© R.Žukauskienė, 2008 Žmogaus raida Pagrindiniai raidos psichologijos klausimai
© R.Žukauskienė, 2008
Žmogaus
raida
Pagrindiniai raidos psichologijos klausimai
© R.Žukauskienė, 2008
Raida
Terminas “RAIDA”
apibūdina procesą, kurio metu vaikas, nuo gyvybės užsimezgimo pradžios, auga ir keičiasi viso gyvenimo bėgyje. Dramatiškiausi raidos pokyčiai vyksta prenatalinės raidos
metu, kūdikystėje ir vaikystėje, kai naujagimis tampa jaunu suaugusiuoju, sugebančiu tapti tėvu ar motina.
Todėl RAIDOS psichologija glaudžiai susijusi su kita psichologijos šaka, VAIKO psichologija, o taip pat su PAAUGLIO psichologija ir SUAUGUSIO psichologija
© R.Žukauskienė, 2008
Paskaitos struktūra
Raidos psichologų
tikslai
Svarbūs raidos psichologijos klausimai
Požiūriai į
raidos procesą
Raidos psichologijos tyrimo metodai
© R.Žukauskienė, 2008
Raidos
psichologija
Raidos
psichologija
analizuoja
kaip
žmonės vystosi ir keičiasi laikui bėgant
Pokyčiai gali vykti viso gyvenimo bėgyje
Raidos psichologija: nuo gyvybės užsimezgimo iki mirties
Daro prielaidą
kad pokyčiai neišvengiami
Pokyčiai gali būti tęstiniai arba su pertrūkiais
Raidos psichologai -
psichologai, siekiantys suprasti žmogaus raidos procesą
© R.Žukauskienė, 2008
Gyvenimo periodaiGyvenimo periodas Apytikslės amžiaus ribos
Prenatalinis
periodas Nuo gyvybės užsimezgimo iki gimimo
Kūdikystė
& pirmi du gyvenimo m. (toddlerhood)
Pirmi
2 gyvenimo metai
Ikimokyklinis periodas Nuo 2
iki 6 metų
Vidurinė
vaikystė ~ 6 -
12 metų
arba iki brendimo pradžios
Paauglystė ~12-20 arba iki nepriklausomybės
Jaunystė 20-40 metų
Vidutinis amžius 40-65 metų
Seantvė 65+ metų
© R.Žukauskienė, 2008
3
raidos psichologų
tikslai:
1.
Apibūdinimas
–
aprašyti, kaip žmonės su laiku keičiasi, tiek normatyviai, tiek ideografiškai
Normatyvinė
raida:
bendri raidos dėsningumai, pobūdis
Ideografinė
raida: individualios variacijos
© R.Žukauskienė, 2008
Raidos psichologų
tikslai (tęs.)
2. Paaiškinti – ką
jie stebi, kad nuspręstų
kodėl:
Individai vystosi taip, kaip paprastai, kaip kiti
Kodėl yra individualių
raidos skirtumų
3. Optimizuoti
raidą-
taikant žinias, gautas savo tyrimuose, kad padėtų
individams vystytis pozityvia linkme
© R.Žukauskienė, 2008
Pagrindiniai raidos psichologijos klausimai
Apibrėžti prigimties ir auklėjimo vaidmenį raidos procese
Brendimas: biologiškai
nulemti pokyčiai, vykstantys tam tikra seka
Nustatyti
ankstyvos patirties svarbą
“Kritinių
periodų” supratimas
Įvertinti, ar pokyčiai yra tolydūs ar vyksta kokybiškai skirtingomis stadijomis
© R.Žukauskienė, 2008
Raidos psichologija
Fundamentalus klausimas: kas lemia tai, kaip mes su laiku keičiamės?
Domisi psichologiniais
pokyčiais viso gyvenimo bėgyje
Kiekvieną
psichologinė
sritis
gali būti nagrinėta iš
tokių
perspektyvų:
biologinė
raida
socialinė
raida
kognityvinė
/ percepcinė
raida
asmenybės raida
© R.Žukauskienė, 2008
Fundamentiniai
klausimai: prigimtis ar auklėjimas?
