VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS KULTŪROS IR MENO EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS MENINIO UGDYMO KATEDRA EVELINA RAČIŪNAITĖ MENINĖS FOTOGRAFIJOS INTEGRAVIMO PRIELAIDOS Į DAILĖS PAMOKAS 11 - 12 KLASĖSE Magistro darbas Dailės istorijos edukologija Mokslinio darbo vadovas: doc. dr. Dalia Karatajienė Vilnius, 2009
78
Embed
meninės fotografijos integravimo prielaidos į dailės pamokas 11 - 12 ...
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS
KULTŪROS IR MENO EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS
MENINIO UGDYMO KATEDRA
EVELINA RAČIŪNAITĖ
MENINĖS FOTOGRAFIJOS INTEGRAVIMO PRIELAIDOS Į DAILĖS
PAMOKAS 11 - 12 KLASĖSE
Magistro darbas
Dailės istorijos edukologija
Mokslinio darbo vadovas:
doc. dr. Dalia Karatajienė
Vilnius, 2009
2
Darbo autorius: Evelina Račiūnaitė .......................... (parašas)
Darbo vadovas: doc. dr. Dalia Karatajienė .......................... (parašas)
3
TURINYS
ĮVADAS 4
1. ISTORINĖ FOTOGRAFIJOS SKLAIDA 8
1.1. Fotografijos ištakos, istorinė plėtra 8
1.2. Meninės fotografijos raida Lietuvoje 18
1.3. Fotografijos rūšys ir taikymo sritys 22
1.4. Meninės fotografijos ypatumai 25
2. INTEGRACIJOS SAMPRATA, REIŠKMĖ 32
2.1. Integracijos principai ir tikslai 34
2.2. Integravimo nauda 36
2.3. Meninės fotografijos integracija dailės pažinime 36
3. MENINĖS FOTOGRAFIJOS INTEGRAVIMAS DAILĖS PAMOKOSE 39
3.1. 11-12 klasių mokinių aplausos organizavimas, bazė ir metodika 39
3.2. 11-12 klasių mokinių empyrinio tyrimo aprašymas 43
IŠVADOS 62
LITERATŪROS SĄRAŠAS 63
SANTRAUKA 66
SUMMARY 67
PRIEDAI 68
4
ĮVADAS
Nors fotografija atsirado prieš porą šimtmečių ir meno istorijoje tai palyginti jaunas
reiškinys, jos keliami klausimai ir naudojami pasaulio fiksavimo būdai glūdi pačioje
„vizualinių atradimų istorijoje“ (Gombrich, 2000, p. 271).
Konceptualinės ir techninės fotografijos ištakos veda į antikos laikus. Apie 350 m.
pr. Kr. Aristotelis (Aristoteles, 384 m. pr. m. e. – 322 pr. m. e.), tyrinėjęs šviesos prigimtį,
aprašė optinį fotografijos funkcionavimo principą – camera obscura veikimą. Viduramžiais
arabų mokslininkai, plėtoję antikos mokslo tradicijas, savo traktatuose pateikdavo camera
obscura schemas ir analizuodavo jos „veikimą“.
Camera obscura perspektyvos perteikimo galimybėmis domėjosi Albrechtas Diureris
(1471–1528) bei daugelis kitų Renesanso dailės meistrų. Žymus meno teoretikas Ortega y
Gasetas įžvelgė Baroko dailės ir fotografijos ryšį (Gasset, 1999, p. 315). Modernioje ir
šiuolaikinėje meno istorijoje, žinoma daugybė fotografijos įtakos dailininkų kūrybai atvejų,
pavyzdžiui XIX-XX amžių sandūros Lietuvoje ženkli fotografo Jano Bulhako įtaka
Ferdinando Ruščico kūrybai, jo romantinių peižažų konstravimo būdui, šviesos sampratai ir
pan. (Andriulytė, 2003, p. 181–188). Po 1854 m, kai A. A. Eugenes Disdéri (1819–1889)
užpatentavo ir daugiaobjektyviu aparatu pradėjo fotografuoti carte de visite formato (8 x 5
cm. arba 10 x 6 cm.) portretus, fotografija galutinai įsitvirtino kaip parankinė dailininko
portretisto priemonė. Nustatyta, kad tokiais fotoportretais naudojosi V. Slendzinskis, A.
Römeris ir kiti XIX a. realistinės tapybos atstovai (Mulevičiūtė, 2008, p. 69). Vien tai leistų
pagrįstai integruoti fotografijos istoriją į dailės istorijos kursą vidurinėje mokykloje. O koks
akivaizdus, tik mažai analizuojamas pačios fotografijos vaidmuo vizualinės kūrybos
pažinimui ir pačiam meno istorijos mokymosi procesui.
XVI–XVII a. fotografijos atsiradimui didelę įtaką padarė sidabro nitrato cheminių
tyrimų rezultatai. Apjungus fizikinius camera obscura ir cheminius fotografijai reikalingų
medžiagų tyrimus buvo sukurtos realios fotografijos prielaidos (Haslego, 2009)
1927 m. pasirodė pirmoji nuotrauka, nors oficiali fotografijos, tuo metu vadintos
dagerotipija, gimimo data yra laikoma 1839-tieji. Tačiau pats fotografijos terminas buvo
sukurtas praėjus dar šimtui metų.
Be fotografijos nūdien nebeįsivaizduojamas gyvenimas. Nuotrauka liudija mūsų
tapatybę pase, mokslo, darbo pažymėjime. Be jos neįmanoma įsivaizduoti spaudos,
kompiuterių. Ji tvirtai įsišaknijusi reklamoje, įvairių mokslų tyrimuose kaip pagalbinė,
patikimai vaizdinę informaciją sauganti priemonė. Įvairiais pavidalais ji prasismelkė į
vaizduojamosios dailės erdves, susijungdama su tradicinės grafikos menine kalba,
5
scenografija, tapyba, ir pagaliau, nors ir ilgai kovojusi už savo teises, pati atsiskleidė kaip
nauja vaizduojamojo meno rūšis, įgijusi meninės fotografijos pavadinimą.
Susidomėjimas fotografija neaplenkė ir Lietuvos. Vien 1969 m. įkurtos Fotografijos
meno draugijos pagrindu 1989 m. įsteigtoji Lietuvos fotomenininkų sąjunga šiandien vienija
per tris šimtus narių. Lietuvos inteligentijai gerai pažįstamas metraštis „Lietuvos fotografija
vakar ir šiandien“ bei žurnalas „Fotografija“. (S. Valiulis, S. Žvirgždas, 2002) 1994 m.
