Magistrinis 2014 KINEZITERAPIJOS EFEKTYVUMAS PO KLUBO END

LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETAS

SPORTO BIOMEDICINOS FAKULTETAS

KINEZITERAPIJOS STUDIJŲ PROGRAMA

LORETA ČEŠŪNAITĖ

KINEZITERAPIJOS EFEKTYVUMAS PO KLUBO ENDOPROTEZAVIMO OPERACIJOS TIRIAMŲJŲ AMŽIAUS ASPEKTU

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: dr. Rasa Šakalienė

KAUNAS 2014

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas (pavadinimas) ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

1. Yra atliktas mano paties/pačios; 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje; 3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

..............……… ................................................ .......................... (data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. ..............……… ................................................. ........................ (data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ ..............……… ................................................. ........................ (data) (vadovo vardas pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas aprobuotas studijų programos komitete:

..............……… ................................................... ........………….. (aprobacijos data) (Gynimo komisijos sekretorės/iaus vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS ………………..…………………………….. (Gynimo komisijos sekretorės/iaus parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas:

........................................................................... ………………………………………………

(vardas, pavardė) (Gynimo komisijos sekretorės/iaus parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

……………………………………….

................. .............................................................................. .................................…

(data) (Gynimo komisijos sekretorės/iaus vardas, pavardė) (parašas)

3

TURINYS SANTRAUKA..........................................................................................................................4

ĮVADAS....................................................................................................................................7

1. LITERATUROS APŽVALGA...........................................................................................8

1. 1. Klubo sąnario anatomija ir biomechanika................................................................8

1. 2. Koksartrozė..................................................................................................................12

1. 3. Klubo sąnario endoprotezavimo ir endoprotezų tipai.............................................13

1. 4. Kontraindikuotini veiksniai klubo sąnario endoprotezavimo operacijai..............17

1. 5. Pooperacinė reabilitacija............................................................................................19

1. 6. Klubo sąnario endoprotezavimo komplikacijos.......................................................26

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS............................................................27

2. 1. Tiriamasis kontingentas.............................................................................................27

2. 2. Tyrimo organizavimas...............................................................................................28

2. 3. Tyrimo metodai.........................................................................................................31

3. REZULTATAI..................................................................................................................33

4. APTARIMAS....................................................................................................................44

IŠVADOS...............................................................................................................................46

LITERATŪRA......................................................................................................................47

PRIEDAI................................................................................................................................50

4

KINEZITERAPIJOS EFEKTYVUMAS PO KLUBO ENDOPROTEZAVIMO

OPERACIJOS TIRIAMŲJŲ AMŽIAUS ASPEKTU

SANTRAUKA

Raktiniai žodžiai: fizinis aktyvumas, judesių amplitudė, raumenų jėga, motyvacija,

nerimas, jaunesnio ir vyresnio amžiaus pacientai.

Tyrimo hipotezė. Manome, kad kineziterapija jaunesnio amžiaus pacientams (55 – 70 m.)

po klubo sąnario endoprotezavimo turės didesnį teigiamą poveikį, nei vyresnio amžiaus pacientams

(71- 85 m.).

Tyrimo tikslas – įvertinti kineziterapijos efektyvumą po klubo sąnario endoprotezavimo

operacijos tiriamųjų amžiaus aspektu.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti kineziterapijos poveikį tiriamųjų šlaunies judesių amplitudėms. Palyginti gautus

rezultatus tarp skirtingo amžiaus tiriamųjų grupių.

2. Įvertinti kineziterapijos poveikį tiriamųjų skausmo suvokimui. Palyginti gautus rezultatus tarp

grupių.

3. Įvertinti kineziterapijos poveikį tiriamųjų operuotos kojos šlaunies raumenų jėgai. Palyginti

gautus rezultatus tarp grupių.

4. Įvertinti kineziterapijos poveikį pacientų motyvacijai. Palyginti gautus rezultatus tarp grupių.

Išvados:

1. Abiejų grupių tiriamųjų operuotos kojos šlaunies lenkimo ir atitraukimo amplitudės po

kineziterapijos padidėjo (p<0,05). Jaunesnio amžiaus pacientų šlaunies lenkimo ir atitraukimo

amplitudžių pokytis buvo didesnis (p<0,05) nei vyresnio amžiaus pacientų. Šlaunies tiesimo

amplitudės po kineziterapijos tarp grupių nesiskyrė (p>0,05).

2. Abiejų grupių tiriamųjų operuotos kojos skausmo intensyvumas po kineziterapijos sumažėjo

(p<0,05). Jaunesnio amžiaus pacientų skausmo intensyvumas sumažėjo daugiau (p<0,05) nei

vyresnio amžiaus pacientų.

3. Abiejų grupių tiriamųjų operuotos kojos šlaunies raumenų jėga po kineziterapijos padidėjo

(p<0,05). Jaunesnio amžiaus pacientų šlaunies raumenų jėgos pokytis nebuvo reikšmingai

didesnis nei vyresnio amžiaus pacientų.

4. Abiejų grupių tiriamųjų motyvacija pasveikti po kineziterapijos procedūrų padidėjo (p<0,05).

Vyresnio amžiaus pacientų motyvacijos pokytis buvo didesnis (p<0,05) nei jaunesnio amžiaus

pacientų.

5

SUMMARY

Key words:

Physical activity, range of motion, muscle strenght, motivation, anxiety, young and elderly

patients.

Hypotesis:

Physical therapy for young patients (55-70) after hip arthroplasty surgery Has a better

outcome compared to elderly patients (71-85).

Purpose of the survey:

To evaluate efficiency of physical therapy after a hip joint endo prosthetics due to patients

age.

Goals of the survey:

1. To evaluate efficiency of physical therapy on patients‘ thighs range of motion. To

compare the results between two age groups.

2. To evaluate efficiency of physical therapy on patients‘ pain perception. To compare the

results between two age groups.

3. To evaluate efficiency of physical therapy on patients‘ operated leg‘s thigh‘s muscle

strenght. To compare the results between two age groups.

4. To evaluate efficiency of physical therapy on patients‘ motivation. To compare the

results between two age groups.

Conclusion:

1. There was a statistically sighnificant improvement in range of motion (flexion and

abduction) of operated leg in both groups. Younger patients‘ range of motion improved more

significanly than in the elderly group. Patients‘ extension after physical therapy improved equally.

2. Level of pain after physical therapy decreased statistically sighnificantly in both groups.

Younger patients‘ level of pain decreased more than in the elderly group.

3. There was a statistically sighnifican improvement of muscle strenght in both groups.

Although younger patients‘ muscle srength improved more that in the elderly group.

4. Patients‘ motivation after physical therapy improved sighnificantly in both groups. We

noticed a bigger improvement in the elderly group, although younger patients‘ motivation was

higher both before interventions, and after.

6

ĮVADAS

Koksartrozė (deformuojanti klubo sąnario artrozė) – tai būklė lydima skausmo sindromo,

pacientai eina šlubuodami, mažėja judesių amplitudė, atsiranda sąnario kontraktūros ir senka

atraminės kojos funkcijos. Ūmėjant šiai ligai mažėja pacientų darbingumo lygis, gali prasidėti

invalidumas (Kocius ir kt., 2006).

Pradiniai ligos simptomai pasireiškia 30 – 40 metų amžiuje. Sunki, III laipsnio

koksartrozės stadija dažniausiai nustatoma 55 – 65 metų amžiuje. Tačiau įgimta ar trauminės kilmės

koksartrozė gali paliesti ir jauno, darbingo amžiaus žmones. (A. Petrulis, 1997).

Anot R. Pivec et al. (2012) klubo sąnario endoprotezavimo operacijų visame pasaulyje

kasmet atliekama daugiau nei 1 milijonas, ir šis skaičius per ateinančius du dešimtmečius turėtų

netgi padvigubėti. Dėl senėjimo ir viršsvorio daugiau nei 90 proc. pacientų, kuriems atliekamas

endoprotezavimas, yra pasireiškęs simptominis osteoartritas. Kaip teigia J. Sokolove et al. (2013)

klubo sąnario artrozės išsivystymui įtakos turi klubo sąnario distrofiniai pakitimai ir uždegimai. Šia

liga susergama esant vyresniam amžiui, turint įgimtų anatominės klubo sąnario sandaros pakitimų,

dėl prieš tai buvusių uždegimų ar patirtų traumų. Tai pat per didelis fizinis krūvis ir nutukimas yra

laikomi vieni iš svarbiausių rizikos veiksnių, turinčių įtakos koksartrozės išsivystymui.

Atlikti tyrimai atskleidžia, kad amžius negali tapti svarbiu kriterijumi, neleidžiančiu atlikti

operacijų. Kai kurių tipų, tarp kurių minima ir sąnarių keitimo operacijos, dažniausiai ir yra

atliekamos vyresnio amžiaus pacientams (Kozak, 1998).

Tačiau išlieka nuomonė, kad operacijų rizika pagyvenusio amžiaus pacientams yra kur kas

didesnė nei jaunesnio amžiaus. Tam įtakos turi senėjimo procesai ir sumažėjęs funkcinis rezervas.

Svarbu išsamiai ištirti pacientą iki operacijos. Išsiaiškinti gretutines ligas, kurios gali turėti įtakos

operacijai ar pooperaciniam laikotarpiui (Ersan, 2007).

J. Jakubauskienė ir kt. (2011) vadovaudamiesi patirtimi teigia, kad sąnarių ir judamojo

aparato ligų problema tampa vis aktualesnė. Tai ne tik medicininė, bet ir socialinė problema, kuri

dažniausiai paliečia vyresnio amžiaus žmones. Apie pusė 70-80 metų sulaukusių asmenų susiduria

su klubo ar kelio sąnarių ligomis, ir dažniausiai tai yra artrozė. Endoprotezavimo operacija

asmenims rekomenduojama tada, kai progresuoja sąnarių deformacijos, stiprėja skausmas. Ši

operacija padeda atstatyti sąnario funkciją ir pašalinti prieš tai kamavusį skausmą.

Kaip teigia M. Grotle et al. (2010), tinkamai reabilitacijai ir jos greitam efektyvumui labai

svarbi kvalifikuota reabilitologų komanda. Po klubo sąnario endoprotezavimo taikomas

kompleksinis gydymas, tačiau didžiausią reikšmę turi kineziterapeuto darbas.

Kineziterapijos programa pacientui parenkama atsižvelgiant į jo toleranciją fizinam

krūviui, fizines ypatybes, lytį, amžių. Fiziniai pratimai turi būti pradėti kitą dieną po operacijos.

7

Kuo greičiau bus pradėta reabilitacija, tuo greitesnis jos efektyvumas ir mažesnė komplikacijų

rizika. Taip pat svarbi jo motyvacija ir noras kuo greičiau pasiekti gerus reabilitacijos rezultatus.

Vyresnio amžiaus žmonių fizinis pajėgumas bei reabilitacijos efektyvumas priklauso ir nuo

šalutinių ligų, ar dėl ilgo sėdėjimo ir nejudrios gyvensenos. Taip pat tam įtakos turi ir fiziologiniai,

amžiaus nulemti įvairūs organizmo pokyčiai, sarkopenija (Kriščiūnas, 2008).

Tyrimo hipotezė. Manome, kad kineziterapija jaunesnio amžiaus pacientams (55 – 70 m.)

po klubo sąnario endoprotezavimo turės didesnį teigiamą poveikį, nei vyresnio amžiaus pacientams

(71- 85 m.).

Tyrimo tikslas, įvertinti kineziterapijos efektyvumą po klubo sąnario endoprotezavimo

operacijos tiriamųjų amžiaus aspektu.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti kineziterapijos poveikį tiriamųjų šlaunies judesių amplitudėms. Palyginti gautus rezultatus

tarp skirtingo amžiaus tiriamųjų grupių.

2. Įvertinti kineziterapijos poveikį tiriamųjų skausmo suvokimui. Palyginti gautus rezultatus tarp

grupių.

3. Įvertinti kineziterapijos poveikį tiriamųjų operuotos kojos šlaunies raumenų jėgai. Palyginti gautus

rezultatus tarp grupių.

4. Įvertinti kineziterapijos poveikį pacientų motyvacijai. Palyginti gautus rezultatus tarp grupių.

8

1. LITERATUROS APŽVALGA

1. 1. Klubo sąnario anatomija ir biomechanika

Klubo sąnarys (lot. articulatio coxae) - tai daugiaąšis rutulinis sąnarys, jungiantis dubenį

su koja. Sąnarį sudaro šlaunikaulio galvutė ir klubo gūžduobė. Klubo pasipriešinimo jėgą sumažina

sąnarinės kremzlės, raumenų ir tinklinis kaulo sluoksnis, esantys šlaunikaulio artimąjame

(proksimaliniame) gale (1 pav.).

1 pav. Klubo sąnario anatomija

Klubo sąnarys yra vienas didžiausių žmogaus organizmo sąnarių.

Klubo sąnarys sudarytas iš:

• Kaulai (šlaunikaulis ir gūžduobė, susidaranti iš klubakaulio, sėdynkaulio, gaktikaulio);

• Klubo sąnario kapsulė;

• Raiščiai (klubinis šlaunikaulio, sėdynkaulinis šlaunikaulio ir gaktikaulinis šlaunikaulio);

• Inervacija (L3);

• Raumenys;

• Sąnarinės kišenės.

Didžiausia judesio amplitudė yra sagitalioje plokštumoje: lenkiama nuo 0° iki 120°,

tiesiama — nuo 0º iki 10º. Frontaliojoje plokštumoje judesys kiek mažesnis: atitraukiama — nuo 0°

iki 45°, pritraukiama – nuo 0° iki 10°. Išorinis ir vidinis sukimas gali pasiekti 45°.

9

Raumenys, dalyvaujantys klubo sąnario judesiuose:

• Ekstenzija (tiesimas): dvigalvis šlaunies, didysis sėdmens, pusgyslnis ir pusplėvinis

raumenys.

