195 Ata humanitaria universitatis Saulensis. T. 13 (2011). 195–211. ISSN 1822-7309 Džiuljeta MASKULIŪNIENė Šiaulių universitetas Pagrindinės svokos: Anzelmas Matutis, miko topika, miko erdvė, poetinis vaizdas, peizažas, antropomornės miko btybės, vaizdavimas. Įvadas Anzelmas Matutis – lietuvių vaikų poezijos klasikas (1923–1985), dažnai pa- vadinamas „vaikiškiausiu vaikų poetu“. Galima pasakyti, kad Matutis yra ir gam- tiškiausias poetas, o dar tiksliau – nepralenktas miško poetas. Niekas iš lietuvių vaikų poezijos kūrėjų tiek daug ir taip nuosekliai per visą savo kūrybinį kelią nera- šė apie mišką, kaip Anzelmas Matutis. „A. Matutis žinomas kaip girios poetas“, – teigia literatūrologė Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė (2008, 42). Kad Matutis „reiškėsi kaip talentingas gamtos vaizduotojas“, monograjos apie lietuvių vaikų literatūrą poskyryje „Gamtos adoracija“ pabrėžia ir literatūrologas Vincas Auryla (A u r y l a 1986, 202). Cituotus teiginius patvirtina ir Matučio poezijos knygų pa- vadinimai: Miko irkas (1958), Šilų berniukas (1967), Girios televizorius (1973), Drevinukas (1974), Girinukai (1978), Žilo ilo darbininkai (1985), Kalbuosi su giria (1998). Ne vienoje kitoje knygoje, nors ir pavadinime neiškeltas miško mo- tyvas, poetizuojamas miškas ir jo gyventojai (Tai margumai genelio (1983) ir kt.). Įdomus poeto biograjos faktas: jis „1971 m. pasistatė Drevę – namelį Gudų girios pakrašty (Varėnos raj.)“ (L i n k e v i č i u s 2000, 203). Neatsitiktinai vaikų litera- tūros tyrėjo Jono Linkevičiaus apybraiža apie Anzelmą Matutį yra pavadinta Po girią vaikčiojo poetas (2000) – eilute iš Drevinuko poemos. Matutis autobiogra- joje visų pirma iškelia miško temos svarbą jo kūryboje: AŠ – ŠILŲ BERNIUKAS. Prisipažinsiu – girioje gimiau, dzūkų šiluose daina- vau ir ten, tėvo padedamas, gavau akeles – žibuokles, briedžio kojas eiklias... Bene nuo mano gimimo dienų tėvas ypač įjunko į miškus. Pasakyčiau – tikras „girinis“ pasidarė. Ir ne kartą regėjau jį su savo „girinėmis“ knygelėmis, kaip jis vadina baltų lapų pilnus mažyčius bloknotėlius, besėdintį ant kelmo, atsirėmusį į drevėtą ąžuo- lą – lyg ko laukiantį, lyg įsiklausantį... tai, tur būt, kaip tėvas sako, minėdamas Antaną Baranauską: „Juk lietuvio dūšia senais miškais penėta“. Ir, matyti, kad šiais laikais reikia vaikučiams dažniau priminti žaliąją šalį, kuri yra didžiausia poezija. Tėvas taip ir daro. O girių monai, laumės jam talkininkauja. Kad vešliau žaliuotų, gyva alsuotų žalioji šalis... (M a t u t i s 1977, 53). miško topika anzelmo matučio poezijoje
17
Embed
miško topika anzelmo matučio poezijojegs.elaba.lt/object/elaba:6102138/6102138.pdf · 199 miško topika anzelmo matučio poezijoje išryškintas), gervė lesa „gervių uogą“
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
195
Acta humanitarica universitatis Saulensis.T.13(2011).195–211.ISSN1822-7309
D ž i u l j e t a M A S K U L I Ū N I E N ėŠiaulių universitetas