Vilniaus dailės akademijoje vietoj Grafikos katedros fotostudijos buvo įsteigta savarankiška
Vaizdo studija, ėmusi ruošti mokymo programą studentams, siekiantiems kūryboje naudoti
fotografinį vaizdą. 2000 m. Studija pavadinta Fotografijos ir medijos meno katedra, ir šiuo
metu bakalauro laipsnio joje siekia arti šimto studentų. 2006 m. suaugusiems, norintiems
tobulinti savo fotografinius įgūdžius, duris atvėrė VDA docento privati mokykla „Remigijaus
Zubovo fotomokykla“. Susidomėjimą fotografija liudija tai, kad 2007 m. Viduriniam
ugdymui skirtose pasirenkamosiose menų programose numatytas fotografijos dalykas
(Vidurinio ugdymo bendrosios programos. Pasirenkamosios menų programos ir metodinės
rekomendacijos, 2007). Dienos šviesą išvydo fotografijos vadovėlis (T. Kuzmina, J.
Kuzminas. Fotografijos meno pradmenys 11–12 klasei. Šviesa, 2007).
Visa tai leidžia teigti, jog egzistuoja tiek meninis, tiek pedagoginis fotografijos
tyrimų aktualumas, kurį būtų įdomu pritaikyti ir dailės teorinių pagrindų pažinimui, kuris
neretai būna vangus, sausokas, stokojantis „gyvybės“ ir suvokimo kaip buvo konstruojamas
vienoks ar kitoks vaizdas, kaip sukurtos vienai ar kitai stilistinei epochai priklausančios
matymo schemos. Dar viena, ne mažiau svarbi, tokios temos pasirinkimo priežastis
edukologinių tyrimų, atskleidžiančių meninės fotografijos panaudojimo dailės pamokose
galimybes ir rezultatus stoka. Iki šiol fotografija meno istorijos mokyme funkcionavo kaip
reprodukcija, kūrinių vizualinio fiksavimo ir reprezentavimo priemonė. Šiame darbe ketiname
kelti klausimą ar ji gali būti panaudojama dar plačiau ir giliau – kaip paties meninio vaizdo
konstravimo ir suvokimo instrumentas. Būtent tai ir sudaro šio darbo naujumą.
Dailės istorijos ir fotografijos sąsajos leidžia tyrinėti jų raidos paraleles ir ieškoti
pedagoginių šių paralelių pritaikymo būdų. Tačiau šiame darbe akcentuojama fotografijos ir
dailės teorijos pažinimo paralėlė. Dar antikos laikais iškelta mimezės teorija, kuri buvo
populiari iki pat XIX a. menų suvokimą aiškiai orientavo į vaizduojamosios dailės – tapybos,
skulptūros, grafikos – natūros mėgdžiojimą, imitaciją. Suprantama, kad mimezės principo
negalima redukuoti iki nekūrybiškos pasaulio vaizdo ar jo fragmento kopijos kūrinyje. Įvade
pernelyg nesigilindami į mimezės teorijos niuansus, atreipsime dėmesį tik į tai, kad joje
iškeliamas natūros reikšmės klausimas. Natūros „tikrumas“ fotografijose yra ne iliuzinis, o
realus. Todėl visiškai suprantama, kad tiems, kurie turi mažiau pasitikėjimo iliuziniu dailės
6
vaizdu, meninė fotografija yra patikimesnis ir didesnį susidomėjimą keliantis būdas pažinti
teorinius kūrinio struktūros principus – žanrą, kompozicijos, koloristikos, plastinės kalbos –
perspektyvos, kontrasto, statikos, dinamikos, fragmento, simetrijos – ypatumus. Kaip tik tai
leido tikėtis, jog meninės fotografijos integravimas į dailės pažinimą turėtų pagilinti dailės
teorijos žinių bazę.
Darbo problema. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų
nuostatos teigia, jog meninio ugdymo tikslas yra įgyti meninės, estetinės kompetencijos
pagrindus ir pažadinti norą giliau domėtis menais: „Dailės dalyko pagrindinėje mokykloje
tikslas – remiantis pradinio ugdymo pakopoje įgyta moksleivių patirtimi ir išugdytais
gebėjimais, toliau skatinti vaiko savaimingą kūrybą, aktyvinant vaizduotę, mąstymą, intuiciją,
sudaryti sąlygas kūrybinėms galioms plėtotis, dvasiškai augti, asmenybei bręsti; suteikti
meninės ir estetinės kompetencijos pagrindus, ugdyti mąstantį, kūrybingą, įžvalgų ir
suvokiantį, aktyvų dailės vartotoją.“ (Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. 2003,
p. 442). Tuo siekiama, jog mokinys įgytų tam tikrus orientyrus, padedančius jam
susiorientuoti daugialypėje šiuolaikinio meno erdvėje. Žvelgiant į ateitį, tais orientyrais vargu
ar gali visą laiką neklystamai tarnauti tik dailės istorijos žinių bagažas, veikiau jais galėtų būti
teoriniai dailės pagrindai, kurie yra tam tikri kriterijai, leidžiantys atpažinti meno kūrinius
gausioje nūdienos vizualinės atakos lavinoje. Mokymo praktika ir tyrimo duomenys rodo, kad
pasirinkusieji dailės dalyką neturi stiprios sausų, teorinių dalykų pažinimo motyvacijos, o
mokytojai taip pat neskiria dailės teorijai daug dėmesio. Taigi, svarbiausias šiame darbe
formuluojama problema: kaip susieti teorijos ir praktikos elementus į vieningą ir produktyvią
mokinių dailės ugdymo sistemą.
Darbo tikslas: Atskleisti meninės fotografijos integracijos prielaidas į dailės
pamokas 11-12 klasėse
Tyrimo objektas: meninės fotografijos integracijos prielaidos dailės pamokose.
Hipotezė: Jei dailės pamokų metu mokiniai būtų supažindinami su istorinėmis
meninės fotografijos linkmėmis ir tipais, gilėtų mokinių dailės pagrindų pažinimas.
Darbo uždaviniai:
1. Pateikti istorinį fotografijos ir meninės fotografijos sklaidos vaizdą.
2. Pateikti integracijos sampratą ir jos principus
3. Atskleisti mokytojų ir mokinių požiūrį į meninės fotografijos integravimą dailės
pamokose
Darbo metodai:
Teorinis: filosofinės, psichologinės, pedagoginės, švietimo dokumentų ir kitos darbo
temai aktualios literatūros sisteminė analizė.
7
Empirinis:
Žvalgybinis tyrimas (XI – XII klasių mokytojų anketinė apklausa, padėjusi išsiaiškinti jų
požiūrį į meninės fotografijos integracijos prielaidas dailės pamokoje.);
Matematinės statistikos metodai: chi kvadrato kriterijaus taikymas, procentinė
duomenų analizė.
Darbo eiga: Pirmame etape (2007 09 01 – 2007 12 20) buvo suformuluota darbo tema,
iškelti uždaviniai, grindžiamas tyrimo aktualumas bei naujumas, suplanuota tolesnė
tyrimo eiga.
Antrame etape (2008 01 20 – 2008 06 01) buvo renkami, analizuojami bei
sisteminami literatūros šaltiniai, numatyta pedagoginio tyrimo bazė, klasės, tikslą
atskleidžiantys metodai , taip pat šiame etape buvo rašoma teorinė darbo dalis.
