þmonëmsvartoti, neuþterðtas cheminiais, fiziniais,mikrobiniais ir kitokiais terðalais dau-giau, negu leidþia teisës aktai, turi ati-tikti privalomuosius saugos ir kokybësreikalavimus”.

Kaip ši nuostata ágyvendinama ða-lyje, uþsibrëþta svarstyti respublikinëjekonferencijoje „Maisto sauga ir prieþiû-ra“.

Pasaulio sveikatos organizacija (to-liau PSO), þinodama esminius sveikatospokyèius, parengë pagrindinius PSO vi-suomenës sveikatos prieþiûros principusEuropos regione. Programoje „Sveika-ta visiems XXI amþiuje” suformuluotapagrindinës gairës ir 21 tikslas. 11 tiks-las – SVEIKESNË GYVENSENA: iki 2015m. visi visuomenës nariai turëtø pasi-rinkti sveikesnæ gyvensenà.

Konkreèiai: turi bûti pasiekta svei-kesnë elgsena tokiose srityse, kaip mi-tyba, fizinis aktyvumas, lytinis gyveni-mas; turi bûti garantuota sàlyga þmo-gui nuolat gauti sveikà maistà.

Manome, kad ðiuos reikalavimus ry-þosi ágyvendinti nacionalinë maisto ûkiotechnologijø platforma, ákurta 2006 me-tais Lietuvoje.

Nacionalinës maisto ûkio technolo-gijø platformos nariai yra 5 mokslo ástai-gos (Kauno technologijos universitetoMaisto institutas, Kauno technologijosuniversitetas, Lietuvos sodininkystës irdarþininkystës institutas, Lietuvos þem-dirbystës institutas, Lietuvos veterinari-jos akademijos Gyvulininkystës institu-tas); verslo ámonës (UAB „Pitti“, UAB „Ve-sima“, UAB „Marijampolës pieno konser-vai“, AB „Malsena“, UAB „Naturlita“, UAB„Pirmagra“, ÛB „Nematekas“; ûkininkai(Algirdas Grigalavièius, Linas Ðateika, Ri-tas Kvietkus), asocijuotos struktûros (VðÁ“ETPPKNB” ir asociacija „Nacionalinismaisto ûkio klasteris“).

Labai svarbios ðios platformos stra-teginës kryptys:

1) didesnës pridëtinës vertës pro-duktai, pasiþymintys iðskirtine kokybe,

Ðiame þurnalo numeryje yra spausdinami straipsniai, parengti respublikineikonferencijai „Maisto sauga ir prieþiûra“, kuri vyksta ð.m. lapkrièio 22 d.

Vilniuje. Jos pagrindiniai organizatoriai: Lietuvos gamtos draugija, Valstybinëmaisto ir veterinarijos tarnyba, Respublikinis mitybos centras.


patogiu vartojimu, tinkamumu ir per-kamumu;

2) maksimaliai á vartotojà orien-tuotas ir jo poreikius tenkinantis funk-cionalus maistas;

3) ypaè saugus maistas, kuriuovisiðkai pasitiki vartotojas;

4) ateities technologijoms orien-tuota tausojanèioji maisto gamybossistema.

Viliamës, kad ðalies verslininkai at-kreips dëmesá á šias nuostatas. Vis reik-liau dirba Valstybinës maisto ir veteri-narijos tarnybos pareigûnai, nuosek-liai tobulinama valstybinë visuomenëssveikatos prieþiûra, kantriai ginami var-totojø interesai. Taèiau á ðalies rinkà dëldalies verslininkø aplaidumo vis paten-ka pavojingø maisto produktø. Kasmetgaunama apie du tûkstanèius gyven-tojø skundø. Uþ norminiø teisës aktøpaþeidimus tenka bausti apie tûkstantápaþeidëjø, uþdrausti realizuoti apie300 t nesaugiø maisto produktø. Ke-lia susirûpinimà tai, kad per pastaruo-sius 10 metø Lietuvoje sergamumasþarnyno infekcinëmis ligomis didëja irkasmet uþregistruojama nuo 11 iki 20tûkstanèiø ðiø ligø atvejø. Todël vi-siems ðalies rinkos dalyviams sako-me: susitvarkykime patys, paraginki-me kitus.

Maistas priklauso atsinaujinan-èiam energijos ðaltiniui, jis dalyvaujakaip medþiaga organiniø medþiagøsintezei, organizmams atsinaujinti. Jokokybë tiesiogiai priklauso nuo aplin-kos, kurios sudëtis ir tolesnë raida pri-klauso nuo visuomenës. Skirtingosegamtinëse aplinkose subrendæs mais-tas paveldi skirtingus kokybës rodik-lius. Antropogeniðkai paveiktos gam-tinës aplinkos gali turëti didelës átakosmaisto kokybei, ypaè dël tarðos sun-kiaisiais metalais ir kt. Maisto produk-cijà lemia gamtinës aplinkos stabilu-mas ir jos racionalus naudojimas. Vi-suomenës subrendimas visais lygiaisturi garantuoti pakankamus maistoišteklius ir kokybæ, kad sveikas mais-tas bûtø ir vaistas.

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2007

11

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.11 (589) lapkritis

Penkiasdeðimt pirmieji ,,Mokslo ir gyvenimo”þurnalo leidimo metai

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio g. 36, LT-10305,Vilnius

TELEFONAIvyr. redaktoriaus 2 34 15 72,redaktoriø 2 34 41 00.Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2007 11 12.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr. 2042. Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2007

Interneto svetainëhttp://ausis. gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

A.GAIGALAS, A.VAIÈIULIS Maisto kokybë .............. 2

K.LUKAUSKAS Valstybinë maisto saugoskontrolë .................................................................... 4

V.LAURINAVIÈIUS Nauji maisto kokybëskontrolës metodai .................................................... 6

A.BARZDA Maisto sauga Lietuvoje .......................... 8

Z.STANEVIÈIUS, V.LIUTKEVIÈIENË Geriamojovandens sauga ........................................................ 9

V.JAROÐIENË Genetiðkai modifikuotø maistoproduktø kontrolë .................................................. 12

D.M.BRAZAUSKIENË Ar vartotojaipakankamai informuojami apie saugø maistà? ..... 13

N.ÐARKAUSKIENË Genetiðkai modifikuotøorganizmø reglamentavimas Lietuvoje .................. 15

H.ÞILINSKAS, V.BIÞOKAS Darbø ir laikoverpetuose ............................................................. 17

G.ZAGREBNEVIENË Þarnyno infekciniøligø epidemiologinë stebësena Lietuvoje .............. 18

F.PETRAUSKAS Valstybinës vartotojø teisiøapsaugos tarnybos sankcijø dël nesaugausmaisto analizë ........................................................ 22

A.MASTAUSKAS, R.LADYGIENË Maistoradiologinës tarðos stebësena ............................... 24

Z.ÈEPONYTË Vartotojas ir maisto produktøsauga ..................................................................... 26

A.GUTKAUSKAS Ekologiškas produktas .............. 27

J.NORKEVIÈIUS Kraðtieèiai susibûrë á klubà ........ 31

Ar þinai, kad…........................................................ 31

J.BRËDIKIS Metams prabëgus... ........................... 35

V.A.BUMELIS, V.A.TAMOÐIÛNAS Lietuvosbiotechnologijos ámoniø veikla ir plëtra ................. 36

J.R.STONIS Amazonës dienoraðtis ....................... 38

A.DUBIETIS, R.BALÈIÛNAS Netikëtai suþibusiHolmeso kometa ................................................... 40

M.VADIÐIS Knyga Lietuvai ..................................... 42


KazimierasLUKAUSKASValstybinësmaisto irveterinarijostarnybosdirektorius

Valstybinë maisto saugos

kontrolëValstybinës maisto ir veterinarijos tar-

nybos misija – formuoti ir ágyvendinti Vy-riausybës politikà maisto saugos ir ko-kybës bei gyvûnø sveikatos ir gerovëssrityse.

Siekiant šio tikslo, pirminës produk-cijos gamintojai bei maisto pramonës at-stovai yra skatinami ágyvendinti geros hi-gienos praktikos, geros gamybos prak-tikos ir savikontrolës sistemas.

Valstybinë maisto ir veterinarijos tar-nyba yra efektyviai veikianti maisto ir ve-terinarinës kontrolës institucija, kuriojedarniai dirba ávairiø srièiø specialistai pa-gal tarptautinius kokybës vadybos prin-cipus. Tai árodo ir praëjusiais metais áteik-tas tarptautinës akreditacijos sertifikatas,kurá Valstybinë maisto ir veterinarijos tar-nyba gavo pirmoji ið visø Europos Sà-jungos maisto saugos ir veterinarijoskontrolës institucijø. VMVT pagal ISO17020:2004 „Bendrieji ávairiø tipø kontro-lës ástaigø veikimo kriterijai“ akreditavoVokietijos akreditacijos biuras (Deut-sches Akkreditierungssystem PrüfwesenGmbH – DAP).

Valstybinë maisto ir veterinarijos tar-nyba yra pajëgi dalytis patirtimi su ES,ES ðalimis kandidatëmis ir kitomis vals-tybëmis. Bendradarbiaudama su Euro-pos Komisija, Tarnyba surengë daugy-bæ tarptautiniø seminarø apie Valstybi-nës maisto ir veterinarijos tarnybos pa-tirtá Lietuvos Respublikai stojant á ES. Tar-nyba buvo pasirinkta partnere vykdytiEuropos Komisijos finansuojamus Dvy-niø ir kitus projektus.

Labai svarbus Valstybinës maisto irveterinarijos tarnybos vaidmuo saugantLietuvos ir ES teritorijà nuo gyvûnø uþ-kreèiamøjø ligø ir galimo jø poveikio vi-suomenës sveikatai bei ðalies ekonomi-kai. Tarnyba siekia sudaryti palankià ap-linkà laisvam prekiø judëjimui ES ir pre-kybai su treèiosiomis ðalimis. Vienas iðsvarbiausiø Tarnybos strateginiø tikslø –

Valstybës politikà visais maisto tvarkymo etapais „nuolauko iki stalo“ Lietuvoje ágyvendina Vyriausybës ástaiga –Lietuvos Respublikos valstybinë maisto ir veterinarijostarnyba (VMVT), kurios veterinarijos gydytojai, inspekto-riai ir specialistai dirba valstybës viduje ir pasienyje.

garantuoti maisto saugos ir kokybës kon-trolæ visais maisto tvarkymo etapais (nuomaistui skirtø augalø ir gyvûnø auginimo,geriamojo vandens saugos tikrinimo ikimaisto tiekimo vartotojams), saugoti var-totojø interesus, kad tiekiamas á rinkà ireksportuojamas maistas atitiktø teisës ak-tais nustatytus saugos, kokybës, þenkli-nimo ir kitus privalomuosius reikalavimus.

Lietuvoje sukurta maisto kontrolëssistema laikoma pavyzdiniu maisto

kontrolës modeliu ESTiek Lietuva, tiek ES, gindamos sa-

vo vartotojus, kelia grieþtus maisto sau-gos ir kokybës reikalavimus visose ga-mybos ir produktø realizavimo srityse.

Lietuva glaudþiai bendradarbiauja irsu treèiosiomis ðalimis. VMVT specialis-tai rengia jø kompetentingø institucijøspecialistø mokymus. Tokie mokymai vy-ko Ukrainoje ir Moldovoje. ES veterina-riniø reikalavimø taikymo, maisto saugosstruktûros, darbo pasiskirstymo tvarkosLietuvoje patirtimi dalijamasi su Bosni-jos, Serbijos, Hercogovinos specialistais.Taip pat bendradarbiaujama su Rumu-nijos, Bulgarijos, Ðiaurës Kipro – bûsi-møjø ES nariø veterinarijos specialistais.VMVT specialistai konsultuoja Turkijosmaisto saugos ir veterinarijos tarnybøpareigûnus, nes Lietuva su Vokietija pa-sirinktos kaip 2004 m. PHARE projekto„Maisto saugos ir kontrolës restruktûri-zavimas ir stiprinimas Turkijoje“ Dvyniøsutarties vykdytojos.

2006 m. kovo 20–21 d. Vilniuje ávykoMaisto teisës vykdytojø forumo (FLEP)XXIV suvaþiavimas, nuo 1990 m. kasmetrengiamas vis kitoje Europos ðalyje. Á Vil-niø susirinkæ maisto kontrolës specialis-tai ið 17 Europos ðaliø centriniø maistokontrolës institucijø gvildeno aktualiasmaisto kontrolës problemas. Suvaþiavi-me daug diskutuota apie naujojo higie-nos paketo ágyvendinimo patirtá ES ða-lyse, maisto kontrolës inspekcijø skaid-rinimo, visuomenës informavimo bei ki-tus maisto teisës taikymo aspektus. Su-vaþiavimo dalyviai nutarë toliau glaudþiaibendradarbiauti – gerinti maisto kontro-lës sistemas, rengti daugiameèius nacio-nalinius kontrolës planus, ágyvendintiRVASVT bei stiprinti laboratorinius pajë-gumus.

1 pav. Maisto tvarkymo subjektø kontrolë


Gyvûniniomaistotvarkymosubjektai3440

Negyvûni-nio maistogamybosámonës874

Prekybosámonës11560

Vieðojomaitinimoámonës7162

Geriamojovandenstiekimosubjektai1908

(tarp jø –vaistinës)1300

2007 m. VMVT priskirtosnaujos funkcijos

Kalëjimø departa-mento, Kraðto

apsaugos, Vidausreikalø ministerijøinstitucijø maisto

tvarkymo subjektai1504

Ið viso 25 098


„Nuo lauko...“Saugaus maisto negali bûti be koky-

biškos þaliavos. Maisto sauga prasidedanuo maistiniø ir paðariniø augalø augini-mo, gyvûnø ðërimo, laikymo, pirminiomaisto produktø paruoðimo, pramoninioperdirbimo, sandëliavimo, transportavi-mo bei realizavimo veterinarijos ir higie-nos reikalavimø vykdymo.

Atsiþvelgiant á Lietuvos Respublikosratifikuotas konvencijas, Europos Sàjun-gos teisës aktus, visuomenës poþiûrá dëlgyvûnø gerovës ir jø apsaugos, kontro-liuojama gyvûnø gerovë ir jø apsaugosreikalavimø gyvûnø laikymo vietose, ve-þimo, svaiginimo ir þudymo metu laiky-masis.

Garantuoti gyvûnø uþkreèiamøjø ligøneapimtos ðalies statusà pagal ES irtarptautinius reikalavimus – vienas svar-biausiø VMVT tarnybos uþdaviniø. Ðiuometu Lietuvoje nëra uþregistruota pavo-jingø uþkreèiamøjø, greitai plintanèiø gy-vûnø ligø.

Tiek ES šalys, tiek Lietuvos valstybi-në maisto ir veterinarijos tarnyba yra su-dariusios gyvûnø uþkreèiamøjø ligø pre-vencijos, kontrolës ir ligø likvidavimo pla-nus, kad bûtø uþkirstas kelias klastingøligø plitimui.

Daug dëmesio skiriama uþkreèiamø-jø spongiforminiø encefalopatijø (kempin-ligës) kontrolei ágyvendinti, snukio ir na-gø ligos, klasikinio kiauliø maro, paukð-èiø gripo ir Niukaslio ligos bei kitø gyvû-nø uþkreèiamøjø ligø prevencijai, gyvuliøþenklinimo ir registravimo kontrolei.

2006 m. Lietuvoje pradëta laukiniø gy-vûnø vakcinacija nuo pasiutligës – Euro-pos Komisijos koordinuojama ilgalaikëpasiutligës likvidavimo programa, ap-imanti visas Baltijos ðalis. Laukiniø gyvû-nø pasiutligës likvidavimo kampanija fi-

2 pav. Lietuvos ir kitø ESðaliø stebësenos2006 m. palyginimas

3 pav. 2006 m. medþiagø liekanø mëginiø tyrimai

4 pav. Vartotojø skundai kasmet. Bendras skundø skaièius 15 206, pagrástø skundø – 6230 (41 %)

nansuojama ið 2003metø PHARE projek-to „Gyvûnø uþkreèia-møjø ligø kontrolësstiprinimas Lietuvo-je“ lëðø ir bus tæsia-ma ne trumpiau kaip6 metus, kol pasiut-ligë bus likviduota.

Pastaruoju metuepizootinë situacijaLietuvoje yra neblo-ga, nuo 1992 metønebuvo uþfiksuotaypaè pavojingø gy-vûnø uþkreèiamøjøligø. Kadangi uþkre-èiamøjø ligø nustato-ma daugelyje pa-saulio ðaliø, nuolatinis pavojus gyvu-liams uþsikrësti ligomis verèia nuolatkontroliuoti gyvuliø bandas, stebëti gy-vûnø sveikatà. Pasaulinë patirtis rodo,kad ðià problemà geriausiai galima áveiktimaþinant plëðrûnø, valkataujanèiø gyvû-nø skaièiø, vakcinuojant lapes, usûrinius

ðunis jaukuose paruošta vakcina. Nuopraëjusiø metø birþelio NVL tiriamas lau-kiniø gyvûnø vakcinacijos nuo pasiutli-gës efektyvumas. Bendras vakcinacijosefektyvumas – 67,70 procento. Tai rodo,kad daugiau nei pusë gyvûnø ágijo imu-nitetà pasiutligei.

„...iki stalo“Lietuvoje, kaip ir visose ES šalyse,

maisto sauga ir vartotojø apsauga yra vie-nas svarbiausiø veiklos prioritetø. Valsty-

binë maisto ir veterinarijos tarnyba garan-tuoja visø mësos, pieno, þuvø perdirbi-mo ámoniø, tiekianèiø á bendràjà ES rin-kà, produkcijos atitikimà ES reikalavimus,o eksportuojant á treèiàsias ðalis – ir ðiøðaliø specialiuosius reikalavimus.

Nukelta á 32 p.


2006

m. n

usta

tytø

teig

iam

ø at

vejø

ska

ièiu

s


maisto kokybës

Europos Sàjungos Bendrosiosmokslinës programos jau daug metømaisto kokybæ ir saugà laiko vienu savoveiklos prioritetø. 2007–2013 metais Eu-ropos Komisijos 7-oji Bendroji progra-ma tam yra numaèiusi iðleisti beveik dumilijardus eurø. Pagrindiniai tikslai ir svar-biausios temos yra ðios:

• Maisto ir paðarø vartotojiðkieji, socia-liniai, gamybos bei sveikatos aspektai.

• Su mityba susijusios ligos ir sutriki-mai.

• Novatoriðki maisto ir paðarø gamy-bos procesai.

• Aukðtesnë maisto, paðarø ir gërimøkokybë.

• Visos maisto grandinës kontrolë.• Susekamumas.

Sprendþiant šiuos uþdavinius svarbiau-sias instrumentas yra analitinis metodas.Atsiþvelgiant á tikslus, maisto analizës me-todai gali bûti skirstomi á tris grupes.

Pirma grupë – analitiniai metodai kaikuriems cheminiams junginiams nusta-tyti. Pavyzdþiui, kiek svieste yra choles-terolio, ar kûdikiø gërimuose nëra alko-holio, ar mësoje nëra hormonø, antibioti-kø, pesticidø, kitø terðalø ir kt..

Antra grupë – tai grupinës analizësmetodai, kurie leidþia spræsti apie maistoprodukto vartotojiðkas savybes. Tai þuviesir mësos ðvieþumas, maisto produktø ápa-kavimo sandarumo kontrolë, kepimo pro-ceso, sûrio brendimo kontrolë ir kt.

Treèiai grupei priskirtini metodai, ku-

riais galima nustatyti maisto uþkrëtimà pa-togeniðkais mikroorganizmais (Salmonel-la spp., Clostridium botulinum, E. coli irpan.) bei genetiðkai modifikuotø organiz-mø buvimà.

Sukurta daug metodø, kurie leidþianustatyti maisto produktø cheminæ ar mik-robiologinæ sudëtá, taèiau dauguma jø il-gai trunka, yra brangûs ir reikalauja aukð-tos kvalifikacijos specialistø. Ðie metodaipuikiai tinka vienetinëms analizëms, ta-èiau sunkiai pritaikomi masinei, rutinineimaisto produktø srauto kontrolei preky-bos tinkluose ar maisto produkto gamy-bos proceso atskirø stadijø kontrolei. Rei-kia naujø, patikimø, jautriø ir paprastø me-todø, kurie leistø kontroliuoti visà maistogamybos grandinæ ir nekliudytø maistoproduktams operatyviai patekti vartotojui.

Šiame straipsnyje pristatysime tik ke-letà naujø metodø, kurie pastaruoju me-tu skinasi kelià, bet netrukus, matyt, vy-raus rinkoje.

Iš didþiulës cheminës sudëties nusta-tymo metodø ávairovës verta išskirti sen-soriø (jutikliø) grupæ. Tai techniniai instru-mentai, kuriems nereikia atlikti su tiria-muoju pavyzdþiu jokiø procedûrø arba josyra minimalios. Tai visiems gerai þinomitermometrai, pH-elektrodai (skirti rûgðtin-gumui matuoti) bei ávairûs dujø elektro-dai (deguonies, anglies dvideginio ir kt.).Tokiø sensoriø atsiranda vis daugiau ir jievis plaèiau naudojami cheminiams jun-giniams greitai nustatyti aplinkoje ir mais-to produktuose. Šiame straipsnyje prista-tysime palyginti naujà jutikliø atmainà –biosensorius. Jau pats biosensoriaus pa-vadinimas sako, kad šis instrumentas yrakombinacija: biologinës sistemos suge-bëjimo atpaþinti aplinkoje savo substratàir elektrinës, optinës, elektrocheminës arkitokios fizikinës sistemos, kuri gali bio-loginës sistemos atsakà á savo substratàpaversti elektriniu signalu (1 pav.).

Labai daþnai biosensoriuose naudo-jami fermentai. Jie atpaþásta savo sub-stratà ir katalizuoja jo virsmà produktu.Tokie biosensoriai dar vadinami fermen-tiniais elektrodais. Kuriant biosensoriusnaudojami ne tik fermentai, bet ir làste-lës ir biologiniai audiniai. Kai atpaþástan-tis elementas yra antikûnas – tokie bio-sensoriai vadinami imunosensoriais, okai atpaþástantis elementas yra viengran-dë DNR – DNR zondais.

Nauji

LMA narys ekspertas prof. habil. dr.Valdas LAURINAVIÈIUSBiochemijos instituto direktorius,Bioanalizës skyriaus vedëjas

Gerëjant gyvenimo lygiui, þmonës teisëtai kelia vis didesnius reikalavimus maistokokybei ir maisto saugos patikimumui. Visuomenë nori, kad maisto produkto kelias

nuo lauko ar fermos iki vartotojo stalo bûtø kuo trumpesnis ir kuo saugesnis, t.y. visosprodukto perdirbimo stadijos ir produktø transportavimas bûtø patikimai kontroliuo-jami ir išvengta atsitiktinio uþkrato. Todël ávairûs mokslo fondai skiria palyginti daug

lëðø naujø maisto produktø kokybës kontrolës metodø paieðkai ir kûrimui.

maisto kokybës kontrolësmetodai

Sig

nalo

regi

stra

toriu

s

Pt

elek

troda

s+

0,6

V

Gliukozës oksidazë

D-Gliukonolaktonas

-D-Gliukozë

Produktas

Reg

istr

avim

osi

stem

a

Sig

nalo

ver

tiklis

Biologinësistema

Substratas

1 pav. Biosensoriaus principinë schema

2 pav. Gliukozës elektrocheminio biosensoriaus veikimo schema


Biosensoriø era prasidëjo, kai sergan-tys cukriniu diabetu þmonës suprato, kadjie patys, be gydytojø pagalbos galëtøkontroliuoti gliukozës koncentracijà krau-jyje. Kai kurie mikroorganizmai (Aspergil-lus niger, Pen. vitale) sintetina fermentàgliukozës oksidazæ, kurià meta á aplinkà.Fermentas atpaþásta fiziologiðkai aktyviàgliukozës formà (β-D-gliukozæ) ir katali-zuoja jos oksidacijà iðtirpusiu deguoni-mi. Susidaro vandenilio peroksidas, ku-ris yra toksiðkas kitiems mikroorganiz-mams toje aplinkoje. Savotiðkas „chemi-nis ginklas“ mikroorganizmø pasaulyjekovoje uþ bûvá. Susidariusá vandenilio pe-roksidà galima nesunkiai ant platinoselektrodo pavirðiaus oksiduoti vël iki de-guonies.

Tokioje sistemoje elektrodo srovës stip-ris yra proporcingas gliukozës koncentra-cijai aplinkoje. Þinomos koncentracijosgliukozës tirpalais patikrinus ðá biosenso-riø, gliukozë tiriamajame pavyzdyje išma-tuojama greièiau nei per dvi minutes.

Gliukozës biosensoriaus galimybesgalima išplësti kartu su gliukozës oksida-ze biosensoriuje panaudojus koká nors ki-tà fermentà, kurio veikimo metu susidarogliukozë. Pavyzdþiui, rapso aliejuje (taippat lapuose ir sëklose) yra glikozinoliatø.Šie sieros turintys junginiai suteikia Bras-sica ðeimos augalams (ridikams, kopûs-tams) pikantiðkà kartokà skoná. Visø gli-kozinoliatø struktûra labai panaði: tai S-glikozidai, kuriuose prie gliukozës gliko-zidiniu ryðiu prijungti ávairûs anglikonai,kurie daþniausiai labai toksiðki. Pavyz-dþiui, fermento mirozinazës katalizuoja-mos sinigrino hidrolizës metu susidarogliukozë, sieros rûgðtis ir labai toksiðkasalilizotiocianatas.

Rapso aliejuje, kuris naudojamas de-galø gamybai, glikozinoliatai nepageidau-jami. Todël glikozinoliatø nustatymas yragana svarbi technologinë problema.

Tokio tipo biosensoriø ir analitiniø sis-

temø sukurta daug. Ðiuo metu galima nu-statyti sacharozæ gërimuose, dekstrozæbulvëse, etanolá gërimuose ir maisto pro-duktuose, pieno rûgðtá, laktozæ, choles-terolá ir jo esterius, laisvas aminorûgðtis,ðlapimo rûgðtá ir dar apie 20 biologiðkaisvarbiø junginiø.

Fermentiniø biosensoriø privalumai:didelis selektyvumas, kurá lemia fermen-to ar fermentø komplekso selektyvumas;greitas atsako laikas – analizë trunka nuokeleto sekundþiø iki poros minuèiø; ma-þas pavyzdþio tûris – analizei pakanka 5–50 mikrolitrø pavyzdþio; paprastas pavyz-dþio paruoðimas – pavyzdþiai daþniausiaitik praskiedþiami, matavimus atliekantelektrocheminiais biosensoriais pavyz-dþiai gali bûti nehomogeniðki, tinka ávai-rios konsistencijos koðës; biosensoriausgeneruojama elektros srovë priklausonuo tiriamosios medþiagos koncentraci-jos, todël biosensorius galima naudotipratekamose sistemose junginiui nuolatkontroliuoti laike, galima biosensoriøáterpti á kokià nors sistemà (mikrobiologi-ná reaktoriø, saugyklos indà ar net á gyvàorganizmà) ir sekti junginio ar jø grupëslygá sistemoje.

Fermentiniai biosensoriai turi ir trûku-mø: trumpas biosensoriaus eksploatavi-mo laikas, kurá sàlygoja fermentinës sis-temos nedidelis stabilumas. Kai kurie bio-sensoriai veikia keletà dienø, po to reikiakeisti biosensoriaus fermentinæ dalá; sufermento inaktyvacija susijæs daþnos bio-sensoriaus patikros poreikis, ne visos fer-mentinës sistemos yra pakankamai spe-cifiðkos, pavyzdþiui, aminorûgðèiø oksi-dazë katalizuoja beveik visø aminorûgð-èiø oksidacijà deguonimi; fermentiniø bio-sensoriniø sistemø jautris paprastai ne-bûna maþesnis nei keletas mikromoliø/litre, ir to kartais nepakanka.

Kad ir koks didelis ðiuo metu yra fer-mentø ir antikûnø pasirinkimas, taèiau po-reikiai yra didesni. Todël selektyviu atpa-

þinimu pasiþyminèios struktûros labai ak-tyviai kuriamos daugelyje pasaulio labo-ratorijø. Galima bûtø iðskirti dvi svarbiau-sias kryptis. Tai molekuliniø áspaudø me-todas ir aptamerø sintezës metodas.

Molekuliniø áspaudø metodas remia-si polimero sinteze, kuriame bûtø sufor-muotos taikinio-molekulës sujungimovietos. Tam parenkami monomerai, ku-rie gali sudaryti su taikinio molekule ne-sunkiai iðardomus kovalentinius ryðius(pavyzdþiui, esterinius arba tioesterinius)arba nekovalentines tarpmolekulines sà-veikas (vandenilinius, joninius ryðius, ki-tas silpnas sàveikas). Monomeriniai to-kiø reagentø galai sujungiami á polimerà.Taip polimere suformuojama molekulës-taikinio sujungimo vieta taip pat, kaip taivyksta fermento aktyviame centre. Paða-linus ið aktyvaus centro molekulæ-taikiná,lieka jà atitinkanti aikðtelë su tikslingai ið-dëstytomis sujungimo vietomis.

Toks polimeras gali atpaþinti ir sujung-ti á kompleksà savo taikiná. Atpaþinimo efek-tyvumas yra maþesnis nei fermentø ar an-tikûnø, taèiau toks polimeras yra daug sta-bilesnis nei baltyminiai analogai ir puikiaitinka biosensoriams kurti. Metodas yra uni-versalus ir gali bûti labai greitai pritaikytasnaujø vaistø, herbicidø, pesticidø ir kitø bio-reguliatoriø greito nustatymo metodamskurti. Ðiuo metu sukurti biosensoriai mor-finui, atrazinui ir kitoms medþiagoms nu-statyti maisto produktuose. Metodas pui-kiai tinka nedidelëms, apibrëþtà formà tu-rinèioms molekulëms nustatyti, taèiau sun-kiau pritaikomas didelëms, grieþtos geo-metrinës formos neturinèioms moleku-lëms, pavyzdþiui, baltyminës prigimties.

Aptamerai yra DNR arba RNR gran-dinës, erdvëje suformuojanèios geomet-rinæ figûrà, kuri panaðiai kaip ir molekuli-niø áspaudø polimere gali specifiðkai su-jungti á kompleksà taikinio molekulæ. Pa-vyzdþiui, 5 pav. pavaizduota aptamerostruktûra, kuri atpaþásta þmogaus imu-noglobulinà E. Dabar jau sukurtos iðtisosbibliotekos tokiø aptameriniø struktûrø.

3 pav. Sinigrino biosensoriaus veikimo schema

4 pav. Molekuliniø áspaudø metodas

5 pav. Aptameras,atpaþástantisimunoglobulinà E

Taikinio molekulë irparinkti monomerai

Taikinio ir monomerøkompleksas

Polimeras sutaikiniu

Polimeras susuformuota taikiniosujungimo vieta

Nukelta á 20 p.


Moksliniais tyrimais árodyta, kad svei-katà daugiausia (apie 50 proc.) lemia gy-venimo bûdas ir sudëtinë jo dalis – mity-ba. Aplinkos tarða sveikatà lemia tik 20procentø. Jeigu aplinkos tarðos átakà svei-katai prilygintume 100 proc., tai ið to kie-kio tik10–20 proc. terðalø, patekæ á orà,turëtø átakos sveikatai, o 80–90 proc. jøpatektø á maistà ir geriamàjá vandená irveiktø mûsø sveikatà. Paveldimumassveikatà lemia 20 proc., o medicininë pa-galba – tik 10 proc. Taigi mityba – sveika-tos pagrindas (1 pav.).

Tarp Lietuvos gyventojø labai paplitækraujotakos, vëþio, cukrinio diabeto, os-teoporozës, dantø ëduonies ir kitø ligø ri-zikos veiksniai, susijæ su mityba. Lietu-vos sveikatos informacijos centro duome-nimis, 2006 m. tarp visø mirèiø prieþas-èiø Lietuvoje kraujotakos sistemos ligossudarë net 54,3 proc., o vëþys – 18,2procento.

Taigi visi Lietuvos maisto gamintojai,technologai, maisto vartotojai, norëdamisumaþinti lëtiniø neinfekciniø ligø mûsøðalyje paplitimà, turëtø:

· maþinti visø maisto produktø riebu-mà;

· maþinti maisto produktø saldumà;· maþinti maisto produktø sûrumà;· vengti maisto priedø (daþikliai, kon-

servantai, saldikliai, fosfatai);· vengti transformuotø riebalø (marga-

rinas);· siekti natûralumo (maþiau vartoti rû-

kytø, keptø, rafinuotø, skrudintø, karðtaidþiovintø maisto produktø);

· vartoti daugiau skaiduliniø maistomedþiagø turinèiø produktø (rupi, skal-dytø grûdø duona, sëlenos, sëmenys);

· vartoti daugiau vaisiø ir darþoviø(kasdien – apie 450–500 g);

· praturtinti maisto produktus antiok-sidantais, omega-3 riebalø rûgðtimis, li-kopenu, vitaminais, prebiotikais ir probio-tikais, mineralais (jodas, selenas, kalcis);

· kurti ir vartoti maisto produktus belaktozës.

Akivaizdu, kad þmogaus gerovæ dau-giausia lemia tinkama ir sveikatai saugi mi-tyba ir mitybos áproèiai, atitinkantys maistosaugos reikalavimus. Maisto sauga – tai tei-

sës aktø nustatytø maisto ir jo tvarkymo rei-kalavimø visuma, garantuojanti, kad, var-tojant maistà áprastomis, gamintojo nusta-tytomis vartojimo sàlygomis, áskaitant ir il-galaiká vartojimà, nebus jokios rizikos var-totojø sveikatai ar gyvybei arba ji bus nedidesnë negu ta, kuri teisës aktuose nusta-tyta kaip leidþiama bei laikoma atitinkanèiaaukðtà vartotojø apsaugos lygá.

Išskiriami šie kertiniai maisto saugoskomponentai:

· terðalø nebuvimas (fiziniø, cheminiø,biologiniø, radioizotopø, biotoksinø ir kt.);

· saugus sudedamøjø daliø (ypaèmaisto priedø, papildø) vartojimas;

· saugus produktø laikymas;· nustatytos vartojimo paskirties laiky-

masis.Svarbiausias dokumentas, reglamen-

tuojantis maisto saugà Lietuvoje, – Lietu-vos Respublikos maisto ástatymas numa-to, kad:

· á rinkà turi bûti tiekiamas maistas, ati-tinkantis Maisto ástatymo ir kitø teisës ak-tø nustatytus saugos reikalavimus;

· maistas turi atitikti tarptautinius lais-vam prekiø judëjimui keliamus reikalavi-mus ir Lietuvos maisto gamintojas galëtøplësti savo prekiø eksportà á kitas ðalis, oLietuvoje pagamintas maistas galëtø leng-viau konkuruoti tarptautinëje rinkoje;

· bûtø skatinama ekologiðkø þemësûkio produktø gamyba, sveikesnë Lietu-vos gyventojø mityba, gerinama su mais-tu ir mityba susijusi þmoniø sveikata.

Terðalø nebuvimas: mikrobiologinëmaisto produktø sauga

Visoje Europos Sàjungoje mikrobio-loginës tarðos lygiai reglamentuojami Eu-ropos komisijos reglamentu 2073/2005dël maisto mikrobiologiniø kriterijø, kuriopagrindiniai kriterijai bûtø:

· mikroorganizmø ar jø toksinø neturibûti tiek, kad jie keltø rizikà sveikatai;

· mikrobiologiniai kriterijai neturi bûtivirðijami visu produkto tinkamumo varto-ti laikotarpiu;

· maisto kontrolës institucija turi teisæatlikti ir kitø produktø ar mikroorganizmøtyrimus, jei átaria, kad produktas gali bûtinesaugus.