vadinamas„vaikiškiausiuvaikųpoetu“.Galimapasakyti,kadMatutisyrairgam-tiškiausiaspoetas,odar tiksliau–nepralenktasmiškopoetas.Niekasiš lietuviųvaikųpoezijoskūrėjųtiekdaugirtaipnuosekliaipervisąsavokūrybinįkeliąnera-šėapiemišką,kaipAnzelmasMatutis.„A.Matutisžinomaskaipgiriospoetas“,–teigialiteratūrologėGražinaSkabeikytė-Kazlauskienė(2008,42).KadMatutis„reiškėsikaiptalentingasgamtosvaizduotojas“,monografijosapielietuviųvaikųliteratūrąposkyryje„Gamtosadoracija“pabrėžiairliteratūrologasVincasAuryla(A u r y l a 1986,202).CituotusteiginiuspatvirtinairMatučiopoezijosknygųpa-vadinimai:Miško cirkas(1958),Šilų berniukas(1967),Girios televizorius(1973),Drevinukas (1974),Girinukai (1978),Žilo šilo darbininkai (1985),Kalbuosi su giria(1998).Nevienojekitojeknygoje,norsirpavadinimeneiškeltasmiškomo-tyvas,poetizuojamasmiškasirjogyventojai(Tai margumai genelio(1983)irkt.).Įdomuspoetobiografijosfaktas:jis„1971m.pasistatėDrevę–namelįGudųgiriospakrašty(Varėnosraj.)“(L i n k e v i č i u s 2000,203).Neatsitiktinaivaikųlitera-tūrostyrėjoJonoLinkevičiausapybraižaapieAnzelmąMatutįyrapavadintaPo girią vaikščiojo poetas (2000)–eiluteišDrevinukopoemos.Matutisautobiografi-jojevisųpirmaiškeliamiškotemossvarbąjokūryboje:
AŠ–ŠILŲBERNIUKAS.Prisipažinsiu–giriojegimiau,dzūkųšiluosedaina-vauirten,tėvopadedamas,gavauakeles–žibuokles,briedžiokojaseiklias...Benenuomanogimimodienųtėvasypačįjunkoįmiškus.Pasakyčiau–tikras„girinis“pasidarė.Irnekartąregėjaujįsusavo„girinėmis“knygelėmis,kaipjisvadinabaltųlapųpilnusmažyčiusbloknotėlius,besėdintįantkelmo,atsirėmusįįdrevėtąąžuo-lą– lyg ko laukiantį, lyg įsiklausantį... tai, tur būt, kaip tėvas sako,minėdamasAntanąBaranauską:„Juklietuviodūšiasenaismiškaispenėta“.Ir,matyti,kadšiaislaikaisreikiavaikučiamsdažniauprimintižaliąjąšalį,kuriyradidžiausiapoezija.Tėvastaipirdaro.Ogiriųmonai,laumėsjamtalkininkauja.Kadvešliaužaliuotų,gyvaalsuotųžaliojišalis...(M a t u t i s 1977,53).
miško topika anzelmo matučio poezijoje
196
Džiuljeta Maskuliūnienė
Anzelmas Matutis poetine kalba parašytoje autobiografijo-je, kalbėdamas personažo Šilųberniuko lūpomis, pateikia mo-tyvuotą pasakojimą, kodėl jamyra svarbi gamtos, ypačmiško,tema– tai lemia ir lietuviųkul-tūros tradicija, mentalitetas (re-miamasi ir klasiko Baranausko, pakylėjusiomiškotemąikipoeti-niųaukštumų,autoritetu)irnepa-prastas miško svarbumas vaikopasauliui,nes„žaliojišalis“–yra„didžiausia poezija“, taigi vai-ko estetinio lavinimo versmė.1975metaisįknygąDrevinukas, iliustruotąKastyčioJuodikaičio,autorius įrašė žodžius „Mylėkitgirią!/Viskas.../Taškas!“.Matu-čio„miškopoezija“buvopaste-bėtairįvertinta–užknygąGirios televizorius1974metaispoetuipaskirtaLTSRvalstybinėrespublikinėpremija.
Straipsnio tikslas –išanalizuotiAnzelmoMatučiopoezijosvaikamsmiškoto-piką, semantiniu ir poetiniu aspektais aptarti sukurtusmiško poetinius vaizdus,juossuklasifikuoti,atskleistiantropomorfizuotųmiškobūtybiųsavitumą.Darbuipasitelktideskriptyvinisirinterpretacinismetodai.Bandomaatsakytiįklausimą,kodėlAnzelmoMatučiomiškovaizdaiartimivaikopsichikai,kassudarogeriausiųtekstųapiemiškąmeniškumobranduolį.
miško ir miesto paralelė Anzelmas Matutis jau ankstyvuosiuose eilėraščiuose tapo miško vaizdus.
„Miškocirkas“ (1958)– linksmas,žaismingaspasakojimasapiemiškožvėreliųirpaukšteliųnuotykius.Miškasčiayratapęscirkoarena,tojearenojeveikiadaugegzotiškų gyvūnų: dramblys, krokodilas, beždžionės, begemotas ir kt.Matučiomiškasiškylakaipdinamiškas,kaleidoskopiškasvisokiųgyviųknibždėlynas,kiek-vienas eilėraštiskalba apieviskitąpersonažą,pateikiakitokią situaciją.Esamairvaizdingųposmų,perteikiančiųmiško,įkurįatvykocirkas,peizažą:Viršpušy-nėlių,/Virššilo/Mėnuosenelis/Pakilo./Kopiaaukštyn/Irkabina/Šviesų/Žvaigždučiųsietyną(M a t u t i s MGK1980,132).Žvaigždučiųsietynasmiškocirkuipasitarnaujakaipprožektoriai.Personifikacija–poetolabaipamėgtameni-niovaizdokūrimostilistinėfigūra,labaipriimtinavaikui.Matučiomiškopeiza-žai–lakoniški,poetoplunksnanekuriatradiciniųišplėtotųpeizažiniųeilėraščių.