• Fleksija (lenkimas): klubinis juosmens, tempiamasis plačiosios fascijos, keturgalvis

šlaunies (tiesusis šlaunies), siuvėjo raumenys.

• Abdukcija (atitraukimas): vidurinis sėdmens, mažasis sėdmens, tempiamasis

plačiosios fascijos ir kriaušinis raumenys.

• Adukcija (pritraukimas): ilgasis pritraukiamasis, trumpasis pritraukiamasis,

didysis pritraukiamasis ir grakštusis raumenys.

• Išorinė rotacija: klubinis juosmens, didysis sėdmens, vidurinis sėdmens (užpakalinė

dalis), kriaušinis, vidinis ir išorinis užtvarinis, viršutinis ir apatinis dvyninis, kvadratinis šlaunies ir

siuvėjo raumenys.

• Vidinė rotacija: vidurinis sėdmens (priekinė dalis), mažasis sėdmens ir tempiamasis

plačiosios fascijos raumenys.

Klubo sąnario judesiai

Klubo sąnarys yra riešutinis daugiaašis, tačiau dėl sąnario sandaros judesių amplitudė

mažesnė negu peties sąnaryje. Judesių amplitudę mažina ne tik gili sąnarinė duobė bei tvirti raiščiai,

bet ir masyvūs klubų srities raumenys.

Atvira klubo sąnario padėtis: lenkimas 30°, atitraukimas 30°, nedidelis šlaunies pasukimas į išorę.

Uždara sąnario padėtis: maksimalus šlaunies tiesimas, atitraukimas ir sukimas į vidų (tai

padėtis kurioje labiausiai įsitempia klubo sąnario raiščiai.

Žmogaus judesiams ir padėčiai erdvėje nusakyti padeda koordinačių sistema. Visi žmogaus

judesiai vyksta trimatėje erdvėje. Esti trys kryptys: pirmyn – atgal, aukštyn – žemyn, kairėn –

dešinėn. Įvardinti šioms kryptims pasitelkiama koordinačių sistema, kurią sudaro trys plokštumos:

frontalinė – priekinė, sagitalinė – šoninė ir transversinė – skersinė. Susikirsdamos šios plokštumos

sudaro linijas, einančias per žmogaus kūną, šios linijos dar vadinamos ašimis: šoninė, statmenoji ir

skersinė.

Plokštumos

Šoninė plokštuma dalina kūną arba kūno dalį į kairę ir dešinę puses.

Priekinė plokštuma dalina kūną arba kūno dalį į priekinę ir užpakalinę puses.

Skersinė plokštuma dalina kūną ar kūno dalį į viršutinę ir apatinę puses.

10

Ašys

Šoninė ašis yra šoninės plokštumos ir skersinės plokštumos susikirtimo vietoje. Ji kerta kūną iš

užpakalio į priekį arba iš priekio į užpakalį tarsi strėlė.

Statmena ašis yra šoninės plokštumos ir priekinės plokštumos susikirtimo vietoje. Ji kerta kūną

statmenai iš apačios į viršų arba iš viršaus į apačią.

Skersinė ašis yra priekinės plokštumos ir skersinės plokštumo susikirtimo vietoje. Ji kerta kūną

skersai iš kairės į dešinę arba iš dešinės į kairę.

Judesiai erdvėje

Kūno dalių judesiai šoninėje plokštumoje apie skersinę ašį vadinami lenkimu ir tiesimu.

Kūno dalių judesiai priekinėje plokštumoje apie šoninę ašį vadinami atitraukimu ir pritraukimu.

Kūno dalių judesiai skersinėje plokštumoje apie statmeną ašį vadinami sukimu į vidų ir sukimu į

išorę.

2 pav. Žmogaus padėties erdvėje koordinačių sistema

Judesiai sagitalinėje plokštumoje apie transversalinę ašį

• Lenkimas, flexio (iki 120 laipsnių sulenkus koją per kelio sąnarį, bet tik iki 85 laipsnių

ištiesus kelį, nes tada lenkimą varžo įsitempę užpakaliniai šlaunies raumenys).

• Tiesimas, extensio (tik iki 15 laipsnių).

Lenkimo ir tiesimo amplitudė padidėja šlaunį atitraukus.

Judesiai frontalinėje plokštumoje apie sagitalinę ašį

• Atitraukimas, abductio (iki 40 laipsnių).

11

• Pritraukimas, adductio (iki 10 laipsnių).

Šių judesių amplitudė didesnė koją kiek sulenkus per klubo sąnarį.

Judesiai horizontalinėje plokštumoje apie vertikalinę ašį

• Atgręžimas (rotacija į išorę), supinatio (iki 15 laipsnių ištiesus koją, kiek atitraukus ir

sulenkus iki 40 laipsnių).

Nugręžimas (rotacija į vidų), pronatio (atitinkamai 35 laipsniai ir 60 laipsnių) (2 pav.).

Derinant lenkimo ir tiesimo bei atitraukimo ir pritraukimo judesius, atliekamas kojos apvedimas,

circumductio.

Šlaunikaulio galvutės klubo gūžduobėje stabilumą palaiko šie raiščiai:

Klubinis šlaunies raištis (lig. iliofemorale), yra stambiapluoštis, apie 6-8 cm ilgio,

apie 3 cm pločio, 0,5-1,5 cm storio. Jis vienas išlaiko iki 350 kilogramų svorio. Šis raištis iš priekio

jungia klubakaulį su šlaunikauliu (2 pav.). Tiesiai stovint jis įsitempia ir stabdo šlaunies tiesimą,

pritraukimą ir vidinę rotaciją.

Sėdimasis šlaunies raištis (lig. ischiofemorale), sustiprina užpakalinę sąnario sieną.

Jis yra apie 7 cm ilgio, 1,2 cm pločio, 0,5 cm storio. Šis raištis stabdo šlaunies pritraukimą ir vidinę

rotaciją (2 pav.).

Gaktinis šlaunies raištis (lig. pubofemorale), yra priekinėje – medialinėje sąnario

pusėje. Jis stabdo šlaunies atitraukimą ir išorinę rotaciją (2 pav.).

Žiedinė juosta (zona orbicularis), yra po išilginiais raiščiais ir žiedu juosia kapsulę

ties šlaunikaulio kaklelio viduriu. Ji sutvirtina kapsulę.

Šlaunikaulio galvos raištis (ligamentum capitis femoris), yra sąnario viduje ir laiko

šlaunikaulio galvą prie gūžduobės dugno. Judesiams įtakos turi nedaug – varžo kraštutinį šlaunies

pritraukimą, išorinę rotaciją (G. Česnys, 2002) (3 pav.).

3 pav. Klubo sąnario raiščiai

12

1.2. Koksartrozė

Klubo sąnario artrozė prasideda šlaunikaulio ir gūžduobės sanarinių paviršių sąlyčio

vietoje. Pažeidžiamas kremzlinis audinys, bei kaulų dalys, esančios toliau nuo sąnarinių paviršių.

Sąnarinėje kremzlėje prasideda atrofijos procesas, suminkštėja audinys, kuris gali net visiškai

išnykti. Degeneracinės cistos atsiranda subchondriniame kaulo sluoksnyje. Formuojasi įvairių

dydžių ir formų kraštinės išaugos. Pradeda plonėti ir trumpėti šlaunikaulio kaklelis, o sąnarinės

kapsulės sustorėja. Pacientams, sergantiems koksartrloze sutrinka sąnario kremzlės mityba, to

pasekoje kremzlė tampa supleišėjusi ir mažiau elastinga. Tuomet atsiranda audinių, esančių aplink

sąnarį, pakitimai, pradeda formuotis kaulinės išsaugos – osteofitai. Šie procesai ir turi įtakos

osteosklerozės atsiradimui. Atsiranda rytinis sąstingis ir juntamas bei girdimas braškėjimas

sąnariuose. Netinkama padėtis, per didelis, neadekvatus fizinis krūvis išprovokuoja maudžiančio

tipo skausmą. Progresuojant osteosklerozei maudimas tampa nuolatiniu ir jo stiprumas auga.

Sąnarys pradeda deformuotis, tampa nepaslankus, nelankstus (Hendrikson, 2004).

Koksartozės atsiradimą lemiantys veiksniai

Iki šiol nėra tiksliai žinomi klubo sąnario susidėvėjimą lemiantys veiksniai. Tačiau

koksartozės vystymuisi įtakos gali turėti:

• Viršsvoris;

• Per didelė apkrova tenkanti klubo sąnariui;

• Paveldimumas (genetinės priežastys);

• Klubo sąnario vystymosi sutrikimai (displazija, dislokacija);

• Netaisyklinga sąnario forma;

• Autoimuninis artritas (pvz., reumatoidinis artritas);

• Šlaunikaulio galvutės nekrozė ir kritimai vyresniame amžiuje (Kriščiūnas, 2008).

Antsvoris yra vienas iš pagrindinių faktorių lemiančių koksartrozės atsiradimą ir

vystymąsi. Sąnariai gauna per didelį krūvį, kurio neatlaiko ir kremzlės pradeda dilti. Dėl didelio

antsvorio žmonės mažai juda, o tai turi įtakos sąnarinei mitybai. Sąnariai negavę pakankamai

deguonies pradeda dar greičiau dilti. Pakinta ne tik sąnario struktūra, bet ir anatomija. Sąnariai

deformuojasi, po lūžių kaulų suaugimas būna netaisyklingas ir šie struktūros pokyčiai sukelia

vietinį spaudimą. Tokiu būdu pažeidžiama kremzlė toje vietoje, kuri gauna didžiausią apkrovą

(Kriščiūnas, 2008).

13

S. Stanat et al., (2012) metaanalizės metu išsiaiškino, kad neseniai pastebėtas reiškinys –

klubo sąnario girgždėjimas pooperaciniu laikotarpiu yra susijęs tik su per dideliu kūno masės

indeksu. Girgždėjimo atsiradimui įtakos neturi nei amžius, nei lytis, ūgis ar svoris. Netgi implanto

tipas nesiejamas su girgždėjimu sąnario srityje. S. Stanat et al., (2012) tyrimuose iš 6137 pacientų

buvo tiriama 150, kuriems pasireiškė girgždėjimas. Tai sudarė 2,4 proc. visų endoprotezuotų

asmenų.

Koksartrozes atvejai dažniau pasitaiko tarp tų žmonių, kurių darbas ar kasdieninė veikla

susijusi su dažnais klubo sąnario lenkimo – tiesimo judesiais. Taip pat labai didelę įtaką turi

avalynė. Aukštakulniai bateliai keičia kampus kojų sąnariuose, kinta laikysena, formuojasi stuburo

iškrypimai ir atsiranda nugaros skausmai (Hunter, 2006).

1.3. Klubo sąnario endoprotezavimo ir endoprotezų tipai

Klubo sąnario endoprotezavimo operacija – tai ligos ar traumos pažeistų gūžduobės ir

šlaunikaulio proksimalinio galo pakeitimas dirbtiniais implantais, pagamintais iš plastmasės, metalo

ar iš kitų sintetinių medžiagų.

Išskiriami du endoprotezavimo chirurginiai būdai:

• Totalinis - visiškas klubo sąnario endoprotezavimas, pakeičiant gūžduobę ir šlaunikaulio

galvą be kaulinio cemento. Daktaras Austin T. Moore (1899-1963), Amerikos chirurgas, 1940 m.

atliko pirmąją metalinę endoprotezavimo operaciją. Originalus protezas kurį jis suprojektavo buvo

padarytas iš Chrominio kobaltu lydinio (4pav.).

4 pav. Totalinis klubo sąnario endoprotezas

14

• Subtotalinis – dalinis klubo sąnario endoprotezavimas, pakeičiant tik šlaunikaulio galvą.

Šios operacijos esmė – skausmo mažinimas ir judėjimo funkcijos atkūrimas, nors sujungimo vieta

būna mažiau stabili.

Klubo sąnario protezų dalys ir jų tipai

Klubo sąnario endoprotezo komponentai:

• Šlaunikaulio stiebas;

• Šlaunikaulio galva;

• Protezo gūžduobė;

Šlaunikaulio stiebas ir galva gaminami iš kobalto, chromo, molibdeno ir titano

lydinių, o gūžduobė iš polietileno junginių, keramikos, chromo lydinių. Endoprotezo komponentai

tvirtinami cementiniu arba mechaniniu tvirtinimo būdu. Galimas ir mišrus tvirtinimo variantas,

pavyzdžiui, kotas – cementu, o gūžduobė – mechaniškai.

Endoprotezų tipai:

• Cementiniai;

• Becementiniai;

• Mišrūs (kai vienas iš komponentų fiksuojamas cementu, o kitas be jo).

Jie skiriasi savo forma, dydžiu, medžiaga, iš kurios pagaminti, bei tvirtinimo prie kaulo

būdu.

5 pav. A – cementinis protezas; B –becementinis protezas; C – mišraus tipo protezas (pagal AAOS, 2005)

Cementiniai protezai. Kiekvienas implantas turi trūkumų ir privalumų. Šis protezo tipas

rekomenduojamas vyresnio amžiaus žmonėms, kurie yra mažiau aktyvūs. Cementas veikia kaip

jungianti medžiaga tarp kaulo ir implanto. Jis paprastai paruošiamas operacinėje, sumaišant du

15

komponentus: miltelių formos polimerą ir skystą monomerą. Po abiejų komponentų sumaišymo

kaulinis cementas dar kurį laiką būna skystas ir jį galima sušvirkšti į šlaunikaulio kanalą specialiu

švirkštu. Vėliau jis palaipsniui kietėja. Galutinis kaulinio cemento sukietėjimo laikas - nuo 5 iki 10

minučių.

Becementiniai protezai. Kaulinis cementas sėkmingai fiksuoja protezą, ypač senesniems

ligoniams. Jauniems, aktyviems ar ypač didelio svorio ligoniams protezas per ilgesnį laiką iškliba.