Atsiþvelgdama á tai, Lietuva patvirtinohigienos normà (HN 26), kuri papildë Eu-ropos Sàjungos reglamentà Lietuvai ak-tualiais mikroorganizmais ir produktais,daþniausiai sukelianèiais infekciniø ligøprotrûkius. Ðia HN vadovaujasi maisto ga-mintojai, ágyvendindami rizikos veiksniøanalizës ir svarbiøjø valdymo taðkø(RVASVT) principais pagrástà savikontro-læ. Joje nustatyti kriterijai pienui, varðkei,virtiems ir rûkytiems mësos, paukðtienosir þuvies gaminiams, konditerijos ir kuli-narijos gaminiams bei patiekalams.

Terðalø nebuvimas: cheminë maistoproduktø sauga

Tai – maisto produktø sauga nuo ter-ðalø ir pesticidø. Terðalas suprantamaskaip bet kokia á maistà patekusi ar á já ádë-ta medþiaga, kuri iðlieka maistà gaminant(þemës ûkio kultûrø auginimas, gyvuliøauginimas bei jø veterinarinë prieþiûra),perdirbant, apdorojant, pakuojant bei per-pakuojant, gabenant bei laikant arba galipatekti á maistà dël aplinkos tarðos. Iðski-riami ðie pagrindiniai cheminiai terðalai:pesticidai, sunkieji metalai, arsenas, gyv-sidabris, nitritai, nitratai, policikliniai aro-matiniai angliavandeniliai, mikotoksinai,dioksinai, akrilamidas, furanai ir kt. Nu-statyta, kad terðalø ar pesticidø likuèiø

Maisto saugaAlbertas BARZDARespublikinio mityboscentro direktorius

Lietuvoje

1 pav.Þmogaussveikatàlemiantysveiksniai

-


koncentracija maisto produkte turi bûtikuo maþesnë, kiek to galima pasiekti tai-kant geros þemdirbystës ir geros gamy-bos praktikà ávairiomis maisto tvarkymostadijomis. Maisto produktai, kuriuose ter-ðalø ar pesticidø likuèiø koncentracija tok-sikologiniu poþiûriu yra virðijama, netu-rëtø patekti á rinkà. Didþiausios leidþiamosterðalø koncentracijos yra reglamentuo-jamos ES reglamentu, pesticidø – ES di-rektyvomis bei sprendimais. Lietuvojecheminæ maisto tarðà reglamentuoja Lie-tuvos higienos norma (HN 54) „Maistoproduktai. Didþiausios leidþiamos terða-lø ir pesticidø likuèiø koncentracijos“.

Maisto saugos prieþiûra ir kontrolëLietuvoje maisto saugos prieþiûrà, reg-

lamentavimà, teisës aktø derinimà su Eu-ropos Sàjungos institucijomis atlieka Svei-katos apsaugos ministerijos Respublikinismitybos centras. Pagrindinis Respublikiniomitybos centro veiklos tikslas – maisto irsu juo susijusiø produktø, taip pat techno-loginiø ir maisto þaliavø, specialios paskir-ties maisto, maisto papildø, maistiniømedþiagø, apšvitinto, genetiškai ar kitaippakeisto, naujai sukurto ar neáprastai ruoð-to maisto, maisto priedø ir jø miðiniø, alko-holio ir tabako bei su maistu besilieèianèiøgaminiø ir medþiagø, saugos ir mitybosprieþiûros veiksmø bei programø koordi-navimas, mokslinio tyrimo ir praktinë veik-la, maisto saugos, kokybës bei su maistuir mityba susijusios Lietuvos gyventojø svei-katos gerinimas. Svarbiausios veiklos sri-tys – dalyvauti formuojant ir ágyvendinantVyriausybës politikà sveikos mitybos, mais-to ir su juo susijusiø produktø saugos ir ko-kybës, maisto kilmës ligø profilaktikos sri-tyje, stiprinti ir ugdyti su mityba susijusiàvisuomenës sveikatà, pagal kompetencijàintegruotis á Europos Sàjungà.

Valstybinæ maisto kontrolæ atliekaValstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba.Valstybinë maisto kontrolë – tai patikrini-mas norint ásitikinti, kad tiek vidaus rin-kai, tiek eksportui skirtas maistas yra sau-gus, tinkamai paþenklintas, nepaþeidþiavartotojø interesø ir atitinka teisës aktø rei-kalavimus. Kontrolë atliekama laikantisprincipo, kad maisto sauga þmoniø svei-katai yra besàlyginis prioritetas.

Maisto saugos klausimai detaliai ap-tarti „Valstybinëje maisto ir mitybos stra-tegijoje“ ir jos „Ágyvendinimo priemoniø2003–2010 metø plane“ (2003 m. patvir-tinta Lietuvos Respublikos Vyriausybësnutarimu), „Maisto saugos strategijoje“”(2001 m. patvirtinta þemës ûkio ministroásakymu), LRV nutarimuose, SAM ásaky-muose, Lietuvos higienos normose, Ge-ros higienos praktikos taisyklëse.

Lietuva geriamojo vandens pa-ruošimui naudoja tik poþeminio van-dens išteklius. Poþeminá vandená taippat naudoja Danija (99 proc.), Austrija(98,6 proc.), Islandija (97 proc.). Dau-guma Europos valstybiø geriamàjá van-dená ruošia iš paviršinio ir poþeminiovandens. Dalis Europos valstybiø (Is-panija 78 proc., Airija 75 proc., Anglija70 proc., Graikija 50 proc., Estija 35proc. ir kt.) naudoja pavirðiná vandená,kuris, prieð patekdamas vartotojui, tu-ri bûti reikiamai iðvalytas, pasitelkiantgana nepigias technologijas. Kai ku-riose šalyse, tokiose kaip Malta ir Kip-ras, dalis geriamojo vandens ruošia-ma (distiliuojant) ið jûros vandens.

Poþeminis vanduo yra pakankamaiðvarus, apsaugotas nuo iðorinës tar-ðos. Dël skirtingø poþeminio vandenstelkiniø formavimosi ir kitø aplinkybiøgeriamojo vandens kokybë Lietuvosregionuose yra nevienoda.

Lietuvos Respublikos geriamojovandens ástatymas (Þin., 2001, Nr. 64-

2327) reglamentuoja pagrindines vals-tybës, savivaldybës institucijø, van-dens tiekëjø ir vandens vartotojø funk-cijas ir santykius, susijusius su geria-mojo vandens gavyba, tiekimu, nau-dojimu, individualiu apsirûpinimu juobei geriamojo vandens saugos ir ko-kybës kontrole. Geriamojo vandensklausimus Lietuvoje reglamentuoja iraplinkosauginiai ástatymai: Geriamojovandens tiekimo ir nuotekø tvarkymo(Þin., 2006, Nr. 82-3260), Aplinkos mo-nitoringo (Þin., 2006, Nr. 57-2025), Van-dens (Þin., 2003, Nr. 36-1544) , Þemësgelmiø (Þin., 2001, Nr. 35-1164) ir kititeisës aktai.

Geriamojo vandens ástatyme nu-statyta, kad geriamojo vandens tiekëjaiuþ vandens saugà ir kokybæ atsakoiki ávadø á geriamojo vandens varto-tojams priklausanèiø pastatø vidausvandentieká. Uþ vartotojams priklau-sanèiø pastatø vidaus vandentiekyjeesanèio geriamojo vandens saugà irkokybæ atsako patys vartotojai. Ge-riamojo vandens tiekëjai vykdo geria-mojo vandens programinæ prieþiûrà(geriamojo vandens saugos ir koky-bës rodikliø kontrolæ).

Geriamojo vandens

Zenonas STANEVIÈIUSValstybinës maisto ir veterinarijos

tarnybos direktoriaus pavaduotojasnegyvûninio maisto klausimams

Vieðai tiekiamà vandentiekio skirstomuoju tinklu vandenávartoja apie 2,5 milijono Lietuvos gyventojø, beveik milijo-nas gyventojø apsirûpina geriamuoju vandeniu ið græþtiniøar ðachtiniø ðuliniø. Europoje gyventojai, vartojantys vieðaitiekiamà geriamàjá vandená, sudaro 89,6 procento. Dauge-lyje Europos ðaliø, pavyzdþiui, Prancûzijoje, Graikijoje,Ispanijoje ir kt., nuo 99 iki 100 proc. gyventojø vartojacentralizuotai tiekiamà geriamàjá vandená.

sauga

Valerija LIUTKEVIÈIENËValstybinës maisto ir veterinarijostarnybos Maisto skyriaus vyriausiojispecialistë


Valstybinë maisto ir veterinarijos tar-nyba (toliau – VMVT) vykdo valstybinæ vie-ðai tiekiamo geriamojo vandens kontro-læ. Valstybinës geriamojo vandens kon-trolës tikslas – uþtikrinti, kad geriamojovandens tiekëjø vieðai tiekiamo vartoto-jams geriamojo vandens kokybë atitiktøteisës aktuose nustatytus saugos ir ko-kybës reikalavimus. Apskrièiø, miestø, ra-jonø valstybiniø maisto ir veterinarijos tar-nybø (toliau – teritoriniø VMVT) pareigû-nai pagal patvirtintà kontrolës daþnumàtikrina geriamojo vandens gavybos, ruo-ðimo procesus, programinæ prieþiûrà, ge-riamojo vandens saugos ir kokybës ro-dikliø atitiktá teisës aktø reikalavimus (pri-reikus ima mëginius patvirtinamiesiemsgeriamojo vandens tyrimams atlikti akre-dituotose VMVT laboratorijose).

Europos Sàjungos ir Lietuvos teisësaktai reikalauja, kad geriamasis vanduobûtø skaidrus, be kvapo, drumzliø ir nuo-sëdø. Jame neturi bûti uþkreèiamàsias li-gas sukelianèiø mikrobø ar cheminiø,sveikatai kenksmingø medþiagø.

Stambieji geriamojo vandens tiekëjai:uþdarosios akcinës bendrovës (speciali-zuotos vandens tiekimo ámonës), uþda-rosios akcinës bendrovës: „<..> komu-nalinis ûkis“, „<..> komunalininkas“,„<..> komunalinës paslaugos“ ir kt. ða-lyje eksploatuoja apie 75 proc. geriamo-jo vandens tiekimo objektø teritorijø (van-dentiekiø), kitas eksploatuoja smulkûs ge-riamojo vandens tiekëjai: þemës ûkio ben-drovës, kaimo bendruomenës, individu-alios ámonës, fiziniai asmenys ar fiziniøasmenø (pajininkø) grupës ir kt. (19proc.), seniûnijos, rajonø savivaldybës (4proc.), ávairios biudþetinës ástaigos (ko-legijos, verslo mokyklos, pensionatai,slaugos ligoninës ir kt.) (2 proc.).

Stambieji geriamojo vandens tiekëjai,aptarnaujantys miestø, rajonø centrø ge-riamojo vandens tiekimo objekto teritori-jas, tiria beveik visus geriamojo vandenssaugos ir kokybës rodiklius (mikrobinius,cheminius (toksinius), indikatorinius ir ra-diologinius rodiklius), reglamentuojamusLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

Daugiau kaip1000 m3/parà

101-1000m3/parà

Iki 100 m3/parà

Nustatytapaþeidimø

(atvejøskaièius), ið

viso

1 pav. Geria-mojo vandens

tiekimo objektøteritorijø

(vandentiekiø)paskirstymas

pagal tiekiamogeriamojo

vandens kiekám3/parà

ministro 2003 m. liepos23 d. ásakymu Nr. V-455patvirtintoje Lietuvos hi-gienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo van-dens saugos ir kokybësreikalavimai“ (Þin., 2003,Nr. 79-3606). Në vienojegeriamojo vandens tieki-mo objektø teritorijoje ra-diologiniø, mikrobiniø,organiniø (toksiniø) ro-dikliø vertës nevirðijo lei-dþiamø verèiø. Nevirðijoleidþiamø verèiø ir neor-

ganiniø (toksiniø) rodikliø vertës, iðskyrusÐiaurës vakarø Lietuvos vandenvietëse –fluoridø koncentracija geriamajame (gam-tiniame) vandenyje viršijo leidþiamas ver-tes (Palangos m. – 2,7 mg/l, Kretingoje –2,1 mg/l , Kelmëje – 2,1 mg/l, Klaipëdoje (Ivandenvietëje) – 2 mg/l ir kt. (rodiklio lei-dþiama vertë – 1,5 mg/l).

2005–2007 m. VMVT iðsiuntë prane-ðimus Europos Komisijai dël iðlygø ge-riamojo vandens toksinio (cheminio) ro-diklio (fluoridø) ribinei vertei taikymo Kre-tingos, Palangos, Klaipëdos (I vandenvie-të) miesto vandens tiekimo objektø teri-torijoms. Palangoje (geriamojo vandenstiekëjas – UAB „Palangos vandenys“) tu-ri bûti ádiegtos fluoridø ið geriamojo van-dens ðalinimo technologijos 2008 m. pa-baigoje, Kretingoje (geriamojo vandenstiekëjas – UAB „Kretingos vandenys“) –2009 m. pabaigoje, Klaipëdoje (geriamojovandens tiekëjas – UAB „Klaipëdos van-duo“) – 2010 m. pradþioje.

Buvo tirti visi indikatoriniai geriamojovandens kokybës rodikliai (amonis, ben-droji geleþis, manganas, chloridas, savi-tasis elektros laidis, vandenilio jonø kon-centracija, natris, sulfatas, drumstumas irkt.). Šiuos rodiklius privalu stebëti geria-majame vandenyje, jie tiesiogiai nesietinisu kenksmingu poveikiu þmogaus sveika-

2 pav. Nustatyti paþeidimai (atvejøskaièius) geriamojo vandens tiekimoobjektø teritorijose (vandentiekiuo-se) pagal tiekiamo vandens kiekám³/parà 2003 - 2006 m.

3 pav. Vieðai tiekiamo geriamojo vandens patvirtinamieji tyrimai 2003-2006 m.(neatitikusieji reikalavimø / atlikti tyrimai) procentais

Fe, amonis,Mn,drumstumasir kt.(indikatoriniairodikliai)Fluoridas(toksinisrod.)


tai, taèiau atspindi gamtinio vandens sa-vybes, geriamojo vandens ruoðimo ir tie-kimo technologijà. Geleþis, manganas,drumstumas ir kiti indikatoriniai rodikliai la-bai blogina juslines vandens savybes, to-dël toks vanduo vartotojø netenkina.

Priemiesèiø ir kaimø gyvenvietëse, kurgeriamojo vandens tiekimo teritorijas ap-tarnauja ne stambieji, o smulkûs geriamojovandens tiekëjai (biudþetinës ástaigos, fi-ziniai asmenys, þemës ûkio bendrovës,kaimo bendruomenës ir kt.), geriamasisvanduo daug prastesnës kokybës.

Pagal teritoriniø VMVT patikrinimøduomenis nustatyta, kad geriamasis van-duo priemiesèiø ir kaimø gyvenvietëmsneruoðiamas (neðalinama geriamajamevandenyje gamtinë geleþis). Buvo paþei-dþiami ne tik geriamojo vandens koky-bës, bet ir saugos reikalavimai (nustatytimikrobiniai rodikliai, galintys sukelti þar-nyno uþkreèiamàsias ligas).

Sovietmeèiu árengti vandentvarkosobjektai yra fiziðkai ir moraliðkai susidë-vëjæ, nëra vandentvarkos objektø techni-nës dokumentacijos, trûksta kvalifikuotøspecialistø vandentvarkos objektø tech-ninei prieþiûrai, nevykdoma geriamojovandens programinë prieþiûra (nuolatinë,periodinë). Smulkûs geriamojo vandenstiekëjai (biudþetinës ástaigos, fiziniai as-menys, þemës ûkio bendrovës, kaimobendruomenës ir kt.) neturi lëðø tinkamaivandentvarkos objektø prieþiûrai.

Teritorinës VMVT, nustaèiusiosšiurkšèius teisës aktø reikalavimø paþei-dimus, informuoja vietos savivaldos, Svei-katos apsaugos ministerijos, Aplinkos mi-nisterijos institucijas, vartotojus.

Keleriø metø duomenys rodo, kaddaugiausia nustatoma paþeidimø geria-mojo vandens tiekimo objektø teritorijo-se (vandentiekiuose), kur tiekiama van-dens iki 100 m³/parà.

Teritorinës VMVT, nustaèiusios geria-mojo vandens saugos (mikrobiniø ar che-miniø (toksiniø) rodikliø) neatitikimà nu-statytiems reikalavimams, laikinai uþdrau-dþia tiekti geriamàjá vandená vartotojams,kol tiekëjai paðalina paþeidimus ir atsta-tomos geriamojo vandens rodikliø vertësiki leidþiamø verèiø. 2006 m. buvo laiki-nai uþdrausta tiekti nesaugø geriamàjávandená 15 kartø (2005 m. – 13, 2004 m.– 3). 2007 m. per pirmà pusmetá – 2.

Iðanalizavus geriamojo vandens áta-kà infekciniø ligø protrûkiams Lietuvoje,nustatyta, kad nuo 2000 m. buvo uþre-gistruota 5 vandens kilmës protrûkiai (sumaistu plintanèiø ligø):

2000 m. þarnyno infekcijos protrûkisKupiðkio rajono Skapiðkio vidurinëje mo-kykloje. Bakterinës þarnyno infekcijos pro-trûkio pagrindinis rizikos veiksnys – po van-dentiekio avarijos tiektas á mokyklà uþterð-

tas bakterijomis vandentiekio vanduo, ku-ris buvo naudojamas maistui ir gërimamsgaminti, indams ir inventoriui plauti.

2002 m. þarnyno uþkreèiamosiomis li-gomis grupinis susirgimas Kybartø mies-te. Nustatyta, kad susirgusieji gyventojaivartojo mikrobiologiðkai uþterðtà ðachti-niø ðuliniø vandená.

2003 m. grupinis dizenterijos protrûkisKauno miesto Aleksoto seniûnijoje. Api-bendrinus epidemiologinio bei mikrobio-loginiø tyrimø rezultatus, nustatyta, kad ði-geliozë galëjo iðplisti vartojant nevirintàvandens kolonëlës uþterðtà vandená.

2003 m. dizenterijos protrûkis Këdai-niø rajono Keleriðkiø gyvenvietëje. Nusta-tyta, kad dizenterijos protrûkis galëjo ávyktiavarijos metu uþterðtam vandeniui pate-kus á vandentiekio tinklus, nes, sustab-dþius geriamojo vandens tiekimà, nutrû-ko ir susirgimai.

2007 m. þarnyno infekcijos protrûkisKëdainiø rajono Paeþeriø kaime dël ne-saugaus (mikrobiologiðkai uþterðto) ðach-tinio ðulinio vandens. Uþkratas galëjo ið-plisti dël uþdelsto susirgusiøjø kreipimo-si á gydymo ástaigas bei asmens higie-nos nepaisymas, leidæs infekcijai plisti perbuitinius kontaktus.

Susirgimai infekcinëmis ligomis pervandená Lietuvoje nëra daþni. Registruotiinfekciniø ligø protrûkiai – daugiausia dëlvietiniø vandentiekio tinklø avarijø, nepri-þiûrimø vandens kolonëliø ar uþterðtø irnetinkamai priþiûrimø ðachtiniø ðuliniø.Pastebëta, kad daþniausiai uþsikreèiamamaþose vandenvietëse, kurias eksploa-tuoja patirties neturintys geriamojo van-dens tiekëjai. Nors poþeminis vanduo yrapakankamai ðvarus ir apsaugotas nuo ið-orinës tarðos, taèiau galimi ávairûs atve-jai, pavyzdþiui, árengimø montavimas, re-monto darbai, avarijø likvidavimas, kuriømetu gali bûti uþterðiamas vanduo.

Didesnë tikimybë uþsikrësti, kai van-duo vartojamas ið ðachtiniø ðuliniø, indi-vidualiø negiliø græþtiniø ðuliniø ar kitø pa-virðiniø telkiniø. Toks vanduo daþniausiaiyra nesaugus, nes negalima garantuotitinkamos ðiø telkiniø vandens stebëse-nos, o ávykus avarijai arba terðalams pa-tekus á ðiuos telkinius – labai maþa tiki-mybë, kad gyventojai bus laiku informuotiapie gresiantá pavojø ir imtasi priemoniøðiam pavojui likviduoti.

Pagal teritoriniø VMVT pateiktus duo-menis geriamojo vandens tiekëjø skaièiusnuo 2003 m. iki 2007 m. sumaþëjo 26 pro-centais. Manome, kad per lëtai ið juridi-niø ir fiziniø asmenø perimami vandent-varkos ûkio objektai, kuriø savininkai ne-garantuoja tinkamo jø eksploatavimo, taippat iš bendro naudojimo vandentvarkosûkio objektø, nebeturinèiø ðeimininko,vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausy-

bës 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr.1167 „Dël Lietuvos miestø ir miesteliø van-dentvarkos ûkio plëtojimo pagrindiniøkrypèiø“ (Þin., 1997, Nr. 97-2461) 1.3 p.nuostatas ir 4.8 p. rekomendacijas.

Pavyzdþiui, Vilniaus r. Zujûnø seniû-nijos Buivydiðkiø vandenvietës (tebenau-dojamas seno tipo 1965 m. vandensbokðtas) perdavimo Vilniaus rajono savi-valdybei procesas tæsiasi nuo 1995 me-tø, geriamojo vandens tiekëjas – Vilniauskolegijos Agrotechnologijø fakultetas (bu-væs Buivydiðkiø þemës ûkio studijø cen-tras). Buivydiðkiø gyventojai kolektyviniusskundus dël tiekiamo nekokybiðko geria-mojo vandens teikë ne tik VMVT, bet irLietuvos Respublikos Seimui, LietuvosRespublikos Vyriausybei, Nacionalineivartotojø teisiø apsaugos tarybai, Lietu-vos Respublikos sveikatos apsaugos mi-nisterijai, UAB „Vilniaus vandenys“, ki-toms valstybës institucijoms. Gyventojøskundai pagrásti, nes Buivydiðkiø gyven-tojams tiekiamas nekokybiðkas geriama-sis vanduo (bendroji geleþis virðijo spe-cifikuotà vertæ 30 kartø, drumstumas – 13kartø). Dël blogos Buivydiðkiø vandentie-kio tinklø techninës bûklës ir nesutvarky-tos teisinës objekto registracijos objek-tas neperduodamas Vilniaus rajono sa-vivaldybei ilgiau kaip deðimtmetá. Ðiam irkitiems objektams, kuriuos eksploatuojasmulkieji geriamojo vandens tiekëjai, ne-skiriamos biudþeto lëðos græþiniams, van-dentiekio tinklams atnaujinti, naujomstechnologijoms ádiegti.

Pagal teisës aktø nuostatas vartotojaituri gauti informacijos apie vartojamo van-dens kokybæ. Stambûs geriamojo van-dens tiekëjai (UAB „Vilniaus vandenys“,UAB „Kauno vandenys“, UAB „Aukðtaiti-jos vandenys“, UAB „Ðiauliø vandenys“ir kitos bendrovës) informacijà apie ge-riamojo vandens kokybæ pateikia varto-tojams interneto puslapiuose, taèiausmulkûs geriamojo vandens tiekëjai ðioteisës aktø reikalavimo nevykdo.

Vartotojai, kuriems vieðai tiekiamasnekokybiðkas geriamasis vanduo, turikreiptis á geriamojo vandens tiekëjus arpraneðti VMVT internetu www.vet.lt, arskambinti nemokama (ištisà parà) linija(8-5) 800 40 403.

Manome, kad, ágyvendinus Geriamo-jo vandens tiekimo ir nuotekø tvarkymoástatymo, kuris galioja nuo 2007 m. sau-sio 1 d., nuostatas ðalyje, daugiau Lietu-vos gyventojø bus aprûpinti geros koky-bës centralizuotai tiekiamu vandeniu.


Genetiškai modifikuoti organizmai(GMO) – tai tokie organizmai, kurie negaliatsirasti daugindamiesi natûraliu bûdu ar-ba naudojant tradicinius naujø veisliø ið-vedimo metodus. Taikant genø inþinerijà,vieno augalo (organizmo) genas perke-liamas á kito augalo genà ir sukuriamasnaujas augalas, kurio genetinë medþiagayra taip pakeista ir ágyja tokiø savybiø, ku-riø negalëtø atsirasti natûraliu bûdu. Ðiemsaugalams suteikiama ávairiø savybiø: jie at-sparesni ligoms bei kenkëjams, sausrai arðalèiui, jiems reikia maþiau pesticidø, her-bicidø, paprasèiau transportuoti.

Maisto produktai, kurie yra pagamintiið genetiðkai modifikuotø þaliavø ar kuriøsudëtyje yra genetiðkai modifikuotø orga-nizmø, yra vadinami genetiškai modifi-kuotu maistu.

GMO turintys maisto ir paðarø produk-tai yra reglamentuojami Europos Sàjun-gos ir nacionaliniais teisës aktais. Euro-pos Komisija parengë GMO nustatymo irþenklinimo norminius dokumentus. Pagal2003 m. rugsëjo 22 d. Europos Parlamen-to ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2006 dël genetiðkai modifikuoto maisto irpaðarø nuostatas privaloma þenklinti ge-netiðkai modifikuotà maistà, jeigu jame yradaugiau kaip 0,9 proc. GMO ingredientø.Vartotojø pasitikëjimà galima ágyti tik aið-kiai ir sàþiningai þenklinant tokius maistoproduktus. Lietuvos Respublikos genetið-kai modifikuotø organizmø ástatymas ága-

lioja Valstybinæ maisto ir veterinarijos tar-nybà kontroliuoti importuojamus ið treèiø-jø ðaliø ir rinkoje esanèius genetiškai mo-difikuotus maisto produktus.

2004 m. Nacionalinës veterinarijos la-boratorijos (NVL) Genetiðkai modifikuo-tø organizmø skyriuje buvo pradëti pir-mieji maisto produktø tyrimai dël geneti-nës modifikacijos nustatymo. Ðiame sky-riuje dirba 8 aukštos kvalifikacijos specia-listai, 2 ið jø mokslø daktarai. Genetiðkaimodifikuotø organizmø nustatymo meto-dai yra akredituoti Europos Sàjungos at-sakingø institucijø. Ðiuo metu áteisinti kie-kybiniai ir kokybiniai sojø, kukurûzø, rap-sø, ryþiø mëginiø tyrimo metodai geneti-nei modifikacijai nustatyti. NVL Genetið-kai modifikuotø organizmø skyriuje šiaismetodais maisto produktuose yra nusta-tomi net ir patys maþiausi genetiðkai pa-keistø organizmø likuèiai. Nustatoma ne-maþai atvejø, kai GMO kiekiai produktuo-se nevirðija 0,9 proc., tuomet tokiø mais-to produktø þenklinti dël GMO nereikia.

2004 m. NVL iðtirtas pirmasis maistoproduktas – sojø lakðtiniai makaronai, áveþ-ti ið Èekijos Respublikos, – kuriame nu-statyta genetiðkai modifikuotø organizmø.2005 m. GMO buvo nustatyti ið Ukrainosimportuotuose 2-jø pavadinimø kukurûzøproduktuose ir vieno pavadinimo ðokola-do gaminiuose, kurie buvo áveþti ið Lenki-jos Respublikos. 2006 m. iðtyrus 92 pava-dinimø sojø, kukurûzø, rapsø ir ryþiø mais-to produktø mëginius, GMO buvo nusta-tyta 8 pavadinimø maisto produktuose. Taiðokoladinë plytelë, ðokoladiniai vafliai,dviejø rûðiø ðokoladinis kremas, kiti sal-dumynai, kuriø þenklinimo etiketëse ne-buvo nurodyta, kad juose yra GMO. Ðiegenetiðkai modifikuoti maisto produktaibuvo importuoti ið Turkijos, Ukrainos, Bul-garijos. Jø siuntos buvo sustabdytos, kolimportuotojai paþenklins šiuos maisto pro-

netiðkai modifikuotø augalø ar produktøgamintojai turi garantuoti atsekamumà vi-sais gamybos etapais, kad GMO atsitikti-nai nepatektø á maistà.

Valstybinës maisto ir veterinarijos tar-nybos maisto inspektoriai tikrina ne tikmaisto þaliavà – sojø aliejø, margarinà armajonezà, bet ir konditerijos, kulinarijosgaminiuose vartojamø genetiðkai modifi-kuotø produktø atsekamumà. Pavyz-dþiui, tikrinama, ar etiketëje nurodyta in-formacija atitinka tikràjà produkto sudëtá.Jeigu kepant sausainius vartojamas alie-jus su GMO, ar þenklinime apie tai áspë-jamas vartotojas.

Europos Sàjungoje (ES) galima pre-kiauti genetiðkai modifikuotais produktais,taèiau jie turi atitikti ES reikalavimus. Á ESdraudþiama áveþti ið treèiøjø ðaliø tuos ge-netiðkai modifikuotus produktus, pvz., ry-þiø, pomidorø, bananø, rieðutø, kai kuriøkukurûzø veisliø ir kt., kuriø veisliø geneti-në modifikacija nëra áteisinta ES teisës ak-tais. ES patvirtinta 1 genetiðkai modifikuo-tø sojø, 17 kukurûzø, 5 rûðiø rapsø, 5 med-vilnës ir 1 mieliø rûðis. ES valstybëse gene-tiðkai modifikuoti augalai auginami tik moks-liniais tikslais. Paminëtina, kad vien soja irsojø produktai gali bûti vartojami maþdaug25 tûkst. rûðiø maisto produktuose: kepi-niuose, ðokolado produktuose, leduose,ávairiausiuose padaþuose, kakavos ir kituo-se gërimuose, sriubose, darþoviø konser-vuose, maisto papilduose ir kt.

Valstybinës maisto ir veterinarijos tar-nybos maisto produktø inspektoriai vienðiais metais atrinko ið 39 importuotojø 188pavadinimø maisto produktø mëginius, iðjø: 32 – sojø, 15 – kukurûzø, 7 – ryþiø, 2 –rapsø, taip pat maisto produktø, á kuriø su-dëtá áeina sojø, kukurûzø, ryþiø produktai,mëginius – 16 pavadinimø bulviø, maka-ronø produktø, 41 ðokolado ir saldainiø ga-minys, 32 pavadinimø konditerijos gami-niø, maisto papildø ir kt. pavadinimø mais-to produktø genetinei modifikacijai nusta-tyti. Šie maisto produktai buvo importuoti

Genetiðkai

VidaJAROÐIENËVMVT Maisto

skyriausvyriausioji

specialistë-valstybinë

maistoproduktø

inspektorë

Valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) genetiškaimodifikuoto maisto produktus kontroliuoja jau ketverius metus.

Kontrolës tikslas – siekti, kad genetiškai modifikuoti maisto pro-duktai, importuojami ar esantys rinkoje, taip pat naudojami gami-niams, bûtø saugûs, tinkamai paþenklinti ir atitiktø jiems keliamus

reikalavimus. Genetiškai modifikuotø maisto produktø sauga yraviena aktualiausiø ir prioritetiniø Valstybinës maisto ir veterinarijostarnybos kontrolës srièiø. Tarnybos pagrindinis uþdavinys yra siekti,

kad vartotojas bûtø informuotas apie maisto produktø kilmæ irgalëtø rinktis – vartoti genetiðkai modifikuotus arba natûralius.

modifikuotø maisto produktøkontrolë

duktus teisës aktø nustatyta tvarka. Ið visotokiø maisto produktø buvo sustabdytadaugiau kaip 12,5 tonos. Jei maisto pro-dukto sudëtyje yra daugiau kaip 0,9 pro-cento GMO, þenklinimo etiketëse gamin-tojas privalo nurodyti þodþiais, iš kokio ge-netiškai modifikuoto organizmo produktasyra pagamintas arba kokio genetiškai mo-difikuoto organizmo yra jo sudëtyje. Ge-


ið Indijos, Izraelio, Turkijos, Tailando, Uk-rainos, Brazilijos, Baltarusijos, Kinijos, Ka-nados, Argentinos, Egipto, Rusijos, Pakis-tano, JAV, Ðveicarijos ir kitø ðaliø. Maistoproduktø mëginiai dël genetiðkai modifi-kuotø organizmø yra tiriami keliais etapais,t.y. pirmiausia tiriama, ar ið viso maisto pro-dukte yra GMO, antra, atliekami GMO ko-kybiniai ir, treèia, jei bûtina, kiekybiniai ty-rimai. Kokybinio tyrimo metu nustatoma,kokia (ar kokios) genetinë modifikacija yratiriamajame maisto produkte, o kiekybiniumetodø tyrimu nustatomas GMO kiekisprocentais. Ðiais metais NVL atlikus mais-to produktø tyrimus dël genetinës modifi-kacijos, buvo nustatyti tik 4 netaisyklingoþenklinimo atvejai. Buvo sustabdytosmaisto produktø siuntos: saldumynø irmaisto papildø, importuotø ið Turkijos, Uk-rainos ir JAV. Dviejø pavadinimø saldumy-nuose buvo nustatyta GMO, kuriø kiekisvirðijo 5 proc., ir dviejø pavadinimø mais-to papildai, kuriø sudëtyje buvo GMO, ta-èiau nebuvo paþenklinta. Nuo metø pra-dþios VMVT dël netinkamo þenklinimo uþ-draudë tiekti Lietuvos rinkai 3,2 t maistoproduktø, kuriø sudëtyje nustatyta GMO.

Prieð trejus metus Lietuvos rinkoje bu-vo prekiaujama tik keleto rûðiø aliejumi irmargarinu, á kuriø sudëtá áeina genetiðkaimodifikuotø sojø produktø. Ðiandienparduotuvëse jau yra ir genetiðkai pakeis-to majonezo, saldumynø, maisto papil-dø. Rasime 22 pavadinimø augalinio alie-jaus, 6 pavadinimø margarino, 8 pavadi-nimø saldumynø, dviejø pavadinimø ma-jonezo, dviejø pavadinimø maisto papil-dø su genetiðkai pakeistais ingredientais.Ðie maisto produktai turi bûti tinkamai pa-þenklinti, kad vartotojas galëtø rinktis tra-dicinius maisto produktus ar vartoti ge-netiðkai modifikuotà maistà. Valstybinësmaisto ir veterinarijos tarnybos kontrolëstikslas ir uþdavinys, kad vartotojui bûtøteikiami saugûs ir kokybiðki, tinkamaipaþenklinti maisto produktai.

Šiandien Lietuvoje prekiaujama šiaistaisyklingai paþenklintais genetiðkai mo-difikuotais maisto produktais: 8 pavadi-nimø saldumynai: ðokoladinë plytelë Di-nastija, Samari, šokoladiniai vafliai Smak-down, šokoladiniai saldainiai Vkus lešèi-ny-siurpriz, šokoladiniai kiaušiniai Bermu-da, šokoladinis kremas Cikonella, riešuti-nis tepamasis kremas Finetti; 22 pavadi-nimø augaliniai aliejai: Brolio, Lankø, So-dþiaus, Kolumbo, Tëviðkës, Augalinis alie-jus, Dolores, Maxima, Optima linija, Perla,Karolina, Þemaièio, Aukselis, Saulutë, Omi-li, Huilor, Oilio, Vitela, Luccija, Jasmine, Ca-roli, Zitos sojø aliejus; 6 pavadinimø mar-garinai: Optima linija, Aukselis, Aima, Li-sette, Extra, Osrini; 2 pavadinimø majo-nezas: Sodþiaus, Provans; 1 pavadinimomaisto papildu Memortop.

