VILNIAUS UNIVERSITETAS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS EKONOMETRIN ˙ ES ANALIZ ˙ ES KATEDRA Mikroekonomika 11 tema. Gamybos veiksniu˛ rinkos Dmitrij CELOV September 3, 2016· 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
EKONOMETRINES ANALIZES KATEDRA
Mikroekonomika11 tema. Gamybos veiksniu rinkos
Dmitrij CELOV
September 3, 2016· 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Paskaitos turinys
• Gamybos veiksniu rinkos: paklausa, veiksniai
• Darbo jegos užmokestis ir jo formavimo veiksniai
• Konkurencines firmos darbo jegos paklausa
• Pasirinkimas tarp darbo ir poilsio
• Žmogiškasis ir fizinis kapitalas
• Profsajungos, ju vaidmuo, dvipuses monopolijos
• Ekonomine renta
• Lorenzo kreives, Gini koeficientas
• Kapitalas, palukanos, investicijos
• Grynoji dabartine verte, vidine atsipirkimo norma
• Tarplaikinis pasirinkimas
• Žemes nuoma ir jos kaina
Skaidre 2/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Gamybos veiksniu rinkos ypatumai• Iš ekonominio apytakos ciklo⇒
• gamybos veiksniu rinkose namu ukiu ir firmu vaidmenys pasikeicia• namu ukiai formuoja gamybos veiksniu pasiula• firmos nustato koks yra gamybos veiksniu poreikis (paklausa)
• Skirtumas tarp ekonominiu ištekliu ir gamybos veiksniu:• ekonom. išteklius galima potencialiai panaudoti gamybos procese• gamybos veiksniai tiesiogiai naudojami gamybos procese, o
netiesiogiai tenkina poreikius⇒ naudingi, vertingi tiek, kiekpadeda gaminti gerybes⇒ gamybos veiksniu paklausa seka išekonominiu gerybiu paklausos, todel yra antrine (išvestine)
• Trumpuoju laikotarpiu kapitalas fiksuotas, gamybos funkcija nuodarbo⇒ firma formuoja paklausa: MRPL = MR ·MPL• ribines darbo pajamos = ribines pajamos x ribinis darbo produktas• tobulos konkurentines rinkos atveju: MR = p⇒ firma samdo tol, kol MRPL = w , cia w (angl. wage) – darbo
užmokestis, taigi ribines darbo jegos pajamos turi susilyginti suribinemis sanaudomis arba iš pelno maksimizavimo: MPL = w
p
⇒ ribinis produktas susilygina su realiuoju darbo užmokesciuSkaidre 3/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Gamybos veiksniu firmos paklausa• Toki pat ribini principa turime kitiems gamybos veiksniams:
• kapitalui: MR ·MPk = rk , rk – kapitalo rentos kaina• žemei: MR ·MPt = rt , rt – žemes rentos kaina• iš visu salygu⇒ MR = w
MPL= rk
MPk= rt
MPt
• iš ribinio principo MR = MC ⇒ nors nera vieningos gamybosveiksniu rinkos, visos jos labai glaudžiai susijusios per technologijair firmos priimamus sprendimus
• Gamybos veiksnio paklausos pasikeitimo šaltiniai:• galutinio produkto paklausa – gaminio kaina• technologija – ribiniai produktai, MTEP pakeicia proporcijas• gamybos veiksniu kainos – keicia naudojimo proporcijas• ribinis firmos produktas – kaip ir kaina veikia visas proporcijas
• Gamybos veiksnio paklausos elastingumas kainai:• veiksnio ribinio produkto kitimo tempas – letesnis didina• galutinio produkto paklausos elastingumas kainai – didesnis didina• gamybos veiksniu pakeiciamumas – didesnis didina• ištekliu bendruju sanaudu dalis – mažesne mažina
Skaidre 4/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Darbo jegos paklausa: darbo užmokestis• Darbo jegos kaina (angl. wage) – šiuolaikines ekonomikos
teorijoje kaina, mokama už samdomojo darbuotojo panaudojima• Darbo užmokescio vertinimo metodai:
• laiko – už dirbta laika, srautas, valandine, dienine, savaitine,menesine alga
• vienetine (sutartine, akordine) – už atlikto darbo apimti (pvz.autorine sutartis, programu skaicius ir t.t.), paprastai numatoatlikimo terminus
• Nominalusis darbo užmokestis – samdomojo darbuotojo gautapinigu suma (i rankas)
