BENDRA MOKĖJIMŲ EURAIS ERDVĖ (SEPA): INTEGRUOTA MAŽMENINIŲ MOKĖJIMŲ RINKA
BENDRAMOKJIMEURAIS ERDV(SEPA):
INTEGRUOTA MAMENINI
MOKJIM RINKA
3Pratarm 5
vadas 6
1. Bendros mokjim eurais erdvs (SEPA) krimas 7
> SEPA apvalga 7
> Kodl SEPA? 10
> Bank sektoriaus iniciatyvos 11
> gyvendinimo grafikas 14
2. SEPA taka suinteresuotoms alims 15
> Privatiems kl ientams 16
> Prekybininkams 16
> monms 17
> Bankams 17
> Infrastruktros valdytojams 18
3. SEPA sudedamosios dalys 19
> SEPA mokjimo priemons 19
> SEPA infrastruktra 24
> Standartizavimas 25
> Teiss aktai 26
4. SEPA ir Eurosistema 27
> Eurosistemos SEPA vizi ja 27
> Pagrindiniai Eurosistemos siekiai 27
> SEPA sukrimo utikrinimas 28
> I lgalaikiai Eurosistemos lkesiai 29
Leidimo duomenys 30
T U R I N Y S
4
52002 m. i leidus eur banknotus ir monetas , var totojai gal i viena ir ta
paia val iuta atsiskaityti grynaisiais visoje euro zonoje. Dabar btina
var totojams nepriklausomai nuo j s ikrimo vietos sudaryti slygas
at l ikt i mokj imus negrynais ia is i v ienos sskaitos tomis paiomis
slygomis visoje euro zonoje.
Eurosistemoje tokia bendra mokjim eurais erdv (Single Euro Payments
Area SEPA) taps t ikrove, kai visi euro zonoje atl iekami mokjimai eurais bus laikomi vietiniais
mokjimais ir kai inyks dabartinis skirstymas nacionalinius ir tarptautinius mokjimus. Tam reikia
ne tik suderinti nacionalines praktikas bank sektoriuje, bet ir pakeisti
var totoj proius visose euro zonos alyse.
Tokie pokyiai reikal ingi pereinant prie labiau integruotos mokjim
rinkos, kuri garantuot didel ekonomin naud. SEPA ne t ik teiks
daugiau palyginam paslaug, bet ir skatins konkurencij ir naujoves. i
nauja integruota rinka bus naudinga sugebanioms pasinaudoti naujomis
technologi jomis ir sugebanioms silyti savo kl ientams papi ldomas paslaugas instituci joms.
Konkurencingoje ir integruotoje ekonomikoje btinas ateit orientuotas poiris , s iekiant
ut ikr int i , kad mamenini mokj im saugumo ir veiksmingumo lygis pr i lygt dabar t in i
geriausi nacional ini sistem saugumo ir veiksmingumo lygiui.
Svarbu, kad SEPA projektas nebt laikomas tik vienkartine operacija , bet bt suvokiamas kaip
nuolat tobulinamas projektas, skatinantis Europos integracij, siekiantis pagerinti visus euro zonos
mamenini mokjim rinkos aspektus. Be to, SEPA labai pris ids prie vadinamosios Lisabonos
strategi jos gyvendinimo. Jos t ikslas skatinti konkurencingum ir utikrinti nenutrkstam
Europos ekonomikos pltr. SEPA projektas yra Europos bendrosios
rinkos krimo dal is , todl btina visokeriopa vis suinteresuot al i,
ypa viso bank sektoriaus , parama. Eurosistema labai pritaria SEPA
sukrimui.
Sukrus SEPA, nebusnacional ini ir tarptautinimokjim skir tumo eurozonoje.
SEPA skatins konkurenci j,naujoves ir pagerins slygaskl ientams.
SEPA prisids ir didinantEuropos konkurencingum.
P R ATA R M
Jean-Claude Trichet
Europos centrinio banko pirmininkas
Jean-Claude Trichet
1958 m. krus Europos ekonomin bendrij, buvo keletas svarbi vyki
kuriant Europos integruot f inans rink. Svarbiausias i j, be abejo,
buvo euro vedimas 1999 m. ir grynj pinig pakeit imas euro zonos
alyse 2002 m. Ne toks akivaizdus, bet taip pat labai svarbus vykis buvo
1999 m. sausio 1 d. sukurta centrini bank didels ver ts mokjim
sistema TARGET. Sistema TARGET yra finans sistemos eurais pagrindas
ir Eurosistemos bendros pinig polit ikos gyvendinimo priemon.
SEPA projektas tai dar vienas svarbus ingsnis glaudesns Europos
integraci jos l ink. SEPA suteiks kl ientams gal imyb atl ikti mokjimus
negrynaisiais eurais kiekvienam gavjui, s ikrusiam bet kurioje euro
zonos vietoje, i vienos banko sskaitos ir naudojant bendras mokjimo
priemones. Visi mameniniai mokjimai eurais bus vietiniai mokjimai
ir nebus euro zonoje skirstomi nacionalinius ir tarptautinius mokjimus.
2002 m. bank sektor ius ms i io ambic ingo projekto ir kr
Europos mokjim taryb (European Payments Council EPC). EPC rengia
naujas mokjim eurais taisykles ir procedras. iam darbui ji pasitelkia
ne t ik suinteresuotus euro zonos, bet ir kit Europos Sjungos (ES)
valstybi, Is landi jos , Lichtenteino, Norvegi jos ir veicari jos dalyvius.
Taigi euro zonai nepriklausanios valstybs turs gal imyb dalyvauti
mokjim eurais s istemose. Jos gals pritaikyti SEPA standartus bei
praktik ir pris idti kuriant bendr mokjimo paslaug rink.
ioje broiroje apvelgiamas SEPA projektas. Eurosistema (Europos
centrinis bankas (ECB) ir euro zonos nacional iniai centriniai bankai)
atsako u skland mokjimo sistem darb euro zonoje, todl j i skiria
ypa daug dmesio SEPA sukrimui euro zonoje. Taigi ioje broiroje
daugiausia dmesio skiriama euro zonai.
6
V A D A S
> S E PA A P V A L G A
S E PA TA I :
> erdv, kurioje privats klientai, mons ir kiti ekonomikos subjektai
nepriklausomai nuo j buvimo vietos gals sisti ir gauti nacionalinius
ir tarptautinius mokjimus eurais, j iems taikant vienodas pagrindines
slygas , teises ir s ipareigoj imus.
