Republic of Namibia MINISTRY OF EDUCATION NAMIBIA SENIOR SECONDARY CERTIFICATE (NSSC) 2010 DEVELOPED IN COLLABORATION WITH UNIVERSITY OF CAMBRIDGE INTERNATIONAL EXAMINATIONS KHOEKHOEGOWAB FIRST LANGUAGE SYLLABUS ORDINARY LEVEL SYLLABUS CODE: 4104 GRADES 11 - 12
39
Embed
MINISTRY OF EDUCATION - nied.edu.na · Ministry of Education National Institute for Educational Development (NIED) Private Bag 2034 Okahandja ... 5.5 Xratga xoa!gƒ!gƒs 23 A ¸Âkhaob:
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
Republic of Namibia
MINISTRY OF EDUCATION
NAMIBIA SENIOR SECONDARY CERTIFICATE (NSSC)
2010
DEVELOPED IN COLLABORATION WITH UNIVERSITY OF CAMBRIDGE INTERNATIONAL EXAMINATIONS
KHOEKHOEGOWAB FIRST LANGUAGE SYLLABUS
ORDINARY LEVEL
SYLLABUS CODE: 4104
GRADES 11 - 12
Republic of Namibia
MINISTRY OF EDUCATION
NAMIBIA SENIOR SECONDARY CERTIFICATE (NSSC)
KHOEKHOEGOWAB FIRST LANGUAGE SYLLABUS
ORDINARY LEVEL
SYLLABUS CODE: 4104
GRADES 11 - 12
This syllabus replaces previous NSSC syllabuses and will be implemented in
Namibiab di hoa!nƒ-aixa ÆKhƒÆkhƒ!khœ¸gƒb, hîa Senior Sekondere ÆGau!nâs di !harib (Xrat 11s tsî 12s) !aroma ¸gaekhâihe hâb tsî Ækhƒ soab ai skoli !auga hâ Ægau!nâs Åkha Åguitikœ !harode ra sŒ!nâb, ûihâba !khœ¸gƒ hâ ÆkhƒÆkhƒsens !âse Œb, ge ÆkhƒÆkhƒsenao-i di Åœ-aisasiba ¸an!gâ tsî ÆkhƒÆkhƒsenao-i ai !ammâisa Ægau!nâs di ¸âiÅgaub Åkha ra !gûÆare.
Namibiab di Hoa!nƒ-aixa ÆKhƒÆkhƒ!khœ¸gƒb di !âubasendi ge ra Æg¡ba î di: • ¸an!gâ ÆkhƒÆkhƒsens Æaposa Ågaugu tsî tanisenÅgauga omkhâis Åkha a dŒx¡xa tsî Ækhƒti
kaise !haese ra dawa mâsigu â-i !h¡baib !nâ hâgu hîa ra khoesi-ûiba tsâÅkhƒga Ænâu!ƒ: AIDS, !h¡baib !nâ ra n‡sisa hœ!âhe ¸haro¸oa ra Ågammi mâsigu, ¸namipeb ra hîkƒkƒhe tsî khao-oa Ågaus, !kh¡sib ÅguikeÆhœbese a Ågorasa Ågaub, torogu ra khora¸uisen tsî ra Åarosen Ågaub, texnoloxib di khora¸uisens tsî Åarosen ra !hûÆares;
• ¸an!gâ ¸ans !kharaga Ågaugu ai a hœhe Ækhƒ khamin ÆkhƒÆkhƒsenaona Ågapi ¸ans di Ækhƒsiga tsoa!nâs, Ænâu!ƒs tsî Ågora!gâs diga nî omkhâisa Ænƒ ¸ansa !gâi¸âu hâse sîsen¡s !aroma;
• ôa-am ÆkhƒÆkhƒsenaona Ægoa¸ui tsî hœhœ!nâsa în Æîn di Åoasa Ækhƒsiba sŒ!nâ tsî !gâi Ågaub ai ¸namipeb, sâuÆkhƒsib tsî Åhûhâsib !harigu ai Æîn di !âsa Åhuru Ækhƒ.