Kadangi, tiriant meninės fotografijos integracijos prielaidas į dailės pamoką buvo
apklausiama didelė tyriamųjų imtis (328 respondentai), buvo pasirinktas apklausos metodas.
Sudarant anketas buvo atsižvelgiama į tyrimo tikslą bei uždavinius. Anketa moksleiviams
sudaryta iš dvylikos uždarų klausimų, pateikiant po 4–5 atsakymus.(žr.: 6 priedas) Apklausos
metodas taikytas tiek pradiniame tyrimo etape (žvalgybiniame tyrime), siekiant atskleisti
respondentų nuomonę, bei požiūri, apie meninės fotografijos integracijos prielaidas į dailės
pamokas, taip pat ir pagrindiniame tyrimo etape.(Bitinas, 2006)
Pradiniame tyrimo etape buvo atliktas žvalgybis tyrimas, kurio metu buvo apklausti
dailės specialybės mokytojai (28 respondentai). Apklausiant buvo naudojama anoniminė
anketa, sudaryta iš 11 uždarų klausimų (žr.: 7 priedas). Ištirti ar meninės fotografijos
integravimas į dailės pamokas yra naudingas, pasitelkiau įvairių mokyklų dailės mokytojus.
Daugiau nei į pusę klausimų respondentai atsakė teigiamai – „Sutinku“ arba
„Visiškai sutinku“. Į klausimą ar naudojimas meninės fotografijos pamokose palengvintų
teorinių žinių įsisavinimą (Žr.: 1 lentelę) daugiau nei pusė (76,9 proc.) respondentų atsakė
„sutinku“, dešimtadalis respondentų atsakė „visiškai sutinku“, ir 7,7 proc. atsakė neigiamai –
„nesutinku“. Tokie tyrimo rezultatai rodo teigiamą respondentų požiūrį į meninės fotografijos
naudojimą teorinėm žiniom įsisavinti.
1 lentelė
Naudojimas meninės fotografijos pamokose palengvintų teorinių žinių įsisavinimą
Teiginiai Respondentų skaičius Procentai
nesutinku 2 7,7
sutinku 20 76,9
visiškai sutinku 4 15,4
Iš viso 26 100
40
Su teiginiu, kad meninė fotografija padeda pažinti kompozicijos pagrindus sutiko
76,9 proc.,ir daugiau nei dešimtadalis „visiškai sutiko“, o tai sudaro didžiają dalį tyriamų
respondentų (Žr. 2 lentelę), ir tik 7,7 proc. respondentų su teiginiu visiškai nesutiko. Iš šių
rezultatų galima daryti išvadas, kad mokytojų manymu meninė fotografija padeda pažinti
kompozicijos pagrindus.
2 lentelė
Meninė fotografija padeda pažinti kompozicijos pagrindus
Teiginiai Respondentų skaičius Procentai
Visiškai nesutinku 2 7,7
Sutinku 20 76,9
Visiškai sutinku 4 15,4
Iš viso 26 100
Su teiginiu, kad meninė fotografija skatintų daugiau domėtis komponavimu,
apšvietimo būdais, jeigu ji būtų viena iš dailės pamokos praktinių užduočių, beveik visi
respondentai visiškai sutiko arba sutiko, ir 11,5 proc. respondentų nebuvo tikri dėl teiginio
(Žr. 3 lentelė).
Atsižvelgus į rezultatus, galima daryti prielaidą, kad meninė fotografija skatintų
daugiau domėtis komponavimu, apšvietimo būdais, jeigu ji būtų viena iš dailės pamokos
praktinių užduočių, o tai yra prielaida meninės fotografijos integracijai į dailės pamokas.
3 lentelė
Meninė fotografija skatintų daugiau domėtis komponavimu, apšvietimo būdais, jeigu ji
būtų viena iš dailės pamokos praktinių užduočių
Teiginiai Respondentų skaičius Procentai
Nesu tikras 3 11,5
Sutinku 9 34,6
Visiškai sutinku 14 53,8
Iš viso 26 100
Visi respondentai „sutiko“ arba „visiškai sutiko“ su teiginiu, kad meninė fotografija
yra galima priemonė stilistiškai atskleisti tam tikros epochos ypatumus (Žr.: 4 lentelė).
41
4 lentelė
Meninė fotografija, kaip galima priemonė stilistiškai atskleisti tam tikros epochos
ypatumus
Teiginiai Respondentų skaičius Procentai
Sutinku 11 42,3
Visiškai sutinku 15 57,7
Iš viso 26 100
Su teiginiu, kad meninė fotografija padeda išsiaiškinti spalvotyros ypatumus pusė
respondetų atsakė, kad „sutinka“ su teiginiu, 19,2 proc. atsakė, kad „visiškai sutinka“, ir tiek
pat, kad nėra tikri dėl šio teiginio, 3,8 proc. „visiškai nesutiko“, ir tiek pat proc. „nesutiko“ su
teiginiu. (Žr.: 5 lentelė) Iš šių rezultatų galime daryti prielaidą, kad meninė fotografija padėtų
išsiaiškinti spalvotyros ypatumus, jei būtų integruota į dailės pamokas.
5 lentelė
Meninė fotografija padeda išsiaiškinti spalvotyros ypatumus
Teiginiai Respondentų skaičius Procentai
Visiškai sutinku 1 3,8
Nesutinku 1 3,8
Nesu tikras 5 19,2
Sutinku 14 53,8
Visiškai sutinku 5 19,2
Iš viso 26 100
Dauguma respondetų „sutiko“ arba „visiškai sutiko“ su teiginiu, kad meninės
fotografijos praktinis naudojimas dailės pamokose žadintų kūrybiškumą (žr.: 6 lentelę),
dešimtadalis respondentų „nebuvo tikri“ arba „nesutiko“ su teiginiu. Šie tyrimo rezultatai
rodo, kad praktinis meninės fotografijos naudojimas dailės pamokose žadintų mokinių
kūrybiškumą.
6 lentelė
Meninės fotografijos praktinis naudojimas dailės pamokose žadintų kūrybiškumą
Teiginiai Respondentų skaičius Procentai
Nesutinku 1 3,8
42
Nesu tikras 2 7,7
Sutinku 12 46,2
Visiškai sutinku 11 42,3
Iš viso 26 100
Domėjomės respondentų, ar būtų įmanoma meninę fotografiją integruoti į dailės
pamokas (Žr.: 7 lentelę). Su šiuo teiginiu pusė respondentų „sutiko“, trečdalis respondentų
„visiškai sutiko“ ir 19,2 proc. nebuvo tikri. Remiantis tyrimo rezultatais, galima daryti
prielaidą, kad meninę fotografiją būtų įmanoma integruoti į dailės pamokas.
