Martino Buberio Dialogas - Prabanga Ar Būtinybė

The following ad supports maintaining our C.E.E.O.L. service 

MARTINO BUBERIO DIALOGAS: PRABANGA AR BŪTINYBĖ?

«Dialogue according to Martin Buber: Luxury or Necessity?»

by Juozas Žilionis

Source:LOGOS ­ LOGOS: A Journal of Religion, Philosophy, Comparative Cultural Studies and Art(LOGOS), issue: 41 / 2005, pages: 117­123, on www.ceeol.com.

MOKSLINË MINTIS

117LOGOS 412005 SAUSIS � KOVAS

MARTINO BUBERIO DIALOGAS:PRABANGA AR BÛTINYBË?

Dialogue according to Martin Buber: Luxury or Necessity?

SUMMARY

The article shows the Hebrew sources of Buber�s dialogue and discusses the educational aspects ofdialogue. Dialogical communication is analyzed through the prism of two contrary ideas of education:the violent imposition of the educator�s personality on disciples; and the opening educator�s personalityto the disciple. Education based on the first idea aims at subjection and depersonalization. Educationbased on the second idea aims at the upbringing and perfecting of the disciple�s personality. Develop-ing the idea of openness, Buber introduces the notion of embracement (Umfassung), which signifiesthat aspect of education which causes friendly feelings of the disciple towards the educator. Consider-ing this aspect, Buber touches upon the expectation of reciprocity between man and God, I and You.Dialogical existence as participation in the process of reality related to transcendence, according toBuber, is both a luxury and a necessity.

Bet kodël tai, kad þmonës kalba ir kad jø diskursøbe paliovos gausëja, yra pragaiðtinga? Kur pavojus?1

Michel Foucault

HEBRAJIÐKA DIALOGO SPECIFIKA

Gauta 2005-01-18

RAKTAÞODÞIAI. Buberio dialogas Að-Tu, ugdymas, atsivërimas, apglëbtis, kreipimasis, diskursas.KEY WORDS. Buber�s dialogue between I and You, education, openness, embracement, apeal, discourse.

brëþia, kad �dialogas su galutinai (bettik galutinai) nepermanomu tekstu yraþydø istorijos ir bûties gyvastis, ... ne-átikëtino tautos atsparumo árankis�2. Ra-

Bibliniø tekstø, Talmudo, Midraðinësliteratûros nuolatinis studijavimas ir ko-mentavimas laiduoja þydiðkojo tapatu-mo gyvavimà. George�as Steineris pa-

JUOZAS ÞILIONISVilniaus pedagoginis universitetas

JUOZAS ÞILIONIS

118 LOGOS 412005 SAUSIS � KOVAS

biniðki atsakymai á nesibaigianèias ko-mentavimo problemas praktikoje taponormatyviniais elgesio nurodymais, ku-rie iðreiðkë gilø asmens atsakomybës uþkità asmená jausmà. Bûti atsakingamreiðkia suvokti atsakumà, suvokti Þo-dþio galià ir prasmæ, nes kalba, anotSteinerio, �galinti iðreikðti Sokrato etikà,Kristaus palyginimus, ... gali planuoti iráteisinti mirties lagerius bei apraðytikankinimø kamerà�3. Þodis gali suluo-ðinti þmoniø santykius, bet taip pat ga-li tapti �apreiðkimo, ekstazës, susiprati-mo stebuklo � bendrystës árankiu�4. Re-liginiø tekstø studijos þydams garanta-vo pirminio diskurso autoritetà ir tau-tos iðlikimà, o talmudinës dvasios iðsau-gojimas �þydø jausenoje iðugdë tam tik-rà filologiná ir raidiðkai teisiná virtuozið-kumà�5. Hebrajø �nuojauta, kad Dievassugeba atlikti visus kalbos veiksmus, ið-skyrus monologà�6, praplëtë dialogo suDievu sampratà. Dialogas þydams tapone tik kalbos aktu, klausinëjimo ir atsa-kymo forma, bet ir tam tikru màstymobûdu, tam tikra apreikðto þodþio perda-vimo praktika, atskleidþiama kûryboje.