Anzelmo Matučio įrašas ir autografas knygoje „Drevinukas“ (1974)
Kaipminėta,gausupersonifikuotų,„animuotų“personažų.Liūdnas,skatinantisvaikąsusimąstytiyraeilėraštis„Šermukšnėlė“,kurpasakojamaapiepamotėsišvy-tąmergelęirjosvirtimąšermukšnėle.ValerijaRamonaitėpastebi,kadšioeilėraš-čio„vaizdącementuojabendraisbrūkšniaisnužymėtassakmiškassiužetas,lemiąspoetizuotą,romantinį,fantastinįmeniniopasauliopobūdį“(R a m o n a i t ė 1997,108),literatūrologėtaippatteigia,kadeilėraščiokalba„supoetinta,vaikiškaisti-lizuota.Švelnus,malonuskalbėjimotonas.Sakiniaipaprasti,didumosjųmintysaiškios,vaikųlengvaisuvokiamos“(Ibid.,110).
Miško-miestometaforątęsiaturgaustema(skyrius„Žemuogiukoturgus“).Tur-gaus šeimininkasŽemuogiukas parduoda „be pinigų“ visokias uogas:mėlynes,avietėles,bruknes,žemuoges...PoetaspateikiavisągalerijąLietuvosmiškouogųportretų,atrandanetikėtųspalvųjomspavaizduoti:Klauskim/Giriosšeimininką,/Kamtos/K a d a g u o g ė s /Tinka?!(Ibid.,40)(okazionalusžodis,netgrafiškai
199
miško topika anzelmo matučio poezijoje
išryškintas),gervėlesa„gerviųuogą“–gervuogę(aktualizuotažodžiosemantika,išgaunamasžodžiųskambesiožaismas),panašiaipoetinisvaizdaskuriamasireilė-raštyje„Vilkouoga“,vizualiuefektuparemtaseilėraštis„Dukrelėsantūsų“,kuraprašomosspanguolės,kūpsančiosantraistokupstoūso.„Kelmučioparduotuvė“taippatparemtaparadoksu–girinukasKelmutiskviečiaįgrybųparduotuvę-duo-tuvę:Samanųstalai/Papurę/Pūpsosidabruoti./Kamlėkštelę,/Kamkepurę,/Okam.../Skėtįduoti?!–––/PARDUOTUVė.../Ne!Duotuvė/Visąrudenį/Čiabus(Ibid.,48).Grybųpasauliopiešiniuiaktualuformairspalva.Rudmėsėsirgruzdai–lėkštes,raudonikiaiirūmėdės–skrybėles,geltonivoveraičiųpulkaiprimenamiškožvėreliusvoveraites,„raudonuojaraudonikiai“etc.Girinukųmiškomiestotemąbaigiaelektrinėsvaizdas.Čiaaprašyti„gamtosžibintai“–tai,kasšvie-čianaktį(pelėdžiukų,vilkoakys,jonvabaliai,gluosniopuvokšnisirkt.).ŠiatemaMatučio, kaipminėta, jau rašyta ankstesniame rinkinyjeŠilų berniukas. Reikia akcentuoti,kadAnzelmasMatutisnekartąsugrįždavopriepamėgtųtemų,motyvųplėtojimoirmodifikavimo,tuospačiustekstuspateikdavonaujamekontekste.Ma-tučioeilėraščiai,bemeninės,turiirpažintinęvertę,mažiejiskaitytojaisusipažįstasumiškopaukščiais,uogomis,sužino,kasnaktįšvyti,irkt.
Miško-miestometaforinį topą tęsiaeilėraščiųciklas„Metropogiria“,publi-kuotas rinkinyje Tai margumai genelio(1983).Poetaseinajauišbandytaistakais.Dabaržvilgsnisnukrypstapožeme.Miškometroyradaugybėstotelių(Cypliškiai,Kurmija(„tamsistotis“),Barsukėnai,Lapiškiai,Mangutėnaiirkitos).Visosstotys„motyvuotos“faktinėstikrovės,josatspindipožemegyvenančiųarolaspožemerausiančiųirpan.gyvūnųgyvenimą.Aprašomametrostatyba,darbuotojai:
Palydovė?Žebenkštis:Kas tamsa jai,Kas naktis...
Tuoj vagonai Ūžtų, skristų,Bet dar trūkstaMašinisto.
Po olasMažylis sukas.Kaip jo vardas?OLINUKAS. (M a t u t i s 1983,82)
200
Džiuljeta Maskuliūnienė
Nesunkupastebėti,koksskaidrus,paprastaseiliavimas,aiškusritmasirrimas.Tikatrodo,kadtaiplabailengvaparašyti,oištiesųreikiamokėtidisciplinuotimin-tį,nujausti,kasgalibūtiįdomuirsuprantama,lengvaiįsimenamavaikui.Teisūstie,kuriesako,kadvaikųpoetureikiagimti.Vaikiškumas,naivumas,skaidrumas–AnzelmoMatučiopoetiniopasauliosavastis,natūrali,nesuvaidintabūsena.Labaisvarbūs vardai.Vardas apibūdina personažą, skatina skaitytojo emocijas, kuria,leidžiaįsiminticharakterį.Olinukastas,kasmažas,mielas,gyvenaolose.Tokiųpanašiųvykusiųvardų,atskleidžiančiųpersonažą,Matučioyrasukurtadešimtys.