Pirmykðèio þmogaus pagrindinismaisto ðaltinis buvo natûralios gam-tos gërybës: jis rinko augalus, þvejo-jo, medþiojo. Spëjama, kad perdirbtimaisto þaliavas þmonës pradëjo maþ-daug pieð 12 tûkstanèiø metø: gal pa-bandë lauþe iðkepti þvërienos gabalàar ant ákaitintø akmenø – susmulkintøgrûdø paplotëlá. Visuomenei pereinantá aukðtesná raidos lygá, kito ir maistoproduktø gamybos bûdai bei maistofunkcijos. Jau daug metø maistas ten-kina ne tik gyvybinius poreikius, bettampa ir tam tikra laisvalaikio dalimi,skiriamuoju tautinio savitumo þenklu.Tobulëjant maisto þaliavø perdirbimotechnologijoms, ávairiais metodaisperdirbama per 80 proc. maisto þa-liavø, gausëja maisto produktø asor-timentas ir kinta jø sudëtis. Priklauso-mai nuo perdirbimo bûdo produktøvertë sumaþëja: labai daþnai pakintapagrindiniø maisto medþiagø – balty-mø, riebalø, angliavandeniø savybës,sumaþëja vitaminø, fermentø ar jie netvisai sunaikinami.

Maisto paskirstymas pasaulyje la-bai netolygus: ðiuo metu beveik penk-tadalis þmonijos, ypaè besivystanèio-se ðalyse, jauèia maisto stygiø, Afri-koje badauja apie 1/3 gyventojø. O ið-sivysèiusiose ðalyse, kur vyrauja in-dustrinë maisto gamyba, daþnai mais-tas vartojamas nesaikingai, teigiama,kad pasaulyje yra apie 1,2 milijardogyventojø, turinèiø antsvorá. Nuo in-dustrinio maisto atsiranda vadinamo-sios civilizacijos ligos: ðirdies ir krau-jagysliø, alergija, vëþys, diabetas, ast-ma ir kt. Industrinë maisto pramonëkelia ir daug kitø problemø: maistasdaþnai gaminamas toli nuo vartotojo,jam gabenti reikia didesniø energijossànaudø, be to, galima paties produk-to ir aplinkos tarša. Maistas ruošiamasilgam laikymui, kyla toksinës infekci-jos pavojus, o apsaugos nuo gedimopriemonës daþnai maþina produkto

vertæ. Nepalankios sveikatai ir ávairios„greito maisto“ rûðys: koncentratai,sausos sriubos, koðës ir kitokie vislabiau skubanèiam þmogui pritaikytiproduktai.

Šiuo metu pasaulyje vis daugiaudëmesio skiriama maisto saugai. Lie-tuvos Respublikos Maisto ástatyme,ásigaliojusiame 2000 m. liepos 1 d.,nusakyti tiekiamo á rinkà maisto beijo tvarkymo reikalavimai, valstybësinstitucijø bei visuomeniniø vartotojøteisiø gynimo organizacijø kompe-tencija garantuojant maisto saugà.Sauga – tai šio ástatymo bei kitø tei-sës aktø reikalavimø visuma, garan-tuojanti, kad vartojant maistà nebusjokios rizikos þmoniø sveikatai ar gy-vybei. Saugus maistas, kaip teigia-ma LR Maisto ástatyme, yra toks, ku-riame nëra cheminiø, fiziniø, mikro-biniø ir kitokiø terðalø daugiau, neguleidþia teisës aktai, t.y. LR sveikatosapsaugos ministerijos patvirtintos hi-gienos normos, kurios yra suderin-tos su Pasaulio sveikatos organiza-cija ir kitomis tarptautinëmis institu-cijomis.

Kaip maistas gali tapti nesaugus?Mikrobiniai terðalai, kuriø poveikisþmogaus sveikatai daþnai pasireiðkiastaiga, á maistà gali patekti gaminant,transportuojant ar sandëliuojant, kainesilaikoma higienos reikalavimø,paþeidþiamas technologinis regla-mentas, taip pat kai maisto gaminto-jai, pardavëjai ir paslaugø tiekëjai ne-atitinka sveikatos reikalavimø. Fiziniøterðalø ðaltiniai panaðûs: nesilaiky-mas technologiniø bei higienos rei-kalavimø ar kt. Juk maisto produk-tuose pasitaiko rasti akmenukø, vir-vës gabaliukø ar dar blogesniø daly-kø.

Sudëtingiau yra maistà apsaugotinuo cheminës tarðos. Jos poveikisdaþnai pasireiðkia ne ið karto, che-minë medþiaga pamaþu kaupiasi or-

Ar vartotojaiProf. Dalia Marija BRAZAUSKIENË

informuojami apiesaugø maistà?

pakankamai


ganizme paþeisdama organø funkcijas.Didëjant aplinkos tarðai á maistà ar jo þa-liavas cheminiai terðalai gali patekti ið oro,vandens ar dirvoþemio. Pavojø kelia ir ra-dioaktyviosios medþiagos. Nemaþa da-lis maisto þaliavø auginamos intensyviaichemizuotuose ûkiuose, todël á maistoproduktus patenka ávairiø nepageidauja-mø cheminiø medþiagø, ið kuriø ypaè pa-vojingi sintetiniø pesticidø likuèiai, turin-tys mutageniniø bei kancerogeniniø sa-vybiø, nitratø perteklius, taip pat sunkiejimetalai, kuriø aptinkama ne tik pakeliø dir-voþemiuose, bet ir fosforo tràðose, paga-mintose ið gamtiniø mineralø.

Maisto þaliavø perdirbimo metu visdaugiau naudojama ávairiø maisto prie-dø, kuriø dalis yra sintetinës cheminësmedþiagos: tai konservantai, stabilizato-riai, emulsikliai, o ypaè daþai, aromatà su-teikianèios bei skoná gerinanèios medþia-gos ir kt. Higienistai teigia, kad maistopriedai sudaro apie 0,1 proc. onkologi-nës rizikos. Sandëliuojant ar transportuo-jant maisto produktus jø apsaugai taippat naudojamos cheminës medþiagos.

Saugus maistas – tai ekologiniuoseûkiuose iðauginti ar perdirbant ekologið-kas þaliavas pagaminti produktai. Tokiøproduktø kokybæ garantuoja grieþta jøauginimo ir perdirbimo kontrolë, jie þen-klinami specialiu þenklu. Tad labai svar-bu, kad visuomenë bûtø plaèiai ir iðsa-miai informuojama apie saugø maistà irjo pranaðumà. Bûtina, kad kiekvienas su-voktø sveikos ir saugios mitybos pasi-rinkimo svarbà.

Saugaus maisto problemà tikslingakiek plaèiau aptarti su moterimis, kuriosðeimoje daþniausiai renkasi produktus irgamina maistà. Prieð keletà metø autorësurengë moterø apklausà. Á anketà, ku-rioje buvo 24 klausimai, atsakë 290 atsi-tiktinai pasirinktø ávairios socialinës padë-ties, amþiaus ir iðsimokslinimo respon-denèiø. Duomenys apie dviejø socialiniøgrupiø moterø, kuriø nuomonës labiau-siai skyrësi, domëjimàsi maisto produk-tais pateikiami 1 lentelëje.

Apklausos metu domëtasi, ar moterysturi informacijos apie ekologiðkus maistoproduktus, ar naudoja maisto gamybaiávairius koncentratus – „greità maistà“.Duomenys pateikti 2 ir 3 lentelëse.

Reikia manyti, kad po tuometës ap-klausos informacijos apie ekologiškus

Domisi informacija Atsakiusiøjø proc.apie maisto produktus Visos respondentës Darbininkës ÛkininkësDomisi gamintoju 47,8 35,0 46,0Produkto sudëtimi 51,4 26,0 40,0Kaloringumu 23,2 17,0 20,0Tinkamumo terminu 68,2 73,0 53,0Maisto priedais 40,0 26,0 66,0Nesidomi 7,3 12,0 0,0

1 lentelë. Moterø domëjimasis informacija apie maisto produktus

Atsakiusiøjø proc.Pakankamai Maþai Nieko neþino

Visos respondentës 22,9 62,1 15,0Darbininkës 2,9 58,8 41,2Ûkininkës 46,7 53,3 0,0

2 lentelë. Informuotos apie ekologiðkus maisto produktus

Atsakiusiøjø proc.Daþnai Retai Nevartoja

Visos respondentës 4,5 60,4 35,1Darbininkës 9,1 63,6 27,3Ûkininkës 0,0 42,9 57,1

3 lentelë. Maisto gamybai vartoja ávairius koncentratus, „greità maistà“

Leidinio pavadinimas Skelbta Temø pasiskirstymas proc.straipsniø Apie maisto Apie Receptai

maisto saugà mitybàklausimais

„Ðeimininkë“ (savaitraštis) 42 9 17 74„Lietuvos sveikata“ (savaitraštis) 45 18 80 2„Netradicinë medicina“ (mënraðtis) 24 13 54 33„Kauno diena“ (dienraštis) 46 28 59 13„Sveikas þmogus“ (mënesinis þurnalas) 34 18 70 12„Sveikata ir groþis“ („Lietuvos þiniø“ savaitinis þurnalas) 34 6 41 53„Sveika! Moteris“ (mënesinis þurnalas)* 69 9 59 32* Perþiûrëti visi iðleisti numeriai.

4 lentelë. 2007 m. pirmajame pusmetyje skelbti straipsniai þiniasklaidoje

maisto produktus padaugëjo, taèiau „grei-to maisto“, kurá tam tikra prasme galimapriskirti nesaugiam, vartojimas padidëjo.

Lietuvos universitetø moterø asocia-cija (LUMA), bendradarbiaudama su LRaplinkos ministerija, 2004 m. surengë res-publikos moterø nevyriausybiniø organi-zacijø (NVO) ap-klausà, susietà suaplinkosauga. Tarpkitø klausimø buvo irtoks – kokie, organi-zacijos nariø nuo-mone, yra sveikatainepalankûs aplin-kos veiksniai. Gautiatsakymai parodyti1 pav.

Kaip matyti iš 1pav., moteris labiau-siai jaudina neigiamanesaugaus maistoátaka sveikatai. Tai ro-do, kad visuomenëapie saugø maistà

1 pav. Sveikatai nepalankûs veiksniai pagal moterø NVO nuomonæ

dar labai stokoja þiniø. Ar pakankamai in-formacijos gauna visuomenë mitybos irsaugaus maisto klausimais?

Buvo perþiûrëti kai kurie periodiniai lei-diniai, kurie, autorës nuomone, daugiau-sia raðo apie maistà. Jø teikiama infor-macija suskirstyta taip: maisto sauga,bendri mitybos klausimai ir receptai. 2007metø pirmojo pusmeèio leidiniuose mi-tybos klausimais skelbtø straipsniø skai-

èius bei jø pasiskirstymas pagal temati-kà parodytas 4 lentelëje.

Kaip matyti ið pateiktos lentelës, dau-giausia straipsniø yra bendrais mitybosklausimais. Aptariamos ávairios dietos, liek-nëjimo problemos, funkcinis maistas ir kt.Ávairûs maisto produktai, maisto papildaidaþnai apraðomi su reklamos elementais.Receptø gausa pasiþymi „Ðeimininkë“ bei„Sveikata ir groþis“. Iðradingai ir turiningaimaisto ir mitybos klausimais raðo þurna-las „Sveika! Moteris“. Taèiau saugiammaistui skirtø straipsniø – maþiausiai. Ðiai

Procentai


2 pav.Bendras

perþiûrëtøstraipsniøtematikospasiskirs-

tymas

Maisto sauga

Bendri mitybos klausimai

Receptai

31%

14%

55%

straipsniø kategorijai priskirti ir ekologið-kø maisto produktø apraðymai, ir perspë-jimai dël maisto su genetiškai modifikuo-tais organizmais (GMO), ir dël netinkamøbei pavojingø virtuvës indø bei mikroban-gø krosneliø. Visoje perþiûrëtoje þiniask-laidoje rastas tik vienas straipsnis apie þu-vø uþterðimà sunkiaisiais metalais, vienastrumpas straipsnelis apie mikotoksinusbei vienas – apie ðuliniø vandens tarðà.Nemaþai raðoma apie sojos patiekalø pri-valumus, taèiau neuþsimenama, kad pa-saulyje auginama 55 proc. genetiðkai mo-difikuotos sojos ir kad ji vartojama gami-nant daugelá maisto produktø. O GMO,patekusiø á þmogaus organizmà, rizikossveikatai dar niekas nepaneigë. Bendrasstraipsniø tematikos pasiskirstymas per-þiûrëtuose leidiniuose parodytas 2 pav.

Leidiniø apie mitybà, ávairias jos sis-temas, dietas, patiekalø receptus yradaug. Taèiau saugaus maisto tema yraspecifinë: èia svarbu nuðviesti galimus

maisto terðalus ir jø savybes, patekimo ámaistà kelius, terðalø poveiká sveikatai, ðiøterðalø migracijà aplinkoje ir t.t. Tokiøstraipsniø apie saugø maistà þiniasklai-doje yra per maþai. Aišku, galima paprie-kaiðtauti mitybos specialistams, higienis-tams. Nepasiekia visuomenës ir reikðmin-gi ðios srities moksliniai tyrimai. Ðtai prieðkurá laikà Agrocheminiø tyrimø laborato-rija tyrë mieste auginamø darþoviø ir vai-siø uþterðtumà sunkiaisiais metalais. Gau-ti labai ádomûs rezultatai, aptarti moksli-nëje konferencijoje, liko gulëti ataskaito-se. Pernai vykusioje 3-iojoje tarptautinëjekonferencijoje „Metalai aplinkoje“ buvopaskelbti tyrimø duomenys apie kai ku-riuose eþeruose sugaunamø þuvø uþterð-tumà sunkiaisiais metalais, apie pakeliødirvoþemiuose dar randamà nemaþà ðvi-no koncentracijà. Ši informacija turëtø pa-siekti ir plaèiàjà visuomenæ.

Turëtø bûti aktyvi abipusë sàveika: var-totojai turëtø domëtis maisto sauga, omaisto gamintojai, higienistai, medikai –jausti pareigà kuo daugiau ir plaèiau apietai informuoti visuomenæ. Sveikai mitybaibûtinas saugus maistas.

Genetinës modifikacijos technolo-gijos arba genø inþinerijos dëka XX a.pradëti kurti anksèiau gamtoje niekadaneegzistavæ transgeniniai organizmai –GMO. Ðios technologijos taikymas yragrieþtai reglamentuotas ir valstybinis val-dymas Lietuvoje atitinka ES ir tarptauti-nius teisës aktus, kuriuos rengiant bu-vo atsiþvelgta á atsargumo principà.Taikant genø inþinerijà galima gauti di-desná derliø, geresnæ maisto kokybæ,iðvengti þalos aplinkai, kai maþiau nau-dojama herbicidø, insekticidø ir chemi-niø tràðø. Taèiau neatsargus genetiðkaimodifikuotø organizmø naudojimas galibûti ir kenksmingas. Pavyzdþiui, gali at-sirasti nenumatytø alergijø dël naujøkomponentø susidarymo maisto pro-duktuose, genetiðkai modifikuotiemsaugalams susikryþminus su tradiciniaisaugalais, gali atsirasti tradiciniø augaløatsparumas vabzdþiams ar tolerancijaherbicidams ir kt.

Ilgalaikës GMO technologijos pa-sekmës dar nëra þinomos. Yra prieð-taringø moksliniø pareiðkimø, o dau-gelis þmoniø bijo galimø pavojø ir ri-zikos. Antra vertus, tinkamai kontro-liuojant GMO vartojimà, galima prisi-dëti prie veiksmingesnës maisto ir ki-tø produktø gamybos.

GMO valstybiná valdymà Lietuvojereglamentuoja Genetiðkai modifikuo-tø organizmø ástatymas, jame numa-tytos valstybiniø institucijø funkcijos irkompetencija vertinant GMO rizikà ap-linkai, þemës ûkiui ir þmoniø sveikatai,organizuojant valstybinæ GMO iðleidi-mo á aplinkà stebësenà, áteisintas GMOduomenø bazës kaupimas ir tvarky-mas (http://gmo.am.lt/), reglamentuo-ta GMO leidimø ir sutikimø iðdavimoveikla ir kitos funkcijos.

Veiklos, kurios metu naudojamiGMO, valstybiná valdymà Lietuvojevykdo Aplinkos ministerija kartu su su-interesuotomis institucijomis – Svei-katos apsaugos ministerija, Þemësûkio ministerija, Valstybine maisto irveterinarijos tarnyba.

Ði veikla apima ribotà GMO nau-dojimà (laboratorijose), eksperimen-tiná GMO iðleidimà á aplinkà, kitaip ta-riant, GMO iðleidimà á aplinkà ekspe-rimentiniais tikslais (pvz., laukø testa-vimui) ir GMO tiekimà rinkai (gaminiai,turintys arba susidedantys ið GMO)kultivavimo, importo ar perdirbimo ápramoninius produktus tikslais.

Ribotas GMO naudojimasRibotas GMO naudojimas apima

genetiðkai modifikuotø mikroorganiz-mø, augalø, gyvûnø kûrimà ar nau-dojimà uþdaromis sàlygomis, tai yralaboratorijose, ðiltnamiuose, inspek-tuose, akvariumuose, grieþtai laikan-tis nustatytø saugos reikalavimø, kadnebûtø jokio sàlyèio su aplinka.

Pagal tai, kokià rizikà gali kelti aplin-kai ir þmogaus sveikatai, riboto naudo-jimo veikla skirstoma á keturias klases:

* 1 klasë – nekenksminga ar ne-didelæ rizikà kelianti veikla, kuriai nau-dojami nepatogeniniai, þmogaus svei-

Genetiðkai modifikuotas organiz-mas (toliau – GMO), iðskyrus

þmogø, yra toks, kurio genetinëmedþiaga pakeista tokiu bûdu,

kuris paprastai nepasitaikodauginantis natûraliai ir

(arba) esant natûraliairekombinacijai.

Neringa ÐARKAUSKIENËAplinkos ministerijos Genetiðkaimodifikuotø organizmø skyriaus

vyr. specialistë

Genetiðkaimodifikuotø organizmø

reglamentavimasLietuvoje


katai ir aplinkai nekeliantys rizikos gene-tiškai modifikuoti organizmai;

* 2 klasë – nedidelæ rizikà kelianti veik-la, kuriai naudojami genetiðkai modifikuotiorganizmai, gauti ið potencialiai patoge-niðkø mikroorganizmø;

* 3 klasë – vidutinio rizikingumo veik-la, kuriai naudojami genetiðkai modifikuotiorganizmai, gauti ið potencialiai patoge-niðkø mikroorganizmø;

* 4 klasë – labai rizikinga veikla, kuriainaudojami genetiðkai modifikuoti organiz-mai, gauti ið patogeniðkø mikroorganizmø.

Veikla, kurios metu ribotai naudoja-mi genetiðkai modifikuoti mikroorganiz-mai, gali bûti vykdoma ribotà laikà gavusAplinkos ministerijos leidimà. Ðiuo metutik ðeðios Lietuvos ámonës naudojasi bio-technologijos tyrimø rezultatais (turi lei-dimus ribotai naudoti GMO 1 klase).

Moksliniai tyrimai bei apgalvotasGMO iðleidimas á aplinkà kitais nei

tiekimo rinkai tikslais Eksperimentinio iðleidimo á aplinkà

metu GMO yra auginami tik mokslo tiks-lais, pvz., lauko sàlygomis tiriamos nau-jos augalo genetinës modifikacijos: atspa-rumas ðalèiui, herbicidams, insekticidamsir kt. Tokia veikla uþsiimantys asmenys pri-valo grieþtai laikytis teisës aktuose nusta-tytø reikalavimø. Be Lietuvos, GMO eks-perimentiniø laukø neturi dar septynios ða-lys: Estija, Latvija, Kipras, Liuksemburgas,Malta, Slovakija, Slovënija.

Europos Sàjungoje yra 2191 eksperi-mentiniø GM augalø laukas. DaugiausiaPrancûzijoje – 587, Ispanijoje – 372, Itali-joje – 295.

Informacijos apie GMO leidimø eks-perimentiniais tikslais teikimà yra http://gmoinfo.jrc.it

Fizinis ar juridinis asmuo (toliau – pra-neðëjas), norintis eksperimentiniais tiks-lais iðleisti á aplinkà GMO, turi gauti leidi-mà ið LR aplinkos ministerijos. Praneðë-jas pateikia Aplinkos ministerijai paraið-kà (pirminë informacija apie praneðëjà) irpraneðimà (bûtina informacija apie nu-matomà GMO iðleidimà á aplinkà).

Praneðëjas, uþregistravæs paraiðkà irpraneðimà, per 10 dienø turi visuomenësinformavimo priemonëse paskelbti apieketinimà eksperimentiniais tikslais iðleistiá aplinkà GMO.

Viena svarbiausiø praneðimo daliø yrarizikos þmogaus sveikatai, aplinkai ir þe-mës ûkiui vertinimas ir iðvados. Rizikosvertinimà atlieka ekspertai.

Priimtà sprendimà dël GMO leidimoeksperimentiniais tikslais Aplinkos minis-terija skelbia leidinio „Valstybës þinios“priede „Informaciniai praneðimai“ bei in-formuoja Europos Komisijà.

Lietuvoje GMO eksperimentiniam ið-leidimui á aplinkà buvo gautos 4 paraið-kos, bet neiðduotas në vienas leidimas.

GMO – atskirø produktø ar esanèiøkituose produktuose tiekimas rinkai

Nuo narystës ES dienos Lietuvoje tie-siogiai galioja genetiðkai modifikuotomaisto bei paðarø tiekimà rinkai, jø þen-klinimà bei susekamumà, taip pat gene-tiðkai modifikuotø organizmø gabenimàreglamentuojantys ES teisës aktai.

GMO tiekimas rinkai – tai gali bûti GMmaistas, GM paðarai arba GM augalai, au-ginami pardavimui. Tokie GMO EuroposSàjungos rinkoje yra vadinami genetiðkaimodifikuotais produktais. Ðiuo metu ES rin-koje yra GM kukurûzai, GM soja, GM rap-sai, GM medvilnë. Informacijos apie ES átei-sintus genetiðkai modifikuotus produktusgalima rasti: GM maisto ir paðarø bendrijosregistre http://europa.eu.int/comm/food/dyna/gm_register/index_en.cfm ir GMO,skirtø iðleidimui á aplinkà ir pateikimui á rinkà,registre http://gmoinfo.jrc.it/.

Nuo 1998 m. nebuvo iðduotas në vie-nas sutikimas dël GM augalø auginimo.GM pasëliø veislëms ES taikoma rûðiø re-gistravimo procedûra ir prieð suteikiantsutikimà auginti komerciniais tikslais josturi bûti átrauktos á Bendràjá Bendrijos ka-talogà. Ði procedûra nesiskiria nuo reg-lamentavimo, kuris taikomas bet kokiainaujai pasëliø veislei, sukurtai tradiciniaisveisimo bûdais. GM pasëliø sëklos turibûti þymimos etiketëmis. Etiketëje turi bûtiaiðkiai nurodyta, kad tai yra GM veislë.

Lietuvoje galima auginti tik tas GM au-galø veisles, kurios yra átrauktos á ES þe-mës ûkio augalø ir darþoviø rûðiø veisliøbendruosius katalogus ar Nacionaliná au-galø veisliø sàraðà (www.avtc.lt).

Europos maisto saugos tarnyba (EF-SA) teikia nepriklausomas mokslines kon-sultacijas visais tiesioginá ar netiesioginápoveiká maisto saugai turinèiais klausi-mais, áskaitant gyvûnø sveikatà ir gerovæbei augalø apsaugà. Su EFSA taip patderinami mitybà reglamentuojantys Ben-drijos teisës aktai. Tarnyba informuoja vi-suomenæ visais jos kompetencijai priklau-sanèiais klausimais.

EFSA rizikos ávertinimai suteikia rizi-kos valdymui (politiðkai atskaitingoms ESinstitucijoms, t.y. Europos Komisijai, Eu-ropos Parlamentui ir Tarybai) patikimàmoksliná pagrindà nustatant strateginesteisës aktø ar reguliavimo priemones, ku-rios reikalingos garantuoti patikimà var-totojø apsaugà maisto saugos srityje.

Be to, Lietuva priklauso ávairioms tarp-tautinëms organizacijoms, pvz., EBPO,JTO (Jungtiniø Tautø maisto ir þemës ûkioorganizacija (angl. FAO), Jungtiniø Tautøaplinkos programa (angl. UNEP), PSO,PPO ir kt., stiprina gebëjimus ir bando su-derinti reglamentus, kad bûtø sudarytossàlygos laisvam produktø judëjimui ir pre-kybai, kai reglamentuojanèios ávairiø ða-liø institucijos nustatys maisto ir (arba) pa-ðarø saugumo reikalavimus. Pagal UNEPbuvo ákurti Biologinio saugumo kliringonamai (pasikeitimo informacija apie GMOmechanizmas), kurie teikia duomenøapie dalyvaujanèiose ðalyse GMO pritai-kymo (ir eksperimentiniais, ir komerciniaistikslais) biologiná saugumà ir rizikos ver-tinimà. Viena Biologinës ávairovës konven-cijos Kartagenos Biosaugos protokolofunkcijø – sudaryti sàlygas ðalims apsi-saugoti nuo tokiø GM maisto ir (arba) pa-ðarø produktø ir perdirbti skirtø produktøimporto, kuriø biologinis saugumas ne-buvo ávertintas.

Bendrieji GMO þenklinimo ir suseka-mumo reikalavimai

Bendrieji þenklinimo ir susekamumo rei-kalavimai rinkai pateiktiems GMO, taip patiš GMO pagamintam maistui ir pašaramsyra nustatyti Reglamente 1830/2003.

Pagal ðá reglamentà visi ES rinkojeesantys produktai, kurie pagaminti ið GMOarba kuriuose yra daugiau nei 0,9 proc.genetiðkai modifikuotø organizmø, priva-lo bûti þenklinami nurodant, kad „ðiameprodukte yra genetiðkai modifikuotø orga-nizmø“ arba „ðiame produkte yra genetið-kai modifikuotø (organizmo pavadini-mas)“, pavyzdþiui, „ðiame produkte yragenetiðkai modifikuotø kukurûzø“.

Uþ produktø þenklinimà, taip pat uþpateiktos informacijos tikslumà ir patiki-mumà atsakingas fizinis ar juridinisasmuo, kuris pateikia genetiðkai modifi-kuotà produktà á rinkà arba gauna pro-duktà, kuris buvo pateiktas á rinkà Ben-drijoje ið valstybës narës arba treèiosiosðalies bet kuriuo gamybos ir platinimograndinës etapu. Valstybinë maisto ir ve-terinarijos tarnyba kontroliuoja, kad Lie-tuvos gyventojai bûtø tinkamai informuo-ti, kuriuose jø vartojamuose produktuo-se yra genetiðkai modifikuotø organizmø.Ðios tarnybos inspektoriai, aptikæ þenkli-nimo reikalavimø paþeidimø, skiria admi-nistracines nuobaudas. Ar produkto su-dëtyje yra genetiðkai modifikuotø orga-nizmø, nustatoma Nacionalinës veterina-rijos laboratorijos Genetiðkai modifikuo-tø organizmø tyrimø skyriuje.


Èeslovas Jukna, profesorius habilituo-tas daktaras, Lietuvos mokslø akademi-jos narys korespondentas, nusipelnæsmokslo veikëjas, R.Þebenkos (1977 ir1982), SSRS Ministrø Tarybos (1986), Jo-no Kriðèiûno (2003) premijø laureatas,Lietuvos Didþiojo kunigaikðèio GediminoIV laipsnio ordino kavalierius (1996), gi-më 1932 m. rugsëjo 14 d. Davaisiø kai-me, Ðvenèioniø rajone. Moksliná darbàpradëjæs 1964 m. Lietuvos veterinarijosakademijoje studijomis aspirantûroje,È.Jukna daug prisidëjo prie Lietuvoje vei-siamø galvijø veisliø gerinimo, galvijø prie-auglio auginimo technologijø tobulinimo.Profesorius yra mësinës galvijininkystësplëtojimo Lietuvoje pradininkas ir organi-zatorius. Jo darbai labai reikðmingi nu-statant Lietuvos juodmargiø ir Lietuvos þa-løjø galvijø selekcijos kryptis bei spren-dþiant aktualias galvijø produkcijos didi-nimo ir kokybës gerinimo problemas. Josuformuoti teiginiai apie galvijø pieno ir më-sos produkcijos susiderinimà iki tam tik-ros ribos bei kai kuriø mësos produkcijosrodikliø paveldëjimo koeficientø konkreti-zavimas yra svarbus ánaðas á pasauliná gal-vijininkystës mokslo lobynà. Tyrë perspek-tyviausiø pieniniø veisliø galvijø (Olandi-jos juodmargiø, Danijos þaløjø, ðvicø, Holð-teino, Ðvedijos þalmargiø) naudojimo Lie-tuvos juodmargiø ir Lietuvos þaløjø galvi-jams gerinti efektyvumà. Suformavo teori-nius galvijø mësos produkcijos didinimoir kokybës gerinimo pagrindus. Jais rem-damasis sukûrë ir Lietuvoje ádiegë gyvuliømësiniø savybiø ir mësos kokybës gerini-mo sistemà, kuri veikia ir dabar.

È.Jukna tyrinëjo smulkiøjø metaløkaupimosi galvijø organizme ir produkci-joje ypatumus. Sudarë galvijienos ekolo-ginës bûklës dël sunkiøjø metalø kaupi-mosi ðalyje þemëlapá ir nustatë padidëju-sios rizikos zonas. Ðie duomenys svar-bûs saugant þmoniø sveikatà, spren-dþiant galvijienos eksporto galimybes. Ty-rë biotechnologijø naudojimo galvijinin-kystëje galimybes. Jo su bendraautoriaisdarbas „Multienziminës kompozicijos pa-naudojimas atrajojanèiø gyvuliø paðaruo-se“ 2000 m. uþpatentuotas Lietuvos Res-publikos valstybiniame patentø biure. Kaipþymus mokslininkas buvo daugelio SSRSmoksliniø tarybø pirmininkas ir narys. Vie-nintelis ið Baltijos ðaliø gyvulininkystës sri-ties mokslininkø buvo Aukðèiausiosiosatestacinës komisijos (VAK) prie SSRS MT

narys. Ði komisija spræsdavo apie daktaroir habilituoto daktaro disertacijø kokybæ,moksliniø laipsniø suteikimà.

Prof. È.Jukna vienas ir su bendraau-toriais paraðë per 20 knygø, monografi-jø, vadovëliø, broðiûrø, daugiau kaip 200moksliniø straipsniø. Svarbiausios kny-gos „Gyvulininkystë ir zoohigiena“ (subendraautoriais, 1972), „Galvijienos ga-mybos intensyvinimas“ (su bendraauto-riais, 1982), „Galvijininkystë“ (1987), „Gal-vijienos gamybos intensyvinimo rezervai“(su bendraautoriais, 1986), „Pieninë gal-vijininkystë JAV“ (su bendraautoriais,1994), „Galvijininkystë“ (1998), „Mësiniøgalvijø auginimas“ (su bendraautoriais,2004) ir kt. Moksliniai straipsniai paskelbtiLietuvoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusi-joje, Bulgarijoje, Jugoslavijoje, Lenkijoje,Vokietijoje. Ypaè daug dëmesio Profeso-rius skyrë mokslo populiarinimui, paraðëper 100 mokslo populiarinimo straipsniø,broðiûrø, metodikø.

Profesorius daug pasidarbavo ren-giant gyvulininkystës specialistus. 1968–1989 m. buvo LVA Neakivaizdinio fakul-teto dekanas, 1972–2001 m. – Specialio-sios zootechnikos katedros vedëjas,1990–2001 m. – Gyvulininkystës techno-

logijos fakulteto tarybos pirmininkas, il-gametis LVA senato narys. Jam vadovau-jant parengta ir apginta 18 daktaro diser-tacijø, profesorius yra 8 apgintø diserta-cijø komitetø narys, dviejø apgintø habili-tuoto daktaro disertacijø tarybø narys,daugelio daktaro disertacijø gynimo ta-rybos pirmininkas ir narys. 1990 m. iðrink-tas Lietuvos mokslø akademijos nariu ko-respondentu. 1995–2005 m. vadovavoLietuvos mokslø akademijos Þemës ûkioir miðkø mokslø skyriaus Zootechnikos irveterinarinës medicinos sekcijai.

È.Jukna daug prisidëjo prie gyvulinin-kystës plëtojimo ðalyje: betarpiðkai daly-vavo arba vadovavo rengiant siûlymus irstrategines programas Seimui, Vyriausy-bei, Þemës ûkio ministerijai.

Per pastaràjá deðimtmetá Profesoriusvadovavo arba dalyvavo rengiant ávairiusðalies ûkio plëtotës dokumentus: Nacio-nalinæ þemës ûkio plëtros programà (1993;1996); programà „Mësa“ (1994); Mësinësgalvijininkystës plëtojimo Lietuvoje progra-mà (1997); Valstybinæ gyvuliø veislininkys-tës programà (1992–2000); Lietuvos ûkio(ekonominës) plëtros iki 2015 m. ilgalaikæstrategijà (2002); Gyvuliø veislininkystësprogramà 2001–2005 m.; Gyvuliø veisli-ninkystës strategijà iki 2010 m. (2002), ki-tas programas, norminius aktus bei su gy-vulininkyste susijusias taisykles.

Profesorius yra keliø moksliniø þurnaløredkolegijø ir ávairiø komisijø prie Þemësûkio ministerijos narys. È.Jukna yra ak-tyvus mokslininkas, pedagogas ir visuo-menës veikëjas, daug nusipelnæs ne tikzootechnikai, bet ir visam þemës ûkiomokslui.

Savo 75 metø jubiliejø È.Jukna sutin-ka kûrybiðkai veiklus, intensyviai dirbda-mas moksliniø tyrimø srityje, gerbiamasLietuvos veterinarijos akademijos kolek-tyvo ir Lietuvos mokslo visuomenës.

Sveikiname Profesoriø jubiliejaus pro-ga, nuoðirdþiai linkime tolesnës kûrybinësenergijos, geros sveikatos, naujø vertingømokslo darbø, ádomiø áspûdþiø gyvenime.

Lietuvos veterinarijos akademijosbendruomenës bei Lietuvos moksløakademijos Þemës ûkio ir miðkøskyriaus nariø varduLietuvos MA n. e. prof. H. Þilinskas,Lietuvos MA n. k. prof. V. Biþokas

Darbø ir laiko verpetuoseMinint Èeslovo Juknos 75-metá

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.


Þarnyno infekciniø

ligøepidemiologinëstebësenaLietuvojeGalina ZAGREBNEVIENËUþkreèiamøjø ligø profilaktikos ir kontrolës centras

Pastaraisiais metais Lietuvoje pasiek-ta nemaþa paþanga maisto saugos srity-je. Lietuvos Respublikos Maisto ástatymasnubrëþë ministerijø bei kitø institucijø at-sakomybës ribas politikos formavimo, ágy-vendinimo bei maisto kontrolës srityse. Pri-imti svarbûs poástatyminiai aktai, numatan-tys rizikos veiksniø analizës ir svarbiø val-dymo taðkø (RVASVT) sistemos diegimàmaisto apdorojimo ámonëse. Nustatytatvarka vykdomas neformalus maistà tvar-kanèiø asmenø privalomasis higienos mo-kymas, per þiniasklaidà teikiama informa-cija visuomenei apie uþkreèiamøjø ligøprofilaktikà. Vis labiau tokia informacija pri-einama gyventojams, ji pateikiama inter-netiniuose visuomenës sveikatos prieþiû-ros institucijø tinklalapiuose.