Šiems ligoniams sukonstruoti becementiniai protezai. Jie tvirtinami prie klubo, juos įsukant arba

įsriegiant (taip vadinamas mechaninis tvirtinimas). Jei reikalinga revizinė operacija, becementinius

protezus lengviau pakeisti, nes nereikia šalinti cemento (5 pav.).

Endoprotezavimo operacija – tai ne tik paprastas sąnarinių paviršių pakeitimas, bet naujas

jėgų, veikiančių klubo sąnarį, paskirstymas. Todėl be medicininio pobūdžio problemų,

endoprotezavimas susijęs su sudėtingomis biomechaninėmis problemomis, apie kurias ligonį

gydančiam ar operuojančiam gydytojui būtina nusimanyti. Svarbiausios iš jų yra šios:

• Pastovi ir ilgalaikė protezo komponentų fiksacija prie kaulo. Ilgalaikis stabilus

sukibimas su recipiento kaulu.

• Jėgų, veikiančių dirbtinį klubo sąnarį, optimizacija. Pagrindinis principas yra

abduktorių jėgos sverto ilgio sumažinimas. Naudojami mažesnio diametro negu natūrali

šlaunikaulio galva protezai bei gilinama gūžduobė ir medializuojamas šlaunikaulio rotacijos

centras.

• Protezo besitrinančių dalių susidėvėjimas, atsirandantis dėl trinties ir paviršių

nusitrynimų.

Šios problemos yra tampriai tarpusavyje susijusios. Pvz., kuo didesnė trintis tarp protezo

komponentų, tuo judesių metu sukuriamos didesnės dislokacijos jėgos, kurios gali grėsti jungčių

tarp kaulo ir protezo ilgaamžiškumui bei kontaktuojančių paviršių nusitrynimų.

R. Juosponis et al. (2006) teigia, kad atliekant visišką klubo sąnario endoprotezavimą,

operacijos metu implantuojama gūžduobė, šlaunikaulio galva bei stiebas (4 pav.). 95 proc. šio tipo

operacijų atliekama dėl šių priežasčių: klubo sąnario artrozės, šlaunikaulio kaklo lūžio ir

reumatoidinio artrito.

N. Maffulli et al. (2012) atliktuose tyrimuose pastebėjo, kad nėštumas negali būti

priskiriamas prie kontraindikacijų klubo sąnario endoprotezavimo operacijai. Metalo jonai,

kobaltas, chromas gali sukelti sisteminį toksiškumą organizmui per pirmuosius kelis mėnesius nuo

metalinio endoprotezo implantacijos į klubo sąnarį. Placenta padeda sumažinti kobalto ir chromo

jonų pasisavinimą į organizmą. Kol kas neatrasta jokių neigiamų padarinių dislokacijos rizikai,

lūžiams, ar kitiems neigiamiems klinikiniams ar funkciniams padariniams. Ilgalaikis poveikis

16

organizmui, kuris būtų sukeltas biologinio kobalto, chromo dalelių iki šiol didžiąja dalimi tebėra

nežinomas.

Ortopedijoje šlaunikaulinių stiebų gamyboje naudojami kobalto, chromo, molibdeno

lydiniai bei titano lydiniai. Gūžduobių intarpų gamyboje naudojama polietileno junginiai, keramika,

„Aliumina“, „Zirkonium“, kobalto, chromo, molibdeno lydiniai. Svarbiomis problemomis išlieka

metalo tvirtumas ir atsparumas ilgalaikiams krūviams, optimalus endoprotezo dizainas, fiksacijos

prie kaulo stabilumas bei judančių endoprotezo dalių trintis ir dėvėjimasis. Stabili ir ilgalaikė

fiksacija, mažas polietileno dėvėjimosi dalelių kiekis bei organizmo reakcija į šias daleles yra vieni

iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių endoprotezo ilgaamžiškumą.

Išskiriamos dvi endoprotezo tvirtinimo kryptys: tvirtinimas kauliniu cementu bei

mechaninio tvirtinimo endoprotezai (Juosponis et al., 2006).

Klubo sąnario paviršių keitimas

Atliekant šią klubo sąnario endoprotezavimo operaciją yra pakeičiami tik klubo sąnario

sąnariniai paviršiai, t. y. šlaunikaulio galvutės paviršius ir klubo gūžduobės vidus. Tokio tipo

operacijos yra vadinamos sąnario paviršių keitimo operacijomis. Šio pobūdžio operacija

rekomenduojama pacientams sergantiems progresuojančiu osteoartritu, ir kurie yra ne vyresni nei

65 metų amžiaus. Atsižvelgiant į tai, kad ateityje gali tekti atlikti pakartotinę klubo sąnario

operaciją, galbūt net pakeisti visą klubo sąnario endoprotezą, operacijos metu stengiamasi pašalinti

kuo mažesnę dalį kaulinio audinio. Endoprotezavimas gali būti indikuojamas ne visiems, tačiau tie,

kam ši operacija atliekama, gyvenimo kokybė ženkliai pagerėja (6 pav.).

6 pav. Paviršius atnaujinantis klubo sąnario endoprotezas

17

Minimaliai invazinis klubo sąnario endoprotezavimas

Kaip teigia R. Juosponis et al. (2006) endoprotezų implantavimo metodika ir operacinė yra

labai svarti artimiesiems ir tolimiesiems rezultatams. Netinkamas raumenų balansas, netinkamos

padėtys, judesiai bei netinkama komponentų padėtis turi įtakos endoprotezų išnirimo pavojui.

Ilgesnį laiką atliekama operacija padidina infekcijos riziką, netikslūs pjūviai ir netinkama operacijos

technika gali sutrikdyti greitą funkcijos atgavimą. Tobulėjant endoprotezavimo metodikoms,

specialių instrumentų panaudojimas leidžia taikyti minimaliai invazinės operacijos principus. Esti

šie metodikų variantai: užpakalinio – šoninio pjūvio, priekinio pjūvio, dviejų pjūvių metodikos.

Šiuo klausimu egzistuoja dvi nuomonės. Metodikos šalininkai teigia, kad operuojant šia metodika

pagreitėja paciento reabilitacija, sutrumpėja stacionarizavimo laikas, sumažėja kraujo netekimas

operacijos metu, mažėja pooperacinis analgetikų poreikis. Priešingą nuomonę turintys oponentai

teigia, kad minimaliai invazinės operacijos turi daugiau minusų nei pliusų. Taip pat, kad šiuo metu

dar nėra tikslių duomenų apie minimaliai invazinės metodikos poveikį tolimesniems rezultatams.

1.4. Klubo sąnario endoprotezavimo kontraindikacijos

Klubo sąnarinių paviršių atnaujinimo endoprotezavimo reikėtų vengti pacientams,

sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu. Tai gali iššaukti kobalto ir chromo kaupimąsi.

Normali inkstų funkcija yra labai svarbi metalų jonų, cirkuliuojančių kraujyje, išvalymui.

Be to pacientai, kuriems egzistuoja didelė rizika inkstų funkcijos nepakankamumui, turėtų

būti atidžiai įvertinti, o klubo sąnarinių paviršių atnaujinimo endoprotezavimas turėtų būti vengiama

procedūra.

Uždegiminis osteoartritas dažnai vertinamas kaip santykinė kontraindikacija klubo

sąnarinių paviršių atnaujinimo endoprotezavimui, nes yra susijęs su osteopenija.

Osteopenija - nedidelis kaulų tankio išretėjimas, jei T lygmuo nuo - 1 iki -2,5.

Osteoporozė - jei T lygmuo > -2,5. Sunki osteoporozė jei T lygmuo > -2,5 ir yra buvęs

osteoporozinis kaulo lūžis. Osteoporozė ir osteopenija turėtų būti laikoma santykinėmis

kontraindikacijomis paviršių atnaujinančiam klubo sąnario endoprotezavimui. Biomechaninių

tyrimų metu osteopenijos ir osteoporozės atvejais rasta pavyzdžių kaulų lūžių rizikai. Tačiau,

jaunesniems pacientams, kurie serga uždegiminiu artritu, klubo sąnarinių paviršių atnaujinimo

endoprotezavimas vis dar gali būti logiškas pirmas žingsnis atliekant sąnario endoprotezavimą.

18

A. Petrulis (1997) įvardina šias klubo sąnario endoprotezavimo kontraindikacijas:

1. Dekompensuotos širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų ligos.

2. Kraujo krešėjimo sutrikimai ir anemija.

3. Dekompensuotas cukrinis diabetas.

4. Lėtinės infekcijos židiniai.

5. Bendras paciento organizmo išsekimas.

6. Apatinių galūnių nervų ligos ir keturgalvio raumens paralyžius.

A. Lombardi et al. (2012) savo gydomajam tyrimui išsikėlė hipotezę, kad rūkymas daro

poveikį chirurginėms komplikacijoms po klubo visiško sąnario endoprotezavimo. Rūkymas buvo

susietas su ankstyvesniu nei įprastai metalinės gūžduobės susidėvėjimu. Rūkymas yra laikomas

rizikos faktoriumi, tačiau buvo neaišku ar jis daro poveikį implantų išlikimui. Tyrimo atlikėjai

apžvelgė ankstesnę patirtį su visišku klubo sąnario pakeitimu, išnagrinėjo etiologiją ankstesniam

protezo pakenkimui. Atlikę tyrimą, stebėdami rūkančius pacientus, jie pateikė bandymo rezultatus.

Rūkymas buvo susietas su galima infekcijos tikimybe, taip pat su dubens plotu esančiu prie pat

gūžduobės, pakenkimu. Tačiau rūkymas nebuvo susietas su dislokacija ar implanto lūžimu.

Klubo sąnarinių paviršių atnaujinimo endoprotezavimas turi tam tikrų apribojimų,

sprendžiant anatominių anomalijų, dėl šlaunikaulio kaklelio išsaugojimo. Pacientams, turintiems

sunkias deformacijas arba šlaunikaulio galvutės epifizeolizę (šlaunikaulio proksimalinės fizės

patologiniai pokyčiai, šlaunikaulio kaklo metafizės dislokacija į priekį, galvai nežymiai rotuojantis

atgal), sąnarinių paviršių atnaujinimo endoprotezavimu gali būti neįmanoma ištaisyti anatomijos

blogų biomechaninių rezultatų. Trumpas šlaunikaulio kaklelis, kaip matyti iš įgimto Coxa Vara (7

pav.), taip pat keltų techninių sunkumų. Todėl šiuo atveju geriau rinktis totalinį klubo sąnario

pakeitimą. Be to sąnarinių paviršių atnaujinimo endoprotezavimas daugeliu atvejų negali pataisyti

kojų ilgių neatitikimų, didesnių nei 1 cm. Taigi ir šiuo atveju geriau rinktis totalinį

endoprotezavimą, dėl jo gebėjimo keisti proksimalinės šlaunikaulio dalies geometriją (Lombardi et

al., 2012).

19

7 Pav. Sutrumpėjęs šlaunikaulio kaklelis. Coxa Vara

Mulcahy et al. (2012) teigia, kad labai svarbus yra radiografinis klubo sąnario

endoprotezavimo įvertinimas. Vertinimo metu turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų tipų, dizaino,

sandaros endoprotezus, operacijų metodikas. Gerai žinoma, kad komplikacijos po operacijų gali

būti besimptomės ir dėl šios priežasties, radiografinis tyrimas rekomenduojamas visiems, po klubo

sąnario endoprotezavimo.

L. Sabienė, A. Vizgirdienė (2007) atliko tyrimą, kuriame analizavo nepalankius veiksnius,

turinčius įtakos sutrikusių funkcijų atsistatymui pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo

operacijos. Vertinant amžiaus įtaką reabilitacijos eigai, tyrimo autoriai nustatė, kad vyresnis amžius

neigiamai įtakojo reabilitacijos eigą.

Apibendrinat pacientų atrankos procesą, geriausius klubo sąnarinių paviršių atnaujinimo

endoprotezavimo rezultatus turės vyras su osteoartritu, jaunesnis nei 65 metų, su gera kaulų

struktūra ir normalia inkstų funkcija.

1.5. Pooperacinė reabilitacija

Po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos didžiausias dėmesys turi būti sutelktas į

reabilitaciją. Reabilitacija – tai koordinuotas, kompleksinis medicininių, socialinių, pedagoginių,

profesinių priemonių naudojimas, siekiant maksimalaus reabilituojamojo funkcinio aktyvumo.

Pagrindinis reabilitacijos tikslas – užkirsti kelią pooperacinėms komplikacijoms (kontraktūroms,

išnirimams, tromboembolijai ir kt.). Taip pat išmokyti ligonį taisyklingai judėti, būti kuo labiau

savarankišku ir pagerinti bendrą psichoemocinę būklę, motyvaciją ir gyvenimo kokybę.

20

Pooperacinė reabilitacija, kaip ir bet kuri chirurginė procedūra turi subtilybes, kad būtų išvengta

žalos, grąžinant prarastas funkcijas. Šis apibrėžimas atskleidžia, kad reabilitacija skirta ne vienam

organui ar kūno daliai, bet individui. Reabilitacija tai nėra tik paciento grąžinimas į darbinę veiklą,

tai kuo aktyvesnio funkcionalumo siekiamybė. Reabilitacijos metu remiamasi ne vien

medicininėmis, bet ir socialinėmis, psichologinėmis, pedagoginėmis ir kitomis priemonėmis norint

sugrąžinti pacientui gyvenimo pilnatvę. Reabilitacija tai procesas, kuris turi baigtį. Ji negali trukti

visą gyvenimą be sustojimo. Jei pacientams taikant reabilitacijos priemones, nepastebimas

funkcinio aktyvumo gerėjimas, reikalinga jau ne reabilitacija, bet intensyvi slauga (Kriščiūnas,

2008).