Gowa¸gae¸guiÅgaub ge Namibiab ænâ ¸guro i ge Œ is xa mûmûsase ge ÅkharaÅkharahe æh¡b ge a ænoras khaoægâ, aiÅÅgausets ga khoetsa ¸hanuÅÅîsen gowana mƒhe hâ ¸aigu tsî gowan ra Åhuru æâsa æoa a kœ o. N‡ ÅkharaÅkharadi ge æoaæ¡ hâ sîsen¸uiba nîra ¡hâ gowan ra ÅÅgauænâs ænâ ÅÅkhƒÅÅkhƒ-aihe Ågauænôan ai, tsîn ge ÅÅgauænâ-aona ÆÅnƒ-amaga Åasa ÅÅgoa¸uidi xa go a hƒ¸amhe. Kaise i ge ÅÅnƒ ækhais æaroma a ¸hâbasa, tare-i æaroman go n‡ ÅkharaÅkharasina a hâsa ÅÅnâuæƒ, tsîn nîra n‡ Åasa ÅÅgoa¸uidi a mâ x¡ ækhais ona ÅÅgauænâ-aona ¸ansa. ÅÅGauænâs ge Namibiab ænâ garu a Ågaub ænâ hoaÅÅae ra ¡hâhe ÅÅgamÅÅaredi, tsoaænâ ka Ågoraægâs tsî Åasa dŒÅgauna hîtsâs tsîn ai a ægaoÅÅguisa, ŒÅÅkhƒ i as kœse amabes ænâ ÅgapiÅgau tsî a ¸oa¸amsa ÅÅkhƒÅÅkhƒkhâis tsî ÅÅgauænâsa Namibiab di æh¡ÅÅîna mƒsa ÅÅapoÅÅapos !aroma. N‡ ¸¡sib tsî gagas ænâs ge ¸Guro Gowab æHarib ÅÅkhƒÅÅkhƒ¸gaekhâigu ra ai¸homihe tsî sîsenxa kaihesa Ministris xa, ÅÅnƒ æâubasens Åkha, n‡s ænâ-¡s nî ægâi¸âu hâ tsî hoa khoen !aroma Åguitikœ Ånœb ai ra æ‡de ænareænâhe ÅÅgauænâsa mƒsa ŒÅÅkhƒ ga. N‡ !khais kœ!gâs tsî dŒ-unuænâs n‡si ra sîsen¡he ÅÅkhƒÅÅkhƒ¸gaekhâigu dis ge garu a ÅÅhaoænâdi, hœgudi tsî sîsenÅÅaredi ÆkhƒÆkhƒsenaon, ÅÅgauænâ-aon tsî Ånî khoen hîa !gâi!gâibasende ¡hân Æaegu hâ !âubasendi ÆkhƒÆkhƒ¸gaekhâib dide sŒ!nâs !aroma ra dŒhe. Khora¸uisa xoaÆguib gowab tsî !hao!nƒsib dib ge 3Æî tsî 19Æî ¸HanuÆarara Namibiab di !H¡¸hanub dira ai a !gao!gaosa. ¸Guro Gowaga Åguitikœ ¸an!gâsa mƒs !aroma mâsiga ¸nuwis hâs xœÅkhƒb ge !aruÅî !H¡¸hanuba hƒÅaro rase Åasa !âdi hîa gu nî ra Namibiab di Åhûhâsib !nâ Åhurude n‡ gowaga ra mƒ. N‡ hƒÅaro ra Ægui¸amdi gowagu didi ge sao ra x¡na !oa ra ÆnaeÆgause a !gara!ƒhe Ækhƒ: • ÅÅgau!nâs di !gâi!gâba !oa gowaba ÆkhƒÆkhƒ!nâgowab ase sîsen¡s; • ¸hanuÆîgowab ase sîsen¡s Ånî khami Œ !harigu !aroma aiÆgause Åkharisi administrasis,
¸hanumƒ¸gaekhâis, ¸hanuba sîsenxa kais, Æn.ts. Æn.; • ¸hâ¸hâsa !hoa¸harugu x¡se tsî !hao!nƒsiba Ægâi¸ui-¡ x¡se. N‡ i Ågapiga mîhe hâsa !oa i ge Ågam khora¸uisa ¸âiÅgaukha ¡!oasa ga a !gâi, ÆkhƒÆkhƒ!khœ¸gƒb di ¸gaekhâis tawa sîsen¡s !aroma. ¸Guro ¸âiÅgaub ge !âs ¸Guro Gowab ra (ÅÅaes ænâ) æh¡ænƒsi æharib ai Åhurusa æoa ra ÅÅnaeÅÅgau, ÅgamÅÅîb ra Ækhƒgowa!hoa-aon Åguin ra gowaba sîsen¡ soab æoa ÅÅnaeÅÅgau hîa. ÅÅKhƒÅÅkhƒ¸gaekhâib ge ÅÅnƒ-amaga ra ÅÅg¡tsâ, khoena hœhœænâsa, în ÅÅîn di ¸hunuma ÅÅgûsigowan onan nî ægôasiba ¡hâba ækhaisa hoaÅÅae ¸âidi ân ænâ ¡hâÅgara. N‡ tanisenÅgauænôan ge ægâise Ågau hâ omkhâi ra ÅÅgauænâ¸namipemâsin ga a hâo, o Ågui a Åomkhâikaihœhe ÅÅkhƒ.
NSSCO Khoekhoegowab First Language Syllabus NIED 2009 3
3. !ÂUBASENDI
!Âubasendi ge hoa ÆkhƒÆkhƒsenaon æaroma a Ågui. !Âubasendi ge ænƒga a ÅÅguiæƒsa tsî NSSCO æâis ¸Gurogowab ÆkhƒÆkhƒ!âs Ægauænâs di !aromade ra xoaægƒægƒ. !Âubasenhe ras ge în ÆkhƒÆkhƒsenaona: • ¸œrisase, Ågau rase, hœb‡ rase tsî ¸âibasens xa Åoa hâse æhoa ka xoa¸harugu ÅÅkhƒ • ÅÅnâuæƒ tsî Ågau rase ÅÅgam, khomai, mû tsî hœæân ra x¡n ¸ama æeream ÅÅkhƒ • ¸gao¸gaoænâhe Ækhoaba gowaba xu Åama tsî ækharaga gowaÅgauga ægôaægâ Ækhƒ • ¸gao¸gao!nâhe în xoa¸ans tsî ækharaga xoaæâna khomai tsî ægâiba Ænƒpax¡ hœ • Ågoraægâxa Ænaetigu, ¸nuwiÅÅkhƒsigu tsî hœ!âsens !nae!khaiÆgambagus Namibiab
Åhûhâsib !nâ hâsa ¸an tsî ai!gû kai • ¸gao¸gaoænâhe hoa æh¡baisi ægomsiga ôaænâ tsî ¸hâ¸hâsa æh¡baib di !naeækhaidi ænâ
NSSCO Khoekhoegowab First Language Syllabus NIED 2009 8
4.2 KHOMAIS TSÎ XOAS
(!Kharaga !khaidi sao ra !khœ¸gƒb didi ge hoa dî¸hawegu !nâ ¸gâ!nâgu kaihe hâ. ÆÎn di ge ÅguiÅguibese mâse mûhe tide, ÆkhƒÆkhƒhe ra soab ai, B. Khomais tsî DaoÆgausa Xoas; tsî C. Garu-a Xoas. Hoaraga !khaidi hîa A. Hoa!nƒ-aixase ti hâ di, ge nî ¸gâ!nâgu kaihe tsî sîsen¡he.)