Ðalyje sukurta teisinë bazë, apibrë-þianti uþkreèiamøjø ligø epidemiologinæprieþiûrà ir kontrolæ. Lietuvos teisë ðiojesrityje suderinta su Europos teise. Be to,nustatytas tarpsektorinis bendradarbiavi-mas maistu plintanèiø infekcijø kontrolëssrityje tarp Valstybinës visuomenës svei-katos prieþiûros ir Valstybinës maisto irveterinarijos tarnybø institucijø.

Nepaisant to, Lietuvos gyventojø ser-gamumas þarnyno infekcijomis (TLK-10,kodai A02-A09), daþniausiai plintanèiomisper maistà, kasmet didëja. Uþkreèiamø-jø ligø valstybës registro duomenimis, perpastaruosius 10 metø ðalyje kasmet uþ-registruojama nuo 11 iki 20 tûkstanèiø ðiøligø atvejø (1 pav.).

2004–2005 m. Vilniaus universiteto Me-dicinos fakulteto Visuomenës sveikatosinstituto ir Uþkreèiamøjø ligø profilaktikosir kontrolës centro atlikto faktinio diarëjø irpagrindiniø rizikos veiksniø paplitimo tarpLietuvos gyventojø tyrimo rezultatai paro-dë, kad oficiali ûmiø þarnyno infekcijø re-gistracija neatspindi realios epideminës si-tuacijos ðalyje. Tyrinëtojai nustatë, kad ti-këtinas diarëjø paplitimas bendrojoje po-puliacijoje sudaro ne maþiau kaip 5 proc.(PI: 3,72–6,51). Visai Lietuvos populiacijaibendras diarëjø skaièius sudarytø ne ma-þiau kaip 170 000 atvejø per metus. Ofi-cialiojoje statistikoje uþregistruojama tik11–12 proc. visø diarëjø atvejø.

Pastaruosius 5 metus (2002–2006)stebimi ûmias þarnyno infekcijas sukelian-

Su maistu plintanèias uþkreèiamàsias ligas skatinaekonominiai, socialiniai, ekologiniai veiksniai, gyventojødemografiniai ir elgsenos pokyèiai, tarptautiniø kelioniø,

gyventojø migracijos bei komercijos suaktyvëjimas,technologijø plëtra, mikroorganizmø prisitaikymas, jø

kintamumas, naujø ligø atsiradimas, infekciniø ligøkontrolës priemoniø nepaisymas ir kt.

èiø sukëlëjø struktûros pokyèiai. Bendro-joje infekcijø struktûroje bakterinës etio-logijos infekcijø sumaþëjo nuo 80 iki 70proc., virusiniø (rotavirusø, norovirusø irkt.) þarnyno infekcijø padaugëjo nuo 20iki 30 procentø. Tokia situacija stebima irdaugelyje Europos ðaliø.

Nors bendra þarnyno infekciniø ligø1996–2006 m. tendencija yra didëjanti, ta-èiau atskirø nozologinës etiologijos infek-cijø tendencija skiriasi (2 pav.).

Sergamumo salmonelioze daugiame-të dinamika 1995–2000 m. laikotarpiu bu-vo statistiðkai nereikðmingai (p = 0,073)maþëjanti, 2001–2006 m. laikotarpiu ser-gamumo dinamika buvo didëjanti (p =0,042). Ypaè staigus sergamumo salmo-nelioze didëjimas registruojamas nuo2003 m.: sergamumo rodiklis 100 tûkst.gyventojø padidëjo nuo 33,3 atvejo (2003m.) iki 104,18 atvejo 2006 metais. Analo-giška tendencija pastaruoju dešimtmeèiubuvo stebima ir daugelyje Europos ðaliø.

Sergamumo šigelioze 1996–2006 m.laikotarpiu daugiametë dinamika pamaþustatistiðkai reikðmingai maþëjo (p <0,001). Sergamumo rodiklis 100 tûkst. gy-ventojø sumaþëjo nuo 70,2 atvejo 1996m. iki 5,94 atvejo 2006 metais.

Sergamumo jersinioze (sukelta Y.en-terocolitica sukëlëjø) daugiametë dinami-ka 1995–2006 m. laikotarpiu statistiðkaipatikimai didëjo (p < 0,001). Rodiklis 100

tûkst. gyventojø padidëjo nuo 1,6 atvejo1996 m. iki 12,04 atvejo 2006 metais. To-kios ryðkios sergamumo tendencijos prie-þastys nëra iðaiðkintos, taèiau tai gali bû-ti susijæ su pasikeitusiais gyventojø mity-bos áproèiais: vis daugiau vartojamas pre-kybos ámonëse paruoðtas maistas, t.y. ku-

linarijos gaminiai, taip pat ðaldytos dar-þovës, vaisiai. Europos ligø prevencijosir kontrolës centro duomenimis, sergamu-mo jersinioze Europoje situacija per pas-taruosius 10 metø nesikeitë.

Kampilobakteriozë daugelyje ES ða-liø pastaraisiais metais tampa viena ak-tualiausiø zoonoziø. Þmoniø sergamu-mas ðia infekcija kai kuriose ðalyse dides-nis nei salmonelioze. Lietuvoje kampilo-bakteriozë pradëta diagnozuoti tik nuo1995 m., o registruoti kaip nozologinis vie-netas – nuo 1998 metø. 1995–2000 m.laikotarpiu sergamumo ðia infekcija didë-jimas buvo susijæs su laboratorinës diag-nostikos apimèiø didëjimu. 2001–2006 m.sergamumo dinamikoje stebima statistið-kai patikima didëjimo tendencija (p =0,004). Sergamumo rodiklis 100 tûkst. gy-ventojø padidëjo nuo 9,5 atvejo 2001 m.iki 18,27 atvejo 2006 metais. Vidutinis ser-gamumas kampilobakterioze 1995–2005m. Europoje buvo panašus.

Nepatikslintos etiologijos bakterinësþarnyno infekcijos visø þarnyno infekcijøstruktûroje kasmet sudaro apie 40 pro-centø. Per pastaruosius 10 metø serga-mumas šiomis infekcijomis buvo nepa-stovus, taèiau statistiðkai patikimai didë-jo (p<0,001). Sergamumo rodikliai kas-met didëja: ið 100 tûkst. gyventojø 1996m. sirgo 123,8, 2006 m. – 221,3. Ði didë-jimo tendencija rodo, kad mûsø ðalyjedar aktyvus fekalinis–oralinis infekcijø per-davimas ir nepakankamai atliekama spe-cifinë laboratorinë diagnostika.

Virusinës þarnyno infekcijos (rotaviru-


sinë, norovirusinë ir kt.) Lietuvoje, kaip irkitose pasaulio ðalyse, tampa vis svarbes-ne visuomenës sveikatos problema. Kas-met vis daugiau registruojama ðiø infek-cijø atvejø, sergamumas turi iðreikðtà se-zoniná plitimà, t.y. þiemos–pavasario më-nesiais.

Skirtingai nei virusinës þarnyno infek-cijos, bakterinës kilmës infekcijos mûsøðalyje daugiau registruojamos ðiltuojumetø laiku. Susirgimø salmonelioze, kam-pilobakterioze daugiausia kasmet uþre-gistruojama geguþës–rugsëjo mënesiais.Tuo paèiu laikotarpiu daugiau registruo-jama ðigeliozës, kitø bakteriniø infekcijø,maisto toksiniø infekcijø atvejø.

Palyginti su kitomis Europos šalimisLietuvoje dauguma asmenø, kurie krei-piasi medicinos pagalbos dël þarnynofunkcijos sutrikimø, yra gydomi staciona-rias asmens sveikatos paslaugas teikian-èiose ástaigose. Oficialiosios statistikosduomenimis, apie 80 proc. susirgusiøjøþarnyno infekcijomis kasmet gydomi li-goninëse. Tuo tarpu kitose Europos ða-lyse, JAV hospitalizavimo apimtys dël ðiøligø tesiekia iki 50 procentø.

Daugiametës epidemiologinës stebë-senos duomenimis, ûmios þarnyno infek-cijos yra registruojamos visose amþiausgrupëse, taèiau didþiausi sergamumo ro-dikliai yra vaikø iki 6 metø amþiaus gru-pëse. Priklausomai nuo ligos etiologijosjie yra nuo 5 iki 20 kartø didesni uþ vidu-tinius ðalies rodiklius (3 pav.). Manoma,kad toká didelá sergamumo amþiaus gru-pëse skirtumà galima bûtø paaiðkinti tuo,kad susirgus vaikui tëvai daþniausiai krei-piasi medicinos pagalbos, be to, tokioamþiaus vaikai imlesni ðioms infekcijoms,jie neturi pakankamai higienos ágûdþiø.

Þidiniø epidemiologinio tyrimo duome-nys rodo, kad vidutiniðkai kasmet apie 70proc. asmenø, susirgusiø þarnyno infekci-nëmis ligomis, uþsikreèia namø aplinkojenuo namuose nesaugiai paruoðto maisto.Apie 15–20 proc. ligoniø kasmet ðiomis li-gomis uþsikreèia vaikø ugdymo ástaigose,maitinimo ástaigose, taip pat vartojimui pa-ruoðtu maistu, pirktu parduotuvëse.

Þinoma, kad þarnyno infekciniø ligø su-këlëjai á þmogaus organizmà patenka perburnà, daþniausiai su maistu, kiek reèiau

per neðvarias rankas ar ðiais mikroorga-nizmais uþterštus aplinkos daiktus, pvz.,þaislus, þindukus. Didþiausias patogeniniømikroorganizmø sveikatai pavojingas kie-kis patenka su maistu. Kaip ir kitose Euro-pos šalyse, svarbiausi salmoneliozës rizi-kos veiksniai Lietuvoje yra viðtiena, kiauði-niai ir jø produktai. Kampilobakteriozë plin-ta per viðtienos, mësos produktus, taip patnevirintà, nepasterizuotà pienà ir jo pro-

duktus. Ne zoonozëmis (ðigelioze, virusi-nëmis þarnyno infekcijomis) daþniausiaiuþsikreèiama þmogaus rankomis uþterð-tu maistu – þaliaviniu pienu ir ið jo paga-mintais produktais, miðrainëmis, saloto-mis, daþniausiai maistu, kuris vartojamasbe papildomo apdorojimo šiluma. 2004–2005 m. atlikto faktinio diarëjø ir pagrindi-niø rizikos veiksniø paplitimo tarp Lietu-vos gyventojø tyrimo metu buvo nustatytistatistiðkai reikðmingi diarëjø rizikos veiks-niai: pieno ir jo produktø ið turgaus vartoji-

mas (PRR = 3,66; PI 95% 1,42–9,42; p =0,026), viðtø kiauðiniø ið turgaus vartojimas(PRR = 4,87; PI 95% 2,32–10,23; p <0,001), ðiluma neapdorotø kiauðiniø varto-jimas (PRR = 3,97; PI 95% 1,33–11,85; p= 0,043), prieð gaminant maistà ne visadaplaunamos rankos (PRR = 3,45; PI 95%1,91–6,24; p<0,001), ne visada plaunamosrankos po sàlyèio su þalia mësa (PRR =3,20; PI 95% 1,54–6,67; p = 0,006).

1 pav.BendrassergamumasþarnynoinfekcinëmisligomisLietuvoje1996–2006m.

2 pav. Sergamumo þarnyno infekcinëmis ligomis dinamika Lietuvoje 1996–2006 m.

3 pav. Sergamumas þarnyno infekcinëmis ligomis amþiaus grupëse

Rod

iklis

100

tûks

t. gy

vent

ojø

Amþiaus grupës

Rod

iklis

100

tûks

t. gy

vent

ojø

Rod

iklis

100

tûks

t. gy

vent

ojø


maisto kokybësNauji

kontrolës metodaiPastaruoju metu labai aktyviai biosen-

soriuose naudojamos šviesos technolo-gijos. Šviesolaidþiai daþnai naudojamibiologinës sistemos signalui perduoti.Detaliau vertëtø sustoti ties palyginti naujatechnologija – pavirðiniø plazmonø rezo-nanso (PPR) naudojimu analitikai. Pa-viršiniai plazmonai – tai krûvio tankio svy-ravimai, kurie gali atsirasti metalo ir die-lektriko sandûroje. Prietaisà sudaro stik-linë prizmë, kurios padas padengiamasplonu (20–60 nm) metalo (aukso arba si-dabro) sluoksniu. Gali bûti keièiama stik-lo plokðtelë su aukso sluoksniu (6 pav.).Iðorinë metalo pusë kontaktuoja su tiria-muoju tirpalu, kur, vykstant atpaþinimoprocesui, gali kisti terpës lûþio rodiklis.Per prizmæ á metalo sluoksná krenta platuspoliarizuotos ðviesos spindulys, kuris at-sispindi nuo metalo pavirðiaus ir krenta áfotodiodø matricà. Esant atitinkamai ðvie-sos bangos ilgio, spindulio kritimo kam-po, stiklo, metalo ir tiriamos terpës lûþiorodikliø kombinacijai, gali atsirasti metalopavirðiuje esanèiø elektronø svyravimai, t.y.susidaryti pavirðinë elektromagnetinë ban-ga, sklindanti metalo pavirðiumi. Tada fo-todiodinëje matricoje bus matyti sumaþë-jæs atsispindëjusios ðviesos intensyvumas,bûdingas tam ðviesos kritimo kampui.Esant fiksuotam ðviesos spindulio bangosilgiui bei nekintant metalo ir stiklo lûþio ro-dikliams, tiriamosios terpës lûþio rodikliopokytis sukels tik ðviesos kritimo kampopokytá, kuriam esant bus galimas pavirði-niø plazmonø susidarymas.

PPR matuokliu nustatomas labai plo-no (100–300 nm) sluoksnelio lûþio rodik-lio pokytis, kurá sàlygoja medþiagos kon-

Atkelta ið 7 p.

6 pav. BIACOR firmos gaminamo pavirðiniø plazmonørezonanso matuoklio veikimo schema

padengtos auksu ir streptomicinu.Á tiriamàjá pavyzdá supilamas fiksuo-

tas kiekis antikûnø streptomicinui. Jei pa-vyzdyje yra streptomicino, susidaro strep-tomicino-antikûno kompleksas. Jei strep-tomicino pavyzdyje nëra, lieka laisvi ne-sujungti antikûnai. Iðpylus tiriamàjá pavyz-dá ant streptomicinu padengtos plokðte-lës, prie plokðtelës „prilips“ tik laisvi anti-kûnai. Nuplovus tokià plokðtelæ vandeniuir ádëjus jà á SPR matuoklá, galima pasa-kyti, ar buvo tiriamajame pavyzdyje strep-tomicino ir kiek jo buvo. Šis metodas pui-kiai tinka ir kitiems nedidelës molekulinësmasës junginiams.

Jei antigenas yra didelis – baltymas,

virusas ar kita panašaus dydþio struktû-ra, jø ieškoti galima tiesiogiai (6 pav.). Auk-su ir specifiniu antikûnu padengta stikloplokðtelë ástatoma á pratekamà kameràSPR matuoklyje. Per kamerà vienas pokito leidþiami tiriamieji pavyzdþiai ir ste-bima, ar vyksta specifinis prisijungimas.Per trumpà laikà galima iðtirti labai daugpavyzdþiø. Metodika paprasta ir jà gali-ma realizuoti daugelyje gamybos, trans-portavimo ir pasienio punktø.

SPR metodas turi keletà privalumø,kuriø neturi kiti metodai: nereikalingi jo-kie specifiniai þymenys, kuriais reikëtømodifikuoti antikûnus, dël to labai atpin-ga plokðteliø paruoðimo technologija;matavimus galima atlikti realiu laiku, o taileidþia matuoti antigeno ir antikûno sà-

veikos kinetikà, kas labai svarbu moksli-niuose tyrimuose.

Kompleksinë analizëProduktas skanus ar ne, daþniausiai

sprendþiame, pasitelkæ savo skonio iruoslës receptorius. Taigi norëtume turëtidirbtinius skonio receptorius ir jais nuo-lat kontroliuoti maisto produktø srauto ko-kybæ. Sàvoka „skanus“ nëra tiksliai che-miðkai apibrëþiama, nors toks ryðys yra.Ðiuo metu tam naudojami cheminiø ju-tikliø rinkiniai, kurie skirtingai reaguoja áprodukto skleidþiamo kvapo sudëtinesdalis. Jie nëra labai specifiðki ir kiekvienojø atsakas á tà patá kvapø miðiná bûna skir-

centracijos pokytis ðiame sluoksnyje. Da-bartiniai prietaisai leidþia nustatyti 1 ngbaltymø kieká 1 mm2, nepriklausomai nuobaltymo molekulës dydþio.

PPR prietaisai naudojami atliekantdaugelá rutininiø analiziø. Parengiamosstiklo plokðtelës,padengtos auk-su, ant kurio pa-virðiaus prijungtispecifiniai antikû-nai. Pavyzdþiui,antibiotikø kiekismësoje, piene,net meduje yrasvarbus maistokokybei. Dabarplaèiai vartoja-mas streptomici-nas. Todël paruo-ðiami antikûnaistreptomicinui irstiklo plokðtelës,

Nors daugiau nei 80 proc. registruo-jamø ûmiø þarnyno infekciniø ligø atvejøyra pavieniai, taèiau registruojami ir ðiøligø protrûkiai.

Per pastaruosius 3 metus (2004–2006m.) Uþkreèiamøjø ligø profilaktikos ir kon-trolës centrui teritorinës visuomenës svei-katos prieþiûros ástaigos praneðë apie 554uþregistruotus þarnyno infekciniø ligø pro-trûkius, kilusius ávairiose ðalies administra-cinëse teritorijose. Ðiuose þidiniuose buvouþregistruoti 2767 susirgusieji. Protrûkiø epi-

4 pav. Þarnynoinfekciniø ligø protrûkiøvieta Lietuvoje2004–2006 m.


tingas (8 pav.). Taèiau kiekviena signaløkombinacija gali reikðti „skanø“ ir „neska-nø“ produktà, gerai paruoðtà ir neiške-pusá kepsná ar gerà ir prastà vynà ar alø.Tam reikia pasitelkti kompiuterinæ vaizdøapdorojimo sistemà, panaðià kaip neu-roniniuose tinkluose, ir apmokyti jà atpa-þinti gerai paruoðtà ar pradëjusá gesti pro-duktà. Tokia sistema sëkmingai naudo-

9 pav. DNR zondo struktûra. A – aukso pavirðius, modifikuotas tiolintu DNR fragmentu,turinèiu komplementarià 12 nukleotidø sekà ieðkomam DNR fragmentui, prisijungæs ieðkomàDNR fragmentà bei biotinu modifikuotà DNR fragmentà. B – elektrocheminio impedansospektroskopijos metodu nustatomo ieðkomo DNR fragmento pavyzdþio paruoðimo schema

A B

7 pav. Streptomicino nustatymas

Stiklo plokðtelë, padengtaaukso sluoksniu sustreptomicinu

Kai pavyzdyje yrastreptomicino

Kai pavyzdyje nërastreptomicino

8 pav. Keturiø skirtingø cheminiø sensoriø(1–4) atsakai á tà patá kvapø miðiná. A ir B –du skirtingi maisto produktai, arba dvi topaties produkto gamybos ar laikymostadijos

1

234

A B Analitë

Ats

akas

jama þuvies ðvieþumui ávertinti, pieno pro-duktø kokybei kontroliuoti bei sekti tokiøproduktø, kaip vaisiø sulèiø miðiniai, vy-nai, kiti gërimai, originalumà.

Genetiðkai modifikuotø organizmø irpatogenø nustatymas

Sukurta nemaþa metodø, kaip nusta-tyti patogeninius mikroorganizmus. Ta-èiau dauguma jø arba labai sudëtingi,arba nepakankamai jautrûs, arba nepa-kankamai specifiðki ir nepatikimi. Vienaspatikimiausiø bûdø – nustatyti tik tam or-ganizmui bûdingà DNR sekos fragmen-tà. Tam sëkmingai naudojamos PGR(polimerazës grandininës reakcijos)technologijos, taèiau jos yra gana kom-plikuotos. Paprastesnës technologijos

yra DNR zondø technologijos. Taigi pir-miausia turime þinoti ieðkomo DNR frag-mento nukleotidø sekà. Tada sintetina-mos dvi nukleotidø sekos: viena kom-plementari vienam ieðkomos sekos ga-lui, kita komplementari kitam ieškomossekos galui. Pirmoji seka modifikuojamareagentu, kuris prijungiamas prie senso-riaus paviršiaus. Paprastai sensoriauspaviršiui naudojamas auksas. Tada pir-mosios sekos nekomplementarus galasmodifikuojamas tioliniais dariniais (pa-vyzdþiui, tiotimidinas (TS)), kurie geraijungiasi su aukso paviršiumi. Antrasis re-

agentas modifikuojamas kokiu nors stip-rø kompleksà sudaranèiu reagentu, pa-vyzdþiui, biotinu.

Aukso paviršius modifikuojamas pir-muoju reagentu. Tada ant taip paruoštopaviršiaus supilamas tiriamasis pavyz-dys. Jei jame yra ieškomas DNR frag-mentas, jis sudarys kompleksà su pir-muoju reagentu ir, nuplovus pavirðiø van-

deniu, liks ant pavirðiaus. Tada prie to-kio pavirðiaus jungsis antrasis reagen-tas su biotinu. Pavirðius bus padengtasbiotinu tik vienu atveju – jei bus tarpinëgrandis – mûsø ieðkomas DNR fragmen-tas (9A pav.). Priklausomai nuo to, kokáanalizës metodà pasirinksime, konstruo-jame atitinkamà matavimo sistemà. Pa-vyzdþiui, naudojant elektrocheminio im-pedanso spektroskopijos metodà priebiotino prijungiamas keturias suriðimovietas turintis baltymas avidinas (arbastreptavidinas), prie kurio likusiø trijø ne-uþimtø suriðimo vietø prijungiama lipo-soma, modifikuota biotinu ir fermentuperoksidaze, kuri katalizuoja vandenyjetirpaus substrato 1-chlor-4-naftolio oksi-dacijà pridëtu vandenilio peroksidu ikivandenyje netirpaus darinio, kuris nusë-da ant elektrodo pavirðiaus. Tada lygina-ma heksacianoferatø oksidacijos-reduk-cijos charakteristikos ant taip modifikuo-to elektrodo ir ant tik pirmuoju DNR frag-

mentu modifikuoto elektrodo. Elektroche-miniø parametrø analizë leidþia susekti6,5.10-13 M ieðkomo DNR fragmento kon-centracijà tiriamajame pavyzdyje.

Maisto kokybës kontrolei naudojamakeleto metodø kombinacija. Ir tik gavus vie-nareikðmiðkà atsakymà keletu nepriklau-somø metodø galima imtis priemoniø tàmaisto produktà paðalinti ið vartojimo.

demiologinio tyrimo duomenimis, vidutinið-kai 65 proc. protrûkiø buvo uþregistruoti ðei-mose, 16 proc. vaikø ugdymo ástaigose, 4proc. maitinimo ámonëse, 6 proc. protrûkiøbuvo siejami su prekybos ámonëse pirktuvartojimui paruoðtu maistu, 9 proc. protrû-kiø kilo kitose vietose (4 pav.).

Protrûkiø epidemiologinio tyrimoduomenø analizë rodo, kad pagrindinësprieþastys, lemianèios jø atsiradimà Lie-tuvoje, yra:

· Patogeniniais mikroorganizmais

uþterðto gyvûninio þaliavinio maisto tieki-mas rinkai, maitinimo ámonëms, vaikø ug-dymo ástaigoms, kitiems vartotojams.

· Netinkamas maisto tvarkymas na-muose bei maisto tvarkymo ámonëse.

· Nelegali prekyba pieno produk-tais turguose, gatvëse, kiemuose.

· Nepatikimos kokybës vartojimuiparuoðto maisto tiekimas vartotojams.

· Nepakankamos dirbanèiøjø sumaistu asmenø higienos þinios.

· Asmens higienos nepaisymas

tvarkant maistà namuose ir maisto tvar-kymo ámonëse.

Kadangi þarnyno infekcinës ligos në-ra valdomos skiepais, todël ðiø ligø profi-laktika daugiausia priklauso nuo maistobei geriamojo vandens kokybës, sanita-rijos ir higienos visuomenës þiniø. Sau-gus maistas visuose tvarkymo etapuose„nuo tvarto iki stalo“, ðvari maisto tvarky-mo aplinka bei ðvarios rankos yra pa-grindiniai þarnyno infekciniø ligø profilak-tikos svertai.


dël nesaugausmaisto

Valstybinës vartotojø teisiøapsaugos tarnybos sankcijø


analizë

Feliksas PETRAUSKASValstybinës vartotojø teisiø apsaugostarnybos direktorius

1 pav.

Maisto reikšmë mûsø gyvenime itinsvarbi. Nuo jo priklauso ir brangiausiasturtas – sveikata. Maistas turi bûti ne tikkokybiðkas, ávairus, bet ir saugus.

Kaip apie maisto kokybæ ir saugumàatsiliepia europieèiai, bandyta atsakyti2006-aisiais „Eurobarometro“ parengtojestudijoje „Su maistu susijæ rizikos veiks-niai“1 . Joje atsispindi þmoniø ið 25 ES vals-tybiø nariø nuomonë. „Eurobarometras“teigia, jog rizikos sàvoka gana sudëtingair priklauso nuo daugelio veiksniø: kultû-ros, tradicijø, asmeninës patirties, psicho-logijos bei þiniasklaidos praneðimø. Ben-dru poþiûriu maistas nëra vertinamas kaipsvarbiausias þmogaus sveikatos rizikosveiksnys. Europieèiø nuomone, didþiau-sia su maistu susijusi rizika sveikatai kyladël iðoriniø veiksniø, turinèiø átakos mais-to gamybai, pavyzdþiui, paukðèiø gripoepidemijos, pesticidø ar kitø cheminiø me-dþiagø likuèiø maiste, genetiškai modifi-kuotø organizmø.

Milijonai þmoniø suserga ir mirðta nuoligø, kurias sukelia nesaugus ir nekoky-biðkas maistas. Dël grësmingos padëtiessusirûpinusi PSO (Pasaulio sveikatos or-ganizacija) kvieèia ðalis, sveikatos apsau-gos strategus, vartotojø teisiø gynëjus pri-paþinti, kad visuomenës sveikatos apsau-ga labai daug priklauso nuo saugiø mais-to produktø ir kad tai yra viena iš svar-biausiø vartotojo teisiø.

Dioksinas (itin nuodingas organinisjunginys, sukelia vëþá, apsigimimus, á ap-linkà patenka daþniausiai deginimo pro-cesø metu) viðtienoje, hormonai jautie-noje (hormonø likuèiø randama dël gy-vûnø gydymo ar jø augimo skatinimo),karviø pasiutligë, snukio ir nagø liga –vienas po kito pastaraisiais metais kilæ

skandalai labai padidino maisto kokybësir saugos svarbà. Ðiems skandalams në-ra sienø, todël augo visuomenës spau-dimas visai Europai imtis priemoniø, kadbûtø uþkirstas kelias panaðiems ávy-kiams ir bûtø pagerinti bendri þenklini-mo ir kontrolës standartai. Europos Sà-junga á tai atsakë gausybe maisto sau-gà reglamentuojanèiø teisës aktø.

Dël maisto grandinës globalizavimonuolat susiduriama su naujais uþdaviniaisir pavojais ES vartotojø sveikatai bei inte-resams. Europos Sàjunga siekia, kadmaistas bûtø saugus ir tinkamai þenkli-namas. Todël parengë iðsamius maistosaugos teisës aktus, kurie yra nuolat ste-bimi ir priimami, atsiþvelgiant á pokyèius.Ðie teisës aktai pagrásti rizikos analize.Ásteigta Europos maisto saugos tarnyba(EFSA), kuri yra labai svarbi remiant Eu-ropos Sàjungos institucijø darbà, susiju-sá su saugiu vartotojø maistu.

Pagrindinis Europos Sàjungos mais-to saugos politikos principas – taikyti in-tegruotà „nuo gamintojo iki galutinio var-totojo“ metodà, atsiþvelgiant á visus mais-to grandinës sektorius, taip pat paðarøir pirminæ gamybà, maisto perdirbimà,saugojimà, transportà, maþmeninæ pre-kybà, importà bei eksportà. Taikant ðámetodà, kai aiðkiai apibrëþiamos mais-to ir paðarø tvarkymo subjektø bei kom-petentingø institucijø atsakomybës sri-tys, maisto politika tampa nuoseklesnë,veiksmingesnë ir dinamiðkesnë.

Maisto sauga yra prioritetinë sritis Eu-

ropoje. Visos Europos Sàjungos ðalys,tarp jø ir Lietuva, daug dëmesio skiria ri-zikos vertinimui bei maisto saugai ir ko-kybei. Maisto produktø kokybë ir ypaè jøsauga, t.y. nekenksmingas poveikis var-totojui, yra pagrindinis ðiuolaikinës mais-to pramonës, vieðojo maitinimo ir maistoprekybos ámoniø uþdavinys. Svarbiausiusmaisto kokybës ir saugos rodiklius reg-lamentuoja teisës aktai bei Europos Sà-jungos direktyvos. Pagrindinis jø princi-pas – uþ gaminamo maisto kokybæ ir sau-gà atsako gamintojas.

Nuostatos, kurios galioja Europos Sà-jungoje, yra perkeltos ir á Lietuvos teisæ.Lietuvos Respublikos produktø saugosástatymo nuostatos apibrëþia gamintojø,platintojø bei prekybininkø atsakomybæ uþpavojingø gaminiø ir paslaugø tiekimà rin-kai. Ðie asmenys yra ápareigojami pavo-jingà gaminá ne tik paðalinti ið rinkos, bet irsusigràþinti ið vartotojø, jeigu tokie gami-niai yra jiems patekæ. Valstybës instituci-joms – Valstybinei vartotojø teisiø apsau-gos tarnybai, Valstybinei maisto ir veteri-narijos tarnybai, Valstybinei ne maisto pro-duktø inspekcijai bei Valstybinei visuome-nës sveikatos prieþiûros tarnybai yra nu-statytos pareigos garantuoti informacijosapie gaminiø ar paslaugø keliamà rizikàvartotojø sveikatai prieinamumà. Siekiant

2 pav.

1 Eurobarometer. Risk issues // http://ec.eu-ropa.eu/food/food/resources/special-eurobaro-meter_riskissues20060206_ en.pdf.



teikti moksliðkai pagrástas iðvadas dël pa-vojingø gaminiø ar paslaugø gali bûti stei-giami Mokslo komitetai prie valstybës ins-titucijø. Valstybinës vartotojø teisiø apsau-gos tarnybos komisija nagrinëja Produk-tø saugos ástatyme nurodytas maisto by-las ir skiria baudas uþ rinkai pateiktus pa-vojingus maisto produktus. Baudos uþ šioástatymo paþeidimus yra nemaþos, pvz.,gamintojams, platintojams, pateikusiemsá rinkà pavojingø gaminiø, skiriama nuo500 iki 5000 litø bauda, o patiekusiems pa-vojingø produktø, jeigu jie padarë þalosvartotojø sveikatai, – nuo 5000 iki 40 000litø bauda. Valstybinës vartotojø teisiø ap-saugos tarnybos skirtø baudø dël rinkaipatiektø pavojingø maisto produktø dydþiovidurkiai pateikti 1 paveiksle.

Lietuvoje nëra daug paþeidimø ar var-totojø skundø dël saugos, jie sudaro pa-lyginti nedidelæ kitø paþeidimø ir skundødalá. Taèiau pasitaiko nesaugiø tiek nemaisto, tiek maisto gaminiø (paslaugø).

rià aplinkà gali patekti uþkratas.Skaudþiausia, kai dël nesaugaus

maisto nukenèia vaikai, kurie dar negalisavarankiðkai ávertinti maisto kokybës beigalimos grësmës sveikatai. Valstybinëvartotojø teisiø apsaugos tarnyba iðnag-rinëjo ir priëmë nutarimus bylose dël pa-vojingø produktø tiekimo Vilniaus lopšely-je-darþelyje „Þelmenëliai“ ir Vilniaus mo-kykloje-darþelyje „Vilija“. Uþ Produktøsaugos ástatymo paþeidimà pirmajai iki-

mokyklinei ástaigai tarnyba skyrë 5000 li-tø baudà, antrajai – 6000 litø. Atlikusiø ty-rimà rinkos prieþiûros institucijø ir minëtøástaigø vadovø pastangomis maisto ga-minimo paþeidimai buvo paðalinti, taèiaujø pasekmës skaudþios – salmoneliozësdiagnozæ medikai nustatë penkiems „Þel-menëliø“ darþelinukams ir penkiems mo-kyklos-darþelio „Vilija“ auklëtiniams. Su-sirgimø salmonelioze prieþastis daþnaibûna ne pats maistas, o nesilaikantis hi-gienos reikalavimø maistà ruoðiantis per-sonalas, taip pat temperatûros reþimo,galiojimo terminø paþeidimai.

Informacija apie pavojingà maistà arpaðarus keièiasi visos Europos Sàjungosvalstybës. Sukurta ir šiuo metu efektyviaiveikia RASFF (skubiøjø praneðimø apiepavojingus maisto produktus ir paðarus,tiekiamus á rinkà, sistema), kurios tikslas –uþkirsti kelià pavojingø maisto produktø irpaðarø platinimui. Per ðià sistemà teikia-ma informacija Europos Komisijai ir kitomsEuropos Sàjungos ðalims apie á LietuvosRespublikà áveþtus ar pagamintus Lietu-voje ir iðplatintus po kitas Europos Sàjun-gos ðalis pavojingus maisto produktus arpaðarus bei gaunama informacija ið Eu-ropos Komisijos apie kitose Europos Sà-jungos ðalyse aptiktus pavojingus maistoproduktus ar paðarus. Lietuvoje uþ Mais-to ástatymo laikymàsi atsakinga institucijapaskirta Valstybinë maisto ir veterinarijostarnyba, kuri átraukta á Europos KomisijosRASFF sistemà kaip šios sistemos narys.

2006 m. ið Europos Komisijos buvogauti 2807 praneðimai dël maisto produk-tø saugos reikalavimø neatitikimo. Euro-pos Komisija, atsiþvelgdama á galimà rizi-kà vartotojø sveikatai, visus skubiuosiuspraneðimus grupuoja á áspëjamuosius, jeiproduktas kelia tiesioginæ rizikà vartotojøsveikatai, ir informacinius, jei produktas ne-kelia tiesioginës rizikos. Per 2006 m. buvoiðsiøsti 873 áspëjamieji ir 1934 informaci-niai skubûs praneðimai dël maisto produk-tø. Daþniausiai skubûs praneðimai gauna-mi dël pavojingø maisto produktø ið Kini-jos – 288, Turkijos – 249, Irano –242, JAV– 223, Ispanijos – 124, Vokietijos – 99, Ita-lijos – 90, Indijos – 87, Tailando – 85, Pran-cûzijos – 82. Per 2006 m. daugiausia sku-biøjø praneðimø apie pavojingus maisto

produktus iðsiuntë Italija –563 (20 proc. visø praneði-mø), Vokietija – 419, Jung-tinë Karalystë – 353, Ispa-nija – 221, Olandija – 166,Graikija – 115 ir Danija –115. Lietuva siuntë 24 pra-neðimus (1 proc. visø pra-neðimø) (3 pav.).

3 pav.

5 pav.

2 pav. pateikti duo-menys, kaip kintamaisto bylø ir ap-skritai Produktøsaugos ástatymopaþeidimo bylø(maisto ir ne mais-to produktø) skai-èiai, lyginant 2004–2007 m. I pusmetá.