• Realusis darbo užmokestis – prekiu ir paslaugu visuma, kuriagali nusipirkti už šiuos pinigus atsižvelgus i ju perkamaja galia
• Makroekonominiame pjuvyje darbo jegos dalis gamybosveiksniu pajamose yra 2/3-3/4 išsivysciusioms šalims, oLietuvoje, ši dalis mažesne: apie 56 proc. veiksniu pajamose irapie 47 proc. nuo bendrosios pridetines vertes
Skaidre 5/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Darbo užmokescio formavimosi veiksniai• Pagrindinis veiksnys – darbo jegos panaudojimo efektyvumas
• tiesiogiai matuojamas kaip darbo jegos našumas Y/L• atvirkštinis santykis rodo darbo imluma L/Y
P.S. tokie pat vidutiniai rodikliai nustatomi ir kitiems veiksniams:tiesioginiai rodo ištekliaus graža, o atvirkštiniai – imluma
• Prielaida – ištekliu kainos atspindi ju kokybe (tobula informacija)⇒ Galutine darbo jegos kaina butu siejama su:
• funkcionaliais veiksniais: fizine sveikata, bendrasis ir specialusisišsilavinimas, darbo, vadovavimo patirtis, destymas, publikacijos
• sunkiai matuojamais veiksniais: moralines vertybes, socialinis,psichologinis tipai ir klimatas – svarbu dirbant kolektyve
Pvz.11.1. Kai nepinigine nauda daug didesneJAV FRS vadovas Alan Greenspan dirbdamas analitiku Wall Streetuždirbdavo kelis kartus daugiau nei sutikus vadovauti itakingiausiaipinigu politikos pasaulio istaigai – analitikas nelemia tiek daug
Skaidre 6/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Konkurencines firmos darbo jegos paklausa
• Ilgame laikotarpyje konkurentines firmos darbo jegos paklausaproporcinga vidutiniam darbo jegos našumui
Pvz. Cobb-Douglas (AKαL1−α) technologijai: wp = (1− α)Y
L• del mažejancio ribinio produkto aksiomos, tobulos konkurencijos
atveju, gamybos veiksnio kaina formuojasi taip pat kaip bet kokioskitos gerybes – ∀ specialybei savo rinka (ekonometru, finansistu)
⇒ ∀ darbuotojas už ta pati darba gauna vienoda atlygi(nepriklausomai nuo ji samdancios firmos)
⇒ firma yra darbo jegos kainos gaveja, o isivaizduojama firmospaklausa yra absoliuciai elastinga kainai
• darbo užmokestis atspindi maksimalu galima rezultata: MRC = wSkaidre 7/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Pasirinkimas tarp darbo ir poilsio• ∀ darbingo amžiaus žmogus sprendžia:
1 ar iš viso isitraukti i darbinius santykius? arba kokia yra rezervinekaina – minimumas pradeti dirbti (pvz. kvazitiesinis naudingumas)?
2 jei taip, tai kiek laiko skirti darbui, o kiek palikti poilsiui?P.S. modeliuojant svarbu atskirti klausimus, jei apsisprendimo riba
priklauso ne tik nuo darbo užmokescio• Kitos prielaidos:
• tegul daugiausiai galima uždirbti B euro per 24 valandas• didžiausias galimas laisvalaikis yra 24 valandos• tegul darbas parduodamas už normalia kaina (nera premijos už
viršvalandžius)• kraštinis sprendinys B fiziškai neimanomas, nes mes nesame
robotai ir visiškai be poilsio 24 val. per diena nuolat niekas negalidirbti⇒ faktiškai nera parduodamas/perkamas darbuotojas, operkamas jo darbo laikas H < 24, nes butina ilsetis
• kadangi pajamos yra reikalingos vartojimui patenkinti(biudžetinio apribojimo dalis), tai naudingumo funkcija yrau(C,L), C – vartojimas (= B), L – laisvalaikis (H = 24− L)
Skaidre 8/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Pajamu ir pakeitimo efektai
• Biudžetines tieses nuolydis sutampa su darbo užmokesciu w⇒ naudingumo maksimizavimo optimalumo salyga MRSCL = w• Darbo užmokescio pasikeitimo poveikis:
A. Kai pakeitimo poveikis didesnis nei pajamu, tai laisvojo laikoatsisakoma vardan didesniu pajamu (pasiulos desnis)
B. Paros laikas ribotas ir nekinta 24 val., todel atsiranda momentas,kai pakeitimo efektas tampa mažesnis nei pajamu⇒ tolesnisalgos augimas mažina darbo valandu pasiula (darboholikai, CD?)
