Page 1
ekonomika
da biznesi
2011
ISSN 1987-5789
ECONOMICS and BUSINESSECONOMICS and BUSINESSECONOMICS and BUSINESSECONOMICS and BUSINESSECONOMICS and BUSINESS
ÝÊÎÍÎÌÈÊÀ è ÁÈÇÍÅÑÝÊÎÍÎÌÈÊÀ è ÁÈÇÍÅÑÝÊÎÍÎÌÈÊÀ è ÁÈÇÍÅÑÝÊÎÍÎÌÈÊÀ è ÁÈÇÍÅÑÝÊÎÍÎÌÈÊÀ è ÁÈÇÍÅÑ
#5
seqtemberi-oqtomberi
SEPTEMBER-OCTOBERÑÅÍÒßÁÐÜ-ÎÊÒßÁÐÜ
ÑÅ
Page 2
2
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis
saerTaSoriso referirebadi da recenzirebadi
samecniero-praqtikuli Jurnali
Ìåæäóíàðîäíûé ðåôåðèðóåìûé è ðåöåíçèðóåìûé íàó÷íî-
ïðàêòè÷åñêèé æóðíàë ôàêóëüòåòà Ýêîíîìèêè è Áèçíåñà
Òáèëèññêîãî ãîñóäàðñòâåííîãî óíèâåðñèòåòà
èìåíè Èâ. Äæàâàõèøâèëè
International refereed and reviewed scientific and practical journalof the Faculty of Economics and Business,Iv. Javakhishvili Tbilisi State University
gamodis 2008 wlis ianvridan, or TveSi erTxel
Published since January, 2008 once in two month
Âûõîäèò ñ ßíâàðÿ 2008 ãîäà ðàç â äâà ìåñÿöà
redaqciis misamarTi: Tbilisi, universitetis q., #1,
Tsu maRlivi korpusi, me-13 sarT., tel. 30-36-68, 899-10-38-16
e-mail: [email protected]
Page 3
3
saredaqcio kolegia
revaz gogoxia – mTavari redaqtori
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori.
saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis wevr–korespondente-
bi, ekonomikur mecnierebaTa doqtorebi: vladimer papava, avTandil silaga-
Ze, leo Ciqava.
ekonomikur mecnierebaTa doqtorebi, profesorebi: iuri ananiaS-
vili, ramaz abesaZe, simon gelaSvili, revaz gvelesiani, nugzar Todua, irak-
li kovzanaZe, eka lekaSvili, murTaz maRraZe, maia margvelaSvili, qeTevan
marSava, elguja meqvabiSvili, iakob mesxia, nugzar paiWaZe, murman turava,
mirian tuxaSvili, eTer xaraiSvili, elene xarabaZe, roman xarbedia, nodar
xaduri, Temur Sengelia, emzar jgerenaia.
EDITORIAL BOARD
Revaz Gogokhia – Editor-in-chief Doctor of Economic sciences, professor.
Corresponding members of Georgian National Academy of Sciences, doctors of
Economic Sciences: Vladimer Papava, Avtandil Silagadze, Leo Chikava.
Doctors of Economic Sciences, professors: Iuri Ananiashvili, Ramaz Abesadze,
Simon Gelashvili, Revaz Gvelesiani, Nugzar Todua, Irakli Kovsanadze, Eka
Lekashvili, Murtaz Magradze, Maya Margvelashvili, Ketevan Marshava, Elguja
Mekvabiishvili, Iakob Meskhia, Nugzar Paichadze, Murman Turava, Mirian
Tukhashvili, Eter Kharaishvili, Elene Kharabadze, Roman Kharbedia, Nodar
Khaduri, Temur Shengelia, Emzar Jgerenaia.
ÐÅÄÀÊÖÈÎÍÍÀß ÊÎËËÅÃÈß
Ðåâàç Ãîãîõèÿ – ãëàâíèé ðåäàêòîðá äîêòîð ýêîíîìè÷åñêèõ íàóê, ïðîôåññîð.
×ëåíû-êîððåñïîíäåíòû Íàöèîíàëüíîé Àêàäåìèè íàóê Ãðóçèè – Âëàäèìåð
Ïàïàâà, Àâòàíäèë Ñèëàãàäçå, Ëåî ×èêàâà.
Äîêòîðà ýêîíîìè÷åñêèõ íàóê, ïðîôåññîðà: Þðèé Àíàíèàøâèëè, Ðàìàç
Àáåñàäçå, Ñèìîí Ãåëàøâèëè, Ðåâàç Ãâåëåñèàíè,Íóãçàð Òîäóà, Èðàêëèé
Êîâçàíàäçå, Åêà Ëåêàøâèëè, Ìóðòàç Ìàãðàäçå, Ìàéÿ Ìàðãâåëàøâèëè,
Êåòåâàí Ìàðøàâà, Çëãóäæà Ìåêâàáèøâèëè, ßêîá Ìåñõèÿ, Íóãçàð
Ïàé÷àäçå, Ìóðìàí Òóðàâà, Ìèðèàí Òóõàøâèëè, Åòåð Õàðàèøâèëè, Ýëåíå
Õàðàáàäçå, Ðîìàí Õàðáåäèÿ, Íîäàð Õàäóðè, Òåìóð Øåíãåëèÿ, Ýìçàð
Äæãåðåíàèÿ.
Page 4
4
saredaqcio kolegiis ucxoeli wevrebi.
volfgang vengi – berlinis (germania) universitetis pro-
fesori, harald kunci – branderburgis (germania) universite-
tis ekonomikuri Teoriis kaTedris gamge, kim taqsiri – ruse-
Tis mecnierebaTa akademiis akademikosi, jozef xasidi – pireusis
(saberZneTi) universitetis ekonomikuri fakultetis dekani,
profesori, tomas haldma – tartus (estoneTi) universitetis
ekonomikisa da biznesis administrirebis fakultetis dekani,
profesori.
FOREIGN MEMBERS OF THEEDITORIAL BOARD OF ECONOMICS:
Wolfgang Weng – Professor at Berlin University (Germany), HaraldKunz – Head of department of Economic theory at Branderburg University(Germany), Kim Taksir – Academician of Russian Academy of Sciences,Joseph Hassid - Dean of the Faculty of Economics Piraeus University(Greece), Professor, Toomas Haldma – Tartu University’s Dean Faculty ofEconomics and Business Administration, professor (Estonia).
ÈÍÎÑÒÐÀÍÍÛÅ ×ËÅÍÛÐÅÄÀÊÖÈÎÍÍÎÉ ÊÎËËÅÃÈÈ:
Âîëôãàíã Âåíã - Ïðîôåññîð Áåðëèíñêîãî Óíèâåðñèòåòà (Ãåðìàíèÿ),
Êóíö Ãàðàëä – çàâ. êàôåäðîé ýêîíîìè÷åñêîé òåîðèè Áðàíäåðáóðãñêîãî
Óíèâåðñèòåòà (Ãåðìàíèÿ), Êèì Òàêñèð – Àêàäåìèê Ðîññèéñêîé Àêàäåìèè
Íàóê, Äæîçåô Õàññèä – äåêàí ýêîíîìè÷åñêîãî ôàêóëüòåòà Ïèðåéññêîãî
Óíèâåðñèòåòà (Ãðåöèÿ), Òîîìàñ Õàëäìà - äåêàí ôàêóëüòåòà ýêîíîìèêè è
àäìèíèñòðèðîâàíèÿ áèçíåñà Óíèâåðñèòåòà Òàðòó (Ýñòîíèÿ), ïðîôåññîð.
Page 5
5
sarCevi
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
iakob (iaSa) mesxia. saerTaSoriso sareitingo biznesi
da finansuri krizisebi ........................................................................................11
gulnaz erqomaiSvili. Mmewarmeoba da misi ganviTarebis
ekonomikuri politika saqarTveloSi .....................................................35
jemal xaritonaSvili. jon stiuart milis kompromisebi
da Tanamedroveoba ....................................................................................... 45
merab xmalaZe. kidev erTxel demografiisa da demografi-
uli statistikis Sesaxeb ...............................................................................57
mikro-makroekonomika
maia mindoraSvili. humanuri ganviTarebis indeqsi: is-
toria da realoba .................................................................................. 69
giorgi RaRaniZe. saqarTvelos saeqsporto potencialis
zrdis alternativa: diversifikacia Tu koncentracia ...91
sofiko jvarSeiSvili. ucxouri pirdapiri investiciebiszegavlena ekonomikur zrdaze ..................................................................103
laSa tabataZe. siRaribis daZlevisaTvis
saqarTveloSi .................................................................................................... 117
marine RuduSauri. XI-XII saukuneebis saqarTvelos
socialur-ekonomikuri ganviTarebis ZiriTadi niSnebi
......................................................................................................................................... 125
Page 6
6
menejmenti. marketingi. turizmi
nodar bagrationi. korporaciuli mmarTvelobiTi gada-
wyvetilebis kriteriumebi ............................................................................139
vasil xizaniSvili. kultura – ekonomikuri progresis
umniSvnelovanesi faqtori ................................................................................143
nino faresaSvili. konfliqtis, rogorc konstruqciuli
da produqtiuli sawyisis Semcveli procesis
Sesaxeb ........................................................................................................................... 152
nino abesaZe. biznesstatistikis informaciuli bazis sru-
lyofa da maCvenebelTa prognozireba .......................................161
sabuRaltro aRricxva da analizi
izolda WilaZe. relevanturi da alternatiuli xarje-
bis maCvenebelTa gamoyeneba gadawyvetilebebis miRebi-
sas ............................................................................................... 175
nana sreseli. biologiuri aqtivebis Sefasebis da
aRricxvis Taviseburebebi ................................................ 185
nadeJda kvataSiZe. ZiriTadi saSualebebis eqspluataci-
isa da cveTis xarjebis aRricxvis sakiTxebi ..............................195
Page 7
7
CONTENTS
ECONOMIC THEORY AND ECONOMIC POLICY
JACOB (IASHA) MESKHIA. International Rating Business and
Financial Crises ............................................................................... 11
GULNAZ ERKOMAISHVILI. Entrepreneurship and Economic
Policy of its Development in Georgia ................................................ 35
JEMAL KHARITONASHVILI. John Stuart Mill’s Compromises and
Modern Society ............................................................................... 45
MERAB KHMALADZE. Regarding Demography and Demographic
Statistics Once Again ....................................................................... 57
MICRO-MACROECONOMICS
MAIA MINDORASHVILI. Human Development Index: History and
Reality ............................................................................................ 69
GIORGI GAGANIDZE. The Alternative Ways to Increase the Export
Potential of Georgia: Diversification or Concentration .......................91
SOFIKO JVARSHEISHVILI. The Impact of Foreign Direct
Investments on Economic Growth ................................................... 103
LASHA TABATADZE. The Way for Overcoming Poverty in
Georgia …......................................................................................117
MARINE GUDUSHAURI. Main Characteristics of Social-Economic
Development of Georgia in XI-XII centuries ................................... 125
Page 8
8
MANAGEMENT, MARKETING, TOURISM
NODAR BAGRATIONI. Corporate Governance Decision
Criteria .......................................................................................... 139
VASIL KHIZANISHVILI. Culture – the Most Important Factor of
Economic Progress ........................................................................ 143
NINO PARESASHVILI. Conflict as the Process Containing
Constructive and Productive Backgrounds ...................................... 152
NINO ABESADZE. Improving Database of Business-statistics and
Forecasting of Figures ................................................................... 161
ACCOUNTING AND ANALYSIS
IZOLDA CHILADZE. Using the Indicators of Relevant and
Opportunity Costs in Decision Making Process ............................... 175
NANA SRESELI. Peculiarities of Assessment and Accounting of
Biological Assets ........................................................................... 185
NADEJDA KVTASHIDZE. Issues of Accounting of Repair Expenses
and Depreciation of Fixed Assets .................................................... 195
Page 9
9
ÑÎÄÅÐÆÀÍÈÅ
ÝÊÎÍÎÌÈ×ÅÑÊÀß ÒÅÎÐÈß È
ÝÊÎÍÎÌÈ×ÅÑÊÀß ÏÎËÈÒÈÊÀ
ßÊÎÁ (ßØÀ) ÌÅÑÕß. Ìåæäóíàðîäíûé ðåèòèíãîâûé
áèçíåñ è ôèíàíñîâûå êðèçèñû ................................................... 11
ÃÓËÍÀÇ ÅÐÊÎÌÀÈØÂÈËÈ. Ïðåäïðèíèìàòåëüñòâî
è ýêîíîìè÷åñêàÿ ïîëèòèêà åãî ðàçâèòèÿ â Ãðóçèè ....................35
ÄÆÅÌÀË ÕÀÐÈÒÎÍÀØÂÈËÈ. Êîìïðîìèññû
Äæîíà Ñòþàðòà Ìèëëÿ è ñîâðåìåííîñòü ....................................45
ÌÅÐÀÁ ÕÌÀËÀÄÇÅ. Åùå ðàç î äåìîãðàôèè è
äåìîãðàôè÷åñêîé ñòàòèñòèêå .................................................... 57
ÌÈÊÐÎ - ÌÀÊÐÎÝÊÎÍÎÌÈÊÀ
MAÉß ÌÈÍÄÎÐÀØÂÈËÈ. Èíäåêñ ãóìàííîãî ðàçâèòèÿ:
èñòîðèÿ è ðåàëüíîñòü ................................................................. 69
ÃÅÎÐÃÈÉ ÃÀÃÀÍÈÄÇÅ. Àëüòåðíàòèâà ðîñòà ïîâûøåíèÿ
ýêñïîðòíîãî ïîòåíöèàëà Ãðóçèè: äèâåðñèôèêàöèÿ èëè
êîíöåíòðàöèÿ .............................................................................91
ÑÎÔÈÊÎ ÄÆÂÀÐØÅÈØÂÈËÈ. Âëèÿíèå èíîñòðàííûõ
ïðÿìûõ èíâåñòèöèé íà ýêîíîìè÷åñêèé ðîñò ............................103
ËAØÀ ÒÀÁÀÒÀÄÇÅ. Äëÿ ïðåîäîëåíèÿ áåäíîñòè
â Ãðóçèè .....................................................................................117
MAÐÈÍÅ ÃÓÄÓØÀÓÐÈ. Îñíîâíûå ïðèçíàêè ñîöèàëüíî-
ýêîíîìè÷åñêîãî ðàçâèòèÿ Ãðóçèè â XI-XII âåêàõ .....................125
Page 10
10
ÌÅÍÅÄÆÌÅÍÒ. ÌÀÐÊÅÒÈÍÃ. ÒÓÐÈÇÌ
ÍÎÄÀÐ ÁÀÃÐÀÒÈÎÍÈ. Êðèòåðèé êîðïîðàòèâíîãî
óïðàâëåí÷åñêîãî ðåøåíèÿ ........................................................ 139
ÂÀÑÈËÈÉ ÕÈÇÀÍÈØÂÈËÈ. Êóëüòóðà - âàæíåéøèé
ôàêòîð ýêîíîìè÷åñêîãî ïðîãðåññà ..........................................143
ÍÈÍÎ ÏÀÐÅÑÀØÂÈËÈ. Î êîíôëèêòå, êàê î ïðîöåññå
ñîäåðæàùèé êîíñòðóêòèâíèå è ïðîäóêòèâíûå îñíîâí ............152
ÍÈÍÎ ÀÁÅÑÀÄÇÅ. Ñîâåðøåíñòâîâàíèå èíôîðìàöèîííîé
áàçû áèçíåññòàòèñòèêè è ïðîãíîçèðîâàíèå
ïîêàçàòåëåé ................................................................................161
ÁÓXÃÀËÒÅÐÑÊÈÉ Ó×ÅÒ È ÀÍÀËÈÇ
ÈÇÎËÄÀ ×ÈËÀÄÇÅ. Èñïîëüçîâàíèå ïîêàçàòåëåé ðåëåâàíòíèõ
è àëüòåðíàòèâíèõ çàòðàò ðåøåíèé ............................................175
ÍÀÍÀ ÑÐÅÑÅËÈ. Îñîáåííîñòè îöåíêè è ó÷åòà áèîëîãè÷åñêèõ
àêòèâîâ ......................................................................................185
ÍÀÄÅÆÄÀ ÊÂÀÒÀØÈÄÇÅ. Âîïðîñû ó÷åòà ðàñõîäîâ
åêñïëóàòàöèè è èçíîñà îñíîâíûõ ñðåäñòâ ...............................195
Page 11
11
1234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901
123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567
saerTaSoriso sareitingo biznesi da
finansuri krizisebi
iaSa (iakob) mesxia
ekonomikur mecnierebaTa doqtori,
ivane javaxiSvilis saxelobis Tsu sruli profesori,
saqarTvelos ekonomikur
mecnierebaTa akademiis vice-prezidenti
Tanamedrove globaluri safinanso-ekonomikuri kriz-
isebis gamomwvevi faqtorebidan gansakuTrebiT xSirad
asaxeleben da SedarebiT argumentirebulad miiCneven iseT
faqtorebs da mizezebs, rogoricaa: Warbwarmoebis
klasikuri krizisi; globaluri monopoliebis lpoba;
msoflio ekonomikis disbalansi; ekonomikuri zrdis cik-
luroba; finansuri sferos ganusazRvreli zrda; er-
Toblivi moTxovnis Semcireba da kapitalis efeqtiano-
bis dacema; warmoebuli finansuri produqtebis (opcione-
bi, derivatebi, fiuCersebi da a.S.) Warbwarmoeba; finansuri
resursebis moZraobaze arasakmarisi kontroli; global-
uri bazrebis regulaciis krizisi; valebis moculobis
zrda; aRiarebuli ekonomikuri Teoriis da codnis ar-
qauloba da a.S.1 Cveni azriT, msoflio ekonomikuri kriz-
1 sayuradReboa am Temaze gamocemuli monografiebi: Joseph E. Stiglitz,
FREEALL: America, Free Markets, and the Siking of the Wold Economy, W.W. Norton &
Co., 2010; Irakli Kovzanadze, Systemic and Borderline Banking Krises: Lessons Learned
for Future Prevention, iUniverse, Ins. New York Bloomington, 2010; Àëåí Ãðèñïåí,
Ýïîõà ïîòðÿñåíèé. Ïðîáëåìû è ïåðñïåêòèâû ìèðîâîé ôèíàíñîâîé ñèñòåìû, Ì.,
Þíàèòåä Ïðåññ, 2009; Äîëàí Ñ., Ðàéõ Ì., Ãëîáàëüíûé êðèçèñ. Çà ãðàíüþ
î÷åâèäíîãî, Ì., Ïðîòåêñò, 2010; Ìàêñèì Áëàíò, Ôèíàíñîâûé êðèçèñ, Ì., ÀÑÒ,
2008.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 12
12
isis gamomwvevia ara erTi romelime calke aRebuli faq-
tori, aramed faqtorebisa da pirobebis mravalwaxnago-
vani erToblioba, sistema, romelTa elementebi erTmaneT-
Tan mimarTebiT mWidro kauzalur damokidebulebaSia.
ar vakninebT ra zemoCamoTvlili da sxva mravali
faqtoris gavlenas msoflio ekonomikuri krizisis war-
moSobaze, amasTanave migvaCnia, rom am procesze yvelaze
mniSvnelovan gavlenas axdens faqtorTa wre, erToblioba,
romlebic SeiZleba gaerTiandes zogadad erT msxvil
faqtorSi – msoflio ekonomikis kriminalizacia. Tavad
am ukanasknelis warmoSoba da ganviTareba ganpirobebu-
lia uamravi sxvadasxva garemoebiT, romelTa saTaveSi dgas
ekonomikis yvelaze mTavari mamoZravebeli principi -
konkurencia. Tanamedrove Rrma globalizaciis pirobeb-
Si calkeuli qveynebis ekonomikebisa da umsxvilesi tran-
snacionaluri kompaniebis ganviTareba sul ufro damok-
idebuli xdeba konkurentuli upiratesobis miRwevaze. arc
erT qveyanas da arc erT msxvil calkeul sameurneo sub-
ieqts ar SeuZlia win aRudges Tanamedrove konkurenciis
gazrdil moTxovnebs, Tu isini ar Caebmebian dausrulebel
da mudmivad ganviTarebad konkurentul maraTonSi. amasTan,
globalizaciis, erTi SexedviT keTilSobiluri da lamazi
vitrinis ukan, dgas daundobeli, xSirad veraguli da ar-
akeTilsindisieri konkurentuli samyaro, romelic arc
Tu ukanasknel adgils ikavebs msoflio ekonomikuri kriz-
isis warmoSobasa da ganviTarebaSi.
konkurencia Tavisi Sinagani bunebiT aris daundobe-
li brZola bazarze damkvidrebisaTvis, sabazro segmen-
tis gafarToebisaTvis, imisaTvis, rom ajobo Sens konkurents,
gauswro mas da Sedegad amisa miiRo meti mogeba. amasTan,
konkurencias SeiZleba hqondes keTilsindisieri da ara-
keTilsindisieri xasiaTi. konkurencia keTilsindisieria
iaSa (iakob) mesxia
Page 13
13
mxolod maSin, rodesac is efuZneba erovnuli da saerTa-
Soriso samarTlis dadgenil normebs. Mmagram, bunebaSi
adamianebi Tanabrad keTilsindisieri da humanuri rodi
arian. maTi erTi nawili kriminaluri bunebisaa, rasac
safuZvlad udevs sixarbe, anu zemogebis miReba sxvebis
gakotrebis xarjze da sicrue, raTa daumsaxureblad moi-
povos lideris pozicia msoflio bazarze. swored amit-
omac, sixarbes da sicrues miiCneven globaluri krizisis
wamoSobis mizezad msoflio sxvadasxva konfesiis lidere-
bi1. maTi azriT, krizisi aris RmerTismieri sasjeli ad-
amianur usamarTlobaze, adamianur sixarbeze, sakuTar mox-
marebaze kontrolis dakargvasTan, sasjeli swrafvaze neb-
ismieri gziT gamdidrebisaken, ise, rom uRalato adamia-
nur faseulobebs da humanur ideebs.
marTalia, bazari klasikuri gagebiT TviTregulire-
badi sistemaa, magram praqtika adasturebs, rom misi nor-
maluri funqcionirebisa da ganviTarebisaTvis saWiroa
sxvadasxva saerTaSoriso maregulirebeli instituciis
formireba, romlebic saWiroebis SemTxvevaSi samarTlebrivi,
organizaciuli da finansuri meqanizmebiT Caerevian mis
saqmianobaSi. amitomac aris Seqmnili iseTi giganturi
saerTaSoriso organizaciebi, rogoricaa msoflio savalu-
to fondi, msoflio banki, vaWrobis msoflio organizacia
da a.S., romelTaganN TiToeuls akisria valdebulebaTa
farTo wre, romelTa realizaciam xeli unda Seuwyos
msoflio ekonomikis optimalur ganviTarebas da ar dauS-
vas disbalansi da krizisuli movlenebi. msoflio da
erovnuli bazrebis regulaciis saqmeSi XX saukunis 70-
iani wlebidan gansakuTrebul rols asrulebs sareitin-
1 mesxia i. religiuri Sexedulebebi Tanamedrove globalur
ekonomikur krizisze. Jurn. ̀ religia~, 2009, # 3, gv. 66-76.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 14
14
go saagentoebi, sxvadasxva kompania, gamomcemlobebi da
saerTaSoriso forumebi, romlebic TavianTi kvlevebisa
da Sefasebebis safuZvelze gansazRvraven calkeuli sax-
elmwifoebisa da sameurneo subieqtebis saerTaSoriso da
erovnul reitingebs. es ukanaskneli aris informacia,
romelic asaxavs qveynis an biznes-subieqtis mdgomare-
obas da perspeqtivebs sxva analogiur subieqtebTan mima-
rTebiT. sareitingo samsaxurebis mier gamoqveynebuli mo-
nacemebi xels uwyobs konkurentunarianobis WriliT bi-
znesis an sxva romelime saqmianobis lideris gamovle-
nas da Sefasebas, xolo reitingSi monawileoba iZleva
bazarze sakuTari reputaciis gamovlenisa da informaci-
uli gamWvirvalobis demonstrirebis saSualebas, rac Tavis
mxriv, amartivebs klientebsa da saqmian partniorebTan
muSaobas.
Tanamedrove msoflio sareitingo sistemaSi Ziri-
Tadad ikveTeba misi ori mTavari mimarTuleba. pirvel
mimarTulebaSi Sedis saerTaSoriso da erovnuli sare-
itingo saagentoebi, romlebic ZiriTadad ikvleven biznes-
struqturebis, maT Soris gansakuTrebiT sabanko, sadazRvevo
da sxva finansuri erTeulebis konkurentunarianobas
calkeuli qveynisa da saerTaSoriso masStabiT. meore
mimarTuleba moicavs organizaciul jgufur kvlevebs
calkeuli qveynebis globalur konkurentunarianobaze,
romelic, Tavis mxriv, moicavs reitingebs biznesis keTeba-
ze, biznesisa da fiskalur Tavisuflebaze, sakuTrebis
uflebaze, korufciidan Tavisuflebaze da a.S. amgvari da
sxva mravali politikuri, ekonomikuri da socialuri
xasiaTis reitingebis gaangariSebebs axorcieleben av-
toritetuli forumebi, kvleviTi institutebi, gamomcem-
lobebi da a.S. aRsaniSnavia isic, rom orive mimarTulebis
sareitingo samsaxurebTan saxelmwifoebisa da biznes-stru-
iaSa (iakob) mesxia
Page 15
15
qturebis urTierToba dafuZnebulia gaweuli momsaxure-
bis (reitingebis dadgenis) anazRaurebis principze. Sei-
Zleba iTqvas, rom sareitingo saqmianoba aris Cveulebrivi
inteleqtualuri biznesi, romlis mTavari mamoZravebeli
motivi, iseve rogorc nebismieri biznesis, aris maRali
mogebis miReba. amasTan, sareitingo biznesis erT-erTi
mTavari Taviseburebaa is, rom misi saqmianobis saboloo
Sedegebze damkveTis mxridan protestis gamoxatvis aranai-
ri meqanizmi ar arsebobs. es ki, Tavis mxriv, reitingis
maZieblebs aiZulebs eZebon SemovliTi gzebi sareitingo
saagentoebTan `Tbili~ urTierTobebis dasamyareblad.
konkureniul brZolaSi gamarjvebis didi wyurvili ba-
zris moTamaSeebis nawils ubiZgebs arakeTilsindisieri
qmedebebisaken, romlis erT-erTi forma SeiZleba iyos sa-
reitingo saagentoebTan korufciuli garigebebis gziT
sasurveli reitingis mopoveba. damaxinjebuli, ararealuri
reitingebis gamoyeneba saerTaSoriso bazarze xdeba mc-
dari biznes-gadawyvetilebebis miRebis safuZveli, rac
saboloo angariSiT iwvevs bazrebis turbulenturobas
da xels uwyobs krizisebis warmoSobasa da ganviTarebas
regionul da saerTaSoriso doneebze.
sareitingo saagentoebi da maTi saqmianoba civili-
zebuli sabazro sistemis organuli Semadgeneli nawil-
ia. is, rogorc sabazro urTierTobaTa erT-erTi mniS-
vnelovani instituti, warmoiSva im mizniT, rom gadaewyvi-
ton bazarze moZravi asimetriuli informaciis dabal-
ansebis problema, agreTve uzrunvelyon biznes-struqturebi
da saxelmwifoebi informaciiT moaxloebuli krizisuli
situaciis Sesaxeb.
sareitingo saagentoebi (kompaniebi) warmoadgens
komerciul organizacias, romlis mTavari amocanaa ganax-
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 16
16
orcielos fasiani qaRaldebis emitentebis gadaxdisuna-
rianobis, biznes-valdebulebebis, korporaciuli menejmen-
tis da aqtivebis marTvis xarisxis, agreTve qveynis gada-
xdisunarianobis da a.S. Sefaseba. maTi yvelaze ZiriTadi
da cnobili produqcia gadaxdisunarianobis Sefasebaa
(sakredito reitingi). igi asaxavs savalo valdebulebeb-
is argadaxdis risks da gavlenas axdens saprocento ga-
nakveTis sidideze, savalo valdebulebebidan Semosavlis
moculobaze. maRali reitingi niSnavs argadaxdebis nak-
leb risks. aqtobrivad, reitingi aris ndobis xarisxi,
romelsac sareitingo kompaniebi aniWebs emitentebs, biznes-
subieqtebs da saxelmwifoebs.
pirveli sareitingo saagentoebi Camoyalibda XIX
saukuneSi aSS-Si im mizniT, rom ufro gamWvirvale gamx-
dariyo amerikuli kompaniebis saqmianoba ucxoeli inves-
torebisaTvis. finansuri bazrebis swrafi ganviTarebis
periodSi, romelic moicavda XIX saukunis dasasruls da
XX saukunis dasawyiss, sareitingo saagentoebis momsax-
ureba mniSvnelovnad gaizarda, Tumca, XX saukunis meore
naxevramde isini SesamCnev rols mxolod aSS-Si Tama-
Sobdnen.
ekonomikuri da finansuri krizisebi maregulirebe-
li organoebisagan moiTxovda axali institutebis Seqm-
nas, ekonomikis finansuri stabilurobis, safinanso da
sabanko seqtorebis mdgradobis uzrunvelyofisaTvis.
axali maregulirebeli organoebis SeqmnasTan erTad, fi-
nansuri stabilurobis misaRwevad da informaciuli asim-
etriis problemis gadasaWrelad, gamoyenebul iqna adre
Seqmnili sareitingo saagentoebi da sxva organizaciebi.
1970-iani wlebisaTvis fasian qaRaldebsa da birJebze aSS-
s kongresis federalurma komisiam (The United States Securi-
ties and Exchange Commission- SEC) sam sareitingo saagentos –
iaSa (iakob) mesxia
Page 17
17
Moody,s, Standard @ Poor,s, Fitch Ratings mianiWa erovnulad da
saerTaSorisod aRiarebuli kompaniebis statusi. maTi
roli gansakuTrebiT gaizarda XX saukunis 1980-1990 –
ian wlebSi finansuri bazris swrafi ganviTarebis dros.
Semdgom, sareitingo saagentoebi gamoCnda evropaSi, samxreT-
aRmosavleT aziaSi, ruseTSi, magram sareitingo momsax-
urebaSi kvlavac liderobda amerikuli `didi sameuli~.
es iyo gamowveuli maTi gansakuTrebuli statusiT, romelic
maT oficialurad mieniWa. Semdeg sxva qveynebSi Seqmnili
erovnuli sareitingo saagentoebi, arc Tu iSviaTad, ̀ didi
sameulis~ Svilobil struqturad yalibdeboda.
ukanasknel wlebSi sareitingo saagentoebi safinan-
so da sakredito institutebis riskTa sistemis Sefaseb-
is mniSvnelovani elementi gaxda, rac kerZod aisaxa kide-
vac cnobil bazel-II-is (dokumenti kapitalis gazomvisa
da kapitalis standartebis saerTaSoriso konvergenciis
Sesaxeb) SeTanxmebaSi. magram, rogorc praqtika gviCvenebs,
arsebobs Rrma winaaRmdegoba am instituciis gaZliereb-
is kuTxiT ekonomikis moTxovnilebasa da sareitingo mom-
saxurebis bazris metismeti monopolizaciis Sedegad Camoy-
alibebul negatiur Sedegebs Soris.
saWiroa aRiniSnos, rom 1970-iani wlebidan sareitin-
go saagentoebma wamyvani poziciebi daikava msoflios
ganviTarebul safinanso bazrebze. maT gaikafes gza riske-
bis Cveulebrivi Semfaseblidan investiciuri samyaros
kanonmdeblebamde. XX saukunis bolosaTvis mTeli msof-
lios investorebi sakuTari investiciuri politikisa da
fasiani qaRaldebis portfelis formirebaSi, agreTve in-
vesticiuri gadawyvetilebis miRebaSi xelmZRvanelobd-
nen ZiriTadad 3-4 wamyvani sareitingo saagentos Sefase-
bebiT.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 18
18
safinanso-sabanko sferoSi sareitingo biznesi dRe-
isaTvis warmodgenilia karteliT, romelSic gaerTianeb-
ulia zemoxsenebuli sami uZlieresi saerTaSoriso saagen-
to: Standard @ Poor,s, Moody,s investors Servise da Fitch Ratings-i.
unda iTqvas, rom XX saukunis 70-ian wlebamde sareitingo
sfero iyo SedarebiT konkurentiani. mas Semdeg, rac aSS,
romelic pirdapir Tu arapirdapir cdilobs erTpolusi-
ani samyaros formirebas, mdgomareoba finansur politikaSi
da kerZod, sareitingo politikaSi radikalurad Seicva-
la. amis erT-erTi niSani iyo isic, rom fasiani qaRalde-
bis aSS-s komisiam (SEC) safuZveli Cauyara momaval uryev
oligarqias. man neba darTo kompaniebs ganexorcielebi-
naT garkveuli finansuri operaciebi mxolod reitingeb-
is safuZvelze, romelic mieniWeboda erovnulad aRiare-
bul statistikur sareitingo organizaciebs (NRSRO- Na-
tionally Recognized Statistical Rating Organization). maTi ricxvi 1980-
iani wlebis dasawyisisaTvis Seadgenda 7 erTeuls, Tumca
Serwymisa da reorganizaciis Sedegad, 90-iani wlebisaTvis
sareitingo kompaniebis ricxvi 3-mde Semcirda.
aRniSnuli Ria oligopoliis Seqmnam mwvave kritikis
obieqti gaxada fasiani qaRaldebisa da birJebis aSS ko-
misia, ris gamoc igi iZulebuli gaxda NRSRO statusi
mieniWebina ramdenime amerikuli, kanaduri, iaponuri kompa-
niisaTvis, Tumca, maTi saqmianobis areali viwro sabazro
seqtoria da ver uweven konkurencias `did sameuls~. amiT
faqtobrivad damyarda monopolia, safuZveli gamoecala
konkurencias sareitingo saqmianobaSi, ris Sedeagadac
mniSvnelovnad daeca `didi sameulis~ muSaobis xarisxi.
ekonomikuri zrdis pirobebSi maTi naklovanebebi ar vlin-
deboda, magram krizisis etapze sareitingo saagentoebis
fataluri Secdomebi ara Tu cxadi gaxda, aramed msof-
lios bevr qveyanaSi Seiqmna STabeWdileba, rom maT didi
iaSa (iakob) mesxia
Page 19
19
wvlili miuZRviT safinanso-sabanko krizisis warmoqmnasa
da msoflio ekonomikis destabilizaciaSi.
uZravi qonebis bazris aRmavlobis pirobebSi, romel-
sac zurgs umagrebda federaluri sarezervo sistemis
dabali ganakveTebi, umravles investors mieca saSualeba
SeeqmnaT mTeli rigi warmoebuli rTuli finansuri produ-
qtebi. maT Soris gansakuTrebiT unda aRiniSnos ipoTekuri
kreditebis derivatebi, iseTebi, rogoricaa cnobili GDO
- Cjllateralizend Debt Obligation. am instrumentebis (obligacie-
bis) Semdgomi gayidvisaTvis bankebs, sapensio fondebs da
centralur bankebsac ki esaWiroebaT Sesabamisi sakredi-
to reitingi. obligaciebis gayidvis mizniT, saerTaSoriso
sareitingo kompaniebi mis realizatorebs aniWebda AAA
umaRles reitings. maTi xarisxi gaTanabrebuli iyo saukeTe-
so saxelmwifo savalo valdebulebebTan. analitikosebi-
sa da eqspertebis erTi nawilis azriT, aseT gadawyvetile-
bas safuZvlad edo ara mxolod kreditunarianobis gaan-
gariSebis rTuli maTematikuri modelebi, aramed is gare-
moeba, rom TiTqosda im sareitingo saagentoebis saqmi-
anobas, romlebic obligaciebs aniWebdnen reitingebs, ux-
vad uxdidnen dainteresebuli investiciuri bankebi1. am
mosazrebas, rogorc Cans, hqonda seriozuli safuZveli,
radgan fasiani qaRaldebis aSS komisiam daiwyo sagamo-
Ziebo saqmianoba reitingebis miniWebis procesSi interes-
Ta konfliqtisa da SesaZlo maqinaciebis Sesaxeb.
saagentoebis Cavardna finansuri alqimiis sferoSi
mas Semdeg gaxda mkafio, rogorc ki 2007 wlis gazafx-
ulze daiwyo defoltis zrda ipoTekur kreditebze. sa-
reitingo saagentoebma myisve daiwyes obligaciebze adre
miniWebuli reitingebis Semcireba. maT ricxvSi mohyva 1
trln-ze meti saerTo Rirebulebis fasiani qaRaldebi,
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
1 http://www.spekulant.ru/magazine/Tyuning_dlya_rejtinga.html
Page 20
20
romelmac maTi mflobelebs fantastikuri zarali miaye-
na. amas mohyva sxvadasxva investiciuri emitentis mier
gamoSvebul qaRaldebze reitingebis mravalpunqtiani Sem-
cireba da saboloo angariSiT, es procesi spiralurad
gavrcelda mTels amerikasa da egvropaSi, Semdeg ki sxva
qveynebSi.
Tqma imisa, rom bolodroindel msoflio finansur
krizisSi, romelic jer kidev araa bolomde daZleuli,
saerTaSoriso sareitingo kompaniebis qceva SemTxveviTo-
bas SeiZleba mieweros, Cveni azriT, araa damajerebeli.
uaxloes finansur istoriaSi cnobilia 2001 wlis movle-
nebi. “didi sameulis” karteli gabedulad uWerda mxars
amerikuli energogigantis Enron-saTvis umaRlesi reit-
ingis miniWebas. misi faqtobrivi gabankrotebis bolo
dRemde, miuxedavad imisa, rom maTTvis, kolafsamde ramden-
ime TviT adre cnobili iyo kompaniaSi Seqmnili seriozu-
li finansuri problemebis Sesaxeb. am procesma ise Cai-
ara, rom sareitingo kompaniebis misamarTiT ukmayofileba
msoflios arc erTi qveynis xelisuflebis mxridan ar
gamoTqmula, xolo Tavad kompaniis sarCelze saagentoebs
imiT upasuxes, rom maTi reitingebi mxolod ̀ mosazrebaa~,
xolo `sityvis Tavisufleba~ daculia konstituciuri
principebiT. amrigad, `did sameuls~ imdenad didi Zalau-
fleba aqvs uzurpirebuli, rom maT mier dasmul erT niSans
SeuZlia kompania daayenos gakotrebis piras an piriqiT,
misces mas farTo gasaqani gamdidrebisaken.
sayuradReboa, rom saerTaSoriso sareitingo saagen-
toebi floben ara mxolod reguliaciur-ekonomikur, aramed
politikur siZlieresac. rogorc Cans, suveruli reit-
ingebi, romelsac aniWeben saagentoebi sxvadasxva qveynis
savalo valdebulebebs, CamorCa Tanamedrove moTxovnebs.
eqspertebis erTi nawilis azriT, im qveynebs, romlebic
iaSa (iakob) mesxia
Page 21
21
politikuri kuTxiT araapartniorTa siaSi arian, SeiZle-
ba negatiuri Sefaseba miscen, xolo piriqiT – Tanamego-
brobis wevr qveynebs – pozitiuri. amave dros, maTi Se-
faseba aSS-s da partniori qveynebis mimarT metwilad
frTxil da liberalur xasiaTs atarebs. TviT aSS 1917
wlidan umaRlesi suverenuli reitingis matarebelia, im
dros ki, rodesac mis ekonomikaSi aSkarad ikveTeba sagar-
eo valebis fantastikuri zrda, eqsport-importis balan-
sis gauareseba da a.S. saagentoebis sameulis azriT, aSS
reitingi msoflio finansuri sistemis mesaWea da Tu misi
reitingi Semcirda, es iqneba ara mxolod amerikis, aramed
mTeli msoflios didi problema.
Tumca, 2011 wlis agvistoSi erT gamonakliss hqonda
adgili. aSS-s kongressa da prezidents Soris sagareo
valis zeda zRvris gamo wamoWrili diskusiis fonze, “didi
sameulidan” erT-erTma gavlenianma sareitingo saagentom
-”standart eng fursma” aSS-s istoriaSi pirvelad daswia
saxazino obligaciebis (US Treasusuries) reitingi AAA-dan
erTi safexuriT AA+-mde-negatiuri prognoziT, ramac gam-
oiwvia sabirJo maCveneblebis yvelaze didi vardna 2008
wlis krizisis Semdeg. am garemoebas mohyva am saagentoSi
Semowmebis dawyeba, erTi mxriv, aSS birJebisa da fasiani
qaRaldebis komisiis (SEC) mier, xolo, meore mxriv, aSS-s
iusticiis saministros mier (am ukanasknelis mier saagen-
toSi Semowmeba dawyebuli iyo Semcirebuli reitingis
gamocxadebamde). Aarsebobs eWvi, rom aSS-Si ipoTekuri bumis
dros sareitingo saagentoebi iRebdnen didZal Semosavals
ipoTekur qaRaldebze saeWvo umaRlesi reitingebis mini-
WebiT. aSS-s finansTa saministros miaCnia, rom sareitin-
go saagento Standard @ Poor,s reitingis gaangariSebisas Secda
2 trln dolariT da dausabuTebeli Sedegebi warmoadg-
ina. sayuradReboa is garemoeba, rom “did sameulSi” Se-
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 22
22
mavalma danarCenma orma saagentom, mas Semdeg, rac aSS-s
kongresma qveynis sagareo valis limiti gazarda 2,1 trln
dolariT (14,3 trln-mde), xolo saxelmwifo xarjebi Seam-
cira 2,5 trln-iT, ar dauWira mxari kolegebs da qveynas
SeunarCuna umaRlesi sakredito reitingi.
dReisaTvis, mdgomareoba Semdegnairad gamoiyureba.
miuxedavad `didi sameulis~ mimarT 2008 wlidan wayenebu-
li mravali seriozuli braldebisa, isini Cveulebrivi
reJimiT agrZeleben saqmianobas, kvlav wyveten msoflios
saxelmwifoTa finansur beds. Ffinansuri bazari TiTqos-
da darwmunebulia, rom es saagentoebi ar moaxdenen faqte-
bis gayalbebas. saqme isaa, rom reitingebi aRiarebulia
sabazro urTierTobis ganuyofel nawilad. magaliTad, zo-
gierTi investori yidulobs mxolod maRali xarisxis
fasian qaRalds. es niSnavs, rom rogorc ki qaRaldebi
miiReben ̀ uxarisxoTa~ statuss, mis saswrafod mocilebas
cdiloben. Aanalogiurad, reitingebi gamoiyeneba bankis
sabalanso angariSis riskianobis Sesafaseblad. reitingebi,
miuxedavad maTi arasrulyofilobisa, mainc icavs inves-
tors, radgan awvdis mas kreditis xarisxis erTian mini-
malur maCvenebels fuladi bazris nebismieri aqtivisaTvis.
garda amisa, sareitingo saagentoebi TamaSoben piaris rols.
SeiZleba maT aranairi siaxle ar Tqvan, magram isini in-
formacias avrceleben mTels msoflioSi da amiT cen-
tralur bankebs da sainvesticio fondebs ubiZgeben ga-
ufasurebuli aqtivebis moSorebisaken. am SemTxvevaSi isini
qveynis usafrTxoebas xelyofen. magaliTad, Tu Moody,S an
sxva sameulSi Semavali saagento evrokavSiris romelime
qveynas Seafasebs minimaluri reitingiT, evropuli cen-
traluri banki moqmedi wesis Tanaxmad, ver miiRebs am
qveynis obligaciebs uzrunvelsayofad. Ees, ra Tqma unda,
iaSa (iakob) mesxia
Page 23
23
gaaRrmavebs isedac dabali reitingiT Sefasebuli qvey-
nis finansur mdgomareobas.
Uukanasknel periodSi, saerTaSoriso sareitingo
saagentoebis saqmianobasTan dakavSirebiT, specialisteb-
isa da sazogadoebis didi nawilis Sefasebebi da komen-
tarebi calsaxad negatiuria. globalurma ekonomikurma
krizisma saxelmwifoebisa da biznesis winaSe daayena kiTx-
va: ramdenad asaxavs realur suraTs da mosalodneli
krizisis prognozebs sareitingo saagentoebis gaangariSe-
bebi da Sefasebebi. cnobilia, rom jer kidev krizisis
dawyebamde saerTaSoriso sareitingo samsaxerebi umaRles
reitings aniWebda sxvadasxva qveynis, gansakuTrebiT ki
aSS fasian qaRaldebs, romlic asrulebda nasesxobis
funqcias. pretenziebi, romlebic gamoikveTa globaluri
krizisis mimdinareobisa da Semdgom periodSi ̀ didi sameu-
lis~ mimarT, SeiZleba Semdegnairad Camoyalibdes:
• kompaniebze, fasian qaRaldebsa da qveynebze arao-
bieqturi reitingebis miniWeba sakuTari gaumWvirvale
kriteriumebisa da gasaidumloebuli meTodebis gamoyenebis
safuZvelze;
• `didi sameulis~ monopoliuri mdgomareoba da
konkurenciis ararseboba saerTaSoriso sareitingo baz-
arze;
• monopoliuri saagentoebis mier SefasebebSi daSve-
bulia uxeSi Secdomebi, rac badebs eWvs am saagentoebis
arakompetenturobis Sesaxeb;
• saagentoebis reitingebis damkveTebTan korufci-
ul garigebebSi CarTvis SesaZlebloba, romelic SeiZle-
ba gamxdariyo araswori reitingebis miniWebisa da, Sesa-
bamisad, globaluri krizisis warmoSobis erT-erTi mizezi.
2008 wels, fasian qaRaldebsa da birJebze aSS fed-
eraluri komisiis mier msxvil sareitingo saagentoebSi
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 24
24
Catarebulma sagamoZiebo saqmianobam, romelic ZiriTadad
exeboda ipoTekuri fasiani qaRaldebis Sefasebas, gviCve-
na, rom arc erT saagentos `didi sameulidan~ ar gaaCnda
aranairi dokumenturad dafiqsirebuli procedurebi
rTuli finansuri instrumentebis SefasebisaTvis. ar gaaCn-
daT agreTve Sefasebis srulyofili algoriTmi. amasTanave,
sareitingo saagentoebi arRvevdnen dokumentirebis pro-
ceduras, ris Sedegadac informaciis mniSvnelovani naw-
ili ar iyo dafiqsirebuli. aRniSnuli komisiis Tavmj-
domaris qristefor koqsis moxsenebaSi, romelic moicavs
10-Tviani gamoZiebis Sedegebs, aRniSnulia, rom am kompanie-
bSi gamovlinda seriozuli darRvevebi, romelTa Soris
aris investorebis informaciis araswori gaxsna, saWiro
kontrolisa da meTodologiis ararseboba da zerele
damokidebuleba interesTa konfliqtis warmoqmnis Sesa-
ZleblobasTan dakavSirebiT.1 kompaniebs ubralod ar See-
ZloT dabali reitingis miniWeba im emitentis wilobriv
valdebulebebze, romlebic axdenen struqturirebuli
instrumentebis qulebis formirebas. ase magaliTad, Moody,s-
ma krizisis dawyebisas aRiara, rom emitentebis savalo
valdebulebebze aniWebda kuTvnilze maRal reitings.
Sedegad amisa investorebi, romlebic orientirebuli iyvnen
am reitingze, fasiani qaRaldebis SeZenisas dakarges da-
bandebis 60%-ze meti2.
msxvil, ganviTarebul qveynebSi, maT Soris aSS-sa da
evropis wamyvan qveynebSi arsebobs eWvi, rom sareitingo
saagentoebi CarTulia korufciul garigebebSi. aSS xe-
lisuflebaSi Tvlian, rom sareitingo saagentoebi SeT-
1 http://rus.ruvr.ru/2010/07/13/12178613.html2 Òóðñóíîâ Ò.Ì. Ðåéòèíãîâûå àãåíòñòâà è èõ ðîëü íà ðûíêå ñòðóêòóðèðîâàííûõ
ôèíàíñîâûõ èíñòðóìåíòîâ, ýëåêòðîííûé æóðíàë “Êîðïîðàòèâíûå ôèíàíñû”.