7 lentelė
Manau, kad būtų įmanoma meninę fotografiją integruoti į dailės pamokas
Teiginiai Respondentų skaičius Procentai
Nesu tikras 5 19,2
Sutinku 13 50
Visiškai sutinku 8 30,8
Iš viso 26 100
Į kausimą „Ar manote, kad meninės fotografijos integracija į dailės pamokas
pasiteisintų?“ daugiau nei pusė respondentų atsakė „sutinku“ ir „visiškai sutinku“, likusi
respondentų dalis – 19,2 proc. nebuvo tikri šiuo klausimu. Atsižvelgiant į gautus tyrimo
rezultatus, remiantis dailės specialybės mokytojų nuomone, galima daryti prielaidą, kad
meninės fotografijos integracija į dailės pamokas pasiteisintų
8 lentelė
Ar manote, kad meninės fotografijos integracija į dailės pamokas pasiteisintų?
Teiginiai Respondentų skaičius Procentai
Nesu tikras 5 19,2
Sutinku 15 57,7
Visiškai sutinku 6 23,1
Iš viso 26 100
Apklausos rezultatai patvirtino teorinę prielaidą, kad mokiniams neužtenka meninio
ugdymo orientuoto vien tik į teoriją, ar vien tik į praktiką, būtina sieti teorines žinais su
praktine veikla. Atlikti žvalgybinio tyrimo duomenys parodė, jog meninės fotografijos
integracija į dailės pamokas būtų efektyvus mokymo metodas. Iš tyrimo duomenų galima
pastebėti, kad mokytojų nuomone, ši integracija būtų efektyvi ir pasiteisintų, kaip teigia
43
D.Matijkienė (2002) – integruotas mokymo turinys gali suteikti labai palankias sąlygas
mokinių meniniams gebėjimams ugdyti.
Pagrindinėje apklausoje dalyvavo: 328 bendrojo lavinimo mokyklų 11-12 klasių
mokiniai. Iš jų mažiau nei pusė buvo vienuoliktos klasės mokiniai, didesnioji respondentų
dalis buvo dvyliktokai (Žr.: 9 lentelę).
9 lentelė
Respondentų išraiška amžiaus grupių atžvilgiu
Klasė Respondentų skaičius Procentai
11 klasė 119 36,3
12 klasė 209 63,7
Iš viso 328 100
Lyties atžvilgiu mergaičių ir berniukų skaičius buvo beveik lygus (Žr.: 10 lentelė).
10 lentelė
Respondentų išraiška lyties atžvilgiu
Lytis Respondentų skaičius Procentai
Vyr.g. 171 52,1
Mot.g. 157 47,9
Iš viso 328 100
3.2. 11-12 klasių mokinių empirinio tyrimo aprašymas
Teorinėje darbo dalyje buvo išsiaiškintos fotografijos taikymo sritys su kuriomis
dažniausiai susiduria moksleiviai. Kadangi anaiptol ne visi mokiniai reiškia meninį interesą,
tai pirmuoju klausimu buvo siekiama sužinoti, ar juos domina kuri nors fotografijos taikymo
sritis (Žr. 11 lentelė)
Tyrimas parodė, kad daugiausia respondentų domisi internetine žiniasklaida ir
reklama, tiek vienuoliktokai, tiek dvyliktos klasės mokiniai.
Mažiau negu pusė respondentų domisi asmeninio vartojimo fotografija – t.y. kiek
patys naudojasi asmeniškai (buitinė fotografija), ir tik mažoji respondentų dalis domisi
menine fotografija. Tai rodo, kad jei jis domisi internetine žiniasklaida, tai per ją jis gali
prieiti prie fotografijos, o per fotografiją prie dailės, kuria domisi mažiau.
44
11 lentelė
Fotografijos sričių taikymas amžiaus grupių atžvilgiu.
Lyties atžvilgiu (Žr. 12 lentelė) rezultatai beveik tokie patys, tai rodo kad lytis šiuo
klausimu įtakos neturi.
Analizuodami tyrimo duomenų rezultatus lyčių atžvilgiu, pastebėjome, jog dauguma
vaikinų ir merginų yra linkę domėtis internetine žiniasklaida ir reklama.
Beveik penktadalis vaikinų ir šiek tiek daugiau nei dešimtadalis merginų yra linkę
taikyti fotografiją asmeniniam vartojimui. Susidomėjimą fotožurnaliztika labiau yra linkę
išreikšti vaikinai nei merginos, ir tik nedidelis procentas respondentų yra linkęs domėtis
menine fotografija.
Kuria iš šių fotografijos taikymo sričių domiesi? Teiginiai Foto
žurnalistika Meninė fotografija
Msmeninis vartojimas
Internetinė žiniasklaida Reklama B
endr
as
Gauta reikšmė
8 4 20 49 38 119
Laukta reikšmė
7,3 2,9 18,9 53,7 36,3 119
11 k
l.
Procentai
6,7 3,4 16,8 41,2 31,9 100
Gauta reikšmė
12 4 32 99 62 209
Laukta reikšmė
12,7 5,1 33,1 94,3 63,7 209
Kla
sės
12 k
l.
Procentai
5,7 1,9 15,3 47,4 29,7 100
Gauta reikšmė
20 8 52 148 100 328 Bendras
Procentai
6,1 2,4 15,9 45,1 30,5 100
45
Remdamiesi tyrimo duomenimis, teigiame, jog merginos internetinę žiniasklaidą bei
reklamą yra linkusios vertinti palankiau nei vaikinai, kadangi jų gauta reikšmė yra didesnė nei
laukta, o vaikinų gauta reikšmė yra mažesnė už lauktą. Tačiau asmeninės fotografijos
vartojimą vaikinai vertina pozityviau nei merginos, tai rodo jų gauta reikšmė, kuri yra didesnė
už lauktą reikšmę, o merginų gauta reikšmė yra mažesnė už lauktą reikšmę.
Meninės fotografijos vertinimo srityje, pastebėtas merginų teigemesnis požiūris, o
fotožurnalistikos taikymo srityje matomos atvirkštinės tendencijos.
12 lentelė
Kuria iš šių fotografijos taikymo sričių domiesi? Kuria iš šių fotografijos taikymo sričių domiesi?
Teiginiai Foto žurnalistika
Meninė fotografija
Asmeninis vartojimas
Internetinė žiniasklaida
Reklama
Ben
dras
Gauta reikšmė
14 3 31 75 48 171
Laukta reikšmė
10,4 4,2 27,1 77,2 52,1 171
Vyr
.g.
Procentai 8,2 1,8 18,1 43,9 28 100 Gauta reikšmė
6 5 21 73 52 157
Laukta reikšmė
9,6 3,8 24,9 70,8 47,9 157
Kla
sės
Mot
.g.
Procentai 3,8 3,2 13,4 46,5 33,1 100 Gauta reikšmė
20 8 52 148 100 328 Ben-dras
Procentai 6,1 2,4 15,9 45,1 30,5 100 Į klausimą „Ar fotografuoji?“ (Žr.: 13 lentelę) respondentų dauguma atsakė teigiamai, tik skiriasi kaip dažnai jie tai daro. Apie pusę vienuoliktų ir dvyliktų klasių respondentų teigia, jog fotografuoja arba fotografuoja dažnai. Daugiau nei ketvirtadalis vienuoliktokų ir dvyliktokų fotografuoja kartais, o mažiau nei penktadalis respondentų teigia, jog fotografuoja labai retai arba nefotografuoja. Išanalizavus tyrimo duomenis, pastebėjome, jog amžiaus grupės fotografavimo dažnumui įtakos neturi.