C. Tipine individualioji darbo laiko pasiulos funkcijaSkaidre 9/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Laisvalaikis ir jo verte• Iš pateiktos analizes⇒ kai pajamos auga, tai auga ir laisvalaikio
(vartojimo proceso) verte, auga alternatyviosios darbo sanaudos• Atsiranda momentas kai pajamu augimas skatina mažiau dirbti,
formaliai kai w →∞ laisvalaikis arteja prie 24• Per pastaruosius 160 metu darbo savaite sumažejo nuo 70
valandu iki 40 (Prancuzijoje dar mažesne) reikšmingai išaugusrealiajam darbo užmokesciui⇒ ilgame laikotarpyje pajamupoveikis dažniausiai (vidutiniškai) viršija pakeitimo
• laisvalaikis 6= nieko nedarymas, nes sportuojama, mokamasi,lankomi kulturiniai renginiai⇒ be vartojimo svarbu kiek laikoskiriama žmogiškajam kapitalui (palyginti su fiziniu kapitalu),darbo jegos kokybes didinimui (JAV taip, o Lietuvoje?)
Išlaidu rušys JAV Lietuva1970 1980 1990 2000 2010
Švietimas 50 42 55 44 32Sveikatos apsauga 54 63 101 27 21Socialinis aprupinimas 90 107 162 16 14Iš viso: 194 212 318 87 67
Skaidre 10/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Žmogiškasis kapitalas ir jo svarba• Išsivysciusios šalys didina investicijas i žmogiškaji kapitala (angl.
human capital) palyginus su fiziniu kapitalu, priešingai neiekonomikos dar pilnai neišnaudojusios pramoninio laikotarpio• del investiciju gražos, nuvertejimo ž.k. yra fizinio kapitalo analogija• skirtumai: neatsejama, paslepta žmogaus dalis, negalima užstatyti
• Žmogiškojo kapitalo svarba paremta pastaruju keliu dešimtmeciuempiriniu pastebejimu (naujoji tradicine nuostata):• bendrosios aukštojo išsilavinimo ir pradinio išsilavinimo sanaudos
skiriasi santykinai apie 1 : 3• tu paciu grupiu viso gyvenimo vidutines pajamos apie 1 : 2• žmogiškojo kapitalo svarba nuolat dideja, nes atlyginimu dalis
gamybos veiksniu pajamose auga 1 : 2⇒ 1 : 3pvz. JAV žmogiškojo kapitalo kasmetine graža jau 1980 metais tapo 14
kartu didesne nei dividendu graža, be to žmogiškasis kapitalasamortizuojasi daug leciau (apie 2 proc. per metus)
• Empirikoje sudetinga vertinti, matuoti – atlyginimai, išsilavinimostruktura, išlaidos išsilavinimui dažnai netinka
Skaidre 11/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Monopsonija
• Tobulai konkurencijai priešingybe yra monopsonija• daug mažu miesteliu yra palydoviniai (gamykla, jegaine)• strategija yra išsunkiancioji (angl. exclusive) – sumažinti
idarbinima (darbo paklausa) ir sanaudas tam, kad gauti viršpelni• tipiniai pvz. profesionalus sportas (NBA, NHL, futbolas, e-sportas)• Užduotis: max
d{p · f (d)− w(d) · d}
• Optimalumas: MCd = w(
1 + 1Ew
d
)⇒ darbo kaina yra w∗ < MCd
⇒ Pagal Pareto monopsonine firma gamina neefektyviame taške
Skaidre 12/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Profsajungos darbo rinkoje• Noredami ginti savo interesus darbuotojai jungiasi i darbo
sajungas (angl. unions) – kolektyvinis ekonomikos agentas,turintis teise (ir derybine galia) deretis su darbdaviais del darbosalygu, sudarant kolektyvines sutartis; buna 2 tipu:• profesines sajungos – vienija tos pacios ar giminingos profesijos
darbuotojus (policininkai, medikai, destytojai)• šakines sajungos – vienija tos pacios ukio šakos, skirtingu
profesiju darbuotojus (švietimo, statybos)• Konkurencineje rinkoje tipines darbo sajungu strategijos yra:
arba didinti darbo paklausa• prisidedant prie gerybiu paklausos didinimo (reklama, lobi, . . . )• didinti darbo kokybe ir našuma (mokymai, stebesena, ekonomija, . . . )⇒ paklausa stumiasi i dešine, strategijos efektyvumas priklauso nuo