- Ægaeba ra !amÆarede - mîægƒægƒ ra æamÅÅarede - !kharaga !khaide ra !khœ¸gƒ æamÅÅarega - ¸noagu ra æamÅÅarega - ¸ansa ra mƒ!kharu !amÆarega - mûnanais ai !gao!gaosa !amÆarega
NSSCO Khoekhoegowab First Language Syllabus NIED 2009 16
dide • Ågoraægâ ¸âi¸am!khaidi ra mati ama ûib di mâsigu Åkha Ågau
!khaisa • mû!ƒ !gâ-aon tsî xoaÅgaub tsîna
NSSCO Khoekhoegowab First Language Syllabus NIED 2009 18
5. !HARA!ÂIS
5.1 !HARA!ÂIÆGŸBADI
!Hoa¸harugus !nâ-¡ gowaba ÆkhƒÆkhƒs Ågaub ge ra !aroma !gao!gaoÅÅkhƒsigu gowab digu ra !hûÆaresase ÆkhƒÆkhƒhe !khaisa, Ænaetisaseb gowaba amabe ûib mâsigu !nâ ra sîsen¡hes Ækhƒs khami. ÅÅNƒ-amagas ge gowab di ÅÅgauænâsa ækharaga æâdi ænâ a Ågora¸gƒhe ÅÅoa. æGâs tsî æHoas di ÅÅg¡badi ge ÅhaoÅhaohe hâ tsî Khomais ge ra Khomais tsî !Ereams ase mâi-ai!âhe. 5.1.1 !HOAS TSÎ !GÂS
ÆKhƒÆkhƒsenaon ge nî ÅÅkhƒ în: !H & !G 1- Ænâu!ƒ, mâisaogu tsî mƒ!kharu ama ækhaidi tsî ¸âidi tsî
Dî¸hawegu hîa !hara!âiÅgapeÆguib !nâ hâgu ge ra sao.
Dî¸haweb
!Âb
ÅÅAeb
æGôab
ÅNœb
1 Khomais tsî DaoÅÅgausa Xoas 2 irkha 30 haigu
70 ÷ 2 = 35 35%
2 Garu-a Xoas
1 iri 30 haigu
30
30%
3 !Augaba xu ra !hara!âihe Xoa¸ans Dî¸haweb
2 irkha
60 ÷ 3 = 20
20%
4 Amke-aibe !hoa¸ams xoa¸ans dis
ÆAupexa 15 haigu
15
15%
Kai!gôab 3Æî tsî 4Æî Dî¸hawekha dib
35
35%
NSSCO Khoekhoegowab First Language Syllabus NIED 2009 20
5.3 !ÂI¸HAWEXOA!G¶!G¶S
Dî¸haweb Dî!nôadi æGôab ÆAeb
¸Guro Dî¸haweb
Khomais tsî DaoÅÅgausa Xoas
ÆNƒpa ra ge Ågam ÅgopeÆnœhe Ækhƒ khomai!âra nî hâ, hîa ¸ans, ¸gaenam!gâgus, ¸hauÆgaebas tamas ka io a mûnanaib ai !gao!gaosa ra. Gaxusib mâ !âs dib hoab ge Æaupexa Ågui tsî !khare ¸haweba nî !khœ¸gƒ. ¸Guro !Âb – 1ro Dîs (¸guro khomai!âs ai a !gao!gaosab) N‡ !âb ge !nona ¸gui!nâgu-Æhûixu dîde xu hâ hîa dana!khaidi !amÆareÅgaub tsî ¸noaguÅgauba ra !âide; tsî hakas kœse hâ Ækhƒ Ækhowa-amsa dîdi hîa ra Ånî !khaide !âide, aiÆgause gowasîsen¡s tsî xoa-ao-i di tanisenÅgaub Ægae¸amhe ra !hoa¸am!khais !oagu. ÆKhowa-amsa dîdi ge !oa hâ xoaÆnâs xa !nƒsa mû¸gƒb Åkha !ereamsa ra ¸gaoÅkhƒ.
[3 + 7 = 10]
¸Guro !Âb – 2Æî Dîs (¸guro khomai!âs ai a !gao!gaosab)æÂixoa-ao-e xu i ge ra ¸gaoÅkhƒhe Æaupexa Ågui ¸haweba xoasa (Ænƒs ge xoa!ommi xa nî ÆapoÆapohe) Ænƒ ¸guro khomai!âs ai !ereams di soab ai. N‡s ge daoÅÅgausa xoas di Ægui¸amsa, aiÅÅgause ænurib, gowaÅîs, sî¸khanis, xoamâis ÅÅgamÅÅares dis tamas ka io ¸hôa¸uis dis, Ågarubesa (Ægam¸amsa !khaisa) !kharu!kharus tamas ka io khora¸uisa omkhâis ¸âiÅgaub hîa khomai!âs !nâ hâb disa.
[20]
ÅGamÆî !Âb – 3Æî Dîs (¸guro tsî ÅgamÆî khomai!âra ai a !gao!gaosab) N‡ dîs ge Æhûis, ÅgopeÅnœs tsî !khœ!namis Åœ-aisa ¸ans disa ra !âi, hoa khomai!âra A tsî B !âkha !nâ hâra xu. N‡ dîs ge Ågam æâra ænâs tsîna a dîhe Ækhƒ.