Reabilitacijos tikslai yra šie:

1. Saugus funkcinio mobilumo mokymas;

2. Fizinio aktyvumo didinimas, implantų stabilumo užtikrinimas, sąnario funkcijos ir

raumenų jėgos grąžinimas;

3. Operuotos galūnės, liemens ir sėdmenų raumenų stiprinimas;

4. Skausmo kontrolė;

5. Pooperacinių komplikacijų prevencija;

6. Anemijos gydymas;

7. Nesugijusių pooperacinių žaizdų gydymas;

8. Psichoemocinės būklės koregavimas;

9. Gretutinių lėtinių ligų paūmėjimo prevencija;

10. Paciento mokymas taisyklingai judėti ir pasitarnauti buityje (Jakubauskienė ir kt.,

2011).

Reabilitaciją po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos sudaro šios procedūros:

• Kineziterapija (judesių amplitudei, raumenų jėgai ir ištvermei didinti, kontraktūrų

mažinimui ir kt.). Palatoje ir /arba salėje, individuali ir /arba grupėje.

• Kompresinė terapija (kojų tinimui mažinti).

• Ergoterapija (apsitarnavimo įgūdžiams lavinti).

• Masažas.

• Pagalbinės priemonės (vaikštynės, pažastiniai, alkūniniai ramentai, lazdelės).

• Medikamentinis gydymas (skausmui mažinti, tromboembolijų profilaktikai).

• Paciento ir jo artimųjų apmokymas.

• Pagalbinės ortopedinės priemonės, užtikrinančios sąnarių stabilumą (Michael,

2012).

21

Dažniausiai reabilitacijos efektyvumą apibūdina šie vertinimo kriterijai:

a) ligos simptomų sumažėjimas;

b) kasdienės veiklos atkūrimas;

c) sumažėjusios vaistų dozės ir jų poreikis;

d) teigiama psichoemocinė dinamika;

e) teigiama gyvenimo pilnatvės dinamika (Žigienė, 2008).

Po sąnarinių paviršių atnaujinimo endoprotezavimo operacijos išlieka didelė šlaunikaulio

kaklelio lūžio rizika. Dauguma šlaunikaulio kaklelio lūžių pasitaiko pirmus 3 mėnesius, todėl

rekomenduojama ypatingas atsargumas per šį laikotarpį. Taip pat rekomenduojama bet kokios

veiklos atveju naudoti pagalbines priemones, nukraunančias klubo sąnarį, taip išvengiant skausmo

ar jį mažinant. Didžiosios Britanijos reabilitacijos kontroliavimo agentūros rekomenduoja sunkiųjų

metalų kraujyje matavimus, net tais atvejais, kai pacientas nejaučia jokių simptomų (skausmas,

patinimas ir kt.). Be to rekomenduojama kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, ar

ultragarso tyrimas, kai sunkiųjų metalų kiekis kraujyje pakyla virš 7 dalių vienam milijardui.

Būtina reguliariai atlikti tolesnius patikrinimus jei metalo koncentracija yra padidėjusi, ar yra

anomalijos įrodymų, rastų kompiuterinės tomografijos metu. Jei yra padidėjusi sunkiųjų metalų

koncentracija arba minkštųjų audinių patinimas šioje situacijoje, kyla pavojus, kad tai gali

progresuoti iki audinių nekrozės ir kaulų tankio sumažėjimo (Žigienė, 2008).

Pooperaciniu periodu labai svarbią vietą sveikimo procese užima reabilitacija.

Reabilitacijos procese dalyvauja ne tik pacientas, jį gydantis gydytojas, bet ir įvairių sričių

specialistai: kineziterapeutas, psichoterapeutas, protezuotojas, socialinis darbuotojas ir kt. J.

Jakubauskienė ir kt., (2011) mano, jog pacientas reabilitacijos procese yra aktyvus dalyvis, žinantis

kas laukia jo per artimiausią laikotarpį, suprantantis ko galima tikėtis gydymo eigoje, bei gebantis

spręsti iškilusias problemas. Prie reabilitacijos komandos priskiriami ir paciento artimieji, šeimos

nariai, kurie juo rūpinsis namų aplinkoje. Artimieji yra apmokomi kaip elgtis įvairiose situacijose,

kad pacientui būtų pagelbėta. Tam, kad būtų pasiekti reabilitacijai iškelti tikslai, reabilitacijos

komanda turi pasitelkti įvairias medicininės reabilitacijos priemones ir metodus. Pagalbinės

priemonės ir metodai turi būti naudojami nepertraukiamai, kompleksiškai, išlaikant reabilitacijos

tęstinumą. Be galo svarbu tai, kad laikantis bendro vidaus standarto, reabilitacija yra nuolat

individualizuojama ir nuolat vertinamas jos efektyvumas (Dočienė ir kt., 2012).

Neatsiejama reabilitacijos dalis tai kineziterapijos fiziniai pratimai. Nuo tinkamai parinktų

pratimų, jų kartojimų ir serijų skaičiaus, intensyvumo bei dažnumo tiesiogiai priklauso sveikimo

greitis. Įprastai po šio tipo operacijos pacientai atsistato gana greitai, tačiau dažnai reabilitacijos

pradžioje naudojami pagalbiniai prietaisai: ramentai, vaikštynės, taip pat kartais kelis mėnesius

tenka vaikščioti su lazdele.

22

Pooperaciniu laikotarpiu pacientas apmokomas saugiai vaikščioti, lipti laiptais aukštyn ir

žemyn, sėstis ant kėdės, tualeto ir nuo jų atsistoti. Taip pat apmokomas kaip teisingai lipti į

automobilį ir iš jo, bei taisyklingų padėčių kasdieninės veiklos metu. Saugiam judėjimui namuose

rekomenduojama specialiai įrengti tualeto paaukštinimą, duše ar vonios kambaryje įtaisyti

rankenėles ir suoliukus. Koridoriuje ar kambariuose reikia pasirūpinti aukštesnėmis kėdėmis, kad

atsisėdus keliai būtų žemiau klubų sąnarių. Slenksčiai, laidai, nebūtini daiktai, prietaisai ar

įrengimai, esantys ant grindų, turėtų būti pašalinti, kad būtų galima saugiai vaikščioti.

Pacientams, ypač tiems, kurie yra vyresnio amžiaus, po klubo sąnario endoprotezavimo

operacijos, reikalinga ilgalaikė priežiūra. Šie pacientai tampa mažiau socialūs, keičiasi jų vaidmuo

šeimoje. Labai svarbus vaidmuo tenka juos prižiūrintiems, slaugantiems asmenims. Reabilitacijos

metu, po operacijos, stebimas patinimas kojoje, atsiranda skausmas, diskomfortas judant,

nepatogumas arba negalėjimas atlikti tam tikrų judesių. Svarbu saugoti operuotą koją nuo išnirimo.

Visa tai nulemia sunkesnį fiziologinių poreikių tenkinimą, ypač vyresniems pacientams. Dažnai

prireikia aplinkinių pagalbos, nes pacientai nėra įgalūs visiškai savimi pasirūpinti. Jie jaučiasi

priklausomi ir tai apsunkina ne tik jais besirūpinančius aplinkinius, bet ir pačius pacientus (Dočienė

ir kt., 2012).

Vieniši vyresnio amžiaus pacientai po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos negali

savimi pasirūpinti, todėl jiems padeda socialiniai darbuotojai. Socialiniai darbuotojai padeda

tokiems pacientams susitvarkyti buityje, apsipirkti, apsilankyti pas gydytojus, pasigaminti maistą.

Tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus pacientai po klubo sąnario endoprotezavimo

operacijos nori kuo greičiau sugrįžti į įprastą kasdieninę veiklą, į įprastą gyvenimo rėžimą. Tačiau

tam jiems reikalinga pagalba, kurią dažniausiai suteikia specialus medicinos personalas, artimieji ir

kiti asmenys (Dočienė ir kt., 2012).

Po operacijų dažnai pasikeičia ir žmogaus motyvacijos, noro pasveikti ir gyventi pilnavertį

gyvenimą, lygis. Su sveikata susijusi motyvacija yra vertinama naudojant klausimynus ir anketas.

Motyvacijai įtaką daro paciento nusiteikimas reabilitacijos procesui, sutarimas su terapeutais.

Literatūroje aprašoma tiesioginė priklausomybė tarp motyvacijos stiprumo ir sveikimo proceso.

Kuo aukštesnis motyvacijos lygis, tuo greitesnis sveikimo procesas.

N. Maclean et. al., (2000) teigia, kad reikalingos ir teigiamos informacijos perdavimas

pacientui, palankus rezultatų atskleidimas ir atvirumas iš gydančio personalo narių, teigiamai veikia

pacientą. Tačiau jei globa ir rūpestis yra neadekvatūs paciento lūkesčiam, jei ne tik personalo nariai,

bet ir šeimos nariai bei artimieji perdėtai skiria dėmesį ligoniui, tai suteikia neigiamą poveikį

motyvacijai. Taip pat neigiamai motyvaciją veikia ir netinkama informacija, arba per mažas

teigiamos ir naudingos informacijos kiekis perduodamas pacientui. Dažnai daroma klaida yra

bandymas palyginti paciento būklę su kitų ligonių būklėmis. Tai dažnai kintantis veiksnys, kurį

23

stebėdamas pacientas yra demotyvuojamas. Labai svarbų vaidmenį vaidina aplinka, kurioje

pacientas yra reabilituojamas ir juo besirūpinančių specialistų komanda.

Motyvacijos reikšmė reabilitacijos metu

Motyvacija – tai psichologinis procesas, įprasminantis tam tikrą veiklą ir nurodantis jos

kryptį. Motyvacija lyg vidinis impulsas, norint patenkinti nepatenkintus poreikius, tai valia siekti.

Motyvuoti pacientą – reiškia skatinti jį atlikti tam tikrą veiksmą ar poelgį. Motyvacijos būdų yra

daugybė: psichologiniai poreikiai, psichologinės paskatos, išlikimas, potraukiai, emocijos,

nuoskaudos, impulsai, baimės, grėsmė, atlygis, turtai, norai, tikslai, vertybės, laisvė, vidinis

pasitenkinimas, interesai, malonumas, nusistovėję įpročiai, įvertinimai, ambicijos ir t .t. (Gikaraitė,

2004)

Anot I. Šarienės, (2010) greitesnis reabilitacijos efektas pasiekiamas, kai žmogus yra

motyvuotas, t.y. nori kuo greičiau pasveikti, grįžti į kasdieninę veiklą. Pacientą skatinti galima tiek

vidiniais, tiek išoriniais motyvais. Atlikti psichologiniai tyrinėjimai parodė, kad didesnį poveikį turi

ne išoriniai, bet vidiniai motyvai. Kuo daugiau vidinių motyvų, tuo greičiau pacientas pasveiksta,

pasiekia norimus rezultatus. Užsispyrimas, stipri motyvacija padidina teigiamą reabilitacijos

poveikį ir paspartina jos procesą.

Žmogaus vidinė motyvacija tai gebėjimas išnaudoti savo asmeninius resursus, kai išoriniai

veiksniai negali įtakoti šio proceso. Pats gyvenimas pakoreguoja kaip teisingai išnaudoti vidinę

motyvaciją ir kada ją naudoti. Vidinė motyvacija skatina pacientą ieškoti naujų būdų, sugebėjimų,

padedančių kuo greičiau pasiekti tam tikrą užsibrėžtą tikslą. Ir tik tada, kai žmogus pasiekia lauktų

rezultatų, yra tinkamai įvertintas, jis toliau siekia pasitenkinimo savo jėgomis ir naujų savo

kompetencijos įrodymų (Creek, 1997).

Kaip teigia G. Felser (2006), išorinė motyvacija taip pat labai svarbus faktorius, lemiantis

reabilitacijos efektyvumą. Išorinė motyvacija paremta aplinkos veiksnių įtaka. Tai gali būti ir

paciento artimieji, šeimos nariai, tam tikra tuo metu susiklosčiusi finansinė padėtis ir panašiai. Visi

šie faktoriai daro įtaką ne tik tiesiogiai, bet ir psichologiškai nuteikia pacientą. Tačiau viduje

glūdinčios priežastys visada yra svarbesnės pačiam žmogui. Žmogaus asmenybė, jo charakteris ir

būdas suformuoja tikslus ir lūkesčius, kurie tuo metu jam atrodo patys reikšmingiausi ir svarbiausi.

Jokie išoriniai faktai, nepersveria vidinių motyvų svarbos.

B. Resnick et al. (1998), atliko tyrimą, kurio metu stebėjo motyvacijos daromą įtaką

reabilitacijai ir sveikimo procesams. Studijos metu rezultatai atskleidė, kad motyvacija vyresniame

amžiuje sumažėjo ir tai turėjo tiesioginę įtaką sveikimo proceso rezultatams. Motyvacijos lygio

nustatymas gali prisidėti prie gydymo proceso kontrolės ir sveikimo tempo.

24

Motyvacijos naudą reabilitacijos metu pripažįstą ir Japonijos reabilitologai. Jie motyvaciją

įvardina kaip puoselėjamo bendravimo su pacientu galutinį rezultatą. Anot Japonijos reabilitologų

geri santykiai, gražus ir jaukus abipusis (tarp paciento ir gydančio gydytojo) bendravimas suteikia

geras sąlygas augti motyvacijai (Slingsby, 2006).

Skausmo kontrolė

Skausmo kontrolei yra naudojami įvairūs metodai bei vaistai. Ne kiekvienu skausmo atveju

reikalingi skausmą mažinantys vaistai. Tam, kad skausmas būtų suprantamas teisingai, tarp

paciento ir juo besirūpinančio terapeuto, yra naudojamos skausmo skalės. Jos padeda parinkti

tinkamus skausmo malšinimo metodus, priklausomai nuo skausmo pobūdžio ar intensyvumo

(Patient safety Council, 2009).