darbo pasiulos elastingumo – elastingesne mažinaarba riboti darbo pasiula
• darbo sajungu rinkos galia leidžia deretis ir lobinti: veikloslicencijavima, viršvalandinio darbo draudima ir ribojima, darbosavaites trumpinima, draudima dirbti imigrantams, pensinio amžiausmažinima – darbo kodekso straipsniai ir pataisos
• efektyvumas taip pat priklauso nuo darbo pasiulos elastingumo
Skaidre 13/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Minimalusis darbo užmokestis
Pvz. 11.2. Kam naudinga minimalioji alga?• Vienas iš darbo sajungu veiklos krypciu yra istatyminis darbo
normavimas ir reguliavimas• Be jau minetu ribojimu derybos vyksta ir del minimaliosios algos• Tikslas – nustatyti minimalia alga virš tobulos konkurentines
pusiausvyros⇒ darbo užmokestis auga kartu su užimtumo kritimu
• Kodel tai naudinga darbo sajungoms?• Dažniausiai nedarbas liecia nekvalifikuota darbo jega, jaunima ir
nepatyrusius specialistus: nedarbo lygis 16-24 metu tarpemaždaug 3-4 kartus didesnis nei 25-40 meciu
• Sajungu nariai – patyre profesionalai, kvalifikuoti specialistai, todeljiems nedarbas gresia mažiausiai
• Be to minimalios algos didinimas veikia visu atlyginimu pakeitimadidejimo link
Skaidre 14/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Monopoline darbo rinka
• Kas bus jei darbo sajunga yra grynoji monopolija?• Derybine galia bus sajungos rankose – siekiama apriboti pasiula
Pvz. Aukšti profesiniai reikalavimai tapti klubo nariais, brangi naryste• Grynoji monopolija yra retybe, taciau, pvz., JAV darbo sajungu
nariai (apie 20 proc. visu užimtuju) uždirba vidutiniškai 10-15proc. daugiau, tiesa diskriminacija gaunama nesajungos nariusaskaita, kurie uždirba mažiau nei butu pusiausvyroje
Skaidre 15/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Dvipuses monopolijos baigme?
• Kuo baigtusi saveika tarp monopsonijos (pirkejo) ir darbosajungos monopolijos (pardavejo) – dvipuse monopolija• Tobulos konkurencijos pusiausvyra E1 su užimtumu Lc , alga wc
• Firma-monopsoniste siekia sumažinti darbo užmokesti iki wm iružimtuma iki Lm, o sajunga-monopoliste siekia sumažinti užimtumaiki Lu , bet didinti užmokesti iki wu
⇒ nors Lm ir Lu skiriasi nedaug wm ir wu tikslai priešingi, kuo baigsisderybos del algos neaišku (gali buti ir arti wc)
Skaidre 16/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Ekonomine renta
• Kaina, už kuria ∀ individualus darbuotojas sutinka dirbti,vadinama rezervine kaina (darbo užmokestis)• Konkurentineje rinkoje visi darbuotojai gauna vienoda kaina wc
• Jei rezervine kaina žemiau wc darbuotojas gauna ekonomine renta• Ilguoju laikotarpiu ekonomine renta pritraukia naujus darbuotojus ir
turetu mažinti senbuviu perspektyvas uždirbti, taciau jei patirtis,specifines savybes leidžia išlaikyti skirtumus, tai ekonomine rentagali likti – aktoriai, dailininkai, dainininkai (unikalus)
Skaidre 17/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Pajamu pasiskirstymas ir perskirstymas
• Skirtingi veiklos rezultatai lemia netolygu pajamu pasiskirstyma• Lorenz pasiule atideti pajamu ir gyventoju procentiliu grafike• Kuo toliau nuo istrižaines, tuo pasiskirstymas netolygesnis• Gini koeficientas leidžia matuoti netolyguma G = A
A+B , cia A –plotas tarp istrižaines ir Lorenzo kreives, B – likes plotas
• Lietuvoje netolygumas perejimo prie laisvosios rinkos metais ↑• Vyriausybe aktyviai dalyvauja pajamu perskirstyme per mokesciu ir