Menininkas, iðgyvenæs apreikðtà þo-dá kaip dialogà su Dievu ir perteikæs jágyva forma poetikoje, muzikoje, dailëje,atstumà tarp þmogaus ir kito paverèia ap-ðviesta esatimi7. Dialoge santykiui su kitusuteikdamas estetinæ iðraiðkà, MichailasBachtinas (1895�1975) atskleidë naujàdialoginës filosofijos specifikà. Þodiskaip tam tikra medþiaga, priklausantinuo estetinës þiûros, nulemia kalbineskûrinio formas, kuriomis realizuojamameninë uþduotis. Ði uþduotis tampa me-niniu ávykiu bûtyje, kada yra suprasti iratpaþinti jo vertybiniai aspektai, jo rea-

lûs dalyviai. Kitaip, teigia Bachtinas, taibus tik objektas, �ið anksto numarintas irpaverstas nuoga empirine kalbine visu-ma�8, grynai teorinis paþinimo esinys.Autorius su savo kûriniu ásiliedamas ádialoginá bendrabûvá darosi atsakingas uþ�meninio matymo bei kûrybinio aktosubjekto � pozicijà bûties ávykyje�9. Pa-sak Bachtino, �ðiame pasaulyje viskaságyja reikðmæ, prasmæ ir vertæ tik persantyká su þmogumi, kaip tai, kas svar-bu þmogui�10, todël �gyvenimas ir me-nas turi bûti ne tik atsakingi vienas uþ ki-tà, bet ir prisiimti vienas kito kaltæ�11.Santykis, atsakomybë, kaltë � ðios sàvo-kos Bachtinui gan reikðmingos, pripaþás-tant kito svarbà ir vertæ formuojantis fe-nomenui að, kuris gyvena kitø pasaulyjesuvokdamas save. Aiðkindamas atsako-mybæ per þmogaus poelgius pasaulyje irkartu interpretuodamas subjekto patirtákaip etiná santyká, Bachtinas yra artimasHeideggerio þmogaus buvimo pasaulyjeapibûdinimui per rûpesèio, nuopuolio,kalbos egzistencialus. Þmoniø egzistenci-niai santykiai leidþia Bachtinui atskirtikalbinæ komunikacijà ir suvokti dialogàkaip grynà bendrabûvio formà. Todël dia-logas Bachtinui ið esmës yra nepabaigia-mas, nes �bûti � reiðkia dialogiðkai ben-drauti�12, be to, ir pati màstanèios þmogaussàmonës bûtis yra dialoginë13. Atsakas á ki-to kreipimàsi, sàmoniø dialoginis ávykis yrasantykio su kitu estetinio ákûnijimo forma,pasireiðkianti kaip �mano dvasios dova-na kitam�14. Estetiná aktà dialoge Bachti-nas nagrinëja pasitelkdamas tokias krikð-èioniðkas kategorijas kaip malonë ir mei-lë. Pasak Bachtino, siela ir kûnas yra �ku-riami tomis paèiomis vertybinëmis kate-gorijomis ir iðreiðkia vieningà kûrybiðkai

MOKSLINË MINTIS

119LOGOS 412005 SAUSIS � KOVAS

aktyvø santyká su þmogaus duotimi�15,todël, kalbant Reginos Èièinskaitës þo-dþiais, bachtiniðkàjá dialoginá santykákaip kûrybinio proceso vyksmà galimaapibûdinti �kaip esminio krikðèioniðko-jo santykio supasaulietinimà�16.

Taigi hebrajiðko dialogo esmë, jo spe-cifika atsiskleidþia atsakyme á Dievokreipiná, nes pasaulis yra Dievo kreipinys

ir gyvendami mes atliepiame á tà kreipi-ná: muzika prasminga, kai ji skambakaip kreipinys; malda yra tikra, kai iðgy-venama kaip kreipimasis á Dievà; þmo-gaus laisvë � atsiliepimas arba nusigræ-þimas nuo Dievo þodþio. Þmogaus gy-venimas vyksta realiame pasaulyje, kal-bantis su Dievu, arba kitaip tariant, dia-loginiu bûdu.