Michael A. (2012), Amerikos ortopedijos žurnale dėmesį atkreipė į besikeičiančią

pacientų, po klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimo, populiaciją. Šiandien senstančių žmonių

fizinis aktyvumas yra ženkliai didesnis nei iki šiol. Skausmo intensyvumas ir trukmė, dėl

reabilitacijos kokybės kilimo, mažėja ir trumpėja. Pacientai intensyviai sportuoja, dalyvauja fizinių

pratimų programose, o tai gali būti žalinga implantams. Taip pat Michael A. akcentuoja vis augantį

jaunų žmonių, kenčiančių nuo paskutinės stadijos artrito klubo ir kelio sąnariuose, skaičių.

� Fiziniai pratimai padidina šlaunikaulio raumenų jėgą ir padeda stabilizuojant klubo sąnarį.

� Pooperacinė reabilitacija gerina eisenos estetiką.

� Padeda atkurti paciento visišką nepriklausomybę kasdieniame ir profesiniame gyvenime po

klubo sąnario endoprotezavimo (Stryla et. al., 2013).

Elektros stimuliacija

Po klubo sąnario endoprotezavimo reabilitacijos metu, nepaisant tinkamo farmakologinio

ir fizinio gydymo, dažna komplikacija yra giliųjų venų trombozė (GVT).

B. Broderick et al. (2013) atliko tyrimą, kurio metu naudojo elektros stimuliaciją

pacientams po klubo endoprotezavimo. Tyrimo autoriai iškėlė hipotezę, kad blauzdos raumenų

neurostimuliacija pooperaciniu periodu, padės sumažinti GVT riziką. Kraujagyslių funkcijai

įvertinti buvo pasirinktas Doplerio echoskopijos metodas – tai specialus tyrimo ultragarsu metodas,

skirtas įvertinti kraujo tekėjimą kraujagyslėse. Jis naudojamas tirti kraujotakai didžiosiose kūno

arterijose bei venose pilve, rankose, kojose, kakle. Vienuolikai pacientų buvo ištirtas vidutinis

hemodinaminis greitis ir greitis piko metu. Taip pat buvo tirtas pratekančio kraujo tūris. Visi šie

rodmenys buvo lyginami su duomenimis ramybės metu. Rezultatai atskleidė, kad neuroraumeninė

25

stimuliacija efektyvi hemodinaminei funkcijai palaikyti. Piko metu kraujo tekėjimo greitis lyginant

su greičiu ramybės metu padidėjo 99 proc., vidutinis greitis padidėjo 178 proc. ir tūrio debitas

padidėjo 159 proc. lyginant su kraujo debitu poilsio metu. Taigi hipotezė buvo patvirtinta, ir gauti

rezultatai parodė, kad neuroraumeninė stimuliacija yra efektyvi priemonė gerinat hemodinamiką

kraujagyslėse po klubo sąnario endoprotezavimo (Broderick et al., 2013) (8 pav.).

8 Pav. Elektrodų pozicija, iliustruojantį elektros stimuliaciją po klubo sąnario

endoprotezavimo (Broderick, 2013 )

Tromboembolijos profilaktikai yra naudojami ir antikoaguliantai (cheminė medžiaga,

stabdanti kraujo krešėjimą). O Skausmui kontroliuoti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

arba analgetikai. Nemedikamentinis gydymas yra ženkliai svarbesnis lyginant su medikamentiniu.

Nemedikamentinio gydymo tikslai yra gerinti bei grąžinti judėjimo funkciją, mažinti skausmą,

audinių patinimą, uždegimą, bei stiprinti raumenis. Be trombozės yra ir kitos komplikacijos, kurios

gali atsirasti po klubo sąnario keitimo operacijos (Broderick et al., 2013).

26

1.6. Klubo sąnario endoprotezavimo komplikacijos

1. Implanto išsiklibimas – Protezas pradeda judėti operuotame kaule, tokiu būdu

sukeldamas skausmo pojūtį ir apribodamas judesius sąnaryje. Išsiklibinimas gali atsirasti dėl per

didelio paciento aktyvumo ir/ar per didelės kūno masės. Šie faktoriai turi tiesioginę įtaką sąnario

apkrovimui. Paciento amžius, kaulų sandara bei tvirtumas, implanto tipas ir operavusio chirurgo

sugebėjimai taip pat turi didelę svarbą implanto išsiklibinimo rizikai (Franz, 1997).

2. Infekcija – po totalinės klubo sąnario keitimo operacijos rizika atsirasti infekcijai yra

žymiai didesnė nei po kitų operacijų. Anot H. Hudllestn (2003) po pirminės klubo

endoprotezavimo operacijos infekcijos rizika siekia 0,5 proc. Sepsinės komplikacijos gali būti

ankstyvosios (išsivysto pirmą mėnesį po operacijos) ir vėlyvosios. Ankstyvųjų komplikacijų

priežastimi tampa bakterijų patekimas į žaizdą operacijos metu. O vėlyvosios sepsinės

komplikacijos turi sąsajų su lėtiniais infekcijų židiniais organizme ir didelės rizikos intervencijomis

( Kurtinaitis ir kt., 2003).

3. Implanto dislokacija – pooperaciniu periodu aplink šlaunikaulio galvą, kurią laiko

raumenys, formuojasi randinis audinys. Jam susiformuoti gali prireikti iki 6 savaičių laikotarpio.

Tuo metu reikalinga itin didelis dėmesingumas ir atsargūs operuotos kojos judesiai, kad būrų

išvengta klubo sąnario išnirimo (Franz, 1997).

4. Kaulų lūžiai – šlaunikaulis ar dubens kaulų lūžiai galimi ir operacijos metu ir po jos.

Lūžių stabdo ar riboja greitą ir efektingą reabilitaciją. Lūžiai sukelia skausmus ir klubo sąnario ar

visos kojos funkcijų praradimą (Franz, 1997).

5. Kojų ilgio pakitimai po klubo endoprotezavimo operacijos – jie siejami su eisenos

sutrikimais, nugaros skausmu ir dislokacija (Konyves et al., 2005).

6. Periartikulinė osifikacija – tai kaulinio audinio susidarymas aplink operuotą sąnarį.

Pacientas pradeda jausti apribotą klubo sąnario funkciją, skausmą (Petrulis, 1997).

27

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1. Tiriamasis kontingentas

Tyrime dalyvavo 40 pacientų, kurių amžius svyravo nuo 55 iki 85 metų. Pacientai

pagal amžių buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmąją grupę sudarė asmenys, kurių amžius yra nuo 55

iki 70 metų, o antrąją – nuo 71 iki 85 metų. Abiejose grupėse buvo vienodas tiriamųjų skaičius – 20

pacientų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. Jauniausia pacientė, kuriai atlikta klubo

sąnario keitimo operacija buvo 55 metų moteris, o vyriausias pacientas – 85 metų vyras (9 pav.).

14

6

10 10

0

2

4

6

8

10

12

14

16

Moterys Vyrai

Tir

iamų

jų s

kaič

ius

Tiriamųjų skaičius 55-70metai ( I gr.)

Tiriamųjų skaičius 71-85metai ( II gr.)

9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį ir amžiaus grupes

28

2.2. Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliekamas VŠĮ Marijampolės ligoninėje. Prieš atliekant tyrimą, ligoninės

(kurioje buvo atliekamas tyrimas) vadovei buvo pateiktas prašymas dėl leidimo atlikti magistro

tiriamąjį darbą. Gavus sutikimą, tiriamąjį darbą pradėjau nuo 2013 metų kovo 1 dienos. Tyrimas

truko iki 2013 metų gruodžio 20 dienos. Tyrimas buvo atliekamas remiantis tyrimo organizavimo

schema (10 pav.) Šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti kineziterapijos poveikį pacientams po

klubo endoprotezavimo operacijos ir palyginti gautus rezultatus tarp dviejų amžiaus grupių

pacientų. Dalyvauti tyrime pacientai sutiko geranoriškai ir nuosekliai lankėsi kineziterapijos

užsiėmimuose. Pacientai buvo testuojami pirmojo kineziterapijos užsiėmimo metu ir išvykstant

namo. Duomenys buvo fiksuojami ir naudojami tolimesniame tyrime.

Reabilitacijos trukmė - 18 dienų. Reabilitacija ligoninėje pacientams prasidėjo praėjus vos

keletui dienų po operacijos (priklausomai nuo esamos situacijos). Kineziterapija pradedama pirmą

dieną po operacijos. Kineziterapija vyko du kartus per dieną, šešis kartus savaitėje. Jos pagrindinis

tikslas – kuo greičiau suaktyvinti kraujo ir limfos apytaką audiniuose, padidinti jų trofiką, ko

pasekoje greitėja regeneracijos procesas pakenktuose audiniuose. Reabilitacija susideda iš aktyvių

bei pasyvių judesių ir mechaninės terapijos (pratimai su aparatais).

Viso kineziterapijos kurso metu pacientams buvo skiriami izometriniai pratimai kojoms,

aktyvūs pratimai visoms raumenų grupėms, bendrai stiprinantys pratimai pečių juostai, rankoms,

liemeniui, atsipalaidavimo, kvėpavimo pratimai. Pacientai buvo apmokomi teisingai stotis, pradėti

eiti su pagalbinėmis priemonėmis (ramentai, vaikštynė). Nuo pirmų dienų po operacijos, pacientai

buvo mokomi išlaikyti taisyklingą laikyseną, būti kuo labiau savarankiškais, ir gebėti save

apsitarnauti. Nuo trečiosios reabilitacijos savaitės buvo skiriama veloergometro treniruotė, dozuotas

ėjimas, lipimas laiptais (prieš tai apmokinus ir gerai išaiškinus lipimo laiptais taisykles).

Tyrimo organizavimo schema

18 dienų trunkanti reabilitacija

10 pav. Tyrimo organizavimo schema

1 TESTAVIMAS: • Šlaunies lenkimo, tiesimo,

atitraukimo, pritraukimo amplitudžių vertinimas;

• Skausmo vertinimas; • Šlaunies raumenų jėgos

vertinimas;

• Motyvacijos vertinimas (Pirma para po operacijos)

2 TESTAVIMAS: • Šlaunies lenkimo, tiesimo,

atitraukimo, pritraukimo amplitudžių vertinimas;

• Skausmo vertinimas; • Šlaunies raumenų jėgos

vertinimas;

• Motyvacijos vertinimas (Aštuoniolikta reabilitacijos diena

po operacijos)

Kineziterapija • 2 kartai per dieną;

• 6 kartai per savaitę.

• Vieno kineziterapijos užsiėmimo trukmė ~30 min.

• Kineziterapijos užsiėmimų skaičius (reabilitacijos laikotarpiu) ~30.

29

Tyrimo metodai buvo parinkti siekiant išanalizuoti tiriamųjų funkcinės ir emocinės būklės

pokyčius. Tiriamieji buvo vertinami pirmąją ir paskutinę pirminės reabilitacijos dienomis.

Kineziterapijos programa

• Pirma diena

1. Aktyvūs operuotos kojos judesiai: pėdos lenkimas/tiesimas, kojos lenkimas/ tiesimas per kelio ir

klubo sąnarius.

2. Operuotos kojos izometriniai raumenų pratimai – įtempiami sėdmenų ir šlaunų raumenys,

nejudinant kojos.

3. Kvėpavimo pratimai – lėtai įkvepiama ir iškvepiama po 10 kartų, kartojama kas valandą.

• Antra diena

1. Kvėpavimo pratimai.

2. Kojų mankšta lovoje (pasyviai lenkti operuotą koją kelio ir klubo sąnaryje, tačiau ne daugiau 60°).

Šis pratimas atliekamas kelis kartus per dieną ir tęsiamas dvi savaites.

Tolimesnė kineziterapija vyksta atsižvelgiant į paciento būklę. Pratimai, jų dažnis, trukmė ir

intensyvumas parenkamas individualiai. Kineziterapeutas nusprendžia kada pacientas gali pradėti mokytis

vaikščioti, lipti laiptais. Taip pat kineziterapeutas nusprendžia kada pacientas gali dalyvauti grupiniuose

kineziterapijos užsiėmimuose.

Rekomendacijos reabilitacijos metu:

1. Pasyvus operuotos kojos atitraukimas. Pratimas tęsiamas dvi – tris savaites;

2. Leidžiama sėdėti tik aukščiau (50-60 cm nuo grindų), pageidautina ne minkštai

(foteliai, sofos netinka);

3. Vaikščioti mažiausiai 3 kartus per dieną (padedant personalui);

4. Mokinama stovėti su ramentais, nesiremiant viso kūno svoriu ant operuotos kojos;

5. Mokinama eiti, lipti laiptais aukštyn ir žemyn (Kriščiūnas ir kt., 2008).

Fizinius pratimus pacientai atlieka gulėdami lovoje, ant nugaros (arba ant sveiko šono), su

pagalve tarp kojų. Pradedant vaikščioti naudojama pagalbinė priemonė – vaikštynė.

Kineziterapeutas padeda keisti padėtis, atsistoti iš lovos ir pacientui pradedant vaikščioti eina šalia

(kritimo prevencija). Fizinis krūvis didinamas nuolat, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę

(Kriščiūnas ir kt., 2008).

30

Draudžiamos padėtys po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos:

• Gulėti ant operuotos kojos šono – tris savaites. Galima gulėti ant sveikos kojos šono,

įsidedant tarp kojų dvi pagalvėles (iki aštuonių savaičių).

• Sėdėti ant žemos kėdės – tris mėnesius (kojos negalima lenkti daugiau 90°).

• Sėdėti ant minkštos kėdės, fotelio – tris mėnesius.

• Lipti laiptais – šešias dienas.

• Maudytis vonioje – keturis mėnesius.

• Taikyti fizioterapinį gydymą operuoto sąnario srityje – keturis mėnesius.

• Sėdint sukryžiuoti kojas arba užsidėti vieną ant kitos – visada.