Didþiausia pro-blema nagrinëjantbylas dël pavojingømaisto produktøtiekimo rinkai yrata, kad nesilaikomahigienos (ypaè as-mens higienos) rei-kalavimø, todëldaþnai kyla infekci-niø ligø (daþniausiaisalmoneliozës) pro-trûkiai. Daþnai nu-statomi tiesioginësátakos maisto sau-gai turintys kryþmi-nës tarðos paþeidi-mai: maisto ruoði-mo skyriuose dar-bo vietomis ir inven-toriumi naudojama-si ne pagal paskirtá.Þalia mësa, paukð-tiena yra didesnësrizikos produktai.Jeigu ant tos paèioslentelës bus pjaus-toma mësa, o vë-liau darþovës ar ki-tas termiðkai apdo-rotas maistas, gali-ma tarða, t.y. á ðva-

Nukelta á 34 p.


4 pav.


Maisto radiologinë stebësena dauge-lyje Europos ðaliø pradëta XX a. 6-àjádešimtmetá. Tai susijæ su branduolinio gin-klo bandymais atviroje atmosferoje, ku-riø nuo 1945 metø buvo tikrai nemaþai.Atmosferos iðkritos su radionuklidais nu-sëdo vidutinëse platumose link pusiaujo(Nedveckaitë, 2004). Taip antropogeninëskilmës radionuklidais buvo uþterštos di-delës teritorijos, taip pat ir mûsø ðalies(Butkus, 2004). Pirmieji matavimai buvoatliekami, nustatant ilgaamþiø radionuk-lidø 90Sr ir 137Cs savituosius ir tûrinius ak-tyvumus pagrindiniuose vietinës kilmësmaisto produktuose, stengiantis identifi-kuoti vietovës tarðà ðiais radionuklidais irávertinti gyventojø gaunamà apðvità dëlmaisto produktø tarðos.

Maisto radiologiniai tyrimai Lietuvojepradëti 1965 m. Respublikinëje sanitarijosepidemiologijos stotyje pagal buvusios So-vietø Sàjungos modelá. Kiekviena sàjungi-në respublika tada atliko radiologinius tyri-mus, duomenys buvo siunèiami á bendràduomenø bazæ Biofizikos institute Maskvo-je. 1965 m. buvo pradëti tyrimai DP–100prietaisu – matuojami storo sluoksnio me-todu maisto, vandens, krituliø, dirvoþemiomëginiai. Tais paèiais metais pradëtos tai-kyti 137Cs ir 90Sr cheminio išskyrimo meto-dikos. Nuo 1966 m. 137Cs ir 90Sr aktyvumasnustatomas maisto produktø mëginiuoseið Vilniaus, Kauno, Klaipëdos regionø, vë-liau pradëti tirti maisto produktai ir ið Ðiau-liø bei Panevëþio regionø.

Maisto mëginiai – mësos (jautiena irkiauliena), þuvø, pieno – buvo imami 2kartus per metus, bulviø, kopûstø, buro-këliø, dirvoþemio – vienà kartà. Nuo 1976m. stebësena pradëta 30 km atstumu ap-link ketinamà statyti IAE (Utenos, Ignali-nos, Zarasø rajonuose), po 1997 m. – 50km zonoje, apimant ir Ðvenèioniø rajonà.Pirmasis IAE energetinis blokas pradëjoveikti 1983-iaisiais, antrasis – 1987 me-tais. Papildomai buvo tiriami rajonai, la-biau paveikti Èernobylio atominës elek-trinës avarijos (Augulis, 1994).

Maisto

Maisto radiologine stebësena siekiama ávertinti, kokià papildomà apðvità nuo radionukli-dø maiste gauna arba gali gauti gyventojai, vartodami radionuklidais uþterštà maistà.

Maiste esanèiø radionuklidø jonizuojanèioji spinduliuotë gali sukelti genetinius pakitimus,vëþines ligas ir kitus sveikatos sutrikimus. Todël, norint apsaugoti gyventojus nuo þalingo

jonizuojanèiosios spinduliuotës poveikio, privalu ávertinti apðvità nuo visø galimø apðvi-tos ðaltiniø, taip pat ir apšvità per maiste esanèius radionuklidus.

radiologinëstarðos stebësena

Albinas MASTAUSKAS, Rima LADYGIENËRadiacinës saugos centras

Kiekvieniems metams buvo sudaro-mos ir patvirtinamos mëginiø ëmimo pro-gramos ir atsakingos uþ mëginiø prista-tymà bei tyrimus institucijos. Maistas, ge-riamasis vanduo bei dirvoþemio tarša ra-

dionuklidais buvo stebimi pagal Sveika-tos apsaugos ministerijos 1997 m. ásaky-mu „Dël maisto tarðos monitoringø“ pa-tvirtintà tvarkà. Lietuvos Respublikos Vy-riausybë 1996 m. vasario 23 d. nutarimuNr. 273 „Dël paramos Ignalinos atominëselektrinës zonoje esanèiø rajonø (mies-tø) savivaldybëms teikimo ir ðios zonos

gyventojø saugumo didinimopriemoniø patvirtinimo“ ápareigo-jo Sveikatos apsaugos ministerijàorganizuoti ir pagal parengtà pro-gramà 50 km zonoje aplink Igna-linos atominæ elektrinæ nuolat ste-bëti maisto produktø, jø þaliavø,geriamojo vandens, gyventojøapðvità, ávertinti jos átakà sveika-tai ir teikti šià informacijà savival-dybëms (Ðidiðkienë, 2000).

Lietuvai tapus kandidate á Eu-ropos Bendrijas, buvo perima-mos Europos Komisijos pareng-tos rekomendacijos aplinkos ra-diologinei stebësenai (Komisijos

rekomendacija, 2000). Remiantis šiomisrekomendacijomis buvo pritaikyta ðaliesreikmëms ir patvirtinta „Valstybinio radio-loginio monitoringo organizavimo, vykdy-mo ir informacijos teikimo valstybës val-


1 pav. Vidutinës metinës 90Sr savitojo (ir tûrinio – piene) aktyvumo vertësvietinës kilmës neapdorotuose maisto produktuose, Bq/kg švieþio svorio

2 pav. Vidutinës metinës 137Cs savitojo (ir tûrinio – piene) aktyvumo vertësvietinës kilmës neapdorotuose maisto produktuose, Bq/kg švieþio svorio


dymo ir savivaldos institucijoms, EuroposBendrijø Komisijai bei visuomenei tvarka“,numatanti, kokie aplinkos komponentaituri bûti tiriami radiologiðkai ir kokios ins-titucijos uþ tai atsakingos. Radiacinëssaugos centras ágaliotas stebëti pieno,„maisto krepšelio“ ir geriamojo vandensradiologinæ bûklæ ir papildomai teikti duo-menis apie radionuklidø aktyvumà atmo-sferos iškritose.

Neapdoroto vietinës kilmës ir paruoð-to maisto (paros raciono) bandiniai ma-tuojami norint nustatyti ilgaamþiø 90Sr ir137Cs aktyvumà bei apšvitos dozes, kuriasnulemia maisto produktuose esanèiø ðiøradionuklidø jonizuojanèioji spinduliuotë.

2006 metais, kaip ir vidutiniškai anks-tesniais, stebint maisto radiologinæ bûk-læ, atlikti 91 neapdorotø maisto produk-tø, 12 paruoðto maisto, 161 geriamojovandens mëginiø tyrimai.

Mëginiø ëmimo procedûros irradiologiniø tyrimø metodai

Neapdorotø maisto bandiniø ëmimotvarka nusistovëjo per ilgà laikotarpá. Kaipimti bandinius, teoriškai pirmà kartà bu-vo áteisinta Lietuvos higienos norma HN72:1997 „Maisto produktø, paðarø, dirvo-þemio ir vandens bandiniø atrinkimo me-todai radionuklidø savitajam ir tûriniam ak-tyvumui nustatyti“, kuri parengta pagalTATENA reikalavimus. Šiame dokumen-te áteisintus bandiniø ëmimo metodustrumpai apibûdinti galima taip: bandinysturi reprezentuoti siuntà (tam tikrà produk-cijos kieká), t.y. jis turëtø bûti sudarytas iðkeliø pavieniø bandiniø. Bandiniams pie-nas imamas neapdorotas, þalias. Mësaatrenkama be kaulø, sausgysliø, riebalø,þuvis rûðiuojama pagal rûðis bei dydá (kadbûtø panaðaus amþiaus). Darþovës (ko-pûstai) imamos be virðutiniø lapø, grûdai– tø rûðiø, kurios naudojamos miltø, ma-karonø arba duonos gamybai (kvieèiø, ru-giø, kvietrugiø).

Per visà nagrinëjamà laikotarpá taiky-tas radiocheminis 137Cs nustatymo mais-

to ir aplinkos bandiniuose metodas (Ma-rej, 1974). Naudojant ðá metodà, mëginiopelenai tirpinami praskiestoje azotorûgštyje, 137Cs išskiriamas iš tirpalo su-koncentruojant nikelio ferocianidu ir nu-sodinant Cs3Sb2J9 nuosëdø pavidalu. 90Srradiocheminis iðskyrimas ið rûgðtyje tir-pintø mëginio pelenø buvo atliekamasekstrahuojant 90Sr organiniu tirpalu ir ma-tuojant gautose nuosëdose 90Sr beta ak-tyvumà UMF tipo beta radiometru (Ma-rej, 1974). Po 1996 metø nustatant 90Srtûriná ir savitàjá aktyvumà buvo taikomametodika, kuri rëmësi 90Y ekstrakcija iðtirpalø organiniu ekstrahentu ir Èerenko-vo spinduliuotës matavimu, kai itrio hid-roksidas yra tirpios formos (Suomela,1993). Iki 1996 metø 137Cs bei 90Sr betaspinduliuotei matuoti buvo naudotas UMFtipo beta radiometras su torsiniu SBT–13tipo skaitikliu. Nuo 1996 metø 90Sr akty-vumas buvo nustatomas matuojant jodukterinio 90Y izotopo spinduliuotæ skys-èio scintiliacijos skaitikliu Tri–Carb TR/SL2770, po 2005 m. – skysèio scintiliacijosskaitikliu Quantulus. Bendrajam alfa ir be-ta aktyvumui matuoti naudojamas propor-cinis skaitiklis. Nuo 2004 metø 137Cs savi-tasis aktyvumas maisto bandiniuose ma-tuojamas gama spektrometriniu bûdu, su-koncentravus mëginá iki pelenø.

Tyrimo rezultatai ir aptarimasIlgaamþiø radionuklidø 90Sr ir 137Cs ak-

tyvumø dinamika neapdorotuose vietinëskilmës maisto produktuose per visà ste-bëjimo laikotarpá nuo 1965 m. pateikta 1ir 2 paveiksluose. Vidutinës metinës ðiøradionuklidø vertës nevirðija 10 Bq/kgðvieþio svorio, iðskyrus trumpà laikotarpápo avarijos Èernobylio atominëje elektri-nëje 1986 metais, kai radioaktyvus debe-sis praslinko virð Lietuvos teritorijos, pa-likdamas radioaktyviàsias iðkritas. Pasta-raisiais 10 metø ðiø radionuklidø aktyvu-mas nuolat maþëja dël radionuklidø skili-mo ir migravimo á gilesnius, augalams ne-prieinamus sluoksnius.

Nemaþëja visuomenës susidomëji-mas galima IAE išmetimø átaka maistoproduktø tarðai. Todël trys stebëjimo tin-klo taðkai iðsidëstæ 50 km spinduliu apieatominæ elektrinæ. Ilgalaikiai tyrimø rezul-tatai rodo, kad padidëjusios taršos radio-nuklidais maisto produktuose iš šio re-giono nenustatyta.

Pastaraisiais metais maisto produk-tuose yra reglamentuojamas tik 137Cs sa-vitasis ir tûrinis aktyvumas, kurio leistiniejilygiai nustatyti 1990 m. kovo 22 d. Tary-bos reglamente (EEB) Nr.737/90 dël rei-kalavimø, keliamø treèiøjø ðaliø kilmës þe-mës ûkio produktø importui po Èerno-bylio atominës elektrinës avarijos ir 2000m. kovo 20 d. Tarybos reglamente (EB)Nr.616/2000, ið dalies pakeièianèiameReglamentà (EEB) Nr.739/90 dël reikala-vimø, keliamø treèiøjø ðaliø kilmës þemësûkio produktø importui po Èernobylio ato-minës elektrinës avarijose. Leistinieji ly-giai yra 600 Bq/kg visiems produktamsbei papildomas leistinasis lygis – 370 Bq/kg pienui ir kûdikiø maistui.

Mûsø tirtuose maisto mëginiuose ðieleistinieji lygiai nebuvo virðyti. Nustatyti ak-tyvumai yra daug maþesni.

90Sr aktyvumas maisto produktuosenëra reglamentuojamas, nes jo kiekiai,patekæ á aplinkà, buvo daug maþesni nei137Cs. Taèiau dël to, kad ðis radionukli-das, kaip ir stabilusis kalcis, lengvai pa-tenka á kaulinius audinius ir juose kaupia-si, 90Sr aktyvumà maisto produktuose Eu-ropos Bendrijø ðalyse rekomenduojamatirti. Dël to ðio radionuklido aktyvumasmatuojamas ir mûsø ðalyje.

Radionuklidø aktyvumai geriamaja-me vandenyje per visà stebëjimo laiko-tarpá buvo nedideli, në viename mëgi-nyje leistinieji bendrojo alfa, bendrojo be-ta ir trièio (3H) aktyvumo lygiai nebuvovirðyti. Galima teigti, kad ðalies gyven-tojas, vartodamas geriamàjá vandená,gaus metinæ efektinæ apšvitos dozæ,maþesnæ uþ 0,1 mSv.

4 pav. Vidutinë metinë efektinë suaugusio ðalies gyventojoapðvitos dozë dël neapdorotame maiste esanèiø 90Sr, 137Csir 40K jonizuojanèiosios spinduliuotës 2006 m., µSv

Nukelta á 30 p.


3 pav. Grybø tarðos kaitos 1998–2006 m. stebëjimorezultatai – vidutinis metinis 137Cs savitasis aktyvu-mas ávairiø rûðiø grybø ið ðalies miðkø bandiniuose


Europos Sàjunga saugai teikia priori-tetà. Jau 1975 m. Europos EkonominësBendrijos iðankstinëje programoje dël var-totojø apsaugos ir informavimo politikoskaip viena ið pagrindiniø teisiø buvo nu-rodyta vartotojø teisë á sveikatà ir saugà1 .

Maisto produktø sauga – viena svar-biausiø vartotojo teisiø. Vartotojas mais-to produktø saugà suvokia per tam tikrasjo savybes, pvz., ðvieþumà, skoná ir aro-matà, naudingøjø medþiagø kieká ir kt. Lie-tuvos vartotojø instituto 2005–2007 m. at-likti tyrimai2 rodo, kokios su maisto sau-ga siejamos savybës Lietuvos vartotojuiyra svarbiausios.

Maisto produktø kelias nuo augintojo,gamintojo iki vartotojo nëra trumpas. Norsmaisto produktø sauga yra grieþtai kontro-liuojama, vartotojø skundai, kontrolës duo-menys rodo, kad yra nesaugiø produktø.Iš 1 pav. pateiktø duomenø matyti, kur var-totojai daþniausiai perka maisto produktus.

Vartotojas ir

Dr. Zita ÈEPONYTË

maisto produktøsauga

Didþiøjøprekybos tinklø

parduotuvëse

Turguje,mugëje,

kioskuose

Maþoseparduotuvëse

Tiesiogiai iðûkininkø

Ðalutinis tokio maisto ilgalaikiovartojimo poveikis neiðaiðkintas

Genetiðkai modifikuoto maisto vartojimasgali sukelti nenuspëjamø pasekmiø

Genetiðkai modifikuoto maisto vartojimasgali pakenkti ateinanèiø kartø sveikatai

Nëra patikimos informacijos apie ilgalaikágenetiðkai modifikuoto maisto vartojimo

poveiká

Genetiðkai modifikuotame maiste galiatsirasti naujø toksinø bei alergenø

Vartojant genetiðkai modifikuotà maistàgali iðsivystyti infekciniø ligø sukëlëjø

atsparumas antibiotikams

Kita

Sintetiniai maisto priedai

Augalininkystëje ribojamos sintetinësmedþiagos, gyvulininkystëje – augimàskatinanèios medþiagos

Þmogaus organizmuinaudingos medþiagos

Skonis ir aromatas

Ðvieþumas

84 proc. vartotojø perka maisto pro-duktus didþiøjø prekybos tinklø parduo-tuvëse, 32 proc. – turguje, mugëse, kios-kuose, 31 proc. – maþose parduotuvë-se, 8 proc. – tiesiogiai ið ûkininkø. Di-dþiuosius prekybos centrus daþniausiairenkasi jaunesnio amþiaus þmonës, tur-gus, muges bei maþas parduotuves –vyresnio amþiaus vartotojai (50 m.ir vy-resni). Tiesiogiai ið ûkininkø yra labiau-siai linkusios pirkti namø ðeimininkës,

1 pav. Maisto produktø pirkimas

moterys, esanèios motinystës atostogo-se, bei vyresni þmonës.

Kokias maisto produktø savybes la-biausiai vertina Lietuvos vartotojai? 2 pav.pateikiami tik kai kurie, mûsø poþiûriu,svarbesni tyrimø duomenys.

58 proc. apklaustøjø teigë, kad ðvie-þumas jiems yra labai svarbi maisto pro-duktø savybë. 47 proc. respondentø la-bai svarbia savybe laiko skoná bei aro-matà, bûdingus vienai ar kitai maisto pro-duktø rûðiai. Tiek ðvieþumà, tiek skoná iraromatà labiausiai vertina jauni asmenys(iki 29 metø), gaunantys didesnes paja-mas, specialistai, turintys aukðtàjá iðsila-vinimà, gyvenantys Vilniuje ir kituose di-dþiuosiuose miestuose.

39 proc. apklaustøjø labai svarbu, jogproduktuose yra daug þmogaus organiz-mui naudingø medþiagø (vitaminø, mine-ralø, làstelienos ir kt.). Ypaè ðias savybesvertina vyresnio amþiaus asmenys (50 m.ir daugiau), gyvenantys tiek didmiesèiuo-se, tiek maþesniuose miestuose.

37 proc. respondentø labai svarbias

2 pav. Vartotojø nuomonës pasiskirstymas

maisto produktøsavybes siejo sutuo, jog augali-ninkystëje ribo-jamos sintetinëscheminës me-dþiagos (pvz.,pesticidai, herbi-cidai ir kt.), o gy-vulininkystëje –augimà ar pro-duktyvumà ska-tinantys prepara-tai, hormonai,genetiðkai modi-fikuoti paðarai irkt. Tokie produk-tai vienodai pa-trauklûs ávairaus

amþiaus, lyties þmonëmis. Tiesa, èia ga-lëtume pastebëti tendencijà, jog ðias sa-vybes labiau vertina respondentai suaukðtuoju iðsilavinimu, gaunantys dides-nes pajamas bei gyvenantys Vilniuje, ki-tuose didesniuose miestuose.

36 proc. respondentø teigë, jog jiemsyra labai svarbu, kad maisto produktuo-se nebûtø sintetiniø maisto priedø, to-kiø kaip konservantai, saldikliai, daþik-liai, skonio stiprikliai ir kt. Labiausiai ðias

maisto savybes vertino namø ðeiminin-kës, motinystës atostogose esanèiosmoterys, specialistai.

Renkantis maisto produktus vartoto-jams taip pat yra labai svarbu, kad mais-to produktai yra pagaminti ið vietiniø þa-liavø (27 proc.), kuo maþiau perdirbti (26

3 pav. Poþiûris á genetiðkai modifikuotà maistà


proc.). Beje, labai maþai vartotojø vertinaproduktus, kurie auginami, gaminami tau-sojant aplinkà, kuriø ápakavimui yra nau-dojamos lengvai suyranèios, perdirba-mos þaliavos.

2007 m. atliktas reprezentatyvus so-ciologinis tyrimas parodë, kad vartotojaiatsargiai vertina genetiðkai modifikuotàmaistà. Paklausti, ar genetiðkai modifikuo-ti maisto produktai gali pakenkti sveika-tai, daugiausia respondentø – 47 proc.atsakë teigiamai. Tokios pozicijos dau-giausia laikësi moterys, 40–49 m. asme-nys, turintys aukðtàjá iðsilavinimà, gaunan-tys 701 Lt ir didesnes pajamas, specialis-tai bei Vilniaus gyventojai. Neigiamai at-sakë 8 proc. apklaustøjø. Ið jø daugiau-sia viduriná ir spec. viduriná bei aukðtàjáiðsilavinimà turintys, 301–400 Lt pajamasgaunantys, namø ðeimininkës, mokslei-viai ir studentai. 44 proc. respondentø at-sakë neþinantys, ar genetiðkai modifikuotiproduktai gali pakenkti sveikatai. Tarppastarøjø daugiausia vyrai, senyvo am-þiaus – 70 m. ir vyresni asmenys, turintysnebaigtà viduriná iðsilavinimà, gaunantysiki 300 Lt pajamas, bedarbiai, pensinin-kai bei kaimo gyventojai.

Á klausimà, kodël genetiðkai modifikuotimaisto produktai galëtø bûti pavojingiþmoniø sveikatai, 39 proc. apklaustøjø at-sakë, kad ðalutinis tokio maisto ilgalaikiovartojimo poveikis dar neiðaiðkintas. Tokiospozicijos daugiausia laikësi moterys, aukð-tàjá iðsilavinimà turintys asmenys bei spe-cialistai. 38 proc. apklaustøjø atsakë, kadgenetiðkai modifikuotø maisto produktøvartojimas gali sukelti nenuspëjamø pa-sekmiø. Tarp jø daugiausia vyrai, turintysaukðtàjá iðsilavinimà asmenys, specialis-tai, Vilniaus ir kaimo gyventojai. 33 proc.respondentø atsakë, kad genetiškai mo-difikuoto maisto vartojimas gali pakenktibûsimøjø kartø sveikatai. Tarp pastarøjødaugiausia 30–39 m. asmenys, turintysaukðtàjá iðsilavinimà, gaunantys 401–500Lt pajamas, namø ðeimininkës, mokslei-viai, studentai ir specialistai.

Aukðèiau pateikti duomenys rodo,kad vartotojai labai vertina tokias maistoproduktø savybes, kaip švieþumas, sko-nis ir aromatas, naudingøjø medþiagø bu-vimas ir kt. Poþiûris á genetiðkai modifi-kuotà maistà daþnai yra neigiamas.

1 Preliminary Programme of the EuropeanEconomic Community for consumer protectionand information policy// Official Journal, C 92, 2504 75.

2 Lietuvos vartotojø institutas, Maisto koky-bës tyrimas, 2006. Tyrimo metu apklausti 1009 res-pondentai visoje LR teritorijoje; Lietuvos vartotojøinstitutas, Genetiðkai modifikuoti organizmai, 2007,apklausta 1000 respondentø visoje LR teritorijoje;Lietuvos vartotojø institutas, Maisto produktø þen-klinimo tyrimas, 2005. Tyrimo metu apklausta 1010respondentø visoje LR teritorijoje.

Ekologiškas

Almonas GUTKAUSKAS,,Tatulos” programos direktorius,

Tarybos pirmininkas

produktas

Apie taisykles, reglamentus...„Ekologinis þemës ûkis“, „ekologi-

në ámonë“, „ekologinë gamyba“, „eko-logiðkas produktas“... Dauguma jau su-pranta, kà šie þodþiai reiškia.

Nors pats terminas yra kritikuotinas,kaip ir dauguma terminø, bet ilgainiuijis suprantamas tik taip, kaip já apibrë-þia susitartos taisyklës, o ne vien taip,kaip jis yra aiškinamas tarptautiniø þo-dþiø þodyne.

Ekologinæ gamybà ir ekologiðkø pro-duktø þenklinimà apibrëþia Tarybos Reg-lamentas (EEB) Nr. 2092/91 (toliau -Reglamentas) bei þemës ûkio ministropatvirtintos Ekologinio þemës ûkio tai-syklës (toliau – taisyklës) (abu dokumen-tus galima rasti „Tatulos“ programos in-terneto svetainës http://www.tatulos-pro-grama.lt (tas pats „Tatulos“ programosinterneto svetainëje http://www.orga-nic.lt) skyrelyje „Teisinë bazë“).

Reglamentas apibrëþia minimaliusekologinës gamybos ir ekologiðkø pro-duktø þenklinimo reikalavimus, kurienegali bûti paþeisti në vienoje ES vals-tybëje. Taèiau kiekvienoje ES valstybë-je patvirtintø taisykliø reikalavimai galibûti ir didesni.

Bet taisyklës galioja tik toje konkre-èioje valstybëje.

Pavyzdþiui, kai kuriose Vokietijos þe-mëse negali bûti sertifikuota dalis plo-to. O Prancûzijoje yra bûtina tikrinti ser-tifikuojamà ûká ne maþiau kaip du kar-tus per metus.

Tokiu bûdu lyg ir pakeliama karte-lë, kurios jau negalëtø šiose šalyseperšokti lietuviški ekologiški produktai.

Pagal Reglamentà ekologinei ga-mybai, ekologiðkam produktui ávardytiyra áteisinta nemaþai sinonimø.

Dar daugiau jø áteisinta naujajameTarybos Reglamente (Nr. 834/2007), ku-

ris 2007 metø birþelio 28 d. priimtasLiuksemburge ir ásigalios nuo 2009 m.sausio 1 d. (ðá naujàjá Reglamentà taippat galima rasti „Tatulos“ programos in-terneto svetainëje).

Naujojo Reglamento priede išvardy-ti ir áteisinti terminai kiekvienos ES vals-tybës kalba (LT – ekologiðkas, FR – bio-logique; EN – organic; DE – ökolo-gisch, biologisch; DA -ókologisch ir kt.).Terminø iðvestiniai þodþiai arba maþy-binës formos, pavyzdþiui „bio“ ar „eco“,atskirai arba junginiuose gali bûti var-tojami visoje Bendrijoje (ES) ir bet ku-ria Bendrijos kalba þenklinant ir rekla-muojant produktus.

Ekologinës gamybos, ekologiðkøproduktø atitikimà Reglamentà ir taisyk-les sertifikuoja (kontroliuoja) sertifikavi-mo (kontrolës) ástaiga.

„Tatulos“ programos ir Lietuvosekologinio þemës ûkio þenklai

Ði ástaiga turi bûti akredituojama pa-gal Europos standartà EN 45011 arbaISO vadovo 65 „Bendrieji reikalavimaiproduktø sertifikavimo sistemas valdan-èioms ástaigoms“ naujausià redakcijà,paskelbtà Europos Sàjungos oficialio-jo leidinio C serijoje. Tad ði ástaiga turibûti patvirtinama kompetentingos ins-titucijos (valstybës narës sukuria serti-fikavimo (kontrolës) sistemà ir paskiriavienà ar daugiau kompetentingø insti-tucijø, atsakingø uþ minëto Reglamen-to pagal Reglamentà (EB) Nr. 882/2004nustatytø pareigø vykdymo kontrolæ).

Ekologiðkas produktas ir...lietuviðkos problemëlës dëlišskirtiniø kokybiškø maisto

produktøLietuvoje kol kas dar nëra ástatymo,

kuris apibrëþtø iðskirtinës kokybësmaisto produktus.

Kai perdirbimo ámonës, þenklinda-mos áprastus maisto produktus, ëmëmanipuliuoti þodeliais „bio“, „eco“, o taiturëjo reikšti, kad produktas yra ekolo-giškas (ypaè kai Lietuva ástojo á Euro-pos Sàjungà, kurioje taip þenklinami ið-skirtinai ekologiðki produktai), tokiam

/


vartotojø klaidinimui Lietuvoje gana grei-tai buvo uþkirstas kelias.

Lietuvoje kalbant apie iðskirtinës ko-kybës maisto produktus, iki galo yra su-tvarkyti tik ekologinio þemës ûkio klausi-mai (ir tai padaryta jau prieð 14 metø).Bûtent tai ir padëjo sustabdyti minëtus ap-siðaukëlius.

Gal dar pakankamai patikimai Lietu-voje yra sutvarkyti ir kulinarinio paveldomaisto produktø gamybos ir þenklinimoklausimai.

Taèiau pagirtina, kad Lietuvoje jau an-tri metai yra rengiama visa iðskirtinës ko-kybës þemës ûkio ir maisto produktø sis-tema (taisyklës, sertifikavimas, specifika-cijos, valdymas, procedûros ir kt.).

Tad galbût pagaliau Lietuvoje baig-sis painiava, kai áprastos kokybës pro-duktus vartotojui galima pristatyti kaip ið-skirtinës kokybës, dël ko nukenèia tik-rieji iðskirtiniø þemës ûkio ir maisto pro-duktø gamintojai.

Prisimenu keleto metø senumo atve-já, kai ið sertifikuoto tausojamojo þemësûkio ûkininko Almanto Kalinausko vienaspaèiø didþiausiø prekybos centrø nepri-ëmë laisvai laikomø viðtø kiauðiniø, neskaþkoks apsiðaukëlis tariamai tokius lais-vai laikomø viðtø kiauðinius tiekë uþ daugmaþesnæ kainà. Kad to apsiðaukëlio kiau-ðiniø kaina buvo nereali, prekybos tinklo

nedomino – ûkininkui patarë visas peri-petijas aiðkinti ne jam, bet vartotojui.

Ðtai dël to sutvarkyti visà sistemà (ið-skirtinës kokybës þemës ûkio ir maistoproduktø gamybos, sertifikavimo ir þen-klinimo) rûpi ir ekologinio þemës ûkio at-stovams, nors ði þemës ûkio sfera Lietu-voje yra ne tik teisiðkai, bet ir praktiðkaivisiðkai sutvarkyta jau daug metø.

Prancûziðkos pamokosapsiðaukëliams tramdyti

Manau, kad šie reikalai yra labai ge-rai sutvarkyti Prancûzijoje. Lietuva, reng-dama iðskirtinës kokybës þemës ûkio irmaisto produktø sistemà, ir remiasi Pran-cûzijos patirtimi.

Prancûzijoje, kaip ir kitose valstybëse,visi maisto produktai, kurie yra parduoda-mi vartotojui ne tik parduotuvëse ar vieða-jame maitinime, turi atitikti nustatytus mi-nimalius maisto saugos ir higienos reika-lavimus. Prancûzijoje tokie áprastiniai mais-to produktai vadinami standartiniais.

Taèiau, norint reklamuoti produktàkaip kokybiðkà, reikia laikytis ástatymuátvirtintos tvarkos.

Pavyzdþiui, norint tiekti ar parduoti mais-to produktus kaip kokybiškus, Prancûzijo-je reikia turëti maþiausiai du papildomus ko-kybës kriterijus (tokie produktai þenklinamiraidëmis „CQ“ – sertifikuota kokybë). No-

rint tuos kriterijus apginti, bûtina „praeiti“atitinkamas procedûras (tai vykdo organi-zacija prie Þemës ûkio ministerijos).

Lietuvoje piktnaudþiauti, reklamuojantneva kokybiškus produktus, kelias nërauþkirstas. Tarkime, reklamuojamas preky-bos tinkle koks nors maisto produktas kaipaukðtos kokybës, taèiau vartotojui nëra nu-rodoma, paaiðkinama nei to „kokybiðkoprodukto“ gamybos taisyklës, nei kas já ser-tifikavo. Nes to ið tiesø ir nëra (jei kalbamene apie ekologiškus produktus ir ne apiekulinarinio paveldo maisto produktus).

Kaip jau minëjau, esu suþavëtas ið-skirtinës kokybës maisto produktø tvar-kymu Prancûzijoje. Lentelëje pateikiamipagrindiniø maisto produktø (ðiuo atvejuviðèiukø) kokybës kriterijai Prancûzijosdidþiuosiuose paukštynuose.

„Le Janze“ yra gamintojø susivienijimopavadinimas. Prancûzijoje su “Label Rau-ge” þenklu susivienijimø yra 35 ir jie tarpu-savyje taip pat konkuruoja reklamuodamiir savo susivienijimo þenklà (tam skiria ne-maþus pinigus). Taip, kaip, pavyzdþiui, „Ta-tulos“ programa reklamuoja savo þenklà(„Tatulos“ programa. EKOLOGINIS ÛKIS).

Ant fasuotës galima pastebëti þodelá„Fermiers“. Tokio þodelio ant savo pro-dukto negali raðyti tie, kurie augina við-èiukus pagal reikalavimus, kurie lentelë-je nurodyti þodþiu „pramoninio“. Taip ga-

PRAMONINIO SERTIFIKUOTO SERTIFIKUOTO SERTIFIKUOTO„STANDARTAS“ „CQ“ „LABEL ROUGE“ EKOLOGIÐKO

(CQ – sertifikuota kokybë) (Raudonas þenklas) „AB“

Auginimo plotas Neribotas (daþniausiai Neribotas (daþniausiai Reglamentuota: Reglamentuota:3000 - 4 000 m²) 3000 - 4 000 m²) 1 600 m² 1 600 m²

Pastato plotas Neribotas (daþniausiai Neribotas (daþniausiai Reglamentuota: Reglamentuota: 1200 - 1300m²) 1200 - 1 300m²) 400 m² 400 m²

Tankis 1 m² Neribotas (daþniausiai Neribotas (daþniausiai Reglamentuota: Reglamentuota: 23 - 27viðè./m²) 15 - 18 viðè./m²) 11/ m² 10/ m²

Paukðèiø vienetø Neribotas skaièius Neribotas skaièius Reglamentuota: Reglamentuota:pastate (vidutin. 30 000viðè.) (vidutin. 18 000viðè.) 4 400 viðèiukø 4 000 viðèiukø

Patalpø Nereglamentuotas Nereglamentuotas Natûrali ðviesa Natûrali ðviesaapðvietimas (paprastai tamsios patalpos) (paprastai tamsios patalpos)

Iðëjimas á kiemà Be Be 2 m²/ viðè. 2,5 m²/ viðè.

Ðërimas Nereglamentuotas Apibrëþta ámonës Reglamentuotas: Reglamentuotas: turi reglamentuose Nurodytas taisykliø atitikti nacionalinius

rinkinyje reglamentus. Iki 90%natûralios kilmës

Gyvulinës kilmës Nuo 1998 m. uþdrausta Nuo 1998 m. uþdrausta Nuo 1965 m. uþdrausta Leidþiamiþaliavos þuvies taukai

Augimo stimuliatoriai Leidþiama Leidþiama (jei tai nurodyta Uþdrausta Uþdraustareglamentuotose)

Gydymas Leidþiama Leidþiama Leidþiama (gydymas Leidþiama, jei tainutraukiamas likus homeopatiniai atvejai10d.iki skerdimo)

Skerdimo amþius 38 – 40 dienø 56 – 63 dienø Maþiausiai 81 dienos Maþiausiai 81 dienos

Vartojimo laikas Priklauso nuo ámonës Priklauso nuo ámonës Daugiausiai 9 d. po Daugiausiai 9 d.skerdimo po skerdimo

Numeravimas Nëra Nëra Su numeriu, kuris nurodo Nëraaugintojà (þiedelis sunumeriu, kuris pritvirtinamasprie sparnelio)


li paþymëti tik tie, kurie uþaugina viðèiu-kus pagal reikalavimus, kurie lentelëjeávardyti „sertifikuoto“...

Vadinamieji pramoniniai (standartiniai)viðèiukai (ið didþiøjø paukðtynø) prekybostinkle kainuoja apie 3,5 euro, paþenklintiþenklu „Label Rouge“ – apie 7–8 eurus,ekologiški – apie 10 eurø. Kai viðèiukai par-duodami neiðdarinëti, tuomet kaip tik „La-bel Rouge“ paþenklintø viðèiukø prekybostinkle yra iðperkama daugiausiai (60–80proc.), o ekologiniø – tik 2,0 procento.