Âûïóñê, ¹13(15), 2010, ñ. 82.
iaSa (iakob) mesxia
Page 25
25
qmuli iyvnen sainvesticio bankebTan da mizanmimarTulad
aniWebdnen maRal reitingebs im produqtebs, romlebic
faqtobrivad toqsikur aqtivebs warmoadgenda. sayuradRe-
boa, rom aSS kongresma moismina sakiTxi sareitingo ko-
mpaniebSi Seqmnili rTuli mdgomareobis Sesaxeb da cal-
saxad daafiqsira, rom reitingebis miniWebis process Tan
axlavs korufciuli garigebebi.
ukanasknel dros saerTaSoriso sareitingo saagen-
toebis S@P, Moody,S da Fitch-is saqmianoba mkacri kritikis
qveS moeqca saerTaSoriso savaluto fondis, eliseis sasax-
lis da evropis komisiis mxridan. amis erT-erTi mizezi
isicaa, rom saagentoebis mier jer saberZneTis, Semdgom
portugaliisa da espaneTis suverenuli reitingebis Sem-
cirebam, negatiuri roli Seasrula evropis safondo bir-
Jebze bazrobebis mimdinareobaze. sareitingo samsaxureb-
is saqmianobas saeWvod xdis is garemoeba, rom isini ba-
zrobebis daxurvamde ramdenime wuTiT adre aqveyneben in-
formacias suverenuli reitingebis gacemis Sesaxeb. ufro
metic, maTi arsebobis praqtika gviCvenebs, rom ̀ didi sameu-
li~ ukan misdevs safondo bazrebis saqmianobas da ara
aqvT unari maRali albaTobiT daaprognozon mosalodne-
li situaciebi mokle an saSualovadian periodSi.
saerTaSoriso sareitingo saagentoebis mimarT un-
dobloba gamoxata ruseTis xelisuflebam, xolo ukrainis
erovnulma bankma sareitingo saagentos Fitch-s protestis
nota gaugzavna da gawyvita masTan kavSiri.
G-20-is londonisa da seulis samitebze mkafiod
dafiqsirda negatiuri damokidebuleba sareitingo saagen-
toebis saqmianobaze, agreTve gamoiTqva mosazreba komer-
ciuli bankebisa da hej-fondebis mimarT momTxovnelobis
gazrdis Sesaxeb. sayuradReboa, rom `did sameulTan~ er-
Tad krizisis xelSemwyob struqturad miiCneven, agreTve,
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 26
26
kanadur saagentos A, M, Best-s, romelic ZiriTadad sadazRve-
vo sferoSi saqmianobs.
unda aRiniSnos, rom `didi sameulis~ saqmianobas
mkacrad akritikeben maRalavtoritetuli eqspertebi da
mecnier-ekonomistebi. maTi azriT, saagentoebi daintere-
sebuli iyvnen warmoebuli fasiani qaRaldebis (derivate-
bis) emitentebis momsaxurebiT, radgan maTi mxridan did
Semosavals iRebdnen. emitentebi dainteresebuli iyvnen
fasiani qaRaldebis Rirebulebaze damatebiTi pliusebis
miRebiT, rasac aRwevdnen korufciuli garigebebiT. nobe-
lis premiis laureati pol krugmani emxroba mosazrebas
`didi sameulis~ korumpirebulobis Sesaxeb.1 maT mimarT
ndoba imdenad daeca, rom `didi sameulis~ saqmianobis
SeCerebazec ki gamoiTqva mosazreba. evropuli centraluri
bankis xelmZRvanelis, msoflioSi cnobili finansistis
Jan-klod triSes azriT, `didi sameuli~ TavianTi reit-
ingebiT gavlenas axdens ara mxolod biznesis ganviTare-
baze, aramed maT SeuZliaT TavianTi arakeTilsindisieri
saqmianobiT Searyion nebismieri qveynis finansuri stabi-
luroba.2
2008 wlis globaluri krizisi iseTi moulodnelo-
biT daatyda Tavs TiTqmis mTel msoflios, rom misi moax-
loebis Sesaxeb msxvili ologopoliuri sareitingo saagen-
tos mier odnavi miniSnebac ki ar dafiqsirebula. ra Tqma
unda, im garemoebam, rom saagentoebma ver uzrunvelyves
TavianTi ZiriTadi amocanis – msoflio finansuri siste-
mis mdgradobis prognozirebis realizacia, bevri kiTxva
warmoSva rogorc calkeuli saxelmwifoebis, aseve safin-
anso-ekonomikuri organizaciebis mxridan. im garemoebam,
rom saagentoebi bazrobebis daxurvamde 15 wuTiT adre
1http://nm2000.kz/news/2010-04-26-265072 http://popnano.ru/anticrisis/show/978
iaSa (iakob) mesxia
Page 27
27
mniSvnelovnad amcirebdnen zogierTi qveynis sakredito
suverenul reitings, warmoSva eWvi, rom maTi saqmianoba
mimarTuli iyo birJaze moTamaSeTa erTi nawilis gamdi-
drebisaken. aseTi qmedebis ukan SeiZleba yofiliyo ko-
rufciuli garigebebi.
sareitingo samsaxurebi uaryofen maT braleulobas
msoflio ekonomikuri krizisis warmoqmnaSi. maTi azriT,
politikosebs da regulatorebs ubralod undaT maTi
upasuxismgebloba sxvas gadaabralon. maTi azriT, ubra-
lo teqnikur Secdomebs, romelsac marTlac hqonda adg-
ili maT saqmianobaSi, ar SeeZlo zianis miyeneba saerTa-
Soriso bazrisaTvis. Tumca, `didi sameulis~ misamarTiT
kritika gamoiTqva ara mxolod politikosebisa da regu-
latorebis mxridan, aramed maTi kolega saagentoebis mxri-
danac. magaliTad, Cinuri sareitingo kompania (Dagond Glo-
bal Credit Riting) acxadebs, rom amerikuli sareitingo ko-
mpaniebi ar xsnidnen riskebs saTanado doneze da Zalian
dauaxlovdnen TavianT klientebs. Cinurma kompaniam Tavi-
si gamokvlevebiT `didi sameulis~ sapirispiro monaceme-
bi gamoaqveyna, sadac aSS-ma da dasavleTis wamyvanma qvey-
nebma ufro cudi Sefasebebi miiRes, vidre maT mianiWa
`didma sameulma~. piriqiT, ganviTarebadi qveynebi braziliis,
CineTis da ruseTis CaTvliT, Sefasebul iqna ufro pozi-
tiurad, saerTaSoriso sareitingo saagentoebis Sefase-
bebTan SedarebiT.
saerTaSoriso sareitingo saagentoebis-`didi sameu-
lis~ mimarT saxelmwifoebisa da biznes-struqturebis
ndobis dakargvis ZiriTadi mizezebi, faqtorebi da pirobebi
SeiZleba Semdegnairad Camoyalibdes:
• yvelaze didi roli saerTaSoriso saagentoebi-
sadmi ndobis dakargvaSi Seasrula msoflioSi umsxvile-
si amerikuli investiciuri bankis Lehman Prothers – is ga-
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 28
28
kotrebam, romelsac ̀ did sameulSi~ Semavali saagentoebi
sistematurad maRal reitings aniWebda;
• saagentoebis saqmianobisadmi ndobis dakargvaSi
mniSvnelovani gavlena iqonia im garemoebam, rom maTi,
rogorc kerZo biznessubieqtebis Semosavlebi, araa mibmu-
li Sesrulebuli samuSaoebis saimedobasa da Sefasebis
adekvaturobasTan. moqmedi wesis Tanaxmad, aRniSnul ko-
mpaniebs aranairi pasuxismgebloba ar akisria maT mier
arasworad miniWebul reitingebze. sareitingo saqmianoba
aris biznesi, romelic aranair risks ar Seicavs;
• saagentoebis mxridan biznesisa da saxelmwifoe-
bis mimarT valdebulebebis arqonam gamoiwvia maTi saqmi-
anobis xarisxis dacema. isic unda aRiniSnos, rom bolo
globalur krizisamde, sareitingo samsaxurebis saqmiano-
bis Sedegebze, umniSvnelo gamonaklisebis garda, arc erT
saxelmwifos (CineTis gamoklebiT) da msxvil kompanias
pretenzia ar gamouTqvams. aRniSnulma garemoebam TviTk-
mayofilebis grZnoba Seqmna sareitingo saagentoebSi da,
Sesabamisad, daeca maTi saqmianobis xarisxi;
• aSS kongresis birJebisa da fasiani qaRaldebis
komisiam, romelsac evaleba sareitingo saagentoebze
zedamxedveloba, am bolo periodSi Seasusta maTdami kon-
troli. yovelive aman ukanasknel wlebSi saagentoebs
ganumtkica rwmena, rom ara `bazari qmnis analitikosebs~,
aramed ̀ analitikosebi qmnian bazars~, rac winaaRmdegoba-
Si modis sayovelTaod aRiarebul sabazro principebTan;
• sareitingo saqmianobisadmi ndobis dakargvaSi
didi roli Seasrula arakonkurentulma garemom am sf-
eroSi da monopolisti `did sameulis~ aSS-s teritori-
aze arsebobam. marTalia msoflioSi isini ver gaumklavdnen
`didi sameulis~ zewolas da maTi momsaxurebis areali
ZiriTadad erovnuli ekonomikebia;
iaSa (iakob) mesxia
Page 29
29
• sareitingo samsaxurebis mimarT ndobis dakargva
dakavSirebulia, agreTve, maT mier gamoyenebuli reitinge-
bis gaangariSebis meTodebisa da modelebis gaumWvirval-
obasTan. reitingebis gaangariSebis `samzareulo~ saidum-
lod rCeba maTi damkveTebisa da momxmareblebisaTvis.
saerTaSoriso sareitingo saagentoebis mimarT un-
doblobis gazrdam dRis wesrigSi daayena am sferoSi
wesrigisa da efeqtianobis amaRlebis problema. am mima-
rTulebiT dawyebulia sareformo samuSaoebi, romelTa
arsi SeiZleba mokled Semdegnairad Camoyalibdes:
– evropaSi Tvlian, rom saWiroa Seiqmnas damoukide-
beli, iseTi evropuli sareitingo saagento, romliTac
SesaZlebeli gaxdeba investorTa konfliqtis gamoricx-
va–Tanamdebobrivi mdgomareobis gamoyeneba piradi inter-
esebisaTvis. rac Seexeba evropaSi muSaobis survilis mqone
saerTaSoriso sareitingo saagentoebs, isini valdebuli
gaxdebian gaiaron saTanado registracia (akreditacia)
da Sesabamisad, moeqcevian garkveuli zedamxedvelobis qveS.
amasTan, aucilebeli unda gaxdes reitingebis gaangariSe-
bis meTodebisa da modelebis Sesaxeb informaciis gaxsna
(gamWvirvaloba). evrokavSirSi ukve dawyebulia muSaoba
franguli sadazRvevo kompania Coface-s bazaze msxvili
evropuli sareitingo saagentos Seqmnis mimarTulebiT;
– evropis paralelurad sareitingo saagentoebis
regulirebis srulyofis sakiTxebze daiwyo muSaoba aSS-
Sic, qveynis kongresSi mimdinare finansuri reformebis
CarCoebSi;
– msoflios qveynebis umravlesoba seriozulad
fiqrobs erovnuli sareitingo sistemis Semdgom ganvi-
Tarebaze. magram am SemTxvevaSic wamoiWreba seriozuli
problema, rac gamoixateba imiT, rom erovnuli sareitin-
go produqcia gamoiyeneba mxolod qveynis Siga moxmareb-
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 30
30
isaTvis. magram, rodesac sakiTxi exeba fasiani qaRaldeb-
is (aqciebis, obligaciebis da a.S.) ucxour da saerTa-
Soriso bazrebze ganTavsebas, maSin saWiro xdeba saerTa-
Soriso reitingebis gamoyeneba. amitomac, mxolod erovnu-
li sareitingo samsaxuris ganviTarebiTa da reformire-
biT saerTaSoriso doneze sareitingo problema ar moix-
sneba. gamomdinare aqedan, dRis wesrigSi dgeba arsebuli
saerTaSoriso sareitingo saagentoebis reformirebis, am
sferoSi konkurenciis gazrdis an kidev axali sareitin-
go instituciebis Seqmnis amocana. aRsaniSnavia, rom mx-
olod iaponia aris erTaderTi qveyana, romlis erovnul-
ma sareitingo samsaxurebma daimsaxures maRali imiji da
saerTaSoriso bazrebis ndoba.
Cveni azriT, sareitingo saqmianobaSi wesrigis dam-
yareba SeuZlebeli iqneba manam, sanam igi kerZo biznesis
xelSi darCeba. biznesis mamoZravebeli indikatoria moge-
bis miReba da gamdidreba, rasac biznesi aRwevs nebismieri
kanonieri Tu ukanono gziT. reitingebis roli da mniS-
vneloba imdenad gaizarda Tanamedrove globalizaciis
pirobebSi, rom sareitingo saqmianoba mTlianad unda
CamoSordes biznesseqtors da man unda miiRos daaxloe-
biT iseTive statusi, rogoric aqvs saerTaSoriso savaluto
fonds, vaWrobis msoflio organizacias an sxva romelime
saerTaSoriso donis institucias.
sareitingo saagentoeris saqmianobis reformire-
basTan dakavSirebuli ZiriTadi problemebi SeiZleba
Semdegnairad Camoyalibdes:
• saagentoebis muSaobaSi erT-erT mniSvnelovan
problemas warmoadgens is, rom reitingis mimRebi Tavis
produqcias yidis, ris gamoc igi dainteresebulia maRa-
li reitingis miRebiT. rogor unda moixsnas interesTa
konfliqti, amaze jerjerobiT gamokveTili koncefcia ar
iaSa (iakob) mesxia
Page 31
31
arsebobs. idea imis Seaxeb, rom gadaixados iman, vinc iy-
enebs reitings, axal sirTuleebs warmoSobs. saqme is aris,
rom rodesac emitenti ixdis reitingisaTvis, igi xelmis-
awvdomi xdeba nebismieri msurvelisaTvis da es Sedis
emitentis interesSi. magram Tu reitingisaTvis gadaixdi-
an `momxmareblebi~ (investorebi, bankebi, sadazRvevo ko-
mpaniebi da regulatorebi), maSin es informacia ar iqneba
xelmisawvdomi sazogadoebisaTvis. am SemTxvevaSi bazarze
moTamaSe msxvil da mdidar kompaniebs eqneba aseTi in-
formaciis upiratesad miRebis saSualeba, rac sabazro
kanonebs ewinaaRmdegeba da arajansaR konkurencias Seqm-
nis.
Cveni azriT, Seqmnili situaciidan optimaluri gamo-
savalia msxvili kliringuli kompaniis Seqmna, romelic
Suamavlis rols Seasrulebs reitingis `damkveTebs~ da
`Semsruleblebs~ Soris, riTac gamoiricxeba am or sub-
ieqts Soris pirdapiri kontaqti da zewolis ganxorciele-
ba sasurveli reitingis miRebis mizniT, ramdenadac reit-
ingis damkveTs ar ecodineba Tu romeli sareitingo saagen-
to Seasrulebs mis davalebas.
• saagentoebis mier gansazRvruli reitingebis saime-
doobis xarisxis amaRlebis mizniT sainteresod migvaC-
nia winadadeba imis Sesaxaeb, rom araswori, damaxinjebu-
li reitingebis Sedegad biznesisaTvis miyenebuli zara-
lis anazRaureba daekisros saagentoebs. yovelive es gazr-
dis rogorc saerTaSoriso, aseve nacionaluri biznesis
usafrTxoebas. Tumca, aqac warmoiSoba axali problema:
vin unda daadginos reitingis siswore, misi xarisxi. Seu-
Zlia Tu ara am funqciis Sesruleba maregulirebel in-
stitutebs an sasamarTlo sistemas. rogorc Cans, Tu es
winadadeba miRebul iqna, dRis wesrigSi dadgeba sareit-
ingo saagentoebis maregulirebeli saerTaSoriso miuk-
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 32
32
erZoebeli instituciis Seqmna G8-sa da G20-is CarCoebSi
konsesusis gziT.
sareitingo saagentoebi dResac scodaven TavianT
prognozebSi. saqme is aris, rom isini prognozebs adgenen
Zalian martivad, saTanado argumentirebis gareSe, radgan
saqmianobis saboloo Sedegebze aranairad ar ageben pa-
suxs. rogorc Cans, dadga dro SemoRebul iqnes am saagen-
toebis saqmianobaze kontrolisa da maTi pasuxismgeblo-
bis meqanizmi. es saWiroa imisaTvis, rom nebsiT Tu un-
eblieT ar ubiZgon buStebis gabervas bazarze, upirveles
yovlisa, safondo bazarze.
zogierTi eqspertis azriT, dRevandelma situaciam
mosalodnelia gamoiwvios axali pretenziebi am saagen-
toebis mimarT. germania lobirebs evropuli sareitingo
sistemis Seqmnas. ufro Sors wavida CineTi, romlis kompa-
nia Dagon Global Credit Rating gaxda dasavleTs gareT arsebu-
li pirveli sareitingo saagento. ra Tqma unda, sanam ar-
sebobs fasiani qaRaldebis saerTaSoriso bazari, sareit-
ingo samsaxurebis arseboba aucilebelia. amasTan, Tanda-
TanobiT ikveTeba, rom didi sameulis dro am sferoSi
iwureba.
breton-vudsis sazogadoebrivi komitetis wevris, adre
sabWoTa, Semdeg amerikeli ekonomistis vladimer kvintis
winadadeba iyo zenacionaluri sareitingo samsaxuris
Seqmna mxolod erTi funqciiT – mosalodneli krizisis
adreuli signalebis ganWvreta da biznes-sazogadoebis
gafrTxileba. rogorc igi aRniSnavs, verc saerTaSoriso
savaluto fondma, verc msoflio bankma, verc vaWrobis
msoflio organizaciam da verc saerTaSoriso sareitin-
iaSa (iakob) mesxia
Page 33
33
go saagentoebma ver SeZles globaluri finansuri kriz-
isis moaxloebis prognozireba.
msoflioSi nel-nela mwifdeba azri axali
ekonomikuri wesrigisa da axali finansuri arqiteqturis
Camoyalibebis Sesaxeb, aqtiurdeba diskusia axali msof-
lio fulis SemoRebis Taobaze, romelic ar iqneba rome-
lime erTi qveynis erovnuli valuta. Ees sakiTxebi imde-
nad mravalwaxnagovani da praqtikulad rTulad reali-
zebadia, rom mas aTeuli wlebi dasWirdeba, Tu saerTod
iqna aseTi gadawyvetileba miRebuli. Yyvelaferi damok-
idebulia imaze, Tu rogori ekonomikuri balansi Camoy-
alibdeba aSS-sa da sxva danarCen qveynebs Soris, agreTve
imaze perspeqtivaSi gauswrebs Tu ara ganviTarebadi qvey-
nebis (CineTi, indoeTi, brazilia da sxva) ekonomikuri gan-
viTareba amJamad lider saxelmwifoebs.
vidre kacobrioba miva im daskvnamde, rom romelime
erTi qveynis interesebis gamtarebeli saerTaSoriso reg-
ulatorebis Secvla iqneba saWiro, manamde mizanSewonil-
ia arsebuli saerTaSoriso safinanso institutebis efeq-
tianobis amaRleba. Cveni azriT, Soreul momavalSi
radikalurad Seicvleba msoflio finansuri arqiteqtu-
ra. masSi Tanabrad miiReben monawileobas mdidari da
Raribi qveynebi. is garemoeba, rom saerTaSoriso savalu-
to fondi da msoflio banki organizaciebia, sadac do-
minireben ganviTarebuli saxelmwifoebis warmomadgenle-
bi da icaven TavianTi qveynebis ideologias, kvlavac gam-
oiwvevs globalur finansur krizisebs. msoflios yvela
qveynis nacionaluri interesebis gaTvaliswineba iwvevs
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 34
34
disbalanss msoflio ekonomikur sistemaSi. saWiroa Zve-
li droiT, Zveli meTodologiiT da Zveli ideologiiT
momuSave yvela saerTaSoiso institutis radikaluri mod-
ernizacia da axal paradigmamde ayvana.
International Rating Business and Financial Crises
J. Meskhia
One of the major reasons causing global economic crisis is the in-
competent and unfair activities of international rating agencies conducted
on the world securities market. Inability of rating business oligopoly - the
“Big Three” (Moody’s, Standards & Poors, Fitch Ratings) to forecast the
global crisis and their corruption deals on the derivatives and securities
markets contributed to the birth and development of global crisis.
The present article classifies basic claims laid to the “Big Three” by
international financial and economical institutions, state leaders, experts and
scientists. It explains the main factors and reasons for losing confidence of
states and business structures in these rating agencies, describes modern
problems which rating business are facing, as well as positive and negative
aspects of reforms carried out in this direction. From the author’s viewpoint
management of international rating activity seems to be impossible until it
is in the hands of private business. In the nearest future the question of
establishment of independent superstate international non-commercial rat-
ing agency should be on the agenda. Meanwhile the optimal way out is the
foundation of a large clearing company that will act as a mediator between
“customers” and “executors”, thus preventing corruption business deals,
gain of rating through unfair means and direct contact between each other.
iaSa (iakob) mesxia
Page 35
35
1234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901
123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567
Mmewarmeoba da misi ganviTarebis
ekonomikuri
politika saqarTveloSi
gulnaz erqomaiSvili
iv. javaxiSvilis saxelobis
Tsu asocirebuli profesori
qveynis ekonomikuri politikis erT-erTi umTavresi
mizani mewarmeobis ganviTarebaa, romelic TavisTavad
ekonomikis stabiluri zrdis safuZvelia. igi uzrunvely-
ofs qveyanaSi samuSao adgilebis Seqmnas, Sromisunariani
mosaxleobis dasaqmebas, stabiluri ganviTarebis garan-
tis - ̀ saSualo fenis~ warmoqmnas. dResdReisobiT, umuSevro-
ba da siRaribe qveyanaSi jer kidev umZimes prolemebad
rCeba. samewarmeo garemosa da pirobebis Seqmnas, mewarmeTa
interesebis dacvas xeli unda Seuwyos saxelmwifos
ekonomikurma politikam, romelic organizaciul da fin-
ansur mxardaWerasTan erTad, gulisxmobs swori samewarmeo
politikisa da samamulo warmoebis konkurentunariano-
bis amaRlebis RonisZiebaTa gatarebas.
ra mdgomareobaa saqarTveloSi mewarmeobis ganvi-
Tarebis mimarTulebiT?
,,saqstatis~ monacemebiT, 2011 wlis 1 martisaTvis reg-
istrirebul sawarmoTa 2,4% ekuTvnis saxelmwifos, 0,4%
municipalitets, 93,8% arasaxelmwifo seqtors, 3,4% sakuTre-
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 36
36
bis sxva tips. aRsaniSnavia, rom 2008 wels arasaxelmwifo
seqtors sawarmoTa 99% ekuTvnoda. 2008 welTan Sedare-
biT umniSvnelod (0,5%), magram mainc gaizarda ucxoeli
kerZo pirebis sawarmoTa raodenoba. samarTlebrivi for-
mis mixedviT 67,9%-iT pirvel adgilzea individualuri
mewarme, meoreze Sps _ 24,1%, Semdeg modis saaqcio sazoga-
doeba 0,6%. wlidan wlamde mcirdeba sps-s, ks-s da kooper-
ativebis wili.
sawarmoTa saerTo raodenobidan 78,1% modis _ vaWroba,
avtomobilebis, sayofacxovrebo nawarmisa da piradi mox-
marebis sagnebis remontze (1999 wels _ 48,3%, 2004 wels -
66,5%, 2008 wels - 78,5%), meore adgilzea (4,5%) – komu-
naluri, socialuri da personaluri momsaxurebis gaweva,
mesameze - damamuSavebeli mrewveloba (4,4%). Ees ukanaskneli
2004 wels Seadgenda 10,4%, 2008 wels - 5,8% anu bolo
wlebis ganmavlobaSi damamuSavebeli mrewvelobis sawar-
moTa wili TiTqmis 2-jer Semcirda.
gamokvleul iuridiul pir sawarmoTa struqtura
sawarmoTa zomis mixedviT aseTia: 67% mcire sawarmo, 20,4%
saSualo, xolo 12,6% msxvili. Mmcire, saSualo da msxvil
sawarmoTa maRali xvedriTi wiliT,Sesabamisad 27,5%; 23,5%
da 39,6%-iT gamoirCeva vaWroba, avtomobilebis, sayofacx-
ovrebo nawarmisa da piradi moxmarebis sagnebis remonti,
meore adgilzea damamuSavebeli mrewveloba _ 12,6%;’ 12,7%;
14,1%. Semdeg modis mSenebloba_ 6,2%; 10,5% da 11,8%.
gulnaz erqomaiSvili
Page 37
37
biznesseqtoris mier gamoSvebuli produqcia 2010
wels 2002 welTan SedarebiT 3,9-jer, xolo brunva 5,1-jer
gaizarda. msxvil sawarmoebze modis warmoebuli produ-
qciis 86,8%, saSualoze – 9,1%, mcireze- 4,1%.
rac Seexeba biznes seqtorSi dasaqmebulTa raode-
nobas, 2010 wels 2002 welTan SedarebiT igi didad ar
gazrdila (2002w. – 301,3 aTasi, 2010 w. – 365,4 aTasi kaci).
2005 da 2009 wlebSi adgili hqonda matebas (Sesabamisad,
388,9 da 387,5 aTasi kaci), 2010 wels isev Semcirda (365,4aTa-
si kaci). 25,4% modis saxelmwifo, xolo 74,6% arasaxelm-
wifo seqtorze. Aaqedan 63,9% dasaqmebulia msxvil, 22,2% -
saSualo, 13,8% - mcire sawarmoSi.
biznesseqtoris brunvisa da produqciis
gamoSvebis maCveneblebi
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 38
38
Sromis anazRaureba 2010 wels 2004 welTan Sedare-
biT 4,2-jer gaizarda da 670,3 lari Seadgina, Tumca,
gazrdili inflaciis fonze igi mizerulia.
mewarmeobis ganviTarebis politika SeiZleba
moicavdes sxvadasxva mizans: riskebis Semcireba; sagada-
saxado SeRavaTebi; axali firmebis finansuri daxmareba;
samewarmeo potencialis zrda; konkurencia; eqsportis
mxardaWera; biznesis kavSiri saganmanaTleblo da kvlev-
iT dawesebulebebTan da sxv. 1
mewarmeobis ganviTarebis ekonomikuri politika mi-
marTuli unda iyos samewarmeo azrovnebis, ganwyobis da
am mimarTulebiT ideebis miwodebis stimulirebisaken. Aaq
igulisxmeba ekonomikaSi samewarmeo azrovnebis amaRleba,
momavalSi riskisadmi mzadyofnis mqone individTa ricx-
ovnobis gazrda.
• www.geostat.ge1 mewarmeobis Teoriuli safuZvlebi. jozef hasidi, aleqsis-ste-
fanos komselisi, r. gvelesiani, e. meqvabiSvili, i. gagniZe, e. lekaS-
vili, m. nacvalaZe, nawili I-II. Tsu gamomcemloba, 2009.
biznesseqtorSi dasaqmebulTa raodenobis maCvenebeli
gulnaz erqomaiSvili
Page 39
39
ganviTarebulma qveynebma samewarmeo azrovnebis ama-
RlebiT gazardes erToblivi samewarmeo saqmianoba. Aaqedan
gamomdinare politikis es mimarTuleba mniSvnelovania
ekonomikis zrdisTvis. bolo wlebSi mimdinare
ekonomikuri reformebi mimarTulia liberalizaciasa da
kerZo seqtoris ganviTarebaze dafuZnebul ekonomikuri
zrdis uzrunvelyofisaken. Aam mxriv gadaidga mniSvnelo-
vani nabijebi: kerZod, sagadasaxado sistemaSi ganxorciele-
buli reformebis Sedegad, saqarTvelos sagadasaxado kanon-
mdebloba erT-erTi yvelaze liberaluria evropaSi. mniS-
vnelovnad aris Semcirebuli gadasaxadebis raodenoba 21-
dan 6-mde (2004-2010), aseve, sagadasaxado ganakveTebi.
axali sagadasaxado kodeqsi (amoqmedda 2011 wlis 1
ianvridan) 2005 wlidan am sferoSi moqmed wesebs cvlis.1
ucvleli darCa saerTo da adgilobrivi gadasaxadebis
eqvsive saxe da ganakveTebi. erTaderTi gamonaklisia aqci-
zuri gadasaxadi, romelTa gaormagebuli odenobac
garkveul sasaqonlo kategoriebze, maT Soris alkohol-
ur sasmelebsa da jarTze, ukve amoqmedda 2011 wlis 1
agvistodan.
axali sagadasaxado kodeqsiT, damatebiTi Rirebulebis
18%-iani gadasaxadis (dRg) savaldebulo gadamxdelebi
arian 100 000 da meti laris brunvis mqone fizikuri da
iuridiuli pirebi. Ggarda amisa, saSemosavlo gadasaxadis
klebis grafiki gadavadebulia da nacvlad 20%-idan 15%-
mde etapobrivi Semcirebisa, iTvaliswinebs 18%-mde Sem-
cirebas 2013 wlis 1 ianvridan 2014 wlis 1 ianvramde peri-
odSi. 2013 wlamde ki saSemosavlo gadasaxadi 20%-ian ga-
nakveTze iqneba SenarCunebuli.
axali sagadasaxado kodeqsis amoqmedebisTanave gauqm-
da sabaJo kodeqsi. importis gadasaxadi sxvadasxva sasaqon-
lo jgufebze 12 da 5 procents Seadgens. 2006 wlis 1
1 saqarTvelos axali sagadasaxado kodeqsi. Tbilisi, 2011.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 40
40
seqtembridan moqmedebda importis calkeul jgufebze 0%-
iani dabegvris reJimi, rac axali sagadasaxado kodeqsis
mixedviT aRar arsebobs.
importis gadasaxadis gadaxda, importiorebs ara
uSualod sabaJoze, aramed sagadasaxado deklaraciebis
wardgenisas mouwevT. Aarsebuli yovelTviuri gadaxdis
wesis nacvlad, gadasaxadebis deklarireba kvartalurad
moxdeba.
axali kodeqsiT siaxlea mikro biznesis statusis
SemoRebac. aseTad SeiZleba daregistrirdes 2011 wlis 15
Tebervlamde 30 aTas laramde wliuri brunvis mqone fiz-
ikuri piri, romelic ar iyenebs daqiravebul pirTa Sro-
mas. Tumca 30 aTas laramde brunvis mqone yvela fiz-
ikuri piri ver miiRebs mikro biznesis statuss, radgan
kodeqsis Tanaxmad, gamonaklis saqmianobis saxeebs mTavroba
parlamentTan erTad gansazRvravs. mas aseve eqneba ufle-
ba akrZalos am statusis qveS calkeuli saqmianobebis
ganxorcielebac. Mmikro biznesis statusis mqone fizikuri
pirebi ar ixdian saSemosavlo gadasaxads, aseve ara aqvT
sakontrolo salaro aparatis gamoyenebis valdebuleba.
aRsaniSnavia is, rom axali kodeqsiT sakontrolo-
salaro aparatebis gamoyenebis wesebis darRvevisaTvis
jarimebis odenoba 400-dan 15 000 laramde meryeobs. amasTan,
2011 wlis ivlisidan salaro aparatebis gamoyeneba savalde-
bulo xdeba bazrobebis movaWreebisTvisac.
dabegvris specialur reJimSi moeqcnen aseve mcire
biznesis statusis mqone mewarme fizikuri pirebi. aseTad
iTvleba is saqmianoba, romlis wliuri brunvac 100 aTas
larze naklebia.
mcire biznesis statusis mqone biznesis Semosavali
3%-dan 5%-mde daibegreba. Semosavlis 3%-iani dabegvriT
sargeblobs is mcire biznesi, romelic SeZlebs warmoadg-
inos mTliani Semosavlis 60%-is xarjebis (garda daqirave-
gulnaz erqomaiSvili
Page 41
41
bulze daricxuli xelfasis xarjebisa) damadasturebe-
li dokumentebi. 30%-iani dabegvriT aseve sargebloben
mcire biznesis is warmomadgenlebi, romlebic special-
uri savaWro zonis teritoriaze saqmianoben. magaliTad,
bazroba.
axali sagadasaxado kodeqsiT gadasaxadis gada-
mxdelisaTvis gadasaxadebis an/da sanqciebis Semcirebis
mizniT, SesaZlebelia gaformdes sagadasaxado SeTanxmeba
gadasaxadebis gadamxdelis mier gancxadebis Setanis mo-
mentisaTvis arsebuli sagadasaxado davalianebis odeno-
bis farglebSi, maT Soris, damatebiT daricxuli sagada-
saxado valdebulebis farglebSi gadasaxadis gadamxde-
lis mier miTiTebul sagadasaxado periodze/periodebze
da gadasaxadebis/sanqciebis saxeebze miTiTebiT.
2011 wlidan saqarTveloSi moqmedebs sagadasaxado
ombudsmenis instituti. misi meSveobiT xorcieldeba urT-
ierToba mewarmeebsa da saxelmwifos Soris. sagadasaxa-
do ombudsmeni zedamxedvelobas uwevs saqarTvelos ter-
itoriaze gadasaxadis gadamxdelTa uflebebisa da kanon-
ieri interesebis dacvas, avlens maTi darRvevis faqtebs,
xels uwyobs darRveuli uflebebis aRdgenas. gadasaxa-
dis gadamxdelis uflebebis darRvevis faqtis gamovle-
nis SemTxvevaSi, sagadasaxado ombudsmeni mimarTavs Sesa-
bamis organos da aZlevs rekomendacias am uflebebis
aRdgenis RonisZiebaTa ganxorcielebis Sesaxeb. Tumca, unda
aRiniSnos is, rom mas gauWirdeba im problemebis gadaw-
yveta, romelsac axali kodeqsi warmoSobs. kerZod, mikro-
biznesis dabegvrasTan dakavSirebuli usamarTloba.
rogorc zemoT aRvniSneT, mikrobiznesad daregistrirebu-
li pirovneba gadasaxadebisgan Tavisufldeba, xolo masze
naklebi Semosavlis mqone moqalaqe, romelic wvril an
msxvil kompaniaSi muSaobs 20%-ian saSemosavlo gadasaxa-
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 42
42
ds ixdis. erTi da imave Semosavlis odenoba erTnairad
unda ibegrebodes.
aRniSnuli kodeqsis proeqts biznesmenebma pirveli
mosmeniT ̀ revoluciuri~ uwodes, magram aRmoCnda, rom mik-
ro da mcire mewarmeebisaTvis gaweuli SeRavaTebiT biu-
jets rac daakldeba, msxvilma biznesma gazrdili gada-
saxadebiT unda aanazRauros. aseTebad is biznesebi iTv-
leba, romlebic `zemogebaze~ muSaoben. kerZod, mobiluri
kompaniebi, spirtiani sasmelebis biznesi, samedicino apara-
turis importiorebi da aseve umaRlesi saswavleblebi.
Tumca bolo ori am etapze dRg-Ti ar daibegreba. G gaizar-
da aqcizis gadasaxadi rogorc alkoholur sasmelebze,
ise Savi da feradi liTonebis jarTze. Aaqcizis gadasax-
adis gaormageba gansakuTrebiT spirtiani sasmelebis
adgilobriv mewarmeTa mdgomareobas gaauaresebs, radgan
aRniSnuli produqciis importiorebs sabaJo gadasaxads
umcireben. mewarmeTa azriT, aqcizis zrdis gamo maT dRg-
s saxiTac meti Tanxis gadaxda mouwevT, amitom produqci-
is TviTRirebuleba TiTqmis samjer gaezrdebaT. Sesabam-
isad, 50-70%-iT gaizrdeba spirtiani sasmelebis sacalo
fasic.
aqciziT 2011 wlis 1 agvistodan daibegreba aseve kav-
Sirgabmulobis satelefono xmovani momsaxureba. mobil-
uri komunikaciebis sferoSi dawesda 10%-iani gadasaxadi.
saqarTvelo erTaderTi qveyana iqneba, sadac mobiluriT
saubari aqciziT daibegreba. Ggamoricxuli ar aris amas
tarifebis zrda moyves.
izrdeba jarima produqciis dokumentebis gareSe
transportirebis, realizaciis SemTxvevebze. Ddanaklisis
gamovlenisas daricxuli jarima amJamad arsebuli produ-
qtis sabazro fasis 100%-idan 110%-mde gaizrdeba.
axali sagadasaxado kodeqsi iTvaliswinebs patiosani
gadamxdelis waxalisebis rig meqanizmebs; sagadasaxado
gulnaz erqomaiSvili
Page 43
43
loialuri gaxdeba kargi gadamxdelis mimarT. Mmas un-
eblie Secdomas apatieben da aRar daajarimeben. aseve,
finansTa saministros davebis ganxilvis sabWo, kanonis
orazrovani debulebis SemTxvevaSi, uflebamosilia gada-
wyvetileba gadamxdelis sasargeblod gamoitanos.1
axali kodeqsiT sagadasaxado tvirTi saSualo biz-
nessac ezrdeba. saSualo biznesi, romlis wliuri brunva
200 aTas larze metia, saqonlis mcire mewarmisagan Sesy-
idvis dros dRg-s veRar CaiTvlis. Mmas xarji gaezrdeba
da 18-is nacvlad dRg-s ganakveTi, faqtobrivad, 36%-mde
gaezrdeba. amiT mcire bizness moespoba motivacia, gaizar-
dos da saSualo biznesad iqces.
qveyanaSi unda gacnobierdes, rom sabazro ekonomikis
mTavari mamoZravebeli Zala mewarmeTa fenaa, romelic ba-
zris karnaxiT moqmedebs da amiT uzrunvelyofs qveynis
ekonomikis srulyofas da ganviTarebas. rac ufro myarad
Camoyalibdeba mewarmeTa axali klasi, miT ufro male gam-
ova igi ekonomikuri krizisidan. saxelmwifom mewarmeebs
unda Seuqmnas xelsayreli socialuri, politikuri, sa-
marTlebrivi da sabazro garemo. sabazro ekonomikis
pirobebSi mewarmes unda marTavdes mxolod bazari da
saxelmwifoSi moqmedi kanonmdebloba.
msoflioSi arsebuli tendenciebidan gamomdinare,
ucxoeli investorebis yuradRebas, umTavresad mTavrobis
swori ekonomikuri politika ipyrobs. arsebiTi mniSvneloba
eniWeba qveynis stabilurobas, Ria da konkurentunariani
bazrebis Camoyalibebas. saerTo ekonomikuri reformebis
fonze prioritetuli unda iyos qveyanaSi investiciebis
xelSewyoba da amisaTvis saWiro xelsayreli garemos Seqmna.
1g. erqomaiSvili, e. xaraiSvili, firmis ekonomika, Tbilisi, 2011.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 44
44
Entrepreneurship and Economic Policy of its Development in
Georgia
GGG. Erkomaishvili
One of the main aims of the state economic policy is the develop-
ment of economic policy which on its side is the base of stable growth of
economics. Creation of proper environment and conditions for enterprises,
protection of entrepreneurs’ interests should be supported by the state eco-
nomic policy, which together with organizational and financial promotion
implies the activities for increasing competitiveness of national production
and development of proper enterprenurship policy.
Developed countries have increased joint enterprising activities
by raising their enterprising mentality. Therefore, this trend of the policy is
significant for economic growth. Economic reforms implemented during the
recent years in Georgia are directed towards ensuring economic growth based
on liberalization and development of the private sector. Significant steps
have been taken in this direction, in particular as a result of reforms imple-
mented in tax system the Georgian tax legislation is considered to be one of
the most liberal in Europe.
There should be general awareness of the state that the main driv-
ing force of market economy is the sector of entrepreneurship, whose activ-
ities are determined by market requirments and thus it ensures improvement
and development of the economy. The more sustainable is the new class of
entrepreneurs the sooner it will come out of the economic crisis. The state
should create beneficial social, political, legal and the market environment
for entrepreneurs. Under conditions of market economy the entrepreneur
should be managed by only the market and the legislation of the state.
gulnaz erqomaiSvili
Page 45
45
123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901
123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567
jemal xaritonaSvili
Tsu asocirebuli profesori,
ekonomikis akademiuri doqtori
bolo xanebamde CvenSi jerovani yuradReba ar eq-
ceoda ingliseli ekonomistis jon stiuart milis (1806-
1873) ekonomikur Sexedulebebs. arada, j.s. mils mniS-
vnelovani adgili ukavia ekonomikuri azris istoriaSi.
Tanamedrove amerikeli ekonomistebi k. r. Mmakkone-
li da s. l. briu j. s. mils asaxeleben msoflios
yvela drois udidesi ekonomistebis xuTeulSi. esenia:
a. smiTi, d. rikardo, j. s. mili, k. marqsi, j. m. keinzi.1
amerikeli ekonomisti b. seligmeni miuTiTebs, rom
XIX saukunis ukanasknel meoTxedSi inglisis ekonomikur
mecnierebaSi batonobda j. s. milisa da misi mowafeebis
Sexedulebebi (kerisi, miSeli, Sevale, kursel-senei, Ser-
bule).2 Semdgom b. selgmeni aRniSnavs, rom u. s. jevonsi
manCesterSi kiTxulobda politikuri ekonomiis kurss,
romelic man daalaga jon stiuart milis TeoriasTan
SesatyvisobiT.3 b. seligmeni “klasikuri tradiciebis
jon stiuart milis kompromisebi da
Tanamedroveoba
1 k.r. makkoneli, s. l. briu, ekonomiksi. nawili I, Tb., 1993, gv. 7.
2 Á. Ñeëèãìåí, Îñíîâíûå òå÷åíèÿ ñîâðåìåííîé ýêîíîìè÷åñêîé ìûñëè. Ì.,
1968. ñ. 145.3 iqve, gv. 146.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 46
46
korifeebs uwodebs smiTs, rikardosa da mils”.1 l. val-
rasi “Tavis Tavs uwodebda socialur ekonomists jon
stiuart milis suliskveTebiT”.2 b. seligmeni SeniSavs,
rom siJvikma Rirebulebis, warmoebis da ganawilebis
ganmartebebi – ekonomikuri Teoriis es mudmivi sakiTx-
ebi – milisgan isesxa3, xolo rikardo da mili a. marSal-
isaTvis darCnen ekonomikuri analizis sworupovar ma-
galiTebad.4
frangi ekonomistebi S. Jidi da S. risti aRniSnaven,
rom j s. milTan klasikuri politikuri ekonomia sru-
lyofilebas aRwevs. mis wignebSi klasikuri doqtrinebi
kristaldeba mkafio formulebiT ise, rom sruliad das-
rulebulad warmosdgebian.5
j. s. mili Tavis naSromebSi warmoCindeba
ekonomikuri Teoriis ara marto popularizatorad, aramed,
iZleva calkeuli debulebebis dazustebul da Rrma
warmodgenebs, ufro amomwurav formulirebebs, srul
argumentebs, daskvnebs da winadadebebs.6
ingliseli ekonomisti da filosofosi, jeimz mi-
lis (1773-1836) Svili, jon stiuart mili (Mill) Tavs klasi-
kosad Tvlida. jon stiuart milis cxovrebaSi mamam
mniSvnelovani roli Seasrula. jeimz mils surda, rom
Tavisi vaJi misi epoqis gamoCenili pirovneba yofiliyo.
sami wlis asakSi igi jons berZnuls, 8 wlis asakSi –
laTinurs, Semdeg ki filosofias, istorias da maTemati-
1 iqve, gv. 154.
2 iqve, gv. 236.
3 iqve, gv. 288.
4 iqve, gv. 298.5 Ø. Æèäü è Ø. Ðèñòü, Èñòîðèÿ ýêîíîìè÷åñêèõ ó÷åíèé. Ì., 1918, ñ. 207.6 m. WumburiZe. ekonomikur moZRvrebaTa istoria. Tb., 2009, gv. 49.
jemal xaritonaSvili
Page 47
47
kas aswavlida. ulmoblobamde mkacrma da dogmaturad
principulma jeimz milma gadawyvita aRzrdis sakuTari
sistema gamoeyenebina Svilis mimarT. bavSvis “samuSao
dRe” zustad iyo ganawilebuli. man ar icoda arc saTa-
maSoebi, arc zRaprebi, arc TanatolebTan TamaSi. yove-
live es Secvala mamasTan erTad seirnobis dros wak-
iTxuli wignebiis Sesaxeb angariSis Cabarebam, xolo
mogvianebiT, patara da-ZmebTan mecadineobam. rva wlis
biWunas mier wakuTxuli wignebis sia iwvevs gaocebas.
bavSvi namdvil vunderkindad iqca, romelic Tavisi cod-
niT mudam aocebda mamis megobrebs da nacnobebs.1 go-
nierebiT dajildoebuli bavSvi warudgines d. rikar-
dos. es ukanaskneli politikur ekonomiaSi masTan
saubriT friad kmayofili darCa. 13 wlis mili-umcrosi
mamasTan erTad gadis politikuri ekonomiis kurss, wers
referatebs. mogvianebiT j. s. mili mogviTxrobs: “rad-
gan mudmivad vmonawileobdi mamis mecnierul muSaobaSi,
me vicnobdi mis yvelaze axlo megobars – devid rikar-
dos, Tavisi keTilmosurne monawileobiT, Tavisi gulkeTi-
lobiT da SemwynareblobiT man metad daiaxlova axal-
gazrdoba. mas Semdeg, rac me mecadineoba daviwye poli-
tikur ekonomiaSi, igi mepatiJeboda TavisTan da seirno-
bis dros mesaubreboda am mecnierebis problemebis Sesax-
eb”.2
jonis aseTi “sasaTbure ganaTleba” ToTxmeti wlis
asakSi dasrulda. Semdegi periodi man safrangeTSi gaa-
1 a. anikini, mecnierebis siWabuke. Tb., 1989, gv. 275-276.
2 J. St. Mill, Autobiography. L., 1944. P. 38.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 48
48
tara. Cvidmeti wlis asakSi mamam muSaoba ost-indoeTis
kompaniaSi daawyebina.
Tavisi naSromebis gamoqveyneba j. s. milma Teqvsme-
ti wlidan daiwyo. is moicavs literaturas, filoso-
fias, istorias, politikas, religias, mTavrobas, eTikas,
samarTalsa da ganaTlebas. misma rCeulma naSromebma 21
tomi Seadgina.
1822 wels man gamoaqveyna Tavisi pirveli naSromebi
politikur ekonomiaSi – ori statia Rirebulebis Sesaxeb.
1843 w. jon stiuart milma gamosca Tavisi umniS-
vnelovanesi filosofiuri Txzuleba “logikis siste-
ma”. 1844 wels gamoaqveyna naSromi “cdebi politikur
ekonomiis zogierT gadauWrel sakiTxze”, xolo 1848 w.
“politikuri ekonomiis principebi”1, romelsac didi
warmateba hqonda. mis sicocxleSi igi Svidjer gamoica.
es naSromi XIX saukunis meore naxevarSi sxvadaxsva qvey-
anaSi ekonomikuri Teoriis ZiriTad saxelmZRvanelod
iyo aRiarebuli. j. milis “politikuri ekonomiis princ-
ipebis” mTavari damsaxureba is aris, rom politikuri
ekonomia, anu ekonomikuri Teoria rogorc mecniereba
mTlianobaSia ganxiluli. j. s. milis azriT politikuri
ekonomia materialuri dovlaTis SeZena-moxmarebis prob-
lemebs Seiswavlis da calkeuli faqtis analizis dro-
sac gamoiyeneba. mas ekonomikuri Teoriisa da istoriu-
li mecnierebebis iseTi Sexameba surda, sadac istorii-
saTvis upiratesoba ar unda miecaT.
j. s. milis “politikuri ekonomiis principebi” xuTi
wignisagan Sedgeba da Sesabamisad eZRvneba warmoebas,
1 J. ST. Mill, Principles of Political Economy. v. 1-2, L., 1848.
jemal xaritonaSvili
Page 49
49
ganawilebas, gacvlas, kapitalizmis progress da saxel-
wifos ekonomikur rols.
Rirebulebis Teoria III wignSia Setanili, vinaidan
j. s. milisaTvis SromiTi Rirebulebis Teoria ar war-
moadgens ekonomikuri moZRvrebis safuZvels, mis mixed-
viT Rirebuleba mxolod Sefardebaa erTi saqonlisa
meore saqonelTan, kerZod, fulze gacvlisaTvis es Se-
fardeba bazarze myardeba. klasikuri skolis warmomad-
genlebisaTvis sakiTxi ase idga: sacvlel Rirebuleba-
Ta da fasebis ZiriTad safuZvels warmoadgens SromiTi
danaxarjebi. yvela danarCeni faqtoris moqmedeba ki iwvevs
mxolod am safuZvlidan ama Tu im gadaxras. j. s. mili
ki cdilobda faswarmoqmnis axsnas moTxovnisa da mi-
wodebis safuZvelze.
j. s. milis gamokvlevis specifikurobaa is, rom man
erTmaneTisgan gamijna warmoebisa da ganawilebis kanon-
ebi: simdidre gacvliTi Rirebulebis mqone erTianobaa;
sazogadoebis ucvlelobis kanonebis Seswavlas poli-
tikuri ekonomiis dinamika daumata; fasi Rirebulebis
fuladi gamoxatulebaa; kapitali – SromiTi Rirebulebis
maragia, romelic danazogebis Sedegad kvlavwarmoebis
procesSi warmoiSoba.1
mogebis sakiTxSi j. s. mili ganicdida d. rikardos
gavlenas da werda – kapitalistis mogeba warmodgeba
iqidan, rom Sroma ufro met Rirebulebas qmnis, vidre
muSis Senaxva jdeba. magram es mainc rCeba mxolod mas-
wavleblis mimarT sityvier xarkad. sinamdvileSi j. s.
mili mogebas xsnis kapitalistis TavSekavebiT.2
1 a. silagaZe, ekonomikuri doqtrinebi. Tb., 2010, gv. 221.