S E PA T I K S L A S :
> skatinti Europos integracij kuriant konkurencing ir iuolaikik euro
zonos mamenini mokjim rink, utikrinani auktesn paslaug
lyg, efektyvesnius produktus ir pigesnius bdus mokjimams atl ikti.
S E PA S U D A R O :
> bendroji val iuta;
> bendros mokjim eurais priemons kredito pervedimai, tiesioginis
debetas ir mokjimai kortelmis;
> efektyvi mokjim eurais vykdymo infrastruktra;
> bendri techniniai standartai;
> bendra verslo praktika;
> suderinta teis in baz;
> nuolat kuriamos naujos paslaugos kl ientams.
7
B E N D R O S M O K J I M E U R A I S E R D V S ( S E PA )K R I M A S 1
S E PA B T I N A S V I S I D A LY V I B E N D R A D A R B I A V I M A S :
> Europos bank sektorius. Jis yra atsakingas u mokjimo sistem pertvarkym euro zonoje.
Trumpu laikotarpiu is per tvarkymas gana daug kainuos, taiau vidutiniu ir i lgu laikotarpiais
Europos bank sektorius turs naudos dl mokjim euro zonoje maesni snaud ir galim
nauj pajam sraut. Siekiant koordinuoti pastangas , sektoriuje buvo kur tas savarankikas
organas . J i s vadovau ja SEPA pro jektu i . i s organas t a i Europos mok j im t aryba
(European Payments Council EPC), kuri sudaro 65 Europos bankai, skaitant 3 Europos kredito
sektoriaus asociaci jas ir Euro bankininkysts asociaci j (Euro Banking Association EBA). Be
to, EPC nariai yra ES, Is landijos , Lichtenteino, Norvegi jos
ir veicari jos atstovai, kuri darbo srit is mokjimai eurais
iose alyse.
> Europos klir ingo ir atsiskaitym sektorius. Jo t ikslas utikrinti , kad, naudojant SEPA
mokjimo priemones, bt gal ima pasiekti kiekvien l gavj euro zonoje. iame darbe
aktyviai dalyvauja vairs infrastruktros valdytojai, tokie kaip mokjimo kortel i operaci j
apdorojimo mons, Europos automatizuoto kl ir ingo nam asociaci ja (European Automated
Clearing House Association EACHA) ir EBA. EACHA rengia procedras , utikrinanias
infrastruktros automatizuoto kliringo nam (automated clearing houses ACH)
suderinamum, o EBA sukr sistem STEP2 pirmus visos Europos automatizuoto
kliringo namus arba PEACH, skirt tarptautini ir vietini mamenini mokjim
eurais kl ir ingui.
> Euro zonos mons (akcins bendrovs , prekybininkai, maos ir vidutins mons). Jos
dalyvauja kuriant standartus , kuriais s iekiama sumainti rank darb atl iekant mokjimo
operaci jas nuo sskait pateikimo iki pateikt ir apmokt sskait sutikrinimo paslaug.
Jos orientuojasi automatizuot nenutrkstam (nuo pradios iki pabaigos) (end-to-end straight-
through processing e2e STP) proces, kurie sumains mokjim atl ikimo snaudas , krim.
moni vyriausie j i f inansininkai yra susiv ieni j Europos didel i moni
vyriausij finansinink asociacijas (European-Associations of Corporate Treasurers
EACT).
8
B E N D R O S M O K J I M E U R A I S E R D V S ( S E PA )K R I M A S
www.europeanpaymentscounci l .org
www.eact-group.com
www.eacha.orgwww.abe.org
> Vieojo administravimo staigos ir privats klientai. J ie naudosis
n a u j o m i s S E PA m o k j i m o p r i e m o n m i s . Va l d i o s i r v i e o j o
administravimo staigos atl ieka ypa daug mokjim (nacionalini ir
tarptautini), susi jusi su pensijomis , social iniu draudimu ir kitomis
imokomis ar mokesiais . Todl reikia , kad vieojo administravimo
sta igos pr is i imt a ikius s ipareigoj imus . 2006 m. spal io mn.
ES ekonomikos ir f inans ministr taryba
( Ec o f i n a s ) p a re i k p r i t a r i a n t i S E PA
sukrimui.
SEPA projekte dalyvauja ios valdios staigos :
> Eurosistema (ECB ir euro zonos nacional iniai centriniai bankai). J i
kel iuose leidiniuose pabr su iuo projektu susi jusius lkesius ir
atidiai stebi SEPA krimo paang ir eig.
> Europos Komisija. Ji sukr strategij, skirt vidaus rinkos barjerams
panaikinti ir jos taisyklms supaprastinti , pavyzdiui, pateikdama
Mokjimo paslaug direktyvos (MPD) projekt.
> gyvendinant projekt, t ikimasi, kad nacionalins valdios staigos
vis aktyviau dalyvaus rengiantis pradti ta ikyt i SEPA mokj imo
schemas.
9
B E N D R O S M O K J I M E U R A I S E R D V S ( S E PA )K R I M A S
www.consi l ium.europa.eu
www.ecb.inthttp://ec.europa.eu/internal_market
> K O D L S E PA ?iuo metu euro zonos ekonomika negal i pasinaudoti v isais pinig
s jungos te ik iamais pr iva lumais . K l ienta i sus idur ia su sunkumais ,
atlikdami mameninius mokjimus kitas euro
zonos al is , nes ie mokjimai vykdomi per
i lgesn la ik . Kol t a ip yra , euro nega l ima
laikyti vis ikai vesta bendrja val iuta .
Nors 1999 m. vesti eurai ir sukurta bendra
didels ver ts mokjim eurais s istema TARGET, nedidels ver ts
(mameniniai) elektroniniai mokjimai visoje euro zonoje ir tol iau
atliekami nevienodai. Apskritai mokjimo priemoni skaiius ir vairov,
standar tai ir infrastruktra mameniniams mokjimams atl ikt i nuo
euro vedimo prakt ika i nepas ike i t. Tokiomis s lygomis mons ,
daranios daug tarptautini mokjim, priverstos turti banko sskaitas
daugelyje al i, kuriose turi verslo reikal, mokjimams atl ikti .
Toks susiskaidymas ne t ik daro neigiam tak tarptautiniams, bet ir
nac iona l in iams mokj imams eura is , nes trukdo kur t i nau joves i r
konkuruoti euro zonos mastu. Be to, priklausomai nuo ki lms al ies
suinteresuotiems asmenims gal i bti taikomos nevienodos taisykls ir
reikalavimai. Bendros struktros sukrimas
neatsivelgiant valstyb sudarys gal imybes
pasilyti naujovikus mokjimo sprendimus.