Dialogas, pasak Algio Mickûno, grin-dþiamas �buvimu su� kitais17 ir yra vie-na ið pamatiniø filosofijos problemø.Remdamiesi vaizdingu Alfredo White-heado teiginiu, kad visa Europos filoso-fija yra pastabos Platono paraðtëse, gali-me konstatuoti, kad Platonas visà savofilosofijà iðdëstë raðytinio dialogo formasiekdamas pokalbiais paþinti bûtá pasitel-kus dialektikos menà18 (Faidras, 276e), ku-ris yra ne kas kita kaip màstymas ir bu-vimas kartu su kitais. Toks graikiðkasmàstymas, Dalios Zabielaitës teigimu,suponuoja abstraktø ryðá tarp objekty-vaus pasaulio ir þmogaus, tai yra �þmo-gus egzistuoja atsi-traukæs, at-sijæs nuo be-tarpiðko santykio su gyvenama konkre-tybe, jà stebëdamas pro ðalto bei iðdidausproto ðydà�19. Pasaulis suvokiamas pro-tu, nesiremiant pojûèiais, racionaliu dis-kursu, kuris, pasak Tomo Sodeikos, nuoPlatono laikø tapo �svarbiausiu (o dau-gelio poþiûriu � vieninteliu) filosofiniotikrovës áprasminimo bûdu�20. Platonið-ko dialogo dalyviai þadina vidines sàmo-nës galias, bûtent prigimtines galias, kadapmàstytø ir paþintø tikràjà bûtá, svars-to skirtumà tarp áprastinës ir filosofinësþodþio reikðmës. Áprastinës kalbos þo-

dþiai, kaip paþymi Hans-Georgas Gada-meris, �turi daug reikðmiø ir ágyja sàvo-kos vertæ tik tada, kai kuri nors ið jø ið-skiriama ir kai tai pasiteisina màstanèia-me pokalbyje. Tai ávyksta, pavyzdþiui,Sokratui nenuilstamai klausinëjant ir Pla-tono dialoguose�21. Ðiais dialogais Plato-nas siekia ne tik atskleisti bûties esmæ,bet ir lavinti tam tikrus filosofuojanèiojoágûdþius, kritiðkai vertinti ir atskirti tik-ràsias prasmes nuo sofistiniø iðvedþioji-mø. Tad, pasak Zabielaitës, Platono dia-loginë bûsena, átvirtindama abstrakèiàegzistencinæ mokiniø laikysenà, �vedajuos tolyn nuo pasaulio, nugræþia nuogyvenamosios esamybës ir ragina ieðko-ti �esmiø kaip tokiø� idealistinëje anapu-sybëje�22. Taèiau tikràsias esatis galimamàstyti ir nenusigræþiant nuo gyvena-mojo pasaulio, nes, anot þydø religiniofilosofo ir teologo Martino Buberio(1878�1965), vieno ið þymiausiø dialogofilosofijos atstovo, �...visam tam, kas su-stingo kaip daiktas tarp daiktø ..., tai, kasobjektiðka, turi ásiliepsnoti esamybe,nuolatos gráþti á stichijà, ið kurios atsira-do, tolydþio turi bûti þmogaus matomair iðgyvenama esamuoju laiku�23. Kaiptaikliai paþymi Zabielaitë24, Buberio ávar-