Kaip matome, net Prancûzijoje varto-tojai daugiau dëmesá kreipia á tuos iðskirti-nës kokybës maisto produktus, kurie pa-siþymi geromis skonio savybëmis. Ir ma-þiau rûpi tie iðskirtinës kokybës maisto pro-duktai, kuriuos gaminant yra tausojamaaplinka ir kuriuos vartojant tausojama svei-kata. T.y. nenorima papildomai mokëti uþtuos papildomus produktø kriterijus.

O kokia Lietuvoje ekologiðkøproduktø kokybë?

Daþnas ásivaizduoja, kad ekologiðkasproduktas turi atitikti visus privalomus kri-terijus, taip pat ir išskirtinio skonio.

maisto kokybës reikalavimus, kurie yraprivalomai visiems maisto produktams,tiek chemizuotiems, tiek natûraliems, tiekekologiðkiems.

Netgi, atvirkðèiai, pasitaiko atvejø,kai, pavyzdþiui, ekologiðkø maistiniøkvieèiø nereikia ekologiðkoms ámonëms– áprastoms ámonëms jie, kaip maistiniai,netinka dël silpno grûdo. Ir tokius eko-logiðkus grûdus ûkininkui tenka parduotine kaip maistinius, bet kaip pašarinius.

Tikriausiai šiø klausimø neámanomaiðspræsti be mokslo paramos. Gal èia yraðimtmeèio iððûkis mokslui – duoti eko-loginës gamybos ûkiui atsparias ligomsir kenkëjams augalø veisles. Juk moks-las jau ne vienà dešimtmetá orientuotasišskirtinai intensyvaus pramoninio che-mizuoto ûkio reikmëms. Todël labai dþiu-gu, kad nors pamaþu, bet jau sukamosienos link tausojamojo, ekologinio þe-mës ûkio.

Ekologiškas produktas ir vartotojasLietuvoje, organizuojant pertvarkà ið

áprasto ûkininkavimo á ekologiná, labaisvarbus vaidmuo buvo teikiamas varto-tojui. Juk vartotojas yra svarbiausias eko-loginio þemës ûkio plëtros variklis.

Ekologiðkø produktø vartotojui ugdytinuolat rengiamos ekologiðkø gërybiømugës. Tokias muges „Tatulos“ progra-ma rengia jau nuo 1995 metø, kai tik eko-loginës gamybos ûkininkai uþaugino pir-màsias ekologiðkø gërybiø tonas.

Taèiau buvo aišku, kad ekologinësgamybos ûkis, jau nekalbant apie eko-logines ámones, mugëse negalës reali-zuoti visø ekologiðkø produktø. Todël1996 m. viduryje pradëtos steigti ekolo-giðkø produktø parduotuvëlës, atidary-tas ekologiðkø produktø skyrius viena-me didþiausiø prekybos tinklø. Nors tuo-met dar buvo per ankstyvas sumanymasprekiauti ekologiðkais produktais Lietu-voje (didþiosios Lietuvos þmoniø daliespajamos buvo menkutës, jø vos pakakopaèioms bûtiniausioms reikmëms. Be to,tuo metu kaip tik pradëjo savo „amþiausþygá“ didieji prekybos tinklai, nuðluoda-mi ne tik smulkøjá prekybos tinklà, bet irsertifikuotø kokybiðkø maisto produktøgalimybæ ásitvirtinti ant prekystaliø), vi-sa tai padëjo ugdyti ekologiðkø produk-tø vartotojus.

Vartotojo ugdymo taktikaSituacija, kaip ir tikëtasi, spëriai kei-

èiasi – á ðià sferà jau galingai ásiverþia pel-no organizacijos. Tai jau labai geras þen-klas. Kaip ir buvo planuota, ugdant eko-logiðkø produktø vartotojà atsiranda visdidesnë ekologiðkø produktø paklausa,o su ja ir normalus padarinys rinkoje –ekologiðkø produktø pasiûla.

Ekologinës gamybos ûkiø dinamikaLietuvoje – koks jø nuoðimtis iðauginakokybiðkus produktus?

,,Tatulos” programos ekologiškø gërybiø mugës atidarymo Vingio parke(2007-09-22) metu þemës ûkio ministrë Kazimiera Prunskienë ,,Tatulos”dvideðimtmeèio proga áteikë padëkos raðtà.

Ekoa

gros

inf

.

Minëtasis Reglamentas ir taisyklësreikalauja, kad ekologinë gamyba vyktøšvarioje aplinkoje (yra nustatyti atstumainuo keliø, chemizuoto þemës ûkio lau-kø, kitø tarðos ðaltiniø), kad ekologinia-me þemës ûkyje nebûtø naudojami dirb-tiniai sintetiniai pesticidai bei dirbtinëssintetinës tràðos, kad gyvûnai bûtø so-èiai šeriami bei saugomi nuo ligø ir ken-këjø alternatyviomis priemonëmis.

Taèiau nedaþnas pagalvoja, kad kitigalimi papildomi kriterijai maisto koky-bei nëra privalomai aukðtesni. Beje, kaikuriuos kokybës parametrus yra daugsunkiau pasiekti ekologinëje gamybojenei chemizuotame þemës ûkyje.

Pagal kai kuriuos kokybës kriterijuskulinarinio paveldo maisto produktai galibûti geresnës kokybës nei ekologiðki. Þi-noma, kulinarinio paveldo maisto pro-duktai, jei gaminami ne ekologinës ga-mybos ûkyje (o taip yra daþniausiai), busnet chemizuoti. Taèiau pagal kitus, ypaèskonio kriterijus – bus kokybiðkesni. Pa-vyzdþiui, kulinarinio maisto paveldo par-duotuvë (Ðermukðniø 8, Vilniuje) savotiekëjams kelia ypaè aukðtus kokybësreikalavimus, kurie daþnam ekologinësgamybos ûkiui ðiandien bûtø ir nepasie-kiami. Netgi keliami reikalavimai, kad ku-linarinio paveldo maisto produktus ga-mintø iðskirtinë ðeimininkë. Visa tai nëraprivaloma ekologinëje gamyboje.

Taèiau vien tuo, kad propaguosimevartoti tik iðskirtinai ekologiðkus produk-tus, sveikos mitybos klausimø neiðspræ-sime. Èia taip pat galioja vadinamoji„maisto piramidë“ (juk ir sveikai mitybaivisiškai netinkamus traðkuèius galimapagaminti ekologiðkus).

Reikëtø pabrëþti, kad ekologinëje ga-myboje nepalyginti sunkiau pasiekti


Taèiau ðiandien yra tokia situacija, kaijau nëra patenkintas tas iðsiugdytas eko-logiðkø produktø vartotojas, nes jis ne-gali savo áprastose apsipirkimo vietosegauti viso jam reikiamo asortimento eko-logiðkø produktø.

Nëra patenkintas ir ekologinës gamy-bos ûkininkas, nes puikiai jauèia, kadekologiðkø produktø vartotojo plaèiàjaprasme dar nëra (iki ðiol pora ûkininkødarþininkø visiðkai patenkina rinkà di-dþiausiame Lietuvoje prekybos tinkle).

Taèiau ekologiðkø produktø vartoto-jø trûksta tik tol, kol nëra platesnio eko-logiðkø produktø asortimento iðtisus me-tus ar bent jau sezono metu. Kad bûtøne tik ekologiðkø vaisiø, darþoviø, bul-viø, vaistaþoliø, medaus, ekologiniø ma-lûnø ir kepyklø gaminiø, kas jau senokaiir yra, bet ir ekologiškos paukðtienos,kiauðiniø, sviesto, sûrio ir kt.

Situacijà mësos sektoriuje iðtaisëAudros Þilienës mësinë ið Algimantø kai-mo, Raseiniø rajono, kuri buvo sertifikuo-ta kaip ekologinë prieð metus.

Sëjomainoje daugiausiai yra paðari-

nës kultûros – o tai mësa, pienas. Buvopatirtas labai didelis smûgis, kai bankru-tavo „Tatulos“ programos galingai kre-dituotos Birþuose pieno ir mësos ámo-nës. Taèiau dþiugu konstatuoti, kad rei-kalai nestovi vietoje, kad pati situacijabræsta ekologiniam bumui ir Lietuvoje.

Iki šiol siekiama, kad nemenkà daláekologiðko produkto savikainos padeng-tø ne vartotojas, bet teikiama paramaekologinës gamybos ûkininkui. Juk var-totojas dar nëra pasirengæs mokëti dau-giau uþ produktà, kuris yra tinkamesnissveikai mitybai, kurá gaminant nëra ter-ðiama aplinka. O ekologinës gamybosûkiui suteikus paramà – vartotojui mu-gëse ar ekologiðkø produktø perdirbë-jui – ûkininkas ekologiðkus produktusgali parduoti panaðia kaina, kaip parduo-da ir áprasto ûkio ûkininkas. Tai ypaè nau-dinga vartotojo ugdymo laikotarpiu.

Èia vël reikëtø pabrëþti, kad nëralengva iðlaikyti tam tikrà nuoseklumà.Ypaè tai apsunkina labai daþna vadovøaukðèiausiuose valdymo organuose, mi-nisterijose kaita.

Štai nuo 1997 m. visos Lietuvos eko-loginës gamybos ûkininkams sutartamokëti iðmokas uþ ekologinio ûkio pa-sëliø plotà (iki tol paramà ekologinës ga-mybos ûkininkams, ir ne vien jiems, betir perdirbëjams, teikë tik „Tatulos“ pro-grama ir tik savo organizacijos nariams).

O nuo 2004 m. pavyko átikinti Euro-pos Komisijà ir ðios iðmokos Lietuvosekologinës gamybos ûkiams siekë net2,5 tûkst. Lt hektarui (ekologiniams uo-gynams, sodams) ir kiek maþesnës eko-loginiø darþø, grûdiniø kultûrø pasëliøhektarui. Šie ekologinës gamybos ûkiai

gauna ir tas iðmokas, kurias gauna ápras-ti ûkiai, taip pat ir nenaðioms þemëmsskirtas iðmokas (jei ekologinës gamybosûkis yra nenaðiose þemëse).

Tad minëta iðmoka, kurià pavyko suÞemës ûkio ministerija ir Europos Komi-sija suderëti du kartus didesnæ nei gau-na ES ðaliø senbuviø valstybiø ekologi-nës gamybos ûkininkai, sudarë sàlygasekologinës gamybos ûkyje iðplëtoti tech-nologijas, kuriomis bûtø galima sukurtiiðties ekologiná ûká. Pamaitinti dirvoþe-má, apsaugoti augalus nuo ligø ir ken-këjø, amortizuoti derliaus ir jo kokybëssmuktelëjimà pereinamuoju á ekologinægamybà laikotarpiu, amortizuoti pajamøpraradimus, kol nëra pakankamai Lietu-voje ekologiðkø produktø vartotojø.

Taèiau galinga parama atkreipë dë-mesá ne tik tø ûkininkø, kurie yra dvasið-kai subrendæ ûkininkauti ekologiðkai.Neišvengta ir deguto šaukšto medausgausioje statinëje.

O „medaus statinæ“ iðties turime.Ðiais metais apvaþiavome Lietuvos eko-loginës gamybos ûkius ir dauguma jøverti pasididþiavimo. Matëme ir tokiø, ku-riems dar nelabai sekasi. Bet ta parama,kasmet vëluodama, su baisia biuro-kratine palyda ne tiek spëjo padëti (ypaèsmulkiesiems ekologinës gamybosûkiams), kiek iðvargino mûsø kaimoþmones.

O tas deguto ðaukðtas (atëjûnai viendël iðmokø) ypaè pakenkë derantis dëlKaimo plëtros plano 2007–2013 metams.

Atsiradus gana galingam „antiekolo-giniam“ spaudimui, ne tik Þemës ûkioministerijoje atsirado jëgø, kurios iðmo-kà, skirtà tikriems ekologiniams ûkiams

,,Tatulos” programos strategijos dalis –suvesti gamintojà su vartotoju

MaistoradiologinësKalbant apie maisto radiologinæ ste-

bësenà, reikëtø neuþmiršti mûsø tëvynai-niø noriai renkamø ir valgomø miðko uo-gø bei grybø. Kiekvienais metais iðtiria-ma apie 400 ávairiø rûðiø grybø bandiniøið daugelio ðalies miðkø. Grybai papras-tai daugiau sukaupia 137Cs nei kiti maistoproduktai, taèiau tai priklauso nuo grybørûðies ir grybø sezono ypatybiø – miðkøsausringumo. Taèiau 137Cs savitasis ak-tyvumas 1998–2006 m. tirtuose grybøbandiniuose nevirðijo nustatytø leistinøjølygiø (3 pav.).

Apðvitos dozë nuo neapdorotamemaiste esanèiø 90Sr, 137Cs ir gamtinës kil-mës 40K radionuklidø jonizuojanèiosios

spinduliuotës lygi 0,22 mSv. Ði dozë yranedidelë nuo ávairiø jonizuojanèiosios spin-duliuotës ðaltiniø gaunamos apðvitos, kurilygi 2,63 mSv, dalis (sudaro vienà deðim-tàjà jos dalá). Didþiausià indëlá (99 proc.) ábendrà dozæ, kurià nulemia maisto produk-tuose esantys radionuklidai, áneða gamti-nës kilmës 40K nulemta dozë. Tuo tarpu do-zë dël dirbtinës kilmës radionuklidø 90Sr,137Cs jonizuojanèiosios spinduliuotës yra(0,01–0,24) µSv ir yra labai neþymi dozësnuo maiste esanèiø radionuklidø jonizuo-janèiosios spinduliuotës dalis (4 pav.).

Ðis dozës ávertinimas yra konservaty-vus, t.y. tokià dozæ gautø gyventojas, var-todamas švieþius, neapdorotus maisto

produktus. Maistà gaminant, radionukli-dø kiekis ir kartu apðvitos dozë paprastaisumaþëja apie 2 kartus.

Maisto radiologinë stebësena aktualine tik veikiant IAE, bet ir jos uþdarymometu, todël ir toliau bûtina stebëti radio-nuklidø aktyvumà ir ávertinti gyventojøapšvità, kad bûtø galima iðvengti þalingojonizuojanèiosios spinduliuotës poveikio.

Literatûra1) Augulis J.; Juraitytë A. Lietuvos pietva-

kariniø rajonø 1990–1993 m. radiologiniø tyri-mø apþvalga. Higiena ir epidemiologija, 1994,Nr.7(29), p. 19–23;

2) Butkus D.; Lebedytë M. Ilgalaikës dirvo-þemiø uþtarðos 137Cs kaita Lietuvoje. Vilnius:Sveikatos mokslai, 2002, Nr.2, p. 21–23;

3) Komisijos rekomendacija 2000 m. birþe-lio 8 d. dël Euratomo sutarties 36 straipsnio,susijusio su aplinkos radioaktyviosios tarðosmonitoringu siekiant ávertinti bendràjá poveiká gy-ventojams, taikymo (praneðta dokumentuC(2000) 299) 2000/473/Euratomas)

4) Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Ge-

tarðosstebësenaAtkelta ið 25 p.


plëtoti, bandë susieti su ekologiðku pro-duktu.

Tiesiog negalvojama, kad, norintišplëtoti ekologinës gamybos ûká kaipprekiná ir turëti kokybiškø ekologiškø pro-duktø, reikalinga visa infrastruktûra.

Tam jau nuo 2000 m. yra gana galin-ga Lietuvoje kita, t.y. investicinë para-ma (SAPARD, Bendrojo programavimodokumento (BPD) kaip tik iðimtinai in-vesticinë parama). Tai milijardinë para-ma, taèiau Lietuvoje ji pasiekë tik viduti-nes ámones ar stambesnius ûkius. Atme-tus keletà iðimèiø, ji visiðkai aplenkë eko-loginës gamybos ûkius. Nors daþnaiskanduojama apie smulkøjá ir vidutinájáverslà, taèiau administravimo taisyklësiki ðiol palankios tik vidutiniajam (Lietu-vos sàlygomis tai yra stambusis, iðsky-rus paèias stambiàsias ámones).

Kai yra tokia galinga infrastruktûragrûdø sektoriuje kaip Austrijoje, tuometjau ir galima kalbëti ir apie prekiná ûká, irapie kokybiðkø ekologiðkø produktøgausà, subalansuotà vartotojo poreikiui.

O dabar, kai tik minëtàjà iðmokà ban-doma susieti su produktu – ûkininkasbus priverstas gaminti rinkai nereikalin-gà menkos kokybës ekologiðkà produk-tà. Jei ekologinës gamybos ûkis nëra tin-kamai iðplëtotas, kaip jau buvo minëta,jame uþaugintø maistiniø grûdø neásiûly-si. Ir jis juos bus priverstas visiškai kitakaina parduoti kaip pašarinius.

Taèiau protas galop paima virðø. Nesir pati ekologinë gamyba – siekiamybëbûti tausojamojo ûkininkavimo virðûnë-je, t.y. ir þmogaus proto virðûnëje.

Rietavo Oginskiø kultûros isto-rijos muziejaus salëse buvo ekspo-nuota kelios deðimtys spalvingø,kupinø ekspresijos Vidos Kriðtolai-tytës drobiø. Dailininkës senoliø, të-vø ðaknys – þemaièiø þemëje, to-dël Rietavo kraðtas jai lyg savas,paveiksluose daþnai kartojasi Drë-vyèio eþero lelijø motyvas, aviþølaukas senelio ûkio laukuose, Rie-tavo apylinkiø vaizdai.

Ði dailininkë ne vienintelë pla-èiai þinoma kraðtietë. Ið Rietavokraðto yra kilusiø arba su juo susi-jusiø daugiau garsiø, gerai ðalyje irplaèiai pasaulyje þinomø þmoniø.Tai nacionalinës premijos laureataskompozitorius Vytautas Barkaus-kas, raðytojas Eduardas Cinzas(Èiuþas) ir á já besilygiuojantis Ed-mundas Malûkas, poetas StasysÞlibinas, dailininkas Henrikas Cipa-ris, habilituoti mokslø daktarai pro-fesoriai Juozas Antanavièius, Leo-nas Aðmontas, Petras Bendikas,Jonas Sapragonas, mokslø dakta-rai Povilas Saudargas, EugenijusStankus, Stasys Vyðniauskas irdaugelis kitø.

Rietavo savivaldybës meras An-tanas Èerneckis ir jo bendramin-èiai, be abejo, sudarë kur kas ilges-ná sàraðà, kai ryþosi savus vaikus –

èa gimusius, augusius bei ilgiau artrumpiau dirbusius ir tebedirban-èius – sukviesti á Rietavo kraðtieèiøklubo steigiamàjà konferencijà.

Á Rietavo Lauryno Ivinskio gim-nazijos salæ susirinko apie ðimtàkviestøjø sveèiø. Ir niekas neprieð-taravo mero siûlymui suburti krað-tieèius á klubà. Tai savanoriðka nepelno siekianti visuomeninë orga-nizacija. Svarbiausias jos rûpestis– suvienyti visus Rietavo kraðto gy-ventojus, aktyviai besireiðkianèiusmoksle, kultûroje, versle, sporte irkitose srityse, tarpusavio bendra-darbiavimui dël Rietavo kraðto at-eities, skatinti rietaviðkius sugráþtidirbti ir gyventi Rietavo savivaldy-bëje.

Beveik visi steigiamosios kon-ferencijos dalyviai tapo pirmaisiaisklubo nariais. Ateityje jø gretos, beabejo, augs, didës. Klubo nariaisgali tapti ir uþsienyje gyvenantysrietaviðkiai bei vietiniai gyventojai.

Klubo prezidentu išrinktas at-kurtos nepriklausomos Lietuvospirmosios Vyriausybës ministrasprof. Leonas Aðmontas, viceprezi-dentai – Kauno filharmonijos direk-torius Justinas Krëpðta ir Rietavosavivaldybës Ðvietimo, kultûros irsporto skyriaus vedëja Lidija Reka-ðienë. Jiems talkins deðimties na-riø valdyba, kurioje þinomi moksli-ninkai, verslininkai, kultûros dar-buotojai.

Klubo steigiamosios konferen-cijos dalyviai dalyvavo Antrojo tarp-tautinio Mykolo Oginskio festivaliobaigiamajame koncerte ir Rietavoparke vykusio Mykoliniø jomarkorenginiuose.

riamojo vandens saugos ir kokybës reikalavi-mai“ (Þin., 2003, Nr. 79-3606;

5) Marej A.N. Ìåòîäè÷åñêèå óêàçàíèåïî ñàíèòàðíîìó êîíòðîëþ çàñîäåðæàíèåì ðàäèîàêòèâíûõ èçîòîïîââî âíåøíåé ñðåäå. Mocêâà, 1974, 346 p.;

6) „Maisto krepšelio“ radiologinio monito-ringo vykdymo reikalavimai, patvirtinti LietuvosRespublikos sveikatos apsaugos ministro 2004m. geguþës 3 d. ásakymu Nr.V-312. Valstybësþinios, 2004, Nr. 89–3298;

7) Nedveckaitë T. Radiacinë sauga Lietu-voje. Vilnius, 2004, 239 p.;

8) Suomela J., Wallberg L., Melin J. Met-hods for determination of strontium–90 in foodand environmental samples by Cherenkov coun-ting. SSI – rapport 93–11, Stockholm, 1993, 19p.;

9) Ðidiðkienë D. Maisto radioaktyviosios tar-ðos monitoringo raida, rezultatai ir tarðos nor-mavimas. Vilnius: Sveikatos aplinka, 2000, prie-das Nr. 3, p. 1–17;

10) Valstybinio radiologinio monitoringo or-ganizavimo, vykdymo ir informacijos teikimovalstybës valdymo ir savivaldos institucijoms,Europos Bendrijø Komisijai bei visuomenei tvar-ka. Valstybës þinios, 2002, Nr. 100–4460.

Kraðtieèiaisusibûrë á klubà

Julius NORKEVIÈIUS

Ar þinai, kad…Þinomas lenkø kilmës pianistas vunderkindas, kompozitorius ir

pedagogas Leopoldas Godovskis (Godowsky, 1870-02-13–1938-11-21) gimë Þàsliuose (Kaiðiadoriø r.). Jau 9 metø debiutavo Vilniuje,vëliau mokësi Berlyne, Paryþiuje (pas K.Sen-Sansà), koncertavo ávai-riose ðalyse, o nuo 1914 m. apsigyveno Niujorke. Buvo vienas þy-miausiø muzikos transkriptoriø, sukûrë savità fortepijoninës techni-kos kairës rankos lavinimo metodikà, áraðë daug L.van Bethoveno,F.Ðopeno, R.Ðumano ir kitø kûriniø. Paraðë pjesiø fortepijonui, etiudø,Mocarto ir Bethoveno koncertø kadencijø.


Atliekant tikrinimus valstybinës vete-rinarinës prieþiûros objektuose vadovau-jamasi koncepcija „nuo produkto iki sis-temos“. Lietuvos Respublikos ástatymuo-se ir kituose dokumentuose numatytavalstybës institucijø pareiga garantuoti,kad rinkai bûtø tiekiami tik saugûs, tin-kamai paþenklinti maisto produktai, omaisto tvarkymo subjektai laikytøsi su-derintø reikalavimø.

Kad veterinarinë ir higienos kontrolëvisais maisto tvarkymo etapais bûtøveiksminga, parengtos ir vykdomos ámo-niø veterinarinio inspektavimo progra-mos, tikrinamos visos mësos, pieno, þu-vø ir kitø gyvûniniø produktø gamybosámonës. Patikrinimo metu kiekviena ámo-në ávertinama, nustatomi veterinarijos irhigienos reikalavimø neatitikimai, kuriepateikiami ámoniø vadovams, kontroliuo-jama, kaip vykdomi nustatytø trûkumøðalinimo planai. Ádiegta gyvûniniø pro-duktø gamybos ámoniø registravimo, ve-terinarinës prieþiûros ir kontrolës rezul-tatø apskaitos kompiuterinë programa.Ði programa leidþia analizuoti ámoniø ve-terinarinæ prieþiûrà ir kontrolæ, nustato-mus paþeidimus bei jø ðalinimà.

Valstybinë maisto saugos ir kokybëskontrolë vykdoma daugiau kaip 25 098maisto tvarkymo objektuose (1pav.)

Maisto tvarkymo subjektø kontrolëMaisto tvarkymo subjektuose rengia-

mi planiniai ir neplaniniai tikrinimai. Pla-niniai tikrinimai rengiami vadovaujantisrizikos analize. Visi maisto tvarkymo sub-jektai yra suskirstomi á rizikos grupes: di-delës, vidutinës, maþos. Pagal tai kas-met yra nustatomi maisto tvarkymo sub-jektø valstybinës kontrolës daþnumai.

Rizikai vertinti naudojami ne tik VMVTatliktø tikrinimø duomenys, bet ir kita ak-tuali informacija, gauta ið Europos Ko-misijos, Europos maisto saugos tarny-bos (EFSA) ar kitø institucijø, nustatan-èiø silpnàsias maisto grandinës vietas.Moksliškai rizikà ávertina Rizikos vertini-mo ir visuomenës informavimo centrasprie Lietuvos veterinarijos akademijos.

Valstybinë maisto saugos

kontrolë Maisto produktø stebësenosprogramos vykdymas

Vykdant augaliniø maisto produktøtarðos stebësenos programà, mëginiai at-renkami iš importuotø, áveþtø ið ES ðaliøir vietiniø maisto produktø. Kiekvienaismetais iðtiriama 450–460 mëginiø. Kele-riø metø statistiniai tyrimø duomenys ro-do, kad Lietuvos rinkai tiekiama saugi pro-dukcija (2004 m., 2005 m. saugos reika-lavimø neatitiko 1 proc., 2006 m. – 1,5proc. tirtos produkcijos). Tiriami 45 pa-vadinimø augalinës kilmës maisto pro-duktai (vaisiai, darþovës, bulvës, grûdaiir jø produktai, sultys, kûdikiø maistas, rie-ðutai, dþiovinti vaisiai, sojø padaþai, ka-va, arbatþolës, prieskoniai, konservuotivaisiai ir darþovës, ekologiðki produktai).

2007 m. iðtirtuose 234 mëginiuose bu-vo nustatyti pesticidø likuèiai (82 vaisiø,darþoviø mëginiuose nevirðijo leistinø nor-mø), mikotoksinø pëdsakai (rieðutuose,dþiovintuose vaisiuose, kvieèiuose ir kvie-èiø maistiniuose gemaluose). Nitratø kon-centracija kûdikiams ir maþiems vaikamsskirtame maiste neviršijo 7,95–15,4 mg/kg(norma 200 mg/kg). Sojø padaþuose 3MCPD nevirðijo 5 µg/kg (norma 20µg/kg),patulino koncentracija iðtirtose sultyse su-darë 4,2+/-0,8µg/kg (norma 50µg/kg).

Kiekvienais metais stebësenos duome-nys perduodami Europos Komisijai. Paly-ginus keliø valstybiø nariø maisto tarðos ste-bësenos duomenis matyti, kad 2006 m. vir-ðijo didþiausias leistinas normas 1,5 proc.Lietuvos, 3 proc. Airijos, 3 proc. Danijos,0,9 proc. Èekijos, 2 proc. Estijos visø tirtøstebësenos mëginiø (2 pav.).

Medþiagø liekanø gyvûnuose, piene,kiauðiniuose ir meduje tyrimasVadovaujantis Europos Sàjungos tei-

sës aktais VMVT kiekvienais metais Lie-tuvoje tiria antibakteriniø medþiagø, hor-moniniø ir antihelmintiniø preparatø,teršalø (organiniø chloro pesticidø, PCB),sunkiøjø metalø, mikotoksinø, radionuk-lidø liekanas gyvûnuose, piene, kiauði-niuose ir meduje. Per 2006 m. iðtirti 4072mëginiai (atlikti 11073 ðiø mëginiø tyrimai)ir 41 mëginyje rasta kenksmingø medþia-gø liekanø. 2006 m. Lietuvos Respubli-koje daugiausia medþiagø liekanø mëgi-niø tyrimø atlikta Panevëþio, Kauno, Klai-pëdos ir Vilniaus apskrityse. Penkiolikoje

laukiniø gyvûnø inkstø ir raumens mëgi-niø ir trijuose galvijø inkstø mëginiuose nu-statyti sunkieji metalai (ðvinas, kadmis),dviejuose galvijø mësos mëginiuose irseptyniolikoje pieno mëginiø – antibakte-rinës medþiagos, taip pat pasitaikë atve-jø, kai pieno mëginiuose rasta draudþia-mø vartoti medþiagø, avies raumens më-ginyje – nesteroidiniø medþiagø nuo uþ-degimo, karvës kraujo mëginyje – dides-nis hormono estradiolio kiekis.

Sunkieji metalai (kadmis, ðvinas ir kt.)á þmogaus organizmà patenka su maistu(su negyvûniniu maistu á organizmà pa-tenka apie du treèdalius viso kiekio ir tikvienas treèdalis – su gyvûniniu maistu).Šiø sunkiøjø metalø kiekis gyvûnø inks-tuose gali bûti 10 ar net iki 100 kartø di-desnis nei raumenyse, tai labai priklausonuo sunkiøjø metalø kiekio, gaunamo supašarais, bei gyvûno amþiaus skerdimo,sumedþiojimo metu. 2006 m. gruodþio 4d. Rizikos vertinimo ir visuomenës infor-mavimo centro atlikto rizikos vertinimoduomenimis, Lietuvoje laukiniø gyvûnømësa ir galvijø subproduktai þmoniømaistui vartojami retai, todël sunkiøjø me-talø kiekis, gaunamas su gyvûniniu mais-tu, nekelia rizikos vartotojø sveikatai.

Nuo 2007 m. balandþio iki 2008 m.kovo mënesio numatyta iðtirti 3947 më-ginius, ðiais metais numatyta atlikti akva-kultûrø, sugautø laukiniø þuvø, mësos,pieno, kiauðiniø dioksinø, furanø ir diok-sinø tipo PCB tyrimus.

Teritoriniø VMVT ir Lietuvos valstybi-nës veterinarijos preparatø inspekcijospareigûnai patikrino ámoniø, ûkiø, gyvu-liø laikytojø ir privaèiø veterinarijos gydy-tojø gyvûninio maisto tvarkymo veiklà,išaiškino kenksmingø medþiagø gyvû-nuose ir gyvûniniuose produktuose atsi-radimo prieþastis, dël rastø paþeidimø pa-skyrë administracines nuobaudas. Buvosugrieþtinta ûkiø veterinarinë kontrolë, gy-vûninio maisto tvarkymo ámonëms nuro-dyta sustabdyti nesaugiø produktø gamy-bà, nesaugius produktus surinkti ið rin-kos ir saugiai sunaikinti.

Dioksino nustatymas Baltijos jûrojesugaunamose þuvyse

Europos Komisija, atsiþvelgusi á Pa-saulio sveikatos organizacijos, Maistoproduktø mokslinio komiteto nuomonæ,yra nustaèiusi didþiausias dioksino ir ádioksinus panaðiø polichlorintø bifeniløkoncentracijas maisto produktuose, tei-kia rekomendacijas dël ðiø terðalø kon-trolës. Nustatyta, kad kai kurios Baltijosjûroje sugaunamos riebiosios þuvys yrauþterðtos dioksinu, virðijant nustatytà di-dþiausià ðiø terðalø koncentracijà. Þuvi-ninkystës produktams didþiausia leistinadioksinø (PSO-PCDD/F-TEQ suma) lieka-

Atkelta ið 5 p.


nø koncentracija yra 4 pg/g ðvieþio pro-dukto svorio, o didþiausia leistina dioksi-nø ir PCB (PSO-PCDD/F-PCB-TEQ su-ma) liekanø koncentracija – 8 pg/g ðvie-þio produkto svorio, iðskyrus ungurius,kuriems nustatyta 12,0 pg/ðvieþio svorio.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, šieteršalai yra stebimi. Pagal Valstybinësmaisto ir veterinarijos tarnybos parengtàprogramà bei planus jau keletà metø iðeilës tiriamos Baltijos jûroje sugautosþuvys dël dioksinø ir á dioksinus panaðiøpolichlorintø bifenilø.

2004 m. Vokietijoje iðtirti 3 Baltijos sil-kiø (strimeliø) mëginiai – nustatyta terða-lø liekanø koncentracija nevirðijo leistinosnormos.

2005 m. iðtirti 26 mëginiai Baltijos jû-roje ir Kurðiø mariose sugaunamø þuvø(buvo tiriamos ávairaus amþiaus bei dy-dþio þuvys): strimeliø – 10 mëginiø, ðpro-tø – 10 mëginiø, laðiðø, sugautø Kurðiømariose, – 3 mëginiai, menkës kepenø –3 mëginiai. Nustatyta, kad daugiausiaiteršalø yra menkiø kepenyse 10–16 pg/gðvieþio produkto svorio (þuvø kepenysedidþiausia leistina koncentracija nenusta-tyta) bei 4 strimeliø mëginiuose, taèiauðie mëginiai pagal galiojanèius reikalavi-mus nevirðijo nustatytos normos.

2006 m. iðtirta 16 mëginiø ðiø Baltijosjûroje sugaunamø þuvø: strimeliø – 4 më-giniai, ðprotø – 11 mëginiø, 1 mëginyslaðiðø. Nustatyta, kad 3 mëginiai virðijoleistinà terðalø normà (1 mëginys karðtairûkytø ðprotø ir 2 mëginiai strimeliø).

Baltijos jûroje sugautø þuvø tyrimai dëldioksinø ir á dioksinus panaðiø PCB bustæsiami norint ávertinti ðiø terðalø kiekiusBaltijos jûros regione sugaunamose þuvy-se, galimà jø poveiká bei rizikà vartoto-jams. Ðiais metai pradëti tirti ir kiti maistoproduktai dël ðiø terðalø.

Viena svarbiausiø maisto kontrolësgrandþiø – ðalutiniø gyvûniniø produktøperdirbimo ámonës. Ðalutiniø gyvûniniøproduktø tvarkymo problemoms spræstiLietuvoje, kaip ir kitose Europos Sàjun-gos valstybëse, skiriama daug dëmesio.Tik saugiai tvarkant ðiuos produktus pa-gal patvirtintus metodus ir bûdus galimauþkirsti kelià gyvûnø uþkreèiamøjø ligø pli-timui, apsaugoti aplinkà nuo uþterðimo,garantuoti maisto saugos reikalavimus.Bendradarbiaujant su kitomis ES valsty-bëmis Europoje kuriamos moksliðkai pa-grástos geros praktikos programos bei al-ternatyvûs ðalutiniø gyvûniniø produktøtvarkymo metodai. Lietuvoje pamaþu pra-dedami ágyvendinti paþangesni ðalutiniøgyvûniniø produktø tvarkymo technolo-giniai sprendimai – tai biodujø, biokurogamyba, kompostavimas.

Valstybinë maisto ir veterinarijos tar-nyba gina vartotojø teises ásigyti saugius

maisto produktus ar paslaugas, taip patgauti apie juos teisingos informacijos. Sie-kiant ðio tikslo ádiegta vartotojø skundønagrinëjimo sistema. Valstybinë maisto irveterinarijos tarnyba skundus dël nesau-giø ir (arba) nekokybiðkø maisto produk-tø bei netinkamø vieðojo maitinimo ámo-niø teikiamø paslaugø visà parà regist-ruoja nemokamu telefonu 8~800 404 03,taip pat Tarnybos tinklalapyje www.vmvt.lt,kitais telefonais teritorinëse tarnybose.

Norëdama glaudþiau bendradarbiautiir garantuoti maisto saugà ir kokybæ beivartotojø teisiø apsaugà, jø interesø gy-nimà ir dalyvauti vartotojø, gamintojø, pla-tintojø, paslaugø teikëjø ðvietimo ir infor-mavimo procese, Valstybinë maisto ir ve-terinarijos tarnyba pasiraðë bendradarbia-vimo susitarimà su visomis vartotojø tei-siø gynimo organizacijomis, kuriuo sie-kiama keistis informacija, nagrinëti gyven-tojams aktualius klausimus, spræsti aktu-alius vartotojø interesø gynimo reikalus.Vartotojø skundø kasmet daugëja, pagrás-tø skundø taip pat (4 pav.).