2 a. anikini, mecnierebis siWabuke. Tb., 1989, gv. 282.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 50
50
rentas j. s. mili gansazRvavda niadagis klebadi
nayofierebis kanoniT. aqedan gamomdinare igi ar cnob-
da miwis diferenciul renta II-s. aqac d. rikardos da
T. malTusis gavlena igrZnoba.
j. s. milis azriT, xelfasis nawili praqtikulad
stabiluria, radgan ganisazRvreba muSaTa xelfasis
fondiT, rac ganisazRvreba muSaTa raodenobis gamrav-
lebiT xelfasze. misi TqmiT, igi mudmivi sididea, amitom
xelfasis cvalebadoba niSnavs muSaTa erTi jgufis
mogebas meoris xarjze. j. s. mili erTdroulad iZleo-
da muSaTa fondis Teoriis formulirebas, amasTan,
msjelobda kapitalizmis dros muSaTa cxovrebis donis
mniSvnelovani amaRlebis SesaZleblobaze.
j. s. mili ganicdida T. malTusis, J. b. seisa da n.
senioris Zlier gavlenas. kapitalizmis winaaRmdegobeb-
is daZlevis mizniT, mili frTxilad aRniSnavda, rom ma-
RalganviTarebulma sazogadoebam mosaxleobis zrda
Sobadobaze kontroliT unda SezRudos, raTa cxovreb-
is donis amaRleba SesaZlebeli gaxdes. man gaiziara
malTusis mosazrebebi, magram mis zneobriv moTxovnebze
uars ambobda. igi aRfrTovanebas ar gamoxatavda cx-
ovrebiseuli idealebis gamo, romlis mixedviTac nor-
maluria, rodesac adamiani Tavisi arsebobis SenarCuneb-
isaTvis ibrZvis. misi azriT, adamianis bunebisaTvis ufro
misaRebia, rodesac aravinaa mdidari da ufro meti sim-
didrisaken aravin ar miiswrafvis da aravis eSinia, rom
xelsa hkravs sxva vinme. mas surda kapitalis zRvard-
adebuli dagroveba, Tumca kompromisebis winaaRmdegi ar
jemal xaritonaSvili
Page 51
51
iyo. j. s. mili mxars uWerda socialuri reformebs.1 man
ganviTarebuli forma misca “kompromisul politikur
ekonomias”, romelic kapitalis interesebis muSaTa kla-
sis moTxovnebTan Sexamebas cdilobda.2
i. Sumpeteri aRtacebuli iyo j. s. milis Txzu-
lebiT, romelSic gamoxatulia muSaTa klasisadmi
garkveuli simpaTia, gakicxulia fulis kulti.4
marTalia, j. s. milis moZRvrebaSi igrZnoba muSaTa
klasisadmi garkveuli simpaTia, magram imave dros igi
cdilobda muSaTa klasis moTxovnebis Sexamebas kapi-
talis interesebTan.5
mTlianobaSi j. s. milisaTvis damaxasiaTebeli iyo
dapirispirebulTa Serigebisaken midrekileba. kompro-
misebi. is ar gamoricxavda ekonomikuri liberalizmisa
da proteqcionizmis simbiozs.
Tavisufali konkurencia klasikuri skolisaTvis
warmoadgenda umaRles bunebriv kanons, romelic uzrun-
velyofs momxmarebels siiafiT. igi mwarmoeblebs Soris
SejibrebiT astimulirebs progress. magram “Laisser faire”
saerTod ar warmoadgens klasikuri skolisaTvis dog-
mas, anda mecnierul wess, romelic inaxeba keTilgonieri
adamianisaTvis, raTa man xeli CasWidos mas, sanam sawi-
naaRmdego ar iqneba damtkicebuli.6
1 a. silagaZe. ekonomikuri doqtrinebi. Tb., 2010, gv. 222.
2 a. anikini. mecnierebis siWabuke. gv. 279.
3 iqve.
4 j. xaritonaSvili. ekonomikur moZRvebaTa retrospeqtiva da
Tanamedrove problemebi. nawili I, Tb., 1997, gv. 130-131.
5 Ø. Æèäü è Ø. Ðèñòü, Èñòîðèÿ ýêîíîìè÷åñêèõ ó÷åíèé. Ì., 1918. ñ. 210.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 52
52
j. s. mili Tavis wignSi - “Tavisuflebis Sesaxeb,”
aseve ekonomikur Tavisuflebas ar gamoyofda poli-
tikurisgan, Tumca, nakleb lirikul terminebs iyenebda
mis mimarT. is aRniSnavda, rom “borotebaa yvelaferi
rac zRudavs konkurencias da sikeTea, saboloo anga-
riSiT, rac afarToebs mas”.
cnobilia, rom proteqcionistebi aRiareben sruli-
ad sawinaaRmdego Teorias, romlis mixedviTac saerTa-
Soriso vaWrobaSi Raribi qveyana yovelTvis sulelis
rols TamaSobs.
miuxedavad, SexedulebaTa sxvadasxvaobisa, j. s. mili
met simpaTias gamoxatavda proteqcionizmis mimarT, vi-
dre liberaluri skolis danarCeni ekonomistebi. ra-
tom? es Teoria maT aZlevs Cinebul arguments, radgan
miwodeba da moTxovna gansazRvravs saerTaSoriso vaWro-
bis sargeblianobas, amitom, sruliad dasaSvebia, rom
mocemulma qveyanam moqnili politikis daxmarebiT Sei-
Zleba amiT isargeblos Tavisi interesebisaTvis,
daafuZnos mrewvelobis iseTi dargebi, romlis produq-
ciazec gaCndeba yvelaze farTo moTxovna, da es moTxov-
na friad midrekili iqneba gafarToebisaken, fasebis Sem-
cirebis meSveobiT. ai, ratom iyo j. s. mili Tavis “princ-
ipebSi” mkacrad Tanmimdevruli da uSvebda mfarvelobi-
Ti baJebis kanonierebas, Tumca, droebiTi RonisZiebebis
saxiT axali warmoebis danergvis cdisaTvis.
j.s. milma Tavisi TeoriiT SeZlo gza gaekvlia
erovnulobisaTvis. Mmagram, saboloo angariSiT is dar-
Ca Tavisufali vaWrobis erTguli da mrewvelobis axa-
jemal xaritonaSvili
Page 53
53
li dargebis aRmocenebis Semdeg ewinaaRmdegeboda
mfarvelobiT baJebs.
j. s. milis azriT, ekonomikuri daskvnebi swori da
misaRebia mxolod garkveuli pirobebSi da, amitom, isini
ar SeiZleba iyos universaluri xasiaTis.1
es problema mTeli sigrZe-siganiT warmoCindeba
Tanamedrove viTarebaSi. dRes principul rols asrulebs
ekonomikuri liberalizmis da proteqcionizmis SeT-
anawyobis problemis gonivruli gadawyveta.
ekonomikuri ganviTarebis erovnuli modelis ageba
da realizacia warmoudgenelia proteqcionistuli poli-
tikis gatarebis gareSe. aq igulisxmeba, samamulo war-
moebis dacvis mizniT, importze sabaJo tarifebis ga-
dideba da samamulo warmoebis saxelwifoebrivi subsi-
direba. mxolod am politikiT aris SesaZlebeli erovnu-
li cxovrebis wesis SenarCuneba da msoflio politikis
gaTvaliswinebiT, ekonomikis gonivruli modernizacia.2
am mimarTebiT garkveuli RonisZiebebi tardeba
saqarTveloSi. 2009 wels gadaisinja saimporto tarife-
bi. manamade importze sabaJo tarifebi sami reJimiT iyo
warmodgenili: daubegravi (0), 5%-iani da 12%-iani dabe-
gvra. gauqmebul iqna 5%-iani dabegvra, datovebul iqna
daubegravi da 12%-iani dabegvra. saqonelTa erTi naw-
ili, romelic 5%-iT ibegreboda, gaTavisuflda dabegvris-
agan, upiratesad kvebis produqtebi. es kargia, radgan
romeli saqonlis warmoebac saWiro odenobiT ar Seu-
Zlia qveyanas, gaTavisuflda gadasaxadisgan, raTa defi-
1 m. WumburiZe. ekonomikuri moZRvrebaTa istoria. gv. 49.
2 j. kaxniaSvili, makroekonomika, Teoria da politika. nawili II, Tb.,
1997, gv. 45.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 54
54
1 j. xaritonaSvili. paleoliberalizmi Tu neoliberalizmmi?_ paa-
ta guguSvilis ekonomikis institutis Sromebi, Tb., 2010, gv. 263.
2 j. miqlzueTi,. amerikis axali imedi, msoflio ekonomika, Tb., 2009, gv.
9.
3 g. ipi. airCie scenari. Msoflio ekonomika, Tb., 2009, gv. 55.
citi ar Seiqmnas, xolo iseTi saqoneli da momsaxureba,
romlis Seqmnis perspeqtiva gaaCnia samamulo warmoebas,
12%-iT ibegreba, raTa Seferxdes maTi Semotana da xeli
Seewyos samamulo warmoebis ganviTarebas.
proteqcionistuli Careva iyo aseve bankebisa da
samSeneblo kompaniebis subsidireba.1 dRes ara marto
Cven, msoflios wamyvani saxelmwifoebic ki iZulebuli
arian Caerion ekonomikaSi da proteqcionizmic ki gaa-
taron.
msoflios qveynebSi mimdinare globaluri finan-
sur-ekonomikuri krizisis pirobebSi zogierTi evropu-
li qveyana Tavs ikavebda saxelmwifos mxridan ekonomi-
kaSi Carevaze, Tumca, maT mainc mouwiaT iZulebiTi nabijis
gadadgma. jon miqlzueTi aRniSnavs, rom “krizisis
pirobebSi kongresidan iqneba proteqcionistuli moTx-
ovnebi aSS-Sic”.2 aki, aSS-is kongresma am mizniT gamoyo
787 mlrd dolari, iaponiam – 270 mlrd dolari, germa-
niam – 150 mlrd.
robin biu miuTiTebs, rom “umuSevrobis zrda
mTavrobebs motivacias aZlevs, sakuTari skamis Senar-
Cunebis mizniT, populistur proteqcionizms mimarTon”.3
orTodoqsaluri liberalebi eyrdnobian konkuren-
tunariani qveynebis praqtikas, aseve gamoCenili adami-
anebis azrebs (zogjer moZvelebuls) da moiTxoven srul
liberalizms.
jemal xaritonaSvili
Page 55
55
bolo xanebSi CvenSi musirebs azri imis Sesaxeb,
rom vinaidan saqarTvelo msoflio savaWro organizaci-
is wevria, mas ar SeuZlia proteqcionistuli politikis
gatareba. zemoT Ddasaxelebul qveynebic aRiniSnuli
organizaciis wevrebi arian, magram roca dasWirdaT, gaa-
tares es politika.
saqarTvelo ver ganviTardeba msoflio civilizaci-
is moZraobis gamocdilebis gareSe. Cven unda gaviziar-
oT da gamoviyenoT mowinave ekonomikuri azri da gava-
taroT mobiluri politika. dRevandel situaciaSi wins-
vla SesaZlebelia mxolod yvela yofili da axla arse-
buli ekonomikuri urTierTobebis sinTezisa da ganvi-
Tarebis gziT. karga xania vicav koncefcias, romlis mixed-
viTac, sawyis periodSi saWiroa upiratesad gamoyenebul
iqnes proteqcionistuli principi (“aRmzrdelobiTi pro-
teqcionizmi”), xolo Semdeg, roca SesaZlebeli gaxdeba,
prioriteti mieniWos da farTo gza gaexsnas Tavisufal
mewarmeobas da Tavisufal vaWrobas (fritrederobas).
am mxriv saTanado gamocdileba arsebobs ekonomikis
istoriaSi. XIX saukuneSi, rodesac dasavleT evropis
wamyvan qveynebSi ekonomikuri liberalizmi batonobda,
ganviTarebis gzaze damdgar germaniaSi mecnierebma (f.
listi, istoriuli skolis Teoritikosebi) da politi-
kosebma (o. f. bismarki) ar gaiziares liberalizmi da
germaniis aRmavlobas proteqcionistuli politikis
gatarebiT miaRwies. Semdeg ki, XX saukunis meore naxe-
varSi, farTo gza gauxsnes neoliberalizms. XX sauku-
nis 70-ian wlebSi kvlav iyenebdnen regulirebadi
ekonomikis neikeinzur models. xolo 80-iani wlebis
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 56
56
dasawyisidan Camoyalibda neoliberalizmi. axla ki kv-
lav regulaciaa dRis wesrigSi.
rogorc vxedavT, yvela situaciaSi saWiroa elas-
tikuri, mobiluri politikis gatareba. amasTan, obieq-
turi aucilebloba moiTxovs... sabazro da saxelmwi-
foebrivi meqanizmebis “integracias”. bazris TviTregu-
lirebad meqanizmebTan erTad saWiroa saxelmwifobrivi
kanonmdeblobiT bazris sferos zogierTi mxaris mkac-
ri reglamentacia.1
1 r. gogoxia, sabazro sistemis efeqtianobisa da perspeqtivebis
sakiTxisaTvis. Jurn. “ekonomika da biznesi”. 2010, #2, gv. 37-39.
John Stuart Mill’s Compromises and Modern Society
J. Kharitonashvili
Until recently, we did not pay great attention to the ideas of a fa-
mous English economist John Stuart Mill (1806-1873). But the name of J.
S. Mill is emphasized in the history of economic thought. Modern Ameri-
can economists K.R. McConnell and S.L Brue name J. S. Mill among the
five greatest economists of the world. They are: A. Smith, D. Ricardo, J. S.
Mill, K. Marx, J.M. Keynes.
In the works of J. Mill classical doctrines are crystallized by clear
formulations so that they are presented in a complete way. The main posi-
tive point of his book Principles of Political Economy is that it considers
economic theory as a whole. J. S. Mill was characterized by a tendency of
reconciliation between contraries. He did not exclude the symbiosis of eco-
nomic liberalism and protectionism.
jemal xaritonaSvili
Page 57
57
12345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890112345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789011234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901
123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567
merab xmalaZe
Tsu asocirebuli profesori, ekonomikur
mecnierebaTa doqtori
demografia Seiswavlis mosaxleobaSi mimdinare
demografiul procesebs (Sobadoba, mokvdaoba, qorwineba,
ganqorwineba, migracia), maTze moqmed faqtorebs da de-
mografiuli procesebis Sedegebs.
demografiuli statistika Seiswavlis demografi-
ul procesebSi mimdinare raodenobriv kanonzomierebebs.
demografiisa da demografiuli statistikis urT-
ierTdamokidebulebis sakiTxis garkveva niSnavs imis
dadgenas, aris Tu ara demografia damoukidebeli mec-
niereba, Tu igi demografiuli statistikis sinonimia.
saukuneebis ganmavlobaSi ar arsebobda TviT termini
`demografia,~ iyo mxolod `statistika~, romlis Semad-
genlobaSic viTardeboda aRniSnuli dargi da warmoad-
genda statistikis Semadgenel nawils. demografiaze,
rogorc statistikis dargze, Sexedulebas vxvdebiT cno-
bili ukraineli statistikosis da demografis m.v. ptux-
as SromebSi1.
kidev erTxel demografiisa da
demografiuli statistikis Sesaxeb
1 Ì.Â. Ïòóõà. Î÷åðêè ïî ñòàòèñòèêå íàñåëåíèÿ. Ì., «Ãîññòàòèçäàò», 1960, ñ. 52.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 58
58
vidre ganvixilavdeT demografiis raobis sakiTxs,
saWirod vTvliT, ganvixiloT sakiTxi demografiuli
statistikis da mosaxleobis statistikis arsis Sesax-
eb. dRemde yvela avtori, TviT am striqonebis avtoric1
demografiul statistikas da mosaxleobis statistikas
Tvlida erT da imaved. aseT Sexedulebas iziarebda saqvey-
nod aRiarebuli akad. p. guguSvilic2. Tu gamovalT de-
mografiis sagnis ganmartebidan, isini sxvadasxva cnebe-
bia. Ddemografiuli statistika dakavSirebulia de-
mografiul procesebTan da warmoadgens mosaxleobis
statistikis Semadgenel nawils. mosaxleobis statis-
tika, demografiuli statistikis garda, moicavs mosax-
leobis, rogorc statistikuri erTobliobis iseT maxa-
siaTeblebs, rogoricaa: socialuri da ekonomikuri sta-
tusi, erovneba, religiuri kuTvnileba da sxva. amitom
arcerTi avtori, romelic Tvlis mosaxleobis statis-
tikas demografiis Semadgenel nawilad, ar iTvaliswinebs,
rom demografiuli statistikis garda _ Cvens mier ze-
moT CamoTvlili mosaxleobis statistikis sakiTxebi,
warmoadgens ara demografiis, aramed socialur-
ekonomikuri statistikis sagans.
Sesabamisad, Cven erTmaneTisgan vmijnavT demografi-
ul da mosaxleobis statistikas. demografiis sagnis
Cveni ganmarteba sakmaod axlos dgas cnobili qarTve-
li statistikosis da demografis g. gamyreliZis mier
demografiuli statistikis sagnis ganmartebasTan. misi
1 m.xmalaZe, mosaxleobis statistika demografiis safuZvlebiT. leqcie-
bis kursi, nakveTi I. Tb., Tsu gamomcemloba, 1986.2 p.guguSvili. saqarTvelos ssr mosaxleobis aRwarmoebis sakiTxe-
bi. Tb., ̀ mecniereba~, 1973, gv.10.
jemal xaritonaSvili
Page 59
59
azriT, `mosaxleobis statistikis (mosaxleobis statis-
tikas g.gamyreliZe aigivebda demografiul statis-
tikasTan _ m.x.), rogorc mecnierebis, Seswavlis sagania
sazogadoebis ganviTarebis konkretul-istoriul
pirobebSi aRebuli mosaxleoba, rogorc socialuri masa
da masSi mimdinare demografiuli procesebi, ganxilu-
li iseT niSanTa mixedviT, romlebic statistikur Ses-
wavlas eqvemdebarebian. demografiul procesebSi g.
gamyreliZe ganixilavs Sobadobas, mokvdaobas, qorwinebas,
ganqorwinebas da migracias1.
Tu mxedvelobaSi ar miviRebT im garemoebas, rom
mosaxleoba aris demografiuli statistikis Seswavlis
obieqti da ara sagani, g. gamyreliZis mosazreba iyo
progresuli im droisaTvis da aqtualuria dResac.
demografiis, rogorc damoukidebeli mecnierebis
Sesaxeb azri arsebobda ukve XIX saukunis meore nax-
evridan frang da italiel mecnierebSi. m.v. ptuxas cno-
biT2 esenia: a. giiari, g. rumelini, e. engeli, m. bloki, l.
bertilioni da J. bertilioni (mama da Svili), r. beni-
ni da sxvebi.
demografia damoukidebel mecnierebad aRiarebul
iqna XX saukunis meore naxevarSi. ZiriTadi diskusia
mimdinareobda ori mimarTulebiT: 1. ratom Seferxda
demografiis gamoyofa statistikidan da 2. ra aris de-
mografiis damoukidebel mecnierebad aRiarebis ZiriTa-
di argumenti.
ganvixiloT orive mimarTuleba.
1 g. gamyreliZe. dasaxelebuli naSromi, gv. 34.2 m.v. ptuxa. dasaxelebuli naSromi, gv. 55.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 60
60
cnobili rusi statistikosi da demografi a.
boiarski werda, rom statistikis didma rolma gana-
piroba demografiisa da xalxTmosaxleobis statistikis
erTmaneTSi arasworad aRreva. xalxTmosaxleobis statis-
tika warmoadegns demografiis erT-erT nawils1. ™
SevCerdeT Tavad terminze _ xalxTmosaxleoba,
ramdenadac is qarTul samecniero produqciaSic gvx-
vdeba. boiarskis azriT, termin mosaxleobisagan is imiT
gansxvavdeba, rom laparakia xalxisgan Semdgar mosax-
leobaze. Tumca SeiZleba demografiaSi msjeloba iyos
xalxis garda sxvaze, magaliTad, mwerebis an mcenareebis
dasaxlebaze. rusul demografiul literaturaSi ter-
mini xalxTmosaxleoba sayovelTaodaa gavrcelebuli.
termini mosaxleoba, qarTul enaSi dakavSirebulia mo-
saxlesTan, saxlTan, xolo saxls aSenebs mxolod adami-
ani. Sesabamisad, termini ,,xalxTmosaxleoba~ qarTuli
samecniero leqsikonidan unda amoviRoT. aRniSnul azrs
iziarebs cnobili qarTveli mecnieri leo Ciqava2. ter-
mini xalxTmosaxleoba uaryves TviT rusma statistiko-
sebmac3.
rac Seexeba statistikis `did rols,~ is istoriu-
lad asrulebda, asrulebs da Seasrulebs `aseT did
rols.~ statistikis da statistikuri meTodebis gareSe
demografia ver iarsebebda, ramdenadac demografiuli
procesebis Sesaxeb informaciis absolutur umravle-
2 leo Ciqava. demografiuli kategoriebi da kanonebi. Tb., 2002, gv.14.
3 Ñàòèñòèêà íàñåëåíèÿ ñ îñíîâàìè äåìîãðàôèè.Ì., 1990, ñ.4.
1Òåîðåòè÷åññêèå ïðîáëåìû äåìîãðàôèè. Ì., «Ñòàòèñòèêà», 1970, ñ. 33.
jemal xaritonaSvili
Page 61
61
sobas iZleva statistika, xolo statistikuri meTodi
warmoadgens demografiuli analizis ZiriTad meTods.
ar SeiZleba iyos profesionali demografi statis-
tikis Teoriis da demografiuli statistikis codnis
gareSe, ra donis profesionalic ar unda iyos nebismi-
er mosazRvre dargSi.
rac Seexeba demografiul statistikas, rogorc
demografiis Semadgenel nawils, Tu demografiuli
statistika demografiis nawilia, maSin rogoraa dRemde
is rogorc mecnierulad, aseve praqtikulad imavdrou-
lad statistikis dargi1? msoflios yvela qveyanaSi in-
formacias demografiul procesebze xom statistikuri
samsaxurebi moipovebs? ufro meti, dasaqmebis standart-
ul klasifikaciaSi, romelic warmoadgens Sromis saer-
TaSoriso statistikis standarts, demografis profe-
sia miekuTvneba statistikis profesiebis jgufs2. ami-
tom adrec miRebuli iyo da dResac vsargeblobT zogi-
erTi profesionalis titulad: statistikosi, demografi.
da kidev erTi: demografiul literaturaSi gavr-
celebulia Sexeduleba, rom demografia warmoadgens
demografiuli statistikis safuZvels3, rasac kategori-
ulad ar veTanxmebiT da vTvliT, rom piriqiTaa _ de-
mografiuli statistika warmoadgens demografiis
safuZvels.
demografiis damoukidebel mecnierebad aRiarebaSi
garkveuli wvlili Seitanes sabWoTa mecnierebma. jer
1 ix.: demografiis mokle enciklopediuri leqsikoni. Semdgeneli
g.wulaZe, Tb., 2005, gv. 80.2 dasaqmebis standartuli klasifikacia. Tb., 2006, gv. 67.3 Ñòàòèñòèêà íàñåëåíèÿ ñ îñíîâàìè äåìîãðàôèè. Ïîä. Ðåä. Ïðîô. Ã.Ñ. Êèëüäèøåâà.
Ì., «Ôèíàíñû è ñòàòèñòèêà», 1990.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 62
62
kidev 1919 wels q.kievSi Seiqmna msoflioSi pirveli
demografiuli instituti, romelsac 1938 wlamde selmZR-
vanelobad akad. m.v. ptuxa. aseTive instituti mogvianebiT
Seiqmna q. leningradSi. orive instituti 1940-ian wleb-
Si daixura, riTac demografiuli kvlevebi sabWoTa kav-
SirSi ramdenime aTeuli wliT Seferxda. demografiuli
kvlevebis Seferxebas xeli Suwyo sruli demografiu-
li informaciis ararsebobamac, ramdenadac demografiu-
li informaciis mniSvnelovani wyaro, mosaxleobis aRw-
era, sabWoTa kavSirSi 1939 wlis Semdeg Catarda mxolod
1959 wels.
Jurnal `vestnik statistikis~ (`statistikis moam-
be~) furclebze 1968-1970 wlebSi gaiSala mwvave disku-
sia demografiisa da demografiuli (maSin uwodebdnen
mosaxleobis statistikas) statistikis urTierTobis
sakiTxze. diskusiaSi monawile 20 cnobili sabWoTa da
sazRvargareTeli statistikos-demografebidan 19-ma de-
mografia CaTvala damoukidebel mecnierebad, romelic
sargeblobs demografiuli statistikiT, xolo erTma
(p.g. podiaCixi) gaaigiva demografiul statistikasTan.
saintereso iyo am ukanasknelis argumenti. 1950-ian wlebSi
moskovSi gamoica saxelmZRvanelo _ `demografiuli
statistika~ prof. a. boiarskis da p. SuSerinis avtor-
obiT. 1967 wels aseve moskovSi, prof. boiarskis xe-
lmZRvanelobiT avtorTa koleqtivma gamosca saxelmZR-
vanelo ̀ demografiis kursi.~ podiaCixma gamoaqveyna orive
saxelmZRvanelos arqiteqtonika, Tavebisa da paragrafe-
bis CamonaTvaliT, romlebic prqtikulad emTxvevoda
erTmaneTs.
jemal xaritonaSvili
Page 63
63
XX saukunis 60-iani wlebis dasasruli da 70-iani
wlebis dasawyisi xasiaTdeba erTi mniSvnelovani gare-
moebiT. demografiam, rogorc saswavlo disciplinam, SeaRo
universitetis karebi. ai ras wers amis Sesaxeb msofli-
oSi cnobili frangi demografi Aalfred sovi: `codnis
es dargi ise didxans viTardeboda martoxela mkvle-
varebis mier, rom misTvis SeiZleboda gvewodebina _ ̀ mivi-
wyebuli mecniereba maswavleblebisa da moswavleebis
gareSe.~ man mxolod ukanasknel wlebSi moridebulad
SeaRo universitetebis kari, magram bevr qveynebSi is
Zveleburad rCeba kars miRma~1.
demografia, rogorc saswavlo disciplina, Tbili-
sis saxelmwifo universitetSi SemoRebul iqna 1970-iani
wlebis dasawyisSi2. kerZod, 1970 wels Tbilisis saxelm-
wifo universitetis ekonomikis fakultetis statistikisa
da zogierTi sxva specialobis meore kursze wakiTxul
iqna demografiis kursi. pirveli leqtori iyo cnobili
qarTveli demografi, ekonomikur mecnierebaTa doqtori,
prof. anzor ToTaZe, xolo misi erT-erTi msmeneli, am
striqonebis avtori, statistikis specialobis meore
kursis studenti. amis Semdeg universitetSi demografi-
is kurss kiTxulobda leqtorTa mravali Taoba, maT
Soris am striqonebis avtori, 1978-1989 wlebSi.
magram, samwuxarod, demografia Tbilisis saxelm-
wifo universitetSi dReisTvis saerTod aRar ikiTxeba.
1 À. Ñîâè. Îáùàÿ òåîðèÿ íàñåëåíèÿ. Òîì ïåðâûé. Ýêîíîìèêà è íàñåëåíèå. Ïåðåâîä
ñ ôðàíöóçñêîãî. Ì., 1977, ñ. 27.2 1950-ian wlebSi da manamde, universitetSi iswavleboda demografi-
uli (mosaxleobis) statistika. leqciebs kiTxulobda filipe gog-
iCaiSvili, Semdeg ki giorgi gamyreliZe. aRniSnuli cnoba mogvawo-
da profesorma amiran jibutma.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 64
64
ufro meti, demografia ara Tu savaldebulo saganTa,
aramed arCeviTTa Sorisac ar aris.
2000 wels Tbilisis saxelmwifo universitetSi
Seiqmna demografiis kaTedra. kaTedra funqcionirebda
istoriis fakultetze da emsaxureboda istoriisa da
universitetis sxva humanitaruli profilis fakultetebs.
demografiis kaTedra saqarTvelosa da mTels amierkavka-
siaSi pirveli iyo, rac dadebiTi movlenaa saqarTvelos
demografiis istoriaSi. samwuxarod, 2006 wels is gauqm-
da.
magram, davubrundeT ZiriTad sakiTxs. ra aris Zir-
iTadi argumenti demografiis damoukidebel mecniere-
bad cnobisaTvis. es ZiriTadi argumenti Semdegia: statis-
tika demografiuli procesebisadmi mimarTebiT pasuxs
gvaZlevs kiTxvaze, Tu rogoria demografiuli procese-
bis done, dinamika, struqtura, e.i. statistikiT keTdeba
demografiuli procesebis raodenobrivi analizi, magram
ver pasuxobs kiTxvaze Tu ratom icvleba demografiu-
li tendenciebi, ra faqtorebi moqmedebs demografiuli
procesebis donesa da dinamikaze.
demografiul procesebze moqmedebs socialur-
ekonomikuri, erovnuli, religiuri da sxva faqtorebi.
mniSvnelovan gavlenas axdens demografiuli ganwyoba,
e.i. adamianebis damokidebuleba demografiuli procese-
bis mimarT. aRniSnuli sakiTxebi Seiswavleba so-
ciologiuri meTodiT, anketuri gamokiTxviT. so-
ciologiuri meTodi eyrdnoba SerCeviT dakvirvebas,
romelic Seiswavleba statistikis TeoriaSi.
jemal xaritonaSvili
Page 65
65
magram, sociologiuri gamokvlevebi tardeba
calkeuli mecnierebis, kaTedrebis, institutebis Tu
arasamTavrebo organizaciebis mier individualurad,
usistemod, saWiroebis SemTxvevaSi, saerTo saxelmwifoe-
brivi midgomis gareSe, rac mas saimedoobis da mom-
cvelobis TvalsazrisiT, arsebiTad ganasxvavebs saxelm-
wifo statistikis mier demografiuli procesebis Sesaxeb
qveynis masStabiT mopovebuli informaciisgan. saukeTe-
so gamosavali am SemTxvevaSi iqneboda is, rom saxelm-
wifo statistikas TavisTavze aeRo qveynis mas-
StabiT demografiuli procesebis sociologiuri
Seswavla, erTiani programiT, meTodologiiT, garkveu-
li periodulobiT. magaliTad, 5 weliwadSi erTxel,
romelic mogvcemda reprezentatul, droSi Sesadar
statistikur-sociologiuri gamokvlevis saimedo
masalas qveynis masStabiT.
sociologiuri gamokvlevebis Catareba garkveul
finansebTanaa dakavSirebuli, rac qveynis masStabiT mis
periodulad Catarebaze uaris Tqmis mizezi SeiZleba
gaxdes. magram arsebobs sakmaod kargi gamosavali _ sax-
elmwifo sociologiuri gamokvleva Catardes qveyanaSi
arsebul da moqmed Sinameurneobebis kvlevis qselze
dayrdnobiT. Tu aseTi ram arsebobs sxva qveynebSi, Sei-
Zleba maTi gamocdilebis gaziareba da Tu ar arsebobs,
maSin keTili nebis pirobebSi saqarTvelos msoflio
statistikur-demografiul praqtikaSi SesaZlebloba
eZleva pirvelma ganaxorcielos es proeqti. ra Tqma
unda, aseTi proeqtis ganxorcielebis pirobebSi, kerZo
proeqtebis arseboba aqtualurobas ar kargavs. misi mi-
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 66
66
zani gaxdeba problemis calkeuli aspeqtebis siRrm-
iseuli Seswavla, rac gaamdidrebs saxelmwifo statis-
tikur-sociologiuri kvleviT miRebul Sedegebs.
demografiul procesebze moqmedi faqtorebis da
demografiuli ganwyobis sociologiuri Seswavla msof-
lioSi daaxloebiT 5 aTeul wels iTvlis. es, ase vTqvaT,
informaciisaTvis. ise ki gvinda SevexoT sociologiuri
kvleviT miRebuli masalebis damuSavebis sakiTxs. saqme
isaa, rom aRniSnuli masalebis damuSaveba xdeba statis-
tikuri meTodebiT, kerZod ki dajgufebiT, e.i. mopovebu-
li masalebis gaerTianebiT erTgvarovan jgufebad maT-
Tvis maxasiaTebeli statistikuri niSnebis mixedviT. gam-
oiyeneba rogroc martivi, aseve kombinaciuri dajgufebebi.
es ukanaskneli saSualebas gvaZlevs davadginoT kavSiri
demografiul procesebze moqmed faqtorebsa da Sedegebs
Soris. is, rom dajgufeba statistikuri kvlevis umniS-
vnelovanesi meTodia, imedia, aravisSi eWvs ar iwvevs.
sociologiuri kvlevis masalebis dajgufebiT
viRebT movlenebis maxasiaTebel absolutur statis-
tikur sidideebs, romlebic safuZvlad edeba Semdgomi
statistikuri maCveneblebis gamoangariSebas. am SemTx-
vevaSi yvelaze gavrcelebuli statistikuri
maCveneblebia: SefardebiTi maCveneblebi, saSualo sid-
ideebi _ ojaxSi bavSvebis saSualo faqtobrivi, idealuri,
sasurveli da mosalodneli ricxvi, Sobadobis saSualo
protogenetikuri da intergenetikuri intervalebi, qor-
winebaSi Sesvlis saSualo asaki da a.S.
Tu SevajamebT naazrevs, aRmoCndeba Semdegi: demogra-
fiaSi ZiriTadi informaciuli uzrunvelyofa xdeba
jemal xaritonaSvili
Page 67
67
statistikis saSualebiT, demografiis ZiriTadi meTodi
aris statistikis meTodi, sociologiuri gamokvlevis
masalebi muSavdeba statistikis meTodiT, xolo masze
dayrdnobiT aseve gamoiTvleba movlenebis maxasiaTebe-
li statistikur maCvenebelTa sistema. am CamonaTvals
davumatoT isic, rom demografiis ZiriTadi ena aris
statistikuri.
risi Tqma SeiZleba amis Semdeg? rogorc Cans, sima-
rTlesTan Zalian axlos viyavi 1986 wels, rodesac vwer-
di: imdenad didia demografiaSi mosaxleobis statis-
tikis (vigulisxmoT _ demografiuli statistikis) roli,
rom zRvari maT Soris zogjer pirobiT xasiaTs atarebs1.
amasTan ,unda gaviTvaliswinoT, rom demografias
demografiul statistikasTan aqvs saziaro kvlevis
sagani, ar gaaCnia kvlevis sakuTari meTodi _ aseTs
warmoadgens statistikuri da sociologiuri meTode-
bis kompleqsi. damoukidebel mecnierebas unda hqondes
kvlevis sakuTari sagani da meTodi.
da mainc ris safuZvelzea aRiarebuli demografia
damoukidebel mecnierebad? _ im safuZvelze, rom war-
moadgens ra statistikis yvelaze uZveles dargs, de-
mografiulma statistikam Tavisi mravalsaukunovani
ganviTarebis manZilze daagrova kvlevis imdeni Teori-
ul-meTodologiuri gamocdileba da empiriuli masala,
rom aRiarebulia damoukidebel mecnierebad _ demogra-
fiad. Tumca avtoris Rrma rwmeniT, demografia aris
statistikuri mecnierebis Semadgeneli nawili.
1 m.xmalaZe, mosaxleobis statistika demografiis safuZvlebiT.
leqciebis kursi, nakveTi I. Tb., Tsu gamomcemloba, 1986, gv. 38.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 68
68
Regarding Demography and Demographic
Statistics Once Again
M. Khmaladze
At present demography is an independent science, and the demo-
graphic statistics is considered to be the branch of both demography and
statistics at the same time. The demographic statistics and statistics in
general play such a considerable role in demography that we recognize
demography as an independent science in the composition of statistical
science.
jemal xaritonaSvili
Page 69
69
maia mindoraSvili
ekonomikis akademiuri doqtori,
ivane javaxiSvilis Tsu
asocirebuli profesori
ukve 20 welia, rac gaeros ganviTarebis programa
(UNDP) adamianuri ganviTarebis angariSebs aqveynebs. 1990
wlidan moyolebuli, am angariSebma udidesi gavlena
moaxdina sazogadoebis cnobierebaze adamianis ganviTare-
bis Sefasebis mizniT Tavmoyrili mdidari empiriuli
monacemebiTa da inovaciuri meTodologiuri midgome-
biT. yoveli axali gamocema axal sakiTxebs svams dRis
wesrigSi da msoflios masStabiT mouwodebs politiko-
sebsa da analitikosebs maTi gadawyvetisaken.
adamianuri ganviTarebis indeqsi (agi) adamianis gan-
viTarebis krebsiTi maCvenebelia. is asaxavs ama Tu im
qveynis miRwevebs adamianis ganviTarebis sami sabaziso
maCveneblis mixedviT: 1. sicocxlis xangrZlivoba da
janmrTeloba, 2. codnis miRebisa da 3. Rirseuli cx-
ovrebis donis misawvdomoba. agi am maCveneblebis mixed-
viT agebuli indeqsebis saSualo geometriuls warmoad-
gens.
adamianuri ganviTarebis koncefcia
adamianuri ganviTarebis koncefcia pakistanel ekon-
omist doqtor mahbub ul-haks (1934-1998) ekuTvnis, romelic
humanuri ganviTarebis
indeqsi:
istoria da realoba
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Page 70
70
Tvlida, rom adamianuri ganviTareba zogadad ganviTare-
bis paradigmaa, is gacilebiT ufro mets niSnavs, vidre
erovnuli Semosavlis zrda an kleba. aq igulisxmeba
iseTi garemos Seqmna, romelSic adamianebi srulad Se-
Zleben TavianTi potencialis gamovlenas da icxovreben
TavianTi interesebisa da moTxovnilebebis Sesabamisad.
eris WeSmarit simdidres swored adamianebi warmoad-
genen da unda gafarTovdes maTi SesaZleblobebi, adami-
anebma Rirseuli cxovrebiT unda icxovron. mahbub ul-
hakis azriT, ganviTarebis ZiriTadi arsi adamianisaTvis
arCevanis gafarToebaSia, es arCevani ki usasruloa da
SeiZleba icvlebodes droTa ganmavlobaSi. xSirad ki,
adamianebi miRwevebis daxasiaTebisaTvis ufro did mniS-
vnelobas aniWeben Semosavlebis zrdis amsaxvel cifrebs,
raSic verc swrafad da verc dauyovnebliv ver aisaxeba
zemoT aRniSnuli. mis koncefciaSi ganviTarebis mizania
iseTi garemos Seqmna, romelSic adamianebi gaatareben
xangrZliv, janmrTel da SemoqmedebiT sicocxles1.
adamianuri ganviTarebis koncefcia warmoiSva, nawi-
lobriv, 1980-ian wlebSi gavrcelebuli ganviTarebis
koncefciis sawinaaRmdegod, romelic adamianis arCeva-
nis gafarToebis ganmapirobebel faqtorad qveynis
ekonomikur zrdas miiCnevda. mahbub ul-hakma SeimuSava
alternatiuli ganviTarebis modeli, romlis winapirobe-
bia Semdegi garemoebebi:
1 Mahbub ul Haq. “ Reflections on Human Development”, Oxford Yniversity Press,1995.
maia mindoraSvili
Page 71
71
• sul ufro meti argumenti Cndeba imis dasabuTeb-
isaTvis, rom sabazro sistema ver uzrunvelyofs keTil-
dReobas yvelasaTvis da siRaribis mospobas;
• sul ufro aSkara xdeba struqturuli gardaqm-
nebis programebis adamianuri danaxarjebi;
• socialuri siaveebi (damnaSaveoba, imunodeficituri
daavadebebi, garemos dabinZureba) adrindeliviT vrcelde-
ba Zlieri da stabiluri ekonomikuri ganviTarebis
pirobebSic;
• demokratizaciis talRam XX s. 90-iani wlebis
dasawyisSi warmoSva adamianze orientirebuli modelebis
saWiroeba.
1990 wlisaTvis adamianuri potencialis koncefcia
gamoiyenes globaluri sakiTxebis sistematuri Seswav-
lisaTvis da angariSebis gamoqveyneba daiwyo gaeros
ganviTarebis programis egidiT. gansakuTrebiT aRsaniS-
navia nobelis premiis laureat, harvardis universite-
tis profesor amartia senis1 wvlili aRniSnul saqmeSi,
romelic ghi-is Tanaavtorad iTvleba.
Temebi, romlebic yvelaze aqtualuria aRniSnul
angariSebSi mimdinare etapze, moicavs: socialur progress,
ekonomikas, efeqtianobas, samarTlianobas, Tanasworobasa
da Tavisuflebas, mdgrad ganviTarebas, adamianis usa-
frTxoebas.
meTodologia
agi-s agebis pirveli etapia subindeqsebis SemuSave-
ba. maCveneblebis indeqsebad gadaqcevisaTvis saWiroa maTi
1 Anand, S. and Sen A. (1994) Human Development: Methodology andMeasurement.World Bank, New york.
mikro-makroekonomika
Page 72
72
minimaluri da maqsimaluri zRvrebis daweseba, anu mizno-
brivi orientirebis dadgena. radgan agregirebisaTvis
saSualo geometriuli gamoiyeneba, maqsimaluri mniS-
vnelobebi gavlenas ver moaxdens nebismieri ori qveynis
an periodis Sedarebaze; maqsimaluri mniSvnelobebi av-
tomaturad eniWeba qveynebs Soris dakvirvebis period-
Si(1980-2010ww.) arsebul umaRles faqtobriv maCveneblebs.
Sedarebebze gavlenas axdens mxolod minimaluri
maCveneblebi, am mizniT gamoiyeneba is indikatorebi, rom-
lebic miCneulia saarsebo minimumad, anu “bunebriv” nu-
lad. amrigad, progresi gaizomeba im minimalur mniS-
vnelobebTan mimarTebiT, rac aucilebelia adamianis ga-
darCenisaTvis gansazRvruli periodis ganmavlobaSi.
2010 wlis angariSSi dadgenilia Semdegi minimaluri
zRvrebi:
• sicocxlis mosalodneli saSualo xangrZlivoba
dabadebisas _ 20 weli;
• ganaTlebis done (ganaTlebis orive indika-
torisTvis) _ 0 weli,
• mTliani erovnuli Semosavali (meS) mosaxleobis
erT sulze – 163 aSS dolari.
cxrilSi mocemulia miznobrivi orientirebi, rom-
lebic gamoyenebulia agi-is 2010 wlis angariSSi:
maia mindoraSvili
Page 73
73
agi-is 2010 wlis angariSSi gamoyenebuli mizno-
brivi orientirebi
subindeqsebis maqsimaluri da minimaluri zRvreb-
is dawesebis Semdeg subindeqsebi gaiangariSeba Semdegi
formuliT:
minmax
max
−−= done faqtobrivi
indeqsi (1)
2010 wels agi-is gaangariSebis meTodologiam mniS-
vnelovani cvlilebebi ganicada, amitom, aRniSnuls “axa-
li meTodologiis” saxeliT moixsenieben. sakiTxis ufro
siRrmiseuli ganxilvisaTvis moviyvanT agi-is gaangariSe-
bis axal da Zvel meTodologiebs.
axali meTodologiiT:
1. sicocxlis xangrZlivobis indeqsi
mikro-makroekonomika
maCvenebelimaqsimaluri
mniSvneloba
minimaluri
mniSvneloba
sicocxlis mosalodne-
li xangrZlivoba dabade-
bisas
83.2
(iaponia, 2010w.)
0
swavlis saSualo xangr-
Zlivoba
20.0
0
13.2
(aSS, 2000w.)
swavlis mosalodneli
xangrZlivoba
20.6
(avstralia, 2002w.)
ganaTlebis krebsiTi
indeqsi
0.951
(axali zelandia, 2010w.) 0
108 211
(arabeTis gaerTianeb-
uli saemiroebi, 1980w.)
Semosavali mosaxleobis
erT sulze (myidvelobi-
Tunarianobis paritetis
mixedviT) aSS dol.
163
(zimbabve,
2008w.)
Page 74
74
(LEI) = 2.63
20−LE
LE – sicocxlis mosalodneli xangrZlivobaa axl-
SobilTaTvis, Tu maTi sicocxlis ganmavlobaSi Senar-
Cunebuli iqneba dabadebisas arsebuli asakobrivi
mokvdaobis tendenciebi;
2. ganaTlebis indeqsi (EI) = 951.0
EYSIMYSI ⋅
2.1 swavlis saSualo xangrZlivobis indeqsi
(MYSI) = 2.13
MYS
MYS – 25 wlis da zeviT asakis mosaxleobis mier
mTeli sicocxlis ganmavlobaSi miRebuli ganaTlebis
xangrZlivobaa ganaTlebis TiToeuli safexuris Teori-
uli xangrZlivobis gaTvaliswinebiT(wlebSi);
2.2 swavlis mosalodneli xangrZlivobis indeqsi
(EYSI) = 6.20
EYS
EYS – saskolo asakis bavSvis swavlis mosalodne-
li xangrZlivoba, Tu misi sicocxlis manZilze Senar-
Cundeba ganaTlebis miRebis mimdinare tendenciebi;
3. Semosavlebis indeqsi (II) = )163ln()108211ln(
)163ln()ln(
−−GNIpc
maia mindoraSvili
Page 75
75
GHIpc – qveynis mTliani erovnuli Semosavali mo-
saxleobis erT sulze myidvelobiTunarianobis paritete-
biT, aSS dolari.
sabolood ki, igi Semdegi saxiT Caiwereba:
3 IIEILEIHDI ⋅⋅=
Zveli meTodologiiT:
,
)min()max(
)min(
xx
xxindex
−−=
sadac max(x) da min(x) Sesabamisi maCveneblis maqsi-
maluri da minimaluri mniSvnelobebia.
am modeliT aigeba samive maxasiaTebeli, xolo
adamianuri ganviTarebis krebsiT saSualo ariTmetikul
indeqsSi TiToeuli maTganis wona 1/3-ia:LE
• sicocxlis xangrZlivobis indeqsi = 2585
25
−−LE
• ganaTlebis indeqsi = GEIALI ×+×3
1
3
2
� mozrdilTa (15 wlis da zeviT) wera-kiTxvis cod-
nis indeqsi (ALI)0100
0
−−= ALR
,
sadac ALR – wera-kiTxvis mcodne 15 da zeviTa asakis
mosaxleobis xvedriTi wonaa.
mikro-makroekonomika
Page 76
76
� mosaxleobis ganaTlebaSi (samive safexuri) CarTu-
lobis indeqsi (GEI)0100
0
−−= CGER
CGER – swavlebis TiToeul safexurSi CarTuli
mosaxleobis xvedriTi wonaa ganaTlebis Sesabamis safex-
urze oficialurad aRricxulTa mimarT.
• mSp mosaxleobis erT sulze myidvelobiTunar-
ianobis paritetebiT, aSS dol.
)100log()40000log(
)100log()log(
−−= GDPpc
GDP
ra gansxvavebaa axal da Zvel meTodologiebs Soris
da riT aris gamowveuli es cvlilebebi?