Miško-miesto metaforinis topas aptinkamas ir poemoje Girios televizorius (1973):
Girios gryčiojeIlgaiBlyksi, žybčioja Langai:Gaudžia per dienas.NaktisVidgirio TELESTOTIS. (M a t u t i s 1979,6)
Poetasaprašomiškeveikiančiątelevizijosstotį,kuritransliuojairvaikamsįdo-miąprogramą.Poemasukomponuotakaiptelevizijosvisosdienosprogramos(ryt-mečio,dienos irvakaro)aprašymas,kaipbesikeičiantysekranevaizdai.„Miškošlamesys,spalvos,augmenijosirgyvūnijosmargumynas,paslaptingosdaubos,sau-lėsšešėliųžaismasįvairiuparosmetupoetuisukeliaromantinęnuotaiką,žavesįirsusirūpinimą,kadgamtos,kaipirbejėgiokūdikio,neturiskriaustigrubižmogausranka.<...>Televizijosekraneįrėminamagražiausiosirpoetiškiausiosmiškogyve-nimoiškarpos“(A u r y l a 1986,203–204).PanašiaiteigiairJonasLinkevičius:„Galsvarbiausia–Girios televizoriusparodonepaprastaispalvingąmiško,joeže-ropaveikslą,apipindamasjįfantazijoskaroliais,padedančiaisryškiauatspindėtirealybę“(L i n k e v i č i u s 2000,116).Matutissukūrė irdaugiaumiško-mies-tometaforinio topobuvimąpatvirtinančiųvaizdinių.Antaimiškeveikiadirbtu-vės–„geniųkalvė“,kiturpasakojamaapie„giriosbutą“(taippavadintasvienasrinktinėsMargaspalvė genio kalvėskyrių)irkt.Miškoirmiestogretinimopara-doksalumąyra pastebėjusiGražinaSkabeikytė-Kazlauskienė: „ĮdomusMatučiosantykissutradicija.Tradicinėjelietuviųtautosakoje,atspindinčiojevalstietiškąjįmentalitetą,sužmogintaisgamtosvaizdaissiektaprimintikaimotikrovę.Matučiopoezijoje, sužmoginant gamtą, pavyzdžiu laikomasmiestas“ (S k a b e i k y t ė-K a z l a u s k i e n ė 2007,51).Literatūrologėdaroirtokiąįsiklausytinąišvadą:„Išskyrus‘Šilųberniuką’,Matučiopoezijosvaikasgiriossavonamaispavadintinegalėtų.Giriajįpriimatikkaipsvečią“(Ibid.,52).
Poetinissumanymasmiškąatskleistimiestovaizdiniulietuviųvaikųpoezijojenetikėtas,originalus.Miškasirmiestas–opozicinėserdvės,osulydytosįvieną,jossukuriaįsimenamąpoetinįvaizdą.Svarbutai,kadšistopas,arba,kitaip sakant, konceptualioji metafora miškas – tai miestas, kalbantkognityvinėslingvistikos ter-
ekologinė miško didaktikaMinėtojeautobiografijojeAnzelmasMatutis,kalbėdamasjaukitopersonažo–
Drevinukovardu,sako:„Jaučiutikviena,kadatsiradaulabailaiku:manomočiaigiriaiištiesųgrasobaubas.Irjeiguašbentkiekpaskatinsiusavomažuosiusbi-čiuliussutaisbaubaiskovoti,laimingasbūsiu.Tikriausiaidėltopatiesbentkiekdžiaugsmopatirsirmanotėvas,patsgalutinaiįsikūręsantUosupioupeliokrantoirišmokęsbejokiųvertėjųsusikuždėtisugiria“(M a t u t i s 1977,54–55).Matu-čiui,vaikųpoetui,labairūpiiretinėsžmogausproblemos.Būdamasgiriospoetu,Matutisdaugdėmesioskiriagiriosekologijai,jamrūpiapietaikalbėtivaikams.RyškiausiirnuosekliausikūriniaimiškoekologijostemayraknygelėsGirinukai skyrius„Šilinukorūpesčiai“,kurįsudarodešimtieseilėraščiųciklas,poemosGirios televizorius ir Drevinukas. Ši tema aktuali ir rinkinio Tai margumai genelio skyriuje„Žmogiukasatbėgoįgirią“.Žinoma,daugelyjeMatučiotekstųkalbamaapiegamtos saugojimą, tačiauminėtuose taidaroma,galima sakyti, programiš-kai.