Skubiø praneðimø apie nesaugømaistà ir paðarus sistema (RASFF)

Tarptautinë informacinë sistema pa-deda maisto prekiø importà bei prekybàmaisto produktais kontroliuojanèioms ins-titucijoms operatyviai keistis þiniomis apienesaugiø maisto produktø patekimà á rin-kà bei apie importuotojø paþeidimus.2005 m. Lietuvos Respublika iðsiuntë Eu-ropos Komisijai 32 skubiuosius praneði-mus dël nesaugaus maisto ir paðarø. Ðiasistema Europos Komisijai skubûs pra-neðimai ið Lietuvos Respublikos perduo-dami iðsamiai ir operatyviai. Lietuvos Res-publikos rinkoje ar pasienyje nustaèiusmaisto produktø ar paðarø, kurie neati-

tinka saugos reikalavimø, Lietuvos Res-publika informuoja Europos Komisijà, kuriperspëja kitas ðalis apie ketinimà áveþti áES nesaugius produktus.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. iki rugsëjo30 d. á Lietuvos Respublikà nepateko dau-giau kaip 527 tonos nesaugiø maisto pro-duktø ir daugiau kaip 329 tonos nesau-giø paðarø, t.y. 69,8 proc. daugiau neiper tà patá 2006 m. laikotarpá.

Valstybinë maisto ir veterinarijos tar-nyba labai rûpinasi informaciniø techno-logijø modernizavimu bei jø naudojimuinformacinës visuomenës plëtrai. Ágyven-dinant elektroninës valdþios koncepci-jà, informacinëmis ir telekomunikacinë-mis technologijomis siekiama garantuotioptimalø vartotojø, ûkininkø, verslo beikitø visuomenës grupiø informavimà. In-formaciniø sistemø, registrø, duomenøbaziø kûrimas ir tobulinimas yra vienasVMVT veiklos prioritetø. Ðiuo metu VMVTádiegta 16 informaciniø sistemø, numa-toma ir toliau plësti visuomenës informa-vimo sistemà.

Maisto kontrolë rûpinasi ne tik šaliesvidaus, bet ir áveþamos produkcijos kon-trole. Tarnyba koordinuoja pasienio ve-terinarijos postø darbà, kontroliuoja pre-kybà su treèiosiomis ðalimis, tikrina im-portuojamø á ES ar veþamø tranzitu gy-vûnø sveikatà ir gerovæ. Taip pat tikrinagyvûniniø ir negyvûniniø maisto produk-tø bei paðarø kokybæ ir saugà tranzito arimporto á ES metu. Pasienio veterinari-jos postuose ádiegta moderni kompiute-riø sistema, kurioje registruojami duome-nys apie importuojamus ir tranzitu veþa-mus gyvûnus, gyvûninius ir negyvûni-nius maisto produktus, þaliavas ir paða-rø produktus bei sekamas tranzitiniø kro-viniø srautas.

Ar þinai, kad…Vienas garsiausiø XX a. lengvo-

sios pramoginës muzikos daininin-kø, estrados ir kino artistas Elas Dþol-sonas (Al Jolson, 1886-05-26–1950-10-23) gimë Seredþiuje, kur lankë irpradþios mokyklà. 1894 m. ðeimaipersikëlus á JAV, Elas po kurio laiko,pasivadinæs Alu Jolsonu, pradëjodainuoti – ið pradþiø klajojanèiuosecirkuose, ávairiuose ðou, vëliau Brod-vëjaus scenoje ir greit tapo vienu gar-siausiø Amerikos pramogø verslo at-stovu. Jis ypaè iðgarsëjo atlikæs pa-grindinius vaidmenis pirmuosiuosekino istorijoje dviejuose garsiniuose

muzikiniuose filmuose – reþisieriausA.Kroslendo (1894–1936) 1927 m.filme „Dþiazo dainininkas“, kuriammuzikà sukûrë kompozitorius L.Sil-versas (1889–1954) ir reþisieriausL.Bekono (1890–1955) 1928 m. fil-me „Dainuojantis kvaiða“ (dainø au-torius R.Hendersonas, 1896–1970).Ðie du filmai skelbë gana ilgo neby-laus kino laikotarpio pabaigà ir sen-sacingà garsinio kinematografo pra-dþià. Be ðios veiklos, Alas Jolsonasáraðë á plokðteles daug dainø, ið ku-riø ypaè populiari buvo „California,here I come“.

○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○


Daþniausiai pagal produkto grupægaunami praneðimai dël rieðutø ir jø pro-duktø – 712, ið kuriø daþniausiai iranie-tiðkose pistacijose ir kiniðkuose, argen-tinietiðkuose ir braziliðkuose þemës rie-ðutuose nustatyti aflatoksinai (pelësiniaigrybai); þuvininkystës produktø – 546,ið kuriø daþniausiai pasitaikë krevetës iðBangladeðo ir Indijos (rasta metabolitonitrofurano ar konservantø sulfitø), ispa-niðki moliuskai (diarëjinis kiautuotøjø vë-þiagyviø apsinuodijimo kompleksas arbakterinis uþteršimas Escherichia coli);vaisiø ir darþoviø – 327 (turkiðkos dþio-vintos figos, turinèios didesná aflatoksi-nø kieká, ir razinos iš Uzbekistano, turin-èios didesná ochratoksinø kieká); kitø ávai-riø gaminiø – 198, daþniausiai – besilie-èianèios su maistu pakuotës ir kiniðki vir-tuvës reikmenys (pvz., stalo árankiai, for-mos kepimui, keptuvës, puodeliai, lëkð-tës, gertuvës ir kt.), kuriuose yra dides-nis migruojanèiø medþiagø (sunkieji me-talai, silikonas, naftalinas, daþai ir kt.) kie-kis; mësos ir jos produktø – 188, ið kuriødaþniausiai pasitaikë kiauliena ið Ispa-nijos ir Vokietijos, paukðtiena (salmone-lës) bei neatlikus privalomø tyrimø ar ne-legaliai áveþta jautiena; prieskoniø ir vais-taþoliø – 160, ið jø daugiausia – aitrio-sios paprikos milteliai (daþniausiai ið In-dijos) ar prieskoniø miðiniai, kuriuose nu-statytas didesnis aflatoksinø kiekis arbaneleistini daþai (þr. 23 p. 4 pav.).

Ið 2807 gautø praneðimø apie pavo-jingus maisto produktus 15 siuntø buvopatekusios á Lietuvos rinkà: 5 atvejaisðprotai ið Latvijos (benzpirenas – kance-rogenas, policikliniai aromatiniai anglia-vandeniliai) ir po vienà atvejá turkiðkø cit-rinø (pesticidas metilparationas), apelsi-nø ið Egipto (pesticidas profenofosas),moldaviðkø dþiovintø slyvø (rasta konser-vanto sorbo rûgðties), ið Brazilijos tirpioskavos, kurioje rastas didesnis aflatoksi-nø kiekis, vaisinës arbatos ið Lenkijos suvabzdþiø lervomis, estiðko apelsinø-nek-tarinø gërimo (benzoinë rûgðtis E 210),

gruziniðkø lazdyno rieðutø su pelësiais,lietuviðkø prieskoniø miðinio (su neleis-tinais daþais) ir viðtienos produktø su sal-monelëmis (bakterinis uþterðimas), ne-tinkamo kvapo lenkiðkos varðkës.

Lietuvos Respublika 2006 m. Euro-pos Komisijai išsiuntë 24 skubiuosiuspraneðimus dël pavojingo maisto (ið jø3 áspëjamieji ir 21 informacinis praneði-mas). Analizuojant Lietuvos Respublikosiðsiøstus skubius praneðimus pagalmaisto produktø grupes, daugiausia pa-vojingø nustatyta þuvininkystës produk-tø (6 siuntos) bei vaisiø ir darþoviø (5siuntos). Taip pat buvo aptiktos pavojin-gos 4 konditerijos gaminiø, 3 padaþø,po 2 rieðutø ir mësos siuntos bei po vie-nà arbatos ir varðkës siuntà.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. iki birþelio30 d. Europos Komisija informavo apie1447 atvejus dël maisto produktø saugosreikalavimø neatitikimo. Ið viso gauti 406áspëjamieji ir 1041 informacinis skubuspraneðimas. Daugiausia skubûs prane-ðimai gaunami dël pavojingø maisto pro-duktø ið tø paèiø ðaliø, kaip ir 2006 m., –Kinijos, Turkijos, Ispanijos, Irano, JAV, Tai-lando, Indijos, Vokietijos, Prancûzijos.

Lietuvos Respublika per 2007 m. Ipusmetá Europos Komisijai iðsiuntë 14skubiøjø praneðimø dël pavojingo mais-to ir 1 skubøjá praneðimà dël pavojingøpaðarø. Ið viso iðsiøsti 6 áspëjamieji ir 9informaciniai skubûs praneðimai.

Lietuvoje buvo aptiktos 4 siuntos pa-vojingø konditerijos gaminiø – saldainiaiið Ukrainos (didesnis pesticidø kiekis) irið Latvijos (rasta parazitø – vabzdþiø ler-vø), ið Kinijos (paðalinës medþiagos), ru-siðka kramtomoji guma, kurioje virðytasaldiklio aspartamo koncentracija; po 3siuntas nesaugiø vaisiø ir darþoviø –dþiovintos slyvos ið Argentinos (konser-vanto sorbo rûgðties kiekis virðijo nusta-tytus reikalavimus), kiniðki didieji greipf-rutai (Pomelo) su parazitais (Vidurþemiojûros museliø lervos), apelsinai ið Egip-to, kuriuose viršytas pesticidø kiekis, irþuvininkystës produktø – iš Panamos šal-dytos jûrinës lydekos, kuriø vartojimoterminas pasibaigæs, ir 2 atvejai latviðkøðprotø aliejuje, kuriuose virðyta leistinabenzpireno (kancerogenas, policiklinisaromatinis angliavandenilis) koncentra-cija; 2 siuntos mësos ir jos produktø –

ðaldytos kiaulës ausys (neatitiko reika-lavimø jusliniai rodikliai) ir neteisëtai pa-tiekta á rinkà braziliðka jautiena; po vie-nà siuntà nerafinuoto saulëgràþø aliejausið Ukrainos (virðyta leistina benzpirenokoncentracija), ryþiø ið Graikijos su pa-ðalinëmis priemaiðomis (stiklas) ir paða-rø (paukðtienos mësos - kaulø miltø) susalmonelëmis iš Vokietijos (5 pav.).

Nemaþai diskusijø sukelia maisto pa-pildai, ypaè jø þenklinimas ir reklamavi-mas. Pagal ðiuo metu galiojanèià tvarkàmaisto papildai prilyginami maistui. Taikoncentruotas maistiniø ar kitø medþia-gø, turinèiø mitybiná arba fiziologiná po-veiká, ðaltinis. Maisto papildai rinkai tie-kiami dozuotomis formomis – kapsulë-mis, pastilëmis, piliulëmis, tabletëmis,milteliø maiðeliais, ampulëmis, buteliu-kais su laðø dozatoriais bei kitomis pa-naðiomis skysèiø ir milteliø, skirtø varto-ti maþais dozuotais kiekiais, formomis.2

Maisto papildai yra skirti maisto racio-nui papildyti, bet negali jo pakeisti. Þmo-gus, suvartojæs didesnæ dozæ nei reko-menduojama, rizikuoja apsinuodyti. Ypaèatsargiems reikëtø bûti vartojant kelismaisto papildus vienu metu. Þmonës, áti-këjæ reklamose skelbiamais paþadais,juos perka, vartoja ir kantriai laukia, kadpagerës regëjimas, atmintis, sustiprësimuninë sistema, iðnyks nuovargis, suma-þës svoris. Kai kurie nesulaukæ efekto pra-deda vartoti didesnes nei rekomenduo-jama dozes ir dël to patiria ávairiø sveika-tos sutrikimø. Be to, kai kuriø medþiagø,daranèiø tam tikrà poveiká fiziologijai, nau-dingumas nëra visiðkai pagrástas toksiko-loginiais ir farmaciniais tyrimais (t.y. kaikurie flavonai, izoflavonai, išskirti ið au-galø, ir kt.), árodyta, kad kai kurios me-dþiagos yra neefektyvios ar net kenksmin-gos (pvz., þiedadulkës, didelës dozës an-tioksidantø – vitaminai A, E, jonaþolë ir kt.).Dël ðiø prieþasèiø nuo ðiø metø liepos 1d. ásigaliojus Europos Parlamento ir Tary-bos reglamentui (EB) Nr. 1924/2006 dëlteiginiø apie maisto produktø maistingu-mà ir sveikatingumà, maisto papildø mais-tingumo ir sveikatingumo terminø vartoji-mas yra sugrieþtintas, siekiama, kad šieteiginiai bûtø teisingi, aiðkûs, patikimi, pa-grásti moksliniais duomenimis ir padëtøvartotojui pasirinkti sveikà mitybà.

Pagal Lietuvoje galiojanèius Maisto,Reklamos ástatymus bei higienos normas,þenklinant ir reklamuojant maisto papil-dus, draudþiama nurodyti, kad jie turi gy-domøjø ar nuo ligø sauganèiø savybiø.

Valstybinës vartotojø teisiøapsaugos tarnybos sankcijø


analizëAtkelta ið 23 p.

2 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugosministro 2003 m. gruodþio 24 d. ásakymu Nr. V-772 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN17:2003 „Maisto papildai“ // þin., 2004, Nr. 7-158; 2006, Nr. 91-3595.


Daug metø pradedant 1960-aisiaisbendradarbiavau su „Mokslu ir gyveni-mu“. Tai nebuvo atsitiktina. Pirmiausia,dar bûdamas mokinys, susidomëjauikikariniu þurnalu „Kultûra“. Labiausiaimane traukë mokslo naujienos. Norsdaug kas tada man buvo „neákanda-ma“, taèiau visam gyvenimui gavaustiprø akstinà domëtis mokslu ir siekiautapti mokslininku. Esu ásitikinæs, kadmokslininkui nedera uþsidaryti kaip vi-duramþiais savo laboratorijoje – juk jisdirba ne sau, ne mokslui, o visuome-nei! Todël mokslininkai turi populiariaiinformuoti apie savo darbus, padëti vi-suomenei suþinoti Lietuvos ir viso pa-saulio mokslo naujienas, atradimus irišradimus. Juk kuriame þiniø visuome-næ! Galbût dël mokslininkø neaktyvu-mo esamà „niðà“ uþpildo maþavertëinformacija, sensacijos, „þvaigþdës“ irjø gyvenimai.

Perþvelgæs savo raðytus straipsnius,su dþiaugsmu galiu konstatuoti, kaddaugelyje jø aprašytos medicinos diag-nostikos ir gydymo naujienos tuo metudar nebuvo plaèiai naudojamos, taip sa-kant, nebuvo gavusios „pilietybës teisiø“,taèiau laikas patvirtino jø veiksmingumà.Tai iliustruoja straipsniø pavadinimai irmetai: „Širdis ir elektra“ (1960) – dar tikpirmà kartà panaudotas ligoniui širdieselektrinis stimuliavimas; „Narkozës pa-slaptys“ (1961) – sutampa su modernios

Metams prabëgus...(intubacinës) anesteziologijos pradþia;apie naujas kraujagysliø operacijas, nau-dojant dirbtines kraujagysles (1961). Irvëliau apraðomi tik pradëti naudoti naujimetodai: dirbtiniai ðirdies voþtuvai(1964), dirbtinës kraujo apytakos apa-ratas (1965), dirbtinë ðirdis (1966!) ir kt.Tà sàraðà galëèiau tæsti iki pastarøjø me-tø. Dþiaugiuosi, kad straipsnis apie aku-punktûrà paraðytas lygiai prieð keturias-deðimt metø, kai mûsø ðalyje á jà buvoþiûrima labai skeptiðkai; dabar ji yra pla-èiai taikoma.

Þurnalas „Mokslas ir gyvenimas“yra ne tik puikus mokslo paþangos liu-dytojas. Ið jo puslapiø galime suvokti,kokiomis pagrindinëmis kryptimisplëtojasi dabartinis mokslas. Manau,skaitytojui bus ádomu daugiau suþinoti,kad nuo neatmenamø laikø buvæ prieð-taravimai tarp faktais pagrásto moksloir tikëjimo (religijos) nyksta naujausiøfizikø laimëjimø dëka, kad imama pri-paþinti vadinamàjà energo-informaci-næ ar vibracinæ medicinà ir kt., kalba-ma apie bûtinybæ átraukti Rytø ðaliø tra-dicinæ medicinà kaip papildomàjà ámoderniàjà medicinà. Tie klausimai, ti-kiuosi, atsispindës bûsimuose þurna-lo numeriuose.

Linkiu Redakcijai sëkmës tæsiantkilnià ðvietëjiðkà veiklà.

Akademikas Jurgis BRËDIKIS

Valstybinë vartotojø teisiø apsaugos tar-nyba kontroliuoja Reklamos ástatymo nu-statytø draudimø ir reikalavimø ágyvendi-nimà ir nagrinëja bylas dël maisto papil-dø reklamos reikalavimø paþeidimø. Ðiaismetais Valstybinëje vartotojø teisiø apsau-gos tarnyboje iðnagrinëtos 6 bylos dëlmaisto papildø reklamos, kuriose buvoteiginiø apie ðiø produktø gydomàsias beiprofilaktines savybes, pvz., „anemijos beimaþakraujystës profilaktikai ir gydymui“,„didina organizmo atsparumà ligoms“,„stiprina kraujagysles“, „saugo nuo cuk-rinio diabeto komplikacijø“ ir kt.

Maisto papildai nëra vaistai, jie tik pa-pildo mitybà medþiagomis, kuriø þmo-gus dël tam tikrø prieþasèiø negauna val-gydamas. Maisto papildai naudingi nu-silpusiems dël prastos mitybos, esanttam tikroms fiziologinëms bûklëms (pvz.,nëðtumo metu, maitinant krûtimi, sergantkai kuriomis ligomis), laikantis dietø(pvz., vegetarams). Esant visavertei mi-tybai maisto papildai yra nereikalingi.Blogiausia, kad þmonës nesuvokia skir-tumo tarp maisto papildø ir vaistø, kar-tais ir dël klaidinanèios reklamos bei in-formacijos trûkumo. Vaistininkai turëtøpaaiðkinti, kuo skiriasi papildas, medici-ninës paskirties produktas ir vaistinis pre-paratas. Maisto papildai yra vis labiaureklamuojami ir agresyviai platinami in-ternetu ar prekyba paštu. Baudas uþ klai-dinanèià reklamà, vadovaudamasi Re-klamos ástatymu, skiria Konkurencijos ta-ryba. Pavyzdþiui, ði institucija bendrovæUAB „Prorectus“ nubaudë uþ árodymaisnepagrástà informacijà apie svoriui nu-mesti taikomà metodà bei kapsules.

Lietuva gauna praneðimø RASFF sis-tema apie á rinkà patekusius pavojingusmaisto papildus. 2006 m. tokiø praneði-mø buvo gauta 38, o per 2007 m. pirmà-já pusmetá – 40 praneðimø. Daþniausiaipasitaiko neleistinø medþiagø (pvz., Ho-odia gordoni, tadalafilas, sildenafilas, ne-leistinos vaistaþolës ir kt.), taip pat ran-dama sunkiøjø metalø (ðvino, arseno,gyvsidabrio), neleistinø daþikliø, bakte-rijø ar nebûna paþymëta, kad produktasapdorotas jonizuojanèiàja spinduliuote.

Maisto papildø paklausa sparèiai au-ga. Tiek prieþiûros institucijos, tiek gamin-tojai ir prekiautojai turi stengtis, kad Lie-tuvos þmones pasiektø kuo ávairesniø rû-ðiø, patikimos kokybës ir taisyklingai pa-þenklinti produktai. Bûtø maþiau proble-mø, jei maisto papildus (ir profilaktikos, irgydymo tikslais) skirtø gydytojas.

Ar þinai, kad…Þinomojo, iki ðiol nepraradusio po-

puliarumo ir þavesio valso „Amûro ban-gos“ autorius, kariniø orkestrø kapel-meisteris ir kompozitorius Markas Kiu-sas (1874-03-05–1942) gimë Ðiauliuo-se. Ðeimai persikëlus á Odesà, jis èiabaigë muzikos mokyklà (klarneto kla-sæ) ir jau nuo 18 metø pradëjo garsëtipramoginio þanro kûriniais – valsais,maršais ir kt. (pirmasis jo valsas „Mei-lës svajos“ buvo 1892 m. iðspausdin-tas). 1903 m. Kiusas buvo paskirtas ka-pelmeisteriu á vienà Vakarø Sibiro pul-kà, èia ir gimë tas taip plaèiai iðgarsë-jæs valsas fortepijonui „Amûro bangos“,kurá autorius dedikavo þinomai Vladi-vostoko visuomenës veikëjai, „Visuoti-nës pagalbos nukentëjusiems kare ei-liniams kareiviams ir jø ðeimoms” drau-gijos narei Verai Kirilenko (tarp kitø de-

dikuotø Kiuso kûriniø – valsas „Ekranokaralienë“, skirtas þymiajai to meto ki-no artistei Verai Cholodnajai, 1893–1919). „Amûro bangos“ ið karto susi-laukë didelës sëkmës (pirmojo 1909metø jo leidinio virðelyje yra prieraðas„Milþiniðkas pasisekimas“) ir ypaè ið-populiarëjo po 1905 metø rusø-japonøkaro, kai, aranþuotas puèiamøjø orkest-rams, jis tapo vienu labiausiai atlieka-mø valsø jø repertuare. Paþymëtina, kadnors po to Kiusas paraðë dar daug kû-riniø (dalis jø yra dingæ ir nerasti iki ðiol),bet në vienas populiarumu neprilygo„Amûro bangoms“. O valso autorius,1927 m. demobilizuotas, persikëlë áOdesà ir dirbo pedagoginá darbà. Pra-sidëjus karui ir vokieèiams uþëmusmiestà, jis 1942 m. buvo suðaudytas.

Parinko Bronius Ambraziejus


Biotechnologijos komisija, ásteigta Lie-tuvos mokslø akademijoje prie Biologi-jos, medicinos ir geomokslø skyriaus, bai-gë konferencijø ciklà, skirtà biotechnolo-gijos mokslø veiklai, plëtrai, finansavimuiir perspektyvoms Lietuvoje. Buvo sureng-tos trys konferencijos, kuriø pirmoji skirtabiotechnologijos mokslui Lietuvos univer-sitetuose (MG, 2007, Nr.6). Antrosios kon-ferencijos metu buvo aptartas biotechno-logijos mokslo potencialas Lietuvos ins-titutuose. Mokslininkai ið devyniø Lietu-vos institutø pristatë biotechnologiniusprojektus, finansavimo galimybes bei bio-technologijos mokslø plëtros perspekty-vas (MG, 2007, Nr. 9). Rugsëjo 12 d. Lie-tuvos biotechnologijø pramonës atstovaiir mokslininkai susitiko treèiojoje konfe-rencijoje „Biotechnologija Lietuvos ámo-nëse”. Ðios konferencijos metu buvo ap-þvelgta biotechnologiniø tyrimø raida,esama padëtis ir numatomos plëtroskryptys Lietuvos biotechnologijos ámonë-se. Be didþiausiø, gerai þinomø bendro-viø „Sicor Biotech“ ir „Fermentas“, kon-ferencijoje kalbëjo ir nedideliø ámoniø,sëkmingai prisidedanèiø prie biotechno-logijos pramonës plëtros privaèiame sek-toriuje, atstovai. Tiesa, ðiuo metu tik ðe-ðios Lietuvos ámonës naudojasi biotech-nologijos mokslo rezultatais, taèiau kon-ferencijos dalyviø gausa rodë, kad ðiomokslo pritaikymu pramonëje domimasiitin aktyviai.

Lietuvos

Lietuvos MA naryskoresp. prof.

Vladas AlgirdasBUMELIS

Farmacijos pramo-nës ámoniø asociaci-

jos prezidentas

biotechnologijos ámoniø veikla ir plëtra

Lietuvos MA naryskoresp. prof.

Vytas AntanasTAMOÐIÛNAS

Lietuvos MA Biologi-jos, medicinos ir

geomokslø skyriauspirmininkas

Viktoras Butkus Saulius Grigiðkis

Pristatant vienà ið garsiausiø Lietuvosbiotechnologijos ámoniø, jos vadovas prof.V.A.Bumelis kalbëjo apie vienintelës bio-farmacijos ámonës Lietuvoje – „Sicor Bio-tech“/TEVA kûrimosi istorijà, intelekto po-tencialà, kokybës garantavimà, tiriamuo-sius ir gaminamus vaistus, produktø beipaslaugø pardavimus, mokslo centrà,bandomàjà linijà ir gamybà. Praneðëjaspabrëþë, kad kuriant ámonæ daug dëme-sio buvo skiriama mokslo centrui. Anotprof. V.A.Bumelio biofarmacijos ámonë, ne-turëdama mokslo padalinio, yra pasmerk-ta þlugti. Todël UAB „SicorBiotech“ kiekvienais metaisá mokslinius projektus inves-tuoja deðimtis milijonø litø.Vien 2006 metais naujiemstyrimams skirta per 22 mln.litø, o per septynerius me-tus „Sicor Biotech“ á Lietu-vos biofarmacijos pramonæinvestavo apie 132 mln. litø.Ámonës vadovas savo pra-neðime trumpai pristatë pa-grindinius mokslinius pro-jektus, vykdomus Mokslocentre. Ðiuo metu ámonëjeplëtojami 3 tipø moksliniaiprojektai. Vieni jø – bioge-neriniai, t.y. kuriama generi-në versija biologiniø produk-tø, kuriø patento galiojimolaikas yra pasibaigæs. Kiti – inovaciniai.Jie paremti naujomis mokslinëmis idë-jomis ir jø tikslas – sukurti naujus bio-technologinius vaistus. Treti – kontr-aktiniai projektai: „Sicor Biotech“ moks-lo centras atlieka ir uþsakomuosiusmokslinio tyrimo darbus. PraneðimeV.A.Bumelis paminëjo, kad „Sicor Bio-tech“/TEVA sëkmingai parduoda savoproduktus – rekombinantinius þmogausinterferonà – alfa 2b (komercinis pava-dinimas – Realdironas), þmogaus augi-mo hormonà (Biosoma) ir filgrastimà(Grasalva) ávairiose pasaulio rinkose. Da-bar, ávykdþiusi visus ES ir JAV geros ga-mybos praktikos reikalavimus, ámonëskverbiasi ir á Vakarø ðaliø rinkas. Ðiuometu bendrovë vienà ið savo naujø pro-duktø registruoja Europos vaistø vertini-mo agentûroje (EMEA). Kurdama vais-tus UAB „Sicor Biotech“ sëkmingai ben-dradarbiauja ne tik su uþsienio partne-

riais, bet turi nemaþai bendrø projektø irsu Lietuvos akademinëmis institucijomis:VGTU, Imunologijos institutu, VU Onko-logijos institutu ir kt. Prof. V.A.Bumelioiniciatyva buvo ákurta VGTU Bioinþineri-jos katedra, kurios absolventai darbuo-jasi tiek „Sicor Biotech“ laboratorijose,tiek kitose biotechnologijos ámonëse.

Kita ne maþiau garsi Lietuvos biotech-nologijos ámonë UAB „Fermentas“. Pa-sak ámonës vadovo prof. Viktoro Butkaus,„Fermentas“ turi atskirus mokslinius, eks-perimentinës plëtros ir gamybos padali-nius. Bendrovës sëkmë susijusi su dau-geliu dalykø, kuriuos savo praneðimestengësi ávardyti mokslo direktorius prof.Arvydas Janulaitis. Labai svarbu, kad èiadirba aukðtos kvalifikacijos specialistai,mokslinius tyrimus atlieka 43 tyrëjai, ið jø13 mokslo daktarø, 5 staþuotojai. Bendro-vë nuolat pleèiama, sukurta 40 naujø bio-technologijos produktø, veikia fermentømodifikacijos, restrikcijos, rinkiniø ir kitos

laboratorijos. Ámonëje nuosekliai plëtoja-mi moksliniai tyrimai, susijæ su baltymøevoliucija, þinomø fermentø taikymo srièiøplëtimu, fermentiniø reakcijø trukmës op-timizavimu bei rinkiniø paruoðimu, naujøtransfekcijos agentø kûrimu, rekombinan-tiniø producentø konstravimu, genø klo-navimo árankiø kûrimu ir kitomis kryptimis.

Šiuo metu „Fermentas“ vykdo 4 tarp-tautinius projektus, kuriuose dalyvauja nuo4 iki 16 partneriø, gauna finansinæ para-mà – 1,69 mln. litø. Dalis projektø vykdo-ma kartu su Biotechnologijos institutu, Vil-niaus universitetu, o bendra finansinës pa-ramos suma sudaro 2,78 mln. litø. Nema-þas bendrovës ádirbis ir kuriant patentus(7) bei rengiant jiems paraiškas (3).

UAB „Biocentras“, kaip teigia jos di-rektorius dr. Saulius Grigiškis, – viena se-niausiø Lietuvoje biotechnologijos ámo-niø. „Biocentro“ istorija prasidëjo 1988metais, kai pirmà kartà, naudojant bakte-


Arvydas Janulaitis Evaldas Liutkevièius Violeta Popendikytë Romanas Ramanauskas

rinius preparatus, nuo naftos terðalø bu-vo iðvalytas Onegos eþeras (Rusija). Nau-jos kartos bakteriniai preparatai terðalamsvalyti buvo sukurti 1991 metais, o tik vë-liau, 1995 metais, buvo sukurtos ir grunto,uþteršto naftos produktais stacionariojeámonëje, valymo technologijos. PirmasisEurekos projektas parengtas 2000 metais,o vëliau ásijungë 5-osios, 6-osios Bendro-sios programø tyrimai, rengiami 7-osiosProgramos projektai, kur uþterštam naf-tos gruntui valyti naudojamas sorbentas,sukurta nauja biodegalø gamybos pro-grama bei sûrio gamybos skystøjø atlie-kø valymo technologija.

Vis dëlto pagrindinë bendrovës veik-los kryptis – biotechnologijos laimëjimønaudojimas aplinkosaugai. Kompleksinëgrunto valymo technologija sukurta atsi-þvelgiant á naftos terðalø buvimà. Prane-ðëjas iðskyrë ðios technologijos ypatu-mus: pirmiausia, ji leidþia valyti bet kokianaftos koncentracija uþterðtà gruntà, an-tra, atskirtus naftos produktus galima de-ginti krosnyse. Be to, naudojamas fitoat-statymas, t.y. taikant biologiná preparatàgruntas iðvalomas iki leistinø tarðos an-gliavandeniliais normø. Didþiulis ðiostechnologijos privalumas, kad ji neterðiaaplinkos, nes naudojamas bioploviklislengvai suyra gamtoje. Apskritai, kom-pleksinë technologija leidþia labai suma-þinti grunto valymo savikainà ir padidintiterðalø paðalinimo efektyvumà.

Dr. S.Grigiðkis paþymëjo, kad bendro-vëje sukurtas ir naujas absorbentas, ku-ris sugeria naftà ir jos produktus. Absor-bento utilizavimui naudojami naftà skal-dantys mikroorganizmai. Sukurta mobilisàvartynø filtrato valymo stotis, patobu-linta kompleksinë riebaliniø terðalø utili-zavimo technologija. Praneðime pateiktaavarijø likvidavimo ekspertinë valdymosistema (informaciniø technologijø pro-jektai), leidþianti informacijà ið avarijos vie-tos panaudoti procesui valdyti, priimti ge-riausius sprendimus bei likviduoti avari-jos pasekmes.

Dþiugu, kad greta seniai veikianèiøámoniø Lietuvoje po ilgos pertraukos pra-

dëjo steigtis naujos biotechnologijos ámo-nës. Antràjà konferencijos dalá pradëjoRomanas Ramanauskas, kuris pristatëUAB Biotechnologinës farmacijos centro„Biotechpharma“ plëtros planus. 2004metais ákurta ámonë pirmoji Lietuvoje pa-sirinko „raudonosios“ biotechnologijossrities uþsakomøjø mokslinio tyrimo dar-bø verslo modelá. Ámonës ákûrëjø nuomo-ne, tokia veikla Lietuvoje yra labai per-spektyvi. Praneðëjas pristatë dabartinæbiotechnologijø rinkos bûklæ pasaulyje,raidos tendencijas, uþsakomøjø darbøapimties didëjimo tempus bei susiejo taisu ámonës galimybëmis tapti ðios sritieslydere. Anot R.Ramanausko, UAB „Bio-techpharma“ sëkmingai veikia, atliekamiproteomikos ir kiti uþsakomieji darbai, ple-èiama laboratorijø bazë. Ðiuo metu ámo-nës uþsakovai yra Lietuvos ámonës ir or-ganizacijos, taèiau nemaþà savo paslau-gø dalá ámonë yra numaèiusi eksportuoti.Siekdama plësti veiklas bei didinti ámo-nës konkurencingumà, „Biotechpharma“plëtoja ir nuosavus biofarmaciniø prepa-ratø gamybos technologijø kûrimo pro-jektus. Ámonës iðlaidos moksliniams tyri-mams virðija 40 proc. visø ámonës iðlai-dø. 2007 metais pradëtas vykdyti 4,2 mln.litø vertës ES struktûriniø fondø iš daliesfinansuojamas projektas vaistinio prepa-rato laboratorinei technologijai sukurti.Praneðimo pabaigoje R.Ramanauskaspabrëþë, kad sëkmingai ágyvendinti uþ-brëþtus tikslus bei tapti tarptautiniu lygiukonkurencinga kompanija „Biotechphar-ma“ gali tik ásteigusi modernø integruotàbiofarmaciniø moksliniø tyrimø eksperi-mentinës plëtros centrà. Praneðëjas tei-gë, kad tokio centro projektà bei reikalin-gà techninæ dokumentacijà ámonë jauparengë ir pristatë jo struktûrà. 3500 kv.mploto 2 aukðtø Tyrimø centras jungs 12mokslo laboratorijø, 3 kokybës kontrolëslaboratorijas bei geros gamybos prakti-kos reikalavimus (GGP) atitinkanèià ðva-rios gamybos linijà, tinkanèià bandomie-siems vaistiniams preparatams gaminti.

Dar vienos neseniai ásikûrusios ámo-nës vadovas dr. Evaldas Liutkevièius pa-

aiðkino „Imunolitos“ atsiradimo sàlygas,apibrëþë veiklos sritis, nurodë vykdomusprojektus. Nors „Imunolita“ ákurta tik prieðgerus metus, taèiau jau vykdo projektus,turi 16 partneriø ið ES valstybiø. Projektaisusijæ su þmogaus mezenchiminiø ka-mieniniø làsteliø gavimu, paruoðimu ir te-rapija. Kitas projektas – naujos iðsëtinëssklerozës gydymo technologijos (vakci-nacija aktologinëmis T làstelëmis) kûri-mas. Autorius teigia, kad làsteliø terapi-jos programø ádiegimas leistø stebëti làs-teliø elgesá, jø bûklæ (gyvybingumas, di-ferenciacija, pasiskirstymas) organuosebei visame organizme, padëtø nustatytiir ávertinti làsteliø terapiná poveiká. Prane-ðëjas paþymëjo, kad sparèiai daugëjaþmoniø, serganèiø ðirdies, kraujagysliø,autoimuninëmis ir onkologinëmis ligomis.Vienas ið sprendimo bûdø – làsteliø tera-pija, taip pat transplantuojant kamienineslàsteles, kurios gali bûti iðskirtos ið kauløèiulpø, periferinio ir virkðtelës kraujo.