Koks yra paveldimumo, o koks-aplinkos vaidmuo, lemiant mūsų
psichines savybes?
Ar
IQ yra įgimtas, ar jį
lemia
mityba ir ankstyva aplinka?
Ar asmuo
turi ‘kriminalinį’ geną, ar skurdas lemia nusikalstamą
elgesį?
Ar seksualinė
orientacija yra asmens pasirinikimas, ar tai nulemta genetiškai?
Šie
klausimai kelia daugiausia diskusijų visuomenėje
Klaidinga klausimus
formuluoti “kuris iš
jų” /
“arba arba”
© R.Žukauskienė, 2008
Pokyčių
pobūdis
Raidos psichologijos tyrimų
objektas-
pokyčiai gyvenimo bėgyje
Pokyčiai gali būti susiję
su elgesio ar funkcijų įgijimu
arba praradimu
Pvz.,
Penkių
metų
amžiuje vaikas įgyja gerus kalbinius sugebėjimus
95
m. amžiuje praranda atmintį
© R.Žukauskienė, 2008
Fundamentiniai
klausimai: ar raida tolydus
procesas?
Raida reiškia
pokyčius
–
pokyčiai gali būti netolygūs
arba laipsniški
Du požiūriai į
asmens raidą:
Stadijų
teorijos: intelekto ir asmenybės raidoje galima skirti atskiras stadijas
nenutrūkstanti: raida vyksta nuolatos, tolydžiai
Šie požiūriai gali būti pritaikyti socialinei, asmeninei ir intelektualinei raidai
© R.Žukauskienė, 2008
Nuolatinė: pokyčiai
pastovūs ir laipsniški
Stadijų
teorija:
pokyčiai gali būti greiti, per
kokybiškai skirtingas stadijas, aiškiai matomas gyvenimo bėgyje
Nuolatinė
raida ar raida stadijomis?
© R.Žukauskienė, 2008
Fundamentiniai
klausimai: kritiniai periodai
Kritinis
periodas
–
ar yra tam tikras laikotarpis, periodas, kada asmuo ypač
jautrus (senzityvus) tam tikram poveikiui, tam tikrai patirčiai iš
aplinkos?
Ar pirmos valandos po gimimo yra kritinis periodas vaikų-tėvų
prisirišimo formavimesi?
Ar pirmi gyvenimo metai yra kritinis periodas, vaikui įgyjant saugumo/nesaugumo jausmus?
Ar gimtąją
kalbą
lengviau išmokti iki 10
metų
amžiaus, ar vėliau?
Ar pasireiškia individualūs skirtumai stadijų
ir kritinių
periodų
atžvilgiu?
© R.Žukauskienė, 2008
Kritinis
periodas
Kritinių
periodų
samprata reiškia, kad smegenys yra pasirengę įsisavinti vieną
ar kitą
funkciją
ribotame laiko laikotarpyje.
Jei svarbiausia patirtis, įvykiai nepasireiškia kritiniu laiko periodu, funkcija gali neišsivystyti arba išsivystyti nepilnai.
Genie
atvejis:
mergaitė
augo izoliuota iki 13m. amžiaus. Nors
Genie vėliau šiek tiek pramoko kalbą, jos sintaksė
niekada nepasiekė
normalaus lygio.
Genie atvejis patvirtina, jog kalbos įsisavinimui yra kritiniai periodai (nors dalinis įsisavinimas įmanomas vėliau)
© R.Žukauskienė, 2008
Raidos charakteristikos
Tęstinis
& kumuliatyvus
procesas
Nuolatinė
konstanta (nesikeičiantis aspektas) yra pokytis
Pokyčiai, kurie įvyksta tam tikroje didelėje gyvenimo fazėje/stadijoje, gali įtakoti tolesnė
raidą
(E. Erikson
ir kt.)