„Šilinukorūpesčiuose“ekologinėsproblemosperteikiamospasitelkusspalvųsemantiką.Nesunku atspėti, kad eilėraštyje „Raudonas rūpestėlis“ bus kalbamaapie gaisrų pavojingumą:Kur degtukai, /Ten ugnis, / Pasislėpus /Lyg angis...(M a t u t i s 1978,11),oeilėrašytje„Juodasrūpestis“busrašomaapiejuodusdū-mus,teršiančiusorą:Juodasdūmas/Fabrikų./Dūsaujagiria:/Sunku...–/Vėjasneša/Dūmųgūsį/Irtroškina/Eglę,pušį(Ibid.,16).Eilėraščiųciklasbaigiamasapibendrinamuojueilėraščiu„Šimtasrūpesčių“,kurkalbamaekspresyviai,impera-tyviai,atviraididaktiškai:
Saugokit visi, Kas gali, Žalią miestą, Žalią šalį,Žalią orą, Žalią taką, Supančią lizdelį Šaką...Kad pradingtų Lyg šešėliaiŽalio miesto Rūpestėliai! (Ibid.,19)
re“veikiairtikraseigulys:Ten,kuršilas,/Kurgiria.../Požaliąjakepure/Dairoseigulysaplinkui./Matojis,/Kaipdirbauoliai/Nesnaudaliai,/Odarbštuoliai/Žilo šilodarbininkai... (M a t u t i s 2003,7).Girios televizorius „rodo“gamtaiskirtaslaidas.Vaizdaiekranekeičiasi,čiagalimastebėtiirpavyzdinių,teigiamųžmogausirgyvūnijossugyvenimopavyzdžių:pasakojama,kadŽmogusiškeliain-kilą:Šitąpirkią–Inkilą/PatsŽmogusmanįkelia!(M a t u t i s 1973,24),žmogus(eigulysžieduotojas)žieduojapaukščiusirkt.Kitameeilėraštyje„Žmogiukasatbė-goįgirią“Žmogiukassodinamedelį:Žmogiukas/Medelįsodina,/Sušildęstarpsavodelnų(M a t u t i s 1983,70),ogamtažmogiukuiatsidėkodamanuaudžiaišgėliųkilimėlį,nesmato,kadžmogiukas„bėgiotinoribasas“(Ibid.,74).Daugiau-siapiešiamigražūsgamtosvaizdai,otaisavaimespinduliuojapozityvųekologinįturinį.Vaizdingas,norsminimalistinismiškoežeroaprašymas:
O veidrodisVėl lygus lygus –Lyg lapasSidabrinės knygos.
Paukšteliai, žvėrysJo stikle...Žuvis išnėrėRatile. (M a t u t i s 1979,11)
Poema prasideda girios dejonėmis, katastrofos nuojauta. Mišką niokoja trysbaubaisiaubai:tinginysirbrakonieriusBumbuliūnas,girtuoklisirgamtosteršėjasŠlamštinis,gobšuolismiškųkirtikasKapočius.Gamtosniokojimąpoetassiejasumoraliniužmoniųnuosmukiu–tinginyste,girtuokliavimuirgobšumu.Taipperžen-giamasiauraglobostema,iškeliamavisuotinėgamtosiržmogausvienybėsaspiraci-ja(A u r y l a 1986,204).
Ir staiga –Pažvilgt į daubą!Regi Drevinukas baubą.
Bumbulum! – Tas baubas bumba,Šlumpašlum –Pakrūmėm drumba. Jo pilkai ruda rudinė,O apykaklė – bebrinė!Baltuoja kaulinės sagos,Drožtos iš elniuko rago.Sliūkina jisPer paunksnę,Prie kepurėsPovo plunksna.Blizga šautuvo tūta,Iš po skverno iškišta.Ir žeberklas –Aštriadantis!Tartum ylosPlieno dantys. (M a t u t i s 1974,27–28)
Teigiamų (Drevinukas, miško gyvūnėliai) ir neigiamų (miško įsibrovėliai)personažųopozicija–klasikinisvaikųliteratūrospoetikoselementas,ypačpasi-tarnaujantis didaktinam moralizavimui perteikti. Būtina pabrėžti, kad Matučiodidaktikavaikuipriimtina,sava,neįkyri, tarsinepastebimaipasakoma.„Matutissavitastuo,kadtaikomąjįvaikųliteratūrospobūdįišreiškėkaipmaksimalųkūri-niųpatrauklumąvaikui.Ošiampatrauklutai,kąklausytiarskaitytiyramalonu,t.y.kasnesunkiaisuvokiama,kasintriguoja,kasžadinadžiugiusišgyvenimus...“(S k a b e i k y t ė-K a z l a u s k i e n ė 2007,48).
Šiųpersonažųsvarbumąpačiampoetuiliudijaminėtojiautobiografija,kurpo-etas savobiografijąpasakojaknygeliųirjųveikėjųlūpomis–Šilųberniuko,Dre-vinuko.Poetastvirtina:„Mažakąbeliekapridurtiprieto,kąpapasakojoapiesavotėvądukrosirsūnūs–knygos,knygelės.Kaipminėjau,jos–knygos–iryramanoautobiografija“(M a t u t i s 1977,55).