[20]
ÅGamÆî !Âb – 4Æî Dîs (ÅgamÆî khomai!âs tamas ka io hoa !âra ai a !gao!gaosab) N‡s ge daoÅÅgausa xoas ÅÅgui¸ams, hîa ra æâixoa-ao-i di ÅÅnâuæƒs ÅgamÅÅî æâs disa !âisa, tsî ÅÅîn di ÅÅkhƒsib mƒsa ¸ans tsî Æîn di ¸hunumâ ¸âiÅgaugu tsîna sîsen¡ tsî omkhâis ¸nuwiÆkhƒsib di Ågaub !nâ, aiÆgause sî¸khanis (khoexa!nâ tsî ¸hanuÅÅî sî¸khanis), ænurib, ts‡¸khani xoa¸gƒs, ûi¸garoxoas, ¸nû-i ænurib. (ÅÅKhƒÅÅkhƒ!khœ¸gƒb ÅÅga kœ re, 13ÅÅî ¸haweb ai, Åoasa ¸gaekhâib xoaæamÅÅareÅgaugu dib !aroma.) æÂixoa-aona xu i ge ra æâubasenhe Æaupexa Ågui tsî !khare ¸hawekha gaxusiba xoasa, xawe xoahe ra gaxusib mƒ¸gƒhe ra sîsenni dib ge ¸gaoÅkhƒÅgaub Ægui¸ams dib xa nî ÆapoÆapohe.
[20] [Kai!gôab: 70]
2 irkha 30 haigu
ÅGamÆî
Dî¸haweb Garu-a Xoas
N‡ æâi¸haweb ge æâixoa-aon di ÅÅkhƒsib garu-a xoas diba nî æâi. N‡pa i ge khoese Æhûixuhe Ækhƒ xoa¸amde nî mƒhe, hîa nî mûnanais, khora¸uisa ægƒægƒs, ÅÅgaebas tamas ka io ¸gaenamægâgusa ækhœ¸gƒ hâ æereamde ægâi¸âu hâ Ågaub ænâ ÅÅkhaeÅÅnâse. (ÅÅKhƒÅÅkhƒ!khœ¸gƒb ÅÅga kœ re, 14ÅÅî ¸haweb ai mâ !amÆare!nôadi hoadi ge n‡pa !khœ¸gƒhe Ækhƒ.) æÂixoa-aon ge Ågui xoa¸amsa nî ÅÅhûi tsî ÅÅîs ¸ama 350 – 500 mîde nî xoa (2 – 3 ¸hawegu, xoaæommi di kœsib ai a !gao!gaosase).
[Kai!gôab: 30]
1 iri 30 haigu
NSSCO Khoekhoegowab First Language Syllabus NIED 2009 21
Dî¸haweb Dî!nôadi æGôab ÆAeb
!NonaÅÅî
Dî¸haweb
!Augaba xu ra !âihe tsî kœægâhe
Xoa¸ans di dî¸haweb
3Æî Dî¸haweb ge !augaba xu nî dîhe tsî kœ!gâhe. Dîdi ge !nona xoa¸anÅgaugu (genregu) ai nî dîhe: ÅGaipetsanan, ¸Hauxoan tsî ÅHuru!ân. Mâ xoa¸anÅgaub (genreb) hoab ¸ama ra ge Ågam dîra nî dîhe: Ågui !oa !nƒmâb ai !gao!gaosa dîdi xu hâ dîs (20 !gôab) tsî Ågui !amÆareÅgaub dîs (20 !gôab). ÅGôan ge Ågui dîsa mâ xoa¸anÅgauba (genreba) xu nî !eream. ÆNƒ !nona !ereamde xus ge Åguisa nî !nƒmâb ai tsî Åguisa nî !amÆaresîsenni xoaÅgaub di. !AmÆareÅgauba !oa ra xoahe !ereams ge 250 – 300 mîdi gaxusiba nî ¡hâ. A !Âb (ÅGaipetsanan) (1ro Dîs tamas ka io 2Æî Dîs) ¸Guro Dîs: !Nƒmâb di dîs 1 Ågaipetsanas ai (20 !gôab). ÅGamÆî Dîs: ÅGam !nubu!nâ !amÆareÅgaub dîra (hîa ra mâs
hoasa 125 xu 150 mîde gaxus, 10 !gôaba ra !gôas) !nâ nî Ågora¸gƒhe, Ånî hâ Ågaipetsanas ¸Guro Dîs disa xu a Åkharas ai.
B !Âb (¸Hauxoan) (!Eream 3Æî tamas ka io 4Æî dîsa) ¸Guro Dîs: !Nƒmâb di dîs 1 ¸hauxoas ai (20 !gôab). ÅGamÆî Dîs: !AmÆarexoaÅgaub dîs Ånî hâ ¸hauxoas ¸Guro Dîs
disa xu Åkharas ai (20 !gôab). C !Âb (ÅHuru!ân) (!Eream 5Æî tamas ka io 6Æî dîsa) ¸Guro Dîs: !Nƒmâb di dîs 1 Åhuru!âs ai (20 !gôab). ÅGamÆî Dîs: !AmÆarexoaÅgaub dîs Ånî hâ Åhuru!âs ¸Guro Dîs
disa xu Åkharas ai (20 !gôab). Hoa dî!nôara, !nƒmâb ai !gao!gaosas tsî !amÆareÅgaub ai !gao!gaosas hâra, ge !khœ¸gƒba !âi tide, xawe xoa¸ansa nî !âi. !Âixoa-ao-i di Ækhƒsib Ågora!gâ rase Ænâu!ƒsa dŒs, ¸âi!gâsa Ågora!gâsa dŒs tamas ka io aitsama !ereamsa kurubasens Ænƒ xoa!âs xa nî !âi, aiÆgause ¸¡mƒs, !hai-ais, xoaÅgaub tsî !hoa¸am!khais tsîn ai !gao!gaosase. C ¸Âkhaob n‡ ÆkhƒÆkhƒ¸gaekhâib dib Æga kœ re kœ!gâ¸haweb !aroma hîa !amÆares di Ågaub ai hâ !ereamde kœ!gâs !aroma. ÆKhƒÆkhƒs n‡ !âb dis ge 20 Ågaipetsanadi, 2 gaxuÆgae¸hôara tsî 2 Åhuru!âra nî !khœ¸gƒ. N‡ Ågaipetsanadi, gaxuÆgae¸hôadi tsî Åhuru!âdi hîa nî ÆkhƒÆkhƒsenhedi ge mâ !nona kurigu hoagu !nâ ¸hanub di sî¸nami¸khanis !nâ-¡ NIEDs xa nî ¸an¸anhe.