Holistinis
procesas
Pokyčiai
vienoje raidos srityje –
ar tai būtų fizinė, protinė, socialinė
ar emocinė- yra
tarpusavyje susiję
ir daro poveikį
viena kitai
© R.Žukauskienė, 2008
Raidos charakteristikos (tęs.)
Plastiškumas
Sugebėjimas keistis tiek dėl pozityvių, tiek dėl negatyvių
gyvenimo patirčių
Istorinis
& Kultūrinis
aspektas
Raidą įtakoja tiek pokyčiai visuomenėje (pvz., akseleracija)
tiek kultūrinė
aplinka (pvz., individualistinė, kolektyvistinė
visuomenės)
© R.Žukauskienė, 2008
Požiūrio į
raidą
keitimasis
Ankstesnė
vaikystės samprata
Vaikai beveik neturėjo jokių
teisių
Vaikas laikomas “mažu suaugusiu”
Vaikų
gyvybės ne visais laikais buvo vertinamos
Dabartiniu metu
Vaikystė
laikoma svarbiu gyvenimo etapu (S. Freud
įtaka)
Tėvams neleidžiama smurtauti prieš
savo vaikus
Tėvai skatinami auklėti vaikus, reiškiant jiems meilę
ir prieraišumą
© R.Žukauskienė, 2008
Ankstesniuose darbuose:
Tabula rasa
(švari lenta)-vaikai:
Iš
prigimties
nėra nei geri, nei blogi
Jų
raidą
lemia išimtinai patirtis iš aplinkos
(John Locke)
vaikai vertinami, matomi kaip pasyvūs socialinių įtakų
priėmėjai
© R.Žukauskienė, 2008
Vaikai kaip subjektai:
Vaikų
biografijos-
Nuo 19-o amžiaus pabaigos tyrėjai stebėjo savo vaikus ir publikavo gautus duomenis
Gauti duomenys buvo naudojami atskleisti raidos dėsningumus
Skirtingų
vaikų
biografijose dėmesys kreipiamas į
skirtingus ir
nepalyginamus raidos komponentus
© R.Žukauskienė, 2008
Raidos psichologijos kaip mokslo ištakos
G. Stanley Hall-
raidos psichologijos pradininkas, -“tėvas”; be to, pirmas konceptualizavo paauglystės fazę
Hall pirmas pradėjo naudoti klausimynus, siekdamas nustatyti, kaip vaikai galvoja, ir duomenis panaudojo savo teorijos formulavimui
Teorija: sąvokų/teiginių
rinkinys, kuris leidžia teoretikui paaiškinti fenomeną
Hipotezė: žiniomis pagrįstas spėjimas apie ateities įvykius, kuri tikrinama papildomai renkant duomenis
© R.Žukauskienė, 2008
Tyrimų
metodai raidos psichologijoje
Skersinio pjūvio
metodas
Longitudiniai
tyrimai
Nuoseklūs (angl. Sequential)
tyrimai –
derina skersinio pjūvio
ir longitudinį
tyrimą
toje pačioje
studijoje
© R.Žukauskienė, 2008
Tyrimų
metodai raidos psichologijoje
Skersinio pjūvio
metodas
lygina skirtingo amžiaus grupes tuo pačiu metu
groups
Naudingas vertinant amžiaus skirtumus
Nėra naudingas vertinant pokyčius, atsirandančius su amžiumi
Problema ta, kad kiekviena amžiaus grupe (kohorta) turi skirtingą
gyvenimišką
patirtį
Longitudinias
metodas
lygina tą
pačią
grupę atskiruose matavimuose, gali matuoti daugybę
kartų
Nuoseklūs (palaipsniai) tyrimai tyrinėja skirtingas amžiaus grupes daugybę
kartų, kad
sumažintų
kohortos efektą
© R.Žukauskienė, 2008
Tyrimų
metodai raidos psichologijoje
© R.Žukauskienė, 2008
Kohortos efektas
Skersinio pjūvio metodas
tyrinėja
su amžiumi susijusius pokyčius skirtingose kohortose
Longitudiniai tyrimai tyrinėja tą
pačią
kohortą daugelį
metų
© R.Žukauskienė, 2008
Tarpkultūriniai palyginimai
Tyrimai, kurie lygina elgesį
ar raidą žmonių
iš
skirtingų
kultūrų
ar
subkultūrų:
Apsaugo nuo per didelio tyrimų
rezultatų generalizavimo
Išaiškina, ar tikrai yra universalūs raidos pokyčiai
Ieško, kokie yra raidos skirtumai
© R.Žukauskienė, 2008
Renkant duomenis:
Matavimo instrumentai turi būti:
Patikimi: gauna pastovius, nuoseklius rezultatus skirtinguose matavimuose ir kai naudoja skirtingi stebėtojai/tyrėjai
Validūs: matuoja tai, ką
ir buvo ketinta matuoti
© R.Žukauskienė, 2008
Savistata
paremti (self-report) duomenų
rinkimo metodai
Interviu
& klausimynai:
struktūruotas
interviu/klausimynas-
Kiekvieną
individą
laiko lygiu kitiems
palyginimo tikslais
minusai
Negali būti naudojamas su labai mažais vaikais
Dalyviai gali meluoti
pliusai
Galima per trumpą
laiką
surinkti daug duomenų
© R.Žukauskienė, 2008
•
Klinikinis metodas:
Toks interviu, kur subjekto (dalyvio) atsakymas į
kiekvieną
tolesnį
klausimą
lemia, ko tyrėjas paklaus toliau
minusai
Sunku palyginti vienus dalyvius su kitais
leidžia pasireikšti tyrėjo subjektyvumui
pliusai
Galima per trumpą
laiką
surinkti daug duomenų
Leidžia surinkti daug turtingos ir specifinės informacijos
© R.Žukauskienė, 2008
Stebėjimo
metodas
© R.Žukauskienė, 2008
Stebėjimo
metodas:
Natūralistinis stebėjimas:
Žmonės stebimi jų
kasdienėje aplinkoje
pliusai
Galima lengvai panaudoti su kūdikiais ir labai mažais vaikais
Suteikia informacijos, kaip žmonės iš
tiesų
elgiasi jiems įprastoje aplinkoje
minusai
Tam tikras elgesys pasireiškia taip retai ar yra toks netinkamas, kad labai mažai tikėtina kad stebėtojas turės galimybė
juos pastebėti
Vienu metu gali pasireikšti per daug įvykių/apraiškų
Stebėtojo įtaka
Dalyviai reaguoja į
stebėtojo buvimą, elgdamiesi jiems neįprastu būdu
© R.Žukauskienė, 2008
Stebėjimo
metodas
(tęs.):
Stebėjimas t.t. laiko atkarpose
Procedūra, kur tyrėjas fiksuoja kiek dažnai pasireiškia tam tikras tiriamojo elgesys tam tikruose trumpuose intervaluose, kai tiriamasis yra stebimas
Struktūruotas
stebėjimas :
Dominantis elgesys įššauktas
ir stebimas laboratorijoje
pliusai
Tinkamas stebėti elgesį, kuris pasireiškia nedažnai arba yra netinkamas
standartizuotas
minusai
Dalyviai gali laboratorijoje nesielgti taip, kaip jie elgiasi kasdieninėje aplinkoje
© R.Žukauskienė, 2008
Atvejų
analizė:
Tyrėjas renka labai išsamią
informaciją apie vieną
dalyvį
ir tyrinėja raidos
hipotezes, analizuodamas tiriamojo asmeninio gyvenimo praeities įvykius.
pvz. savo vaikų
biografijos
minusai
Sunku atskirus atvejus palyginti, nes duomenys nestruktūruoti
Išorinio validumo
trūkumas
© R.Žukauskienė, 2008
Ethnografiniai
tyrimai:
Tyrėjas siekia suprasti kultūros ar subkultūros vertybes, tradicijas, socialinius procesus gyvendamas toje bendruomenėje.
pliusai
Gaunama daug turtingos informacijos apie t.t. kultūrą
suteikia informacijos apie skirtingų
mažumų
grupių
raidos pobūdį
ir
problemas
minusai
Labai subjektyvu
Trūksta galimybės
generalizuoti
© R.Žukauskienė, 2008
Psichofiziologiniai
metodai:
Metodai,kurie
tyrinėja ryšius tarp fiziologinių
procesų
ir vaiko fizinės, kognityvinės, socialinės ar emocinės raidos ir reakcijų.