• Sukti operuotą koją į išorę – visada (Kriščiūnas ir kt., 2008).

31

2.3. Tyrimo metodai

Siekiant įvertinti kineziterapijos efektyvumą po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos

tiriamųjų amžiaus aspektu naudojome šiuos tyrimo metodus:

1. Išrašų iš medicininės dokumentacijos analizė ir apklausa.

Susipažinta su pacientų ligos istorija. Iš ligos istorijos ir atliktos apklausos metu išsiaiškinta,

koks gydymas buvo taikytas iki šios reabilitacijos ir kaip keitėsi pacientų sveikatos būklė.

Anamnezė padeda išsiaiškinti ligos trukmę, paūmėjimų dažnį, paciento fizinį aktyvumą pagal

profesiją ir fizinę veiklą. Dažnai padeda atskleisti netikėtus faktus ar šalutines problemas.

2. Goniometrija – aktyvių operuotos kojos šlaunies judesių įvertinimui.

Reabilitacijos laikotarpio pradžioje bei jo pabaigoje, goniometru pacientams buvo

išmatuojamos operuoto klubo sąnario judesių – šlaunies lenkimo, tiesimo, atitraukimo ir

pritraukimo amplitudės. Tiriamasis pacientas judesius atlieka aktyviai. Judesių amplitudės

matavimas yra vienas iš pagrindinių kriterijų vertinant žmogaus judėjimo funkcines galimybes.

Atliekant matavimus privalu taikyti tą pačią metodiką, kurios pagrindas yra pradinė padėtis. Yra

priimtina, kad pradinė padėtis – tai anatominė padėtis (0o ).

3. Vizualinių analogų skalė (VAS) - skausmui vertinti.

Tyrimui buvo naudojama skaitinė 10 balų skausmo vertinimo skalė. Tai populiariausia ir

dažniausiai medicinoje naudojama skausmo vertinimo skalė. Pacientai pirmojo kineziterapijos

užsiėmimo metu buvo paprašyti įvertinti savo skausmą 10 balų skalės sistemoje. Vienas balas

atitinka labai lengvą, vos juntamą skausmą, o dešimt balų – labai stiprų, vos pakeliamą skausmą

(Bajaj et al., 2003). Pacientai vertino juntamą skausmą reabilitacijos pradžioje ir jos pabaigoje, prieš

išvykstant namo. Ši skausmo vertinimo sistema yra subjektyvi.

4. Šlaunies Raumenų jėga vertinama naudojantis Oxford skale.

Tyrimo metu buvo vertinama šių šlaunies judesių: lenkimas, tiesimas, atitraukimas ir

pritraukimas, jėga.

5 balai - pilna judesio amplitudė nugalint gravitacijos jėgas ir stiprų pasipriešinimą.

4 balai - pilna judesio amplitudė nugalint gravitacijos jėgas ir nedidelį pasipriešinimą.

3 balai - pilna judesio amplitudė nugalint gravitacijos jėgas.

2 balai - pilna judesio amplitudė pašalinus gravitacijos jėgų veikimą.

1 balas - nėra judesio tik raumens susitraukimas.

0 balų - nėra raumens susitraukimo. (http://shp.missouri.edu/vhct/case1599/initial.htm)

Pacientų operuotos kojos šlaunies jėga buvo vertinama pirmo ir paskutinio kineziterapijos

užsiėmimų metu.

32

5. Pasveikimo padėties valdymo klausimynas (PPVK) (ang. Recovery locus of control).

Šiuo klausimynu siekiama įvertinti pacientų motyvacijos lygį. Klausimynas sudarytas

iš 9 teiginių. Pacientas pasirinkdamas vieną iš penkių galimų atsakymo variantų, renka balus. Nuo

pirmo iki penkto teiginio atsakymai yra: visiškai sutinku - 4 balai, sutinku – 3 balai, nežinau – 2

balai, nesutinku – 1 balas, visiškai nesutinku – 0 balų. Nuo šešto iki devinto teiginio visiškai sutinku

– 0 balų, sutinku - 1 balas, nežinau – 2 balai, nesutinku – 3 balai, visiškai nesutinku – 4 balai.

Maksimalus surenkamų balų skaičius – 36. Kuo surinktų balų skaičius yra artimesnis 36, tuo

didesnis motyvacijos lygis. Kuo mažiau balų, tuo mažiau motyvuotas pacientas.

Matematinė – statistinė analizė

Gauti tyrimo duomenys buvo apdoroti statistinės matematinės analizės metodais. Buvo

skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai ir vidurkio standartinės paklaidos. Vidurkių skirtumų

reikšmingumas tarp pirmosios ir antrosios amžiaus grupių skaičiuotas pagal neparametrinį Manio

Vitnio Vilkoksono testą dviem nepriklausomoms imtims. Lyginant rezultatus prieš ir po

kineziterapijos naudotas neparametrinis Vilkoksono testas dviem priklausomoms imtims.

Duomenys buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Duomenų statistinė analizė atlikta

Microsoft Exel ir SPSS 17.0 for Windows programine įranga.

33

3. REZULTATAI

Atgaunant judėjimo funkciją, pacientui po klubo sąnario endoprotezvimo, labai svarbu

atgauti ir judesiui reikalingą sąnario mobilumą, judesių amplitudes.

Pirmojoje pacientų grupėje, pirmojo matavimo metu, šlaunies lenkimo mažiausia

amplitudė buvo 25o, didžiausia – 80o, vidurkis – 51,75 o ± 8,46o. Po reabilitacijos mažiausia

amplitudė buvo 80o, didžiausia – 115o, vidurkis – 104 o ± 11,36o. Pirmoje tiriamųjų grupėje,

vidurkių skirtumai lyginant rezultatus prieš kineziterapiją ir po jos skyrėsi statistiškai reikšmingai

(p<0,05) (11 pav.).

104,00

51,7520

40

60

80

100

120

140

Prieš KT Po KT

Šla

un

ies

len

kim

as,

laip

snia

is

*

11 Pav. Pirmosios grupės tiriamųjų operuotos kojos šlaunies lenkimo amplitudė prieš

kineziterapiją ir po jos (* - statistiškai reikšmingas skirtumas p<0,05)

Pirmojoje pacientų grupėje, pirmojo matavimo metu, šlaunies atitraukimo mažiausia

amplitudė buvo 5o, didžiausia –25o, vidurkis – 13,50 o ± 2,85o. Po reabilitacijos mažiausia amplitudė

buvo 25o, didžiausia – 40o, vidurkis – 35,0o ± 3,12o. Pirmoje tiriamųjų grupėje, vidurkių skirtumai

lyginant rezultatus prieš kineziterapiją ir po jos skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,05) (12 pav.).

34

34,00

13,505

10

15

20

25

30

35

40

45

Prieš KT Po KT

Šla

un

ies

atit

rau

kim

as,

laip

snia

is

*

12 Pav. Pirmosios grupės tiriamųjų operuotos kojos šlaunies atitraukimo amplitudė prieš


Tryliktame paveikslėlyje pateikti subjektyvūs pirmosios grupės skausmo intensyvumo

vertinimo rezultatai. Net septynioms tiriamosioms skausmas po kineziterapijos sumažėjo 4 balais.

Vienai tiriamajai skausmas po kineziterapijos užsiėmimų sumažėjo net 6 balais. Dviem

tiriamiesiems po kineziterapijos skausmas tapo vos juntamu ir jei skausmą vertino tik 1 balu, prieš

tai juos vargino 5 ir 6 balų skausmai. Prieš kineziterapiją subjektyvaus skausmo vertinimo vidurkis

buvo 6,35 ±1,8 balo, o po kineziterapijos sumažėjo net iki 2,65 ±1,3 balo. Galima teigti, kad

vidutiniškai tiriamosioms skausmas sumažėjo 3,7 balo. Po kineziterapijos procedūrų tiriamųjų

skausmo intensyvumas reikšmingai (p<0,05) sumažėjo.

2,65

6,35

1

2

3

4

5

6

7

8

Prieš KT Po KT

Ska

usm

as,

bal

ais

*

13 Pav. Pirmosios grupės tiriamųjų operuotos kojos skausmo intensyvumas prieš


35

Šlaunies lenkime dalyvaujančių raumenų jėga pirmoje tiriamųjų grupėje statistiškai

patikimai padidėjo (p<0,05). Tiriamieji buvo vertinami iškarto po operacijos ir po 18 dienų

reabilitacijos. Tyrimo metu, reabilitacijos pradžioje mažiausia fiksuota jėga buvo 1 balas, o

didžiausia – 4 balai, o reabilitacijos pabaigoje mažiausia – 3 balai, didžiausia 5 balai. Prieš

kineziterapiją pirmojoje tiriamųjų grupėje šlaunies lenkėjų jėgos vidurkis buvo – 2,10 ± 1,8, o po

kineziterapijos – 4,05 ± 1,65 ( 14 pav.).

2,10

4,05

1

2

3

4

5

Prieš KT Po KT

Rau

menų

jėg

a, b

alai

s

*

14 Pav. Pirmosios grupės tiriamųjų operuotos kojos šlaunies raumenų jėga prieš


Antroje pacientų grupėje, pirmojo matavimo metu, šlaunies lenkimo mažiausia amplitudė

buvo 40o, didžiausia – 90o, vidurkis – 58,25o ± 7,63. Po reabilitacijos mažiausia amplitudė buvo

70o, didžiausia – 115o, vidurkis – 90,75o ± 9,55. Antroje tiriamųjų grupėje, vidurkių skirtumai

lyginant rezultatus prieš kineziterapiją ir po jos statistiškai reikšmingai (p<0,05) padidėjo (15 pav.).

36

58,25

90,75

20

40

60

80

100

120

Prieš KT Po KT

Šla

un

ies

len

kim

as,

laip

snia

is

*

15 Pav. Antrosios grupės tiriamųjų operuotos kojos šlaunies lenkimo amplitudė prieš


Antroje pacientų grupėje, pirmojo matavimo metu, šlaunies atitraukimo mažiausia

amplitudė buvo 0o, didžiausia – 30o, vidurkis – 17o ± 1,4o. Po reabilitacijos mažiausia amplitudė

buvo 5o, didžiausia – 40o, vidurkis – 28,75o ± 4,15o. Antroje tiriamųjų grupėje, vidurkių skirtumai

lyginant rezultatus prieš kineziterapiją ir po jos statistiškai reikšmingai (p<0,05) padidėjo. Labai

mažą amplitudės skirtumą pavyko pasiekti tik vienam pacientui. Prieš reabilitaciją atitraukimo

judesys buvo 0o, po reabilitacijos tik - 5o (16 pav.).

28,75

17,00

5

10

15

20

25

30

35

40

Prieš KT Po KT

Šla

un

ies

atit

rau

kim

as,

laip

snia

is

*

16 Pav. Antrosios grupės tiriamųjų operuotos kojos šlaunies atitraukimo amplitudė prieš


37

Septynioliktame paveikslėlyje pateikti subjektyvūs antrosios grupės skausmo intensyvumo

vertinimo rezultatai. Dviem tiriamiesiems skausmo vertinimas prieš ir po kineziterapijos nepakito,

net aštuoniems tiriamiesiems skausmo pojūtis sumažėjo tik 1 balu. Vienai tiriamajai skausmas po

kineziterapijos užsiėmimų sumažėjo net 6 balais. Didžiausias pokytis antroje tiriamųjų grupėje

pasireiškė dviem pacientams ir tai buvo 3 balai. Prieš kineziterapiją subjektyvaus skausmo

vertinimo vidurkis antroje tiriamųjų grupėje buvo 6,25 ± 1,8 balo, o po kineziterapijos sumažėjo

net iki 4,75 ± 1,3 balo. Galima teigti, kad vidutiniškai antrosios tiriamųjų grupės skausmas

sumažėjo tik 1,5 balo. Po kineziterapijos procedūrų tiriamųjų skausmo intensyvumas reikšmingai

(p<0,05) sumažėjo.

4,756,25

1

2

3

4

5

6

7

8

Prieš KT Po KT

Ska

usm

as,

bal

ais

*

17 Pav. Antrosios grupės tiriamųjų operuotos kojos skausmo intensyvumas prieš


38

Šlaunies lenkime dalyvaujančių raumenų jėga antroje tiriamųjų grupėje statistiškai

patikimai padidėjo (p<0,05). Tiriamieji buvo vertinami iškarto po operacijos ir po 18 dienų

reabilitacijos. Tyrimo metu, reabilitacijos pradžioje mažiausia fiksuota jėga buvo 1 balas, o

didžiausia – 4 balai, o reabilitacijos pabaigoje mažiausia – 3 balai, didžiausia 5 balai. Prieš

kineziterapiją antroje tiriamųjų grupėje šlaunies lenkėjų jėgos vidurkis buvo – 2,00 ± 1,35, o po

kineziterapijos – 3,85 ± 1,15 (18 pav.).

3,85

2,00

1

1

2

2

3

3

4

4

5

5

Prieš KT Po KT

Rau

menų

jėg

a, b

alai

s

*

18 Pav. Antrosios grupės tiriamųjų operuotos kojos šlaunies raumenų jėga prieš


39

Lyginant operuotos kojos šlaunies judesių amplitudes prieš kineziterapiją ir po jos,

matomas statistiškai reikšmingas (p<0,05) skirtumas. Statistiškai reikšmingas pokytis yra lenkimo ir

atitraukimo judesiuose, lyginant gautus rezultatus tarp pirmosios ir antrosios tiriamųjų grupių.