ZiriTadad cvlilebebi Seexo ganaTlebisa da Semo-
savlebis indeqsebs. kerZod, swavlebis saSualo xangr-
Zlivoba izomeba ara 15 wlidan, aramed _ 25 da zeviT
asakis pirTa mimarT, xolo meore maCvenebelia swavlis
mosalodneli xangrZlivoba, romelic gaizomeba skola-
Si Sesvlis oficialurad dadgenili asakidan sicocx-
lis bolomde, Tu qveyanaSi SenarCundeba ganaTlebis
miRebis gavrcelebuli tendenciebi.
axali meTodologiiT Semosavlebis done izomeba
ara mSp-is, aramed meS-is saSualebiT mosaxleobis erT
sulze (myidvelobiTunarianobis paritetebiT, aSS dol).
aRniSnuli cvlilebiT xazi gaesva mSp-isa da meS-is
rogorc raodenobriv, aseve Tvisebriv gansxvavebas, ker-
Zod, Semosavlebis saldos gazrdil mniSvnelobas Semo-
savlebis ganawilebis procesSi.
agreTve, mniSvnelovani cvlilebaa agi-is krebsiT
indeqsSi agregirebis mizniT saSualo geometriulis
maia mindoraSvili
Page 77
77
gamoyeneba saSualo ariTmetikulis nacvlad. 2010 wlam-
de agi warmoadgenda normalizebuli1 indeqsebis saSua-
lo ariTmetikuls fiqsirebuli minimumebisa da maqsi-
mumebis gamoyenebiT. axali meTodologiiT gaiangariSe-
ba normalizebuli indeqsebis saSualo geometriuli,
oRond minimumebi da maqsimumebi fiqsirebuli ar aris.
isini aRebulia dakvirvebis periodis mixedviT, romel-
Sic xdeba indeqsis gaangariSeba. saSualo geometriu-
lis gamoyeneba indeqsis mniSvnelobas SedarebiT amcir-
ebs, amitom yvelaze didi cvlilebebi agi-is indeqsSi
araTanabrad ganviTarebad qveynebs Seexo2.
saSualo geometriulis gamoyenebis dadebiT mxared
unda miviCnioT is faqtori, rom axal agi-is indeqsSi
maCvenebelTa sruli urTierTSenacvleba aRar xdeba, anu
erTi maCveneblis dabali mniSvneloba wrfivad aRar
kompensirdeba meore maCveneblis miRwevebiT, rac imis
safuZvels gvaZlevs vifiqroT, rom, magaliTad, sicocx-
lis mosalodneli xangrZlivobis erTprocentiani Sem-
cireba iseTive zegavlenas moaxdens agi-s cvlilebaze,
rogorc erTi-procentuli muxliT Semcireba ganaTle-
baSi an SemosavlebSi.
rac Seexeba zRvruli maCveneblebis cvlilebas agi-
Si, Zvel meTodologias safuZvlad edo mosazreba imis
Sesaxeb, rom dadgenilze maRali Semosavali xels ar
uwyobs adamianis ganviTarebis SesaZleblobebs. kidev
erTi damatebiTi argumenti iyo is, rom Semosavlebs si-
cocxlis xangrZlivobasa da wera-kiTxvis codnasTan
2 zogadad saSualo geometriuli mxolod mcire cvlilebebs
iwvevs agi-s reitingebSi.
1 normalizebaSi igulisxmeba maCveneblebisaTvis qulebis miniWeba
0-dan erTamde.
mikro-makroekonomika
Page 78
78
SedarebiT ar gaaCnia “bunebrivi” zRvrebi (100%, mokvdaobis
zRvrebi da a.S.), amitom Semosavlebi SeiZleba usasru-
lod gaizardos, rac droTa ganmavlobaSi did asimetri-
as gamoiwvevda agi-is zeda eSelonebSi.
Semosavlebis Zveli, 40 000-iani zeda zRvris mosax-
snelad sxvadasxva mizezi gaCnda. kerZod: a) sul ufro
meti qveyana uaxlovdeboda aRniSnul zRvars da aRar
Canda maT Soris gansxvaveba. 2007 wels ukve 13 qveynis
mSp aWarbebda zRvrul niSnuls. amitom Sesustda zRvru-
li niSnulis diskriminaciuli SesaZleblobebi, gan-
sakuTrebiT maRalganviTarebuli qveynebis SemTxvevaSi;
b) saSualo geometriuli ufro aZlierebs meS-is galog-
ariTmebuli mniSvnelobis Semcirebis efeqts saSualo
ariTmetikulTan SedarebiT; g) dakvirvebis periodisaTvis
arsebuli faqtobrivi maqsimaluri mniSvnelobebis gamoy-
eneba saSualebas iZleva miviRoT analogiur diapazon-
Si cvalebadi indeqsebi ise, rom maTi wonebi ufro msgav-
si iyos, vidre wina meTodologiiT.
axali meTodologia iyenebs naturalur logariT-
mebs (ln) aTis fuZiT logariTmis (lg) nacvlad, es cv-
lileba raime mniSvnelovan gavlenas ar axdens indeq-
sis gaangariSebaze, Tumca, angariSi gaewia im faqtors,
rom ekonomikuri literaturis umravlesobaSi gamoy-
enebulia Semosavlebis naturaluri logariTmebi. zRvru-
li mniSvnelobebi moixsna da isini gautolda 1980-2010
wlebis ganmavlobaSi dakvirvebis Sedegad miRebul maqsi-
mumebs.
aRsaniSnavia, rom Seicvala TviT subindeqsebis gaan-
gariSebis meTodologiac: maqsimaluri zRvrebi Seicva-
la dakvirvebis mTeli periodisaTvis(1980-2010) damaxasi-
aTebeli maqsimaluri mniSvnelobebiT da dadginda Sem-
maia mindoraSvili
Page 79
79
degi minimaluri zRvrebi: sicocxlis saSualo xangr-
Zlivoba dabadebisas _ 20 weli, ganaTlebis orive cv-
ladisaTvis _ 0 weli da meS mosaxleobis erT sulze _
163 aSS dolari myidvelobiTunarianobis paritetebiT.
amasTan, dabadebisas sicocxlis saSualo xangr-
Zlivoba istoriuli trendebis safuZvelze dadginda.
monacemebi sicocxlis saSualo xangrZlivobis Sesaxeb
aRebulia medisonisa1 da railis2 naSromebidan; aq safuZ-
vlad gamoyenebulia mosazreba, rom Tu sazogadoebaSi
sicocxlis saSualo xangrZlivoba dabadebisas Cveu-
lebriv reproduqciul asakze naklebi iqneba, es sazoga-
doeba gadaSenebisTvisaa ganwiruli. msoflioSi 20 welze
dabali maCveneblebic dafiqsirda, magaliTad, genocidis
dros ruandaSi, magram es tendenciebi myari ar iyo da
gamonaklisi SemTxvevebi ar iqna gaTvaliswinebuli.
ganaTlebis minimumi dadginda imis gaTvaliswinebiT,
rom sazogadoebebma SeiZleba iarsebon formaluri ga-
naTlebis gareSec.
arsebobisaTvis minimalurad miCneulia zimbabves
magaliTi _ istoriulad yvelaze dabali Semosavali
mosaxleobis erT sulze _ 163 dolari, anu 45 centi
dReSi, rac samjer naklebia msoflio bankis mier dawese-
bul siRaribis zRvarze _ 1,25 dolari.
rac Seexeba maqsimumebs, is SeiZleba wlidan wlam-
de icvlebodes, magram is rangebze gavlenas ver axdens.
es gamowveulia axali agi-is multiplikaturi formiT,
rac uzrunvelyofs qveynebis SefardebiTi poziciebis
1 Maddison, A. 2010. Historical Statistics of the World Economy: 1–2008 AD. Paris:Organisation for Economic Co-operation and Development.2 Riley, J. C. 2005. Poverty and Life Expectancy. Cambridge, UK: CambridgeUniversity Press.
mikro-makroekonomika
Page 80
80
dacvas maqsimumebis cvlilebis pirobebSi, Tumca, nor-
malizebuli parametrebis SerCeva, Tavis mxriv, gavlenas
axdens agi-ze.
bunebrivia, ismis kiTxva: maqsimumebis cvlileba
wlidan wlamde moaxdens Tu ara gavlenas monitoringis
procesze? Tu mxedvelobaSi miviRebT im faqts, rom agi-
is gadaTvla yovelwliurad xdeba axali maqsimumebisa
da myari droiTi mwkrivebis mixedviT, monitoringis pro-
cesze es veranair gavlenas ver iqoniebs. zogadad, agi
gamoiyeneba progresis gasazomad ara moklevadian, aramed
grZelvadian periodSi, radgan, bunebrivia, saWiroa garkveu-
li dro imisaTvis, rom gatarebuli politikis Sedegebi
aisaxos iseT maCveneblebSi, rogoricaa swavlis saSua-
lo xangrZlivoba da sicocxlis mosalodneli xangr-
Zlivoba dabadebisas. swored amitom, agi-is tendenciebi
5-wliani intervalebiT aris warmodgenili.
axali agi Tanabar wonebs aniWebs rogorc samive
indikators, aseve ganaTlebis orive subkomponentsac, rac
xazs usvams samive komponentis Tanabar mniSvnelobas
adamianis ganviTarebisTvis1.
adamianuri ganviTarebis indeqsis kritika wlebis
ganmavlobaSi sxvadasxva mimarTulebiT mimdinareobda.
es exeba rogorc indeqsis komponentebs, aseve gaangariSebis
meTodologias da gamoyenebul resursebs. magaliTad,
zogierTi avtori akritikebs indeqsSi ekologiuri prob-
lemebis gauTvaliswineblobas da misi globaluri xed-
vis perspeqtivebidan mowyvetas, aseve Semosavlebis kate-
goriisadmi arasakmaris yuradRebas, rac gamoixateba
yovelwliuri Sesadarisobis arasakmarisobasa an difer-
1 Noorkbakhsh (1998). The Human Development Index: Some Technical Issues andAlternative Indices. Journal of International Development 10, 589-605; Decanq, K.and Lugo, M.A. 2009. Weights in Multidimensional Indices of Well-Being. OPHIworking paper No. 18. (to appear in Economic Reviews).
maia mindoraSvili
Page 81
81
encirebul midgomaSi qveynebis sxvadasxva jgufis Se-
fasebisadmi1.
ekonomisti braian kaplani miiCnevs, rom agi-is ko-
mponentebis Sefasebis SemosazRvra 0-sa da 1-s Soris
aramarTebulia, radgan Sedegad mdidar qveynebs aRar
eZlevaT saSualeba reitingi gaiumjobeson, Tumca maT
gaaCniaT saamiso resursebi. misi azriT, es niSnavs, rom
qveyana, romelsac hyavs xandazmulTa didi raodenoba da
mosaxleobis erT sulze mSp-is maRali maCvenebeli, mi-
iRebs mxolod 0,666 qulas (rac ufro dabalia, vidre
tajikeTsa da samxreTi afrikis respublikaSi), Tu mis
mosaxleobas arasodes miuRia ganaTleba da wera-kiTx-
vis ucodinaria; amasTan, skandinavia yovelTvis mowinave
poziciebze darCeba, radgan swored masTan xdeba danar-
Ceni qveynebis Sedareba2.
ekonomistebi hendrik volfi, hovard Ceni da maqsi-
milian aufhameri yuradRebas amaxvileben monacemebSi
arsebul Secdomebze sami mimarTulebiT: a) monacemTa
ganaxleba, b) formulebis ganaxleba da g) qveynisaTvis
ganviTarebis statusis miniWebis zRvrebi. maTi azriT, am
Secdomebis gaTvaliswinebiT, qveynebis 11, 21 da 34% aras-
worad aris ranJirebuli ganviTarebis donis mixedviT,
ramac SecdomaSi SeiZleba Seiyvanos politikosebi, in-
1 Wolff, Hendrik; Chong, Howard; Auffhammer, Maximilian (2011). “Classification,Detection and Consequences of Data Error: Evidence from the Human DevelopmentIndex”. Economic Journal 121 (553): 843–870 , Sagara, Ambuj D.; Najam, Adil (1998).“The human development index: a critical review”. Ecological Economics 25 (3): 249–264., McGillivray, Mark (1991). “The human development index: yet another redun-dant composite development indicator?”. World Development 19 (10): 1461–1468., Srin-ivasan, T. N. (1994). “Human Development: A New Paradigm or Reinvention of theWheel?”. American Economic Review 84 (2): 238–243.2 Caplan, Bryan (May 22, 2009). “Against the Human Development Index”.
mikro-makroekonomika
Page 82
82
vestorebi, saqvelmoqmedo organizaciebi da sazogadoe-
ba mTlianobaSi.1
arsebobs azri, imis Sesaxebac, rom agi-is mniSvneloba
gadaWarbebulia, rom is verafers arsebiTs ver matebs
Semadgenel komponentebs da warmoadgens sazogadoebrivi
ganviTarebis mxolod ramdenime aspeqtisaTvis wonebis
nebismierad miniWebis legitimur saSualebas, is aZnelebs
dinamikaSi qveynis progresisa da regresis dadgenas,
radgan damokidebulia sicocxlis saSualo xangr-
Zlivobasa da mosaxleobis erT sulze gaangariSebul
mSp-ze. miuxedavad amisa, yovel wels gaeros wevri qvey-
nebi ranJirebulia hgi-is indeqsis mixedviT da Tu reit-
ingi maRalia, es martivad SeiZleba gamoyenebuli iyos
qveynis aRmatebul rangSi ayvanisaTvis, xolo Tu daba-
lia _ qveynis naklovanebebis xazgasasmelad. misi azriT,
aramarTebulia zogierTi avtoris mier agi-is, rogorc
socialuri keTildReobis absoluturi sazomis far-
Tod gamoiyeneba ekonomikuri politikis efeqtis Sesafa-
seblad2.
sul sxva kuTxiT udgeba agi-is koncefcias raTan
lal basu. igi Tvlis, rom materialuri Rirebulebebis
garda, indeqsSi gaTvaliswinebuli unda iyos sulieri,
moraluri faseulobebic, raTa daexmaros “orfexa” ar-
sebebs iqcnen namdvil adamianebad. misi azriT, maRali
1 agi-is mimdinare angariSSi aisaxa aRniSnuli avtorebis SeniSvne-
bi, e.i. is gaTvaliswinebul iqna.
2 McGillivray, M. (1991). “The Human Development Index: Yet Another RedundantComposite Development Indicator?”. World Development 18 (10): 1461–1468., Hop-kins, M. (1991). “Human development revisited: A new UNDP report”. World Develop-ment 19 (10): 1461–1468., Izete Bagolin. Human Development Index (HDI) - A poorrepresentation to Human Development Approach. http://www-3.unipv.it/deontica/ca2004/papers/bagolin.pdf
maia mindoraSvili
Page 83
83
suicidebis statistika zegavlenas iqoniebda indeqsis
Semcirebaze1
agi-is naklovanebebis aRmofxvris mizniT ramdenime
avtorma alternatiuli indeqsebic SemogvTavaza, Tumca,
misi mocvis xarisxi ar iyo farTo da gamoyenebis efeqtic
arasakmarisi aRmoCnda. mxolod erTi SemTxveva dafiq-
sirda, rodesac devid hastingsma2 230 ekonomikamde gaa-
farTova agi-is kvleva, maSin rodesac 2009 wlis angariSSi
moxvda 182 qveyana, xolo 2010 wlis angariSSi _ mxolod
169.
kritikis Semdegi mimarTulebaa Zlieri korelacia
agi-sa da mSp-is rangebs Soris (0,95), romelic gansakuTre-
bul yuradRebas makroekonomistebis mxridan iwvevs3.
gaeros adamianuri ganviTarebis ofisis xelmZRv-
anelis francisko rodrigesis azriT4, mniSvnelovania
imis codna, Tu ras veliT Cven agi-sagan. zrunva adami-
anis ganviTarebaze mxolod ranJirebis mizniT ar xdeba.
reitingi kargi saSualeba SedarebisaTvis, magram ara
saukeTeso, raTa gavaanalizoT gansxvavebebi sxvadasxva
qveynis cxovrebis doneebSi. misi azriT, rangebs Soris
korelacia verasodes gagvcems pasuxs or kiTxvaze: ra
1 Ratan Lal Basu, “Why the Human Development Index Does not Measure up to An-cient Indian Standards”. Culture Mandala, Volume 6 no. 2, February 2005.2 Hastings, David A. (2009). “Filling Gaps in the Human Development Index”. UnitedNations Economic and Social Commission for Asia and the Pacific, Working Paper WP/09/02. , Hastings, David A. (2011). “A “Classic” Human Development Index with 232Countries”.3 Michael Boozer, Gustav Ranis, Frances Stewart, Tavneet Suri. “Paths to Success: TheRelationship Between Human Development and Economic Growth”, Srinivasan, TN. “Human Development: A New Paradigm or Reinvention of the Wheel?”. JustinWolfers. “Another Perspective on the Human Development Index”. http://www.freakonomics.com/2009/06/01/another-perspective-on-the-human-develop-ment-index/4 What Does the Human Development Index Really Measure? By Francisco Rod-riguez, A Guest Post. http://www.freakonomics.com/2009/06/01/another-perspective-on-the-human-development-index/
mikro-makroekonomika
Page 84
84
aris keTildReobis mamoZravebeli droTa ganmavlobaSi
da rogor moxda qveynebs Soris uTanabrobis evolucia?
orive kiTxvaze agi da mSp sxvadasxva pasuxs iZleva.
xangrZlivi periodis manZilze cvlilebebi adami-
anis ganviTarebaSi mniSvnelovnad gansxvavdeba mosax-
leobis erT sulze Semosavlebis zrdis tempebisagan.
gamokvlevebma aCvena, rom Semosavlebis zrdis tempebsa
da agi-is Soris korelaciam 0,43 Seadgina, xolo agi-is
danarCen komponentebsa da mSp-is zrdis tempebs Soris _
0,03, anu informacia, romelic dakavSirebulia jandacvi-
sa da ganaTlebis cvlilebasTan, mniSvnelovnad gansx-
vavebulia Semosavlebis cvlilebasTan dakavSirebuli
informaciisagan. Tu ganvixilavT 2 regresias, romelTa-
gan erTi swavlobs Semosavlis cvlilebebs mosaxleo-
bis erT sulze, xolo meore – agi-is (SegviZlia orives
mimarT gamoviyenoT damoukidebeli cvladebis erTnairi
nakrebi, magaliTad, Semosavlebis sawyisi done, swavlisa
da sicocxlis xangrZlivoba, ekonomikis Riaobis mim-
dinare maCveneblebi, inflacia da kanonis uzenaesoba),
aRmoCndeba, rom inflacia negatiur da mniSvnelovan gav-
lenas axdens agi-ze, magram ara Semosavlebis zrdis
tempze; vaWrobis Tavisufleba da kanonis uzenaesoba
pozitiur da mniSvnelovan gavlenas axdens mSp-is zrdaze,
magram ara agi-ze. sxva sityvebiT rom vTqvaT, qveynebs
maia mindoraSvili
Page 85
85
Soris regresiis analizis Sedegebi ganviTarebis poli-
tikis SemuSavebisaTvis arsebiTad damokidebulia sadRe-
iso interesebze: mSp-is zrda, Tu agi-is zrda?
alternativis saxiT SeiZleba ganvixiloT dispro-
porciebi cxovrebis doneebSi. mecnierebma Seiswavles
sakiTxi imis Sesaxeb, izrdeba Tu mcirdeba uTanabroba
qveynebs Soris. aRmoCnda, rom rac ufro izrdeba disper-
sia SemosavlebSi erT sulze, miT ufro mcirdeba dis-
persia agi-is mixedviT, anu es orgvari midgoma sruliad
gansxvavebul Sedegebs iZleva (nax.1).
mSp-isa da agi-is saSualo kvadratuli
gadaxrebis dinamika 1980-2006 ww.
nax.1
log
mSp erT sulze, kvadr. gadaxra
agi-is saS. kvadr. gadaxramSp
agi
mikro-makroekonomika
Page 86
86
rac Seexeba mosaxleobis erT sulze meS-is gamoy-
enebas adamianuri ganviTarebis nacvlad, aq mxolod erTi
magaliTis moyvanac sakmarisi iqneba: bahamis kunZulebis
agi-is reitingi (0,784), romlis meS-i kuveitis analogiuri
maCveneblis 50%-s Seadgens, SeiZleba masze maRali iyos
imis gamo, rom kuveitSi (0,771) zrdasruli mosaxleobis
swavlis saSualo xangrZlivoba SedarebiT dabalia. erT
sulze gaangariSebuli meS-i mxolod saSualo erovnul
Semosavals asaxavs da ar gvaZlevs imis danaxvis saSu-
alebas, Tu ra mimarTulebiT ixarjeba.
20 wlis ganmavlobaSi agi-is kvlevebi miZRvnili
iyo umTavresi sakiTxisadmi, rom sazogadoebas gaego, Tu
ra gansxvavebuli midgomebia saWiro im faseulobaTa
miRwevisaTvis, romliskenac isini iswrafvian. agi-is sx-
vadasxva WriliT ganxilvam, rogoricaa genderuli uTa-
nasworoba, kulturuli Tavisufleba, klimaturi cvlile-
bebi, dagvanaxa, rom adamianTa arCevanis gafarToebis
saukeTeso cdebi pirdapirproporciulad ar iwvevs Se-
mosavlebis gadidebas erT sulze.
2010 wlis ivlisSi, oqsfordis siRaribisa da ad-
amianuri ganviTarebis iniciativis warmomadgenlebis mier1
gamoqveynda siRaribis mravalganzomilebiani indeqsi,
romelsac did momavals uwinaswarmetyveleben. es inde-
qsi scildeba siRaribis tradiciulad Semosavlebze
orientirebuli gansazRvris farglebs, raTa asaxos is
mravalricxovani danaklisi, rasac Raribi adamiani gan-
icdis janmrTelobis dacvis, ganaTlebisa da cxovrebis
donis kuTxiT. indeqsi gaangariSebulia 104 ganviTareba-
1 Sabina Alkire and Maria Emma Santos . Acute Multidimensional Poverty: A NewIndex for Developing Countries. Oxford Poverty & Human Development Initiative Ox-ford Department of International Development Working Paper: 38 July 2010. http://www.ophi.org.uk/acute-multidimensional-poverty-a-new-index-for-developing-countries/
maia mindoraSvili
Page 87
87
di qveynisaTvis (Sinameurneobebze dakvirvebis Sedegad),
rac mTeli msoflios mosaxleobis 78%-ia. mecnierebma
gamoTvales, rom 1,7 mlrd adamiani msoflioSi ukidures
siRaribeSi (1,25-2 dolari dReSi) cxovrobs. aRniSnuli
naSromiT avtorebi afiqsireben Cavardnebs im saqmianobeb-
Si, romlebic amartia senis rekomendaciiT mimarTuli
unda iyos siRaribis winaaRmdeg, misi aRmofxvrisaTvis.
Cveni azriT, mecnierTa kamaTi aRniSnul sakiTx-
ebTan dakavSirebiT momavalSic gagrZeldeba, radgan Tema
Zalian mravalmxrivia da aqtualuri, Tumca isic unda
iTqvas, rom aRniSnuli sakiTxebi SeiZleba saerTod ar
gamxdariyo sakamaTo, Tu ara adamianuri ganviTarebis
koncefciebi.
saqarTvelos reitingi agi-is mixedviT
saqarTvelos agi dReisaTvis Seadgens 0,698-s (nax.2),
rac evropisa da centraluri aziis regionul indeqsebs
CamorCeba, Tumca, saqarTvelo agi-is reitingebiT maRal-
ganviTarebuli qveynebis jgufSia.
nax.2
mikro-makroekonomika
a
agi
Page 88
88
agi-is komponentebSi yvelaze maRali indeqsi janm-
rTelobas aqvs (0,824), Semdeg ganaTlebas (0,787) da Semo-
savlebs (0,524). Semosavlebis mixedviT saqarTvelo me-
zobel qveynebsac CamorCeba. amierkavkasiis qveynebs Soris
2005-2010 wlebSi Semdegi suraTi gvaqvs agi-is komponen-
tebis mixedviT:
1. swavlis mosalodneli xangrZlivoba: azerbaijani
(13.0), saqarTvelo (12.6), somxeTi (11.9);
2. swavlis saSualo xangrZlivoba (weli): saqarTve-
lo (12,1), somxeTi (11.9), azerbaijani (10.2);
3. sicocxlis saSualo xangrZlivoba dabadebisas
(weli): somxeTi (74.2), saqarTvelo (72), azerbaijani (70.8);
4. meS-i mosaxleobis erT sulzeazerbaijani (8746.60),
somxeTi (5494.60), saqarTvelo (4901.90).
rogorc vxedavT, Cven vliderobT mxolod swavlis
saSualo xangrZlivobis maCvenebliT, Sesabamisad reit-
ingebiT gviswrebs azerbaijani _ 67, saqarTvelos reit-
ingi 74, xolo somxeTisa _ 76-ia. am wlebis manZilze
aRniSnuli tendencia SenarCunebuli iyo stabilurad.
rac Seexeba saqarTvelos poziciebs danarCen yo-
fil sabWoTa respublikebTan mimarTebiT, miuxedavad imisa,
rom ukanasknel periodSi izrdeba rogorc sicocxlis
saSualo xangrZlivoba, aseve meS-i mosaxleobis erT
sulze da ganaTlebis maCveneblebic stabiluria, Cveni
mdgomareoba maincdamainc saxarbielo ar aris. rogorc
grafikidan (3) Cans, baltiis qveynebTan erTad gviswrebs
belarusi, ruseTi, ukraina, yazaxeTi.
maia mindoraSvili
Page 89
89
yofili ssrk-is respublikebis agi-is
reitingebi, 2010w.
nax.3
aRsaniSnavia, rom qveynebis am jgufidan 2005-2010ww.
reitingi gaiumjobeses: azerbaijanma 16, ruseTma 3, be-
larusma 1 punqtiT, reitingi gauuaresdaT Semdeg qvey-
nebs: uzbekeTi 1, yazaxeTi 1, litva 2, latvia 2, saqarTve-
lo 3, estoneTi 3, ukraina 3 punqtiT, reitingi ucvleli
darCa qveynebSi: somxeTi, moldova, yirgizeTi, Turqmene-
Ti, tajikeTi.
Tu rogor unda avamaRloT saqarTvelos reitinge-
bi _ es sxva Temaa. Cven SevecadeT sxvadasxva WriliT
Segvexeda saqarTvelos poziciisaTvis dRevandeli mdgo-
mareobiT. mimdinare cvlilebebis dadebiTi da uaryofi-
mikro-makroekonomika
Page 90
90
Ti mxareebi, savaraudod, momdevno xuTwlian periodSi
hpovebs asaxvas. ufro grZelvadian periodSi ki Zalian
maRali ganviTarebis mqone qveynebis jgufisaken rTuli
gza gvelis.
Tavis erT-erT bolo Sexvedraze mahbub ul-hakma,
romelsac ekonomikis eretikoss uwodebdenen, Tavisi
gamosvla daasrula sayvareli citatiT bernard Sous
Semoqmedebidan: ,,Tqven xedavT imas, rac aris da kiTxu-
lobT, ratom? me ki vocnebob imaze, rac arasdros momx-
dara da vambob, _ ratomac ara?”
Human Development Index: History and Reality
M. Mindorashvili
The Human Development Index (HDI) is a summary composite in-
dex that measures a country’s average achievements in three basic aspects
of human development: health, knowledge, and income. It has a form of
geometric mean.
In the article the author discusses historical context of the pre-requi-
sites for introducing the index, compares the old and new methodologies
and proves the feasibility of changes, which took place in 2010, discusses
critical considerations about the index. The paper pays special attention to
the ratings of Georgia in comparison with the former Soviet Republics and
the Transcaucasian countries.
maia mindoraSvili
Page 91
91
giorgi RaRaniZe,
ekonomikis akademiuri doqtori,
Tsu ekonomikisa da biznesis fakultetis
dekanis moadgile
saqarTvelos mdgradi ekonomikuri ganviTarebisa
da saeqsporto potencialis zrdis sakiTxebis urTierT-
kavSiri avtoris mier ganxiluli iqna statiaSi: `saer-
TaSoriso vaWrobis menejmenti da saqarTvelos saeqspor-
to potencialis amaRlebis konkretuli mimarTulebe-
bi’’.1…
amJamad gvinda gavaanalizoT da gamovkveToT ise-
Ti umniSvnelovanesi sakiTxi, rogoricaa strategiuli
gadawyvetilebis miReba saeqsporto potencialis zrdis
uzrunvelsayofad. zogadad saeqsporto potencialis
zrda warmoadgens ori SesaZlo Teoriuli modelidan
arCevans, kerZod unda gairkves ra ufro prioritetulia
- sabazro diversifikacia da Sesabamisad saeqsporto
produqciis koncentracia, Tu piriqiT, sabazro koncen-
tracia saeqsporto produqtebis diversifikaciis gziT.
saqarTvelos saeqsporto
potencialis zrdis
alternativa: diversifikacia
Tu koncentracia
1 Jur. “ekonomika da biznesi”, 2011, #3
mikro-makroekonomika
Page 92
92
rasakvirvelia, aqve unda aRiniSnos, rom garkveuli do-
nis diversifikacia rogorc produqtebis, aseve bazrebis
TvalsazrisiT orive SemTxvevaSi arsebobs. aseve aRsani-
Snavia is faqti, rom calsaxa pasuxi erTi romelime mod-
elis sasargeblod ar arsebobs, vinaidan realurad sax-
ezea orive modelis warmatebuli magaliTebi. amdenad
upriania gavaanalizoT saqarTvelos sabaziso
ekonomikuri (gansakuTrebiT eqsportTan mimarTebiT)
monacemebi da gavakeToT Sedarebebi im qveynebTan, rom-
lebmac analogiuri problemebi gadawyvites.
analizs daviwyebT iseTi sabaziso maCveneblebiT,
rogoricaa eqsportis moculoba mosaxleobis erT sulze
da misi mimarTeba mTlian Siga produqtTan (mSp),
(ix.cxrili 1)
eqsportis moculoba mosaxleobis erT sulze da
misi mimarTeba mSp-sTan (2010 w.)1
cxrili 1
qveynebi
eqsporti
erT sulze
(aSS
dolari)
mSp erT
sulze
dolari
eqsporti
erT
sulze mSp-
Tan
mimarTebiT
irlandia 26,146 38550 67,82
xorvatia 2370 17684 13,4
bulgareTi 2097 12851 16,31
makedonia 1311 9728 13,48
saqarTvelo 360 5114 7,04
somxeTi 210 5110 4,1
1 cxrilSi motanili maCveneblebi efuZneba saerTaSoriso savaluto
fondisa da saerTaSoriso vaWrobis centris monacemebs.
giorgi RaRaniZe
Page 93
93
saqarTvelos saeqsporto potencialis realizaci-
is done TvalnaTliv mianiSnebs am mimarTulebiT arse-
bul urTules problemebze. aseve cxadia, Tu ra mniS-
vnelovani gza aqvs gasavleli saqarTvelos, Tundac im-
isaTvis, rom miuaxlovdes evrokavSiris analogiuri
maCveneblis saSualo donis 50%-s.
aqve unda aRiniSnos, rom irlandiis magaliTi naTe-
li dasturia, Tu rogor gadawyda ekonomikuri zrdis
problemebi saeqsporto potencialis ganuxreli zrdis
xarjze. praqtikulad irlandiam gamoiyena pirveli da
meore talRis aziuri vefxvebis mier aprobirebuli
ekonomikuri zrdis modeli, sadac aqcenti gadatanili
iqna eqsportis ganuxrel zrdaze. ramdenad realisturia
saqarTvelosaTvis es gza, ra aris aucilebeli da sakma-
risi pirobebi am amocanis realizaciisaTvis? Semdgom
etapze aseve unda gavaanalizoT sxva sabaziso
maCveneblebic, kerZod eqsporti mosaxleobis erT sulze
da saeqsporto bazrebis zrdis maCveneblebi. Tu safuZ-
vlad aviRebT 2005-2009 wlebis monacemebs, aRmoCndeba,
rom saqarTvelo ZiriTadad orientirebulia dabali
zrdis tempis mqone saeqsporto bazrebze. unda aRiniS-
nos, rom bazris zrdis tempi ama Tu im bazris saeqspor-
to mimzidvelobis mniSvnelovani, magram ara erTaderTi
ganmsazRvreli maCvenebelia.
Semdegi mniSvnelovani maCvenebelia eqsportis zoma
diversificirebis sapirispirod, anu saeqsporto produ-
qtebis raodenoba da sami saeqsporto produqtis wili
mTlian eqsportSi. Aam maCveneblis mixedviT saqarTve-
los aqvs saeqsporto produqtebis mcire raodenoba (1238
mikro-makroekonomika
Page 94
94
produqti 2010 wels) da maRali diversificireba. Aaqve
unda ganimartos, rom saeqsporto portfeli ganisazRvreba
harmonizebuli sistemis orniSna doniT, xolo saeqspor-
to produqtebis raodenoba aRebulia eqvsniSna doneze.
Aam sakiTxze ufro naTeli warmodgenisaTvis gavaanali-
zoT igive qveynebis jgufze aRniSnuli monacemebi di-
namikaSi, sadac sami saeqsporto jgufis standartuli
maCvenebeli Secvlilia xuTi saeqsportoYjgufiT.
xuTi wamyvani saeqsporto jgufis wili mTlian
eqsportSi1
cxrili 2
amasTan, cxrilSi motanilia mxolod is sasaqonlo
jgufebi, sadac konkretul qveynebs aqvT wminda eqspor-
tis dadebiTi saldo, amdenad gamoricxulia reeqspor-
ti.
cxrilis analizi naTlad mianiSnebs, rom saqarTve-
lo praqtikulad igive gzas gadis, romelic ukve ga-
1 saerTaSoriso savaWro centris (ITC) monacemebis safuZvelze.
xuTi
wamyvani
sasaqonlo
jgufi %
(or niSna
doneze)
2005 2006 2007 2008 2009
saqarTvelo 60,85% 51,25% 50,7% 58,98% 42,92%
bulgareTi 41.93
45.44 23.89
24.18
24.32
xorvatia 22.6
21.73 21.28
20.97
18.45
irlandia 72.55
70.46 70.27
69.35
70.63
makedonia 56.72
56.31 62.72
65.04
33.42
giorgi RaRaniZe
Page 95
95
iares bulgareTma, xorvatiam da makedoniam. kerZod, 5
wamyvani sasaqonlo jgufis wili mTlian eqsportSi
mcirdeba. Uunda aRiniSnos, rom es aucilebeli momentia,
Tu mxedvelobaSi miviRebT saqarTvelos saeqsporto
produqtebis simcires. amdenad produqtebis diversi-
ficireba kvlavac gagrZeldeba, Tumca, es ZiriTadad ganx-
orcieldeba axali saeqsporto produqtebis SeqmniT,
arsebiTad pirdapiri ucxouri investiciebis zrdis xar-
jze. sakiTxi Tu ra gza avirCioT - sabazro diversi-
fikacia Tu sasaqonlo diversifikacia, dRis wesrigSi
dadgeba mxolod amis Semdeg. unda vivaraudoT, rom ar-
sebuli tempis (saeqsporto produqtebis raodenobis
zrda) SenarCunebis pirobebSi saeqsporto sasaqonlo
produqtebis raodenoba miaRwevs 2000-s dasaxelebas 2015
wlisaTvis. rogori unda iyos Semdgomi arCevani - avir-
CioT da maqsimalurad xeli SevuwyoT irlandiur mod-
els, romelic gamoirCeva Zalze maRali sasaqonlo kon-
centraciiT, Tu gezi unda aviRoT sabazro diversifikaci-
is Semdgom gaRrmavebaze? A
am kiTxvaze pasuxi unda gaices saeqsporto diver-
sifikaciis analiziT, anu saeqsporto produqtebisa da
saeqsporto bazrebis diversificirebis monacemebis safuZ-
velze. Aam sakiTxis analizisaTvis gamoiyeneba sami Zir-
iTadi saeqsporto bazris wilisa da sami saeqsporto
produqtis wilis monacemebis analizi. Aam maCveneblebiT
saqarTvelo avlens sabazro da sasaqonlo diversifikaci-
is maRal poziciebs. sami bazris wili mTlian eqsport-
Si Seadgens 36,1%-s, xolo sami produqtis wili - 33,8%-
s. (2009 wlis monacemebi, saerTaSoriso vaWrobis cen-
mikro-makroekonomika
Page 96
96
tri). aRsaniSnavia rom irlandiis monacemebic igive
poziciis maCvenebelia. Aaqve unda davZinoT, rom amJamad
maCvenebelTa erTgvarovneba ar iZleva sarwmuno daskv-
nis gakeTebis SesaZleblobas, vinaidan Zalian maRalia
gansxvaveba eqsportis mTlian moculobasa da mosaxle-
obis erT sulze eqsportSi. Sesabamisad, mizanSewonilia
ganxiluli iqnes ganviTarebis ramdenime modeli da
moxdes maTi eqspertuli Sefaseba.
scenari 1 – saqarTvelos mTavroba agrZelebs
ekonomikuri liberalizaciis kurssOda amdenad uars
ambobs eqsportis xelSewyobis aprobirebuli meqanizme-
bis gamoyenebaze. Aamave scenariT ganixileba saqarTve-
los saxelmwifos mtkice politikuri neba ganaviTaros
da miaRwios Tavisufali vaWrobis SeTanxmebebs evrokav-
Sirsa da aSS-s Tan.
am scenaris ganxorcieleba sakmaod maRali alba-
TobiT xasiaTdeba, misi Sedegebidan gamomdinare, evrokav-
SirTan Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba ar moaxdens
myisierad saqarTvelodan eqsportis swraf zrdas. ori
mizezis gamo: pirveli, saqarTvelos realurad Zalian
mcire raodenobis saeqsporto produqtebi aqvs rom
SesTavazos evrokavSiris bazaars; meore, qarTuli ko-
mpaniebis Sigadargobrivi kooperaciuli kavSirebi
evrokavSiris wevri saxelmwifoebis sawarmoebTan Zalian
dabalia.
amasTan dakavSirebiT, bunebrivad ismis kiTxva: ras
mogvitans Rrma da yovlismomcveli Tavisufali vaWro-
bis SeTanxmeba evrokavSirTan? yvelaze xelSesaxebi iqneba
giorgi RaRaniZe
Page 97
97
potenciur investorTa daintereseba, romlebic eZeben gzas
evrokavSiris bazarze produqcia Seitanon Tavisufali
vaWrobis reJimiT. aseTi investorebi SesaZlebelia moi-
Zebnos mTel msoflioSi evrokavSiris CaTvliT. Tumca,
aseve unda gaanalizdes saqarTveloSi garkveuli produ-
qciis dabali danaxarjebiT warmoebis SesaZleblobebi.
Samwuxarod, am ukanasknel SemTxvevaSi saqarTvelos po-
tenciali Zalze mcirea. problema exeba kvalificirebu-
li muSaxelis efeqtianobis sakiTxs. Tu am maCvenebels
aviRebT globaluri konkurentunarianobis angariSidan,
saqarTvelos rogorc mimdinare pozicia, aseve cvlile-
ba bolo periodis ganmavlobaSi sakmaod arasaxarbieloa.
kerZod, 2010-11 wlebis globaluri konkurentunariano-
bis angariSSi saqarTvelos uWiravs 93-e adgili msof-
lioSi, maCvenebliT - 3,86. (sul angariSi moicavs 139
qveyanas, romelTa Soris yvelaze maRali maCvenebeli
aqvs Sveicarias - 5,63, xolo yvelaze dabali Cads - 2,73).
isic unda aRiniSnos, rom biznesis keTebisaTvis yvelaze
problematuri faqtorebia: miwvdoma finansur resurse-
bze- 14,4; politikuri arastabiluroba – 14,4; araadek-
vaturad gawvrTnili samuSao Zala – 13,3; adgilobrivi
samuSao Zalis dabali samuSao eTika – 10,9.
aseve mniSvnelovania gaanalizdes ramdenad Sesa-
Zlebelia Rrma da yovlismomcveli Tavisufali vaWro-
bis SeTanxmebis safuZvelze saqarTvelom miiRos efeqti,
kerZod, warmoebis gafarToebiT an ufro Rrma ekonomikuri
integraciiT. pirveli sakiTxis SefasebisaTvis gamoiy-
eneba Ffinger-kreininis indeqsi, xolo meorisaTvis -
glubel-loidis indeqsi.
mikro-makroekonomika
Page 98
98
finger-kreininis indeqsi afasebs ori savaWro part-
nioris warmoebis struqturebis TanmTxvevas, indeqsi
tolia 1-is (an 100-is, Tu gamovxatavT procentebSi), rodesac
savaWro partniorebis vaWrobis struqtura sruliad
identuria, xolo tolia 0-is, rodesac is mTlianad gan-
sxvavebulia. aRniSnuli indeqsis gaangariSeba mot-
anilia naSromSi:’’Economic Feasibility,General Economic Impact and
Implications of FTA betweenthe EU and Georgia”1. Aam gaangariSeb-
is mixedviT, finger-kreininis indeqsi evrokavSiri saqar-
TvelosTvis utoldeba 16,13%-s harmonizebuli sistemis
6-niSna doneze da 23,29%-s 4-niSna doneze. aqedan Sesa-
Zlebelia martivad davaskvnaT, rom aRniSnuli Tavisu-
fali vaWrobis SeTanxmeba ar gamoiwvevs warmoebis moc-
ulobis mkveTr zrdas da ar gazrdis mniSvnelovnad
saqarTvelodan eqsportis moculobas evrokavSiris ba-
zarze.
meore mniSvnelovani sakiTxia Sigadargobrivi
vaWrobis xasiaTi, romelic gansazRvravs ufro Rrma
ekonomikuri integraciis SesaZleblobas. Sigadargobrivi
vaWroba SesaZlebelia warmodgenili iqnes sami formiT:
pirveli, erTi da imave xarisxisa da fasis produqtebiT
vaWroba; meore, erTi da imave magram gansxvavebuli xarisx-
isa da fasis produqtebiT vaWroba da mesame - produ-
qtebiT vaWroba, romlebic warmoadgens vertikalurad
integrirebuli miwodebis jaWvs, anu xdeba kooperireba
saboloo mza produqtis Seqmnis mizniT. Sigadargobrivi
vaWrobis done izomeba glubel-loidis indeqsiT - 0,
roca or partniors Soris ar arsebobs Sigadargobrivi
1 Case Network Reports,N79/2008
giorgi RaRaniZe
Page 99
99
vaWroba da - 1 (an 100-iT Tu procentiT gamovxatavT),
rodesac mTlianad vaWroba Sigadargobrivi xasiaTisaa.
evrokavSirisa da saqarTvelosaTvis es maCvenebeli
Seadgens 8,2%-s harmonizebuli sistemis 6-niSna doneze
da 9,9%-s 4-niSna doneze. Aamdenad, aseTi Zalze dabali
maCvenebeli saSualebas gvaZlevs vivaraudoT, rom Tavis-
ufali vaWrobis SeTanxmeba sawyis etapze ar gamoiwvevs
saqarTvelos ekonomikis ufro Rrma integrirebas evrokav-
Siris ekonomikasTan. Y
yovelive zemoaRniSnulis safuZvelze unda velo-
doT saeqsporto produqtebis raodenobis zrdas, Tumca,
investiciebi, rac ganxorcieldeba am produqciis Sesaqm-
nelad, naklebad mdgradi iqneba. Ppotenciuri investore-
bi aqcents gadaitanen im regionebze, sadac SesaZlebe-
lia produqciis Zalze dabali danaxarjebiT warmoeba.
garkveuli potenciali gaaCnia saqarTveloSi amwyobi
sawarmoebis ganviTarebas im pirobis gaTvaliswinebiT,
rom makompleqtebeli detalebis saqarTveloSi moZrao-
ba emTxveva saboloo gasaRebis bazrisaken moZraobis
mimarTulebas. (mag. makompleqtebeli masalebis Semot-
ana saqarTveloSi aziidan, raTa saboloo produqti ga-
vides evrokavSiris bazrze, anu moZraobis mimarTuleba
aRmosavleTidan dasavleTisaken, raTa gamoiricxox Semx-
vedri mimarTulebiT gadazidva da Sesabamisad optimi-
zebul iqnes satransporto danaxarjebi).
scenari 2- saqarTvelos mTavroba kurss aiRebs
eqsportis waxalisebaze. Aam scenaris albaToba zogadad
dabalia, Tumca arsebobs erTi mniSvnelovani garemoeba
- 2012 da 2013 wlis saparlamento da saprezidento arCevne-
mikro-makroekonomika
Page 100
100
bi. Tu saqarTvelos uaxloes warsuls gadavxedavT,
swored am faqtorma ganapiroba 2008 wels eqsportis
xelSewyobis axali programis Seqmna. amavdroulad unda
aRiniSnos, rom programa moicavda iseT sadavo elements,
rogoricaa eqsportiorTa dabalprocentiani kredite-
biT uzrunvelyofa. aseTi nabiji msoflio savaWro or-
ganizaciis wevri saxelmwifosaTvis sakmaod sariskoa.
miuxedavad amisa, politikuri mizanSewonilobidan ga-
momdinare, es nabiji gadaidga. aqve unda aRiniSnos, rom
sawyis etapzeve programa tovebda garkveuli miznebi-
saTvis organizebuli specialuri kampaniis STabeWdilebas,
rac saboloo angariSiT, kidec dadasturda. Sesabamisad,
SegviZlia vivaraudoT, rom msgavsi moklevadiani kampa-
nia organizebuli iqneba 2012 wlis dasawyisSi, Tumca mas
ar eqneba mdgradi xasiaTi.
scenari 3 – pirveli ori scenaris hibridi. am etapze
marTlac Zalze rTulia ganvsazRvroT Tu ra saeqspor-
to produqtebze unda aiRos gezi saqarTvelom. erTi
mxriv, absoluturad cxadia, rom unda gagrZeldes
ekonomikis liberalizacia, saqarTvelom unda miaRwios
realurad moqmed Tavisufali vaWrobis SeTanxmebebs
evrokavSirTan, aSS-sTan, savaraudod sparseTis yuris
TanamSromlobis sabWos wevr saxelmwifoebTan. meore
mxriv, imisaTvis rom saxelmwifom miiRos strategiuli
gadawyvetileba garkveuli dargebis prioritetul gan-
viTarebaze unda arsebobdes am gadawyvetilebis dama-
dasturebeli sakmaod myari argumentebi. aseTi dasabuTeba
SeuZlebelia verbaluri logikis doneze, aucilebelia
ekonomikur-maTematikuri modelirebis meTodis gamoy-
giorgi RaRaniZe
Page 101
101
eneba. yvelaze farTod, gamoyenebulma modelma sxva Tana-
bari pirobebis SemTxvevaSi unda mogvces saSualeba gam-
ovyoT yvelaze ufro perspeqtiuli sasaqonlo jgufebi
da bazrebi, anu pasuxi gavceT statiis saTaurSive dasmul
kiTxvas - sabazro diversifikacia Tu sasaqonlo diver-
sifikacia, ra moculobiT, ra daSvebebis pirobebSi da ra
vadebSi.
am tipis modelis damuSaveba SesaZlebelia ram-
denime principuli daSvebisas: gansazRvrulia prior-
itetuli bazrebi, bazrebis ranJireba Catarebulia ara
mxolod zomis da zrdis tempis, aramed aseve saqarTve-
los SesaZleblobebis am bazrebis moTxovnebTan Tavse-
badobis GgaTvaliswinebiT. kerZod, maRali tevadobis
bazrebs axasiaTebs misawodebeli minimaluri sasaqon-
lo partiis mimarT Zalze maRali raodenobrivi moTx-
ovna, rac saqarTvelos realobaSi warmoebis masStabis
gaTvaliswinebiT, xSirad Zalze rTuli gadasawyveti
amocanaa. Aamdenad, bazrebis mimarT wayenebuli moTx-
ovnebi, garkveuli azriT, sabazro niSebis Sefasebasac
unda moicavdes. aseve unda Sefasdes resursuli Sesa-
Zleblobebi produqciis warmoebisaTvis - ganixileba
yvela tipis resursi, xolo qarTuli realobis gaTval-
iswinebiT, Zalze mniSvnelovania samuSao Zalis faqtoris
Sefaseba. aqve SeiZleba aRiniSnos, rom rogorc SemzRu-
davi faqtrori SeiZleba ganvixiloT iseTi produqciis
warmoebis uperspeqtivoba, sadac maRalia arakvalificir-
ebuli muSa-xelis mier warmoebuli operaciebis xvedri-
Ti wona. Aam SemTxvevaSi, zemoxsenebuli faqtorebisa da
samuSao Zalis erTeulis danaxarjebis gaTvaliswinebiT,
mikro-makroekonomika
Page 102
102
The Alternative Ways to Increase the Export Potential of Georgia:
Diversification or Concentration
G. Gaganidze
In the presented scientific article the author analyzed the exportfigures of Georgia for the strategic decision making to increase theexport potential. Georgian export trends are compared with othercountries. The author analyzed the three possible scenarios ofdevelopment and major results of these developments.
giorgi RaRaniZe
apriorulad cxadia am produqciis saqarTveloSi war-
moebis aralogikuroba. rasakvirvelia, modelis pasuxTa
utyuaroba ar warmoadgens warmatebis 100%-ian garan-
tias, magram is saSualebas mogvcems ufro argumentire-
bulad vimsjeloT saqarTvelos ekonomikuri politikis
iseT aspeqtebze, rogoricaa eqsportis zrda da mdgradi
ekonomikuri ganviTarebis uzrunvelyofa.