Psichofiziologinių
procesų
pavyzdžiai
Širdies plakimo dažnis
Smegenų
bangų
aktyvumas
pliusai
Naudinga tyrinėjant biologinius raidos pagrindus
Naudinga suprantant kūdikių
emocijas
minusai
Negali tvirtai garantuoti, ką
jaučia tiriamasis
Fiziologinius efektus, reakcijas gali iššaukti kiti kintamieji
© R.Žukauskienė, 2008
Ryšių
nustatymas
Koreliacinis dizainas-
suteikia informaciją apie ryšius tarp dviejų
ar daugiau
kintamųjų, neatliekant tyrimo intervencijos
pliusai
Įvertina ryšių
tarp kintamųjų
natūralioje aplinkoje stiprumą
ir kryptį
koreliacinio koeficento
pagalba
minusai
Neatskleidžia priežasties ir pasekmės ryšių
© R.Žukauskienė, 2008
Kiti veiksniai, tokie kaipGenetinis polinkis, skurdasSociokultūrinės aplinkybės,
Vaikų
savikontrolės trūkumą
Viską
leidžiantįtėvų
elgesį
Vaikų
savikontrolės trūkumas
Viską
leidžiantystėvai
Viską
leidžiantįtėvų
elgesį
Vaikų
savikontrolės trūkumą
ir
lemia
abu
lemia
lemia
Galimi koreliacinių
duomenų
paaiškinimai
Nustatytos koreliacijos: didėjant tėvų nuolaidumui, vaikų
savikontrolė
mažėja
© R.Žukauskienė, 2008
Koreliacinių
koeficientų
pavyzdžiai
© R.Žukauskienė, 2008
Experimentinis
tyrimas:
Leidžia tiksliai įvertinti priežasties- pasekmės ryšį, kurie gali egzistuoti tarp
dviejų
kintamųjų
apima:
Manipuliaciją
su nepriklausomu kintamuoju
Eksperimentinė
kontrolė
Atsitiktinis paskirstymas į
grupes
pliusai
Nustato priežastį
minusai
Gali būti sunku generalizuoti
© R.Žukauskienė, 2008
Naujagimio kvėpavimo ir miegojimo ypatumai
Kontrolinė
grupė(nelanko aerobikos
pratybų)
Tiriamieji atsitiktinai priskirti eksperimentinei ir kontrolinei grupėms
Priklausomas kintamasis
Nepriklausomas kintamasis Eksperimentinė
grupė(aerobikos pratybos)
Eksperimentinio tyrimo principai
© R.Žukauskienė, 2008
2 grupėVideo
žaidimai
:6 val.
kasdien
Daugiau agresyvaus
irasocialaus
elgesio
Daugiaužaidimų
irsocialaus
elgesio
Video žaidimai:2 val. kasdien
:
1
grupė
Eksperimentinio tyrimo pavyzdys
© R.Žukauskienė, 2008
Kvazi
(Quasi)
eksperimentai:
Gauna informacijos apie individus, kur vyksta natūralūs pokyčiai jų
aplinkoje
pliusai
Leidžia studijuoti natūralių įvykių
ar
sudėtingų
patirčių
poveikį
Leidžia spręsti apie priežasties ir pasekmės ryšius
minusai
Negalima eksperimentinė
kontrolė
dėl
etinių
priežasčių
© R.Žukauskienė, 2008
Etiniai raidos psichologijos tyrimų aspektai
Tiriamieji informuoti ir sutinka
Tyrimų
pliusai ir minusai (rezultatai ir rizika)
Konfidencialumas
Svarbu nepakenkti