Tiesimo ir pritraukimo judesiuose tarp tiriamųjų grupių statistinis reikšmingumas nerastas. Stebimi

žymiai geresni pirmosios tiriamųjų grupės rezultatai lyginant su antrąja tiriamųjų grupe. Šlaunies

lenkimas tarp pirmosios ir antrosios grupių skiriasi - 19,75o. Šis pokytis yra statistiškai reikšmingas

(p<0,05). Operuotos kojos šlaunies tiesimo judesių prieš kineziterapiją ir po jos, vidurkio skirtumas

antroje grupėje (0,5o) yra didesnis nei pirmoje grupėje (0o). Tačiau šlaunies tiesimo judesio

atsistatymas tarp pirmosios ir antrosios grupių nėra statistiškai reikšmingas. Šlaunies atitraukimo

judesys tarp pirmosios ir antrosios grupių skiriasi - 8,75o . Šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas

(p<0,05). Šlaunies pritraukimas tiek pirmoje, tiek antroje tiriamųjų grupėse neturi statistiškai

reikšmingu patikimumo. Matuojant pritraukimo judesį, visi gauti rezultatai buvo - 0o (19 pav).

0 0 0

52,25

20,5

-0,5

11,75

32,5

-10

0

10

20

30

40

50

60

70

Jud

esys

, lai

psn

iais

Pirmagrupė

Antragrupė

Pirma grupė 52,25 0 20,5 0

Antra grupė 32,5 -0,5 11,75 0

Šlaunies lenkimas

Šlaunies tiesimas

Šlaunies atitraukimas

Šlaunies pritraukimas

*

*

19 Pav. Operuotos kojos šlaunies judesių amplitudžių skirtumai tarp tiriamųjų grupių

(* - statistiškai reikšmingas skirtumas p<0,05)

40

Šlaunies judesius atliekančių raumenų jėgos skirtumas, prieš kineziterapiją ir po jos, tarp

pirmosios ir antrosios tiriamųjų grupių nėra statistiškai reikšmingas. Pirmosios grupės jėgos

vidurkių skirtumas, prieš kineziterapiją ir po jos – 1,95 balo, o antrosios grupės - 1,85 balo.

Operuotos kojos šlaunies jėgos pokyčio skirtumas, lyginant rezultatus tarp tiriamųjų grupių yra -

0,1 balo (20 pav.).

1,95

1,85

1,75

1,8

1,85

1,9

1,95

2

1 grupė 2 grupė

Jėg

a, b

alai

s

20 Pav. Operuotos kojos šlaunies raumenų jėgos skirtumai tarp tiriamųjų grupių

Subjektyvaus skausmo vertinimo gautų rezultatų pokytis tarp pirmosios ir antrosios

tiriamųjų grupių yra statistiškai patikimas (p<0,05). Tarp tiriamųjų grupių skausmo vertinimo

vidurkių skirtumas yra - 2,2 balo. Pirmosios grupės pokyčio prieš kineziterapiją ir po jos vidurkis –

3,7 ± 1,2 balo. Antrosios grupės pokyčio prieš kineziterapiją ir po jos vidurkis – 1,5 ± 0,9 balo (21

pav.).

41

3,7

1,5

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

1 grupė 2 grupė

Ska

usm

as,

bal

ais

*

21 Pav. Operuotos kojos skausmo intensyvumo skirtumai tarp tiriamųjų grupių (* - statistiškai

reikšmingas skirtumas p<0,05)

Prieš reabilitaciją pirmojoje tiriamųjų grupėje motyvacija buvo vertinama 32,25 ± 1,3 balo.

Po reabilitacijos motyvacijos vidurkis išaugo iki 34,45 ± 1,1 balo. Vidurkių skirtumas prieš

reabilitaciją ir po jos yra 2,2 balo. Naudojant pasveikimo padėties valdymo klausimyną (PPVK)

nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis, lyginant rezultatus prieš kineziterapiją ir po jos,

pirmoje tiriamųjų grupėje. Prieš reabilitaciją pirmoje tiriamųjų grupėje, savo motyvaciją

maksimaliai įvardino tik vienas žmogus. Tačiau po reabilitacijos net 9 pacientai (iš 20) savo

motyvaciją vertino didžiausiu balų skaičiumi – 36. Tik dviem pacientams motyvacijos lygis

reabilitacijos laikotarpiu nepasikeitė. Jie tyrimo pradžioje motyvaciją vertino 30 ir 34 balais.

Tokiais pat balais jie motyvaciją įvertino ir po reabilitacijos (22 pav.).

34,45

32,25

30,5

31

31,5

32

32,5

33

33,5

34

34,5

35

35,5

Prieš KT Po KT

Bal

ai

*

22 Pav. Pirmos grupės tiriamųjų motyvacija prieš kineziterapiją ir po jos (* - statistiškai


42

Prieš reabilitaciją antroje tiriamųjų grupėje motyvacija buvo vertinama 27,1 ± 1,3 balo.

Po reabilitacijos motyvacijos vidurkis išaugo iki 30,8 ± 1,2 balo. Vidurkių skirtumas prieš

reabilitaciją ir po jos yra 3,7 balo. Naudojant pasveikimo padėties valdymo klausimyną (PPVK)

nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis, lyginant rezultatus prieš kineziterapiją ir po jos,

antroje tiriamųjų grupėje. Tik vienas pacientas savo motyvaciją tiek prieš reabilitaciją, tiek po jos

vertino maksimaliais 36 balais. Visi kiti tiriamieji savo motyvaciją vertino geriau po reabilitacijos

bei prieš ją. Nebuvo nei vieno atvejo, kad motyvacija po reabilitacijos išliktų tokia pati ar sumažėtų

(23 pav.).

30,8

27,1

24

25

26

27

28

29

30

31

32

33

Prieš KT Po KT

Bal

ai

*

23 Pav. Antros grupės tiriamųjų motyvacija prieš kineziterapiją ir po jos (* - statistiškai


Lyginant gautus rezultatus tarp pirmos ir antros tiriamųjų grupių (tiksliau tarp populiacijų,

kurias atstovauja tos grupės) prieš kineziterapiją ir po jos skirtumas yra statistiškai reikšmingas

p<0,05.

Prieš reabilitaciją vyresnio amžiaus grupėje motyvacija buvo vertinama 5,15 balo mažiau

nei jaunesnio amžiaus grupėje. Reabilitacijos pabaigoje abiejose grupėse motyvacija buvo

vertinama aukštesniais balais nei prieš reabilitaciją. Didesnis pokytis (vertinant motyvaciją) - 3,7

balo – pastebimas antroje tiriamųjų grupėje, nei pirmoje (2,2 balo). Nors pirmosios grupės pokytis

mažesnis, tačiau motyvacijos vertinimas buvo didesnis tiek prieš kineziterapiją, tiek po jos (24

pav.).

43

3,7

2,2

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

1 Grupė 2 Grupė

Bal

ai

*

24 Pav. Pirmos ir antros grupės tiriamųjų motyvacijos pokytis (* - statistiškai reikšmingas

skirtumas p<0,05)

44

4. APTARIMAS

Kineziterapija – viena svarbiausių procedūrų po klubo sąnario keitimo operacijos. Atgauti

judesio amplitudę, sumažinti skausmą, grąžinti kojai raumenų jėgą ir mokyti pacientą taisyklingo

judėjimo bei sugrįžimo į kasdieninę veiklą – visa tai yra pagrindinis kineziterapeuto uždavinys.

Šiam tikslui pasiekti neužtenka vien kineziterapeuto kompetencijos, labai svarbus paties paciento

noras ir motyvacija. Pacientams, kuriems atlikta klubo sąnario endoprotezavimo operacija, tampa

sunku užsiimti kasdienine veikla, pablogėja jų gyvenimo kokybė (Walker, 2010).

Šiame tyrime dalyvavusieji pacientai buvo motyvuoti, norėjo kuo greičiau pasveikti,

susigrąžinti gyvenimo kokybę ir įprastą gyvenimo ritmą. Tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus

grupių pacientai noriai ir aktyviai dalyvavo užsiėmimuose. Buvo pasiekti geri rezultatai,

pagerėjimas po operacijos pasiektas abiejose grupėse.

Tyrimo metu patvirtinome iškeltą hipotezę, kad kineziterapija jaunesnio amžiaus

pacientams (55 – 70 m.) po klubo sąnario endoprotezavimo turėjo didesnį teigiamą poveikį, nei

vyresnio amžiaus pacientams (71- 85 m.). Šie rezultatai sietini su organizmo senėjimo procesu.

Senstant žmogaus organizmo atsigavimo galimybės mažėja. Taigi reabilitacija tampa sudėtingesnė

nei jaunesnio amžiaus pacientams.

G. Cook et al., (2003) atliktoje studijoje teigia, kad pagyvenusio amžiaus pacientams labai

svarbu palaikyti tinkamą motyvacijos lygį, nes motyvacijos stoka turi tiesioginę įtaką pailgėjusiam

sveikimo periodui. Taip pat gali turėti įtakos depresijos atsiradimui. Mes savo atliekamame tyrime

taip pat skatinome, motyvavome vyresnio amžiaus pacientus aktyviai dalyvauti kineziterapijos

procedūrose, siekti kuo greitesnės ir efektingesnės reabilitacijos. Buvo pasiekti reikšmingi teigiami

pokyčiai. Tam įtakos turėjo tinkama motyvacija.

Depresijos paplitimas tarp vyresnio amžiaus pacientų siekia net 8-30 proc. (Cole et al.,

2006). Mūsų atliekamo tyrimo metu, nei vienoje iš tiriamųjų grupių nebuvo atpikta depresijos

atvejų.

Aptariant tyrimo duomenis ir rezultatus, galime teigti, kad dažniausiai klubo sąnarys yra

keičiamas dėl sąnario artrozės. Artrozė labiausiai pasireiškia vyresniame amžiuje. Tyrime dalyvavę

pacientai, kurių amžius svyravo nuo 55 iki 85 metų, patenka į literatūroje minimą amžiaus ribą (66-

80 m). Šio amžiaus sulaukusiems pacientams yra dažniausiai keičiamas klubo sąnarys (Barrett et

al., 2005).

Visi tyrime dalyvavę pacientai buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes. Pirmoji grupė nuo

55 iki 70 metų ir antroji nuo 71 iki 85 metų. Tiek jaunesni, tiek vyresni pacientai teigiamai

reagavo į reabilitacijos metu atliekamas kineziterapijos procedūras. Tačiau vyresnio amžiaus

pacientų reabilitacija buvo mažiau efektyvi lyginant su jaunesnio amžiaus pacientais.

45

G. Wilkin et al. (2014) atliko tyrimą, kurio metu stebėjo pacientus po klubo sąnario

keitimo operacijos. Tyrime dalyvavo 41 pacientas, kurių amžius yra 45 metai daugiau. Šiame

tyrime net 17 proc. pacientų buvo atliekama pakartotinė sąnario keitimo operacija (t. y. septyniems

iš keturiasdešimt vieno paciento). Mūsų atliktame tyrime dalyvavo panašus skaičius (40) pacientų,

tačiau visiems buvo atliekama pirminė klubo sąnario keitimo operacija.

H Strom et al. (2006) taip pat atliko studiją su pacientais po klubo endoprotezavimo

operacijos. Tiriamieji buvo vertinami du kartus t.y. reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje.

Apskaičiavę rezultatus jie gavo statistiškai reikšmingą pokytį tarp šlaunies lenkėjų jėgos prieš

reabilitaciją ir po jos.

Mūsų tyrimo metu vertinant šlaunies lenkėjų jėgos pokytį prieš reabilitaciją ir po jos,

gautas statistiškai patikimas skirtumas. Tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus pacientų šlaunies

lenkėjų jėga po reabilitacijos tapo didesnė. Taigi kineziterapija turėjo teigiamos įtakos grąžinant

šlaunies jėgą operuotai kojai.

J. Singh et al. (2013) atlikto tyrimo metu, buvo analizuojamas pacientų, po klubo sąnario

keitimo operacijos, skausmo pokytis reabilitacijos metu. Gauti tyrimo duomenys atskleidė

akivaizdų skausmo pojūčio sumažėjimą. Pacientų skausmo vidurkis tyrimo pradžioje buvo

vertinamas - 8,8, o tyrimo pabaigoje - 1,7 ( pagal vizualią analoginę skausmo skalę (p <0,001). Šis

skirtumas yra statistiškai reikšmingas kaip ir mūsų atliktame tyrime.

A. Kener et al. (2013) atlikę tyrimą teigia, kad anksčiau klubo sąnario keitimas buvo

atliekamas vyresnio amžiaus pacientams tam, kad būtų sumažintas skausmas ir atsirastų galimybė

įprastam judėjimui. Tačiau per pastaruosius keletą metų ši operacija tampa vis dažnesnė jaunesnio

amžiaus pacientams, kurie nori ne tik sugrįžti į kasdieninę įprastą, bet ir į sportinę veiklą. Fizinio

aktyvumo svarba yra visiems gerai žinomas faktas. Chirurginė technika, specialistų

profesionalumas ir endoprotezavimo tipas – tai keli veiksniai lemiantys tolimesnes pacientų fizinio

aktyvumo galimybes. Po operacijų yra rekomenduojamos šios sportinės veiklos: vaikščiojimas,

plaukiojimas, važiavimas dviračiu. Tenisas, slidinėjimas kalnuose ir jodinėjimas galimas tik tuo

atveju, jei pacientai turi ankstesnės patirties šiose sporto šakose.

Mūsų atliktame tyrime tiriamieji (remiantis anamneze) prieš operaciją gyveno pakankamai

aktyviai. Dažniausia jų įvardinta fizinė veikla buvo važiavimas dviračiu ir pasivaikščiojimas. Tik

keli asmenys paminėjo pasiplaukiojimą baseine ar vandens telkiniuose. Jodinėjimu užsiimdavęs tik

vienas pacientas. Profesionaliu sportu užsiimančių asmenų, tyrime nepasitaikė. Fiziškai aktyviais

save įvardino visi jaunesnei grupei priskirti tiriamieji ir 13 (iš 20) priklausiusių vyresnio amžiaus

pacientų grupei.