Procentai 1,9 3,8 27,4 45,9 21 100 Gauta reikšmė 12 12 80 152 72 328 Bend
ras Procentai 3,7 3,7 24,4 46,3 22 100
55
Bandėme išsiaiškinti kaip 11 – 12 klasių tyrimo dalyviai vertina savo bendruosius
gebėjimus fotografuojant (Žr.: 23 lentelę). Todėl respondentams pasiūlėme įvertinti gebėjimą
įgyvendinti mąstelio išraiškos užduotį. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių respondentų
mano, jog užduotį atlikti sugebėtų arba visiškai sugebėtų. Apie ketvirtadalis tyrime
dalyvavusių mokinių nėra tikri ar jiems pavyktų atlikti šią užduotį. O mažiau nei dešimtadalis
tiriamųjų abejoja savo gebėjimais bei mano, jog užduotį atlikti nesugebėtų arba visiškai
nesugebėtų.
Analizuodami tyrimo duomenų rezultatus amžiaus grupių atžvilgiu, pastebėjome, jog iš visų respondentų, teigiamai vertinančių savo gebėjimą atlikti minėtą užduotį, beveik pusė buvo dvyliktų klasių mokiniai, o vienuoliktų klasių tiriamieji sudarė apie ketvirtadalį respondentų skaičiaus. Vienuoliktų klasių respondentai, kurie šiuo klausimu abejojo savo gebėjimais, sudarė beveik dvigubai mažesnį skaičių nei dvyliktų klasių neapsisprendę respondentai. Taip pat vienuoliktokų neigiamai (“visiškai nesugebėčiau” ir “nesugebėčiau”) įvertinusių savo gebėjimą fotografijos srityje buvo dvigubai mažiau nei dvyliktokų. Tačiau, remiantis tyrimo duomenų rezultatais, galime teigti, jog vienuoliktokų požiūris vertinant savo gebėjimą teigiamiausiu aspektu („visiškai sugebėčiau“) yra pozityvesnis nei dvyliktokų, kadangi jų gauta teigiamiausia reikšmė yra didesnė už lauktą, o gauta neigiamiausia reikšmė („visiškai nesugebėčiau“) yra mažesnė už lauktą. O dvyliktokų gauta teigiamiausia reikšmė yra mažesnė už lauktą, o gauta neigiamiausia reikšmė yra didesnė už lauktą.
Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, galima daryti prielaidą, kad respondentai savo sugebėjimus daugiau mažiau vertina palankiai, tačiau yra ir kritiškai save vertinančių.
23 lentelė
Respondentų sugebėjimai fotografuojant, įgyvendinti mastelio išraiškos užduotį – parodyti, pavyzdžiui, pastato aukštį amžiaus grupių atžvilgiu
Ar sugebėtum fotografuodamas, įgyvendinti mąstelio išraiškos užduotį – parodyti, pavyzdžiui, pastato aukštį?
Teiginiai
Visiškai nesugebėčiau
Nesuge-bėčiau
Nesu tikras
Suge-bėčiau
Visiškai su-
gebėčiau
Ben
dras
Gauta reikšmė
5 3 28 47 36 119
Laukta reikšmė
5,8 2,9 30,5 47,9 31,9 119
11 k
l.
Procentai 4,2 2,5 23,5 39,5 30,3 100 Gauta
reikšmė 11 5 56 85 52 209
Laukta reikšmė
10,2 5,1 53,5 84,1 56,1 209
Kla
sės
12 k
l.
Procentai 5,3 2,4 26,7 40,7 24,9 100 Gauta
reikšmė 16 8 84 132 88 328
Bendras Procentai 4,9 2,4 25,6 40,2 26,8 100
56
Analizuodami tyrimo duomenų rezultatus lyčių atžvilgiu pastebėjome, jog tiek
vaikinų, tiek merginų tyrimo rezultatai šiuo klausimu yra panašūs (Žr.: 24 lentelę). Tačiau,
galime teigti, jog vaikinų požiūris šiuo klausimu yra šiek tiek teigiamesnis nei merginų,
kadangi vaikinų gauta teigiamiausia reikšmė (“visiškai sugebėčiau”) yra didesnė už lauktą
reikšmę, o gauta neigiamiausia reikšmė (“visiškai nesugebėčiau”) yra mažesnė už lauktą
reikšmę. Merginų požiūris į šią mąstelio išraiškos užduotį, atskleidžiančią mokinių
bendruosius gebėjimus fotografuoti, yra šiek tiek neigiamesnis nei vaikinų, kadangi jų gauta
teigiamiausia reikšmė (“visiškai sugebėčiau”) yra mažesnė už lauktą reikšmę, o neigiamiausia
gauta reikšmė (“visiškai nesugebėčiau”) yra didesnė už lauktą. Iš gautų rezultatų lyginant
respondentus pagal lytį, galima spręsti, kad vaikinai šiuo atveju savo sugebėjimus vertina
palankiau, negu merginos. T.y. – pasitikėjimas savimi šioje srityje yra stipresnis, nei
merginų.
24 lentelė
Respondentų sugebėjimai fotografuojant, įgyvendinti mastelio išraiškos užduotį –
parodyti, pavyzdžiui, pastato aukštį lyties atžvilgiu
Ar sugebėtum fotografuodamas, įgyvendinti mastelio išraiškos užduotį – parodyti, pavyzdžiui, pastato aukštį?
Teiginiai
Visiškai ne-sugebėčiau
Nesuge-bėčiau
Nesu tikras
Suge-bėčiau
Visiškai su-gebėčiau
Ben
dras
Gauta reikšmė
8 4 43 68 48 171
Laukta reikšmė
8,3 4,2 43,8 68,8 45,9 171
Vyr
as
Procentai 4,7 2,3 25,1 39,8 28,1 100 Gauta
reikšmė 8 4 41 64 40 157
Laukta reikšmė
7,7 3,8 40,2 63,2 42,1 157
Lytis
M
oter
is
Procentai 5,1 2,5 26,1 40,8 25,5 100 Gauta
reikšmė 16 8 84 132 88 328
Ben
dras
Procentai 4,9 2,4 25,6 40,2 26,8 100 Klausėme respondentų ar jie norėtų užduočių, kurios padėtų mokantis dailės
dalyką (Žr. 25 lentelę). Daugiau nei pusė respondentų pareiškė, jog norėtų arba labai norėtų
užduočių, kurios padėtų mokantis dailės dalyką. Mažiau nei 10 proc. respondentų neigiamai
vertino užduotis, padedančias mokantis dailės dalyką ir tik apie ketvirtadalis respondentų šiuo
klausimu buvo neapsisprendę.
57
Analizuodami gautus tyrimo rezultatus amžiaus grupių atžvilgiu, pastebėjome, jog
iš visų respondentų, teigiamai vertinančių užduotis, padėsiančias mokantis dailės dalyką,
beveik pusė buvo dvyliktų klasių mokiniai, o vienuoliktų klasių tiriamieji sudarė apie
ketvirtadalį respondentų skaičiaus. Vienuoliktų klasių respondentai, kurie šiuo klausimu buvo
neapsisprendę, sudarė beveik dvigubai mažesnį skaičių nei dvyliktų klasių neapsisprendę
respondentai. Tačiau tiek vienuoliktų, tiek dvyliktų klasių tiriamiųjų skaičius, kuris nurodo
neigiamai vertinančius užduotis, padėsiančias besimokant dailės dalyką, buvo panašus.
25 lentelė
Respondentų nuomonė apie praktines užduotis ir jų naudą mokantis dailės dalyką
amžiaus grupių atžvilgiu
Ar norėtum tokių užduočių, ar jos padėtų, mokantis
dailės dalyką
Teiginiai
Visiškai
nenorėčiau
Neno-
rėčiau
Nesu
tikras
Norė-
čiau
Labai
norėčiau
Ben
dras
Gauta
reikšmė
9 2 26 57 25 119
Laukta
reikšmė
5,8 2,9 29 56,6 24,7 119
11 k
l.
Procentai 7,6 1,7 21,8 47,9 21 100
Gauta
reikšmė
7 6 54 99 43 209
Laukta
reikšmė
10,2 5,1 51 99,4 43,3 209
Kla
sės
12 k
l.
Procentai 3,3 2,9 25,8 47,4 20,6 100
Gauta
reikšmė
16 8 80 156 68 328
Ben
dras
Procentai 4,9 2,4 24,4 47,6 20,7 100
Analizuodami tyrimo duomenis lyčių atžvilgiu (Žr. 26 lentelę), pastebėjome, jog
tiek vaikinų, tiek merginų tyrimo rezultatai šiuo klausimu yra panašūs. Tačiau, galime teigti,
jog merginų požiūris šiuo klausimu yra šiek tiek teigiamesnis nei vaikinų, kadangi merginų
teigiamiausia gauta reikšmė (“labai norėčiau”) yra didesnė už lauktą reikšmę, o gauta
neigiamiausia reikšmė (“visiškai nenorėčiau”) yra mažesnė už lauktą reikšmę. Vaikinų
požiūris į užduotis, padėsiančias mokantis dailės dalyką yra šiek tiek neigiamesnis nei
merginų, kadangi jų teigiamiausia gauta reikšmė (“labai norėčiau”) yra mažesnė už lauktą
58
reikšmę, o neigiamiausia gauta reikšmė (“visiškai nenorėčiau”) yra beveik dvigubai didesnė
už lauktą. Šie rezultatai rodo, kad respondentai norėtų fotografijos praktinių užduočių
mokantis dailės dalyką.
26 lentelė
Respondentų nuomonė apie praktines užduotis ir jų naudą mokantis dailės dalyką lyties
atžvilgiu
Ar norėtum tokių užduočių, ar jos padėtų, mokantis
dailės dalyką
Teiginiai
Visiškai
nenorėčiau
Nenorė-
čiau
Nesu
tikras
Norė-
čiau
Labai
norėčiau
Bendr
as
Gauta
reikšmė
14 0 42 82 33 171
Laukta
reikšmė
8,3 4,2 41,7 81,3 35,5 171
Vyr
as
Procentai 8,2 0 24,5 48 19,3 100
Gauta
reikšmė
2 8 38 74 35 157
Laukta
reikšmė
7,7 3,8 38,3 74,7 32,5 157
Lytis
M
oter
is
Procentai 1,3 5,1 24,2 47,1 22,3 100
Gauta
reikšmė
16 8 80 156 68 328 Ben-
dras
Procentai 4,9 2,4 24,4 47,6 20,7 100
Šio tyrimo patikimumą patvirtina X2 testas (X2 =17,103, df 4, p < 0,05) (žr. 8
priedą, 29 lentelė).
Siekėme išsiaiškinti respondentų nuomonę apie meninės fotografijos integravimą
dailės pamokose (Žr.: 27 lentelę). Apie penktadalį 11 – 12 klasių respondentų neigiamai
vertino (nesutiko arba nebuvo tikri) meninės fotografijos integravimą dailės pamokose.
Tačiau likusi respondentų dalis, mažiau nei pusė sutiko ir beveik pusė visiškai sutiko su
nuomone, jog meninės fotografijos integravimas yra įmanomas dailės pamokose.
Analizuodami gautus duomenų rezultatus amžiaus grupių atžvilgiu, matome, jog dvyliktų
klasių mokiniai, kurie visiškai sutiko su nuomone, jog meninę fotografiją įmanomą integruoti
dailės pamokose, meninės fotografijos integravimą vertina teigiamiau. Tai rodo gauta
„visiškai sutinku“ reikšmė, kuri yra didesnė už lauktą reikšmę, o gautos neigiamos reikšmės
59
(„visiškai nesutinku“ ir „nesu tikras“) yra mažesnės už lauktas reikšmes. Analizuodami
vienuoliktų klasių tyrimo duomenų rezultatus, galime teigti, jog vienuoliktų klasių
respondentai meninės fotografijos integravimą vertina neigiamiau nei dvyliktos klasės
tiriamieji. Tai rodo gautos neigiamos reikšmės („visiškai nesutinku“ ir „nesu tikras“), kurios
yra didesnės nei lauktos.
27 lentelė
Manau, kad būtų įmanoma meninę fotografiją integruoti į dailės istorijos pamokas
Manau, kad būtų įmanoma meninę
fotografiją integruoti į dailės istorijos
pamokas:
Teiginiai
Visiškai
nesutinku
Nesu
tikras
Sutinku Visiškai
sutinku
Bendras
Gauta
reikšmė
6 21 46 46 119
Laukta
reikšmė
5,8 18,9 45 49,3 119
11 k
l.
Procentai 5 17,6 38,7 38,7 100
Gauta
reikšmė
10 31 78 90 209
Laukta
reikšmė
10,2 33,1 79 86,7 209
Kla
sės
12 k
l.
Procentai 4,8 14,8 37,3 43,1 100
Gauta
reikšmė
16 52 124 136 328 Bendras
Procenta 4,9 15,9 37,8 41,5 100
Analizuodami tyrimo duomenų rezultatus lyčių atžvilgiu, kurie pateikti 28
lentelėje, galime teigti, jog tiek vaikinai, tiek merginos meninės fotografijos integravimą
dailės pamokose vertino panašiai. Tačiau merginų požiūris į meninės fotografijos integravimą
dailės pamokose šiek tiek palankesnis. Tai rodo, merginų gauta teigiama reikšmė (“visiškai
sutinku”), kuri yra didesnė už lauktą reikšmę, ir gautos neigiamos reikšmės („visiškai
nesutinku“ ir „nesu tikras“), kurios yra mažesnės už lauktas rekšmes. Analizuojant vaikinų
tyrimo duomenų rezultatus, pastebėta, jog jų požiūris šiek tiek neigiamesnis nei merginų. Tai
rodo, jų gautos neigiamos reikšmės („visiškai nesutinku“ ir „nesu tikras“), kurios yra didesnės
už lauktas reikšmes. Iš šių rezultatų galima daryti prielaidas, kad respondentai palankiai
60
vertina meninės fotografijos integraciją į dailės pamokas, ir jų manymu tai būtų įmanoma. Tai
ir sudaro tyrimo esmę ir prasmę.
28 lentelė
Manau, kad būtų įmanoma meninę fotografiją integruoti į dailės istorijos pamokas:
Manau, kad būtų įmanoma meninę fotografiją integruoti į dailės istorijos
pamokas:
Teiginiai Visiškai
nesutinku Nesu tikras
Sutinku Visiškai sutinku
Bendras
Gauta reikšmė
10 28 70 63 171
Laukta reikšmė
8,3 27,1 64,6 70,9 171
Vyr
as
Procentai 5,8 16,4 41 36,8 100 Gauta
reikšmė 6 24 54 73 157
Laukta reikšmė
7,7 24,9 59,4 65,1 157
Lytis
Mot
e-ris
Procentai 3,8 15,3 34,4 46,5 100 Gauta
reikšmė 16 52 124 136 328 Bendras
Procenta 4,9 15,9 37,8 41,5 100
Tyrimas parodė, kad respondentų nuomonė apie meninės fotografijos integraciją į
dailės pamokas yra palyginti teigiama.
Anketinės apklausos rezultatai leidžia daryti tokias prielaidas:
1. Dauguma respondentų domisi internetine žiniasklaida ir reklama. Tai rodo, kad jei jis
domisi internetine žiniasklaida, tai per ją jie gali prieiti prie fotografijos, o per
fotografiją prie dailės, kuria domisi mažiau.
2. Respondentams kompozicinės priemonės yra įdomios, o tai galima sąlyga mokyti
fotografijos dailės pamokose.
3. Mokant tradicinės dailės istorijos, jos vaizdą galima būtų papildyti ir fotografijos
raidos elementais
4. Iš gautų rezultatų, galima spręsti, kad fotografijos praktinės užduotys nėra paplitusios
dailės pamokose.
5. Respondentai norėtų fotografijos praktinių užduočių mokantis dailės dalyką.
61
6. Respondentai palankiai vertina meninės fotografijos integraciją į dailės pamokas, ir
jų manymu tai būtų įmanoma.
Žvalgomasis mokytojų nuomonės tyrimas ir mokinių anketinės apklausos rezultatai
patvirtina teorinę prielaidą, kad neužtenka vienpusiško, orientuoto tik į praktiką ar tik į teoriją
meninio ugdymo, papildant teiginiu, kad dėstant mokiniams dailę, reikia sieti praktinę veiklą
(šiuo atveju meninę fotografiją) su teorinėm žiniom.
62
IŠVADOS
1. Apžvelgus fotografijos raidą, jos sąlyčio su daile aspektu, išryškejo, kad fotografija ir dailė
turi istorinių bei teorinių paralelių, kurios sudaro pagrįstas sąlygas integruoti fotografiją į
dailę, praplėčiant tiek dailės mokinių teorinio bei praktinio pažinimo lauką, tiek ir ugdant
platesnį kultūros reiškinių dinamikos suvokimą.
2. Išanalizavus integracijos sampratą ir jos turinį, išryškėjo integracijos panaudos reikšmė
ugdyme. Integracija yra itin svarbi dailės, kaip visuminio pasaulio suvokimo, mokyme.
Darbo tema: Meninės fotografijos integravimo prielaidos į dailės pamokas 11-12
klasėse. Dailės istorijos ir fotografijos sąsajos leidžia tyrinėti jų raidos paraleles ir ieškoti
pedagoginių šių paralelių pritaikymo būdų.
Kadangi egzistuoja tiek meninis, tiek pedagoginis fotografijos tyrimų aktualumas,
kurį būtų įdomu pritaikyti ir dailės pagrindų pažinimui, kuris neretai būna vangus, sausokas,
stokojantis „gyvybės“ ir suvokimo kaip buvo konstruojamas vienoks ar kitoks vaizdas, kaip
sukurtos vienai ar kitai stilistinei epochai priklausančios matymo schemos. Dar viena, ne
mažiau svarbi, tokios temos pasirinkimo priežastis edukologinių tyrimų, atskleidžiančių
meninės fotografijos panaudojimo dailės pamokose galimybes ir rezultatus stoka. Iki šiol
fotografija dailės mokyme funkcionavo kaip reprodukcija, kūrinių vizualinio fiksavimo ir
reprezentavimo priemonė. Šiame darbe keliamas klausimas ar ji gali būti panaudojama dar
plačiau ir giliau – kaip paties meninio vaizdo konstravimo ir suvokimo instrumentas. Būtent
tai ir sudaro šio darbo naujumą. Tyrimo tikslas: Atskleisti meninės fotografijos integracijos
prielaidas dailės pamokose 11-12 klasėse. Hipotezė: Jei dailės pamokų metu mokiniai
supažindinami su istorinėmis meninės fotografijos linkmėmis ir tipais, gilėtų mokinių teorinių
dailės pagrindų pažinimas. Tyrimo objektas: meninės fotografijos integracijos prielaidos
dailės pamokose. Tyrimo uždaviniai:
1. Pateikti istorinį fotografijos ir meninės fotografijos sklaidos vaizdą.
2. Pateikti integracijos sampratą ir jos principus
3. Atskleisti mokytojų ir mokinių požiūrį į meninės fotografijos integravimą dailės
pamokose
Darbe naudoti tyrimo metodai: Teorinis: filosofinės, psichologinės, pedagoginės,
švietimo dokumentų ir kitos darbo temai aktualios literatūros sisteminė analizė. Empirinis:
žvalgybinis tyrimas (XI – XII klasių mokytojų anketinė apklausa, padėjusi išsiaiškinti jų
požiūrį į meninės fotografijos integraciją į dailės pamokas.); Matematinės statistikos metodai:
chi kvadrato kriterijaus taikymas, procentinė duomenų analizė.
Apžvelgus fotografijos raidą, jos sąlyčio su daile aspektu, išryškejo, kad fotografija ir
dailė turi istorinių bei teorinių paralelių. Išanalizavus integracijos sampratą ir jos turinį,
išryškėjo integracijos panaudos reikšmė ugdyme, kuri yra itin svarbi dailės, kaip visuminio
pasaulio suvokimo, mokyme. Tyrimo rezultatai patvirtina teorinę prielaidą, kad neužtenka
vienpusiško, orientuoto tik į praktiką ar tik į teoriją meninio ugdymo.
67
SUMMARY
Thesis topic: Assumptions Regarding the Integration of Artistic Photography into Art Classes of the 11 and 12-Grade High School Students. The relation between art and photography allows searching for parallels in the process of their development as well as looking for the ways in which these parallels could be applied in education. There are both artistic and educational aspects in terms of the significance of photography studies, which could be possibly applied in the process of getting familiar with the fundamentals of photography and which is frequently rather dull and tedious; which lacks vigor and understanding how one or another image was constructed and how the visual schemes of one or another period were created. Another equally important reason for choosing this subject is the lack of studies which would investigate the possibilities and outcome of the integration of artistic photography into art classes. Until present day, the role of photography in art studies was that of a reproduction, a means for visual fixation and representation of artistic works. The present paper raises the question whether it could serve more purposes by being integrated into art classes as a means of construction and understanding of the artistic image. All this contributes to the originality of the present study. The goal of the study is to present the assumptions regarding the integration of artistic photography into art classes of the 11 and 12-graders. Hypothesis: the introduction of trends and types of photography into art classes would expand the students’ knowledge about the fundamentals of art. The subject of the research: the assumptions regarding the integration of artistic photography into art classes. The objectives of the study:
1. To present a historic overview of the development of photography and artistic photography.
2. To explain the concept and principles of integration. 3. To reveal the opinion of students and teachers about the integration of artistic
photography into art classes. Research methods: Theoretical: systematic analysis of literature on philosophy, psychology, education, including the analysis of various educational documents and other types of publications related to the chosen topic. Empirical: exploratory research (questionnaire-based survey among the 11 and 12 grade teachers, which helped to find out their attitude towards the integration of artistic photography into art classes); Mathematical methods of statistics: application of chi-square test and percentage analysis of the data. The review of the development of photography from the aspect of its relation to art revealed the numerous historic and theoretic parallels between photography and art. The analysis of the concept and the content of integration revealed the importance of integration for education and its special significance for teaching art as the integral part of the world recognition. The research results prove the theoretical assumption that it is not enough to have a unilateral artistic education, which would be oriented either only to the theoretical or to the practical side.
68
PRIEDAI
1 priedas
6 pav. Panoraminis kraštovaizdis (Prieiga per internetą:
Šios anketos tikslas, išsiaiškinti Jūsų nuomonę apie meninės fotografijos įtaką dailės teorinių pagrindų pažinimui. Jūsų atsakymai prisidės prie magistrinio darbo tyrimo pavadinimu „Meninės fotografijos integravimo prielaidos į dailės pamoką 11-12 klasėse“ . Ši anketa anoniminė. Pasirinktą atsakymą pabraukite. 1. Kuria iš šių fotografijos taikymo sričių domiesi?
o Fotožurnalistika, o Internetine žiniasklaida, o Asmeniniame vartojime, o Menine fotografija, o Reklamoje.
2. Ar fotografuoji? o Niekada o Labai retai o Kartais o Taip o Dažnai
3. Jei fotografuoji – ar atsižvelgi į apšvietimo sąlygas, kompoziciją, ar tau tai rūpi? o Niekada neatžvelgiu o Neatsižvelgiu o Nesu tikras o Atsižvelgiu o Visada atsižvelgiu
4. Ar žinai kąnors apie fotografijos istoriją? o Nieko nežinau o Nežinau o Nesu tikras o Truputi žinau o Žinau
5. Ar manai, kad fotografija turi sąsajų su daile? o Visiškai nesutinku o Nesutinku o Nesu tikras o Sutinku o Visiškai sutinku
74
6. Ar jus dailės pamokų metu supažindino su fotografija? o Visiškai nesupažindino o truputi supažindino o nesu tikras o supažindino o išsamiai supažindino
7. Ar per dailės pamokas gaunate fotografijos praktinių užduočių? o Ne o Kartais o Nesu tikras o Taip o Dažnai
8. Ar sugebėtum fotografuodamas, įgyvendinti mastelio išraiškos užduotį – parodyti, pavyzdžiui, pastato aukštį?
o Visiškai nesugebėčiau o Nesugebėčiau o Nesu tikras o Sugebėčiau o Visiškai sugebėčiau
9. Ar norėtum tokių užduočių, ar jos padėtų, mokantis dailės dalyką? o Labai norėčiau o Norėčiau o Nesu tikras o Nenorėčiau o Visiškai nenorėčiau
10. Manau, kad būtų įmanoma meninę fotografiją integruoti į dailės istorijos pamokas: o Visiškai nesutinku o Nesutinku o Nesu tikras o Sutinku o Visiškai sutinku
11. Nurodykite savo lytį Moteris Vyras 12. Nurodykite klasę kurioje mokotės (įrašykite).............................................
75
7 priedas
ANKETA
Dailės specialybės mokytojams
Šios anketos tikslas, išsiaiškinti Jūsų nuomonę apie meninės fotografijos įtaką dailės
teorinių pagrindų pažinimui. Jūsų atsakymai prisidės prie magistrinio darbo tyrimo
pavadinimu „Meninės fotografijos integravimo prielaidos į dailės pamokas 11-12 klasėse“. Ši
anketa anoniminė. Pasirinktą atsakymą pabraukite.
1. Jūsų lytis: moteris vyras
2. Įgytos kvalifikacijos ................................................
3. Darbo stažas .......................................
4. Naudojimas meninės fotografijos pamokose palengvina teorinių žinių įsisavinimą?
Visiškai nesutinku/ nesutinku/ nesutikras/ sutinku/ visiškai sutinku
5. Meninė fotografija padeda pažinti kompozicijos pagrindus
Visiškai nesutinku/ nesutinku/ nesutikras/ sutinku/ visiškai sutinku
6. Meninė fotografija skatintų daugiau domėtis dailės istorija jeigu ji būtų viena iš dailės
istorijos pamokos praktinių užduočių
Visiškai nesutinku/ nesutinku/ nesutikras/ sutinku/ visiškai sutinku
7. Meninė fotografija stilistiškai padėtų atskleisti tam tikros epochos ypatumus
Visiškai nesutinku/ nesutinku/ nesutikras/ sutinku/ visiškai sutinku
8. Meninė fotografija padeda išsiaiškinti spalvotyros ypatumus
Visiškai nesutinku/ nesutinku/ nesutikras/ sutinku/ visiškai sutinku
9. Meninės fotografijos praktinis naudojimas dailės istorijos pamokose žadina
kūrybiškumą
Visiškai nesutinku/ nesutinku/ nesutikras/ sutinku/ visiškai sutinku
10. Manau, kad būtų įmanoma meninę fotografiją integruoti į dailės istorijos pamokas
Visiškai nesutinku/ nesutinku/ nesutikras/ sutinku/ visiškai sutinku
11. Ar pastebėjote šio metodo efektyvumą?
Višiskai nepastebėjau/ nepastebėjau/ nesutikras/ pastebėjau/ labai pastebėjau