KITO JUTIMAS

JUOZAS ÞILIONIS

120 LOGOS 412005 SAUSIS � KOVAS

dyta esamybës stichija radikaliai skiriasinuo Platono esmiø kaip tokiø, kadangi Bu-beris kvieèia paþinti konkreèià þemiðkà-jà tikrovæ, nes Dievas, sukûræs þmogø pa-gal savo paveikslà, liepæs jam þemæ valdyti(Pr 1, 28) ir rinktis gyvenimà (Ást 30, 19).Buberio dialogas yra paremtas asmeni-nio susitikimo su Dievu, su kitu, t.y. krei-pimosi-sakymo aktu, kurio metu yraklausomasi ir iðgirstama. Þmogaus san-

tykis su þmogumi Buberiui tampa reikð-mingas veido matymu, veido atsispindë-jimu kitame ir savæs regëjimu kitame.Dialogo vyksmas apima ne tik pokalbioturiná bei kalbà, þenklinanèià objektus,subjektus, reiðkinius, faktus ir ávykius,bet ir kalbanèiøjø ryðius, jø jausmus ir ið-gyvenimus. Dialogo dalyviai ugdo ben-drà tarpusavio supratimà, kito jutimà irsaugojimà.

UGDOMASIS SANTYKIO A�TU ASPEKTAS

Ugdomuoju aspektu gana ádomi san-tykiø Að�Tu amplitudë analizuojama Bu-berio dialoge. Atsivërimas kitam negaliiðsirutulioti iki visiðkos abipusybës, nestikslinis ugdytojo poveikis auklëtiniuibendravimo kontekste tam tikra prasmeyra apribojamas. Gvildendamas tokiussantykius, Buberis pirmiausia dëmesákreipia á tai, kad ugdytojas, norëdamaspadëti atsiskleisti geriausioms savo mo-kinio galimybëms, turi já paþinti pasitel-kæs psichologijà. Ugdytojas privalo á auk-lëtiná paþvelgti kaip á þmogø, asmenybæ,konkretø asmená su visomis jo savybë-mis ir aktualybëmis, suvokti já �kaip vi-sumà ir priimti já kaip tokià visumà�25.Buberis apeliuoja á tai, kad bendravimoryðys bûtø grindþiamas ne imperatyvi-niais nurodymais, t. y. ásakymu, liepimu,nurodymu, bet kalbëjimusi, siekimu ið-girsti, suvokti kità pasitelkiant plaèià em-patiniø nuostatø skalæ. Toks ugdytiniosuvokimas ir jo priëmimas galimas tiktuo atveju, kai ugdytojas savo partnerájauèia bipoliarinëje situacijoje.

Plësdamas dialoginio bendravimosferà ir aptardamas primetimo ar atsivë-

rimo kitam idëjà, Buberis aptaria du es-minius bûdus, kaip paveikti kità asme-ná, inspiruoti jo paþiûras bei ásitikini-mus, keisti gyvenimo bûdà. Pirmuojubûdu kitam þmogui norima primesti sa-ve, savo nuomonæ, elgsenà bei laikyse-nà taip, kad greta esantysis galvotø, kaddvasinis rezultatas yra jo paties jau tu-rëtas ásitikinimas, kurá tas poveikis tikiðlaisvino ir sustiprino. Ðis bûdas labiau-siai iðplëtotas propagandos sferoje. Pro-pagandai individualiøjø asmens savybiøugdymas greièiau yra kliûtis negu lai-mëjimas: propaganda siekia ugdyti kuodaugiau prijauèianèiø, palaikanèiø, de-klaruojanèiø vienodø nariø ar rëmëjø irágyja savotiðkà kraðtutiná pavidalà kaitam tikra sublimuotos prievartos formauþvaldo kità þmogø já nuasmenindama.Pasak Buberio, jos spaudimas sielai yratoks, kad sukelia autonomijos iliuzijà, okraðtutinë politinë priemonë tampa to-bula, kai sëkmingai panaikinamas patsþmogaus faktas.