[20]
[20]
[20]
[60 ÷ 3 = 20]
2 irkha
NSSCO Khoekhoegowab First Language Syllabus NIED 2009 22
Dî¸haweb/!Âb Dî!nôadi æGôab ÆAeb
4Æî Dî¸haweb
Amke-aibe !hoa¸ams
xoa¸ans dis
!Hoas di !âis ge !âi-ao-i (Ægau!nâ-ao-i) xa nî dŒhe !hara!âis di ¸an¸uisaodi D ¸Âkhaob !nâ mâde !oa. !Âis ge tsoatsoas !nonaÆî termains dis ai nî dŒhe Ænƒ Xoa¸ans di dî¸haweb hîa ge AoÆkhumuÆkhâb !âis !nâ xoaheb ai !gao!gaosase. ÆGau!nâ-aon ge xoa¸ans !eream¸hawega kœægâ tsî skoli nî ¸ganams aiæâ nî mƒ-oa în ÆkhƒÆkhƒsenaona sŒ amke-aibe !âis !aroma ai¸homisen. !Âiheran ge Ågui xoa!âsa nî Æhûi hîan ge !âis !nâ !eream hâ isa. Kœ!gân ra !eream¸hawega soab ain ge Ægau!nâ-aona dîde nî !amÆare mâ ÅguiÅguibe ÆkhƒÆkhƒsenao-i ge Æhûi hâ i !âs ai, amke-aibe !âisa ai¸homibasens !aroma. Tsoatsoas !nonaÆî termains dis ain ge ÆkhƒÆkhƒsenaona Æîn di !eream¸hawega Ægauænâ-aona ra mƒ-oa Åuni ai¸homisensa amke-aibe !âisa dŒbas !aroma. !Hoas ge Æaupexa 15 haiga nî gaxu tsîn ge !âiherana ÅguiÅguibese nî !âihe. !Hoas (ÆgamÆares) ge xoasa sîsenni !âihe ra-i dib ai ¸âisa ¸nûi tide, xawe Åkhara !khaidi xoa!âs didi Æga nî kœ. !Hoas ge nî hara !âis kœse omkhâisen, Ænƒ khomaihe hâ khomai¸khanidi xa tsî i ge !âihe ra-e xu nî !âubasenhe ¸ans !nƒmâb disa Ægau¸uisa tsî Æî-aitsamab di ¸hunumâ tsî Ågora!gâ ra !ereamde mƒsa. Mâ Ægau!nâ-ao-i hoa-e xu i ge ra !âubasenhe Ånî khama kœ ÆgamÆarede Ågana!khœsa, tsî Ænƒti !gôa¸uisa Ånœba DNEAs tawa mƒ¸gƒsa, Ækhawa kœ!gâhes !aroma. Dî¸haweb tsî kœ!gâ¸haweb di Ægoe!gaukha, tsî Ækhƒti Amke-aibe !Haraæâis ¸Haweb tsî MS1 ¸haweb hâkha tsîn ge nî DNEAs ra 4Æî Dî¸haweb !aroma mƒ Åœ-aisa ¸khaniÆgarus ænâ ¸gƒhe tsî sî¸gƒhe.
[15]
15 haigu
NSSCO Khoekhoegowab First Language Syllabus NIED 2009 23
xoasaona sîsen¡s !nâ a mûmûsa, xawe !hoa¸harugus ge ra sŒ!nâhe n‡ !nubusigu hâ hîa;
8. !Hoa !gƒsase, !nƒsase nau gowa-aon di ÆnaeÆgaudi ai ra !ereamse.