Page 103
103
sofiko jvarSeiSvili
ivane javaxiSvilis saxelobis
Tsu doqtoranti
Tanamedrove ekonomikur TeoriaSi ekonomikuri
zrdis modelebi SeiZleba davyoT sam jgufad:
1.postkeinzianuri zrdis modeli, romelSic Ziri-
Tadia danazogebis da investiciebis gavlena ekonomikur
zrdaze;
2.neoklasikuri zrdis modeli, romelic dafuZnebu-
lia teqnologiur progresze;
3.endogenuri zrdis modeli, romelSic mniSvnelo-
vani roli eniWeba adamian-kapitalis akumulirebas.
tradiciul neoklasikur literaturaSi warmoeb-
is zrda grZelvadian periodSi ar aris damokidebuli
saxelmwifo politikis parametrebze da icvleba mxo-
lod teqnologiuri cvlilebebis da mosaxleobis zr-
dis Sedegad, romelic miekuTvneba ekzogenur faqtorebs.
am SemTxvevaSi ucxouri pirdapiri investiciis (upis)
wvlili warmoebis zrdaSi gamovlindeba mxolod mokl-
evadian periodSi.
mikro-makroekonomika
ucxouri pirdapiri
investiciebis zegavlena
ekonomikur zrdaze
Page 104
104
endogenuri zrdis modelebi Seicavs damatebiT
faqtorebs, romelTac aqvT gavlena adgilobrivi war-
moebis materialuri da aramaterialuri aqtivebis mo-
wodebaze da aseve grZelvadian ekonomikur zrdaze. aseT
faqtorebs miekuTvneba: realuri kapitalis , axali te-
qnologiebis da kvazi-investiciebis mozidva (licenzia,
franCaizingi, lizingi).
endogenuri zrdis modelebSi upi miCneulia, gr-
Zelvadiani ekonomikuri zrdis erT–erT faqtorad, rac
Semdegi mimarTulebiT vlindeba:
1.kapitalis dagrovebis Sedegad: upi dadebiT gav-
lenas axdens ekonomikur zrdaze axali ideebis da
axali teqnologiebis mozidvis TvalsazrisiT;
2.upi xels uwyobs ekonomikur zrdas samuSao Za-
lis xarisxis gaumjobesebis saSualebiT. gamocdilebi-
sa da codnis gaziarebis meSveobiT;
endogenuri zrdis modelis sxva upiratesoba
neoklasikur modelTan SedarebiT aris is faqti, rom is
gulisxmobs ara mxolod teqnologiuri cvlilebebis
gavlenas ekonomikur zrdaze, aramed institucionalur
gavlenasac. magaliTad kargi investiciuri klimati, ad-
amian–kapitalis ganviTarebis saxelmwifo programebi,
infrastruqturuli proeqtebi pirdapir axdens gavle-
nas ekonomikur zrdaze da xels uwyoben upi-s mozidvas.
ganvixiloT dawvrilebiT endogenuri zrdis erT–
erTi „de melo-luicis“1 modeli, romelic gviCvenebs,
Tu rogori gavlena aqvs upis ekonomikur zrdaze. mod-
eli gviCvenebs imas, rom upi-iT dafuZnebuli organiza-
1 De Mello, Luiz R., Foreign direct investment in developing countries and growth: Aselective survey.// Journal of Development Studies; Oct. 1997, Vol. 34 Issue, pp 1-34.
sofiko jvarSeiSvili
Page 105
105
ciebi arian pirdapir kavSirSi centralur organizacie-
bTan. upi-s ganxorcielebis dros transnacionaluri
kompaniebis mizania produqciis realizaciis safuZvelze
mogebis miReba. sufTa mogebis nawili gankuTvnilia
warmoebis gafarToebaze anu reinvestirebaze, aseve
gankuTvnilia aqcionerebisaTvis dividendebis saxiT
gadaxdaze da SesaZlebelia, agreTve, rom mogebis garkveu-
li nawili iyos repatriirebuli centralur kompanieb-
Si, rasac «de melo-luicis» modeli ar iTvaliswinebs.
standartuli formulirebiT „de melos-luicis“
modeli ganixilavs ucxouri investiciis mimRebi qvey-
nis sawarmoo funqcias kob-duglasis1 formuliT:
, (1)
sadac: ( )
( )( )
Y ty t
L t= - erT muSaxelze gamoSvebuli
produqciis raodenobaa;
A - faqtorebis erToblivi mwarmoebluroba,
- Sromis Siga kapitalSeiaraReba erT
momuSaveze,
- mudmivia nulidan erTamde mniSvnelobiT, romel-
ic gansazRvravs kapitalis wils SemosavalSi, anu Semo-
savlis ra nawili xvdeba kapitalis mflobelebs da ra
nawili midis Sromis anazRaurebaze.
H - qveyanaSi teqnologiebis maragi, romelic damok-
idebulia ucxouri da Siga kapitalis moculobaze da
warmodgenilia Semdegnairad:
1 malxaz Ciqobava, nazira kakulia, makroekonomika. Tb., 2009, gv. 60-70.
mikro-makroekonomika
Page 106
106
- Sromis ucxouri kapitalSeiar-
aReba erT momuSaveze;
- Siga kapitalis Canacvlebis elastikuroba ucx-
ouri kapitaliT ( > 0), – es aris koeficienti, romelic
gviCvenebs Tu ramdenad rTulia Siga kapitalis Canacv-
leba ucxouri kapitaliT erTi konkretuli saqonelis
warmoebisaTvis;
n - ori tipis kapitalis droTaSorisi Canacvlebis
elastikuroba (Tu n>0, maSin ucxouri kapitali avsebs
Siga kapitals, Tu n<0, maSin xdeba Siga kapitalis ucx-
ouri kapitaliT Canacvleba).
vinaidan:
>0, >0
amitom H(t) funqcia aris zrdadi, rogorc ucxour
kapitalTan aseve Siga kapitalTan mimarTebiT. ase, rom
saerTaSoriso kapitalis mozidva iwvevs mimRebi qvey-
nis mTliani kapitalis da ara marto misi ucxouri
wilis mwarmoeblurobis zrdas.
CavsvaT teqnologiebis maragis formula sawarmoo
funqciaSi da miviRebT:
(3)
aRsaniSnavia, rom Tu Siga da ucxouri investiciebi
erTmaneTs avsebs, teqnologiuri siaxleebi zrdis Zve-
li teqnologiebis mwarmoeblurobasac.
aRniSnulTan dakavSirebiT sainteresoa kob-dug-
lasis sawarmoo funqciaSi faqtorTa zRvruli mwar-
sofiko jvarSeiSvili
( ) ( ) ( )( ) ( ) ( ) ( ) ( )11 11( ) ( )
n n n
in in in out in outy t A k H A k k k A k kβ
β β β α ββ β α−
+ − −−= = =
Page 107
107
moebluroba „de melos-luicis“ modelSi. inMPk -
Siga kapitalis zRvruli produqti1 es aris warmoebu-
li produqciis damatebiTi raodenoba, romelic Siga
kapitalis damatebiTi erTeulis gamoyenebis Sedegad
miiReba: vidre mogebis maqsimizaciis ganmaxorcielebe-
li konkurentuli firma gadawyvets gazardos Siga
kapitali ucxouri kapitalis daxmarebiT, is, upirveles
yovlisa fiqrobs imaze, Tu rogor imoqmedebs es mis
mogebaze. firma damatebiTi produqciis warmoebisgan
miRebul Semosavals, romelic damatebiTi raodenobis
kapitalis gamoyenebiT aris miRebuli, adarebs xelfasze
gaweuli xarjebis sidides.
mogebis zrda damatebiTi Siga kapitalis gamoyeneb-
is Sedegad tolia produqciis gayidvis Sedegad miRebu-
li damatebiT Semosavals gamoklebuli misi gamoyeneb-
is xarjebi:
�mogeba = �Semosavali -�danaxarjebi= inP MPk R× − .
mogebis maqsimizaciisaTvis, firma gaagrZelebs dam-
atebiTi mowyobilobebis SeZenas manam, vidre inMPk ar
Semcirdeba kapitalis realur fasamde:
MPkin= R P
MPH - teqnologiebis zRvruli produqti aris war-
moebuli produqciis damatebiTi raodenoba, teqnologie-
bis damatebiTi erTeulis gamoyenebis Sedegad.
sawarmoo funqcias axasiaTebs klebadi zRvruli
produqtis Tviseba: gamoyenebuli Siga kapitalis mud-
mivi sididisas rac ufro metia gamoyenebuli teqnolo-
1 olivie blanSari, makroekonomika. mexuTe gamocema Tbilisis
universitetis gamomcemloba, 2010w.
mikro-makroekonomika
Page 108
108
giebis raodenoba, miT ufro naklebia yoveli damatebiTi
teqnologiis erTeulis zRvruli produqti.
damatebiTi manqana-danadgarebis gamoyenebis Sede-
gad mogebis zrda tolia produqciis gayidvis Sedegad
miRebul damatebiT Semosavals gamoklebuli misi gamoy-
enebis xarjebi da amortizacia:
�mogeba =�Semosavali - �danaxarjebi= ( ) mP MPH R A× − −
mogebis maqsimizaciisaTvis, firma gaagrZelebs dam-
atebiTi mowyobilobebis SeZenas manam, vidre
M
ar
Semcirdeba realur fasamde:
m
R AMPH
p
+=
sabolood, SeiZleba iTqvas, rom konkurentuli firma,
romelic miiswrafis mogebis maqsimizaciisken, sakiTxis
gadawyvetisas, Tu ramdeni Siga kapitali da teqnologia
gamoiyenos, xelmZRvanelobs Semdegi martivi wesiT: fir-
ma waradgens moTxovnas warmoebis TviTeul faqtorze
manam, vidre warmoebis am faqtorTa zRvruli produqti
ar gautoldeba maTze arsebul realur fasebs.
teqnologiebis zRvruli produqti
( )1in
MPH Ak Hb b
b-
= - ,
xolo Siga kapitalis zRvruli produqti
( ) 1 1in inMPk A k H
β ββ − −=
viTvaliswinebiT imas, rom mudmivia, romelic
icvleba intervalSi nulidan erTamde, am sami tolo-
bidan SeiZleba ganvsazRvroT warmoebis faqtorTa
zRvruli produqtis cvlilebaTa mizezebi. Siga kapi-
talis raodenobis zrda ganapirobebs MPH -is zrdas
sofiko jvarSeiSvili
MPH
Page 109
109
da inMPk -s Semcirebas. analogiurad, teqnologiaTa
raodenobis zrda zrdis inMPk -s da amcirebs MPH –
s. teqnologiuri progresi, romelic zrdis A parametrs,
proporciulad adidebs warmoebis orive faqtoris
zRvrul produqts.
kob–duglasis sawarmoo funqcia SeiZleba CavweroT,
rogorc:
( )1 Y
MPHH
β−= ,
inin
YMPk
k
β=
proporciulia gamosaSvebi produqciis mocu-
lobisa erT teqnologiaze gaangariSebiT, xolo inMPk
ki proporciulia gamosaSvebi produqciis moculobisa
kapitalis erTeulze.
Y
H - aris teqnologiis saSualo
mwarmoebluroba, xolo in
Y
k kapitalis saSualo mwar-
moebluroba. kobi–duglasis sawarmoo funqciis SemTx-
vevaSi warmoebis faqtorTa zRvruli mwarmoebluroba
maTi saSualo mwarmoeblurobis proporciulia.
axla SegviZlia vaCvenoT, rom Tu warmoebis faq-
torebi Rebulobs Tavis zRvrul produqtebs, maSin
parametri sinamdvileSi gviCvenebs, erovnuli Semosav-
lis ra nawili modis teqnologiis wilad da ra naw-
ili - Siga kapitalis wilad. teqnologiaze saerTo
mikro-makroekonomika
MPH
Page 110
110
danaxarjebi tolia , anu ubralod . Sesa-
bamisad aris warmoebul produqtSi Sromis xvedri-
Ti wona. analogiurad, kapitalze saerTo Semosavlis
Tanxa tolia anu, ubralod da warmoebul
produqtSi kapitalis xvedriTi wonaa. teqnologiaze
Semosavlis kapitalis SemosavalTan Tanafardoba
mudmivia, rac aRmoaCina duglasma.
davuSvaT, qveynis ekonomikaSi iwarmoeba erTi saqone-
li, romelsac yidulobs momxmarebeli erTi erTeulis
fasad. sagadasaxado balansis saldo da erToblivi
saxelmwifo fasebi 0-is tolia. warmoeba ekonomikaSi
gaTvaliswinebulia moxmarebisa da Siga kapitalis
gazrdaze, igulisxmeba, rom amortizaciis norma 0-is
tolia.
am amocanis marTvis sistemis gantoleba iqneba:
, (4)
sadac, - moxmarebis raodenoba erT
muSaxelze.
gamosaxuleba warmoadgens warmoebuli
produqciis nawils erT muSaxelze gaangariSebiT, romel-
ic rCeba mas Semdeg, rogorc ki dakmayofildeba moxmare-
blebis moTxovna.
sofiko jvarSeiSvili
MPH H×
Page 111
111
axla ganvixiloT moxmareba . misi dasaSvebi
traeqtoria SesaZlebelia iyos nebismieri uwyveti traeq-
toriis nawili, romelic akmayofilebs Semdeg pirobas:
( ) ( )0 c c t y t< < < , (5)
sadac ( )0inftc c t≥= - aris dasaSvebi moxmarebis
qveda zRvari;
ekonomikuri sistemis marTvis organos amocana
marTos moxmareba ise, rom grZelvadian periodSi mi-
iRos maqsimaluri keTildReoba.
keTildReobis gasaangariSeblad gamoiyeneba dis-
kontirebuli sargeblobis formula1:
( )0
max ptu c t e dt+∞ −⎡ ⎤⎣ ⎦∫
( )u c - reprezantiuli moxmarebis sargeblianobis
funqcia
p- moxmarebis sargeblianobis diskontirebis
parametri, droTaSorisi sargeblianobis arCevadoba.
mocemul periodebSi ekonomikisTvis dausrulebu-
li marTvis horizontiT da diskontirebis dadebiTi
normiT optimaluri ekonomikuri zrdis amocana war-
modgenilia logariTmuli funqciiT:
(6)
im pirobiT rom:
1 Êîëåìàåâ Â., Ìàòåìàòè÷åñêàÿ ýêîíîìèêà.Ì.,1998, c.390.
mikro-makroekonomika
( )c t
Page 112
112
(7)
(8)
es optimaluri marTvis amocanaa, sadac erTaderTi
fazuri cvladia Sromis SeiaraReba Siga kapitaliT
k
,
erTaderTi samarTi parametri aris moxmareba C(t), mizno-
brivi funqcionali ki – keTildReobis integrali.
de melos-luicis ganxilul modelSi ar aris moy-
vanili damokidebuleba, romelic xsnis dasmul amocanas,
rasac qvemoT gTavazobT.
amocanis amoxsna moiTxovs moiZebnos optimaluri
traeqtoriebi ( )c t& da ( )ink t&
, romlebisTvisac keTildRe-
oba maqsimaluria. marTlac, adgili aqvs Semdeg pirobebs:
( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( )11( )
nninin in ou t
dkk t y t c t A k k c t
dtα ββ β −+ −= = − = −&
( )( ) ( ) ( ) ( )11 11 ( )nn
in out
cA n k k p
cα ββ ββ β −+ − −= + − −
&
, (9)
sadac,
dcc
dt=& - sargeblobis zrda drois erT
erTeulSi;
c
c
&
- SedarebiTi nazrdi moxmarebis optimaluri
traeqtoria sargeblianobis logarifmuli funqciis
SemTxvevisTvis:
sofiko jvarSeiSvili
( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( )11( )nnin
in in out
dkk t y t c t A k k c t
dt
α ββ β −+ −= = − = −&
( )0 0ink ≥
Page 113
113
( ) ( )1
in out ink A k k cα β−= −&
(9’)
inMPk - rogorc ukve iTqva Siga kapitalis zRvru-
li produqti, aris warmoebuli produqciis damatebiTi
raodenoba, romelic Siga kapitalis damatebiTi erTeu-
lis gamoyenebis Sedegad miiReba:
( )( ) ( ) ( ) ( )11 11 ( )nn
in in outMPk A n k kα ββ ββ β −+ − −= + −
endogenuri zrdis piroba:
( )1 1nβ β+ − = ,
maSin, 1n = , am SemTxvevaSi miviRebT:
(10)
(11)
rac SeiZleba Caiweros sistemis saxiT
- Siga kapitalis zRvruli produqtia.
aSkarad Cans, rom moxmarebis zrdis tempi aris dadebiTi
im SemTxvevaSi, roca Siga kapitalis zRvruli produq-
ti metia, vidre moxmarebis sargeblianobis diskontire-
bis parametri, droTaSorisi sargeblianobis arCevadoba,
anu roca:
mikro-makroekonomika
in
cMPk p
c= −
&
( ) ( )
( ) ( )( )1
1
out in in
out
A k k c k
A k p c c
α β
α β
−
−
⎧ − =⎪⎨
− =⎪⎩
&
&
( ) ( )1
outA kα β−
Page 114
114
(13)
( ) ( )1
outA k pα β− >
amave dros, am amocanaSi Siga kapitalis grZelva-
diani zrdis da matebis traeqtoria ar aris myari. es
mtkicebuleba gamomdinareobs gawrfivebuli sistemis
matricidan:
( ) ( )
( ) ( )
1
1
1
0
outin in in
out
A kk k k
c c cA k p
α β
α β
−
−
⎛ ⎞−⎛ ⎞ ⎛ ⎞−⎜ ⎟=⎜ ⎟ ⎜ ⎟⎜ ⎟ −−⎝ ⎠ ⎝ ⎠⎝ ⎠
& &
& &
moxmarebis zrdis dadebiTi tempi aris is SemTxve-
va, roca kmayofildeba es piroba ( ) ( )1
outA k pα β− >
rac im faqtis garantirebaa, rom matrica da misi ganm-
sazRvreli dadebiTia, rac gulisxmobs am sistemis ara-
stabilurobas.
Siga ekonomikis stacionaluri pirobis dros
0ink = , ekonomikuri zrdis traeqtoria emTxveva
moxmarebis zrdis traeqtorias. aqedan gamomdinareobs,
rom ekonomikuri zrda ar aris damokidebuli Siga kap-
italis maragebze da ganisazRvreba ucxouri kapitalis
produqtiulobiT da zogadi faqtorebis mwarmoebluro-
biT. ucxouri kapitalis namatis wvlili ekonomikur
zrdaSi warmodgenilia fardobiTi statikis magaliTis
saxiT:
(12)
sofiko jvarSeiSvili
( )( ) ( )( ) ( )( )2ln ln 1out
outout
out
k outt k
k tout k outt
yyy y k
y yk y y k
α β
⎛ ⎞∂ ⎜ ⎟ ′′ ′ ′ ′⎛ ⎞⎛ ⎞⎝ ⎠ ′ ′= = = = = −⎜ ⎟⎜ ⎟∂ ⎝ ⎠ ⎝ ⎠
&
&
&
Page 115
115
marTlac
radgan (1 ) 1nβ β+ − = maSin n=1 radgan =1 da
anu
maSin:
da miviRebT tolobas:
mikro-makroekonomika
( ) ( ) ( )1 1(1 )out in out out in
yy A k k k k k
t
α β α β− −∂= = + −
∂& &
&
( ) 21
( )out
out out
yky
k kα β
∂= −
∂
&
&
( ) ( ) 21 1( )
out
in out out
out in out outk
yk k ky
k k k kα β α β
∂ ′⎛ ⎞= + − = −⎜ ⎟∂ ⎝ ⎠
&
& & &
( ) ( ) ( ) ( )( ) ( )( )( ) ( ) ( ) ( )( )1 11 1 11
in
nn n n
in out in outt
yy A k k A n k k k
t
β ββ β α β α ββ β+ − −+ − − −′∂= = = + − +
∂&
&
( )( ) ( ) ( ) ( )1 1 11
n n
out out inA n k k kα β β βα β − − + −+ − &
( ) ( ) ( )( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( )( )1 1
1 1
(1 )1 ln 1 ln
out in out out in in outin outn n t t
in outin out
A k k k k ky k kk k
y k kA k k
α β
β β α β
α βα β α β
− −
+ − −
+ − ′ ′= = + − = + −& &
& &
&
Page 116
116
Catarebuli analizis Sedegi aris is, rom
ekonomikuri zrda dadebiTia, anu im SemTx-
vevaSi , roca:
1. >1 da ucxouri investiciebi izrdeba;
2. <1 da ucxouri investiciebi klebulobs,
magram nulis toli ar xdeba _ 0outk <&
.
pirvel SemTxvevas Cven ver ganvixilavT radganac
Tavdapirveli pirobisda mixedviT - 0 < <1, ase, rom
ZalaSi rCeba mxolod meore Sedegi.
The Impact of Foreign Direct
Investments on Economic Growth
S. Jvarsheishvili
When considering foreign direct investments and their impact on
economic growth, the study and analyzing of economic-mathematical meth-
ods becomes of special importance. In the presented article the author pro-
vides the analysis of “De Mello -Luiz” model.
sofiko jvarSeiSvili
0outk
y
y
′⎛ ⎞>⎜ ⎟
⎝ ⎠
&
Page 117
117
laSa tabataZe
iv. javaxiSvilis sax.
Tsu doqtoranti
saqarTveloSi damoukideblobis aRdgenidan dRem-
de socialuri gardaqmnebi da demokratiuli faseulobe-
bis formireba ar mimdinareobs umtkivneulod. damoukide-
blobis pirveli wlebi ukiduresad mZime iyo: adgili
hqonda ekonomikuri kavSirebis moSlas da bazrebis
dakargvas, warmoiSva Raribebs Soris uRaribesi fenebi.
Camoyalibda Semosavlebis ganawilebis Zalze maRali
xarisxis uTanasworoba. yovelive zemoaRniSnulma war-
moSva socialuri riskis safrTxeebi. socialuri riski
ganixileba rogorc safrTxe, romelic warmoiSoba da
gamovlindeba sazogadoebis socialuri cxovrebis sf-
eroSi da romelmac SeiZleba uaryofiTi gavlena moax-
dinos calkeuli socialuri jgufis an mTeli sazoga-
doebis arsebobasa da ganviTarebaze. socialur riskebs
Soris yvelaze mwvave problemaa siRaribe, rac dRemde
erT-erT umTavres da mtkivneul problemad rCeba Cvens
qveyanaSi. Tavis mxriv, siRaribe globaluri problemaa,
siRaribis daZlevis da misi masStabis mniSvnelovani
Semcirebis sakiTxi mxolod saqarTvelos ar awuxebs.
siRaribis daZlevisaTvis
saqarTveloSi
1 msoflio banis angariSebi, zogadi statistikuri maCveneblebi,
2010w., Tb., gv. 79.
mikro-makroekonomika
Page 118
118
dRes msoflioSi 2.4 mlrd adamiani siRaribis zRvars
qvemoT cxovrobs.1
siRaribe, rogorc ekonomikis erT-erTi umniSvnelo-
vanesi problema, saqarTveloSi gacilebiT adreuli pe-
riodidan iRebs saTaves. unda aRiniSnos, rom, rodesac
aRmosavleTi evropisa da centraluri aziis qveynebma,
mbrZaneblur-administraciulad marTvadi ekonomikidan
sabazro ekonomikaze gadasvla daiwyes, politikosebi-
saTvis siRaribe centralur problemas ar warmoadgen-
da. garda amisa, navaraudevi iyo, rom axali ekonomikuri
reformebis Sedegad qveynebi swrafad miaRwevdnen
ekonomikur zrdas da moqnili samuSao Zalis da ga-
naTlebis maRali doniT SesaZlebeli iqneboda siRari-
bis masStabebis Semcireba. samwuxarod, varaudi ar gama-
rTlda da warmoebis donis Semcirebam mniSvnelovani
gavlena iqonia qveynebis ekonomikaze, rac sabolood
siRaribis donis zrdiT gamoixata.
es procesi gansakuTrebiT daetyo dsT-s qveynebs.
bevr qveyanaSi ekonomikuri reformebi viwro, kerZo in-
teresebidan gamomdinare iqna warmarTuli (korufcia,
Crdilovani ekonomika) da arsebiTad ignorirebul iqna
sazogadoebrivi interesebi, ramac faqtobrivad negati-
urad gadawyvita ekonomikuri reformebis bedi da maso-
briv siRaribes daudo saTave. 1992 wlidan saqarTvelo-
Si adgili qonda `Sokuri Terapiis~ postkomunisturi
qveynebisTvis klasikur sqemad qceuli `balceroviCis
gegmis~ ganxorcielebis mcdelobas, romlis didi naw-
ili obieqturi Tu subieqturi mizezebis gamo, ver Ses-
rulda. maT Soris gansakuTrebiT Sokuri Terapiis ar-
sis ganmsazRvreli iseTi mniSvnelovani RonisZiebebi,
laSa tabataZe
Page 119
119
rogoricaa sabiujeto dotaciebis da sufsidiebis gauqme-
ba da brunvaSi arsebuli fulis masis mkacri SezRudva
(kontroli). samarTlianoba moiTxovs aRiniSnos, rom am
da sxva punqtebis nawili verc ganxorcieldeboda, rad-
gan im dros saqarTvelos, uwinares yovlisa, sakuTari
fulad-sakredito sistema ar gaaCnda. aseT viTarebaSi
`Sokuri Terapiis~ meTodis ZiriTadad mxolod fasebis
liberalizaciaze dayrdnobiT ganxorcielebuli aras-
rulfasovani modifikacia kraxisTvis iyo ganwiruli.
Semdgom periodSi, mTavrobam SemoiRo droebiTi valuta
_ kuponi, romelmac, saTanado monetaruli politikisa
da realuri ekonomikis gareSe logikuri dasasruli
hpova hiperinflaciis saxiT _ 1 aSS dolaris oficial-
uri gacvliTi kursi kuponTan mimarTebiT Seadgenda 2.5
mln kupons. swrafi ekonomikuri reformebis gatarebi-
sas dagrovili gamocdileba cxadyofs, rom qveynebi,
romelTa arCevani `Sokuri~ reformebi iyo, ekonomikuri
aRmavlobis fazaSi pirvelebi Sevidnen.
am debulebis siswores, nawilobriv, saqarTvelos
gamocdilebac adasturebs. 1995 wels, `Sokuri Terapiis~
sqemis zogierTi muxlis amoqmedebis Sedegad xuTwliani
ekonomikuri vardna zrdiT Seicvala, rac Tavis mxriv,
erovnuli valutis da monetaruli politikis arsebobi-
Tac iqna ganpirobebuli: mSp-s zrda 1995 wels 3%-mde iyo,
xolo 1997-2000 wlebSi is weliwadSi saSualod 9-10%-s
Seadgenda. saqarTvelos ekonomikis ganviTarebis Semdgomi
wlebic daaxloebiT msgavsi statistikiTaa warmodgeni-
li, Tu ar CavTvliT 2000-2001 wlis ekonomikur kriziss.1
1 msoflio bankis angariSebi, zogadi statistikuri maCveneblebi,
2010w., Tb., gv. 119.
mikro-makroekonomika
Page 120
120
rac Seexeba siRaribisa da socialuri uTanasworo-
bis gamomwvev mizezebs, mxolod politikuri da ekonomiku-
riT ar amoiwureba, anu siRaribis maprovocirebel faq-
torebad SesaZlebelia miviCnioT:
• qveynis mosaxleobis ricxovnobis kleba (de-
mografiuli kvdoma);
• mosaxleobis daberebis tempebis daCqareba;
• mosaxleobis janmrTelobis gauareseba;
• umuSevrobis zrda;
• xarisxiani ganaTlebis naklebi xelmisawvdomoba;
• erovnuli da zneobrivi faseulobebis gauareseb-
is tendencia (sulier-zneobrivi krizisi).
1989-2004wlebSi saqarTvelos mosaxleobis ricxovno-
ba 1 mln 88 aTasi kaciT Semcirda (4321.5 aTasi) da dRemde
aRniSnulma maCvenebelma jer kidev ver miaRwia sawyis
niSnuls (5341.8 aTasi). mosaxleoba bolo 18-20 wlis gan-
mavlobaSi demografiulad daberebulia. XX saukunis
90-ian wlebSi, Tu saSualo asaki 31-33.1 wels Seadgenda,
bolo periodis analogiurma maCvenebelma 39.3 weli Sead-
gina da prognozuli gaangariSebebiT, ori aTeuli wlis
Semdeg saSualo asaki 45,4 wlamde gaizrdeba.
saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da social-
uri dacvis saministros monacemebiT, registrirebul
daavadebaTa raodenoba 2000-2009 wlebSi 412,8 aTasidan -
807,5 aTasamde gaizarda. SemaSfoTebelia statistika 0-14
wlamde asakis mosaxleobaSi, sadac sxvadasxva daavadeb-
is SemTxvevebi matulobs. XX saukunis 90-iani wlebidan
dRemde siRaribe da umuSevroba qveynisaTvis umwvaves
socialur-ekonomikur problemad iqca da igi daaxloe-
laSa tabataZe
Page 121
121
biT sul mcire 4-jer gaizarda. oficialuri statisti-
kiT, umuSevrobis done qveyanaSi dReisaTvis 16,5%-s Sead-
gens, Tumca, misi realuri maCvenebeli gacilebiT maRa-
lia. dRes moqmedi aRricxvis meTodikiT TviTdasaqmebu-
lad iTvlebian pirebi, romlebic sakvlevi kviris ganmav-
lobaSi, Tundac 1 saaTiT usasyidlod muSaobdnen sao-
jaxo meurneobaSi, kerZod: Tevzaobdnen, agrovebdnen ken-
kras, sokos, xarSavdnen murabas, keravdnen, qsovdnen da
a.S.
umuSevrobis maRal donesTan erTad saqarTveloSi
problematuria. mosaxleobis socialuri diferenciaci-
isa da uTanasworobis zrda. Semosavlebisa da moxmare-
bis uTanasworobis maCvenebliT (jinis koeficienti), msof-
lios 143 qveyanas Soris saqarTvelo dReisaTvis 33-e
adgilzea, anu msoflioSi mxolod 32 qveyanas aqvs
saqarTveloze uaresi maCvenebeli da es qveynebi Ziri-
Tadad afrikisa da samxreTi amerikis yvelaze CamorCe-
nili qveynebia.1 Tumca, garkveuli ekonomikuri gamococx-
leba aRiniSneba 2004 wlidan, rodesac daiwyo mniSvnelo-
vani socialur-ekonomikuri reformebis gatareba. sax-
elmwifo pensia 55 laramde, xolo xandazmulTa pensia
80 laramde gaizarda.
aqve unda aRiniSnos, rom 2009-2010 wlebSi starti
aiRo regionuli ganviTarebis programam, ramac mniSvnelo-
vani zegavlena unda moaxdinos qveynis socialur-
ekonomikur mdgomareobaze. miuxedavad Zalisxmevisa, so-
cialuri problemebi jer kidev rTulad mosagvarebe-
lia.
1 msoflio bankis angariSebi, zogadi statistikuri maCveneblebi,
2010w., Tb., gv. 119.
mikro-makroekonomika
Page 122
122
dRes saqarTveloSi socialur-ekonomikuri viTareba
atarebs ufro metad adgilobriv xasiaTs da igi gan-
pirobebuli ar aris garegani faqtorebiT (Tu agvistos
oms ar CavTvliT), radgan saqarTvelos ekonomika ise
mWidrod ar aris integrirebuli msoflio ekonomikasTan,
rogorc espaneTi, safrangeTi, irlandia, inglisi da a.S.
amitom, mxolod imis mtkiceba, rom saqarTvelos serio-
zuli dartyma msoflio ekonomikurma krizisma miayena,
ar iqneba swori. unda gamoiyos xarvezebi, rac reforme-
bis paralelurad aRiniSna:
• saqarTveloSi ucxouri pirdapiri investiciebis
mniSvnelovani nakadebi koncentrirebuli iyo privati-
zaciasa da uZravi qonebis SeZenaSi, ramacAaSkara dis-
balansi gamoiwvia _ finansuri resursebis nakadis tempi
qveyanaSi sagrZnoblad aRemateboda ekonomikis realuri
seqtoris zrdis temps;
• samSeneblo biznesSi ̀ samSeneblo piramidebi~ gaCn-
da.
bankebi TavianT sakredito resursebs ZiriTadad
dasavlur finansur bazrebze SedarebiT iafi resurseb-
is xarjze avsebdnen, xolo es kreditebi umTavresad
mSeneblobisa da im samomxmareblo da sayofacxovrebo
saqonlis SeZenis mizniT gaicemoda, romelic mTlianad
importirebulia saqarTveloSi. amrigad, importirebuli
sakredito resursebis xarjze finansdeboda `finansuri
piramidebiT~ dasneulebuli samSeneblo biznesi da sa-
momxmareblo sayofacxovrebo saqonlis importi, rac
qveynis ekonommikaze veranairad ver aisaxa dadebiTad,
mxolod importis waxaliseba gamoiwvia.
laSa tabataZe
Page 123
123
2008 wlis agvistoSi saqarTveloSi ruseTis agre-
siam daaCqara ekonomikuri kolafsi, rac gamoixata ucx-
ouri pirdapiri investiciebis SemcirebaSi.1 kerZod, 2007
wels, oficialuri statistikis Tanaxmad, ucxuri pirda-
piri investiciebi 2 mlrd aSS dolars Seadgenda, 2008
wels misi raodenoba daaxloebiT 1.6 mlrd dolaramde
Semcirda, xolo 2009 wels ki _ 658 mln dolari Seadgi-
na.
mosaxleobis socialuri pirobebis gauaresebis Se-
CerebisaTvis saWiroa kardinaluri cvlilebebi qveynis
socialur-ekonomikur politikaSi, kerZod, gansakuTre-
buli yuradReba unda mieqces dasaqmebis xelSewyobisa
da umuSevrobis mizniT dasaqmebis efeqtiani saxelmwifo
politikis SemuSavebasa da realizacias. am mizniT, auci-
lebelia dasaqmebis saxelmwifo politikis axali kon-
cefcia, romlis bazaze unda momzaddes `dasaqmebis sax-
elmwifo regulirebis Sesaxeb~ kanonproeqti;
• aseve, dasaqmebis saxelmwifo politikis realizaci-
isaTvis unda Seiqmnas specialuri saxelmwifo uwyeba;
• profesiuli kadrebis momzadebis sistemam unda
asaxos Sromis bazris moTxovnebi;
• unda ganviTardes zrdasrulTa profesiuli mo-
mzadeba-gadamzadebis sistema;
• unda SemuSavdes evropul kanonmdeblobasTan har-
monizebuli `Sromis kodeqsis~ axali varianti, romel-
Sic gaTvaliswinebuli iqneba rogorc damqiraveblis, aseve
daqiravebulis interesebi (saarsebo minimumi, minimaluri
xelfasi, samuSao drois xangrZlivoba, Svebulebis xan-
1 v. papava. nekroekonomikis zombireba. Tb., 2010w.
mikro-makroekonomika
Page 124
124
grZlivoba, socialur-SromiTi normativebi), dadgenili
Sromis saerTaSoriso konvenciebiTa da `evropis so-
cialuri qartiiT~.
unda momzaddes sakanonmdeblo-normatiuli baza
socialuri dazRvevis modelze TandaTanobiT gadasv-
lisTvis, savaldebulo (saxelmwifo) da nebayoflobiTi
(kerZo) dazRvevis principebis urTierTSeTanxmebis safuZ-
velze. dazRvevis sistemaze gadasvlisTvis safuZvleb-
is mosamzadeblad;
dasasrul, xazgasmiT unda aRiniSnos is, rom auci-
lebelia socialuri daxmarebis sferoSi saxelmwifo
da arasaxelmwifo uwyebebis Zalisxmevis koordinacia,
rac gazrdis daxmarebis efeqtianobas;
organizaciul cvlilebebs win unda uswrebdes
saxelmwifo struqturebis funqcionaluri analizi da
mxolod amis Semdeg unda xdebodes konkretul uwyeba-
Ta transformacia an gauqmeba.
The Way for Overcoming Poverty in Georgia
L. Tabatadze
The purpose of the article is to analyse and evaluate the social and
economical situation of the country, to highlight and generalize the types
of social risks and dangers.
It aims to emphasize the social and political priorities of the country
and to develop the strategy which will be effective to settle the social prob-
lems that exist in the country.
laSa tabataZe
Page 125
125
marine RuduSauri
ekonomikis akademiuri doqtori
saqarTvelos XI-XII s.s. socialur-ekonomikuri gan-
viTarebis istoria gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs.
am periods ukavSirdeba is fundamenturi reformebi, ra-
mac e.w. qarTuli renesansi ganapiroba. aRniSnul peri-
odSi saqarTvelos saxelmwifo wyobileba da social-
uri struqtura amgvari iyo: saxelmwifos saTaveSi idga
monarqi, qveyana dayofili iyo msxvil da SedarebiT wvril
samTavroebad, romelTa saTaveSi idgnen erisTavebi da
erisTavTerisTavebi. maT eqvemdebrebodnen mxareTa ad-
monistraciuli Tanamdebobis pirebi. dedaqalaqis same-
fo karTan arsebobda mTavrobis centraluri aparati _
darbazi, romelsac oTxi ministri warmoadgenda: samxedro,
finansTa, sasaxlisa da Sinagan saqmeTa. darbazs saTave-
Si edga mwignobarTuxucesi, igi gankargavda saxelmwifo
kancelarias Tavisi mdivnebiTa da saqmeTa mmarTvelebiT.
qveynis saxelmwifo struqtura emyareboda wodebrivsa
da feodalur urTierTobebs. sazogadoeba dayofili iyo
oTx wodebad:
1.aznaurebi _ umaRlesi wodeba;
2.vaWrebi, romlebic iyofodnen or kategoriad: did
vaWrebad da wvril vaWrebad;
XI-XII saukuneebSi
saqarTvelos socialur-
ekonomikuri ganviTarebis
ZiriTadi niSnebi
mikro-makroekonomika
Page 126
126
3.xelosnebi, msaxurebi, romlebic asrulebdnen wvril
samoxeleo samuSaos samefo, saeklesio da feodalTa
samflobeloSi;
4. glexebi _ Tavisi uflebrivi da qonebrivi mdgo-
mareobis mixedviT ramdenime kategoriad iyofodnen. kuTv-
nilebis mixedviT arsebobdnen samefo, saeklesio da ker-
Zo mflobelobis ymebi. maT Soris saeklesio ymebs gaaCn-
daT rogorc uflebrivi, aseve qonebrivi privilegiebi.
garda amisa, arsebobdnen Tavisufali miwis muSa-glexebi.
saqarTveloSi wodebebi ar warmoadgenda kastebs.
damsaxurebis SemTxvevaSi erTi wodebidan meore, ufro
maRal wodebaSi aRzeveba Cveulebrivi movlena iyo. amave
dros, kanonmdeblobiT, Tuki romelime konkretuli wodebis
warmomadgeneli sami Taobis manZilze ver SeZlebda Tavisi
wodebis Sesabamisi valdebulebebis Sesrulebas, wode-
briv uflebas kargavda.
aRsaniSnavia, rom sagadasaxado da sasamarTlo imu-
nitets saxelmwifo mxolod saeklesio organizaciebi-
sTvis cnobda. rac Seexeba samxedro begaras, misgan aravin
Tavisufldeboda, garda arasrulwlovnebisa, davrdomileb-
isa da xeibrebisa.
XI saukuneSi saqarTvelos ekonomikam “didi Turqo-
bis” damangreveli zegavlena ganicada. sameurneo cxovre-
bas did tvirTad daawva Turq-selCukTa mier dawesebu-
li gadasaxadebi, rasac Tan daerTo gaxSirebuli stiqi-
uri ubedurebebi: miwisZvrebi da wyaldidobebi. sauku-
nis uaRresad mniSvnelovani cvlilebebi ukavSirdeba mefe
daviT IV _ aRmaSeneblis saxels (saqarTvelos samefo
taxti daikava 1089 wels), romlis mier gatarebuli re-
formebi ZiriTadad iTvaliswinebda: saxelmwifoebrivi
marine RuduSauri
Page 127
127
mTlianobis aRdgena-gamyarebas da politikisa da
ekonomikis marTvis maqsimalurad efeqtiani, centrali-
zebuli sistemis Seqmnas.
daviT aRmaSenebelma upirvelesad saukuneobiT
damkvidrebuli erisTavobis institutis sapirispirod, ad-
amianis pirovnuli Rirsebebi gvarovnulze maRla daaye-
na da maRali Tanamdebobebis pirTa niWis, unaris da
damsaxurebis mixedviT arCevis principi daamkvidra. sa-
zogadoebriv urTierTobebSi TandaTan axali social-
uri jgufebi _ ZiriTadad saSualo da wvrili aznauro-
ba, vaWrebi da xelosnebi dawinaurdnen.
rogorc cnobilia, aRniSnuli epoqis kulminaciad iTv-
leba 1121 wlis didgoris brZola da amis Semdgom Tbili-
sis gaTavisufleba. saqarTvelom SeZlo sakuTari teri-
toriebis dabruneba da misi gafarToeba. xelisuflebas
TurqTa winaaRmdeg brZolas jvarosnuli laSqrobebic
uadvilebda iseve, rogorc saqarTvelos brZola Turq
sulTanTa winaaRmdeg uadvilebda saqmes jvarosnebs.
saqarTvelos mier TurqeTisTvis xarkis Sewyvetam, ucxo
qveynis gavlenisagan gaTavisuflebam da sakuTar teri-
toriebze kontrolis aRdgenam Zlieri biZgi misca
ekonomikur ganviTarebas.
qveynis dedaqalaqi quTaisidan TbilisSi gadmovida
da kvlav daibruna qveynis politikuri da ekonomikuri
centris funqciebi. igi warmoadgenda saqalaqo respub-
likas _ komunas, sadac moqalaqeebs miniWebuli hqondaT
Tavisufleba. banu-jafaris 200-wliani sagvareulo
mmarTvelobis Semdeg dedaqalaqis mmarTveloba gadavi-
da qalaqis mcxovrebTa xelSi. centraluri xelisuflebis
ZiriTad sayrdenad qalaqebi da wvrili aznauroba iqca,
romelTaTvisac es cvlilebebi sruliad misaRebi aR-
mikro-makroekonomika
Page 128
128
moCnda. garda Tbilisisa, mniSvnelovani savaWro-saqaravno
gzebi gadioda rusTavSi, samSvildesa da dmanisSi, ramac
am qalaqebis dawinaureba da savaWro da saxelosno cen-
trebad gadaqceva ganapiroba.
sistemuri politikuri cvlilebebi sruliad iyo
misadagebuli saxelmwifos mier gatarebul socialur-
ekonomikur politikasTan. daiwyo qveynis ekonomikuri
winsvla, rac yvelaze ukeT qalaqebisa da saqalaqo meur-
neobis swrafi dawinaurebiT gamoixata. saSinao da
sagareo bazris gafarToebam gazarda fulze moTxovna
da saWiro gaxda masze kontrolis aucilebloba. Camoyal-
ibda calke safinanso uwyeba, anu, centralizebuli xazi-
na _ saWurWle, rogorc saxelmwifo organizacia, sadac
inaxeboda fuli, Zvirfasi liTonebi da ganZeuloba. aRniS-
nuli safinanso uwyeba uSualod mefis xelqveiTs _ meWur-
WleTuxucess daeqvemdebara. igi ganagebda safinanso da
savaWro saqmes da amgvarad, vaWrebic da qalaqis adminis-
traciac mas eqvemdebareboda. masve eqvemdebarebodnen
saWurWlis, anu centraluri xazinis, aseve qalaqebis sa-
baJo da savaWro gadasaxadebis amkrebi moxeleebi. garda
amisa, meWurWleTuxucess eqvemdebareboda Zveli samefo
qalaqebic. aseT maRal Tanamdebobaze saqarTvelos sxva-
dasxva kuTxis feodalebi iniSnebodnen, rac xels uwyob-
da centralizebuli saxelmwifos ganmtkicebas. central-
izebuli safinanso uwyebis _ saWurWlis garda rogorc
TbilisSi, aseve sxva qalaqebSi arsebobda saxelmwifo
xazina, e.w. saganZurni.
aRsaniSnavia, rom Tuki grigol xanZTelis epoqaSi
(X s.) eklesia qveynis politikur-ekonomikur progress
uwyobda xels, aRmaSeneblis epoqis dasawyisSi eklesiis
zneobrivi xrwna farTo radiusis mankierebad iyo qceu-
marine RuduSauri
Page 129
129
li. radikalurma saeklesio reformam ki saxelmwifos
saSualeba misca eklesiaze sistemuri kontroli ganex-
orcielebina. kerZod, gadamwyveti mniSvneloba hqonda
mwignobarTuxuces - Wyondidelis, rogorc saxelmwifo
mmarTvelobis xelmZRvanelis _ kancleris Tanamdebobis
dawesebas. damkvidrda wesi, rom mwignobarTuxucesi unda
yofiliyo beri, Wyondidis mTavarepiskoposi _ dasavleT
saqarTvelos uZlieresi mRvdelmTavari, riTac mtkicde-
boda dasavleT saqarTvelos kavSiri erTian saxelmwifo
organoebTan. garda amisa, kancleris meSveobiT eklesia
mefes eqvemdebareboda, amasTanave, igi yvelaze naklebad
iyo dainteresebuli piradi meurneobis gafarToebiT, rad-
gan mas arc memkvidreebi hyavda da arc piradi saadgil-
mamulo qoneba gaaCnda. centralizebuli samefo poli-
tikis gatarebis mZlavri iaraRi gaxda sami pirisgan
Semdgari uzenaesi sasamarTlo _ “saajo kari”, romelic
aseve mwignobarTuxucess eqvemdebareboda da ganixilav-
da im pirTa saCivrebs, romlebmac dabal samsjavro dawese-
bulebebSi ver ipoves samarTali.