46

IŠVADOS

1. Abiejų grupių tiriamųjų operuotos kojos šlaunies lenkimo ir atitraukimo amplitudės po

kineziterapijos padidėjo (p<0,05). Jaunesnio amžiaus pacientų šlaunies lenkimo ir

atitraukimo amplitudžių pokytis buvo didesnis (p<0,05) nei vyresnio amžiaus pacientų.

Šlaunies tiesimo amplitudės po kineziterapijos tarp grupių nesiskyrė (p>0,05).

2. Abiejų grupių tiriamųjų operuotos kojos skausmo intensyvumas po kineziterapijos sumažėjo

(p<0,05). Jaunesnio amžiaus pacientų skausmo intensyvumas sumažėjo daugiau (p<0,05)

nei vyresnio amžiaus pacientų.

3. Abiejų grupių tiriamųjų operuotos kojos šlaunies raumenų jėga po kineziterapijos padidėjo

(p<0,05). Jaunesnio amžiaus pacientų šlaunies raumenų jėgos pokytis nebuvo reikšmingai

didesnis nei vyresnio amžiaus pacientų.

4. Abiejų grupių tiriamųjų motyvacija pasveikti po kineziterapijos procedūrų

padidėjo (p<0,05). Vyresnio amžiaus pacientų motyvacijos pokytis

buvo didesnis (p<0,05) nei jaunesnio amžiaus pacientų.

47

LITERATŪRA

1. Bajaj P., Arendt Nielsen L., Madeleine P. (2003). The stigmatisation of people.

2. Barrett J., Losina E., Baron J., Mahomed NN., Wright J., Katz JN. (2005). Survival

Following Total Hip Replacement. J Bone Joint Surg. 87(9):1965-71.

3. Bohannon R. et al. (1987). Interrater reliability of a Modifield Ashworth Scale of muscle

spastiicity. Phys Ther. Broderick BJ, Breathnach O., Condon F., Masterson E., Ólaighin G. (2013).

Haemodynamic performance of neuromuscular electrical stimulation (NMES) during recovery from

total hip arthroplasty.

4. Cole MG., McCusker J., Elie M., Dendukuri N., Latimer E., Belzile E. (2006). Systematic

detection and multidisciplinary care of depression in older medical inpatients: a randomized trial.

CMAJ. 174(1). 38-44

5. Cook G., Rooke GA., (2003). Priorities in perioperative geriatrics. Anesth Analg. 96:1823-

36.

6. Česnys G. (2002). – Žmogaus osteologija. (p. 92).

7. Dočienė D., Vaškelytė A., Pauliukėnas L. (2012). Pacientų po klubo sąnario

endoprotezavimo operacijos tarpusavio priklausomybės poreikių teorinis pagrindimas.

Gerontologija. 13(2):107–112

8. Ersan T. (2007). Perioperative management of the geriatric patient. The continually updated

clinical reference, last updated DeAvailable from: URL:

http://www.emedicine.com/med/topic3175.htm.

9. Felser G., (2006). Motyvacijos būdai: asmens sėkmę lemiantys faktoriai, praktinis

psichologijos panaudojimas. Vilnius.

10. Franz J. (1997). Total hip replacement. The Journal of Bone & Joint Surgery, 1, 1–8

11. Furmonavičius T. (2004). Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimų metodologiniai

aspektai. Medicina. 40, 509-516.

12. Gaidelytė R., Madeikytė N., Tenziagolskytė D. (2012). Lietuvos sveikatos statistika.

Higienos instituto sveikatos informacijos centras. Vilnius. (p. 60-61).

13. Grotle M., Garratt, A., Klokkerud M., et al. (2010). What's in Team Rehabilitation Care

After Arthroplasty for Osteoarthritis? Results From a Multicenter, Longitudinal Study Assessing

Structure, Process, and Outcome. Physical Therapy, 90 (1), 121–131.

14. Hendrickson, G. (2004). Hip joint replacement. American Journal of Physical Medicine &

Rehabilitation, 74 (12), 256 – 259.

15. Hunter D. J., Felson D. T. (2006). Osteoarthritis. Journal of Clinical Epidemiology, 332 (12),

639 – 642.

48

16. Huw W., Jonathan J. (2003). Biopsychosocial approaches in neurorehabilitation assessment

and management of neuropsychiatric mood and behavioural disorders. Psychology Press. Taylor &

Francis group Hove and New York; 336

17. Jakubauskienė J., Kaunienė J., Kurlys D., Staugaitienė A., Žemaitienė I. (2011).

Reabilitacijos po klubo ir kelio sąnario endoprotezavimo operacijos patirtis. Sveikatos mokslai Nr.1

18. Juosponis R., Tarasevičius D., Kalesinskas R. J. (2006). Klubo ir kelio sąnario

endoprotezavimas: istorija, dabartinė padėtis ir vystymosi perspektyvos. Minimaliai invazinsi

sąnario endoprotezavimas. “Sveikatos mokslai” Nr.6

19. Keren A., Berkovitch Y., Soudry M. (2013). Sport activity after hip and knee arthroplasty

Harefuah. 152(11):649-53, 688.

20. Kocius M., Broga R., Kurtinaitis J., Porvaneckas N. (2006). Mechaninio ir mišraus

endoprotezavimo rezultatai po 5-10 metų. Lietuvos traumatologija ir ortopedija. 1 (1), (p 45-61).

21. Konyves A., Bannister G. (2005). The importance of leg length discrepancy after total hip

arthroplasty. The Journal of Bone and Joint Surgery, 87 (2), 155–157.

22. Kozak E. A. (1998). Preparing for surgery: this practical workup pinpoints preoperative

dangers. Geriatrics;48(9). 32-45.

23. Kriščiūnas A., Kimtys A., Rimdeikienė I. ir kt. (2008). Kineziterapija .Kaunas: Vitae Litera.

(p. 74–75).

24. Kurtinaitis J., Porvaneckas N., Kocius M. ir kt. (2003). Pirminis mišraus ir mechaninio

tvirtinimo klubo sąnario endoprotezavimas. Vėlyvieji 5-10 metų rezultatai. Lietuvos chirurgija, I

tomas, 2, 155-163.

25. Lombardi A., Berend K., Adams J., Jefferson C., Sneller A. (2013). Smoking May Be a

Harbinger of Early Failure With Ultraporous Metal Acetabular Reconstruction. Clin Orthop Relat

Res.

26. Maclean N., Pound P., Wolfe C. (2000). Qualitative analysis of stroke patients' motivation

for rehabilitation. British Medical Journal. Nr. 321

27. Maffulli N., Del Buono A., Denaro V. (2012). Hip artroplasty: a transient reason not to be

pregnant. 10(6); 347-9.

28. Michael A., Kelly MD. (2012). Hip and Knee Reconstruction: An Evolving Patient

Population. The American Journal of Orthopedics.

29. Mulcahy H., Chew FS. (2012). Current concepts of hip arthroplasty for radiologists:part 1,

features and radiographic assessment. 199(3); 559-6.

30. Petrulis A. (1997). Ortopedija. Ortopedinės kojų ligos. 3, 19, (p. 75-78).

31. Picavet H. S., Hoeymans N. (2004). Health related quality of life in multiple musculoskeletal

diseases: SF-36 and EQ -5D in the DMC3 study. Ann RheumDis: 63;723 – 9

49

32. Pivec R., Johnson AJ., Mears SC., Mont MA., (2012). Hip arthroplasty. 1768-77

33. Polkowski G., Callaghan J., Mont M., Clohisy C. (2012). Total hip arthroplasty in the very

young patient. American Academy of Orthopaedic Surgeons. 20(8), 487-97

34. Resnick B., Zimmerman SI., Magaziner J. (1998). Use of the Apathy Evaluation Scale as a

measure of motivation in elderly people. Rehabilitation nursing. Nr. 3

35. Sabienė L., Vizgirdienė A. (2007). Nepalankūs veiksniai, turintys įtakos sutrikusių funkcijų

atstatymui pacientams po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos. Reabilitacijos metodų ir

priemonių efektyvumas. 119- 121

36. Sayeed S., Johnson J., Jaffe D., et al. (2012). Insidence of Contralateral THA After Index

THA for Osteoarthritis. Clinical Orthopaedics and Related Research, 470 (2), 535–540.

37. Singh J., Lewallen G. (2013). Clinical and radiographic results of 139 hips with joint surface

replacement total hip replacement . Isr Med Assoc J. 15(9) 505-9.

38. Slingsby B. T. (2006). Professional approaches to stroke treatment in Japan: a relationship-

centred model. Journal of Evaluation in Clinical Practice.

39. Sokolove J., Lepus C. (2013). Role of inflammation in the pathogenesis of osteoarthritis:

latest findings and interpretations. Therapeutic Advances in Musculoskeletal Disease, 5 (2), 77–94.

40. Stanat S., Capozzi JD. (2012). Squeaking in third and fourth generation ceramic on ceramic

total hip arthroplasty: metaanalysis and systematic review. J Arthroplasty. 27(3), 445-53.

41. Stryla W., Pogorzala AM., Rogala P., Nowakowski A. (2013). Algorithm of physical

therapy exercises following total hip arthroplasty. Polish Orthipedics and Traumatology. Nr. 78.

33-9.

42. Šarienė I., (2010). Slaugytojų, dirbančių viešojoje įstaigoje ir privačiuose šeimos sveikatos

priežiūros centruose, darbo apimties ir darbo motyvacijos analizė. Magistro darbas. Kaunas, (p. 92).

43. Walker J. (2010). Total hip replacement: improving patients quality of life. Nursing

Standard. 24 (23) 51 – 7.

44. Wilkin G., March G., Beaule P. (2014). Arthroscopic acetabular labral debridement in

patients forty-five years of age or older has minimal benefit for pain and function. J Bone Joint Surg

Am. 15;96(2), 113-8.

45. Žigienė K. (2008). Reabilitacijos ir fizioterapijos pagrindai. Kaunas, (p. 26).

Žulys G. (1995). Duomenys apie invalidų kontingentą, reikalingą ortopedinės, protezavimo,

revalidizavimo pagalbos. Vilnius. 37.

50

PRIEDAI

Priedas Nr. 1

VIZUALINIŲ ANALOGŲ SKALĖ

0 - nėra skausmo;

1 - 4 balai - silpnas skausmas;

5, 6 balai - vidutinio stiprumo skausmas;

7, 8 balai - stiprus skausmas;

9, 10 balų - nepakeliamas skausmas.

51

Priedas Nr. 2

Pasveikimo padėties valdymo klausimynas (ang. Recovery locus of control)

1. Tai, kas su manimi bus ateityje, priklauso nuo manęs paties, o ne nuo to, ką dėl manęs

padarė kiti žmonės.

Visiškai sutinku (4 balai)

Sutinku (3 balai)

Nežinau (2 balai)

Nesutinku (1 balas)

Visiškai nesutinku (0 balų)

2. Realūs pasikeitimai priklauso nuo to, ką aš pats darau, kad padėti sau.


Sutinku (3 balai)

Nežinau (2 balai)

Nesutinku (1 balas)


3. Aš įsitikinęs, kad, nepaisant aplinkybių, padarysiu viską kas įmanoma, kad pasiekti kuo

didesnių rezultatų.


Sutinku (3 balai)

Nežinau (2 balai)

Nesutinku (1 balas)


4. Būklės pagerėjimas – tai mano paties sprendimas, o ne kažkieno kito.


Sutinku (3 balai)

Nežinau (2 balai)

Nesutinku (1 balas)


5. Nesvarbu, kiek pagalbos gauni – galutiniame rezultate svarbios visu asmenų pastangos.


Sutinku (3 balai)

Nežinau (2 balai)

Nesutinku (1 balas)


6. Dažniau geriau palaukti ir pažiūrėti, kas atsitiks.

52

Visiškai sutinku (0 balų)

Sutinku (1 balas)

Nežinau (2 balai)

Nesutinku (3 balai) Visiškai nesutinku (4 balai)

7. Mano pastangos nėra labai svarbios, atsistatymas priklauso nuo kitų asmenų.


Sutinku (1 balas)

Nežinau (2 balai)

Nesutinku (3 balai)

Visiškai nesutinku (4 balai)

8. Mano pastangos atsistatyti neturi būti labai didelės.


Sutinku (1 balas)

Nežinau (2 balai)

Nesutinku (3 balai)


9. Aš beveik ar visai nekontroliuoju atsistatymo


Sutinku (1 balas)

Nežinau (2 balai)

Nesutinku (3 balai)


Šį klausimyną sudaro devyni teiginiai ir penki sutikimo su teiginiu lygiai (0 – 4 balai). Nuo

pirmo iki penkto teiginio atsakymai yra: visiškai sutinku - 4 balai, sutinku – 3 balai, nežinau – 2

balai, nesutinku – 1 balas, visiškai nesutinku – 0 balų. Nuo šešto iki devinto teiginio visiškai sutinku

- 0 balų, sutinku - 1 balas, nežinau – 2 balai, nesutinku – 3 balai, visiškai nesutinku – 4 balai.

Bendra suma svyruoja nuo 0 iki 36 balų. Kuo didesnis balų skaičius, tuo motyvacijos lygis didesnis.

53

Priedas Nr. 3

INFORMUOTO ASMENS SUTIKIMO FORMA

Šia informuoto asmens sutikimo forma pažymiu, jog sutinku dalyvauti

„Kineziterapijos efektyvumas po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos tiriamųjų

amžiaus aspektu“ tyrime.

Gerai suprantu šio tyrimo aktualumą ir tikslą. Žinau visus tyrimo metodus, kuriais bus

siekiama tyrimo tikslų. Mane tenkina visos tyrimo sąlygos ir priemonės, kuriomis bus užtikrintas

mano saugumas ir su manimi susijusios informacijos konfidencialumas.

_______________________________________________ _____________ (Vardas, pavardė, parašas) (data) _______________________________________________ (Tyrėjo vardas, pavardė)

Magistrinis 2014 KINEZITERAPIJOS EFEKTYVUMAS PO KLUBO END

Documents