Veikiant antruoju � atsivërimo bûduveikiantysis stengiasi kito sieloje atrastiir iðplëtoti tuos joje esanèius dalykus,

MOKSLINË MINTIS

121LOGOS 412005 SAUSIS � KOVAS

kuriuos pats laiko teisingais; kadangi tiedalykai yra teisingi, tai jie turi atrastivietà ir kito pasaulyje, nes yra viena iðgalimybiø keisti atsivërimo akte kità jásutinkant, tai yra iðnaudojant egzisten-ciná esanèiojo ir norinèiojo, galinèiojobendravimà. Ðis antrasis bûdas yra tik-rojo auklëjimo sfera, kuri, atmetusi vi-sas iðankstinio primetimo kitam nuosta-tas, �gali ir privalo atverti tai, kas yrateisu � tai, kas bûtent èia nori tapti, � irprivalo padëti jam vystytis�26. Be to, pa-sitelkdamas ðá poveikio bûdà, ugdytojassiekia padëti ugdytiniui tapti �vieninte-liu ir nepakartojamu asmeniu ir kartu �subjektu tam tikros buvimo uþduoties,kurià gali atlikti jis ir tik jis�27. Ugdyti-nis savo ugdytojà suvokia kaip já aktu-alizuojanèiø jëgø pagalbininkà, skati-nantá kitaip elgtis ir kitaip veikti. Atsi-veriantis ugdytojas tiki pirmaprade jëga,kuri sklinda tarp kitø þmoniø, keièia irtobulina juos.

Buberis paþymi, kad poveikis ugdy-tiniui bus nuoseklus ir prasmingas, jeiauklëtojas visus situacijos momentus ge-bës �iðgyventi ne tik ið savo paties, betir ið savojo Prieðais pusës�28, t.y. pasiekstokià bûsenà, kurià Buberis ávardija ap-glëbtimi. Tokiu atveju ugdytiniui suþa-dintas Að�Tu santykis paskatina já pri-imti kaip konkretø asmená, partnerá, su-gebantá suprasti, atjausti ir padëti. Auk-lëjamasis santykis, pasak Buberio, pra-rastø savo prasmæ, jeigu ugdytinis savo

ruoþtu atliktø apglëbtá perþengdamasdraugiðkø santykiø ribas.

Analogiðkai abipusybës normaty-vaus apribojimo apraiðkas Buberis ana-lizuoja gvildendamas psichoterapeuto irjo paciento, taip pat sielovadininko ir jápasirinkusio asmens santykius. Apiben-drindamas ðias abipusybës apribojimoapraiðkas, Buberis daro iðvadà, jog �gy-dyti ir auklëti gali tik tas, kuris gyvenaprieðais, bet vis dëlto atsiriboja�29.

Praplësdamas abipusybës fenomenàuþ transcendencijos ribø, Buberis ap-màsto þmogaus ir Dievo santykius. Jispripaþásta, kad abipusybë gali funkcio-nuoti tik tarp asmenø. Asmens sàvokanegali iðreikðti Dievo esmës, taèiau Die-vas yra ir asmuo, kuris, sueidamas á be-tarpiðkà santyká su þmogumi, atsineða irsavàjá absoliutumà. Þmogus, bendrau-damas su Dievu, nenutraukia visø kitøAð�Tu santykiø, o prieðingai � jis at-skleidþia jam �visus tuos santykius, irleidþia jiems nuðvisti �Dievo Veido aki-vaizdoje��30. Atsakomasis Dievo kalbëji-mas þmonëms apima visa, kas vykstamumyse ir mus supanèiame pasaulyjelaiko ir istorinio vyksmo procesø tëkmë-je. Vadinasi, Dievo atsake sutelpa viskasir visa Visata apsireiðkia kaip kalba.Abipusybës tiltà tarp Dievo ir þmogausárodyti sunku, kaip ir árodyti paties Die-vo egzistencijà, taèiau abipusybë tarpDievo ir þmogaus liudija tai, kad þmo-gus kvieèia liudyti Tà, kuriam jis kalba.