XIs. bolos da XII saukuneSi saqarTvelos
ekonomikuri politikis prioriteti iyo infrastruqturis
mowesrigeba. kavkasiis samxreT regionSi gadioda aRmo-
savleTisa da dasavleTis damakavSirebeli didi savaWro
magistrali, regionisa da mcire aziis qveynebis yvela
mniSvnelovani savaWro gza Tbilisze gadioda da aqve
iyrida Tavs. garda didi savaWro magistralebisa, aqti-
uri savaWro urTierTobebi arsebobda qveynis regionebs
da daba-qalaqebs Soris. aqedan gamomdinare, didi mniS-
vneloba hqonda gzebisa da xidebis aSeneba-mowesrigebas.
gzebi Semdegi teqnologiiT igeboda: Siga gzebze 25 mm.
sisqis dafxvnili aguri iyreboda daaxloebiT 5 metris
mikro-makroekonomika
Page 130
130
siganeze. aqeT-iqiT, naxevari metrze iyreboda wvrili ken-
Webi, gzis gaswvriv ki keTdeboda mcire zomis Txrilebi.
xidebTan keTdeboda saTanado SemaRleba. ZiriTad magis-
tralebze gzebi 50X50 sm. kvadratuli formis da 8 sm.
sisqis Savad gamomwvari qarTuli aguriT iyo mokirwy-
luli. naleqian amindebSi gzis bunebrivi gruntis teniano-
bis Sesamcireblad iyenebdnen xis nacars, romelsac nes-
tis Sewovis Tviseba gaaCnia. gzebze arsebobda funduke-
bi, sadac mgzavrs saSualeba eZleoda cxenebi gamoecva-
la da moesvena. amgvari fundukebi, gansakuTrebiT ki mTa-
var savaWro magistralebze, mgzavrTa ubralo TavSesa-
fari ki ar iyo, aramed Tlili qviT nagebi didi da keTil-
mowyobili sastumroebi, rac mgzavrebs sasurvel kom-
forts uqmnida. amgvar sastumroebs gaaCndaT aseve Tav-
lebi da samWedloebi cxenebisa da etlebisaTvis.
rac Seexeba xidebis samSeneblo teqnikas, iyenebdnen
kamarovani formis TaRis praqtikulad yvelaze raciona-
lur formas. amgvari kamarovani xidebi ZiriTadad ige-
boda TeTri kirqviT, romlis simtkicesac umTavresad
maRali xarisxis kiris duRabi ganapirobebda. aRniSnu-
li konstruqciis xidebi gansakuTrebiT mravlad iyo
aWaraSi, SavSeTsa da tao-klarjeTSi. SedarebisTvis _
amave epoqis evropaSi romaelebis mier gayvanili gzebi
ukve ganadgurebuli iyo, atalaxebulsa da oRro-CoRro
gzebze (faqtobrivad ki bilikebze) ori uremi ver uqcev-
da gverds. xidebi ki umTavresad xisgan igeboda da male
lpeboda.
saberZneTidan saqarTvelos mimarTulebiT saxmele-
To gza basiansa da taoze gadioda, Tumca Turqebis Tare-
Sis gamo es gza ar iyo usafrTxo, amitom Ziri-
Tadad sazRvao gziT sargeblobdnen foTis mima-
marine RuduSauri
Page 131
131
rTulebiT. somxeTidan saqarTveloSi gza samSvildeze
(axlandeli TeTriwyaros raioni) gadioda. am periodSi
saqarTvelom daibruna didi abreSumis gzis erT-erTi
tranzitori qveynis funqcia, ramac garda finansuri moge-
bisa, saSualeba misca, rom globaluri procesebis kurs-
Si yofiliyo. didi abreSumis gza saqarTvelosTvis met-
naklebad usafrTxoebis garantiac iyo im TvalsazrisiT,
rom am simbiozis stabiluroba didi saxelmwifoebis in-
teresebSi Sedioda da maTi ekonomikuri mogebis garan-
tia iyo.
aRniSnul epoqaSi saqarTvelo ara mxolod didi
savaWro-saqaravno magistralebiT iyo daserili, aramed
adgilobrivi mniSvnelobis Siga gzebiTac, rac saqarTve-
los calkeul regionebTan mWidro erTierTkavSirs
uzrunvelyofda. problemuri iyo mesxeT-javaxeTTan dakav-
Sireba, rac sabolood Tamar mefis epoqaSi gadaiWra, rode-
sac dedaqalaqidan umoklesi saqaravno gza TrialeTze
gaiyvanes da gzis orive mxares Sesabamisi Senoba-nage-
bobebi da sastumroebi aages. mesxeTi dasavleT saqarTve-
los e.w. rkinisjvris qvafeniliani gziT daukavSirda. es
mniSvnelovani iyo, radgan mesxeTi garda samxedro-strate-
giuli mniSvnelobisa, saqarTvelos marcvleulis beR-
els warmoadgenda. TrialeTze gadioda gza taodan kax-
eTisken. CrdiloeT kavkasiidan umoklesi gza gavida afx-
azeTze quTaisis mimarTulebiT, romelic manamde, VIII
saukuneSic arsebobda, Tumca uaRresad grZeli da mou-
wesrigebeli. dasavleTi saqarTvelodan aRmosav-
leTisken mokle gza gadmodioda lixis qedze.
movlili gzebi da mowesrigebuli infrastruqtu-
ra didad ganapirobebda vaWrobis ganviTarebas.
saqarTveloSi savaWro qaravans mekobreTagan SeiaraRebu-
mikro-makroekonomika
Page 132
132
li razmi icavda. qaravnebs uZRvebodnen da sabaJo mox-
eleebTan molaparakebebs marTavdnen qaravanTuxucesebi.
qaravanTuxucesebad iniSnebodnen didvaWrebi, romlebic
qalaqSi mravlad iyvnen da gansakuTrebuli pativisce-
miT sargeblobdnen. didvaWrebi eqvemdebarebodnen vaWar-
Tuxucess, romelic marTavda savaWro organizacias da
iyo Suamavali rgoli samefo xelisuflebasa da vaWrebs
Soris. didvaWris sicocxle kanonmdeblobiT Tormetia-
Tas TeTrad iyo Sefasebuli, Cveulebrivi vaWris _ eqvsi-
aTasad, anu imdenad, ramdenadac Cveulebrivi aznaurisa.
SedarebisaTvis _ glexis sicocxle oTxas TeTrad fa-
sobda.
aRniSnul epoqaSi savaWro kapitali Tavis orbita-
Si iTrevda feodalur aristokratias. mravali maTgani
mWidro kavSirSi iyo qalaqebTan da maT dapatronebasac
axerxebda. magaliTad, feodali SanSe mxargrZeli 15 qala-
qis mflobeli iyo. qalaqSi mcxovrebTa umravlesoba msx-
vili moZravi qonebis mflobeli iyo da qonebrivi cen-
ziT aRzevebulTa wres warmoadgenda. maTi da uZravi
qonebis mesakuTreTa intersebi xSirad erTmaneTs ar emTx-
veoda. am faqtors ki centralizebuli saxelmwifo sep-
aratist feodalTa winaaRmdeg brZolaSi efeqtianad iy-
enebda. isic aRsaniSnavia, rom qalaqebi da vaWarTa klasi
guluxvad afinansebda samefo xelisuflebas.
saqarTvelos savaWro urTierToba hqonda iranTan,
bizantiasTan, somxeTTan, italiis qalaqebTan, siriasTan,
egviptesTan, ruseTTan, indoeTTan, CineTTan. am qveynebidan
saqarTveloSi ZiriTadad importirdeboda mravali saxeo-
bis Zvirfasi qsovili, saneleblebi, Saqari, Zvirfasi Tv-
lebi, cxenis aRkazmuloba, iaraR-saWurveli, bewveuli, nel-
marine RuduSauri
Page 133
133
sacxebeli, sayofacxovrebo nivTebi da sxva. daviT aR-
maSenebelma, ucxoeTis strartegiuli bazrebis dauflebis
mizniT, kontroli daamyara anisis, ganjis, kaxis, Semaxias
da darubandis savaWro gzebze. savaWro urTierTobebis
gafarToebis Sesabamisad saqarTvelos bazarze adgilo-
briv monetebTan erTad ucxo qveynebis monetebic iyo
brunvaSi, kerZod, perpera, botinati da drahkani-konstan-
tinati, drahma, dangi da sxva, ramac primitiuli formis
savaWro-sakredito dawesebulebebis warmoSoba ganapiroba.
XII s. saqarTveloSi mosaxleobis zrdasTan dakav-
SirebiT da meurneobis intensifikaciis mizniT xelisu-
flebam prioritetulad miiCnia agraruli meurneobisa
da agroteqnologiebis ganviTareba. am sferoSic, pirvel
rigSi, infrastruqturuli proeqtebi xorcieldeboda,
rogoricaa hidroteqnikuri, kerZod, sairigacio sistemis
gayvana-mowesrigeba. srulyofili da masStaburi (119 km.)
sarwyavi arxi gaiyvanes kaxeTSi, alaznis velze, romlis
meSveobiT 53 000 heqtari miwis gasarwyaveba gaxda Sesa-
Zlebeli. 20 km. sigrZis sarwyavi arxi arsebobda samgor-
Si, aseve tirifonis velze da ruis-urbnisis midamoebSi.
didi sameurneo mniSvneloba hqonda sruliad gansxvave-
bul sarwyav sistemas _ muxranis e.w. rusxmuls. es iyo
mraval kilometrze gaWimuli, 6 m. simaRlis xelovnurad
Sezvinul miwaze gatarebuli arxi. aigo 7 km. sigrZis
sxaltba-SiomRvimis wyalsadeni, romelic SiomRvimis sa-
vanes dReRameSi 243 000 litr wyals awvdida.1 es saSu-
alebas iZleoda mieRwiaT sasoflo-sameurneo warmoebis
maRali donisTvis, mieRoT polimorfuli marcvleuli
da parkosani kulturebi, ewarmoebinaT sxvadasxva xarisxis
Rvino da a. S.
mikro-makroekonomika
1iv. javaxiSvili, Txz., tomi II. Tb., 1983, gv. 418.
Page 134
134
sofels memamule marTavda mamasaxlisis da dabali
rangis moxeleebis _ gzirebis meSveobiT. mamasaxlisi
krefda gadasaxadebs da wyvetda, Tu sad unda wasuliyo
glexi samuSaod. soflad umTavresad Sereul meurneobas
misdevdnen, kerZod, miwaTmoqmedebas da mecxoveleobas,
mebaReoba_mebostneobas da, ra Tqma unda, mevenaxeobas.
bunebriv-klimaturi pirobebis miuxedavad marani yvelas
hqonda. Tuki venaxis gaSenebis pirobebi ar arsebobda,
Semodgomaze Rvinos yidulobdnen an cvlidnen saqonel-
sa da xorbalze, an yurZens yidulobdnen da wuravdnen.
saqarTvelos ekonomikis erT-erTi yvelaze gavr-
celebuli dargi iyo meabreSumeoba, romelzec didi moTx-
ovna arsebobda adgilobrivsa da sagareo bazarze. gan-
viTarebuli iyo aseve selis warmoeba. misgan gamoxdil
zeTs gaaCnda ara mxolod maRali kvebiTi Rirebuleba,
aramed igi iyo umaRlesi xarisxis sawvavi masala da
bazarze Zvirad fasobda. misi yidva sazogadoebis dabal
fenas ar SeeZlo. maRal doneze iyo ganviTarebuli me-
futkreoba. moSenebuli hyavdaT gansakuTrebuli, ende-
muri jiSis qarTuli futkari da awarmoebdnen didi
raodenobis Tafls da cvils, razec adgilobrivsa da
sagareo bazarze didi moTxovna iyo. meurneobis uZvele-
si, tradiciuli da prioritetuli dargi iyo mevenaxeo-
ba-meRvineoba. qarTuli Rvino didi raodenobiT
eqsportirdeboda somxeTSi, midiasa da sparseTSi. aseve
eqsportirdeboda cxenebi, sabrZolo iaraRi (xanjali,
xmali, karpaWi), bamba, matyli da tyavi, kakali da Txili,
romelic mxolod erTi qalaqidan oTxi aTasi datvirTuli
aqlemiT gadioda. ekonomikis tradiciulad warmatebu-
li dargi iyo meTuneoba. garda keramikis WurWlisa, xor-
marine RuduSauri
Page 135
135
cieldeboda samSeneblo keramikuli masalis _ aguris,
kramitis, mosapirkeTebeli filebis eqsporti. saqarTvelo-
Si warmoebuli samSeneblo masala gansakuTrebuli simt-
kiciTa da xarisxiT gamoirCeoda. daviT aR-
maSenebeli gansakuTrebul yuradRebas aqcevda vaWrobis
ganviTarebas, misi gaaqtiurebisTvis igi SeRavaTebs uweseb-
da arab da spars vaWrebs, garda amisa, somxebi Camoasaxla
gorSi, raTa am regionSi ganeviTarebina vaWroba. Tbili-
si iqca imdroindeli msoflios erT-erT savaWro cen-
trad, amisa Sedegad aRmosavleTSi moRvawe evropeli vaWre-
bisgan evropaze met sargebels saqarTvelo naxulobda.
aRmaSenebelma arCevani erTaderTi mimarTulebiT gaake-
Ta: rogorc aRmosavleTis, aseve dasavleTis interesebi
saqarTvelos interesebs dauqvemdebara da marTebula-
dac, radgan saqarTvelos mimarT aseve yvelas sakuTari
interesebi amoZravebda. saqarTvelos politikuri ori-
entaciis mudmivad sadavo sakiTxi _ dasavleTi, Tu aRmo-
savleTi, mtroba, Tu partnioroba, yvelaze efeqtianad, anu
saqarTvelos sakeTildReod mxolod daviT aRmaSenebelma
gadawyvita. man gamoiyena rogorc konfliqti selCukebsa
da jvarosnebs Soris, aseve maTi savaWro interesebic.
evropel qristianTa mxardasaWerad jvarosnul
laSqrobebSi agzavnida meomrebs, ebrZoda musulmanebs
da amave dros, Tbiliseli musulmanebisTvis yvelaze
dabal gadasaxads awesebda. aqedan gamomdinare, aRmaSeneb-
lis saqarTvelosTan ekonomikuri TanamSromloba mtre-
bisTvisac ki metad xelsayreli xdeboda.
daviT aRmaSeneblis reformebSi mniSvnelovani ad-
gili ukavia fulis reformas. Seicvala fulis garegnu-
li mxare. monetaze gamoisaxa cxenosani mefe arabuli
warweriT _ `mefeT-mefe daviT giorgis Ze mesiis max-
mikro-makroekonomika
Page 136
136
vili”. amave principiT moiWra SemdgomSi giorgi III, Tam-
ar mefe, laSa giorgis spilenZis monetebic. valuta ver-
cxlis nacvlad spilenZiT iWreboda, oRond vercxlis
kursiT, anu spilenZis fuli gamocxadda ̀ TeTrad” _ ver-
cxlis fulad. am aqciis savaraudo mizezad miiCneva aR-
mosavleTis qveynebis vercxlis sabadoebis gamofitva da
aRmosavluri vercxlis monetebis dasavleTisa da
CrdiloeTis qveynebSi masobrivi gazidva.
fulze moTxovnis zrdas, gaaqtiurebuli vaWro-
bis garda saxelmwifo xarjebis zrdac ganapirobebda,
kerZod, daqiravebuli jaris Senaxva da samxedro opera-
ciebis xarjebi, saxelmwifos ganadgurebuli infras-
truqturis mowesrigeba. aRmaSenebeli savaluto liTo-
nis gamocvliT Seecada fuli daemagrebina saxelmwifos
farglebSi, anu xeli SeSala misi gadinebisTvis. Tuki
saqarTveloSi moWril dabali Rirsebis liTonis (spilen-
Zis) fuls vercxlis kursi hqonda miniWebuli, sxva qvey-
anaSi gasvlisas mas ecvleboda kursi da iZenda dabali
Rirsebis liTonis kurss, rac misi gadinebis motivacias
amcirebda. garda amisa, spilenZis monetis transportire-
ba rTuli iyo, vinaidan, im periodSi vercxlsa da spilen-
Zs Soris Sefardeba iyo _ 1 : 60. aqedan gamomdinare,
pirobiTad 1 kg. vercxlis Sesabamisi Rirebulebis spilen-
Zis moneta iwonida 60 kg.-s, risi transportirebac gac-
ilebiT rTuli iqneboda. amgvarad, amkrZalavi adminis-
traciuli RonisZiebebis nacvlad efeqtianad iqna gamoy-
enebuli ekonomikuri RonisZieba.
aRmaSeneblis epoqas ukavSirdeba samxedro refor-
mis gatareba, ramac didad ganapiroba mdgradi ekonomikuri
ganviTareba. cixe-qalaqebs icavda sajaro garnizonebi,
regularuli armiis Camoyalibebis mizniT ki Camosaxle-
marine RuduSauri
Page 137
137
bul iqna yivCaRTa daaxloebiT 40 000 ojaxi (savarau-
dod 225 000 suli), yivCaR meomrebs saxelmwifo ar qiraobda,
aramed maTi TiToeuli ojaxi valdebuli iyo erTi meo-
mari gamoeyvana. regularuli armiis meomrebis raodeno-
ba 60 000-s aRwevda1. Seiqmna kargad gawvrTnili, Sear-
aRebuli da disciplinirebuli pirvelxarisxovani armia,
romlis meomrebsac ekrZalebodaT brZolaSi mopovebu-
li alafis miTviseba, rogorc es manamde xdeboda, maT
eniSnebodaT jamagiri. samxedro begarisgan ar Tavisu-
fldeboda aravin, garda arasrulwlovanebis, moxucebisa
da xeibrebisa. yoveli wodebis warmomadgenels hqonda
samxedro-materialuri valdebuleba da am movaleobis
Seusruleblobis SemTxvevaSi, igi wodebas kargavda.
XII s-is meore naxevridan sagareo-ekonomikuri urT-
ierTobebis da vaWrobis ganviTarebis gzaze did dab-
rkolebad iqca qurdoba da mekobreoba. savaWro-saqaravno
gzebze gadaadgileba ar iyo usafrTxo. 1170 wliT da-
TariRebuli sigeli cxadyofs, rom arsebobda sagangebo,
e.w. organizacia qurdebisa da yaCaRebis gamosavlenad
da dasasjelad. 1179 w. giorgi mesamem usafrTxoebis ga-
Zlierebis mizniT sagangebod Sekriba darbazi, sadac mi-
iRo gadawyvetileba, rom saqaravno gzajvaredinebze aR-
marTuliyo saxrCobelebi da xalxis Tvalwin momxdariyo
Sepyrobili mekobre-yaCaRebis dasja. CamoxrCobilTan er-
Tad Zelze moparul saqonelsac hkidebdnen, raTa xalx-
isTvis es mkacri zneobrivi gakveTili yofiliyo.
sagulisxmo faqtia, rom saxelmwifo samZebro organoebi
dazaralebulis saCivars ki ar elodnen, aramed Tavad
eZebdnen kanonis damrRvevs.
mikro-makroekonomika
1iv. javaxiSvili, Txz., tomi II. Tb., 1983, gv. 215.
Page 138
138
Main Characteristics of Social-Economic Development
of Georgia in XI-XII centuries
M. Gudushauri
The history of social and economic development of Georgia in XI
and XII centuries is especially important. Some of the fundamental reforms
were carried out during this period. These reforms brought political and
economic power to Georgia. Systematic political changes were made in ac-
cordance with the economic policy of the state. After implementation of
these reforms the country’s economic advance began. The development of
cities and towns and their economy was especially fast.
At the end of XI century and in the XII century the main priority
Georgia’s economic policy was improvement of infrastructure. There was a
large commercial line in the South of the Caucasus which connected the
East and the West parts. All the trading roads of Asia Minor went through
Tbilisi. Good infrastructure played an important role in the development of
trade.
Davit the Builder paid special attention to the development of trade.
Currency reform played an important role as well.
marine RuduSauri
Page 139
139
nodar bagrationi
guram TavarTqilaZis saswavlo
universitetis sruli profesori
sabazro urTierTobebis damkvidreba obieqturad
ganapirobebs korporaciuli sakuTrebis da urTierTobaTa
zrda-ganviTarebis process. ganviTarebuli sabazro
ekonomikis qveynebSi is sakuTrebis gabatonebul da mzard
seqtors warmoadgens, rasac ganapirobebs kapitalis kon-
centraciis da mobilurobis didi SesaZleblobebi da fir-
mis, korporaciis mmarTvelobis formis srulyofileba. es
ukanaskneli Tavis koncentrirebul gamoxatulebas aqcioner-
uli sazogadoebis (sawarmos) marTvis demokratiul for-
masa da mis maRl efeqtianobaSi poulobs. gansxvavebiT
sakuTrebis sxva formebisaTvis damaxasiaTebeli mmarTvelo-
bisagan, korporaciuli sakuTrebis mmarTveloba yvelaze
metad iZleva imis SesaZleblobas, rom menejerebma SeaTanx-
mon mis mflobelebTn - aqcionerebTn yvela mniSvnelovani
(gansakuTrebiT strategiuli) gadawyvetileba, TvianT saqmi-
anobaSi maqsimalurad gaiTvaliswinon da ixelmZRvanelon
mesakuTreTa interesebiT. saqmianobaSi interesTa aseTi har-
moniuloba SesaZlebelia mxolod im SemTxvevaSi, Tu is em-
yareba korporaciis xelmZRvanelobis miswrafebas uzrun-
velyos mesakuTreTa (aqcionerebis) ekonomikuri keTildRe-
obis maqsimizacia korporaciis saqmianobis srulyofisa da
ganviTarebis safuZvelze.
menejmentis saboloo miznebze, rac saboloo anga-
riSiT, fokusirdeba mesakuTreTa interesebis maqsimaluri
korporaciuli mmarTvelobiTi
gadawyvetilebis
kriteriumebi
menejmenti. marketingi.turizmi
Page 140
140
gaTvaliswinebis safuZvelze maTi keTildReobis zrdaze
zrunvasa da korporaciis ganviTarebis uzrunvelyofaSi,
miuTiTebs am sakiTxiT dainteresebuli zogierTi mecnieri1.
magram, aq gasarkvevia is, Tu ra SeiZleba iyos is ekonomikuri
kriteriumi, romelSic konkretizdeba aqcionerebze zrun-
vasTan dakavSirebuli mmarTvelobiTi gadawyvetilebebis
sisworis xarisxi? am sakiTxs aqvs rogorc Teoriuli, aseve
praqtikuli mniSvneloba.
mmarTvelobiTi funqciis sirTulidan gamomdinare,
menejeris funqciebi da amocanebi metad mravalsaxovania,
amasTan, sxvadasxva endogenur da egzogenur faqtorTa gav-
leniT is droSi mniSvnelovnad icvleba. aqedan gamomdinare,
mniSvnelovania menejerebis saqmianobis mareglamentirebe-
li ZiriTadi amocanebis da wesebis Camoyalibeba, romelic
maT miscemda firmis operatiuli da efeqtiani marTvis sa-
Sualebas, yovel mocemul momentSi konkretul sakiTxze
aqcionerebis Sexedulebebis Tu survilebis dadgena-Ses-
wavlis gareSe (rac praqtikulad SeuZlebelicaa). swored
amisTvisaa saWiro aseTi erTiani kriteriumi, romelzec gada-
wyvetilebebis miRebisas orientirebuli iqnebian menejere-
bi.
migvaCnia, rom aseTi SeiZleba iyos ori maCvenebeli:
aqciaTa sabazro Rirebulebisa da dividendebis zrdis maq-
simizaciis maCveneblebi. Cveni mosazreba emyareba investoris
mier aqciebis SeZenis motivacias: uzrunvelyos investire-
buli kapitalis anu qonebis maqsimaluri zrda da investire-
buli kapitalidan miiRon rac SeiZleba didi Semosavali,
dividendi. cxadia, am faqtorebs aqcionerTa mxriv alterna-
tiva ar eqneboda im SemTxvevaSi, Tu mewarmeobaSi gamoricx-
uli iqneboda riskis faqtori, magram is realurad arse-
bobs. maRali sarisko proeqtis alternativaa -dabali sa-
risko. maRali riski, dabalisagan gansxvavebiT, asocirdeba
ufro did zaralTan, Tumca, is ufro did Semosavals gvpird-
eba. aqedan gamomdinare, arCevanis gakeTebisas aqcionerTa
nodar bagrationi
1a. gabelaia, finansebi, Tb., 2011, gv.20.
Page 141
141
poziciebi SesaZlebelia gaiyos: kapitalis bazris efeq-
tiani funqcionireba saSualebas aZlevs aqcionerebs ko-
reqtivebi Seitanon TavianTi aqciebis portfelis riskis
xarisxSi sakuTari interesebis gaTvaliswinebiT, magram ko-
rporaciis doneze rogori gadawyvetileba unda miiRos
menejerma, riT unda ixelmZRvanelos man? migvaCnia, rom aseT
kriteriums warmoadgens riski imisa, Tu rogor imoqmedebs
mocemuli gadawyvetileba korporacii aqciebis sabazro
Rirebulebaze. pasuxobs is sabazro koniunqturis arsebul
pirobebSi an Tvalsawier momavalSi aqciaTa sabazro Rire-
bulebis maqsimizaciis moTxovnas Tu ara? cxadia, swori
gadawyvetilebis miReba menejerisgan moiTxovs ekonomikuri
procesebis codnas, analizs da prognozirebas, magram am
SemTxvevaSi Cven konkretulad gvainteresebs menejeris Zal-
isxmevis kriteriumis sakiTxi, ris gamoc masTan dakavSire-
buli sxva sakiTxebis ganxilvisagan Tavs vikavebT.
rac Seexeba gadawyvetilebas kriteriumis meore, div-
idendis maqsimizaciis uzrunvelyofis sakiTxs: avtorebis
mniSvnelovan nawils miaCniaT, rom gadawyvetilebis miRebi-
sas menejerebis ZiriTadi amocana korporaciis mogebis maq-
simizaciiT Semoifargleba, ramdenadac is dividendebis zrdis
safuZvelicaa. cxadia, es kriteriumi xSirad igive gadaw-
yvetilebis miRebas gvkarnaxobs, rac aqcionerTa simdidris
maqsimizaciis SemTxvevaSi, vinaidan misi zrda aqciaTa saba-
zro Rirebulebis zrdis mniSvnelovani faqtoria, magram
miuxedavad amisa, zemoT aRniSnuli keTildReobis zrdis
maqsimizaciis es ori kriteriumi Sinaarsobrivad identuri
ar aris. aqciaTa sabazro Rirebulebis zrdas bazarze mo-
qmedi sxvadasxva faqtoris da korporaciis ekonomikuri
strategiis cvlileba advili SesaZlebelia ar mohyves
dividendebis zrda an mohyves magram is Sors iyos maqsi-
mumisagan (maqsimizaciisagan). am ukanasknelis SemTxvevaSi
albaTobis, anu riskis faqtori aqciaTa sabazro Rirebulebis
zrdasTan SedarebiT gacilebiT didia. sworad migvaCnia
cnobili avtoris p.etilis mosazreba imis Sesaxeb, rom moge-
menejmenti. marketingi.turizmi
Page 142
142
bis maqsimizaciis procesi, xSirad menejerebs ubiZgebs ma-
Ralriskiani proeqtebis realizaciisaken, rac yovelTvis
ar Seesabameba aqcionerebis interesebs1. amasTan, gacilebiT
rTulia alternatiuli proeqtebidan SesaZlo riskebis
gaTvaliswinebiT imis garCeva, Tu romeli maTgani pasuxobs
mogebis (rogorc dividendebis wyaros) maqsimizaciis Sesa-
Zleblobas. aqedan gamomdinare, korporaciis aqcionerebis
keTildReobis zrdis Sesafaseblad sakmarisi ar aris swori
gadawyvetilebis misaRebad menejerma ixelmZRvanelos ze-
moT aRniSnuli ori kriteriumis maCveneblidan mxolod
erTi romelimeTi. saWiroa orives gaTvaliswineba - maTi
gazomva, Sepirispireba, arCevanis gakeTeba. mxolod am gzi-
Taa SesaZlebeli dasabuTebuli, swori mmarTvelobiTi gada-
wyvetilebis miReba, romelic erTdroulad pasuxobs rogorc
saerTod korporaciis, rogorc sameurneo subieqtis, aseve,
misi mflobelebis - aqcionerebis interesebs uzrunvelyo-
fil iqnes rogorc saaqcio sazogadoebis, aseve misi mflo-
belebis keTildReobis maqsimaluri zrda.
Corporate Governance Decision Criteria
N. Bagrationi
The establishment of market relations objectively determines the ne-cessity of improvement of corporate property management. The paper discuss-es correct managerial decision making criteria in corporation management. Thecriteria, which meets both the interests of corporation and its owners and share-holders is orientation to increasing and maximizing the welfare of corporationmanagers and shareholders. The author considers that for evaluation of the above-mentioned criteria in corporation management, two parameters should be ap-plied to. These are: increasing the market value of shares and the criteria formaximizing the dividends. The paper provides both the common and the differ-ent features of these criteria. It’s properly concluded that it’s necessary to useboth of them for making right managerial decisions.
nodar bagrationi
1 Ï.Ýòðèëë. Ôèíàíñîâûé ìåíåäæìåíò (äëÿ íåñïåöèàëèñòîâ) 3-îå èçäàíèå. Ïèòåð,
2006. ñòð. 54.
Page 143
143
menejmenti. marketingi.turizmi
vasil xizaniSvili
Telavis saxelmwifo universitetis
asistent-profesori, doqtoranti
kultura rTuli humanuri fenomenia, romelic udides
gavlenas axdenda da axdens ekonomikaze. igi ekonomikis
ganviTarebis umniSvnelovanesi faqtoria, romelic Tavisi
faseulobebiT da normebiT gvevlineba adamianis ekonomikuri
qcevisa da SromiTi saqmianobis regulatorad. kultura
asrulebs ekonomikuri ganviTarebis ,,sazogadoebrivi mex-
sierebis” rolsac, asaxavs ra wina TaobaTa mier dagrovil
ekonomikur gamocdilebas, romelic gamoiyeneba Tanamedrove
ekonomikur cxovrebaSi.1 kultura erTnairad zemoqmedebs
materialuri sikeTis warmoebis, ganawilebisa da moxmareb-
is sferoebze, riTac arsebul mocemulobaTa gaTvaliswinebiT
warmoadgens ekonomikis ganviTarebis an mis Semaferxebel
faqtors. amitom, mTlianad qveynis ekonomikis Seswavlisas,
dauSvebelia sxva faqtorebTan erTad kulturuli faqtore-
bis ignorireba.2
Tanamedrove ekonomikuri mecniereba, SeiZleba iTqvas,
gverds uvlis kulturis faqtors. ukanasknel wlebSi gar-
damavali ekonomikis mqone qveynebis gamocdilebam dagvarw-
muna, rom sakmarisi ar aris kerZo seqtoris dafuZneba, ba-
zrebis liberalizacia da fuladi stabilizacia. saWiroa
kultura – ekonomikuri
progresis umniSvnelovanesi
faqtori
1 Çêîíîìè÷åñêàÿ êóëüòóðà êàê ôàêòîð ðàçâèòèÿ çêîíîìèêè. http://
www.iteconomic.com/economicheskaya-kultura-kak-faktor-razvitiya-ekonomiki.aspx2 Íàäåëü Ñ. Ñîöèàëüíûå ôàêòîðû çêîíîìè÷åñêîãî ðîñòà//Ìèðîâàÿ çêîíîìèêà è
ìåæäóíàðîäíûå îòíîøåíèÿ, 2005, ¹5, c. 26.
Page 144
144
kulturis, rogorc ekonomikis funqcionirebis winapirobis,
arsebobac, radgan eWvgareSea, rom eTnosebis, konfesiebisa
da mosaxleobis jgufebisaTvis damaxasiaTebeli tradicie-
bi da Cveulebebi, rogorc kulturis organulad Semadgene-
li elementebi, seriozul gavlenas axdens maT ekonomikur
miRwevebze.
am mxriv sainteresoa cnobili amerikeli mecnieris,
saxelmwifo marTvis sferos specialistis - edvard ben-
fildis mier 1958 wels kvlevis Sedegad miRebuli is daskv-
na, rom ama Tu im qveynis ganviTarebis dabali tempebi,
garkveulwilad, mocemul qveyanaSi Camoyalibebuli da ar-
sebuli kulturuli sistemiT SeiZleba aixsnas.1
aseve sayuradReboa amerikeli politologis - rob-
ert patmenis hipoTeza - rac ufro ,,altruistulia” sa-
zogadoeba, miT maRalia masSi moqmedi politikuri da sax-
elmwifo struqturebis xarisxi.2
istorikosma da ekonomistma devid landesma daasabu-
Ta, rom arsebobs pirdapiri kavSiri saxelmwifos erovnuli
ekonomikis warmatebebsa da misi mosaxleobis iseT Tvise-
bebs Soris, rogoricaa: momWirneoba, patiosneba da Semwy-
narebloba, xolo iseTi Tvisebebi ki, rogoricaa: qsenofobia,
religiuri Seuwynarebloba, korufcia mosaxleobis farTo
masebis siRaribesa da ekonomikis ganviTarebis dabal tem-
pebs ganapirobebs. devid landesi eTanxmeba maqs veberis
mosazrebas ekonomikur warmatebaSi religiis mniSvnelo-
bis Sesaxeb. igi wers, rom Tu Cven Tvals gadavavlebT msof-
lio ekonomikuri ganviTarebis istorias, mivalT daskvnamde,
rom ekonomikuri ganviTarebis doneebSi qveynebis TiTqmis
yvela gansxvaveba arsebiTad kulturiT aixsneba.1
vasil xizaniSvili
1 Edward C. Banfield (with Laura Fasano), The Moral Basis of a Backward SocietyGlencoe, IL: The Free Press, 1958.2 Robert D. Putman with Robert Leonardi and Raffalella Y. Nanetti., Making Democra-cy Work: Civic Traditions in Modern Italy., 1993, Princetion, Nev Jersey.3 David S. Landes. The Wealth and Poverty of Nations: Why Some Are So Rich andSome So Poor. New York, 1998.
Page 145
145
italielma ekonomistma gvido tabelinim gaaanaliza
ganaTlebis done da politikuri institutebis xarisxi evro-
pis 69 qveyanaSi da mivida im daskvnamde, rom mSp-s moculoba
da ekonomikuri zrdis tempebi maRalia im regionebSi, sadac
adgili aqvs urTierTndobas, adamianis individualur ini-
ciativaSi rwmenas da kanonisadmi morCilebas. misi azriT,
,,arsebul kulturul TaviseburebebTan uSualod aris dakav-
Sirebuli ara mxolod evropis regionebis ekonomikuri
ganviTarebis xasaiTi da buneba, aramed calkeuli qveynis
ekonomikuri da institucionaluri ganviTarebac...”1
swavluli ekonomistebi luiji guizo, paula sapienza
da luiji zingalesi amtkiceben, rom kultura pirdapir
zemoqmedebs ekonomikaze. grZelvadian perspeqtivaSi swored
ekonomikuri sistema ayalibebs sazogadoebis kulturas.
Tumca, kulturuli faseulobebi ekonomikuri ganviTarebis
Sesabamisad yovelTvis ar ganicdis cvlilebas. neli cv-
lilebebi kulturul ganviTarebaSi aixsneba memkvidreobi-
Ti informaciis Taobidan TaobaSi gadacemis midrekile-
basa da swrafvaSi, aseve imiT, rom tradiciebi mdidrdeba da
axali SinaarsiT ganagrZobs arsebobas.
tradiciuli kulturuli faseulobebi miCneuli unda
iqnes rogorc ekonomikis myari ganviTarebis safuZveli.2
kultura gansazRvravs adamianis Sexedulebebs cxovrebaze,
mis damokidebulebas garemosa da mimdinare movlenebTan,
da umTavresi, is CarTulia adamianuri qcevis motivaciaSi,
gansazRvravs ra mTel mis moqmedebas, maT Soris ekonomikur
qcevas. sxvanairad, motivaciis meqanizmis saSualebiT kul-
turuli faseulobebi da normebi aregulirebs adamianTa
ekonomikur qmedebebs. amgvarad, ekonomikur qcevebSi arse-
bobs kulturuli dimensia.3
menejmenti. marketingi.turizmi
1 http://ideas.repec.org/p/ces/ceswps/_1492.html2 Èâëèåâ: Âëèÿíèå êóëüòóðû íà çêîíîìèêó áåñïîðíî., www.er-oren.ru/index.php?...3 Culture and Economic Development: Cultural Concerns, gv. 3130,sais jhu.edu/facul-ty/fukuyama/articles/isb505010.pdf
Page 146
146
arsebobs kardinalurad sapirispiro Sexedulebebic,
riTac ignorirebulia kulturis dominanturi faqtori
ekonomikur urTierTobebSi. magaliTad, piter j. bietkes
azriT, naklebad mniSvnelovania is, Tu ra tipis sazogadoe-
ba (es iqneba qristianuli, musulmanuri, iudaisturi, Tu gnebavT,
aTeisturi) monawileobs ekonomikur procesebSi. misTvis
gadamwyvetia politikuri da ekonomikuri Tavisuflebis
institutebis arseboba. iq, sadac ar arsebobs imgvari in-
stitutebi da politika, romelic uzrunvelyofs kerZo
sakuTrebis garantiebs, xelSekrulebaTa dadebis Tavisu-
flebas, saxelmwifo regulirebis SezRudulobas, finansur
disci plinas da vaWrobis Tavisuflebas, SeuZlebelia
ekonomikur zrdasa da ganviTarebaze msjeloba. bietke mi-
iCnevs, rom ra upiratesobasac ar unda flobdes esa Tu is
kultura, ar moxdeba misi realizeba, Tu am sivrceSi ar
iarsebebs zemoT aRniSnuli faqtorebi.1 kulturuli faq-
tori mniSvnelovan gavlenas axdens ekonomikur ganviTare-
baze, Tumca ekonomikuri ganviTarebis zrdis tempebze aseve
did gavlenas axdens sazogadoebis ekonomikur da poli-
tikur institutebs Soris gansxvavebulobac, risi naTeli
magaliTic aris CrdiloeTi da samxreTi korea, maTi
ekonomikuri ganviTarebis masStabebs Soris arsebuli sxva-
dasxvaoba am ori qveynis saerTo kulturuli erTobis mi-
uxedavad.2
maSasadame, ama Tu im qveynis ekonomikis ganviTarebis
gasaRebia ara mosaxleobis kulturuli tradiciebi, aramed
ekonomikuri Tavisufleba. kultura, SesaZloa, axdens
garkveul zegavlenas ekonomikur situaciebze, magram umTavre-
si faqtori, romelic ganapirobebs qveynebs Soris arsebu-
li ekonomikuri maCveneblebis gansxvavebulobas, aris Tama-
Sis is wesebi, rac gansazRvravs adamianebs Soris erTmaneTze,
da maTsa da bunebriv resursebs Soris urTierTqmedebas.3
3 www.inliberty.ru/library/study/3222 Jim Granato, Ronald Inglehart, David Leblang, The Effect of Cultural Values on EconomicDevelopment: Theory, Hypotheses, and Some Empirical Tests. gv.608,www.uh.edu/.../The EffectOfCultural ValuesOn Economic Development.pdf3 Êîíöåïöèÿ ,,êóëüòóðà èìååò çíà÷åíèå”: ñîäåðæàíèå, îñíîâû, âîïðîñû. www.inliberty.ru./
library/study/322
vasil xizaniSvili
Page 147
147
miuxedavad zemoTmoyvanili sakmaod safuZvliani mt-
kicebulebisa imis Taobaze, rom ekonomikis ganviTarebis
procesSi kultura ar TamaSobs gadamwyvet rols, albaT,
SeuZlebeli iqneboda misi am formiT upirobod miReba, rad-
gan didi xania cnobilia, rom sxvadasxva qveynis da xalxis
ekonomikuri ganviTarebis doneSi gansxvaveba aixsneba ara
mxolod ekonomikur-politikuri faqtorebiT, Tundac es iyos
,,warmoebis faqtorebi”, aramed didwilad swored kulturu-
li faqtorebiTac. magaliTad, zemoT naxseneb mecnier-ekon-
omistebs - l. zingales. p. sapienzas da l. guizos Se-
moaqvT ,,samoqalaqo kapitalis” cneba, rac warmoadgens mo-
qalaqeobriobis maCvenebels da amave dros ,,socialuri kap-
italis” koncefciis erT-erT variants, romlis arsia is,
rom sazogadoebrivi keTildReobis miRweva SesaZlebelia
sakuTari resursebis uSurvelad gaRebiT. ,,socialuri kap-
italis” formas, ,,moqalaqeobriobasTan” erTad, warmoad-
gens iseTi kulturuli faqtori, rogoricaa ,,ndoba”, romelic
,,moqalaqeobriobasTan” erTad udides gavlenas axdens sa-
zogadoebis ekonomikur ganviTarebaze, rasac mowmobs Sem-
degi statistikuri monacemebic: afrikis qveynebSi (mcire-
odenis gamoklebiT) ndobis xarisxi rom iyos iseTive maRa-
li, rogoricaa SvedeTSi, maSin zogierTi SefasebiT mSp-is
moculoba Sav kontinentze iqneboda 546%-iT, xolo ruseT-
sa da meqsikaSi 60%-iT ufro meti, vidre axla aris.1
rasakvirvelia, am maCveneblebis absolutur WeSmaritad miReba
ar SeiZleba, Tumca maTi xelaRebiT ugulvebelyofac aras-
woria. amaze isic mianiSnebs, rom TviT cnobili amerikeli
ekonomisti, prof. jefri saqsi, romelic saerTod skep-
tikuradaa ganwyobili ekonomikaSi kulturuli faqtoreb-
is mimarT, saWirod miiCnevs ekonomikaze ama Tu im zomiT
misi gavlenis aRiarebas.2 misi azriT, ,,maSinac ki, roca xe-
menejmenti. marketingi.turizmi
2 Nathan Glazer, David Landes, Seymour Martin Lipset, Orlando Patterson, MichaelPorter, Jeffrey Sachs, and Richard Shweder., Culture Matters: how values shape humanprogress., New York,2000, gv. 37.
1 Ãðàæäàíñêèå öåííîñòè. Ìîæíî ëè èçìåðèòü âëèÿíèå êóëüòóðû íà çêîíîìè÷åñêîå
ðàçâèòèå. www.forbes.ru/.../47475-grazhdanskie-tsennosti
Page 148
148
lisufleba seriozulad cdilobs qveynis social-
ekonomikur modernizebas, ganviTarebis dabrkolebad Sesa-
Zlebelia iqces araadekvaturi kulturuli garemo. magal-
iTad, kulturul an religiur normebs SeuZlia xeli SeuS-
alos qalebs Rirseuli roli Seasrulon aRniSnul pro-
cesSi, ris Sedegadac mosaxleobis naxevari moklebulia
ekonomikur da politikur uflebebs...” 1
kulturuli aspeqtiT, qveynebi, rasakvirvelia, gansxvavde-
bian erTmaneTisgan, rac imas niSnavs, rom sxvadasxvagvar
kulturul normebs ZaluZs didi an mcire xarisxiT xeli
Seuwyos ama Tu im institucionaluri garemos aRqmas.
ekonomikuri TvalsazrisiT, kultura aris adamianTa qceve-
bis TviTregulirebis instrumenti, e.i. mas SeuZlia Seamcir-
os an gazardos xarjebi gansazRvruli TamaSis wesebis
uzrunvelyofaze. Tuki qcevis wesebi, romlebic xels uwy-
obs ekonomikuri keTildReobis zrdas, konkretuli kultu-
ruli sivrcis farglebSi aRiqmeba aralegitimurad, meTva-
lyureobis mZlavri sistemis ararsebobis SemTxvevaSi, isi-
ni ubralod arc ki iqneba daculi. xarjebi amgvar meTvaly-
uraobaze SesaZloa iyos imdenad didi, rom mocemuli so-
cialuri mowyobis mxardaWera aRmoCndes SeuZlebeli da
piriqiT, kulturuli legitimaciis pirobebSi izrdeba kul-
turis elementebis zemoqmedeba adamianTa qcevebze, romlebic
xarjebis minimizaciis dros pozitiur gavlenas axdenen
ekonomikur ganviTarebaze.
rogorc zemoT aRiniSna, qveynebi mosaxleobis ufro
maRali kulturuli doniT, floben gacilebiT ufro ganvi-
Tarebul ekonomikas. msgavs SemTxvevaSi, rogorc wesi, moiaz-
reba ama Tu im eris sulieri da inteleqtualuri potencia-
li. magram, CvenTvis aseve mniSvnelovania kulturis, rogorc
mosaxleobis sayofacxovrebo da qceviTi kulturisa da
aseve, sazogadoebrivi moralis mdgomareoba im pirobebSi,
1 Jeffrey D.Sachs., The End of Poverty: Economic Possibilities for Our Time. New York,2005, gv.218.
vasil xizaniSvili
Page 149
149
rodesac kultura gavlenas axdens ekonomikuri urTierTo-
bebisa da ekonomikis ganviTarebis doneze zneobrivi da
civilizaciis xelSemwyobi orientirebis SeTavazebiT mTe-
li sazogadoebisaTvis.1
Tanamedrove sazogadoebis ganviTarebasa da sazoga-
doebriv cnobierebaSi ukanaskneli aTwleulis ganmavloba-
Si momxdarma kardinalurma cvlilebebma ekonomikur da
kulturul kavSirurTierTobebs SesZina globaluri xas-
iaTi.
aucilebelia imis aRniSvna, rom zogadad arc kultu-
ruli da arc religiuri faqtori ar aris ekonomikuri
qcevebis erTaderTi ganmsazRvreli da ar gaaCnia eqsklu-
ziuri gavlena calkeuli qveynisa Tu romelime regionis
ekonomikur maCveneblebze.2 miuxedavad amisa, kultura zemo-
qmedebs ekonomikur maCveneblebze imdenad, ramdenadac mas
SeuZlia gavlenis moxdena xalxTa qcevebze danazogebTan,
aRzrdasTan, Sromis eTikasTan da a.S. mimarTebiT.
rogorc zogadad kulturas, aseve konkretulad kul-
turis TiToeul formas gaaCnia Tavisi, sakuTari unikaluri
pozitiuri da negatiuri komponentebi, magram pozitiur
komponentebs avtomaturad ar ZaluZT ukeTesi ekonomikuri
maCveneblebis Seqmna sxva iseTi aucilebeli pirobebis gareSe,
rogoricaa: ekonomikuri politika, efeqtiani instituciebi,
xelsayreli msoflio ekonomikuri mdgomareoba, politikuri
stabiluroba da a.S. sxva sityvebiT, mxolod xelsayrel
ekonomikur da politikur garemoSi xdeba kultura
ekonomikuri zrdis xelSemwyobi. swored amiT SeiZleba
aixsnas CineTis - konfucianelobis samSoblos - saocari
ekonomikuri miRwevebi ekonomikuri reformebis ukanaskne-
li sami aTwleulis ganmavlobaSi.3
menejmenti. marketingi.turizmi
1 Çêîíîìèêà è îáùåñòâåíàÿ ñðåäà: Âçàèìîñâÿçü è âçàèìîâëèÿíèå.
www.imepi-eurasia.ru/baner/bogomolov.doc2 See Alvin Y. So and Stephen W.K. Chiu: East Asia and the World Economy, Sage Publications, 1995, gv.8.3 Jiang Shixue, Cultural Factors and Economic Performance in East Asia and Latin America, gv. 31.
Page 150
150
ekonomikasa da kulturas Soris arsebuli urT-
ierTqmedeba iZleva qveyanaSi mimdinare ekonomikuri gardaqm-
nebis xasiaTsa da socialur-kulturul meqanizmebs (e.i.
adamianTa cxovelmoqmedebisa da qcevebis faseulobiT-nor-
matiul regulaciebs) Soris kavSiris kvlevis SesaZleblo-
bas. sazogadoebaSi socialur-ekonomikuri ganviTareba da
sxva cvlilebebi gulisxmobs adamianebis mier axali cod-
nis, ideebis, normebis, faseulobebis, qcevis nimuSebisa da
modelebis SeTvisebas. msgavsi procesi Zalze mniSvnelova-
nia adamianTa qcevebisa da saqmianobis socialur-kultu-
ruli regulirebis meqanizmebis aqtivizaciis dros, romel-
ic iZleva progresuli gamocdilebisa da informaciis ga-
dacemisa da gavrcelebis SesaZleblobebs. amgvari regu-
lireba amartivebs da aCqarebs axal faseulobaTa da nor-
maTa SeTvisebas, rac, Tavis mxriv, uzrunveylyofs maT kom-
fortul arsebobas dinamikurad cvalebad ekonomikur
pirobebSi.1
Tanamedrove postindustriul sazogadoebaSi kultu-
ra xdeba ekonomikuri progresis erT-erTi strategiuli
faqtorTagani. ekonomikis mdgradi ganviTarebisaTvis saWiroa
ara mxolod mecniereba, teqnologiebi, aramed WeSmariti
kulturis arsebobac.
dRes ekonomikasa da kulturas Soris arsebul urT-
ierTdamokidebulebas axasiaTebs gardatexis momenti. maTi
daaxloeba imyofeba sawyis stadiaze, Tumca, am warmatebaze
didadaa damokidebuli kacobriobis gadarCena. ekonomika
unda iyos ara mxolod efeqtiani, aramed ekologiuri da
humanuric. winaaRmdeg SemTxvevaSi, adamiani da buneba gan-
wirulia degradaciis, rRvevisa da daRupvisaTvis.2
ekonomikisa da kulturis kavSirurTierToba Sinaarss
iZens modernizaciis konteqstiT. kulturul faseulobaTa
1 Â.Â. Ìèðîíîâ., Ôèëîñîôèÿ: ó÷åáíèê äëÿ ÂÓÇîâ., Âçàèìîñâÿçü êóëüòóðû è
çêîíîìèêè.
vasil xizaniSvili
1 Âçàèìîäåèñòâèå çêîíîìèêè è êóëüòóðû – Ñîöèîëîãèÿ.
Page 151
151
mimarT gulgrili damokidebuleba seriozul bariers qm-
nis modernizaciis gzaze.1 amitom, socialuri sabazro
ekonomikisaTvis aucilebelia gansazRvruli kulturuli
bazisi,2 sadac kultura ganixileba rogorc realurobis
axsna-ganmartebisa da Sefasebis sistema.3
ekonomikuri warmateba xangrZlivi ganviTarebis pro-
cesis Sedegia, romelic ekonomikur da kulturul sivrce-
Ta integraciiT miiRweva. am procesSi mxedvelobaSi miiRe-
ba kulturuli faqtorebisa da kulturuli cvlilebebis
problema, romelTa gaTvaliswineba xels uwyobs msoflio-
Si ekonomikuri ganviTarebis procesebis arsebiT daCqare-
bas.
Culture – the Most Important Factor of Economic Progress
V. Khizanishvili
Culture, as a difficult human phenomenon, has greatest influence on econ-
omy and is one of the most important factors for development of economy.
Countries with population of higher cultural development have much more bhigh-
ly developed economy. Interrelation of culture and economy defines the nature
of economic reforms carried out in a country and social and economic mecha-
nisms. Economic success is the result of a long development, wich is achieved
by integration of economic and cultural environments. During this process the
aspect of cultural factors and cultural changes are also taken into consideration.
Taking into account of these aspects promotes acceleration of economic devel-
opment in the world.
menejmenti. marketingi.turizmi
1 Âñòðå÷à êóëüòóðû è çêîíîìèêè., expert.ru./expert/.../vstrecha_kultury_i_ekonomiki/2 Die soziale Marktwirtschaft als Leitbild für Entwicklungsländer?, www.hss.de.../Die_soziale_Marktwirtschaft_als_Leitbild_01.pdf3 Wimmer, A.: Kultur: Zur Reformulierung eines sozialanthropologischen Grundbegriffs,in: KÖlner Zeitschrift für Soziologie und Sozialpsychologie H.3,S.413, KÖln, 1996.
Page 152
152
vasil xizaniSvili
nino faresaSvili
ekonomikis akademiuri doqtori,
Tsu asocirebuli profesori
konfliqtebi, rogorc adamianTa socialuri kavSireb-
is urTierTobebisa da urTierTqmedebis, maTi moqmedebebisa
da qcevebis arsebiTi mxare, uxsovari droidan izidavda
adamianTa cnobismoyvareobas. amis dasturia sxvadasxva xalx-
is miTosi, folklori da Zveli kulturis Zeglebi, anti-
kuri da Sua saukuneebis moazrovneTa msjelobebi, social-
ur da humanitarul mecnierebaTa miRwevebi. konfliqtebis
Teoriam amJamad damatebiTi konkretuloba SeiZina. konfliq-
tologiis problematikis konturebi ufro naTeli gaxda.
konfliqti warmoadgens marTvis erT-erT saSualebas,
romlis arcodniT an ugulebelyofiT menejeri yovelTvis
amcirebs mmarTvelobiTi saqmianobis efeqtianobas.
konfliqtebis kvlevis Teoriuli aspeqtebis SemuSave-
baSi mniSvnelovani adgili daikava organizaciis struqtu-
rul-funqcionalurma modelma, romlis mixedviT nebismieri
socialuri sistema SedarebiT myar, stabilur da kargad
integrirebul struqturas warmoadgens. am sistemis yovel
elements gansazRvruli funqcia gaaCnia da amiT mis sim-
yareSi garkveuli wvlili Seaqvs. socialuri struqturis
funqcionireba efuZneba sazogadoebis wevrTa faseulebaTa
Tanxvedras, romelic uzrunvelyofs aucilebel stabil-
urobasa da integracias.
konfliqtis, rogorc konstruqciuli
da produqtiuli sawyisis Semcveli
procesis Sesaxeb
Page 153
153
menejmenti. marketingi.turizmi
socialuri qmedebis normatiuli komponenti vrceldeba
oTx doneze: organizmi, pirovneba, socialuri sistema, kul-
tura. konfliqtis SesaZlebloba Cadebulia Tavad social-
izaciis procesSi, romlis msvlelobisas adamiani eziareba
ara marto socialuri sistemis funqcionirebis xerxebs,
aramed Sesabamisi kulturis normebsa da faseulobebs. so-
cializaciis dros Camoyalibebuli Seusabamoba da daZab-
uloba SeiZleba aseve gadaizardos konfliqtSi.
socialur sistemaSi igulisxmeba oTxi funqcionaluri
moTxovnis erTgvari koleqtiuroba: garegani obieqtebisad-
mi adaptacia, miznis miRweva, qvesistemebis integracia, nor-
matiul-RirebulebiTi nimuSis struqturuli formebis ga-
naxleba. amasTan, miiCneva, rom adaptacias uzrunvelyofs
ekonomikuri urTierTobebi, miznis miRwevas _ politikuri
pirobebi, integracias _ samarTlebrivi normebi da Cveule-
bebi, struqturis ganaxlebas _ socialuri institutebi, rw-
mena da morali.
Zalze arsebiTia socialuri sistemis Siga winaaRmde-
gobriobis aRiareba da, maSasadame, konfliqtebis warmoqm-
nis realuroba. konfliqtebis marTvis procesi, romelic
konfliqtologias da menejments emyareba, kompleqsuri xa-
siaTisaa da humanitaruli ganaTlebis gaRrmavebis dinebas
mihyveba. misi Seswavla ueWvelad afarToebs adamianisa da
sazogadoebis Sesaxeb codnis wres da xels uwyobs rogorc
socialuri urTierTqmedebis problemebis gagebas, aseve maTi
gadawyvetis efeqtiani xerxebis gamoyenebas.
organizaciebSi konfliqti xSirad aRmoCndeba ara mar-
to gardauvali, aramed misaRebi ̀ gamosavali~ procesi Seqm-
nili situaciidan. is Cven SegviZlia ganvixiloT rogorc
adamianTa Soris erTobliv saqmianobaSi darRveuli urT-
ierTobis aRdgenis saSualeba, aseve kerZo da saerTo in-
teresebSi, qcevis normebSi SeTanxmebis miRwevis SesaZle-
blobac.
Page 154
154
nino faresaSvili
saqmis amgvari viTarebisas saWiroa konfliqtebis obieq-
turi da subieqturi bunebis Semecnebis, maTi uSualo mize-
zebisa da motivebis Seswavla, orientireba imaSi, Tu ra
formiT mimdinareobs konfliqtebi da rogori gzebiTaa
SesaZlebeli maTi gadaWra. konfliqtur pirobebSi Tanam-
SromelTa qcevis Seswavla da konfliqtebis marTvis unari
nebismieri donis menejerisTvis iseTive savaldebuloa,
rogorc koordinireba, uflebamosilebis delegireba, moti-
vacia, kontroli da sxva.
dRevandeli dinamikuri garemo didi gamowvevebis winaSe
ayenebs nebismier organizacias. am procesebs mudmivad Tan
axlavs konkretuli problemebis gadawyvetasa da cvlile-
bebTan dakavSirebuli konfliqtebi. socialuri da humani-
taruli codnis sferodan mopovebuli monacemebi aadvilebs
saSualebaTa arCevans imisaTvis, rom ufro metad iqnes gamoy-
enebuli konfliqtebis dadebiTi potenciali da imavdrou-
lad maTi negatiuri Sedegebi minimumamde dayvanili.
menejmentTan mimarTebiT misi ZiriTadi daniSnulebaa
aiZulos xelmZRvaneli realurad Sexedos konfliqtur situ-
aciebs, dakmayofildes ara mxolod intuiciiTa da jansaRi
azriT, aramed TanamSromlebTan muSaobis proceSi daicvas
konfliqtebis marTvis gansazRvruli, mecnierulad dadge-
nili wesebi da xerxebi. mecnieruli midgoma gulisxmobs
sistemurad organizebul, principulad struqturirebul,
meTodologiurad zust codnas sagnis (mocemul SemTxveva-
Si konfliqtebis marTvis) Sesaxeb, orientacias realuri
samyaros kanonzomierebebisa da obieqturi WeSmaritebis Ses-
amecneblad. nebismieri mecniereba konstruqciulia, gaTv-
lilia miRebuli codnis praqtikulad gamoyenebis, axali
proeqtebis SemuSavebisa da danergvis SesaZleblobaze. so-
cialuri procesebis mecnieruli xelmZRvaneloba, maT Soris
konfliqtebis regulireba, rogorc wesi, xorcieldeba anal-
itikuri gaangariSebis, socialuri kavSirebisa da urT-
ierTqmedebis monawileebze gegmazomieri da mravalmxrivi
Page 155
155
gavlenis, mecnierulad Semowmebuli rekomendaciebis praq-
tikuli gamoyenebis safuZvelze.
alRosa da gamWriaxobaze dafuZnebuli jansaRi azri
da intuicia SezRudulia Tavis SesaZleblobebSi. Tumca, es
maxasiaTeblebi SeiZleba sasargeblo aRmoCndes konfliq-
turi situaciebis gacnobierebis, Tavidan acilebisa da mog-
varebis procesSi. amis meSveobiT menejerebma SesaZloa
uzrunvelyon garemoebebTan pragmatuli misadageba da Tu
konfliqti mainc gardauvalia, maSin ipovon misgan Tavis
daRwevis saukeTeso gamosavali.
rasakvirvelia, konfliqtis sxvadasxva tipisa da gada-
metebuli socialuri daZabulobis gamovlinebebis Seswav-
la saWiroa ara cnobismoyvareobisa da cxovrebis perip-
etiebis Sesaxeb codnis gamdidrebis mizniT, aramed imis-
aTvis, rom moxdes konfliqtebis profilaqtikisa da regu-
lirebis meTodebis, xerxebisa da wesebis Seswavla. saWiroa
nebismierma xelmZRvanelma konkretuli warmodgena Seiqm-
nas Serigebis procedurebze, rac SesaZlebels xdis Sromi-
Ti, qonebrivi davebis, sxva socialuri konfliqtis monawi-
leTa miyvanas SeTanxmebamde. mniSvnelovania mzadyofna kon-
fliqturi qcevis Sesabamisi stilis daxasiaTeba-Sefasebi-
saTvis, adamianTa Soris urTierTobis maRali kulturis
Seqmna-SenarCunebisaTvis, urTierTgagebis, TanamSromlobis,
funqcionaluri da socialuri partniorobisaTvis.
mTavaria konfliqtebis amocnobisa da maTi Sedegebis
winaswarmetyvelebis paralelurad viswavloT maTi mar-
Tva. imavdroulad, upirobod, gamosayofia konfliqtur situ-
aciebSi xelmZRvanelis roli, misi inteleqtualuri da emo-
cionaluri Tvisebebi, rac saWiroa konfliqtebis profilaq-
tikisa da gadawyvetisaTvis.
nebismier konfliqtur dapirispirebaSi Cadebulia pozi-
tiuri potenciali. es dakavSirebulia imasTan, rom kon-
fliqti xels uwyobs individebis specializacias da so-
cialuri jgufebis warmoqmnas, Sigajgufuri da jgufTa-
menejmenti. marketingi.turizmi
Page 156
156
Sorisi urTierTobebis SedarebiT stabiluri struqturis
SenarCunebas, ZalTa balansis Seqmnasa da dacvas, ama Tu im
socialuri problemebisa da naklovanebebis ,,signaliza-
cias’’.
cnobili amerikeli (germanuli warmomavlobiT) mkvl-
evari kozeri, rogorc funqcionalizmis poziciis mimdevari,
Tavis naSromebSi aqcents akeTebda TanamSromlobaze. igi
xazgasmiT gamoyofda konfliqtebis mniSvnelobas social-
uri sistemis, ama Tu im organizaciis mdgradobisa da sta-
bilurobis uzrunvelyofaSi1. zogierT dasavleTevropel
mecniers Tavisi mkveTrad gamoxatuli kritikuli damok-
idebuleba aqvs struqturul-funqcionaluri analizisadmi,
isini skeptikurad aRiqvamen sazogadoebrivi mowyobis ̀ wonas-
worul-integralur~ models. maT Soris gamoirCeva ger-
maneli sociologi ralf darendorfi, romelmac SemogvTava-
za sazogadoebis konfliqturi modelis koncefcia.
germaneli sociologi mecnieri darendorfi dabejiTe-
biT gvarwmunebs, rom sazogadoeba nebismier momentSi Sei-
Zleba cvlilebebis mowme gaxdes, nebismier wertilSi Sei-
Zleba gaJRenTili iyos SeuTanxmeblobiT da konfliqtiT.
socialuri sistemis yoveli elementi ama Tu im xarisxiT
iwvevs cvlilebebs da dezorganizacias.
yoveli sazogadoeba dafuZnebulia batonobaze, imaze,
rom erTni aiZuleben da imorCileben sxvebs. winaaRmdegoba,
konfliqtebi warmoiqmneba imis gamo, rom adamianebs ganasx-
vavebs ara mxolod socialuri uTanasworoba, anu resurse-
bis flobisa da ganawilebis araerTgvarovani xelmisawv-
domoba, aramed brZola ZalauflebisaTvis, prestiJi da av-
toriteti, araTanabari mdgomareoba organizaciis marTvis
urTierTobebSi.1
konfliqti sazogadoebrivi cxovrebis ganuyofeli naw-
ilia. is yvelgan arsebobs, rogorc nebismieri ierarqiulad
organizebuli sistemis gardauvali Sedegi. adamianebs gaaC-
niaT konfliqtebis regulirebis, `socialuri ryevebis~
nino faresaSvili
Page 157
157
Tavidan acilebis SesaZleblobebi. amisTvis mniSvnelovania:
jer erTi, konfliqtis mxareebs Soris gansxvavebebisa da
winaaRmdegobebis aRiareba; meore, mxareTa organizaciis done
_ rac ufro maRalia organizebulobis done, miT ufro ad-
vilia Tanxmobisa da SeTanxmebebis miRweva; mesame, gansazRvru-
li wesebis ormxrivi aRiareba, romelTa dacva SesaZlebels
xdis konfliqtis monawile mxareebs Soris urTierTobebis
SenarCunebasa da mxardaWeras.
XXI saukunis zRurblze msoflio ergatuli (gulisx-
mobs sami komponentis _ individis, sociumisa da teqnikis
erTianobas) gaxda, kacobriobam SeiZina grandiozuli ener-
getikuli da informaciuli resursebi. Tumca, gazrdili
SesaZleblobebis drosac ki adamians ar ZaluZs sakuTari
Tavis floba. amis Sedegad gardauvalia sxvadasxva masSta-
bis, mniSvnelobisa da Tvisebebis konfliqti, rac erTsa da
imave dros warmoadgens progresis stimuls da muxruWs,
sikeTes da borotebas.
xangrZlivi drois manZilze konfliqti ganixileboda
rogorc humanitaruli problema, romelic ar eqvemdebare-
boda zust gamokvlevas. magram gamoyenebiTi maTematikisa
da kompiuteruli teqnikis ganviTarebam gaafarTova raode-
nobiTi meTodebis gamoyenebis areali. kacobrioba gamovida
sazogadoebrivi progresis spiralis kidev erTi xviidan da
amJamad, TiTqmis yvela konfliqti ase Tu ise dakavSirebu-
lia teqnikasTan. socialuri konfliqtebi, romlebSic wamy-
vani roli ekisreba adamianur faqtors, mimdinareobs rogorc
socialur, aseve teqnikur sferoebSic.
interesTa sayovelTao harmonia miTia da adamianebi
SecdomaSi Sehyavs. sazogadoeba, xelisuflebis organoebi
da calkeuli pirebi ufro efeqtian Sedegebs miaRweven Ta-
vianT saqmianobaSi, Tu ar daxuWaven Tvals konfliqtur
situaciebze da daicaven konfliqtebis regulirebis wesebs.
menejmenti. marketingi.turizmi
1 Âçãëÿäû Ë. Êîçåðà íà ïàðàäèãìó êîíôëèêòà – Ñîöèîëîãèÿ
socio.rin.ru/cgi-bin/article.pl?id=1308
Page 158
158
ukanasknel aTwleulebSi konfliqtologiis Teoriu-
li da gamoyenebiTi mniSvneloba gaizarda. garkveulwilad
es dakavSirebulia sabazro urTierTobebis CamoyalibebasTan
da, kerZod, ekonomikuri partniorebis urTierTkavSiris
garTulebasTan, mewarmeTa da, saerTod, meurne subieqtebis
interesebis SejaxebasTan, mwarmoeblebsa da saqonlisa da
momsaxurebis momxmareblebs Soris sxvadasxva xasiaTis
winaaRmdegobaTa gamwvavebasTan; sikeTeebis ganawilebasa da
moxmarebaSi, moqalaqeTa socialuri garantiebis, uflebebi-
sa da movaleobebis dacvaSi daubalanseblobasTan.
SemecnebiTi sawyisis arseboba principulad ganasx-
vavebs sazogadoebas mTlianad materialuri samyarosgan.
sazogadoebaSi yvelaferi, konfliqtebis CaTvliT, xdeba ara
mkacri, obieqturad ganpirobebuli winaswarganzraxulobiT,
aramed adamianTa mier TavianTi qmedebebis gaazrebiT.
goneba da TviTSegneba ganapirobebs imas, rom adamiani
Tavisufalia saqmianobis mimarTulebebis arCevaSi. igi cdi-
lobs angariSi gauwios qcevis daweril da dauwerel kanon-
ebs, romelTac iTvisebs socializaciis, kulturis miRweve-
bis gaziarebis procesSi.
Cven sinamdvileSi ar SeiZleba warmovidginoT calkeu-
li adamianebis Camoyalibeba an organizaciis saqmianoba
Siga daZabulobis, winaaRmdegobebis, uZraobisa da CamorCe-
nilobis daZlevis, interesebis Sejaxebebisa da brZolis
gareSe. maTi mizezebi SeiZleba iyos Semdegi: organizaciis
funqcionirebisaTvis araxelsayreli garemoebebi; SromiTi
motivaciis problemebi, romlebic dakavSirebulia Sromis
anazRaurebasTan, muSaobis Sinaarssa da prestiJulobasTan;
koleqtivSi calkeul pirebsa da socialur jgufebs Soris
urTierTobebi; struqturuli winaaRmdegobebi; komunikaci-
uri kavSirebis gawyvetasTan, administraciis gadawyvetile-
bebiT muSakTa ukmayofilebasTan dakavSirebuli mizezebi;
nino faresaSvili
1 Ðàëüô. Äàðåíäîðô., Òðîïû èç óòîïèè. Ðàáîòû ïî òåîðèè è èñòîðèè ñîöèîëîãèè.
Èçä. «Ïðàêñèñ.» ISBN 5-901574-08
Page 159
159
TanamSromelTa temperamentis, xasiaTisa da qcevis manereb-
is, maTi asakisa da cxovrebiseuli gamocdilebis, zneobrivi
warmodgenebis, ganaTlebis donis, kvalifikaciisa da saer-
To kulturis gansxvavebulobiT gamowveuli emociuri ga-
mosvlebi.
organizaciis arseboba da funqcionireba konfliqtis
gareSe iluziaa, utopia da, ufro metic, arc sikeTea. kon-
fliqtebi iseve, rogorc nebismieri socialuri winaaRmde-
goba, realuri sazogadoebrivi kavSirebis formaa, romelic
gamoxatavs pirovnebaTa urTierTqmedebas, socialuri jgufe-
bisa da gaerTianebebis urTierTobebs maTi moTxovnebis, mo-
tivebisa da rolebis gansxvavebulobisa da SeuTavseblo-
bis pirobebSi. am gagebiT is ara mxolod dasaSvebi, aramed
sasurvelicaa da SeiZleba sasargebloc iyos, rogorc sa-
zogadoebrivi aqtivobis faqtori. erTi sityviT, adamianTa
saqmianobas yovelTvis Tan axlavs konfliqti.
mxareTa ukuqmedebas adgili aqvs ara mxolod
pirovnebaTaSoris da jgufTaSoris konfliqtebSi, aramed
adamianis avtokomunikaciis, TviTorganizaciisa da TviTdapro-
gramebis procesSi. TviTregulacia fsiqologiurad uzrun-
velyofilia Sinagani dialogiT, romelic warmoiqmneba
azrovnebaSi, adamianis aRqmaSi, rogorc mis sakuTar gancdebsa
da qcevebze sxvadasxvagvari Sexedulebebis Sedegi. arsebi-
Tad, adgili aqvs igive kamaTs, azrTa sxvadasxvaobas, urT-
ierTdapirispirebas da winaaRmdegobas, rac damaxasiaTebe-
lia nebismieri socialurad ganpirobebuli konfliqti-
saTvis.
aqtiuri urTierTdapirispireba da ukuqmedeba ganasx-vavebs konfliqts konfrontaciis sxva formebisgan, rogor-
icaa Tanxmobis ararseboba ama Tu im sakiTxze, sxvadasxva
erTobisa da individebis interesTa winaaRmdegoba da gan-
sxvavebuloba, koliziebi moralur da samarTlebriv normebs
Soris, SejibrebiTi metoqeoba an mkacri konkurencia. kon-
fliqturi ukuqmedeba, Tuki igi SemoqmedebiTi formisaa da
menejmenti. marketingi.turizmi
Page 160
160
ara damangreveli, konstruqciuli, produqtiuli sawyisis
Semcvelia. aseTi konfliqti xels uwyobs progresul cv-
lilebebs, dinamizms aniWebs ama Tu im socialuri sistemis
ganviTarebas, saboloo angariSiT, gonivruli kompromisis
safuZvelze is midis TanamSromlobamde.
konfliqtis umniSvnelovanesi funqciaa socialuri kav-
Sirebis aqtivizacia, adamianTa urTierTqmedebisa da maTi
urTierTobebisaTvis meti dinamikurobisa da mobilobis mini-
Weba. es aisaxeba socialur-ekonomikuri ganviTarebis tempe-
bze rogorc sazogadoebaSi, aseve calkeuli organizaciis
farglebSi da gansazRvravs saqmiani ganwyobis ama Tu im
xarisxs.
Conflict as the Process Containing Constructive and Productive
Backgrounds
N. Paresashvili
The article deals with the idea that conflicts as well as any social contra-
dictions are the form of actual public contacts which expresses personal inter-
actions, relations of social groups and entities in terms of differences and in-
compatibility of their requirements, motivations and roles. From this point of
view they are not only admissible but desirable and in some cases even useful
as well as a factor of public activeness.
Successful management of conflicts is important for ensuring sustain-
ability and stability of any organization. Counteraction of conflict, in case it has
creative and not destructive character, involves productive origin. Such conflict
promotes progressive changes, makes development of definite social systems
dynamic and leads to cooperation based on reasonable compromise.
nino faresaSvili
Page 161
161
menejmenti. marketingi.turizmi
nino abesaZe
iv. javaxiSvilis saxelobis
Tsu asocirebuli profesori,
ekonomikis akademiuri doqtori.
biznesstatistikis informaciuli uzrunvelyofisaTvis
statistikis erovnuli samsaxuri sawarmoTa gamokvlevas
yovelkvartalurad axorcielebs. Tumca, es kvlevebi
programulad iseTi srulyofili formisa da im masStabisa
ar aris, rogoric es iyo 2008 wels evrokavSiris programa
TACIS-is dafinansebiT ganxorcielebuli kvlevisas.AaseTi
farTomasStabiani kvlevebis Catareba didZal finansur sax-
srebs moiTxovs da misi sistematurad Catareba, Tundac am
etapze, mxolod donori organizaciebis daxmarebiT aris
SesaZlebeli. aqedan gamomdinare oficialuri statistika
jer-jerobiT srulad ver axorcielebs mcire da mikro-
biznesis kvlevebs, rac Sedegebis popularizaciis safuZ-
velze biznesmens Camouyalibebda saqmianobis swori taq-
tikisa da strategiis SemuSavebis, Tavisi biznesis ganvi-
Tarebis xelisSemwyob da xelisSemSlel faqtorTa gamov-
lenis da sxva unars. amitom, statistikis erovnuli samsax-
uris saqmianobis erT-erT prioritetul mimarTulebas Bbi-
znesstatistikis informaciuli uzrunvelyofis gaumjobeseba
warmoadgens. faqtia, rom dRes saqarTveloSi mcire da saSu-
lo biznesis sawarmoebi realurad moklebulia marketingu-
li kvlevevis Catarebasa da miRebuli Sedegebis safuZvelze
biznesstatistikis
informaciuli bazis srulyofa
da maCvenebelTa prognozireba
Page 162
162
nino abesaZe
swori mmarTvelobiTi gadawyvetilebis miRebis SesaZle-
blobas, rac didi biznesisaTvis SedarebiT advilad misaR-
wevia. dRes biznesstatistikis gamokvlevebi xorcieldeba
SerCeviTi meTodiT. msxvili sawarmoebi gamoikiTxeba sru-
li mocviT, xolo saSualo da mcire zomis sawarmoebi –
SerCeviT.
zomis mixedviT sawarmoebis klasifikacia moicavs: msx-
vil, saSualo da mcire sawarmoebs.
msxvil sawarmoebs ganekuTvneba sawarmo, sadac dasaqme-
bulTa saSualowliuri raodenoba aRemateba 100 kacs an
saSualowliuri brunvis moculoba -1.5 mln lars.
mcire zomis sawarmoebs miekuTvneba yvela organizaci-
ul-samarTlebrivi formis sawarmo, romelSic dasaqmebul-
Ta saSualo wliuri raodenoba ar aRemateba 20 dasaqme-
buls da saSualowliuri brunvis moculoba ar aRemateba
0.5 mln lars.
saSualo zomis sawarmoebs miekuTvneba yvela orga-
nizaciul-samarTlebrivi formis sawarmo, romelSic dasaqme-
bulTa saSualowliuri raodenoba meryeobs 20-dan 100 ka-
camde, xolo saSualowliuri brunvis moculoba – 0.5 mln
laridan 1.5 mln laramde.
biznesstatistikis gamokvlevisas gamosakvlev sawar-
moTa SerCeva xorcieldeba ,,saqstatSi” moqmed sawarmoTa
bazidan.
aRniSnuli baza Tavdapirvelad formirebul iqna 2005
wels imdroindeli sagadasaxado samsaxuris raionul dawese-
bulebebTan TanamSromlobis Sedegad, misi sruli aqtual-
izacia ki ganxorcielda 2009 wels. is moicavs yvela msx-
vil sawarmos da met-naklebad yvela saSualo zomis sawar-
mos, magram mcire sawarmoebis realuri raodenobisgan
garkveulwilad gansxvavdeba, rac mis xarvezebze migvaniS-
nebs (ix.cxrili 1).
Page 163
163
menejmenti. marketingi.turizmi
saqarTveloSi moqmed sawarmoTa raodenoba zomis
mixedviT (2010 wlis 1 ivlisis mdgomareobiT)1
amasTan, baza (39078 sawarmo) ar moicavs NACE-is
klasifikatoris mixedviT yvela saqmianobis seqtors1. igi
moicavs mxolod Semdegi organizaciul-samarTlebrivi for-
mis mqone sawarmoebs: SezRuduli pasuxismgeblobis sazoga-
doeba; solidaruli pasuxismgeblobis sazogadoeba; saaq-
cio sazogadoeba; kooperativi; komandituri sazogadoeba;
individualuri mewarme.
zomis mixedviT sawarmoTa dajgufeba SeiZleba warmo-
vadginoT Semdegi cxrilis saxiT (ix. cxrili 2).
biznesseqtoris brunvis, produqciis gamoSvebisa da
dasaqmebis maCveneblebi sawarmoTa zomis mixedviT
(2010 wlis II kvartlis gamokvlevis Sedegebi)
cxrili 2
cxrili 1
raodenoba %
msxvili
saSualo
mcire
sul 39078 100,0
1902 4,9
3698 9,5
33478 85,6
1 cxrili Sedgenilia ,,saqstatis” monacemebis safuZvelze. www.geostat.ge2mcire da saSualo biznesi saqarTveloSi. statistikuri publikacia. Tb., 2009.
brunva
produqciis
gamoSveba dasaqmebulTa
raodenoba
mlrd
lari %
mlrd
lari% aTasi %
sul 5,74 2,97 100,00 371,4 100,00 msxvili
biznesi 4,78 83,28 2,42 81,48 217,9 58,67
saSualo
biznesi 0,49 8,54 0,28 9,43 73,1 19,68
mcire
biznesi 0,47 8,19 0,27 9,09 80,4 21,65
Page 164
164
rogorc cxrilidan Cans, biznesseqtoris mTliani brun-
vis 83.28 % msxvil biznesze modis, xolo saSualo da mcire
zomis sawarmoebze Sesabamisad - 8.54% da 8.19%.
ra Tqma unda, garkveulwilad Seicvleba brunvis mocu-
lobis struqtura sawaroTa zomebis mixedviT, Tu Seicvle-
ba saSualo da mcire zomis sawarmoTa raodenoba gener-
alur (mTlian) erTobliobaSi1.
aRsaniSnavia, rom ,,saqstatSi” arsebuli generaluri
erToblioba moicavs saSualo da mcire sawarmoTa ufro
nakleb raodenobas, vidre es realobaSi SeiZleba arsebob-
des, magram, Cveni azriT, aman maincdamainc didi sxvaoba ar
unda mogvces procentuli wilebis gaangariSebisas.
mraval qveyanaSi biznessawarmoTa statistikis gamokv-
levebi da aqedan gamomdinare SerCevis samuSaoebi efuZneba
administraciul wyaroebs, rasac saqarTveloSi finansTa
saministros Semosavlebis samsaxuris monacemTa bazebi war-
moadgens. Tumca, misi gamoyeneba statistikis miznebisaTvis
jer-jerobiT garkveulwilad gamousadegaria, radgan gada-
saxadis gadamxdelTa bazaSi CarTulia iseTi subieqtebi,
romlebic statistikis gamokvlevis obieqts ar warmoad-
genen (magaliTad, fizikuri pirebi, subieqtebi, romlebic mx-
olod qonebis gadasaxads ixdian, subieqtebi, romlebmac ga-
daixades garkveuli gadasaxadebi erTjeradi operaciisaTvis).
Bes ki xelovnurad iwvevs bazis gazrdas. amasTan, bazaSi
zogjer ar aris dafiqsirebuli sawarmoTa misamarTi, xSir
SemTxvevaSi sworad ar aris miTiTebuli telefonis nomeri2,
rac aucilebelia interviurebis ganxorcielebisaTvis. aras-
rulad an xSir SemTxvevaSi saerTod araa miTiTebuli
ekonomikuri saqmianobis saxeoba. aRniSnul bazaSi ar aris
gamoricxuli agreTve sxvadasxva teqnikuri Secdomac, rac
1.N. Abesadze-Bewertung der Businessbedingungen in Georgien. Jurn. ,,axali ekono-
misti”, 2011 #2, gv.12.
2. n. abesaZe. mcire da saSualoBbiznesis informaciuli bazis sruly-
ofis sakiTxebi saqarTveloSi. goris universiteti. saerTaSoriso
konferencia: gori, 2011.
nino abesaZe
Page 165
165
aferxebs mis gamoyenebas statistikuri miznebisaTvis. gar-
da amisa, garkveuli gansxvavebebia ,,saqstatisa” da Semosav-
lebis samsaxuris meTodologiaSi, romelic exeba moqmedi
sawarmoTa tipis gansazRvras.
,,saqstatisTvis” sawarmo moqmedad iTvleba, Tu igi
funqcionirebda saangariSo periodSi, e. i. miiRo garkveuli
Semosavali da/an gawia garkveuli xarjebi. SeiZleba sawar-
mo ar funqcionirebda saangariSo periodSi, magram gadaixa-
da qonebis gadasaxadi. aseT SemTxvevaSi aRniSnuli sawarmo
Semosavlebis samsaxurisTvis moqmedad iTvleba ,
,,saqstatisTvis” ki ara.
samwuxarod, ver xerxdeba monacemTa bazebis Sedareba
sawarmoTa zomebis mixedviT, vinaidan amisTvis aucilebelia
calkeul sawarmoze brunvisa da dasaqmebulTa raodenobis
maCveneblis Sesaxeb informaciis floba, rac ar miiReba Se-
mosavlebis samsaxuridan garkveuli mizezebis gamo. amasTan,
,,saqstatSi” arsebuli moqmed subieqtTa bazaSi arsebuli
saSualo da gansakuTrebiT mcire zomis sawarmoTa raode-
noba gansxvavdeba realuri raodenobisagan.
aRniSnuli xarvezis gamosasworeblad aucilebelia
ekonomikuri aRweris Catareba, rac qveyanaSi saerTod ar
Catarebula, aucilebelia misi Catareba periodulobiT (mag.:
5 weliwadSi erTxel), xolo aRweraTa Soris periodebSi
moxdeba bazis aqtualizacia rogorc biznes registris xaziT,
aseve sawarmoTa kvartaluri da wliuri periodulobis
gamokvlevebiT. amasTan, unda ganxorcieldes registrire-
bul sawarmoTa etapobrivi aqtualizacia, sxvadasxva dar-
gis mixedviT.
Semosavlebis samsaxurisa da sajaro reestris erovnu-
li saagentos bazebze ,,saqstatis” sruli xelmisawvdomoba
da am uwyebebis SeTanxmebuli TanamSromloba mniSvnelovnad
gaaumjobesebs ,,saqstatis” mxridan ekonomikuri subieqteb-
is registracias, statistikur aRricxvianobas da aqedan
gamomdinare, statistikuri informaciis xarisxs.
menejmenti. marketingi.turizmi
Page 166
166
biznesstatistikis erT-erT amocanas ara marto mim-
dinare statitikis warmoeba, aramed saprognozo maCveneblebis
gaangariSeba warmoadgens. amitom, arsebuliBbiznesstatis-
tikis informaciuli bazis pirobebSi SevecadoT sawarmoTa
brunvis mavveneblebis prognozirebas droiTi mwkrivebis
mosworebis analizuri meTodebis safuZvelze. amisaTvis
warmovadginoT sawarmoTa brunvis dinamika 1999-2010 wleb-
is mixedviT (cxrili 3).
brunva sawarmoTa zomis mixedviT (1999-2009 w.w.,
(mln lari)
cxrili 3
aRniSnuli maCveneblis dinamikaze ufro TvalsaCino
warmodgenis Seqmnis mizniT, pirvel rigSi, avagoT am maCveneb-
lis grafiki da histograma (ix. nax. 1.2).
Weli sul
maT Soris
msxvili saSualo mcire
1999 3,111.3 ... ... 1,044.1
2000 3,781.4 ... ... 1,265.5 2001 3,975.2 ... ... 1,232.7 2002 4,595.6 3,475.5 535.7 584.4
2003 5,523.0 4,198.8 572.7 751.5
2004 7,248.4 5,618.7 770.1 859.6 2005 10,076.3 7,756.9 1,163.6 1,155.8
2006 13,090.3 10,643.0 1,368.0 1,079.3 2007 17,544.4 15,002.5 1,609.1 932.8
2008 19,650.7 17,228.8 1,454.3 967.6
2009 20,302.2 17,136.9 1,701.2 1,464.1
nino abesaZe
weli
Page 167
167
0
1
2
3
4
5
5000 10000 15000 20000 25000
Series: VSample 1999 2010Observations 12
Mean 11007.69Median 8662.350Maximum 23193.50Minimum 3111.300Std. Dev. 7427.675Skewness 0.427819Kurtosis 1.589851
Jarque-Bera 1.360318Probability 0.506536
nax. 1. sawarmoTa brunvis maCveneblis dinamika 1999-2009
wlebSi (mln larebSi)
nax. 2. sawarmoTa brunvis maCveneblis histograma da
satatistikuri maxasiaTeblebi
saprognozo gaangariSebebis dawyebamde unda SevniS-
noT, rom mocemuli maCveneblis prognozirebisTvis saWiro
modelebis agebis mizniT, qvemoT gamoyenebuli iqneba cno-
bili kompiuteruli programuli paketi Eviews1.
0
4000
8000
12000
16000
20000
24000
99 00 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10
1 Vincent Su. Economic Fluctuations and Forecasting. HarperCollins College Pub-liShers. 1996.2 C. W. J. Granger. Forecasting in Business and Economics. Academic Press, Inc.1980.
menejmenti. marketingi.turizmi
Page 168
168
am maCveneblis prognozirebisaTvis SeiZleba gamoviy-
enoT sxvadasxva modeli, daviwyoT wrfivi trenduli mod-
eliT.
am models aqvs saxe:
V = 53.96666667 + 1991.586364*t
rogorc Sesabamisma gaangariSebebma aCvena, am modelis
determinaciis koeficienti sakmaod maRalia (0.93-s toli),
aseve sakmaod maRalia modelis daxris koeficientic, e.i. es
koeficienti sakmaod didi sizustiTaa gansazRvruli, rasac
ver vityviT mis Tavisufal wevrze, sakmaod maRalia F-statis-
tikis mniSvnelobac, amasTan, models axasiaTebs darbin-uot-
sonis statistikis dabali mniSvneloba, rac miuTiTebs, rom
misi saxe sulac araa saukeTeso.
maCveneblis wrfivi trenduli modelis cdomileba
warmovadginoT nax.3-iT.
nax. 3. maCveneblis wrfivi trenduli modelis cdomilebis
grafikuli warmodgena
-4000
-2000
0
2000
4000 0
4000
8000
12000
16000
20000
24000
99 00 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10
Residual Actual Fit ted
nino abesaZe
Page 169
169
rac Seexeba am maCveneblis kvadratultrendul mod-
els, mas eqneba saxe:
V = 2572.051374 + 480.7355395*t + 137.3500749*t2
gaangariSebebiT irkveva, rom am modelis determinaci-
is koeficienti mis wrfiv variantze ufro maRalia (0.976-is
toli), aseve sakmaod maRalia modelis pirveli da mesame
koeficientTa t -statistikebic, Tumca meore koeficientis
t -statistikaze(stiudentis kriteriumze) amis Tqma ukve ar
SeiZleba. amasTan, modelis F- statistikis(fiSeris kriteri-umi) mniSvneloba wrfivi modelis analogiur maCvenebelze
metia, xolo standartuli cdomileba ki naklebi, rac
mTlianobaSi am modelis ufro maRal sizusteze miuTiTebs.
aRniSnuli modelidan gamomdinare, prognozuli Sefase-
bebis Sesabamisi grafiki naCvenebia nax. 4-ze.
nax. 4. maCveneblis kvadratuli trenduli modelis
cdomilebis grafikuli warmodgena.
axla avagoT mocemuli maCveneblis naxevrad logariT-
muli trenduli modeli. mas eqneba saxe:
LOG(V) = 7.953505642 + 0.2028865705*t.
-200 0
-100 0
0
100 0
200 0
300 0
0
5 000
1 000 0
1 500 0
2 000 0
2 500 0
99 0 0 01 02 0 3 04 05 06 07 0 8 09 10
Residu al Actual Fitted
menejmenti. marketingi.turizmi
Page 170
170
am modelis determinaciis koeficienti wina (kvadrat-
uli) modelis rigisaa, xolo koeficientTa t -statistikebi
mniSvnelovnad ufro maRali. mniSvnelovnadaa amaRlebuli
modelis F-statistikis mniSvnelobac, da mxolod darbin-
uotsonis statistikis sididea ufro dabali. aqedan gamom-
dinare, SeiZleba davaskvnaT, rom am modelis sizuste wina
modelis sizustis rigisaa.
maCveneblis naxevrad logariTmuli trenduli mode-
lis cdomileba naCvenebia nax.5-ze.
nax. 5. maCveneblis naxevrad logariTmuli trenduli
modelis cdomilebis grafikuli warmodgena
dabolos, avagoT am maCveneblis e.w. ARIMA-s (integr-
irebuli avtoregresiisa da mcocavi saSualos) tipis mod-
eli. mas eqneba saxe:
V = 12019.77419 + [AR(1)=0.9069015913,MA(1)=3.316283132, INITMA=2000],
sadac AR(1) warmoadgens pirveli rigis avtoregresi-
ul wevrs, xolo (1) pirveli rigis mcocavi saSualos sid-
ides (rogorc cnobilia, MA(1)= , sadac mocemuli
gantolebis cdomilebaa (naSTi wevria wina periodisaTvis)).
-.2
-.1
.0
.1
.2
7.5
8.0
8.5
9.0
9.5
10.0
10.5
99 00 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10
Residual Actual Fit ted
nino abesaZe
1−tu 1−tu
Page 171
171
amasTan, gantolebis marjvena mxareSi miTiTebulia drois
momenti, romlidanac iwyeba wiaRsvla warsulSi
(ingl.BACKCAST-warsulis aRdgenas, retropolacias niSnavs).
am gantolebis parametrTa statistikuri maxasiaTeblebi
zemoT moyvanili modelebidan yvelaze zustia. kerZod: misi
determinaciis koeficienti 0.99-s tolia, F-statistikis mniS-
vneloba udris 586-s, mxolod darbin-uotsonis statistikis
mniSvnelobaa sxva modelebze naklebi da Sesabamisad, t -statis-
tikis mniSvnelobebic araa maRali. (garda amisa, rogorc
cnobilia, aseTi tipis modelebi sakmaod swrafad hkargaven
prognozirebis sizustes, amitom maTi gamoyeneba grZelvadi-
an periodSi prognozirebisTvis araa mizanSewonili.)
nax. 6. maCveneblis ARIMA-s tipis modelis cdomilebis
grafikuli warmodgena
wrfivi trenduli, kvadratuli trenduli modelis,
naxevrad logariTmuli trenduli modelis, ARIMA-s tipis
modelis bazaze da bolo sami modelis bazaze gakeTebu-
li prognozuli Sefasebebi warmovadginoT cxrilis saxiT
(ix. cxrili 4).
-800
-400
0
400
800
1200
0
5000
10000
15000
20000
25000
00 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10
Residual Actual Fitted
menejmenti. marketingi.turizmi
Page 172
172
sawarmoTa brunvis maCveneblis prognozuli Sefasebe-
bi 2011-2015 wlebisaTvis sxvadasxva modelis bazaze
cxrili 4.
am maCveneblis dinamikis grafiks, Sesabamisi prognozu-
li SefasebebiT, eqneba saxe (ix. nax.7).
nax. 7. maCveneblis dinamika da prognozuli Sefasebebi
wrfivi, kvadratuli, naxevrad logariTmuli da ARIMA-s
tipis modelebis bazaze
rogorc vxedavT, mocemul modelebs Soris yvelaze
optimistur prognozul Sefasebebs iZleva naxevrad log-
wlebi prognozuli
Sefasebebi
wrfivi
trenduli
modelis
bazaze
prognozuli
Sefasebebi
kvadratuli
trenduli
modelis
bazaze
prognozuli
Sefasebebi
naxevrad
logariTmuli
trenduli
modelis
bazaze
prognozuli
Sefasebebi
ARIMA-s tipis
modelis
bazaze
bolo sami
modelis
bazaze
miRebuli
Sewonili
prognozuli
Sefasebebi
2011 23953.0 28119.2 32472.35 23173.3 27892.7
2012 25944.6 32033.77 39776.5 22134.9 31259.2
2013 27936.2 36222.96 48723.5 21193.2 35293.4
2014 29927.8 40686.85 59683.1 20339.2 40114.9
2015 31919.3 45425.43 73107.8 19564.7 45870.6
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
80000
00 02 04 06 08 10 12 14
V1FV2F
V3FV4F
nino abesaZe
Page 173
173
0
10000
20000
30000
40000
50000
00 02 04 06 08 10 12 14
WFV
ariTmuli trenduli modeli, yvelaze pesimistur Sefase-
bebs ki - ARIMA-s tipis modeli (romelic, misi statis-
tikuri maxasiaTeblebidan gamomdinare, yvelaze zusti Cans!).
amasTan, sabolood obieqturTan maqsimalurad miaxloe-
buli prognozuli Sefasebebis miRebis mizniT, vipovoT prog-
nozuli Sefasebebi, romlebic warmoadgens bolo sami (yve-
laze ufro zusti!) modelidan miRebuli prognozuli Se-
fasebebis Sewonil saSualos, aRniSnuli modelebis deter-
minaciis koeficientebis (maTi sizustis ZiriTadi maxasi-
aTeblis) mimarT.
am Sefasebas, romelsac WFV-iT aRvniSnavT, eqneba saxe:
WFV=
romlis Sesabamisi prognozuli Sefasebebi naCvenebia
nax. 8-ze.
nax. 8. maCveneblis A dinamika da bolo sami modelis
bazaze miRebuli Sewonili prognozuli Sefasebebi
advili SesamCnevia, rom es ukanaskneli prognozuli
Sefaseba, TiTqmis zustad imeorebs kvardatuli trenduli
modelis bazaze miRebul Sefasebebs. amitomac SegviZlia
,993.0975.0976.0
4*993.03*975.02*976.0++
++ FVFVFV
menejmenti. marketingi.turizmi
Page 174
174
CavTvaloT, rom 2015 wlis sawarmoTa brunvis saprognozo
maCenebeli 45425.43 mln laris toli iqneba.
cxadia, ,,saqstatis” mxridan ekonomikuri subieqtebis
registraciis, statistikuri aRricxvianobisa da aqedan ga-
momdinare, statistikuri informaciis xarisis gaumjobese-
ba, adekvaturi statistikuri maxasiaTeblebisa da amis safuZ-
velze saimedo saprognozo gaangariSebebis myari safuZve-
li gaxdeba.
Improving Database of Business-statisticsand Forecasting of Figures
N. Abesadze
The article discusses the question of improving information base for the
small and medium business in Georgia.
The point is that these businesses don’t have abilities to conduct market-
ing researches and make proper managerial decisions based on the results of
these researches. This is easier for bigger businesses to do.
Therefore, the necessity of conducting periodical economic census and
actualization of the base during the intervals are proved in the article. It also
provides the classification of enterprises according to their sizes and sets out a
question of periodical actualization of the registered enterprises according to
different sectors. The article also discusses the problem of forecasting turnover
figures of enterprises using the modern methods of time series models. Namely,
the following models are used: linear trendy, square trendy, half-logarithm trendy
and ARIMA type model. In addition, the weighted average of the results using
the above-mentioned models is calculated, taking into account determination
coefficient of these models.
nino abesaZe
Page 175
175
izolda WilaZe
ekonomikis akademiuri doqtori,
Tsu asocirebuli profesori
saerTod, gadawyvetilebis miReba ramdenime altarna-
tividan arCevanis gakeTebas niSnavs. nebismieri gadawyvetile-
ba warmoebis donis, asortimentis, Sesyidvebis, gayidvebis,
warmoebis SemzRudveli faqtorebis, sasurveli finansuri
Sedegis miRebis, konkretuli SekveTis miRebis, biznesis naw-
ilis daxurvis da a.S. Sesaxeb, garkveul danaxarjebTanaa
dakavSirebuli.
pirvel rigSi aRvniSavT, rom cnebebi ̀ xarji~ da ̀ dax-
arji~ erTi da igivea. finansuri angariSgebis saerTaSoriso
standartebis (fass) ganmartebiT, xarjebi aris sawarmos
ekonomikuri sargeblis Semcireba angariSgebiTi perio-
dis ganmavlobaSi sawarmodan aqtivebis gasvlis an valde-
bulebebis zrdis safuZvleze, rac gamoixateba sawarmos
sakuTari kapitalis SemcirebiT, romelic dakavSirebu-
li araa mesakuTreTaTvis kapitalis ganawilebasTan.1
motanil ganmartebaSi igulisxmeba, rogorc Cveulebriv
sameurneo saqmianobaze gaweuli xarjebi, aseve zaralic.
da miCneulia, rom Cveulebriv sameureno saqmianobaze gaweu-
li xarjebic warmoadgens sawarmodan ekonomikuri sargeb-
lis gasvlas (Semcirebas), rasac ar veTanxmebiT.
sabuRaltro aRricxva da analizi
relevanturi da alternatiuli
xarjebis maCvenebelTa gamoyeneba
gadawyvetilebebis miRebisas
1 bass, struqturuli safuZvlebi, muxli70. Targmani inglisuridan, Tb., 2010.
Page 176
176
migvaCnia, rom Cveulebrivi samerneo saqmianobis dan-
axarjebis gaigiveba zaralis cnebasTan, gaumarTlebelia,
rameTu, Cveulebrivi sameurneo saqmianobis ganxorcieleba
adekvaturi danaxarjebis gawevis gareSe SeuZlebelia da
amdenad, sawarmodan ekonomikuri sargeblis gasvlad an
Semcirebad ar unda CaiTvalos.
davasaxelebT ramdenime magaliTs: produqciis damza-
debaze nedleulis xarjva, marTalia, iwvevs sawyobSi nedleu-
lis maragis Semcirebas, magram imavdroulad izrdeba mza
produqtad gardaqmnili aqtivi, romelsac realizaciis
Semdeg Semosavali da mogeba moaqvs. amasTan, sawarmos
aqtivis (qonebis) saerTo sidide ar icvleba. maSasadame,
nedleulis xarji aucilebeli iyo momavali ekonomikuri
sargeblis formirebisaTvis.Aaseve, SromiTi xarjebic mza
produqtSi gadadis da miuxedavad imisa, rom personalis
mier gaweul Sromaze sawarmos warmoeqmneba valdebuleba
gasacem xelfasze, imave sididiT izrdeba mza produqciis
moculoba. agreTve, resursebis SeZenaze daxarjuli fula-
di qonebac ar warmoadgens, sawarmos ekonomikuri sargeb-
lis Semcirebas. davuSvaT, Sesyidulia 45000 laris danad-
garebi. am operaciaze, marTalia, sawarmodan fuladi Tanxa
gava, magram sanacvlod Semodis imave Rirebulebis materi-
aluri aqtivi da a.S. arsebobs aseTi `paradoqsi~: xarjebis
gawevis gareSe, aranairi Semosavlebi ar miiReba. Mmogebis
miReba erTnairi aucileblobiT moiTxovs Semosavlebsa da
Sesabamis xarjebs.
rac Seexeba zarals, igi aris sawarmos saqmianobis ama
Tu im mxaris,uaryofiTi finansuri Sedegi, romelic
rasakvirvelia, sawarmos ekonomikur sargebels amcirebs
da gauamarTlebelia, zaralis cneba, xarjebis cnebasTan
gavaigivoT.
izolda WilaZe
Page 177
177
maSasdame, xarjebi aris Cvelebriv sameurneo saqmi-
anobaSi moxmarebuli materialuri da aramaterialuri
resursebi, samomavlo ekonomikuri sargeblis miRebis
mizniT.
zarali ki aris sawarmos ekonomikuri sargeblis
Semcireba an gasvla sawarmodan, romelic dakavSirebu-
li araa mesakuTreTaTvis kapitalis ganawilebasTan.
gadawyvetilebebis miRebis dros iseTi arCevanis ga-
keTeba xdeba, romelic aqcionerebs (mflobelebs) maqsi-
malur mogebas moutans. gadawyvetilebebis miRebis proce-
si oTx ZiriTad safexurs moicavs: gadawvetilebis miRebis
saWiroebis aRiarebas, SesaZlo alternativebis gamovlenas,
alternativebis Sefasebas da moqmedebis mimarTulebis
Sesaxeb gadawyvetilebis miRebas. maTgan yvelaze mniSvnelo-
vani alternativebis Sefasebaa.
alternativebis Sefasebisas mravali sxvadasxva in-
formacia gamoiyeneba, magram, Cven amjerad, danaxarjebis
informacias ganvixilavT.
gadawyvetilebebis miRebaze damokidebulebis mixed-
viT gamoyofen relevantur, ararelevantur da alterna-
tiul danaxarjebs.1
relevanturia xarji, romelic gadawyvetilebis Secv-
laze damokidebulebis mixedviT icvleba. igi romelime
proeqtis (kursis) miRebisas warmoiSoba, Aanu, igi ar arse-
bobs erT SemTxvevaSi, magram warmoiSoba meore SemTxveva-
Si. amitom, arCevanis gakeTebis dros igi gaTvalswinebuli
unda iqnes.
relevanturi danaxarjebi aris momavlis xarji da
fuladi saxsrebis nakadebia.ramdenime alternatividan is
proeqtia misaRebi, romlis relevanturi xarjebic naklebia.