Drevinukas–patiryškiausiagiriųbūtybėAnzelmoMatučiomiškopoezijoje,tad daugiausiai aptarta vaikų literatūros tyrėjų. „Drevinuko gimimas – įspūdin-giausiaspoemosfragmentasnetikknygoje,bet irvisojelietuviųvaikųpoezijo-je.KaipDžiuzepėišpliauskosišdrožiadidelįnenuoramąBuratiną,taipbitinčiusDrevinis,iškeliaudamasprotėviųtakais,išmirusiųbiteliųvaškonulipdogeltonąvaškinuką–Drevinuką.Joširdis–kadagiouogelė,žydrosiosakelės–dvižibuok-lės,ausys–dugrybukai,nosis–pušiesgurgutis,dvispanguolės–‘tebussūnaus
Šilų berniukas. Iliustravo Bronius Leonavičius
205
miško topika anzelmo matučio poezijoje
raudonilyguogelėsskruostai’,skybėlaitė–beržopin-tis.Drevinukasyrasimbolinėfigūra–tvarinys,kuriamesudėta,kasgražiausia,tauriausiairkilniausiagamtoje“(A u r y l a 1984, 205). JonasLinkevičius teigia, kad„‘Drevinuke’poetasstengėsisukurtigyvą,judrų,giriairvaškukvepiantįherojuką“(L i n k e v i č i u s 1988,86). Dėl Drevinuko herojiškumo kitos nuomonės yraSkabeikytė-Kazlauskienė: „Nors ir stebuklingos kil-mėsbeigalintisnaudotismagija,Drevinukasprimenamažametįvaiką:fizinėsjėgosmenkos,irnuovokosjisturinedaug.Galiratrodyskeista,tačiaubūtentrealybęatitinkantisDrevinukovaikiškumaskliudojamtaptihe-rojumi“ (S k a b e i k y t ė-K a z l a u s k i e n ė 2007,52).Galima sakyti, kad ir visos kitosmiško būtybės,norsiryrastebuklingos,turitamtikrųgalių,tačiauvi-sosjos–mažos,mielos,neagresyvios.Jokių„superme-nų“, galiūnų ar panašių personažųAnzelmoMatučiokūrybojenėra.Čiasvarbusmažųjųpasaulis,labiauape-liuojama įvaiko sielą, etiniuspradus,ofizinėsgaliosMatučioneakcentuojamos.
Girinukai – tai lietuviški nykštukai, gyvenantysmiške-miesteirtendarantysgerusdarbus.Sukuriamasir kolektyvinis girinukų paveikslas. Tuo girinukai išdaliesprimenaKazioSajospeldųšaunųjįseptynetukąišapysakos-pasakosEi, slėpkitės.Patsautoriusaiškiai
įvardija,kadgirinukaiyranykštukai(dėltoskaitytojuiabejotinetenka,kaip,pavyz-džiui,Šilųberniukoatveju):Čiasutiksit/Daugnykštukų–/Girinukų/Pabaldukų(M a t u t i s 1978,5).KaipirKazioSajospeldai,taipirčiakiekvienasnykštukasgirinukasturisavospalvą,savoužduotį:Šilinukas,kuris„lyggurgutis“,suraukš-leleantkaktos,yragiriosekologas,raukšlelėsrandasinuogalybėsrūpesčių,kaipišsaugotimišką.„Onykštukas/Šilinukas/Apsiniaukia/Lygšešėlis“(Ibid.,17),kaipamato,kadvaikai„draskūnai“giriojeardosamanasirtaipkenkiagrybams.Šilinuką apnikęs šimtas rūpesčių, tad jis rašo laišką eiguliui, prašydamasvaikųtalkos.Kitasnykštukas–muzikas.Dainorėlisdiriguojapaukščiųorkestrui,atrodoimpozantiškai:„Sužilvičio/Švilpuku,/Sužaliužaliu/Fraku/Irsusmilga–/Ba-tuta!/Obarzdelėjo–/Balta(Ibid.,22).Finalinėjescenojevaizduojama,kaipDai-norėlissusavoorkestrugrojamaršą„Ošk,girele“.Žemuogiukofunkcijakita–jisyrauogųnokintojasirjųpardavėjas-davėjas:
ŽilasŠilas Atsidūsta…Tartum senis raito ūsą,Raito jį ant žalio piršto,Brisdamas iš rūko tiršto. (M a t u t i s 1980,172)
ŠiuoprograminiueilėraščiuMatutispradedapaskutinį rinkinioMargaspalvė genio kalvė(1980)skyrių„ŽilasŠilasraitoūsą“.Matutiskuriasenolioportretą:jismylivaikus,pasirengęssektipasakas.Bettainėraįprastassenelis:joskruostaižalsvi(miškospalva),jopirštas–taippatžalias.Tačiauvaikainebijo,nesjisvaikams–lygžilastėvas.Galimasakyti,kadMatutisčiametaforiš-kaivaizduojapatįšilą–didelį,globiantį,mylin-tį, tarsi visų tėvą. O juk tokia miško sampratabūdinga lietuviųmentalitetui, ne veltuiMatutispaminiAntanoBaranausko,didžiomiškųpoeto,žodžius.