DIALOGINIS BUVIMAS

Analizuodamas dialogà, Buberis ið-skiria tris jo tipus. Tikrasis (kalbamas ar-ba tylimas), kai realiai vienas asmuo

omeny turi kità arba kitus ir á já arba juoskreipia savo sumanymus taip, kad tarpjø kuriasi realus ryðys. Antrasis, technið-

JUOZAS ÞILIONIS

122 LOGOS 412005 SAUSIS � KOVAS

kasis, paremtas dalykinio susikalbëjimoporeikiu. Ir treèiasis, dialogu parengtasmonologas, kai �kalbasi kiekvienas patssu savimi, ... kiekvienas paliktas tik patssau�31. Be to, jis apibûdinamas kaip dis-kusija, turinti pasikalbëjimo, kylanèio iðnoro patvirtinti savæs pajautimà, arbadraugiðko pasiðnekuèiavimo, kuriamekiekvienas save traktuoja kaip absoliutøir teisø, arba meilës pokalbio, kai part-neriai mëgaujasi savo siela ir puikiu ið-gyvenimu, bruoþø. Dialogiðkai gyvenan-èiam þmogui kas nors pasakoma, ir jisjauèiasi kvieèiamas atsakyti. Pasak Bube-rio, net ir didþiausioje vienatvëje tokiamþmogui iðkyla kitas, �gausybæ atmainøturintis Prieðais�32. Taigi dialoginiamebuvime net ir nesant kito asmens bûdin-ga stipri abipusiðkumo nuojauta.

Buberis dialogikos netapatina sumeile, jis pripaþásta tiesà, kad nëra þmo-gaus, kuris galëtø mylëti visus þmones.Taèiau meilë be dialogikos, �be realausëjimo � pasitikti � kito, atëjimo � pas �kità ir uþsibuvimo � pas � kità�33 yra sa-vyje pasiliekanti meilë, kurià Buberispavadina Liuciferio vardu.

Dialogiðko gyvenimo prieðingybë yravienatvë. Monologiðkai gyvenantis pir-miausia nesugeba priartëti prie ben-druomenës, kurioje jam skirta gyventi,be to, jis niekada nesuvokia kito kaip to-kio, kuris �tiesiog nëra jis pats ir su ku-riuo jis vis dëlto komunikuoja�34 ir ne-perþengia savojo �Pats� kontûrø.

Dialogo ir jo prieðybës � monologo �struktûroje Buberis iðskiria pamatiniusjudesius, suponuojanèius esybiniusveiksmus, kurie, bûdami intensyvûs, galitapti �vidiniais�. Tokie veiksmai formuo-

ja asmens esybinæ laikysenà, atsklei-dþianèià Að visumà. Esybinis veiksmasvyksta tada, kai ið �neaprëpiamos erdvësiðnyra ir tampa esamybe tas vienintelisasmuo�35, á kurá atsikreipiame fiziðkai(kiek tai bûtina) ir dvasiðkai. Atsikreipi-mas, kaip þmogiðkosios raiðkos galia, sà-lygoja atsakà �daþnai tik vidinio, bet visdëlto realaus poþvilgsnio (Auflauten) arsielos pogarsio (Auflauten) pavidalu�36.

Monologinis pamatinis judesys yrane nusikreipimas kaip atsikreipimo an-tipodas, o pasitraukimas. Tokia pasi-traukimo iliustracija Buberiui iðliko situ-acija, kurià jis patyrë vaikystëje, glosty-damas þirgà: �kai delnu braukdavau ...susitarðiusius karèius, jausdamas po ma-no pirðtais pulsuojanèià gyvybæ,...kasbuvo visiðkai ne að,...bet pati kitybë, ku-ri vis dëlto mane prisileido prie savæs,pasitikëjo manimi, tiesiog elgësi su ma-nim kaip lygus su lygiu, tarsi sakytu-mëm vienas kitam �Tu�. ...Taèiau vienàkartà ... tai buvo vaikiðka paikystë, glos-tydamas bërá suvokiau, kaip man taimalonu, ir staiga pajutau savo patiesdelnà ... kaþkas pasikeitë, tai jau nebe-buvo Ðitai (Das)�37.

Atsikreipimà patobulinanèiu prieduBuberis laiko atsigræþimà. Tai þmogausvengimas ið esmës priimti kità kaip as-mená, neiðsitenkantá to þmogaus Að sfe-roje. Atsigræþimo kitam akte leidþiamaegzistuoti tik kaip nuosavam Að iðgyve-nimui, tik kaip tam tikram �mano� pri-sijaukinimui. Toks psiaudodialogas � tai�paslaptingas vieno þmogaus pasauliobendravimas su kito þmogaus pasau-liu�38, ardantis realios tikrovës kontûrusir slopinantis bendravimo poreiká.