Ta i g i S E PA t i k s l a s ku r t i i n t e g r u o t ,
konkurenc ing i r iuo la ik i k mamenin i
m o k j i m r i n k v i s i e m s m o k j i m a m s
negrynais ia is eurais . J i i lga iniui v isa be i imties bus t varkoma t ik
elektroniniu bdu. I esms SEPA bus naudinga vis iems kl ientams.
10
B E N D R O S M O K J I M E U R A I S E R D V S ( S E PA )K R I M A S
iuo metu euro zonosekonomika negali pasinaudotivisais bendrosios rinkosteikiamais privalumais.
Pavienes Europosmamenini mokjimrinkas nuosekliai pakeisvisapusika ir konkurencingaeuro zonos rinka.
> B A N K S E K T O R I A U S I N I C I AT Y V O SKuriant SEPA, bank sektorius daugiausia dmesio skyr SEPA mokjimo
priemonms pltoti. Kad bt lengviau pritaikyti ias mokjimo priemones,
reikjo atkreipti dmes tris pagrindines sritis . Pirma, bank sektorius
sukr nau ja s mok j imo schemas kred i to be i t ies iog in io debeto
pervedimams ir suformavo mokj im kor telmis pagrindus. Antra ,
ityr, kokios papildomos pasirenkamosios paslaugos pagerint mokjimo
operacij apdorojim. Treia, nustat pagrindinius principus mokjimo
operacij apdorojimo monms ir svarst standartizavimo klausimus.
11
B E N D R O S M O K J I M E U R A I S E R D V S ( S E PA )K R I M A S
Bank sektoriaus pasilytas klientams naujas mokjimo priemones reglamentuos
nustatytos mokjim eurais taisykls, procedros ir standartai.
EPC sukr dviej nauj mokjimo schem taisykl i rinkin ir mokjim
kortelmis apra, pagal kuriuos bankai gal i kur ti SEPA mokjimo produktus:
> SEPA kredito pervedimus,
> SEPA tiesioginio debeto pervedimus,
> SEPA mokjimus kortelmis.
Kredito ir t iesioginio debeto pervedimams buvo pasirinkta pakeit imo
strategi ja , taikant naujas bendras mokjimams eurais schemas. ios schemos
apraytos taisykl i rinkinyje, kur sudaro tokiems mokjimams eurais
taikomos taisykls , procedros ir standartai. Mokjimams kortelmis ,
prieingai, buvo pasirinkta pritaikymo strategi ja , kad dabar naudojamos
schemos ir j operatoriai galt pris itaikyti prie nauj verslo bei technini
standart ir procedr. EPC nustat savo polit ikos pozici j dl toki
klausim kaip, pavyzdiui, kokiu bdu kortel i schemos (taip pat kortel i
leidjai, atsiskaitym tarpininkai ir operatoriai) turt pritaikyti esam
veikl, kad atit ikt SEPA mokjim kortelmis principus. Pagrindin abiej
strategi j ypatyb yra ta , kad schemos (taisykls , procedros ir standartai)
aikiai atskiriamos nuo infrastruktros.
12
B E N D R O S M O K J I M E U R A I S E R D V S ( S E PA )K R I M A S
Finans staigos atsako u savo SEPA produkt kokyb, jos gali laisvai silyti
savo klientams paangesnius SEPA produktus, jei j ie atit inka schemas,
apibrtas taisykli rinkinyje ir mokjim kortelmis aprae (apie papildomas
pasirenkamsias paslaugas r. toliau).
Papildomos pasirenkamosios paslaugos . Remiantis SEPA schemomis, f inans
staigos gal i savarankikai ar bendradarbiaudamos su kitomis staigomis kurti
ir s ilyti paangesnius produktus ar paslaugas savo kl ientams.
Paangesnis produktas tai, pavyzdiui, gal imyb greitai at l ikti kredito
pervedimus (prioritetinius mokjimus), kai bankai susitaria leist i kl ientams
atl ikti skubius kredito pervedimus per vien banko darbo dien. Kitas
pavyzdys kl ientams suteikiama gal imyb atl iekant mokjimus nurodyti t ik
IBAN, papi ldomai nenurodant banko identif ikavimo kodo. Tokiu atveju
paslaugos teikjas banko identif ikavimo kod nustatyt i IBAN.
Pridtin vert sukurianios paslaugos apibriamos kaip ateit orientuotos
paslaugos, danai siejamos su SEPA mokjimo priemonmis. ias paslaugas gali
silyti ir bankai, ir ne bankai. Eurosistema skatina EPC ir mones, tokias kaip
EACT, bendradarbiauti kuriant sprendimus dl kai kuri daniausiai naudojam
pridtin vert sukuriani paslaug ir j minimali standart. Pradtas darbas
elektroninio sskait pateikimo srityje. i paslauga siloma klientams prie
atliekant mokjim, kai sskaitos siuniamos tiesiai moktojo internetins
bankininkysts program, o moktojui primus sskait, automatikai sukuriamas
mokjimo nurodymas. Jame yra atitinkama informacija apie moktoj ir mokjimo
gavj. Kita paslauga elektroninis pateikt ir apmokt sskait sutikrinimas
tai paslauga, siloma klientams jau atlikus mokjim. Naudojantis ia paslauga,
Paangesni produktai:
> Greitesnis mokjim vykdymas
> Banko ident i f ikavimo kodo (BIC)
nustatymas i Tarptautinio banko
sskaitos numerio (IBAN)
Pridtin vert sukurianios paslaugos:
> Elektroninis sskait pateikimas
> Elektroninis pateikt ir apmokt
sskait sutikrinimas
> Mokjimo sprendimai internetinei
bankininkystei
13
B E N D R O S M O K J I M E U R A I S E R D V S ( S E PA )K R I M A S
moktojui elektroniniu bdu pateikta sskaita sutikrinama su i jo gautu
mokjimu, tada mokjimo gavjo apskaitos duomenys automatikai atnaujinami.
Sujungus pridtin ver t sukurianias paslaugas su SEPA mokjimo
priemonmis , visam kiui sukuriamas didel is taupymo potencialas , nes
nereikia tvarkyti popierini dokument ir pereinama prie automatizuoto
nenutrkstamo (nuo pradios iki pabaigos) duomen apdorojimo.
Automatizuotas nenutrkstamas (nuo pradios iki pabaigos) apdorojimas:
Infrastruktra utikrina technin kl ir ingo ir atsiskaitymo operaci j, at l iekant
mokjimus eurais , darb.
EPC pareng apra, kuriame aikiai apibrtos taisykls ir procedros, kuriomis
turi vadovautis infrastruktros valdytojai (pvz., automatizuoti kliringo namai,
mokjimo korteli operacij apdorojimo mons ir kiti duomenis apdorojantys
asmenys, kurie tvarko, perveda su mokjimais susijusi finans staig informacij
ir ja keiiasi). Tradicikai ie infrastruktros valdytojai atsakingi u taisykli,
procedr ir standart, susijusi su vidaus mokjimais, administravim. Be to, jie
paprastai silo duomen apdorojimo paslaugas ir finans staigoms. Naujos SEPA
aplinkos slygomis taisykles ir standartus apibria SEPA schemos. Jos daniausiai
yra atskirtos nuo duomen apdorojimo infrastruktros. Toks atskyrimas leis
infrastruktros valdytojams konkuruoti ir pasilyti savo duomen apdorojimo
paslaugas bet kuriam bankui ar korteli schemos valdytojui.
Pirmj PEACH (STEP2) administruoja kompanija EBA Clearing. EACHA
kuria principus , palengvinsianius skir t ing Europos infrastruktr
suderinamum. Pagal iuos principus kiekvienas kl ientas Europoje turt
gal imyb sisti ir gauti visus SEPA kredito ir t iesioginio debeto pervedimus.
Prie mokjimsilomos pridtinvert sukurianiospaslaugos
Mokjimoapdorojimas
Po mokjimosilomos pridtinvert sukurianiospaslaugos
> G Y V E N D I N I M O G R A F I K A SSEPA projekto gyvendinim EPC suskirst tr is pagrindinius etapus:
krimo, gyvendinimo ir pris i jungimo.
Pirmasis krimo etapas prasidjo 2004 m. ir dabar jau yra beveik
baigtas . iame etape buvo kuriamos naujos kredito pervedimo ir
t i e s i o g i n i o d e b e t o s ch e m os , ko r t e l i , k l i r i ngo i r a t s i s ka i t y m o
infrastruktros principai. Be to, buvo kuriami btini standar tai ir
saugumo reikalavim specif ikaci jos .
14
B E N D R O S M O K J I M E U R A I S E R D V S ( S E PA )K R I M A S
Krimoetapas
gyvendinimoetapas
Prisi jungimoetapas
2004 01 2006 06 2008 01 2010 12
Turimos SEPA priemons
Naudojamos SEPA priemons
Antrasis gyvendinimo etapas, prasidjs 2006 m. viduryje, truks iki 2007 m. pabaigos.
iame projekto etape daugiausia dmesio bus skiriama pasirengimui pradti naudoti naujas
SEPA mokjimo priemones, standartus ir infrastruktr. Be to, iame etape bus atliekamos
testavimo procedros. Visose euro zonos alyse nacionalins gyvendinimo ir prisijungimo
struktros jau kurtos ir pads stebti vairi suinteresuot ali rengimsi gyvendinti SEPA.
iame procese dalyvaujanios suinteresuotos a lys yra labai sk ir t ingos bankai ,
infrastruktros operatoriai, vieojo administravimo staigos, mons ir kiti vartotojai.
Paskutinis etapas tai prisijungimo etapas. Jo metu nacional ins mokjimo schemos
bus naudojamos kar tu su naujomis SEPA schemomis. Kl ientams bus silomos ir senos
nacionalins, ir naujos SEPA priemons, o kliringo ir atsiskaitym infrastruktros gals
apdoroti mokjimus, atliktus abiej ri priemonmis. Bus siekiama, kad pamau paios
rinkos pastangomis iki 2010 m. pabaigos didiausia operacij dalis bt sudaroma SEPA
mokjimo priemonmis.
SEPA projektas turs d ide l t ak v isoms
suinteresuotoms al ims, nes atsiras ir nauj
g a l i m y b i , i r i k i . S E PA p a d i d i n s
ko n ku re n c i j e u ro zo n p ave r s d a m a
integruota r inka , kurioje paslaug teikja i
gals pasilyti savo paslaugas visai euro zonos
rinkai. Didesnis paslaug teikj pasirinkimas
kar tu su mas to ekonomi ja ut ikr ins , kad
k l i e n t a m s b u s p a s i l y t a v a i r e s n i
konkurencing mokjimo sprendim. Be to,
SEPA bus naudinga:
15
S E PA TA K A S U I N T E R E S U O T O M S A L I M S 2
> P R I V AT I E M S K L I E N TA M SSEPA mokjimo priemons bus prieinamos visoje euro zonoje,
todl kl ientams bus apskritai lengviau.
> Kl ientams reiks t ik vienos banko sskaitos . I ios
sskaitos j ie gals atl ikti kredito pervedimus ir t iesioginio
debeto mokj imus eurais v isoje euro zonoje ta ip pat
paprastai, kaip ir nacionalinius mokjimus. Pavyzdiui, j ie
galt mokti rent usienyje studijuojantiems vaikams, u
vasarnam ar u Europos moni te ik iamas pas laugas ,
pavyzdiui, u mobil iojo telefono, draudimo, komunalini
paslaug moni ir kitas paslaugas. monms, kurie gyvena,
dirba ar mokosi usienio alyse, nereiks vienos sskaitos
savo alyje, o kitos usienyje.
> Bus veiksmingesnis ir mokjimo korteli naudojimas, nes
klientai gals naudotis ta paia kortele visiems mokjimams
eurais . Tai sumains btinyb turti grynj pinig.
> Naujovikas paslaugas bus gal ima pas i lyt i k l ientams
nepriklausomai nuo to, kurioje valstybje j ie yra. I lgalaikis
bank sektoriaus t ikslas pasiekti, kad SEPA mokjimo
priemons bt naudojamos t ik elektroniniu bdu. Tada
b t ne sunku mok j imus su s i e t i s u p r id t i n ve r t
sukurianiomis paslaugomis , t . y. su paslaugomis , kurios
pads supaprastinti mokjimo proces privatiems klientams
ir verslo monms prie mokjimo vykdym ir po to. Tai ir
e lektroninio sskait pateik imo, mokj imo mobi l iuoju
te le fonu ar internetu , oro l in i j e lektron in i b i l ie t ,
prane im apie sska i tos kredi tav im ar e lektronin io
pateikt ir apmokt sskait sutikrinimo paslaugos. Todl
vartotojai sugai maiau laiko tvarkydami savo mokjimus.
> P R E K Y B I N I N K A M SMokjimo kor tels tampa vis popul iaresne
va r t o t o j m o k j i m o p r i e m o n e , s p a r i a i
keiiania ekius ar mokjimus grynais iais .
T i k i m a s i , k a d i r a t e i t y j e n a u d o j i m a s i s
kortelmis dids. Kad prekybininkai galt
pri imti mokj im kor tele, j ie turi sudaryti
sutart su banku atsiskaitym tarpininku, kuris
vykdo mok j imus kor te l e , apdorodama s
i n fo r m a c i j a p i e m o k j i m b e i ko r t e l s
turtoj ir tol iau perduodamas t informacij
per kl ir ingo infrastruktr kortels turtojo
b a n ku i . i u o a t ve j u S E PA t u r i t o k i u s
pranaumus:
> Ats iska i t ym tarpin inkai ga ls apdorot i
v i s u s S E PA re i ka l av i m u s a t i t i n ka n i u s
mokjimus kortele, net ir tarptautinius .
S E PA s l y go m i s p re k y b i n i n k a i g a l s
p a s i r i n k t i b e t k u r a t s i s ka i t y m
t a r p i n i n k e u ro zo n o j e m o k j i m a m s
kortele apdoroti tai padidins konkurencij
ir sumains snaudas.
> Mokjimo korteli skaitytuvai euro zonoje
bus vis labiau standartizuoti. Dl to bus
didesnis skaitytuv tiekj pasirinkimas, o
prek yb in i nka i ga l s p r i im t i va i re sne s
ko r t e l e s t u r d a m i v i e n s k a i t y t u v .
Didjant i kor te l i schem konkurenci ja
t a ip pat turt suma int i apt arnav imo
mokesius.
16
S E PA TA K A S U I N T E R E S U O T O M S A L I M S
> M O N M SSEPA pads monms supaprastinti mokjim
administravim.
> mons gals at l ikt i v isas savo finansines
operaci jas eurais central izuotai i vienos
banko sska i tos , nau dodamos SEPA
mok j imo p r ie mone s . Supa pra s t s
mokjim apdorojimas, nes visi gaunami ir
siuniami mokjimai bus to paties formato.
mons, kuri verslas apima ne vien euro
zonos al, sutelkusios mokjimo ir likvidumo
va ldym v i eno j e v i e to j e , ne t i k pa t i r s
maesnes ilaidas, bet ir sutaupys laiko.
> Pridtin vert sukurianios paslaugos,
pavyzdiui, elektroninis sskait pateikimas,
elektroninis pateikt ir apmokt sskait
sutikrinimas, pads monms toliau tobulinti
mokjim tvarkym. ios paslaugos iandien
daugiausia silomos nacionaliniu lygiu, nes
dl naudojam skirting mokjimo format
tai daryti tarptautiniu lygiu yra sudtinga.
Standartizuotos SEPA mokjimo schemos
pads paalinti i klit.
17
S E PA TA K A S U I N T E R E S U O T O M S A L I M S
> B A N K A M Sgyvendinus naujas mokj imo priemones ir vair ias v isos
euro zonos infrastruktras, SEPA bus naudinga bankams, nes:
> Bankai gals iplsti savo veikl ir konkuruoti tarpusavyje
euro zonos lygiu. Kiekvienam bankui bus paprasiau silyti
savo paslaugas bet kuriam asmeniui euro zonoje. Bankai
taip pat gal i plsti versl savo kl ientams silydami ne t ik
SEPA produktus , bet i r pr idt in ver t sukur ian ia s
paslaugas.
> SEPA skatins tolesn Europos integraci j ir didins rinkos
efektyvum . Suderinus mokjim vykdymo slygas, SEPA
pateiks vien taisykl i rinkin, atvir prij im vienodomis
teismis, pasiekiamum, skaidrum ir sveik, o tai skatins
konkurenci j, kuri suteiks bankams gal imyb tar tis su j
paslaug teikjais dl geresni slyg.
> Dl Reg lamento Nr. 2560/2001, kur iame nustat ytas
v i e n o d o ko m i s i n i o a t l y g i n i m o u t a r p t a u t i n i u s i r
at i t inkamus v iet in ius mokj imus ES dydio pr inc ipas ,
atsirado bank tarptautini mokjim kaini ir i laid
neat i t ik im. iuos neat i t ik imus ga l ima pana ik int i t ik
pertvarkius tarptautini mokjim atl ikim apdorojim,
kl ir ing ir atsiskaitym padarant j tok veiksming ir
ne brang , ka ip i r nac iona l i n i u s
mokjimus. Tai ir yra pagrindinis
SEPA tikslas .
Reglamentas Nr. 2560/2001 priimtas siekiant nustatyti vienod
komisin atlyginim u atitinkamus vietinius ir tarptautinius
mokjimus. Nuo 2002 m. liepos 1 d. jis taikomas mokjimams
kortelmis ir grynj pinig idavimo i bankomat operacijoms,
o nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 12 500 eur dydio kredito
pervedimams. Nuo 2006 m. sausio 1 d. jis taip pat taikomas ne
didesniems kaip 50 000 eur pervedimams eurais ES i vienos eur
sskaitos kit.
> I N F R A S T R U K T R O S V A L DY T O J A M SSchem valdymo atskyrimas nuo infrastruktros valdytoj padidins
konkurencij tarp infrastruktros valdytoj (toki kaip ACH ir mokjimo
kortel i operaci j apdorojimo mons).
> Infrastruktros valdytoj neribos nacionalins sienos ir j ie gals
teikti savo paslaugas naudodami SEPA priemones visoje euro zonoje.
> vairi infrastruktr valdytoj sveika , arba ssaja , taps manoma
nustaius bendrus techninius standartus.
> Mokjimo kortel i operaci j apdorojimo mons gals apdoroti
vairias korteli schemas ir aptarnauti mokjim tarpininkus
visoje euro zonoje.
P R I S I J U N G I M O E TA P O P O V E I K I S K L I E N TA M S
Tikimasi, kad klientai perjimo prie SEPA poveikio beveik nepajus, taiau
perj imo poveikis priklausys nuo kl ientui teikiamos bank paslaugos
ries. Klientai galt pajausti tam tikrus pasikeitimus, kai nacionalins
mokj imo priemons bus keiiamos SEPA mokj imo priemonmis .
Pavyzdiui, nacionalinis kl iento sskaitos numeris galt bti pakeistas
atitinkamu IBAN ir BIC, o mokjimams vykdyti naudojamos formos taip
pat gal i skir t is nuo iuo metu naudojam nacional ini form.
18
S E PA TA K A S U I N T E R E S U O T O M S A L I M S
SEPA projektas tol iau gyvendinamas s iekiant dabar t ines pavienes
mamenini mokjim eurais rinkas sujungti vien bendr vidaus rink.
EPC kuria SEPA projekto pagrindus. Kitas ingsnis bus pltoti pridtin
vert sukurianias paslaugas , gal inias skatinti elektronini mokjim
erdv , kur io je v i sos SEPA re ika l av imus a t i t i nkan ios mok j imo
priemons yra nuo pradios iki pabaigos automatizuotos.
> S E PA M O K J I M O P R I E M O N SEPC apibr dvi naujas mokjimo schemas (SEPA kredito pervedimo
ir SEPA t ies iog in io debeto per ved imo) i r SEPA kor te l i apra .
Dabar t ins nacional ins priemons nuosekl ia i bus pakeistos SEPA
priemonmis.
19
S E PA S U D E D A M O S I O S D A LY S 3
Pridtin
vert sukurianios
paslaugos
+
Tik elektroniniu bdu
+
Bendros mokjimo
priemons, infrastruktra ,
standartai ir teiss aktai
B E N D R A M O K J I M E U R A I S E R D V
Automatizuotas nenutrkstamas (nuo pradios iki pabaigos) apdorojimas
S E PA K R E D I T O P E R V E D I M A I
SEPA kredito pervedimo (SEPA credit transfer SCT) schema yra
tarpbankini mokjim schema, apibrianti bendras kredito pervedim
eurais taisykles ir procesus. Schemoje nustatytas bendras paslaug lygis
ir laikas, per kur schemoje dalyvaujanios finans staigos privalo bent
jau pradti vykdyti SCT.
SCT ypatybs
> Pasiekiamumas visoje SEPA kiekvienas kl ientas yra pasiekiamas.
> Visa suma skaitoma gavjo sskait.
> Neribota mokjimo ver t.
> I lgiausias atsiskaitymo laikas trys darbo dienos1).
> Schema atskir ta nuo operaci j apdorojimo infrastruktros.
> IBAN ir BIC yra naudojami sskaitoms identif ikuoti.
> Isamus atmest ir grint mokjim apdorojimo taisykli rinkinys.
20
S E PA S U D E D A M O S I O S D A LY S
Kas yra kredito pervedimas?
Mokjimas, kur inici juoja moktojas . Vykdant kredito pervedim, mokjimo
nurodymas nusiuniamas moktojo bankui (siuntjo bankui), kuris perveda
las gavjo bankui, galbt per kel is tarpininkus.
1) Atsiskaitymo laikas priklausys nuo galutinio sprendimo, nurodyto Mokjimo paslaugdirektyvoje.
S E PA T I E S I O G I N I O D E B E T O P E R V E D I M A I
SEPA tiesioginio debeto pervedimo (SEPA direct debit SDD) schema yra tarpbankini mokjim
schema, apibrianti bendras tiesioginio debeto pervedim eurais taisykles ir procesus. Schema
nustato bendr paslaug lyg ir laik, per kur schemoje dalyvaujanios f inans staigos privalo
bent jau pasiruoti at l ikti savo kaip moktojo banko funkci j.
Du SDD modeliai
Naujj SDD schem sudarys du skirtingi modeliai. Pagal vien model skolininkas tiesiogiai galioja
kreditori nurayti las i sskaitos , pagal kit savo bank.
SDD schemos ypatybs
> Prieinama visoje SEPA tiesioginio debeto pervedimai gali bti atlikti
kiekvienam gavjui.
> Apima periodinius ir vienkartinius mokjimus eurais .
> I lgiausias pirmo mokjimo atsiskaitymo laikas yra penkios darbo
dienos, kit periodini mokjim2) dvi darbo dienos.
> Schema atskiriama nuo operaci j apdorojimo infrastruktros.
> IBAN ir BIC naudojami sskaitoms identif ikuoti.
> Isamus atmest ir grint mokjim apdorojimo taisykli rinkinys.
Iskirtins ypatybs
> Kuriama verslo moni tarpusavio sandori (business-to-business B2B)
tiesioginio debeto schema.
21
S E PA S U D E D A M O S I O S D A LY S
Kas yra t iesioginio debeto
pervedimas?
Pervedimas, kur inici juoja
l gavjas per gavjo
bank po to, kai susitaria
l gavjas ir moktojas
(siuntjas). Tiesioginio
debeto pervedimai danai
naudojami periodiniams
mokjimams atl ikti (pvz.,
mokjimai u komunalines
paslaugas) i anksto
sudarius atit inkam sutar t
su moktoju.
Tiesioginio debeto
pervedimai taip pat
naudojami vienkartiniams
mokjimams, kai
moktojas leidia atl ikti
mokjim.
2) Atsiskaitymo laikas priklausys nuo galutinio sprendimo, nurodyto Mokjimo paslaug direktyvoje.
S E PA M O K J I M A I K O R T E L M I S
SEPA mokj imai kor te lmis bus at l iekami vadovaujant is bendra is
principais . J turs laikytis ir korteles i leidiantys , ir jomis atl iekam
m o k j i m t a r p i n i n k a i b e i ko r t e l i s c h e m o p e r a t o r i a i . i u o s
principus nustat EPC. J ie vadinami SEPA kortel i aprau (SEPA card
framework SCF).
SEPA mokjim kortelmis ypatybs
> Korteli turtojai gals atsiskaityti viena kortele visoje euro zonoje
(iskyrus tuos atvejus , kai prekybos mons nepri ims tam tikr
kortel i ri).
> Korteli turtojai ir prekybos mons gals atlikti ir priimti mokjimus
kortelmis visoje euro zonoje prastu ir nuosekl iu bdu.
> Mokjimo kortel i operaci j apdorojimo mons gals konkuruoti
tarpusavyje ir s ilyt i savo paslaugas visoje euro zonoje, dl to
m o k j i m o ko r t e l i o p e r a c i j a p d o ro j i m o r i n k a t a p s
konkurencingesn, patikimesn ir ekonomikai efektyvesn.
22
S E PA S U D E D A M O S I O S D A LY S
Kas yra mokjimas kortele?
I vis mokjimo kortel i ri, kuriomis gal i naudotis kortel i turtojai,
gal ima iskir t i dvi pagrindines:
> debeto kortels atsiskaitant u pirkinius los t iesiogiai nuraomos i
kortels turtojo sskaitos.
> kredito kortels j turtojai gal i atsiskaityti jomis u pirkinius t iek, kiek
leidia kredito l imitas . Iki nurodyto laikotarpio pabaigos padengiamas
visas susidars s iskolinimas arba jo dal is , o nepadengta dal is laikoma
suteiktu kreditu, u kur kortels turtojas privalo mokti palkanas.
S E PA G R Y N I E J I P I N I G A I
S k l a n d i a m m o k j i m o s i s t e m ve i k i m u i
u t i k r i n t i r e i ka l i ngos v a i r i o s m o k j i m o
priemons, skaitant ir grynuosius pinigus.
E C B , s i e kd a m a s s u ku r t i p ro fe s i o n a l i e m s
grynj pinig tvarkytojams skir t bendr
grynj eur erdv (single euro cash area
SECA), susitar dl vairi priemoni, kurios
padt Euros i s temoje ut ikr int i s in ing
ko n ku re n c i j d l p a s l a ug , s u s i j u s i s u
grynaisiais pinigais. ios priemons turi takos
b a n k s e k t o r i u i , ku r i s y r a p ag r i n d i n i s
E u ro s i s t e m o s p a r t n e r i s i r t a r p i n i n k a s ,
aprpinantis visuomen grynaisiais pinigais .
Vidutiniu laikotarpiu
tol iau bus siekiama
didesns nacionalini
c e n t r i n i b a n k
te ik iam pas laug ,
susijusi su grynaisiais
pinigais, konvergencijos.
23
S E PA S U D E D A M O S I O S D A LY S
Kas leidia banknotus?
ECB turi i imtin teis
sankcionuoti banknot
leidim euro zonoje.
Eurosistemos nacional iniai
centriniai bankai i leidia
eur banknotus apyvar t
tiekdami juos bank
sektoriui. Visuomen
daniausiai banknotus
gauna per bankomatus.
> S E PA I N F R A S T R U K T R A SEPA k l i r ingo i r at s i ska i t ymo aprae nus tat yt i pr inc ipa i , kur ia i s
vadovausis infrastruktros valdytoja i apdorodami SEPA kredito ir
t i e s iog in io debeto per ved imus . Jame at sk i r t i s chem ( va i r ioms
mokjimo priemonms taikom taisykl i) ir infrastruktr (operaci j
a p d o ro j i m o p a s l a ug f i n a n s s t a i go m s t e i k j ) v a i d m e n ys i r
atsakomybs sritys . Aprae suklasif ikuotos ir vairios infrastruktros
rys , nuo PEACH ir susitarim grups viduje iki dvial i susitarim.
S E PA K L I R I N G O I R AT S I S K A I T Y M O I N F R A S T R U K T R O S Y PAT Y B S
Siekiama sukur t i infrastruktr, kur io je bt ga l ima t ies iogia i ar
netiesiogiai atl ikti, t . y. priimti ir apmokti, visus mokjimus eurais. Iki
2010 m. pabaigos v isos infrastruktros turt bt i pas irengusios
apdorot i SEPA mokj imo priemones . Taip pat s iekiama ut ikr int i
vis ik infrastruktros valdytoj teikiam paslaug ir nustatyt kain
skaidrum. SEPA kliringo ir atsiskaitymo apraas bus skir tas utikrinti:
> vis euro zonos bank pasiekiamum,
> schemos ir infrastruktros atskyrim.
24
S E PA S U D E D A M O S I O S D A LY S
Kas yra kl ir ingas ir atsiskaitymas?
Kliringas tai mokjimo nurodym persiuntimo, suderinimo ir patvir t inimo
bei galutini atsiskaitymo pozici j nustatymo (pagal pavienius mokjimo
nurodymus arba pagal mokjimo nurodym grupes) procesas.
Atsiskaitymas tai moktojo l pervedimas gavjui ( i moktojo banko
l gavjo bankui).
> S TA N D A R T I Z A V I M A SEPC nustat bendrus standart, susi jusi su vis mokjim eurais
apdorojimo automatizavimu, krimo principus.
> EPC nustat verslo reikalavimus, t. y. kokiais duomenimis turi keistis
finans tarpininkai. ie duomenys nurodyti SEPA kredito ir tiesioginio
debeto pervedim taisykl i rinkiniuose.
> EPC pagal verslo reikalavimus sukr loginius duomen ryius . ie
duomen ry ia i paskelbt i SEPA duomen modely je (SEPA Data
Model).
> Tarptautin standartizaci jos organizaci ja ( International Organization
for Standartization ISO) pagal iuos loginius duomen ryius sukr
visuotinius f inans sektoriaus praneim standartus , konkreiai
UNIFI ( ISO 20022) XML praneim standar tus . ie standar tai
sudarys pagrind kuriant praneimus standar tizuota kalba. EPC
pareng SEPA gyvendinimo gaires ir apibr UNIFI praneim
standart taikym.
EPC nusprend, kad vadovaut is UNIFI s tandar ta is bus pr iva loma
atl iekant operaci jas tarpbankinje erdvje ir rekomenduojama jais
vadovautis atl iekant operaci jas su kl ientais .
25
S E PA S U D E D A M O S I O S D A LY S
Kas yra standartai?
Standartai tai taisykls , taikomos technologijai,
elgesiui ir sveikoms. Techniniai standartai yra btini
utikrinant IT sistem sveik ir suderinamum ir
skatinant mokjimo proceso automatizavim.
> T E I S S A K TA I Pasilyta mokjimo paslaug direktyva (MPD) sukurs SEPA mokjimams btin teisin pagrind.
J i bus ta ikoma ir esamoms nacional inms mokj imo pr iemonms. Pas i lym sudaro trys
pagrindins dalys:
T E I S T E I K T I M O K J I M O PA S L A U G A S V I S U O M E N E I
ia direktyva siekiama suvienodinti reikalavimus, kel iamus mokjimo paslaug teikjams ne
bankams, norintiems patekti r ink. Tai sukurs vienodas slygas ir padidins konkurenci j
nacional inse rinkose bei atspinds naujausius pokyius rinkoje, kur jau veikia tokie paslaug
teikjai.
S K A I D R U M A S I R I N F O R M A C I J O S PAT E I K I M O R E I K A L A V I M A I
Direktyvoje bus nustatyti aiks ir nuosekliai suderinti informacijos pateikimo reikalavimai, kuriais
turs vadovautis vis i mokj imo paslaug teikjai , nesvarbu, ar j ie s ilyt SEPA mokjimo
priemones, ar esamas nacionalines mokjimo priemones. Tai sukurs daugiau skaidrumo, kuris bus
naudingas klientams, ir pads visikai suderinti iuo metu labai nevienodas nacionalines taisykles.
M O K J I M O PA S L A U G G AV J I R T E I K J T E I S S I R S I PA R E I G O J I M A I
Direktyvoje bus aikiai apibrti pagrindiniai mokjimo paslaug gavj
ir teikj teiss ir s ipareigojimai. J i taip pat sukurs SEPA btin teisin
pagr ind , suder indama esamus sk i r t ingus nac iona l in ius te i s in ius
reikalavimus.
26
S E PA S U D E D A M O S I O S D A LY S
Kas yra MPD?
2005 m. gruodio 1 d.
Europos Komisi ja pateik
savo pasilym pri imti
Europos Parlamento ir
Tarybos direktyv dl
mokjimo paslaug vidaus
rinkoje. i Direktyva
utikrins , kad vis iems
Europoje atl iekamiems
mokjimams bt taikomi
tie patys teis iniai principai.
> E U R O S I S T E M O S S E PA V I Z I J AEurosistemos SEPA vizija yra tokia:
Eurosistemoje SEPA vertinama kaip bendra mokjimo paslaug rinka, kurioje
yra veiksminga konkurencija ir nra atskiriami tarptautiniai ir nacionaliniai
mokjimai euro zonoje. [Bendras Europos Komisi jos ir Europos centrinio banko pareikimas,
2006 m. gegus mn.]
> PA G R I N D I N I A I E U R O S I S T E M O S S I E K I A IEurosistema ragina panaikinti visas tarp dabartini nacionalini mokjim
rink esanias technines , teis ines bei komercines kl itis ir:
> v i s iems k l ientams sute ik t i ga l imyb naudot i s SEPA kred i to i r
t iesioginio debeto pervedimo schemomis ,
> pana ik int i t echn ines k l i t i s ne t rukdomam kor te l i pr imimu i
tarptautiniu mastu,
> sudaryti slygas pasiekti visus gavjus.
27
S E PA I R E U R O S I S T E M A 4
Kodl Eurosistemai aktual i SEPA?
Eurosistemos susidomjimas SEPA projektu ir mokjimo sistem f inansine
integraci ja pagrstas Europos Bendri jos steigimo sutar tyje nustatyta
uduotimi skatinti skland mokjimo sistem veikim ir utikrinti f inans
stabi lum.
> S E PA S U K R I M OU T I K R I N I M A S
Siekdama sukurti SEPA, Eurosistema prisids
prie io projekto, veikdama kaip privataus
sektoriaus veiklos skatintoja . J i :
> konsultuos ir ugdys lkes ius s iekdama
s u ku r t i m a m e n i n i m o k j i m r i n k ,
geriausiai at it inkani ES interesus;
> sieks , kad visose alyse vieasis sektorius
vienas i pirmj pradt naudoti SEPA
mokjimo priemones;
> s ieks , kad EPC at s ive lg t var toto j
lkesius;
> prisids koordinuojant informacijos teikim:
> tarptautiniu mastu kar tu su Europos
Komisi ja ir EPC j informaci jos teikimo
veiklai koordinuoti;
> nacional iniu mastu kar tu su visose
euro zonos alyse steigtais koordinavimo
organais. iuos organus i esms sudaro
a l i vyr iausybi, nac ional in i bank
asociacij ir nacionalini centrini bank
atstovai. J tikslas utikrinti, kad bt
gyvendinti SEPA pagrindiniai elementai,
n a c i o n a l i n i a i b a n k s e k t o r i a i b t
i n fo r m u ot i a p i e S E PA i r b t j a i
pasireng.
28
S E PA I R E U R O S I S T E M A
> I L G A L A I K I A I E U R O S I S T E M O S L K E S I A I Nuolat pltojama mamenini mokjim eurais vidaus rinka skatins atnauj inti , konsoliduoti ir
reorganizuoti dabartines praktikas. I lgu laikotarpiu Eurosistema tikis i , kad vis i mokjimai euro
zonoje bus vietiniai ir bus atl iekami bent jau taip pat saugiai ir veiksmingai, kaip tai at l ieka
geriausiai veikianios nacional ins mokjimo sistemos.
K O K Y B
SEPA pads sukurti mokjim eurais erdv,
kurioje mokjimai atl iekami bent jau taip pat
greitai ir patogiai, kaip geriausiai at l iekami
nacional iniai mokjimai.
S U I N T E R E S U O T A L I D A LY V A V I M A S
Visos suinteresuotos alys bus informuotos ir
konsultuojamos dl joms taikom reikalavim
kuriant SEPA. Nors ar timiausiu metu SEPA
visiems bus svarbus ikis , i lgu laikotarpiu j i
suteiks galimyb naudotis Europos integracijos
i r t e c h n o l o g i j o s p a a ngo s t e i k i a m a i s
privalumais .
A P S A U G A
Kl ient a i j aus i s saugesn i naudodami SEPA
m o k j i m o p r i e m o n e s d l j o m s t a i ko m
minimali apsaugos standart.
S TA N D A R T I Z A V I M A S
V i s i m o k j i m a i e u ro zo n o j e b u s
automatizuotai nenutrkstamai (nuo pradios
i k i p a b a i gos ) a p d o ro j a m i , vad ova u j a n t i s
aikiais ir visuotinai prieinamais standartais .
PA S I R I N K I M A S
Vi s o s s u i n t e re s u ot os a l y s g a l s r i n k t i s
skaidrias SEPA mokjimo priemones ir nebus
r i b o j a m o s a l i e s s i e n . V i s i m o k j i m o
priemoni naudotojai gals rinktis i daugelio
bank , mok j imo kor te l i i r bd , ka ip
t va r k y t i t i e s i o g i n i o d e b e t o g a l i o j i m u s .
Paga l i au f i nans s t a igos ga l s r i nk t i s i
daugel io mokjimo sistemos infrastruktros
va ldyto j i r mok j imo kor te l i operac i j
apdorojimo moni.
K O N K U R E N C I J A
SEPA padidins konkurencij paversdama euro
zon integruota rinka , kurioje teikjai gals
silyti savo paslaugas visai euro zonos rinkai.
29
S E PA I R E U R O S I S T E M A
30
L E I D I M O D U O M E N Y S
Europos centrinis bankas, 2006 m.
Adresas Kaiserstrasse 29,
60311 Frankfurt am Main, Germany
Pato adresas Postfach 16 03 19,
60066 Frankfurt am Main, Germany
Telefonas +49 69 1344-0
Internetas http://www.ecb.int
Faksas +49 69 1344-6000
Teleksas 411144
Maketuotojas ir dailininkas Alexander Weiler,
Visuelle Kommunikation,
Hnstetten, Germany
Spausdino Kern & Birner GmbH & CO KG,
Frankfurt am Main, Germany
Visos teiss saugomos.
ISBN (online) 978-92-899-0110-9