Deja, iki ðiol Baltijos ðalyse nebuvo ga-limybës iðsaugoti kamienines làsteles, o„Imunolita“ ðiais metais ásteigë virkðtelëskraujo kamieniniø làsteliø saugyklà. Da-bar þinoma apie 70 ligø, kurias galima gy-dyti kamieninëmis làstelëmis, taèiau daugðiø làsteliø naudojimo galimybiø dar ne-atskleista, daþniausiai tai siejama su re-generacinës medicinos plëtojimu.

UAB „Sorpo“ – dar viena neseniai ási-kûrusi biotechnologijos ámonë, turinti aið-kià savo plëtros strategijà – ji kuria ir tai-ko praktikoje diagnostinius rinkinius. Apie„Sorpo“ laimëjimus ir ateities perspekty-vas praneðimà perskaitë dr. Violeta Po-pendikytë. Biotechnologijos ámonë buvoákurta 2000 m. kaip „Biomedicinos tyri-mø centras“, o nuo 2007 m. pervadinta áUAB „Sorpo“. Ámonës veikla licencijuotair atestuota, tai reiðkia, kad medicinosástaigos pripaþásta tyrimo rezultatus. Svar-biausios „Sorpo“ veiklos kryptys susiju-sios su ligø sukëlëjø diagnostika, kuri re-miasi molekulinës biologijos, biotechno-logijos laimëjimais.

Nukelta á 42 p.

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


AmazonësAmazonësKaip sekësi entomo-logams, norëjusiems

atrasti naujø rûðiøPietø Amerikoje ties

pusiauju

Prof. habil. dr. Jonas Rimantas STONISdienoraðtis

Toli toli nuo mûsø, tarp bekraðèiø At-lanto ir Ramiojo vandenyno platybiø, yrabene vienas egzotiðkiausiø þemynø – Pie-tø Amerika. Tai vienas maþiausiai iðtirtø mû-sø Þemës kraðtø, kurio gamtos paslaptissaugo ilgiausia pasaulyje Andø kalnø gran-dinë ir patys didþiausi, tiesiog neaprëpiamiAmazonës atogràþø miðkai. Juose gyvenaðimtai tûkstanèiø mokslui dar neþinomø, ty-rinëtojø neatrastø organizmø rûðiø. Inven-torizuoti Þemës biotas, iðtirti iki ðiol neþino-mà biologinæ ávairovæ – svarbiausias moks-lininkø sistematikø uþdavinys.

Vël rengiame naktinæ gaudyklæRezgame planus dël kitos nakties.

Siûlau ðá kartà naktinæ gaudyklæ árengtikiek sausesnëje vietoje. Dienà Virginijus,beklaidþiodamas po apylinkes, susiþavigigantiðku medþiu, prie kurio kamieno at-sistojæs pasijunti lyg stovëtum prie namosienos – toks galingas. Tikrai fantastiškavieta. Èia dar gyvena ir kaþkokia gyvatë(o gal ir ne viena, bet Virginijus uþsirovë

Tæsinys. Pradþia 2007, Nr. 10

tik ant vienos). Arûnas á naktines gaudyk-les nevaikðto. Jis iki pat sutemø renka mi-nas (daug ðeriuotaûsiø), o paskiau iki vë-lumos tvarko surinktà medþiagà, árengiaPetri lëkðteles, kuriose augins vikðrus.

Að, Virginijus ir Saimonas ðiaip ne taipuþsiropðèiame paþliugusiu skardþiu á sau-sesnæ miðko aikðtelæ ir rengiame gaudyk-læ prie pat mûsø pamëgto gigantiðkojo me-dþio kamieno. Kai viskas árengta, pasidai-rome aplink. O varge, èia visur laukiniø bi-èiø lizdai. To betrûko, kad tai bûtø bitësþudikës, kurios garsëja agresyvumu, api-puola þmogø ir mirtinai sugelia. Bet laikopakeisti gaudyklës vietà nebëra. Èia tems-ta labai greitai. Uþdegame lempas. Ið pra-dþiø neramu – lyg ir vël niekas nenorëtø ámûsø gaudyklæ skristi. Taèiau po kiek lai-ko atskrenda pirmasis gaubtagalvis (ma-þiausiø pasaulio mikrodrugiø atstovas), poto dar ir dar... Virginijus irgi nenustygstavietoje, atrodo, kad jis pagavo kaþkà ne-paprasto. Daktaro Virginijaus Sruogos ty-rimø objektas – maþieji þolinukai (Elachis-tidae). Ðiø miniatiûriniø drugiø dar neras-ta Amazonës dþiunglëse. Tad aptikti norsir vienà rûðá bûtø didþiulë laimë. NeseniaiVirginijus kartu su bendraautoriumi dr. Po-vilu Ivinskiu iðleido nuostabià monografijàapie Lietuvos Elachistidae. Ðia knyga la-bai susidomëjo ne tik Lietuvos, bet ir kitøðaliø entomologai, matyt, po monografi-jos iðleidimo maþøjø drugiø tyrimai labaisuintensyvës. Ðitie maþieji þolinukai pla-èiai paplitæ ne tik Lietuvoje, bet ávairiuoseboreliniuose (ðiauriniuose) Þemës regio-nuose. O ðtai atogràþos visiðkai neiðtyri-nëtos, Virginijus – beveik Amazonës tyri-mø pradininkas („tëvas“). Tik maþa pro-blemëlë – pirmiausia reikia tø þolinukøAmazonëje surasti... Tad nenuostabu, ko-dël Virginijus toks susijaudinæs, kai pamatokaþkà primenantá jo tiriamus elachistidus(þolinukus). Ar tai tikrai Elachistidae, busgalima nustatyti tik preparavus ir ištyrusmedþiagà mikroskopu. O kol kas deda-me visà átartinà laimiká á maþus stikliniusmëgintuvëlius ir tikimës, kad tuoj tuoj pa-gausime dar daugiau. Tos Virginijaus at-veþtos lempos tikrai veikia, o be to, skirtin-gai nuo gaudyklës, varomos Honda elek-tros generatoriaus, ðios lempos yra nesun-kios, lengvai transportuojamos ir tylios. Jûsgi þinote, kaip burzgia elektros generato-

rius!? Vienas vargas su tokiu kur nors ða-lia indënø kaimo... Praëjusá kartà mus bu-vo sulaikiusi indënø policija, nelabai pa-dëjo aiðkinimai, kad mes esame moksli-ninkai.

Gyvenimas kaimeGyventi kaime, kaþkur Amazonës pa-

kraðtyje – vienas smagumas. Karðta, tvan-ku, bet vis viena patogu. Èia pat egzoti-në gamta, o kaime yra restoranëliø, ke-lios parduotuvës. Aiðku, nereikia tikëtisstebuklø – parduotuvëse labai kuklus pre-kiø asortimentas, mintame vien vietinë-mis bandelëmis ir kola (iki ðiol man nuojø negera...). Taèiau restoranëliuose gali-

ma nebrangiai pavalgyti skaniø omletø,þuvies (piranijø) arba mësiðkø patiekalø.Vietiniai gyventojai gana draugiðki. Be to,mes ásitaisëme kalaitæ. Davëme jai vardàKatorcë (ispaniðkai tai reikðtø 14). Kator-cë, matyt, iki ðiol nemaèiusi tokiø ádomiødraugø, iðtikimai sekioja mus dienos þy-giuose, kol vienà kartà susiranda geres-ná (keturkojá) draugà ir mus palieka.

Kaimo apylinkëse gyvena nemaþaibeþdþioniø. Taèiau jos ið miðkø gali atke-liauti ir á kaimà. Vienà ankstø rytà ateina-me su Saimonu á kaimelio centrà ir nega-lime savo akimis patikëti: kaimà uþpuolëbeþdþionës. Jos visai „suþvërëjo“, tik irtyko, kà èia blogo padarius. Puola á par-



atsargus po anksèiau patirtø nuotykiø subeþdþionëmis, kai viena vos nenusineðë ámiðkus mano paso, o kita vos akiø neið-draskë ir dar ágnybo á uþpakalá...

Sugráþus á Ekvadoro sostinæPrieðais mûsø vieðbuèio langus ant pa-

stato sienø atsirado grafiti, kaþkà negerosakantis apie JAV (nenorëèiau tai versti álietuviø kalbà...). Matyt, kad èia amerikie-èiø (gringo) nebemëgsta, ásivyravusios an-tiamerikietiðkos nuotaikos. Gaila, kad irmus ekvadorieèiai tapatina su gringo. Nu-tariame visà dienà paskirti tik aklimatizaci-jai. Vis dëlto jauèiame, kad deguonies èiatrûksta, esame beveik 3 km aukðtyje. Be

don) negalëjo vykti á ekspedicijà dël ligos,o ekvadorieèiai kolegos ið Kito katalikið-kojo universiteto (PUCE) tiesiog prapuo-lë... Visaip spëliojame, kas gi jiems galë-jo atsitikti. Turbût iðsigando ar tiesiog ne-bepanoro susidëti su kaþkokiais gringo,kurie Ekvadore dabar nëra labai pagei-daujami. O gal tiesiog þygiuoja kur norssu raudonomis vëliavomis, o naujos vabz-dþiø rûðys ðiuo metu jiems neberûpi...Gal, kai politinës aistros nurims, jie atsi-ras ir prisijungs prie mûsø. Na, teisybësdëlei reikëtø pasakyti, kad prapuolæ vieti-niai kolegos mus maþai jaudina. Su taisvietiniais bendradarbiais visada tik vienasvargas: juos reikia mokyti mokslinës me-

dþiagos rinkimo metodikø, paskui jie rei-kalauja dalies surinktos medþiagos ir darnori bendrø spausdintø publikacijø (ku-rias uþ juos reikia paraðyti).

Kol mes kraustome bagaþà ir stebi-me demonstracijà, Saimonas nusigaunatoliau nuo miesto centro, nes norëtø nu-fotografuoti Ekvadoro sostinës panoramànuo kalvos. Taèiau vietiniai gyventojai pra-

deda já uþgaulioti, o vëliau kaþkoks pilie-tis prievarta bando sodintis Saimonà antmotociklo ir kaþkur veþtis. Kai Saimonasprieðtarauja, tas iðkvieèia policijà. Polici-ja per daug nesismulkina. Kad ir kà Sai-monas aiðkintø apie savo fotografiniustikslus, policija suranda jam taksi ir perprievartà liepia vykti ið miesto gyvenamøjørajonø á miesto centrà, á vieðbutá.

Apipuolë negeri vaikaiPo pietø mudu su Saimonu iðsiren-

giame á patá saugiausià ir labiausiai iðpuo-selëtà sostinës rajonà – naujàjá Kità. Betvos priartëjame prie naujojo Kito prieigø,

duotuvëles ir restoranëlius, vagia prekes,peðasi tarpusavyje, o jeigu eina koks uþ-simiegojæs kaimietis – tai gali ið rankø ið-plëðti nešulius. Jos ne tik laksto stogais,drasko laidus, kariasi á balkonus, bet ási-gudrina álipti ir á vietinio autobuso salonà.Pagriebia moteriðkës rankinæ su pinigaisir nusidangina á aukðtà medá. O vienamvaikui nuplëðia akinius. Tas vargðas apsi-bliovæs tyko po medþiu, gal pasigailës iriðmes. Ateiname ir mes á pagalbà, visaipkalbinam beþdþionæ, stengiamës pama-loninti, rodydami bananus. Beþdþionë ba-nanus paëmë, bet akinius taip sumaitojo,kad ið jø rëmeliø nieko neliko. Að dabar

to, reikia perkraustyti bagaþà ir ásigyti vi-sokiø papildomø ekspedicijai reikmenø.Kol pakuojame vieðbutyje bagaþà, pagrin-dinëje gatvëje pasigirsta skanduotës. Ne-galime patikëti tuo, kà matome: gatvë pil-na þmoniø, þygiuojanèiø link senamiesèio.Kolonose þygiuoja ir universitetø studen-tai, ir pagyvenæ þmonës nacionaliniais rû-bais, ir net kalnø indënai. Jie neða anti-amerikietiðkus transparantus ir raudonasvëliavas su kûju ir pjautuvu. Ðirdyje darosineramu. Kur mes papuolëme?

Vietiniai kolegos iðsigando su mumissusidëti?

Vienas mûsø kolega (Dr. Gaden S.Ro-binson, The Natural History Museum, Lon-



kai mus pasitinka gauja vaikø. Jieapninka ið visø pusiø, tiesia á mus ran-kas ir neva siûlo pirkti loterijos bilietøar saldainiø. Atsiginti beveik neáma-noma nei geruoju, nei riksmais. Ten-ka bëgti. Gerai, kad pasitaiko judri gat-vë, tad puolame skersai gatvës perraudonà ðviesà. Tai pamatæs kostiu-muotas pagyvenæs vietinis vyras mussustabdo ir sako: „Ðie vaikai yra nepardavëjai, o vagys. Niekada nesileis-kite, kad jie jus liestø, kitaip prarasiteviskà, kà turite“. Apsiþiûrime – ir Sai-mono pinigø dirþas, ir mano fotoapa-rato krepðys jau atsegioti, tik tiek, kaddar nesuspëta nieko iðtraukti. Tiesiognegalim patikëti, juk Saimono pinigødirþas buvo paslëptas po rûbais, o sa-vo fotokrepðá visà laikà laikiau apglë-bæs rankomis. Kai sugráþtame á vieð-butá, Arûnas pasakoja, kad jau matæsper televizijà apie tokias vaikø plëðikøgaujas. Jie atakuoja ne tik turistus, betir vietinius gyventojus. Vietiniai nuo jøginasi tiesiog dauþydami pagaliais, betvis viena neapsigina. Man nuo tokiønegerø áspûdþiø jau darosi kaþkaip ny-ku. Ar èia tas Ekvadoras, kurá paþino-jau?

Kaip mûsø su ðunimis ieðkojoIð Ekvadoro sostinës Quito miesto

labai nesunku autobusu nuvykti á ávai-rius tarpeklius ir vakariniuose Andø kal-nø ðlaituose, ir rytiniuose. Bet ðá kartàmums norisi Andø kalnø paties vidu-rio. Að, Arûnas ir Virginijus susiruoðia-me á vienos dienos þygá Andø vidurkal-nyje, tokioje vietovëje, kurià að vadinuRancho. Ten ið tikrøjø yra didelë ranèair miniatiûrinis indënø kaimelis. Indënaiaugina bulves, svogûnus, gano gyvu-lius (kas toje ranèoje – neþinome). Betneieðkokite to kaimelio þemëlapiuose,jis per daug maþas ir pasimetæs vaiz-dinguose centriniø Andø slëniuose. Sai-monas nebeturi sveikatos, tad lieka sos-tinëje. Prieð dvejus metus Rancho apy-linkëse mes su Arûnu radome nuosta-biø naujø mokslui gaubtagalviø rûðiø,taèiau tada ne viskà pavyko iðauginti,tad nekantru pasiekti tà stebuklingà vie-tà ir naujai surinkti medþiagos. O var-ge, nors mes reikiamà vietà galiausiaiprieiname, ji visiðkai pasikeitusi. Visa di-dþiulë teritorija, kurioje mes 2005 m.sëkmingai sklaidëmës ir rinkome me-dþiagà, dabar aptverta tvora. Pasirodo,viskas dabar priklauso tai ranèai, o tvo-ra ið kokiø septyniø kaip stygos átemp-tø spygliuotos vielos gyslø: nei perlip-si, nei perðoksi. Kà èia mes – èia netkatë nepralástø. Varge, varge!.. Tiek ke-liavome, o kà laimëjome? Nutariamepersiskirti: Virginijus gráð rinkti medþia-

gos á pakeles, o mes su Arûnu vis tiekbrausimës á ranèà. Aiðku, að suvokiu,kad to daryti negalima, kad tai privatinuosavybë (juolab mes net neþinome,kà toje ranèoje augina: tikiuosi ne nar-kotikus – tai bûtø mums tikra katastro-fa, turbût nuþudytø arba uþvaiðintø ko-kiais kvaiðalais). Netikëtai surandamevietukæ, kur tvoras paardë kalnø upelis.Gulamës á purvus ir ðliauþte á ranèà!Ðliauþiu ir galvoju: kokia laimë, kad sumumis nëra to niurzgaliaus anglo Sai-mono – jo ðirdis bûtø neatlaikiusi. An-glai privaèiai nuosavybei turi daug dau-giau pagarbos ir baimiø. O mûsø, lietu-viø, negali sustabdyti net paèios stip-riausios tvoros, kai jauèiame, jog uþ jønaujos mokslui gaubtagalviø (Nepticu-lidae) rûðys! Pradedame rinkti medþia-gà. Atvirose vietose neuþsibûname, iðvienø sàþalynø á kitus perbëgame kaipkokios didelës kurapkos. Vietomis sà-þalynai tokie tankûs, kad vienas kito ne-matome ir, aišku, netrukus nupëdina-me prieðingomis kryptimis. Staiga iðranèos pasigirsta riksmai. Ar nebus musnelabieji uþmatæ? Girdþiu, paleido ðu-nis, o ðie jau lodami pasklido po krû-mynus. Álindau á paèià tankmæ, atseit pa-sislëpiau. Tikiuosi, kad Arûnas dabartaip pat kur nors slepiasi (nors neabe-joju, kad jis vis vien dairosi maþøjø gaub-tagalviø vikðrø ant aplinkiniø krûmø la-pø). Deja, didþiausia bëda, kad mûsørezultatai nekokie: augalus minuojanèiøvikðrø ðiais metais èia beveik nëra. Netir senø sudþiûvusiø minø taip pat labainedaug. Nutariame daugiau negaišti lai-ko ir neberizikuoti. Dabar leisimës keliuporà kilometrø þemyn ir eisime prie upe-lio. Neapsigauname: èia tikrai geriau,pavyksta rasti porà naujø rûðiø ir vienà,sakyèiau, stebuklà. Tai egzotinë bruk-në. Bet ji ne puskrûmis, o didelis, kokiø6 metrø aukðèio medis! Pas mus, Eu-ropoje, ant brukniø gyvena viena tokiøvabzdþiø, maþøjø gaubtagalviø rûðis –Fomoria weaveri. Ðios rûðies minas su-painioti su minomis kitø rûðiø beveik ne-ámanoma, jos tokios áspûdingos, spe-cifinës. Ogi þiûriu – ir èia tokiø pat minøant to egzotinio brukniamedþio pilna. Natikrai, argi ne stebuklas!? Nejaugi èiakoks mûsø europinës rûðies egzotinisgiminaitis gyvena? Ir dar ant ko – antAndø kalnø bruknës, kuri laukinës obelsdydþio! Tad gráþtame á Quito pavargæ,bet laimingi. Saimonas dabar gailisi, kadsu mumis nevyko, tad nekantriai laukiaryto, nes rytoj mes vykstame á paramus!

(Bus daugiau)

Nuotraukos – autoriaus ir jo kolegøVirginijaus Sruogos ir Saimono R.Hilo

Holmeso kometa (17P/Holmes) yravos 3,4 km skersmens ið ledo, dujø, dul-kiø ir uolienø sudarytas kosminis kûnas.Ji skrieja iðtæsta elipsës formos orbita tarpMarso ir Jupiterio, apsisukdama aplinkSaulæ maþdaug 7 metø periodu. Kometà1892 m. atrado anglø astronomas mëgë-jas Edwinas Holmesas, tyrinëdamas An-dromedos ûkà. Praëjus vos kelioms sa-vaitëms po atradimo, kometa pasiekëmaksimalø ryðká ir tapo matoma plika aki-mi. Kometai tolstant nuo Þemës ir Sau-lës, jos ryðkis silpo, taèiau po dviejø më-nesiø kometa vël netikëtai suþibo. Ilgà lai-kà buvo manoma, kad kometa susidûrësu kitu kosminiu kûnu – keleto metrø sker-smens meteoroidu, kuriø gausu asteroi-dø juostoje tarp Marso ir Jupiterio. Vëles-niais metais kometa kaip niekur nieko su-gráþdavo prie Saulës, o jos orbita ið lëtokito veikiama stiprios Jupiterio gravitaci-jos. Keletà kartø kometa netgi buvo visaipamesta, taèiau kiekvienàkart jà vis pa-vykdavo ið naujo surasti kosmoso platy-bëse. 2007 m. liepos mënesá kometa eili-ná kartà praskriejo perihelá – arèiausià or-bitos taðkà Saulës atþvilgiu. Tuomet ko-meta buvo labai menko, vos 14,5þvaigþdinio ryškio, ir matoma tik pro di-delius teleskopus. Kometai tolstant nuoSaulës, ji ir toliau blëso, kol netikëtai spa-lio 24 d. ryte ispanø astronomas mëgë-jas J.A.Henriquezas Santana pastebëjo,kad kometos ðviesumas staiga iðaugoper 10 þvaigþdiniø ryðkiø (nuo 17-ojo iki7-ojo, t.y. apie 10 tûkstanèiø kartø). Jautos paèios dienos vakare japonø stebë-tojai praneðë, kad kometa paryðkëjo dar

Ankstø 2007 m. spalio 24 d. rytàdangaus skliaute netikëtai suþibo

nedidelë periodinë Holmeso kometa,kurios ryðkis staiga iðaugo daugiau

nei milijonà (!) kartø. Kometa, iki tolbuvusi vos áþiûrima tik pro didþiau-sius teleskopus, per keletà valandøtapo gerai matoma plika akimi. Ðis

AudriusDUBIETIS

RièardasBALÈIÛNAS



apie 100 kartø ir tapo lengvai matoma pli-ka akimi kaip 2,1 ryðkio objektas Persëjoþvaigþdyne, savo ryðkiu prilygstantis ryð-kiausioms ðio þvaigþdyno þvaigþdëms.Aplink kometos branduolá atsirado ðvy-tintis ir greitai besipleèiantis dujø ir dulkiødebesis – laikina kometos atmosfera, darvadinama koma. Holmeso kometos at-mosfera pleèiasi dideliu, apie 2000 km/val. greièiu. Prabëgus tik savaitei nuo ávy-kio pradþios, kometos atmosferos sker-

netikëtas ávykis nustebino ne tikastronomijos mëgëjus, bet ir viskomaèiusius profesionalus, ir áþiebëaudringà mokslinæ diskusijà. Nors

netikëti kometø ryðkio padidëjimainëra itin retas reiðkinys, taèiau

tokio masto kosminis ávykis nutinkatik kartà gyvenime.

Netikëtaisuþibusi Holmeso

kometa

Riè

ardo

BA

LÈIÛ

NO

nuo

tr.

1 pav. Besipleèiantis Holmeso kometos dujø debesis

smuo pasiekë áspûdingus matmenis, dvi-gubai virðydamas atstumà nuo Þemës ikiMënulio.

Holmeso kometos stebëjimo sàlygosyra idealios, ji gerai matyti visà ilgà ru-dens naktá. Vakare, vos sutemus, kome-ta matoma aukðtai pakilusi virð horizontoðiaurës rytuose, po pusiaunakèio ji yrabeveik virð galvos, o prieð rytà – aukðtaivirð pietvakariø horizonto. Jà nesunku pa-stebëti kaip þalsvà ûkanotà þvaigþdæ ke-

leto laipsniø atstumu nuo 2-ojo ryðkio Per-sëjo alfos þvaigþdës. Pro þiûronus ar ne-didelá teleskopà aiðkiai matomas maþas,bet ryðkus kometos branduolys, apsup-tas didelio ðvytinèio dulkiø debesies, ku-rio regimasis skersmuo nuolat didëja irjau iðplito iki pusës regimojo Mënulio dis-ko kampinio skersmens (1 pav.). Dulkiødebesá gaubia þalia dujø skraistë, kuri ne-paprastai áspûdinga teleskopu darytosenuotraukose (2 pav.). Sodri þalia spalvakometos ðvytëjime atsiranda dël suþadin-tø ciano dujø ir anglies molekuliø emisi-jos (spinduliuotës). Lapkrièio 5-osios naktájau ëmë ryðkëti kometos uodega, taèiau

neaiðku, ar ji bus áspûdinga, mat Saulë,Þemë ir kometa yra beveik vienoje linijo-je, o uodega paprastai yra nukreipta to-lyn nuo Saulës, taigi ir nuo Þemës. Jeinieko netikëto daugiau neatsitiks, kome-tos ryðkis ims pamaþu blësti, taèiau bentjau artimiausias savaites kometa tebebusmatoma plika akimi. Kadangi kometaskrieja toli nuo Þemës (ðiuo metu musskiria apie 250 mln. km), jos judëjimasdangaus skliaute yra lëtas – per parà jitepasislenka kelias laipsnio dalis ir busmatoma Persëjo þvaigþdyne iki metø ga-lo (3 pav.). Ðiuo metu kometa gerai ma-toma netgi miesto sàlygomis, kur gausuðviesø, taèiau áspûdingiausiai ji atrodotamsiame uþmiesèio danguje.

Staigus kometos ryðkio padidëjimasir procesø sparta uþdavë nemaþai klau-simø mokslininkams. Anksèiau jau ne kar-

2 pav. Taip buvomatoma Holmesokometa spalio 31

d. vakare plikaakimi ir pro

teleskopà (virðujekairëje) A

.DU

BIE

ÈIO

ir R

.BA

LÈIÛ

NO

nuo

tr.

3 pav. Regimasis Holmeso kometos kelias dangausskliaute spalio-gruodþio mënesiais



biotechnologijos

Knyga

tà buvo stebëti netikëti, taèiaudaug maþesni kometø ryðkioblykstelëjimai. Jie paprastai yrasusijæ su kometø branduoliø ak-tyvumu bei ledo sublimacijos (ga-ravimo nesilydant) procesais, ku-rie smarkiai suaktyvëja kometaipriartëjus prie Saulës. Ðildomaskaitriø Saulës spinduliø, ledas imasparèiai garuoti, iðlaisvindamas ja-me ástrigusias dulkes bei uolienøfragmentus. Kometà apgaubia du-jø (vandens garø, anglies monok-sido bei dioksido, hidroksilo jun-giniø, cianido ir kt.) debesis, vadi-namas koma, bei nusidriekia ilgasdulkiø ðleifas – uodega. Dël dide-liø temperatûros skirtumø bran-duolio pavirðius eiþëja ir netgi galisubyrëti á keletà fragmentø.

Taèiau Holmeso kometos atve-jis yra gana iðskirtinis, kadangitoks staigus ir dramatiðkas jos ryð-kio padidëjimas neturi preceden-to, o pati kometa jau yra tolokainuo Saulës – ðiuo metu ji beveikpusiaukelëje tarp Marso ir Jupite-rio. Iki ðiol buvo manoma, kad, ko-metoms esant toli nuo Saulës, jøryðkis gali staiga paðokti dël trijøprieþasèiø. Pirmoji – tai struktûri-niai pokyèiai kometos pavirðiuje,kai amorfinis ledas virsta kristali-niu, arba polimerizuojantis vande-nilio cianidui, kurio kometose ap-tinkami dideli kiekiai. Ir vienu, ir kituatveju išsiskiria daug šilumos, ku-ri sukelia labai spartø dujø ir áðalu-siø dulkiø iðmetimà á kosminæ erd-væ. Antroji – tai susidûrimas su ki-tu kosminiu kûnu. Apskaièiuota,kad metro dydþio meteoroidas ga-li iðmuðti keliasdeðimties metrø gy-lio kraterá kometos branduolio pa-viršiuje ir tuo pat metu išgarinti to-nas dujø ir dulkiø. Nors tokio su-sidûrimo tikimybë yra labai men-ka, ji nëra visai atmestina, kadan-gi kometa skrieja asteroidø þiede,kuriame yra nesuskaièiuojamadaugybë nedideliø (keleto metrøskersmens) kosminiø kûnø. Tre-èioji prieþastis – kometos bran-duolio skilimas á kelis ar daugiaufragmentø. Kol kas Holmeso ko-metà gaubia paslaptis: neaiðku, arskilo kometos branduolys, ar ji su-sidûrë su kitu kosminiu kûnu, o galiðvis ávyko kaþkas netikëto, košiuolaikinis mokslas dar neþinojo.Na, o mes turime puikià progà pa-sigroþëti netikëta dangaus vieðniair kartu pabûti neáprasto kosminioávykio liudininkais.

Tokie tyrimai sëkmingai naudojami nag-rinëjant alergines ligas, ávertinant klinikinius,biocheminës analizës duomenis. Vien tiknaudojant polimerazës grandininæ reakci-jà (PGR) galima diagnozuoti daugybæ vi-rusiniø, bakteriniø ir kitø ligø. Pavyzdþiui,þmogaus papilomos virusui (ÞPV) nusta-tyti buvo atlikti 4323 tyrimai. Sergant vë-þiu, onkologinio ÞPV DNR rasta 99,7 proc.gimdos kaklelio vëþio biopsijos mëginiø.„Sorpo“ ne tik aktyviai atlieka diagnostiniustyrimus (dauguma paremti DNR ir RNR pre-paratais), bet ir bendradarbiauja su moks-liniais centrais, pavyzdþiui, tiriant kraujo vëþábendrauja su Insbruko, Vilniaus, Kaunouniversitetinëmis ligoninëmis, o projektà fi-nansuoja Centrinë Europos leukemijos ty-rimo grupë (CELSG).

Ið konferencijø praneðimø matyti, kadbiotechnologijos srities mokslai Lietuvojeturi gilias ðaknis ir yra valstybiniu lygiu pri-paþástami kaip prioritetiniai, taèiau verslenaujausios biotechnologijos þinios naudo-jamos nepakankamai – ðioje srityje veikiastebëtinai maþai ámoniø. Vadinasi, privaluieðkoti, kà galëtume daryti efektyviau, kadmokslo atradimai bûtø patrauklûs verslui

ir duotø realios naudos Lietuvos ekonomi-kai ir vartotojams. Biotechnologija galëtøsukurti nepalyginti didesnæ ekonominæ ver-tæ nei dabar, taèiau trûksta infrastruktûros,leidþianèios mokslinius atradimus perkeltiá pramonæ ir kurti konkurencingus produk-tus. Diskusijø metu buvo nutarta, kad Vy-riausybës vaidmuo, stiprinant biotechno-logijø reikðmæ Lietuvos ekonomikai, ðiuometu itin svarbus. Pirmiausia bûtina su-kurti mokslo-verslo centrus, kur verslo ámo-nës galëtø perimti mokslo institucijø teikia-mas þinias. Antra, vienu ið mokslininkø veik-los prioritetø turëtø bûti jø moksliniø tyri-mø komercializavimas. Prie universitetø irinstitutø turëtø steigtis maþos ámonës, ku-rios padëtø akademinæ medþiagà paverstiverslu. Biotechnologijos komisija Vyriausy-bei, Ðvietimo ir mokslo ministerijai, kitomssuinteresuotoms ástaigoms pateiks apiben-drintà iðvadà apie Lietuvos biotechnologi-jos mokslo padëtá, o kartu ir aiðkius siûly-mus, kokia turëtø bûti tolesnë jo, o kartu irbiotechnologijø pramonës raida, kuri duo-tø realios naudos Lietuvos ekonomikai beipaspartintø pramonës augimà.

Lietuvos ámoniø

veikla ir plëtraAtkelta ið 37 p.


Kalbëtojai atkreipë dëmesá á tautines,religines, socialines ir istorines temas. Tie-së paraleles tarp V. Ylevièiaus nuotraukø irlietuviðko identiteto suvokimo. Pats auto-rius paþymëjo, kad albumas buvonumatytas leisti jau 1980 m., taèiau dël dau-gybës iðkilusiø kliûèiø pasirodë tik dabar.Visi pripaþino, kad ši knyga liks ateities kar-toms kaip puikus istorijos šaltinis.

Albume „Manoji Lietuva“ sudëtose foto-novelëse menininkas vaizduoja tëvynës gam-tà, kaimà, paminklus, ðventes ir Atgimimà.

Vytautas Ylevièius yra Lietuvos fotome-nininkø sàjungos ir Lietuvai pagraþinti drau-gijos garbës narys.

Mykolas VADIŠIS

Lietuvai„Linkime sëkmës tolesniuose darbuo-

se ir gyvenime“. Taip susirinkæ sveèiai svei-kino fotografà Vytautà Ylevièiø – naujo fo-tografijos albumo „Manoji Lietuva“ autoriø.

Spalio 2 dienà Lietuvos nacionalinio mu-ziejaus salëje fotografas minëjo kûrybinësveiklos 50-metá. Ta proga buvo pristatyta dardaþais kvepianti nauja menininko knyga,skirta Lietuvos peizaþams ir þmonëms.

Albumo pristatyme dalyvavo daug gar-bingø sveèiø, autoriaus kolegø ir draugø.Sveikinimo þodá tarë þymus lietuviø poetasJustinas Marcinkevièius, nusipelnæs pub-licistas, visuomenës veikëjas Vilius Braþë-nas, ambasadorius Vytautas Dambrava,Vilniaus universiteto profesorë Ona Vove-rienë ir daug kitø sveèiø.


Pastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo ir gyvenimo” puslapius pavarèius

RETR

OTeatras be scenos

Akademikas P.Slavënas, dalyda-masis su jaunimu gyvenimo patyri-mu ir prisiminimais, mëgo aiškinti:

– Teatrø, o ypaè dramos, nelan-kau. Pats geriausias teatras be sce-nos, – tai gyvenimas, tik reikia mo-këti já stebëti.

Pradeda nuo paveiksliukøAkademikas prof. K.Jablonskis

gráþusiam tuomet ið aspirantûrosMaskvoje M.Juèui, vëliau taip patprofesoriui, davë uþduotá surinktiiliustracijas rengiamam spaudai is-torijos veikalui. Jaunas istorijos kan-didatas tikëjosi didesnio ir svarbes-nio darbo. Profesorius já nuramino:

– Nenusimink, kolega, vaikai vi-suomet nuo paveiksliukø pradeda.

Graþiausia literatûraProfesorius V.Ruokis daþnai

oponuodavo disertacijas. Kartà jisnusiskundë atvaþiavusiam pasiimtiatsiliepimo disertantui:

– Þinai, studentai mane kaltinasusirinkimuose, kad neskaitau ro-manø ir kitos groþinës literatûros. Oman pati graþiausia, – rodydamas ádisertacijà, – yra ðitokia literatûra.

Kur pasodino, ten ir sëdþiuMedicinos daktaras prof. V.Ast-

rauskas, kilæs nuo Plungës, atëjo ávaiðes ir atsisëdo prie stalo nurody-toje vietoje. Vaiðëms artëjant á pa-baigà ir praretëjus sveèiams, galestalo jis liko vienas. Tada grupelë li-kusiøjø já pakvietë:

– Profesoriau, praðom prisijungtiprie mûsø draugijos!

– Kur pasodino, ten ir sëdþiu, –paaiðkinæs profesorius.


Gerbiamas, mielas ir brangusmûsø þurnalo skaitytojau!

Su mokslo plëtote ir Lietuvoje siejamos geres-nës ateities viltys. Dabartiniø informacijos

technologijø amþiuje, kai vienadieniø pasaulionaujienø srautas atima daug mûsø brangaus

laiko, tikimës, rimti mokslo populiarinimostraipsniai dar suras smalsuoliø, kuriems rûpës

LIETUVOS MOKSLININKØ DARBAI,jaunøjø mokslininkø pirmieji þingsniai. Tad

nepamirškite ið gausybës þurnalø 2008 metamsiðsirinkti „Mokslà ir gyvenimà“!

,,Mokslas ir gyvenimas”– vartaiá Lietuvos mokslo paþinimà

ISSN 0134-3084,,,Mokslas irgyvenimas”2007 Nr.11, 1- 44,Indeksas 5052, 3,95 Lt

Mokslas Ir Gyvenimas 2007 m. Nr.11

Documents

udarosios

ems kio bendrovs

lietuvos gamtos

drumstumas

potencialiai

uab vilniaus

ir kt

lig atvej