MOKSLINË MINTIS

123LOGOS 412005 SAUSIS � KOVAS

POST SCRIPTUM

ris pas mus ateina ið dievybës ir á jà pa-kyla. Dievo ir artimo meilës sujungimasper begalinæ Tu malonæ Buberiui yrabaigtinio Tu skaidrumas. Tai ilga kelio-në tarp kanèios, vienatvës ir svajonësapie iðsivadavimà, atgimimà. Dialogaskaip dalyvavimas tikrovës vyksme, ve-dantis prie bûties slëpiniø, Buberiui yrair prabanga, ir bûtinybë.

Apibendrinant reikëtø pabrëþti, kadBuberis tarpþmogiðkumo sferà ávardijakaip vienas-prieðais kità, o jos iðplëtojimàvadina dialogiðkumu. Pokalbio suvoki-mas ir jo iðgyvenimas yra lydimas ne-iðardomos vienybës: Tu ir Að, Að ir Tu,iðreikðtas Dievo kreipinyje á Adomà�Kur esi?�. Buberiui Tu, kuris eina iðþmogaus á þmogø, yra tas pats Tu, ku-

Literatûra ir nuorodos

11 Michel Foucault. Diskurso tvarka. � Vilnius: Bal-tos lankos, 1998, p. 7.

12 George Steiner. Tikrosios esatys. � Vilnius: Ai-dai, 1998, p.43.

13 Ten pat, p. 58.14 Ten pat.15 Ten pat, p. 43.16 Ten pat, p. 211.17 Ten pat, p. 213.18 Michail Bachtin. Autorius ir herojus. � Vilnius:

Aidai, 2002, p. 297.19 Ten pat.10 Ten pat, p. 70.11 Ten pat, p. 9.12 Michail Bachtin. Dostojevskio poetikos proble-

mos. � Vilnius: Baltos lankos, 1963, p. 298.13 Ten pat, p. 318.14 Michail Bachtin, Autorius ir herojus ..., p. 239.15 Ten pat, p. 244.16 Pokalbis apie M. Bachtino dialogà // Baltos lan-

kos, Nr. 11, 1999, p. 151�152.17 Algis Mickûnas. Dialogo sritis // Baltos lankos,

Nr. 11, 1999, p. 225.18 Platonas. Faidras. � Vilnius: Aidai, 2002, p. 91.19 Dalia Zabielaitë. Apie filosofiná màstymà, ky-

lantá ið buvimo tikrovës gëryje // Baltos lankos,Nr. 11, 1999, p. 102.

20 Tomas Sodeika. Dialogas ir tekstas: pastabosMartino Buberio dialoginiø tekstø paraðtëse //Baltos lankos, Nr. 11, 1999, p. 11.

21 Hans-Georg Gadamer. Istorija, menas, kalba. �Vilnius: Baltos lankos, 1999, p. 278.

22 Dalia Zabielaitë, Apie filosofiná màstymà...,p. 103.

23 Martin Buber. Dialogo pricipas I: Að ir Tu. � Vil-nius: Katalikø pasaulis, 1998, p. 108.

24 Dalia Zabielaitë, Apie filosofiná màstymà ...,p. 108.

25 Martin Buber, Dialogo pricipas I ..., p. 194.26 Martin Buber. Dialogo principas II. � Vilnius:

Katalikø pasaulis, 2001, p.183.27 Ten pat.28 Martin Buber, Dialogo pricipas I ..., p.194.29 Ten pat, p. 195.30 Ten pat, p. 197.31 Martin Buber. Dialogo principas II ..., p.71.32 Ten pat, p. 72.33 Ten pat, p. 73.34 Ten pat, p. 72.35 Ten pat, p. 75.36 Ten pat.37 Ten pat, p. 76�77.38 Ten pat, p. 77.