Dar vienas bandymas sukurti netikėtą giriąmylinčiąbūtybęmatomaseilėraščiųcikle„Žmo-giukasatbėgoįgirią“(1983).Kastasžmogiukas?Mažas vaikelis?Nykštukas?Tikslaus atsakymonėra,nestaiirviena,irkitadrauge:
– Žiūrėkit!Žmogiukas Atbėgo į girią! –Prie takoPrašnekoBerželiai pasvirę. (M a t u t i s 1983,68)
ŠaltiniaiM a t u t i s 1967–AnzelmasMatutis,Šilų berniukas,Vilnius:Vaga.M a t u t i s 1974–AnzelmasMatutis,Drevinukas,Vilnius:Vaga.M a t u t i s 1978–AnzelmasMatutis,Girinukai,Vilnius:Vaga.M a t u t i s 1979–AnzelmasMatutis,Girios televizorius,Vilnius:Vaga.M a t u t i s 1980–AnzelmasMatutis,Margaspalvė genio kalvė,Vilnius:Vaga.M a t u t i s 1983–AnzelmasMatutis,Tai margumai genelio,Vilnius:Vaga.M a t u t i s 2003–AnzelmasMatutis,Žilo šilo darbininkai,Kaunas:Pasauliolietuviųkul-
tūros,moksloiršvietimocentras.
209
miško topika anzelmo matučio poezijoje
literatūraA u r y l a 1986–VincasAuryla,Lietuvių vaikų literatūra,Vilnius:Vaga.L i n k e v i č i u s 1988–JonasLinkevičius,„Širdįatidavęsvaikams“,Prie žalių krantų,
Vilnius:Vyturys,80–91.L i n k e v i č i u s 2000–JonasLinkevičius,Po girią vaikščiojo poetas,Vilnius:Agora.M a t u t i s 1977–„AnzelmasMatutis“,Tarybų Lietuvos rašytojai,2,Vilnius:Vaga,51–
55.R a m o n a i t ė 1997–ValerijaRamonaitė, „Kūrinio analizėspavyzdžiai“,Literatūros
mokslo įvado pagrindai, Šiauliai:Šiauliųpedagoginisinstitutas,91–129.S k a b e i k y t ė-K a z l a u s k i e n ė 2007–GražinaSkabeikytė-Kazlauskienė,„Anzel-
S k a b e i k y t ė-K a z l a u s k i e n ė 2008–GražinaSkabeikytė-Kazlauskienė,„Lietu-viųvaikųeilėraščioraidosbruožai“,Lietuvių vaikų poezija vaikams: raidos tendencijos,sud.IrenaBaliulė,Šiauliai:Šiauliųuniversitetoleidykla,33–60.
AnzelmasMatutis–lietuviųvaikųpoezijosklasikas(1923–1985),dažnaipavadinamas„vaikiškiausiuvaikųpoetu“.Galimapasakyti,kadMatutisirgamtiškiausiaspoetas,odartiksliau–nepralenktasmiškopoetas.Niekasišlietuviųvaikųpoezijoskūrėjųtiekdaugirtaipnuosekliaipervisąsavokūrybinįkeliąnerašėapiemišką,kaipAnzelmasMatutis.TailiudijaMatučiopoezijosknygųpavadinimai:Miško cirkas(1958),Šilų berniukas(1967),Girios televizorius (1973),Drevinukas (1974),Girinukai (1978), Žilo šilo darbininkai (1985),Kalbuosi su giria(1998).Nevienojekitojeknygoje,norspavadinimeirneiškeltasmiškomotyvas,poetizuojamasmiškas ir jogyventojai (Tai margumai genelio (1983) irkt.). Straipsnio tikslas –išanalizuotiAnzelmoMatučiopoezijosvaikamsmiškotopiką,se-mantiniuirpoetiniuaspektaisaptartisukurtusmiškopoetiniusvaizdus,juossuklasifikuoti,atskleisti antropomorfizuotųmiškobūtybių savitumą.Darbuipasitelktideskriptyvinis irinterpretacinismetodai.Bandomaatsakytiįklausimą,kodėlAnzelmoMatučiomiškovaiz-daiartimivaikopsichikai,kassudarogeriausiųtekstųapiemiškąmeniškumobranduolį.
Poetinissumanymasmiškąatskleistimiestovaizdiniu–lietuviųvaikųpoezijojenetikė-tas,originalus.Miškasirmiestas–opozicinėserdvės,osulydytosįvieną,jossukuriaįsime-namąpoetinįvaizdą.Svarbutai,kadšistopasarba,kitaipsakant,konceptualiojimetaforamiškas – tai miestas, jeikalbėtumekognityvinėslingvistikos terminais, yrasvarbusmiškovaizdavimoorientyrasvisojeAnzelmoMatučiopoezijoje.Miestorealijosirgyvenimoja-medinamiškumasperkeliamaįmiškoerdves,taipkuriamassupasakintaspoetinisvaizdas,
210
Džiuljeta Maskuliūnienė
gerai įsimenamas irpagaulus.Miškas–ypatingagamtosbuveinė, įkuriąMatutisvaikąskaitytojąkviečiaįsižiūrėti,pamilti,globoti.Miškoadoravimaspasireiškiairgražiųmiškovaizdų,lakoniškų,bettaikliųpeizažųperteikimu,iratviraididaktiniaisvaizdais,kurieyrapakankamaimeniškiirnesuardomeninioaudinio.