NSSCO Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2008 26
A ¸ÂKHAOB: DAOÆGAUSA XOASÎSENGU K™!GÂS (¸Guro Dî¸haweb)
NSSCO ¸GURO GOWAGU
KAI!GÔAB: [20]
Gow
ab &
¸™
risas
ib
1 2 3 4 5
Oa¸amsase !gâi xoaÅgauba Ægoe¸am hâ ÅNî khama kœ Ækhƒsiba ¡hâ Hara Ånœb di hoaragase ra Ågau gowab ÆAupexa hoaragase a ¸œrisa ÆKhoaxase ra khomai
ÆAupexa ra
!khœmâisase Ågau ra !amÆareÅgauba sîsen¡
ÅNœb ¸âi!gâsa mîdiÆuib dib
Soan !nâ Ågui hâ dŒsƒn
XoaÅgaub di hœ!âs soan !nâ hâ ¸operasib Åkha
ÅGau ra mîdiÆuib ÅNœb ¸gâ!nâgu ra
¸âibasengu dib Supu-ai dŒsƒn xoaÅgauba ¸hani taman
Sîsenxa xoaÅgaub Åguib
MîdiÆuib ge a ¸œrisa xawe a Ænaetisa
DŒsƒn ge Ænaetisase ra hœsen
XoaÅgaub ge hoaÆae Ågau tama hâ; Ånî soagu ai !gƒsa tama hâ ÅOro Ånœb di ¸âibasen!nôaga ra sîsen¡ DŒsƒn ge
Ænaetisase ra Œ
!Khœ¸gƒb tsî !AmÆareÅgaub
1
● ¸Oa¸amsase a !ammâisa ● Mûmûsase a !nubu ● ¸Âi!gâsa omkhâis ¸âiÅgaugu dis ● !Gâi !amÆareÅgaub
20 – 19 18 – 17 16 – 15 14 – 12 11 – 9
2 ● !Âsa xu hâ ¸âidi ge gaxuse ra ôa!nâhe ● ¸™risa !khaide ra ¸âi¸am ● !Gâi !amÆareb (!gâi¸âu hâ ¸gae¸gui¸gƒs)
18 – 17 16 – 15 14 – 12 11 – 9 8 - 7
3 ● !Âs !nâ mâ ¸âidi ge ra ¸âi¸amhe, xawe Åoasase
omkhâihe tama hâ ● !Gâi¸âu hâ !amÆareb (¸gae¸gui¸gƒs ge Ænaetisa)
16 – 15 14 – 12 11 – 9 8 - 7 6 - 5
4
● ÆGui¸ams ge ra gowaÅîhe ● !Khœmâisa omkhâisens ge Åkhai ● ÅNî khami Œ dŒtsâs ge hâ xoa!âdi ai ¸âisa ¸nûis Åkha ● !AmÆareb tsî saogub ge Ågaisa tama hâ
ÆNaetisa saogub !nâ hâ, hui!nâ ra !khaide !khœ¸gƒ hâse; !gƒsasib a Åkhai !khais ge soan !nâ ra mûsen; Ånî khama kœ !amÆareÅgauba ¡hâ.
21 – 19 18 – 16 15 - 12 11 - 9 8 - 6
5
!Khœ¸gƒb tsî ¸âiÅgaub ge a supu; saogub ge Æaposa tama hâ; !amÆareÅgauba ¡hâ tama hâ tsî/tamas ka io omkhâisa tama hâ; Ægui!gâ ka Ægui!gâ ra.
18 – 16 15 - 12 11 - 9 8 - 6 5 - 1
!AmÆares/sî¸khanis ga 30 mîdi Åkha !nƒ, ob ge !khœ¸gƒba ¸hanu mîdi di Ånœb ai Ågui ra kœ!gâhe. !Khœ¸gƒb ge Ænƒs khao!gâ Åhaosasib, ai!gûs, Ænƒti tsî Ænƒti hâ x¡n ai ra Ækharahe. Khoekhoegowab ase mû!ƒhe Æoa = 0.
NSSCO Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2008 28
C ¸ÂKHAOB: XOAK™!GÂS DI DAOÆGAUS XOASA !ÂB 3ÆÎ DθHAWEB DIB !AROMA
!AmÆares Ågaub ai xoasa !ereamdi ge 20sa xu ra kœ!gâhe. !Nubu !amÆaresîsenni di Ågaub ai a xoasa !ereamdi 10sa xu hâdi !aroma, Ækhƒ kœ!gâÅgauba sîsen¡ tsî 2s Åkha Ågora. ÆNƒ !ereamdi hîa ¸gaoÅkhƒsa Ånœb di mîdi di !gôaba ra !nƒdi ge 3s di !harib di Ånœb !gôab xa !nƒsase a mƒbahe Æoa. Mƒ re 4sa xu hâ !gôaba mâs n‡ 5 !khaidi dis !aroma, î !gôaÆare 20sa xu hâ !gôaba hœs !aroma. !Gôab
ÅGaisa Ægâi!gâs ge khoe-i ra mû¸gƒ Ågaub tsî ¸hunumâ ¸âiÅgaub ai ra ¸nûihe, kœ!gâ-aon ge tƒ nî Ånai Æaposa xoamâisa !ereamna !âubasen. ¸Âu hâ soaba Ågôan di aitsama Ægâi¸uisensa mƒ.
NSSCO Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2008 29
D ¸ÂKHAOB: K™!GÂS DI DAOÆGAUB AMKE-AIBESE H !HOA¸AMS XOA¸ANS DIS !AROMA (4ÅÅî Dî¸haweb)
Gaxuse ¸noagu Ækhƒ !khaidi gowa¸uisens didi xa tsî ra Åguitikœse Æhao !hoaÆares !nâ, Ækhoaxase ra mû¸gƒÅgaugu mƒ!kharuse. ÆAeba xu Æaeb Æga ra Ægau!nâ-ao-e Ægoa¸ui dîna dî tsî !hoas garu Åkhƒba unus Åkha. Kaise ¸khanuse ra !hoa.
¸Oa¸amsa Ækhƒsiba gowasîsen¡s !nâ ¡hâ. ÅNî dŒÅgaugu ge ¸khanuse !hoas di soab ai ra ÅkhŒ, tsî ra Ægâi!gâs tsî ÆnaeÅgaugu Åkha !hoa¸harugusa hui!nâ.
!Gâ ra Ægau!nâ-ao-i Åî tsî ra !gâi!gâb Åkha dîdi tsî gowa¸uisende !eream. Noxopa ra Åoro !âsa Åhuru !hoa¸harugudi !nâ xawe di ge !ereamde !khœ!oahe Ækhƒse a khora¸uisa. ¸Âu hâ Ågaub ai ra ¸khanuse !hoa.
!Âixoa-ao-i ¸ans khomai!âs dis ge !khare tsî !nƒsase Ægaeba Ågaub ai Ågui hâ. ¸Anai!khaidi !âs didi tsî !amÆareÅgaub ge ¸khawusase ra mâi-ai!âhe. !Oa!¡ hâ Æî-aitsama hâ !ereamsa a mƒ Ækhƒ.