subsidiju sistema (žmogiškasis kapitalas vargesnems)⇒liberališkoje interpretacijoje suteikia pilieciams vienodas galimybeskonkuruoti (ne rezultatus)
Skaidre 18/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Kapitalas ir palukanu norma• Kapitalas (angl. capital) – placiaja prasme, bet kuris išteklius,
sukurtas, siekiant gaminti ekonomines gerybes• fizinis, žmogiškasis (neatsejama darbo jegos dalis), finansinis• pagrindinis – pastatai, mašinos ir irengimai, programine iranga
naudojami gaminti kitus produktus; apyvartinis – ištekliainaudojami kiekviename gamybos cikle
• produktyvusis – kiek leidžia efektyviai gaminti palyginti su naujuoju,patobulintu; grynosios pagrindinio kapitalo atsargos – tiesinis arbageometrinis nusidevejimas (angl. depreciation) likutine rinkos verte
• naudojamas kapitalas teikia kapitalo paslaugas arba pats kapitalosavininkas naudoja arba kam nors skolina
• Palukanu norma (angl interest rate) – mokestis už naudojimasiskolintu kapitalu – analizeje kapitalas išreikštas pinigais• nominaliosios – faktiškai sumoketos palukanos• realiosios – palukanos be infliacijos poveikio• paprastoji ip = B−D
D·n 100%, sudetine is = B1/n−D1/n
D1/n 100%, cia B –busima verte, D – dabartine, n – laikas metais
• palukanu mokejimo priežastys: kompensacijos už atidetavartojima, rizika, mažesni likviduma (negalima naudotis kapitalu)
Skaidre 19/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Investiciniai sprendimai• Ukine veikla yra susijusi su investicijomis (angl. investments) –
kapitalo placiaja prasme kurimo arba papildimo procesas• firmos gali pritraukti kapitala per kredita arba per vertyb. popierius⇒ investicijoms gali buti naudojamos ir skolintos lešos• veikiancios firmos sprendžia ar finansuoti atsisakant dalies pelno
(re-investicijos) ar per skolintus pinigusPvz. Lietuvoje kreditu finansuojamos apie 45 proc. investiciju• investiciju tikslingumui nustatyti skaiciuojama ju grynoji dabartine
verte (angl. net present value, NPV ): NPV (i) =∑n
t=0πt−It(1+i)t , cia i
– diskonto norma, πt – t-ojo periodo ukines veiklos grynasispelnas , o It – t-ojo periodo investicijos• ar verta imti paskola (investuoti i projekta) leidžia atsakyti vidine
investicinio projekto atsipirkimo norma (angl. internal rate ofreturn) – tokia diskonto norma i0, kad NPV (i0) = 0, skirtingusprojektus galima lyginti⇒ jei i – skolinamo kapitalo palukanunorma ir i0 > i , tai investicinis sprendimas pagristas, i0 < i nebuspagristas, i0 = i neduos nei pelno nei nuostolio
P.S. Galutinis sprendimas visgi priklausys nuo daugelio veiksniu (pvz.,neapibrežtumo ir rizikos laipsnio, investuotojo požiurio i rizika)
Skaidre 20/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Skolinamojo kapitalo pasiula
• Tarplaikinis vartotojo pasirinkimas – dabartinis vartojimas galibuti sumažintas (taupymas) tik jei jis bus kompensuotas• ribine tarplaikines pirmenybes norma (angl. marginal rate of time
preference, MRTP) – ateities vartojimo kaina, reikalinga sumažintidabartini vartojima vienu vienetu
• biudžetines tieses nuolydis yra −(1 + i), kai i – realioji palukanunorma, kuriai augant taupymas ↑ – priklauso nuo tarplaikiniupirmenybiu, pusiausvyroje MRTP = −(1 + i)
• santaupos arba formuoja palaikomasias atsargas (juodajai dienai,angl. buffer-stock ) arba yra investuojamos
Skaidre 21/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Pusiausvyra kapitalo rinkoje• Skolinamojo kapitalo (kredito) paklausa yra susijusi su kapitalo
efektyvumu – technologijos apribojimo dalis• kredito paklausa lemia investiciniu vienetu kokybe (pvz.