1 finansuri marTva da kontroli. ACCA, wigni 2.4, Targm.inglis., Tb., 2004, gv:451.
sabuRaltro aRricxva da analizi
Page 178
178
ararelevanturia xarji, romelic ar Seicvleba, rome-
li gadawvetilebac ar unda iqnes miRebuli.Aamitom, gadaw-
yetilebis miRebis dros igi SeiZleba gaTvaliswinebuli
ar iqnes. davuSvaT, ganixileba ori proeqti (ix. cxrili).
relevanturi xarjebis gamoyofa
cxrilidan Cans, rom ufro naklebi prognozuli xar-
jebi aqvs pirvel proeqts. imaves aCvenebs Sefaseba rele-
vanturi danaxarjebiT.Nnaklebi relevanturi xarjebi
swored pirvel proeqts gaaCnia. danaxarjebis jamebs Soris
sxvaobac orive SemTxvevaSi 14100 laria. maSasadame, gadaw-
yvetilebis miRebis dros SeiZleba mxolod relavanturi
xarjebi iqnes gaTvaliswinebuli. amitom, relevantur xar-
jebs, gasaTvaliswinebel xarjebsac uwodeben. xolo, Sromi-
Ti xarji, imave magaliTze, ar Seicvleba romeli proeqtic
ar unda iyos miRebuli. igi yovelTvis Tanabari sididiT
iarsebebs, amitom arareleeanturia, gadawyvetilebis miRe-
baze ar reagirebs da amdenad, arCevanis gakeTebis dros
SeiZleba gaTvalswinebuli ar iqnes. ararelevantur xar-
jebs, argasaTvaliswinebel xarjebsac uwodeben.
danaxarjebi prognozuli
informacia (lari)
Arelevanturi
xarjebi (lari)
I proeqti II proeqti I proeqti II proeqti
• masalis xarji
• SromiTi xarji
• cveTis xarji
• reklamis xarji
-------------------------------
jami
30 600
11 500
7 400
5 200
------------
54 700
43 800
11 500
8 300
5 200
----------
68 800
30 600
-
7 400
-
------------
38 000
43 800
-
8 300
-
------------
52 100
izolda WilaZe
Page 179
179
Aararelevanturi xarjebi Seuqcevadi xarjebia, war-
sulis danaxarjebia da gardauvali xarjia. ararelevan-
tur xarjebs miekuTvneba agreTve arafuladi xarjebi (ma-
galiTad, cveTis xarji da pirobiTi xarjebi), saerTo mud-
mivi zednadebi xarjebi da aqtivis wminda sabalanso YR-
irebuleba.
alternatiuli danaxarjebi aris xelidan gaSvebuli
sargebeli, sxva saukeTeso alternativaze uaris Tqmis gamo.
alternatiuli danaxarji xazs usvams imas, rom gada-
wyvetilebis miReba sxvadasxva alternativasTan aris dakav-
Sirebuli da erTi gadawyvetilebis miRebis alternatiu-
li danaxarji aris mogeba an zRvruli mogeba, romelzec
uari iTqva morigi saukeTeso alternativis armiRebis gamo.1
alternatiuli danaxajebis gansazRvris dros Ziri-
Tadad zRvruli mogebis maCvenebeli gamoiyeneba, romelic
Semosavlebsa da cvlad xarjebs Soris sxvaobis
tolia.zRvruli mogebis maCvenebeli Tavisufalia materi-
aluri maragebis naSTebiscvlilebis gavlenisagan da ami-
tom, momgebianobis ufro realur suraTs iZleva, vidre Cveu-
lebrivi mogebis maCvenebeli.
Tanamedrove dasavleTis ekonomistebi Tvlian, rom
gadawyvetilebebis miRebis dros, alternatiuli proeqteb-
is Sefasebisas alternatiuli danaxarjebic iqnes gaTval-
iswinebuli.
ganvixiloT, sxvadasxva situaciuri SemTxveva:
1. davuSvaT, erT-erT kontraqts sWirdeba 1000 kg raRac
masala, romlis Sesyidvis fasia 2l/kg. maragSi aseTi masa-
la ar arsebobs. igive saxis masala SeiZleba gamoyenebul
iqnes meore proeqtze, romelsac 500 lariT meti zRvruli
mogeba moaqvs.
ismeba kiTxva: ra xarjebi unda gaiTvaliswinos me-
warmem kontarqtis Sefasebis dros?
proeqtSi gasaTvaliswinebeli xarjebia: masalis rele-
vanturi xarji – 2000 lari da alternatiuli xarji 500
sabuRaltro aRricxva da analizi
1mmarTvelobiTi aRricxva. ACCA. wigni F2, Targmani inglis., Tb., 2008, Ggv: 191.
Page 180
180
lari. Cveni azriT, aseTi midgoma proeqts aZvirebs.yovelTvis
arsebobs miRebuli gadawyvetilebis alternativa, romelT-
anac SedarebiT mewarmem raRac Semosavali SeiZleba dakar-
gos, magram es bunebrivad arsebobs da misi gaTvaliswineba
gaumarTleblad mimaCnia.
2. davuSvaT, sawarmos aqvs adre nayidi 100 kg raime-
masala, 1,5 l/kg. igi aRar gamoiyeneba, magram SeiZleba
gaiyidos 3l/kg. menejmenti ganixilavs erT-erTi SekveTis
fass, romelSic gamoyenebuli iqneba 80 kg es masala.
Mmasalis alternatiuli xarji, romelic gaiTval-
iswineba SekveTis fasSi, iqneba 240 lari, rac bunebrivia,
SekveTis fass aZvirebs.
3. mompovebeli sawarmo iyenebs kvalificiur Sromas,
romlis saaTobrivi Rirebulebaa 5 lari da iRebs zRvrul
mogebas saaTSi 2 lars. axla ixilaven axal proeqts, romel-
ic saWiroebs 1500 sT kvalificiur Sromas. arsebobs kval-
ificiuri Sromis siWarbe. muSebi amJamad mocdenili arian,
magram anazRaurebas mainc Rebuloben.
Mmocemul SemTxvevaSi, relevanturi xarji nulis
tolia, radgan igive xelfasi isedac gadaixdeba, romeli
gadawyvetilebac ar unda iqnes miRebuli.
imave magaliTze Tu davuSvebT, rom ar arsebobs sam-
uSao Zalis siWarbe da yvela, vinc dasaqmdeba am axal
proeqtSi, sxva samuSaodan unda iqnes gadmoyvanili, maSin
am proeqtisaTvis gasaTvaliswinebeli SromiTi xarjebi
iqneba:L
relevanturi xarji - 1500 * 5 = 7500 l
alternatiuli xarji - 1500 * 2 = 3000 l
———————————————— —————
sul gasaTvaliswinebeli xarji 10500 l
izolda WilaZe
Page 181
181
5. grZelvadian aqtivebTan dakavSirebiT igive meTodi
gamoiyeneba, romelsac masalebis mimarT iyeneben. Tuki man-
qana-danadgarebi unda Seicvalos misi sasargeblo momsax-
urebis vadis bolos, maSin relevanturi danaxarji iqneba
misi mimdinare Canacvlebis Rirebuleba (anu Sesyidvis fasi).
Tu manqana-danadgarebi ar unda Seicvalos, maSin relevan-
turi danaxarji iqneba Semdegi ori Tanxidan udidesi: re-
alizaciidan miRebuli Semosavali (Tu gaiyideboda) da
wminda fuladi saxsrebis nakadebi, rac warmoiqmneba aq-
tivis gamoyenebidan (Tu ar gaiyideboda).
davuSvaT, sawarmoSi aris danadgari, romelic Tavda-
pirvelad 14000 lari Rirda, momsaxurebis vada aqvs 5 weli
da cveTa ericxeba wrfivi meTodiT wliurad 2800 lari.
amJamad, danadgaris wminda sabalanso Rirebuleba aris 5600
lari. misi sxva miznebisaTvis gamoyeneba ar xdeba, magram
SeiZleba gaiyidos 4000 larad.
danadgaris pirvandeli Rirebuleba, sabalanso Rire-
buleba da cveTis Tanxa ararelevnturia, radgan isini war-
sulis danaxarjebia da saaRricxvo politikiT ganisazRvre-
ba. magram amJamad misi gayidva SeiZleba 4000 larad, maSas-
adame, igi gasaTvaliswinebeli alternatiuli xarjia.
cnobili mecnieri samuelsoni,alternatiul danaxar-
jebs dakisrebul danaxarjebs uwodebs. mas miaCnia, rom
arsebobs gansxvaveba sabuRaltro angariSebSi asaxul dan-
axarjebsa da realur ekonomikur danaxarjebs Soris. al-
ternatiuli danaxarji aris saukeTeso xelsayreli Sesa-
Zleblobis fasi. magaliTad, wvrili firmis mflobels
SeeZlo epovna msgavsi samuSao _ daqiravebuliyo da mis
wliur xelfass gadaeWarbebina misi sakuTari firmis wli-
uri mogebisaTvis, magram, radgan sinamdvileSi aseTi anazRau-
sabuRaltro aRricxva da analizi
Page 182
182
reba ar arsebobs, warmoiqmneba dakisrebuli xarjebi.rodesac
firmis mflobeli raRac Tanxas xarjavs mowyobilobebis
sayidlad da mSeneblobisaTvis, maSin gaiangariSeba alter-
natiuli xarjebi.
sabazro fassa da alternatiul danaxarjebs Soris
winaaRmdegoba ar aris, wers samuelsoni. bazarze konkurent
gamyidvelebs Soris warmoqmnili fasi utoldeba saukeTe-
so xelmisawvdom SesaZleblobas da, maSasadame, alternati-
ul danaxarjebs, magram alternatiuli danaxarjebis gaan-
gariSeba ufro mizanSewonilia ara bazarze mimoqcevadi
nivTebisaTvis, aramed sabazro brunvaSi CaurTvelebisTvis.
amgvarad, danaxarjebi moicavs zustad fiqsirebul
fulad xarjebze mimatebul iseT alternatiul danaxar-
jebs, rac warmoiqmneba im faqtorebis gamo, romelTaA gamoy-
enebac SeiZleba alternatiul mimarTulebebSi. Tu, visime
Sroma an kapitali kompiuterebis warmoebaSi SeiZleba gamoy-
enebul iqnes naxSiris mopovebis an xorblis moyvanisaTvis,
an sxva kompiuteruli firmis saqmianobaSi, namdvili dan-
axarjebi gansazRvruli unda iqnes saukeTeso SesaZlo al-
ternatiuli danaxarjebis am elementebis gaTvaliswinebiT.1
veTanxmebiT samuelsons,rom makroekonomikur doneze
realuri danaxarjebi SeiZleba aseTi midgomebiT iqnes gaan-
alizebuli wminda Teoriuli TvalsazrisiT, magram mikro
doneze, sawarmoebSi alternatiuli xarjebis Setana proeq-
tis (an nebismieri saxis saqmianobis) prognozul an faqto-
1 p.samuelsoni, v.nordhausi, ekonomiksi, saxelmZRvanelo, Targm.inglis.,
Tb., 1992, gv: 117.
izolda WilaZe
Page 183
183
briv RirebulebaSi gamarTlebulad ar migvaCnia, jer erTi,
sazogadoebas uricxvi saxeobis saxmari nivTi sWirdeba da
SeuZlebelia mxolod romelime erTi, yvelaze maRal-mo-
mgebiani produqtis warmoeba arsebobdes, raTaA masze iqnes
orientacia aRebuli da Mmeore, praqtikaSi igi permanen-
tul hiperinflacias gamoiwvevs.
magaliTad, davuSvaT raime masalis Sesyidvis fasi,
saidanc SeiZleba damzaddes oridan erT-erTi saxeobis
produqti, aris 4l/kg. pirveli saxeobis produqts erTeulze
moaqvs 5 lari zRvruli mogeba, meores - 3 lari. Tu pirve-
li produqtis damzadeba gadawydeba, zRvruli mogebis
danakargi ar iarsebebs, vinaidan pirveli saukeTeso varian-
tia. Tu meore saxis produqtis warmoebas airCevs sawarmo,
maSin produqtis erTeulze daikargeba 2 l zRvruli mogeba,
romelic alternatiuli xarjia da Tuki gaTvaliswinebu-
li iqneba meore saxeobis produqtis SefasebaSi, amiT, orive
saxeobis produqtis danaxarjebi da fasi faqtobrivad erT-
nairi gaxdeba. ase, rom Tuki yvela fizikuri da iuridiuli
piri Tavis xarjebSi alternatiurl xarjebs Seitans,
vfiqrobT, sabolood imas moitans, rom erTi kg askili da
erTi kg oqro erTi da igive fasis gaxdeba, rac gamarTle-
bulad ar migvaCnia.
Aamrigad, marTebulia, gadawyvetilebebis miRebis dros,
arCevanis gakeTebis mizniT, gaTvaliswinebuli iqnes mxo-
los relevanturi xarji, alternatiuli xarjebis gareSe,
rac mikro da makrodoneze stabilurobas Seuwyobs xels.
sabuRaltro aRricxva da analizi
Page 184
184
Using the Indicators of Relevant and Opportunity Costs
in Decision Making Process
I. Chiladze
There are two types of costs depending on decision making process:
relevant costs and irrelevant costs. Costs are relevant if they change when
decisions are made, such costs are decision related costs. Thus, when making
decisions it’s enough to take into consideration only relevant costs. If there are
several alternatives, the project where relevant costs are less is better.
Alternative costs are the benefit (profit or marginal profit) which is lost
when the best alternative has not been chosen. That’s why economists consid-
er that in decision making, when evaluating projects alternative costs should
also be taken into consideration.
We consider that alternative costs shouldn’t be included in the value of
a chosen project, as it increases its price.
izolda WilaZe
Page 185
185
nana sreseli
iv. javaxiSvilis sax.
Tsu asocirebuli profesori
soflis meurneoba, rogorc mTeli ekonomikis umniS-
vnelovanesi dargi, xasiaTdeba rigi TaviseburebiT:
• warmoebis ekonomikuri procesi mWidrodaa dakavSire-
buli bunebriv procesebTan. Sesabamisad, warmoebis procesebs
Soris adgili aqvs did wyvetas;
• samuSao periodis da warmoebis procesis erTmaneTis-
gan mkveTrad dacilebis gamo, saboloo produqti miiReba sa-
muSao periodis dasrulebidan ramdenime Tvis Semdeg an su-
lac wlis bolos;
• soflis meurneoba (memcenareoba da mecxoveleoba)
rTuli warmoebaa da xasiaTdeba mravalproduqtianobiT (Zir-
iTadi, SeuRlebuli da Tanmdevi produqtebi).
sasoflo-sameurneo warmoebis specifikuroba gana-
pirobebs buRaltruli aRricxvis Taviseburebebs. Aamis
gaTvaliswinebiT, sasoflo-sameurneo saqmianobis buRaltru-
li aRricxvis wesebis, finansuri angariSgebis wardgenisa da
masTan dakavSirebuli ganmartebiTi SeniSvnebisaTvis, 2001 wlis
TebervalSi gancalkevebulad SemuSavda buRltruli aR-
ricxvis saerTaSoriso standarti (bass) 41 ,,soflis meurneo-
ba”. standarti dargobrivia da gamoyenebuli unda iqnes saso-
flo-sameurneo saqmianobasTan dakavSirebuli muxlebis - bi-
ologiuri aqtivebis, masTan dakavSirebuli saxelmwifo gran-
tebis da nayofis miRebis momentisTvis arsebuli soflis
meurneobis produqciis aRricxvisaTvis.
sabuRaltro aRricxva da analizi
biologiuri aqtivebis
Sefasebis da aRricxvis
Taviseburebebi
Page 186
186
standarti ar gamoiyeneba sasoflo-sameurneo saqmi-
anobasTan dakavSirebuli miwisa (romelic regulirdeba bass
16 ,,ZiriTadi saSualebebi”) da aramaterialuri aqtivebis
(romelic regulirdeba bass 38 ,,aramaterialuri aqtivebi”)
mimarT. 41 standarti aseve ar exeba soflis meurneobis
produqciis gadamuSavebis process, radgan mas sasoflo-sameur-
neo saqmianobis nairsaxeobad ar miiCnevs.
magaliTad, yurZnis Rvinod gadamuSaveba am standartiT
ar ganixileba sasoflo-sameurneo saqmianobad, Tumca, misi
logikuri gagrZelebaa.
bass-is 41 ,,soflis meurneoba” mizania, gansazRvros
nayofis miRebis momentisaTvis soflis meurneobis produqci-
is Tavdapirveli Sefaseba da aRiareba, biologiuri aqtivebis
transformaciis procesis aRricxvis meTodi da masTan dakav-
Sirebuli iseTi sakiTxebi, rac sxva standartebiT ar ganix-
ileba.
biologiuri aqtivebis, soflis meurneobis produqciisa
da nayofis Semdgomi gadamuSavebis procesis TvalsaCinoebi-
saTvis mogvyavs sqemebi magaliTebiT:
sasoflo-sameurneo saqmianobis aRricxvis Taviseburebebs
ganapirobebs ara mxolod warmoebis, aramed aRricxvis obieqte-
bis calkeuli saxeobebis _ biologiuri aqtivebis, soflis
meurneobis produqciis da biologiuri transformaciis pro-
cesebis specifikac. Bbass-is Tanaxmad:
nana sreseli
Page 187
187
biologiuri aqtivi aris mcenare an cxoveli. msgavsi
mcenareebis an cxovelebis erToblioba, rac qmnis biologiuri
aqtivebis jgufs;
soflis meurneobis produqcia aris sawarmos bi-
ologiuri aqtivebidan miRebuli produqti, mxolod nayofis
miRebis momentisaTvis; B
nayofis miReba aris biologiuri aqtividan produqciis
mocileba an biologiuri aqtivis sicocxlis procesis Sew-
yveta.
biologiuri transformacia aris biologiuri aqtivis
zrdis, degeneraciis (dakninebis), warmoebis da kvlavwarmoeb-
is (gamravleba-reproduqciis) procesebis erToblioba, romelic
ganapirobebs am aqtivis raodenobriv da xarisxobriv cvlile-
bas. biologiuri transformaciis, rogorc procesis marTvis
mizania: soflis meurneobis produqciis warmoeba, damatebiTi
biologiuri aqtivebis miReba, biologiuri aqtivis gayidva.
sasoflo_sameurneo saqmianoba mravaldargovania, magram
gansxvavebebis miuxedavad, aqvs Semdegi saerTo maxasieTeblebi1:
• cvlilebis unari, rac gamoixateba cocxali cxove-
lis an mcenaris biologiuri transformaciis unarSi;
• cvlilebis marTva, rac gulisxmobs biologiur trans-
formacias im pirobebis gaumjobesebis an stabilizaciis meS-
veobiT, romelic aucilebelia transformaciis procesisaTvis
(kveba, datenianeba, da a.S.). amgvari marTva soflis meurneobis
saqmianobas ganasxvavebs sxva saqmianobisgan.
• cvlilebis Sefaseba _biologiuri transformaciiT
an nayofis miRebiT gamowveuli xarisxobrivi (mag.: cximianoba,
simwife da a.S.) an raodenobrivi (namati,wona da a.S) cvlile-
ba Sefasebadi da kontrolirebadia.
biologiuri transformaciiT miiReba Sedegebis Semde-
gi tipebi:
1 finansuri angariSgebis saerTaSoriso standartebi (bass), buRal-
truli aRricxvis saerTaSoriso standarti 41 „soflis meurneoba”
,2009 wlis 1 ianvari, gv. 901.
sabuRaltro aRricxva da analizi
Page 188
188
zrda gulisxmobs aqtivis (mcenaris an cxovelis) cv-
lilebas misi raodenobis matebis an xarisxis amaRlebis gziT;
degeneracia aris aqtivis cvlileba mcenaris an cxovelis
raodenobis Semcirebis gziT; reproduqcia aris aqtivis cv-
lileba cocxali mcenaris an cxovelis namatis (namravlis
miRebis) Sedegad.
biologiuri aqtivebis klasifikacia.
aRricxvasa da finansur angariSgebaSi wadgenis mizniT
biologiuri aqtivebi klasificirdeba:
moxmarebisTvis gankuTvnili biologiuri aqtivebi ise-
Ti aqtivebia, rac soflis meurneobis produqciis saxiT miRe-
buli unda iqnes nayofad an gaiyidos rogorc biologiuri
aqtivi. magaliTad, marcvleuli kulturebi _ simindi, xorba-
li, qeri; saxorce daniSnulebis Sinauri cxovelebi da frin-
veli, Tevzi da a.S.
sanaSene biologiuri aqtivia yvela is aqtivi, romelic
gankuTvnili araa moxmarebisaTvis. magaliTad, cocxali piru-
tyvi, romlidanac miiReba rZe da namravli; vazi; xexili da a.
S. sanaSene biologiuri aqtivi aris ara soflis meurneobis
produqcia, aramed TviTmenayofe aqtivi.
nana sreseli
Page 189
189
zrdasrulia biologiuri aqtivi, romelic xasiaTdeba
mosavlis mowevis unariT (moxmarebisTvis gankuTvnili bi-
ologiur aqtivebTan mimarTebiT) an SeuZlia regularulad
namatis mocema (sanaSene, TviTmenayofe biologiur aqtivebTan
mimarTebiT).
mozardi jgufis gamoyofa biologiuri aqtivebidan
gamowveulia imiT, rom cxovelebis erTi nawili gamoiyeneba,
rogorc ZiriTadi saSualebebi, xolo meore nawili, rogorc
sabrunavi saSualebebi _sasaqonlo -materialuri faseulo-
bis SemadgenlobaSi. aRricxvaSi zustad unda aisaxos yvela
saxeobis cxovelis suladobis moZraoba da cvlileba: nam-
ravlis miReba, jiSiani cxovelebis SeZena, mozardis zrdas-
rul jgufSi gadayvana da a. S.
biologiuri aqtivebis Sefaseba.
sasoflo-sameurneo saqmianobas gaaCnia unikaluri bune-
ba da maxasiaTeblebi. gamomdinare aqedan, soflis meurneobis
produqcia da biologiuri aqtivebi Sefasdeba mxolod maSin,
rodesac1:
biologiuri aqtivi, Tavdapirveli aRiarebisas da yoveli
saangariSgebo periodis bolos, unda Sefasdes gayidvisaTvis
saWiro Sefasebuli xarjebiT Semcirebuli realuri Rire-
bulebiT.
biologiuri aqtividan miRebuli soflis meurneobis
produqti unda Sefasdes nayofis miRebis momentisaTvis ar-
1 finansuri angariSgebis saerTaSoriso standartebi (bass), buRal-
truli aRricxvis saerTaSoriso standarti 41 „soflis meurneoba”,
2009 wlis 1 ianvari, gv. 902.
sabuRaltro aRricxva da analizi
Page 190
190
sebuli gayidvisTvis saWiro Sefasebuli xarjebiT Semcire-
buli realuri RirebulebiT.
Sefasebuli xarjebi moicavs gayidvisaTvis saWiro
xarjebs: sasaqonlo birJebis da maregulirebeli saagentoeb-
is mosakrebels; Suamavlis sakomisios da gayidvis sxva xar-
jebs. igi ar moicavs transportirebis da bazarze aqtivis
miwodebis xarjebs, radgan is ukve gaTvaliswinebulia re-
aluri Rirebulebis gansazRvrisas.
realuri Rirebuleba aris is Tanxa, romliTac SeiZle-
ba aqtivi gaicvalos urTierTdamoukidebel da saqmis mcodne
mxareebs Soris „gaSlili xelis manZilis principiT.” re-
aluri Rirebuleba efuZneba aqtivis mimdinare adgilmdebar-
eobasa da mdgomareobas. realuri Rirebuleba aris sxvaoba
sabazro fassa da aqtivebis bazarze miwodebis satransporto
da sxva xarjebs Soris. magaliTad, fermaSi msxvilfexa rqosani
pirutyvis realuri Rirebuleba aris Sesabamis bazarze arse-
bul fass gamoklebuli transportisa da bazarze misi miyva-
nis sxva xarjebi.
realuri Rirebulebis dadgenis gamartivebis mizniT, Bbi-
ologiur aqtivebsa da soflis meurneobis produqcias ajgufe-
ben mniSvnelovani maxasieTeblebis mixedviT. dajgufebisaTvis
sawarmom unda SearCios iseTi maxasiaTebeli, romlis mixedvi-
Tac gansazRvrulia sabazro fasi. magaliTad, asakobrivi jgufi,
xarisxi da a.S.
nana sreseli
Page 191
191
biologiuri aqtivis realuri Rirebulebis dadgenis
safuZvelia aqtiur bazarze kotirebuli fasebi :
aqtiuri bazris ararsebobis SemTxvevaSi, realuri Rire-
bulebis gansazRvris mizniT, sawarmom SeiZleba gamoiyenos
qvemoT miTiTebuli pirobebidan erTi an ramdenime, misi xelm-
isawvdomobis mixedviT:
soflis meurneobis produqtebis mwarmoebeli, warmoeb-
is zogierT stadiaze, sasaqonlo materialur faseulobas _
soflis meurneobis produqcias nayofis miRebis Semdeg, Sei-
Zleba aRricxavdes neto-sarealizacio RirebulebiT. ker-
Zod, rodesac marcvleuli kulturebis mosavali ukve aRebu-
lia da misi realizaciac uzrunvelyofilia saxelmwifo
grantebiT an winaswar dadebuli (forvarduli) kontraqte-
biT an bazris erTgvarovnebiT, ris gamoc umniSvneloa saqon-
lis realizaciis gareSe darCenis riski.
neto (wminda) sarealizacio Rirebuleba aris Sefasebi-
Ti gasayidi fasi produqciis dasrulebisa da gayidvisaTvis
saWiro SefasebiTi xarjebis gamoklebiT. igi aris wminda Tanxa,
romelsac sawarmo moelis sasaqonlo materialuri faseu-
lobis gayidvis Semdeg, Cveulebrivi sameurneo saqmianobis
sabuRaltro aRricxva da analizi
Page 192
192
procesSi. realuri Rirebuleba ki aris Tanxa, romelzec igive
sasaqonlo- materialuri faseuloba SeiZleba gaicvalos ba-
zarze, dainteresebul da saqmismcodne myidvelebsa da gamy-
idvelebs Soris.Nneto sarealizacio Rirebuleba sawarmosaTvis
specifikuri Rirebulebaa, xolo realuri Rirebuleba ki _
ara. neto (wminda) sarealizacio Rirebuleba SesaZlebelia
ar udrides gayidvis Sefasebuli xarjebiT Semcirebul re-
alur Rirebulebas.
biologiuri aqtivis mocemuli mdgomareobisaTvis saba-
zro fasis ar arsebobis pirobebSi, biologiuri aqtivis
realuri Rirebulebis gansazRvrisas sawarmo iyenebs am aq-
tividan mosalodneli wminda (neto) fuladi saxsrebis dis-
kontirebul Rirebulebas. Ddiskontirebuli Rirebuleba
gamoTvleba im neto fuladi nakadidan, romlis miRebasac varau-
doben bazris monawileebi mocemuli aqtividan am aqtivisTvis
yvelaze Sesaferis bazarze.
im biologiuri aqtivisaTvis, romlzec ar arsebobs ba-
zriT gansazRvruli fasebi an Rirebulebebi da aris varaudi,
rom SeuZlebelia realuri Rirebulebis saimedod Sefaseba,
amgvari biologiuri aqtivi unda Sefasdes TviTRirebulebiT,
dagrovili cveTisa da dagrovili gaufasurebis zaralis
gamoklebiT. rodesac amgvari biologiuri aqtivis realuri
Rirebulebis Sefaseba saimedo gaxdeba, sawarmom biologiuri
aqtivi unda Seafasos gayidvisaTvis Sefasebuli xarjebiT
Semcirebuli realuri RirebulebiT.
biologiuri aqtivebi xSirad fizikurad mimagrebulia
miwaze (magaliTad, xeebi tyis masivSi, xexilis xeebi baRebSi,
vazi zvarSi da a.S.).miwaze mimagrebuli biologiuri aqtivi-
saTvis SeiZleba ar arsebobdes calke bazari, magram aqtiuri
bazari SeiZleba arsebobdes kombinirebuli aqtivisaTvis,
rogorc biologiuri aqtivebis, daumuSavebeli miwis an gaum-
jobesebuli miwis erTiani paketisaTvis. Bbiologiuri aqtivis
realuri Rirebulebis gansazRvrisaTvisKkombinirebuli aq-
tivis realuri Rirebulebas SeiZleba gamoakldes daumuSave-
beli miwis an gaumjobesebuli miwis realuri Rirebuleba.
rogorc aRvniSneT, biologiuri aqtivebidan miRebuli
soflis meurneobis produqcia Tavdapirveli aRiarebisas fas-
deba gayidvis Sefasebuli xarjebiT Semcirebuli realuri
nana sreseli
Page 193
193
RirebulebiT. aseTi Sefaseba warmoadgens soflis meurneo-
bis produqciis TviTRirebulebas nayofis miRebis momentSi,
rac SesabamisobaSia Tavdapirveli TviTRirebulebiT aRricx-
vis modelTan.
standartiT biologiuri aqtivebis Tavdapirveli aRi-
arebisas da realizaciis Sefasebuli xarjebiT Semcirebuli
realuri Rirebulebis cvlilebebidan warmoqmnili Semosu-
loba an zarali unda aRiardes im periodis wminda mogebasa
da zaralSi, rodesac igi warmoiqmna1.
magaliTi:
fermerulma meurneobam mozardidan ZiriTad merZeul
jogSi gadaiyvana 10 uSobeli cocxali woniT - 4.620 kg da
gamozrdis TviTRirebulebiT - 27.720 lar. gadayvanis TariR-
isaTvis 1 kg cocxali wonis gayidvis Sefasebuli xarjebiT
Semcirebuli realuri Rirebuleba aris 7 lari.
mozardi da suqebaze dayenebuli pirutyvi warmoadgens
sabrunav saSualebebs da unda aRiricxos sasaqonlo -materi-
aluri faseulobis SemadgenlobaSi, angariSze _ 1615 ,,mozar-
di da gasasuqebeli pirutyvi.” produqtiuli pirutyvis mozar-
deulSi gadayvana unda aRiricxos angariSze _ 2125 ,,ZiriTa-
di jogis formireba.” meurneobaSi ganxorcielebuli sameur-
neo operaciebi aRricxvaSi aisaxeba Semdegi gatarebebiT:
ZiriTad merZeul jogSi gadasayvani 10 suli mozardeu-
lis Camowera gamozrdis TviTRirebulebiT 27,720 lari:
debeti _ 2125 ,,ZiriTadi jogis formireba” - 27,720 lari
krediti _ 1615 ,,mozardi da gasasuqebeli pirutyvi” - 27,720
lari.
,,ZiriTad merZeuli jogSi” gadayvanili 10 suli mozar-
deuli unda Sefasdes 1 kg cocxali wonis gayidvis Sefasebu-
li xarjebiT Semcirebuli realuri RirebulebiT, rac Sead-
gens 32,340 (4620*7) lars. mozardis gadayvana ,,ZiriTad merZeul
jogSi~ gayidvis Sefasebuli xarjebiT Semcirebuli realur
RirebulebiT 32,340 lari aisaxeba gatarebiT:
1 finansuri angariSgebis saerTaSoriso standartebi (fass), buRal-
truli aRricxvis saerTaSoriso standarti 41 „soflis meurneoba,”
2009 wlis 1 ianvari, gv. 904.
sabuRaltro aRricxva da analizi
Page 194
194
debeti _ 2155 ,,ZiriTad merZeuli jogi” - 32,340 lari.
krediti _ 2125 ,,ZiriTadi jogis formireba” - 32,340 lari.
sxvaoba gayidvis Sefasebuli xarjebiT Semcirebuli
realur Rirebulebasa (32,340 lari) da gamozrdis TviTRire-
buleba (27,720 lari) Soris 4,620 (32,340 –27,720) lari,
aisaxeba mimdinare peridois wminda mogebis saxiT.
mogeba ,,ZiriTad merZeuli jogSi~ gadayvanili mozar-
dis Rirebulebis cvlilebidan 4,620 lari gatardeba:
debeti _ 2125 ,,ZiriTadi jogis formireba”- 4,620 lari.
krediti _ 8130 ,,arasaoperacio mogeba” - 4,620 lari.
realuri Rirebulebis modeliT sargeblobis pirobeb-
Si, biologiuri aqtivebis warmoebasa da nayofis miRebaze
gaweuli xarjebi unda aRiardes misi gawevis momentSi. xar-
jebi, romelic zrdis sawarmos mflobelobaSi an kontrolze
myofi biologiuri aqtivebis raodenobas, unda daematos bi-
ologiuri aqtivis mimdinare Rirebulebas.
aseTiaBbiologiuri aqtivebis Sefasebis specifika da
aRricxvis zogierTi Tavisebureba.
Peculiarities of Assessment and Accounting of Biological Assets
N. Sreseli
Because of specifications of agricultural activities, difficult and almostconflict situation occurs regarding applying traditional accounting models, whichis primarily because of the fact, that it’s impossible to use initial cost and real-ization principle-based accounting models for accounting the processes associ-ated with biological transformations.
Despite the diversity of agricultural activities, the principles have beendeveloped by the International Accounting Standards 41 “Agriculture”, whichregulates the activities of short and long-term production cycle of agriculturalenterprises.
Among the characteristics of the enterprises producing agricultural prod-ucts, it’s important to note that while initial recognition, biological assets andagricultural products are estimated by the real cost decreased by estimated sell-ing expenses and the financial results caused by changes in real costs are re-flected in the net income and net loss of the reporting period.
nana sreseli
Page 195
195
nadeJda kvataSiZe
iv.javaxiSvilis Tsu asocirebuli profesori
ZiriTadi saSualebebis eqspluataciisa da cveTis xar-
jebis aRricxvas gansazRvravs ZiriTadi saSualebebis saaR-
ricxvo erTeulebad aRiareba. sazom erTeulad aRiareba niS-
navs imis dadgenas, Tu ras moicavs ZiriTadi saSualebebis
erTeuli. zogierT SemTxvevaSi, Znelia obieqtis identifika-
cia ZiriTad saSualebad, radgan mas damoukideblad ar moaqvs
sawarmosTvis ekonomikuri sargebeli. buRaltruli aRricx-
vis saerTaSoriso standarti (bass) 16 _ ̀ ZiriTadi saSualebe-
bi~ iZleva rekomendacias, rom aqtivis identificirebisa da
misi sazomi erTeulis dasadgenad saWiroa gansja aRiarebis
kriteriumis gamosayeneblad _ ama Tu im sawarmos konkretu-
li viTarebis mimarT obieqtis Sesabamisobis Semowmeba aq-
tivis ganmartebasTan. zogierT SemTxvevaSi mizanSewonilia
individualurad umniSvnelo erTeulebis gaerTianeba da kri-
teriumis gamoyeneba agregirebuli RirebulebisaTvis. anu um-
niSvnelo obieqtebis Sejameba da kriteriumebis gamoyeneba
Sejamebuli obieqtebisaTvis.
amdenad, ZiriTadi saSualebebis aRiarebisas unda gan-
isazRvros am erTeulebis Semadgeneli nawilebi da erTeu-
lis mTlian RirebulebaSi moculobis Sesabamisad daiyos is
mniSvnelovan da umniSvnelo nawilebad. ZiriTadi saSuale-
bebis yoveli erTeulis nawili, romelsac gaaCnia mniSvnelo-
vani Rirebuleba erTeulis mTlian RirebulebasTan mimarTe-
biT, unda aRiardes calke _ mniSvnelovan nawilad da calke
darCenil nawilad. darCenili nawili Sedgeba aRniSnuli
erTeulis im nawilebisagan, romlebic individualurad mniS-
vnelovani ar aris.
ZiriTadi saSualebebis
eqspluataciisa da cveTis xarjebis
aRricxvis sakiTxebi
sabuRaltro aRricxva da analizi
Page 196
196
aqtivebis ZiriTad saSualebad aRiarebisas Semadgeneli
nawilebis mniSvnelobasTan erTad, gasaTvaliswinebelia maTi
sasargeblo momsaxurebis vadac. periods, romelSic ZiriTad
saSualebas SeuZlia moitanos ekonomikuri sargebeli, ewode-
ba sasargeblo momsaxurebis vada.
gansxvavebuli sasargeblo momsaxurebis vadis mqone
nawilebi calke erTeulad unda aRiardnen. saTadarigo da
damxmare nawilebTan dakavSirebiT bass-i iZleva Semdeg
rekomendaciebs:
• saTadarigo da damxmare nawilebi ZiriTad saSualebe-
bad kvalificirdeba, Tu sawarmo maT gamoyenebas apirebs erTze
meti saaRricxvo periodis ganmavlobaSi;
• Tu saTadarigo nawili da damxmare mowyobiloba Sei-
Zleba gamoyenebul iqnes mxolod ZiriTadi saSualebebis
romelime konkretul erTeulTan erTad, is unda aRiricxos
ZiriTadi saSualebis saxiT.
saTadarigo da damxmare nawilebis sakiTxis gansjis
dros sawarmos SeuZlia gamoiyenos arsebiTobis principi
da misTvis mcire Rirebulebis saTadarigo da damxmare naw-
ilebi miakuTvnos sasaqonlo-materialur faseulobebs.
rogorc ukve aRiniSna, sawarmom ZiriTadi saSualebebis
Tavdapirveli aRiarebisas unda gansazRvros am erTeulebis
Semadgeneli nawilebi da erTeulis mTlian RirebulebaSi
moculobis Sesabamisad daiyos is mniSvnelovan da umniSvne-
lo nawilebad. ZiriTadi saSualebis yoveli erTeulis naw-
ils, romelsac gaaCnia mniSvnelovani Rirebuleba erTeulis
mTlian RirebulebasTan mimarTebiT, cveTa cal-calke unda
daericxos1.
ZiriTadi saSualebebis arsebiT nawils SeiZleba sxva
analogiuri ZiriTadi saSualebebis msgavsi sasargeblo mom-
saxurebis vada da cveTis daricxvis meTodebi hqondes. cve-
Tis daricxvis miznebisaTvis SesaZlebelia aseTi ZiriTadi
saSualebebis erTeulebis gaerTianeba.
aseve, calke unda daericxos cveTa am erTeulis darCe-
nil nawils. darCenili nawili Sedgeba aRniSnuli erTeulis
im nawilebisagan, rac individualurad mniSvnelovani ar aris.
1 bass 16. ZiriTadi saSualebebi. Tb., 2009. gv.43-50.
nadeJda kvataSiZe
Page 197
197
aqtivze cveTis daricxva maSin iwyeba, rodesac SesaZle-
belia misi gamoyeneba. aqtivis cveTadi Rirebuleba unda ga-
nawildes sistematur safuZvelze, misi sasargeblo momsax-
urebis vadis ganmavlobaSi. cveTis daricxva ar wydeba maSi-
nac ki, rodesac aqtivi xdeba gamouyenebeli an aqtiuri mox-
marebidan gamosulia, sanam aqtivs srulad ar daericxeba cve-
Ta. mokled, aqtivs cveTa daericxeba maSinac, roca is ar fun-
qcionirebs1. aqtivis umoqmedobis periodebs, rogorc wesi,
adgili aqvs uSualod aqtivis SeZenis Semdeg da uSualod
misi sawarmodan sxva formiT gasvlis win. bass-s miaCnia, rom
marTebulia SezRuduli sasargeblo momsaxurebis vadis mqone
aqtivze, misi funqcionirebis Tu umoqmedobis miuxedavad, cve-
Tis ise daricxva, rom finansur angariSgebaSi aisaxos aq-
tivis sasargeblo momsaxurebis potenciali, romelic gaixar-
ja aqtivis flobis periodSi.
rogorc cnobilia, miwas cveTa ar ericxeba, magram unda
aRiniSnos, rom bass-iT Tu miwis Rirebuleba moicavs moednis
demontaJis, likvidaciisa da aRdgenis danaxarjebs, miwis Rire-
bulebis am nawils cveTa daericxeba danaxarjebis gawevidan
ekonomikuri sargeblis miRebis periodSi. zog SemTxvevaSi,
miwas TviTon SeiZleba gaaCndes SezRuduli momsaxurebis
vada, am SemTxvevaSi mas daericxeba cveTa misgan misaRebi
sargeblianobis xasiaTis gaTvaliswinebiT.
aqtivis cveTis daricxva wydeba im dRidan, rac igi klas-
ificirdeba gasayidad gamiznulad (an CarTulia gasayidad
gamiznulad klasificirebul gamsvlel jgufSi) da mas Sem-
deg, rac wydeba am aqtivis aRiareba.
ZiriTdi saSualebebis SeZenis Semdeg iwyeba misi eqs-
pluatacia (gamoyeneba), rac moiTxovs mis teqnikur uzrunve-
lyofas _ aqtivebis muSa mdgomareobis SenarCunebas. amis-
aTvis saWiroa aqtivis movla, Senaxva, dazianebuli funqciis
aRdgena da sxva msgavsi samuSaoebis Catareba.
bass-i, ZiriTadi saSualebebis eqspluataciisaTvis gaweul
danaxarjebisadmi, iyenebs ZiriTadi saSualebebis aRiarebis
principebs. kerZod, ZiriTadi saSualebebis eqspluataciis
danaxarjebs, romelic akmayofilebs aqtivad aRiarebis krite-
riumebs, CairTveba ZiriTadi saSualebebis erTeulis sabalan-
sabuRaltro aRricxva da analizi
1 bass 16. ZiriTadi saSualebebi. Tb., 2009. ds 31-31.
Page 198
198
so RirebulebaSi; xolo romelic ar akmayofilebs aqtivad
aRiarebis kriteriumebs, ar CairTveba ZiriTadi saSualebebis
erTeulis sabalanso RirebulebaSi da gawevisTanave aRiardeba
xarjad.
bass-iT, ZiriTadi saSualebebis yoveldRiuri momsax-
urebis danaxarjebi ar akmayofilebs aqtivad aRiarebis kri-
teriumebs. es danaxarjebi aRiardeba mogebasa an zaralSi.
yoveldRiuri momsaxurebis danaxarjebi, ZiriTadad, moicavs
SromiTi da sxva resursebis danaxarjebs, aseve masSi SeiZle-
ba Sediodes mcirefasiani nawilebis Rirebuleba. es danaxar-
jebi xSirad aisaxeba rogorc ZiriTadi saSualebebis `remon-
ti da momsaxureba~.
ZiriTadi saSualebebis zogierTi erTeulis mTavari
detalebi SesaZloa moiTxovdes regularul Secvlas. aRi-
arebis principis Sesabamisad, Tu Semcvleli nawilebi akmay-
ofilebs aRiarebis kriteriumebs, is aRiardeba aqtivad da
misi Rirebuleba CairTveba ZiriTadi saSualebebis erTeu-
lis sabalanso RirebulebaSi, xolo Secvlili nawilebis
sabalanso Rirebulebis aRiareba wydeba. sabalanso Rire-
buleba is Tanxaa, romliTac aqtivi aRiarebulia dagrovili
cveTisa da dagrovili gaufasurebis zaralis1 Tanxebis gamok-
lebis Semdeg2.
aseTi midgoma gamoiyeneba maSinac ki, roca wina peri-
odebSi ar xdeboda Secvlili nawilis calke aqtivad aRiare-
ba da Sesamabisad masze cveTis daricxva. Secvlili nawilis
sabalanso Rirebulebis dasadgen indikatorad gamoiyeneba
Secvlili nawilis TviTRirebuleba.
ZiriTadi saSualebis erTeulis uwyveti gamoyenebis piro-
ba moiTxovs periodul srulmasStabian Semowmebebs defeqte-
bis gamosaaSkaraveblad, imis miuxedavad, am erTeulis naw-
ilebi Seicvleba Tu ara. rodesac aseTi srulmasStabiani
Semowmebebi tardeba, bass-iT Semowmebis Rirebuleba aisaxeba
ZiriTadi saSualebis erTeulis sabalanso RirebulebaSi,
nadeJda kvataSiZe
1 gaufasurebis zarali aris Tanxa, romliTac aqtivis sabalanso Rire-
buleba aRemateba mis anazRaurebad Rirebulebas ( bass 16 `ZiriTadi
saSualebebi~, p.6).2 anazRaurebadi Rirebuleba aris aqtivis Rirebulebis maqsimaluri sidide
gayidvis danaxarjebiT Semcirebuli aqtivis realur Rirebulebasa da
misi gamoyenebis Rirebulebas Soris (bass 16 1`ZiriTadi saSualebebi~,
p.6; bass 36 `aqtivebis gaufasureba~, p. 6).
Page 199
199
rogorc Semcvleli, Tu akmayofilebs aRiarebis kriteriumebs.
Sesabamisad wydeba wina Semowmebis Rirebulebis sabalanso
Rirebulebis (rogorc fizikuri nawilebisagan gansxvavebu-
li) aRiareba. amas adgili aqvs imis miuxedavad, wina Semowme-
bis Rirebuleba aisaxa Tu ara erTeulis SeZenis an Seqmnis
operaciis RirebulebaSi.
zogierTi aqtivis Tavdapirveli aRiarebisas sawarmos
specialistebs ar miaCniaT saWirod misi dayofa damoukidebel
nawilebad da cal-calke ZiriTad saSualebad aRiareba. amis
mizezia aqtivis Semadgenloba, romelic moicavs mcire Rire-
bulebis saTadarigo nawilebs da gansjis safuZvelze mocemul
sawarmoSi ar aRiardeba ZiriTad saSualebad. aseTi nawilebi
aRiricxeba sasaqonlo-materialuri faseulobebis saxiT da
maTi Secvlaze gaweuli danaxarjebi gawevisTanave aRiardeba
xarjad.
sawarmoSi adgili aqvs ara mxolod ZiriTadi saSuale-
bebis aqtivis romelime nawilis Secvlas, aramed saeqspluat-
acio xasiaTis samuSaoebsac. es SeiZleba iyos zedamxedvelo-
ba, gawyoba, gamarTva, dazeTva, gawmenda da sxva msgavsi sam-
uSaoebi. am samuSaoebis Catareba zogierT sawarmoSi SeiZle-
ba saWiro iyos yoveldRiurad, xolo zogierTSi _ garkveuli
periodulobiT. amgvari eqspluataciis xarjebi ar akmayofilebs
aqtivad aRiarebis kriteriumebs da gawevisTanave aRiardeba
xarjad.
Issues of Accounting of Repair Expenses and Depreciationof Fixed Assets
N. Kvatashidze
The accounting of repair expenses and depreciation of fixed assets isdetermined by determination of fixed assets as unit of measurement at theirinitial recognition. IAS 16 - Property, Plant and Equipment recommends thatdetermination of unit of measurement must be done individually for each cer-tain case based on judgment. Each unit recognized as fixed assets must be de-preciated separately and its repair expenses must be capitalized.
Repair and maintenance expenses of fixed assets that are recognizedas inventories must be recognized as current year expenses.
sabuRaltro aRricxva da analizi
Page 200
200
daibeWda ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universitetis bazaze
kompiuteruli uzrunvelyofa -
manana jixviSvili
ISSN 1987-5789