ÆGau!nâ-ao-i di dîdi tsî mûmûsa gowa¸uisende a !eream Ækhƒ. !Gâ ra. ÆNaetisase ra Åoro !âba Åhuru !hoa¸harugudi !nâ. !Gƒsase ra !hoa xawe ¸khanuses ose.
Supu gowaba ra sîsen¡ ¸âiÅgauga Ægui!ƒs !aroma tsî ra !oa!¡ hâ ¸âiÅgauga ¸âuÅoa hâse mƒ!kharu.
¸AN RE: (1) ¸Guro Ågam kolomkha !nâ i ge ÆkhƒÆkhƒsenao-i di ¸ans, mû¸gƒb tsî !hoa¸ams xoa¸ans sîsenni dina ra !hara!âihe, tsî i ge 3Æî kolommi !nâ ÆkhƒÆkhƒsenaoi di Ækhƒsib gowa-aosis dib tsî gowaba sîsen¡sa ra Ægâi!gâhe. (2) N‡ !âb di !hara!âis ge ra !kharaga NSSCHi disa xu, xoa¸ans di !khaide ra Åoro Ånœb ai NSSCOb di !âis !nâ !âihe xui-ao.
NSSCO Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2008 30
3Æî !Haros Dana !âb !âis dib: !Hoas ge Æhûisa Ågam xoa¸ans di !âra ai a
!gao!gaosa. !Âi-ao-i tamas ka io ÆkhƒÆkhƒsenao-i ge !hoasa tsoatsoa Ækhƒ. N‡ !âb !âis dib ge Æaupexa 10 - 12 haiga (minutga) nî !khœ¸gƒ.
Hoaraga gaxusib !hoas !âis dib ge Æaupexa 15 haiga (minutga) nî gaxu, Ænƒs ge tsoatsoas 1ro !Haros disa xu Åams 3Æî !Haros dis kœse. ¸Âis !nâ ¡hâ 1ro, 2Æî tsî 3Æî !harodi hoadi ge ra Ågana!khœhe, xawe i ge 3Æî !Haros Åguisa ra !hara!âihe. !Hoas ge hoaraga Æaeba Khoekhoegowab !nâ Ågui nî dŒhe.
!Âis di mâsigu ge Ænƒ !â!âb !hoas !âidi ra dŒheb ai nî hâ. ¸Âu hâ mû¸ams ge nî hâ î i ÆapoÆapohe Ågôan hîa ra n‡pa xu ¸oan, naun hîa noxopa nî !âihese Œn Åkha Åhao tide ga. ÅNî khoe-i xare-i ge !hoas di !âis ra dŒhe soab ai hâ tide, ÆGau!nâ-ao-i/!Âi-ao-i, Kœ!gâ-ao-i tamas ka io DNEAs di ¸nûÆkhaeba-ao-i ose. ÆKhƒÆkhƒsenaon ge ÅguiÅguibese nî !âihe. ÆKhƒÆkhƒsenaon ge Æîn di Ægui¸amdi Åguide !âi!nâhe ra !nƒ-oms !nâ ¸gâxa-¡ Ækhƒ. !Âi-ao-i ge Ænƒti nî ¸nû î i ÆkhƒÆkhƒsenao-i Åî !oa hâ i, tƒb Æaegub !nâ mâse. ÆKhƒÆkhƒsenaon ge tƒ nî xoasa x¡n !Hoas !Hara!âis !Khœ!namis Xoa¸gƒ!nâ¸khanib tamas ka io Ænƒ ¸khani!nôan dina mû.
NSSCO Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2008 33
3. ÆHÛI¸UISA AIÆGAUDE ÅGANA!KH™S !Âixoa!gao!khaigu ge nî ÆapoÆapo Ågana!khœ-¡he ra x¡n !gâi sîsen ra mâsib !nâ hâ !khaisa. CDgu Åkha ra sîsen Ågana!khœ-¡dadi Åguidi ge nî sîsen¡he. ÅGana!khœ-¡das tsî CDgu tsîn ge !âixoa!gao!khaib tawa nî !âihe, gaxu Æaeb !hoas !âis nî dŒhes xa !gau hâ hîa, tsî nî !gâi Ågui Ågôa-i Åkha Ænƒsa dŒsa. ÅGamÅgamsens di !âb !âis dib ge !‡sa ra mƒ ÆnâuÆkhƒsiba Ånœs !aroma. ‰ Ækhƒ i ka o Ågana!khœ-¡das hîa !augaba xu ra !amhe mikrofondi Åkha ra sîsen-e sîsen¡ re, î i !kharaga mikrofonkha ÆkhƒÆkhƒsenao-i tsî !Âi-ao-i tsîn xa sîsen¡he. ÅGui mikrofonni Åguib nî sîsen¡hes karao, ob ge ÆkhƒÆkhƒsenao-i Åî !oa hâse nî Æguihe. ¸Hâbasa i ge a Ænâuhe Ækhƒsib !hariga Ånœsa !khœÆnâs nî tsoatsoas ai!â; !garisiba dŒ-unusa !khœhe ra Æaeb ai dŒs ge Œ Ækhƒ i as kœse nî ¸gœsenhe. ÆKhƒti ¸anbasen tsî ¸gœsen îb tƒ !augaba xu hâ ¸khuwib tsî gaxu !nœ!nâdi tsîna hâ. ÆAeba xu Æaeb Æga kœ!gâ !hoas !âis ra dŒhe soab ai domgu noxopa !gƒsa !khaisa ÆapoÆapos !aroma. !Hoas !âis ga tsoatsoas khao!gâb ge CDba Æarahe tamase nî !khoe tsî Ågana!khœhe ra soab ai Åarihe tide. ÅAms CDb dis ai i ge !Âi-ao-e nî mî “!AruÅî i ge !khœsa x¡-e a Åkhai” ti.