matuojama vidine atsipirkimo norma)• kapitalo (jo atskiru rušiu) ceteris paribus ribinis pajamu produktas
yra mažejantis⇒ kapitalo paklausos kreive neigiamai priklausonuo palukanu normos
• Skolinimo kapitalo pasiula susijusi su kredito istaigu elgsena:• Namu ukiai retai betarpiškai gali dalyvauti kreditavimo veikloje• Šia funkcija atlieka finansinio tarpininkavimo firmos: bankai,
investiciniai ir pensiniai fondai, kredito unijos• Stambiausi lošejai yra bankai, kuriu elgsena procikline:
ekonomikos pakilimo busenoje pasiula praktiškai neribojama, opaskolos kuriamos lyg iš oro (Enter paspaudimas), nuosmukioatveju – dideja šalies ekonomikos neapibrežtumas⇒ smarkiaiauga palukanu normos, o pasiula mažeja
• Kapitalo kaina taip pat priklauso nuo baziniu palukanu(tarpbankiniu LIBOR, valstybes iždo vekseliu), kredito trukmes,rizikos laipsnio, užstatomo turto vertes
Skaidre 22/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Žemes ir naturaliuju ištekliu renta• Del savo ypatumu skiriasi nuo kitu gamybos veiksniu rinku
• Kaip gamtinis gamybos veiksnys žeme susideda iš:a) nuolatines dalies: klimatas, reljefas, naturali kokybeb) kintamos: derlingumo, reljefo gerinimas naudojant darba ir kapitala
• Žeme nera gaminama, jos atsiradimas tarsi dovana• Jai budingas nuolatinis išdestymas erdveje – pasiula ribota• Naturalus gamtos ištekliai (naudingos iškasenos, miškai, vandens
ir biologiniai ištekliai, . . . ) irgi yra gamtiniai veiksniai:• atgaminami – sodinami miškai, veisiamos žuvys, stumbrai, . . .• neatgaminami – nafta, ruda, . . .
• Žemes ir naturaliuju ištekliu paklausa susideda iš:• tiesioginio naudojimo: žemes ukio paskirties skatina poreikis maistui,
drabužiams, iškasenu – pramoniniu produktu poreikiai• infrastrukturinio: keliai, pastatai, vamzdynai – miestu centre daug
brangesne• spekuliatyvioji: del riboto naudojimo kaina dažnai ↑
• Žemes renta – griežtai ribotos pasiulos žemes ir jos ištekliunaudojimo kaina, kapitalizuota žemes renta apibrežia žemeskaina: limj→∞
∑j
Rj(1+i)j =
Ri
Skaidre 23/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Santrauka• Gamybos veiksniu paklausa yra išvestine iš galutiniu gerybiu paklausos,
formuojasi remiantis naudos-sanaudu principu.• Darbo užmokescio apimtis siejama su funkcionaliais ir socialiniais
veiksniais. Tipine darbo valandu pasiula iš pradžiu dideja kartu su alga,o paskui ima mažeti, nes auga vartojimo (laisvalaikio) verte.
• Monopsonines firmos siekia apriboti užimtuma ir sumažinti alga, oišsunkiancios darbo sajungos tuo paciu apribojimu siekia padidinti alga
• Kita darbo sajungos strategija aktyviai isitraukti i gamybine veikla irdidinti darbo paklausa per darbo našuma.
• Našesnio ištekliaus savininkai gauna ekonomine renta, žemes renta –kai naudojamas griežtas ribotas veiksnys.
• Pajamu pasiskirstymo netolygumai vaizduojami Lorenzo kreive irmatuojami Gini indeksu. Per valdžios biudžeta (mokescius ir subsidijas)siekiama sumažinti netolygumus, suteikiant lygias galimybes dirbti irinvestuoti i žmogiškaji kapitala.
• Pagrindiniam kapitalui formuotis reikia investiciju, kurios daromos arbaiš skolintu lešu arba iš pritrauktu finansu rinkose. Skolinimuisinaudojamos sutaupytos namu ukiu lešos. Patrauklumui, rizikingumuimatuoti naudojamos palukanu normos.
Skaidre 24/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Savokos
• gamybos veiksnio paklausa
• ekonomine renta
• darbo užmokestis
• ribinis darbo produktas
• darbo našumas
• darbo imlumas
• monopsonija
• darbo sajunga
• profesine sajunga
• šakine sajunga
• išsunkiancioji sajunga
• itraukiancioji sajunga
• žmogiškasis kapitalas
• Lorenco kreive
• Gini indeksas
• kapitalas
• palukanos
• palukanu norma
• investicijos
• diskontavimas
• grynoji dabartine verte
• vidine atsipirkimo norma
• tarplaikinis pasirinkimas
• renta
• nuomos kaina
• žemes kaina
Skaidre 25/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema