Mikalojus Daukša ( g. apie 1527 ar 1538m. – 1613 m. vasario 16 d.)

Mikalojus DaukšaMikalojus Daukša((g. apie 1527 ar 1538m. – 1613 m. g. apie 1527 ar 1538m. – 1613 m.

vasario 16 d.)vasario 16 d.)

Mikalojus Daukša -Mikalojus Daukša -kunigas,humanistas,kunigas,humanistas,kontrreformacijos kontrreformacijos veikėjas, vienas veikėjas, vienas lietuvių raštijos lietuvių raštijos kūrėjų. kūrėjų.

Mikalojaus Daukšos kaip dvasininko Mikalojaus Daukšos kaip dvasininko pasiekimaipasiekimai

1.Buvo Krakių klebonas (1570–1572 m.),2. Žemaičių kapitulos kanauninkas (1572–1585 m.) 3.Žemaičių vyskupijos administratorius (1609–

1610m.).

M.Daukša-Lietuvos kultūra M.Daukša-Lietuvos kultūra besirūpinantis kanauninkas besirūpinantis kanauninkas

Daukša buvo neeilinis, įžymus žmogus, ne vienu atžvilgiu praaugęs savo epochą. Jam būdingas humanistinis išsimokslinimas, platūs užmojai, veržlumas ir valingumas, gilus patriotizmas. Jis stengėsi kurti lietuvių nacionalinę kultūrą, kovojo dėl gimtosios kalbos teisių.

Mikalojaus Daukšos Mikalojaus Daukšos literatūriniai darbai literatūriniai darbai

Daukšos raštai yra religiniai, kurie mažai Daukšos raštai yra religiniai, kurie mažai skiriasi nuo kitų religinių raštų,bet jie skiriasi nuo kitų religinių raštų,bet jie daug svarbesni už anuos savo kalba, daug svarbesni už anuos savo kalba, patriotinėmis idėjomis. patriotinėmis idėjomis.

Svarbiausi M.Daukšos kūriniai:Svarbiausi M.Daukšos kūriniai:J. Ledesmos ,,Katekizmo” ir J.

Vujeko ,,Postilės” vertimas.

KatekizmasKatekizmas1.1.Jį sudaro dvi dalys: 1) „Mokslas Jį sudaro dvi dalys: 1) „Mokslas

krikščioniškas”(katekizmas) ir 2) krikščioniškas”(katekizmas) ir 2) „Trumpas būdas pasisakymo, arba „Trumpas būdas pasisakymo, arba išpažinimo nuodėmių”išpažinimo nuodėmių”

2.2.PirmojiPirmoji lietuviška knyga, išspausdinta lietuviška knyga, išspausdinta

Lietuvos valstybėje.Lietuvos valstybėje.

3.3.M. Daukša šią knygą vertė iš lenkų kalbos.M. Daukša šią knygą vertė iš lenkų kalbos.

4.4.Vienintelis egzempliorius saugomas Vienintelis egzempliorius saugomas

Vilniaus universiteto bibliotekoje.Vilniaus universiteto bibliotekoje.

PostilėPostilė1.Tai -pagrindinis Daukšos darbas, su kuriuo

susijusi jo šlovė.2.Šis pamokslų rinkinys yra viena iš pačių

svarbiausių XVI a. knygų lietuvių kalba.3. Knygos prakalba - savotiškas patriotinis

manifestas, raginęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojus išlaikyti ir ugdyti gimtąją kalbą.

4. Mikalojus Daukša pirmą kartą Lietuvos istorijoje išdėstė išsamią valstybės ir visuomenės santykių su lietuvių kalba programą.

Tautos sąvoka Daukšos Postilės Tautos sąvoka Daukšos Postilės prakalboje prakalboje

1.Daukša išsiskiria iš amžininkų, ypač Lietuvos feodalų, daug gilesniu tautiniu sąmoningumu. Tautą jam sudaro: a) teritorija – tėvų žemė, b) papročiai – istoriškai susiformavęs kultūrinis bendrumas, c) kalba. 2.Daukša skelbė tautinį bendrumą su liaudimi. 3.Jis kalba apie visus lietuvius kaip vieną tautą, apie visiems bendrą lietuvių kalbą. Tuo jis pralenkė ne tik daugumą amžininkų, bet ir žymiai vėlesnių rašytojų.

Renesanso idėjos Postilės prakalboje Renesanso idėjos Postilės prakalboje

1.Daukša, kaip ir daugelis renesanso filosofų, žiūri į prigimtį, gamtą kaip į nepajudinamą dalyką.2. Plačiai pagrįsta ir įrodinėja būtinumą vartoti savo gimtąją kalbą, 3. Daukšos argumentų šaltinis yra istorija, tautų ir valstybių – Persijos, Romos, Graikijos, Arabijos – likimas. (Daukša teigia, kad tos valstybės išsilaikė tiktai išsaugodamos savo kalbą. )

Postilės reikšmė lietuvių literatūrai Postilės reikšmė lietuvių literatūrai 1.Postilės vertimas turėjo pastovią, ilgalaikę reikšmę lietuvių literatūrai2. Savo gausia leksika jis žymiai praturtino besiformuojančią lietuvių literatūrinę kalbą. 3. Versdamas Daukša parodė ir individualius stilistinius polinkius, siekė išraiškos vaizdingumo ir išbaigtumo, davė nemažai literatūrinio stiliaus, iš dalies ir grožinės prozos užuomazgų.

Veiksniai, formavę Daukšos pažiūras Veiksniai, formavę Daukšos pažiūras į gimtąją kalbą: į gimtąją kalbą:

1.paties Daukšos vaikystės ir darbo aplinka.2. Daukšos ryšys su liaudimi ir smulkiąja bajorija.3. kova dėl Lietuvos valstybinio savarankiškumo po Liublino unijos.4.Renesansas.

Visi šie keturi veiksniai sudarė prielaidas išaugti Daukšai kaip kovotojui dėl gimtosios kalbos teisių.

Daukšos patriotizmasDaukšos patriotizmasPažangiai suprasdamas tautą, Daukša buvo ir savitas patriotas:

1.Jo patriotizmas skyrėsi nuo vyravusio feodalinio patriotizmo.2.Daukša nė žodžiu neužsimena apie tariamą lietuvių kilmę iš romėnų, nekalba apie valstybę nuo jūrų iki jūrų.3. Rūpindamasis tėvynės likimu, kaip ateities laidą jis nurodo visai kitą dalyką – tautinę kultūrą, kuriamą gimtąją kalbą. 4. Daukša siekė dviejų pagrindinių dalykų: a) įvesti lietuvių kalbą į viešąjį valstybinį gyvenimą b) kurti lietuvių literatūrą, savąją raštiją, duoti jai pradžią.

PabaigaPabaiga

Eglė Jančiulytė 3bEglė Jančiulytė 3b