Mâ CDb hoab ge !gƒsa !gara!ƒs !Âi-ao-i dis Åkha nî sao rase tsoatsoa: “!Âixoa!gao!khaib !Gôas: [aiÆg.] NA 123 !Âixoa!gao!khaib ÅOns: [aiÆg.] Tsaurab ÅGapiskoli !Âis: 0558 ¸Guro Gowab Khoekhoegowab !Âi-ao-i ÅOns: [aiÆg.] !Gsb. Xam!gauseb ÆKhâbts‡s: [aiÆg.] 12 ¸N¡Ænâiseb 2007” Mâ ÆkhƒÆkhƒsenao-i hîa Æhûi¸uisa aiÆgaudi !nâ hâ-i ge !gƒsase !khœÆnâs !nâ sao rase Ægau!nâ-ao-i xa nî mâi-ai!âhe: "ÆKhƒÆkhƒsenao-i !Gôas: [aiÆg.] 0312 ÆKhƒÆkhƒsenao-i ÅOns: [aiÆg.] Anmîre ¸N¡seb ÅAms !khœÆnâs dis tawa i ge !Âi-ao-e !gƒsase nî mî “ÅAms ÆHûisa AiÆgaus dis”. CDb nî sîhes ai!â, i ge Æh¡!nâ rase nî !gâtsâhe mâ ÆkhƒÆkhƒsenao-i hoa-i !gƒsase ra Ænâuhe !khaisa. Mâ CDb hoab di !khœ¸gƒba Ænƒ kaseti di ¸khanib ai !gƒsase xoamâi re.
NSSCO Khoekhoegowab First Language Syllabus, NIED 2008 34
4. HOA!N¶-AIXA ÅAPEM¶S Sao rana du ¸âis !nâ ¡hâ re kœ!gâ du ra soab ai:
ÅGora-o re. Tƒ mƒ-am ÆkhƒÆkhƒsenao-i di ¸¡b tsî tanisens nî sîsen¸uiba Åkhƒo (Ågorao) !hara!âis ai ¡hâ !khaisa. (AiÆgause, ¸ans ÆkhƒÆkhƒsenao-i a kaise Åguixa tsî ¸hau!nâ sîsenao Æî-i di omsîsenni !nâ !khais ge Æau khami Œ Ågau-i ais tsîna Ågau tama hâ Æî-i di !hoasa !hara!âis tawa.) ÆKhƒÆkhƒsenao-i di dŒÅgaub nî !gom mâsigu tamas ka io Æî-aitsama ra hœ!â !gomsin xa tsâÅkhƒhe hâs karao Ænƒ !hoas di !âis ra dŒhe soab ai, ob ge Ænƒ Æhœba Åœ-aisa ¸Âi!gâs dŒÅgaub !nâ-¡ nî sîsen¸amhe, tsîn ge !Âi-aon !Âixoa!gao!khaigu tawa hâna Åguri hâ ¸khanina nî xoa¸gƒ!nâse i. !Hoas !âisa ra dŒ !Âi-aon ge tƒ nî Æî-aitsamaba xu Åguri hâ mƒ-amde dŒ Ænƒti Œ Æhœgu !nâ. Mâ hâ mâsiba ¸an re. ¸Âis !nâ ¡hâ ¸hâbasa tama i hâ !khaisa ÆkhƒÆkhƒsenao-i nî !naes !hoa-ao-i di !harib ai hâse Œ !khaisa Åoasa kai !gôaba mƒhes !aroma Ågui !harib ai. Xawe ¸ans ÆkhƒÆkhƒsenao-i di ¸guro gowab dis ge kœ!gâ-ao-e tawa tƒ nî !aroma Æî-i nî Ænaetisase ra dŒhe ts¡ x¡na ¸âi-ai¸nûi tama i tsî ¸œrisa tama hâ x¡na kœ-ŒÅkhƒ !khaisa. HoaÆae Ågui Ågauba !khœÅgara. ¸Hâ¸hâsa i ge a kœ!gâs ¸gaoÅkhƒdi nî hoa !nƒdi !aroma Ågui Ågaub hoa ÆkhƒÆkhƒsenaon Ænƒ Xoa!gao!khaib din tawa sîsenxa kaihe !khaisa, î i Ænƒs Åkha ¸gom!gâhe Ækhƒ Ånœ!hariba Ænƒ Xoa!gao!khaib tawa nî hœhe !khaisa. ¸Uruse ¸âi. !Âisa kœ!gâs ge ÆkhƒÆkhƒsenaona dŒ Ækhƒn a x¡n !aroma ¸an!gâsa mƒs ase nî mûhe, tsî Æîna dŒ Æoan a x¡n !aroma Ækharas ases ose. (N‡s ge ¸âibasen tama hâ ¸œrisasib, aiÆgause, gowa¸ans tsî ¸gai¸uis nî kœ!kharuÅkhƒhe ti, xawe ra hœhœ!nâ Namibiab Senior Sekondere ¸Haweb Hoa!nƒ-aixa !Harib (NSSCOb) !hoas di !âis ge ¸an!gâsa ra mƒ !gâi sŒ!nâb !aroma.) !Hoas !âide !gâi!gâb Åkha dŒs !aroman ge !gâi !Âi-aona:
• tƒts‡ Æî-i di mû¸gƒÅgauba Ægau tide ÆkhƒÆkhƒsenao-i go !hoas !âs !nâ dŒ Ågaub xa - !gâi !Âi-ao-i ge ÆkhƒÆkhƒsenao-e Ånom rase ra ¸oa kai, mâs kœseb ga ÆkhƒÆkhƒsenao-i di Ågauba !gâi tamas ka io ¸khawusa hâ i xawes tsîna.