Miško topas neretai vaizduojamas kaip didaktinių aspiracijų scena. Drevinukas (1974) –patsdidaktiškiausiasmiško temoskūrinys.Tačiaudidaktikanekenkiakūriniui,daugeliuatvejųjiorganiškaiįlydytaįkūrinįiratliepiavaikomąstymą,formuojajoetinesnuostatas.PatsryškiausiasmiškotopikossavitumasAnzelmoMatučiokūryboje–antropo-morfizuotųmiškobūtybiųsukūrimas.Nemenkajųįvairovė–Šilųberniukas,Drevinukas,penkinykštukaigirinukai(Šilinukas,Dainorėlis,Žemuogiukas,Kelmutis,Žibutis),ŽilasŠilas,Žmogiukas.Visiyratikteigiamipersonažaiirišreiškiadidaktiškainusiteikusioauto-riausetinępoziciją,apietaikūrėjaspasakojairsavoautobiografijoje.
Džiuljeta maskuliūnienė
the metaphors of the forest in anzelmas matutis’ Poetry
S u m m a r y
keywords:Anzelmas Matutis, metaphors of the forest, the space of the forest, poetic image, scenery, anthropomorphic creatures of the forest, depiction.
AnzelmasMatutis isaclassicalLithuanianwriterofchildren’spoetry (1923–1985),oftencalled“themostchildishchildren’spoet”.ItcouldbesaidthatMatutisisalsothemost“natural”poet;tobemoreexact,heisalsoanunsurpassablepoetoftheforest.NooneamongLithuanianchildren’spoetrywritershaswrittensomuchandsoconsistentlyabouttheforestthroughoutallhiscreativelifeasAnzelmasMatutis.ThisistestifiedbythetitlesofMatutis’poetrybooks:Miško cirkas(A Forest Circus)(1958),Šilų berniukas(The Boy of Pinewoods)(1967),Girios televizorius(Forest TV)(1973),Drevinukas(A Hollow Boy) (1974),Girinukai (Forest Creatures) (1978),Žilo šilo darbininkai (Workers of the Grey Forest)(1985),Kalbuosi su giria (I am Speaking to the Forest)(1998).Alsoinotherbooks,althoughthemotifoftheforestisabsentinthetitle,theforestanditsdwellersareshowninapoeticlight(Tai margumai genelio(The Patchiness of the Woodpecker)(1983),etc.).The aim of the present article is to analyse the metaphors of the forest in Anzelmas Matutis’ poetry for children, to discuss the created poetic images of the forest from the semantic and poeticaspects,torevealthedevelopmentofthecreaturesoftheforestandtheirspecificity.The paper employs the descriptive and interpretative perspectives. An attempt is made to answerthequestionwhytheimagesoftheforestareclosetothechildren’spsychologyandwhatmakestheartisticnucleusofthebesttextsabouttheforest.
Thepoetic idea toreveal theforest throughthe imageof thecity isunexpectedandoriginal inLithuanian poetry for children.The forest and the city are opposite spaces;however,whenputtogethertheyproduceamemorablepoeticimage.Itisimportantthatthis conceptual metaphor FOREST ISA CITY, in terms of cognitive linguistics is an
211
miško topika anzelmo matučio poezijoje
important landmark of depicting forest in all Anzelmas Matutis’ poetry. The city realias and the dynamism of living there are transferred to the forest thus creating a mythical poeticimage,whichishospitableandeasytoremember.Theforestisaspecialhabitationofnature,whichMatutisinvitesthechild,hisreader,tocontemplate,tofallinlovewithandtoprotect.Theadorationoftheforestalsomanifestsitselfthroughbeautifulviewsoftheforest,laconicbutaptconveyanceoflandscapesandopenlydidacticviewswhichareartisticenoughanddonotdestroytheartistictexture.
Themetaphoroftheforestisoftenshownasastageofdidacticaspirations.Drevinukas(1974)isthemostdidacticpieceofworkonthetopicoftheforest.However,thedidacticsdoesnot impair thework; inmanycases it is organicallymolten in the text; it reflectsthechild’sthinkinganddevelopstheirethicalattitudes.Themostvividspecificityofthemetaphor of the forest inAnzelmasMatutis’works is the creation of anthropomorphicbeingsoftheforest.Theirvarietyisalsoabundant–itistheForestboy,theHollowboy,fiveforestdwarfs(Šilinukas, Dainorėlis, Žemuogiukas, Kelmutis, Žibutis), the Grey forest, andtheLittleman.Allofthemareexclusivelypositivecharactersandexpresstheethicalpositionofthedidacticallymindedauthor,whichhealsoconfirmsinhisautobiography.
D ž i u l j e t a M A S K U L I Ū N I E N ėLiteratūros istorijos ir teorijos katedra