Mix MSW Management and Treartment: Alternatives, Problems and Perspectives. Slide presentation in Lithuanian. A.Brazas, 2012
Welcome message from author
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
> 1/3 susidarančio kiekio arba> 15% visų susidarančių buitinių atliekų
Išplėtotas maisto/virtuvės atliekų atskiras surinkimas !!!
Žemės ūkio atliekos
(mėšlas/srutos, augalinės atliekos, kukurūzų silosas ir kitkas)
Žemės ūkio produkcijos
perdirbimo atliekos
(skerdyklų ir mėsos perdirbimo, grūdų perdirbimo (alaus, alkoholio,
bioetanolio, biodyzelino gamybos) pieno perdirbimo ir kt. maisto
pramonės atliekos)
Anaerobinis apdorojimas -
biodujų gamyba ir jų panaudojimas
energijos (elektros ir šilumos) gamybai
Elektra
Šiluma
Anaerobinis
raugas
Centrifūga
arba presas
Skysta
anaerobinio raugo
frakcija
Skysta
organinė trąša -
išlaistoma laukuose
ir apariama
"Sausa" ( ≥ 20% s.m.)
anaerobinio raugo frakcija
Kompostavimas
Šiaudai ir
miškininkystės atliekos
bei žaliosios atliekos
KompostasOrganinė trąša -
organinis dirvožemio pagerintojas
11
PROBLEMOS PRIEŽASTYS PASEKMĖS
1. Nenorima įdiegti atskiro maisto/virtuvės atliekų surinkimo iš daugiabučių namų miestuose. Todėl bioatliekų surinkimo ir apdorojimo (anaerobinis +
kompostavimas arba tik kompostavimas) plėtra artimiausiu metu (bent jau iki 2015 m. pabaigos) praktiškai nevyks:
a) žaliosios atliekos iš viešųjų plotų jau surenkamos praktiškai visur (rezervai plėtrai – maži),
b) vienintelė plėtra – namudinis žaliųjų atliekų (+ maisto/virtuvės atliekų ?) kompostavimas individualiose namų valdose, panaudojant kompostavimo dėžes.
Klaidingos nuostatos, kad:
1) organizuoti atskirą maisto/virtuvės atliekų surinkimą iš daugiabučių namų miestuose yra sudėtinga (kvapai ir kt.),
2) gyventojai nenori rūšiuoti buitinių atliekų savo virtuvėse, 3) gyventojai tam nepritars, 4) pabrangs atliekų tvarkymas.
1. Organizuojant atskirą maisto/virtuvės atliekų surinkimą vakarų Europos
miestuose jokių didesnių problemų nekyla (kvapų susidaro tikrai ne daugiau negu dabartiniuose konteineriuose, kai visos buitinės atliekos renkamos kartu).
2. Gyventojai tikrai noriai sutiktų rūšiuoti, jeigu būtų pasiūlytas paprastas ir racionalus sprendimas – dabartines šiukšliadėžes naudoti tik maisto/virtuvės atliekoms sukaupti, o visas sausas atliekas (praktiškai AŽ) sudėti į senus standartinius pirkinių maišelius (ir po to išmesti į atskirus AŽ konteinerius).
3. Gyventojai tam tikrai pritaria – net ir nepritaikius diferencijuotą apmokėjimą (už maisto/virtuvės atliekų konteinerių ištuštinimą imti mažesnį užmokestį); pritaikius diferencijuotą apmokėjimą – atskirą maisto/virtuvės atliekų surinkimą palaiko absoliuti dauguma gyventojų ( tai parodė atlikti tyrimai Klaipėdos mieste).
4. Praktika vakarų Europoje parodė, kad dėl to bendri buitinių atliekų tvarkymo kaštai praktiškai neišauga.
Laikotarpiu iki 2015 m. pabaigos Lietuva tikrai neįvykdys ES direktyvose nustatytų bioskaidžių atliekų patekimo į sąvartynus užduočių - pradedant 2013 m. į sąvartynus galės
patekti ne daugiau kaip 50% to bioskaidžių atliekų kiekio, kuris į juos pateko 2000 metais !!! Nebus pritaikytas (įgyvendinamas) Europos parlamento (bent kelios rezoliucijos) ir Europos komisijos primygtinai rekomenduojamas efektyviausias bioskaidžių atliekų tvarkymo būdas – atskiras surinkimas ir biodujų gamyba bei
digestato kompostavimas, gaminant kokybišką kompostą (organinę trąšą); nes kokybišką kompostą – organinę trąšą – galima pagaminti tik iš atskirai surinktų bioskaidžių atliekų. MBA gamyklose pagaminto žemos kokybės techninio komposto nebus kur realizuoti –
rekultivacijos programoms įgyvendinti reikalingos lėšos (tuo dabar kol kas niekas nesirūpina). Bus pagaminama mažai aukštos kokybės KAK – tinkamo cemento fabrikams - kurį būtų galima
jiems parduoti arba realizuoti bent jau už 0 litų. Už žemos kokybės KAK realizavimą specialioms atliekomis kūrenamoms kogeneracinėms jėgainėms teks sumokėti nuo 35 iki 70 Lt/tona. Nereikalaujant bioskaidžias atliekas, numatomas šalinti sąvartyne, tinkamai biostabilizuoti (kompostuojant) gali iškilti rimtų problemų.
Pastaba: frakcija < 20(25) mm tikrai nėra vien inertinės atliekos – tokiomis jos taps po pakankamai ilgo kompostavimo. Pasta: dalį bioskaidžių atliekų (jas biostabilizavus) teks šalinti sąvartyne – nes jos netiks būti naudojamos kaip kuras arba netiks būti naudojamos kaip techninis kompostas. Antrinių žaliavų MBA gamyklose bus surenkama („ištraukiama“) vis mažiau ir mažiau – nes vis daugiau jų bus surenkama atskirai. Be to MBA gamyklose „ištraukiamų“ AŽ kokybė yra žema.
1) tikimasi, kad MBA gamyklose bus surenkama (išskiriama) daug antrinių žaliavų,
2) tikimasi, kad MBA gamyklose bus pagaminamas palyginti kokybiškas kompostas (nors jis ir pavadinamas techniniu kompostu),
3) reikalavimai keliami kietąjam atgautajam kurui (KAK) yra neracionalūs arba (dažnai) nėra jokių reikalavimų KAK,
4) dalyje MBA gamyklų numatyta išgauti biodujas – nors tam RATCų turimų lėšų (investicijoms) aiškiai nepakanka,
5) dirbtinai (su)mažinamas vartų mokestis (jis bus didesnis negu dabar yra prognozuojama),
6) klaidingai manoma, kad < 20(25) mm frakcija yra tik inertinės atliekos.
Neišdiskutuota ir nesuvokta MBA gamyklų paskirtis ir jų galimybės:
1. Pagrindinė MBA gamyklų paskirtis vakarų Europoje – gaminti aukštos kokybės (didelio kaloringumo ir mažo drėgnumo) kietąjį atgautąjį kurą (KAK) cemento fabrikams !!!
Chloro < 1%. 2. Antrinių žaliavų MBA gamyklose bus surenkama (“ištraukiama”) vis mažiau ir
mažiau – nes sparčiai didės atskiras AŽ surinkimas.
Be to dalies antrinių žaliavų – plastmasinių plėvelių ir kartono – kokybė paprastai būna žema (sunku jas parduoti).
3. Kuo daugiau bus surenkama („ištraukiama“) plastmasių ir kartono – tuo mažiau kaloringas KAK bus pagaminama (jis nebetiks cemento
fabrikams!!!). 4. Iš organinės frakcijos (< 80 mm) pagaminti kaloringo KAK (tinkamo cemento
fabrikams) praktiškai neįmanoma (arba jo kiekis bus nedidelis). Taip pat šio KAK drėgnumas bus > 20% (geriausiu atveju < 25%).
5. Techninis kompostas, pagamintas MBA gamyklose, tiks tik apželdinimui ir rekultivacijai – žemės ūkyje jo naudoti tikrai nebus galima.
6. Bioskaidžios atliekos, kurias numatoma šalinti sąvartyne turi būti tinkamai biostabilizuotos. Pastaba: frakcija < 20(25) mm tikrai nėra vien inertinės atliekos – tokiomis jos taps po pakankamai ilgo kompostavimo.
• Mūsų siūlomas komunalinių atliekų tvarkymo modelis:
dydį praktiškai teks nustatyti pagal mišrių komunalinių atliekų konteinerio
(konteinerių) talpą ir jų tuštinimo dažnumą - t.y. "pagal faktinį mišrių komunalinių atliekų kiekį" .Jau dabar Lietuvoje daug kur taip ir yra daroma.Už kitų - ne mišrių atliekų - konteinerių (pvz., antrinių žaliavų) ištuštinimą greičiausiai mokėti iš viso nereikės.T.y. visos sąnaudos bus įskaičiuojamos į tų mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo kaštus.Todėl iš esmės viskas susives į tai, kam kokios talpos ir kiek tų konteinerių pastatyti ir kokiu dažnumu juos ištuštinti - t. y. viską lems komunalinių atliekų susikaupimo normos, kaip kad yra ir iki šiol - tik mato vienetas bus atitinkamos talpos konteineris (konteineriai ir jų ištuštinimo dažnumas).Nustatant atliekų susikaupimo normas reikės atsižvelgti į tuos įstatymo 302 straipsnio 3 dalyje išvardintus faktorius ; bet tai buvo daroma ir iki šiol , ir dabar yra daroma.
PASLAUGŲ TEIKĖJAI
Gamintojų/importuotojų organizacijos
Sudaro sutartis su savivaldybėmis arba savivaldybių KATS administratoriais (RATC)
ir moka jiems už apmokestinamųjų gaminių atliekų -
AŽ, EEĮA ir kitų gaminių - surinkimą.
Dalyvauja kartu su savivaldybėmis arba savivaldybių
KATS administratoriais (RATC) atrenkant (konkurso
būdu !) paslaugų teikėjus.
AŽ, EEĮA ir kitų
gaminių atliekų SURINKIMO
PASLAUGŲ TEIKĖJAI
VIETINĖ RINKLIAVA
ARBA
SUTARTYS
ĮMOKOS
Savivaldybėms rekomenduojama nustatyti dvinarę įmoką už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, susidedančią iš: pastoviosios įmokos dalies (maždaug 1/3visų paslaugos kaštų), surištos sunekilnojamojo turto plotu (m²), ir iš kintamosios įmokos dalies (maždaug 2/3visų paslaugos kaštų), surištos su konteinerio(konteinerių) tūriu ir jo (jų) ištuštinimodažnumu.Konteinerių tūris parenkamas (esant fiksuotam - savivaldybės tarybos nustatytam -ištuštinimo dažnumui (skirtingose savivaldybės vietose ir skirtingiems atliekų turėtojams - skirtingas) pagal savivaldybės tarybos nustatytas minimaliasmišrių komunalinių atliekų susikaupimonormas.
Daugiabučių namų atveju, bendrą kintamą įmoką visam namui (kuri priklauso nuo bendro konteinerių skaičiaus ir jų tūrio bei ištuštinimo dažnumo) - DNSB arba namo administratorius paskirsto butams, pagal gyventojų skaičių juose (nes kito objektyvaus varianto tiesiog nėra).
G a l i m a s atliekų turėtojų apmokestinimo modelis - atliekų turėtojų
skatinimas (motyvacija) rūšiuoti atliekas
18
Šiuo metu Lietuvoje įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų
turėtojų ir jų tvarkymą (toliau – vietinės rinkliavos) dydžiai yra nustatomi:
• arba pagal gyventojų skaičių būste (juridiniams asmenims – pagal tam